KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Socialinių mokslų fakultetas

Viešojo administravimo ir teisės katedra

NAUJASIS VIEŠASIS VALDYMAS

Viešojo administravimo teorijų ir paradigmų referatas

Autorius SA-12/2 gr. stud.. Aistė Andruškevičiūtė

Vadovas dėst. Mantas Dūda

Klaipėda,2013

TURINYS

TURINYS..................................................................................................................................................2

ĮVADAS....................................................................................................................................................3

1. NAUJOJO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SAMPRATA.................................................................4

1.1. Naujojo viešojo administravimo raida............................................................................................5

1.2. Naujosios viešosios vadybos struktūros teoriniai aspektai.............................................................6

2. NAUJOJO VIEŠOJO VALDYMO (ADMINISTRAVIMO) BRUOŽAI.............................................8

2.1 Naujojo viešojo valdymo privalumai...............................................................................................9

2.2. Naujojo viešojo valdymo trūkumai.................................................................................................9

3. NAUJOJI VIEŠOJO VALDYMO REIKŠMĖ....................................................................................11

IŠVADOS................................................................................................................................................13

LITERATŪROS SĄRAŠAS...................................................................................................................14

2

ĮVADAS

Šiandieninės visuomenės įvairius gyvenimo pokyčius lemia globalizacijos paskatinti pokyčiai,

struktūriniai regionų, valstybių, religiniai, politiniai, ekonominiai, socialiniai konfliktai. Globalizacija

visuomenėje dažnai sukelia nelauktus, netikėtus, net paradoksalius reiškinius, kurie atsiranda laužant

nusisvėjusias ekonomines politines doktrinas, teorijas ir modelius. Atsiranda naujos valdymo

paradigmos, dažnai ne evoliucionuojančios iš buvusių sisteminių modelių, oatsirandacčios naujoje

teorinėje metodologinėje terpėje.

Naujos teorinės nuostatos istoriniuose XX-XXIa. Sandūros etapuose reikalauja tobulinti

vadinamąją „gerąją“ viešojo valdymo praktiką, reformuoti viešojo valdymo struktūrines dalis – viešąją

politiką ir viešąjį administravimą.

Naujasis viešasis valdymas (New Governance) – tai viešojo administravimo modelis su šiek

tiek kitose vietose sudėliotais akentais – su platesniu piliečiu dalyvavimu valdyme, korupcijos

nebuvimu, policentrinės demokratijos, skaidrumo, atsakomybės ir kitų moralinių – etinių savybių

iškėlimu, geru tarpinstituciniu bendradarbiavimu bei aktyvia nevyriausybinių organizacijų veikla. IR

nors Naujasis viešasis valdymas dar nėra tapęs kasdienine administracijos elgsena, bet šiuolaikinių

socialinių mokslininkų, politikų ir administratorių vis dažniau pabrėžiamas tarptautiniuose forumuose

ir seminaruose kaip siektinas modelis, kuris gali sutrukdyti tolesnei viešojo sektoriaus ir viešojo

administravimo diskreditacijai.

Viena iš svarbiausių temų šiuolaikiniame socialiniame moksle turėtų tapti Naujojo viešojo

valdymo (New Governance) tema, kurią galima šiuo metu netgi priešpriešinti Naujajai viešajai vadybai

ir tradiciniam hierarchiniam administravimo modeliui. Šiais laikais išsiekvojęs ne tik socializmas, bet ir

kapitalizmas, todėl jam gyvybės gali įkvėpti Naujasis viešasis valdymas, kuris akcentuoja demokratiją,

pilietiškumą, atvirumą, skaidrumą, socialinį teisingum, korupcijos nebuvimą, aktyvią nevyriausyinių

organizacijų veiklą.

Darbo tikslas. Išanalizuoti naująjį viešąjį valdymą kaip visai naują administracinį modelį.

Pabrėžti jo skirtingumą nuo tradicinio viešojo administravimo.

Darbo uždaviniai:

Išanalizuoti naujojo viešojo valdymo sampratą, jo raidą, sąvokos paaiškinimą, pateikti teorinius

struktūrinius aspektus

Išskirti svarbiausius naujojo viešojo valdymo bruožus, parodyti teigiamąją ir neigiamąją puses

Aptarti naujojo viešojo valdymo reikšmę.

3

Tyrimo metodai: mokslinės literatūros studijos, sąvokų analizės.

