sociologijos referatas

Click here to load reader

download sociologijos referatas

of 12

  • date post

    26-Aug-2014
  • Category

    Documents

  • view

    124
  • download

    12

Embed Size (px)

Transcript of sociologijos referatas

TURINYS1visuomens raidos etap apvalga................................................................................................................................................3

1

VADASNuo pat evoliucins istorijos pradios mogus grindia savo buvim pasaulyje technizuota veikla, kurios esm tikslingas gamtins mediagos perdirbimas susikurtomis techninmis priemonmis. Atsiradus net smulkiausiems pasikeitimams palaipsniui keiiasi ir pati visuomen. Ypa pltojantis industrializacijai, pradjus diegti naujas technologijas, atsiradus informacinms technologijoms, pastebimi vairs pokyiai visuomenje. Informacins technologijos (IT) pasaulyje yra vienas i svarbiausi ekonomini sektori. Daugumai valstybi tai vienas i didiausi pajam altini, informacini technologij poreikis nuolatos auga, nes tai spariausiai besivystanti mogaus veiklos sritis, veikianti moni psichologij, socialin, kultrin, politin gyvenimo bd,. XXI amius yra informacijos amius, kuriame informacija gauna dominuojant vaidmen. Jau dabar egzistuoja nauj informacini technologij pltros ir pasaulini tendencij ryys. Isami informacini technologij takos visuomenei analiz gali padti numatyti kaitos tendencijas artimajam laikotarpiui. Darbo objektas: informacins technologijos. Darbo tikslas: isiaikinti informacini technologij tak visuomenei. Udaviniai: Apvelgti visuomens raidos etapus; Apibrti informacini technologij samprat; Atskleisti nauj komunikacijos priemoni tak visuomenei

2

1

VISUOMENS RAIDOS ETAP APVALGAioje dalyje apvelgsime visuomens raidos etap skirstym ir isamiau aptarsime informacins

visuomens samprat bei vystymsi. 1.1 Visuomens raidos etap skirstymas Visuomen tai tam tikroje teritorijoje gyvenani asmen visuma, kuri sieja socialiniai ryiai. Visuomen yra formuojama vari reikini ir faktori visumos t.y. kultros, religijos, tradicij, bendruomens gyvenamosios vietos geografins padties, todl visuomens raidos etapai yra vairiai skirstomi. Daniel Bell1 (2003), tyrindamas iuolaikin visuomen, iskyr atliekamo darbo tip, kaip lemiam vairi pokyi (socialini, kultrini) veiksn 2 ir suformavo ainio principo samprat, pagal kuri visuomeniniai institutai, santykiai ir dvasiniai procesai nepriklauso tik nuo vieno veiksnio. Tokiu bdu iskyr ikiindustrins, industrins ir postindustrins visuomens visuomens raidos etapus, kuriuose svarbiausia gamyba ir panaudojam ini ris: Ikiindustrins visuomens gyvenimas taip tebegyvena didioji pasaulio dalis tai mogaus santykis su gamta (natralia aplinka). iaim visuomens raidos etapui bdinga darbo jgos sutelkimas gavybai - ems kiui, angliakasybai, vejybai, mikininkystei. Dirbama raumen jga, paveldtais bdais, o mogaus pasauljaut slygoja gamtos stichij permainos: met laikai, audros, dirvos derlingumas, vandens kiekis, ikasen klodo gylis, sausros ir potvyniai. ie atsitiktinumai formuoja gyvenimo ritm. Industrins visuomens gyvenimas tai mogaus santykis su dirbtine aplinka. ioje epochoje pasaulis tampa techninis ir racionalizuotas: sukuriamos mainos, gyvenimo tempas nustatomas mechanikai. Technik pakeitusi energija sudaro slygas produktyvumui ir darbo pobdio pokyiams. Postindustrinje visuomenje, dmesys sutelktas paslaugas - humanitarines, profesines ir technines - kitaip tariant rungtyniaujama tarp individ. Tyrim grups organizavimas, gydytojo ir paciento, mokytojo ir mokinio, valstybs pareigno ir interesanto santykiai - visa tai yra sfera, su kuria susijusios mokslins inios, auktasis isilavinimas, bendruomens organizavimas, kurie slygoja bendradarbiavim.

