Mikroorganizmų augimas Referatas

8/19/2019 Mikroorganizmų augimas Referatas

1/32

Mikroorganizmų augimas

Turinys

Turinys...................................................................................................................................................1

Paveikslėlių ir lentelių sąrašas..............................................................................................................3

Įvadas....................................................................................................................................................4

1. Mikroorganizmai...............................................................................................................................5

. !ugimo sąlygos.................................................................................................................................5

.1 "izikiniai veiksniai.......................................................................................................................5

.1.1 Tem#erat$ra...........................................................................................................................5

.1. #%..........................................................................................................................................&.1.3 'smosinis slėgis....................................................................................................................&

. ()eminiai veiksniai...................................................................................................................1*

..1 !nglis...................................................................................................................................1*

.. !zotas+ siera+ ,os,oras..........................................................................................................1*

..3 Mikroelementai....................................................................................................................11

..4 -eguonis..............................................................................................................................11..5 'rganiniai augimo ,aktoriai....................................................................................................11

3. Mityinės ter#ės..............................................................................................................................1

3.1 Ter#ių r$šys................................................................................................................................1

4. /rynų kult$rų auginimas.................................................................................................................14

4.1 0akterių kult$rų išsaugoimas..................................................................................................15

5. 0akterių genera2ios laikas............................................................................................................1

. ogaritminis akterių #o#ulia2ios vaizdavimas...........................................................................1

. !ugimo stadios...............................................................................................................................1&

&. Tiesioginis mikroų augimo matavimas.........................................................................................16

6. 7etiesioginis mikroų augimo matavimas......................................................................................*

1 iš 32


2/32

Mikroorganizmų augimas1*. Mikroorganizmų #o#ulia2ios kontroliavimas8 šalinimas.............................................................1

1*.1 "iziniai mikroorganizmų kontroliavimo $dai........................................................................1

1*. ()eminiai mikroorganizmų kontroliavimo $dai....................................................................3

11. Mikroorganizmų augimas nat$ralioe a#linkoe............................................................................4

11.1 9andens mikro,lora..................................................................................................................4

11.1.1 !uto2)toninė mikro,lora:...................................................................................................4

11. -irvo;emio mikro,lora............................................................................................................

11.3 'ro mikro,lora.........................................................................................................................

11.4 švados.................................................................................................................................................33

2 iš 32


3/32


Paveikslėlių ir lentelių sąrašas

Paveikslėliai

entelės

3 iš 32


4/32


Įvadas

/eėimas augti ir dalintis yra viena iš svariausių gyvos ląstelės ,undamentinių

2)arakteristikų. ?alant a#ie mikroorganizmų auginimą+ reikia su#rasti+ kad omenye turimas

ląstelių skai@iaus didėimas+ o ne #a@ių ląstelių dydis. Mikroai dauginasi ir kuria dideles ląstelių

gru#es A kolonias+ kurias sudaro šimtai t$kstan@ių ara miliardai ląstelių.

-auguma mikroorganizmų+ #avyzd;iui+ akterios išgyvena ir lėtai auga a#likoe+ kurioe yra

ma;ai maistinių med;iagų. Bos gali gyventi kituose organizmuose sudarydamos mutualistinius+

komensalistinius ara #arazitinius santykius. 0$tent #astariei ir kelia daugiausia #rolemų ;monių

sveikatai ir maisto #ramonei. Mikroų #o#ulia2ios gali išaugti kelis dešimtis kartų #er laai trum#ą

laiko tar#ą+ o su#rantant $tinas sąlygas mikroorganizmų augimui+ galima nustatyti+ kai#

kontroliuoti ų augimą. Mokslininkai gali #askatinti ne;alingų mikroų augimą ir #ristadyti #avoingus mikroorganizmus.

Cio re,erato tikslas yra išnagrinėti ,izines ir 2)emines sąlygas+ nuo kurių #riklauso

mikroorganizmų augimas+ agentus+ kurie trikdo ara #alaiko ų augimą+ Dvairias ląstelių mityos

ter#es+ vienaląs@ių organizmų dauginimąsD+ mikroų augimo ,azes ir ų matavimo $dus ir

skai@iavimus. !#tarti ei #alyginti laoratorinėmis ir gamtinėmis sąlygomis augan@ius

mikroorganizmus.

4 iš 32


5/32


1. Mikroorganizmai

Mikroorganizmai Egr. FGHIJK+ mikrLs A ma;as+ INOGFJK+ organismLs A organizmasQ kitai#ὀ

mikroai A da;niausiai vienaląs@iai+ D;i$rimi tik #ro mikrosko#ą organizmai. Mokslas a#ie

mikroorganizmus vadinamas mikroiologia. Pirmas mikroorganizmus atrado 'landų mokslininkas!ntonie van eeuRen)oek. Mikroorganizmai yra #a#litS visoe #lanetoe. Mikroorganizmų gru#ei

#riskiriamos: akterios+ ar2)ėos+ did;ioi dalis #rotistų+ kai kurie gryai+ gyv$nai ir augalai.