1. NAUJOJO VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO SAMPRATA

„Naujoji viešoji vadyba“, kartais įvardijama kaip naujasis „menedžiarizmas“ , iš esmės atspindi

globalinius viešojo sektoriaus valdymo pokyčių bruožus, reformų viešųjų institucijų veikloje būtinumą,

pokyčius, vykstančius valdžios institucijų ir visuomenės santykiuose.1

Viešasis administravimas šiuolaikiniame etape įvardijamas kaip naujoji viešoji vadyba, į kurią

jis transformavosi XX a. Pabaigoje, konkrečiai apie 1990m., kada pasirodė pirmieji solidūs

apibendrinantys „gerąją“ naujosios viešosios vadybos praktiką teoriniai darbai.

Kaip teigia Ch. Hood, naująją viešąją vadybą galima suprasti kaip būdą valstybės reikalams

tvarkyti, evoliucionavusį iš tradicinio vėberinio administravimo ir įtvirtinantį naują požiūrį bei akcentus

į politikos ir administravimo sąveiką, sprendimų priėmimą, viešojo ir privataus sektorių santykius,

demokratinių valdymo procesų plėtrą, t.y. naujoji viešoji vadyba praėjusio amžiaus pabaigoje tapo

viešąjį sektorių modernizuojančių politinių, socialinių, teisinių ir administracinių pertvarkymų visuma.

Viešojo valdymo teorija ir praktika yra pasiskolinusi ir perėmusi nemažai veiklos formų,

metodų ir procedūrų iš privataus verslo sketoriaus, todėl apibūdinant „naująją viešąją vadybą“,

teoretikai ir praktikai dažnai griežtai neatskiria jos nuo tradicinio viešojo administravimo, kuris taip pat

suprantamas kaip korporatyvinių tikslių siekimas. Didžioji Britanija, Australija ir Naujoji Zelandija

pirmosios iš moderniąją civilizaciją atstovaujančių valstybių incijavo nemažą valstybinio valdymo

reformų, kuriose buvo suformuotos esminės „naujosios viešosios vadybos“ nuostatos, tokios kaip

valstybės institucijų privatizavimo plėtra, dereguliavimo, valdžios struktūrų konkurencijos skatinimo,

jų veiklos orientavimo į viešųjų paslaugų vartotojus ir kt. Šių reformų tikslas buvo viešųjų institucijų

veiklos efektyvumo didnimas pereinant nuo biurokratinio vėberinio organizavimo prie antrepreneriškos

viešojo sektoriasu struktūrų veiklos įtvirtinimo. Įvairia forma „Naujosios viešosios vadybos“ ideologija

įstivirtino daugelio pasaulio šalių valstybės institucinės veiklos priemonių arsenale.

Kaip viešąjį sektorių modernizuojančių politinių, administracinių, teisinių reformųvisuma

„naujoji viešoji vadyba itin sėkmingai buvo realizuojama „Naujosios Zelandijos“ administracinių

reformų kontekste. Valstybė, siekdama sukurti efektyvesnį viešųjų institucijų veiklos modelį,

privatizavo pagindines valstybės funkcijas ir sukūrė naujo tipo personalo struktūros valdymą, kur

centrinė orientacinė efektyvios veiklos ašimi tapo į rezultatą oreintuotos elgsenos įtvirtinimas,t.y.

1 A. Raipa ir kiti ,2012, Modernus viešasis valdymas, 98psl4

valstybės tarnautojai, viešojo sektoriaus vadybininkai tapo labiau orientuoti į kokyviškos ir efektyvios

veiklos atlikimą.

„Naujosios viešosios vadybos“ diegimo svarbiausias uždavinys įvairiose šalyse buvo spartiniti

ir tobulinti valdžios institucijų (visų pirma centrinės valdžios) organizavimo ir veiklos formas, ieškant

modernesnių ir kartu efektyvesnių viešojo sektoriaus veiklos formų. 2

1.1. Naujojo viešojo administravimo raida

Pastarieji dešimtemčiai buvo daugelio valstybių viešojo administravimo ryškių pasikeitimų

metai. Vyko viešojo administravimo paradigmų kaita, kurioje, anot G.S. Chema, gali būti skiriamos

keturios stadijos: 1) klasikinio arba tradicinio viešojo administravimo; 2) viešosios vadybos; 3)

naujosios viešosios vadybos; 4) viešojo valdymo. 3

Naujasis viešasis valdymas atsirado JAV Sirakūzų universiteto Minnowbrooks konferencijų centre, kai

buvo suorganizuota konferencija Konferencijos medžiaga buvo, išleista kaip atskira knyga, pavadinta

