KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS

Sveikatos mokslų fakultetas

Rekreacijos ir turizmo katedra

TAUSOJANČIO TURIZMO SVARBA

Turizmo struktūros referatas

Autorius RT2 gr. Stud.

Vadovas Edgaras Vaškaitis

Klaipėda, 2011

TURINYS

ĮVADAS..........................................................................................................................3I. EKOLOGIŠKO TURIZMO SVARBA....................................................................4

1.2 Tausojančio turizmo plėtra ir trukdžiai..........................................................4II. „DRAUGIŠKO“ TURIZMO SIEKIAI..................................................................7III. DARNAUS TURIZMO PLANAVIMAS IR JO NAUDA...................................7

3.1 Darnaus turizmo planavimo problema Lietuvoje..........................................8IŠVADOS......................................................................................................................10LITERATŪRA.............................................................................................................11PRIEDAI......................................................................................................................12

2

ĮVADAS

Tausojantis turizmas - toks turizmas, kuris siekia kuo mažiau daryti įtaką aplinkai bei

vietiniai bendruomenei. Tačiau ekologijos problema lieka viena iš opiausių šiuolaikiniame

pasaulyje. Aktyvi žmogaus veikla vis intensyviau teršia vandenį, orą, žemę, skatina floros ir

faunos nykimą, todėl šiai temai privalome skirti didesnį dėmesį.

Turizmas, siekiantis saugoti ekologiją įgijo daug vardų: „subalansuotas turizmas“,

„atsakingas turizmas“, „minkštasis turizmas“, „etiškas turizmas“, „tausojantis turizmas“.

Tokio pobūdžio turizmą skatinti reikia dėl iki šiol turizmo plėtros tik neigiamai įtakotos

gamtos: buvo atimama natūrali laukinių gyvūnų gyvenamoji aplinka, netausojant naudojami

žemės, vandens ištekliai siekiant didesnio pelno ir negalvojant apie pasekmes ateityje.

Šiandien verslo įmonių ekologinė politika yra viena svarbiausių dalių kalbant apie

tolimesnę strategiją ir nustatant gamybos plėtotės ateityje orientyrus bei, kas svarbiausia,

ieškant kompromiso tarp pramonės, visuomenės ir ekologijos. Pasaulyje yra susikūrusios

organizacijos, kurios siekia išlaikyti ekologinę pusiausvyrą, kaip „Green Globe“, „Agenda

21“, OECD“ ir kitos. Jų tikslas - vystyti subalansuotą pasaulinę ekonomiką. Tokiu būdu jos

sulaukė aktyvaus palaikymo ir iš įvairių turizmo organizacijų (Pasaulinės Turizmo

Organizacijos, Tarptautinės Turizmo ir Kelionių Tarybos, Tarptautinės Darbo Organizacijos

ar Tarptautinės Prekybos Organizacijos), kurios savo nutarimais padeda plėsti etikos normas ir

standartus turizmo srityje. Jų dėka bendrovės griežtai turi laikytis principo, draudžiančio

daryti žalą kitiems. Juo vadovaujantis stengiamasi apsaugoti gamtą ir užtikrinti gaminių

patikimumą.

Šio referato tikslas - panagrinėti rekreacijos ir turizmo problemas susijusias su

ekologija ir darnaus turizmo skatinimu. Išskirti darnaus turizmo siekius bei svarbą pasaulio

ekologijai, bendruomenėms, kultūrai bei plėtros būdus ir priežastis trukdančias efektyviai to

siekti.

