Vilnius, 2011

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

INFORMACINIŲ SISTEMŲ KATEDRA

INFORMACINIŲ SISTEMŲ PAGRINDAI

REFERATAS

„Debesų kompiuterija“

Atliko: grupės studentas

Tikrino: doc. dr.

2

Turinys

1. Įvadas.

2. Debesų kompiuterija plačiau.

2.1 Technologiniai pokyčiai. 2.2 Debesų kompiuterijos koncepcija. 2.3 Raida. 2.4 Debesų kompiuterijos formos. 2.5 Rizika. 2.6 Privalumai. 2.7 Teikiama nauda ir efektyvumas. 2.8 Ateityje laukia dar daugiau pokyčių.

3. Lietuvių įmonės atstovo komentarai.

4. Naudota literatūra.

3

1. Įvadas

„Cloud Computing“ išvertus iš anglų kalbos reiškia „debesies architektūra“ arba „debesų kompiuterija“. Tai yra internetinė kūrimo bei naudojimosi technologija, abstraktus sudėtingos struktūros apibūdinimas. "Debesis" yra interneto metafora, nusižiūrėjus į tai, kaip jis vaizduojamas kompiuterių tinklų diagramose. Debesies architektūra tai stilius, kai kompiuterinės galimybės imamos kaip "servisai", kuriuos vartotojai gali pasiekti iš interneto (debesies), nieko konkretaus apie juos nežinodami. Tai yra pažangiausias paslaugų, naudojančių informacines technologijas, teikimo būdas, atskiriantis šių paslaugų naudotoją nuo rūpinimosi pačiomis informacinėmis technologijomis. Apibūdinant šį reiškinį kuo paprasčiau, galima pasakyti, kad tai keliolikos serverių junginys, kuriame apkrovos paskirstomos tolygiai. Pvz., debesį gali sudaryti 500 serverių kurių bendras RAM (operatyvinės atminties) kiekis būtų ~12 TB (terabaitų). Keli pranašumai tokios technologijos: 1. 100% uptime 2. Nebaisios dauguma DDoS atakų 3. Praktiškai neribotos resursų suteikimo galimybės (prijungiant į debesį vis daugiau mašinų) 4. Didelė skaičiavimo galia idealiai tinka Video/Audio stream'ui, įvariausiems konvertavimams ir t.t. Primityviai kalbant, esminio skirtumo tarp paprasto serverio ir debesų serverio nėra – tai gali būti ta pati dėžė, tas pats klasteris, ta pati duomenų bazė. Tiesiog daugėja servisų, kurie veikia ne lokaliam kompiuteryje, o nutolusiame. To atsiradimą įtakojo labai padidėjes interneto greitis – vartotojui nebesijaučia laiko skirtumo operacijų rezultatų atvaizdavime jo kompiuteryje.

Kainos atžvilgiu vartotojas išlošia, nes nereikia mokėti už tai, ko jis nenaudoja – galima užsisakyti tokius pajėgumus, kokių reikia šią valandą. Galima užsisakyti serverį su labai galingu procesoriumi, 12 GB RAM‘o ir 30 GB HDD arba užsisakyt silpną 1 GHz serverį su 1 GB RAM‘o ir 300 GB HDD - t.y., konfigūracija gali būti betkokia. Nereikia laukti keleto valandų ar dienų kol į fizinį lokalų serverį įdės naują RAM ar padidins jos kiekį - viską galima padidinti ir sumažint realiu laiku, per 10 minučių galima pasidaryti 10 savo debesies kopijų ir viską paskirstyti pagal savo norus.

4

2. Debesų kompiuterija plačiau 2.1 Technologiniai pokyčiai

Debesų kompiuterija šiandien yra vertinama kaip vienas iš informacinių technologijų pokyčių, keičiančių kompiuterių panaudojimo galimybes ir vartotojų įpročius.

Rinkos kaitos perspektyvas dažniausiai lemia didieji IT pasaulio žaidėjai, kurie veikia technologinių pokyčių prognozavimo sąlygomis. Naujos ryšio perdavimo technologijos leidžia daug greičiau siųsti duomenis beveik į kiekvieną išsivysčiusios valstybės serverį ar ten esantį asmeninį kompiuterį. Norint tinkamai interpretuoti gautus duomenis, vien turėti internetą nepakanka. Tam naudojami galiniai prieigos taškai – kompiuteriai, kurie gali apdoroti perduotus duomenis fizinio lygmens kanalais. Tam, kad šie duomenys mums, vartotojams, būtų atvaizduoti suprantamai bei nuosekliai, reikia turėti programinę įrangą, pavyzdžiui, naršyklę, teksto redagavimo ar kompiuterinės grafikos programą.