Naujojo viešojo administravimo link (1971 m .) Tai buvo palyginti neilgalaikis akademinės aplinkos

žmonių, viešojo administravimo tyrinėtojų, judėjimas. 4 Tie metai JAV buvo stiprių politinių sukrėtimų

ir žmonių pasitikėjimo valdžia mažėjimo metai. Todėl konferencijos organizatoriai turėjo tikslą

apibrėžti „geriausio ir skaidriausio“ naujos kartos viešojo administravimo – naujojo viešojo

administravimo kontūrus. Konferencijoje buvo išryškintos nuostatos, kad viešajame administravime

turi dominuoti demokratinės raiškos formos, kad valdžios įstaigų veiklos efektyvumas ir našumas

neturi būti didnimas neigiant demokratines vertybes. Tos nuostatos buvo apibendrintos po potos metų

F. Marini išleistam konferencijos darbų rinkinyje, kurio pavadinime pavartota ir naujojo viešojo

administravimo sąvoka. Beje, tame leidinyje išdėstytos nuostatos netruku buvo kitų mokslininkų

kritikuotos, kad jos per daug akcentavo naujojo viešojo administravimo politinį aspektą ir nepaknkamai

dėmesio skyrė valdžios įstaigų veiklos efektyvumo ir našumo didnimo klausimams. Kartu plėtojosi

nuostatos nukreiptos į valdžios galių mažinimą ir valstybės tarnautojų motyvacijos kaitą. Tačiau po

20-ies metų suorganizuota Minnowbrook II konferencija ideologine prasme buvo silpnesnė negu

Minnowbrook I konferencija. Anot tos konferencijos organizatoriau H.G. Frederickson, joje

pagrindinės nagrinėjamos temos buvo siejamos su techninėmis, individualistinėmis ir socialinės

lygybės problemmis bei organizacijų produktyvumo ir jų veiklos vertinimo klausimais. Šioje

2 A. Raipa ir kiti,2012, Modernus viešasis valdymas ,94-95psl3 Vladislavas Domarkas,2011, Viešojo administravimo paradigmos kaitos atspindžiai dešimtmečio pabaigos publikacijose, Viešoji politika ir administravimas, 10psl4 Saulius Pivoras, 2002, Viešojo administravimo teorijos, 64psl.

5

konferencijoje apibendrinančios naujosios viešososios valdybos idėjos dar neaptartos. Dar po 20- ies

metų - 2008m. – vykusios Minnowbrook III konferencijos apibendrinanti tema buvo demokratijos ir

biurokratijos balanso problema keičiantis socialinei ir politinei aplinkai. Pripažįstant, kad pastaraisiai

dešimtmečiais įvyko ryškių pokyčių viešojo administravimo procese dėl didesnio verslo ir ne pelno

organizacijų vaidmens valdžios paslaugų visuomenei teikimo srityje, buvo akcentuota, kad ankstesnėse

Minnowbrook konferencijose sprendžiant demokratijos ir biurokratijos balanso problemą, valdžios

atsakingumo ir jos veiklos efektyvumo klausimai lieka esminiai. Tai buvo grindžiama ir tuo, kad

valdžios paslaugų teikimo srityje didėjant verslo ir ne pelno organizacijų įtaikai, valdžios santykiai su

šoiomis organizacijomis įgyja ne bendradarbiavimo, o priklausomumo pobūdį. Todėl šioje

konferencijoje išryškinta nuostata, kad , siekiant gerinti demokratinę atskaitomybę, viešojo valdymo

procee būtina stiprinti valdžios įstaigų vaidmenį. Ši nuostata prieštarauja naujosios viešosios vadybos

taikymo viešojo administravimo procese kai kurioms nuostatoms. Beje, sąvoko naujoji viešoji vadyba

ir naujasis viešasis administravimas šios konferencijos darbų publikacijose jau nebebuvo vartojamos.

