Obligacijos Referatas [Mokslobaze.lt]

8/16/2019 Obligacijos Referatas [Mokslobaze.lt]

1/12

OBLIGACIJŲ VERTĖ, KAINA, PELNINGUMASAnotacija

Straipsnyje analizuojamos obligacijos, kaip vienas iš investavimo instrumentų. Norint kuo geriau jas

suprasti, vertėtų išsiaiškinti pagrindines sąvokas, žinoti pagrindines obligacijų ršis. Straipsnyje siekiama

paaiškinti, kas turi !takos šio vertybinio popieriaus pelningumui, vertei, kainai. Nusta"ius !takojan"iusveiksnius, išanalizuosime, kaip jie vienas su kitu susij#.

$ateikiami bendri viso pasaulio duomenys iš !vairių duombazių, tokių kaip %loomberg, &rading 'conomics,

(oody)s, kurie susij# su obligacijų pelningumo kaita. &aip pat stengtasi orientuotis ! 'uropos Sąjungą,

valstybes nares ir *ietuvą.

+aktažodžiai obligacija- pelningumas- obligacijos kaina- obligacijos vertė- obligacijos kainą ir pelningumą

!takojantys veiksniai- pelningumo modeliai

Įvaa!

šgirdus žod! investicijos daugelis žmonių iš karto pagalvoja apie akcijas. &aip yra dėl to, kad in/ormacija

apie akcijas mus supa visur spaudoje, televizijoje, kasdienėje aplinkoje. &a"iau yra ir kitokie vertybiniai

popieriai.

Skirtingai nei akcijos, obligacijos yra mažiau žinomos investuotojams. 0albt taip yra dėl to, kad

investavimas ! obligacijas yra nuobodesnis1 mažiau rizikos, nežyms poky"iai, ilgi investavimo laikotarpiai, o

ir pelningumas ne toks didelis kaip akcijų.

2bligacija tai skolos vertybinis popierius, kuris teikia /iksuoto dydžio pajamas.

&aigi, investuojant ! obligacijas, kaip ir ! bet kur! kitą vertybin! popierių, tikimasi gauti naudos1 pelno.

&a"iau, kad investicija btų sėkminga, btina suprasti ir tinkamai !vertinti pelningumą lemian"ius veiksnius.

3arbo tikslas 4 išanalizuoti, kaip tarpusavyje susij# obligacijos kaina, vertė ir pelningumas.

5ždaviniai

6. šsiaiškinti obligacijos sąvoką-

7. 8pibdinti pagrindines obligacijų ršis-

9. štirti, kokie veiksniai !takoja obligacijų pelningumą, kainą ir vert#.

O"#i$acijo! !%vo&a

8r :ums teko kada nors skolintis pinigų;


2/12

yra ėm# paskolą. =alstybės ir verslo !monės skolinasi pinigus taip pat kaip ir žmonės. >ompanijoms reikia lėšų

plėtrai, valstybės skolinasi norėdamos realizuoti stambius nacionalinius projektus. &a"iau bankai gali toleruoti

tik mažą riziką. $aprastai jie suteikia iki 7? @ !monės vertės paskolas. >ą !monės daro, jeigu plėtrai neužtenka

banko paskolos; &okiu atveju kompanijos ar valstybės išleidžia obligacijas ir jas pardavinėja investuotojams.

&aigi, obligacijos yra ne kas kitas, o paskola, dėl to jos dar kitaip vadinamos skolos vertybiniais popieriais. Na

jeigu pasistengus obligacijas apibrėžti konkre"iau, tai obligacijomis vadinami vertybiniai popieriai, liudijantys

kredito suteikimą, už kur! mokamos palkanos. Amonės, siekdamos pasiskolinti iš rinkos, investuotojus vilioja

palkanomis. r kuo investicija rizikingesnė, tuo !monėms reikia labiau stengtis atkreipti investuotojų dėmes!.

5ž rizikingas obligacijas !monės moka didesnes palkanas. >adangi palkanų dydis bna iš anksto nustatytas,

todėl obligacijos laikomos /iksuotų pajamų investicija. 2bligacijas dažniausiai leidžia stambios kompanijos ir

valstybės, siekdamos pritraukti papildomą kapitalą t.y. pasiskolinti. 2bligacijas išleidžianti organizacija dar

vadinama emitentu.