9irusai+ kai# neląstelinės kilmės strukt$ros+ nėra #riskiriami #rie mikroorganizmų gru#ės+ ta@iau

mikroiologia+ kai# mokslas+ vistiek tyrinėa virusus dėl ų sąveikos su kitais organizmais.

2. Augimo sąlygos


6/32


1 pav. Mikroorganizmų augimo priklausomybė nuo temperatūros. Kreivės viršunė roo optimalia augimo

temperatūr!. "astebėtina tai ka pasiekiant kreivės pik! augimas preea staigiai ma#ėti.

=emiausioe tem#erat$roe augantis mikroorganizmai

vadinami psi$%ro&ilais. 7ors #si2)ro,ilų o#timali augimo

tem#erat$ra yra 15(+ ie lengvai auga esant tik *(.

-auguma ų yra tokie autrus aukštesnei tem#erat$rai+ kad

neauga ir net miršta esant kamario tem#erat$rai E5(Q.

Tokie mikroai da;niausiai randami ledynuose+ kalnuose ei

gyliuose vandenynuose. Pvz: !rt)roa2ter+ Psy2)roa2ter+

%alomonas+ Pseudomonas.

2 pav. 'nokarit! sukeliantis

mikrobas "sy$%roba$ter.

?ita gru#ė yra psi$%rotro&ai. Bie+ kai# ir #si2)ro,ilai gali augti

esant *(+ et o#timalD ų tem#erat$ra yra ;ymiai didesnė E*U

3*(Q ir negali augti esant tem#erat$rai virš 4*(. Tokie

mikroorganizmai yra daug #avoingesni negu #si2)ro,ilai+ nes

sukelia ;emoe tem#erat$roe saugomo maisto gedimą.

Psi2)rotro,ai da;niausiai randami sugedusiame+ u;šaldytame

maiste. Pvz.: Pseudomonas "luores2ens

3 pav. "seuomonas

(luores$ens apšviestas balta

šviesa. )katina pieno geim!.

* iš 32


7/32

Mikroorganizmų augimasaiausiai #a#litusi mikroorganizmų gru#ė yra mezo&ilai+ kurių

o#timali augimo tem#erat$ra 5U4*(. -a;niausiai tai organizmai

#risitaikS gyventi gyv$nų organizmuose+ todėl ų o#timali augimo

tem#erat$ra yra artima šeimininko tem#erat$rai. -augelio

#atogeninių akterių o#timali tem#erat$ra yra 3(+ $tent tokia

tem#erat$ra naudoama klinikinių kult$rų inkuatoriuose.

Mezo,ilų gru#ei #riklauso dauguma mikroorganizmų sukelian@iu

ligas ir maisto gedimą. Pvz.:


8/32

Mikroorganizmų augimas2.1.2 p!

-id;ioi dalis mikroorganizmų+ #agrinde akterios+ geriausiai auga esant siauram #% intervalui

artimam #% . aai nedaug akterių gali augti esant #% ma;iau 4+ štai kodėl maistas da;nai yra

a#saugomas nuo gedimo r$gšties dėka. 7e#aisant to+ kai kurios akterios+ vadinamos a$io&ilais0

yra laai tolerantiškos r$gštinėms ter#ėms. 9iena 2)emoautotro,inė akteria+ randama drena;ų

nuotekose ištekamose iš anglies kasyklų+ gali išgyventi net esant #% 1. Carminė ter#ė+ kai# ir

r$gštinė+ sulėtina daugelio mikroorganizmų augima+ et nenaudoama maisto saugoimui. Tam kad

išlaikyti #astovia #% D augimo ter#S yra Dtraukiami u,eriniai tir#alai. ?ai# u,eriai yra naudoami

#e#tonai+ aminor$gštys ir ,os,atinės druskos. -a;niausiai naudoamos yra ,os,atinės druskos+ nes os

geriausiai išlaiko #astovią #% vertS+ nėra toksiškos+ e to+ teikia svaria maistinS med;iagą A

,os,orą.

Pagal tai+ kokiose ter#ėse auga mikroorganizmai+ uos galima #adalinti D 3 gru#es:

• $io&ilai7 Wr$gštD mylintisW. !uga ;emoe #% ter#ėa E#% *+1U5+4Q. Pvz.: !XM!7+

!2idoa2terium+ Mu2or ra2emosus.• eutro&ilai7 geriausiai ;inoma gru#ė+ auga neutralioe ter#ėa E#% 5+4 A &+5Q. Pvz.:

;monių #atogenai.• lkali&ilai7 Yšarmus mylintisW. !uga aukštoe #% ter#ėa E#% A 1Q. Pvz.: 9irio

2)olerae+ !groa2terium

2.1." #smosinis slėgis

Mikroorganizmai did;iąą dalD maistinių med;iagų #asisavina iš a#linkoe esan@io vandens+

kuriame gausu ištir#usių maisto med;iagų. &* A 6* Z mikroorganizmo k$no ya vanduo+ todėl

mikroų augimui vanduo yra $tinas. !ukštas osmosinis slėgis turi savyS šalinti vandenD iš ląstelės.

