1 sociologijos paskaita NS TSV 2 2010 01 26

1

SociologijaSociologija1 paskaita 2010 01 261 paskaita 2010 01 26

Lektorius Saulius Kavaliauskas Paskaitos yra interneto svetainėje

http://www.sportofeja.com/ arba http://www.lkka.lt/PSK

Norėdami užsiregistruoti atsiuskite man el. laišką

[email protected]

http://www.sportofeja.com/



http://www.lkka.lt/PSK

2

Atsakymų į klausimus tvarka

1. Atsakymus į paskaitoje pateiktus klausimus siuskite iki pavasario sesijos pradžios.

2. Išsamūs atsakymai į pateiktus klausimus apmąstymui – 15 tšk. (0,15 balo) už 3 klausimus.

3. Būtina užsiregistruoti atsiunčiant el. laišką, nurodant vardą pavardę, studijų programą.

4. Atsakymus būtina įrašyti MS Word’o byloje (faile). Failo pavadinimą būtiną nurodyti pavardę, vardą (be lietuviškų raidžių ir atsakymų bylos numerį). Pvz. pavardenis_vardenis 5 atsakymai.doc Vienoje byloje turėtų būti atsakymai tik į vienoje skaidrėje pateiktus klausimus (3-4 atsakymai).

3

1 paskaita. 1 paskaita. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ. ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ.

Kultūra ir visuomenėKultūra ir visuomenė Paskaitos planas

1 dalis1. Sociologijos apibrėžimas, objektas ir tyrimų problema, jos

su filosofija ir kitais mokslais.2. Žymiausios socialinės teorijos ir sociologinės mokyklos.3. Sociologijos pritaikomumas.4. Kultūros sąvoka5. Kultūros atsiradimas ir pagrindiniai žmonių kultūros raidos

etapai6. Kultūros struktūra7. Kultūros raida moderniaisiais laikais

4

ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ

Literatūra1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai

ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, P 1-34 psl.

2. Peter L. Berger Sociologija (1995) V.: Litterae Universitatis, (P.1-67 )

3. N. Smelser Sociology, (1988) New- Jersey, Prentice Hall, ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1994 metai (iki 94 puslapio);

4. John.J. Macionis (2003) Sociology (9th edition) Prentice Hall,(rusų k. ) Piter Print (2004) p.p. 24-52

5

ĮVADAS Į SOCIOLOGIJĄ

Literatūra5. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės

konstravimas.-Vinius: Pradai P.11-32

6. A. Matulionis. Sociologija (2002) Vilnius HOMO LIBER. P. 8-30

7. I. Luobikienė Sociologija: Bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika (2000) Kaunas. Technologija P. 4-48;

8. Giddens.A. Sociologija(2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 21-35

6

Sociologijos apibrėžimas ir objektas

Sociologija - (socio lot. visuomenė + logos gr. mokslas, dėsnis)Pirmasis pasiūlė įvesti šį terminą prancūzas A.

Comte (1799 -1847) (iš pradžių siūlė įvesti socialinės fizikos terminą. (taip pat jo pasiūlytas ir biologijos terminas)

Sociologija - tai visuomenės, jos grupių ir visuomeniškos elgsenos tyrimai. (Broom, Bonjean, Broom )

Sociologija - tai visuomenės ir visuomeninių santykių moksliniai tyrimai. šis mokslas remiasi realaus gyvenimo duomenų ir faktų moksliniu aiškinimu.

7

Sociologijos kaip studijų dalyko tikslas ir uždaviniai

Bendroji sociologija grindžiama šiuolaikinėmis socialinėmis teorijomis bei kitų humanitarinių ir socialinių mokslų paradigmomis. Analizuojant visuomenės ir kultūros santykį, aptariamas ryšys su socializacijos fenomenais. Studentai supažindinami su mainų, simbolinio sąveikavimo, stigmatizacijos teorijomis. Aptariamos atskirų institutų socialinės funkcijos. Sociologinis požiūris apima deviacijos ir socialinės kontrolės sampratas. Taip pat analizuojami biurokratijos ir formalios struktūros ypatumai šiuolaikinėje visuomenėje. Aptariami svarbiausieji socialiniai institutai: šeima, religija, švietimas ir politinė struktūra.

8

Sociologijos kaip studijų dalyko tikslas ir uždaviniai

Modulio tikslas – išmokyti studentus kritiškai vertinti ir analizuoti socialines problemas pasiremiant šiuolaikinėmis sociologijos paradigmomis.

Uždaviniai:•Išmokyti analizuoti socialinius reiškinius, atskleidžiant šių reiškinių plėtotės dėsningumus, susiejant juos su globaliniais socialiniais procesais. •Supažindinti su socialinės informacijos rinkimo, kaupimo ir analizės ypatumais įvairiose socialinėse sferose.

9

Sociologijos objekto nustatymo problemos

• KAS TAI YRA VISUOMENĖ? Kaip ją apibrėžti, kokius visuomenės pjūvius analizuoti?

• KODĖL YRA VISUOMENĖJE TVARKA, O NE VISŲ KOVA PRIEŠ VISUS (HOBBES, LEVIATANAS)? Kaip sukuriamos socialinės formalios ir neformalios organizacijos? Kaip jose palaikoma tvarka?

• SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ GAUSA IR ĮVAIROVĖ. Kodėl visuomeninė veikla tokia įvairi, kaip jas sugrupuoti, palyginti?

10

Sociologijos objekto nustatymo problemos

• SOCIALINIŲ REIŠKINIŲ KINTAMUMAS (GENERACINIS IR ISTORINIS). Kaip vertinti socialinius reiškinius, jei jie taip greitai kinta?

• MATEMATINĖS OPERACIONALIZACIJOS TRŪKUMAI. kaip suskaičiuoti žmonių nuostatas, pomėgius požiūrius, veiklas, priklausimą vienai ar kitai socialinei grupei, kategorijai.

• INDIVIDO IR SOCIALINIŲ GRUPIŲ LAISVĖ.INDIVIDO IR SOCIALINIŲ GRUPIŲ LAISVĖ. Net ir žinodamas socialinius dėsningumus, priežasties ir pasekmės ryšį, būdamas visuomenėje individas išlaiko galimybę būti laisvu.

11

Visuomenės ir sociologijos samprata

• Kiekvieną dieną mes susiduriame su sąvoka “visuomenė”. Šį terminą vartojame įvairiausiose situacijose, ir jis mums atrodo įprastas ir aiškus. Tačiau pabandę jį suvokti giliau, staiga pamatome, kad jis nėra toks jau paprastas. “Visuomenė” - tai kažkas abstraktaus, ypatingo ir sunkiai apibrėžiamo. Kas yra visuomenė? Gyvas organizmas, kurio kiekviena dalis veikia jo išgyvenimo ir stabilumo labui? Nuolatinė kova tarp ją sudarančių konkuruojančių grupių? Aktyvi kasdieninė individų socialinė sąveika? Į šį klausimą negalima atsakyti vienareikšmiškai. Kiekvienas mūsų yra visuomenėje, dalyvauja joje kaip šeimos, mokyklos, darbovietės, visuomeninės organizacijos, politinės partijos ar religinės grupės narys ir atlieka daugybę skirtingų vaidmenų.

12


• Kasdien susiduriame su įvairiomis socialinėmis problemomis, kurios, patinka mums tai ar ne, paliečia kiekvieną mūsų. Remdamiesi savo situacija ir patirtimi, mes kuriame savo visuomenės viziją, ir nėra teisėjo, kuris nuspręstų, kas yra teisus, o kas ne. Sociologija - mokslas apie visuomenę - taip pat nesiima teisėjo vaidmens. Jos tikslas kitas - ji siekia pažvelgti giliau į visuomenę ir pamatyti tai, kas slypi po kasdieniniu elgesiu ir žmonių grupių sąveika, suvokti ryšį tarp individo ir visuomenės. Sociologas nieko nepriima kaip “savaime suprantamo”, jis abejoja net įprasčiausiais dalykais, o į savo visuomenę žvelgia lyg pašalinis, jai nepriklausantis elementas. Tai suteikia visiškai naują aplinkui verdančio kasdieninio gyvenimo suvokimą.

13


• Sociologinė įžvalga padeda pažvelgti į visuomenę iš skirtingų požiūrio taškų ir taip suvokti jos daugialypiškumą ir sudėtingumą. Sociologija yra vienas iš socialinių mokslų, siekiančių pažinti mus supančią socialinę tikrovę. Sociologas, ieškodamas atsakymų į iškeltus klausimus apie visuomenę, savo kelyje neišvengiamai susiduria su istoriku, teisininku, ekonomistu, psichologu, politologu ir kt. Konstruodama visuomenės bei atskirų jos problemų vaizdą, sociologija atsižvelgia į kitų socialinių mokslų nagrinėjamus visuomenės aspektus.

• http://www.sociumas.lt/Lit/about.asp

14

Sociologijos ryšys su filosofija ir kitais mokslais

Filosofijos objektas• Filosofija yra graikiškas svetimžodis reiškiantis

“išminties meilę”• Visi mes filosofuojame. Filosofija neišvengiamai

priklauso žmogaus gyvenimo tėkmei• Filosofijos pradinis taškas yra kasdieninis,

ikimokslinis patyrimas, besiskleidžiantis po natūraliosios (šnekamosios kalbos) ženklu

• Filosofija prasideda tada, kai kasdieninis būvimas pasaulyje praranda savaime suprantamumą. šios pradžios tradiciją laiko nuostabą ir abejonę. žmogus čia suvokia savo nežinojimą ir siekia neabejotino, pamatinio žinojimo

15


Mokslų (science) objektas:Objektyvi tikrovė, tiriama tam tikrais metodais. Gauti rezultatai klasifikuojami, sistematizuojami, analizuojami, nustatomi ryšiai tarp reiškinių. Operuojama universaliais simboliais, dažniausiai turinčiais skaitmeninę reikšmę.

Mokslų klasifikacija:

Realieji mokslai:•Gamtos mokslai (fizika, medicina, biologija)•Kultūros mokslai• 1 Dvasios mokslai (istorija, kalbotyra)• 2 Socialiniai mokslai (sociologija, ekonomika)

Formalieji mokslai (logika, matematika)

(Pagal A. Anzenbacher)

16


Su filosofija sociologija siejasi per įvairias socialines teorijas (pvz. socialdarvinizmas, biheviorizmas, froidizmas).

Su mokslais sociologija sieja įvairūs kompleksiniai tyrimai. Pvz. nusikalstamumas gali būti tiriamas genetiniais, psichologiniais, ekonominiais, teisiniais, ekonominiais aspektais.

17

Sociologija

Filosofijasocialinės teorijos

Politologijažmonių makro sąveikos

Socialinėpsichologija

žmonių mikro sąveikos

Biologijažmogus -gyva būtybė Matematika

duomenų apdorojimas

Istorijažmogus - istorinė būtybė

Kultūrinė antropologija

žmogus - kultūrą kurianti būtybė

Ekonomikažmonių makro sąveikos

18

Sociologiniai požiūriai pagal N. Smelser(1988)

Pirmas požiūris - demografinis.Pirmas požiūris - demografinis. Žodis “demografija” kilęs iš graikiško

žodžio “demos”, reiškiančio “tauta” (“demokratija” kilusi iš tos pačios šaknies). Demografija - tai gyventojų, ypač jų gimstamumo, mirtingumo, migracijos ir su tuo susijusių žmonių veiklų, tyrimas. Pavyzdžiui, demografinė trečio pasaulio tautų analizė jų ekonominį atsilikimą aiškintų tuo, kad didelę dalį pajamų jos turi panaudoti greitai augančio gyventojų skaičiaus išmaitinimui.

19


Antras požiūris - psichologinis. Jis aiškina elgesį per jo reikšmę žmonėms, kaip

asmenybėms. Tiriamos mintys, motyvai, įpročiai, socialinės nuostatos, žmogaus savęs paties suvokimas. Šis požiūris būdingas psichologijai, tačiau įsitvirtino ir sociologijoje. Socialiniai psichologai tiria daug problemų, tame tarpe ir socialinių nuostatų formavimąsi, visuomenės ir asmenybės sąveiką socializacijos procese, nuostatų formavimąsi ir plitimą situacijose, susijusiose su panika arba neramumais.

20


Kolektyvinis požiūrisKolektyvinis požiūris Naudojamas, kuomet mes tiriame du arba daugiau žmonių,

sudarančių grupę arba organizaciją. Kada sociologai tiria tokias pirmines grupes, kaip šeima, arba formalias organizacijas, kaip armija arba kompanija “General motors”, jie jas traktuoja kaip individų kolektyvus. Tyrėjai gali taikyti šį požiūrį ir analizuodami šeimos, planuojančios kelionę į Havajų salas, elgesį. Jie gali ištirti įvykių, nulėmusių važiavimo vietos pasirinkimą, eiliškumą ir pabandyti atrasti kažkokį dėsningumą. Jie taip pat gali ištirti komunikacijos tarp šeimos narių procesą arba išanalizuoti, kokiu būdu valdžios pasiskirstymas šeimoje įtakojo galutinį sprendimą. Ar kuris nors šeimos narys turėjo didesnę valdžią nei kiti? Jei taip, tai kokiu būdu ją panaudojo? Ir kokią įtaką tai padarė įvykių eigai?

21


Kolektyvinis požiūris Kolektyvinis požiūris

Šį požiūrį galima naudoti ir tiriant grupes, biurokratines organizacijas bei įvairias bendruomenes. Jo pagalba sociologai gali analizuoti skirtingų politinių partijų konkurenciją, rasinius konfliktus, grupių varžymąsi. Jis taip pat padeda suvokti, kokiu būdu žmonės, priklausantys vienai visuomeninei klasei, rasei arba siejami vienos etninės kilmės, amžiaus, lyties, sukuria grupes, kurių tikslas yra jų interesų gynimas. Be to, šis požiūris reikšmingas tiriant kolektyvinį elgesį, pavyzdžiui, minios veiksmus, auditorijos reakcijas, o taip pat tokius visuomeninius judėjimus, kaip kova už pilietines teises ir feminizmas.

22


Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikosKetvirtas požiūris Tarpusavio sąveikosIšryškina tarpusavio sąveiką. Visuomeninis

gyvenimas suvokiamas ne dalyvaujančių žmonių, o jų tarpusavio sąveikos, kurią apsprendžia jų vaidmenys, pagalba. Vaidmuo - tai elgesys, kurio tikimasi iš žmogaus, kai jis arba ji užimą tam tikrą poziciją grupėje. Pavyzdžiui, stambios korporacijos kadrų skyriuje jus maloniai sutiks priimamojo tarnautojas ir paims jūsų paltą, po to sekretorė duos jums anketą ir praneš apie jūsų atvykimą. Ir galiausiai, kadrų skyriaus viršininkas su jums pašnekės. Apibrėžę vaidmenis grupėje, mes taip pat galime išskirti ir santykius tarp grupės narių, ir, to pasekoje, išanalizuoti jos struktūrą.

23


Ketvirtas požiūris Tarpusavio Ketvirtas požiūris Tarpusavio sąveikossąveikos

Mūsų visuomenėje yra šimtai vaidmenų: politikas, rinkėjas, šeimininkas, tarnautojas, verslininkas, vartotojas, policininkas, kalinys, it t.t. Žmogaus elgesys formuojasi šių vaidmenų pagrindu, ne tik įsimylėjėlių ar šeimyniniame lygmenyje, bet ir tokių pagrindinių socialinių institutų, kaip, pavyzdžiui, išsimokslinimas ir religija, sferoje.

24


Penktasis požiūris KultūrologinisPenktasis požiūris KultūrologinisJis naudojamas analizuojant elgesį per tokius kultūros

elementus, kaip visuomeninės taisyklės (tikros arba numanomos) ir visuomeninės vertybės (kylančios iš religinių, politinių ir socialinių interesų). Kultūrologiniu požiūriu, elgesio taisyklės, arba normos, tiriamos kaip veiksniai, reguliuojantys atskirų žmonių poelgius ir grupės veiksmus. Pavyzdžiui, pagal baudžiamąjį kodeksą kito žmogaus nužudymas, išžaginimas arba apiplėšimas laikomas nepriimtinu ir baustinu. Egzistuoja ir numanomos normos, pavyzdžiui: nežiūrėk tiesmukai; nerodyk į žmones pirštu; nekramtyk atvira burna; eidamas į gimtadienį, atnešk dovaną, ir t.t.

25


Penktasis požiūris KultūrologinisPenktasis požiūris Kultūrologinis

Idėjos, nurodančios, kokie visuomeniniai tikslai yra pageidautini, sudaro kitą kultūros aspektą. Šios idėjos, vadinamos vertybėmis, yra normų pagrindas. Pavyzdžiui, visuomenėje, kurioje labai aukštai vertinama žmogaus gyvybė, yra įtvirtintos smerkiančios žmogžudystę ir žalą, padarytą kitiems žmonėms, normos.