Nuo pat kompiuterių evoliucijos pradžios, programinės įrangos kiekis ir pasiūla nuolat auga. Norėdami produktyviai atlikti darbus, turime naudoti vis didesnį kiekį programinės įrangos, tai reikalauja ir didesnių kompiuterių technikos pajėgumų, pavyzdžiui, didesnės dinaminės ir statinės atminties, papildomos energijos. Kita vertus, verslas gana dažnai turi įsigyti operacines sistemas ar programinę įrangą ir mokėti už licenciją, atnaujinimus bei palaikymą.

Pavyzdžiui, jei organizacija savo biure naudoja dešimt kompiuterių ir vieną serverį, tuomet kiekvienam kompiuteriui reikia turėti po programinės įrangos ar operacinės sistemos licenciją ir serverio ar IT specialistą, kuris visa tai prižiūrėtų. Bet, įsivaizduokite, jei biure turėtumėte dešimt kompiuterių, kurie per interneto tinklą yra prijungti prie nutolusio serverio, kuriame yra reikiama programinė įranga, o visi darbuotojai prie jos jungiasi per naršyklę. Tokiu atveju, jums nebereikia turėti serverio ir rūpintis jo administravimu, pakanka turėti tik vieną programinės įrangos paketą nutolusiame serveryje, prie kurio internetu gali prisijungti bet kuris darbuotojas, o organizacijai nebereikės daugiau galvoti apie serverio priežiūrą, nes tai už jus atliks debesų kompiuterijos paslaugas teikianti įmonė. Tai reiškia, kad programinę įrangą su jos palaikymu naudotumėte kaip „komunalinę“ paslaugą ir už tai atsiskaitytumėte pagal tam tikrą įkainį už panaudotą laiką ar kitą mato vienetą, panašiai kaip už elektros ar mobiliojo ryšio paslaugas.

Technologiniu požiūriu kompiuterių pramonėje įvyko keli esminiai lūžiai. Pirmasis, kai technologijos pradėjo po truputį migruoti iš universitetų ir valstybinių institucijų į gyventojų namus, kai atsirado pirmieji asmeniniai kompiuteriai, centriniai kompiuteriai buvo decentralizuoti į „klientas – serveris“ sistemas, ir tai paspartino pirmųjų asmeninių kompiuterių namuose plitimą bei spartų jų technologinį progresą.

Tuomet įvyko antrasis technologinis virsmas, kai kompiuteriai buvo sujungti į pasaulinį tinklą, kuris šiandien vadinamas internetu. Trečiasis esminis lūžis, kai vartotojai dalį turimo IT ūkio, paslaugų pavidalu, gali įsigyti ar nuomoti iš debesų kompiuterijos paslaugų teikėjo. Technologiniais terminais kalbant, tai yra paprasčiausias perėjimas iš „klientas – serveris“ sistemų į labiau centralizuotas sistemas, tarsi cikliškas grįžimas į praeitį, bet tai daroma siekiant optimizuoti laiką ir kaštus, skiriamus IT, ir susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.

Pavyzdžiui, šiandien milijonai gyventojų kasdien atsidaro savo „Hotmail“ ar „Gmail“ pašto dėžutes ir jose redaguoja dokumentus su „Google Docs“ ar išsaugo failus internete, socialiniame tinkle „Facebook“ rašo įvairiausius įrašus, dalinasi nuotraukomis. Taip elgdamiesi net neįtariame, kad visos šios paslaugos būtent yra paremtos debesų kompiuterijos technologija, nes juk visa informacija yra „kažkur“ internete, serveryje, kuris yra JAV arba Indijoje. Bet tai mums, vartotojams, visai nerūpi.

Debesų kompiuterijos esmė paprasta – tai techninės ir programinės įrangos visuma teikiama internetu kaip paslauga. Vartotojui pakanka naršyklėje įvesti interneto adresą ir prisijungus prie informacinės sistemos galima naudotis paslauga ar programa, kuri teikiama panaudojant tiek vietinius, tiek nutolusius duomenų centrus. Norint tai turėti nebereikia diegti jokių programų savo

5

kompiuteryje ar įsigyti papildomą techninę įrangą, pakanka prisijungti prie interneto tinklo ir visi duomenys, programos, techninės įrangos galimybės tampa pasiekiamos čia ir dabar.

Prognozuojama, kad didžiausi pasikeitimai turėtų būti per artimiausius tris metus, o perėjimas prie debesų kompiuterijos įvyks net greičiau nei daugeliui tai gali pasirodyti.

