Kompiuteris ir sveikata

    Milijonai žmonių visame pasaulyje savo kasdieninėje veikloje pastoviai dirba su kompiuteriais. Apytiksliais paskaičiavimais, Lietuvoje šiuo metu yra apie 250 000 personalinių kompiuterių. Realus kompiuterių vartotojų skaičius yra bent tris kartus didesnis, nes didelė kompiuterių dalis yra naudojama kolektyviai darbo, mokymosi, studijų ar namų aplinkoje. Kompiuterio poveikis sveikatai siejamas su regėjimo problemomis, kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu, psichosocialinėmis problemomis, veido bei kaklo odos pažeidimais bei įtaka reprodukcinei sistemai.

Kompiuteriai yra sparčiai besikeičiančios darbo vietos dalis, kartu jie yra faktorius, keičiantis darbo vietą ir darbo organizavimo pagrindus. Dideliam Lietuvos gyventojų skaičiui iškyla klausimas – ar darbo su kompiuteriu sąlygos bent minimaliai tenkina keliamus saugos ir sveikatos reikalavimus ir, kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą. Jaučiamas informacijos stygius kaip įsirengti kompiuterizuotą darbo vietą, kad ji būtų komfortabili ir ekologiškai saugi.

Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos.

1. Kokybiška kompiuterinė įranga, atitinkanti elektromagnetinio suderinamumo, žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės bei displėjaus vaizdo kokybės standartų reikalavimus.

2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu. Šią problemą formaliai sprendžia 1998 metais priimta Lietuvos higienos norma HN 32-1998 ,,Darbas su videoterminalu, saugos ir sveikatos reikalavimai''. Norma apibrėžia darbo aplinkos erdvės, apšvietimo, įrangos išdėstymo, šiluminio režimo, triukšmo, vibracijos bei elektromagnetinio spinduliavimo parametrų reikalavimus. Darbo vietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo antropometriniams duomenims bei darbo pobūdžiui.

3. Tinkamas darbo ir poilsio režimas. Savalaikė sveikatos pažeidimų profilaktika.

I. kompiuteris ir sveikata

Saugaus elgesio taisyklės informatikos kabinete

Ką būtina daryti įvykus nelaimei?

Kilus gaisrui be panikos išeiti iš kabineto.

Ko negalima daryti?• Liesti kompiuterį šlapiomis, nešvariomis rankomis.• Dėti ant kompiuterio pašalinius daiktus.• Liesti kompiuterio galinę pusę.• Vaikščioti kabinete be mokytojo leidimo.• Dirbti su technika pastebėjus gedimą, pajutus degėsių kvapą.• Nešioti techniką be mokytojo leidimo.

Ką galima daryti?

Sėkmingai atlikti jums pavestą užduotį.

 

Taisyklingo darbo kompiuteriu taisyklės

• Prie kompiuterio sėdėti tiesiai, nesikūprinti.• Kojas laisvai nuleisti ant grindų.• Vaizduoklio ekrano vidurys turi būti akių lygyje, 50-60 cm atstumu.• Rankas sulenkti per alkūnes stačiu kampu ir laisvai padėti ant klaviatūros, alkūnėmis į stalą nesiremti.• Klavišus spausti švelniai, netrankyti. • Pelę laikyti apgaubus delnu.• Daryti pertraukas kas 20 min.[3]

Kompiuteris ir sveikata 2005 sausio 12 Puslapis 1 iš 2Kiekvienas iš mūsų prie kompiuterio praleidžiame tam tikrą laiką. Kai kam kompiuteris yra pagrindinis darbo "įrankis", kai kam - numylėta laisvalaikio leidimo priemonė ar informacijos šaltinis. Deja, bet kuriuo atveju jis gali tapti problemų atsiradimo šaltiniu. Šiame straipsnyje mes pamėginsime išsiaiškinti, kokie faktoriai veikia žmogaus, dirbančio kompiuteriu, sveikatą.

- Pirmiausia reikia paminėti sėdėjimo padėtį ilgą laiką leidžiant prie kompiuterio. Atrodytų, jog žmogus sėdi atsipalaidavęs, patogioje pozoje, tačiau iš tiesų taip nėra. Dirbant kompiuteriu, įsitempia kaklo, galvos, rankų bei pečių raumenys, padidėja krūvis stuburui ir sąnariams. Dėl to greičiau vystosi osteochondrozė suaugusiems ir skoliozė vaikams. Be to, ilgai sėdint, sutrinka kraujotaka dubens srities organuose, o tai provokuoja prostatito, hemorojaus ir kitų visai nemalonių

ligų vystymąsi. Galiausiai, toks nejudrus gyvenimo būdas yra vienas iš nutukimo rizikos faktorių.