26


Mikrosociologija Mikrosociologija Tiria žmonių bendravimą kasdieniniame

gyvenime - interakciją, jų tarpusavio sąveiką. Tyrėjai, kurie laikosi šios nuostatos, mano, kad socialinius reiškinius galima suprasti tik analizuojant prasmes, kurias žmonės priskiria tiems reiškiniams tarpusavio sąveikos metu. Pagrindinė jų tyrimų tema - individų elgesys, poelgiai, motyvai, reikšmės, apibrėžiantys sąveiką tarp žmonių, kurie savo ruožtu įtakoja savo visuomenės stabilumą arba pokyčius.

27


Makrosociologija Makrosociologija Pagrindinį dėmesį skiria elgesio modeliams,

padedantiems suvokti kiekvienos visuomenės esmę. Šie modeliai, kuriuos mes dar vadiname struktūromis, apima tokius visuomeninius institutus, kaip šeima, išsimokslinimas, religija, taip pat politinė bei ekonominė būklė. Žmonės, nuo gimimo įtraukti į esamą socialinių struktūrų sistemą, yra stipriai jos įtakojami. Didžiausią dėmesį makrosociologai skiria skirtingų visuomenės dalių tarpusavio ryšių tyrimui, taip pat siekia nustatyti, kaip šie ryšiai kinta.

28

Mikrosociologinės Mikrosociologinės teorijosteorijos

Mainų teorijaMainų teorija Sociologai suformulavo eilę teorijų, siekdami paaiškinti žmonių tarpusavio sąveiką visuomenėje. Džordžas Homansas (1973) mano, kad žmonių sąveiką galima suvokti per paskatinimo ir bausmės principą - žmonės linkę elgtis pagal elgesio modelius, už kuriuos netolimoje praeityje jiems buvo vienaip ar kitaip atlyginta (pagyrimu, žavėjimusi, meile, pinigais ir t.t.)

Haroldas Garfinkelis (1967) sukūrė etnometodologijosetnometodologijos teoriją, kuri pagrindinį dėmesį skiria taisyklių ir sąvokų, apibrėžiančių žmonių elgesį bendravimo su kitais žmonėmis procese, tyrimui. Ervino Hoffmano (1959) nuomone, gyvenimas panašus į teatrą, ir jis aprašė žmonių sąveiką “įspūdžių valdymo” terminais. Hoffmanas mano, kad žmonės, kaip aktoriai scenoje, atlieka sąmoningai prisiimtus vaidmenis, kad padarytų įspūdį ir įtaką kitiems žmonėms.

29

Mikrosociologinės Mikrosociologinės teorijosteorijos

Kitas reikšmingas mikrosociologinio lygio požiūris vadinamas simboliniu interakcionizmusimboliniu interakcionizmu. Šio požiūrio šalininkai mano, kad žmonės į išorinio pasaulio poveikį reaguoja ne tiesiogiai, kaip varlė, išgirdusi musės zirzimą, liežuviu automatiškai atlieka gaudymo judesius. Tuo tarpu žmonės juos veikiančiam stimului suteikia apibrėžtą prasmę ir pirmiausia reaguoja būtent į tas prasmes arba simbolius, o ne į išorinio pasaulio stimulus. Simboliai, į kuriuos reaguoja žmonės, gali būti žodžiai, daiktai, atstumas tarp bendraujančių žmonių, veido išraiškos ar poelgiai.

30

Makrosociologinės Makrosociologinės teorijosteorijos

FunkcionalistinįFunkcionalistinį požiūrį į visuomenę ir visuomeninę struktūrą pirmasis išreiškė Herbertas Spenceris XIX a. Jis lygino visuomenes su gyvais organizmais, tokiais kaip žmogaus kūnas. Mūsų kūne kiekvienas organas - širdis, smegenys, skrandis ir t.t. - atlieka specifines funkcijas gyvybės palaikymo procese. Mūsų organizmo viduje organai sudaro sąveikaujančią sistemą. Jei vienas organas nustoja funkcionavęs arba veikia nepakankamai, organizmas negali normaliai veikti. Funkcionalizmo šalininkai visuomenę suvokia kaip organizmą, sudarytą iš daugelio dalių: karinės, ekonominės, medicininės, religinės ir t.t. Kiekviena visuomenės dalis atlieka savo funkciją, ir kuo labiau skirtingos šios funkcijos, tuo sunkiau vienas dalis pakeisti kitomis.

31

Funkcionalistinis Funkcionalistinis požiūrispožiūris

Spenceris suformulavo funkcionalizmo pagrindus, kuriuos išplėtojo įžymus prancūzų sociologas Emilis Diurkheimas. Diurkheimo nuomone, jei visuomenė sudaryta iš daugelio skirtingų dalių ir kiekviena jų įtakoja visos sistemos funkcionavimą, tai visuomeninius reiškinius galima paaiškinti, analizuojant jų funkcijas socialinėje sistemoje. Diurkheimo teorija aiškina visus visuomenės reiškinius, įskaitant ir deviantinį elgesį (t.y., nukrypimą nuo normų), nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis neatlieka jokių visuomeninių funkcijų. Diurkhemas manė, kad nukrypimas nuo visuotinai priimtinų visuomenės tikslų ir vertybių turi tam tikrą pozityvią prasmę. Pavyzdžiui, žmogžudystė suteikia žmonėms galimybę vėl patvirtinti taisykles, draudžiančias nusikaltimus, ir nubaudus žudiką, išreikšti savo pritarimą šioms normoms.

32

Funkcionalistinis Funkcionalistinis požiūrispožiūris

Šiuolaikiniai funkcionalistai - Talkotas Parsonsas, Robertas Mertonas ir Kinglis Deivisas - yra Spencerio ir Diurkheimo pasekėjai. Jų požiūris susideda iš visuomenės dalių apibrėžimo (1), jų teigiamų ir neigiamų funkcijų išskyrimo (2), bei jų apjungimo (3), kuris atskleidžia visuomenės, kaip organiškos visumos, vaizdą. Šiuolaikinio funkcionalizmo teorinius rėmus sudaro šie penki punktai:

33

Funkcionalistinio požiūrio Funkcionalistinio požiūrio teorinės paradigmosteorinės paradigmos

1. Visuomenė - tai dalių sistema, apjungta į vieningą visumą.

2. Visuomeninės sistemos yra pastovios, kadangi jų viduje veikia tokie vidiniai kontrolės mechanizmai, kaip teisėsaugos organai ir teismai.

3. Disfunkcijos, žinoma, egzistuoja, tačiau jos išnyksta pačios savaime arba galiausiai įsitvirtina visuomenėje.

4. Pokyčiai paprastai būda nuoseklaus, o ne revoliucinio pobūdžio.

5. Socialinė integracija arba suvokimas, kad visuomenė yra tvirta medžiaga, išausta iš skirtingų gijų, formuojasi daugumos šalies piliečių sutikimo laikytis vieningos vertybių sistemos pagrindu. Ši vertybių sistema - pati pastoviausia visuomeninės sistemos dalis.

34

Konfliktų teorijaKonfliktų teorija

Formavosi Karlo Markso darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas sudaro pačią visuomenės esmę. Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra kapitalistai ir samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai siekia viešpatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat konfliktuoja. Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų šaltinis. Jis pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir revoliucija pakeis visuomenę. Pagal Markso teoriją, klasių konfliktas yra varomoji istorijos jėga.

35

Konfliktų teorijaKonfliktų teorija

Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija. Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį. Dahrendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.

36

Dahrendorfo teorijos Dahrendorfo teorijos teiginiaiteiginiai

1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.

2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms, pavyzdžiui, savininkų darbuotojams, karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir t.t.

3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir vandenį.

37

Dahrendorfo teorijos Dahrendorfo teorijos teiginiaiteiginiai

4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę.

5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali laisvai organizuoti politines grupes.

38

Funkcionalizmo ir Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos konfliktų teorijos

palyginimaspalyginimasFunkcionalizmas ir konflikto teorija skiriasi

savo esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir kyla konfliktai. Funkcionalistai didžiausią reikšmę suteikia visų visuomenės narių sutarimui bendrų vertybių atžvilgiu, o konflikto teorijos pasekėjai pagrindinį dėmesį skiria vienų visuomenės narių viešpatavimui kitų atžvilgiu

39


palyginimaspalyginimasKiekviena šių teorijų turi savų trūkumų.

Funkcionalizmas neįvertina to fakto, kad daugumoje visuomenių niekada nepasiekiamas visiškas sutarimas bendrų vertybių atžvilgiu; konflikto teorija nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia, nepaisant nuolatinių pasikeitimų. Pavyzdžiui, pagrindinių politinių JAV partijų nuomonės ekonominės politikos klausimais skiriasi, tačiau nepaisant respublikonų ir demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo būdu pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą.

40


palyginimaspalyginimasGinčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių

dar tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima vadinti visuomene. Iš kitos pusės, suprantama, kad daugelis grupių visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje, ir nuolatos vyksta permainos. Teisingiausias teorinis požiūris būtų siekis apjungti šiuos du požiūrius.

41

Sociologinis požiūrisSociologinis požiūrisapibendrinimasapibendrinimas

• Tai tik vienasvienas iš požiūrių, analizuojančių visuomenėje vykstančius reiškinius.

• Jo esmė-ieškoti atsakymų į klausimus “kiek”, “kokių“ žmonių (socialinių subjektų) yra vienoje ar kitoje socialinėje sistemoje, “kaip” ir “kodėl” jie tarpusavyje sąveikauja, palaikydami bent minimalią tvarką tos sistemos (grupės) viduje arba kokie konfliktai joje vyksta

42

Sociologinio požiūrio Sociologinio požiūrio susiformavimo susiformavimo

principaiprincipai• Geranoriškas ironiškas skepticizmas aplink mus Geranoriškas ironiškas skepticizmas aplink mus

vykstančiai „žmogiškajai komedijai”.vykstančiai „žmogiškajai komedijai”.• Atvirumas begaliniam analizuojamo pasaulio Atvirumas begaliniam analizuojamo pasaulio

įvairumui ir spalvingumui, savojo „aš” ignoravimas įvairumui ir spalvingumui, savojo „aš” ignoravimas siekiant supratimo, sąžiningumas , pagarba kitų siekiant supratimo, sąžiningumas , pagarba kitų žmonių pastangoms suprasti socialinę tikrovę.žmonių pastangoms suprasti socialinę tikrovę.

• Kantrybė bei pasiryžimas pripažinti savo klaidas ir Kantrybė bei pasiryžimas pripažinti savo klaidas ir naujai peržiūrėti savo socialines tiesas, naujai peržiūrėti savo socialines tiesas, bendradarbiavimas su kitais žmonėmis bendradarbiavimas su kitais žmonėmis pripažįstančias šias vertybes.pripažįstančias šias vertybes.

• Menas mokėti išklausyti kitus žmones ramiai ir Menas mokėti išklausyti kitus žmones ramiai ir atidžiai šiame begalinio plepumo amžiuje.atidžiai šiame begalinio plepumo amžiuje.

• Vertinti gautus duomenis (gautą socialinę Vertinti gautus duomenis (gautą socialinę informaciją) neatsižvelgiant į savo simpatijas ir informaciją) neatsižvelgiant į savo simpatijas ir antipatijas.antipatijas.

43

SOCIOLOGIJOS PRITAIKOMUMAS pagal P. Berger ir S. Kavaliauską

Mąstymo stereotipai apie sociologijos pritaikomumą

• Darbas su žmonėmis (žmonijos mylėtojai)• Socialinio darbo teoretikai ir praktikai• Sociologai - visuomenės reformatoriai• Sociologai - kompiuterių adjutantai,

vaikščiojantys melo detektoriai ( “su kuo?”, “kada?” ir “kiek kartų?”)

• “Procentavimo” ir “Statistikos vergai• Intelektualiniai barbarai• Politinės “prostitutės”

44

Sociologinė žiūra pagal J.J Macionis (2004)

• Gebėjimas pamatyti bendrumus analizuojant konkrečius atvejus

• Gebėjimas banaliuose (savaime suprantamuose) atvejuose įžvelgti jų unikalumą;

• Gebėjimas suvokti individualumo reikšmę socialiniame kontekste;

• Gebėjimas mąstyti globaliai.

45

Sociologinės žiūros pritaikymas pagal J.J Macionis (2004)

• Padeda įvertinti sveiko proto teisingumą;

• Padeda įvertinti gyvenimo (visuomenės) teikiamas galimybes ir keliamus pavojus;

• Padeda tapti aktyviais visuomenės nariais;

• Padeda gyventi daugiaprasmiame ir greitai kintančiame pasaulyje.

46

Sociologijos pritaikymas pagal A. Giddens (2005)

1. Sociologijos reikalas – tirti sąsajas tarp to kokius mus sukuria visuomenė, ir to, kokius patys save sukuriame

• Sociologija padeda suvokti kultūrinius skirtumus;

• Sociologija padeda vertinti politikos padarinius;

• Sociologija yra svarbi šiuolaikinio žmogaus savišvietos dalis

47

Sociologinio požiūrio pritaikymo galimybės

•Tikslios socialinės informacijos teikimas (šnipinėjimas – brangiai kainuoja.)•Stereotipų demaskavimas – beveik visada garantuoja konfliktus su aukščiau stovinčia organizacija•Socialinių faktų fiksavimas – kainuoja daug laiko•Viena iš intelektualinių veiklų (intelektualinis žaidimas)- kainuoja daug laiko, kitiems dažnai nesuprantami

48

Sociologinio požiūrio pritaikymo galimybės

rimtai – moksliškai-pozityviai•Socialinės informacijos , kaupimas, rinkimas ir analizavimas – būtina kiekvienos organizacijos, kiekvieno visuomenės nario išlikimo sąlyga.•Socialinė informacija būtina organizacijos, kiekvieno visuomenės nario savianalizei ir veiklos planavimui.•Socialinės informacijos rinkimas ir analizavimas apie organizacijos, kiekvieno visuomenės nario veiklą – vienas iš svarbiausių rinkodaros bei įvaizdžio kūrimo elementų.•Socialinės informacijos analizė būtina daugelio konkursinių programų, projektų sąlyga

49

Apibendrinimas

• Sociologija – modernus mokslas, paremtas įdomiomis šiuolaikinėmis socialinėmis teorijomis ir kiekybiniais bei kokybiniais sociologiniais tyrimais.

• Daugeliui Jūsų sociologija ir toliau liks tik vienas iš nemėgiamų mokslų, kita dalis taikys sociologinius tyrimus savo kursiniuose ir diplominiuose darbuose ir tik nedidelė dalis susies savo gyvenimo karjerą su sociologija.

50

KULTŪRA IR VISUOMENĖKULTŪRA IR VISUOMENĖ

Literatūra1. Broom, Bonjean, Broom (1992) //Kultūra //

Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.: Littera Universitatis Vytauti Magni, p.p. 35-65

2. Berger Peter L. (1995) Sociologija (humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 68-94 p.p

3. Smelser N. Sociology, (1994) leidimas rusų kalba leidykla „ Feniks” Maskva, 1994 metai (40-69);

4. Kavolis V (1996) Kultūros dirbtuvė. Baltos lankos, Vilnius p.p 11-29

5. Kavolis V. (1995) Kultūrinė psichologija. Baltos lankos, Vilnius p.p 49-96

6. http://www.eurozine.com/journals/kulturos.html

http://www.eurozine.com/journals/kulturos.html

51

2 dalis KULTŪRA IR VISUOMENĖ2 dalis KULTŪRA IR VISUOMENĖ

Literatūra6. Matulionis A. (2002) Sociologija. Homo liber, Vilnius, p.p 61-

85 7. Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir šiuolaikinė vertybių

krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl.8. Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija//

Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19.9. Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas,

erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21.10. Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos.

Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 36-50.

11. Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius. p.p.11-37

12. http://www.culture.lt/lmenas/? 13. Ramanauskaitė E. (1995), Slengo kultūra //"Darbai ir

dienos//, VDU leidykla, Kaunas p.p. 227-271)14. http://kablys.hardcore.lt/naujienos.htm (lankyta 2006 04 02);15. Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika,

Kaunas, p.p. 38-58;16. Ramanauskaitė E. Subkultūra: fenomenas ir modernumas

(2004) VDU, Kaunas

http://www.culture.lt/lmenas/

http://kablys.hardcore.lt/naujienos.htm




52

KULTŪROS SĄVOKA IR JOS KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENAVARTOSENA

Kultūra - (colere lot. Auginimas, ugdymas kultivavimas).Kaip terminas visų pirma buvo vartojamas žemdirbystės sferoje. Dar ir dabar naudojamas terminas žemės ūkio kultūraDabartinę prasmę terminas “ kultūra” įgijo tik XIX amžiaus antroje pusėje. A. Kroeber teigia, kad pirmą kartą šį terminą pavartojo Tylor savo knygoje "primityvioji kultūra" 1871 metais.Pastaruoju metu kultūra tampa daugelio mokslų domėjimosi objektu. Ypač pastaruoju metu domisi politikos, ekonomikos, vadybos, rinkodaros mokslininkai ir praktikai..