2bligacijos leidžiamos nustatytam terminui. $asibaigus galiojimo laikotarpiui emitentas išperka obligacijas

iš jų savininkų, išmokėdamos investuotojams nominaliąją obligacijos vert# 4 t.y. emitentas grąžina pasiskolintą

sumą skolintojams, ir, žinoma, sumoka palkanas. $vz. :eigu investuotojas obligaciją pirko už 6?? *t., tai

pasibaigus galiojimo terminui emitentas iš obligacijos savininko išpirks tą pa"ią obligaciją už tą pa"ią sumą 4

6?? *t.

2bligacijoms keliami aukšti reikalavimai, kuriuos !vykdyti dažniausiai gali tik didelės kompanijos ir

valstybės, todėl dažniausiai apsimoka leisti tik dideles obligacijų emisijas. 3ažniausiai obligacijas platina

/inansų tarpininkai Bbankai, /inansų maklerių !monėsC. :ie parengia obligacijų prospektus 4 dokumentą,

kuriame pateikiamos obligacijų savininkams svarbi in/ormacija Bkoki yra emitento !sipareigojimai, kokios palkanos bus mokamos, kada obligacijos bus išperkamos, obligacijų išpirkimo ir palkanų mokėjimo

procedros ir pan.C. =iešojo platinimo metu obligacijos parduodamos už iš anksto nustatytą kainą, už kurią

kompanijos pasiryžusios skolintis pinigus. =ėliau investuotojai gali obligacijas pardavinėti vieni kitiems

antrinėje rinkoje. Dioje rinkoje obligacijų kaina svyruoja ir priklauso nuo obligacijų paklauso ir pasilos.

O"#i$acij' ()*+!

=isos investicijos yra klasi/ikuojamos pagal tam tikrus požymius. Ne išimtis ir skolos vertybiniai popieriai1

obligacijos. 2bligacijos gali bti klasi/ikuojamos daugeliu kriterijų, ta"iau papras"iausia jas klasi/ikuoti pagal

obligacijų prigimt!

=alstybinės obligacijos. %eveik visų pasaulio valstybių vyriausybės leidžia obligacijas siekdamos pritraukti

kapitalą. &okios obligacijos laikomos vienos saugiausių, kadangi jos yra apdraustos vyriausybės garantiją ir

skirtingai nei kompanijos, valstybė negali bankrutuoti. 3ėl šios priežasties valstybinės obligacijos dažnai bna

ne tokios pelningos. >ita vertus, valstybinių obligacijų pelningumas priklauso nuo obligacijų rizikos

Bvyriausybės, valiutos, in/liacijosC. =yriausybės dažniausiai išleidžia ilgalaikes obligacijų emisijas nuo 6 iki 9?

metų, re"iau skolinasi lėšas iki vienerių metų terminui.


3/12

pajamingumas 5S3 4 E,?F@, ta"iau eurais tai btų E? bazinių punktų mažiau. >aip matyti iš žemiau pateiktų

duomenų, *ietuvos 6? metų obligacijoms visos trys reitingų kompanijos yra suteikusios stabilią ilgalaik#

perspektyvą.

6 lentelė

'uropos valstybių vyriausybių obligacijų pelningumai. Daltinis %loomberg.

$riva"ių kompanijų obligacijos. Dias obligacijas parduoda priva"ios kompanijos, siekdamos pritraukti

papildomą kapitalą. šleidžiamas obligacijas kompanijos gali apdrausti savo turtu. Dių obligacijų reitingas gali

bti nuo spekuliatyvaus B3, GC iki patikimo B888C. $riva"ių kompanijų obligacijos laikomos rizikingesnėmis

už valstybines obligacijas, ta"iau rizika priklauso nuo konkre"ios kompanijos. $riva"ių kompanijų obligacijų

reitingai ir kaina daug labiau svyruoja nei valstybinių obligacijų, kadangi kompanijų /inansinė padėtis nėra

tokia stabili kaip vyriausybių.

