1

SOCIALINĖS INSTITUCIJOS 13 tema. Šeima. KKU-4 2012 10 23

antradienispaskaita vyksta 412 auditorijoje

SAULIUS KAVALIAUSKASLSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

Paskaitos yra interneto svetainėje

http://www.lkka.lt/irhttp://www.sportofeja.com/ arba

s.kavaliauskas@lkka.lt

2

Paskaitos tikslai

1. Aptarti institucijos sąvoką sociologijoje.

2. Išanalizuoti šeimos sampratą ir socialines funkcijas.

3. Palyginti tradicines ir modernias šeimos formas.

4. Išanalizuoti religijos sampratą ir socialines funkcijas.

5. Palyginti tradicines ir modernias religijos formas.

3

Institucijos (institutai)

Institucio (lot. tvarka, nustatymas)

Institutucija vadinama socialinių padėčių ir vaidmenų visuma, kurios paskirtis tenkinti tam tikras visuomenines funkcijas (N. Smelser, 1988)

Instituciją apibūdina:

•nusistovėjęs normų ir vertybių modelis;

•visuomenės organizavimas ir socialinių funkcijų atlikimas.

(Broom, Broom and Bonjean, 1988)

4

Institucijos (institutai)

J. Lenski ir G. Lenski (1970) išvardijo tokius elementus, būtinus visuomenės egzistavimui,

•Tarp visuomenės narių vykstanti komunikacija:

•Prekių ir paslaugų gamyba;

•Prekių ir paslaugų paskirstymas:

•Visuomenės narių apsauga nelaimių ir katastrofų metu

•Natūralus prieaugis (natūralus gyventojų judėjimas)

•Socialinės kontrolės minimumas.

Visiems institutams egzistuoti būtini resursai - esminės sąlygos (pvz. šeimai darbo užmokestis, meilė ir elementarus sutarimas tarp tėvų) - kuriuos ir naudoja institucijos nariai sąveikų metu, siekdami patenkinti socialines funkcijas ir savo poreikius

5

T Parsons (1951) socialinės sistemos supratime centrinę vietą užima INSTITUCIONALIZACIJOS procesas, kuris vyksta pagal tam tikrą schemą:1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie priversti sąveikauti.2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų) interiorizacijos lygis.3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą, paskirstymą ir dinamiką.4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu, toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos.Institucionalizacija - institucijos kūrimosi, vertės įsigyjimo ir įsigalėjimo procesas (Broom, Broom and Bonjean, 1988)

Institucionalizacija

6

Institucijų nagrinėjimo schemaInstitucijų nagrinėjimo schema

ApibrėžimasTradicinės (senosios) formos Šiuolaikinės (modernios) formos

Genezė (atsiradimas) Dabartis (plėtra) Ateitis (perspektyvos)

Sąveikos ir konfliktaiPadėtys ir vaidmenys Išėjimo būdaiPatekimo būdai

Žmogaus būvimo institucijoje ciklų ir formų analizė

Socialinių resursų ir formų analizė

Konkretūs pavyzdžiai

Organizacijų formų pavyzdžiai Organizacijų formų pavyzdžiai

7

Institucijų apibrėžimo problemos• Kas apibrėžia visuomenėje egzistuojančias Kas apibrėžia visuomenėje egzistuojančias

institucijas?institucijas?• Susiklosčiusi ekonominė ir politinė valstybės

sankloda (per ministerijas, žinybas);• Organizacijos, kurios sudaro institucijų bazę (pvz.

mokymo įstaigos, sporto klubai, gydymo įstaigos- joms būti tam tikrų institucijų dalimi –naudinga, nes teikia aukštesnį statusą

• Žmonės, dalyvaujantys institucijų veikloje (šeima, sportininkai, gydytojai, žurnalistai, politikai ir t.t.);

8

13 tema. ŠeimaŠeimos apibrėžimai

• Šeima- tai holistinis ( visa apimantis) biosocialinis vienetas , tai socialiniais, ekonominiais ir biologiniais ryšiai bei interesais paremta mažos žmonių grupės sąjunga, mažiausia visuomenės regeneracijos grupė.