53


Galima skirti tokias ašis ant kurių yra „veriami” kultūros apibrėžimai. Tokios semantinės (prasminės) priešingos reikšmės, leidžia geriau suvokti tyrinėjamo reiškinio sudėtingumą.

Gamta ______________________ Negamta

Pažanga ______________________Atžanga

Reikšminga ______________Nereikšminga

54

Gamta_____NegamtaGamta_____Negamta

Gamta ________________________ Negamta•"Kultūra yra visa kas negamta arba kas jau ne gamta". A. Kroeber papildo: kultūra tai daugiau ar mažiau vienodi atsakymai į klausimus, kuriuos mums kelia mūsų biologija. Panašiai apibrėžia ir Kluckhohn : “visos kultūros - tai daugiau ar mažiau aiškūs atsakymai į klausimus kurių esmė tą pati ir kuriuos kelia žmogaus biologija bei jo egzistavimo bendrybės. (Kluckhohn, 1962).

55

Gamta_____NegamtaGamta_____Negamta

Šis apibrėžimas neišsprendžia visų prieštaravimų. Žmogus visą laiką kultūrina (perdirba) gamtą, tokiu būdu tenkindamas savo poreikius-gamina maistą, gamina daiktus, naudoja energijos šaltinius. Tačiau tuo pat metus jis ir teršia gamtą (perdaug ją sukultūrina). Gamtos tarša- nekultūringumo požymis. Kuriami ekologiniai sąjūdžiai natūraliai gamtai išsaugoti. Nepaliesta (nesukultūrinta) gamta – šalies, regiono, netgi atskiro asmens kultūringumo požymis.

56

Pažanga ________________Atžanga

Pažanga ________________AtžangaA. Šveiceris į kultūros apibrėžimą įveda pažangos sąvoką, sakydamas, kad "kultūra tai pažanga, visos žmonijos pažanga" (A. Šveiceris, 1985 ).•Kalašnikovo automatu sunaikinta tūkstančiai žmonių. Ar tai kultūros objektas?•Dopingas padarė perversmą sportinių rezultatų pažangoje. Kodėl prieš jį kovojama?Šis apibrėžimas taip pat negali išspręsti kultūros sąvokos apibrėžimo. Pažangos samprata pagrįsta subjektyviu vieno ar kito kriterijaus vertinimo.

57

Reikšminga ____________Nereikšminga

•„Mokslinėje literatūroje maždaug sutariama, kad kultūra yra tai kas yra žmonių pagaminta ir tai, kas jiems reiškia. Tarp šių aptarčių yra šiek tiek prieštaravimų: ne viskas , kas mums ką nors reiškia yra pagaminta žmogaus, kai kas gali būti gamtos ar Dievo duota, bet jei mums tai reikšminga, tai jau tampa mūsų kultūros dalimi. Kita vertus, ne viskas ką mes pagaminame, ką nors reiškia: daug kas gali būti paprasčiausias triukšmas,”… (V. Kavolis, 1996) •„Pirmiausia, kultūra gali būti suprantama kaip tokia gyvenimo tvarka, pagal kurią žmonės kuria prasmę įvairioms simbolinio reprezentavimo praktikoms.” (J. Tomlinson, 2002)

58

KULTŪROS SĄVOKA IR JOS MODERNI KULTŪROS SĄVOKA IR JOS MODERNI VARTOSENA VARTOSENA

Aptariant modernesnius kultūros apibrėžimus galima išskirti du pagrindinius vartojimo aspektus:•Atsisakoma Europocentristinės (teisingos) ir visuminės kultūros sampratos. Nors visos didžiosios religijos kelia amžinųjų, dieviškų vertybių klausimą•Kultūra dabar dažniausiai analizuojama kaip tam tikros socialinės grupės vartojamų simbolių, vertybių ir normų rinkiniai.

59

Lietuvos kultūros raidos strateginės Lietuvos kultūros raidos strateginės kryptyskryptys

BIUROKRATINIS POŽIŪRISTAIP APIBRĖŽIAMA KULTŪRA Lietuvos kultūros raidos strateginės kryptyse „Kultūra yra universalių žmogaus kūrybinių galių raiškos visuma, sauganti ir įtvirtinanti tautinį, istorinį ir kultūrinį asmens ir bendruomenės tapatumą, padedanti kurti darnią, tolerantišką, saugią, išsilavinusią ir atvirą visuomenę.” http://www.muza.lt/docs/NLKPP_bendroji_dalis.doc Valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos kultūros politikos tikslų, koncentruojasi ties šiomis strateginėmis kryptimis:

60


saugodamos ir puoselėdamos nacionalinės kultūros tapatumą:

- užtikrina lietuvių kalbos apsaugą ir tęstinumą;- globoja etninę kultūrą, vietos tradicijas;- saugo kultūros paveldą, jo kultūrinę vertę;- remia užsienio lietuvių bendruomenių pastangas išsaugoti tautinę tapatybę;-remia Lietuvoje gyvenančių tautinių bendrijų kultūrą ir švietimą.

skatindamos kūrybinę veiklą ir meno įvairovę:- remia profesionalųjį meną ir kūrybinę veiklą, meno kūrėjų organizacijas;- užtikrina meninės kūrybos sklaidą;- skatina kultūros industrijos plėtrą;- sudaro sąlygas įgyti profesinį meno išsilavinimą.

61


plėtodamos informacinę visuomenę: - sudaro sąlygas gauti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį;- išplečia galimybes pažinti nacionalinę ir užsienio tautų istoriją, kultūrą, meną;- rengia kultūros darbuotojus dirbti informacinėje visuomenėje

skatindamos nacionalinės kultūros atvirumą: - rūpinasi Lietuvos kultūros sklaida užsienyje;- sudaro sąlygas pažinti kitų tautų kultūrą Lietuvoje.

sudarydamos sąlygas visuomenei dalyvauti kultūroje, ją vartoti:

- remia mėgėjų kūrybinę veiklą;- įgyvendina regioninę kultūros politiką;- remia nevyriausybinių organizacijų kultūrinę veiklą.

62

KULTŪRA IR CIVILIZACIJAKULTŪRA IR CIVILIZACIJA

•Civilizacijos terminas taip pat sukuria dar vieną prieštaravimų zoną. V. Kavolis, analizuodamas kultūros ir civilizacijos sąvokas teigia, kad “Civilizacijos nėra vien visuomenė ir nėra vien kultūra. Civilizacijos yra didžiausios egzistuojančios sociokultūrinės konfigūracijos, apimančios daugelį etninių grupių bei valstybių ir išlaikančios savo tapatybę šimtus ar tūkstančius metų, nors jų struktūros pakinta. Civilizacijai pagal šių sampratą būdingas tam tikras institucijų kompleksas: miestai, raštas, savo istorija ir aukštosios mokyklos. (V. Kavolis, 1996)

63

KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA SOCIOLOGIJOJESOCIOLOGIJOJE

Sociologijoje žodis kultūrakultūra – apima visu grupinės veiklos aspektus, - mąstymą, tikėjimą, pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą (Kroeber and Kluchohn, 1963, Williamas 1960)•Socialinės grupės savo jausmus išreiškia įvairiai. Tai idealai, prietarai, ritualai, stereotipai, žodžio, muzikos, vaizdų menas, grafiti, techninė kūryba.

64


Antropologijoje kultūrakultūra yra susijusi su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo ir elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių visuomenėse. (M. Haris, 1998)Kultūra prilyginama kompiuterio programai – savotiškai software, kuri visada pasako kaip elgtis įvairiomis aplinkybėmis. Visa laiką visuomenėje iškyla individo prisitaikymo prie kultūrinių pokyčių problema.

65

KULTŪROS ATSIRADIMAS IR SVARBIAUSIEJI ŽMONIŲ KULTŪROS ATSIRADIMAS IR SVARBIAUSIEJI ŽMONIŲ KULTŪROS RAIDOS ETAPAIKULTŪROS RAIDOS ETAPAI

Atsiskyrimas nuo biologinių protėvių

4-10 mln. metų

pirmųjų įrankių gamyba

2 mln. metų

homo erectu

shomo habilis

100 000 metų

homo sapien

s

50 000 metų

homo sapien

sįsigali

laukinių gyvulių prijaukinimas

augalų sukultūrinimas

pastovūs kaimai

10 000 metų3 000 metų

miestai

vežimai ant ratųžagrės

drėkinimo kanalaiastronomija

raštas

(pagal Broom, Broom ir Bonjean)

Klausimai :

•Kada atsirado žmogus dabartinėje Lietuvos teritorijoje?

Atsakymus rasite http://www.lietuva-jums.lt

Ar žmogaus protėviai galėjo gyventi kartu su dinozaurais?

http://www.lietuva-jums.lt/

66

Naujausieji duomenysČade atkasta hominido kaukolė yra seniausia; ELTA

2005 balandžio mėn. 7 d. 16:11 ELTA http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=6424174 2005 04 08

Naujausiais duomenimis įrodyta, kad prieš 7 milijonus gyvenusio hominido kaukolė, atkasta Čade, yra seniausia pasaulyje, taip trečiadienį paskelbė mokslininkai.

Daug ginčų sukėlė 2002 rasta kaukolė "Toumai", apie kurios atradimą paskelbusi Michel Brunet vadovaujama grupė tvirtino, jog tai hominido kaukolė. Iš karto spėta, jog ši kaukolė priklausė seniausiam šiuolaikinio žmogaus (Homo sapiens) protėvių atstovui, bet oponentai tvirtino, jog tai didžiųjų beždžionių patelės kaukolė.

Tačiau greta rastų dantų ir žandikaulio fragmentų erdvinė rekonstrukcija, taikant specialią kompiuterinę programą, rodo, jog tas padaras buvo panašesnis į žmogų negu beždžionę, rašoma žurnale "Nature".

"Tikrai, "Toumai" ne šimpanzė, "Toumai" nėra gorila. Akivaizdu, jog "Toumai" yra hominidas", - tvirtino M. Brunet Reuters korespondentui.

http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=6424174

67

Naujausieji duomenysČade atkasta hominido kaukolė yra seniausia; ELTA

2005 balandžio mėn. 7 d. 16:11 ELTA http://www.delfi.lt/news/daily/science/article.php?id=6424174 2005 04 08

Anksčiau rastų hominidų "amžius" buvo apie 5 milijonai metų, o "Toumai" (arba Sahelanthropus tchadensis) - 6-7 milijonai metų. M. Brunet mano, jog šis hominidas gyveno tuo laikotarpiu, kai žmogaus šaka nuo šimpanzių ir kitų žmogbeždžionių buvo atsiskyrusi visai neseniai.

Be to, atradimo autoriai dar spėja, kad "Toumai" (tokiu vardu Čade vadinami sausros metu gimę vaikai) gentainiai jau vaikščiojo stačiomis - taigi jau pirmieji hominidai buvo dvikojai. Būtent ši savybė labiausiai skiria žmogų nuo beždžionės.

Kompiuterinė rekonstrukcija rodo tikrąją šio individo anatomiją, kuri patvirtina, jog tai hominidas ir tikriausiai vaikščiojęs dviem kojomis, aiškino Ciuricho Irchelio universiteto antropologė Marcia Ponce de Leon.
















68

KULTŪROS STRUKTŪRA 1KULTŪROS STRUKTŪRA 1

• N. Smelser išskiria konceptus (sąvokas), kuriomis kalboje tvarkoma žmonių sukaupta patirtis; santykius (relations), tarp kultūras sudarančių dalių. šie santykiai atspindi pagrindines laiko ir erdvės charakteristikas, tų dalių reikšmę kultūroje, reiškinių determinuotumą. Trečia sudėtinė kultūros dalis - vertybes. Jomis žmonės vadovaujasi siekdami visuomenėje priimtų tikslų (siekių).

69


• Vertybės, sudarydamos dorovinius principus, tampa pagrindu normų, reguliuojančių visuomenės gyvenimą. Visi kultūros sistemos elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. W. Goudenough taip susiejo šiuos elementus: “ Kultūra turi savyje pavyzdžius leidžiančius suprasti kas egzistuoja (supančio pasaulio vaizdiniai ir sąvokos), kas gali įvykti (tarpusavio ryšiai - santykiai), kaip vertinama tai kas yra ir kas galėtų būti (vertybės), ir ką reikia daryti ir kaip elgtis (normos). (Goudenough, 1981).

70


Kultūros struktūra (pagal N. Smelser,1988)

Konceptai

Normos

Vertybės

Santykiai

71


•L. Broom, Ch. Bonjean ir D. Broom apibrėždami kultūros struktūrą nurodo tokius jos elementus:

kalbą; simbolius, vertybes ir normas. •Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) Referentiniai simboliai tam tikrų dalykų nuorodos ( vėliava)Ekspresyviniai simboliai sukelia ekspresyvias asociacijas (tautinė vėliava)•Vertybės (bendri veikimo principai, viešai priimti įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siektiVertybių konfliktas įvyksta tada, kai viena vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja

72


•Normos (ekspektacijos lūkesčiai ir standartai, realizuojami žmonių tarpusavio sąveikų metu)Socialinės bausmės arba skatinimai skiriami už normų laikymąsi ar jų nesilaikymą vadinami sankcijomisGali būti skiriamos negatyvios sankcijos (bausmės) ir pozityvios sankcijos (premijos, pareigos, aukštesnis socialinis statusas)

73

SIMBOLIO REIKŠMĖ SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE 2KULTŪROJE 2

•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) •Graikiškai symbolon - ženklas. Todėl galime sakyti, kad simboliai - sutartiniai ženklai, daiktai ar idėjos, lydintys mus visą gyvenimą. Simbolio prigimtis ar vaizdas atspindi arba vaizduoja daugiau, nei jis pats yra. Pvz., ugnis gali simbolizuoti saulę, o kadangi saulei būdinga šiluma, šviesa ir kuriamosios galios, ji tapatinama su gyvybine jėga ir vyriška kūrimo galia. Amžiams bėgant simbolių reikšmė plėtėsi, jie darėsi vis sudėtingesni, kito nuo priklausomo kultūrinio konteksto. Simboliai, greičiausiai, pradžioje buvę neatsiejami nuo religinių ritualų, paplito visose žmogaus gyvenimo sferose: muzikos, mokslo, buities ir t. t

74


•Visame pasaulyje simboliai žmonėms labai svarbūs, nes jie turi gilią prasmę. Simboliai naudojami visur. Labai daug simbolių galime rasti gamtos ir jos reiškinių aiškinime: saulės, mėnulio, žemės, brangakmenių, metalų, medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos gėrybių ir t. t. Kitą didelę simbolių dalį sudaro žmogaus aplinka ir jis pats: žmogaus lytis, kūno dalys, šokis, teatras, magija, burtai, apranga, papuošalai, įrankiai, ginklai, kasdieniniai daiktai, meilė ir santuoka, mirtis ir gedulas, valdžia. Labai svarbios yra ir simbolių sistemos.

75


•Prie jų galima priskirti raštą, gestus, stilizuotus paveikslėlius ir spalvas, kuriuos naudojame kaip tiesiogines bendravimo priemones.•Technikos laimėjimams sutrumpinus atstumus pasaulyje, ženklai ir simboliai keliauja iš vienos vietos į kitą labai greitai. Galima būtų drąsiai sakyti, kad šiandieniniame pasaulyje be jų (simbolių) gyventi negalėtumėme.

76

Universalusis kultūros modelis M. Haris (1995)

• Kultūra susideda iš trijų pagrindinių dalių (elementų) :

InfrastruktūrosInfrastruktūros-susideda iš technologinės ir gamybinės bei dauginimosi veiklos, taip pat apima ribotumus ir galimybes, kuriuos natūrali aplinka sieja su gamyba ir dauginimusi.

StruktūrosStruktūros- susideda iš grupių ir organizacijų, kurios yra kiekvienoje visuomenėje ir kurios skirsto, tvarko ir keičiasi prekėmis, darbo jėga ir informacija.

Anstato (superstructure)-Anstato (superstructure)-susideda iš elgesio ir mąstymo, skirto simbolizavimui, vaizduotei, menui, pramogai, o kartu ir dvasiniam bei eminiam kultūros infrastruktūros ir struktūros aspektams

77

KULTŪROS RAIDA MODERNIAISIAIS LAIKAIS

• Tradicinė kultūra;• Modernioji kultūra;• Postmodernioji

kultūra;• Multimedia kultūra.

78

Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)Pradžia)

Tradicinei kultūrai būdinga:• Tvirtas šeimos, religijos ir valstybės ryšys;• Visuomenės centre - tradicijomis ir griežtomis

normomis grindžiamos bendruomenės• Sukaupta patirtis perduodama iš kartos į kartą• Visuomenės sluoksniai grindžiami griežta hierarchija ir

įgimtomis socialinėmis padėtimis (statusais), kurie perduodami palikuoniams;

• Gamyboje – natūrinis ūkis.