3

I. EKOLOGIŠKO TURIZMO SVARBA

Subalansuotas turizmas apima socialinę atsakomybę, gamtos tausojimą ir vietinių

gyventojų integravimą į turizmo valdymą ir plėtrą. Pasaulinė Turizmo Organizacija (WTO),

Pasaulinis Kelionių ir Turizmo komitetas (WTTC) ir Žemės Taryba (Earth Council)

tausojamąjį turizmą apibrėžė taip: „Tausojamojo turizmo plėtra tenkina dabartinius turistų

bei juos priimančių regionų poreikius ir kartu saugo, bei didina ateities galimybes. Yra

numatyta, kad ištekliai turi būti valdomi taip, kad ekonominių, socialinių ir estetinių

poreikių tenkinime būtų išlaikomas kultūrinis vientisumas, esminiai ekologiniai procesai,

biologinė įvairovė ir gyvybės palaikymo sistemos.“

Kaip nesėkmės pavyzdį galime laikyti miestą Kalvia (Calvia) (priedas, 1 pav.) esantį

Maljorkoje (Ispanija) 1970 ir 1980 metais nukentėjusį nuo išteklių pereikvojimo susijusio su

pernelyg didelėmis investicijomis į turizmą. Kalvijoje buvo imtasi radikalių priemonių

(projektas Agenda 21) bendruomenių ir aplinkos atstatymui. Vietinės Agendos 21 įdiegimo

procese buvo uždaryta daug ekonomiškai silpnų viešbučių, atstatytas kraštovaizdis, įsteigtos

naujos saugomos teritorijos ir įvesti viešbučių kambarių pardavimo ekologiniai mokesčiai.

Aplinkosaugos plėtra buvo susieta su visuomenės gamtosauginio suvokimo didinimu,

marketingo kampanijomis siekiant pagerinti miesto įvaizdį. Įdėtos pastangos paskatino

papildomų darbo vietų sukūrimą ir padidino populiarumą tarp lankytojų (priedas, 3 pav.).

1.2. Tausojančio turizmo plėtra ir trukdžiai

Kad su šia situacija Kalvija galėtų susidoroti, 1990-ųjų pradžioje buvo imtasi veiksmų

sukuriant planą, kuris davė gana produktyvių rezultatų trijose srityse:

Infrastruktūros

Kokybės

Vietos bedruomės bendradarbiavimo

Pagal apklausas, kurių buvo imtasi kiekvienais metais tiek žiemą, tiek vasarą, buvo pastebėta,

jog padėtis gerėja ir turistai labiau pasiskirsto teritorijoje. Tačiau tai dar toli gražu nėra

pakankamai, todėl pradėta įgyvendinti „Local Agenda 21“, kaip naujas planas siekiant padėti

prisitaikyti Kalvijai prie naujų standartų, kurie yra suderinti su aplinka ir jos tikslais tapo:

1. Numatyti:

Ilgalaikį strateginį požiūrį

Nesunaikintus gamtos išteklius

Formuoti būsimus pagal naujai atsirandančias vertybes

4

2. Reabilituoti:

Padaryti miestus pelningus

Skatinti gamtos, kultūrinį ir socialinį paveldą

Didinti produkto pridėtinės vertės skirtumą

3. Įvairinti ekonomiką

Remiantis keliais pavyzdžiais galime matyti kaip išvardinti tiksliai, kartu su Piliečių forumu,

įgyvendinami.

„Švarus planas“ viešbučių ir pastatų pakrantėje, kurioje siekiama sumažinti pastatų

griovimą. (Iš viso reikia nugriauti 14 viešbučių ir kitų pastatų, o vietoj jų įkurti

žaliuosius plotus).

Sąmoningumo ugdymo kampanijos skirtos įvairiems gamtiniams ištekliams (ypač

vandens).

Stiprinamas kultūros ir meno paveldas.

Miestų planavimas atsižvelgiant į tausojimo kriterijus.

Europoje taip pat vyksta pokyčiai, valstybės susitarė Bendrijos lygmeniu nustatyti

bendras aplinkosaugos normas bei taisykles ir griežtai jų laikytis. Tiesa, dėl to susitarti

nebuvo taip paprasta. Reikėjo rasti kompromisą tarp valstybių, kurios jau  nacionaliniu

lygmeniu buvo nustačiusios griežtas aplinkosaugos normas, ir tų, kurios dėl menkesnio

ekonominio pajėgumo negalėjo taip sparčiai užtikrinti aukšto lygio aplinkosaugos standartų

taikymo, nes įvairiausio pobūdžio aplinkosaugos priemonėms ir įrangai reikia daug lėšų.