%i#ertoniniame tir#ale vanduo iš ląstelės keliauą D a#linką ir #rasideda mikroo ląstelės #lazmolizė.

Cis reiškinys yra laai svarus+ nes ląstelės #lazminė memrana atsitraukia nuo sienelės+ o tai

sulėtina mikroorganizmų augimą. 'smosinio slėgio dėka yra išsaugoma daug maisto.


9/32

Mikroorganizmų augimas• 'kstremalūs %alo&ilai. !uga esant laai aukštoms druskų kon2entra2ioms E* A 3* ZQ.

Pvz.: 7egyvosios $ros akterios• (akultatyvūs %alo&ilai. !ugimui nereikalaua aukštos druskų kon2entra2ios+ et gali augti

esant Z kon2entra2iai. Pvz.: :b; "lazmolizinė l!stelė %ipertoniniame tirpale. =eigu tirpinio0 pavyz#iui a>l0 kon$entra$i,a tirpale yra iesnė

negu l!stelė,e0 tai vanuo i&unuo,a iš l!stelės.

? iš 32


10/32


2.2 Cheminiai veiksniai

2.2.1 Anglis

0e vandens+ vienas svariausių mikroorganizmų augimo veiksnių yra anglis. 9isos gyvos

ląstelės susideda iš organinių unginių+ kurie #agrinde sudaryti iš anglies. 7et #usė sausos mikroų

masės yra anglis. ()emo)eterotro#ai daugiausiai anglies gauna iš energetinių organinių med;iagų

kai# altymai+ angliavandeniai ir li#idai. ()emoautotro,ai ir ,otoautotro,ai anglD gauną iš anglies

dioksido.

2.2.2 Azotas$ siera$ %os%oras

0e vandens ir anglies+ mikroorganizmams reikia ir kitų gyvyei svarių elementų. Pavyzd;iui

altymų sintezė reikalaua nema;ai azoto+ tai# #at ir sieros. !TP+ -7X ir X7X sintezės reikalaua

azoto ir ,os,oro. 14 Z mikroorganizmų sausos masės u;ima azotos+ o ,os,oras ir siera dar 4 Z.

zot! mikroai da;niausiai gauna iš amonio onų 7%4[ ara nitrato onų 7'3U+ ta@iau

#avyzd;iui ,otosintezinė 2ianoakteria azota sintezuoa tiesiai iš+ atmos,eroe esan@ių+ azoto duų

7. Cis #ro2esas vadinamas azoto ,iksa2ia. 'rganizmai naudodami šD metodą yra laisvaigyvenantys+ da;niausiai dirvoe ara simiozėa su augalais.

)ier! naudoama amino r$gš@ių E2isteinas+ metioninasQ ir vitaminų Etiamina+ iotinasQ

gamyoe. 7at$rali sieros ;aliava yra sul,ato onas


11/32

Mikroorganizmų augimas2.2." Mikroelementai

Mikroorganizmai reikalaau laai nedidelius kiekius kitų elementų: gele;ies+ 2inko+ molidieno

ir vario. Bie yra itin svarus ,ermentų veiklai ir #agrindS veikia kai# ko,aktoriai. aoratoriose D

mikroorganizmų auginimo ter#S kartais Ddedami šie mikroelementai+ et da;niausiai+ u;tenka ir vandenye esan@ių mikroelementų Elaikoma+ kad net laiausiai distiliuotame vandenye yra

#akankamas kiekis mikroelementųQ.

2.2.& 'eguonis

Mes #ri#ratome galvoti+ kad molekulinis deguonis E'Q yra laai svarus gyvenimui+ et iš tiesų

deguonis tai nuodingos duos. -id;iooe =emės istorios dalye atmos,eroe deguonies eveik

neuvo+ e to manoma + kad ei tada atmos,eroe $tų deguonis+ tai gyvyė =emėe išvis neatsirastų.

Ta@iau+ daugyė daartinių gyvenimo ,ormų turi med;iagų a#ykaitos sistemas+ reikalauan@ias

deguonD kve#avimui.

1 lentelė. )kirtingų bakteri,ų tipų augimo priklausomybė nuo eguonies.

2.2.5 Organiniai augimo faktoriai

11 iš 32


12/32



13/32

Mikroorganizmų augimas• i&eren$inė terpė Eangl. di,,erential mediumQ U ter#ė+ kurioe auginant mikroorganizmus

galima #atikrinti vieną ara kelias ,iziologines ir io2)emines 2)arakteristikas. Į as deda

kokD nors indikatorių+ #a#rastai da;iklD+ kuris #akinta tam tikrai reak2ios metu. 7audoama

mikroorganizmams identi,ikuoti.

