1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas...

TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD 1

1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas - Esama situacija ir tendencijos

Turinys

Ekonomin ir socialin sanglauda ................................................................................................. 2

Teritorin sanglauda.................................................................................................................... 27

Augim , užimtum ir konkurencingum lemiantys veiksniai ................................................... 37

Statistinis priedas prie 1 dalies ..................................................................................................... 65

1 dal is. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas. Esama situacija ir tendenci jos

TRE IOJI ATASKAITA APIE EKONOMIN IR SOCIALIN SANGLAUD2

Ekonomin ir socialin sanglauda

vadas

Pastar j dešimtmet , ypa nuo 1990- j vidurio, atotr kis tarp pajam ir užimtumo Europos S -jungoje maž jo. Šis atotr kis pastebimas tiek tarp šali , tiek tarp region . Tuo pat metu pro-duktyvumas mažiau klestin iose S jungos šalyse palyginti su kitomis šalimis santykinai pakilo; tai rodo j konkurencingumo did jim . Ta iau, ne-ži rint strukt rini fond d ka pasiektos pažan-gos, d l tolydži strukt rini sunkum dideli san-tykinio klest jimo ir ekonominio efektyvumo lygio skirtumai išlieka.

2004 m. geguž naujoms valstyb ms nar msstojus Europos S jung , pajam ir užimtumo lygio skirtumas tiek tarp šali , tiek tarp regiontoliau ženkliai did s. Nuo 1990- j vidurio, po nerami pirm j pereinamojo laikotarpio met ,beveik visoms šioms šalims buvo b dingas žy-miai didesnis augimas nei ES15 zonoje, ta iaudaug žemesnis BVP vienam gyventojui lygis ir daugeliu atvej už ES15 vidurk mažesnis užim-tumas.

ES vidurkiui prilygstan iam pajam lygiui pasiekti dar ilg laik šioms šalims bus reikalingas suba-lansuotas augimas, gerokai viršijantis esam S -jungos lyg . Tokiam dideliam augimui ir aukštam užimtumo lygiui užtikrinti naujoms valstyb msnar ms bus reikalinga didel pagalba spren-džiant vairias strukt rines problemas ir gyvendi-nant savo ekonomin potencial . Kaip ir esamose atsiliekan iose S jungos šalyse, strukt rini tr -kum veikimas naujose valstyb se nar se ne tik pakelt pragyvenimo lyg , bet ir padidint konku-rencingum bei bendr ES ekonomikos augim .

Tai ir yra pagrindiniai šioje ataskaitoje analizuo-jami klausimai. Pirma, ataskaitoje nagrin jamasBVP augimas ir užimtumas sanglaudos šalyse per pastaruosius metus palyginti su kitomis ES šalimis; antra, atotr kio tarp region ir ES15 lygis

ir poky iai per pastar j dešimtmet , ypatingd mes skiriant pagrindiniam tikslui — Strukt ri-ni fond paramos regionams klausimui; tre ia,ekonomin pažanga valstyb se kandidat se per pastaruosius metus ir ekonomikos skirtumai vai-riuose ši šali regionuose; ketvirta, reikalingi augimo tempai esam ES šali pajam lygiams pasiekti per pakankam laikotarp ; penkta, gy-ventoj sen jimo taka. Taip pat nagrin jami du socialin s sanglaudos aspektai: užimtumas ir žemas pajam lygis visoje ES.

Ekonomin sanglauda

Atotr kio tarp BVP vienam gyventojui maž jimas sanglaudos šalyse

1994-2001 m. ekonomikos augimo tempai visose keturiose Sanglaudos šalyse1 — Graikijoje, Ispa-nijoje, Airijoje ir Portugalijoje — gerokai pralenkES vidurk . Kadangi gyventoj augimas šiose ša-lyse, išskyrus Airij , tik šiek tiek viršijo vidurk , tai s lygojo žym BVP vienam gyventojui augim ,palyginti su kitomis ES šalimis.

Airijoje, kur gyventoj skai ius augo 1% per me-tus, realusis BVP vienam gyventojui did jo be-veik keturis kartus daugiau nei ES vidurkis (8% per metus, palyginti su šiek tiek daugiau nei 2% per metus). To pasekoje 2001 m. Airijoje BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios pari-tet (PGP) daugiau nei 17% viršijo ES15 vidurk ,tuo tarpu 1990- j pradžioje jis buvo 25% že-mesnis už vidurk . Airijos pavyzdys akivaizdžiai rodo strukt rini fond paramos ir augim orien-tuotos nacionalin s politikos efektyvum .

Kitose trijose Sanglaudos šalyse realaus BVP vienam gyventojui augimas nuo 1990- j vidurio nebuvo toks spartus, ta iau šiek tiek aukštesnis nei kitose ES šalyse. Nuo nuosmukio pasibaigi-mo 1994 metais iki augimo temp sul t jimo pas-taraisiais metais realaus BVP augimas vienam gyventojui Graikijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje nuolat viršijo ES vidurk , tuo tarpu nuosmukio



laikotarpiu jis vis laik buvo žemiau vidurkio (1.1 grafikas).

Tod l 1991-1994 m. Graikijoje ir Portugalijoje BVP vienam gyventojui maž jo, o Ispanijoje augo l iau nei ES vidurkis. 1994-2001 m. BVP vie-nam gyventojui augimas šiose trijose šalyse buvo panašus: Ispanijoje bei Portugalijoje — daugiau nei 3% per metus, Graikijoje — kiek mažesnis, palyginti su ES vidurkiu, kuris sudar tik šiek tiek daugiau nei 2% per metus. Taigi per šiuos septy-nerius ES ekonominio atsigavimo metus ši trijšali kartu pa mus realus BVP vienam gyventojui

gtel jo beveik 1 procentiniu punktu per metus daugiau nei ES vidurkis (žr. „Metodologin s pas-tabos” skyriaus pabaigoje).

Tod l 2001 m. šiose trijose Sanglaudos šalyse kartu pa mus BVP vienam gyventojui pagal per-kamosios galios paritet (PGP) (atsižvelgiant vairius kain lygius) padid jo iki 79% ES15 vi-durkio, 2002 m. — iki 81%. 2002 m. Ispanijoje BVP vienam gyventojui pagal PGP buvo mažiau nei 15% žemesnis už ES vidurk . Ta iau Graikijo-je ir Portugalijoje, neži rint art jimo prie ES lygio nuo 1990- j vidurio, BVP deficitas išliko didelis. 2002 m. BVP vienam gyventojui abiejose šalyse vis dar sudar tik 71% ES vidurkio.

Užimtumo lygio skirtumo maž jimas

Nuo 1990- j vidurio užimtumo lygis Sanglaudos šalyse taip pat ženkliai pakilo. 1996-2002 metais ES15 zonoje darbingo amžiaus (15-64 met ) gy-ventoj dalis, t.y. užimtumo lygis, padid jo šiek tiek daugiau nei 4 procentiniais punktais. Keturiose Sanglaudos šalyse kartu pa mus augimas buvo du kartus didesnis — 2002 m. vidutinis užimtumo lygis pakilo iki 60% ir tik 4 procentiniais punktais atsiliko nuo ES15 vidurkio (64%), prieš 6 metus buv s ato-tr kis sumaž jo per pus (A1.1 lentel ).

Airijojem d l spartaus ekonomikos kilimo užimtumo augimas buvo ypa didelis (10%) ir šiek tiek viršijo ES15 vidurk . Ta iau Ispanijoje užimtumas išaugo dar daugiau (net 11 procentini punkt ), nors 2002 m. užimtumo lygis (58½%) vis dar gerokai atsiliko nuo ES15 vidurkio.

Portugalijoje, kur užimtumo lygis jau buvo santyki-nai aukštas, augimas buvo mažesnis (6½ procen-tiniai punktai), ta iau vis dar gerokai lenk ES vi-durk — pakilo iki 68½% ir tik šiek tiek atsiliko nuo Lisabonoje 2010 m. Europos S jungai nustatyto siektino 70% lygio.

Kita vertus, Graikijoje užimtumo lygis pakilo daug mažiau, per 6 metus — tik 2 procentiniais punktais, neži rint vidurk gerokai lenkian io ekonominio augimo. Taigi 2002 m. užimtumo lygis (57%) buvo dar žemiau ES15 vidurkio nei 1990- j viduryje; žemesnis užimtumo lygis buvo tik Italijoje. Tod lužimtumo didinimas tose S jungos dalyse, kuriose jis yra gerokai žemesnis už vidurk , išlieka vienas iš pagrindini ES politikos uždavini .

Produktyvumo augimas

Ispanijoje ir šiek tiek mažiau Portugalijoje užimtu-mo lygio did jimas labai prisid jo prie BVP augi-mo, kaip ir Airijoje, kur 1996-2002 metais dirban-i j skai ius augo apie 5% per metus. Airijoje kar-

tu su užimtumu augo ir darbo j gos produktyvu-mas — šiek tiek mažiau nei 4% per metus, kuris daugiau nei tris kartus pralenk vidutin ES lyg .Portugalijoje produktyvumo augimas taip pat viršijo

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

-2,0

-1,0

0,0

1,0

2,0

3,0

4,0

1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002

IspanijaPortugalijaGraikija3 Sanglaudos šalys

% pokytis palyginti su ES15

1.1 BVP augimas vienam gyventojui Ispanijoje, Portugalijoje ir Graikijoje palyginti su ES15 vidurkiu, 1992-2002 m.

Šaltinis: „Eurostat”, „Nacionalin s s skaitos” („National Accounts”)



ES vidurk , tuo tarpu Ispanijoje, kur užimtumas ženkliai išaugo, jis sudar tik maždaug pus vidur-kio.

Kita vertus, Graikijoje darbo j gos produktyvumo augimas 1996-2002 m. sudar beveik 3% per me-tus, t.y. daugiau nei du kartus lenk vidutin ES lygir buvo pagrindin BVP augimo priežastis. Taigi Graikijoje ir Portugalijoje, kurioms priklauso men-kiausiai išsivyst ES regionai, nuo 1990- j vidurio produktyvumas augo ir padidino tolygaus pajamlygio skirtum maž jimo ateityje galimybes.

Pastar j met ES ekonomikos augimo l t jimas

Per pastaruosius trejus metus, nuo paskutin sSanglaudos ataskaitos paskelbimo, ekonomikos augimas ES sul t jo. Šis augimo l t jimas neiš-vengiamai tur jo takos sanglaudai, ne tik d l to, kad tai s lygojo užimtumo augim daugelyje šali(žr. toliau), bet ir d l to, kad tai suk r nepalankklimat tolydžiam regioninio atotr kio tarp pajamir užimtumo mažinimui. 2003 m., tre ius metus iš eil s, ekonomikos augimas ES išliko žemas (ma-žiau nei 1%). 2004 m. BVP gali išaugti iki 2% ir 2005 m. pasiekti 2,5%.2

Šis augimo sul t jimas paliet beveik visas valsty-bes nares. Net Airijoje 2003 m. augimas nukrito iki 1½% ir prognozuojama, kad 2004 m. vis dar bus žemesnis nei 4%. Tai ypa paveik Portugalij ,kurioje 2002 m. išaug s mažiau nei ½%, 2003 m. BVP nukrito beveik 1% ir prognozuojama, kad 2004 m. padid s tik 1%. Jei ši prognoz išsipildys, 1990- j antroje pus je pasiektas priart jimas prie ES vidurkio per trejus metus nuo 2001 iki 2004 m. dalinai bus prarastas.