• Šeima – tai unikali socialinė institucija , susidedanti iš šeimos narių : drauge gyvenančių tėvų ir vaikų, kartais ir kitų giminaičių , pagrįsta santuoka arba kraujo ryšiais. Jos nariai tvarko bendrą ūkį, o tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe, savitarpio supratimu ir pagarba.

Literatūra

• Giddens.A. Sociologija (2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 169-194

• Broom, Bonjean, Broom Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni, 1992

• Peter L. Berger Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 1995 • N. Smelser Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla

“ Feniks” Maskva, 1994 metai• A. Maslauskaitė Šeimos deinstitucionalizacija: raida, priežastys ir iššūkiai šeimos

politikaihttp://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf, žr. 2005 10 17 1. V.Stankūnienė. Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimos formavimo strategijų sandūra.- Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. Vilnius:LFSI, 1997, p. 7-37

• V.Stankūnienė, A.Jonkarytė, A.Mitrikas. Šeimos tranformacija Lietuvoje: požymiai ir veiksniai. - Filosofija. Sociologija. 2003 Nr. 2

• V.Stankūnienė. Šeima Baltijos šalyse: tendencijos ir bruožai. - Lietuvos demografiniai pokyčiai ir gyventojų politika, Vilnius: LFSI, 1995 (anglų k.)

• V.Stankūnienė. Gimstamumas ir šeima. - Lietuvos gyventojai 1990-2000, Vilnius: LFSI, 2002, p. 33-40

10

Šeimos apibrėžimai

• Šeima –svarbiausioji vaikų ugdymo institucija , svarbiausia mikroaplinka , kurioje vykdoma vaikų socializacija . Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimai būdinga savita gyvenimo organizacija , papročiai bei tradicijos. O.Šulcienė http://www.lkdp.lt/?lang=lt&page=JS/0513 žr. 2005 10 17

• Šeima- biologinės giminystės, ekonominiais, juridiniais ir buitiniais ryšiais pagrįsta žmonių sąjunga

VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1

PAGRINDINĖS SĄVOKOSPAGRINDINĖS SĄVOKOS

• Artimieji giminaičiai – kraujo ryšiais tarpusavyje susiję asmenys – tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.

• Darni šeima – šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos narių fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę.

• Daugiavaikė (gausi) šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų.• Išplėstinė šeima – sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys

artimieji giminaičiai.• Krizę išgyvenanti šeima – sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių,

socialinių, sveikatos, ekonominių ar kt. problemų išgyvenanti šeima (besiskirianti; šeima, kurioje vienas arba abu tėvai laikinai gyvena užsienyje, o jų vaikai, likę gyventi gimtinėje, dažnai įgyja našlaičio sindromą (t. y. patiria išsiskyrimo traumą ir jos pasekmės juntamos psichinei sveikatai bei elgesiui); ligonį slauganti, netektį ar smurtą patyrusi ar kitų problemų turinti šeima).

VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1

PAGRINDINĖS SĄVOKOSPAGRINDINĖS SĄVOKOS

• Nepilna šeima – šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai yra netekę vieno ar abiejų tėvų.

• Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.

• Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui .

• Šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Šeima taip pat gali būti nepilna ar išplėstinė.

13

ŠeimaBiologinės giminystės, ekonominiais, juridiniais ir buitiniais

ryšiais pagrįsta žmonių sąjunga

Tradicinės ir šiuolaikines šeimos

KriterijusKriterijus Tradicinė šeimaTradicinė šeima Šiuolaikinė (moderni) Šiuolaikinė (moderni) šeimašeima

Partnerio pasirinkimas

Sąlygojamas tradicijų, ekonominių ir darbinių santykių, soc. statusų.