Visai realu, kad prognozės gali išsipildyti, nes tai patvirtina JAV vyriausybėje priimtas sprendimas nuo 2012 m. vykdyti IT viešųjų pirkimų strategiją, kurios vienas iš prioritetų yra debesų kompiuterija. Manoma, kad JAV tokios strategijos įgyvendinimas iki 2015 m. leis sumažinti IT ūkio išlaidas net iki 40 procentų. Europoje šios technologijos vartojimo lyderiais tampa Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, tikėtina prie jų prisijungs ir didžioji dalis kitų Europos valstybių, iš jų ir Lietuva. 2.2 Debesų kompiuterijos koncepcija

Koncepcijos esmė – IT komponentų, pradedant infrastruktūra (serverių technines ir sisteminės programinės įrangos, kompiuterinių tinklų, kompiuterizuotų darbo vietų programinės įrangos ir pan.) atsisakymas, IT paslaugas įsigyjant iš išorės, pagal organizacijos poreikius. Kitaip tariant, IT paslaugų ranga (angl. outsource), kuomet dalis ar visos ne pagrindinės veiklos paslaugos yra perkamos iš išorinių tiekėjų.

Debesų kompiuterijos skiriamieji požymiai: - Reikiamų paslaugų užsisakymas ir automatizuotas valdymas (savitarna); - Paslaugų dinamika: lankstumas (laikas, vieta) ir plečiamumas (apimtys); - Panaudotų paslaugų apimtimi pagrįsta kainodara – mokama už tiek, kiek konkrečiu momentu naudojama paslaugų; - Paslaugų virtualumas – naudotojas nejaučia paslaugų apribojimo ar priklausomybės nuo jų pateikimo techninės dalies. Šie principai nėra nauji. Į juos organizacijų IT padaliniai orientavosi ilgus metus. Konsultacijų, telekomunikacinių paslaugų pirkimas, techninės įrangos talpinimas pažangiuose išorinių tiekėjų duomenų centruose, IT specialistų nuoma – visa tai tos pačios debesų kompiuterijos fragmentų pasireiškimas. Tačiau šios koncepcijos šiandieninė samprata susiformavo ištobulinus ir įsitvirtinus naujoms technologijoms: plačiajuosčiam internetui bei virtualizacijos sprendimams. 2.3 Raida

Šios koncepcijos ištakos yra ties 1960-aisiais, kai John McCarthy išreiškė nuomonę, kad "skaičiavimai vieną dieną gali tapti vieša galimybe"; terminas "debesis" (cloud) jau buvo naudojamas paskutinio 20 a. dešimtmečio pradžioje apibūdinant plačius ATM tinklus. 2007 m. kovo mėn. "Dell" JAV pateikė prašymą registruoti prekinį ženklą "cloud computing", tačiau 2008 m. rugpjūčio 6 d. jis buvo atšauktas.

Labai svarbų vaidmenį šioje srityje suvaidino "Amazon", modernizavusi savo duomenų centrus, ir pastebėjusi kad ši nauja technologija pakėlė vidinį efektyvumą, 2002 m. užtikrinusi prieigą prie savo sistemų per "Web services". 2007 m. jos naudojamumas padidėjo ją perėmus "Google", IBM ir nemažai universitetų, įsitraukusių į stambų tyrimų projektą beveik tuo pat metu, kai šis terminas (cloud computing) ėmė plisti žiniasklaidoje. IT konsultacijų ir tyrimų agentūra "Gartner" 2008 m. rugpjūčio mėn. pastebėjo, kad "organizacijos pereina nuo kompanijoms priklausančios aparatinės ir programinės įrangos prie į servisus orientuotų modelius".

Debesis pašalina daug ribų ir gali būti tikra globalizacijos forma; ir todėl yra daugelio geopolitinių klausimų tema, nes jo paslaugų tiekėjai turi užtikrinti daugybę reguliacinių globalios rinkos reikalavimų. To ištakos ties Internato pradžia, kai laisvūnai mąstytojai jautė, kad kibererdvė yra išskirtinė vieta, reikalaujanti savų įstatymų ir teisinių institucijų. Neal Stephenson tai įžvelgė kaip nedidelės salos duomenų uostą Kinakuta mokslinės fantastikos romane "Cryptonomicon".

