Daugiakultßrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos … · Gediminas Merkys, Audronº...

E T N I Ð K U M O S T U D I J O S 2 0 0 8 / 1 � 2E T H N I C I T Y S T U D I E S 2 0 0 8 / 1 � 2

146

Daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymoprielaidos bei problemos etniðkaimiðriame regione

Aistë Balþekienë, Audronë Lapienienë,Gediminas Merkys, Audronë TeleðienëKAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS, SOCIOLOGIJOS KATEDRA

S A N T R A U K A . Straipsnyje siekiama atsakyti á klausimus: kaip (ar) ámanoma ágyvendinti daugiakultûrá irdaugiakalbá ugdymà Lietuvoje; kokios yra prielaidos ir (ar) kliûtys tokiam ugdymui ir daugiakultûriðkumo beidaugiakalbystës teigiamo potencialo plëtrai apskritai. Straipsnis grindþiamas empiriniais tyrimo �Mokymosi pri-einamumas Vilniaus rajono gyventojams� duomenimis, antrine (ar) pakartotine tyrimo duomenø analize. Jopradþioje pristatoma daugiakultûriðkumo, daugiakalbystës samprata, remiantis politiniais bei teoriniais moksli-niais argumentais iðkeliamas teigiamas tokios kultûrinës aplinkos potencialas. Remiantis Vilniaus rajono duo-menimis, argumentuotai dëstomos (a) prielaidos daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës teigiamo potencialoplëtrai, daugiakalbio ugdymo plëtojimui, (b) kliûtys, nepalankios aplinkybës, kurioms veikiant daugiakultûrið-kumas ir daugiakalbystë nagrinëjamame rajone kuria átampas, tampa neigiamu veiksniu rajono paþangiai rai-dai. Pagrindinë straipsnio iðvada: Lietuva yra ásipareigojusi ágyvendinti multikultûriná daugiakalbá ugdymà;Vilniaus rajone yra sàlygø ir prielaidø ágyvendinti toká demokratiná multikultûriná ugdymà; taèiau etnocentriz-mas ir tautinë netolerancija (besireiðkiantys tarp rajone gyvenanèiø tautiniø grupiø ir palaikomi ávairiø pilieti-nës visuomenës organizacijø bei savivaldos institucijø) tampa sunkiai áveikiamomis kliûtimis tokiai siekiamybei.

P a g r i n d i n i a i þ o d þ i a i : DAUGIAKULTÛRIÐKUMAS, DAUGIAKALBYSTË, ETNOCENTRIZMAS, TAUTINË

NETOLERANCIJA, ÐVIETIMO SISTEMA.

Ávadas

Ðiuolaikinei visuomenei bûdingas daugiarasis, daugiaetninis ir daugiakultû-ris socialinis kontekstas. Ðiandieninë Europos Sàjunga, vienijanti 27 ðalis ir450 milijonø þmoniø, kalbanèiø 23 oficialiomis kalbomis, neabejotinai yradaugiakultûrë ir daugiakalbë. Në viena Europos ðalis nëra vienalytë tautineprasme. Lietuvoje daugiaetninis socialinis kontekstas istoriðkai formavosiper pastaruosius keletà amþiø. Tautiniø maþumø bendruomenës jau turi pus-ðimèio ar ðimtmeèio senumo istorijas, yra tapusios svarbiø politiniø istori-niø ávykiø dalyvëmis. Lenkø, baltarusiø, rusø etninës bendruomenës turi gi-lias gyvenimo ir �sugyvenimo� Lietuvoje tradicijas. Ðios bendruomenës (galiðskyrus plaèiai po visà Lietuvà paplitusià rusø bendruomenæ) telkiasi tamtikroje geografinëje erdvëje. Ðiuo poþiûriu Lietuvos rytø regionas Vilniauskraðtas yra iðskirtinis � jame nepalyginti didesná (nei ðalies vidurkis) pro-centà gyventojø sudaro tautiniø maþumø atstovai. Daugiatautis kraðtas, ku-

ETNIÐKUMO STUDIJOS 2008/1�2ETHNICITY STUDIES 2008/1�2 ISSN 1822-1041

DAUGIAKULTÛRIO IR DAUGIAKALBIO UGDYMO PRIELAIDOS BEI PROBLEMOS ETNIÐKAI MIÐRIAMEREGIONE

147

riame ávairios tautinës bendruomenës turi ilgà �sugyvenimo� istorijà, galë-tø tapti derlinga dirva daugiakultûriðkumui ir jo teigiamam potencialui tarpti,daugiakalbystei plëtotis. Taèiau tyrimai rodo, jog ðiame kraðte gausu etni-niø santykiø problemø, besireiðkianèiø kasdienëje sàveikoje ir ávairiuose ins-tituciniuose sektoriuose, pavyzdþiui, ðvietime.

Straipsnyje siekiama iðnagrinëti, kaip ámanoma ágyvendinti daugiakultû-rá ir daugiakalbá ugdymà Lietuvoje; kokios yra prielaidos ir (ar) kliûtys to-kiam ugdymui ir daugiakultûriðkumo bei daugiakalbystës teigiamo potencialoplëtrai apskritai. Straipsnio argumentacija remiasi trimis gairëmis: (1) Koksdaugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës teigiamas potencialas, t. y. koká tei-giamà poveiká visuomeniø bei individø asmenybës raidai daro daugiakultû-rë aplinka ir daugiakalbystë; (2) Kokie veiksniai nusako prielaidas daugia-kultûriðkumo ir daugiakalbystës teigiamo potencialo plëtrai, daugiakalbio ug-dymo plëtojimui Lietuvoje; (3) Kokios yra kliûtys, nepalankios aplinkybës,kurioms veikiant daugiakultûriðkumas ir daugiakalbystë kuria socialinesátampas, tampa neigiamu veiksniu rajono paþangiai raidai. Siekiant atsakytiá iðkeltus klausimus, pasitelkti tokie socialinës informacijos rinkimo ir ana-lizës metodai: mokslinës literatûros ir politiniø dokumentø analizë, antrinëkiekybiniø ir kokybiniø duomenø analizë. Antrinei analizei atlikti naudoja-mi tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Mer-kys et al. 2007) duomenys.

Straipsnyje pristatoma daugiakultûrio, daugiakalbio ugdymo svarba, pa-brëþiamas teigiamas daugiakultûrës ir daugiakalbës aplinkos potencialas.Trumpai pristatoma tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gy-ventojams� (Merkys et al. 2007) metodika, nes ðio tyrimo duomenys tampastraipsnyje dëstomø argumentø empirinio pagrástumo ðaltiniu. Treèiasstraipsnio skyrius skirtas veiksniø, nusakanèiø prielaidas daugiakultûriðku-mo ir daugiakalbystës teigiamo potencialo plëtrai, analizei, ketvirtas ir penk-tas � kliûèiø bei nepalankiø aplinkybiø daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystësplëtrai iðryðkinti; atskirai pateikiama etnocentrizmo ir tautinës netoleran-cijos apraiðkø Vilniaus rajone analizë.

Daugiakultûris ir daugiakalbis ugdymas kaip siekiamybë

Daugiakultûriðkumas tampa natûralia ðiuolaikinës visuomenës kultûros bû-sena. Istoriniai ávykiai, ilgus amþius vykstanti globalizacija, migraciniai pro-cesai lëmë tai, kad daþnai vienoje geografinëje erdvëje gyvena skirtingø tau-tybiø þmonës. Kiekviena etninë grupë á bendràjà visuomenës kultûrà áneðasavità indëlá, praturtindama kolektyvinæ sàmonæ naujais simboliais irvaizdiniais, naujomis tradicijomis ir etinëmis normomis. Kalba yra vienas


148

pagrindiniø reiðkiniø, kuris palaiko, kuria, perneða, áprasmina �kultûrà�.Taip daugiakultûriðkumas yra neatsiejamas nuo daugiakalbystës. Tiek dau-giakultûriðkumas, tiek ir daugiakalbystë gali teigiamai veikti socialinæaplinkà, taèiau taip pat gali kurti átampas ir kelti grësmes. Tam, kad bûtøplëtojamas teigiamas ðiø reiðkiniø potencialas, svarbus specifinis ugdymoprocesø orientavimas.

Europos kalbø politikos apraðe (2006) aiðkiai iðdëstyta, jog daugiakal-bystë ir tarpkultûrinis ugdymas Europos Sàjungoje traktuojami kaip priva-lumas, o ne grësmë. Pirmiausiai vertinamas ir ugdomas visø asmenø gebëji-mas iðmokti ir vartoti keletà kalbø, gerinti ðià kompetencijà atitinkamomismokymo ir daugiakalbio ðvietimo priemonëmis, kuriø tikslas � iðugdyti pa-garbà kitoms kalboms. Europos kalbø politikos apraðe iðskiriama ir daugia-kalbystë bendruomeniø, visuomeniø lygmeniu ir individuali asmens daugia-kalbystë. Bendruomeniø, visuomeniø daugiakalbystë apibûdinama kaip si-tuacija, kai teritorijoje kalbama keletu kalbø; individuali asmens daugiakal-bystë apibûdinama kaip asmens gebëjimas kalbëti keliomis kalbomis.

Europos Komisija patvirtino ásipareigojimà skatinti daugiakalbystæ ir pri-ëmë pirmàjá komunikatà ðiuo klausimu (Komisijos komunikatas �Nauja dau-giakalbystës pagrindø strategija� 2005). Ðiame dokumente tiriami ávairûs ðiossrities Komisijos politikos aspektai, iðdëstoma nauja bendroji daugiakalbys-tës strategija ir pateikiami siûlymai dël konkreèiø veiksmø. Komisija ragi-na valstybes nares prisidëti prie kalbø mokymo, mokymosi ir vartojimo, ar-gumentuodama, kad globalizacija skatina ne tik kultûrø integracijà, bet ir vie-nodëjimà. Vyraujant vienai kalbai, daþniausiai � anglø, kartu sudaroma ga-limybë ásigalëti ir vienai kultûrai, todël, Europos Komisijos teigimu, labaisvarbu, kad valstybinës kalbos politika sukurtø atsvarà globalizacijos reið-kiniams, taptø pamatu tautinës tapatybës puoselëjimui. Svarbu, kad vienosuniversalios kalbos paplitimas netaptø kalbø ávairovæ maþinanèiu veiksniu.Tarptautinës organizacijos (pvz., Europos Taryba) teigia, jog bûtina susietiir derinti maþumø kalbø ir kultûrø puoselëjimà bei uþsienio kalbø ávairovæsu demokratinio pilietiðkumo paþanga bei socialine sanglauda.

Daugiakalbystë tampa esminiu demokratiðko valdymo elementu, nes jiapibrëþiama kaip gebëjimas vartoti kalbas bendravimo tikslais ir dalyvautitarpkultûrinëje sàveikoje, kai asmuo, kaip socialinis veikëjas, turi bendravi-mo keliomis kalbomis ágûdþiø (vieni gali bûti prastesni, kiti geresni) ir ke-liø kultûrø patirties (Kalbø mokymo politikos apraðas 2006: 9).