5

Vis dėlto bendromis jėgomis sprendimai buvo rasti, o silpnesnėms šalims kiek

įmanoma padedama. Todėl šiandien Europos Bendrijos lygmeniu visose valstybėse jau

veikia per 250 bendrų teisės aktų, kurie reguliuoja, kaip turi būti tvarkomos ir laikomos

pavojingos medžiagos, kaip turi būti saugoma gyvoji aplinka, kokie yra leistini oro ir

vandens užterštumo standartai, kaip turi būti tvarkomos pramoninės ir buitinės atliekos,

pavojingi chemikalai.

Kalvijos pavyzdys mums patvirtina koks svarbus indėlis į tausojantį turizmą yra tiek iš

valstybės tiek ir iš pačių piliečių pusės. 10 strateginių veiklos krypčių ir keletas iš 40

trumpalaikių iniciatyvų iliustruoja mums puikų pavyzdį kaip darnus bendradarbiavimas duoda

akivaizdžių rezultatų (priedas, 4 pav.). Galiausiai įgyvendinama žingsnius Kalvia atgavo savo

krašto patrauklumą ir susigrąžino turistų susidomėjimą, (priedas, 2 pav.) buvo suteikta

Europos Sąjungos 1997 tvaraus miesto premija, 1998m. gavo "Green Globe Award” Londone

ir 1999m. ekologiškos savivaldybės Ispanijoje prizą.

10 strateginių veiklos krypčių:

Kontroliuoti žmonių srautus ir reabilituoti teritoriją

Skatinti socialinį solidarumą ir gyvenimo kokybę

Išsaugoti gamtos paveldą

Atgauti meninį ir kultūrinį paveldą

Atgaivinti visas turizmo sritis

Gerinti Kalvią, kaip turizmo kryptį

Pagerinti viešąjį transportą ir pėsčiųjų eismo zonas

Darnus išteklių valdymas

Paįvairinti ekonomiką ir investuoti į žmogiškuosius išteklius

Atnaujinti valdžios valdymą

Keletas pavyzdžių iš 40 trumpalaikių iniciatyvų:

Ekologiškos krypties miesto planas

Būsto programos: gyvenk Kalvijoje

Atgauti kraštovaizdį ir paveldą

Gamtinių teritorijų tinklas

Miesto sutvarkymo planas

Kovoti su sezoniškumu: „Kalvia, Europos žiema“

Kreiptis dėl vandens, energijos ir regeneravimo kaimo vietovėse

Sukurti turizmo stebėjimo svetainę

6

II. „DRAUGIŠKO“ TURIZMO SIEKIAI

Pasaulyje kasmet apie 900 milijonų žmonių keliauja atostogauti į kitą šalį. Tarptautinio

ekoturizmo duomenimis, ekologiškas atostogas kasmet renkasi vis daugiau

žmonių. Atsakingame turizme, priešingai nei masiniame, paprastai yra keliaujama

savarankiškai, nepriklausomai nuo kelionių agentūrų, maršrutai sudaromi individuoliai,

dažnai keliaujama aktyviai, nakvojama gamtoje, mažuose vietiniuose nakvynės namuose ar

apsistojama pas vietos gyventojus, palaikomas glaudus kontaktas su jais ir šalies

tradicijomis. Kitų turistų poreikiams naudojamas oro, žemės ar vandens transportas išmeta

daug teršalų, kaip, pavyzdžiui, ir oro kondicionavimo prietaisai viešbučiuose. Todėl

turizmas yra vienas klimato kaitos faktorių.

Turizmas, kartu su daugybe kitų žmogaus veiklų, prisideda prie taršos, globalaus

atšilimo ir neigiamų pasekmių aplinkai. Tarptautinės konferencijos metu ekoturizmo

specialistai vieningai sutarė, kad, pirmutinė užduotis - suformuoti ekologinio turizmo

kultūros, etikos, elgesio taisyklių, atitinkamo organizavimo stiliaus ir bendravimo lygio

normas. Gamtos lobyne žmonės patiria ne tik malonių akimirkų, bet ir yra šviečiami,

įgyvendinama harmoningų žmogaus ir gamtos santykių idėja, propaguojama

bendražmogiškoji kultūra.