6

Nors ir buvo bandymų sutvarkyti teisinius klausimus, paslaugų tiekėjai (pvz., "Amazon") stengiasi įtikti vietinėms pagrindinėms rinkos (kaip JAV ir Europos sąjunga) įrengdami lokalias infrastruktūras ir leisdami kleintams rinkti "leidžiamumo zonas" (availability zones). 2.4 Debesų kompiuterijos formos

Yra trys debesų kompiuterijos formos, praktikoje dažniausiai sutinkamos dvi: kuomet naudotojui yra pateikiama tik IT infrastruktūra arba jau paruoštos naudojimui programos. Naudojantis infrastruktūros paslaugomis: serverio, duomenų saugyklos, interneto kanalo resursų ir kitos IT infrastruktūros nuoma, - galima labai greitai prisijungti prie IT resursų ir juos naudoti savo poreikiams. Tokio tipo paslaugos vadinamos IaaS. IaaS (angl. Infrastructure as a Service) – infrastruktūra kaip paslauga. Vienos iš žinomiausių tokios paslaugos realizacijų yra kompanijos „Amazon“ EC2 ir S3. IaaS išlaisvina naudotoją nuo investicijų į techninę įrangą, mokama tik už panaudotus resursus bei galima greitai keisti paslaugos apimtį.

Kitas paslaugų tipas – SaaS, kuomet naudotojai per Interneto prieigą gali naudotis jau paruoštomis aplikacijomis (programomis). SaaS (angl. Software as a Service) – aplikacija kaip paslauga. Pavyzdžiui, Google Apps – pašto, laiko planavimo ir dokumentų redagavimo programos, Salesforce CRM sprendimas. Naudotojui nereikia rūpintis IT infrastruktūros diegimu, plėtimu, programinės įrangos atnaujinimais ir kt. Šio tipo paslaugų apimtis taip pat galima greitai plėsti ir nesirūpinti dėl IT resursų, o pati aplikacija yra sukurta taip, jog pagal poreikį gali „prisijungti” papildomus techninius pajėgumus.

Tarpinė debesų kompiuterijos forma yra programinės įrangos kūrimo platformos, dar vadinamos PaaS. PaaS (angl. Platform as a Service) – platforma kaip paslauga. Programuotojams gerai žinomos Salesforce ar Google App Engine platformos. Tai nėra paruošti produktai galutiniams naudotojams kaip tai yra SaaS atveju. Šios platformos yra skirtos programuotojams ir integratoriams, kurie platformų pagalba gali kurti konkretiems poreikiams pritaikytas aplikacijas. Platformos taip pat gali dinamiškai keisti IT infrastruktūros apimtis.

Bet kurią aplikaciją galime suvokti kaip susidedančią iš trijų dalių (prie jų dar reikia paminėti ir Programavimo įrankius):

1. Pagrindo: beveik visos aplikacijos naudoja kokią nors sisteminę programinę įrangą (OS), užtikrinančią įvairias sistemines funkcijas: standartines API, tinklą, prieigą prie failų ar DB. Pvz., OS: Windows, Linux, Unix; Technologijos: .NET Framework, Java EE ir kt.

2. Infrastruktūros: aplikacijos neretai panaudoja kituose kompiuteriuose esančias paslaugas: nutolintus atminties masyvus, integracines paslaugas, identifikavimo priemones ir pan. Pvz., saugyklos: failinė sistema ar Sharepoint dokumentų biblioteka, DB; Integracinės priemonės: pranešimų siuntimas, IBM "WebSpere", MS "BizTalk" ir pan.; Identifikavimas: MS Active Directory ar kitos LDAP priemonės;

3. Aplikacijos paslaugas: vis dažniau aplikacijos tampa orientuotos į paslaugas (servisus), funkcijas, kurias gali panaudoti kelios aplikacijos. Gali būti su standartiniais paketais pateiktos paslaugos (SAP, Oracle Applications, MS Dynamics…) arba įmonės viduje sukurti servisai.

7

Taigi, aplikacijų platforma gali būti pakankamai sudėtinga, o dar reikia atsiminti, kad ji visą laiką vystosi.

Reikia atkreipti dėmesį, kad įmonės ir debesies platformos nėra tapačios: įmonės platformos yra daugiausia skirtos įmonės masto aplikacijoms palaikyti, o debesies platformos – teoriškai viso pasaulio ir gerokai didesnį vartotojų kiekį.

Debesies pagrindas (foundation) – sąsajų rinkiniai pagrindinėms funkcijoms. Kaip operacinė terpė, geriausiai žinoma yra "Amazon" EC2 (Elastic Computer Cloud), suteikianti virtualiose mašinose (VM) veikiančių "Linux" prieigas. Klientai jose gali naudoti bet kokias priemones, pvz., vienas gali rinktis Java EE ir MySQL, o kitas – "Ruby on Rails" (RoR).