Daugiakultûrë terpë neiðvengiamai pasiþymi daugiakalbyste, tad iki ðio-lei vyravæs poþiûris á kalbø mokymà, pagrástas gimtosios ir uþsienio kalbødiada, privalo keistis. Daugiakultûrë socialinë aplinka ápareigoja puoselëtikalbø ávairovæ, daugiakalbystæ, skatinti ðiø kalbø vartojimà kasdienëje inter-akcijoje. Siekiant ugdyti kultûrinæ tolerancijà ir kelti gyventojø tarpkultûri-ná iðprusimà, t. y. ágyvendinant daugiakultûrá ugdymà, prioritetine vertybe


149

tampa kalba. Pagrindine paskirtimi tampa jaunø þmoniø tarpkultûriniø kom-petencijø ugdymas (Maþeikis 2005), kurios, paprastai tariant, yra ne kas ki-ta, o nusiteikimas, þinojimas kaip ir gebëjimas sàveikauti bei komunikuotisu kitokiais (Salganik 2001). Daugiakultûris ugdymas moko pripaþinti ir ver-tinti gyvenimo bûdø, kultûrø, religijø ir lingvistiniø pagrindø ávairovæ bei ap-linkiná pasaulá, suteikia þiniø, kurios, ypaè jaunus þmones, ugdo laisvus nuoiðankstiniø stereotipø, atspindinèiø jø �vietà� toje �visuomenëje�.

Europos Taryba palaiko tokià kalbø mokymo politikà, kuri skatina indi-vidualià asmenø daugiakalbystæ kaip pagrindiná kalbø mokymo politikos tiks-là. Toks poþiûris kalbø politikoje pirmiausia iðkelia ne kalbas, bet tuos, ku-rie jomis kalba. Pirmiausia vertinamas ir ugdomas visø asmenø gebëjimasiðmokti ir vartoti keletà kalbø, gerinti ðià kompetencijà atitinkamomis mo-kymo ir daugiakalbio ðvietimo priemonëmis, kuriø tikslas � iðugdyti pagar-bà kitoms kalboms, jø ávairovei ir iðmokyti jas suprasti klojant demokratiniopilietiðkumo pamatus.

Ágyvendinant daugiakultûrá ugdymà svarbu ne vien tautiniø maþumø kul-tûrø puoselëjimas ar individualios asmenø daugiakalbystës skatinimas. Svar-bu ir tolerancijos ugdymas per skirtingø kultûrø komunikacijà, bendradar-biavimà. Kaip teigia E. Ðiaudvytienë (2007), daugelis socialiniø ir kultûri-niø politikø yra nukreiptos á daugiakultûriðkumà, taèiau ilgà laikà daugia-kultûrio ugdymo filosofija akcentavo ne skirtingø kultûrø komunikacijà ardialogà, o kiekvienos ið jø individualø puoselëjimà (tam tikra prasme � at-skirai nuo kitø kultûrø), t. y. atskirø etniniø maþumø kultûriniø tapatybiøstiprinimà. Toks dëmesys etniniø grupiø kultûroms lëmë tam tikrà jø izolia-cijà, kai kiekviena etninë maþuma turi savas tapatybës puoselëjimo institu-cijas ir tradicijas. Tokioje situacijoje stinga bendradarbiavimo, tarpkultûri-nio komunikavimo. Remdamasi Z. Baumanu E. Ðiaudvytienë (2007) raðo,jog ðiuolaikiniuose megapoliuose pagrindinëmis iðgyvenimo strategijomis ta-po ne sambûvis, o nusiðalinimas ir atsiskyrimas. Kai skirtingø tautiniø ben-druomeniø strategija yra atsiskyrimas, nusiðalinimas, o ne komunikacija irbendradarbiavimas, daugiakultûriðkumas pradeda kelti separatizmo, asimi-liacijos, etnocentrizmo ir tautinës netolerancijos problemas.

Taigi akivaizdi kultûrø, vienoje geografinëje erdvëje gyvenanèiø etniniøgrupiø komunikacijos svarba. Komunikacija yra itin svarbi ugdant tarpkul-tûrines kompetencijas. Vienas ið svarbiausiø kalbos socialumo, visuomenið-kumo poþymiø � gebëjimas formuoti kultûrà ir ja naudotis, todël kalbos mo-kymasis siejasi su kultûra, nacionalinio savitumo turiniu, skatina tarpkultû-riná sàveikos principà, kaip svarbiausià naujà visuomenæ formuojantá elementà(Putnamas 2001:12).

Europos Sàjungos kalbø ávairovës politikoje teigiama, jog gebëjimas su-prasti daugiau kaip vienà kalbà ir jomis kalbëti padràsina labiau atsiverti kitø


150

tautø kultûroms ir poþiûriams, ugdo paþinimo ágûdþius. Europos Sàjungoskalbø mokymo politikoje nubrëþiama praktinë siekiamybë � kad kuo dau-giau jos pilieèiø, be gimtosios, mokëtø dar dvi kalbas.

Daugiakalbystës raiðkà Europos Sàjungos ðalyse rodo Eurobarometroduomenys. Eurobarometro duomenimis (Public opinion in the EuropeanUnion 2001), 2001 m. Liuksemburge 14 proc. respondentø nurodë kalban-tys kita ES kalba nei trys valstybinës ðios ðalies kalbos. Tokia padëtis susi-klostë dël ðalyje gyvenanèios didelës portugalø bendruomenës (9 proc. gy-ventojø portugalø kalba yra gimtoji) ir dël èia ásikûrusiø tarptautiniø insti-tucijø. Slovakijoje 10 proc. respondentø kaip gimtàjà nurodë vengrø kalbà1.Ne ES kalbomis daugiausiai gyventojø kalba Latvijoje ir Estijoje � dël ðiøðaliø istorijos ir geografinës padëties atitinkamai 26 proc. ir 17 proc. pilie-èiø kalba rusø kalba. Dalies ES pilieèiø gimtoji kalba yra ES nepriklausan-èios ðalies, ið kurios jie kilæ, kalba. Tokia tendencija bûdinga tradiciðkai daugimigrantø turinèiose ðalyse � Vokietijoje, Prancûzijoje, Jungtinëje Karalys-tëje. Net 56 proc. ES valstybiø nariø pilieèiø, be gimtosios, gali susikalbëtidar viena kalba. 28 proc. respondentø nurodë kalbantys dviem uþsieniokalbomis gerai, kad galëtø susikalbëti. Tokiø daugiausia Liuksemburge(92 proc.), Nyderlanduose (75 proc.) ir Slovënijoje (71 proc.). 11 proc. res-pondentø teigia, be gimtosios, mokantys maþiausiai tris kitas kalbas. Api-bendrinant ðio tyrimo duomenis galima teigti, kad Europos Sàjungai, kaipvieningai visuomenei, bûdinga kultûrø ir kalbø ávairovë, taèiau individualiasmenø daugiakalbystë (operacionalizuojama kaip situacija, kai individas, besavo gimtosios, moka dar dvi kalbas) nëra tolygiai plaèiai paplitusi.

Statistinis daugiakalbio europieèio portretas � jaunas, iðsilavinæs arba te-bestudijuojantis þmogus, gyvenantis ne gimtojoje ðalyje, kalbantis uþsieniokalbomis dël profesiniø prieþasèiø (Public opinion in the European Union2001). Tad tikëtina, jog kartu su ðia karta individuali daugiakalbystë Euro-poje plis.

Lemiamu veiksniu sprendþiant daugiakalbystës plëtros uþdavinius tam-pa ðalies ðvietimo sistema. Net 65 proc. europieèiø nurodë kalbos pamokasmokyklose kaip vienintelá naudotà kalbø mokymosi bûdà. Daugeliui euro-pieèiø mokykla yra vienintelë vieta, kurioje mokosi uþsienio kalbø. Europie-èiai ið esmës sutaria, kad jaunimui labai svarbu mokytis uþsienio kalbø.73 proc. ES pilieèiø pagrindine prieþastimi jaunimui mokytis uþsienio kalbølaiko geresnæ galimybæ gauti darbà, o 38 proc. respondentø kaip pagrindinámotyvà nurodo galimybæ susikalbëti su þmonëmis visame pasaulyje. Beveik

1 Tautiniø maþumø kalbø ástatymas Slovakijoje buvo priimtas 1999 m. liepos 10 d. Juo leidþia-ma vartoti tautiniø maþumø kalbas vietos lygmens vieðojo administravimo ástaigose, jeigu tau-tinei maþumai priklauso ne maþiau kaip 20 proc. bendruomenës.


151

nëra mananèiøjø, kad jaunimui mokëti uþsienio kalbø yra nesvarbu (tokiøvos 0,4 proc.; Public opinion in the European Union 2001).

Apibendrinant skyriuje pateikiamà medþiagà galima teigti, jog daugia-kultûriðkumas, daugiakalbystë gali turëti ir teigiamø, ir neigiamø átakø: dau-giakultûris ugdymas verèia pripaþinti ir vertinti gyvenimo bûdø, kultûrø, re-ligijø ir lingvistiniø pagrindø ávairovæ; daugiakultûriðkumas tampa demo-kratinio pilietiðkumo pamatu; daugiakalbystë skatina socialinæ sanglaudà;daugiakultûris ir daugiakalbis ugdymas uþkerta kelià kalbø ávairovës ma-þëjimui, atsirandanèiam kartu su globalizacija ir universalios kalbos ásiga-lëjimu; taèiau tarpkultûrinës komunikacijos stoka gali lemti separatizmo,asimiliacijos, etnocentrizmo ir tautinës netolerancijos problemas. Iðvardy-tas teigiamas daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës potencialas yra ðiuo-laikiniø demokratiniø valstybiø siekiamybë. Kituose straipsnio skyriuosebus analizuojamos prielaidos, leidþianèios daugiakultûriðkumo ir daugiakal-bystës teigiamo potencialo raiðkà Lietuvoje (kaip pavyzdá pasitelkiant Vil-niaus rajono atvejá), taip pat bus analizuojamos kliûtys teigiamo potencia-lo raiðkai, iðkeliami veiksniai, skatinantys su daugiakultûriðkumu ir dau-giakalbyste susijusiø problemø radimàsi.

Tyrimo �Mokymosi prieinamumasVilniaus rajono gyventojams� metodika

Tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Merkyset al. 2007:97) duomenys yra pagrindinis toliau straipsnyje pateikiamø in-terpretacijø ir iðvadø empirinio pagrástumo ðaltinis. Tad tikslinga trumpaipristatyti atlikto tyrimo metodikà.

Lietuvos Respublikos ðvietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus rajonosavivaldybës administracijos ir Vilniaus apskrities virðininko administraci-jos iniciatyva Vilniaus rajone 2006 m. lapkrièio�2007 m. sausio mënesiaisnepriklausomø tyrëjø grupë, sudaryta ið Kauno technologijos universitetobei Ðiauliø universiteto mokslininkø, atliko tyrimà �Mokymosi prieinamu-mas Vilniaus rajono gyventojams� (Merkys et al. 2007:97). Pagal savo po-bûdá atliktas tyrimas yra kompleksinis (trianguliacinis). Tyrimo procese tai-kyti skirtingos prigimties mokslinës informacijos rinkimo metodai � kie-kybiniai ir kokybiniai.

Buvo atliktos mokslinës vizitacijos á ávairias Vilniaus rajono mokyklas,kuriose mokoma lenkø, rusø ir (ar) lietuviø kalbomis. Buvo daroma prie-laida, kad mokslinës informacijos ðaltiniø, metodø ávairovë, taip pat labaiávairiø interesø grupiø atstovø pasitelkimas respondentais padidins tyrimoduomenø patikimumà ir objektyvumà.


152

Kokybiniø metodø pasirinkimà lëmë tyrinëtojø siekis á tiriamà reiðkinápaþvelgti visybiðkai, atskleidþiant ávairias egzistuojanèias nuomones, subjek-tyvià motyvacijà, argumentacijos logikà ir pan.

Kiekybinë tyrimø metodologija pasitelkta siekiant atskleisti statistinius,gana gausios mokymosi procese dalyvaujanèios grupës � moksleiviø � nuo-statø ir patirties dësningumus.

Tyrimo tikslui ir uþdaviniams ágyvendinti atrinktos tikslinës, pagrindi-nës mokymosi procese dalyvaujanèios grupës. Jos yra trejopo pobûdþio:mokyklø bendruomenës nariai (moksleiviai, jø tëvai, mokytojai, mokykløvadovai), apskrities, savivaldos ir nevyriausybiniø organizacijø atstovai(þr. 1 lentelæ).

Moksleiviø nuostatoms, patirèiai tirti naudotas apklausos raðtu meto-das, moksleiviø tëvø nuomonëms � pusiau standartizuotas interviu telefo-nu, mokyklø vadovø, mokytojø, savivaldos bei NVO atstovø nuomonëmsbei patirèiai tirti pasitelkti tiesioginio, pusiau standartizuoto interviu ir gru-pinio interviu metodai.

Mokyklø bendruomenës nariø apklausai ið Vilniaus rajono savivaldybësbei Vilniaus apskrities virðininko administracijos pateiktø mokyklø sàra-ðø, kuriuose ið viso áraðytos 88 ðvietimo ástaigos, atrinktos 16 mokyklø. Áimtá pakliuvo dvi mokyklos rusø ar lenkø mokomosiomis kalbomis bei vie-na vienakalbë rusø mokomosios kalbos mokykla, ðeðios lenkø mokomosioskalbos mokyklos bei septynios lietuviø mokomosios kalbos mokyklos. Á imtábuvo átrauktos tiek Vilniaus rajono savivaldybei, tiek Vilniaus apskrièiai pa-valdþios mokyklos.

Á �Mokymosi prieinamumo Vilniaus rajono gyventojams� klausimynà,pateiktà moksleiviams, átraukti ir ankstesniuose tyrimuose naudoti ir ap-robuoti diagnostiniai blokai:

1. Standartizuotas mokyklos ir mokymosi aplinkos vertinimo klausimy-nas (Merkys et al. 2005);

2. Moksleiviø veþiojimo paslaugos vertinimo klausimynas (Merkys etal. 2006).

Apklausai naudotas standartizuotas uþdaro tipo klausimynas, kurá su-daro 49 klausimai ir 162 testo þingsniai (items).

Savivaldos, apskrities ir nevyriausybiniø organizacijø atstovø interviubuvo atliekami paèiø tyrëjø, naudojant ið anksto parengtus interviu scena-rijus su pagrindinëmis tematinëmis pokalbio gairëmis. Tyrimo uþdaviniamsiðspræsti interviu imti ið Vilniaus rajono savivaldybës tarybos nariø, Ðvie-timo skyriaus specialistø, apskrities virðininko administracijos ðvietimo sri-ties specialistø. Nevyriausybiniø organizacijø, atstovaujanèiø ávairioms Vil-niaus rajono tautinëms grupëms, atstovai grupiniams interviu atrinkti pa-gal savanoriðkumo principà, t. y. kai á grupiná interviu tyrëjø kvietimu at-


153

eina atitinkamos organizacijos nariai, savanoriðkai sutinkantys dalyvauti ty-rime. Ðiø interviu transkripcijø analizë buvo atliekama pasitelkiant koky-binës, interpretacinës turinio analizës metodikà.

Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, tyrëjai darë iðvadas apie: moky-mosi prieinamumà Vilniaus rajone, mokyklø tinklo veiksmingumo vertini-mus, ugdymo kokybës ir ugdymo sàlygø vertinimus, moksleiviø pasitenki-nimà mokyklos infrastruktûra, mokymo lygiu, popamokiniu ugdymu, veþio-jimo paslauga, specialiosios pagalbos prieinamumu ir kt. Ðiame straipsny-je pateikiama argumentacinë linija tëra iðvestinë ið atlikto tyrimo interpre-tacijø; straipsnis remiasi tam tikra antrine duomenø analize.

Prielaidos daugiakultûriam ir daugiakalbiam ugdymuiVilniaus rajone

Kaip teigiama ankstesniuose straipsnio skyriuose, daugiakultûriðkumas, dau-giakalbystë vertinami kaip teigiamas, siektinas dalykas. Argumentuojama,kad daugiakultûriðkumas ir daugiakalbystë pleèia þmogaus kultûriná poten-cialà, tampa prielaida demokratinio pilietiðkumo puoselëjimui.

Vilniaus kraðte istoriðkai yra susiformavusi tam tikra daugiakalbystë irdaugiakultûriðkumas, nes ðioje teritorijoje jau ilgus amþius greta viena ki-tos gyvena lietuviø, lenkø, rusø, baltarusiø ir kt. tautybiø þmoniø bendruo-menës. Pavyzdþiui, 2001 m. gyventojø suraðymo duomenimis (Suraðymoataskaita 2005), Vilniaus rajone gyveno 22 proc. lietuviø, 61 proc. lenkø,8 proc. rusø ir 9 proc. kitø tautybiø þmoniø (þr. 2 lentelæ).

Miðri tautinë sudëtis lemia tai, jog kasdieniame savo gyvenime rajonogyventojai bendrauja, susitinka su ávairiø tautybiø skirtingomis kalbomiskalbanèiais þmonëmis. Tokia, miðria tautine sudëtimi pasiþyminti, aplinkayra gera prielaida daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës teigiamo poten-cialo raiðkai.

Lietuvos Respublikos ir Europos Sàjungos teisiniai aktai ápareigoja puo-selëti tautiniø maþumø kultûrà ir ðvietimà. Anot Europos Sàjungos teisy-no ir kalbø politikos (Kalbø mokymo politikos apraðas 2006), individo kal-bos teisës yra traktuojamos kaip þmogaus teisiø dalis. Yra vienareikðmið-kai apsispræsta pirmenybæ teikti ne kalbai (ar kalboms), bet þmonëms, ku-rie atitinkamà kalbà (kalbas) vartoja. Daugiakalbystë yra suvokiama kaip:a) Europos istorinio paveldo ir europietiðkosios tapatybës dalis, b) prie-laida, padedanti puoselëti demokratiná pilietiðkumà, c) þmogaus kultûrinispotencialas, be kita ko, iðpleèiantis jo mobilumo galimybes darbo rinkoje.

Vilniaus rajone daugiakalbystë yra tapusi kasdienio gyvenimo ir ugdy-mo aplinkos bei ðvietimo sistemos bruoþu. Vilniaus rajone dël tautinës gy-


154

ventojø sudëties vyrauja mokyklos nevalstybine ugdymo kalba, veikia dau-giakalbës (dvikalbës, trikalbës) mokyklos. Vilniaus rajono savivaldybës duo-menimis, 2006�2007 m. Vilniaus rajone veikë 21 mokykla lietuviø moko-màja kalba, 30 mokyklø � lenkø mokomàja kalba, 1 mokykla � rusø mo-komàja kalba, 15 mokyklø buvo dvikalbës (10 � lietuviø ir lenkø, 5 � len-kø ir rusø kalbomis), 4 � trikalbës (þr. 1 pav.).

Nors Vilniaus rajono gyventojø tautinë sudëtis miðri, ugdymas organi-zuojamas ávairiomis kalbomis, visgi daugiakalbystë ugdymo procesuose nëravisuotinai ágyvendintas reiðkinys. Vienakalbiø mokyklø Vilniaus rajone yra74 proc., jose mokosi 58 proc. visø mokiniø (Merkys et al. 2007). Dvikal-bës, trikalbës mokyklos yra didesnës uþ vienakalbes � jos sudaro 26 proc.visø rajono mokyklø, taèiau jose mokosi 42 proc. visø rajono mokiniø. Nors,kaip matome ið duomenø, Vilniaus rajone vyrauja vienakalbës mokyklosmodelis, jau sukurtas ir tam tikras daugiakalbio ugdymo modelis, o tokiomodelio egzistavimas, patirties buvimas taip pat tampa palankia prielaidasëkmingam daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymo plëtojimui rajone.

Palankia prielaida daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymo plëtojimui ra-jone laikytina ir tai, jog ávairûs ðvietimo subjektai iðreiðkia teigiamas nuo-statas tokio ugdymo efektyvumo atþvilgiu. Kaip rodo tyrimo �Mokymosiprieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� duomenys, didesnioji dalisapklaustø Vilniaus rajono ðvietimo subjektø daugiakalbës mokyklos modelálaiko efektyvesniu (nei vienakalbës mokyklos modelis) (Merkys et al.2007:97). Apklausti mokyklø vadovai, Vilniaus rajono savivaldybës bei Vil-niaus apskrities administracijos politikai ir specialistai, NVO atstovai var-dijo tokius ávairiakalbiø mokyklø privalumus: ugdoma tolerancija, skatina-ma tautinë santaika, lengvesnë klasiø komplektacija, vaikai iðmoksta dau-giau kalbø, skatinama integracija ir socialiniai ryðiai (per vaikø tarpasme-ninæ sàveikà) (Merkys et al. 2007:98). Taigi daugiakalbio ugdymo patirtisir teigiamos nuostatos tokio ugdymo atþvilgiu taip pat laikytini palankio-mis prielaidomis daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymo, atitinkanèio ESseikiamybæ, plëtojimui.

Be kitø iðvardytø palankiø prielaidø, paminëtina ir ta, kad kasdienëjerajono gyventojø aplinkoje taip pat vyrauja daugiakalbystë. Ávairiø kalbø var-tojimas kasdienëje mokyklinio amþiaus vaikø interakcijoje buvo tiriamasatliekant tyrimà �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams�(Merkys et al 2007). Masinës apklausos metu moksleiviø buvo praðoma nu-rodyti kalbas, kuriomis bendrauja su ávairiais artimiausios aplinkos þmo-nëmis, bei kalbas, kurias vartoja kitomis ávairiomis aplinkybëmis (3-iojelentelëje pateikiama kalbinë apklaustø Vilniaus rajono moksleiviø aplinkapagal tautybes).

Tyrëjø skaièiuotas multikultûriðkumo indeksas (MKI) rodo, keliomis vi-dutiniðkai kalbomis moksleivis bendrauja savo privaèioje aplinkoje ávairiais


155

atvejais. Minimali reikðmë � 1, t. y. vartojama viena kalba, maksimali reikð-më � 3, t. y. vartojamos trys kalbos. Kuo indekso reikðmë artimesnë 3, tuomultikultûriðkesnë yra moksleivio aplinka. Kaip matome ið lentelëje pateik-tø duomenø, daugiausiai kalbø moksleiviai vartoja bendraudami su savodraugais ne mokykloje bei skaitydami knygas, laikraðèius, þurnalus ar þiû-rëdami televizijà. T. y. tiesioginis kasdienis bendravimas su bendruomenës(ne ðeimos) nariais bei media aplinka yra tos palankiausios terpës, kurio-se reiðkiasi ir tarpsta daugiakalbystë.

Tyrëjai taip pat skaièiavo kalbos vartojimo privaèioje erdvëje indeksà(KVPAI), kuris parodo, koks vidutinis procentas skirtingø tautybiø moks-leiviø savo kasdienëje aplinkoje vartoja vienà ar kità kalbà (apibendrinusvisas kalbines situacijas). Duomenys rodo, kad beveik pusëje visø kasdie-nës interakcijos situacijø apklausti moksleiviai vartoja lietuviø kalbà, kiekdaugiau nei treèdalyje situacijø vartojama rusø kalba, o ketvirtadalyje visøkasdienës interakcijos situacijø vartojama lenkø kalba. Tokia realiai egzis-tuojanti daugiakalbystë, þinoma, bûdinga tik apklaustiems moksleiviams,kurie atstovauja tik jaunajai rajono gyventojø kartai. Taèiau panaðius re-zultatus patvirtina tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyven-tojams� (Merkys et al. 2007) metu atlikta mokiniø tëvø apklausa. Mokiniøtëvø buvo klausiama apie jø ðeimos kalbinæ aplinkà � kokia kalba kalbamajø ðeimoje. Kaip rodo duomenys, maþdaug pusëje visø apklaustø ðeimø yrakalbamasi kita (-omis) nei lietuviø kalba (-omis). Taip pat maþdaug pusëjevisø apklaustø ðeimø yra kalbamasi lietuviø kalba � arba kalbama tik lie-tuviðkai, arba ir lietuviø, ir kita kalba. Tikëtina, kad panaði ávairiø kalbøvartojimo kasdienëje interakcijoje tendencija bûdinga visiems rajono gyven-tojams. Taigi kasdienëje interakcijoje vyraujanti daugiakalbystë � dar vie-na palanki prielaida daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymo plëtrai rajone.

Kliûtys daugiakalbiam ir daugiakultûriam ugdymuiVilniaus rajone

Nepaisant palankiø prielaidø daugiakultûrio ir daugiakalbio ugdymo plë-tojimui Vilniaus rajone, toks ugdymas praktikoje yra problemiðkas, sulau-kiantis neigiamø visuomenës bei savivaldos institucijø atstovø nuostatø.

Kaip rodo duomenys, pateikti ankstesniame straipsnio skyriuje, kasdie-nëje interakcijoje Vilniaus rajone akivaizdþiai ásigalëjusi daugiakalbystë �moksleiviai su savo draugais bendrauja keliomis kalbomis, þiûri televizijàir skaito spaudà taip pat keliomis kalbomis, moksleiviø ðeimose daþnai kal-bama keliomis kalbomis ir pan. Daugiakalbystë bûdinga ne vien kasdieneiinterakcijai, taèiau ir ugdymo aplinkai � Vilniaus rajone vyrauja mokyklos


156

nevalstybine ugdymo kalba, veikia daugiakalbës (dvikalbës, trikalbës) mo-kyklos, mokyklose nevalstybine ugdymo kalba ágyvendinama dvikalbio ug-dymo idëja, t. y. kai kuriuos dalykus mokiniai mokosi kita nei pagrindinëmokymosi kalba. Itin daþnai pasitaiko, kad moksleivio namø ar ðeimos kal-binë aplinka skiriasi nuo mokomosios kalbos mokykloje. Pagal Europos Sà-jungos kalbø politikà, tokia daugiakalbystë teigiamai veikia moksleivio kul-tûrinæ kompetencijà, skatina jo kalbø mokymosi gebëjimus. Taèiau �Moky-mosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Merkys et al. 2007) ty-rimo duomenys rodo, kad privaèios ir ugdymo aplinkø kalbiniai skirtumaidaþnai vertinami kaip turintys neigiamos átakos moksleiviø paþangumui, ge-bëjimams, ateities karjeros perspektyvoms. Moksleiviø, kuriø ðeimos beimokyklos kalbinës aplinkos skiriasi (t. y. vaikas namuose kalba viena kal-ba, o mokosi � kita), tëvai, savivaldos atstovai, dalis apklaustø mokyklø va-dovø bei lietuviø kalbos mokytojø teigë, jog kalbiniø aplinkø skirtumai tu-ri neigiamos átakos vaikø gabumø atsiskleidimui, mokymosi sëkmei ir pa-siekimams (autentiðkos nuomonës pateikiamos 4 lentelëje).

Be neigiamø, respondentai minëjo ir teigiamas moksleivio ðeimos ir mo-kyklos kalbiniø aplinkø skirtumo átakas: vaikas iðmoksta daugiau kalbø ir taitampa privalumu po mokyklos ieðkantis darbo ar siekiant ástoti á aukðtàsiasmokyklas; vaikas turi ádëti daugiau pastangø ir taip lavinami bendrieji vaikogebëjimai. Taèiau kur kas daþniau ávairios respondentø grupës minëjo moks-leivio kasdienës ir mokyklos kalbiniø aplinkø skirtumo neigiamas átakas:

� prastesni moksleivio mokymosi pasiekimai ir rezultatai;� netobulinama gimtoji kalba, taigi neugdomas tautinis tapatumas

(o tai labai svarbu tautiniø maþumø atstovams);� atsiranda susvetimëjimas tarp kita kalba (daþniausiai valstybine) be-

simokanèio moksleivio ir jo ðeimos nariø (nekalbanèiø lietuviðkai).

Taigi, nors daugiakalbystë akivaizdi ir kasdienëje interakcijoje, ir ugdy-mo aplinkoje, vyrauja neigiamos nuostatos daugiakalbiðkumo atþvilgiu.

Dar viena reikðminga kliûtis daugiakalbystës ir daugiakultûriðkumo tei-giamam potencialui plëtoti � neigiamos nuostatos vienos ið rajone vartoja-mø kalbø atþvilgiu. �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams�(Merkys et al. 2007) tyrimo metu buvo tiriamos moksleiviø nuostatos lie-tuviø, lenkø, rusø bei anglø kalbø atþvilgiu. Tyrëjai klausimyne moksleiviamspateikë semantinio diferencialo skalæ, kurioje moksleiviai kalbas vertino pa-gal penkis dichotomiðkus kriterijus: (1) ar kalba svetima, ar artima, sava;(2) ar kalba prasta, negraþi, ar graþi, melodinga, (3) ar kalba sunki, sudë-tinga, ar paprasta, lengvai iðmokstama; (4) ar kalba maþai reikalinga, arlabai reikalinga; (5) ar kalba retai vartojama ar plaèiai vartojama (atsaky-mø procentiniai pasiskirstymai pateikiami 5 lentelëje).


157

Remiantis lentelëje pateikiamais duomenimis, galima teigti, kad lenkøkalbos atþvilgiu daþniausiai reiðkiamos neigiamos nuostatos, o lietuviø, rusøbei anglø kalbø atþvilgiu � daþniau teigiamos nuostatos. Ketvirtadalis ap-klaustø moksleiviø lenkø kalbà laiko svetima, negraþia, sudëtinga, o treè-dalis respondentø mano, jog lenkø kalba yra maþai jiems reikalinga ir re-tai vartojama. Tokie duomenys paradoksalûs, nes Vilniaus rajone 2001 m.gyventojø suraðymo duomenimis (Suraðymo ataskaita 2005), 61 proc. visøgyventojø sudarë lenkø tautybei save priskiriantys þmonës. Vadinasi, rajo-ne, kuriame didþiàjà gyventojø dalá sudaro lenkø tautybës þmonës, ganëti-nai daþnos neigiamos nuostatos jø gimtosios (lenkø) kalbos atþvilgiu. Ádo-mu tai, kad ávairiø tautybiø moksleiviø nuostatos sutapo vertinant lietu-viø, rusø bei anglø kalbas; taèiau itin reikðmingai skyrësi lenkø tautybësmoksleiviø ir kitø tautybiø moksleiviø nuostatos lenkø kalbos atþvilgiu �lentelëje matome, kad vienodai didelis procentas respondentø lenkø kalbàvertina ir teigiamai, ir neigiamai. Taigi atsiskleidþia tam tikra átampa, kaiskirtingø tautybiø rajono gyventojai itin skirtingai vertina vienà ið rajonevartojamø tautiniø maþumø kalbø.

Prieðtaravimai ir átampa matoma kalbø vertinime tëra gilesniø procesøatspindys. Didþiausia kliûtimi teigiamam daugiakalbystës ir daugiakultûrið-kumo potencialo plëtojimui tampa etnocentrizmo ir tautinës netoleranci-jos apraiðkos, stebimos Vilniaus rajone. Etnocentrizmo ir tautinës netole-rancijos raiðkos klausimams skiriamas atskiras straipsnio skyrius.

Etnocentrizmas ir tautinë netolerancija kaip kliûtisdaugiakultûriam ir daugiakalbiam ugdymui Vilniaus rajone

Ðiame straipsnio skyriuje autoriai pateiks keletà faktø (ir jø interpretaci-jø), pagrástø empiriniais duomenimis, þyminèiø tautinës netolerancijos, et-nocentriðkumo apraiðkas Vilniaus rajone. Ðiame skyriuje taip pat argumen-tuosime, jog tokios nuostatos ar etinë norminë pozicija tampa esmine kliû-timi teigiamai daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës potencialo raiðkai.Prieð pristatant empiriniais duomenimis grástus argumentus, prasmingatrumpai apibûdinti etnocentrizmo ir tautinës netolerancijos sàvokas.

Etnocentrizmas straipsnio autoriø suprantamas kaip individo arba jøgrupës savybë, pasireiðkianti tuo, kad á daugumà socialiniø reiðkiniø, pro-cesø ir ávykiø, taip pat á kitas socialines grupes ir tautas þvelgiama iðskir-tinai tik per savo tautinës kultûros bei patirties prizmæ. Etnocentrinë pa-saulëþiûra, etnocentrinës nuostatos ið dalies prasilenkia su moderniai ir eu-ropietiðkai suvokiama tautine tapatybe ir atspindi supaprastintà, siaurà po-þiûrá á save patá ir socialinæ aplinkà. Etnocentrizmas trukdo plaèiau (be


158

iðankstinio nusistatymo) þvelgti á kitus � su tautos kultûra ir tautiðkumutiesiogiai nesusijusius socialinio gyvenimo atspalvius bei dimensijas. Ðiuopoþiûriu etnocentrizmas gali pasireikðti, kaip ið dalies nepatraukli, asmensar grupës galimybes ribojanti savybë, skatinanti socialinæ átampà ir nekonst-ruktyvø konfliktiðkumà. Visgi etnocentrizmas nëra vienareikðmiðkai neigia-ma savybë kaip nacionalizmas, kuris pasireiðkia kitø tautø menkinimu.Anksèiau atlikti tautinio tapatumo nuostatø tyrimai rodo, kad etnocentriz-mas uþima tarpinæ pozicijà tarp moderniai ir demokratiðkai suprantamostautinës tapatybës ir nacionalizmo (Merkys, Barðauskienë, Antinienë 2006;Antinienë, Merkys 2004; Antinienë, Merkys 2007).

Sàvokos �etnocentrizmas� ir �tautinë netolerancija� yra susijæ, taèiau në-ra tapaèios. Etnocentrizmas daugiau atspindi tam tikrà ideologijà ir ben-drà pasaulëþiûrà, o tautinë netolerancija yra labiau empirinë sàvoka, atspin-dinti konkreèias nuomones ir konkreèias þmoniø bei jø grupiø elgesio dis-pozicijas. Simptomiðka, kad veikiama stereotipø, tautinë netolerancija galipasireikðti tik vienos ar keliø tautiniø bendrijø atþvilgiu, o kitø tautø at-þvilgiu gali nepasireikðti visai.

Tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Mer-kys et al. 2007) metu buvo sistemingai aptinkami faktai, liudijantys, kaddemokratinei ðvietimo plëtrai, demokratinio pilietiðkumo ugdymui Vilniausrajone kliudo etnocentrizmas ir tautinës netolerancijos apraiðkos, pasireið-kianèios latentine ar netgi atvira forma. Ðios etnocentrizmo ar tautinës ne-tolerancijos apraiðkos toliau tekste bus pristatomos analizuojant atskirustirtus kintamuosius.

�Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Merkys et al.2007) tyrimo metu respondentai vertino skirtingus mokymosi prieinamu-mo ar mokyklø tinklo veiksmingumo aspektus. Formuluodami ðiuos verti-nimus vienø tautiniø grupiø atstovai neretai kritiðkai atsiliepdavo apie kitøtautiniø grupiø atstovus. Pavyzdþiui, mokyklø tinklo pertvarkà vertinæ res-pondentai nurodë ir lietuviðkø, ir lenkiðkø mokyklø diskriminacijos atvejø.Lenkø bendruomenës interesams atstovaujantieji teigë, kad Vilniaus kraðtà�norima lituanizuoti�, t. y. apriboti lenkø galimybes mokytis gimtàja kalba,o lietuviø bendruomenës interesams atstovaujantieji teigë, jog atvirkðèiai �Vilniaus kraðtà siekiama polonozuoti � lietuviðkos mokyklos daþniau reor-ganizuojamos nei mokyklos lenkø mokomàja kalba (þr. 6 lentelæ).

Tautinë netolerancija, tam tikras susiprieðinimas tyrimo metu buvo jau-èiamas ir nuomonëse apie kitatauèius, leidþianèius vaikus á lietuviðkas mo-kyklas (Merkys et al. 2007):

Lenkø rinkimø akcijos deputatë yra labai aktyvi � jei tëvai leidþia vaikà á lietuviðkàmokyklà, tai ne vienà kartà aplanko tas ðeimas. Lenkø vaikai, kurie vedami á lietu-


159

viðkas mokyklas vadinami �prakliatyje litvaki�. Vyksta papirkinëjimas, grasinimaipritraukiant moksleivius á lenkiðkà mokyklà. (Mokyklos valstybine mokomàja kal-ba vadovas)2

[...] jei lenkas, o vaikà iðleisi á lietuviðkà mokyklà, tai kai reikës seniûnijoje tvarky-tis reikalus � negalësi ten á akis paþiûrëti... (Mokyklos valstybine mokomàja kalbavadovas)

Pabrëþtina, kad tautinë netolerancija sistemingai stebima tik tarp lenkøir lietuviø tautiniø bendruomeniø, nors Vilniaus rajone nuo seno yra ir kitøtautø atstovø � rusø bei baltarusiø. Etninës átampos pagal kitus teoriðkai áma-nomus santykiø derinius, kaip antai: �lietuviai � rusai�, �lenkai � rusai�, �lie-tuviai � baltarusiai� ar kt., tyrimo metu neaptikta.

Tyrime dalyvavusiø tautiniø maþumø interesams atstovaujanèiø nevyriau-sybiniø organizacijø atstovai teigë, jog Lietuvoje (Vilniaus rajone) siekia-ma ne integruoti, o asimiliuoti tautines maþumas. Draugijos �MacierzSzkolna� nariø teigimu, ne tik Vilniaus rajone, bet ir visame Vilniaus kraðtevyrauja tautinë nesantaika, netolerancija:

Lietuviø�lenkø santykiai, tai kaip juoda ir balta, neámanoma bus niekada iðspræstivisø problemø, bet gali draugiðkai gyventi.

Prasidëjo nesantaika nuo to, kad kai kurios neformalios organizacijos pareiðkë, jogLietuvoje nëra lenkø � tik sulenkëjæ lietuviai. Tas poþiûris persiëjo á kitas (valdþios)institucijas.

Apskritai per paskutinius 12�13 metø mes (lenkai) pastoviai turime gintis. Sudaro-mos sàlygos tokios, kad integruotis neámanoma, reikia tik gintis. Situacija skatinane integracijà, o atvirkðèiai. [...] Kodël mes, lenkai, Lietuvos pilieèiai, nuolatos tu-rime árodinëti, kad esame lojalûs?

Taip ir pasidaro, kad Delfi mus vadina ðûdlenkiais.

Apskritai Vilniaus rajone instituciniai ðvietimo procese dalyvaujanèiøgrupiø (savivaldybë, apskritis, NVO, mokyklø benduomenës nariai) santy-kiai yra perkeliami á tautiniø santykiø sferà. T. y. proceso dalyviai, uþuotpuoselëjæ institucinius organizacinius santykius ðvietimo srityje, ugdo tau-tiðkumu pagrástus santykius tautinio lojalumo pagrindu. Rusai ar kitos tau-tybës ðiame lietuviø�lenkø tautiniø santykiø diskurse yra ignoruojami, lie-ka uþribyje. Rajonas yra daugiakalbis ir daugiakultûris, bet daugiakultûrið-kumas nëra puoselëjamas � daþniau eskaluojami gandai ir bendravimo ste-reotipai. Pavyzdþiui, draugijø �Vilnija� ir �Rytas� nariai mokslinio tyrimointerviu metu vartoja terminà �lenkai� vietoj terminø �Vilniaus rajono sa-vivaldybë� ar �mokyklos lenkø mokomàja kalba�. Atitinkamai Vilniaus ra-

2 Èia ir toliau citatø kalba netaisyta.


160

jono savivaldybës tarybos nariai ir ðvietimo skyriaus specialistai interviumetu vartoja þodá �mes�, kalbëdami apie lenkø tautybës þmones, besimo-kanèius mokyklose lenkø mokomàja kalba. Uþ þodþio �mes� apibrëþimo ri-bø lieka kitø tautybiø rajono gyventojai ir lenkø tautybës gyventojai, lei-dþiantys vaikus á lietuviðkas mokyklas. Taip pat, pavyzdþiui, atsakinëdami áklausimà apie lietuviø kalbos brandos egzaminø turinio suvienodinimà, sa-vivaldybës atstovai automatiðkai pradeda kalbëti apie mokyklas lenkø mo-komàja kalba, nuoðalëje palikdami mokyklà ir klases rusø mokomàja kal-ba. Tokio þodyno diskursyvus vartojimas � iðkalbingas faktas, liudijantis,kad kai kurie Vilniaus rajono vietos ðvietimo vadovai, specialistai, politi-kai su entocentrine màstysena ir atitinkamomis paþiûromis yra taip susi-tapatinæ, kad jø net nebemaskuoja. Tuo tarpu jø uþimamas visuomeninis sta-tusas, atliekami profesiniai vaidmenys ápareigoja juos bent formaliai lai-kytis neðaliðkumo, tarnauti ne konkreèiai tautybei, bet visø pirma vieðajaminteresui ir visiems savivaldybës pilieèiams, neatsiþvelgiant á jø tautybæ. Jei-gu yra �mes�, tai neiðvengiamai egzistuoja ir �jie�. Akivaizdu, jog komen-tuojama sàvoka turi segregacinæ potekstæ.

Tyrimo �Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams� (Mer-kys et al. 2007) duomenys leidþia teigti, kad Vilniaus rajone kitoms (ne len-kø) tautinëms maþumoms iðkyla asimiliacijos rizika, susikuria prielaidos sà-lyginei diskriminacijai. Visø pirma èia paminëtini rusai ir baltarusiai. Pa-radoksalu yra tai, kad savita �tautine maþuma� bent jau Vilniaus rajone tam-pa ir lietuviai. Tyrimo duomenys taip pat leidþia teigti, kad Vilniaus rajo-no rusai jauèiasi kultûriðkai bei kalbiðkai asimiliuojami ir yra ðiuo poþiû-riu nusiteikæ pesimistiðkai. Vertindama savo padëtá strategiðkai, rusø ma-þuma neturi iliuzijø ateityje savo mokyklø tinklo nei iðsaugoti, nei juolabiðplësti. Kita vertus, ðios maþumos atstovai linkæ pripaþinti, kad susiklos-èiusi padëtis ið esmës yra natûraliø visuomeniniø procesø padarinys. Tie-siog labai daug rusø iðvaþiavo (repatriacija), jaunoji karta paprastai ganamotyvuotai þiûri á valstybinës kalbos mokymàsi, supranta integracijos á Lie-tuvos visuomenæ svarbà savo karjerai ir ateièiai. Galiausiai rusø bendruo-menæ (kaip ir visà ðalá apskritai) paveikë mokyklinio amþiaus vaikøstygius. Demografiniø iðtekliø atsinaujinimo poþiûriu perspektyvos ðiaitautinei maþumai, kaip ir, beje, visai ðalies visuomenei, nëra palankios.Minëta maþuma ðiuo poþiûriu nëra linkusi kelti ir kokiø nors politiniø pre-tenzijø � sumaþëjo rusakalbiø gimstamumas, vadinasi, nëra ir rusakalbiømokyklø tinklo plëtros.

Vilniaus rajone ypaè nepalanki tautinës tapatybës iðsaugojimo ir ðvieti-mo poþiûriu yra baltarusiø tautinës maþumos situacija. Ði tautinë maþumarajono ðvietimo sektoriuje nebeturi jokios minimalios institucinës struk-tûros. Minëtame rajone nëra në vienos baltarusiø klasës, nekalbant jau apiemokyklà. Taigi susidaro padëtis, kurioje në viena ið tautiniø grupiø, gyve-


161

nanèiø Vilniaus rajone, nesijauèia patogiai � lietuviai teigia esà polonizuo-jami ir diskriminuojami, lenkai teigia esà asimiliuojami, taip pat ir diskri-minuojami, rusai ir baltarusiai pirmøjø dviejø grupiø susiprieðinimo fonenebeturi terpës (o daþnai ir intereso, paskatos ar paprasèiausiai � politi-nës galios) tautinei tapatybei plëtoti. Lenkø atstovai teigia � �mes nuolatjauèiame puolimà lenkø mokyklø atþvilgiu, mes nuolat turime gintis�, �nuo-latos turime árodinëti savo lojalumà Lietuvai�; rusø atstovai teigia � �mesnebeturime jokiø iliuzijø Vilniaus rajone puoselëti rusiðkas mokyklas�, lie-tuviø atstovai teigia � �bûdami lietuviai jauèiamës tautine maþuma�, �sa-vivaldybë proteguoja lenkiðkas mokyklas, o lietuviðkos yra diskriminuoja-mos� ir pan. Galiausiai, kaip buvo minëta, tradicinë ðio regiono baltarusiømaþuma Vilniaus rajone praktiðkai jau yra asimiliuota, vietos ðvietimo ástai-gø tinkle ji neturi net paèios kukliausios institucinës struktûros (pvz., bal-tarusiðkos klasës, sekmadieninës mokyklos ir pan.). Taigi teigiamas daugia-kultûriðkumo potencialas Vilniaus rajone praktiðkai neturi terpës plëtotis.Dël vyraujanèiø etnocentriðkø nuostatø daugiatautiðkumas tampa ne stimu-lu kultûrinio potencialo, demokratinio pilietiðkumo ar tolerancijos plëtrai,bet stimulu tautinei netolerancijai, izoliacinei, segregacinei politikai ir ne-paþangiai raidai atsiribojant nuo reformø ir naujoviø (kurios daþniau ver-tinamos kaip grësmë, o ne kaip galimybë tautiðkumui iðsaugoti).

Dar vienas gana paradoksalus pastebëjimas � daugiakultûrëje terpëjeblanksta tautiðkumo ribos. Ðtai masinës apklausos metu daugelis moks-leiviø tyrëjø praðë pakomentuoti klausimynà ir klausë, kà reiðkia �tauty-bë�, �gimtoji kalba� (nes ðeimos daþnai miðrios tautiniu poþiûriu). Arbaðtai mokyklos lietuviø dëstomàja kalba vadovë teigia: �Vaikai patys neþi-no, kuri kalba jø gimtoji.� Vilniaus rajone daugiakalbë ir daugiakultûrë ap-linka iðtrina realiai apèiuopiamas tautiðkumo ribas. Tad bendruomeniø tel-kimasis tautiniu pagrindu, tautinë netolerancija yra sàlyginës, daþnai tikdirbtinai eskaluojamos, taèiau ne natûraliai bendruomenëse atsirandanèiostemos. Draugijø �Vilnija� ir �Rytas� nariai taip pat pastebi, jog ðios átam-pos nepersikelia á bendruomeniø kasdiená gyvenimà: �Tarp paprastø þmo-niø átampos nëra�. Paradoksas ir yra tai, jog tautinës netolerancijos ir et-nocentrizmo apraiðkos stebimos bendruomeniø gyvenime iðties yra eska-luojamos ir palaikomos nevyriausybiniø ir vietos savivaldos institucijø. Ðtaisavivaldybës, apskrities virðininko administracijos ir NVO atstovai kur kasdaþniau eskaluoja lenkiðkø ir lietuviðkø mokyklø susiprieðinimo temà neipatys mokyklø bendruomeniø atstovai (mokyklø atstovai retai tai paste-bi). Tas taip pat rodo, jog susiprieðinimas yra daugiau organizacijø ir ins-titucijø lygmens problema, bet ne mokyklos bendruomeniø ar kasdienësgyventojø sàveikos problema.

Átaigus tautiðkai motyvuoto nesusikalbëjimo instituciniu lygmeniu pavyz-dys yra santykiai tarp dviejø valstybiniø institucijø, administruojanèiø ðvie-


162

timà Vilniaus rajono teritorijoje. Èia turima galvoje Vilniaus apskrities vir-ðininko administracija ir jau daugelá kadencijø Lietuvos lenkø rinkimø ak-cijos valdoma Vilniaus rajono savivaldybë. Èia verta pabrëþti vienà ðvieti-mo plëtros ðalies regionuose aplinkybæ. Lietuvoje susiklostë praktika, kaiðvietimo ástaigas tiesiogiai valdo steigëjas. Jeigu kalbama apie áprastines Lie-tuvos bendrojo lavinimo mokyklas, tai steigëja, neskaitant pavieniø iðimèiø,paprastai bûna vietos savivaldybë. Kaip minëta, tai paþangi subsidiarumoprincipu grásta vieðojo administravimo praktika, kai centrinë valdþia dele-guoja demokratiðkai rinktai vietos valdþiai svarbias funkcijas ir atsakomy-bæ. Atkûrus nepriklausomybæ, kuriantis naujai valstybei, trûko ekonominiøiðtekliø, kol nebuvo ávestas finansavimas, paremtas mokinio krepðeliu, sa-vivaldybës neretai vëluodavo iðmokëti mokytojams atlyginimus. Savo ruoþtu,kol nebuvo mokyklø tobulinimo programos, daugeliui savivaldybiø trûko ið-tekliø (ið dalies ir politinës valios) kryptingai uþsiimti mokyklø renovacija.Tikrovë buvo tokia, jog iðtekliø deficito ir pereinamosios ekonomikos sà-lygomis savivaldybiø administracijos ið dalies vengë ásipareigojimø3 kitokiotipo ðvietimo ástaigoms � specialiosioms mokykloms. Be to, minëto tipo mo-kyklos aptarnaudavo skirtingø savivaldybiø moksleivius, todël buvo abejo-jama jø atidavimu savivaldybës þinion. Tad apie 1997 m. centrinë valdþia,besirûpindama socialine ir ðvietimo politika, specialiøjø mokyklø valdymàir steigëjo funkcijas delegavo apskrièiø administracijoms. Taigi Lietuvoje na-tûraliai susiklostë praktika, kai áprastiniø bendrojo lavinimo mokyklø stei-gëja yra savivaldybë, o specialiøjø mokyklø steigëja yra apskrities virðinin-ko administracija. Simptomiðka yra tai, kad ði taisyklë negalioja kai kuriomsdaugiatautëms Vilniaus apskrities savivaldybëms, taip pat ir Vilniaus rajo-no savivaldybei. Nuokrypis nuo bendros ðalies praktikos èia pasireiðkia tuo,kad apskrities administracija, kitaip nei áprasta ðalyje, yra daugelio lietuvið-kø mokyklø steigëja. Tokia situacija susiklostë dël to, jog Vilniaus rajono sa-vivaldybë, kurià jau daugelá kadencijø valdo Lietuvos lenkø rinkimø akcija,pirmiausiai atstovauja lenkø tautybës gyventojams, svarbiausiu politiniuprioritetu laiko lenkiðko etniðkumo puoselëjimà ir menkai atspindi rajonogyventojø poreikius mokytis valstybine kalba. Minëtoje daugiatautëje savi-valdybëje pastaruoju metu buvo pleèiamas bûtent lenkiðkø mokyklø tinklas,kai visoje ðalyje, taip pat ir Vilniaus rajone stebima mokyklinio amþiaus vai-kø demografinë duobë. Simptomiðka yra tai, kad sovietmeèiu Vilniaus ra-jone buvo pleèiamas rusiðkø mokyklø tinklas, tuo tarpu atkûrus nepriklau-somybæ � lenkiðkø mokyklø tinklas.

3 Ðiuo metu, kai ðvietimo sistema ðalyje jau neblogai finansuojama, stebima kita tendencija � at-siranda savivaldybiø, norinèiø susigràþinti kadaise lengva ranka kitam steigëjui perduotas ðvie-timo ástaigas.


163

Apibendrintai galima teigti, kad �Mokymosi prieinamumas Vilniaus ra-jono gyventojams� (Merkys et al 2007) tyrimo duomenys rodo, jog tautinënetolerancija, taip pat demokratijos poþiûriu nepatraukli etnocentrinë po-zicija yra daugiau bûdingos ne Vilniaus rajono þmoniø tarpusavio kasdie-niams santykiams, bet visø pirma valstybinëms ir visuomeninëms institu-cijoms. Èia turimos galvoje tiek �lietuviðkos�, tiek �lenkiðkos� pakraiposinstitucijos. Susidaro áspûdis, kad tautinës netolerancijos eskalavimas, átam-pos palaikymas leidþia kai kurioms organizacijoms ir institucijoms savedirbtinai sureikðminti, ágyti socialinës átakos galiø ir politinio svorio, su-telkti savo elektoratà, remiantis tautiðkumo kriterijumi, ir taip palaikytisavo galios bei valdþios tæstinumà. Taigi ið institucijø kylantis atviras arlatentinis tautinës netolerancijos eskalavimas padeda tokioms organizaci-joms iðlikti, áprasminti savo misijos tæstinumà. Kitaip tariant, tautinës ne-tolerancijos ir átampos eskalavimas, etnocentrinë poza kai kurioms inte-resø grupëms tiesiog yra naudinga4.

Trumpai tariant, etnocentrizmas tampa kliûtimi daugiakultûriðkumo irdaugiakalbystës teigiamo potencialo plëtrai, ir ði problema yra itin sunkiaiáveikiama, nes ji funkcionali kai kuriø nevyriausybiniø bei politiniø orga-nizacijø ir savivaldos institucijø veiklos bei politiniø sprendimø legitimaci-jos atþvilgiu.

Apibendrinant skyriuje iðdëstytus argumentus galima teigti, jog etno-centrizmo ir tautinës netolerancijos apraiðkos Vilniaus rajone tampa esmi-nëmis kliûtimis teigiamai daugiakultûriðkumo ir daugiakalbystës potencia-lo raiðkai, lemia socialiniø átampø radimàsi ugdymo procesuose, sukelia ins-titucinio nesusikalbëjimo problemø.

Iðvados ir apibendrinimai

Remiantis ES kalbø mokymo politika, galima teigti, kad daugiakultûris beidaugiakalbis ugdymas yra siekiamybë. Daugiakultûriðkumas ir daugiakal-bystë yra suprantami kaip: a) Europos istorinio paveldo ir europietiðko-sios tapatybës neatskiriama dalis, b) prielaida, padedanti puoselëti demo-kratiná pilietiðkumà, c) þmogaus kultûrinis potencialas, be kita ko, iðple-èiantis jo mobilumo galimybes darbo rinkoje.

4 2007 m. vietos savivaldos rinkimai apskritai rodo, kad politinës partijos jau suprato vietos rin-kimø svarbà, ávertino galimybes, kurios atsiveria laimëjus rajone daugumà. Ypaè daug dëmesioskiriama didmiesèiø ir jø rajonø savivaldybëms. Savivaldybës rengia ir tvirtina strateginius pla-nus, bendruosius planus, skelbia konkursus statyboms, renovacijoms ir paslaugoms, valdo kaikurias ámones, gali inicijuoti þemës, kurios kaina aplink didmiesèius drastiðkai auga, paskirtieskeitimà ir pan. Atitinkamø galiø ir sprendimø teisës ágijimas � labai stiprûs motyvatoriai tiekpaèioms partijoms, tiek jas remianèioms ekonominëms interesø grupëms.


164

Prielaidos demokratiðkam daugiakultûriam ir daugiakalbiui ugdymui �palankios Vilniaus rajone dël keleto veiksniø: Vilniaus rajone istoriðkai su-siklostë multietninë gyventojø sudëtis; kasdienë ir edukacinë aplinkos ra-jone, ðvietimo sistema taip pat daugiakalbës � kasdienëje interakcijoje var-tojamos kelios kalbos, veikia mokyklos ne tik valstybine, bet ir lenkø beirusø kalbomis, ágyvendinamas dvikalbis ugdymas; ðvietimo subjektai rajo-ne iðreiðkia teigiamas nuostatas daugiakalbiø mokyklø, t. y. daugiakalbësugdymo aplinkos atþvilgiu. Paradoksalu, taèiau, nepaisant palankiø prielai-dø daugiakultûriðkumo teigiamo potencialo plëtrai bei daugiakalbiam ug-dymui, Vilniaus rajone daugiakultûriðkumas ir daugiakalbystë veikiau tampakliûtimis socialinei raidai. Rajone ásigalëjusios neigiamos nuostatos vienosið tautiniø maþumø grupiø � lenkø � gimtosios kalbos atþvilgiu, daþnai ið-reiðkiamos nuomonës apie daugiakalbystës neigiamà átakà moksleiviø mo-kymosi pasiekimams ir karjeros galimybëms ir, svarbiausia, daugiatautið-kumas ir harmoningo skirtingø tautiniø bendruomeniø sugyvenimo stokasukelia etnocentrizmà ir tautinæ netolerancijà. Dël vyraujanèiø etnocentrið-kø nuostatø daugiatautiðkumas tampa ne akstinu kultûrinio potencialo, de-mokratinio pilietiðkumo ar tolerancijos plëtrai, bet stimulu tautinei neto-lerancijai, izoliacinei, segregacinei politikai ir nepaþangiai raidai atsiribo-jant nuo reformø ir naujoviø.

Metaiðvada

Pripaþástama, jog daugiakultûriðkumas ir daugiakalbystë potencialiai teigia-mai veikia socialinæ aplinkà ir visuomenës raidà; Lietuva yra ásipareigoju-si ágyvendinti daugiakalbá ugdymà; Vilniaus rajone yra puikios sàlygos arprielaidos ágyvendinti toká demokratiná daugiakultûrá ir daugiakalbá ugdy-mà; taèiau etnocentrizmas ir tautinë netolerancija (besireiðkiantys tarp ra-jone gyvenanèiø tautiniø grupiø ir palaikomi ávairiø pilietinës visuomenësorganizacijø bei savivaldos institucijø) tampa kliûtimis tokiai siekiamybei.

LITERATÛRA

Antinienë, D., Merkys, G. (2007) �Structure and Expression of Students� Attitudes Reflecting Na-tional Identity: Case of Lithuania�. Socialiniai mokslai 1(55). P. 22�34.

Antinienë, D., Merkys, G. (2004) Lietuvos jaunuoliø ir jaunø suaugusiøjø tautiðkumo nuostatos,kaip socialpsichologinis konstruktas. Antroji pasaulio lietuviø psichologø konferencija: konfe-rencijos medþiaga, 2004 m. rugsëjo 18�19 d., Vilnius, Lietuva: VU leidykla. P. 15�18.

Hutcheon, L., Mario, J. V. (red.) (2002) Rethinking Literary History. New York: OxfordUniversity Press.


165

Lietuvos gyventojø suraðymo ataskaita (2005) Statistikos departamentas prie Lietuvos Respubli-kos Vyriausybës [http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/surasymo_atask.doc]

Lietuvos Respublikos Seimas. Ásakymas Nr. ISAK-1766 ,,Dël triðalës darbo koordinavimo grupëssudarymo�, 2006 09 04 [http://www3.lrs.lt/docs2/MNYDTYIW.DOC]

Kalbø mokymo politikos apraðas (2006) Vilnius: Ðvietimo aprûpinimo centras.Europos Bendrijø Komisija. Komisijos komunikatas: Nauja daugiakalbystës pagrindø strategija

KOM (2005) 596, 2005 11 22. Briuselis [http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2005:0596:FIN:LT:PDF]

Maþeikis, G. (2005) Kultûrinës antropologijos pragmatika ir analitika. Ðiauliai: Saulës delta.McLaughlin, T. H. (1997) Ðiuolaikinë ugdymo filosofija: demokratiðkumas, vertybës, ávairovë.

Kaunas: Technologija.Merkys, G., Balèiûnas, S., Urbonaitë-Ðlyþiuvienë, D., Kalinauskaitë, R., Merkienë, R. (2006)

Mokiniø veþiojimo pokyèiai pertvarkant mokyklø tinklà. Uþsakovas � Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija.

Merkys, G., Balèiûnas, S., Balþekienë A., Lapienienë, A., Pauliukaitë, Þ., Teleðienë, A. (2007)Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams. Uþsakovas � Lietuvos Respublikos ðvie-timo ir mokslo ministerija.

Merkys, G., Barðauskienë, V., Antinienë, D. (2006) �Lietuvos studentø emigracinës nuostatos irjas lemiantys veiksniai�. Ugdymas. Kûno kultûra. Sportas / Education. Physical training.Sport, Lietuvos kûno kultûros akademija.

Merkys, G., Urbonaitë-Ðlyþiuvienë, D., Balèiûnas, S., Januðaitë, S., Pilðèalskienë, V., Titkov,D. (2005) Mokyklø tinklo pertvarkos socialinis poveikis. Uþsakovas � Lietuvos Respublikosðvietimo ir mokslo ministerija [http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai.htm]

Public Opinion in the European Union: Report Number 55. (2001) European Commission,Eurobarometer. Brussels: Directorate-General Press and Communication [http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/eb/eb55/eb55_en.pdf]

Putnamas, R. D. (2001) Kad demokratija veiktø. Vilnius: Margi raðtai.Salganik, L. H. (2001) �Competencies for life: A Conceptual and Empirical Challenge�. In: Ry-

chen, D. S., Salganik, L. H. (eds.) Defining and Selecting Key Competencies. Sietle�Toronto�Bern�Gottingen: Hogrefe and Huber Publishers.

Ðiaudvytienë, E. (2007) Tarpkultûrinis dialogas: visi skirtingi � visi vienodi? Bernardinai, 2007 11 30[http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/70507].

Lentelës

1 LENTELË. Apklausti ðvietimo subjektai

Ðvietimo subjektaiMokyklos bendruomenë Apskrities ir savivaldos Nevyriausybinës

atstovai organizacijos

Moksleiviai N=611 Vilniaus apskrities virðinin- Rusø mokytojø asociacijosko administracijos atstovai nariai

Moksleiviø tëvai N=35 Vilniaus rajono savivaldybës Lenkø mokytojø �Macierzadministracijos atstovai Szkolna� draugijos nariai

Mokyklø vadovai N=16 Seniûnai �Vilnijos� draugijos nariai

Mokytojai N=22 �Ryto� draugijos nariai


166

2 LENTELË. Gyventojø pasiskirstymas pagal tautybæ Vilniaus rajono savivaldybëje,2001 m.

Gyventojø skaièius Procentai

Ið viso pagal tautybæ 88586 100Lietuviai 19855 22,4Lenkai 54322 61,3Rusai 7430 8,4Baltarusiai 3869 4,4Ukrainieèiai 619 0,7Totoriai 364 0,4

Kiti arba nenurodë 2127 2,4

ÐALTINIS: Statistikos departamentas, 2002 (2001 m. gyventojø suraðymo duomenys)

1 PAV. Mokyklø skirtingomis mokomosiomis kalbomis skaièiaus dinamika savivaldy-bëje (mokyklø skaièius)

ÐALTINIS: Vilniaus rajono savivaldybë

DA

UG

IAK

ULT

ÛR

IO IR

DA

UG

IAK

ALB

IO U

GD

YM

O PR

IELA

IDO

S BE

I PRO

BLE

MO

S ET

NIÐK

AI M

IÐRIA

ME

RE

GIO

NE

167

3 LENTELË. Kalbinë Vilniaus r. (N=537) moksleiviø aplinka pagal tautybes (%)

Kokia kalba� Lietuviø k. Lenkø k. Rusø k. MKI*(vidutinis vartojamø

kalbø skaièius)