1 2

amerikiei filosofas, sociologas, scajentistinio technokratizmo atstovas. BELL, D. (2003) Kapitalizmo kultriniai prietaravimai. Vilnius, p. 222.

3

Pagal Alvin Toffler, pasauliui lemiam poveik turjo trys technologini naujovi bangos3, kurios formuoja nauj gyvenimo bd, naujas vertybes: Pirmoji agrarin banga - ems kio revoliucija - sklidusi istorijoje apie 10 tkstani met, Antroji industrializmo banga, siejama su pramons revoliucija. Industrializacija reikia mainins ikl industrin-gamyklin, masin kultros ir visuomens tip. gamybos, pagrstos fizins energijos altiniais (garas, elektra), atsiradim4. iam visuomens raidos etapui bdingas centralizmas, gigantizmas, masinis vienodumas. Taip pat industrin gyvenimo bd lydi inaudojimas, skurdas bei ekologins problemos. Treioji informacin banga, atitinkanti informacijos revoliucija, pradjusi kilti XX a. etojo deimtmeio viduryje. Naujos technologijos istum senj industrializmui bding gamtos pavergimo paradigm: auga gamybos intelektualumas, vairovumas, nyksta smulkus darbo pasidalijimas atskiras operacijas. Rinka segmentuojasi, todl kuriamos naujos kins vertybs, formuojamos naujovikas eimos, darbo, meils ir gyvenimo stilius, naujas ekonomikos, politikos ir smons formos. iuos Alvin Tofler ir Daniel Bell visuomens raidos etap skirstymus sieja, kad kiekybiniai informacijos pokyiai, kuria naujos kokybs socialin sistem - informacin visuomen. 1.2 Informacins visuomens samprata Informacin visuomen tai visuomens dalis, kuri savo kasdienje veikloje (darbe, namuose) aktyviai naudojasi vairiomis informacins technologijomis. Tai atvira, isilavinusi, nuolat besimokanti ir iniomis savo veikl grindianti visuomen, kurios nariai turi galimyb ir geba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis iuolaikinmis informacinmis technologijomis (toliau - IT) priemonmis. Informacin visuomen issiskiria i kit atsivelgiant ekonominius, socialinius, kultrinius aspektus. Informacins visuomens, kitaip vadinamos moderniosios visuomens, veikla pasiymi ekonominsverts augimu. Jeigu galima numatyti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalies, kuri sukuria informacijos verslas, didjim, tuomet pasiekiamas toks lygis, kai galima kalbti apie informacijos ekonomik. Dabartins moderniosios visuomens pasiymi tuo, kad dauguma gyventoj dirba gamyklose, staigose ar parduotuvse, o ne ems kyje. Neindustrini ir industrini visuomeni ems kio darbo jga procentais 1998 m. pavaizduotos 1 lentelje. I ios lentels matome, kad maiausias ems kio darbo jgos procentas 1998 metais yra Jungtinse Valstijose ir Jungtinje karalystje tik 2 proc, o didiausias Nepale ir Ruandoje net 90 proc. 1 lentel3 4

WEBSTER, F. (2006) Informacins visuomens teorijos. Kaunas, p. 15. GIDDENS, A. (2005) Sociologija. Kaunas, p. 46.

4

Neindustrini ir industrini visuomeni ems kio darbo jga procentais 1998 m.alis Neindustrins visuomens Nepalas Ruanda Etiopija Uganda Bangaldeas Industrins visuomens Japonija Australija Vokietija Kanada Jungtins Valstijos Jungtin Karalyst Darbo jga ems kyje, procentais 91,1 90,1 88,3 82,1 64,2 6,2 5,0 3,8 3,4 2,8 2,0 altinis: GIDDENS, A. (2005) Sociologija, p. 49.

Kitas svarbus aspektas, kad informacine visuomen galima vadinti tada, kai ima dominuoti su informacija susijusios profesijos. Majantis uimtumas pramonje ir augantis uimtumas paslaug sektoriuje interpretuojami kaip fizinio darbo nykimas ir j pakeiiantis nefizinis darbas. Kadangi nefizin darb dirbantys mons naudoja informacij, galima sakyti, kad ymus informacinio darbo daugjimas reikia, kad susformavo informacin visuomen. inoma, informacijos tinklai taip pat yra svarbus iuolaikini visuomeni bruoas: palydovais manoma tiesiogiai komunikuoti su visu pasauliu, taiau iuolaikin kultr daug labiau negu bet kuri ankstesn veikia informacija. Kaip teigia Alvin Toffler (2001): ... jga ir turtas yra stiprij ir turtingj ypatyb. Ities esminis ini bruoas yra tas, kad jos prieinamos ir silpniesiems, ir vargams. Galima teigti, kad inios yra vienas i demokratikiausi valdios altini, dl prieinamumo, aktualumo bei svarbumo aspekt. Vadinasi, kaip D. Bellas (2003) teigia, kad mes engiame nauj sistem, poindustrin visuomen, kuri, nors ir turi kelis iskirtinius bruous, yra apibdinama sustiprjusiu informacijos vaidmeniu ir svarba. Informacija ir inios tiek kokybs, tiek kiekybs poiriu turi lemiamos reikms. Viena vertus, poindustrializmui bdingas didesnis informacijos vartojimas. Antra vertus, posindustrinje visuomenje akivaizdiai matomas kokybinis uolis, pirmiausia pasireikiantis tuo, kad vis didesn reikm gyja teorins inios. Kitaip sakant, modernioji visuomen reikia ne tik daugiau informacijos, tai ir kokybikai kitokia informacija, inios.

5

2

INFORMACINI TECHNOLOGIJ TAKOS VISUOMENEI ANALIZioje dalyje aptarsime IT samprat bei ianalizuosime rinkos pokyius. Taip pat ianalizuosime

IT tak visuomenei psichologijos, kultros, politikos, socialinio gyvenimo srityse. 2.1 Informacini technologij samprata bei bendra ios rinkos analiz Informacins technologijas - tai procesas, kurio metu pirmin informacija (duomenys) vairiais bdais ir priemonmis renkama, apdorojama ar perduodama, norint gauti naujos kokybs informacij. Informacinio produkto gavimo procesas pavaizduotas 1 paveiksle, o gamybos technologijos rezultatas yra materialus produktas, kurio procesas pavaizduotas 2 paveiksle.Duomenys Informacin technologija altinis: < http://www.lrti.lt/veikla/aus_inform.doc> Informacinis produktas

1 pav. Informacinio produkto gavimo procesas

Materialiniai itekliai

Gamybos technologija

Produktas

altinis: < http://www.lrti.lt/veikla/aus_inform.doc>

2 pav. Material pagrind turinio produkto gavimo procesas Technini inovacij pltra slygoja spari IT kait ir tobuljim, todl pagrindins funkcijos duomen registravimas, perdavimas, saugojimas, paieka, apdorojimas ir pateikimas komandos ir duomenys ireikiami pagal vartotojui suprantamus principus, o suderinamumo ir universalumo principai - tai pagrindins technins bei programins rangos tobulinimo kryptys ir pagrindins IT savybs.

6

IT reali naud atnea tik tada, kai j vedimas slygoja tam tikrus pasikeitimus (proces, struktros, preki, paslaug), o socialins ir organizacins struktros sugeba panaudoti j potencial. Ekonomikai silpnose alyse investicijos technologijas turi vykti kartu su organizaciniais pokyiais, o perimant industrini ali patirt, atsargumas yra btin