Dviems kitoms Sanglaudos šalims sek si geriau. Ispanijoje 2002-2003 m. BVP vidutiniškai did jo tik šiek tiek daugiau nei 2% per metus; prognozuoja-ma, kad 2004 m. jis išaugs iki beveik 3%, tuo tarpu Graikija nukent jo mažiausiai iš vis . Graikijoje 2002-2003 m. augimas sudar apie 4%, toks pat, t.y. daug aukštesnis nei kitose ES šalyse, lygis prognozuojamas ir 2004 m. Taigi šiose dviejose

šalyse strukt rini fond parama gal jo pad ti iš-laikyti ekonomikos augim .

Ekonomikos augimo temp sul t jimas tur jo tik nedidel s takos užimtumui, iš dalies galb t d l to, kad iš pradži dirbantieji tik josi, kad jis bus trum-palaikis. Ta iau 2003 m. užimtumo augimo tempai Airijoje maž jo — sudar mažiau nei 1%, taigi už-imtumo lygis krito (atsižvelgiant santykinai dideldarbingo amžiaus žmoni skai iaus augim ). Is-panijoje užimtumo augimo tempai taip pat maž jo, nors ia dirban i j skai iaus augimas 2003 vis dar sudar apie 1½%, taigi užimtumo lygis toliau did jo (maždaug 1 procentiniu punktu). Graikijoje buvo pastebimas panašus užimtumo lygio augi-mas. Kita vertus, Portugalijoje dirban i j skai ius2003 m. nukrito 1% ir prognozuojama, kad 2004 m. liks iš esm s nepasikeit s, taigi užimtumo lygis ženkliai maž s.

Kalbant apie likusi ES dal , Vokietijos ir Italijos ekonomin pad tis neger jo. Vokietijoje 2002 m. ir 2003 m. BVP iš esm s visiškai neaugo, o Italijoje BVP augimas 2002 m. ir 2003 m. buvo mažesnis nei ½%. Pranc zijoje, kur BVP augimas buvo pa-našus ES vidurk iki 2001 m., 2003 m. pasteb tas tik nežymus augimas. Nyderlanduose, kur anks-iau augimo tempai gerokai viršijo vidurk , 2002 m.

BVP tik nežymiai gtel jo, o 2003 m. nukrito.

BVP vienam gyventojui skirtumas tarp region taip pat sumaž jo

Iki augimo lygio sumaž jimo 2001 m. atotr kis pa-gal BVP vienam gyventojui tarp menkiausiai išsi-vys iusi S jungos region , t.y. region , kuriems ES sanglaudos politikoje skiriamas didžiausias d mesys, ir kit region pastaraisiais metais taip pat sumaž jo. Ta iau kol kas negalime vertinti, kas vyko nuo 2001 m3. Reik t pažym ti, kad šia-me skyriuje ir toliau ataskaitoje minimi regionduomenys yra susij su realiu BVP vienam gyven-tojui augimu. Jie pirm kart buvo paremti regionrodikliais, gautais iš naujos duomen baz s, kuri buvo specialiai sukurta vis ES NUTS 2 regionduomen nuoseklumui išlaikyti. Jie skiriasi nuo ankstesniuose empiriniuose tyrimuose ir analiz se



© EuroGeographicsAdministracinių sienų asociacija

0 100 500 km

1.1 BVP/gyv. (PGP), 2001 m.

Indeksas, ES25 = 100

< 50

50 - 75

75 - 90

90 - 100

100 - 125

>= 125 Šaltinis: „Eurostat“

Canarias (E)

Guadeloupe Martinique Réunion

Guyane (F)

Açores (P)

Madeira

duomenų nėra

FR(DOM): 2000



naudot duomen , susijusi su ilgalaikiais BVP ir PGP rodikliais ir kurie šiuo atveju yra netinkami (žr. „Metodologin s pastabos” šio skyriaus pabaigoje).

Regionuose, kuriems buvo suteiktas 1 Tikslo sta-tusas, nes j BVP vienam gyventojui pagal PGP sudar mažiau nei 75% ES vidurkio, augimo tem-pai nuo 1988 m., kai buvo pertvarkyti strukt riniai fondai, iki 2001 m. buvo aukštesni nei kitose ES šalyse. Kaip rodo aukš iau pateikta analiz , San-glaudos šali (kurios apima daugiau nei pus1 Tikslo region ir daugiau nei pus juose gyve-nan i gyventoj ) regionuose augimo lygis buvo ypa aukštas.

1994-2001 metais (paskutiniai metai, kuri regioni-niai duomenys turimi bei kurie apima ankstesnprogramavimo laikotarp ir pirmi dveji šio laikotar-pio metai) 1 Tikslo regionuose kartu pa mus rea-lus BVP vienam gyventojui išaugo beveik 3% per metus, palyginti su tik šiek tiek didesniu nei 2% per metus augimu likusioje ES dalyje. Per pastaruo-sius šešerius metus, nuo 1988 iki 1994 met , au-gimas nesiek 2% per metus, nors vis dar gerokai lenk augim kitose ES šalyse (šiek tiek daugiau nei 1% per metus4). Taigi nuo 1988 m., kai buvo pertvarkyti ir išpl sti strukt riniai fondai, BVP vie-nam gyventojui 1 Tikslo regionuose kartu pa mustolydžiai art jo prie ES vidurkio.

Ta iau tarp regionkonvergencijos tempai skyr si

Vis d lto augimo lygis tarp 1 Tikslo region buvo labai skirtingas. Taigi konvergencija visoje S jun-goje vyko nevienodais tempais, ta iau, galb t d lgana reikšmingos strukt rini fond pagalbos ir augim orientuotos nacionalin s politikos, San-glaudos šalyse konvergencija buvo daug spartes-n nei kitose ES šalyse (A1.2 lentel ).

Kaip jau min ta, keturi Sanglaudos šali 1 Tikslo regionuose BVP augimas vienam gyventojui nuo 1990- j vidurio gerokai viršijo ES vidurk . Tai bu-vo b dinga 1 Tikslo regionams Ispanijoje, kurioje apie 40% gyventoj gyvena ne 1 Tikslo regionuo-se, ir kitose trijose šalyse, kur visi regionai atitinka

reikalavimus paramai gauti. (Ispanijoje 1994-2001 m. BVP vienam gyventojui 1 Tikslo regionuose vi-dutiniškai sudar 3% per metus, tik šiek tiek ma-žiau nei kituose Ispanijos regionuose.)

Ne Sanglaudos šalyse augimas 1 Tikslo regionuo-se buvo mažesnis, tikriausiai, bent kai kuriose iš j , d l l to augimo nacionaliniame lygyje. Pavyz-džiui, naujose Vokietijos žem se, kuriuose po Vo-kietijos suvienijimo 1990- j pradžioje BVP smar-kiai išaugo, — BVP augimas vienam gyventojui per septynerius metus, nuo 1994 iki 2001 met buvo beveik toks pat kaip ES vidurkis (2½% per metus). Ta iau šis rodiklis vis dar gerokai lenk BVP lyglikusioje Vokietijos dalyje (mažiau nei 1½% per metus). Italijoje augimas Mezzogiorno regione (2% per metus) buvo panašus kaip ir likusioje šalies dalyje ir taip pat žemesnis už ES vidurk .

Kit ES šali 1 Tikslo regionuose, kurie sudaro tik labai nedidel šalies gyventoj dal , BVP vienam gyventojui augimas per š laikotarp atitiko ES vi-durk (žr. „Metodologin s pastabos”).

Neži rint bendros BVP vienam gyventojui lygio konvergencijos atsiliekan iuose regionuose, ato-tr kis vis dar didelis. 2001 metais 29 regionuose, kuriuose gyvena 13% ES15 zonos gyventoj , BVP vienam gyventojui pagal PGP sudar mažiau nei du tre dalius vidurkio. Tai daugiausiai Graikijos, Portugalijos, piet Ispanijos ir piet Italijos regio-nai, ta iau eina ir šeši ryt Vokietijos regionai (Chemnitz, Dessau, Mecklenburg-Vorpommern, Magdeburgas, Brandenburg-Nordost ir Tiuringija), Kornvalis (Jungtin Karalyst ) ir trys iš keturiPranc zijos užj rio departament (1.1 žem lapis).

Užimtumo lygio ir produktyvumo atotr kis tarp region taip pat maž jo

BVP vienam gyventojui lygiui art jant prie ES vi-durkio, užimtumo lygio atotr kis tarp region taip pat maž jo. Nors nuo 1990- j užimtumas ženkliai augo visoje ES, 1 Tikslo regionuose šis augimas buvo didesnis nei kitose ES dalyse. 1994-2001 m. dirban i j skai ius šiuose regionuose gtel jomažiau nei 1½% per metus, šiek tiek daugiau nei



ES vidurkis, o 2002 m. užimtumo lygis buvo dau-giau negu 5 procentiniais punktais aukštesnis nei prieš 6 metus, tuo tarpu likusioje Europos dalyje — pakilo 4 procentiniais punktais.

Darbo produktyvumo augimas 1 Tikslo regionuose taip pat buvo didesnis nei kitose ES dalyse; 1994-2001 metais — vidutiniškai daugiau nei 1½% per metus, palyginti su maždaug 1% per metus ben-drai ES. Produktyvumo augimas daugiau prisid joprie BVP augimo nei užimtumo lygio did jimas.

Ta iau užimtumo did jimas 1 Tikslo regionuose buvo labai skirtingas. Nors, kaip aukš iau min ta,Portugalijoje šis rodiklis šiek tiek viršijo ES vidurk ,o Graikijoje buvo gerokai žemesnis, Ispanijos 1 Tikslo regionuose dirban i j skai ius ženkliai pa-kilo (apie 3% per metus), t.y. daugiau nei likusioje šalies dalyje, o Airijoje — dar daugiau (5% per me-tus). To pasekoje darbo produktyvumas Ispanijos regionuose augo nedaug (½% per metus).

Vokietijos 1 Tikslo regionuose — naujose žem se — dirban i j skai ius per š laikotarp nukrito (be-veik ½% per metus), bet darbo produktyvumas išaugo daugiau nei kitose šalies dalyse arba ben-drai S jungoje (2% per metus). Panašiai Italijos 1 Tikslo regionuose (pvz., Mezzogiorno) užimtumas santykinai nedaug did jo (mažiau nei ½% per me-tus), o produktyvumo augimas taip pat lenk vidur-k (daugiau nei 1½% per metus, palyginti su 1% likusioje Italijos dalyje).

Nors konkurencingumas šiuose dviejuose regio-nuose galb t šiek tiek padid jo, ta iau darbo viettr kumo problema išliko. Tai ypa b dinga pietItalijai, kur 2002 m. dirbo tik 43% darbingo amžiaus žmoni , daug mažiau nei 1 Tikslo regionuose bei kitose S jungos dalyse. Vidutinis užimtumo lygis 1 Tkslo regionuose bendrai vis dar buvo daugiau nei 10 procentini punkt mažesnis nei kitose ES da-lyse (56%, palyginti su 66½%) (1.2 žem lapis). Tod l užimtumo lygio didinimas atsiliekan iuoseregionuose vis dar yra svarbus ES sanglaudos po-litikos klausimas.

Probleminiai regionai – ne tik regionai su žemiausiu BVP vienam gyventojui

Silpna ES ekonomika ir tai s lygojantys strukt ri-niai sunkumai b dingi ne tik regionams su žemiau-siu BVP vienam gyventojui. Problemini region ,NUTS 2 ir dar daugiau NUTS 3 lygyje, yra visoje S jungoje. Sunkumus, su kuriais susiduria šie re-gionai, s lygoja daugyb vairi priežas i , kaip antai: tradicini pramon s šak nuosmukis, pl trribojan ios geografin s savyb s, užimtumo bei gyventoj skai iaus maž jimas, pagrindini pa-slaug lygio kritimas arba naujovišk paj gum bei reikiam pagalbini strukt r tr kumas. Visos šios priežastys, atskirai arba kartu, riboja investicijas ir varžo nauj moni pl tr . Šie sunkumai aprašyti tolesniuose skyriuose (žr. skyrius apie teritorinsanglaud ir konkurencingumo veiksnius). Nepa-naikinus ši sunkum , laikui b gant jie gali stipr ti ir vis labiau žlugdyti ekonomik .

