Per nežinià, per nuotykiais užminuotus tyrus ir laiku užnuodytas erdves...

Saulius Paukštys (g. 1964) – fotografas,

menininkas, publicistas, vienas ryškiausių

postmodernizmo Lietuvos fotografijoje atstovų,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Yra

surengęs personalinių parodų Lietuvoje, JAV,

Kanadoje, Lenkijoje, Olandijoje, Kirgizijoje.

Per septynias šalis pervažiavæ motociklininkø ir dviem auto-

mobiliais juos lydëjusi draugø komanda áveikë keturiolika

tûkstančiø kilometrø. Stebëtinai ilgà brûkšná žemëlapyje –

nuo Vilniaus per Latvijà, Rusijà, Kazachstanà, Kinijà, Laosà

iki Tailando sostinës Bankoko – lydi ávairiausi nutikimai,

nuotykiai, mistiškos istorijos ir aibë áspûdžiø. Per beveik du

mënesius trukusá žygá pasikeitë tokia gausybë kraštovaizdžiø,

pro akis pralëkë tiek daug personažø, skirtingiausiø miestø,

šventoviø, ežerø, upiø, dykumø, džiungliø, kalnø, slëniø ir

ávairiausiø tik ištiktukais nusakomø reiškiniø, kad sudëliojus

áspûdžius kartais dingsta riba tarp realybës ir sapnø, tikrø

nutikimø ir mistikos. Toks fantastinis verpetas buvo ásukæs

mus – matyt, dar negreit nusileisime ant žemës. Šioje knygo-

je pabandžiau visa tai užfiksuoti.Saulius Paukštys

...mes visi nuvažiavome iki Bankoko.

SauliuS PaukštyS

Sa

ul

iuS

Pa

uk

št

yS

Į bAN

KOKĄ PER

40 DIEN

Ų

2

3

V i l n i u s 2 0 1 4

4

UDK 910.4(593)(093.3)Pa387

ISBN 978-609-466-005-4 © Saulius Paukštys, tekstas ir nuotraukos, 2014© Ilona Kukenytė, dizainas, 2014© „Tyto alba“, 2014

Viršelyje panaudota Jolantos Navickienės fotografija

5

Turinys

Istorija kaip vëjas ............................................................................ 7

Pirma diena ...................................................................................... 9

Pirmieji Rusijos posmai ................................................................ 13

Vaizdø kaleidoskopas ................................................................... 16

Per Totorijà – á Baškirijà .............................................................. 21

Rusija lieka uþ nugaros ................................................................. 26

Prasideda Kazachstanas ............................................................... 31

Þygis á Astanà ................................................................................ 35

Astana ir kelionës .......................................................................... 39

Stepës ir ávairûs nuotykiai ........................................................... 45

Diena žymiajame Balchaðo kurorte ............................................ 50

Per dykumà ir dulkes .................................................................... 54

Graþioji Almata ir stebuklinga gamta ........................................ 58

Kinija jau netoli ............................................................................. 66

Kinijos krikðtas .............................................................................. 72

Skrydis Kinijoje .............................................................................. 77

Kinijos vëjai aplink........................................................................ 81

Razinos ir saulë ............................................................................. 88

Razinos, nafta ir medvilnë ........................................................... 93

Pusiaukelë ir smëlis ...................................................................... 97

Buda ir futbolas ........................................................................... 101

Didþioji kinø siena .................................................................... 106

Kalnø dvelksmas ........................................................................ 111

Rûkstantys dûmai ið puodo ....................................................... 116

6

Kava kalnuose .............................................................................. 121

Ðventyklø miestai Tibete ............................................................ 127

Kalnai ir slëniai ............................................................................ 134

Akmenys virð galvos ................................................................... 139

Stichijos pëdsakai ir „McDonald’s“ ........................................... 145

Èengdu blizgesiai ........................................................................ 151

Milþiniðkas Buda, laiveliai ir „Teddy Bear“ .............................. 157

Buda ir kiti dievai laukiniame kalnø kelyje .............................. 161

Rûkas, kelio darbai, bananai ir miestai tarp kalnø ................. 167

Mangø giraitës ir didmiesèio gyvenimas ................................. 172

Didmiesèio viralas ir arbatos slëniai ......................................... 177

Áveikëm Kinijà. Laosas ................................................................ 181

Laoso groþiai ............................................................................... 186

Skersai Laosà ................................................................................ 191

Tailandas ir avarija ...................................................................... 200

Kunkuliuojantis Bankokas .......................................................... 204

Ðalikelës pastabos ....................................................................... 210

Žygio Vilnius–Bankokas dalyviai ............................................... 212

7

Istorija kaip vëjasKai kartu su Viliumi ir Jolanta 2010 metais Baltimorëje atidengëme paminklà Frankui Zappai, net á galvà neatëjo, kad mûsø smagus pa-sibuvimas JAV krabø sostinëje duos pradþià tokiam beprotiðkam ir þaiþaruojanèiam nuotykiui. Èia, kaip mëgsta sakyti mano draugas ðokoladininkas, matyt, likimo burtas sutraukë á vienà vietà visà krûvà atsitiktinumø.

Vilius, bûdamas Vilniaus meras, padëjo mums pastatyti paminklà Frankui Zappai Baltimorëje.

Kadaise pradëjome plaukioti Nerimi pontoniniu laivu. Ir papasa-kojome Viliui apie mûsø fantazijas Neries tema, tuomet prie tø fan-tazijø prisidëjo ir jis.

Tada Vilius su draugais iðvaþiavo motociklais á Argentinà. Áveikë devynis tûkstanèius kilometrø, o apie tai niekas neparaðë, niekur ne-buvo ir fotografijø parodos. Ið pasakojimø atrodë, kad kelionë buvo tiesiog mirtinai ádomi, bet apie tai þinojo tik keliauninkai, na, dar jø draugai.

Tàkart Viliui pasakiau, kad taip atsainiai elgtis negalima, kad tokie þygiai vyksta ne kasdien ir apie juos turi suþinoti daugybë þmoniø.

„Kad mes nelabai mokame apraðyti tokius nuotykius, o ir fotogra-fuoti sunku, kai reikia vairuoti“, – sakë Vilius. „Tai kità kartà paimki-te ir mane“, – pasakiau.

Na, pasakiau ir uþmirðau. Po pusmeèio sutikau Viliø ir jis paklausë, ar að vis dar noriu keliauti su jais. Atsakiau, kad noriu. O tuomet Vilius pasisodino mane savo virtuvëje ir ilgai pasakojo, kaip jis planuoja kelionæ per Kinijà. Aiðkino, kaip tokià kelionæ sunku organizuoti – reikia kiniðkø leidimø motociklams ir automobiliams, keliauninkus bûtinai turi lydëti gidas kinas, kelionës marðrutas turi bûti suderintas ið anksto, ir daugybæ kitø dalykø.

8

„Tai jeigu vis dar nori keliauti – átraukiame tave á sàraðà“, – baigë pasakojimà Vilius. „Gerai“, – atsakiau. Bet viskas atrodë kaip eilinë mûsø fantazija, tad per daug nesijaudinau. Visiems pasakojau apie Vi-liaus sumanymus, bet tik pakikendavau pridurdamas, kad vaþiuosiu kartu. Taèiau vienà vasaros dienà paskambino Vilius ir pasakë, kad sumokëjo uþ mane avansà ðveicarø kelioniø agentûrai, kuri organi-zuoja kelionæ per Kinijà.

„Kelio atgal nëra“, – pasakë jis. Ir tada mane apëmë nerimas. Ki-nija ëmë sapnuotis.

Birþelio vidury susitikome su bûsimais bendrakeleiviais Vingio parko kavinëje. Èia ir sutikau Balá, Valiø, Andrejø, Rytá, Gabijà, Laimà, Sigità ir Franciðekà.

„Tai mûsø kompanija, su kuria keliausime ið Vilniaus á Bankokà“, – pasakë Vilius. „Viskas bus gerai“, – pridûrë Jolanta.

Net neprisiminiau jø veidø. Tiesiog paspaudþiau visiems ran-kas. Ir tik kai rugsëjo dešimtà susirinkome „Neste“ degalinëje prie Santariðkiø, atsibuèiavome su namiðkiais ir pajudëjome Molëtø plen-tu, supratau, kad pradëjome kaþkà tokio, kas jau nepaliks mûsø visà likusá gyvenimà. Nes kartu áveiksime keturiolika tûkstanèiø kilomet-rø. Per neþinià, per nuotykiais uþminuotus tyrus ir laiku uþnuodytas erdves.

Ir mes visi nuvaþiavome iki Bankoko.

Saulius Paukðtys

Vilnius, 2013 11 19

9

Pirma dienaÐtai ir startuojam – paþymëdami lakûnø Stepono Dariaus ir Sta-sio Girëno skrydþio aðtuoniasdeðimtmetá. Ðiandien iðvaþiuojam á didþiausià kelionæ, apie kokià tik esu girdëjæs – Vilnius–Bankokas. Keliausime ne lëktuvais. Vaþiuosime motociklais ir automobiliais. Pervaþiuosime Latvijà, Rusijà, Kazachstanà, visà Didþiàjà Kinijà, Laosà ir galiausiai pasieksime Tailandà. Ið viso nulëksime, nudrebësime, nusikratysime, áveiksime keturiolika tûkstanèiø kilometrø. O pagal planà – keliausime apie du mënesius.

Taigi ðiandien pajudam. Apie deðimtà valandà visa ekspedici-ja – na, beveik visa – susirenka degalinëje prie Santariðkiø þiedo.

Suvaþiavome visi, mus atlydëjo ðeimynykščiai, draugai ir giminës. Besidauþanèioje degalinëje – èia iðsijuosæ pusnuogiai statybinin-kai pneumatiniais kûjais griauna plovyklos pamatus – perrëkdami

Ðiandien iðvaþiuojam á didþiausià kelionæ, apie kokià tik esu girdëjæs – Vilnius–Bankokas

10

vienas kità atsibuèiuojam, nusifotografuojam, visi kartu nusifil-muojam ir visaip kitaip atsisveikinam – kaip niekad jausmingai: dviem mënesiams iðvykstame á neþinià. Gal ne visai kaip legendiniai lakûnai, bet nerimo, rizikos, neþinios ir átampos mûsø þygiui tikrai netrûks ir tai mûsø atsisveikinimui besidauþanèioje degalinëje sutei-kia groteskiðkø atspalviø.

Truputëlá susigraudinæ startuojame.Lietuvos keliai paþástami ir daug kartø iðbandyti – pirmà kartà

stabtelime Utenoje, èia prie mûsø su savo geltonu motociklu prisi-jungia netoliese gyvenantis Sigitas. Degalinëje iðgeriam kavos. Vi-lius aptinka, kad neveikia jo navigatorius. Pirmas nuotykis. Nutrûkæs kaþkoks laidas, bet jis negailestingai per kelias minutes sutaisomas ir traukiam toliau. Prieð pat Latvijos sienà mûsiškiø motociklininkø kolona aplenkia mûsø automobilius – Andrejus atidaro langà, kad galëèiau geriau nufilmuoti juos lekianèius pro ðalá. Langui atsida-rius trispalvë vëliavëlë bac ir iðlekia pavëjui. Ak, kremtamës, kaip-gi mes taip neapsiþiûrëjome. Ir staiga prie mûsø ant savo hondos privaþiuoja Balys, sustoja ir mojuoja mûsø pamesta vëliavële. Pasi-rodo, jis gráþo, rado jà ir atveþë mums.

Gera pradþia su romantiðkais simboliðkais nuotykiais.Na ðtai, prieð mûsø akis – Latvija. Gamtovaizdis gal ir panaðus,

bet keliai kur kas prastesni. Mus veda Valiaus navigatorius ir veda visiðkais ðunkeliais ir þvyrkeliais. Vienoje vietoje net iðlëkëm á prieðprieðiná eismo srautà. Gerai, kad greit sureagavom ir nieko eks-tra nemalonaus nenutiko. Ot va ir navigatorius – veda mus per ap-leistus ir nugyventus Latvijos kaimelius, miestelius ir plynlaukius, kol privaþiuojam lyg tarybiniais laikais uþkonservuotà Rezeknës miestelá – su savo triaukðèiais ir penkiaaukðèiais, kaþkokiais pra-moniniais pastatais – ðiek tiek apleistais, truputëlá apgriuvusiais. Pravaþiuojam pro miesto parke iðrikiuotus suoliukus, nusëstus Rezeknës seniukø – mûsø spalvingai motociklø ir automobiliø kolo-

11

nai vaþiuojant pro ðalá seniukai visi kaip vienas pasuka á mus galvas, bet greit nusisuka. Kà jie pagalvojo – Rezeknës miestelio paslaptis.

Toliau mûsø kelias driekiasi link Rusijos. Bendrakeleiviai pripa-sakojo ávairiausiø istorijø apie siautëjanèius rusø muitininkus ir autoinspektorius, todël privaþiavus pasienio punktà Buraèki buvo

kiek nejauku. Bet gal pamaina pasitaikë gera, gal mes spinduliavom iðskirtinæ energijà – rusiðkos muitinës kliûtis Buraèki punkte áveikiam be dideliø keblumø ir gana greitai – per koká pusvalandá. Tiesa, Sigitui teko muitininkui padovanoti suvenyrinius marðkinëlius, að turëjau suðerti priklydusiam muitinës ðuniui kokius keturis riestainius, na, dar mane aprëkë kaþkoks pareigûnas, kai fotografavau mûsø kolonà, sustojusià kaþkurioje muitinës zonoje. „Gaspada“, – sakë muitinin-kas. Maþdaug: „Ponai – èia negalima fotografuoti, tuoj pat visus savo aparatus praðom iðjungti.“ Taip ir padariau, bet spëjau dar ðá tà nu-traukti.

Taigi, kaip minëjau – laimingai álekiam á Rusijà. Èia mus pasitinka geras kelias ir nykus Pskovo srities ðalikeliø vaizdas su pelkëmis ir apleistais namais, trobelëmis ir pramoniniais pastatais. Mûsø mo-tociklininkai turbût pavargo, nes vairuoti ëmë nervingiau ir mes

Rusiðkos muitinës kliûtis áveikiam be dideliø keblumø

12

sustingæ stebim Balio ir Sigito viraþus tarp lenkiamø automobiliø – viskas nebuvo taip baisu, kaip atrodë, ir mes stojame pirmoje sutik-toje „Statoil“ degalinëje. Asortimentas toks pat kaip ir pas mus – su-valgau bandelæ su deðrele, va tik alaus nëra. Tai geriam su Franciðeku kokakolà.

Jau popietë ir po truputëlá ima temti. Vilius pasiryþæs nuvaþiuoti iki Didžiøjø Lukø. Sakau Andrejui: „Turbût to miesto pavadinimà (rus. Velikije Luki) reikia versti kaip Didieji Svogûnai?“ Andrejus sako, kad kaþkaip kitaip. Þodþiu, jau temstant mes tà Velikije Luki privaþiuojam.

Toks nykus mediniø trobeliø a la mûsø „Ðanchajus“ ir tarybinius laikus menanèiø blokiniø daugiabuèiø mies-tas. Èia jau pradedame ieðkoti, kur apsistoti, bet tarp tø trobeliø randam tik maþø vieðbutëliø, kurie – keista – visi pilni. Tai turbût galëtø bûti dienos máslë – kas gi gyvena tokio nykaus miesto vieðbuèiuose? Á vienà vieðbutëlá mus net palydi

malonûs rusai su naujutëlaièiu audi tt, ir labai nusimena, kai ten ne-randam vietos. Bet jie nurodo, kur yra didesnis vieðbutis. Taigi jame ir apsigyvenam. Keistokas ir brangokas tas vieðbutis „Jubilejnyj“. Bet jau tamsu. Pasirodo, ðiandien Sigito gimtadienis, tai porà valandëliø pasëdim, pasiðnekuèiuojam ir iðsiskirstom miegoti. Nes ryt turim nuvaþiuoti septynis ðimtus kilometrø, o Rusija – pilna paslapèiø. Tai-gi anksti ryte keliausim toliau.

Didieji Lukai, Rusija, 2013 09 10

Didžiuosiuose Lukuose ieðkome, kur apsistoti

13

Pirmieji Rusijos posmaiNors þymusis Didþiøjø Lukø vieðbutis „Jubilejnyj“ ir suklypæs, mie-gojome gerai. Susiruoðiame, susirenkame daiktus ir krintanèiu liftu leidþiamës pusryèiauti. Pusryèiai patiekti banketinëje salëje. Imi-tuojant ðvediðkà stalà iðdëliotos lëkðtës su servelatu, sûriu, virtais kiauðiniais, sûreliais, keksiukais ir supjaustytu batonu. Ðalia – puo-das su kava. Jep. Pasiimu visà lëkðtæ servelato ir sudëlioju krûvà sumuðtiniø kelionei. Andrejus rodo pirðtais ir juokiasi, bet, kaip ma-tysim – vëliau maloniai prisidës prie sumuðtiniø degustavimo au-tomobilyje. Dar pusryèiams galima buvo rinktis omletà, deðrelæ su makaronais arba grikiø koðæ. Bet reikëjo parodyti padavëjai kaþkoká vardiná popierëlá. Pasirinkau omletà.

Laikas iðsiregistruoti. Durininkas grasina, kad kambarius reikia priduoti kaþkokiam komendantui. Jolanta eina aiðkintis procedûros, bet paaiðkëja, kad komendantas ateis á darbà vëliau, o mes galime eiti, nes susimokëjom dar vakare. Tai ir iðeinam.

Po truputá susirenkame Lenino aikðtëje prieðais vieðbutá. Visos mûsø maðinos èia – motociklininkai mankðtinasi, dedasi baikeriðkas kepures ir ðalmus. Ir staiga paaiðkëja, kad neuþsiveda Valiaus maðina. Kaip anekdote visi skuba patarti: „Iðtrauk raktà ir vël ákiðk“, – sako Balys; „Iðjunk signalizacijà“, – pataria Franekas. Motociklininkai daro pauzæ ir susigrûda prie suþeistos tojotos. Kyla lengvas sàmyðis – að pasinaudoju proga ir bëgu á tulikà vieðbutyje, o kai gráþtu, pasirai-tojæs rankoves Franekas jau viskà sutaisæs – atjungæs-prijungæs – ir tojota burzgia.

Ðokam ir iðvaþiuojam ið niûriøjø Didþiøjø Lukø.Ðiandien laukia ilgas kelias, nes gavome þinià, kad prie Kinijos

sienos reikëtø bûti keliom dienom anksèiau: prasideda kaþkokia kinø ðventë, todël galime ákliûti á grûstis. Taigi Vilius sako, kad visà dienà

14

vaþiuosime trumpai stabtelëdami tualeto ar kavos. Tai ir pajudame. Devynios trisdeðimt. Vaizdai monotoniðki ir nykûs – abipus kelio ply-ti pelkës ir krûmynai. Ir tirðtas rûkas. Vaþiuojam kaip siaubo filme – trûksta tik Baskerviliø ðuns kauksmo. Taèiau ásidienoja, ir ávaþiuojant á Tverës apskritá rûkas po truputá iðsisklaido. Bet kraðtovaizdis lieka toks pats. Lekiam remontuojamu keliu, iðraustas asfaltas. Daug ke-lininkø maðinø, o darbininkai daugiausia azijietiðkø veido bruoþø. Vienoj vietoj matëm, kaip kelininkas darbiniu kombinezonu vijosi kità darbininkà ir mëtë á já akmenimis. Tas vaizdas pagyvino mûsø monotonijà braunantis tarp vilkikø per tas pelkes.

Tarp tø krûmynø kas koká kilometrà vis sutinkam þmoniø, ku-rie pakeleiviams siûlo grybø, obuoliø ir daugybæ kailiø. Kailiai ávai-

riai iðkabinëti ant pagaliukø, pakelës þenklø ir visokiø ramsteliø. Tarp kai-liø matyti ir meðkos, lûðies, kiðkiø iðkamðø. Bet nestojame per tà sku- bëjimà, tai neaiðku, ar tos iðkamðos taip pat parduodamos.

Po truputëlá vis artëjame prie Mas-kvos. Kelias tai geras, tai vël remon-tuojamas. Kelis kartus stojame ásipilti benzino ir iðgerti kavos – èia ir „Sta-toil“, ir „Lukoil“ su savo paproèiais

yra, tad nekyla jokiø neaiðkumø. Tik visi jau labai nori normaliau pa-valgyti, jei taip galima pasakyti. Nes degaliniø maistas jau seniai sto-vi skersai gerklës. Tad likus ðimtui dvideðimt kilometrø iki Maskvos sustojame pakelës kavinëje „Omega“ ir pakliûvame á kompleksiniø pietø þabangas. Iðbandome tris variantus pietø. Skonis primena vai-kystæ – mokyklos pietus, iðkiðamus pro langelá sienoje. Kiek jie tada kainavo, nepamenu, bet „Omegos“ kompleksiniai mums atsiëjo du ðimtus rubliø. Tai, þmonës, taip nedarykit ir geriau jau rinkitës pa-

Patiekalai priminë vaikystæ – mokyklos pietus, iðkiðamus pro langelá sienoje

15

tiekalus ið valgiaraðèio. Bet vis tiek geriau nei „Statoilo“ ar „Lukoilo“ deðros, kad jas kur.

Taip po truputá skaidydami „Omegos“ pietus artëjam prie Mas-kvos, o priartëjæ tiesiog panyram á maðinø ir sunkveþimiø spûstis. Net mûsø motociklininkai vos vos spraudþiasi pirmyn tarp susigrûdusiø maðinø. Vilkikø vairuotojai, su kuriais vis pasikalbëdavom radijo ryðiu, gàsdino mus keliø ar keliolikos valandø spûstimis, bet kaþkaip judam judam ir iðjudam ið tos Maskvos per kokià gerà valandà. Pa-keliui dairomës po baisios architektûros statiniø samplaikas, pro ðalá slenkanèius parduotuviø kompleksus, apþiûrim ir Maskvos iðorinës reklamos perlus. „Èia Rusija“, – sakë mums benzino ápylëjas vienoj degalinëj. Cituoju já, norëdamas parodyti, kad Maskva, per kurià mes pra-slinkom, – labai savotiðkas miestas.

Iðjudam á Vladimiro miesto pusæ. Dël kaþkokios avarijos vël pakliûvam á spûstá ir galim stebëti vietiniø vairuo-tojø atrakcijas – jie dviem eilëm lekia ðalikelës þvyru ir juodþemiu. Kaip ralyje lenkia vienas kità ir ðalikelës stulpus, kartais iðlekia á prieðprieðinio eismo juostà ir baisingai signalizuoja. Taigi lai-kas neprailgsta. O neprivaþiavæ Vladimiro randame itin siurrealistiná bevardá kaimà ðalia kelio. Prie kiekvieno namo kokio kilometro ilgio atkarpoje keliolika aukðtø vienas ant kito kabo, stovi, guli pliuðiniai þaislai – kiðkiai, ávairiø spalvø ir dydþiø arkliai, þirafos ir krokodilai – tø þaislø begalë ir vaizdas neapsakomai keistas ir netikëtas. Pro ðalá

Kilometro ilgio atkarpoje keliolika aukðtø vienas ant kito kabo, stovi, guli

pliuðiniai þaislai

16

lekia vilkikai, sunkveþimiai, aplankstyti þiguliukai, o þaisliniai kiðkiai jiems mojuoja. Salvadoro Dali vertas paveikslas.

Sutemus privaþiuojam Vladimiro miestà. Prietemoje jis visai graþus – tikrai graþesnis uþ tø Svogûnø miestà, kur nakvojom vakar. Apsistojam vieðbutyje, kur kainoraðtis iðdëliotas valandomis. Ðiaip ar taip, vieðbutis mielesnis ir pigesnis, o tai jau gerai.

Iðgeriam alaus ir einam miegoti, nes ryt kelsimës aðtuntà valandà ir lëksime iki Kazanës – apie ðeðis ðimtus kilometrø.

Vladimiras, Rusija, 2013 09 11

Vaizdø kaleidoskopas Rytas. Vladimiras. Vieðbutis „Gladiator“. Einame praustis – nëra van-dens. JOKIO. Kaip Ilfo ir Petrovo istorijoj. Bëgam pas administratoræ ir rëkiam: „NËRA VANDENS!“ Ji tingiai iðsirango ið uþ savo stalo ir

sako maþdaug toká tekstà: „Na, jei negalit be to apsieiti, að jus nuvesiu á pirtá, kur yra vandens. Eikit paskui mane.“ Ir mes kaþkokiais korido-riais – architektûrinëmis fantazijo-mis – einam paskui Madam. Pirtyje paiðinas þmogus, tabaluojantis ant kaklo kabanèia lentele „Dmitrij“, sako, kad mes nekankintume jo, kad èia viskas pasidarë ðûdas, kai pastatë

va ðitas statines. Vëliau tas vyras perþvelgë savo ûkio vamzdþius ir liepë gráþti á savo numerius. „Vandens bus“, – sakë jis. Vandens buvo ir mes ágavom energijos naujiems þygiams.

Be jokiø trukdþiø iðvaþiuojam ið Vladimiro ir ðaunam tiesiai

Viešbučio administratorė ryte veda mus į pirtį, kad galėtume nusiprausti

17

Kazanës kryptim. Iki Kazanës – ðios dienos mûsø kelionës tikslo – beveik septyni ðimtai kilometrø.

Anot Franeko draugo, nuo Vladimiro jau galime sutikti ir meðkø. Iðties, iki ðiol vyravusá pelkiø ir jø giminiø gamtovaizdá keièia tik-ri miðkai – tankûs, dideli, o nuo kalvos matom, kad jie ir plaèiai iðsidëstæ. Turbût ten yra meðkø. Bet didesnis mûsø prieðas – visokie sugriuvæ automobiliai ir vilkikø sankaupos. Susidûræ su ðiais feno-menais turime stovëti ar slinkti vëþlio þingsniu. Pro graþius puðynus ir berþynus áslenkame á Èiuvaðijos Respublikà. Taip skelbia dideliau-sias architektûrinis þenklas. Èiuvaðijoje viskas kitaip. Merginos ki-taip atrodo. Ir kitokius daiktus parduoda ðalikelëje. Èia parduodami audiniai. Skaros ir apklotai – aiðku, rankø darbo, bet nelabai graþûs ir nelabai geros kokybës, taip sakant – mëgëjui.

Tad negaiðtam ir lekiam pro ðalá. Staiga iððoka autoinspektorius ir sako, kad mes per greit vaþiavom. Pasikvieèia Andrejø pasiþiûrëti „videofiksacijos“. Mudu su Franeku jau kuriam planus, kaip èia susipaþinti su simpatiðkom policininkëm, bet gráþta Andrejus. „Na kaip?“ – klausiam. „Dvideðimt doleriø“, – tyliai sako Andrejus ir nu-suka akis. Vaþiuojam toliau.

Iki Kazanës liko beveik septyni ðimtai kilometrø

18

Po truputá keièiasi ir kraðtovaizdis – kalvelës ir vandenys tikrai graþûs, bet mes skubam ir lekiam pirmyn. Kaþkuriuo metu uþsnûstu, o pabudæs klausiu Andrejaus, ar ko nepraleidau. „Ne“, – atsako An-drejus. Nieko ádomaus. Likus maþdaug dviem ðimtams penkiasdeðimt kilometrø iki Kazanës privaþiuojam pakelës kaimà Anatoljevkà. Visi jo gyventojai prekiauja obuoliais. Uþvakar buvo kailiai, vakar –

þaislai. Ðiandien – obuoliai. Vël matom, kad vienos kaimo temos lai-kosi visi. Jei kailiai – tai kailiais prekiauja visas kaimas. Jei kas nors kitka – vëlgi tuo uþsiima visas kaimas. Taigi, ðiame kaime – obuo-liai. Èia árengta specialiai sukurtø prekystaliø ir prekybos statiniø ið neáprastø medþiagø – kartono, plëveliø, ávairaus dydþio lenteliø ir pagaliukø. Vaizdas áspûdingas. Obuoliais prekiaujanti senuèiukë truputá padirbëja gide – aprodo savo ûká ir namus, papasakoja apie kaimà ir visokiais bûdais dalyvauja pokalbyje.

Atsipûtæ motociklininkai nuvinguriuoja pirmyn, o mes leidþiamës jiems ið paskos, lenkdami vilkikus ir neaiðkios kilmës vaþiuoklius. Pa-

Visi Anatoljevkos kaimo gyventojai prekiauja obuoliais

19

tys nematëm, bet mums pasakojo, kad toje grûstyje Viliui baigësi de-galai. Laimë – pavyko sustabdyti kaþkokià maðinà, kurios vairuotojas, matyt, uþburtas BMW didybës, ápylë porà litrø savo NZ – neliečiamø atsargø – ir padëjo iðspræsti ðià krizæ, labiau panaðià á nuotyká.

Sučkovo kaimelyje visi uþsimanë keptos mësos, ir ðaðlykø kepëjas Tolikas nubëgo prie karðtø angliø

20

Taigi nurimstam, iðgeriam kavos. Að noriu guminukø, bet jø degalinëse niekur nëra – gal tai sàmokslas?

Na, þodþiu, pailsëjæ traukiam toliau – á Totorijos Respublikà. Link Kazanës. O Kazanë yra Totorijos Respublikos sostinë.

Balys iðalksta ir nusuka visus á pakelës barà „Putnik“ Suèkovo kai-melyje. Èia visi uþsimano keptos mësos, ir ðaðlykø kepëjas Tolikas bëga prie karðtø angliø.

Að já vejuosi ir bandau klausinëti. Tolikas, ið pradþiø nenoriai, ga-liausiai iðduoda savo ðaðlykø receptà:

kilogramas nugarinës,prieskoniai pagal skoná, kuo paprasèiau, tuo geriau,pusë stiklinës sojø padaþo,pusë stiklinës augalinio aliejaus.Marinuoti dvi valandas.

Manau, kad Tolikas meluoja, bet tai, kà iðkepë, buvo skanu.Beje, Tolikui galima paskambinti – tel. +79083000960.Pavalgæ ir viskà apþiûrëjæ, traukiam toliau. Kazanë atsiveria

mums visu graþumu. Graþûs namai, tvarka ir puikios Kremliaus re-konstrukcijos – GRAÞU PAÞIÛRËTI, KAZANË.

Kazanë atsivërë mums visu graþumu

21

Taigi pirmyn – jau tamsoje pervaþiuojam visà miestà, randam vieðbutá. Bet, regis, mus persekioja vandens prakeiksmas. „Norime vandens“, – gan grësmingai pasakëm.

Privaþiavom Kazanæ iðèiustytà ir nu-puckintà, bet vël gráþo rytinis vaiduok-lis – mûsø rastame vieðbutyje vandens apskritai nëra. Taigi ieðkom vieðbuèio su vandeniu ir radæ jame apsistojam.

Ryt truputëlá ilgiau pamiegosim ir iðvaþiuosim ið Kazanës deðimtà.

Puikus Kazanës kremlius mums kaip ant delno. Graþu. Ir viskas pavyzdingai tvarkinga, nors vieðbuèio mergaitë pri-mygtinai praðë, kad pinigus ir doku-mentus laikytume prie savæs. Gal èia tik gàsdinimai.

Ðiaip ar taip, diena praëjo gerai. Daug nuvaþiavom ir sëkmingai. Ryt riedësim toliau. Laukia neregëtos platybës. Vaþiuosime iki Ufos – be-veik ðeðis ðimtus kilometrø. Pro mûsø akis vël lëks nematyti vaizdai.

Kazanë, Totorija, 2013 09 12

Per Totoriją – į BaškirijąKadangi ðiandien reikia atsidurti Ufoje, matyt, ði diena bus keliavi-mo, o ne nuotykiø. Puikiai iðsimiegojæ graþiajame Kazanës vieðbutyje „Kristal“, bëgam pusryèiauti á kebabinæ kitoj gatvës pusëj, nes „Kris-tal“ pusryèiai kainuoja tris ðimtus rubliø. Kadangi rytas, totorius dar neiðkepæs mësos, tai valgom turbût vakarykðèius pyragëlius su jau-tiena – bent taip paraðyta. Ir nieko mums neatsitiko.

Kazanė – Totorijos Respublikos sosti-nė. 1,2 mln. gyventojų. Miestas įsikūręs prie Kazankos ir Volgos santakos. Upių uostas (didžiausias prie Volgos). Dide-lis pramonės ir kultūros centras, gar-sėja sportiniais renginiais. 1804 m. įkurtas universitetas (trečias pagal senumą Rusijoje). Kazanės kremlius – Pasaulio kultūros paveldo paminklas. 2005 m. miestas šventė tūkstančio metų jubiliejų. Ilgą laiką priklau-sė Aukso ordai, 1552 m. caro Ivano Rūsčiojo prijungtas prie Rusijos. Ne-oficialiai Kazanė vadinama trečiąja Rusijos sostine ir viso pasaulio totorių sostine.

22

Aikðtelë, kur stovi mûsø automobiliai, èia pat, Vilius visus sku-bina, mes kaip ir neprieðtaraujam, ir po kokio pusvalandþio visas bûrys jau susirinkæs. Sargas su policininku jauèia pareigà papasakoti apie Kazanæ, Balys tepa savo „Afrikos“ grandinæ, kiti kraunasi daik-tus. Galiausiai iðvaþiuojam – puikus kadras ið kitos gatvës pusës – mûsø motociklai praburbia pro ðalá ir ásuka á miesto labirintus. An-drejus sustoja manæs paimti ir mes atsiliekam. Nieko baisaus, nes turim radijo ryðá ir greit iðsiaiðkinam, kas kur. Vaþiuojam aplink Kazanës kremliø, tikrai graþu. Ant kalvos – didþiulë tvirtovë-miestas, apjuostas aukðta plytine tvora, matyti auksiniai baþnyèiø ir rûmø

kupolai. Viskas sutvarkyta lyg paveikslëlyje. Kazanë graþi. Bet mes èia nestojam ir lekiam toliau, nes mûsø registracija Rusijoje galioja septy-nias dienas – reikia spëti perlëkti visà Rusijà iki Kazachstano – dar liko daugiau kaip tûkstantis kilometrø. Per begalines sankryþas ir spûstis iðsiverþiam ið miesto ir sukam Ufos link. Kaip ir sakiau, lekiam ir le-kiam keliu, laviruodami tarp vilkikø ir ladø, nors kartais sutinkam ir

Ant kalvos – didþiulë tvirtovë-miestas, apjuostas aukðta plytine tvora, matyti auksiniai baþnyèiø ir rûmø kupolai

23

koká mersedesà ar leksusà. Prisiminiau pasakojimus apie katastrofiðkus Rusijos kelius, bet jau pralëkëm du tûkstanèius kilometrø ir nieko tragiðko dar nematëm. Keliai kaip pas mus. Kaip ir pas mus, juos re-montuoja, tada susidaro grûstys, bet ilgiausiai spûstyje stovëjom koká pusvalandá – taigi nelabai baisu. Galybë vilkikø, galybë jø vairuotojø uþeigëliø, o populiariausia pakelës infrastruktûra – padangø montavi-mo dirbtuvëlës – ávairaus dydþio ir plauko, taip sakant.

Plaukiam tolyn. Atsirado net greitkelis, tad Andrejus neiðlaiko, aplenkia Valiø, motociklininkus ir nurûksta pirmyn. „Paskuti- niam vaþiuoti jau nusibodo, – sako jis, – vykis ir vykis kitus, ieðkok, jei kas kur pradings-ta.“ Þodþiu, nulekiam pirmyn. Po kokios valandos skrydþio sustojam kaþkokioj aikðtelëj – nusprendþiam palaukti kitø. Ið faneros sukaltoj bûdoj aikðte-lës vidury, pasirodo, árengta kavinë ir automobiliø dirbtuvës „Automir“ – automobiliø pa-saulis. Kaip áprasta, aplink daug keisèiausiø nuorodø ir „reklami-niø“ reiðkiniø.

Ant stulpo pririðtas durø frag- mentas, ant jo derva uþraðyta „TUALET“, ant kavinës sienos vinim prikalta ceratinë staltiesë su pareiðkimu „U nas sveþyje pel-meni“ – tokiø stebuklø èia kiekviename kampe, renkam juos atsimi-nimui apie Rusijos reklamos ypatumus.

Kavinës interjeras taip pat savotiðkas: prie durø pritaisyta surûdijusi kriauklë, nes reikia plauti rankas, viduj sienos dekoruo-

Ant stulpo pririštas durų gabalas su nuoroda į tualetą – tokiø stebuklø čia apstu

24

tos lentelëm, faneros ir celofano gabaliukais, árengtas baras su maþu langeliu – pardavëja ima rëkti, kad reikia leidimo filmuoti. „Turim leidimà“, – sako Andrejus, ir viskas baigiasi gerai.

Sulaukiam motociklininkø – jie mums pamojuoja ir nuskrieja, mes – ið paskos. Vël kelias, vël vilkikø eilës, vël paðëlæ vietiniai, le-kiantys prieð eismà ir ðalikelëmis, lendantys prieð nosá. Pervaþiuojam upæ Jauzà ir prisimenam magnetofonà „Jauza“ ið mokyklos laikø –

matyt, juos gamino ðiuose kraðtuose. Aplink plyti miðkai. Privaþiuojam Vol-gos upæ. Ji kaip jûra – kitas krantas toli toli – èia prisimenam kaþkur ðiose apylinkëse nuskendusá Èiapajevà. O gal ir ne šiose. Vël keliai, vël miðkai, laukai, po keliø valandø – dar viena milþiniðka upë Kama. Laivai, álankos, tikrai graþu. Atkreipiam dëmesá, kad visi sunkveþimiai, kuriuos sutinkam, – kamazai, juk èia juos ir gamina. Ne-trukus privaþiuojam ir Nabereþnyje Èelnus – kamazø gimtinæ. Kadangi á muziejus eiti neplanavom, nesusto-dami lekiam toliau.

O ðtai ir Baðkirija. Abipus kelio – naftos bokðteliai ir dirbamieji laukai, ið pradþiø pasirodë, kad iðdegusios pievos, vëliau suprantam, kad suarti

laukai – dirvoþemis juodas juodas kaip derva, tokio juodo nesu matæs niekur kitur. Ir Baðkirijos krikðtas – ið uþ posûkio iððokæs policininkas stabdo mus – ir Valiø, ir Andrejø. Valiø paleidþia, o Andrejø nusive-da. Bet neilgam – Andrejus pasakoja, kad baðkirø policininkui uþteko deðimt doleriø. Kuo toliau nuo Maskvos, tuo maþesnës kainos.

Merginos uþsimanë arbûzø

Per nežinià, per nuotykiais užminuotus tyrus ir laiku užnuodytas erdves...

Saulius Paukštys (g. 1964) – fotografas,

menininkas, publicistas, vienas ryškiausių

postmodernizmo Lietuvos fotografijoje atstovų,

Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Yra

surengęs personalinių parodų Lietuvoje, JAV,

Kanadoje, Lenkijoje, Olandijoje, Kirgizijoje.

Per septynias šalis pervažiavæ motociklininkø ir dviem auto-

mobiliais juos lydëjusi draugø komanda áveikë keturiolika

tûkstančiø kilometrø. Stebëtinai ilgà brûkšná žemëlapyje –

nuo Vilniaus per Latvijà, Rusijà, Kazachstanà, Kinijà, Laosà

iki Tailando sostinës Bankoko – lydi ávairiausi nutikimai,

nuotykiai, mistiškos istorijos ir aibë áspûdžiø. Per beveik du

mënesius trukusá žygá pasikeitë tokia gausybë kraštovaizdžiø,

pro akis pralëkë tiek daug personažø, skirtingiausiø miestø,

šventoviø, ežerø, upiø, dykumø, džiungliø, kalnø, slëniø ir

ávairiausiø tik ištiktukais nusakomø reiškiniø, kad sudëliojus

áspûdžius kartais dingsta riba tarp realybës ir sapnø, tikrø

nutikimø ir mistikos. Toks fantastinis verpetas buvo ásukæs

mus – matyt, dar negreit nusileisime ant žemës. Šioje knygo-

je pabandžiau visa tai užfiksuoti.Saulius Paukštys

...mes visi nuvažiavome iki Bankoko.

SauliuS PaukštyS

Sa

ul

iuS

Pa

uk

št

yS

Į bAN

KOKĄ PER

40 DIEN

Ų