Laisvas, nebūtinai pritariant giminei.

Bendro gyvenimo trukmė

Vėlyvos vedybos ir ankstyva mirtis (Mažėja nepasitenkinimas santuoka)

Ankstyvos vedybos ir mirtis vyresniame amžiuje.

Geografinis mobilumas

Mažas, dėl tradicijų, darbo ir ekonominių priežasčių

Didelis, susijęs su darbu, urbanizacijos procesais

Gyvenamoji ir darbo vieta

Bendra, arba netoli nuo namų Urbanizacijos pasėkoje, laipsniškai atskirta

Moters padėtis šeimoje Hierarchiškai sąlygota tradicijų Priklausoma nuo vyro (“kilnojamasis turtas” )

Turi daugiau laisvių, visas juridines teises, gali dirbti ir išlaikyti šeimą

14

Šeimos socialinės funkcijos• Vaikų gimdymas, auginimas; • Tautos etoso tęstinumas –vaikų socializacija į tėvų kultūrą;• Ūkinė bei ekonominė veiklos, kurios labai domina kitus ūkio

subjektus; • Rekreacinė, komunikacinė, emocinė veiklos;• Seksualinė veikla;• Vaikų ugdymas, šeimos materialinių poreikių tenkinimas: • Vienas kito šeimos narių pripažinimas grupės nariais;• Senų tėvų psichologinė parama, dvasinis bendravimas.

15

Branduolinės šeimos socialinės funkcijos pagal P Murdock

• Seksas, (incesto (kraujomašos) fenomenas)• Dauginimasis (stebėjimo, nerodymo vaikams

tabu)• Ugdymas (griežta bendruomenės kontrolė)• Maitinimasis (bendra atsakomybė už mini

bendruomenės išlikimą)• Namai (pastatai, palapinės, kiti būstai) Netting,

Wilk ir Arnould, 1984)

16

JTO šeimos samprata – šeimos funkcijos

a) Užtikrinti sutuoktinių emocinius, socialinius ir ekonominius ryšius.

• b) Gimdymo ir seksualiniai sutuoktinių santykiai.• c) Suteikti pavardę ir statusą, ypač vaikui.• d) Rūpintis vaiko ir, kaip daugelyje kultūrų, vyresnio amžiaus

asmenų, ar asmenų su negale, globa.• e) Vaiko, taip pat ir pačių tėvų socializacija ir ugdymas.• f) Šeimos narių sauga.• g) Šeimos narių emocinė globa ir poilsis.• h) Pasikeitimas gėrybėmis ir paslaugomis.

17

Branduolinės ir išplėstinės šeimos (N.Smelser, Branduolinės ir išplėstinės šeimos (N.Smelser, 1988)1988)

Šeimos tipas IšplėstinėIšplėstinė BranduolinėsBranduolinės1. Narių skaičius Iš trijų ir daugiau kartų

nariųIš tėvų ir su jais gyvenančių vaikų

2. Gyvenimo pobūdis Bendras ūkis, paveldimas pagal tradicijas (vyr. sūnus)

Atskirtas nuo tėvų paveldėjimas pagal testamentą

3. Asmeninė nepriklausomybė

Labai maža, nes vienas asmuo arba šeimos segmentas - neišsilaiko

Labai didelė, kiekvienas (išskyrus mažus vaikus) gali gyventi vienas

4. Emociniai santykiai Palaikomi, nors ir negyvenama kartu Didelė giminių ir savų įtaka

Dažniausiai santykiai formalūs daug juridinių santykių, konfliktų

18

Gyvenimo šeimoje ciklai

Partnerio pasirinkimas

Tradicinis būdas Modernus būdas

Socialinių statusų ir turto pasidalinimas: piršlybos, užsakai. Dažnai vieną kartą

gyvenime

Romantizuotas, laisvas, nepriklausomas nuo socialinių statusų.

Dažnai renkamasi iš kelių partnerių.