- Turbūt kiekvienas žinote, jog darbas kompiuteriu kenkia regėjimui. Žinoma, šiuolaikiniai monitoriai tapo žymiai saugesni sveikatai, vis dėlto jiems dar toli iki idealo. O jei ant jūsų stalo iki šiol dar stovi 1990-ųjų metų monitorius, verčiau iki minimumo sutrumpinkite darbo juo laiką. Negalima pamiršti apie tai, kad akims kenkia ne tik monitoriaus spinduliavimas, bet ir prasta vaizdo kokybė. Juk mūsų regėjimas fiksuoja net menkiausią teksto ar paveikslėlių vibraciją, tuo labiau ekrano mirgėjimą. Tokiu atveju akys apkraunamos, ir tai mažina regėjimo aštrumą.

- Žmogaus sveikatai nepadeda ir ilgas darbas kompiuterio klaviatūra. Pirštų pagalvėlių nervų šaknelės lyg "atsimuša" į klavišus ir po kurio laiko žmogui pasireiškia silpnumo, nutirpimo priepoliai, dingsta rankų jautrumas. Galiausiai šie sutrikimai gali tapti chroniškais.

- Žinoma, kompiuteris lengvina darbą, tačiau patikėdami jam svarbius dokumentus ir duomenis, mes sukeliame sau papildomo streso. Kartais duomenys prarandami, nes tikrai ne visi vartotojai pastoviai kopijuoja savo bylas, ir tikrai ne visi programuotojai ir sistemos administratoriai neklystantys. Beje, kartais tokios situacijos baigiasi infarktu...

Ar kada susimąstėte apie tai, kaip pasikeičiau žmogaus charakteris, kai jis įpranta daugiau laiko leisti su kompiuteriu, nei su savo šeima? Žinoma, šis klausimas vis dar lieka atviras, tačiau vargu ar bendravimas su elektronine skaičiavimo mašina padeda asmenybės psichiniam vystymuisi.Be abejo, galima rasti ir daug kitų faktorių, susijusių su vartotojo sveikata bei kompiuteriu, tačiau pradžiai pakanka ir šių.

Kompiuteris ir sveikata

Vis daugiau laiko praleidžiame prie ar šalia kompiuterių. Ar pagalvojame, kaip kompiuterinė technika veikia mūsų sveikatą? Šiuo klausimu domisi ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Kompiuterinės technikos bandymų laboratorijos specialistai. Jie atlieka kompiuterinės įrangos kokybės bei darbo vietų įrengimo tyrimus. Mokslininkai su "savo lagaminėliu", kuriame telpa svarbiausi prietaisai elektromagnetinei spinduliuotei įvertinti, yra aplankę nemažai įstaigų ir butų. Jie pastebi, kad ne visos mokymo klasės aprūpinamos kokybiška įranga ir įrengiamos laikantis reikalavimų, o namų kompiuteriai neretai pastatomi ten, kur jiems atsiranda vietos. Tačiau daugelio problemų galima išvengti laikantis teisingo darbo organizavimo ir saugos principų. "Pasaulyje kokybės standartai kompiuterinei įrangai atnaujinami kas 2-3 metai ir vis griežtinami", - pastebėjo Lietuvos kompiuterių asociacijos ir KTU Kompiuterių katedros vadovas technikos daktaras doc. Alfredas OTAS.

Žmogus ir gamta kuria skirtingai

KTU Kompiuterių katedros docento Vytauto Petrausko nuomone natūralių elektromagnetinių laukų gamoje nėra, todėl žmogaus organizmas neprisitaikęs prie jų ir nesugeba kompensuoti žalingo poveikio. Didžiausią žmogaus organizmo dalį sudaro elektrolitai - skysčiai. Elektromagnetiniai laukai jų ląsteles tampo, poliarizuoja. Jeigu laukas agresyvus ir intensyvus, kai kurios organizmo

sistemos neatlaiko. Todėl labai svarbu laikytis darbo higienos reikalavimų bei vengti nuovargio prie kompiuterio.