3ar obligacijas galima skirstyti pagal apdraudimą

8pdraustos obligacijos 4 tai obligacijos, už kurias kompanija laiduoja savo turtu. 3ažniausiai susiduriama

su atvejais kai !monė obligacijų saugumą garantuoja savo nekilnojamu turtu. &okios obligacijos dar vadinamosHipotekomis. Dios obligacijos yra laikomos saugiomis, kadangi netgi kompanijos bankroto atveju obligacijų

savininkas !gyja teis# parduoti nekilnojamąj! turtą.

Neapdraustosios obligacijos 4 tai yra tipinės daugelio kompanijų leidžiamos obligacijos už kurias mokamos

nustatytos palkanos, o pasibaigus terminui , jos išperkamos.

>iekvienas investuotojas tikisi gauti pelno. &odėl yra tikslinga obligacijos skirstyti pagal pajamų bdą

Iiksuotų palkanų obligacijos 4 tai obligacijos su nekintama palkanų norma. >iekvieno palkanų

mokėjimo periodo pabaigoje obligacijos savininkui yra išmokamos obligacijos prospekte nurodyta palkanų

norma.>intan"ių palkanų obligacijos 4 tai obligacijos, kurių palkanų norma nuolat kinta priklausomai nuo

pasirinkto atskaitos standarto. 3ažniausiai kintan"iu standartu !vardinamos centrinių bankų nustatytos palkanų

normos, tarpbankinės palkanų normos arba valstybinių obligacijų pelningumas. $rie šio kintan"io standarto

pridedamas kompanijos obligacijų rizikos priedas. &aigi obligacijos savininkui yra išmokomos sudėtinės

palkanos sudarytos iš /iksuoto rizikos priedo ir kintan"ios atskaitos standarto palkanų normos.

$ajamų obligacijos Dių obligacijų palkanų norma priklauso nuo emitento gaunamo pelno. 3ažnai tokias

obligacijas platina bankrutuojan"ios kompanijos, kadangi emitento bankroto atveju obligacijų savininkui

nesumokėtos palkanos nereiškią emitento !sipareigojimų nevykdymo.


4/12

Nulinio kupono obligacijos 4 šios obligacijos neturi palkanų normos. $irminio platinimo metu jos

parduodamos su nuolaida, o vėliau išperkamos jų tikrąja verte Bpvz. 6??? *t. obligacija, parduodama už J??

*t., o po trijų metų išperkama už 6??? *t.C. Dios obligacijos neišmoka palkanų normų kiekvienais metais, o

visa suma išmokama pasibaigus terminui.

3ar vienas svarbus klasi/ikavimo požymis 1 obligacijos terminas. šskiriamos tokios pagrindinės ršys

2bligacijos iki pareikalavimo 4 emitentas gali šio tipo obligacijas išpirkti nepasibaigus nustatytam

obligacijų supirkimo terminui. $aprastai tokiu atveju kompanija obligacijos savininkui išmoka priemoką.

Neterminuotos obligacijos 4 obligacijos, kurių išpirkimo data nėra nustatyta.

&erminuotos obligacijos 4 šios obligacijos turi konkre"iai nustatytą visos obligacijų emisijos išpirkimo datą.

Serijinės obligacijos. Skirtingai nei terminuotos obligacijos, serijinės obligacijos išperkamos keliais etapais.

Kaina i( -.#nin$/0a!

Skolos vertybinių popierių kainų svyravimo amplitudė yra didesnė, lyginant su pinigų rinkos priemonėmis,

atitinkamai ir rizika. 2bligacijų kainas yra sunkiau gauti, nes beveik visos reikšmingos prekybos vykstaužbiržinėje prekyboje. &ai reiškia, kad kainos skelbiamos pagal dilerių teikiamą in/ormaciją.

>aina priklauso nuo to, kokioje rinkoje prekiaujama. Naujai išleidžiamos obligacijos kaina lygi jos

nominaliai vertei, bet, prekiaujant obligacijomis antrinėje rinkoje, kaina kinta priklausomai nuo emitento

bklės, in/liacijos ir palkanų normų poky"ių.