Santuokos sudarymasRitualizuotas,

atliekamas bendruomenės

akivaizdoje, statusų demonstravimas

Mažiau ritualizuotas, dalyvauja tik pačių

artimiausių žmonių grupės, registruoja biurokratiniai

tarnautojai

19

Gyvenimo šeimoje ciklai

Tradicinis būdas Modernus būdas

Vaiko gimimasNaujas statusas – šeima, dalyvauja bendruomenė (priėmėjos), krikštynos

tėvų ir naujo asmens statuso patvirtinimas

Racionalus, planuojamos, gimdoma medicinos

įstaigose, kurios kartu su biurokratinėmis

organizacijomis registruoja naujus statusus

Vaikų pilnametystė

Tėvai ir bendruomenė aktyvia dalyvauja vaikų

ugdyme, griežta socialinė kontrolė,

pilnametystė- bendruomenės šventė

Biurokratinis aktas, suteikiamas atitinkamas

dokumentas, bendruomenė nedalyvauja vaiko ugdyme,

tėvai įpareigojami įstatymais

Būvimo šeimoje pabaiga

Bendruomenė įteisina naujus statusus

įvardindama naujus statusus, kurie lieka

dažnai visam gyvenimui: našlys,

našlė mažai išsiskyrusių žmonių

Labai biurokratizmuotas, nes iškyla turto dalybos, daug galimybių išsiskirti,

vaikai atiduoda tėvus globos namams

20

Šeimos struktūra įvairiose visuomenėse

• Šeimos formaŠeimos formaBranduolinė 47Išplėstinė 92• Santuokos formaSantuokos formaMonogamija Vienas sutuoktinis

40Poligamijos Poliginija (Vienas vyras-

kelios moterys) 145Poliandrija (Viena

moteris – keli vyrai) 2• Partnerio pasirinkimasPartnerio pasirinkimasEgzogaminis (bendruomenės išorėje)

70Endogaminis (bendruomenės viduje)

33• Gyvenamosios vietos pasirinkimasGyvenamosios vietos pasirinkimasMatrilokalus (jaunosios tėvų vietoje)

24Patriolokalus ( jaunojo tėvų vietoje)

101Neolokalus (naujoje vietoje)

13

• Paveldėjimo linijaPaveldėjimo linijaPagal motinos liniją23Pagal tėvo liniją 61Pagal abi linijas 2

ŠaltinisŠaltinisG.P. Murdock. Social

Structure, 1974

Plačiau galima pasiskaityti M. Haris“Kultūrinė antropologija” Vilnius, Tvermė, 1998 m. p. 62-87,105-139

Šeimos rūšys pagal kartu gyvenančias kartas

47

92

0

50

100

Branduolinė Išplėstine

Ištir

tų k

ultū

rų sk

aiči

us

Šeimos rūšys pagal sudaromas santuokos formas

40

145

20

50

100

150

200

Monogamija Poliginija Poliandrija

Ištir

tų k

ultū

rų sk

aiči

us

Šeimos rūšys pagal partnerio pasirinkimą

70

33

0

50

100

Egzogaminis Endogaminis

Ištir

tų k

ultū

rų sk

aiči

us

Šeimos rūšys pagal gyvenamosios vietos po santuokos sudarymo pasirinkimą

24

101

13

0

50

100

150

Matrilokalus Patrilokalus Neolokalus

Ištir

tų k

ultū

rų sk

aiči

us

Šeimos rūšys pagal tradiciškai priimtas paveldėjimo linijas

23

61

20

50

100

Pagal motinos liniją Pagal tėvo liniją Pagal abi linijas

Ištir

tų k

ultū

rų sk

aiči

us

26

Šeimos problemos Lietuvoje

• Rimtų, karjerai nemaišančių santuokų sudarymas nukeliamas į 29-30-us gyvenimo metus;