Tačiau lokalios priemonės yra ribojamos. Tačiau suteikdamas mažiau laisvės, tiekėjas gali lengviau optimizuoti savo aplinką. Kiekviena lokalių priemonių grupė orientuojasi į tam tikrą aplikacijų rūšį. Pvz., Google "AppEngine" palaiko "Python" Web aplikacijas, o Force.com orientuojasi į duomenis orientuotas verslo aplikacijas, todėl sukūrė savą "Apex" kalbą. Panašiai debesies aplikacijas palaiko ir "Microsoft" – kaip "CRM Live" dalį "Dynamics CRM" platformoje. "Microsoft" tikisi ir toliau vystyti šį sritį suteikiant galimybę naudotis įprastomis .NET kalbomis ir įrankiais. Ir netgi ketinama užtikrinti aplikacijų portabilumą tarp įmonės ir debesies paltformų.

Debesies infrastruktūros servisai. Aplikacijos neretai naudoja tam tikras lokalias priemones duomenims saugoti. Nutolintos saugyklos debesyje būna skirtingų tipų. Pvz., "Amazon" S3 (Simple Storage Service) suteikia bazines nestruktūrizuotos saugyklos funkcijas. Programuotojas gauna paprastą modelį: objektai, kurie yra tiesiog baitų rinkiniai, saugomi kaušuose (buckets). Aplikacijos gali kurti, skaityti ir šalinti objektus bei "kaušus". Objektai negali būti modifikuojami, tačiau juos galima visiškai pakeisti naujais. Kitokio tipo požiūris yra suteikiant labiau struktūrizuotų duomenų palaikymą. MS "SQL Server Data Services (SSDS) duoda konteinerį, kuriame yra viena ar daugiau esybių (entity), kurių kiekviena turi tam tikrą savybių (properties) kiekį. Aplikacija gali pateikti užklausas konteinerio duomenims paimti – panaudodama operatorius ==, !=, <. >, AND, OR, NOT. Įdomu, kad tai nėra reliacinė duomenų bazė, o užklausų kalba nėra SQL. Panašiai informaciją tvarkyti leidžia ir "Amazon" "SimpleDB", kuri yra domenų, elementų ir reikšmių hierarchija, kurios užklausų kalba taipogi ne SQL.

Integraciniams servisams persikeliant į debesį, atsiranda eilė naujų technologijų. Pvz., "Amazon" SQS (Simple Queue Service), užtikrinanti apsikeitimą pranešimais per eiles. Ir čia matome, kas nutinka, kai panašus servisas iš įmonės persikelia į debesį: kadangi SQS replikuoja pranešimus į daugelį eilių, aplikacija nėra garantuota, kad matys visus pranešimus iš visų eilių, o taip pat neužtikrinama pranešimų pristatymas iš eilės. Kitas pavyzdys – "Biztalk Services", kuris užtikrina aplikacijų bendravimą per ugniasienę (firewall).

Taipogi aplikacijos turi mokėti nustatyti vartotojo tapatybę. Paprastai tam jos reikalauja, kad vartotojas pateiktų skaitmeninę savo identifikaciją, baitų rinkinį, leidžiantį atpažinti vartotoją. Šiuo metu egzistuoja kelios tapatybės nustatymo debesyje schemos. "Amazon" platformose (EC2 ir S3) reikalaujama pateikti "Amazon" identifikaciją, "AppEngine" pripažįsta "Google" identifikaciją, o "Microsoft" duoda "Windows Live ID". Šioje srityje aplikacijų programuotojams nesuteikiama laisvė rinktis.

Reikia pastebėti, kad debesies servisai gali gerokai daugiau, nei servisai įmonėje, pvz., tos pačios u-klausos metu ieškoti informacijos ir savo duomenų bazėje , ir Internete (kaip MS "Live Search") ar susieti duomenis su žemėlapiais (kaip "Google Maps" ar MS "Virtual Earth"). Yra ir daugiau servisų, kuriuos galima naudoti savo Web svetainėse, pvz., dalintis nuotraukomis ("Google Picasa" ir MS "Windows Live Photo Galery").

Vienok, naujos aplikacijų platformos nepasirodo labai dažnai, tačiau pasirodžiusios

gali turėti didelį poveikį. Kol kas debesies platformos dar nesuteikia visų galimybių, kurios galimos įmonių platformose, tačiau reikalai neišvengiamai gerės, nes technologija tebesivysto. Ir kol kas debesies technologijos dar nėra daugelio specialistų akiratyje, tačiau požiūris į jas gali visiškai pasikeisti po kokių 5 m.

8

2.5 Rizika

Siekdamas išvengti duomenų prieigos prie savo duomenų, reikia įsigilinti į tiekėjo saugumo politiką. IT konsultacijų ir tyrimų agentūra "Gartner" išvardija 7 su saugumu susijusius klausimus:

1. Privilegijuoti vartotojai – kas turi išskirtinę prieigą prie duomenų, kaip samdomi ir prižiūrimi tie administratoriai;

2. Reguliaciniai sutikimai – užsitikrinimas, kad tiekėjas nusiteikęs priimti išorinį auditą ir rūpinasi saugumo sertifikatais;

3. Duomenų lokacija – pasidomėjimas, ar tiekėjas leidžia valdyti duomenų saugojimo vietą;

4. Duomenų segregacija – pasitikrinimas, kad šifravimas galimas visose fazėse ir jis sukurtas patyrusių profesionalų;

5. Atstatymas – išsiaiškinimas, kas nutiks duomenims jų pažeidimo atveju; ar užtikrinamas pilnas duomenų atstatymas ir kaip ilgai jis trunka;

6. Tiriamasis palaikymas – užklausimas, ar tiekėjas turi galimybę nustatyti kokią nors nelegalią ar netinkamą veiklą;

7. Ilgaamžiškumas – sužinojimas, kas nutiks tiekėjui nutraukus veiklą; kaip bus gražinti duomenys ir kokiu formatu.

Praktiškai, geriausias būdas nustatyti duomenų atstatymą yra bandymas juos gauti – paprašyti senų duomenų ir pažiūrėti, kaip ilgai tai užtrunka. Patikrinti duomenų saugumą yra sunkiau; vienas būdų pačiam šifruoti duomenis. 2.6 Privalumai

• Sumažinamos kliento kapitalines investicijos ir todėl pažemina pradinį "slenkstį", nes infrastruktūra priklauso tiekėjui. Paslaugos prieinamos arba skirtos galutiniams vartotojams bei smulkiam verslui;

• Neprisirišimas prie įrangos ir vietos – prieiga galima iš visur nepriklausomai nuo naudojamos įrangos (PK, mobilių);

• Daugiavartotojiška nuoma – bendras resursų ir kaštų pasidalijimas tarp daugelio vartotojų užtikrinant infrastruktūros centralizaciją vietovėse su mažesniais kaštais (nekilnojamas turtas, elektra, aptarnaujantis personalas ir pan.) bei įrangos didesnę apkrovą (lokalios sistemos dažnai tepanaudoja 10-20% skirtų resursų).

• Greitas adaptavimas, išplečiamumas – pagal poreikį išskiriami ar sumažinami resursai (CPU, atmintis ar tinklo pralaidumas);

• Monitoringas – stebimas produktyvumas; • Patikimumas padidinamas pertekliniais resursais (vienok, pagrindinės paslaugos

turėjo sutrikimų nuo perkrovų ir IT vadybininkai mažai ką galėjo pagelbėti); • Saugumas – padidėja dėl centralizuoto valdymo ir koncentruoto saugumo specialistų

dėmesio. • Nenutrūkstamumas pasiekiamas per efektyvesnį resursų naudojimą, efektyvesnes

sistemas ir pan. 2.7 Teikiama nauda ir efektyvumas

Debesų kompiuterija išsiskiria tuo, kad ją gali naudoti visi ir pakankamai plačiai: gyventojai, verslas ir valstybės institucijos. Ši technologija leidžia sumažinti IT ūkio išlaidas, tačiau paliekama galimybė naudotis reikiamais skaitmeniniais resursus. Pavyzdžiui, jei bendrovei reikia duomenų centro paslaugų, ji gali visą techninę ir programinę infrastruktūrą įsigyti kaip paslaugą. Nebereikia investuoti į IT įrangą, skirti lėšų eksploatacijai ir priežiūrai, prognozuoti didėjančius poreikius. Jei paslaugų nebereikia, jų labai paprasta atsisakyti.

9

Debesų kompiuterijos naudą galima suskirstyti į tris grupes: verslui, IT specialistams bei galutiniams naudotojams. Verslui

Nepatiriami investicijų į IT įrangą ir jos nusidėvėjimo kaštai. Kapitalo išlaidos pakeičiamos operacinėmis išlaidomis. Įsigydami IT paslaugas mokate tik už tiek IT resursų, kiek tuo metu naudojate. Jums nereikia investuoti nei į aparatinę, nei į programinę įrangą, bandant nuspėti ateities poreikius. O poreikiui išnykus, rūpintis, kaip visa tai efektyviai panaudoti.

Aukščiausio lygio paslaugos net ir mažam verslui. Debesų kompiuterijos paslaugų architektūra leidžia saugiai bei efektyviai paskirstyti bendrus IT resursus tarp kelių paslaugų naudotojų. Todėl korporatyvinio lygio (pvz., laiškų, laiko, resursų planavimo programinę rangą ar atsargines duomenų kopijas) paslaugas be didelių investicijų į IT įrangą gali įsigyti ir mažos įmonės. Tačiau tokias galimybes gali suteikti tik debesų kompiuterijos paslaugų teikėjai, kurie geba saugiai ir efektyviai paskirstyti IT resursus tarp savo vartotojų.

Lankstumas. IT paslaugų įsigijimas verslo poreikius gali patenkinti per kelias valandas, kuomet įrangos įsigijimas bei jos paruošimas gali užtrukti iki kelių mėnesių. Debesų kompiuterijos paslaugos taip pat garantuoja greitą paslaugų atstatymą – veiklos tęstinumą, bei apimčių pakeitimą, atsižvelgiant į verslo cikliškumą (pvz., pasikeitusi rinkos situacija, sezoninis, projektinis, pikinis poreikis).

Darbo optimizavimas. Debesų kompiuterija – rutininių bei naujo tipo IT paslaugų organizacijoje pirkimas iš išorės, kuris ne tik taupo kaštus, bet atlaisvina vidinius žmogiškuosius resursus aukštesnio prioriteto darbams įgyvendinti. Visą priežiūrą ir administravimą atlieka paslaugų tiekėjo darbuotojai - savo srities profesionalai. Įmonių vadovams svarbu žinoti, kad dideli debesų kompiuterijos sprendimų teikėjai, turintys didžiulius serverių resursus, dėl masto ekonomijos gali itin patraukliomis sąlygomis pasiūlyti visus būtinus saugumo ar programinės įrangos atnaujinimo sprendimus, ką sunkiai sau gali leisti pati įmonė. IT specialistams

Trumpas sprendimo įdiegimo laikas. Neprarandamas laikas ir sąnaudos, susijusios su infrastruktūros ar IS pirkimu, instaliavimu, priežiūros specialistų parengimu – projektas gali startuoti kur kas anksčiau.

Aukštas savitarnos lygis. IT resursus galima užsisakyti ir valdyti internetu (pvz., virtualias darbo vietas, virtualius serverius, saugyklas, testavimo aplinkas, kt.).

Aukštas paslaugų patikimumas. Paslaugos yra teikiamos iš visus saugumo bei verslo tęstinumo reikalavimus atitinkančių duomenų centrų, naudojant virtualizacijos sprendimus. Pastarieji pasižymi mobilumu: sugedus fiziniam serveriui virtuali mašina yra automatiškai perkeliama į kitą veikiantį fizinį serverį per kelias minutes. Galutiniams naudotojams

Mobilumas. Debesų kompiuterijos principas leidžia paslaugomis naudotis visur, kur tik yra internetas.

Viena iš kompanijų, teikiančių visas paslaugas pagrindinėse debesų kompiuterijos srityse yra Microsoft, kuri išsiskiria tuo, kad jau šiandien rinkai siūlo infrastruktūrines, programinės įrangos ir programavimo platformos paslaugas. Vienos žinomiausių „Microsoft“ paslaugų, aktyviai naudojamų asmeninių vartotojų, – „Windows Live“ ir „Hotmail“, programavimo specialistams skirta programinės įrangos kūrimo terpė „Windows Azure“, švietimo organizacijoms - Live@EDU, o verslui skirtas visas spektras programinių sprendimų nuo nuotolinio sistemų valdymo iki biuro programinės įrangos ir įmonės intraneto.

10

2.8 Ateityje laukia dar daugiau pokyčių

Daugelis IT pramonės atstovų teigia, kad debesų kompiuterijos technologijų potencialas ir poreikiai yra pakankami, kad būtų galima kurti naujo tipo paslaugas. Rinkos tyrimų kompanijos „Gartner“ duomenimis, šiais metais pelnas iš debesų kompiuterijos paslaugų sieks 68,3 milijardus JAV dolerių, o 2014 metais prognozuojama iki 150 milijardų JAV dolerių.

Debesų kompiuterijos vystymąsi spartina verslo siekis mažinti išlaidas IT ūkiui ir vis greitesnio interneto plitimas. Paslaugų teikimas, paremtas debesų kompiuterijos technologijomis, kuria kokybiškai naujas bendradarbiavimo ir partnerystės bei veiklos procesų sprendimo galimybes. Reikia tikėtis, kad šios inovacijos suteiks galimybes efektyviai padidinti ne tik veiklos kokybę, bet ir produktyvumą.

11

Lietuvių įmonės atstovo komentarai

UAB „Žabolis ir partneriai“ visą savo IT perkėlė į „debesį“, o verslo grupei reikalingos IT paslaugos yra teikiamos iš debesų kompiuterijos technologijomis pagrįsto UAB „Blue Bridge“ duomenų centro. Tokį sprendimą priimti ir įgyvendinti paskatino galimybė išvengti didelių investicijų. Pateikiu šios UAB vyriausiojo finansininko ir IT vadovo komentarus apie pokyčius.

“Ilgalaikis mūsų siekis – išvengti investicijų į nuosavą IT infrastruktūrą ir turėti

lanksčią IT sistemą, kuri lengvai prisitaiko prie įmonės poreikių ir veiklos apimčių. Bėda ta, kad ilgą laiką mums nepavyko rasti tinkamo sprendimo. Tiesiog rinkoje nebuvo kas jį galėtų pasiūlyti. Kuomet tik atsirado galimybė IT išteklius įsigyti kaip paslaugą, mes neabejodami pasukome šiuo keliu.

Mūsų poreikis – turėti sklandžiai veikiančias IT sistemas, tačiau nesirūpinti tokiomis detalėmis kaip techninė ir programinė įranga, jos priežiūra ir atnaujinimai. Žiūrint iš finansinės pusės, visuomet siekėme pastoviuosius įmonės IT kaštus paversti kintamais. Tokią galimybę suteikia debesų kompiuterija. Pasirinkę šį sprendimą, mes išvengėme būtinybės dalį savo lėšų investuoti į nuosavos IT infrastruktūros atnaujinimą – serverius, duomenų saugyklas, kompiuterius ar programinę įrangą. Dabar mums nebereikia rūpintis įrangos garantiniais terminais, atnaujinimais bei licencijomis. Reikiamus IT išteklius įsigyjame kaip paslaugą. Taip pat debesų kompiuterijos dėka turime galimybę visiškai lanksčiai valdyti IT išteklius. Keičiantis poreikiams ar darbuotojų skaičiui mes lengvai padidiname ar sumažiname perkamų paslaugų apimtį. Ir mokame tik už tą laikotarpį, kuomet naudojamės paslaugomis.

Apie naudą: pirmiausia išskirčiau tai, kad debesų kompiuterija leidžia išvengti didelių

investicijų į IT. Dar vienas argumentas, kad nebereikia „apsikrauti“ technine ir programine įranga, rūpintis jų atnaujinimais. Tokiu būdu galima daugiau resursų – tiek finansinių, tiek žmogiškųjų – skirti tiesioginei įmonės veiklai. Kitas neabejotinas debesų kompiuterijos privalumas yra lanksti kainodara, kai mokama tik už tas IT paslaugas ir tik už tokią jų apimtį, kuri įmonei konkrečiu laikotarpiu yra reikalinga. Šiuo metu, kuomet sparčiai populiarėja išmanieji telefonai ar planšetiniai kompiuteriai, vis svarbesnis tampa mobilumas. Debesų kompiuterija suteikia galimybę darbuotojams visą darbui būtiną informaciją pasiekti iš bet kuriuos vietos, kur tik yra interneto ryšys. Ir, žinoma, duomenų saugumas. Esu įsitikinęs, kad profesionalių IT kompanijų prižiūrimi duomenų centrai garantuoja aukštesnio lygio duomenų saugumą, nei daugelio įmonių nuosavos ir pačių administruojamos IT sistemos.

Natūralu, kad nemaža dalis verslo atsargiai žvelgia į naujoves. Laukiama atgarsių iš

tų, kurie pirmieji pasinaudoja inovatyviais sprendimais ir tik tuomet apsisprendžiama. Pirmiausia, verslininkams, kurie vis dar atsargiai žvelgia į debesų kompiuteriją, palinkėčiau atsikratyti nusistovėjusio stereotipinio mąstymo, kad įmonės perkėlus duomenis į išorinius duomenų centrus, neužtikrinamas pakankamas svarbios informacijos saugumas. Taip pat verslo atstovai yra nepagrįstai įsitikinę, kad IT infrastruktūra turi būti tarp nuosavo biuro sienų. Manau, kad verslui neturėtų būti svarbu ar kompiuteriai ir kita biuro įranga priklauso įmonei, ar debesų kompiuterijos paslaugų teikėjui. Verslui svarbu, kad IT sistema tinkamai funkcionuotų, o tai gali užtikrinti tiek nuosava, tiek debesų kompiuterijos paslaugų teikėjo IT infrastruktūra. Antra, verslininkams, kurie svarsto apie IT atnaujinimą ir nesiryžta žengti į „debesis“, pasiūlyčiau pasiskaičiuoti abiejų sprendimų kaštus. Greičiausiai paaiškės, kad pasirinkus debesų

12

kompiuterijos sprendimą, ne tik galima išvengti didelių pradinių investicijų į IT, bet ir žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą – sutaupyti. Tai akivaizdžiai patvirtina mūsų įmonės patirtis.”

13

Literatūros šaltiniai : http://www.google.lt http://www.technologijos.lt http://www.lithuanian.net http://www.bridge2cloud.lt http://idebesis.bridge2cloud.lt