Tose publikacijose taip pat nevartojama sąvoka naujasis viešasis valdymas, o vartojamas jos sinonimas

sąveikaujantis viešojo administravimo paradigmų kaitą, taąiau tos kaitos bruožai buvo būdingi ir

daugelio kitų valstybių viešajam administravimui. Todėl galima tarti, kad tos konferencijos tam tikra

pramse taip pat apibūdina viešojo administravimo raidos stadijas.5

1.2. Naujosios viešosios vadybos struktūros teoriniai aspektai

Naujosios viešosios vadybos atsiradimą sąlygojo globalizacijos pokyčiai, socialinia konfliktai,

viešojo valdymo sistemos transofrmacijų būtinumas, nes nuo viešųjų struktūrų ir viešojo sektoriaus

personalo gebėjimo planuoti, formuoti ir įgyvendinti viešosios politikos sprendimus, sutelkti

socialinius, ekonominius, technologinius ir informacinius išteklius priklauso visuomenės poreikių

tenkinimas, bet kurio regiono pajėgumas ir įvaizdis, galimybės integruotis į tarptautines visuomenės

bendrijas ir naudotis visų tarptautinių organizacijų, politinių ir finansinių institucijų parama ir

galimybėmis.

Šiuolaikinėje naujosios viešosios vadybos sampratoje yra pakankamas kiekis dimensijų,

apibūdinančių naujosios viešosios vadybos struktūra ir turinį. Šiandienos organizacijų teorijos,

analizuodamos naująją viešąją vadybą, išskiria antreprenerišką požiūrį į organizacijų vystymasi,

5 Vladislavas Domarkas, 2011, Viešojo administravimo paradigmos kaitos atspindžiai dešimtmečio pabaigos publikacijose, Viešojo politika ir administravimas, 11-12psl.

6

kokybinius parametrus organizacijų vidinėje ir išorinėje aplinkoje, ypatingai įtraukiant į kokybės

valdyno uždavinius galutinį vartotoją – klientą, siekiant jų aktyvaus dalyvavimo realizuojant kokybės

standartus. Greta kitų naujosios viešosios vadybos charakteristikų itin svarbiais laikytini: kontraktų ir

viešųjų pirkimų valdymo tobulinimą, naujų personalo valdymo ir motyvacinių elementų diegimą,

dekoncentraciją ir decentralizaciją, demokratinio valdymo (ypatingai konkrečiose darbo vietose)

užtikrinimą, tam panaudojant politines, administracines ir net teisines priemones.

Šiuolaikiniai teoretikai kaip vieną iš naujosios viešosios vadybos skiramųjų bruožų iškelia jos

kompleksinės sandraos elementų orientaciją į postvilsoninius ir postveberinius standartus, intelektinio

kapitalo svarbą organizacijų valdybe, naują – permanentinį (testinį) valdymo regormų pobūdį valstybės

insitucijų veiklos procesuose pervarkant organizacijų struktūras, užtikrinant šiuolaikinį organizacinių

pokyčių lygmenį, prisitaikant prie šiuolaikinių gglabalių pasaulio regionų transformacijų ir kaitos

ekonominėje, poltinėje ir kitose sferose.

Naujoji viešoji vadyba savo organizacine sandra jautriau regauoja į visuomenės poreikius,

suteikia galimybė nevyriausybinėms organizacijos, piliečių bendijoms ir atskiriems piliečiams aktyviau

dalyvauti priimant ir įgyvendinant sprendimus, formuojant ir realizuojant viešąsias programas bei

projektus.

Moderni naujoji viešoji vadyba susideda iš keleto dedamųjų: valstybinės valdžios, valdymo

institucijų, visų rūšių išteklių ir gyventojų. Tačiau naujosios viešosios vadybos postuluojamus teiginius

gali sėkmingai įgyvendinti tik kūrybingi ir tiklingai orientuoti viešojo sektoriaus tarnautojai. Be to,

būtina tam tikra palanki visuomeninė politinė sąranga, t.y. turi būti sisformavęs sąlygos kūrybinei

kompleksinei vadybai – demokratinio valdymo įtvirtinimas, privatau sektoriaus ir viešojo sektoriaus

santykų plėtra ir modernizavimas. 6

6 A. Raipa ir kiti,2012, Modernus viešasis valdymas, 95-97psl7

2. NAUJOJO VIEŠOJO VALDYMO (ADMINISTRAVIMO) BRUOŽAI

Naujojo viešojo administravimo ir naujosios viešosios vadybos pagrindinė idėja - viešajame

sektoriuje taikyti privataus sektoriaus verslo nuostatas, laikant, kad valdžios įstaigos turėtų perimti ne

tik verslo techniką, bet ir verslo vertybes. Todėl teigiama, kad naujoji viešoji vadybą:

Tapo normatyvinių modelių, rodančių gilią požiūrio į viešųjų administratorių vaidmenį ir

profesijos prigimtį kaitą;

Daugybėje tų idėjų taikymo atvejų bendra tema yra rinkos mechanizmai ir terminologija

kuriuose viešūjū įstaigų ir jų klientų ryšiai suprantai taip pat kaip rinkoje vykstančios sąveikos;

Skatina vadybininkus ieškoti naujų inovatyvių kelių rezultatams pasiekti arba privatizuoti kai

kurias funkcijas, kurias anksčiau vykdė valdžios įstaigos, t.y. jie skatinami „prižiūrėti, o ne

irkluoti“ – tiesiogiai neužsikrauti paslaugų tiekimo naštos, o ten, kur galima, tų paslaugų

vykdymą kontraktų ar kitokiu būdu perleisti kitoms organizacijoms;

Akcentuoja ekonominėmis prielaidomis ir požiūriais grindžiamų paslaugų teikimo alternatyvų

paiešką kaip vieną iš labai svarbių šių paslaugų produktyvumo padidinimo galimybių;

Akcentuoja atsakomybę prieš kleintus ir veiklos efektyvumą, biurokratinių įstaigų

restruktūrizavimą, organizacijų paskirties peržiūrėjimą, įstaigų procesų sklandumą ir sprendimų

priėmimo decentralizavimą, remiantis ekonominio racionalizmo principais.

J.Boston, apibendrindamas naujojo viešojo administravimo idėjų sėkmingo taikymo Naujoje

Zelandijoje rezultatus, nurodo tokius pagrindinius jo bruožus:

Vadybos, o ne politikos pabrėžtinumas;

Posūkis nuo įeigos (indėlio)valdymo kiekybinio išeigos vertinimo ir veiklos tikslų link;

Valdymo decentralizavimas sukuriant naujus monitoringo, informavimo ir atskaitomybės

mechanizmus;

Didelių biurokratinių sruktūrų išskaidymas į kvaziautonomines agentūras, ypač tais atvejais kai

galima atskirti komercines ir nekomercines funkcijas;

Akcentas efektyvumui ir veiklos bei vadybos kaštų sumažinimui;

Pirmenybė privačiai nuosavybei, konkurencijos būdu sudarant kontraktus viešųjų paslaugų

teikimui;

Kai kurios privataus sektoriaus vadybos patirties imitacija, pavyzdžiui, bendrų planų kūrimas ir

veiklos sutarčių sudarymas, su veiklos rodikliais susietos atlyginimų sistemos įvedimas, bendro

įvaizdžio ūrimas;

Pirmenybė piniginiam skatinimui, antroje vietoje paliekant etikos ir statuso reikalus.

8

Esminis naujojo viešojo administravimo bruožas tas, kad žymią dalį savo funkcijų paslaugų

sferoje valdžios įstaigos sutartimis turėtų perduoti privačioms organizacijoms. 7

2.1 Naujojo viešojo valdymo privalumai

Pastarųjų sistemų privalumai ir trūkumai dar nėra nuodugniai išnagrinėti, ir todėl iki šiol nėra

vienos nuomonės dėl jų perspektyvumo. Laikoma, kad kai kuriais atvejais tokios sitemos gali būti

nestabilios ir pasiduoti interesų grupių įtakai. Antra, vertus naujojo viešojo administravimo

propaguojamos nuostatos sumažina viešojo administravimo paslaugų teikimo demokratinės kontrols

galimybes, ir todėl jau senokai vyksta diskusijos, ar naujasis viešasis administravimas nenutolina nuo

demokratinio valdymo.