• Lietuvoje mažėja santuokų ir daugėja skyrybų;• Vis didesnė vaikų dalis gimsta anapus santuoka sutvirtintų šeimų; • Kartu sparčiai mažėja gimstamumas apskritai.Nepilnos, išsiskyrusios šeimos tampa naujų socialinių problemų baze: bedarbystės,

savižudybių, narkomanijos, alkoholizmo plytimoSocialinių tyrimų instituto parengtoje "Demografinės politikos strategijoje" aiškiai

teigiama, kad visuose demografiniuose procesuose (gimstamumo, šeimos formavimo, mirtingumo ir migracijos) vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė - gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, spartus gyventojų senėjimas. Daugiausiai su darnios ir stabilios šeimos krize susijęs gimstamumo mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla reali grėsmė tautos išlikimui.

Todėl daugelyje pasaulio šalių siekiama išsaugoti šeimos instituciją kaip esminį visuomenės atsinaujinimo šaltinį

27

Šeimos problemos LietuvojeŠeimos deinstitucionalizacija

A. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf

Šeimos deinstitucionalizacijos sąvoka išsamiai nesusipažinusiems su socialinių mokslų žargonu gali pasirodyti labai paini ir nesuprantama. Iš tiesų po ja slypi visiems gerai pažįstami ir aplinkui vykstantys dalykai:

• gyvenimas kartu nesusituokus (arba kohabitacija) bei kitos alternatyvios gyvenimo kartu formos (pvz. “gyventi kartu ir atskirai”),

• santuokų atidėjimas vėlesniam laikui, • mažėjantis santuokų skaičius, • nesantuokinių vaikų daugėjimas, • vienos motinos šeimų skaičiaus augimas, • skyrybos.

28

Šeimos problemos LietuvojeŠeimos deinstitucionalizacija

A. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf

• Trumpai tariant, deinstitucionalizaciją apibūdina trys procesai: skyrybos, kohabitacija ir nesantuokiniai vaikai, kurie vienaip ar kitaip susiję su dauguma aukščiau išvardintu ir mums atpažįstamu reiškiniu.

• Deinstitucionalizacija žymi savotišką šeimos instituto kaitą, arba institucinio šeimos ir santuokos matmens silpnėjimą. Kitaip tariant, nusistovėjusiu ir su šeima bei santuoka visuomenes siejamu kultūriniu idealu, sėkmes receptu, lūkesčiu, socialiai priimtino elgesio formų kaitą.

29

Šeimos perspektyvos• Šeima gilioje krizėje – šeima išnyks?• Naujos šeimos formos (gėjų santuokos);• Įvaikinimo ir bevaikystės problemų sprendimas (Klonavimo

problemos, dirbtinis apvaisinimas);• Pagrindinės grupės paieškos atsinaujinimas kartu su

bendruomenės paieška ieškant naujų tradicijų (religinės apeigos) ir racionalizuojant veiklas (šeimos planavimo centrai);

• Asmens ir visuomenės atsakomybė prieš šeimos instituciją.• Apie dabartinę santuokų ir šeimų situacija žr. Socialinės apsaugos

ir darbo ministerijos pranešime spaudai 2012 05 11 http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=10651&PHPSESSID=0329dd78f555bb4c205456d16c22cf0a

30

Klausimai pamąstymui• Kaip apibrėžtumėte šeimą kaip socialinę instituciją?

Pasiremkite J. Lenski ir G. Lenski (1970) pasiūlytomis institucijų funkcijomis?

• Kokius šeimos struktūros pokyčius galima pastebėti dabar? Pasiremkite G.P. Murdock, 1974 metų šeimų grupavimu skirtingose kultūrose. pasiūlytomis institucijų funkcijomis.

• Su kokiais šeimos deinstitucionalizacijos formomis jūs susiduriate savo gyvenime?

• Kokią įtaką jūsų profesijos plėtrai turi šeima kaip socialinė institucija?

• Kaip vertinate diskusijas dėl šeimos sampratos valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje?