TurinysGamtinės dujos....................................................................................................................................................3

Pagrindiniai dujų parametrai...............................................................................................................................3

Gamtinių dujų praktinis panaudojimas...............................................................................................................7

Dujų tiekimas......................................................................................................................................................8

Magistraliniai dujotiekiai................................................................................................................................8

Skirstomieji dujotiekiai...................................................................................................................................8

Dujotiekių vamzdžiai..........................................................................................................................................9

Dujų skirstyklos ir reguliavimo punktai...........................................................................................................10

Dujų reguliavimo punktai.............................................................................................................................10

Dujų skirstyklos............................................................................................................................................11

Naudota literatūra..............................................................................................................................................12

2

Gamtinės dujosGamtinės dujos yra svarbi gamtinė žaliava, eksportuojama vamzdynais –

dujotiekiais.Jos naudojamos kaip ekonomiškas kuras, nes joms degant išsiskiria daug šilumos, labai mažai suodžių. Naudojamos krosnyse, dujinėse viryklėse, katilinėse, įvairiose pramonės gamyklose. Taip pat gamtinės dujos yra chemijos pramonės žaliava, iš jų galima gaminti etileną, acetileną, vandenilį ir daug kitų chemijos produktų.

Gamtinės dujos yra kitas gamtinis cheminių produktų rezervas. Kartu su nafta šios dujos randamos žemės plutoje. Nafta ir dujos susidaro yrant organinėms medžiagoms. Pagrindinė gamtinių dujų sudedamoji dalis yra metanas(nuo 50 iki 94%), kiti komponentai- etanas, propanas, butanas ir įvairūs lengvieji angliavandeniliai. Gamtinės dujos naudojamos kaip kuras tiek pramonėje, tiek buityje bei įvairiems naftos produktams gaminti. Vykdant metano ir vandens garų reakciją, gaminami anglies monoksidas ir vandenilis. Gamtinės dujos- žaliava chemijos pramonei, iš jų gaminamas acetilenas, metilenas, vandenilis, suodžiai ir kiti produktai.

Lietuvoje (daugiausia metano) yra pelkių, ežerų, senvagių dumblingose nuosėduose, durpynuose; giliau slūgsančiame požeminiame vandenyje jų aptikta 25-150cm3/l (vyrauja azotas).

Pagrindiniai dujų parametrai

Dujų fizinės savybės apibrėžiamos šiais parametrais: slėgis, temperatūra, tūris, masė, tankis, klampis, drėgnumas, garų tamprumas, šilumos laidumas ir kt.

Slėgis. Kai dujos uždarytos kokiame nors inde, jų molekulės, nuolat judėdamos, atsimuša į indo sieneles. Molekulių smūgių į indo sienelės paviršiaus ploto vienetą jėga, statmena tam pa-viršiui, yra fizinis dydis, vadinamas slėgiu.

SI sistemoje slėgio vienetas yra paskalis (Pa). Paskalis - slėgio jėga, lygi 1 niutonui (N), tolygiai pasiskirstanti 1 m2 plote, t. y. 1 Pa = N/m2. Šis vienetas yra mažas (lygus 0,1 mm H2Osl ), todėl praktikoje vartojami jo kartotiniai vienetai: kPa ir MPa. Slėgis, matuojamas nuo absoliutaus nulio, vadinamas absoliutiniu slėgiu (Pabs), o nuo esančio atmosferinio (ba- rometrinio) slėgio (Pa) - pertekliniu (manometriniu) slėgiu (Pm). Išmatavus atmosferinį ir perteklinį (manometrinį) slėgius, absoliutinis slėgis apskaičiuojamas taip:

Pabs =Pm +Pa .

Absoliutinis slėgis apskaičiuojamas kaip barometrinio ir vakuuminio slėgių skirtumas:

Pabs = Pa-Pv arba Pv = Pa- Pabs.

Temperatūra. Temperatūra - tai kūno įšilimo laipsnis. Kuo daugiau įšilęs kūnas, tuo aukštesnė jo temperatūra. Pagal II termodinamikos dėsnį, kūno absoliutinė temperatūra T yra proporcinga šilumos kiekiui Q, esančiam kūne.