Vis dėl to kiti, naujojo viešojo administravimo šalininkai stengiasi visus įtikinti šio modelio

pranašumu. Tačiau sunku daryti gaulitines išvadas, kadangi naujojo viešojo administravimo šalininkai

ir oponentai yra skirtingų ideologijų atstovai. Antra vertus naujojo vieojo administravimo taikymo

patirtis jau išryškino kelias teigiamas savybes:

Rinka ir rinkos mechanizmai siūlo efektyvesnes paslaugų teikimo alternatyvas;

Viešojo administravimo darbuotojai turi daugiau autonomijos, dėl to gali inciatyviau dirbti ir

pasiekti geresnių rezultatų; veiklos vertinimas pagal rezultatus skatina administratorių didesnę ir

aiškesnę atskaitomybę

Piliečiai turi didesnę pasirinimo galimybę

Kai kurių šalių (pvz., Jungtinės Karalystės ir Naujosios Zelandijos) patirtis rodo, kad naujojo

viešojo administravimo taikymas padeda taupyti išlaidas kai kuriomis valdžios įstaigų

teikiamoms paslaugoms, ir todėl galima mažinti mokesčius, tuo skatinant palankumą esamai

valdžiai.8

2.2. Naujojo viešojo valdymo trūkumai

Viešojo sektoriaus teoretikai ir praktikai toliau ieško būdų, kaip tobulinti viešąjį

administravimą. Nuo Xxa. 9-ojo dešimtmečio II pusės pradeda ryškėti ne tik teigiami, bet ir neigiami

Naujojo viešojo valdymo reformų aspektai. Viešojo administravimo praktikoje šios reformos geriausiai

adaptuojamos aglosaksų šalyse, kur nėra išplėtota administracinės teisės tradiciją ir vyrauja, lyginant su

kontinentinės Europos šalimis, liberalesnės privataus sektoriaus ir viešojo administravimo kultūroms,

nemažai kontinentinės Europos viešojo administravimo tyrinėtojų pastebi, kad privataus sektoriaus

7 V. Domarkas,2004, Naujeji viešojo administravimo raidos akcentai, Viešoji politika ir administravimas, 7psl8 V. Domarkas,2004, Naujeji viešojo administravimo raidos akcentai, Viešoji politika ir administravimas, 10-11 psl.

9

valdymo principų taikymas griežtos administracinės teisės aplinkos sąlygomis yra ribotas. Naujojo

viešojo valdymo kritikai skeptiškai žiūri į siauriai propoguojamą viešojo sektoriaus efektyvumo

didinimą (kaip pagrindinį kriterijų). Ekonominio edektyvumo nuostatų viešajem sektoriuje diegimas

naikina atsakomybės visuomenei principus. 9

Galima išskirti išskirti tokius naujojo viešojo valdymo trūkumus:

Rinka tinka ne visoms valdžios veiklos sritims;

Efektyvių rezultatų įrodymai yra neaiškūs, neapibrėžti ir dviprasmiški (subjektyvus);

Didensė administratorių autonomija reiškia moglotą atskaitomybę bei didesnę riziką;

Konkurencijos principų taikymas viešajem sektoriuje viešąsias organizas skatina konfliktuoti, o

ne bendradarbiauti;

Galimas viešojo sektoriaus personalo demoralizavias;

Kai kuriais atvejais naujojo veišojo administravimo modelio taikymas gali padaryti daugiau

žalos nei naudos. 10

3. NAUJOJI VIEŠOJO VALDYMO REIKŠMĖ

Pastaraisiais metais, šiek tiek atslūgus žavėjimuisi Naująja viešąja vadyba, vis dažniau imama

akcentuoti, kad viešajame administravime labiau turėtų dominuoti sąvokos „demokratija“, „savigarba“

9 Vainius Smalskys,2010, Viešojo administravimo modernizavimo priežastys ir tendencijos, Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos, 96psl10 V. Domarkas,2004, Naujeji viešojo administravimo raidos akcentai, Viešoji politika ir administravimas, 11 psl.

10

ir „pilietis“, o ne „rinka“, „konkurencija“ ir „klientas“. Naujai besiformuojančiai ideologijai pagrindą

sudaro pilietiškumo, bendruomenės ir pilietinės visuomenės teorijos bei organizacinis humanizmas.

Naujasis viešasis valdymas remiasi demokratija ir tarnavimu visuomenei bei yra savotiška alternatyva

Naujajai viešajai vadybai, kuri yra grindžiama ekonomikos teorija ir individualiais interesais. Naujasis

viešasis valdymas akcentuoja, kad valstybės tarnautojų darbas pirmiausia yra tarnavimas, o ne

valdymas ir manipuliavimas raginimais bei skatinimais. Jis teigia, kad piliečių dalyvavimas yra esminė

prielaida demokratiškam valdymui, kadangi pilietiškumas reiškia ne vien individualius interesus, bet ir

socialines vertybes, siekius ir rūpinimąsi kitais. Piliečiai traktuojami kaip valdžios „savininkai“ ir

laikoma, kad viešojo administravimo tarnautojai turi tarnauti piliečiams, atsižvelgdami į demokratinės

visuomenės daugiasluoksnę atsakomybę, etiką ir atskaitomybę.