$agrindinės rizikos, kurias patiria obligacijos, yra palkanų normos arba rinkos rizika ir in/liacija. Dio

vertybinio popieriaus kaina kei"iasi dėl palkanų normos poky"ių. Kra trys pagrindinės obligacijų palkanų

mokėjimo klasi/ikacijos tiesioginės kupono obligacijos, nulinio kupono obligacijos, kintamos palkanų

normos obligacijos.&iesioginės kupono obligacijos dar vadinamos /iksuotos palkanų normos obligacijomis, nes jų palkanų

norma, nepriklausomai nuo galiojimo laiko, yra vienoda.

Nulinio kupono obligacijos palkanų nemoka ir neturi kupono. nvestuotojas jas perka su nuolaida, o

pasibaigus galiojimo terminui atgauna visą nominalą. Skirtumas yra investuotojo gaunamas pelnas.

>intamos palkanų normos obligacijos palkanų norma siejama su kokia nors bazine, kontroline palkanų

norma. &ada kuponai kotiruojami kaip bazinė palkanų norma plius Barba minusC tam tikras skai"ius bazinių

punktų. &okiu bdu obligacijos mokamos palkanos priklauso nuo bazinės palkanų normos poky"ių. 3ažnai

kintamos normos obligacijos turi nustatytą maksimalų ir minimalų palkanų lyg!. B>ancerevy"ius, 7??E, psl.

LLMC

$alkanų norma priklauso nuo obligacijos galiojimo termino. &erminas parodo, kiek periodų obligacijos

savininkas dar gaus palkanas. Su galiojimo terminu susij#s kainos pastovumas, rizika, o tuo pa"iu ir

pelningumas.

6 paveikslėlyje pavaizduota, kaip kei"iasi pajamingumas, priklausomai nuo obligacijų, šiuo atveju

euroobligacijų, trukmės. >aip matome, kuo didesnė trukmė, tuo pajamingumas didesnis, o trumpesnės trukmės

*ietuvos euroobligacijų pajamingumas nėra toks didelis. Die duomenys vaizduoja vidutin! tašką tarp pasilos ir

paklausos.


5/12

6 pav. *ietuviškų euroobligacijų pajamingumas, priklausomai nuo trukmės. Daltinis %loomberg.

2bligacijų kaina priklauso ir nuo rinkos rizikos, reitingo.>uo mažesnis reitingas, tuo didesnė rizika. 2

pelningumas bus didesnis tada, kai rizika bus didelė. +eitingas, arba kreditinė rizika, cHarakterizuoja emitento

kreditin! pajėgumą, todėl valstybinius !sipareigojimus priimta laikyti labiau patikimais, nei komercinių

struktrų vertybinius popierius1 visada lieka bankroto galimybė.

2bligacijų kokyb#, priklausomai nuo kreditinės rizikos, vertina specialios agentros, kurios priskiriaobligacijas tam tikrai vertybinių popierių kategorijai pagal palkanų ir išpirkos kainos išmokėjimo patikimumo

laipsn!. :8= nacionalinių ir užsieninių obligacijų reitingą vykdo iš esmės dvi agentros 1 Standartand$oorOs ir

(oodyOs. Nurodytos agentros obligacijas, išleidžiamas korporacijų, priskiria vienai iš devynių kategorijų

888, 88, 8, %%%, %%, %, GGG, GG, G BStandartand$oorOsC ir 8aa, 8a, 8, %aa, %a, %, Gaa, Ga, G

B(oodyOsC. &aip pat !monių obligacijas reitinguoja ir PIitcH +eitingsP. B 7 lentelėC.


6/12

7 lentelė

lgalaikio skolinimosi reitingų klasi/ikavimas

'uropos šalis galima sureitinguoti taip, kaip pavaizduota 9 lentelėje. >aip jau minėjome, kuo aukštesnis

rizikos reitingas, tuo mažesnis pajamingumas ir atvirkš"iai. &aigi, iš paveikslėlio matyti, kad 0raikijoje !sigytos

obligacijos atneš didžiausias pajamas, lyginant su kitomis 'uropos šalimis. &aip yra dėl to, kad valstybė nėra

stabilios padėties aukštas nedarbo lygis, žemas %=$, didelė in/liacija ir pan. tai ir !takoja žemą reitingą 4 GGG,

kuris reiškia, kad valstybė yra blogos bklės. *ietuvos reitingas yra vidutinis 4 %%%.