3

Temperatūros laipsnį atitinka tam tikras šilumos kiekis. Kai kūnas neįšildytas, jis neturi temperatūros, ir ši neįšildyto kūno temperatūra vadinama absoliutinio nulio temperatūra. SI sistemoje temperatūrinės skalės nuliu laikoma absoliutinio nulio temperatūra. Absoliutinės temperatūros skalė prasideda nuo absoliutinio nulio ir graduojama Kelvino (K) laipsniais. Esant absoliutinio nulio temperatūrai molekulės nebejuda, tai reiškia, kad kūną atšaldyti žemiau absoliutinio nulio neįmanoma.

Praktikoje temperatūra matuojama pagal praktiškąją tarptautinę skalę Celsijaus laipsniais (°C). Ši skalė turi du pastovius atskaitos taškus: vandens užšalimo (ledo tirpimo) ir vandens vi- _ rimo, esanf normaliam atmosferiniam slėgiui, šis temperatūros intervalas dalijamas į 100 laipsnių (°C). Nuliu °C yra laikoma vandens užšalimo (ledo tirpimo) temperatūra, 100°C - vandens virimo temperatūra. Temperatūrinę skalę galima pratęsti į abi puses nuo minėto intervalo. Temperatūra virš 0°C yra žymima su pliuso (+) ženklu, o žemiau 0°C - su minuso (-) ženklu.

Absoliutinė termodinaminė temperatūra (T) °K su praktiškąja temperatūra (t) °C siejasi to-kia lygtimi:

T = t + 273,15" K; arba t = T-273,15° C.

Taigi absoliutinio nulio temperatūra pagal praktiškąją temperatūrinę skalę yra 273,15 °C.

Tūris. Dujų tūris V matuojamas m3. Kadangi dujų tūris ženkliai keičiasi jas šildant, šaldant ir suslegiant, tūrio vienetu laikomas 1 m3 dujų normaliomis sąlygomis (temperatūra 0°C, slėgis 101.3 kPa). Šiomis sąlygomis nustatomos pagrindinės dujų charakteristikos ir atliekami šilumi- niai-techniniai skaičiavimai. Komercinei dujų apskaitai dujų tūrio vienetas yra standartinis m3, kai dujų temperatūra 20°C, slėgis 101,3 kPa. o jų drėgnumas lygus nuliui (sausos).

Kai dujų temperatūra t ir slėgis P skiriasi nuo normalių sąlygų, jų tūris normaliomis sąly-gomis V„ (m) perskaičiuojamas pagal formulę:

K, = V[273/(273 + t)][(Pa + Pm)/101,3] = 2,695V(PaBS,JT),

čia: V-dujų tūris, išmatuotas skaitikliu, darbinėmis sąlygomis, m3; Pa - atmosferinis (barometrinis) slėgis, kPa; Pm - manometrinis (perteklinis) slėgis, kPa; t - dujų temperatūra, °C.

Kai absoliutinis dujų slėgis 101,3 kPa, o jų temperatūra 20°C (standartinėmis sąlygomis), dujų tūris standartiniais mJ Vst nustatomas:

Vst = Vn (273 + 20)/273 = 1,073 Vn.

Visos dujos turi savybę plėstis. Todėl žinoti dujų tūri nepakanka siekiant rasti jų masę (kiekį), kadangi bet kokio tūrio visiškai dujomis užpildytoje talpoje jų kiekis (masė) gali būti skirtingas.

Masė (SI sistemos vienetas, kg) - tai bet kokio kūno (skysčio, dujų), esančio ramybės bū-senos, matas, skaliarinis dydis, nusakantis kūno inercines ir gravitacines savybes. Masė žymima raide m.

Tankis, arba tūrio vieneto masė, žymimas raide p, - tai kūno masės (kg) santykis su jo tūriu F (m3):

p = m/V, kg/m3.

Žinant dujų molekulinę masę M (žr. 1.3 lentelę) ir molekulinį tūri Vm, dujų tanki galima

rasti:

p – M/Vm, kg/m3.

4

Praktikoje degiosios dujos susideda iš keleto komponentų, jos yra atskirų dujų mišiniai. Žinant dujų mišinio sudėtį ir atskirų komponentų tankius, dujų mišinio tankis pm randamas:

Pm =(p,Vl+p2V2+... + pnVn)/m kg/m3,

čia: p1, p2 ..., pn - atskirų dujų komponentų tankiai, kg/m3;

V1, V2 ..., Vn - atskirų dujų komponentų mišinyje užimamas tūris, %.