79

Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Tradicinė kultūra (XIX a. Pabaiga- XX a. Pradžia)Pradžia)

Taip Vytautas Kavolis apibrėžia perėjimą iš tradicinės į moderniąją kultūra Lietuva

• “Kultūrinės modernizacijos pradžią galima laikyti laikotarpį, kuriame (a) išryškėja aiški “naujo kelio” programa ir (b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos, universalėjimo, individualėjimo, istoriškumo (supratimo, kad žmonės patys kuria savo gyvenimo būdą) ir humanizacijos (visko vertinimo pagal tai, ar žmogui padeda, ar sunkina gyventi”. (V. Kavolis, 1994).

80

Modernioji kultūra (XX a. 3-6 Modernioji kultūra (XX a. 3-6 dešimtmečiai)dešimtmečiai)

Moderniajai kultūrai būdinga:•Griaunamas šeimos, valstybės ir religijos

ryšys ir tarpusavio priklausomybė;•Visuomenės centre atsiranda biurokratinės organizacijos;

•Visuomenės sluoksniai grindžiami įgimtomis padėtimis (rasė, lytis, religinė priklausomybe), bet vis didesnę reikšmę įgyja įgyjamos padėtys (išsilavinimas, biznis, profesinė karjera);

•Gamyboje vyrauja konvejeris, automatizacija, mokslinis darbo organizavimas.

81

Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9 Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9 dešimtmečiai)dešimtmečiai)

Moderniosios kultūros tąsa•Asmenybės (ir kultūros) centralizacija;•Formalizmas (kalboje, vertinimo standartuose);•Vartotojiška orientacija, produktų ir paslaugų perteklius; •Žinių, moralės, emocijų suprocedūrinimas (bandymas aiškinti moksliškai);•Globalizacija ir integracija.

Moderniosios kultūros kritika Asmenybės (ir kultūros) decentralizacija;Valstybės, religijos, šeimos, švietimo sistemos krizė;Atsisakymas vartotojiškos orientacijos, siekimas individualumo ir originalumo;Neformalūs jaunimo judėjimai, religinės sektos, antiglobalizmo, pacifistų, ekologiniai judėjimai;Pirmykštiškumo atgaivinimas, žinių, moralės, emocijų suefemerinimmas (moksliškumo neigimas).

Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos

82

ŠVIETIMO GAIRĖS Sveikatos politika

• Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį visuomenės sveikatingumą.

• To siekiant reikia:• - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra

brangintina gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai atsakingas;

• - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose;

• - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių mokyklų“ tinklą;

83

• - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą;

• - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas;

• - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą;

• - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus laisvalaikio formas,

• tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus;

• - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės sveikatos politikos programas.

84

Antimodernizmo pavyzdžiaiAntimodernizmo pavyzdžiai

ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. scena yra tos "harmonijos" persmelkta. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. turi mirti.. aš jų visai negerbiu. http://www.ore.lt/atr/atr03.html

85

Multimedia kultūra (XX a. paskutinis Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia)dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia)

•Visuomenės centre – multimedia (žiniasklaida). Periodo startas - masinis interneto vartotojų sluoksnio atsiradimas.

•Diskursas (diskusijos) apie šeimos, valstybės ir religijos bei kitų institucijų ryšius ir tarpusavio priklausomybę, formuojasi nauji, savanoriškumu pagrįsti socialiniai ryšiai. Diskursas iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą. Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai

•Visuomenės sluoksniai grindžiami įgytomis padėtimis, (išsilavinimas, biznis, visuomeninės organizacijos, sportas, masinė kultūra).

•Vyrauja kompiuterinėmis technologijomis grindžiama prekių ir paslaugų gamyba.

86

Multimedia kultūros ypatumai. Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšysBendruomenių rūšys

Bendruomenės labai įvairios. Pagrindinės jų Bendruomenės labai įvairios. Pagrindinės jų grupės:grupės:

1. Virtualios bendruomenės . Įvairios pokalbių, internetinių žaidimų, pomėgių svetainės, kurių nariai tiesiogiai vieni kitų nepažįsta, prisidengia nick’ais);

2. Lokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Tiesioginis kontaktas tarp individų nedidelis, juos vienija lokalinė priklausomybė (gyvenamoji, mokymosi, poilsio leidimo vieta);

3. Interlokalinės paslaugų vartotojų bendruomenės. Šias bendruomenes vienija tų pačių paslaugų vartojimo pobūdis. (Krepšinio, futbolo aistruoliai, muzikos pakraipų vartotojai);

87

Multimedia kultūros ypatumai. Multimedia kultūros ypatumai. Bendruomenių rūšysBendruomenių rūšys

4. Elitinės bendruomenės. Bendruomenės nariai stengiasi atsiriboti nuo masinių vartotojų. Medžiotojo, būriavimo, golfo, teniso klubai;

5. Tradicinių vertybių sergėtojų bendruomenės. Folkloro, antiglobalizmo, žaliųjų sąjūdžiai;

6. Tradicinių vertybių griovėjų bendruomenės. Feministiniai, kosmopolitiniai, antireliginiai arba naujųjų religijų sąjūdžiai.

88

Postpostmodernizmo bruožaiPostpostmodernizmo bruožai

Postmodernism, characteristics of:Postmodernism, characteristics of:

1) Mediatization: media messages only speak about signs, 1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they mean. - not about what they mean. -

2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į 2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę.hyperrealią erdvę.

3) Textualization.3) Textualization.

4) Style over substance.4) Style over substance.

5) Irony.5) Irony.

6) Pastiche. Malonumų vaikymasis6) Pastiche. Malonumų vaikymasis

7) McLuhan's "Global village", combining and merging 7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures.cultures.

8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas

9) Confusion of time and space. 9) Confusion of time and space.

** There are still elements of modernism in certain fields but ** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on that is an element of postmodernism. superimposed on that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg art, architecture, Various countries & cultural fields (eg art, architecture, music) develop at different speeds.** music) develop at different speeds.**

Šaltinis: Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMhttp://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISMODERNISM

89

Kultūrų analizėKultūrų analizė

Taigi kultūras galima analizuoti pagal kelis struktūrinius modelius.

Labai sunku išskirti pagrindinius kultūros konceptus, kita vertus, kultūros labai skiriasi savo simboliais, vertybėmis ir normomis. Visą laiką keliamas klausimas, kas kultūrose yra panašu ir kas jas skiria. Pastaruoju metu labai populiaru analizuoti simbolius (tiek kalbinius, tiek vaizdinius), ne mažesnis dėmesys skiriamas atskirose kultūrose vyraujančių vertybių ir normų, jų pokyčių analizei. Kiekvieną dieną mes praktiškai sprendžiame šias problemas – atpažįstame kultūroje egzistuojančius simbolius, savo veiklą jais grindžiame, deriname prie vertybių ir normų.

90

KULTŪRŲ KINTAMUMASKULTŪRŲ KINTAMUMAS

Evoliucija

Socialinis mokymasis (socializacija)

Tradicijos, papročiai

KalbaFolklorasAprangaElgesio būdaiElgesio normos

Kultūriniai pertrūkiai

Gamtos katastrofosEpidemijos

Užkariavimai ir revoliucijos

Kultūrų ir civilizacijų

išnykimas bei atsiradimas

Kalbų išnykimasKalbų atsiradimas

Technologijų atsiradimas

DIFUZIJA-AKULTŪRACIJA

Kultūriniai mainaiŽiniasklaida

Mokslas ir švietimas

Mokslo pasiekimai

švietimo sistemosSportasMada

Masinė kultūraReligija

Pri

eža

stys

Pavyzd

žiai

91


Evoliucija

Vaikų ir paauglių folkloriniai žaidimai

Sporto šakos (Lietuvoje – Lietuviškas ritinys, Baskų krašte - Pelote)

Kultūriniai pertrūkiai

Pasikeitus kultūrinei

situacijai išnykęs riterių ugdymas,

Lietuva nebeatstovauja

Sovietų Sąjungos, išnykęs PDG kompleksas

DIFUZIJA-AKULTŪRACIJA

Kitose Kitose kultūrose kultūrose atsiradę atsiradę žaidimai;žaidimai;

Kitose šalyse Kitose šalyse atsiradę atsiradę sporto šakos sporto šakos (Futbolas, (Futbolas, krepšinis, krepšinis, ledo ritulys ir ledo ritulys ir ktkt))..

Su s

port

u s

usi

ję p

avyzd

žiai

92

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Inkultūracija

• Tai yra iš dalies sąmoninga, iš dalies nesąmoninga mokymo patirtis, kuria senesnioji karta kviečia, skatina ir verčia jaunesniąją kartą perimti tradicinius mąstymo ir elgesio būdus.

• Ji remiasi nukreipimu, kurį vyresnioji karta vykdo, taikydama vaikų skatinimo ar baudimo priemones.

93

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija

• Antropologai difuziją apibrėžia kaip kultūros bruožų perdavimą iš vienos kultūros ir visuomenės į kitą.

• Kuo artimesnės dvi visuomenės tuo panašesnės jų kultūros.

• Reikia nepamiršti, kad geografiškai artimos visuomenės, matyt, gyvena panašioje aplinkoje, todėl panašumus tarp jų gali lemti panašių aplinkos sąlygų poveikis.

94

Kultūrų kintamumas pagal M. Haris (1998). Difuzija

• Priešinimasis difuzijai yra toks pat būdingas kaip ir pasidavimas.

• Difuzija negali paaiškinti daugelio tokių reikšmingų dalykų, kai tautos, niekada neturėjusios jokių santykių, išrado panašius įrankius ir techniką ir išplėtojo nepaprastai panašią santuoką ir religinius tikėjimus

• Vienos kultūros artimumas kitai dažnai veikia kitimo tempą ir kryptį ir formuoja specifines sociokultūrinio gyvenimo detales.

95


Pastaruoju metu kultūros kinta labai sparčiai. Tokį kaitos pobūdį, visų pirma, sukelia intensyvūs tarpkultūriniai mainai. Žmonės keliauja, dėka informacinių technologijų bendrauja su įvairiausių kultūrų atstovais. tačiau labai abejotina tai, kad susiformuos vieninga pasaulinė kultūra, kaip, beje, ir kalba ar pinigai.

96

Socialinės kaitos priežastys Pagal A. Giddens (2005)

• Fizinės aplinkos pokyčiai (klimato atšilimas, gamtos užterštumas);

• Politinių organizacijų pokyčiai (šaltasis, karas, trečiojo pasaulio šalys, NATO ir ES plėtra, terorizmas);

• Kultūros pokyčiai (komunikacijos pokyčiai, lyderių vaidmuo);

• Ekonominės įtakos pokyčiai (priklausomybė nuo žaliavų šaltinių, elektroninė bankininkystė)

97

Kultūrinis reliatyvizmas

• Vieniems antropologams kultūrinis reliatyvizmas reiškia neskelbti nuosprendžio kitų tautų kultūrų moralinei vertybei, atsisakyti bet kokių absoliučių, universalių moralės normų ir nevertinti kultūrinių tikėjimų ir papročių kaip gerų ar netikusių.

• Kiti atidėlios bet kokius moralinius teismus tol, kol neištirs, kokį mato pasaulį skirtingų kultūrų žmonės.

98

KULTŪRŲ SKIRTUMAIKULTŪRŲ SKIRTUMAI

Vidinė kultūrų diferenciacija.Vidinė kultūrų diferenciacija.

Subkultūros.Tai apibrėžtas gyvenimo būdas, turįs daug bendro su dominuojančia kultūra, tačiau turįs apibrėžtų skirtumų. Joje yra dominuojančių kultūros vertybių, bet yra ir savų vertybių bei papročių, turinčių lemiamos įtakos jų narių gyvenimui ir lemiančių jų skirtingumą.

99

ETNOCENTRIZMASETNOCENTRIZMAS

Socialinė teorija (os) grindžianti tokią vertybių sistemą, kuri menkina kitas kultūras ir skatina kitų kultūrų atstovų diskriminaciją. Remiasi stereotipais - supaprastintomis kategoriškomis prielaidomis. Prie etnocentristinių teorijų galima priskirti rasizmą, nacizmą, seksizmą.Klausimas diskusijai: KUO MOTERYS Klausimas diskusijai: KUO MOTERYS PRANAŠESNĖS UŽ VYRUS? PRANAŠESNĖS UŽ VYRUS?

100

Etnocentrizmas

• Tai tikėjimas, kad savi elgesio modeliai visada esą normalūs, neutralūs, geri puikūs ir reikšmingi, o svetimi, kadangi yra kitokie, esą laukiniai, nežmoniški, bjaurūs ir iracionalūs.

• Pripažinus etnocentristinį klydimą, atsiranda pakantumas ir smalsumas kultūrų skirtumams.

101

Lauko tyrimai ir kultūros psichiniai bei elgesio

aspektaiKultūriniai antropologai kultūros modeliams tirti

taiko įvairiausius metodus. Tai ir apžvalginiai klausimynai, gyvenimo istorijos, genealogijos, oficialūs ir garso įrašinėjimas bei rašymas. O oficialiausias antropologinis metodas yra dalyvaujamasis stebėjimas.

102

Eminiai ir etiniai kultūros tyrimo aspektai

Eminių aprašymų ir analizės adekvatumo testas skirtas nustatyti, ar jie atitinka čiabuvių pasaulėvaizdį, priimamą kaip prasmingą ir tinkamą.

Etinių paaiškinimų adekvatumo testas yra galimybė suformuluoti mokslines teorijas apie sociokultūrinių skirtumų ir panašumų priežastis.

103

KULTŪRŲ SKIRTUMAIKULTŪRŲ SKIRTUMAI

Subkultūrų rūšys.•Profesinės (tolimųjų reisų vairuotojai, mokslininkai, sportininkai, menininkai).•Etninės (spalvotojų, tautinių mažumų),•Religinės (karaimai, krišnaitai, žydai).•Deviantinės (subkultūros, kurių nariai pažeidžia visuotinai priimtas kultūros normas) (narkomanai, prostitutės, pankai, satanistai).

104

Jaunimo subkultūros

Simbolinis pasaulis, atsiskleidžiantis meniniuose pasakojimuose, legendose ir mituose, yra sudėtinė

šiuolaikinio žmogaus estetinės sąmonės dalis. Tai ypač būdinga mitinės orientacijos jaunimo grupėms, kurios

per įvairias mitologemas mėgina atrasti sau tiesą, teigiančią arba neigiančią žemiškąjį gyvenimą.

105

Įvadas

Estetinė individo saviraiška - vienas įdomiausių šiuolaikinės kultūros reiškinių.Pogrindžio kultūra arba underground’as – taip simboliškai įvardijama tam tikro žmonių rato, siekiančio sukurti savo kultūrinį pasaulį, kūrybinė veikla. Jo ištakos – amerikietiškoji realybė.

• Jaunimo pogrindžio kultūros samprata, jo kryptys bei muzikos stiliai į Lietuvą atėjo iš Vakarų kultūros, todėl jų pavadinimai išliko: underground’as, skinhead’ai ir pan.

• Jaunimo spaudiniuose keičiama lietuvių kalbos rašyba: “lauxiu”, “wejdas” ir kt.


106

• Bajevykas (rus.) – veiksmo filmas.• Babkės (rus.) – pinigai.• Bajeris (vok.) – pokštas. Ant bajerio – 1) juokais. 2) nesistengiant. • Bankė – 1) smūgis. 2) įvartis. 3) skardinė.• Baranka – vairas. • Blet (rus. prostitutė) – šnekamojoje kalboje vartojama ne tiesiogine reikšme, o kaip

įterpinys, skirtas papildyti kalbos pauzes arba išreikšti neigiamus jausmus. • Blin (rus. blynas) – nekaltas pakaitalas rusiškam keiksmažodžiui. Dažniausiai

vartojama kuo nors nusivylus. • Davai (rus.) – 1) tegul, tegu. 2) gerai. 3) na.• Hardas (komp.) – kietasis diskas. • Harliakas – motociklas Harley Davidson. • Helikopteris (angl.) – malūnsparnis. • Hepiendas (angl.) – laiminga pabaiga.• Homikas – gėjus (homoseksualus vyras) .• HP (komp.) – asmeninis tinklapis (trumpinys nuo HomePage). • Imeilas (komp.) – elektroninis paštas. • Imidžas (angl.) – įvaizdis• Pravalas (rus.) – žlugęs reikalas.

http://www.maf.vu.lt/~paku3013/slengas.txt

Jaunimo slengas

107

Subkultūra

• Virtualios tikrovės ir šiuolaikinėje kultūroje egzistuojančių subkultūrų sampratos paaiškina viena kitą.

Subkultūros terminas – teorinis modelis, kuriuo siekiama pažymėti esminį kultūros kūrėjų grupės išskirtinumą iš aplinkos: pasaulėžiūros, vertybių, gyvenimo stiliaus individualumą.

• Pastaraisiais metais Vakarų Europoje plintančios jaunimo subkultūros formos yra savo epochos padariniai, veikiami jos kultūrinių refleksijų ir mintantys tos epochos dvasiniais resursais.