Fizikos pamokėlė

Kiekvieną įelektrintą (turintį krūvį) fizikinį kūną supa elektrinis laukas. Jis gali būti nekintamas, jei krūvis nekinta, ar kintamas, jei kinta krūvio didumas. Magnetinį lauką sukuria tekanti elektros srovė. Jeigu jos kryptis ir stiprumas nesikeičia, sukuriamas nekintamas magnetinis laukas, o jeigu srovės parametrai kinta - kintamas magnetinis laukas.

Bet kuris buitinis elektrinis ar elektroninis prietaisas sukuria ir elektrinius, ir magnetinius kintamus laukus. Prietaiso elektros maitinimo laidas, įjungtas į rozetę, veikia kaip antena ir sukuria elektromagnetinį lauką, net jeigu prietaiso jungiklis neįjungtas. Todėl visus nenaudojamus prietaisus geriausia visiškai išjungti iš rozetės, o veikiančius pastatyti atokiau. Metro atstumu nuo darbo vietos esantis žemos įtampos ir mažų srovių prietaisas nekelia pavojaus žmogaus sveikatai.

Kompiuteris

Kompiuteris - tai sudėtinga sistema, susidedanti iš kelių elektrinių ir radioelektroninių įrenginių. Perkant kompiuterį darbui namuose būtina pasirūpinti jo įtaka šeimos narių sveikatai. Nerekomenduotina įrengti darbo vietą miegamoje patalpoje. Jeigu butas yra nedidelis ir kitų galimybių nėra, prieš miegą kambarys turi būti vėdinamas, geriausiai - sudarant skersvėjį.

Kompiuteris keičia patalpų oro temperatūrą ir santykinį oro drėgnumą. Sausas patalpų oras sukelia neigiamą poveikį sveikatai - džiūsta ir trūkinėja oda, kvėpavimo takų gleivinė, didėja infekcijos rizika. Todėl greičiau susergama viršutinių kvėpavimo takų katarais, gripu, alergine sloga.

Monitorius

Monitorius sukuria plataus dažnių spektro elektromagnetinius laukus. Šio prietaiso veikimo principas yra sudėtingas, o įtaka žmogaus sveikatai dar nėra visapusiškai ištirta ir įvertinta.

Monitorius (išskyrus skystų kristalų) sukuria elektrostatinį lauką. Apie jo padidėjimą byloja akių perštėjimas ir paraudimas, sausėjimas. Ypač tuo skundžiasi nešiojantieji kontaktinius lęšius. Šiuolaikiniai monitoriai nesukuria didelio ektrostatinio potencialo, tačiau reikia žinoti, kad įjungimo metu ir dar 20-30 sekundžių bei keletą minučių po išjungimo potencialas dešimtis kartų viršija nuolatinio režimo lygį. Dėl to keičiama patalpų oro jonizacija, t.y. kinta įelektrintų dalelių kiekis, įelektrinami aplinkiniai daiktai ir ore esančios dulkės, kurios kaip kulkos įsiskverbia į žmogaus odą, nusėda ant ekrano. Jas ypač traukia daug skysčio turinčios akių, nosies ir burnos gleivinės. Dėl to veido bei kaklo oda gali parausti, niežėti, atsirasti alerginių reakcijų. Šie simptomai gali pasireikšti ir kitiems šeimos nariams, nors jie ir nedirba su kompiuteriu. Būtina gerai šluostyti dulkes nuo ekrano, valyti ir drėkinti patalpą, o baigus dirbti su kompiuteriu nusiprausti veidą šaltu vandeniu.

Kada reikalingas monitoriaus filtras?

Vieno tyrimo duomenimis, iš 30 filtrų keturi didino laukus,15 - šiek tiek mažino, likusieji neturėjo įtakos. Todėl perkant gaminį dera pareikalauti bandymų protokolo ir išsiaiškinti, kam jis skirtas, ką jis slopina. Docento V.Petrausko nuomone, gerą filtrą verta įsigyti kontrastiškumui gerinti, atspindžiams šalinti, konfidencialumui užtikrinti. Tačiau labai geram monitoriui filtro nereikia.

"Seną monitorių geras filtras "atgaivina". Tačiau jis kainuoja nepigiai. Tai ar ne geriau įsigyti kokybišką monitorių?" - patarė dr. A.Otas.