Dujų kritiniai parametrai. Bet kurias dujas galima paversti skysčiu jas suslegiant, bet su sąlyga, kad dujų temperatūra neviršys toms dujoms būdingos reikšmės. Temperatūra, virš kurios, kad ir kiek slėgtume dujas, jos nesuskystėja, vadiname kritine temperatūra tkr. Slėgis, būtinas du-joms paversti skysčiu, esant kritinei temperatūrai, vadinamas kritiniu slėgiu Pkr. Dujų tūris, esant kritinei temperatūrai, vadinamas kritiniu Vkr, o dujų būkiė, kai jų temperatūra kritinė ir tūris kritinis, vadinama kritine. Esant kritinei dujų būklei dujų tankis lygus skysčio tankiui. Sunkesniuosius angliavandenilius paversti skysčiu galima nesunkiai, nes jų kritinė temperatūra gana aukšta. Tačiau suskystinti gamtines dujas, kurių sudėtyje yra daugiau nei 90% metano, galima tik jas atšaldžius žemiau kaip -82,5°C.

Sočiųjų garų tamprumas. Sunkesnieji angliavandeniliai, kurių kritinė temperatūra tkr yra didesnė nei 0°C, uždarame inde įgauna dvifazę būklę: skystą ir sočiųjų garų. Didėjant temperatūrai skystis garuoja, o mažėjant - garai kondensuojasi. Jei temperatūra nekinta, įsivyrauja pusiausvyra, t. y.--skystis negaruoja ir garai nesikondensuoja. Garų slėgis, esant minėtai pusiausvyrai vadinamas sočiųjų garų tamprumu. Šiai pusiausvyrai būtina, kad uždarame inde būtų. laisvas skysčio paviršius. Jei temperatūra nekinta, o dujų fazė slegiama, tai dujų garai kondensuojasi, ir atvirkščiai, jei garų užimamas tūris didinamas, skystis garuoja.

Keičiantis temperatūrai, kinta ir garų tamprumas (slėgis). Jis didėja, didėjant temperatūrai, ir atvirkščiai. Šią priklausomybę pavaizdavus grafiškai, gaunamos slėgio (garų tamprumo) dydžio kreivės atsižvelgiant į temperatūrą.

Dujų drėgnumas. Visų angliavandenilių dujose yra daugiau ar mažiau vandens garo. Jo kiekis dujose priklauso nuo temperatūros ir slėgio. Vandens garas gali prisotinti dujas tik iki ribinio slėgio, kuris lygus sočiųjų vandens garų tamprumui, esant tam tikrai temperatūrai. Jei vandens garo yra daugiau negu ši riba, tai jo perteklius kondensuojasi, t. y. pereina į skystą būseną.

Praktikoje taikomi du dujų drėgnumo matai: absoliutinis - tai vandens garo kiekis dujų tūrio ar masės vienete, g/m3 ar g/kg, ir santykinis, žymimas raide φ - tai dujų prisotinimo vandens garais laipsnis, vieneto dalimis arba %. Santykinis drėgnumas išreiškiamas santykiu faktiškai esančio vandens garo kiekio dujose su maksimaliai galimu kiekiu esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui. Taip pat santykinį drėgnumą galima išreikšti parcialiniu vandens garo slėgių santykiu, t. y. faktinio garo parciaiinio slėgio su sotaus garo slėgiu esant tai pačiai temperatūrai. Suskystinus dujas, jose buvęs vandens garas virsta skysčiu ir susimaišo su skystų dujų mase. Kuo daugiau vandens buvo dujose, tuo aukštesnė gauto dujų skysčio temperatūra. Reikia pažymėti, kad vandens garo kiekis viename kilograme angliavandenilių garų yra ženkliai didesnis negu šiose skystos fazės dujose. Todėl vanduo, susimaišęs su skystos fazės dujomis, intensyviai garuoja ir pereina į dujų fazę. Iš jos matyti, kad esant mažesnei skysčio temperatūrai garų fazėje yra ženkliai daugiau vandens. Minėtus ypatumus svarbu įvertinti eksploatuojant skystų angliavandenilių dujų tiekimo sistemas, kurios vis dažniau naudojamos kaimo vietovėse, kur nėra gamtinių dujų tiekimo tinklų. Praktikoje, esant aplinkos temperatūrai nuo -5°C iki +2°C, kai kurių slėgio reguliatorių ir kitų prietaisų reguliavimo vožtuvai užšąla, jei dujose yra daug drėgmės (vandens). Tas procesas paaiškinamas taip: mažinant slėgį, t. y. leidžiant dujas iš vienos ertmės į kitą per nedidelę angą („droseliuojant" - dujoms tekant per reguliatorių vožtuvus), mažėja dujų temperatūra, vandens garai kondensuojasi ir skystis užšąla,