•

Bšskiriamo,i terpė Eangl. isolation mediumQ U stand;ioi ar #usstandė mityos ter#ė+ #alankimikroorganizmams augti

o !trankioi išskiriamoi ter#ė Eangl. sele2tive isolation mediumQ U išskiriamoi ter#ė+

kurioe auga numatyti mikroorganizmai ir slo#inamas kitų mikroorganizmų augimas.

o 7eatrankioi išskiriamoi ter#ė U išskiriamoi ter#ė+ kurioe auga daugelio r$šių

mikroorganizmai. Bi neslo#ina okių mikroorganizmų. Pvz.+ mityos agaras.

• Aausinamo,i terpė Eangl. enri2)ment mediumQ U #a#rastai skysta ter#ė+ kurioemikroorganizmai itin s#ar@iai dauginasi.

o !trankioi gausinamoi ter#ė Eangl. sele2tive enri2)ment mediumQ U gausinamoi

ter#ė+ kuri skatina numatytų mikroorganizmų dauginimąsi ir slo#ina kitus

mikroorganizmus

o 7eatrankioi gausinamoi ter#ė U gausinamoi ter#ė+ kurioe s#ar@iai dauginasi

daugelio r$šių mikroorganizmai. Bi neslo#ina okių mikroorganizmų. Pvz.+ mityos

sultinys.

"agal konsisten$i,!7

• skysto,i terpė U vienos ar daugiau mityos med;iagų vandeninis tir#alas E#vz.+ #e#tono

vanduo+ mityos sultinysQ+ kuris ir #aruoštas lieka skystas.

• pusstanė terpė U ter#ė+ gaunama sustandinus skystąą ter#S iki #usstandės $senos.


14/32


15/32


9 pav. ry#avimo metoo taikymas izoluo,ant bakteri,ų kultūras

Paveikslėlye aQ rodyklės vaizduoa dry;avimo kry#tD. ?il#a uvo sterilizuoama #o kiekvieno

dry;avimo eta#o. 1Uas dry;avimo eta#as uvo sukurtas iš orginalios akterių kult$ros. Uo ir 3Uio

dry;avimo eta#ams akterios su kil#a uvo imamos iš ankstesnio eta#o tai# kiekvieną kartą

ma;inant akterių skai@ių. Paveikslėlye Q šio #avyzd;io 3Uiame eta#e #asteimos izoliuotos dvieų

r$šių akterių kolonios: raudonos ir geltonos.

>zoliavimo #agrindai yra tai+ kad sterili kil#a Dmerkiama D Dvairių ląstelių kult$rą ir #anaudoama

sudry;uoti maistinS ter#S. 0rai;ant+ mikroai yra nuraukiami nuo kil#os ir #asilieka ter#ėe.

Paskutinės nurauktos ląstelės us #akankamai toli viena nuo kitos+ kad u;augintų izoliuotas

kolonias. Xeikiama kolonia gali $ti surinkta su kil#a ir #erdėta D mėgintuvėlD su #aruošta maistine

ter#e+ kad $tų su,ormuota gryna kult$ra. -ry;avimo metodas tinkamiausias+ kai izoliuoamo

organizmo yra santykinai daug #a@ioe kult$roe. Bei ų ma;ai+ #rieš izoliuoant dry;avimo metodu+reikia #adidinti ląstelių skai@ių selektyvia mitya.

.1 !akteri"ų ku#tūrų išsaugo"imas

Caldymas yra vienas iš veiksmingiausių+ ta@iau trum#alaikių akterių kult$rų saugoimo

metodų. Pla@iausiai naudoami ilgalaikiai mikroų išsaugoimo $dai yra u;šaldymas ir lio,iliza2ia

A d;iovinimas šal@iu.

C#šalymas A #ro2esas+ kurio metu grynosios mikroorganizmų kult$ros #atal#inamos D

šaldomąD skystD+ ir staigiai u;šala te#erat$rų intervale nuo U5* ( iki U65 (. Mikroorganizmai

da;niausiai gali $ti atšildyti ir toliau klestėti net #o kelių metų.

15 iš 32


16/32

Mikroorganizmų augimasaikas+ #er kurD #asidalina ląstelė ir+ tuo #a@iu+ os #o#ulia2ia #adviguėa+ vadinamas

genera2ios laiku. Bis #riklauso nuo organizmų r$šies+ tai# #at a#linkos sąlygų+ #avyzd;iui+

tem#erat$ros. -augumos akterių kartos laikas trunka nuo 1 iki 3 valandų] kitoms #rireikia net 4

valandų.