Naujasis viešasis valdymas yra dar vienas viešojo administravimo raidos modelis, kurio tikslas

padaryti viešąjį administravimą veiksmingesnį. Kaip ankstesniems – tradiciniam vėberiniam bei

Naujosios viešosios vadybos modeliams, taip ir Naujajam viešajam valdymui yra svarbūs efektyvumo

elementai, kuriuos sudaro strateginis planavimas, racionalus išteklių naudojimas, tarnautojų

profesionalumas ir organizacijos pokyčių valdymas. Mažiau Naujajam viešajam valdymui yra svarbi

Naujoji viešoji vadyba kaip entrepreneriška (verslininkiška) valdžia, tačiau jam svarbūs Naujosios

viešosios vadybos propaguoti visuotinės kokybės vadybos, besimokančios organizacijos, informacinių

technologijų reikšmės ir elektroninės valdžios bei administracinio kūrybingumo elementai. Tačiau kaip

išskirtinį Naująjį viešąjį valdymą daro jo orientacija į demokratijos plėtrą – darbuotojų, piliečių

dalyvavimą valdyme, veiklos skaidrumą ir atvirumą, elektroninę demokratiją, gerą tarpinstitucinį

bendradarbiavimą ir demokratijos plėtrą darbo vietoje. Galima teigti, kad visi šie išvardyti įvairius

administravimo modelius jungiantys elementai sudaro šiuolaikinio viešojo administravimo tobulinimo

modelio bruožus, tačiau nuo XXI amžiaus pradžios daugelis valdymo akcentų atsiduria Naujojo viešojo

valdymo pusėje. Jeigu tradiciniame viešajame administravime dominavo monocentrinė sistema, o

Naujajai viešajai vadybai svarbus buvo autonominis organizacijų pobūdis, tai „Naujajam viešajam

valdymui“ tampa ypač svarbi reali savivalda ir valdymo pliuralizmas, o tokią sistemą galima įvardyti

policentrine sistema.

Atskirai aptarti reikia „Naujojo viešojo valdymo“ santykį su visa šiuolaikine socialine,

ekonomine ir politine santvarka. Jeigu mes pripažįstame, kad daugelį pasaulio valstybių užvaldė

globalus kapitalizmas, tai reikia atsakyti į klausimą, koks yra Naujojo viešojo valdymo santykis su šiuo

kapitalizmu.

11

Šiuolaikiniame pasaulyje, kaip teigia Johnas Gray, vyraujančios nuomonės – politikoje,

žiniasklaidoje ir versle – yra tiek nutolusios nuo tikrovės, kad jau nebepajėgia atskirti utopijos nuo

realybės. Jis teigia, kad globali laisvoji rinka yra ne ekonominės evoliucijos, o dirbtinai sukurto

politinio projekto rezultatas. Ir šiame projekte esantys gilūs prieštaravimai jau dabar sukėlė daugybę

nereikalingo skausmo. Naujoji viešoji vadyba buvo susijusi su tuo, ką Johnas Gray aprašė taip:

„Globalios rinkos varomąja jėga yra kūrybinga destrukcija, ir šis procesas, kaip ir ankstesnėse rinkose,

nevyksta ramiai ir sklandžiai. Jis pasireiškia ekonominių bumų ir nuosmukių ciklais, spekuliatyviomis

manijomis ir finansinėmis krizėmis. Kaip ir kapitalizmas praeityje, globalus kapitalizmas nepaprastą

savo produktyvumą pasiekia naikindamas senąsias institucijas, profesijas ir gyvenimo būdą. Josephas

Schumpeteris kapitalizmą suprato, ko gero, geriau nei daugelis kitų XX amžiaus ekonomistų. Jis

suprato, jog tokia sistema, palikta likimo valiai, gali nesunkiai sugriauti ir visą liberalią civilizaciją.

Todėl jis ir pasisakė už tai, kad kapitalizmas turi būti tramdomas ir kad vyriausybė turi aktyviai

dalyvauti derinant kapitalizmo dinamizmą ir socialinį visuomenės stabilumą. Visa tai tinka ir

šiandieninėms globalioms rinkoms.“ Tai, kad Naujoji viešoji vadyba akcentavo „įtinklinimo“ procesą

dėl globalaus kapitalizmo sustiprinimo, įvykus 2008–2009 metų ekonominei krizei ir įvertinus tai, kad

rinkos sistema ne tik neišsaugo visuomenės sanglaudos, bet pati ją ir griauna, galime prieiti prie

išvados, kad informaciniai tinklai Naujojo viešojo valdymo atveju turi tarnauti žmogiškumui ir juo

paremtam dvasiniam visuomenės raidos procesų supratimui. Atsakymas dėl Naujojo viešojo valdymo

santykio su Naująja viešąja vadyba yra kažkur per vidurį – jeigu Naujasis viešasis valdymas ir nėra

savo esme visai priešingas Naujajai viešajai vadybai, tai jis ją gerokai pagilina ir praplečia, suteikdamas

humaniškų bruožų, nukreipiančių jį prieš nesąžiningumą, uždarumą ir korupciją.11

11 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-22-arvydas-guogis-naujojo-viesojo-valdymo-reiksme-iii/3396812

IŠVADOS

Apibendrinant, galima teigti, jog naujasis viešasis administravimas iš tiesų labai skiriasi nuo

buvusio tradicinio viešojo administracinio, vien dėl to, jog jis yra paremtas pilietiškumo ugdymo,

piliečių įtraukimo į valdymą. Pagal raidą galima spręsti, jog naujasis viešasis administravimas

pirmiausia gana stipriai siejosi su naujają viešąją vadyba, kurios ištakos buvo paremtos iš privataus

verslo.

Galima teigti, kad tiek tradicinis tiek naujasis viešasis administravimas ir naujasis viešasis

valdymas iš esmės yra panašus, jie tarsi papildo vienas kitą. Naujojo viešojo administravimo

koncepcijos raidą skatino būtinybė tobulinti valstybių valdymą bei didinti įvairių valdžios lygių

atsakomybę bei atskaitomybę. Naujasis viešasis valdymas skirtingai negu tradicinis viešasis

administravimas stengėsi kuo daugiau įtraukti piliečių į politikos įgyvendinimą.

Išoriškai naujasis viešasis administravimas ir naujasis viešasis valdymas yra labai patraukus ir

lengvai pritaikomas praktikoje, tačiau pastebima neigiamąją pusę, į kurią reikia dar nemažai atkreipti

dėmesio ir tiksliau paanalizuoti. Vienas pagrindinių trūkumų naujojo naujojo viešojo valdymo yra tai,

kad dar trūksta patirties visuomeniniame gyvenime ir nėra tiksliai žinoma kokių tikslių rezultatų duotų

vienas ar kitas įgyvendintas procesas.

Naujoji viešojo valdymo reikšmė mūsų visuomenei yra aktyvus piliečių įtraukimas į viešosios

politikos įgyvendinimą, būtent tai padaro viešąjį valdymą žymiai atskaitomesnį visuomenei.

13

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Knygos:

1. Pivoras S. Viešojo administravimo teorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto

leidykla,2002.

2. Raipa. A. Ir kiti. Modernus viešasis valdymas. Kaunas: Technologija, 2012.

Straipsniai:

1. Domarkas V. Naujeji viešojo administravimo raidos akcentai // Viešoji politika ir

administravimas Nr. 7, 2004 (p. 7-11)

2. Domarkas V.Viešojo administravimo paradigmos kaitos atspindžiai dešimtmečio pabaigos

publikacijose // Viešojo politika ir administravimas Nr. 1, 2011 (p. 10-12)

3. Smalskys V. Viešojo administravimo modernizavimo priežastys ir tendencijos // Ekonomika ir

vadyba: aktualijos ir perspektyvos Nr. 1 (17), 2010 (p. 96)

Internetinės publikacijos:

1. Gruogis A. Naujojo viešojo valdymo reikšmė (III). (Žiūrėta laprkičio 12d., 2013 iš

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2009-10-22-arvydas-guogis-naujojo-viesojo-valdymo-

reiksme-iii/33968 ), 2009.

14