5

užkimšdamas droselio angą. Atšaldant skystųjų dujų fazę (pvz., įvairiose laiptinėse), dujose esantis vandens garas kondensuojasi ir užšąla, užkimšdamas įvado skerspjūvį. Šiuo atveju patartina dujų įvado vamzdyną apšiltinti.

Esant tam tikram slėgiui ir temperatūrai, angliavandeniliai gali jungtis su juose esančiu van-deniu, sudarydami naują, jau kieto kūno, kristalinę (sniego, ledo) struktūrą, vadinamą hidratų kris-talais. Pažymėtina, kad hidratų kristalai susidaro, kai temperatūra yra gerokai aukštesnė už vandens užšalimo temperatūrą. Tačiau atskiriems angliavandeniliams būdinga maksimali temperatūra, virš kurios, kad ir kiek didintume slėgį, hidratų kristalai nesusidaro. Ši temperatūra vadinama kritine hidratų kristalų susidarymo temperatūra.

Susidariusius angliavandenilių hidratų kristalus galima pašalinti tokiais būdais: pašildant, sumažinant dujų slėgį ir įterpiant medžiagas, mažinančias vandens garų tamprumą, tuo būdu pa- žeminant rasos taško temperatūrą. Šiuo tikslu dažnai naudojamas metanolis (metilo spiritas). Jo garai, jungdamiesi su vandens garais, kondensuojasi, o kondensato užšalimo temperatūra ženkliai žemesnė negu vandens. (Mūsų platumoje 40°C degtinė neužšąla žiemos metu, nes jai gaminti naudojamas etilo spiritas ir vandens mišinys). Metanolio, įterpiamo į skystas dujas, masė būna 0,26 kg/1000 kg dujų. Jei dujų sudėtyje yra vandens, tai metanolio masė didinama 0,5- 0,6 kg/kg vandens.

Rasos taškas ir garų kondensavimasis. Sotieji angliavandenilių garai, esant tam tikrai temperatūrai ir slėgiui, kondensuojasi, sudarydami vadinamąjį rasos tašką. Jei nekintant slėgiui garus truputį atšaldysime, dalis jų kondensuosis lašelių pavidalu ant šaldomojo paviršiaus. Padi-dinus temperatūrą skysta fazė garuos tol, kol bus pasiekta fazių pusiausvyra. Todėl rasos taškas įgauna labai svarbią reikšmę, nagrinėjant dvifazę propano-butano mišinio būklę. įvairių anglia-vandenilių rasos taškas nustatomas pagal jų sočiųjų garų tamprumą. Pvz., propano, kai absoliutinis slėgis 0,338 MPa, rasos taškas bus esant -10°C, o n-butano, kai absoliutinis slėgis 0,374 MPa, rasos taškas bus esant +40°C.

Šilumos laidumas. Šilumos perdavimas nejudamoje aplinkoje (skystyje, dujose) vyksta pagal Furjė dėsnį, t. y. šilumos srautas yra proporcingas temperatūros gradientui. Šilumos kiekis, einantis per kūną, tiesiog proporcingas plotui A, temperatūrų skirtumui Δt tarp abiejų kūno pusių, srauto tekėjimo laikui ir atvirkščiai proporcingas kūno storiui s.

Dujose šiluma perduodama keičiant chaotiškai judančią molekulių energiją, todėl dujų temperatūra greitai susilygina visame tūryje. Skaičiuojant šilumos perdavimą dvifazei dujų būklei (skystai ir dujinei), būtina atskirai įvertinti skysčio ir dujų fazės šilumos laidumą. Kadangi garų fazės šilumos laidumas apytikriai 10 kartų mažesnis negu skysčio fazės, skaičiuojant balionuose ar rezervuaruose šilumos pritekėjimą iš aplinkos dažnai garų fazės paviršiaus plotas su palyginti mažu šilumos perdavimo koeficientu tiesiog atmetamas, atsižvelgiama tik į skysčio fazės užimamą paviršiaus plotą.

Specifinė dujų šiluma. Tai šilumos kiekis, kurį reikia suteikti dujų masės ar tūrio vienetui, pakeliant jų temperatūrą 1°C. Atsižvelgiant į pasirinktą dujų kiekio vienetą, specifinė šiluma skirstoma į masinę, žymimą raide cv, kJ/(kg*K), tūrinę - C, kJ/(n*m3*K) ir molinę - cµ, kJ/(kmol*K). Šiluminės technologijos procesuose specifinės šilumos vaidmenį vaidina nekintamas slėgis cp ir nekintamas tūris cv.

Garavimo šiluma. Dujoms pereinant iš vienos agregatinės būklės į kitą (iš skystos fazės į dujų, ir atvirkščiai) sunaudojamas arba išsiskiria tam tikras šilumos kiekis, kuris vadinamas ga-ravimo arba kondensacijos šiluma.

6

Klampis. Tekant dujoms ar skysčiams, klampis suprantamas kaip vidinė trintis, t. y. savybė priešintis, persislenkant jų sluoksniams dėl molekulių savitarpio traukos jėgų. Klampi būtina įvertinti hidrauliškai skaičiuojant dujotiekio sistemas. SI sistemoje vartojamos dvi klampio sąvokos - tai absoliutinis, arba dinaminis, klampis, žymimas raide η, N s/m", ir kinematinis klampis, gaunamas dinaminį klampį padalijus iš tankio, žymimas raide v, m/s. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad dujų klampis, priešingai nei skysčių, didėja didėjant temperatūrai.

Gamtinių dujų praktinis panaudojimasŠiandien Lietuvoje gamtinės dujos naudojamos:

Stambiose katilinėse iš vieno centro tiekiamai šilumai gaminti. Kombinuoto ciklo jėgainėse (termofikacinėse elektrinėse, kogeneraciniuose įrenginiuose). Kombinuotai šilumos ir elektros energijai gaminti. Spindulinio šildymo sistemose (didelėms gamybinėms, komercinėms patalpoms šildyti). Didelių gamybinių patalpų oro kondicionavimo sistemose. Pramonėje (įvairios paskirties degimo krosnyse ir pan.). Žaliava chemijos pramonėje (trąšoms ir kitoms medžiagoms gaminti). Daugiaaukščiams ir individualiems namams šildyti (dujiniai katilai ir židiniai). Karštam vandeniui ruošti. Proginiams renginiams, šventėms (fakelams, apšvietimo sistemoms ir kt.). Autobusuose, automobiliuose (kuras - suspaustos gamtinės dujos (SGD)).

Gamtinių dujų naudojimas buityje taip pat lengvai pritaikomas:

būstui šildyti; karštam vandeniui ruošti; maistui gaminti; šaldymo įrenginiuose; kondicionieriuose; drabužių džiovintuvuose; židiniuose; saunose; baseinams šildyti; lauko įrenginiams apšviesti; kaip kuras lengvuosiuose automobiliuose (suspaustos gamtinės dujos (SGD)) ir kt.

7

Dujų tiekimas

Dujotiekis – inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus. Dažniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtinės dujos, rečiau dirbtinės ar suskystintos dujos. Yra trys dujotiekių tipai:

magistralinis dujotiekis, kuriuo dujos tiekiamos miestams, gyvenvietėms, pramonės įmonėms ar net kitoms šalims;

skirstomasis dujotiekis paskirsto dujas miestuose, rajonuose, kvartaluose; vidaus dujotiekis paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramoninių pastatų ir kitų pastatų

viduje.

Magistraliniai dujotiekiai.

Magistraliniai dujotiekiai projektuojami taip, kad dujų transportavimas būtų saugus žmonių gyvybės ir sveikatos išsaugojimo

aspektais. Magistraliniuose dujotiekiuose yra nuo 16 iki 100 bar slėgis, jais transportuojamos degiosios gamtinės dujos, dujotiekio sudedamosios dalys pagamintos iš paprastojo arba konstrukcinio anglinio plieno; sujungtos suvirinant, jungėmis (flanšais) arba mechaninėmis movomis; projektinė temperatūra lygi arba didesnė kaip -40 C ir mažesnė kaip 120 C. Magistralinį dujotiekį dažniausiai sudaro didelio skersmens (iki 1420 mm) plieniniai vamzdžiai, jungiamosios detalės (gamyklinės alkūnės, trišakiai), uždarymo įtaisai, izoliacinės jungtys, slėgio reguliatoriai, vožtuvai, dujų skaitikliai, srauto lygintojai, filtrai, dujų šildytuvai, siurbliai, kompresoriai, slėginiai indai. Magistralinis dujotiekis priskiriamas potencialiai pavojingiems įrenginiams, parinkdami dujotiekio trasą turim įvertinti daug aplinkos faktorių, atlikti daug tyrimų. Visi požeminio dujotiekio vamzdynai korozijos: įrengta elektrocheminė apsauga, vamzdžiai padengti polimerine izoliacija. Antžeminės dujotiekio vamzdyno dalys turi būti apsaugotos nuo atmosferinės korozijos, jas du kartus nugruntuojant ir nudažant korozijai atspariais dažais. Patalpa, kurioje įrengta dujų slėgio reguliavimo įranga, turi būti vėdinama tiesiog į lauką per sienose įrengtas angas. Dujų skirstymo stotyse prieš dujų slėgio reguliavimo mazgą turi būti įrengti: filtrai - separatoriai, kad į dujas nepatektų dulkių, mechaninių priemaišų ir drėgmės. Išvalytą, išbandytą ir išdžiovintą naujai pakloto dujotiekio vamzdį reikia prijungti prie veikiančio dujotiekio, prapūsti ir pripildyti dujų.

8

Skirstomieji dujotiekiai. Skirstomasis dujotiekis būna didelio (0,3-1,2 MPa), vidutinio (0,005-0,3 MPa) ir mažo

(<0,005 MPa) slėgio. Dujų slėgį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Iš mažo slėgio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų, mažų įmonių vidaus dujotiekių tinklus, iš vidutinio ir didelio (papr. iki 0,6 MPa) slėgio - į pramonės įmonių, katilinių, elektrinių vidaus tinklus.

Skirstomojo dujotiekio tinklas būna šakotinis, kai dujos vartotojams tiekiamos tik iš vienos pusės, ir žiedinis, kai jos tiekiamos iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu. Šiuo atveju dujų slėgis būna vienodesnis, be to, patogiau tikrinti, remontuoti.

Magistralinio ir skirstomojo dujotiekio vamzdynas dažniausiai klojamas po žeme (>0,8 m gylyje) arba upių, ežerų dugne, kai kada virš žemės ant estakadų, pvz., daugiamečio įšalo rajonuose, pelkėse, dykumose, t.p. kai dujotiekis kerta upes, kanalus, griovas. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai izoliuojami bituminėmis arba polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis, t.p. turi apsaugą nuo elektrocheminės korozijos.

Dujotiekių vamzdžiai:Skirstomiesiems dujotiekiams naudojami dviejų tipų vamzdžiai:

Plieniniai Polietileniniai

Plieniniai dujotiekiai: skirti gamtinėms dujoms, ne didesnio kaip 16 bar slėgio transportavimui. Dujotiekiai, atsižvelgiant į jais transportuojamų dujų slėgį, skirstomi į :didelio slėgio (5 bar < Pd ≤ 16 bar); vidutinio slėgio II kategorijos (0,1 bar < Pd ≤ 2 bar); vidutinio slėgio I kategorijos (2 bar < Pd ≤ 5 bar); mažo slėgio (Pd ≤ 0,1 bar). Kai dujotiekis, susikertantis (prasilenkiantis) su įvairios paskirties požeminiais statiniais ir inžineriniais tinklais jis turi būti tiesiamas su apsauginiu dėklu (polietileniniu, metaliniu ar betoniniu) Dujotiekiui kertantis (prasilenkiant) su kanaliniais šilumos tiekimo tinklais turi būti įrengti metaliniai apsauginiai dėklai. viename apsauginio dėklo gale po apsauginiu gaubtu (kapa) turi būti įrengtas kontrolinis vamzdelis. Ertmėje tarp apsauginio dėklo ir dujotiekio vamzdžio leidžiama tiesti iki 60 V įtampos eksploatacinį kabelį (ryšio, telefono, telemechanikos, katodinės apsaugos), skirtą dujotiekio technologiniam procesui valdyti bei dujotiekiui techniškai prižiūrėti. Dujotiekio vamzdžio tiesimo gylis turi būti ne mažesnis kaip 0,8 m iki dujotiekio ar apsauginio dėklo viršaus. Vietose, kur nenumatomas kelių transporto eismas, dujotiekio vamzdžio tiesimo gylį leidžiama sumažinti iki 0,6 m. Didžiausias įgilinimas turi būti ne daugiau kaip 2,0 m iki vamzdžio viršaus. Antžeminiai dujotiekiai turi būti apsaugoti nuo atmosferinės korozijos: nugruntuoti ir nudažyti korozijai atspariais geltonos spalvos dažais, laku arba emaliu. Antžeminiai dujotiekiai, nutiesti

9

pastatų sienomis arba tarp pastatų, gali būti dažomi tokia pačia spalva kaip sienos. Dujotiekių mechaninis atsparumas ir sandarumas bandomas inertinėmis dujomis arba sausu oru.

Polietileniniai skirstomieji dujotiekiai būna ne daugiau kaip 10 bar darbinio slėgio, ne daugiau kaip 630 mm išorinio vamzdžių skersmens. skirstomųjų polietileninių (PE) dujotiekių ir dujotiekio įvadų, kuriais skirstomos (transportuojamos) gamtinės dujos. Dujotiekiui naudojami geltonos, oranžinės arba juodos spalvos polietileno vamzdžiai. Juodi polietileno vamzdžiai turi būti su išilginėmis geltonomis juostomis.Vamzdžiai gali būti jungiami šiais būdais: moviniu, elektriniu lydymu sulydant su jungiamosiomis detalėmis; sandūriniu, sulydant vamzdžių galus. PE vamzdžiai ir jungiamosios detalės neturi būti jungiami sriegiais. Visi moviniai ir sandūriniai sujungimai turi būti atliekami vamzdžiuose esant atmosferiniam slėgiui.

Dujotiekiai tiesiami grunte 0,8–1,0 m, o dujotiekio įvadai 0,6–0,8 m gylyje. Didžiausias įgilinimas turi būti ne daugiau kaip 2,0 m iki vamzdžio viršaus. Po važiuojamąja gatvės ar kelio dalimi tiesiamas dujotiekis turi būti įgilintas ne mažiau kaip 1,0 m. Apsauginį dėklą po keliu būtina pratęsti ne mažesniu kaip 3 m į abi puses nuo kelio pylimo pado Esant būtinumui dujotiekį kloti giliau kaip 2 m, jis turi būti klojamas su apsauginiu dėklu. dujotiekių – iki 0,5 m nuo žemės paviršiaus iki apsauginio dėklo viršaus.

Dujotiekis montuojamas esant sausam orui ir ne žemesnei kaip - 5°C aplinkos temperatūrai. Lyjant arba kai temperatūra žemesnė kaip - 5°C, turi būti lydomas po laikina priedanga (palapinė) ir, jeigu reikia, šildant joje orą. Kad būtų galima vamzdį surasti jo neatkasant, prie vamzdžio tvirtinamas indikacinis laidas,Dujotiekio įvaduose indikacinis laidas turi būti išvedamas į žemės paviršių dujotiekio apsauginio dėklo viduje. Požeminiai dujotiekiai turi būti patikrinami slėgio bandymu. Bandymui naudojamos inertinės dujos (azotas) arba sausas švarus oras.

Dujų skirstyklos ir reguliavimo punktai.

Dujų reguliavimo punktaiDujų reguliavimo punktas- įrenginių kompleksas, skirtas dujoms iš skirstomųjų didelio ir vidutinio slėgio dujotiekių priimti, jų slėgiui sumažinti ir nustatytam lygiui palaikyti. Jie yra įrengiami skirstomuosiuose tinkluose. Jie būna autonominiai (vartotojo pastate) arba rajoniai (įrengiami atskiruose specialiuose nameliuose. Tipinį DRP sudaro šie prietaisai:

čiaupas; dujų filtras; dujinis čiaupas; manometrinis čiaupas; manometras – dujų skaitiklis; apsauginis uždarymo vožtuvas;

10

dujų slėgio reguliatorius; flanšinė sklendė; apsauginis išmetimo vožtuvas; taip pat, jeigu reikia, apylankiniai dujotiekiai, skaitiklis ir nuotolinio duomenų perdavimo

priemonės.

Prapūtimo ir išmetimo vamzdynai turi būti išvedami į lauką tose vietose, kur dujos išsiskirsto saugiai, bet ne žemiau kaip 1 m virš pastato karnizo.

Ekskursijos metu, aplankę Taikos pr. Esantį DRP, sužinojome, kad greitu laiku (kelių metų bėgyje) šis punktas taps nereikalingu, nes ištobulėjus tecnologijoms, šiuolaikiniai DRĮ užima mažai vietos, ir gali būti įrengiami ant vartotojo pastato sienos, ar tvoros, iki ten atvedant vidutinio slėgio dujotiekį. Visa ši tecnologija jau yra diegiama mieste, tad šio DRP dienos jau suskaičiuotos. Dabartiniame skirstomajame tinkle stengiamasi palaikyti 3-4bar slėgį, o kiekvienas vartotojas aprūpinamas mini DRP įrenginiu.

Dujų skirstyklosDujų skirstyklų paskirtis (DSS)

sumažinti dujų slėgį, kad dujas būtų galima tiekti nepavojingai ir pateikti jas pagal vartotojų pateiktas sąlygas. Dujų skirstymo stotyse atliekamas dujų filtravimas, šildymas, kiekio ir slėgio matavimas bei odorizacija. DSS gali būti įrengiamos bet kurioje vietoje, kur tik reikia.

Ekskursijoje į „Kauno dujas“ aplenkėme Ramučiuose esančią Kauno pirmąją dujų skirstymo stotį (DSS – 1) į kurią lygiagrečiai Vilnius – Kaunas automagistralei ateina magistralinis dujotiekis. Sužinojome jog Kaunas dujomis yra aprūpinamas iš dviejų dujų skisrtyklų į kurias tiekiamos dujos iš magistralinių dujotiekių yra 55 bar slėgio. Pirmosios dujų skirstymo stoties pajėgumas yra 120 000 m3/h (iš jų 70 000 m3/h „Kauno elektrinei“). Iki „Kaunos elektrinės“ dujos tiekiamos aukšto slėgio (12 bar) vartotojo dujotiekiu. Iki vartotojų i dujų reguliavimo punktų dujos tiekiamos vidutinio slėgio (3 bar) dujotiekiais. Kauno mieste yra apie 350 km vidutinio slėgio (3 bar) dujotiekių ir apie 3 km aukšto slėgio (12 bar) „Kauno elektrinės“ dujotiekis. DSS – 1 yra daugybė sudėtingų dujų slėgio mažinimo prietaisų ir viskas valdoma sudėtinga automatine sistema. Kadangi vamzdžiuose yra didelis slėgis (~55bar), dujų greitis vamzdžiuose siekia 25m/s, ko pasekoje triukšmas patalpose yra sunkiai pakeliamas žmogaus ausims. Šioje skirstykloje yra odoravimo patalpa. Kadangi gamtinės dujos yra bekvapės, į jas įterpiama specialių odorantų, kurie angliavandeniliams suteikia kvapą, kad nutekėjimo atveju, vartotojas galėtų būti įspėtas, užuosdamas kvapą.

11

Naudota literatūra:

1. http://www.dujos.lt/index.php/dujos-verslui/kur-naudojamos-dujos/14892. Paskaitų konspektai3. Asmeninis foto archyvas4. http://lt.wikipedia.org/wiki/Dujotiekis5. Ekskursijos metu patirti įspūdžiai

12