Elektromagnetinės spinduliuotės mažinimo galimybės

Elektromagnetinių laukų stiprumą gali sumažinti tvarkinga elektros instaliacija, ekranuoti laidai, tvarkinga prietaisų įžeminimo sistema. Laidai ekranuojami įvelkant juos į metalinį vamzdelį, tarsi į šarvą (jų galima įsigyti parduotuvėse). Monitoriaus ekraną būtina įžeminti.

Svarbu ir darbo vietos įrengimas, instaliavimas į maitinimo tinklą. Laidai neturėtų driektis už dirbančiojo kompiuteriu nugaros ar gretimai.

Didėjant atstumui nuo prietaiso, elektromagnetiniai laukai silpsta kvadratine priklausomybe. Svarbi ir buvimo elektromagnetinių laukų apsuptyje trukmė. Tik plaukus išsidžiovinant ar barzdą nusiskutant elektriniu prietaisu patiriamas nedidelis elektromagnetinis spinduliavimas.

Ar brangesnis kompiuteris yra geresnis?

Kompiuterinė įranga vertinama pagal patikimumo ir techninių charakteristikų bei poveikio sveikatai kriterijus. Kokybiška įranga yra gerokai brangesnė. Ieškantiems pigaus ir gero kompiuterio pardavėjai siūlo garsių firmų filialų produktus. Dažniausiai jie gaminami trečiosiose šalyse, kur technologijos yra supaprastintos, naudojamos nekokybiškos medžiagos, žemesni kokybės reikalavimai. Todėl toks kompiuteris yra pigesnis ir negali tarnauti ilgai bei patikimai.

"Teko lankytis IBM gamykloje, kurioje kokybei skiriamas didžiulis dėmesys. Gamyklos kokybės reikalavimai gaminiams yra griežtesni nei valstybėse, į kurias produkcija eksportuojama. Nors laikui bėgant gaminių parametrai blogėja, tačiau ir keletą metų sandėlyje laikyta kokybiška įranga atitinka standartus. Įsigydami produktą, sumokame ir už firmos ženklą". - sakė dr. A.Otas.

Lietuviški kompiuteriai "Vector"

"Daugeliu atvejų visiškai išvengti elektromagnetinio spinduliavimo bei statinio krūvio neįmanoma, tačiau sumažinti iki nekenksmingo lygio tikrai galima. Kartais neatsakingai elgiasi vartotojai, nekreipdami dėmesio į tai, kad kompiuterį (kaip ir daugelį kitų buitinių prietaisų) patartina jungti į specialią rozetę su įžeminimu, - sakė UAB "Sonex kompiuteriai" rinkodaros direktorius Eimundas Mačiulis. - Mūsų gamykloje gaminami lietuviški kompiuteriai "Vector" šiuo požiūriu yra vieni moderniausių. Valstybinės radijo dažnių tarnybos elektromagnetinio spinduliavimo laboratorijoje atliktų tyrimų duomenimis, jie atitinka ir spinduliavimo į išorę normas bei netrukdo veikti kitiems elektriniams prietaisams. Gamykloje įdiegta EN ISO 9001 kokybės valdymo sistema, todėl greitai reaguojama į kokybės pokyčius, gamyboje naudojami optimaliausi komponentai, užtikrinantys mažiausius spinduliavimus bei didžiausią saugumą. Kompiuteriai "Vector" šiuo metu yra perkamiausi Lietuvoje. Jie buvo testuoti JAV, kur vieninteliai iš visų kitų Lietuvoje gaminamų kompiuterių įvertinti "Microsoft" sertifikatu".

Įstaigos darbuotoją ėmė varginti odos perštėjimas, paraudimas. Veido raudonio priežasčių negalėjo nustatyti nei gydytojai dermatologai. Kompiuterinės technikos bandymų laboratorijos darbuotojai, įvertinę elektromagnetinės spinduliuotės lygį, nustatė, kad jie sklido iš sienos, kuria pravesti įvadiniai namo elektros kabeliai. Prie jos kaip tik ir sėdėjo vaikinas. Darbo vietą perkėlus kitur, nemalonūs simptomai išnyko.

KTU Kompiuterinės technikos bandymų laboratorijos darbuotojai viename bute išmatavę elektromagnetinę spinduliuotę nustatė, kad iš šildymo radiatoriaus sklinda didžiuliai magnetiniai laukai - kažkas prijungė skalbimo mašinos ar kito galingo prietaiso įžeminimo laidą. Taip elgtis nederėtų, juolab kad ir reikiamų rezultatų nepasiekiama.

Danguolė ANDRIJAUSKAITĖ