Pavyzdžiui, yra 11 NUTS 2 region su palyginti žemu BVP vienam gyventojui lygiu, kuriuose rea-lus BVP augimas 1994-2001 m. sudar maždaug pus ar mažesn dal ES vidurkio per t pat laiko-tarp . Vis ši region BVP vienam gyventojui lygis pagal PGP buvo daug žemesnis už ES vidurk ,ta iau aukštesnis už 75% rib , taigi neatitinka tin-kamumo kriterijaus ir n ra priskiriami 1 Tikslo re-gionams.

Šie 11 region išsid st šiaur s ryt Anglijos pa-krant je, keliose Vokietijos dalyse (pvz., Koblencas ir Miunsteris), taip pat Švedijoje. Visiems šiems regionams buvo b dingas žemas produktyvumo augimas, kuris per š laikotarp vidutiniškai sudartik ½% per metus, t.y. tik šiek tiek daugiau nei tre dal ES vidurkio, taip pat žemas užimtumo au-gimas (šiek tiek daugiau nei ½% per metus, paly-ginti su ES vidurkiu, kuris sudar beveik 1½% per metus).

Kartu pa mus ši region BVP vienam gyventojui pagal PGP 2001 m. sudar apie 85% ES vidurkio, bet beveik visuose iš j buvo vietovi , kurioms buvo b dingas mažas augimas per 10 ar daugiau



1.2 Užimtumo lygis, 2002 m.

15-64 m. dirbančiųjų dalis, išreikšta 15-64 m. gyventojų %

< 56,0

56,0 - 60,2

60,2 - 64,4

64,4 - 68,6

>= 68,6

duomenų nėra

Standartinis nuokrypis = 8,4ES27 = 62,4

Šaltinis: „Eurostat“ ir Nacionaliniai statistikos biurai


0 100 500 km

Canarias (E)


Guyane (F)

Açores (P)

Madeira



pastar j met , o BVP vienam gyventojui sudarmažiau nei 75% ES vidurkio.

Jei ši region ekonominis augimas toliau maž s, neužilgo BVP vienam gyventojui nukris iki 75% lygio, tuomet jos gali atitikti tinkamumo 1 Tikslo paramai gauti kriterijus. Ta iau iki tol strukt riniai sunkumai, kuriuos reikia veikti, gali pagil ti ir jiems veikti reik s radikalesni veiksm . D l to iškyla klausimas, kiek sanglaudos politika tur t laukti tokio pablog jimo, kad ankstyvame etape gal tsikišti ir pam ginti sustabdyti š nuosmuk kuo ma-žesn mis s naudomis.

BVP augimas valstyb se kandidat se

1994-2004 m. vidutinis BVP augimas visose nau-jose valstyb se nar se, išskyrus Vengrij (šiek tiek žemesnis) ir ekijos Respublik , sudar daugiau nei 4% per metus. Pastarojoje augimas sudar tik šiek tiek daugiau nei 2% per metus, tuo tarpu Bul-garijoje ir Rumunijoje (dvi valstyb s kandidat s, kurios neturi stoti ES 2004 m.), BVP beveik ne-augo. Ta iau kadangi gyventoj skai ius šalyse vairiai kito — Kipre ir Maltoje labai išaugo, trijose Baltijos šalyse ir Bulgarijoje nukrito maždaug 1% per metus, kitur keit si nežymiai — BVP vienam gyventojui augimas kito šiek tiek daugiau nei BVP augimas.

Bendras realus BVP vienam gyventojui augimas naujose valstyb se nar se buvo maž-daug 1½% per metus aukštes-nis už ES15 vidurk per š laiko-tarp .

Nuo 2001 m. augimas šiose šalyse kartu pa mus l t jo, iš dalies d l augimo maž jimo ES, pagrindin je j eksporto rinkoje. 2001-2002 m. bendras augimas sudar 2½%, 2003 m. numato-mas 3% augimas. Augimo l t -jimas ypa žymus buvo Lenkijo-je, kur 2001-2002 m. vidutinis augimas sudar 1%, o Maltoje

d l turist iš ES skai iaus sumaž jimo buvo dar mažesnis.

Ta iau d l restrukt rizavimo užimtumas nežymiai auga

Dar prieš neseniai prasid jus augimo l t jim ,augimas nelabai sumažino užimtumo problemas, su kuriomis 1990- j pradžioje susid r pereina-m j laikotarp išgyvenan ios šalys. Visose šalyse, kurioms b dingi dideli augimo tempai, išskyrus Vengrij ir Slov nij , darbo produktyvumas ženkliai pakilo, o užimtumas tik šiek tiek gtel jo (Latvija) arba nukrito (visose kitose šalyse), atspind damas vykstant j ekonomikos restrukt rizavim , kuris daugeliu atveju toli gražu nebaigtas.

Taigi pagrindin augimo valstyb se kandidat sepereinamuoju laikotarpiu priežastis buvo produkci-jos vienam dirban iajam padid jimas, o ne užim-tumo augimas. Daugelyje šali , ypa kurioms b -dingas žemas BVP vienam gyventojui lygis, ši pa-d tis išliko ir pastaraisiais metais. (Šioje ataskaito-je valstyb mis kandidat mis vadinamos 10 naujvalstybi nari , taip pat Bulgarija ir Rumunija.)

Nuo 1998 m. (kai buvo gauti duomenys apie dau-gum šali ) iki 2002 m. užimtumas Lenkijoje ir Rumunijoje nukrito daugiau nei 7 procentiniais punktais, Estijoje — beveik 4 procentiniais punk-

0

10

20

30

40

50

60

70

80

DK NL SE UK FI AT PT DE IE LU FR BE EU EL IT CY CZ SI EE LT LV RO HU SK PL BG

0

10

20

30

40

50

60

70

80

1998

2002

ES15 vidurkis, 2002 m.

Lisabonos strategijos uždavinys, 2010 m.

15-64 m. dirban i j dalis,

išreikšta 15-64 m. gyventoj %

1.2 Užimtumo lygis, 1998 ir 2002 m.

MT: duomen n ra; BG ir CY: 1998 m. duomen n ra

Šaltinis: „Eurostat”, LFS



tais, ekijos Respublikoje, Slovakijoje ir Lietuvoje — 2 procentiniais punktais. Kita vertus, užimtumas augo, nors mažiau nei 1 procentiniu punktu Slov -nijoje, Latvijoje ir Vengrijoje (daugiau nei 3 punk-tais), nors, kaip toliau nurodyta, šis lygis dar gero-kai atsilieka nuo ES15 vidurkio (1.2 grafikas).

Šis l t jimas s lygojo tolesn užimtumo maž jim ,ypa Lenkijoje, kur 2002 m. dirban i j skai iusnukrito daugiau nei 2% ir numatoma, kad 2003 m. bus dar sumaž j s. Manoma, kad 2003 m. tik dvie-jose šalyse — Lietuvoje ir Slovakijoje — užimtumo augimas viršys ½%.

Taigi valstyb se kandidat se užimtumo lygis išlieka žemas

Sul t jus užimtumo augimui, prasid jus pereina-majam laikotarpiui darbingo amžiaus žmoni dalis valstyb se kandidat se tolydžiai maž jo, tuo tarpu ES15 zonoje augo. 2002 m. šis rodiklis — užimtu-mo lygis — 10 nauj valstybi nari vidutiniškai sudar tik 56%, daug žemiau ES15 vidurkio (šiek tiek daugiau nei 64%), nors buvo panašus esam1 Tikslo region rodikl . Ta iau šis panašumas nu-slepia fakt , kad, kaip aukš iau min ta, iki pastar -j met sul t jimo užimtumo lygis 1 Tikslo regio-nuose ženkliai augo, tuo tarpu naujose valstyb senar se maž jo.

Visose valstyb se kandidat se, išskyrus Kipr ,užimtumo lygis buvo žemesnis už Lisabonos aukš-iausio lygio susitikimo metu nustatyt siektin ES

rodikl — 67% 2005 m. ir 70% — 2010 m. Nors ekijos Respublikoje (65½%) jis buvo santykinai

arti siektino 67% rodiklio, o Slov nijoje buvo toks pat kaip ES vidurkis, kitose šalyse skirtumas buvo ženklus. Vengrijoje ir Slovakijoje užimtumo lygis sudar apie 56%, panašiai kaip Graikijoje, Italijoje šiek tiek lenk vidurk , o Lenkijoje sudar tik 52%, mažiau nei bet kurioje iš esam valstybi nari .

Didelis BVP vienam gyventojui skirtumas tarp valstybi kandida i region

Valstyb se kandidat se augimas regioniniame lygmenyje toli gražu n ra tolygus. Visose pereina-

mosios ekonomikos šalyse augimas buvo nepro-porcingai sutelktas keliuose regionuose, ypa sos-tin se ir j apylink se. Tod l BVP vienam gyvento-jui skirtumas tarp region ženkliai padid jo.

ekijos Respublikoje ir Slovakijoje 20% gyventoj ,gyvenan i turtingiausiuose regionuose, tenkanti BVP vienam gyventojui dalis šiek tiek daugiau nei du kartus lenkia BVP vienam gyventojui dal , ten-kan i 20% gyventoj , gyvenan i skurdžiausiuo-se regionuose. Tai panašu skirtum Italijoje arba Vokietijoje. Vengrijoje regionuose, kuriuose gyvena 20% turtingiausi gyventoj , BVP vienam gyvento-jui yra maždaug 2,4 kartus didesnis nei neturtin-giausiuose regionuose, daugiau nei bet kurioje iš esam ES valstybi nari .

ES pl tra ženkliai padidins BVP vienam gyventojui skirtum visoje ES

10 nauj valstybi nari daug labiau padidins ES gyventoj skai i (šiek tiek mažiau nei 20%) nei BVP (apie 5%, eurais). Bulgarija ir Rumunija kartu dar padidint ES gyventoj skai i 8%, ta iau BVP — mažiau nei 1%. Net atsižvelgiant žemesnius pragyvenimo kaštus, visos šios šalys, daugiau ar mažiau, yra daug neturtingesn s nei esamos ES valstyb s nar s. Taigi numatomas ES išpl timas iki 25 valstybi nari , o v liau — iki 27 ar daugiau, radikaliai pakeis skirtum visoje ES mast . San-glaudos ir kitos ES politikos tur s prisitaikyti prie tokios pad ties.

Nors, kaip aukš iau min ta, nuo 1990- j vidurio naujos valstyb s nar s augo grei iau nei ES15, BVP vienam gyventojui skirtumas išlieka didelis. Tik Maltoje, Kipre, ekijos Respublikoje ir Slov ni-joje BVP vienam gyventojui pagal PGP 200 m. su-dar daugiau nei 60% ES15 vidurkio. Lenkijoje, Estijoje ir Lietuvoje jis sudar tik apie 40% vidur-kio, o Latvijoje — tik 35% vidurkio. Bulgarijoje ir Rumunijoje BVP vienam gyventojui sudar tik apie 26-27% vidurkio.

Taigi ES pl tra labai padidins pajam skirtum tarp turtingiausi ir neturtingiausi valstybi nari . Nors vidutinis BVP vienam gyventojui išpl stoje ES bus



žemesnis nei ES15, tik Kipre šis rodiklis sudaro daugiau nei 80% Europos S jungos, sudarytos iš 25 valstybi nari , vidurkio. Latvijos lygis sudaro 38% ES25 vidurkio, t.y. mažiau nei pus Graikijos arba Portugalijos lygio (77-78%), tuo tarpu Rumu-nijoje ir Bulgarijoje jis sudaro mažiau nei 30% vi-durkio (1.3 grafikas).

Kitaip tariant, atsižvelgiant tai, kad skirtumas tarp BVP vienam gyventojui vidurkio ES15 ir skurdžiau-si valstybi nari lygio šiuo metu sudaro šiek tiek mažiau nei 30% (pvz., Graikijos ir Portugalijos ly-gis beveik 30% atsilieka nuo vidurkio), 2004 m.

stojus naujoms valstyb ms nar ms (pvz., Latvijos BVP vienam gyventojui daugiau nei 60% atsilieka nuo ES25 vidurkio) šis atotr kis padvigub s, o stojus Bulgarijai ir Rumunijai, gali dar padid ti.

Padid jusios ES šalys, remiantis BVP vienam gy-ventojui pagal PGP, gali b ti skirstomos tris gru-pes. Pirmosios grup s, kuri sudarys 12 iš esam15 valstybi nari , BVP vienam gyventojui gerokai viršija ES25 vidurk (10% arba daugiau). Antrosios 7 šali grup s, kuri eina likusios trys esamos valstyb s nar s — Ispanija, Portugalija ir Graikija, taip pat Kipras, ekijos Respublika, Slov nija ir

0

50

100

150

200

250

300

BE DK DE EL ES FR IE IT LU NL AT PT FI SE UK BG CY CZ EE HU LT LV MT PL RO SI SK

0

50

100

150

200

250

300Indeksas ES25=100

1.3 BVP vienam gyventojui (PGP) pagal šal ir kraštutinius regionus, 2001 m.

Hainaut

Antwerpen

Bruxelles / Brussels

Dessau

Oberbayern

Hamburg

Dytiki Ellada

Sterea Ellada

Extremadura

Madrid

Guyane

Île de France

Border, Midland

and Western

Southern and

Eastern

Calabria

Bolzano / Bozen

Flevoland

Utrecht

Burgenland

Salzburg

Wien

Açores

Lisboa e Vale

do Tejo

Itä-Suomi

Åland

Norra

Mellansverige

Stockholm

Cornwall & Isles of

Scilly

Berkshire,

Bucks &

Oxfordshire

Inner London

Yuzhen Tsentralen

Yugozapaden

Severozápad

Jihozápa

Praha

Észak-Magyarország

Közép-

Magyarország

Lubelskie

Mazowieckie

Nord-Est

Bucure ti

Východné

Slovensko

Západné

Slovensko

Bratislavský

Šaltinis: „Eurostat”, „Regionin s s skaitos” („Regional Accounts”)

0

20

40

60

80

100

120

140

LU IE DK NL AT UK BE FR SE FI DE IT EU CY EL PT MT SI CZ HU SK PL EE LT LV RO BG

0

20

40

60

80

100

120

140Indeksas, ES25=100

1.4 BVP vienam gyventojui (PGP), 2002 m.

206,73

Šaltinis: „Eurostat”, „Nacionalin s s skaitos”

ES25 vidurkis



Malta, BVP vienam gyventojui sudaro nuo 68% iki 94% ES25 vidurkio. Tre iosios 8 šali grup s( skaitant Bulgarij ir Rumunij ), iš kuri visos yra naujos arba b simos valstyb s nar s, jis sudaro mažiau nei 60% vidurkio (1.4 grafikas).

Padid jusioje ES skirtumai tarpregion dar labiau padid s

ES pl tra labiau padidins skirtumus tarp regionnei tarp šali . Kadangi apie 73 mln. žmoni , apie 19% ES15 gyventoj , gyvena regionuose, kuriBVP vienam gyventojui 1999-2001 m. sudar ma-žiau nei 75% ES vidurkio, paskutiniais duomeni-mis, beveik tiek pat, apie 69 mln. iš 74,5 mln., ku-rie 2004 m. taps ES pilie iais (92% viso skai iaus), gyvena regionuose, kuri BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei 75% ES25 vidurkio naujose valstyb se nar se.

Ta iau, kaip aprašyta toliau, tai nereiškia, kad šie 69 mln. žmoni tiesiog papildys esam skai i gy-ventoj , gyvenan i regionuose, kuri BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei 75% ES vidurkio, kadangi pats šis vidurkis d l ES pl tros sumaž s(nuo 15 valstybi nari vidurkio iki 25 valstybi na-ri vidurkio). Tai sumažins gyventoj , gyvenan itokiuose esamos ES15 regionuose, skai i maž-daug 19 milijon . Taigi galutinis tokios pl tros re-zultatas bus gyventoj , gyvenan i regionuose, kuri BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei 75% vidurkio, skai iaus padid jimas iki 123 mln. iš 25 nari sudarytoje ES. stojus Bulgarijai ir Rumu-nijai, šis bendras rodiklis dar padid s iki 153 mln. arba beveik 32% ES27 gyventoj skai iaus, t.y. daugiau nei du kartus lenks esam tokiuose regio-nuose gyvenan i žmoni skai i .

27 valstybes nares apiman ioje ES du tre daliai gyventoj , gyvenan i regionuose, kuri BVP vie-nam gyventojui sudaro mažiau nei 75% ES25 vi-durkio, gyvent naujose valstyb se nar se. Maž-daug vienas iš šeši žmoni gyvent regionuose, kuri BVP vienam gyventojui sudaro mažiau nei pus ES vidurkio. N vienas iš ši 38 region ne -eina esam ES15.

Statistinis poveikis

ES pl tra daug labiau padidins ES gyventoj skai-i nei BVP, ženkliai sumažindama vidutin BVP

vienam gyventojui lyg . Vidutinis BVP vienam gy-ventojui 25 valstybes nares apiman ioje ES bus maždaug 12½% mažesnis už ES15 vidurk . 17 re-gion tai reikš, kad j pajamos vienam gyventojui neb ra žemiau 75% ribos, atsižvelgiant tai, kad dabar jis yra žemesnis nei anks iau. Šis rodiklis taip pat bus aukštesnis už 75% Maltoje, kur dabar nesiekia 75% ES15 vidurkio.

Kaip jau min ta, duomenys rodo, kad beveik 19 mln. gyventoj gyvena tokiuose regionuose, dau-guma iš kuri dabar pagal strukt rini fond tai-komus kriterijus yra priskirti 1 Tikslo regionams (taip pat dar 400 t kstan i gyventoj Maltoje). Jei 1 Tikslo region nustatymo kriterijus nesikeis, šie regionai nebegal s pretenduoti strukt rini fondparam , net jei BVP vienam gyventojui po stojimo ES bus toks pat kaip ir anks iau, kaip ir strukt ri-niai sunkumai, kurie s lygoja santykinai žemekonomikos lyg ir kuriems panaikinti anks iau ga-l davo b ti teikiama strukt rini fond parama. Pavyzdžiui, esamais duomenimis, keturi iš ši re-gion yra rytin je Vokietijos dalyje, keturi — Jung-tin je Karalyst je, keturi — Ispanijoje, vienas — Graikijoje ir vienas — Portugalijoje (A1.3 lentel ).

Užimtumo skirtumai tarp region nemaž s

Užimtumo lygis daugelyje valstybi kandida i re-gion yra žemesnis už esam ES15 vidurk , nors n viename iš j n ra toks žemas kaip piet Italijo-je. Tik keturiuose regionuose — Kipre ir ekijos Respublikos St ední echy, Jihozápad bei Prahos regionuose — šis lygis lenk Lisabonoje nubr žt2005 m. siektin 67% lyg ir tik Prahoje jis viršijo 70%, Lisabonoje nubr žt 2010 m. siektin lyg .Esamose valstyb se nar se, priešingai, yra 53 (NUTS 2) regionai, kuriuose šis lygis buvo viršytas, daugiausiai Šiaur s šalyse, Jungtin je Karalyst jeir Nyderlanduose.

Taigi išpl stoje 25 valstybes nares apiman ioje ES bus 14 region , kuriuose užimtumo lygis nesiekia



50%: šeši piet Italijoje, vienas Ispanijoje (Ceuta y Melilla) bei vienas Pranc zijoje (Korsika) — esa-moje ES15 ir penki Lenkijoje bei vienas Vengrijoje (Észak-Alföld) — naujose valstyb se nar se. (Bul-garijoje yra dar trys regionai, kuri rodikliai atsilie-ka nuo šio lygio.)

Daugumai ši mažo užimtumo region b dingas santykinai žemas BVP vienam gyventojui lygis, didele dalimi d l nesugeb jimo darbinti didelio žmoni skai iaus produktyviose srityse. Ta iau santykis tarp užimtumo lygio ir santykinio BVP vie-nam gyventojui lygio toli gražu n ra vienodas. Kai kuriose valstyb se kandidat se, ypa Lenkijoje, nors taip pat ir Rumunijoje, užimtumo lygis yra la-biau susij s su daugiau darbo viet , kaip „paskuti-nio išsigelb jimo”, sukurian iu žem s kio sekto-riaus dydžiu nei su BVP vienam gyventojui. Tai atspindi vis dar išlikus kininkavimo kaip pragyve-nimo šaltinio vyravim ir kontrast pad iai esa-moje ES, kur žemdirbyst s regionuose užimtumo lygis paprastai yra žemas.

Tai rodo, kad, ypa šiuose regionuose, ekonominpl tr gali lyd ti radikali restrukt rizacija ir užimtu-mo tarp sektori poky iai, nors restrukt rizacijos poreikis jokiu b du neapsiriboja šiais regionais.

Sektori strukt ra rodo ženklios restruk-t rizacijos galimyb valstyb se kandidat se…

Norint sivaizduoti galimus b simus užimtumo strukt ros poky ius ekonominio vystymosi eigoje, galima palyginti užimtumo pasiskirstym tarp sek-tori valstyb se kandidat se ir esamoje ES15, pastarojoje — taip pat esamuose 1 Tikslo kituose regionuose (A1.1 žem lapis). Toks palyginimas yra labai informatyvus, jei atsižvelgiama bendro užimtumo lygio skirtumus tarp vairi sri i , kitaip tariant, nagrin jama darbingo amžiaus žmoni da-lis, dirbanti vairiuose sektoriuose, o ne tiesiog ly-ginama vairi sektori dalis bendroje užimtumo srityje. Tuomet galima sužinoti, kaip augant dir-ban i j skai iui mažiau išsivys iusiose šalyse ir regionuose, dirbantieji pasiskirstys tarp sektori .

Bendras užimtumo lygis valstyb se kandidat se, neži rint pastar j met kritimo, vis dar buvo šiek tiek aukštesnis už esam 1 Tikslo region rodikl2002 m. Tai didži ja dalimi s lygoja daug didesnis dirban i j skai ius žem s kyje ir gamyboje, ypatekstil s bei drabuži ir kitose pagrindin se pra-mon s šakose, kur didži ja dalimi atsv r žemes-nis užimtumas paslaug ir statyb sektoriuose (A1.4 lentel ).

Valstyb ms kandidat ms b dingas santykinai že-mas užimtumas paslaug sektoriuje daug labiau akivaizdus lyginant su ne 1 Tikslo ES regionais, kuriems b dingas daug didesnis šiame sektoriuje dirban i gyventoj skai ius nei 1 Tikslo regionuo-se. Šis tr kumas didelis visose paslaug sekto-riaus srityse. Jis ypa ryškus komunalini ir pa-žangi paslaug srityse (verslo ir finansin s pa-slaugos bei švietimo, sveikatos prieži ros ir socia-lin s paslaugos), kur skirtumas tarp 1 Tikslo ir kitregion yra labiausiai akivaizdus.

Taigi nors užimtumo strukt ra valstyb se kandida-t se pereinamuoju laikotarpiu art jo prie ES struk-t ros, šie poky iai vyko l tai. Ženklaus darbo vietskai iaus sumaž jimo žem s kyje ir pagrindin sepramon s srityse daugumoje region dar neatsv r didelis darbo viet skai iaus paslaugsektoriuje augimas. Ateityje galima tik tis dar didesnio darbo viet skai iaus žem s kyje maž jimo.

… paslaug sektoriaus, kuriame b t sutelktas ES darbo viet skai iaus augimas, link

Remiantis esam valstybi nari patirtimi, numa-toma, kad b simas paslaug sektoriaus darbo vie-t augimas valstyb se kandidat se, taip pat 1 Tikslo regionuose, bus sutelktas pažangi ir ko-munalini paslaug srityje, nors galima tik tis ir reikšmingos pl tros pagrindiniuose paslaug sek-toriuose (geležinkeli ir j r transportas, viešbu iai ir restoranai, transportas, ryšiai ir asmenin s bei visuomenin s paslaugos), kuriuose užimtumo lygis vis dar gerokai atsilieka nuo ES15 lygio.

Per 6 met laikotarp , nuo 1996 iki 2002 met , kai bendras užimtumo lygis ES15 išaugo tik šiek tiek



daugiau nei 4 procentiniais punktais, iš esm s vi-sas darbo viet skai iaus augimas buvo sutelktas paslaug sektoriuje: pagalbin s paslaugos sudarapie 40% bendro užimtumo padid jimo, komunali-n s paslaugos — dar 26% (1.5 grafikas). Taigi šie du sektoriai suk r du kartus didesn bendr papil-dom darbo viet skai i nei pagrindini paslaugsektorius, kurio šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis pagal bendr užimt j skai i .

Darbo viet skai ius žem s kio, pagrindini ga-mybos sri i ir komunalines paslaugas teikian imoni sektoriuose pagal darbingo amžiaus gyven-toj skai i , priešingai, maž jo, nors chemijos ir mašin gamybos sektoriuose užimtumas nežymiai did jo; daugiau augo statyb sektoriuje, kur labiau nei kitus sektorius gali paveikti ekonomikos ciklas. Tolydi pagalbini bei komunalini paslaug pl tros tendencija pabr žia poreik kelti žini gijimo lyg ,atsižvelgiant j aukštos kvalifikacijos darbuotojporeik , kuris ateityje tur t toliau did ti.5

Valstybi kandida i laukia uždavinys, kur atspindi 1 tikslo regionai, — ilgalaik je perspektyvoje stip-rinti konkurencingum , siekiant išlaikyti aukštekonomikos augimo lyg , tuo pat metu keliant už-imtumo lyg . Stiprinti konkurencingum reiškia si-ekti tolydžiai didinti produktyvum , kuris labai atsi-lieka nuo ES15 lygio ir dar labiau atsilieka nuo tur-

tingesni region lygio.

Nors svarbu pabr žti, kad ilgalaik je perspektyvo-je prieštaravimo tarp šio tikslo ir užimtumo didini-mo n ra — ilgalaiki , pastovi darbo viet suk ri-mas priklauso nuo konkurencingumo didinimo — tai nevisada taikytina trumpalaik s perspektyvos poži riu. Konkurencingumui didinti labai svarbu perkelti užimtum iš mažai produktyvi sektori ,ypa žem s kio, labiau produktyvius sektorius. Tuo pat metu nuolat turi b ti didinamas veiklos sektori produktyvumas ir t siamas racionalizaci-jos bei pereinamuoju metu per didelio sukurtdarbo viet skai iaus mažinimo procesas. (A1.2 žem lapis).

Konvergencijos šalyse kandidat se uždavinys

Stojan ios šalys susiduria su rimtais ir pla iais sunkumais, s lygojan iais j žem BVP vienam gyventojui ir užimtumo lyg . Sanglaudos politikos uždavinys — pad ti šioms šalims sukurti pažan-gi infrastrukt r , modernizuoti j švietimo bei mokymo sistemas ir sukurti investicijoms palankiverslo aplink , kad jos gal t išlaikyti aukšt au-gimo lyg , reikaling ES užimtumo ir pajam ly-giams pakankamai greitai pasiekti. Tam dauguma šali turi išlaikyti ilgalaik , ne mažesn nei 5-6%

per metus augimo lyg (žr. Pa-sivijimo scenarij ).

Kaip rodo Airijos patirtis, tai n ra ne manoma, ta iau tam bus reikalinga efektyvi ES pa-rama, užtikrinant, kad b tveikti ši šali strukt riniaisunkumai ir ženkliai padidintas j užimtumo lygis bei konku-rencingumas, taip pat efekty-vus vidaus politikos sprendimderinys.

Sanglaudos politikos ind lis ES augim

Pasiekti aukšt augimo lygdidinant valstybi kandida i

-0,5 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5

-0,5 0,0 0,5 1,0 1,5 2,0 2,5 3,0 3,5 4,0 4,5

Ž. kis

Naud. išk., dujos, elektra, vanduo

Pagrindin gamyba

Chemin s medžiagos + perdirbimas

Mašin gamyba

Statyba

Pagrindin s paslaugos

Pažangios telekomunikacij ir kt. paslaugos

Komunalin s paslaugos

Viešasis admin.

Iš viso

Užimtumo pokytis, išreikštas darbingo amžiaus gyventoj %

1.5 ES15 sektori užimtumo lygio pokytis, 1996-2002 m.

Šaltinis: „Eurostat”, LFS ir „Regionin s s skaitos” („Regional Accounts”)



produktyvum ir užimtum yra svarbu ne tik d lto, kad bus pakeltas j pragyvenimo lygis ir gau-tos infrastrukt ros tobulinimui finansuoti reikalin-gos l šos, — tai svarbu ir esamoms valstyb ms nar ms. Atsižvelgiant did jan i prekybos ir in-vesticij tarpusavio priklausomyb , nauj valsty-bi nari ekonominis vystymasis gali paskatinti ir išlaikyti aukštus augimo tempus visoje ES.

Strukt riniai sunkumai kuriant infrastrukt r ir žmogiškuosius išteklius reiškia, kad šios šalys, kaip ir daugelis atsiliekan i ir problemini ES15 region , negali prisid ti prie visos ES konkuren-cingumo tiek, kiek gal t .

Pasekm — žemesnis pajam ir užimtumo lygis ES, nei galima b t pasiekti, ir žemesnis augimo potencialas, atnešantys nuostolius visiems, ne tik tiesiogiai susijusioms šalims. Tod l esam skir-tum mažinimas sustiprint ES ekonomikos kon-kurencingum ir tvarios pl tros potencial . Tai taip pat sumažint kli i ir infliacijos rizik , kuri au-gant ekonomikai b dinga stipresniems regionams ir gali pirma laiko sustabdyti pažang .

Valstybi kandida i atveju tai leist joms spartinti augim ir taip pl sti import iš esam ES valstybinari . Šiuo metu importas šiose šalyse sudaro pus BVP — daug daugiau nei Sanglaudos šalyse (Graikijoje ir Ispanijoje importas sudaro tik apie 30% BVP, Portugalijoje — 38%) — ir augant eko-nomikai tur t did ti dar labiau nei BVP. Artimiau-sioje ateityje ši pad tis tur t išlikti, nes šalys per-ka gaminius, ypa mašinas ir rang , kuri n ragaminama vietoje ir kuri yra reikalinga j tolydžiam vystymuisi.

Taigi bet koks BVP augimas yra neproporcingas preki pirkimui iš užsienio šali , ypa iš esam ES valstybi nari — apie 60% bendro importo dalies, daugiausiai iš Vokietijos (kuri viena sudaro apie 25%) ir Italijos (beveik 10%).

Tod l augimo spart jimas naujose valstyb se na-r se tur s ypa didel naud Vokietijai ir Italijai, nors šis ir su tuo susij s didesnis ES rinkos augi-mas bus naudingas visoms esamoms ES šalims,

panašiai kaip joms naudingas Sanglaudos šali ir 1 Tikslo region augimas (žr. 4 dal , skyri apie strukt rinius fondus kaip apie ekonomin s integ-racijos priemon ).

Gyventoj skai iaus maž jimas Europoje

Daugel met ES15 gyventoj skai ius augo labai l tai. Nuo 1990- j , vidutinis augimas sudar tik 0,3% per metus, daugiausiai d l bendros vidaus migracijos. Keliose valstyb se nar se — Vokietijo-je, Italijoje ir ypa Švedijoje — be vidaus migraci-jos gyventoj skai ius b t sumaž j s. Numato-ma, kad nat ralus gyventoj prieaugis ateityje maž s ir esant panašiam migracijos lygiui kaip anks iau, daugumoje valstybi nari per artimiau-sius 20 met gyventoj skai ius prad s maž ti.

Gyventoj skai iaus maž jimas jau buvo b din-gas daugeliui region antroje 1990- j pus je (55 iš 211 ES15 NUTS 2 region ). Valstyb se kandi-dat se daugumoje region gyventoj skai ius per š laikotarp sumaž jo (35 iš 55 NUTS 2 region ),d l nat ralaus maž jimo ir išorin s migracijos.

Artimiausiais metais numatomas tolesnis kritimas

Remiantis šiomis paskutin mis demografin mis prognoz mis6, š dešimtmet visose ES15 valsty-b se nar se gyventoj skai ius toliau augs l tai, išskyrus Italij ir Austrij , kur šis rodiklis maž s. Prognozuojama, kad iki 2015 m. gyventoj skai-ius taip pat prad s maž ti Graikijoje, Ispanijoje,

Portugalijoje — trijose pietin se Sanglaudos šaly-se — ir Vokietijoje; o per tolesnius 10-15 metprad s maž ti ir Belgijoje, Suomijoje ir Švedijoje.

Valstyb se kandidat se gyventoj skai ius jau prad jo maž ti, išskyrus Kipr , Malt ir Slovakij ,o pastarojoje numatoma, kad prad s maž ti iki 2020 m. (1.8 grafikas).



Per kiek laiko valstyb s kandidat s pasivys?

Su ES pl tra susijusio sanglaudos uždavinio mastgali iliustruoti „pasivijimo scenarijai”, rodantys, per kiek laiko naujose valstyb se nar se ir Bulgarijoje bei Rumunijoje BVP vienam gyventojui pasieks ES vidurk , remiantis numatomais j augimo tempais lyginant su esamos ES15 vidutiniais tempais.

ia nagrin jami du scenarijai: pagal pirm j scenari-j augimas šiose šalyse išlieka 1½% per metus aukš iau ES15 vidurkio, t.y. per 7 metus (1995-2002 m.) vidurkio, pagal antr j scenarij augimas b t 2½% aukš iau ES15 vidurkio. Abiej scenarijišeities taškas yra paskutin BVP vienam gyventojui vairiose šalyse prognoz (2004 m.)

Jei visose šiose šalyse augimas ateityje gali b ti iš-laikytas 1½% aukštesnis už likusi ES šali (t.y. 4% per metus, jei ES15 augimas sudaro 2½% per me-tus ), šiose 12 šali vidutinis BVP vienam gyventojui liks žemiau 60% padid jusios ES27 vidurkio iki 2017 m. (1.6 ir 1.7 grafikai). Šiais metais jis lenkt75% vidurkio tik Slov nijoje, Kipre, ekijos Respub-likoje ir Vengrijoje. Jei toks augimas išliks, Slovakija pasiekt 75% vidurkio iki 2019 m., ta iau kitai šaliai — Estijai — šiam lygiui pasiekti prireikt dar 10 me-t . 2035 m., t y. po daugiau nei 30 met — Lenkija pasiekt ši rib , ta iau Latvija š lyg pasiekt tik iki 2041 m. Esant tokiems augimo tempams, Bulgarijoje ir Rumunijoje BVP vienam gyventojui lygis sudaryt žemiau 75% vidurkio 2050 m.

Jei augimo lygis tur t b ti išlaikomas daug aukštes-nis už š , t.y. 2½% aukš iau ES15 vidurkio (numatant šiek tiek daugiau nei 5% per metus augim , jei augi-mas ES15 yra 2½%), tada ES vidurkis, žinoma, b tpasiektas per trumpesn laikotarp . Neži rint to, dau-geliui šali prireikt daugelio met . Pavyzdžiui, Lenki-joje net esant šiam lygiui, BVP vienam gyventojui pasiekt 75% ES vidurkio tik po 20 ar daugiau met ,o ES vidurkiui pasiekti ar prie jo priart ti prireikt dar daugiau met . Bulgarijoje ir Rumunijoje tam reik tdar daugiau laiko. Neži rint to, esant šiam augimo lygiui, valstyb se kandidat se esan i region , ku-riems d l mažesnio už 75% ES vidurkio BVP vienam gyventojui reikalinga strukt rini fond parama, skai-ius ženkliai maž ja, daug grei iau nei tuo atveju, jei

augimas b t l tesnis. Šiais scenarijais nenorima parodyti, kad šiose šalyse negalima tik tis didesnio nei 4% ar 5% per metus augimo. Pirma, pastarojo dešimtme io Airijos patirtis rodo, kokio spartaus au-gimo galima pasiekti. Antra, augimo potencialas nau-jose valstyb se nar se labai padid s padidinto pa-grindinio kapitalo vykdant ES sanglaudos politik .

Net jei ilgalaik je perspektyvoje b t galima pasiekti ES15 vidurk gerokai lenkian ius augimo tempus, šie scenarijai rodo, kad daugumoje šali ES vidurkio vi-jimasis bus ilgas procesas.

Darbingo amžiaus žmoniskai ius taip pat maž s

Svarbesnis užimtumui veiksnys — darbingo am-žiaus (15-64 met ) gyventoj skai ius tur t pra-d ti maž ti anks iau nei bendras gyventoj skai-ius. Likusi šio dešimtme io dal numatomas šio

rodiklio kritimas piet Europoje, ypa Graikijoje, Portugalijoje ir Italijoje, taip pat Vokietijoje. Po 2010 m. per kelerius metus kritimas palies visas šalis, išskyrus Airij ir Liuksemburg . Numatoma, kad visoje ES15 2025 m. šis rodiklis bus maž-daug 4% žemesnis nei 2000 m., trijose pietin se

Sanglaudos šalyse žemesnis 6%, o Italijoje — daugiau nei 14%.

Prognozuojama, kad valstyb se kandidat se dar-bingo amžiaus žmoni skai ius likusi šio de-šimtme io dal maž s visose šalyse, išskyrus Kip-r , Malt , Lenkij ir Slovakij . Per artimiausius kelerius metus šis rodiklis prad s kristi visur, iš-skyrus Kipr . Pagal paskutines prognozes 2025 m. 15-64 met gyventoj skai ius bus daugiau nei 10% mažesnis nei 2000 m. Bulgarijoje ir Latvijoje jis bus daugiau nei 20% žemesnis, Estijoje — be-veik 30% žemesnis (A1.3 žem lapis).



Daugiau darbingo, virš 50 met , amžiaus gyventoj

Kartu su šiuo plataus masto darbingo amžiaus gyventoj maž jimu bus b dingas žymus pasi-skirstymo pagal amži pokytis. Daugelyje esamir b sim valstybi nari 50-64 met gyventojai, kuri daugelis nebedirba, sudarys augan i dal ,o rink ateinantis jaunimas — maž jan i dal .

Iki 2025 m. 50-64 met gyventojai sudarys 35% darbingo amžiaus ES15 gyventoj , palyginti su 26% 2000 m. Italijoje ši dalis pakils iki 40%, o Vo-

kietijoje, Austrijoje, Graikijoje ir Ispanijoje — 36-37%. Valsty-b se kandidat se numatomas mažesnis, bet irgi ryškus au-gimas, vidutin dalis pakils nuo maždaug 26% iki maždaug 31%, ekijos Respublikoje — iki 34%, o Slov nijoje — iki 36%.

Maž jant darbingo amžiaus gyventoj skai iui visoje Euro-poje, ryškiai ir tolydžiai auga 65 met ir vyresni — pensiji-nio amžiaus — gyventoj skai-ius. Prognozuojama, kad iki

2025 m. ES15 ir valstyb sekandidat se šio amžiaus gy-ventoj skai ius augs maždaug 1½% per metus. Tod l 2025 m. abiejuose regionuose 65 metir vyresni gyventoj skai iusbus 40% didesnis nei 2000 m. ES27 tik trijose Baltijos šalyse, Bulgarijoje ir Rumunijoje augi-mas sudarys mažiau nei 1% per metus. Numatoma, kad Airijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, taip pat Kipre, Mal-toje ir Slov nijoje, 65 ir vyres-ni gyventoj skai ius augs 2% per metus arba daugiau (A1.4 žem lapis).

Atsižvelgiant šias tendencijas, šio amžiaus vis dar dirban i gyventoj skai iaus augimas yra labai svarbus ekonominiu bei socialiniu poži riu ir yra Europos užimtumo strategijos kertinis akmuo. Tam tur s b ti kei iama politika ir poži ris ne tik ankstyv iš jim pensij , bet ir vyresnio amžiaus žmoni mokym .

Augantis išlaikytini irdirban i j skai iaus santykis

Šios skirtingos demografin s tendencijos rodo vyresnio amžiaus išlaikytini rodiklio, t. y. 65 met

ROBGLVPLLTEESKHUCZCYSI

N12

2004

2007

2010

2013

2016

2019

2022

2025

2028

2031

2034

2037

2040

< 60% ES27 vid. < 75% ES27 vid. < 90% ES27 vid. >= 90% ES27 vid.

1.6 BVP vienam gyventojui (PGP) modeliavimas valstyb sekandidat se, 2004-2040 m. (santykin augimo prielaida –1,5% per metus)

Augimo prielaida: 1,5% per metus, aukštesnis už ES15 vidurk

Šaltinis: DG REGIO skai iavimai pagal „Eurostat”, „Nacionalin s s skaitos”N12 = naujos valstyb s nar s plius BG ir RO; MT: duomen n ra

ROBGLVPLLTEESKHUCZCYSI

N12

2004

2007

2010

2013

2016

2019

2022

2025

2028

2031

2034

2037

2040

< 60% ES27 vid. < 75% ES27 vid. < 90% ES27 vid. >= 90% ES27 vid.

1.7 BVP vienam gyventojui (PGP) modeliavimas valstyb sekandidat se, 2004-2040 m. (santykin augimo prielaida – 2,5% per metus)

Augimo prielaida: 2,5% per metus, aukštesnis už ES15 vidurkSource: DG REGIO skai iavimai pagal „Eurostat”, „Nacionalin s s skaitos”



bei vyresni gyventoj ir dirban i j skai iaussantykio, augim . ES15 65 met ir vyresni gy-ventoj skai ius sudaro beveik 25% darbingo am-žiaus gyventoj dal , t.y. vienam pensijinio am-žiaus gyventojui tenka keturi 15-64 met gyvento-jai. Iki 2025 m. šis rodiklis išaugs iki 36%, t.y. vie-nam pensijinio amžiaus gyventojui teks trys dar-bingo amžiaus gyventojai. Prognozuojama, kad per š laikotarp valstyb se kandidat se šis santy-kis išaugs nuo beveik 20% iki daugiau nei 30%. Ypa didelis augimas numatomas Italijoje, Suomi-joje, Švedijoje ir Vokietijoje, kur iki 2025 m. prog-nozuojamas maždaug 40% išlaikytini ir dirban-i j skai iaus santykio augimas. Valstyb se

kandidat se ypa didelis augimas numatomas ekijos Respublikoje, Maltoje ir Slov nijoje, kur

2025 m. numatomas 36-38% augimas, palyginti su mažesniu nei 20% augimu 2000 m.

Prognozuojama, kad iki 2025 m. išlaikytini ir dir-ban i j skai iaus santykis viršys 40% 42 regio-nuose; 12 iš j Pranc zijoje, tai sudarys 42% ben-dro šalies gyventoj skai iaus. Žemiausias rodik-lis — žemiau 25% — numatomas keliuose ato-kiausiuose regionuose (A ores, Madeira, Ceuta y Melilla) su mažu gyventoj skai iumi, nors numa-tomas ir Ile de France (Paryžius) ir Londone (1.3 žem lapis).

O tikrasis išlaikytini irdirban i j skai iaus santykis?

Išlaikytini ir dirban i j skai iaus santykis, skai-iuojamas taip, kaip aukš iau nurodyta, yra in-

formatyvus, ta iau hipotetinis ta prasme, kad šie skai iai neatskleidžia, kiek darbingo amžiaus žmoni dirbs, kad išlaikyt 65 met ir vyresnius gyventojus praktiškai, o ne teoriškai. Kaip aukš-iau min ta, 2002 m. ES15 faktiškai dirbo tik 64%

darbingo amžiaus gyventoj , o valstyb se kandi-dat se — tik 56%. Šie duomenys kiekvienoje ša-lyje ir regione labai skiriasi.

Pavyzdžiui, Italijai ir Švedijai b dingas panašus išlaikytini ir dirban i j skai iaus santykis kaip nurodyta aukš iau, ta iau daug žemesnis užim-tumo lygis Italijoje reiškia, kad realusis santykis yra 30% aukštesnis nei Švedijoje. Taigi Italijoje jau dabar vienam 65 ir vyresnio amžiaus asmeniui tenka du dirbantys gyventojai, tuo tarpu daugelyje kit valstybi nari — ne mažiau nei trys. Ta iauGraikijoje ir Ispanijoje, taip pat Belgijoje, šis rodik-lis yra mažesnis nei 2½ (t.y. faktinis išlaikytini ir dirban i j skai iaus santykis viršija 40%). Net jei užimtumo lygis artimiausiais metais išlikt nepaki-t s, faktinis 2025 m. Danijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Jungtin je Karalyst je prognozuo-jamas išlaikytini ir dirban i j skai iaus santykis b t žemesnis už dabartin rodikl Italijoje.

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

-2,5

-2,0

-1,5

-1,0

-0,5

0,0

0,5

1,0

1,5

2,0

2,5

LU IE CY UK FR NL MT BE SK DK ES15 SE PT EU AT EL RO PL DE FI N12 CZ IT SI HU LT BG LV EE

2010–252000–10

Vidutinis metinis % pokytis

1.8 Projektuojamas darbingo amžiaus gyventoj skai iaus maž jimas, 2000-2025 m.

Šaltinis: JT „Demografin s prognoz s” („Demographic projections”)



1.3

Sen

yvo

amži

aus

išla

ikyt

inių

ird

irb

anči

ųjų

skai

čiau

ssa

nty

kis,

2000

m. i

r20

25m

.

Efe

ktyv

us

san

tyki

s,20

02m

.H

ipo

teti

nis

, 200

0m

.sa

nty

kis

Pro

gn

ozu

oja

mas

hip

ote

tin

is, 2

025

m.

san

tyki

s

Gyv

ento

jų(v

irš

65

m.)

/bendra

sdirban

čiųjų

skaič

ius

(%)

<24

24

-2

9

29

-3

4

34

-3

9

>=

39

du

om

en

ųn

ėra

ES

27

=3

5,7

Ša

ltin

is:

„Eu

rost

at“

©E

uro

Ge

og

rap

hic

sA

dm

inis

tra

cin

iųsi

en

ųa

soci

aci

ja0

25

01

25

0km

Gyv

ento

j ųvi

rš65

m.sk

aič

ius

/15-6

4m

.gyv

ento

jųsk

aič

ius

(%)

<24

24

-2

9

29

-3

4

34

-3

9

>=

39

ES

27

=2

3,2

Gyv

ento

jųvi

rš65

m.sk

ai č

ius

/15-6

4m

.gyv

ento

jųsk

aič

ius

(%)

<24

24

-2

9

29

-3

4

34

-3

9

>=

39

du

om

en

ųn

ėra

ES

27

=3

4,4

Šalti

nis

:„E

uro

sta

t“,U

N

BG

,C

Z,H

U,P

L,R

O,S

K:N

UT

S0

Ša

ltin

is:„E

uro

sta

t“



Neži rint santykinai mažos dirban i darbingo amžiau gyventoj dalies, visose valstyb se kan-didat se, išskyrus Bulgarij , faktinis išlaikytini ir dirban i j skai iaus santykis yra žemesnis už ES vidurk . Ta iau jei artimiausiu metu nebus žy-mesnio užimtumo pakilimo, daugelyje šali šis rodiklis gal t išaugti daugiau nei daugumoje esam ES valstybi nari .

Tai rodo, kaip svarbu artimiausiais metais pasiekti ekonomikos augimo s lygojam aukšt užimtumo lyg , kad b simos demografin s tendencijos ne-padidint socialin s tampos.

Kei iantis iš jimo pensij tvarkai ir nuolat ger -jant vyresni žmoni sveikatai, užimtumo lygis gali augti, o iš pensij gyvenan i gyventoj skai-ius gali maž ti. Kitaip tariant, gali b ti, kad atei-

tyje daugiau žmoni , sulauk dabar nustatyto pensijinio amžiaus, rinksis galimyb toliau dirbti. Šiuo poži riu vis daugiau d mesio bus skiriama vyresni žmoni potencialo išnaudojimui.

ia labai svarbus regioninis aspektas, nes de-mografin strukt ra ir tendencijos tarp regionmirtingumo, gimstamumo ir migracijos poži riulabai skiriasi. Tod l svarbus regionin s politikos tikslas b t vyresnio amžiaus darbuotoj mobili-zavimas ir j verslo bei kit sugeb jim išnaudo-jimas, taip pat užtikrinant jiems galimybes moky-tis.

Socialin sanglauda

Socialin sanglauda taip pat yra svarbi ekonomi-n s pl tros r mimo priemon , kuriai esant dideliam socialiniam atotr kiui gali kelti gr sm nepasiten-kinimas ir politiniai neramumai. Galimyb dirbti yra ypa svarbi, nes daugeliu atvej nuo to priklauso, ar žmon s gali užtikrinti sau pador pragyvenimo lyg ir visapusiškai dalyvauti visuomen s gyveni-me. Tod l darbingo amžiaus žmon ms galimybdirbti ar gana greitai rasti darb yra b tina sijun-gimo visuomen s lyga.

Kai aukš iau nurodyta, pastaraisiais metais dir-ban i darbingo amžiaus gyventoj dalis daugu-

moje ES šali padid jo, tai savo ruožtu skatino ekonomikos augim ir gerino socialin sanglaud .Valstyb se kandidat se, priešingai, darbo vietdalis maž jo ir tur jo priešing poveik . Kaip ap-rašyta toliau, daugelyje ši šali nedarbas tapo labai svarbia problema. Ši problema taip pat išliko daugelyje ES15 šali , neži rint maž jimo nuo 1990- j iki pat neseniai prasid jusio augimo l -t jimo.

Taip pat kaip aprašyta toliau, didel s dalies esa-m ir b sim valstybi nari pajam lygis buvo toks, kad jie, neži rint visose šiose šalyse esan-ios pla ios socialin s apsaugos sistemos, buvo

ties skurdo riba.

Nedarbas daugelyje ES šali maž ja,ta iau atotr kis išlieka didelis

Platus nedarbo maž jimas, kur ES lyd jo darbo viet skai iaus augimas nuo 1994 m. iki pat da-bartinio sul t jimo, buvo ypa ryškus Ispanijoje ir Airijoje — dviejose Sanglaudos šalyse, kuriose nedarbo lygis daugel met buvo ypa aukštas. Ispanijoje šis lygis krito nuo 18% darbo j gos iš-tekli 1996 m. iki 11½% 2003 m. rugs j (paskuti-n data, kurios duomenys pateikti, tuo tarpu Airi-joje maž jimo mastas buvo panašus, šis rodiklis sumaž jo iki 5%. Ta iau nors Airijoje nedarbas dabar yra gerokai mažesnis už ES15 vidurk , Is-panijoje jis išlieka gerokai aukštesnis už vidurk(8%) ir vis dar yra aukštesnis šalies 1 Tikslo re-gionuose nei kitose šalies dalyse (2002 m. Ex-tremadura ir Andaluc a regionuose jis buvo šiek tiek didesnis nei 19%).

Portugalijoje ir Graikijoje nedarbo pad tis beveik nesikeit . Portugalijoje šis rodiklis nukrito nuo 7½% 1996 m. iki 5% 2002 m., ta iau sumaž jusužimtumui jis v l pakilo iki 7%. Nedarbo lygis vis dar yra žemiau ES15 vidurkio. Ta iau Graikijoje šis rodiklis išliko aukš iau vidurkio — 10%, labai panašiai kaip 1996 m., nors nuo 1999 m., kai pa-siek viršutin 12% rib , jis tolygiai kilo (A1.5 len-tel ).




0 100 500 km

Canarias (E)


Guyane (F)

Açores (P)

Madeira

1.4 Užimtumo lygis, 2002 m.

Darbo jėgos %

< 4,75

4,75 - 7,65

7,65 - 10,55

10,55 - 13,45

>= 13,45

duomenų nėra

ES27 = 9,1

Standartinis nuokrypis = 5,86

Šaltinis: „Eurostat“ ir Nacionaliniai statistikos biurai



©E

uro

Geogra

phic

sA

dm

inis

traci

nių

sienų

aso

ciaci

ja0

25

01

25

0km

1.5

Ned

arb

as, 2

002

m.

Mo

terų

ned

arb

oly

gis

Jau

nim

on

edar

bo

lyg

isIlg

alai

kis

ned

arb

as

Mo

terų

da

rbo

jėg

os

%1

5-2

4m

.ja

un

imo

da

rbo

jėg

os

%%

be

nd

rou

žim

tum

o

<4

,75

4,7

5-

8,2

5

8,2

5-

11,7

5

11,7

5-

15

,25

du

om

en

ųn

ėra

>=

15

,25

ES

27

=9,8

Sta

ndart

inis

nuokr

ypis

=6,9

4

Šalti

nis

:„E

uro

stat“

irN

aci

onalin

iai s

tatis

tikos

biu

rai

<9

,25

9,2

5-

15

,55

15

,55

-2

1,8

5

21

,85

-2

8,1

5

du

om

en

ųn

ėra

>=

28

,15

ES

27

=18,6

Sta

ndart

inis

nuokr

ypis

=12,5

2

Šalti

nis

:„E

uro

stat“

irN

aci

onalin

iai s

tatis

tikos

biu

rai

<3

4,0

34

,0-

41

,6

41

,6-

49

,2

49

,2-

56

,8

du

om

en

ųn

ėra

>=

56

,8

ES

27

=45,4

Sta

ndart

inis

nuokr

ypis

=15,3

Šalti

nis

:„E

uro

stat“



Kalbant apie kit šali 1 Tikslo regionus, 2002 m. daugelyje nauj Vokietijos žemi nedarbas viršijo 20%, atspind damas nuo 1990- j vidurio vykusužimtumo maž jim , tuo tarpu Italijoje, kur darbo viet skai iaus augimas buvo sul t j s, Mezzo-giorno regione jis buvo arti 20%, beveik tris kartus aukštesnis nei likusioje šalies dalyje (ir beveik 25% Kalabrijoje) (1.4 žem lapis). Be to, Piet Italijoje darbo netur jimo problem nedarbo lygio duome-nys atskleidžia tik dalinai, nes didel dalis darbingo amžiaus gyventoj , ypa moter , darbo rinkoje net nedalyvauja.

Regionuose, kuriuose aukštas nedarbo lygis, — tai vis dar labiausiai palie ia jaunim ir moteris, taip pat b dinga tai, kad paprastai bedarbiai neturi dar-bo ilg laik (t.y. tarp bendro nedarbo lygio ir ilga-laikio nedarbo lygio yra teigiamas ryšys — santyki-nis vienerius metus ar ilgiau darbo neturin i gy-ventoj skai ius, 1.5 žem lapis).

Valstyb se kandidat se nedarbas yra labai svarbi problema

Žemas užimtumo lygis aukš iau min tose valsty-b se kandidat se atsispindi aukšt nedarbo lyg .Paskutiniais duomenimis, 2003 m. rugs j Lenkijoje bedarbiai sudar 20% darbo j gos ištekli , Slova-kijoje — 16%, Bulgarijoje — 14%, tuo tarpu Latvijo-je ir Lietuvoje šis rodiklis taip pat gerokai viršijo 10%. Kipre, priešingai, šis ro-diklis tik šiek tiek viršijo 4%, taip pat Rumunijoje, t.y. žemesnis nei bet kurioje esamoje valsty-b je nar je, išskyrus Liuksem-burg ir Nyderlandus.

Regioniniu lygiu 2002 m. ketu-riuose Lenkijos regionuose, taip pat viename Bulgarijos regione, nedarbas viršijo 25%, kituose keturiuose, taip pat Slovakijos regionuose, viršijo 20%.

Skurdo rizika skiriasi tarp šali ir nam ki

Nors n ra duomen apie padid jusioje ES abso-liu iame skurde gyvenan i žmoni skai i , galima surinkti apytikrius duomenis apie gyventojus, kuripajamos yra pakankamai žemos, kad juos b tgalima priskirti santykinai socialiai nuskriaustiems.

Paskutiniais duomenimis (2000 m.), gyventoj ,patirian i skurdo rizik , t.y. gyvenan i nam

kiuose, kuri pajamos yra mažesn s nei 60% ša-lies vidurkio po socialini pervedim 7, dalis svyruo-ja nuo 21% Airijoje (tik šiek tiek mažesnis yra Graikijoje bei Portugalijoje) iki 10-11% Nyderlan-duose, Švedijoje, Vokietijoje, Danijoje ir Suomijoje (1.9 grafikas ir A1.6 lentel ).

Skurdas yra glaudžiai susij s su nedarbu. Užim-tumas yra tikrai pats efektyviausias b das, apsau-gantis nuo skurdo rizikos ir socialin s atskirties. 2000 m. tik 7% ES dirban i j pajamos buvo ma-žesn s už skurdo rib , palyginti su 38% nedirban-i j ir 25% neveikli j asmen . Ta iau nors dir-

bantieji patiria mažesn skurdo rizik , jie sudaro maždaug ketvirtadal vyresni nei 16 met ES gy-ventoj , esan i tokioje pad tyje.

Daugelyje šali tam tikr tip nam ki , pvz., po vien gyvenan i sen žmoni ir vieniš t v ,skurdo rizika yra didesn 8. ES valstyb se nar se

0

5

10

15

20

25

IE EL PT EU IT EE UK LT RO BG LV ES15 FR MT PL BE LU AT DK DE NL FI SI SE HU CZ0

5

10

15

20

25% gyventoj

1.9 Gyventojai, patiriantys skurdo rizik *, 2000 m.

LT, MT, SI: 1999 m. duomenys; CY, SK: duomen n ra.Šaltinis: „Eurostat”, „Europos Bendrijos nam ki tyrimas” (ECHP), 2003 m. ir nacionaliniai šaltiniai

*Nam kiuose, kuri pajamos sudaro mažiau nei 60% šalies vidurkio, gyventoj skai ius, išreikštas bendro tos pa ios šalies gyventoj skai iaus %



kartu pa mus vidutiniškai maždaug 35% vieniši t vai su priklausomais vaikais — didžioji dauguma yra moterys — ir beveik 30% atskirai gyvenan i65 met ir vyresni asmen pajamos yra žemiau skurdo ribos.

Maž pajam problemos pob dis ir mastas visoje S jungoje labai skiriasi. Piet šalyse, išskyrus Graikij , ši problema yra susijusi su vaik tur jimu, tas pat b dinga Nyderlandams ir Jungtinei Karalys-tei, ypa vieniš t v atveju. Šiaur s šalyse tai daugiausiai susij su gyvenimu atskirai, tuo tarpu Airijoje ir Portugalijoje ši problema ypa ryški 65 met ir vyresni žmoni tarpe (A1.7 lentel ).

Su skurdo rizikos ir socialin s atskirties sunkumais susiduria ir naujos valstyb s nar s. Jei nedarbo lygis nemaž s, ši rizika gali augti.

Skurdo rizika ypa turi takos etnin ms mažu-moms, kurios gali b ti skriaudžiamos darbo rinko-je. Kai kuriais atvejais jie susiduria su didel mis kli timis mokymosi, socialini paslaug , b sto ir sveikatos apsaugos poži riu. Dauguma valstybikandida i turi dideles etnines mažumas. Pavyz-džiui, 2004 m. ES stojus 10 nauj valstybi , ES rom bendruomen padvigub s, o stojus Bulgari-jai ir Rumunijai — padid s dar du kartus.



Metodologin s pastabos. BVP vienam gyventojui poky i per tam tikr laikotarp vertinimas

Ankstesn se Sanglaudos ataskaitose BVP vienam gyventojui konvergencija buvo vertinama remiantis nuosekliais šio rodiklio skai iavimais vairiose šaly-se ir regionuose, vertinant pagal perkamosios ga-lios paritet (PGP), kad b t atsižvelgta preki ir paslaug , kurias galima nusipirkti už duot j BVP vienet , skirtumus. PGP yra kasmet koreguojamas, atsižvelgiant tuo metu vyraujant vartojimo modelir investicijas. Lyginant dvej met BVP vienam gy-ventojui lyg , b tina atsižvelgti tai, kad šie modeliai laikui b gant gali keistis. Ši problem didina ir tai, kad laikui b gant keit si ir santykini kain lygivertinimo metodas, iš dalies d l nuolatini pastangtobulinti skai iavimus. D l ši poky i teisingai pa-lyginti keleri met BVP pagal PGP ne manoma.

Tod l, kaip nurodo ES Statistikos tarnyba („Euros-tat”), „kiekvieni metai iki 2000- j …apima daugybmažesni ar didesni klaid laiko poži riu, kurie trukdo tiksliai palyginti vairius laikotarpius ar net ša-lis per vieneri met laikotarp ” (Statistics in Focus, Theme 2, 56/2002). Tod l, nors palyginti vairi ša-li paskutini met BVP vienam gyventojui pagal PGP skai iavimus manoma, palyginti šiuos lygius per tam tikr laikotarp sud tinga. ia taikomas toks nacionalin s ir regionin s konvergencijos vertinimo metodas, kai nustatomi realaus (t.y. esant stabi-lioms kainoms) BVP vienam gyventojui BVP poky-iai, atsižvelgiant kain poky ius skirtingais me-

tais.

Regionin s ekonomikos vertinimas

Kaip aprašyta antrojoje Sanglaudos ataskaitoje, BVP vienam gyventojui, išreikštas perkamosios ga-lios paritetu (PGP) atsižvelgiant skirtingus kainlygius, yra pagrindinis nacionalin s ar regionin sekonomikos pl tros vertinimo rodiklis. Jis naudoja-mas ne tik ES vertinant skirtumus tarp region ver-tinti ir nustatant regionus, kuriems reikalinga struk-t rini fond parama, ta iau ir kitos tarptautin s ins-titucijos (JT, Pasaulio bankas, Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Ekonominio bendradarbiavimo ir pl t-ros organizacija (EBPO) ir kt.), šali vyriausyb s,centriniai bankai ir tyrim institutai naudoja j atlik-dami panašius ekonomin s pl tros vertinimus.

Kaip parodyta antrojoje Sanglaudos ataskaitoje, ši priemon n ra tobula ir turi daug tr kum . Pavyz-džiui, viena iš problem yra reguliarus važin jimasdarb ir atgal (faktas, kad tokie „reguliariai darb ir atgal važin jantys asmenys” gali didinti ten gyve-nan i žmoni kuriam tos ekonomikos ar regiono BVP, ta iau jie n ra traukti asmen , su kuriais sie-jamas BVP, skai i ) bei pervedim , kurie gali didinti ar mažinti pajamas, ne skai iavimas. Taip pat yra atsižvelgima kain lygio skirtumus, kuri neapima valiut kursai, problema, taip pat aplinkos b kl sblog jimas ir ištekli išeikvojimas, kas visiškai n ra skai iuojama. Neži rint to, atsižvelgiant esamus duomenis ir koncepcinius sunkumus, kuriuos dar reikia išspr sti, bendrai pripaž stama, kad tai yra geriausia esama priemon .

Ta iau šie tr kumai toliau skatina ekonomikos ir statistikos specialistus ieškoti kit rodikli bei kitesam priemoni tobulinimo b d . ia nagrin jamidu po antrosios Sanglaudos ataskaitos vyk poky-iai: pirmasis — „Eurostat” statistik vykdomas pre-

liminari visuose ES regionuose disponuojam pa-jam skai iavim rengimas; antrasis — pastangos tobulinti perskai iavim pagal PGP.

Region disponuojamos pajamos

Neseniai „Eurostat” paskelb NUTS 2 region dis-ponuojam pajam skai iavimus, kuriais buvo m -ginta palyginti regionus j „turtingumo” ar „skurdu-mo” poži riu9

. Taigi siekiama vertinti pajamas, ku-riomis gali disponuoti vairiuose regionuose gyve-nantys gyventojai. Tai šiek tiek skiriasi nuo BVP ar-ba pagamintos produkcijos vertinimo, kurie turb tlabiau rodo regiono ekonomikos efektyvum . Tod l, kaip paaiškinta antrojoje Sanglaudos ataskaitoje, „regiono, kurio produkcijos lygis yra žemas, galuti-n s pajamos d l dideli socialin s apsaugos perve-dim gali b ti santykinai aukštos, ta iau tai vis tiek b t mažiau palankus regionas.” Štai kod l nusta-tydama, ar regionui reikalinga strukt rini fond pa-galba, ES naudoja BVP, o ne pajam rodikl .

Kita priežastis, kod l buvo m ginta vertinti dispo-nuojamas pajamas, — veikti reguliaraus važin jimo darb ir atgal problem , kuri b dinga regioninei



BVP vienam gyventojui statistikai, nors ši problema susijusi ne tiek su pa iu BVP, bet žmon ms skai-iuoti naudojamais gyventoj skai iaus duomeni-

mis. Kadangi pagrindinis ši preliminari skai iavi-m tikslas buvo ne produkcija, o pajamos, šis verti-nimas taip pat ap m pervedimus tarp region .

,Kaip rodo „Eurostat” praktika, atsižvelgiant turi-mus duomenis, m ginimas vertinti disponuojamas pajamas sudaro rimt sunkum . Pavyzdžiui, dauge-lyje šali NUTS 2 regioniniame lygyje duomenapie pagrindines nam kio pajamas, kurie yra pa-grindinis šio rodiklio komponentas, dar n ra. Sun-kumai d l duomen ypa ryšk s valstyb s ir monisektoriuose, kurie kartu su nam kiais sudaro re-gionin ekonomik . Abiem atvejais informacijos apie pajam skirtum tarp region tr kumas reiškia, kad norint parengti bendrus disponuojam pajamskai iavimus b tina daryti tam tikras su tuo susiju-sias prielaidas. Darytos prielaidos, kad atsižvelgiant vis region gyventoj skai i abiej sektori dis-ponuojamos pajamos yra vienodos, yra papras iau-sios, ta iau gali neatitikti tikrov s. (Kalbant apie valstyb s sektori , šios ataskaitos 2 dalyje pateikti duomenys apie valstyb s išlaidas vairiuose regio-nuose rodo ryškius realius regioninius skirtumus).

Tod l šio m ginimo rezultatai, kaip pripažino „Eu-rostat”, turi b ti interpretuojami atsargiai, ta iau jie rodo apytikrius tarp ES region egzistuojan ius dis-ponuojam pajam skirtumus. Nors šie skai iavimai negali b ti naudojami vietoj regioninio BVP vienam gyventojui rodiklio, geriau pagrindus jie gal t b tinaudojami kartu su šiuo rodikliu, ypa d l to, kad jie numato nukrypimus nuo tikrov s d l reguliaraus va-žin jimo darb ir atgal.

Perskai iavimas pagal PGP

Kaip aukš iau aprašyta, perskai iavimas pagal PGP keit si; tai reiškia, kad BVP vienam gyventojui skai iai, išreikšti pagal PGP, negali b ti lyginami per tam tikr laikotarp .

Šis sunkumas susij s ne tik su tuo, kad kei iasi skirting met išlaid modeliai, bet ir su perskai ia-vimu pagal PGP atliekant regionin BVP vienam gy-ventojui lyginim . Tai yra, šiuo metu perskai iavi-mas apsiriboja patikslinimu atsižvelgiant kain ly-gi skirtumus tarp šali , tuo tarpu skirtumai tarp tos pa ios šalies region gali b ti ne mažiau arba net labiau svarb s. Taigi tarp tos pa ios šalies regionyra ryški tam tikr kain , ypa už b st , skirtum ,kurie atspindi santykin turtingumo lyg , rinkos savy-bi skirtumus ir kt. Atsižvelgimas regioninius kainskirtumus gal t sumažinti BVP pagal PGP skirtu-mus tarp region , nors kokiu mastu tai pavykt pa-daryti, parodys regionini PGP skai i vertinimas. Neži rint galimos šio bandymo reikšm s, po antro-sios Sanglaudos ataskaitos paskelbimo rengiant to-kius skai iavimus nebuvo daug nuveikta.

Regionin s NUTS 2 klasifikacijos poky iai

2003 m. geguž s m n. Europos Parlamentas ir Ta-ryba pri m Reglament (EK) Nr. 1059/2003 d lbendros teritorini statistini vienet klasifikacijos (NUTS) parengimo, kei iant Suomijos, Portugalijos, Vokietijos, Ispanijos ir Italijos region klasifikacij ir nurodant, kad „susijusios valstyb s nar s turi pa-teikti Komisijai nauj region suskirstymo pagal vairius laikotarpius schem ”. Duomenys apie širegion 2001m. „Eurostat” buvo paskelbti 2004 m. pradžioje, ta iau vis dar tr ksta kit regioninio lygio statistini rodikli .

Šioje ataskaitoje BVP ir gyventoj skai iaus duo-menys paremti nauja regionine klasifikacija, ta iaukiti regioniniai rodikliai, kuri duomen dar n ra, pvz., užimtumo, paremti sena klasifikacija.

1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas...

Documents

Transcript of 1 dalis. Sanglauda, konkurencingumas, užimtumas ir augimas...