Respondento tautybë LT LEN RU LT LEN RU LT LEN RU LT LEN RU

Kalbasi su mama 72,6 12,4 16,1 16,1 71,8 10,7 17,9 22,8 85,7 1,1 1,1 1,1Kalbasi su tëèiu 64,9 7,4 10,7 14,3 67,8 5,4 17,3 23,8 89,3 1,0 1,1 1,1Kalbasi su mamos mama 53,6 3,7 1,8 22,6 73,5 14,3 15,5 14,1 75,0 1,0 1,0 1,0Kalbasi su mamos tëèiu 36,9 2,0 3,6 16,7 61,4 10,7 16,7 15,4 71,4 1,0 1,0 1,0Kalbasi su tëèio mama 43,5 2,0 10,7 23,8 64,8 3,6 18,5 13,8 69,6 1,0 1,0 1,0Kalbasi su tëèio tëèiu 38,1 1,7 7,1 16,1 55,4 3,6 13,1 12,8 67,9 1,0 1,0 1,0Daþniausiai kalbasi su giminaièiais 70,2 13,8 8,9 19,0 75,8 3,6 19,0 21,8 85,7 1,1 1,1 1,0Daþniausiai bendrauja su klasës draugais 84,5 26,8 41,4 6,5 64,8 3,6 14,3 17,4 60,7 1,1 1,2 1,1Daþniausiai bendrauja su draugais ne mokykloje 70,2 34,9 46,4 13,7 58,1 12,5 26,2 31,2 71,4 1,1 1,4 1,3Skaito knygas, laikraðèius ar þurnalus 91,7 77,5 75,0 1,8 37,2 � 13,1 24,8 50,0 1,1 1,4 1,3Daþniausiai raðo elektroninius laiðkus, narðo internete 90,5 78,2 83,9 1,2 22,5 � 10,1 11,4 28,6 1,1 1,2 1,1Daþniausiai þiûri televizijà 89,3 85,9 83,9 3,0 13,4 � 18,5 21,5 50,0 1,2 1,2 1,4Kalbos vartojimo privaèioje aplinkoje indeksas (KVPAI) 67,2 28,9 32,5 12,9 55,5 7,6 16,7 19,2 67,1 1,1 1,1 1,1Vidutinis kalbø vartojimo procentas 42,9 25,3 34,3

* MKI � multikultûriðkumo indeksasÐALTINIS: Merkys et al, 2007:48

Spalvinimo paaiðkinimas 0�24 % 25�49 % 50�74 % 75�100 %


168

4 LENTELË. Kalbiniø aplinkø skirtumø átaka moksleivio mokymosi sëkmei ir pasieki-mams: autentiðkos respondentø nuomonës

Átakos Vertinimà Autentiðkos nuomonëspobûdis iðreiðkianti

grupë

Vilniaus rajono Lenkø tautybës vaikai, nuëjæ mokytis á mokyklassavivaldybës lietuviø mokomàja kalba, jauèia psichologinápolitikai ir diskomfortà, pradeda gëdintis savo kalbos.specialistai

Moksleiviø Taip, turi átakos. Buvo taip su jaunesniais vaikais:tëvai nemoki kalbos � maþëja galimybiø. Lietuviðkai

besimokanèio mokinio tëvaiApskritai tai trukdo [kalbiniø aplinkø skirtumai].Lenkiðkai besimokanèio vaiko tëvai

Mokyklø Bûna problemø, kai ið lenkiðkos ar rusiðkos ðeimosvalstybine ateina á lietuviðkà mokyklà. Jiems sunku mokytis.mokomàja Pradinëse klasëse skirstome vaikus pogrupiais pagalkalba vadovai lietuviø kalbos mokëjimà. Jau 5-oje klasëje iðmoksta. Bet

vis tiek jauèiasi, kuris vaikas yra ne ið lietuviø ðeimos.Mokymasis lenkiðkoje ar rusiðkoje mokykloje niekaipnelemia vaiko bûsimos karjeros. Bet paèiam vaikui yragerokai sunkiau. [...] Kalba jiems patiems stabdis.

Neigiama Dalis tautiniø Kai vaikas negirdi lietuviø kalbos namie, o mokosi lie-maþumø tuviðkai, jis nesupranta, kas sakoma tëvams per ðventes.mokyklø Tëvai irgi nesupranta, kà vaikas jam sako mokykloje,vadovø tada vaikai pradeda gëdytis savo tëvø.

Turi neigiamos átakos. Pvz., perëjo vienas vaikas álietuviø mokyklà, labai jam sunku buvo mokytis.

Valstybinës Neigiamai. Tai vaiko traumavimas. Blogai, kai lenkaikalbos eina á lietuviðkà mokyklà, ir kai lietuviai eina á lenkiðkàmokytojai mokyklà. Toks dalykas betikslis.tautiniø maþumø Neteigiamai. Negali tobulinti kalbos. Laviruoti reikia.mokyklose Sudëtinga, neigiamai, nes, pvz., negali tëvai padëti ruoð-

ti namø darbø. Jie juk nesupranta...

Lietuviø kalbos Trukdo atskleisti gebëjimus, rezultatai prastesni.mokytojas mo- Kalbinës aplinkos skirtumas lemia... Dël kalboskykloje lietuviø kultûros. Nejauèia ilgøjø, trumpøjø balsiø.mokomàja kalba

Seniûnas Vaikas geriausiai gali atsiskleisti gimtàja kalba. Patekusá kitakalbæ mokyklà, praeina ne vieni metai, kol vaikaspripranta. Tai � prarastas laikas.

ÐALTINIS: Merkys et al, 2007:111


169

SVE

TIM

A

AR

TIM

A,

SAV

A

PR

AST

A, N

EG

RA

ÞI

GR

AÞ

I, M

EL

OD

ING

A

SUN

KI,

SUD

ËT

ING

A

PAPR

AST

A,

LE

NG

VA

I

IÐM

OK

STA

MA

MA

ÞA

I RE

IKA

LIN

GA

LA

BA

I RE

IKA

LIN

GA

RE

TAI V

AR

TO

JAM

A

PLA

ÈIA

I VA

RT

OJA

MA

5 LENTELË. Vilniaus r. (N=537) moksleiviø nuostatos kalbø atþvilgiu (%)

Kalba

Lietuviø 5 3,9 6,6 18,1 66,4Lenkø 26,1 15,4 11,4 15,3 31,8Rusø 7,7 8,1 8,9 30,4 44,9Anglø 16,7 9,1 13,6 36,7 23,9

Kalba

Lietuviø 5,6 4 9 23,7 57,7Lenkø 25,4 16,8 12,4 17,1 28,3Rusø 7,4 8 8,4 26 50,2Anglø 9,4 7,2 12,4 30,5 40,5

Kalba

Lietuviø 10,5 10,4 11,4 29,6 38,1Lenkø 23,3 15,1 19,9 15,7 26Rusø 9,2 12,4 9 29,3 40,1Anglø 29,8 15,7 13,5 25 16

Kalba

Lietuviø 3,6 0,7 4,3 11,4 80Lenkø 36,7 13,9 15,4 12,6 21,4Rusø 7 6,6 11,6 26,9 47,9Anglø 3,4 1,9 2,6 9,8 82,3

Kalba

Lietuviø 4,3 2,9 7,7 18 67,1Lenkø 29,3 15,5 12,5 17 25,7Rusø 5,2 5,9 6,9 23,9 58,1Anglø 10,7 3,5 6,5 14,1 65,2

Þymëjimas:Negatyvûs vertinimai (1 ir 2 stulpelis) Pozityvûs vertinimai (4 ir 5 stulpelis)

Per 20 % Per 20 %Per 40 %Per 60 %Per 80 %


170

6 LENTELË. Mokyklø tinklo pertvarkos Vilniaus rajone neigiami vertinimai: autentiðkosrespondentø nuomonës

Vertinimo Vertinimà Autentiðkos nuomonëspobûdis iðreiðkianti

grupë

Mokytojai Kartais susidaro nuomonë, kad lietuviðkos mokyklosuþdaromos daþniau. Lietuviø kalbos mokytojasmokykloje lietuviø mokomàja kalbaManau, kad lietuvina Vilnijos kraðtà. Valstybinëskalbos mokytojas tautiniø maþumø mokykloje

Mokyklø Pastebime netolygià lietuviðkø ir lenkiðkø mokykløvadovai reorganizacijà. Lietuviðkà mokyklà reorganizuoja, kai

tokioje paèioje situacijoje esanèias lenkø mokyklasnereorganizuoja. [...] Terorizmas � perima á savo pusæ.Ðiaip bendrai � pertvarka bûtina. Maþas reikia uþdaryti.Palikti tik pradines. Mokyklos valstybine mokomàjakalba vadovas

Nepalankus Nu ðtai yra lietuviø mokykla. Bet ar ji naudinga?vertinimas: Labai maþai èia lietuviø gyvena. Tautiniø maþumøpertvarka mokyklos vadovasnetolygi

Draugijø Patvirtintasis mokyklø tinklo pertvarkos planas�Vilnija� parengtas neteisingai (yra paþeidimø), mokykløir �Rytas� pertvarka vykdoma kryptingai, savivaldybë diskriminuojanariai mokyklas lietuviø mokomàja kalba.

Vilniaus Vilniaus rajono savivaldybës politika � nestatyti naujøapskrities lietuviðkø mokyklø, todël ðià funkcijà turëjo perimtivirðininko apskritis. Savivaldybë neskiria etatø lietuviðkomsadministracijos mokykloms � savivaldybë paslëptomis formomisspecialistai ignoruoja lietuviðkas mokyklas. Pavyzdþiui, apskritis turi

nuomotis patalpas mokykloms. Taèiau kaime sudaromatokia nuomonë, kad vietiniai gyventojai nenuomotøpatalpø lietuviðkoms apskrities mokykloms.

ÐALTINIS: Merkys et al, 2007:95


171

The Influence of Multilingual and MulticulturalEnvironment for Educational Process in Vilnius Region

Gediminas Merkys, Aistë Balþekienë,Audronë Lapënienë, Audronë TeleðienëKAUNAS UNIVERSITY OF TECHNOLOGY, FACULTY OF SOCIAL SCIENCES, LITHUANIA

S U M M A R Y . The main aim of the paper is to answer the questions: how (if) is it possible to implementmulticultural and multilingual education in Lithuania; what background and/or obstacles are there formulticultural and multilingual education in Lithuania and what background and/or obstacles are there fordevelopment of the positive outcomes of multicultural and multilingual environment. The paper is basedupon secondary analysis of empirical findings of a research on �Accessibility of education in Vilnius region�.In the beginning of the paper the concepts of multiculturalism and multilingualism are theoretically discussed,the positive influences of such a cultural environment are highlighted. Further in the paper, based upon datafrom Vilnius region, authors analyze: (a) background features that (could) encourage the development of thepositive outcomes of multicultural and multilingual environment in the region; (b) obstacles and negativefactors, under influence of which tensions arise in ethnic relations of the region, and multiculturalism andmultilingualism emerges as problems rather than stimulus for region�s development. The main conclusion ofthe article: multilingualism and multiculturalism, as well as multilingual and multicultural education bringbenefits to the development of the region and are to be acknowledged in Lithuania; Vilnius region is a goodenvironment for implementation of such an education; but ethnocentrism and ethnic intolerance (manifest inthe relations of ethnic groups and sometimes expressed by nongovernmental organisations and bodies of self-governance) are hardly tackled problem so far.

K e y w o r d s : MULTICULTURALISM, MULTILINGUALISM, ETHNOCENTRISM, ETHNIC INTOLERANCE, EDUCA-TIONAL SYSTEM.

Daugiakultßrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos … · Gediminas Merkys, Audronº...

Documents

Transcript of Daugiakultßrio ir daugiakalbio ugdymo prielaidos bei problemos … · Gediminas Merkys, Audronº...