9 lentelė

'uropos šalių reitingai pagal SQ$

Dalis +eitingas $ajamingumas, @'uro zona 888 6,MM=okietija 888 6,MJ8ustrija 888 9,9?$ranczija 888 9,L9talija 8R J,F78irija %%%R J,F7%ulgarija %%% L,??*ietuva %%% ,6M*atvija %%R L,F?+umunija %%R E,L90raikija GG 7,6J

(inėjome, jog obligacijų kainą !takoja in/liacija. 8ukštas in/liacijos lygis reiškia pinigų nuvertėjimą.

3idėjant in/liacijai, reikia mokėti didesnes palkanas, kad padengtų in/liaciją ir dar duotų realų pelną obligacijų

savininkams. 3ėl to, in/liacijai augant, obligacijų kaina mažėja, nes iškyla problema, kad jų nepirks. 2bligacijų

kainai mažėjant, didėja šių vertybinių popierių pelningumas, taigi ir patrauklumas jas !sigyti. n/liacijai


7/12

Infiacija

Kaina

Kaina

Palūkanų norma

mažėjant, obligacijų rinkoje vyksta priešingas procesas1 paklausa didėja, tuo pa"iu didindama obligacijos

kainas, o pelningumas mažėja B 7 pav.C

7 pav. n/liacijos !taka obligacijos kainai

2bligacijos kaina kei"iasi ! priešingą pus# nei kad kei"iasi palkanų norma, in/liacijos dydis kylant

palkanų normai ir in/liacijai obligacijų kaina mažėja B 9 pav. C.

9 pav. +yšys tarp kainos ir palkanų normos

O"#i$acij' v.(t1 i( &aina


8/12

2bligacijų vertė gali bti apibdinama pinigine išraiška ir pelningumo procento, kuris yra žadamas esant

tam tikromis sąlygomis, išraiška.

2bligacijos vertė rinkoje priklauso nuo tuo metu rinkos pageidaujamos palkanų normos. $alkanų normai

augant, obligacijos vertė krenta, palkanų normai mažėjant 4 obligacijų vertė kyla.

Nominali vertė arba tiesiog nominalas 4 kaina, užrašyta ant obligacijos. >itaip sakant, tai emisijos metu

nurodoma obligacijos vertė. Nominalioji vertė atspindi paskolos sumą, kurią emitentas pasiskolina ir žada

padengti pasibaigus terminui. 8rtėjant obligacijos išpirkimo dienai, obligacijų kaina artėja prie nominalios

vertės. :ei rinkos palkanų norma yra didesnė už kupono normą, tai obligacijos kaina rinkoje yra žemiau

nominalios vertės.

&ikroji vertė 4 kaina, kuri turėtų patikimai atspindėti rinkos kainą.

+inkos vertė 4 kaina, kurią moka investuotojas.

+inkos vertė apskai"iuojama pagal /ormul#

, kur

4 mokėjimas pagal kuponą Bkiek pinigų bus išmokėta už periodą Bpvz. 4 ketvirt!CC

(= 4 nominali vertė

4 diskonto norma

n 4 mokėjimo periodų skai"ius

4 PresentValueInterestFactorofAnnuity 4 periodinio mokėjimo perskai"iavimas ! dabartin#

vert# koe/icientas

4 PresentValueInterestFactor 4 'samosios vertės perskai"iavimo koe/icientas

Skai"iavimo pavyzdys

šleista 6??? lt nominalo 9 metų trukmės obligacija. (etinė palkanų norma 4 7L @. (okėjimai vykdomi

kas ketvirt!. $ageidautina palkanų norma rinkoje 4 7L @.

4 vienos ketvirtinės išmokos dydis

(= T 6??? lt 4 nominali vertė

diskonto norma Biš panašių investicijų rinkose tikimasi pelno normaC

n T 67 mokėjimo periodų skai"ius

4 PresentValueInterestFactorofAnnuity 4 3abartinė BrinkosC periodinių mokėjimų vertė

4 PresentValueInterestFactor 4 3abartinė BrinkosC vienkartinės sumos mokėjimo vertė

>adangi obligacija duoda tokią pa"ia pelno normą, kaip ir kitos investicijos šioje rinkoje, kaina nepakitus.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Investuotojashttp://lt.wikipedia.org/wiki/Diskonto_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Pal%C5%ABkan%C5%B3_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Diskonto_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Diskonto_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Pal%C5%ABkan%C5%B3_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Diskonto_normahttp://lt.wikipedia.org/wiki/Investuotojas


9/12

2bligacijų kainas, kaip ir visa kita šiame gyvenime, !takoja !vairs reiškiniai. =isų pirma, kainą labai !takoja

žmonių emocijos, kurias paveikia ekonominės naujienos ir prognozės. Skelbiamos naujos rinkų tendencijos,

'uropos centrinio banko palkanų normų prognozės, makroekonominiai rodikliai, jų interpretavimai ir

prognozės !takoja žmonių požir! ! obligacijas 4 jei žmonės galvoja, kad obligacijos turi brangti, taip ir !vyks.

=isi manys, kad obligacijos nėra pakankamai !vertintos, todėl skubės jas pirkti, taip padidindami obligacijų

paklausą ir jų kainą. r atvirkš"iai, jei visuomenė galvos, kad obligacijos pigs, taip ir !vyks, nes visi ims jas

pardavinėti.

2bligacijų kainą !takoti gali ne tik in/liacija, bet ir neigiami ekonominių rodiklių lkes"iai. :ei valstybė

susiduria su didelėmis ekonominėmis problemomis, mažėja valstybės %=$, politinė padėtis tampa nestabili,

investuotojai kaip mat stengsis kuo grei"iau parduoti tokios valstybės obligacijas. Avyksta masinis obligacijų

pardavimas, o, kadangi norin"ių jas !sigyti yra labai mažai, obligacijų kainos mažėja, taip investuotojams

atnešdamos nuostolių.

nvestuotojai nuolatos stebi rinką, ieškodami kur gali nukreipti savo investicijas ir gauti didesn! pelną.

$avyzdžiui, jei žaliavų, nekilnojamojo turto kainos yra pervertinamos, investuotojai iš naujo investuoja !

obligacijas, nes, nors ir negarantuoja didelio uždarbio, jos geriau apsaugo nuo nuostolio ir teikia /iksuotas

palkanas. 'konominės krizės metu mažėjant nekilnojamojo turto kainoms, pingant akcijoms, kapitalo pasila

rinkoje sumažėja, todėl !monės, siekdamos pritraukti kuo daugiau kapitalo, didina obligacijų pajamingumą.

&a"iau šis reiškinys galiausiai iššaukia obligacijų kainų didėjimą. %aigiantis krizei investuotojai pinigus iš

obligacijų perkelia ! kitus vertybinius popierius, taip vėl sumažindami obligacijų kainas. &ai iliustruoja L

paveikslėlis.

L pav. 2bligacijų ir žaliavų kainų sąsaja.

O"#i$acij' -.#nin$/0o 0o.#i!

2bligacijų pelningumas vertinamas atsižvelgiant ! mokamų palkanų normą. :au anks"iau minėjome, kad

obligacijų palkanų norma priklauso nuo daugelio /aktorių obligacijų paklausos, kredito rizikos, in/liacijos,

valiutos rizikos. 2bligacijų pelningumas taip pat stipriai priklauso nuo išpirkimo termino. :eigu obligacijos


10/12

terminas yra ilgas, investuotojams paprastai mokamos didesnės palkanos nei už trumpo laikotarpio

obligacijas.

8ntrinėje rinkoje kotiruojamų obligacijų pajamingumas kinta ir skiriasi nuo pirminio viešojo platinimo metu

nustatytų palkanų normos. $vz. :eigu investuotojai pirminio viešo platinimo metu !sigyja obligacijų, kurių

vertė yra 6??? *t., o pajamingumas B palkanų normaC yra 6? proc. per metus, tai po metų investicijų grąža bus

6?? *t. 6??? *t U 6?@T6?? *t &a"iau, kadangi obligacijomis prekiaujama antrinėje rinkoje, jų kaina gali

svyruoti priklausomai nuo pasilos ir paklausos, kuri kinta dėl in/liacijos, spekuliacijų rinkoje, bazinės

palkanų normos ir pan. &odėl jeigu dėl minėtų /aktorių obligacijų vertė antrinėje rinkoje nukristų iki M?? *t.,

tai jos pelningumas siektų 6?? *t.VM??*t.T67, @.

3ėl rinkos svyravimų obligacijų pelningumas padidėjo 7,@ B67,@16?@C.>ita vertus jeigu obligacijų

paklausa rinkoje padidėtų ir jų kaina pakiltų nuo 6??? *t. iki 67?? *t. &ai obligacijų pajamingumas sumažėtų

6??? *tV67??*t.T?,M9 obligacijos pajamingumas sumažėja 6,J @ B6?@1M,9@C >ai obligacijos kaina krenta jos

pajamingumas didėja ir, priešingai, kai obligacijos kaina didėja, jos pajamingumas mažėja.

>albant apie obligacijų pelningumą dažnai išgirstame sakant pelningumo modelis. $agal tok! model!

obligacijos vertė nusakoma pelningumo procentu, kur! obligacija suteiks esant tam tikroms sąlygoms.

$elningumas gali bti palkanų !plaukos ir kainų poky"iai. Diuo atveju, kad apskai"iuoti reikalaujamą

pelningumą, naudojama rinkos kaina ir planuojami pinigų srautai.

Kra išskiriama keletas obligacijos pelningumų nominalus pelningumas, esamas pelningumas, pelningumas

iki galiojimo pabaigos, realizuotas arba Horizonto pelningumas. B>ancerevy"ius, 7??E, psl. LE9C

Nominalus pelningumas yra obligacijos kupono palkanų norma. 6? procentų kupono obligacijos nominalus

pelningumas yra 6? procentų. :is nenaudojamas investiciniams sprendimams. >aip ir esamas pelningumas, jisskirtas orientaciniams tikslams ir obligacijos cHarakteristikų aprašymui. &ada, kai obligacijos rinkos kaina

atitinka nominalią vert#, nominalus pelningumas sutampa su rinkos pelningumu.

'samas pelningumas yra tikslesnis matas, negu nominalus pelningumas, nes naudoja rinkos kainą, o ne

nominalią vert#. &a"iau jis ne!traukia obligacijos pirkimo kainos ir nominalo skirtumo. 'samas pelningumas

obligacijai yra tas pats, kas dividendų pelningumas akcijai1 jis matuoja dabartines obligacijos pardavimo atveju

gausimas pajamas, išreikštas jos dabartinės rinkos kainos procentinėmis dalimis.

$elningumas iki galiojimo pabaigos yra dažniausiai naudojamas pelningumo matas, nes visiškai !vertina

obligacijos reikalaujamą pelningumą, jeigu obligacija perkama rinkoje ir jei laikomasi keleto sąlygų. $irma,kad obligacija bus laikoma iki išpirkimo. 8ntra, visi tarpiniai pinigų srautai iki galiojimo pabaigos yra

reinvestuojami ta pa"ia palkanų norma. :ei šių sąlygų nesilaikoma, tai žadamas pelningumas iki galiojimo

pabaigos skirsis nuo realizuoto. +eikėtų nepamiršti, kas pelningumas iki galiojimo pabaigos yra tik žadamas

pelningumas, kuris bus gaunamas, jei obligacija bus laikoma iki galiojimo pabaigos.

$elningumas iki galiojimo pabaigos nėra tikslus obligacijos vertės matas, todėl reikia tokio, kuris apimtų

bsimąją investicijų Horizonto vert# pinigine išraiška, investicijų Horizonto terminą ir reinvestavimo normą.

&okiu bdu pelningumas bus ta palkanų norma, kuri investicijų Horizonto pabaigoje leis pardavus obligaciją

gauti investuotojo nustatytą ir norimą kainą. &ai Horizonto pelningumas arba realizuotas pelningumas. :is


11/12

reikalauja papildomų duomenų, lyginant su kitų pelningumų skai"iavimu1 reikia numatyti obligacijos kainą

investavimo Horizonto pabaigoje.

+emiantis tradingeconomics.com duomenimis, paveikslėlyje matome, kaip per pastaruosius metus keitėsi

*ietuvos vyriausybės obligacijų pelningumas. $er 67 mėnesių šių obligacijų pelningumas sumažėjo 6,9 proc.

aukš"iausias pelningumas buvo už/iksuotas 7?66 metų pabaigoje 1 7?67 metų pradžioje. >aip matyti

diagramoje, 7?69 metų pradžioje obligacijų pelningumas stipriai sumažėjo.

pav. *ietuvos vyriausybės obligacijų pelningumas 7?66 1 7?69 metais.

I*vao!

6. 2bligacija 4 tai vertybinis popierius, liudijantis kredito suteikimą, už kur! mokamos palkanos.

2bligacijos klasi/ikuojamos pagal jų prigimt!, apdraudimą, pajamų bdą ir terminą. 2 priklausomai

nuo ršies obligacijos gali bti skirtingo rizikingumo, kainos, teikti skirtingo dydžio palkanų normas.7. 2bligacijos kaina priklauso nuo to, kaip jas apibdina žiniasklaida, nuo šalyje vyraujan"ių ekonomikos

perspektyvų, in/liacijos, bankų nustatomų palkanų normų. :ei žiniasklaidoje bus dažnai kalbama apie

obligacijas, jų paklausa didės, tuo pa"iu padidindama obligacijos kainą. :eigu valstybė susiduria su

ekonominėmis problemomis, investuotojai stengsis kuo grei"iau parduoti tokios valstybės obligacijas.

&ai iššauks jų kainų mažėjimą. n/liacija kainas !takoja panašiai kaip ekonominės problemos 4 didėjant

in/liacijai obligacijų kainos mažėja.9. >iekvienas investuotojas tikisi gauti kaip !manoma daugiau /inansinės naudos 4 uždirbti pelno.

2bligacijų pelningumas priklauso nuo jų rizikos laipsnio, galiojimo termino. 2bligacijas reitinguoja

šios pagrindinės agentros 1 Standartand$oorOs, (oodyOs ir PIitcH +eitingsP. +eitingas parodo

obligacijų patikimumo laipsn!1 emitento gebėjimą išmokėti palkanas. >uo reitingas mažesnis, tuo

investavimo rizika didesnė. 2 didesnė investavimo rizika reiškia didesn! pelningumą.

Lit.(at)(a i( &iti na/oti in2o(0acijo! *a#tiniai


12/12

6. %altijos šalių priva"ios bankininkystės grupė PIinastaP, prieiga per internetą HttpVVWWW./inasta.com-

7. %usiness, /inance Q economic neWs, stock Xuotes. $rieiga per internetą HttpVVWWW.bloomberg.com-

9. nvestologija.lt. prieiga per internetą HttpVVWWW.investologija.lt-

L. >ancerevy"ius 0. Iinansai ir investicijos. Smaltijos leidykla, 7??E-

. *ietuvos %anko puslapis internete HttpVVWWW.lb.lt-

E. *ietuvos +espublikos Seimo puslapis internete HttpVVWWW.lrs.lt-

J. (okes"ių puslapis internete HttpVVWWW.taU.ltVuploadsVJL7F1F1Y o"#i$acij/ YY v.(tini0a! Yoriginal.doc-

M. $asaulio ekonomikos puslapis. $rieiga per internetą HttpVVWWW.tradingeconomics.com-

F. $inigų karta. $rieiga per internetą HttpVVWWW.pinigųkarta.ltVinvestavimas.

Obligacijos Referatas [Mokslobaze.lt]

Documents

Transcript of Obligacijos Referatas [Mokslobaze.lt]