108

Lietuvos pogrindyje dažniausiai minimi (pastebimi) skinai, fantastai, rokeriiai (baikeriai), roleriai, futbolo fanai. Ramanauskaitė atskirai išskyrė muzikinį pogrindį: metalistus, pankus, gotus, elektroniką, techno, kislotnikus, hardcore’ą.Underground’o samprata respondentams pirmiausia siejasi su grupės gyvenimu, o pogrindžio kultūros veikla pirmiausia yra jų pačių veikla. Apie kitokių pogrindžio kultūros pakraipų judėjimus jie žino, tačiau vieni su kitais dažniausiai nebendrauja. Kitokia yra muzikiniam pogrindžiui priklausančių žmonių nuomonė: “Pati sąvoka underground’as visame pasaulyje suprantama tik muzikine prasme. Tai grupės, grojančios rūsiuose, garažuose ...” (“Moonlight”)


109

IŠORINIAI KULTŪRŲ IŠORINIAI KULTŪRŲ SKIRTUMAISKIRTUMAI

Išorinė kultūrų diferenciacijaIšorinė kultūrų diferenciacija•Materiali-dvasinė (Daiktas-idėja);•Rytų-Vakarų (Joga-sportas);•Miesto – kaimo (tradicijos – naujovės);

•Vyrų – moterų (Patriarchatas – matriarchatas);•Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių (NML-Duokim garo);•Baltųjų – spalvotųjų (Baletas – Repas);•Elitinė – masinė (Golfas – Futbolas);

110

Rytų-Vakarų

Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė vakarietišką visuomenės sanklodą bei pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto arenoje

111

Rytų-Vakarų

Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą.

112

Rytų-Vakarų

Lietuvos turizmo raidą raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. tarpukario Lietuvoje formavosi atostogų poilsinis turizmas. taip suklestėjo Palanga ir Birštonas. Dalis aktyvių žmonių dalyvavo nuotykių turizme (M. Šalčius)Iš principo masinis turizmas atsirado tik po II pasaulinio karo. Čia didžiausia vaidmenį atliko profsąjungų organizacijos, kurios organizavo turizmą darbo žmonėms. Toks turizmas nešė didelį pelną Lietuvai, nes Lietuva buvo įdomi kaip vakarietiškos kultūros centras, kita vertus daug Lietuvos žmonių laisvai galėjo keliauti į Sibirą, Vidurinę Aziją, Ukrainą, Baltarusija, Rusiją (ypač Maskvą, Leningradą) Atkūrus nepriklausomybę susiformavo nauji turistiniai srautai, tiek atvykstančių, tiek išvykstančių žmonių.

113

Miesto - kaimo

Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L. Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą būtent ir plėtoja miestuose.

114

Miesto - kaimo

Tokia sportuojančiųjų ir sporto organizacijų struktūra gerai iliustruoja Lietuvos sporto „jaunumą” bei tolimesnės raidos kryptis: aukštos kokybės paslaugų koncentracija miestuose, sporto talentų (trenerių bei sportininkų) „nutekėjimą” į miestus. Tačiau galimos ir kitos tendencijos, susijusios su svarbiausiasis urbanizacijos procesais: sporto paslaugų „išvežimu“ už miesto savaitgaliais bei atostogų metu, paslaugų diferenciacija atskiruose didžiųjų miestų kvartaluose ar priemiesčiuose

115

Vyrų - moterų

Feministiniai sąjūdžiai įtvirtino nuomonę, kad vyrų ir moterų kūno fiziologiniai skirtumai negali įtakoti veiklos pasirinkimo. Šiandien niekas nesistebi, kai moterys vairuoja automobilį, lėktuvą, dėvi kariūno uniformą, nors prieš 100-60 metų toks moterų elgesys buvo viešai smerkiamas. Sporto sfera čia ne išimtis. Moterys dalyvauja beveik visų sporto šakų varžybose. Jos imtyniauja, kelia svarmenys, boksuojasi, lenktyniauja automobiliais ar motociklais. Kiek šis procesas yra natūralus ir kiek jis yra dirbtinai skatinamas ir kaip jis gali būti skatinamas dirbtinai?

116

Vyrų - moterų

Visų pirma patys feministiniai sąjūdžiai būrėsi kaip opozicija vyriškam visuomenės valdymo modeliui. Narių pritraukimui šokiruojantys moterų dalyvavimas sporte buvo itin efektyvus. Antra vertus, sportuojančio asmens lyties nustatymas kaip jau buvo minėta ilgą laiką buvo ne biologinė, bet socialinė problema, tuo labiau, kad prasidėjusi medalių medžioklė skatino sporto organizacijų veiklą moterų sporto srityse. Suveikė elementari rinkos taisyklė, jei svarbiausiai medalių skaičius, jį iškovoti siekiama ten kur mažesnė konkurencija bei mažesnės sportininko parengimo sąnaudos.

117

Vyriškumo normos, normatyvus vyriškumas

• Moterys, kaip ir vyrai, gali būti vyriškumo kūrėjos ir atlikėjos.

• Vyriškumas esąs savaime suprantamas.

• Herojinio vyriškumo vaizdiniai yra buvę Europos ir lietuvių tautinio bei asmeniško atgimimų simboliu.

118

Vyriškumo samprata

• Vyriškumas masinėje kultūroje yra kaip kultūrinis produktas, tuo pačiu ir vaizdavimo procesas.

• Vyriškumo negalima atskirti nuo normatyvinės visuomenės su tipiškais ir priimtinais elgesio būdais funkcionavimo.

• Vyrai ir moterys išgyvena normatyvinį vyriškumą per normatyvinius išvaizdos, elgesio, laikysenos standartus, sutinkamus kasdienybėje ar cirkuliuojančius masinės komunikacijos priemonėse.

119

Vyriškumas ir moteriškumas

• Visuomenėje dominuojantys diskursai apie lytinius skirtumus priverčia mus priimti juos kaip natūralius.

• Pasak žymios lyties ir seksualumo tyrinėtojos J.Butler, lytis yra vaidinimas ir maskaradas, pabrėžiantis moteriško ar vyriško “aš” iliuziją.

• Vyro ar moters kūnas – įkūnytos istorijos vieta.

120

Jaunimo – vyresnio amžiaus Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių kultūražmonių kultūra

Sportas savo raidos pradžioje buvo tapatinamas su jaunų žmonių elgsenos būdų. Čia galima įžvelgti tokio požiūrio biologines ir sociokultūrines prielaidas. Sportinės treniruotės ir varžybos reikalauja maksimalių psichofiziologinių gebėjimų., todėl daugelyje sporto šakų maksimalūs rezultatai pasiekimai iki 40 metų, kai, tuo tarpu kitose žmonių veiklos formose (moksle, mene, švietime, politikoje) toks amžius toli gražu nėra riba.Sporto, kaip sociokultūrinio reiškinio domėjimosi pradžia sutampa daugeliu atveju paauglystės pradžia. Vaikas dažnai dar negali suvokti sporto šakos kaip visumos, su jos simbolika, elgesio vertybėmis, normomis, sukauptu paveldu. Jaunimo kultūra itin pasižymi subkultūrų gausa. Jaunimas tarsi revizionuoja vyresniųjų sukauptą ir propaguojamą kultūrinę patirtį, ieškodami naujų išraiškos būdų.

121

Jaunimo – vyresnio amžiaus Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių kultūražmonių kultūra

E. Ramanauskaitės atliekama jaunimo subkultūrų analizė rodo tokių subkultūrų gausą muzikinio gyvenimo srityje, tačiau ne mažiau gausu jaunimo subkultūrų, kurios save išreiškia įvairių varžybų metu. pastaruoju metu sparčiai plintantis ekstremalus sportas tą puikiai iliustruoja. Riedutininkai, riedlentininkai, snieglentininkai, įvairių auto-moto ekstremalių potyrių mėgėjai dažniausiai jauni žmonės. Jiems jau nebepakanka Lietuvoje egzistuojančiu beveik 100 sporto šakų, bei suaugusių sporto pedagogų teikiamų treniravimo paslaugų. Dažniausiai jie nepatenka į jokią sporto statistiką, dar nėra susikūrę jokių formalių sporto valdymo struktūrų

122

KULTŪROS IR VISUOMENĖS SĄSAJOS

P. Bourdieu, A. Giddensas Kalbant apie visuomenę ir kultūrą, galima skirti socialinę struktūrą (nuoroda į žmogaus padėtį visuomenėje, jo grupinę priklausomybę, socialinę klasę, profesiją, gyvenamąją vietą, konkrečias situacijas, kuriose žmogus egzistuoja) ir kultūrą (nuoroda į simbolines klasifikacijas, kategorijų schemas, reikšmių rinkinius, kurie egzistuoja daugelio žmonių galvose ir gali būti suprantamai perduodami kitiems)

123

KULTŪROS IR VISUOMENĖS SĄSAJOS

P. Bourdieu, A. Giddensas Tarp socialinės struktūros ir kultūros išsiplečia praktika, arba (dažnai vartojama daugiskaitos lytimi) praktikos, kurioje vyksta apsisprendimai, pasirinkimai, improvizacijos, susitarimai, konfliktai ir kurioje naudojamos kultūrinės reikšmės, simbolinės klasifikacijos, skirstant oponentus ir šalininkus, organizuojant savo galvosenos turinį, apsisprendžiant kaip kalbėti apie tai, kas vykdoma. (V. Kavolis)

124

KULTŪROS IR VISUOMENĖ APIBENDRINIMAS

Šiuolaikiniuose socialiniuose moksluose kultūra – vienas iš populiariausių tyrimo objektų.

Vėl grįžtama prie vertybių tyrimų, nuolatos tiriamas pasitikėjimas socialinėmis institucijomis, analizuojamos socialinių grupių veiklą grindžiančios normos, kultūros tiriamos tiek iš vidaus tiek lyginamos tarpusavyje, tarpnacionaliniai ir tautinių mažumų konfliktai skatina etnografinius tyrimus, kurių metu stengiamasi iš esmės suvokti žmonių elgseną.

125

1 paskaitos 3-ia dalis Kodėl reikia domėtis socializacija?

• Socializacija tampa vis madingesnis žodis, kuriuo apvelkama daug edukacinių, prevencinių procesų, kuriems skiriama įvairiausių fondų lėšos. Parengta Lietuvos vaikų ir jaunimo socializacijos programą, http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_jaunimo_soc_p.doc kurį turėtų apimti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimo prevencijos, sveikos gyvensenos ir kitas programas.

• Sporto, sveikatinimo, švietimo organizacijos kiekvienoje šioje programos dalyje galėtų susirasti labai palankią dirvą savo veiklai .

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_jaunimo_soc_p.doc

http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_jaunimo_soc_p.doc

126

Kodėl reikia domėtis socializacija?

• Socializacijos procesams išskirtinis vaidmuo tenka įgūdžių formavimui. Sportinė treniruotė, sveikatinimo, šokių mokytojų veikla iš esmės nukreipta į geresnių įgūdžių formavimą,.

• Socializacijos pagrindai dedami jaunystėje, o daugelio sporto organizacijų paslaugų vartotojai – vaikai ir jaunuoliai,;

• Vyresnių žmonių socializacija tampa vis aktualesne tema, nes būtina išlaikyti kiek galima ilgiau šio amžiaus žmonių socialinį ir fizinį aktyvumą

• Profesinė socializacija – viena iš įdomiausių suaugusių socializacijos sričių. Sužinoti kaip žmonės išmoksta svarbiausių vertybių, normų, būdingų tai ar kitai organizacijai – įdomu kiekvienam pedagogui, treneriui, sporto ir turizmo vadybininkui.

127

1 Paskaitos 3 dalies planas

1. Socializacijos apibrėžimai ir samprata;2. Socializacijos biologinis ir kultūrinis

pagrindai;3. Socializacijos agentai ir jų sąveika;4. Socialinio gyvenimo šaltiniai;5. Savivokos samprata;6. Aš ir visuomenė . Socialinių teorijų

apžvalga.

128

Socializacija vaikystėje•Pirminė ir antrinė socializacija•Socializacija vaikystėje ir šeima•Tėvai ir vaikų auklėjimas•Socializacija pasibaigus vaikystei•Paauglystė: nuo vaiko iki suaugusio

Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija planasplanas

129

Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija planasplanas

•Suaugusiojo socializacijaProfesinė socializacijaTėvystės socializacija•Vyresnio amžiaus žmonių socializacija•PersocializacijaPersocializacija•ResocializacijaResocializacija

130

Literatūra:1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai

tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni. P.67-98

2. Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis.

3. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės konstravimas.-Vinius: Pradai P.163-183

4. Smelser N. (1994) Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, (1988) ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, P. 94-130

5. Lina Astra Gyvenimo laikas (1993) / Filosofijos, Sociologijos ir teisės inst.- V.: Pradai. P 9-40.

131

V. PaskaitaV. Paskaita Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija

literatūraliteratūra

•Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, pp.67-98•Berger P. L., Luckman T. (1995) Socialinis tikrovės konstravimas V.: Pradai, pp.163-216•Berger P. L., (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, pp.95-125.•Luobikienė I. (2000) : Sociologija: bendrieji pagrindai ir tyrimų metodika. Kaunas:Technologija, pp. 68-70•Guščinskienė J. (2001) Sociologijos įvadas: Struktūrinės loginės schemos ir komentarai. Kaunas:Technologija, pp. 60-63• Cucėnas V.(2005) Žiniasklaida skatina agresiją ? http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

132

Literatūra:• Matulionis A. . Sociologija (2002) Vilnius HOMO

LIBER. P. 37-52;

• Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika, Vilnius, p.p. 38-58;

• Lietuvos socialinės panoramos kontūrai. Sudarytojas ir atsakingas redaktorius V.Šlapkauskas. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998. 205 p.

133

PaskaitaPaskaita Amžiaus tarpsnių socializacija Amžiaus tarpsnių socializacija

literatūraliteratūra

•Smelser N. Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, 1995 metai P 95-130•Karužaitė R. Socializacija kaip lyčių vaidmenų perteikimo procesas. http://www.sociumas.lt/Lit/nr15/lytys.asp•Račiūnaitė R. Moters socializacija Lietuvos kaime. Darbai ir dienos, 11(20), 169-200.•Socialinė gerontologija: ištakos ir perspektyvos (2002) Autorių kolektyvas. Kaunas.VDU•RENGIMO ŠEIMAI IR LYTIŠKUMO UGDYMO UNIVERSALIOJI PROGRAMA http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/rs_ugd_univers_prg.pdf

•VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJOS PROGRAMA http://www.smm.lt/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_jaunimo_soc_p.doc

134

SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATASAMPRATA

APIBRĖŽIMAI1. Sudėtingas, visą gyvenimą

besitęsiantis procesas, tampant socialinę būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais (Broom, Bonjean, Broom, 1988).

2. Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą ( Smelser, 1988).

3. Vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas ( P. Berger, 1963).

135


4. Pirma, socializacija yra modalus (kokybinis) žmogaus gyvenimo procesas, besivystantis tam tikroje politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje; antra, socializacija sąlygoja žmogaus sąmonės ir elgesio formų įvairovę (Lina Astra, 1993)

5. 1) Visuomenės kultūros perteikimas vaikams, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. 2) Lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social

136

1. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATASAMPRATA

6. learning to be part of society: the process involved when young children are becoming aware of society and learning how they are expected to behave

http://encarta.msn.com/dictionary_1861709581/socialization.html




137

SOCIALIZACIJOS SAMPRATASOCIALIZACIJOS SAMPRATA

• Socializacija kaip tarpgeneracinis ir tarpkultūrinis informacijos perdavimas ir perėmimas yra esminis kultūrinių sistemų ir civilizacijų raidos veiksnys.•Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas nuvykęs į JAV išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantys pagrindinių elgesio normų. •Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas

138


1. Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė "istorija".2. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio-mokytojo; mokinio-mokinio) ir jų grupių. Tų sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos vertybes.3. Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą, vaidmenį ir savimonę. (Šlapkauskas, 1997)

139

SOCIALIZACIJOS PAGRINDAI

• Biologinis pagrindasGenais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių

procesų raidą (ontogenezė) sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo); E.O. Wilson (Genes, Mind and Culture, 1981)

Dalį socialinio elgesio modelio mes gauname iš savo tėvų ir protėvių per genominę informaciją. Socialinę elgseną taip pat veikia tam tikras hormoniniai pokyčiai, susiję su paros, metų laiko ir amžiaus ciklais.

Pavyzdžiai: Daltonizmas, hemofilija, Dauno sindromas apriboja žmonių socialinę elgseną.

Klausimas diskusijai: „Ar vyrų siekimas poliginijos susijęs su instinktu kiek galima plačiau išplatinti savo giminę?” Homoseksualizmas įgimtas ar įgyjamas? ”

140

Kultūrinis pagrindas

•Kalba (simbolių vartojimo sistemos)Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti

kitas kultūras. •Vertybės - socialinės veiklos paskatos Vertybės - socialinės veiklos paskatos - formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus.