Bei ląstelės ne#ri;i$rimos dalinasi inariniu $du+ ų #o#ulia2ia gali laai greitai ir smarkiai

#adidėti. Bei os dalintųsi kas * minu@ių A kai# \. 2oli atveu A #o *Uies kartų+ #o#ulia2ia #adidėtų

nuo 1Uos iki 1 mln. ląstelių+ o tam #rireiktų ma;iau nei valandų. Po 3* kartų ara 1* valandų+

1* iš 32


17/32

Mikroorganizmų augimas #o#ulia2ia išaugtų iki miliardo+ o #o 4 valandų #o#ulia2ia siektų skai@ių išreiškiamą 1*1.

Pavaizduoti #o#ulia2ios kitimus gra,iškai yra nelengva remiantis tik aritmetiniais skai@iais+ todėl

akterių augimui steėti naudoamos logaritminės skalės.

. /ogaritminis (akteri,ų populia-i,os vaizdavimas

!ritmetinis #o#ulia2ios #oky@ių vaizdavimas yra ne#atogus naudoti dėl mąstelio ir gaunamų

didelių skai@ių+ todėl skaiSiuoamas ų dešimtainis logaritmas+ #agal gra,ike rė;iama tiesė+ o ne

eks#onentė. Pagal 6 #aveikslėlD matoma+ kad aritmetinė+ vientisa linia tiksliai ne#arodo #o#ulia2ios

#oky@ių iki 15 kartos+ o logaritminė+ #unktyrinė linia šią #rolemą išs#rend;ia.

? pav. 'ksponentiškai auganios populia$i,os išraiška aritmetiškai :vientisa lini,a; ir logaritmiškai

:punktyrinė lini,a;

0. Augimo stadi,os

?ai akterios auginamos skystoe ter#ėe+ o #o#ulia2ia skai@iuoama intervalais+ galima

nurai;yti akterių augimo kreivS E1* #av.Q+ kuri #arodo ląstelių skai@iaus #riklausomyS nuo laiko.

>šskiriamos keturios #agrindinės augimo ,azės: lag+ log Eeks#onentinėQ+ sta2ionari+ nykimo EmirtiesQ.

16 iš 32


18/32


1@ pav. ugimo &azės


19/32

Mikroorganizmų augimas?ai mikroorganizmų kiekis yra laai nedidelis+ #avyzd;iui+ e;ere ar švarioe u#ėe+ uos galima

suskai@iuoti ,iltra2ios metodu. 0ent 1** m vandens #erleid;iama #er memraną+ kurios angelės

#akankamai ma;os sulaikyti mikrous. Mikroorganizmai lieka ant ,iltro+ kuris #erkeliamas D #etri

lėkštelS su #aruošta mityine ter#e+ todėl akterios gali ,ormuoti kolonias. Cis metodas da;niausiai

taikomas a#tikti ir nustatyti koli,ormos akterių kiekD mėginye. Cios r$šies akterios yra maisto ir

vandens u;terštumo ,ekaliomis indikatorius.


20/32


. 3etiesioginis mikro(ų augimo matavimas

7e$tina visada skai@iuoti mikroų ląsteles+ kad Dvertinti ų endrą skai@ių. Moksle ir #ramonėe mikroų skai@ius ir gyvyingumas nustatomas keliais netiesioginiais $das.

rumstumas

\ks#erimentiniame dare+ drumstumo Dvertinimas yra #raktiškas akterių augimo steėimo $das. ?ai akterios dauginasi skystoe ter#ėe+ i tam#a drumsta ara dulksna. -rumstumas

nustatomas su s#ektro,otometru A šviesos s#indulys #ereina #er akterių sus#ensia ir atsimuša D

šviesai autrų detektorių. ?uo daugiau akterių+ tuo ma;iau šviesos #asiekia detektorių. Cviesos

#okytis us ,iksuoamas kai# #ro2entinė transmisia+ tai# #at #rietaisas #ateiks logaritminS išraišką A

asor2ią ara o#tinD tankD. ?ai akterių eks#onentiškai daugėa ara ma;ėa+ asor2ios

#riklausomyės nuo laiko gra,ikas atrodys kai# tiesė.

9iename mililitre turi $ti daugiau nei milionas ląstelių+ kad $tų #asteėti #irmiei drumstumo

#o;ymiai. Xeikia a#ie 1*U1** milionų ląstelių mililitre+ kad drumstumą $tų galima Dvertinti

s#ektro,otometriškai+ todėl šis $das retai taikomas nustatyti ma;am akterių skai@iui.

Metabolizmo aktyvumas

Metodas taikomas remiantis+ kad atitinkamas metaolizmo #roduktas+ kai# r$gštis ar (' +

tiesiogiai #ro#or2ingas.

)ausasis svoris


21/32


1$.1 Fiziniai mikroorganizmų kontro#iavimo %ū&ai

Pagrindiniai ,iziniai mikroorganizmų kontroliavimo $dai yra: karštis+ ,iltravimas+ ;ema

tem#erat$ra.

Karštis da;niausiai naudoamas sterilizuoti laoratorios stiklinius Drankius ei ligoninės

instrumentus. Bis denat$ruoa mikroorganizmų ,ermentus ir uos nu;udo A #akitusi altymų ,orma

neegali atlikti savo ,unk2ios. Mikroų ats#arumas karš@iui gali $ti laai Dvairus+ #riklausomai

nuo organizmo r$šies.

!utoklavinimas yra #atikimas sterilizavimo karš@iu metodas E #av.Q+ neent karštis ar drėgmė

yra #avoingi sterilizuoamai med;iagai. ?uo didesnis autoklavo slėgis+ tuo didesnė tem#erat$ra.


22/32

Mikroorganizmų augimasĮkaisti kietoms med;iagoms ara didelio t$rio tir#alams reikia daugiau laiko autoklave+ nes

tokių med;iagų dalelės neuda ara uda lėtai ir negali greitai viena kitai #erduoti energios. 3Uoe

lentelėe #ateikiami skirtingų indų t$rių daroma Dtaka skys@ių steriliza2ios laikui autoklave.

3 lentelė. utoklavo steriliza$i,os laiko priklausomybė nuo ino talpos

(iltravimas

"iltravimas A skys@ių ara duų atskyrimas nuo #riemaišų naudoant rėtinS med;iagą+ kurios

angelės #akankamai ma;os+ kad sulaikytų mikroorganizmus. "iltravimo koloe sukuriamas

vakuumas] tuomet oro slėgis stumia skystD #er ,iltrą. "iltravimas naudoamas sterilizuoti karš@iui

autrias med;iagas+ #avyzd;iui+ mityines ter#es+ altymus+ vak2inas ir antiiotinius tir#alus.

+ema temperatūra

=emos tem#erat$ros daroma Dtaka #riklauso nuo intensyvumo ir mikroorganizmo r$šies.

Pavyzd;iui+ uitiniuose šaldytuvuose daugumos mikroų metaolizmas tai# suma;inamas+ kad ie

neegali daugintis ir sintetinti toksinų. 0et #si2)otro,ai lėtai auga šaldymo tem#erat$roe ir gali

#akeisti #roduktų išvaizdą ei skonD.

22 iš 32


23/32

Mikroorganizmų augimasėtas šalimas laiausiai kenkia akterioms+ nes susidarantys ledo kristalai sudarko ląstelinS ir

molekulinS strukt$rą+ ta@iau tre@dalis šaldomos #o#ulia2ios gali išgyventi net kelis metus.

1$.2 Cheminiai mikroorganizmų kontro#iavimo %ū&ai

()eminės med;iagos naudoamos kontroliuoti mikroorganizmų augimą tiek gyvuosiuseaudiniuose+ tiek ant negyvų oektų. -ea+ dauguma 2)eminių med;iagų neu;tikrina visiško

sterilumo+ o tik suma;ina mikroų #o#ulia2ią iki ne;alingo lygio ara #anaikina #avoingas

vegetatyvines ,ormas. Pagrindinė dezin,ek2ios #rolema: reikiamo 2)eminio agento #asirinkimas+

nes skirtingiems mikroorganizmams reikia skirtingų dezin,ek2inių #riemonių.

11. Mikroorganizmų augimas natralio,e aplinko,e

11.1 'an&ens mikro(ora9anduo yra nat$rali ter#ė+ kurioe gausu Dvairių r$šių mikroorganizmų.9andenye gyvena Dvairių

gru#ių mikroorganizmai: skotoakterios+ ,otoakterios+ ar2)iakterios+ akterios+ #irmuonys+

gryai+ dumliai. Mikroorganizmų r$šių Dvairovė ir gausa #riklauso nuo organinių med;iagų kiekio

vandenye+ metų laiko+ metereologinių sąlygų+ #akran@ių dirvo;emio ti#o ir mikroinio u;terštumo

dyd;io+ ;mogaus veiklos intensyvumo+ vandens augmenios ir kitų veiksnių. \kologiniu #o;i$riu

vandens telkinių mikro,lorą galima skirstyti D auto2)toninS E#astoviąQ ir alo2)toninS EatsitiktinS+

tranzitinSQ+ kuri D vandenD #atenka iš oro su dulkėmis+ dirvo;emiu+ su uitiniais+ #ramoniniais ir

$kiniais nutekamaisiais vandenimis.

11.1.1 Auto-6toninė mikro7ora8

Pastovios vandens mikro,loros sudėtis laai #anaši D dirvo;emio+ su#an@io vandenD+ mikro,lorą.

erobiniai kokai E Mi2ro2o22us 2andidans+ Mi2ro2o22us roseus+


24/32

Mikroorganizmų augimasmikroorganizmų gyvyinio #ro2eso metu susidarSs vandenilio sul,idas+ sul,ato r$gštis slo#ina kitų

mikroorganizmų r$sšių gyvyinS veiklą.

!tmos,eriniuose vandenyse mikroorganizmų ma;ai A 1 m lietaus vandens yra nuo kelių iki

3**U4** mikroorganizmų+ kurie da;niausiai #atenka iš oro su dulkėmis. Po;eminiuose vandenyse

yra #avienių mikroorganizmų+ nes daugelis ų+ ,iltruoantis vandeniui+ lieka ;emėe.

B$rų vandens mikro,lora yra gausi savo Dvairove. -augelis $rų akterių yra 2)romogeninės A

gamina #igmentą. Edėl ,ito#lanktonų 0altios $ra turi ;alsvą ats#alvDQ. /alima rasti galo,ilinių

mikroorganizmų+ egzistuoan@ių a#linkoe+ kur druskų kon2entra2ia yra iki *Z. B$rų vandens

mikroorganizmai yra #si2ro,ilai A ų gyvyinė veikla vyksta+ esant artimai * ( tem#erat$rai.


25/32

Mikroorganizmų augimasMikroorganizmai distiliuotas 9andentiekio

sterilus

u;terštas vandentiekio u#ių Culinių

=arnyno lazdelės 1U &U* U U 1U1&3 4&U&

\nterokokai U U 3 6U* 41U& &

()olerosvirionai

1 ir daugiau

36U 1 ir daugiau

4U& U6 13U6

9idurių šiltinės

sukėlėai

3U&1 U3* U4 U63 4U1&3 U1*

-izenterios

sukėlėai

3U63 U U1 15U6* 1U6 U&

Tuerkuliozės

sukėlėai

4** ir

daugiau

U U >ki 4** 15*U1&* U

Buodligės

sukėlėai

U U U U >ki 1

m.

U

Maro sukėlėai U 4** U 1*** ir

daugiau

&U1* U

\nterovirusai U 6 *U1&* U1** 11U115 U


26/32


11.2 )irvo*emio mikro(ora?okyinės ir kiekyinės mikro,loros sudėties #okytis #riklauso nuo dirvo;emio r$šies+

drėgmės+ r$gštingumo+ organinių med;iagų kiekio+ klimato sąlygų ir daugelio kitų #rie;as@ių.

0io2enozėe tar# mikroorganizmų ir kitų mikroorganizmų+ augalų gali $ti simiotiniai

EantigonistiniaiQ santykiai. !ugalų šaknų sritye yra laai daug mikroorganizmų+ kurie sudaro greito

ų dauginimosi ir #adidėusio aktyvumo sritDU rizos,erą. Xizos,eros mikro,lora yra Dvairi ir savita

kiekvienai augalų r$šiai+ mineralizuoa organines med;iagas+ a#r$#ina augalus lengvai

#asisavinamomis mineralinėmis med;iagomis+ vitaminais+ aktyvina augalų metaolizmą.

-irvo;emye mikroorganizmai ta# savSs kovoa dėl masito+ deguonies ir kt. 9ienų mikroorganizmų

gyvyinS veiklą gali slo#inti kitų mikroorganizmų išskiriamos iologiškai aktyvios med;iagos

Eantiiotikai+ akterio2inaiQ.

=emėe mikroorganizmai #asiskirstS netolygiai. =emės #aviršiue ir 1U mm gylio yra laai

ma;ai mikroorganizmų+ nors ų daug #atenka iš oro+ su vandeniu+ ta@iau tr$ksta drėgmės ir ;alingai

veikia ultravioletinė s#induliuotė. -augiausia mikroorganizmų yra 5U* 2m gylye. 1U m gylye

mikroorganizmų yra nedaug+ nes ma;ėa organinių med;iagų ir deguonies kiekis. Mikroorganizmų

kiekis #riklauso ir nuo metų laikų kaitos: ų kiekis laai #adidėa #avasario #aaigoe+ vasarą

suma;ėa dėl saulės s#indulių ;alingo veikimo+ rudenD vėl #adidėa ir laai suma;ėa ;iemą.

=emėe nuolat yra #uvimą sukelian@ių s#orinų aeroų E0a2illus my2oides+ 0.sutilis+ 0.

Mesenteri2us Q] #uvimą sukelian@ių nes#orinių aeroų ir ,akultatyvinių anaeroų EP. !eruginosa+

0.auguatilis+ 0.,lavum] #uvimą sukelian@ių anaeroų E (.s#orogenes+ (.#utri,i2um+ (.#er,ringensQ]

azotą ,iksuoan@ių ir nitri,ikuoan@ių+ sieros ir gele;ies akterių] sa#ro,itinių kokų+ aktinomi2etų. 0e

minėtų #rokariotų+ galima rasti ir eukariotų: Mucor, Aspergillus, Penicillium genties gryų+ mielių+

mikrosko#inių dumių+ #irmuonių.

-irvo;emye ilgiausiai išlieka gyvyingos akterių s#oros. 7uolat D dirvo;emD su ;monių+

gyv$nų išmatomis ir kitomis išskyromis ei lavonais #atenka #atogeniniai s#oriniai

mikroorganizmai: uodligės+ staligės+ otulizmo+ duinės gangrenos. Bų s#oros dirvo;emye išlieka

gyvos kelerius metus+ o uodligės A iki 1* ir daugiau metų. Patogeniniai nes#oriniai

mikroorganizmai greitai ;$va dirvo;emye+ kur yra daug mikroorganizmų antagonistų+ ma;ai maisto

med;iagų+ ne#alankios dirvo;emio ,izikinės ir 2)eminės savyės. \nterovirusų išgyvenimo trukmė

#riklauso nuo dirvo;emio ti#o+ o #% ir tem#erat$ros+ vidutiniškai yra 14U* #arų.

2* iš 32


27/32


11.3 Oro mikro(ora'ras yra ter#ė+ kurioe esantys mikroorganizmai nesidaugina+ nes ore nėra maisto med;iagų ir

#akankamai drėgmės+


28/32

Mikroorganizmų augimasgyv$nams kvė#uoant+ kosint+ @iaudint ar kalant+ susidaro aerozolis. ?urio skys@io lašeliuose ir

dulkių dalelėse yra laai daug mikroorganizmų.

11. +anitari"os mikro%io#ogi"a


29/32

Mikroorganizmų augimasir ti#as+ #%+ oksida2iosUreduk2ios #oten2ialas+ ats#arumas antimikroinėms med;iagoms ir kt.

-augelis io2enozės mikroorganizmų ir audinių ląstelės turi endrus s#e2i,inius re2e#torius+ kuriais

mikroorganizmai tvirtinasi #rie audinių ląstelių ir gali daugintis. 0io2enozės mikroorganizmų

skai@ius tai# #at #riklauso nuo tar#r$šinės konkuren2ios dėl maisto med;iagų+ mikroinės kilmės

metaolizmo #roduktų slo#inan@io #oveikio+ antiiotikų ir akteriotoksinų gamyos.

9aisius yra sterilus. !nt nauagimio odos ir gleivinių gimdymo metu ir #o o iš lytinių takų+ nuo

laikan@io ;mogaus rankų ir iš oro #atenka #irmiei mikroai. Pirmomis nauagimio gyvenimo

valandomis ir #aromis ;arnyno mikro,lorą sudaro mikrokokai+ sta,ilokokai+ enterokokai ir

klostridios. Po to #asirodo i,idoakterios+ enteroakterios+ laktoa2ilos. =arnynos mikro,loros

,ormavimasis #riklauso nuo mityos ti#o. Maitinant motinos #ienu+ vyraua i,idoakterios+ kurios

skaido #ieno laktozS ir yra antagonistai #atogeniškiems mikroorganizmams. Pirmąsias U3

gyvenimo savaites nauagimio mikro,lora yra ne#astovi. 7ormali mikro,lora+ #anaši D suaugusio

;mogaus+ #radeda ,ormuotis #o #irmoo gyvenimo mėnesio. =mogaus normalią mikro,lorą sudaro

daugiau kai# 1** skirtingų mikroorganizmų r$šių. entelėe a#rašyta atskirų k$no sri@ių mikro,lora.

5 lentelė. tskirų #mogaus kūno sriių ir auinių nuolatinė ir atsitiktinė mikro&lora

?$no sritis Mikro,lora

?rauas


30/32

Mikroorganizmų augimasne#atogeninės eisseria spp., Staphylococcus epidermidis;

)emoliziniai stre#tokokai] ne)emoliziniai stre#tokokai]

mielės] gramneigiamosios lazdelės] Staphylococcus aureus


31/32

Mikroorganizmų augimas9aistų ,ormos Dvairios: taletės+ sus#ensios ir kt. Proiotikų gali $ti ir #ieno #roduktuose A

ogurtuose+ ke,yre+ grietinėe ir t.t. Parai skiriama iki ?


32/32


9švados

• >šskiriamos keturios mikroų augimo stadios: lag+ log+ sta2ionarumas+ nykimas. ?iekviena

iš ų a#i$dina+ kai# ir #er kokD laiko tar#ą kei@iasi ląstelių #o#ulia2ios dydis.

• Mikroų augimas gali $ti matuoamas tiesioginiais metodais+ ei mėginiai yra nedideli+ #riešingu atveu galima naudoti netiesioginius matavimo $dus+ kurie #raktiškai naudoamiDvairiose #ramonės srityse.

• !uginant mikroorganizmus $tina ;inoti ų nukenksminimo ei kontroliavimo $dus+ y#a@

dirant su #atogeiniai mikroorganizmais+ nes ais galima u;krėsti ne tik daro a#linką+ et ir sukelti #avoų kitų organizmų gyvyei+ u;teršti ekosistemą. ?ontroliavimui gali taikomi,iziniai ara 2)eminiai $dai+ #riklausomai nuo mikroorganizmų r$šies+ ų ats#arumoatitinkamoms med;iagoms ei veiksniams.

Mikroorganizmų augimas Referatas

Documents

Transcript of Mikroorganizmų augimas Referatas