Pavyzdys iš 2010 liepos mėnesį Kinijoje vykusioje Pasaulio turizmo mugės: „Geriausia

šalimi ekoturizmui išrinkta Kenija. 250 teisėjų: kelionių agentūrų, turų operatorių, oro linijų,

turizmo biurų bei viešbučių atstovų savo balsus atidavė šaliai, aplenkusiai tokius turizmo

„milžinus“ kaip Egiptas ir Pietų Afrikos Respublika. Vienu pagrindinių Kenijos privalumų

įvardintas jos gebėjimas išplėtoti infrastruktūrą, papildančią jos natūralų grožį bei

naudojančią natūralius išteklius. O geriausias pavyzdys - Laikipios plokščiakalnyje sukurtas

turizmo traukos centras. 

III. TAUSOJANČIO TURIZMO PLANAVIMAS IR JO NAUDA

Turizmo planavimas yra labai svarbus ir reikalingas dėl įvairių priežasčių pvz.:

Darnus turizmas vis dar yra pakankamai nauja veiklos sritis, todėl kai kurios

valdžios institucijos ir privatus verslas turi per mažai patirties, kaip tinkamai jį

plėtoti. Turizmo planas ar plėtros programa gali suteikti rekomendacijas šio

sektoriaus vystymui.

Turizmas yra sudėtinga sistema, apimanti tokius sektorius, kaip žemės ūkis,

žuvininkystė ir gamybos pramonė.

7

Turizmas yra glaudžiai susijęs su istorinėmis vietomis, parkais ir rekreacija,

infrastruktūra, paslaugomis ir transportu. Būtent planavimas užtikrina, kad visi

šie elementai būtų vystomi sistemingai.

Didžioji dalis parduodamų turizmo produktų, kuriais naudojasi turistas,

susideda iš infrastruktūros ir teikiamų paslaugų. Turizmas gali teikti tiesioginę

ir netiesioginę ekonominę bei sociokultūrinę naudą. Planavimas reikalingas

siekiant išsirinkti tinkamiausią turizmo rūšį, kuri neduotų neigiamo poveikio

turizmo vietovei.

Planavimas gali būti panaudotas siekiant atgaivinti pasenusias ar sunkiai

plėtojamas turizmo rūšis.

Sudaro sąlygas švietimui ir mokymams.

Planavimas suteikia racionalų pagrindą plėtrai ir projektų, kurie yra svarbūs

viešajam ir privačiam sektoriams, rengimui bei investicijų pritraukimui.

Taip galime išskirti šiuos turizmo planavimo lygius: objektas, turizmo vietovė,

regionas, šalis, kelios valstybės. Objektas galėtų būti paplūdimys, lankytina vieta ar parkas.

Turizmo vietove galima laikyti tam tikrą teritoriją, kurioje yra vienas ar keli lankytini objektai.

Regionas gali būti susijęs su tam tikromis administracinėmis ribomis vienoje valstybėje arba

paremtas turizmo traukos faktoriais. Kelios valstybės gali būti susijusios viena turizmo

vietove, pavyzdžiui, Nemuno turizmo trasa (Lietuva ir Baltarusija).

Turizmas pirmiausia turėtų būti planuojamas regioniniu ir nacionaliniu lygiu. Šiuose

lygiuose planavimas yra susijęs su turizmo plėtros politika, paslaugų standartais, struktūriniais

planais, instituciniais veiksniais ir visais kitais turizmo plėtrai ir valdymui reikalingais

elementais.

3.1 Ekologiško turizmo planavimo problema Lietuvoje

Lietuvos ekologinis turizmas turi geras galimybes, tačiau mažai žinomas potencialiose

užsienio rinkose, todėl parduoti dviračių, vandens turizmo ar kitus paketus yra labai sudėtinga.

Pavyzdys: Lietuvos dviratininkų draugijos duomenimis Lietuvoje apsilanko iki 5

tūkstančių dviratininkų iš užsienio, kas mums rodo neišnaudotas galimybes. Panaši padėtis

kaimyninėse šalyse, nors kai kurie dviračių turizmo operatoriai teigia, kad keliauti per Latviją

yra daugiau norinčių. Šioje srityje galimas labai sėkmingas vidaus rinkos augimas, didėjant

gyventojų pajamoms vis daugiau galimybių poilsiui, o poilsis Lietuvoje jaunimui (vienai iš

turtingiausių ir aktyviausių visuomenės grupių) dažniausiai asocijuojasi su aktyvia veikla,

kurios pasirinkimas Lietuvoje yra pakankamai įvairus.

8

Pagal visą eilę parengtų strateginių ir planavimo dokumentų, bei VSTT ir valstybinių

parkų direkcijų atliktų darbų rengiant viešąją turizmo infrastruktūrą ir tvarkant teritoriją, šalies

saugomos teritorijos didesniam turistų skaičiui priimti dar mažai pritaikytos - tam nepasirengę

nei vietos gyventojai, nei organizacijos, lėšų trūkumas riboja ir savivaldybių administracijų

bei direkcijų galimybes.

Mažai žinomoms šalims lengviau patraukti stambius operatorius, siūlančius kelionių

paketus vyresnio amžiaus žmonėms, apkeliavusiems visą pasaulį ir ieškantiems naujų

maršrutų. Tokio tipo kelionės buvo vienos pirmųjų poilsinių kelionių į Baltijos šalis, tačiau

sėkmingai parduodamos iki šiol. Tiesa, prasiplėtė turistų amžiau grupė, tad tokiais maršrutais

keliauja ir vidutinio amžiaus bei jaunesni turistai. Tačiau yra trūkumų – maršrutai driekiasi tik

per pagrindines, geriausiai žinomas vietoves – sostines bei kitas labiau išskirtinas vietas. Šioje

produktų grupėje Baltijos šalys parduodamos vieningu regionu ir konkuruoja su vidurio

Europos bei panašiais maršrutais. Kadangi grupines keliones organizuoja ir parduoda tik

kelionių operatoriai, šią produktų grupę šaliai gana lengva pristatyti – visiems rinkodaros

kanalams galima panaudoti tiek Lietuvos atvykstamojo turizmo kompanijas, tiek ir tikslinių

rinkų šalių išvykstamojo turizmo kelionių organizatorius, tiesiogiai suinteresuotus produkto

pardavimu. Tačiau Lietuvos silbnybė bloga ekonominė situacija, neišvystyta infrastruktūra,

investicijų stygius, organizacinių struktūrų ir informacijos stoka, neigiami vietos gyventojų

amžiaus struktūros, prieaugio, ir migracijos pokyčiai stabdo ekologinio turizmo plėtrą šalies

gamtinėse teritorijose. Specifiniai gamtosauginiai saugomų teritorijų reglamentai reikalauja

naujų subalansuoto turizmo formų ir specialios viešosios infrastruktūros. Nei rajonų

savivaldybės, nei negausūs privatūs verslininkai nepajėgūs sukurti viešosios turizmo

infrastruktūros, kuri skatintų subalansuoto turizmo vystymąsi šalies regionuose. Be

neišvystytos infrastruktūros šalyje, pritraukti turistus trūksta ir informacijos, edukacinės

veiklos šioje srityje.

Galima daryti išvadą, kad ekologinio turizmo samprata Lietuvoje kol kas neiškilo.

Lyginant su kitomis valstybėmis mūsų šalyje šio turizmo produkto tik užuomazgos: silpna

dviračių infrastuktūra, informacijos platinimas, mažai apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų

orientuotų į žemesnės klasės, pigesnių paslaugų tiekimą. Taip pat mažai akcentuojamas

pagrindinis tikslas – kad gamta yra svarbi priežastis keliauti.

9

IŠVADOS

Pagrindiniai ekoturizmo principai laikomi darantys minimalų poveikį aplinkai,

sąmoningai tausojantys gamtą ir bioįvairovę. Saugojantys išteklius, pasirenkant aplinkai ir

visuomenei atsakingas paslaugas ir mažinti neatsinaujinančių išteklių vartojimą. Vietinė

gamta, kultūra, flora ir fauna turi tapti pagrindiniais lankymo objektais. Reikia domėtis

lankomos šalies kultūra ir istorija, gerbti vietinius papročius ir kultūrą, prisidėti prie

tarpkultūrinių ryšių bei tolerancijos ugdymo. Teikti paramą vietinės kultūros integralumui,

paremiant vietinį verslą, išsaugantį kultūrinį paveldą, paremti vietinę ekonomiką,

pasirenkant lokalias prekes ir smulkaus verslo paslaugas. Būti jautriems šalies politiniams,

aplinkosauginiams ir visuomeniniams įvykiams. Čia didžiausi stimulai, padedantys turizmo

pramonę artinti prie darnios plėtros, yra tokie, kurie didina socialinę atsakomybę bei vietinių

gyventojų integravimą. Didėjantis spaudimas aplinkosaugai, augantis sąmoningumas apie

galimą išlaidų mažinimą naudojant jautrius išteklius, turizmo paslaugas teikiančių

organizacijų ir operatorių suvokimas, kad aplinkos kokybė yra esminė sąlyga kuriant

konkurencingą produktą, vyriausybės ir turizmo operatorių įsisąmoninimas, kad turizmo

plėtra neigiamai veikia aplinką ir augantis vietinių bendruomenių sąmoningumas daryti

įtaką turizmo politikai.

Lietuvos ekologiškame turizme taip pat didžiausias problemas sudaro neišvystyta

infrastruktūra, menkas jo informatyvumas, neišplėtotos apgyvendinimo ir maitinimo

paslaugos keliaujantiems ekologiškai bei bendras gyventojų ir organizacijų nepasirengimas

priimti potencialius turistus.

10

ŠALTINIAI

1. NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS 2007–2010 M. PROGRAMA. Vilnius, 2006.2. Rima Jakytė. DARNUS VARTOJIMAS LIETUVOS TURIZMO PASLAUGŲ SRITYJE. Vilnius, 2010.3. TURIZMO POVEIKIS GAMTAI Geras verslas – ekologiškai švarus verslas. Kaunas, 2005.

4. http://ekologija.eversus.lt/naujienos/205 įeiga internete: 2011 03 26

5. http://ekoturizmas.wikidot.com/ įeiga internete: 2011 03 26

6. http://www.ku.lt/coastlearn/tourism/con_tourism.html įeiga internete: 2011 03 26

7. http://www.lsveikata.lt/aktualijos/1956-pasaulyje-populiarja-ekoturizmas.html įeiga internete: 2011 03 26

8. http://www.turizmas.dvi.lt/Darnus-turizmas-694.html įeiga internete: 2011 03 26

9. http://www.coastlearn.org/lt/tourism/con_tourism.html įeiga internete: 2011 03 26

10. http://wn.com/javibusta99 įeiga internete: 2011 03 26

11. http://www.sommets-tourisme.org/f/sommetsG/premier-sommet/actes/bustamante.html

12. http://www.balsas.lt/naujiena/432894/kenija-geriausia-salisekoturizmui/rubrika:naujienos-keliones-afrika įeiga internete: 2011 03 27

11

PRIEDAI

1 pav.

2 pav.

3 pav. „Įdėtos pastangos paskatino darbo vietų sukūrimą ir padidino populiarumą tarp lankytojų“ (3vaizdelis):

http://wn.com/javibusta99 įeiga internete: 2011 03 26

4 pav. „10 strateginių veiklos krypčių ir keletas iš 40 trumpalaikių iniciatyvų iliustruoja pavyzdį kaip darnus valstybės ir gyventojų bendradarbiavimas duoda akivaizdžių rezultatų“:

http://www.youtube.com/watch?v=1BXF1EzPCzY įeiga internete: 2011 03 26

12