•Normos – lūkesčiai ir elgesio standartaiNormos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių

141

Kultūrinis pagrindas ir sportas

• Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras. Perimdamas vertybes - socialinės veiklos paskatas, individas išsiugdo bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus. Pvz. auginti raumenis (kačialintis) tam tikrame amžiaus tarpsnyje ar lankyti krepšinio treniruotes. Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių. Laikoma normalu, kad moksleiviai iki 14 metų dar žaidžia kvadratą, tačiau vėlyvojoje paauglystėje tai jau laikoma netinkama „vaikiška” veikla.

142

SOCIALIZACIJA VEIKIANČIOS SOCIALIZACIJA VEIKIANČIOS JĖGOS (Socializacijos agentai)JĖGOS (Socializacijos agentai)

Palaikančios Konfliktuojančios

Šeima

Švietimas

Žiniasklaida

Religinės

organizacijos

Artimiausia socialinė aplinka (reikšmingi kiti)

Profesinė aplinka

143

Socializacijos agentai

• Socializacija nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja žiniasklaida.

• Kalbant sportinės treniruotės terminais socializacijos agentų įtaką skiriasi ne vien apimtimi ir intensyvumu, bet taip pat savo moraliniu kryptingumu. Dalis socializacijos agentų palaiko viena kitos veiklą. Pvz. šeimoje pradėta individų turimos lyties socializaciją papildo analogiški procesai mokykloje, sporto klube, draugų rate. Tačiau tą pati lyties socializacija gali gauti iššūkių iš žiniasklaidos, deviantinių subkultūrų, patekus į armiją ar kalėjimą.

144

Socializacijos agentai

• Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y. siekia kryptingo socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje.Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto organizacijų veiklos tikslus – turėti atitinkamą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų. Sporto pedagogams turėtų būti aišku, kad sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių nubyrėjimą.

145

Socializacijos agentai ir sportas

• Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, frustracijomis, agresija. Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta. Pavyzdžiui vaikai ir jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės, gimtosios kultūros elgesio standartais. Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos mokyklas, laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.

• Sporte nesėkmingos socializacijos pavyzdžių apstu: vaikai dažnai keičia sporto šakas, jaunuoliai išvyksta sportuoti į kitas šalis, nesutikdami atstovauti savo klubui ar valstybei. Tai postmodernios visuomenės gyvenimo realijos, į kurias turi atsižvelgti visos sporto organizacijos.

146

4. SOCIALINIO GYVENIMO 4. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI

1.1.ĮgūdžiaiĮgūdžiai

2.2.KalbaKalba

3.3.Elgesio Elgesio taisyklėstaisyklės

4.4.SiekiaiSiekiai

5.5.Socialinės Socialinės padėtys ir padėtys ir socialiniai socialiniai vaidmenysvaidmenys

Socialinio gyvenimo Socialinio gyvenimo šaltiniai yra žmogaus šaltiniai yra žmogaus biosocialine prigimtimi, biosocialine prigimtimi, kultūrine patirtimi, kultūrine patirtimi, tradicijomis bei kultūrų tradicijomis bei kultūrų sąveika pagrįsti sąveika pagrįsti socialiniai resursai, socialiniai resursai, kuriais mes kuriais mes disponuojame tapdami disponuojame tapdami socialinėmis būtybėmis.socialinėmis būtybėmis.

Šiuos resursus mes Šiuos resursus mes jau randame atėję į šį jau randame atėję į šį pasaulį. Tuo pačiu per pasaulį. Tuo pačiu per visą savo gyvenimą mes visą savo gyvenimą mes juos kuriame, juos kuriame, papildome.papildome.

147

SOCIALINIO GYVENIMO SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI 4.1 4.1 ĮgūdžiaiĮgūdžiai

4.1.1. Įgūdžiai, susiję su 4.1.1. Įgūdžiai, susiję su fiziologijafiziologija

• Šalinimo funkcijų reguliavimoŠalinimo funkcijų reguliavimo• MaitinimosiMaitinimosi• Drabužių dėvėjimoDrabužių dėvėjimo• HigieniniaiHigieniniai

148

ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI

• Daugelis kultūrų skiria didelį dėmesį šalinimo įgūdžių kontrolei ir reguliavimui. Taip daroma dėl higieninių-sanitarinių ir estetinių sumetimų. Tėvams, pedagogams dažnai reikia spręsti su žmogaus šalinimo fiziologija susijusias problemas. Netinkamas jų sprendimas (pvz. intymumo tualetuose neužtikrinimas) sukelia vaikams ir paaugliams gilias psichologines ir socialines problemas.

• Šalinimo funkcijų reguliavimo įgūdžiai labai veikiami refleksyvios, gyvybiškai būtinos reguliacijos.

149


• Vaikai ir kūdikiai šlapinasi labai įvairiai. Kūdikiai dažniausiai pasišlapina tuoj pat, kai prisipildo šlapimo pūslė. Po 6-8 mėnesių tai pasikeičia, tačiau valingas šlapinimasis retai atsiranda anksčiau nei 15-18 mėnesį. Pirmieji požymiai, rodantys, kad vystosi valingas šlapinimasis, yra vaiko susidomėjimas ką tik prišlapintomis kelnėmis. Maždaug šiuo laiku vaikas gali pasakyti, kad jo kelnės šlapios, ar net kad jis nori šlapintis. Tačiau dažniausiai šioje stadijoje vaikas pasako, kad nori šlapintis prieš pat pasišlapindamas, nepalikdamas laiko tėvams imtis kokių nors veiksmų.

Kilda A. Vaikų enurezė //http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

150


• Pamažu laikas nuo pasakymo iki pasišlapinimo ilgėja, ir lieka laiko paruošti puodą. Iš pradžių tėvai daug laiko sugaišta nurengdami vaiką, tačiau vėliau pats vaikas susidomi “žaidimu” ir, tuo labiau, jei yra giriamas, pats maunasi kelnes. Tai laikas, kada dienos metu apsieinama be sauskelnių. Per kitus tris keturis mėnesius vaikas šlapinasi į lovą naktimis, tačiau šlapimo sulaikymo laikas pamažu ilgėja, ir apie 2/3 30 mėnesių amžių vaikų į lovą nebesišlapina.

Kilda A. Vaikų enurezė // http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

151

Kokios šlapinimosi į lovą priežastys?

• Dažniausiai pasitaikančios šlapinimosi į lovą priežastys yra šios:• Nesubrendusi šlapimo pūslė ir padidėjęs jos jautrumas• Genetiniai faktoriai (dažnai ši problema pasitaikydavo ir vaiko tėvams)• Sunku pabusti iš miego• Lėtesnis nei normalus centrinės nervų sistemos vystymasis – tai apsunkina

vaikui stabdyti šlapimo pūslės išsituštinimą miego metu• Hormoniniai faktoriai (antidiuretinio hormono stoka)• šlapimo takų infekcijos• Stuburo smegenų patologija• Uretros vožtuvų patologija berniukams ar šlapimtakių patologijos

berniukams ar mergaitėms http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&sk=ligos4

152

Šlapimo nelaikymas

• Enurezė yra medicininis terminas šlapinimuisi į lovą apibūdinti. šlapinimasis į lovą yra pakankamai dažna problema. Epidemiologinių tyrimų duomenimis 10% penkiamečių ir 5% dešimtmečių vaikų vis dar prišlapina lovą tris naktis per savaitę. ši problema dažniau pasitaiko berniukams nei mergaitėms. http://www.vaikosveikata.lt/index.php?id=ligos&sk=ligos4

153

MAITINIMOSI ĮGŪDŽIAI

•Vienas iš įdomiausių pokyčių gyvenime yra kokybiškai naujų maitinimosi įgūdžių susiformavimas pas žinduolius, kai atsisakoma žindymo reflekso ir pereinama prie kramtymo įgūdžio susiformavimo.•Nors kūdikiai jau11-16 savaitę dar būdami motinos įsčiose jau sugeba ryti, sugebėjimas žįsti pasireiškia keliomis savaitėmis vėliau, o koordinuotas ritmas, kurio reikia žįsti ir ryti, - dar vėliau. Gėrimas ir kramtymas yra labai pavojingi tiek kūdikio, tiek suaugusio žmogaus sveikatai ir gyvybei.

154

DRABUŽIŲ DĖVĖJIMO ĮGŪDŽIAI

•Drabužių dėvėjimo, higieniniai įgūdžiai daugeliu atveju galėtų būti įvardijami kaip įpročiai. Tačiau vaikystėje ankstesnis išmokimas savarankiškai apsirengti, apsiauti batus, užsidėti kepurę, susišukuoti, nusiprausti, išsivalyti dantis, garantuoja didesnę nepriklausomybę nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų bei socializacijos galimybę. Įgūdis (įprotis?) tinkamai, skoningai rengtis, vartoti kosmetiką tampa sudėtine šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybės dalis.•Šis įgūdis sutrinka gavus trauma, pavartojus alkoholio ir t.t.

155

Įgūdžiai, susiję su judėjimu Įgūdžiai, susiję su judėjimu (motoriniai įgūdžiai)(motoriniai įgūdžiai)

• VaikščiojimasVaikščiojimas• BėgimasBėgimas• PlaukimasPlaukimas• Važiavimas dviračiu, motociklu, Važiavimas dviračiu, motociklu,

automobiliuautomobiliu• Čiuožimas pačiūžomis, riedučiaisČiuožimas pačiūžomis, riedučiais• Sportiniai įgūdžiaiSportiniai įgūdžiai

156

MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI

•Motoriniai įgūdžiai sudaro daugelio sporto šakų esmę. Tačiau sportas išlaiko distanciją nuo cirko, kur kaip tik išskirtinė įgūdžių atlikimo kokybė ir sukuria reginį. Daugelis pasaulio gyventojų gali įspirti kamuolį į vartus, įmesti į krepšį, tačiau didelio sportinio meistriškumo sportininkai tai daro nuolat besikeičiančioje situacijose, aktyviai tam trukdant varžovams, bendradarbiaujant su savo komandos sportininkais, vykdant trenerio taktinius planus. Tinkamai suformuotas įgūdis taupo laiką, o kas dar svarbiau psichosocialinę energiją, kuri taip reikalingai kitiems veiklos aspektams sporte.

157


•Daugelyje sporto šakų įgūdžių išmokimas priartėja prie psichofizinių žmogaus galimybių ribos (arba tos ribos pratęsiamos biomedicininių preparatų pagalba). Tačiau jų susiformavimo pradžia ir metodika labai dažnai parodo žmogaus kaip biosocialinės būtybės unikalumą. Tą galima pasakyti ir apie žmogaus ėjimą, bėgimą kaip svarbiausius judėjimo įgūdžius sausumoje. Jie kaip ir šalinimo bei maitinimosi įgūdžiai neatsiranda ką tik gimus, bet išsiugdomi tik nuolatinėje sąveikoje su socialine aplinka. vaikinų moka gerai plaukti, šliuožti slidėmis, važinėtis riedlente, merginos čiuožti pačiūžomis..

158


•Reikšmingo kito žmogaus ištiestos rankos ar kvietimas palenktyniauti tampa svarbiausių akstinu pradėti vaikščioti ar bėgioti. Netgi nesėkmes, kartais pasibaigiančios didelėmis traumomis, nesumažina to vidinio užtaiso atsistoti, eiti, bėgti, pavyti. Panašiai susiformuoja važiavimo dviračiu, riedlente, riedučiais, čiuožimo pačiūžomis, slidėmis įgūdžiai. Kiekvienas iš šių įgūdžių didina jaunų žmonių socialinių kontaktų ir tolimesnės socializacijos galimybes.

159

Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo įgūdžiai

81,16%

97,10%

10,14%

24,64%

62,32%

58,3%

26,7%

3,3%

18,3%

97%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Plaukti

Važiuotidviračiu

Čiuožtipačiūžomis

Važinėtiriedlentę

Šliuožtislidemis

MerginosVaikinai

160


•Kita vertus, daugelis tėvų pageidautų, kad jų atžalos išsiugdytų gražius, taisyklingus motorinius įgūdžius. •Sporto mokymo įstaigos, čia gali susirasti pelningą paslaugų teikimo nišą, akcentuodamos savo veikloje ne sportinių rezultatų siekimą, o aukščiau paminėtų motorinių įgūdžių formavimą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie įgūdžių, susijusiu su įvairiausiomis transporto priemonėmis, ugdymą.

161


•Vaikai, jauni žmonės nori išmokti važiuoti dviračiu, motociklu, automobiliu, irkluoti, buriuoti, sklandyti, skraidyti. Paslaugų kompleksiškumu, jų įvairovę nepasižymi mūsų sporto mokymo įstaigos, sporto klubai. Šiuo atžvilgiu apsiribojimas viena sporto šaka ar sporto šakų grupe silpnina sporto galimybes konkurencinėje kovoje su kitomis laisvalaikio leidimo bei saviraiškos ugdymo institucijomis. Tą patį galima pasakyti ir apie suaugusiųjų sportą.

162

SOCIALINIO GYVENIMO SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI 1 1 ĮgūdžiaiĮgūdžiai

• Informacijos Informacijos vartojimo vartojimo įgūdžiaiįgūdžiai

• Skaitymas Skaitymas (socializacija, (socializacija, kitai socializacijai kitai socializacijai pasiekti)pasiekti)

• RašymasRašymas• SkaičiavimasSkaičiavimas• Žiniasklaidos Žiniasklaidos

priemonių priemonių vartojimasvartojimas

• Profesijos Profesijos įgūdžiaiįgūdžiai

• Profesiniai įgūdžiai Profesiniai įgūdžiai (profesijai (profesijai būdingos būdingos technologijos)technologijos)

• Komunikacijos Komunikacijos įgūdžiaiįgūdžiai

Kurie iš išvardintų įgūdžių yra svarbiausi Jūsų gyvenime?

163

Informacijos vartojimo įgūdžiai

•Šiuolaikinė visuomenė pateikia vis daugiau reikalavimų susijusių su informacijos vartojimo įgūdžiais. Pasiekę tam tikrą raidos etapą visi visuomenės nariai turi išmokti skaityti, skaičiuoti, rašyti. Pagal šių įgūdžių įsisavinimą žmogui visuomenėje suteikiamas tam tikras socialinis statusas. Paprastai šie įgūdžiai suformuojami pradinėje mokykloje padedant kvalifikuotiems pedagogams. Informacijos vartojimo įgūdžiai tobulinami visą gyvenimą, nes nei viena visuomeninio gyvenimo sfera negali be jų apsieiti. •Pastaruoju metu prie šių trijų informacijos gebėjimų banginių prisideda ir darbas su kompiuteriu. Teksto rinkimas, skaičiavimas elektroninių lentelių pagalba, informacijos paieška internete, elektroninės korespondencijos vedimas tampa sudėtine modernaus žmogaus gyvenimo dalimi tiek pat reikšmingu, kiek naudojimasis transporto ar ryšio sistemomis. Jauniems žmonėms toks interaktyvus pasaulis – natūralus pasaulis.

164

Profesiniai įgūdžiai

•Sporto pedagogai puikiai prisimena, kaip sunku buvo pravesti pirmą kūno kultūros pamoką ar sporto treniruotę. Sporto organizacijų vadovai tą patį galėtų pasakyti apie pirmus suorganizuotus renginius (susirinkimus, varžybas). Patyręs vadovas greičiau ir geriau pasiruošia susirinkimo pravedimui, kalbos sakymui, deryboms nei jaunas vadovas. Čia taip pat daug lemia ne tik žinios, bet ir įgūdžiai. Daugelis profesijų pateikia žmonėms pretenduojantiems užsiimti tą veiklą, įgūdžių atlikimo testus.

165


•. Toliau rinka koreguoja profesinio įgūdžio pateikimo kokybę. Daugiau klientų turi tas kirpėjas, kuris ne tik nesužaloja savo kliento, bet taip pat nukerpa greitai, lygiai, panaudodamas modernias kirpimo priemones. Panašiai paslaugų tiekėjus renkasi žmonės ir sporto rinkoje. Treneris, sugebantys kvalifikuotai parodyti pratimą, išaiškinti taktikos derinį, saugiai ir laiku nuvykti su auklėtiniais į varžybas kitame mieste demonstruoja būtinus profesinius įgūdžius, užtikrinančius auklėtinių saugumą

166


• Moderni profesijos samprata negali apsieti be komunikacinių įgūdžių. Jei parduotuvėse nebeliko paniurusių, klientus apšaukiančių pardavėjų, tai panašiai besielgiančių trenerių – į valias. Užtenka nueiti į bet kurios sporto šakos varžybas, kai išgirsi trenerį sakant ant sportininko – „trupas”, ištižėlis, „lavonas”, sportuojančios merginos įvardijamos gyvūnų vardais, dažnai viešai naudojant rusiškus keiksmažodžius. Dažnas treneris teisinasi sporto specifika, bet ar neatsitiks su tokiomis sporto šakomis kaip atsitiko su sovietiniu laiku pardavėjomis ar mokytojais.

167


•Jie gerai mokėjo dirbti savo darbą: skaičiuoti prekes, pinigus, mokyti abėcėlės ir matematikos, tačiau visai nemokėjo bendrauti su pirkėjais ir mokiniais. Juk iš tikro, kodėl aš turiu rinktis tokią paslaugą, kai paslaugos tiekėjas ant manęs šaukia, reikalauja, kad aš daryčiau to ko aš visai nenoriu, o dažnai ir negaliu, kai treneriui aš tampu tik pinigų ir socialinio statuso darymo mašina

168

2 šaltinis. Kalba2 šaltinis. Kalba

•Kalba - sudėtingas, socialinis simbolių kūrimo atpažinimo, ir

išsaugojimo procesas.

Pirmosios kalbos problemaPirmosios kalbos problema“Kalbėti pradedama prieš pirmąjį gimtadienį ir dauguma vaikų jau 3 metais šneka pakankamai gerai” (Eimas, 1985)“Žmonės yra genetiškai paruošti kalbėti (Chomsky, 1976)

169

2 šaltinis. Kalba2 šaltinis. Kalba

Antrosios ir kitų kalbų problemaAntrosios ir kitų kalbų problemaAntros kalbos išmokti įmanoma švietimo sistemos ir intensyvių kultūrinių mainų (spaudimo) dėka. Taip ją formuoja socialiniai siekiai, orientuojantys į tam tikrus socialinius statusus. Šiuolaikiniame sporte ypač svarbi federacijos pripažinta oficiali kalba (dažniausiai tai būna anglų kalba.)

170

3 šaltinis ELGESIO TAISYKLĖS3 šaltinis ELGESIO TAISYKLĖS

•Elgesio taisyklės - normos užkertančios kelią nekontroliuojamam,

“netinkamam” elgesiui.• Gali reguliuoti biologinius žmonių poreikius (maisto vartojimą, lytinį potraukį, kūno pridengimą drabužiais ir t.t.)

•Riboja socialinės grupės narių savivalę ir nustato valdžios hierarchija.

•Nustato komunikacijos hierarchiją•Nustato etiketo taisykles, patvirtinančias priklausomybę tam tikram socialiniam statusui

171

Elgesio taisyklės ir sportasElgesio taisyklės ir sportas

•Sporto pasaulyje elgesio taisyklės garantuoja ne tik varžybų vykdymą, bet taip pat ir treniruočių procesą, medicininę kontrolę ir daugelį kitų aspektų. Dėl savo aiškios reglamentacijos elgesio taisykles sporte gan lengvai išmokstamos, o sportinės veiklos savanoriškumas garantuoja jų laikymąsi. Nesilaikantis elgesio taisyklių individas paprasčiausiai nebelaikomas tos veiklos atstovu arba pats savęs tokiu nebelaiko.

172

4 šaltinis 4 šaltinis SiekiaiSiekiai

•Siekiai – idealūs, siektini elgesio modeliai, kuriuos formuoja įtakingiausios socialinės grupės.•Profesijos pasirinkimas •Šeimos kūrimas ir vaikų auginimas • Vartojimo stilius (pirkimas tam tikrose parduotuvėse)•Laisvalaikio leidimo būdai (poilsis prie jūros, kelionės)•Sporto šakų pasirinkimas•Muzikinio stiliaus pasirinkimas•Drabužių nešiojimo stiliaus pasirinkimas•Žiniasklaidos vartojimo stiliai

173

SiekiaiSiekiai

•Sportinė veikla įtakoja kiekvieną iš aukščiau išvardintų veiklos sričių. Sportuojantys , aktyvūs žmonės renkasi tokius pat partnerius šeimos kūrimui, jie savo vaikus ugdo fiziškai aktyviai, perka (nuomoja) sporto prekes ir inventorių, renkasi aktyvų laisvalaikio ir atostogų leidimo būdą, domisi sportu pateikiamu žiniasklaidoje. Susidaro vartojimo paslaugų ratas, į kurį patekęs individas pats pradeda aktyviai veikti potencialius kitus vartotojus. Tokio vartojimo rato užsukimas turėtų būti kiekvieno savivaldos administracinio vieneto (seniūnijos, savivaldybės, apskrities, ir visos šalies) sporto padalinių vadovų vienas iš veiklos prioritetų.

174

SiekiaiSiekiai

•Kaip jau buvo pasakyta, siekius formuoja įtakingiausios socialinės grupės. Kas gi jas sudaro. Be abejo visuomenės elitas, bei žiniasklaidos nuolat figūruojančios masinės kultūros „žvaigždės”. Prie jų priskirtinos ir sporto žvaigždės. Sėkmingas sportininkų pasirodymas tarptautinėje arenoje sukelia naujokų toje sporto bangą toje sporto šakoje. Sporto organizacijų vadovai turėtų domėtis vėjais, bangomis, ir aišku povandeninėmis srovėmis labai dinamiškoje įvaizdžio ir siekių formavimo jūroje. Šiuolaikiniam jaunam žmogui labai svarbu žinoti ką veikia jų žiniasklaidoje nuolat pasirodantys žmonės..

175

5 šaltinis SOCIALINĖS 5 šaltinis SOCIALINĖS PADĖTYS (STATUSAI) IR PADĖTYS (STATUSAI) IR

VAIDMENYSVAIDMENYS•Socialiniai vaidmenys ir padėtys

(statusai) – būvimo visuomenėje įgimti ar įgyti būdai bei konkrečios tą statusą

atitinkančios elgesio išraiškos (vaidmens atlikimas)

•Nerašyti, moralės normų sąlygojami vaidmenys (šeima, draugystė, meilė)•Užrašyti, sankcijomis prižiūrimi vaidmenys (profesines taisykles, darbų sauga, kelių eismo taisyklės)

176

5 dalis VISUOMENINIS “Aš“(Savęs kūrimas)

SUSITAPATINIMASsu svarbiausiais

socialiniais vaidmenimis

SAVĘSvertinimas

•sugebėjimų pojūtis•vertės pojūtis

•SAVIVOKA - suvokimas savęs objektu, kurį stebi kažkas kitas

•SELF - TOKS PATS, PATS, IDENTIŠKAS

SAVIVOKA

177

SOCIALIZACIJA DINAMIKA

Mėgdžiojimas Modeliavimas Internalizacija

Socialinis mokymas

Socialinis mokymas - vienas pagrindinių socializacijos

mechanizmų, kurių metu individas stebi kitų elgesį kartodamas tą elgesį, už kurį atsidėkojama ir

vengdamas to elgesio už kurį baudžiama

Tikslus elgesio pakartojimas

Elgesio interpretavimasatsižvelgiant į

kitų norus

Normos ir vertybės, kuriomis

grindžiamas elgesys

suvokiamas kaip tikrojo “aš“ dalis

178

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

Svarbiausieji uždaviniai• Kalbos įgūdžių susiformavimas;• Judėjimo įgūdžių susiformavimas;• Informacijos vartojimo įgūdžių

susiformavimas• Pradinis asmenybės psichologinių

charakteristikų formavimosi etapas;• Pagrindinių vertybių internalizacija

(suvokimas ir priėmimas);• Svarbiausių normų ir elgesio taisyklių

išmokimas.

179

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE

Šeima• Branduolinė (nuklearinė) šeima - tėvai ir

su jais gyvenantys vaikai. Postmodernioje visuomenėje tokia šeima tampa veikiau išimtis nei taisyklė. Vis tik niekas negali paneigti išskirtinio tėvų vaidmens vaikų socializacijai. Tėvai bendrauja su vaikais atsižvelgdami į jų pačių socialinius ir psichologinius poreikius, priklausomai nuo jų socialinio statuso, vaikų auginimo motyvacijos bei nuostatų dėl jų ateities.

180

Socializacijos šeimoje problemos

• Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos Tėvų (motinos ir tėvo) socializacijos įtakos disproporcijos.įtakos disproporcijos. (Idealus atvejis - kiekviena mergaitė ugdoma kaip būsimos mergaitės mama, o berniukas ugdomas kaip būsimo berniuko tėvas);

• Tėvų socialinė padėtis.Tėvų socialinė padėtis. Aukštesnių sluoksnių tėvai suteikia geresnes socializacijos galimybes savo vaikams bei gali suteikti profesinės socializacijos pagrindus (pvz. trenerio vaikai gali gauti socializacinius pagrindus būsimai profesijai) ;

181

Socializacijos šeimoje problemos

• Tėvų požiūris į vaikus.Tėvų požiūris į vaikus. Laukiamas - nelaukiamas, sveikas-neįgalus, gabus- nemokša, sąjungininkas kovoje su kitais šeimos nariais, investicija kaip į savo turtą (sportas, muzika, pramogų verslas), šeimos įvaizdžio dalis, vaikai kaip media dalis (beždžioniukų diskotekos, mažų gražuolių konkursai, madų demonstravimas ir t.t.)

• Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų Artimųjų (savų) ir „svetimų) paslaugų teikėjų įtaka.teikėjų įtaka. Močiutės ir senelio fenomenai Lietuvos kultūroje, broliai ir seserys, vieta šeimoje pagal amžių, pusbroliai ir pusseserės, dėdės ir tetos, krikšto tėvai auklės, medicinos darbuotojai, gyvūnai šeimoje.

182

Klausimai pamąstymui vaikinams

• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo tėvų, senelių, (vyrų), dėdžių?

• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė technika (dviračiai, mopedai, automobiliai)?

• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie (gyvūnai) jus išmokė?

183

Klausimai pamąstymui merginoms

• Kokius darbus jūs išmokote dirbti iš savo mamų, senelių, (moterų), tetų?

• Kokią vietą Jūsų socializacijoje užėmė namų ruošos darbai

• Kokius gyvūnus auginote, kai buvote 11-13 metų? Ko jie (gyvūnai) jus išmokė?

184

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEDu socializacijos modeliai

(SLOPINANT IR DALYVAUJANT)

Broom, Bonjean, Broom (1992) SLOPINANTSLOPINANT

• Socializacijos modelio centre - suaugęs • Bausmės už blogą elgesį • Materialiniai apdovanojimai ir bausmės• Vaiko paklusnumas• Bendravimas be žodžių• Komandinis bendravimas• Vaikas prisitaiko prie suaugusio norų

185

Du socializacijos modeliai

Broom, Bonjean, Broom (1992) DALYVAUJANTDALYVAUJANT

• Socializacijos modelio centre - vaikas • Atsidėkojimas už gerą elgesį• Simboliniai apdovanojimai ir bausmės• Vaiko savarankiškumas• Žodinis bendravimas• Bendravimas kaip sąveika• Suaugęs prisitaiko prie vaiko norų

186

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė

socializacija Berger P. L., Luckman T. (1995) Pirminė socializacijaPirminė socializacija

• Tai pirmieji socializacijos etapai vaikystėje, kurių metu tampama visuomenės nariu;

• Jos metu suformuojama pamatinė visos antrinės socializacijos struktūra turi būti (turėtų būti) panaši į pirminę socializacija;

• Socializacines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti”, kurie dažniausiai yra vaikui yra primesti. (tėvų nepasirinksi);

• Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji vyksta didelėje emocinėje įtampoje;

• Įsisavinami apibendrinto vaidmens reikalavimai.

187

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė socializacija

Berger P. L., Luckman T. (1995)

Antrinė socializacijaAntrinė socializacija• Tolesnis socializacijos procesas,

padedantis jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis;

• Tai konkrečių institucionalizuotų vaidmenų išmokimas (profesijos, tautybės, sporto šakos, religinės bendruomenės nario ir t.t.)

188


Berger P. L., Luckman T. (1995) Antrinė socializacijaAntrinė socializacija

• Visuomenė yra parengusi antrinės socializacijos (mokymosi) pakopas, kurių metu niveliuojami pirminės socializacijos skirtumai ir atsijojami individai, kurie nepajėgus (nenori) perimti atitinkamos institucijos vaidmenis;

• Daug mažesnė emocijų reikšmė. Būtina mylėti savo motiną, bet ne mokytoją, kuris tampa formaliu žinių perteikėju;

• Krizė antrinės socializacijos pradžioje - tėvų sukurtas ir pateiktas pasaulis - ne vienintelis ir (dažnai) ne pats geriausias.

189

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJEPirminė ir antrinė

socializacija Berger P. L., Luckman T. (1995) Pirminė socializacijaPirminė socializacija

• Tai pirmieji socializacijos etapai vaikystėje, kurių metu tampama visuomenės nariu;

• Jos metu suformuojama pamatinė visos antrinės socializacijos struktūra turi būti (turėtų būti) panaši į pirminę socializacija;

• Socializacines nuostatas formuoja „reikšmingi kiti”, kurie dažniausiai yra vaikui yra primesti. (tėvų nepasirinksi);

• Pirminė socializacija yra daugiau nei kognityvinis mokymas, ji vyksta didelėje emocinėje įtampoje;

• Įsisavinami apibendrinto vaidmens reikalavimai.

190


Berger P. L., Luckman T. (1995)

Antrinė socializacijaAntrinė socializacija• Tolesnis socializacijos procesas,

padedantis jau socializuotam individui įsitraukti į naujas objektyvaus jo visuomenės pasaulio sritis;

• Tai konkrečių institucionalizuotų vaidmenų išmokimas (profesijos, tautybės, sporto šakos, religinės bendruomenės nario ir t.t.)

191

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJELyties socializacijos teorijosSocialinio išmokimo perspektyvaSocialinio išmokimo perspektyva

Vaikai mokosi vaidmenų per paskatinimą ir baudimą – tai yra, už tinkamą savo lyčiai elgesį vaikas yra paskatinamas, o už netinkamą, kitai lyčiai būdingą – baudžiamas. Berniukas bus skatinamas, jei imituos tėvo elgesį, ir baudžiamas, jei seks motinos elgesio pavyzdžiu, o mergaitė bus skatinama ir baudžiama atvirkščiai. Taigi vaikas mokosi tinkamo elgesio, atitinkančio jo lytį, stebėdamas kitus žmones

192

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Lyties socializacijos teorijos

Kognityvinė/ savisocializacijos Kognityvinė/ savisocializacijos perspektyvaperspektyva

Vaikai įsisąmonina savo lytį, kaip nekintamą veiksnį. Iki trejų metų vaikai jau suvokia save ir kitus kaip mergaites ar berniukus. Manoma, kad, kai vaikas suvokia savo lyties pastovumą, jis pradeda stengtis visą gyvenimą būti tinkamas savo lyties grupės narys, atitinkamai elgtis, įgyti savo lyties bruožų. Trumpai tariant, mokymasis būti vyru ar moterimi reiškia taisyklių, apibrėžiančių lyčių vaidmenis, supratimo ir interpretavimo procesą.

193


Identifikacijos/modeliavimo kryptisIdentifikacijos/modeliavimo kryptis Numato modeliavimą ir tapatinimąsi.

Modeliavimas reiškia, kad vaikas stebi kitų, tai yra tėvų, elgesį ir jį imituoja. Tapatinimasis reiškia, kad vaikas, skatinamas meilės ir baimės, susitapatina su savo lyties tėvu: mergaitė tapatina save su motina, berniukas – su tėvu. Z. Froidas savo teorijoje smulkiai išdėstė, kaip vyksta toks susitapatinimas: berniukai patiria „Edipo“, o mergaitės – „Elektros“ kompleksą. Sėkmingai įveikus šiuos kompleksus, išmokstamas tinkamos lyties vaidmuo ir įgyjamos tinkamos savybės.

194


ApibendrinimasApibendrinimas

Taigi „socialinės“ lyties įgijimo procese vyksta sudėtinga sąveika tarp biologinių prielaidų ir socializacijos. Socializacijos proceso metu individai, perimdami ir suvokdami visuomenės lūkesčius, išmoksta savo lyčiai būdingo elgesio. Taip socializacija užtikrina tradicinių lyčių vaidmenų reprodukciją.

Kaip jums sekėsi išmokti savo lyties elgesio modelių? Kokias krizes turėjote įveikti?

195

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Ikimokyklinės įstaigos

Funkcijos: •Vaikų priežiūra (sauga). Tėvai ir

artimieji dirba - vaikas nepajėgus vienas išgyventi visuomenėje. Ta rodo nelaimingi atsitikimai: gaisrai, avarijos, vanduo, iškritimas per langus, elektros traumos ir kt. Ikimokyklinių įstaigų pedagogai - saugotojai nuo netinkamo elgesio ir tik po to ugdytojai.

196

Ikimokyklinės įstaigos

• Vaikų mokymas Nėra universalių programų „Ikimokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui tenkinti prigimtinius, kultūrinius, socialinius, pažintinius poreikius. Ikimokyklinis ugdymas vyksta šeimoje arba, tėvams (globėjams) pageidavus ar atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms rekomendavus, - pagal ikimokyklinio ugdymo programą.” „Priešmokyklinio ugdymo paskirtis - padėti vaikui pasiruošti sėkmingai mokymosi pagal pradinio ugdymo programą pradžiai. Jis vyksta šeimoje arba pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Priešmokyklinis ugdymas yra visuotinis ir teikiamas 5 - 6 metų amžiaus vaikams. Jis gali būti privalomas atskiriems vaikams, taip nusprendus atsakingoms už vaiko teisių apsaugą institucijoms.” Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas

• Vaikų lavinimas Ypač akcentuojamas tose veiklos srityse, kur reikalinga ankstyva specializacija: baletas, dailusis čiuožimas, sportiniai šokiai, grojimas muzikos instrumentais.

197

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Ikimokyklinės įstaigos

Problemos:

• Adaptacija Vaikams tai pirma biurokratinė organizacija su darbotvarke, valdžios hierarchija, elgesio taisyklėmis. Šioje organizacijoje susipažįstama su kitos lyties to paties amžiaus individais, „svetimais” suaugusiais.

Kaip Jums sekėsi ikimokyklinėse įstaigose, kokių socialinio gyvenimo paslapčių išmokote šioje įstaigoje?

198

SOCIALIZACIJA VAIKYSTĖJE Socializacijos agentai

Pradinė mokyklaFunkcijos

• Pagrindinių informacijos įgūdžių formavimas

• Naujo lygio komunikacinių įgūdžių formavimas (elgesio taisyklės)

• Mokinių priežiūra ir sauga

Problemos• Adaptacija• Netolygus mokinių

vystymasis• Pedagogo poveikio totalumas

„Pradinio ugdymo paskirtis - suteikti asmeniui dorinės, kultūrinės, socialinės brandos pradmenis, elementarų raštingumą, padėti jam pasiruošti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.”

Lietuvos švietimo įstatymo projektas 6 ir 7 punktas.

199


Mass media - ŽiniasklaidaFunkcijos

• Pasaulio mitologizacijaPasaulio mitologizacija. Tėvų aktyviai kuriamo mito dainų ir pasakų pakaitalas. Globalizuotas mitas neskatina vaiko vaizduotės aktyvumo ir etninio susitapatinimo.

• Žaidimo pakaitalasŽaidimo pakaitalas. Kompiuteriniai žaidimai keičia tradicinius judriuosius ir socialinių vaidmenų žaidimus.

• Informacija apie pasaulįInformacija apie pasaulį. Pateikia daugiau nei gali apsamanojęs pedagogas ar žemesnį išsilavinimą turintys tėvai. (Pvz. National Geography laidos)

• Tėvų pakaitalas.Tėvų pakaitalas. Įjungtas televizorius ar kompiuteris geriausia auklė - vaikas būna namuose)

200


Mass media - ŽiniasklaidaProblemos

• ApimtisApimtis (pagal laiką - antroje vietoje po miego). Vaikų pasyvumas (Vaikai nejuda, formuojasi specifinės ligos - beveik 50 proc. 10-12 klasių Lietuvos moksleivių turi regėjimo problemų, antroje vietoje - stuburo iškrypimai)

• TotalumasTotalumas (Visi žiūri tas pačias laidas, žaidžia tuos pačius žaidimus)

• Konfliktai šeimojeKonfliktai šeimoje (Ką žiūrėti? Ko negalima daryti? (žiūrėti tam tikrų laidų, bendrauti internete ir t.t.) Šeimos galva, asmuo turintis savo rankose televizoriaus distancinio valdymo pultelį)

201

Žiniasklaidos poveikis

• Robertas Sylwesteris atliko laiko ir jėgos pasiskirstymo brendimo laikotarpiu tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad žmogus nuo vienerių iki aštuoniolikos metų pragyvena apie 150 000 valandų. 50 000 valandų žmogus praleidžia miegodamas – jas pramiega, jei miegama 8 val. per parą ir sapnuojama apie 2 valandas. Miegas ir sapnai yra tiesiogiai susiję su augimu ir ilgalaikės atminties palaikymu, kuri kasdieną pilnėja. Miegas apvalo ilgalaikę atmintį nuo neesminių dalykų.

• Žmogus aktyviai praleidžia apie 65 000 iš 100 000 valandų, įskaitant pavienius veiksmus ir bendravimą su šeima bei draugais. Ši veikla turi daugiausiai reikšmės augant ir palaikant svarbią asmeninę atmintį

202

Žiniasklaidos poveikis

• Apie 35 000 valandų žmogus praleidžia formaliai ir simbolinei veiklai – apie 12 000 valandų mokymo įstaigose ir dvigubai daugiau laiko įvairioms žiniasklaidos formoms (pavyzdžiui, televizijai, kompiuteriams, videofilmams, muzikai, sportui ir t.t.). Taigi matome, kad žiniasklaida ir mokymo įstaigos užima svarbiausią vietą formuojant ir palaikant kultūrinę atmintį. Apžvelgę 1–18 metų žmogaus gyvenimą galime teigti, kad vidutiniškai jaunas žmogus miega 8 valandas per parą, 10 valandų praleidžia aktyviai bendraudamas su šeima ir draugais bei užsiimdamas savo pasirinkta veikla. 5 valandas skiria įvairioms žiniasklaidos rūšims – ir tik 2 valandas mokymo įstaigoje. Visuomenė turėtų rimtai susirūpinti dėl šių dviejų valandų!

Cucėnas. V. (2005) http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

Kokias vaikiškas laidas, filmukus mėgdavote žiūrėti, kai jums buvo 7-10 metų?

http://online.5ci.lt/Article.asp?Lang=L&ArticleID=3865

203

Socializacija paauglystėjeSocializacija paauglystėje

ProcesaiProcesai• Brandos pokyčiai.Brandos pokyčiai. Pirminių ir antrinių

lytinių požymių išryškėjimas;

• Vaikystės desocializacija Vaikystės desocializacija Reikia išmokti nebebūti vaiku;

• Lytinis tapatumas.Lytinis tapatumas. Susitapatinimas su vaidmenimis - keliamais atitinkamai lyčiai;

• Socialinė tapatumas.Socialinė tapatumas. Susitapatinimas su pagrindinėmis ir šalutinėmis grupėmis. Idealių bendruomenių (gyvenamosios vietos, tautybės) pripažinimas;

204


ProcesaiProcesai• Grupės poreikis arba jos atmetimas;Grupės poreikis arba jos atmetimas;• Pasaulio demitologizavimasPasaulio demitologizavimas. Socialinis

paauglystės požymis - vaikystės mitų aktyvus neigimas;

• Nepasitenkinimas savo kūnu. Aktyvus jo keitimas (kačialinimasis, dietos, kūno žalojimas, savižudybės (imitacija arba įvykdymas)

• “Figūros” paieška. Naujo socialinio subjekto, kuris padeda iš naujo mitologizuoti (sutvarkyti) pasaulį. Ypač reikšmingas trenerio vaidmuo.

205

Kūnas paauglystėje

„Kūnas mūsų tapatybės vieta. Kūno gestai, kalba ir laikysena, veido išraiškos padeda ne tik komunikuoti su kitais bet ir išreiškia mūsų vietą socialinėje ir kultūrinėje erdvėje. Kūnas kaip ir mūsų socialinės tapatybės nėra atsparus kultūros, kurioje gyvename, galiai ir jos transformuojančioms jėgoms. Patvirtiname save kurdami ir perkurdami savo kūnus sveikatos, sporto, rūbų, aistrų ir malonumų registrais.” (A. Tereškinas,2001).

206


„Kūnas yra mūsų intymumas. Psichinė oda. Jis yra išmestas į pasaulį, pirmiausia juo mes patiriame. Jis yra riba, membrana, kuri išorinį potyrį paverčia vidiniu. Intymumas yra pavojingiausias mūsų potyris, nes taip mažai mes turime kontrolės. Kai kontrolės mažiausia, mes esame atviriausi: ir gerąja ir blogąja prasme, kad mus būtų galima įžeisti, atmesti, kartu ir tam, kad taptumėm ko nors dalimi.” „Kūnas yra svaigimo priemonė, kuri aptemdo racionalią tvarką” (Finn Skarderud. 2002).

207


•“Minkštumas – atgyvenęs idealas. Dabar kūnas turi būti tvirtas. Iš dalies tai susiję su sveikata (treniruotis sveika), iš dalies su grožiu. „Seksualūs kūnai – treniruoti kūnai!“ Hardbody yra stiprus. Tai stiprybė, kuri labiau naudojama psichiškai, o ne fiziškai. Tūkstančiams pums sveikatingumo studijos ir steps aerobikos užsiėmimai suteikė pasitikėjimą savimi. Dauguma iš ten išeina iškeltomis galvomis ir stipresniu pakaušiu. Žmogus tvirčiau stovi, o nugara gali pakelti tam tikrą atsakomybę. Tačiau už visko slypi kontrolės silpnumas – savigarba priklauso nuo raumens. Tačiau dar yra šis tas, kiečiau už tvirtus raumenis. Jei raumenys nėra stipriai įtempti, jie gana minkšti. Smegenys minkštos, galėtum jas pjauti panašiai kaip sūrį. Širdis minkšta. Tačiau

griaučiai tvirti. Juos junti, gali paliesti. Gali išgyventi tvirtą jausmą”. (Finn Skarderud. 2002).

208


•Anksčiau kūnas buvo dalia – tai, kas duota. Išpuikę norime tai peržengti ir padaryti kūną metaforišką. Kuriame kūnus pagal savo vaizdinį, taigi tuo būdu kuriame ir patys save. Apgalvotai ribojame savo kūno laisvę. Kita vertus, gyventi patogiai nebūtinai reiškia gyventi gerai. Nepatogus gyvenimas gali daug labiau

tenkinti nei patogus buvimas.(Finn Skarderud. 2002).

209


Problemos• Komunikaciniai konfliktai ašyse:

šeima-----mokykla---draugai;

• Brandos netolygumas;• Grupinis agresyvumas;• Tėvų ir kitų suaugusių neigimas

arba bėgimas nuo jų;• Vieno iš interesų ypatingas

sureikšminimas.

210

Paaugliai Šiaurės AmerikojePaaugliai Šiaurės Amerikoje

Patricia Hersh knygoje "Išsiskirsčiusių kas sau gentis" aprašė turtingos šiaurinės Virdžinijos "-iolikmečius". Iš aštuonių apklaustųjų kiekvienas ilgainiui nė neprašytas imdavo teigti norįs, kad suaugusieji, ypaš tėvai, "daugiau dalyvautų jų gyvenime". Nors 85 % Amerikos "-iolikmečių" įsitikinę, kad jie labai svarbūs mamai, 58 % tą patį sako ir apie tėvą. 35 % pripažino, jog juos šeimos nariai "visai pakenčiamai" supranta. Dažniausiai jauni žmonės skundžiasi, kad yra apleisti ir vieniši. Čikagos universiteto sociologės Barbaros Schneider teigimu, "-iolikmečiai" vidutiniškai 3,5 val. kasdien būna visai vieni.

211

Paaugliai Šiaurės AmerikojePaaugliai Šiaurės Amerikoje

Pusė šiandieninių Amerikos paauglių išgyveno tėvų skyrybas, 63 % gyvena šeimose, kur dirba abu tėvai. 1978 m. Amerikoje dirbo beveik 60 % vienišų motinų, 1998 m. - 70 %; šeimų, kur abu tėvai dirba, skaičius išaugo nuo 50 % iki 60 %. Daugelis "-iolikmečių" grįžę iš mokyklos turi prižiūrėti jaunesnius brolius ir seseris. Daugelis jaunuolių skundžiasi, kad jie jaučiasi užspeisti į kampą, - tiek šiandien jų gyvenime įtampos, spaudimo, atsakomybės. Kokio nors padavėjo ar picų išvežiotojo darbo valandas keičia pamokų ruošimos valandos vakare; kartais jie jaučiasi tokie išsekę, kad per pirmąsias pamokas beveik miega.

212

SUAUGUSIŲJŲ SOCIALIZACIJA

VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI

• Suaugusių socializacijos pokyčiai labai ryškiai matomi išoriškai, o vaikų socializacija visų pirma koreguoja bazines vertybes;

• Suaugusieji gali patys įvertinti normas, vaikai tik jas įsisavina (išmoksta);

213


VAIKŲ IR SUAUGUSIŲ SOCIALIZACIJOS SKIRTUMAI

• Suaugusieji turi teisę ir galimybę skirti kultūrinių normų, vertybių, socialinių vaidmenų atspalvius, vaikai mato tik suaugusių nuspalvintą pasaulį;

• Suaugusių socializacija nukreipta į tam tikrų profesinių ar komunikacinių įgūdžių formavimą, vaikų - į motyvacijos ugdymą .

214


Tėvystės socializacijaProblemos:

• Deja, išmokstama svarbiausių tėvystės socializacijos aspektų tik tada, kai tampama tėvais;

• Šeimos mažėja - vis mažiau žmonių turi tiesioginį patyrimą kaip auginti vaikus;

• Labai daug prieštaringų patarimų kaip auginti vaikus;

• Labai didelė draugų ir bendraamžių, turinčių tokio pat amžiaus vaikų, įtaka;

• Vaikai patys daro didžiulę įtaką tėvams, jų tolimesnei socializacijai.

215


Profesinė socializacijaProfesinė socializacija - tai daugiau nei profesinis

mokymasis, darbiniai įgūdžiai ir technologinė kvalifikacija - žmogus turi išmokti natūraliai jaustis savo profesijos atstovu,

pripažinti profesijai svarbias vertybes, jas propaguoti,

laikytis svarbiausių tai profesijai normų.

216


Trys profesijos pasirinkimo fazės (Simpson, 1967)

• Keičiami bendrieji tikslai, nulemiantys profesinį pasirinkimą;

• Orientacija į gerai dirbantį kolegą kaip į būsimą profesinio vaidmens modelį;

• Profesinių vertybių perėmimas ir susitapatinimas su profesiniu vaidmeniu.

Kokiame profesinės socializacijos etape jūs dabar esate?

Ar jau sutikote gerai dirbantį sporto pedagogą?

217

Pagyvenusių žmonių socializacija

Procesai• Fizinių galių susilpnėjimas• Lytinio gyvenimo pokyčiai• Dalies socialinių padėčių

netekimas ir vaidmenų pokyčiai

• Ligos• Atsiskyrimas nuo kitų šeimos

narių (našlystė, senelių globos namai)

218

Pagyvenusių žmonių socializacija

Problemos• Komunikaciniai konfliktai

ašyse:vaikai - anūkai

• Dabartinės kultūrinės situacijos kritika

• Bėgimas nuo problemų sprendimo arba hiper aktyvus jų sprendimas

• Bendravimo ir savo patirties perdavimo poreikis

Su kokiomis pagyvenusių žmonių socializacijos problemomis jums tenka susidurti?

219

PersocializacijaPersocializacija• Socializacija - Kultūros

perdavimas ir unikalios asmenybės savikūra;

• Kuo labiau visuomenė primeta savo normas ir vertybes, tuo mažiau vietos lieka skirtingų individualybių pasireiškimui;

• Kai vyrauja toks procesas, kurio metu užgožiama asmenybės savivokos procesas - susiduriame su persocializacija (perdaug socializacijos).

220

ResocializacijaResocializacija•Socializacija gali būti evoliucinė ir šuoliška (revoliucinė)

•Resocializacijos metu žmogus atsisako vieno gyvenimo būdo vardan kito (emigracija, atsivertimas)

221

ResocializacijaResocializacija•Akultūracija - kitos

(dažniausiai -pagrindinės)

kultūros perėmimas•Resocializacija

sėkmingiausiai vyksta totalinėje institucijoje ( armijoje, kalėjime, internate, vienuolyne)

222

Apibendrinimas

• Socializacijos procesai apima visą žmogaus gyvenimą nuo gyvybės pradėjimo iki pat paskutinio atodūsio;

• Socializacija remiasi mūsų kaip žmonių biologiniais ir kultūriniais raidos dėsningumais;

• Įvairios socialinės organizacijos (socializacijos agentai) varžosi dėl socializacijos apimties ir intensyvumo;

223

Apibendrinimas

• Socializacijos metu mes semiamės biosocialinės informacijos iš tokių socializacijos šaltinių : įgūdžių, kalbos, elgesio taisyklių, siekių ir jau egzistuojančių socialinių padėčių ir vaidmenų;

• Socializacija yra sudaryta iš dviejų svarbiausių procesų – kultūros “išmokimo” ir savivokos proceso;

• Savivoka sudaro susitapatinimai ir savęs vertinimas sugebėjimų ir vertės pojūčiu.

224

Apibendrinimas

Socializacija – procesas, kurio metu mes, socialinės būtybės. Mokomės gyventi (išgyventi) visuomenėje. Tai vyksta tam tikrais etapais. Mus lydi nuolatinė socializacija ir desocializacija.

Visuomenė socialinės kontrolės priemonėmis sankcionuoja (baudžia ir skatina) perėjimą iš vieno mokymosi etapo į kitą.

1 sociologijos paskaita NS TSV 2 2010 01 26

Documents

Transcript of 1 sociologijos paskaita NS TSV 2 2010 01 26