1

3 temaFunkcionalistinis požiūris į sportą

TRS-4 2012 10 02 antradienispaskaita vyksta 301 c.r. auditorijoje

SAULIUS KAVALIAUSKASLKKA sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra

Paskaitos yra interneto svetainėje

http://www.lkka.lt/irhttp://www.sportofeja.com/ arba

s.kavaliauskas@lkka.lt

2

3 tema. Funkcionalistinis požiūris į sportą

• Paskaitos tikslai1. Aptarti funkcionalistines teorijas

apie sportą.2. Išanalizuoti socialinės sistemos ir

struktūros sampratą;3. Aptarti sporto socialines funkcijas;4. Išnagrinėti Lietuvos sporto

struktūros pavyzdžius.

3

Literatūra1. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno

kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64;2. Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis

vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI

2. Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: Homo Liber. P. 11-28

3. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35

4. Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99.

5. http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf;

6. http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/sistemu-teorija-puslapis3.html;

4

Sporto analizės sociologinės perspektyvos (teorijos)

•Funkcionalizmas•Konfliktų teorija•Simbolinis sąveikavimas.

5

Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos)

• Funkcionalizmas (sportas yra socialinės sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios tam tikras funkcijas);

• Konfliktų teorija (sportą sudaro konfliktuojantys socialiniai sluoksniai besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte ir (elitinis ir masinis sportas,

6

Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos)

• Simbolinis sąveikavimas. (Mikrosociologinis požiūris) Žmonės tarpusavyje sąveikauja apibrėždami vertybes, normas, simbolius ir taip sukurdami socialinius vienetus. Simbolio suvokimas, įprasminimas, atkūrimas, perdavimas arba naujų simbolių kūrimas sudaro šios teorijos pagrindus.

7

The Sociological Perspectives• 1. Functionalism is a school of thought that assumes that the

social system is in balance and there is general agreement among its members about norms and values. Each part has a function (thus the name). Institutions and organizations do their work; people follow the rules; the system is fair. From this perspective, social problems arise because of individual deviance or temporary social disorganization. This is similar to the person-blame perspective we just discussed. Critics argue, however, that what the functionalists really mean when they say that the system is functional is that it works to the benefits of a privileged and powerful few.

8

The Sociological Perspectives

• 2. The conflict perspective has a different set of assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory sees society as a struggle for power among various social groups. Social order is, therefore, maintained by authority backed by influence, coercion, or the use of force. Change occurs out of conflict. Conflict between groups can occur over values. In highly complex societies such as ours, it is less likely that all members of society share a set of common norms and values. Conflict can also occur over wealth, power, and prestige. Many sociologists, including the authors of your textbook, believe that conflict over wealth and power is the basic cause of most social problems.

9

The Sociological Perspectives

• 3. Interactionist perspective. There is one more perspective that we will use in this course. Both functionalism and conflict theory are macro approaches to understanding society. The interactionist perspective is a micro approach. That is, it looks at the process whereby people in groups construct and label their own social reality through human interaction. In other words, how do people define the social world? What do their actions mean to other people? This interactionist perspective is based on the Thomas theorem

10

SOCIALINĖS SISTEMOS

Socialinės sistemos yra tiesioginių ir netiesioginių santykių tarp daugelio žmonių padėčių ir organizacijų būdai (Broom, Bonjean, Broom, 1988)Socialines sistemas sudaro institucionalizuoti vaidmenų rinkiniai ir sutvarkyti socialinių sąveikų modeliai (Parsons, 1951)

11

Sisteminė analizė• Sisteminė analizė - tai visuma metodu, skirtu tirti, konstruoti,

modeliuoti ypatingai sudėtingus objektus. Čia priskiriamos modernios techninės sistemos, socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos.

• Sisteminės analizės pagrindas - bendroji sistemų teorija ir sisteminis principas. Sistemų teorija pirmiausia susiformavo kaip kibernetikos (valdymo teorijos) ir matematiniu disciplinų atmaina.

• Suvokus jos universalia metodologine funkcija, sisteminė analizė pradėta taikyti įvairiuose moksluose, valdymo, projektavimo bei planavimo praktikoje.

• Šaltinis: http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf

Klausimas apmąstymui?• Kodėl jūsų studijų programa vadinasi treniravimo sistemos?

12

Sisteminės analizės struktūra:

• Operacionalizacija (operaciniai apibrėžimai) - tai teorinių sąvokų transformacijos į konkrečias matavimu skales procedūra.

• Elementų analizė;• Genezės (atsiradimo, raidos analizė)• Funkcijų analizė;• Sąveikos su aplinka analizė; • Šaltinis:

http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf

13

Sisteminio objekto sisteminės analizės schema (pagal M.S. Kogan, 1973)

Elementų analizė(Socialinių vaidmenų ir socialiniųsąveikų analizė) Struktūros analizė

Gene

zės a

spek

tas

(sist

emos

isto

rija)

Prog

nost

inis

aspe

ktas

(Sist

emos

per

spek

tyvo

s)Vidinių funkcijų

analizė

Išorin

ių funkcijų

analizė

Aplinka

Sistema

14

Socialinė struktūra• Socialinė struktūra (nuoroda į žmogaus padėtį visuomenėje, jo

grupinę priklausomybę, socialinę klasę, profesiją, gyvenamąją vietą, konkrečias situacijas, kuriose žmogus egzistuoja) (Vyt. Kavolis, 1997) ;

• Socialinė struktūra - daugiau ar mažiau pastovus santykis tarp žmonių ir jų grupių T. Parsons, 1951)

• Socialinė struktūra – svarbi sociologijos sąvoka. Ji nurodo, kad tikrovėje mūsų gyvenimų socialines aplinkas formuoja ne atsitiktinės, bet skirtingais būdais struktūrizuojamos ar modeliuojamos įvykių ar veiksmų aibės. Mūsų elgsenai ir tarpusavio santykiams būdingi pasikartojimai. Kita vertus, socialinė struktūra nėra panaši į fizinę konstrukciją, į kokį nors statinį , stūksantį nepriklausomai nuo žmogaus veiksmų. Visuomenės visuomet yra struktūrizuojamos. Kiekvieną akimirką jas rekonstruoja sudedamieji „statybiniai blokai“ – žmonės , tokie kaip jūs ir aš, teigia A. Giddens.

15

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

T. Parsons taip apibrėžė socialinę sistemą:" Tarpusavio sąveikos, kuriose dalyvauja tam tikras skaičius veikėjų (aktorių) užimančių apibrėžtą padėtį ir atliekančių iš tų padėčių kylančius vaidmenis, kuriuos savo ruožtu nustato tas sąveikas kontroliuojančios normos ir sudaro socialinę sistemą”.Taigi socialinę sistemą turi sudaryti:

1.Pakankamas skaičius veikėjų, adekvačiai veikiančių pagal toje sistemoje galiojančius reikalavimus;

2.Socialinė sistema neturi toleruoti tokių vertybių, kurios negarantuoja nors minimalios tvarkos;

3.Sistemoje veikiantiems veikėjams negali kelti neįgyvendinamus reikalavimus, kurie savo ruožtu sukelia nukrypimus ir konfliktus

T. Parsons’o teorijoje galima surasti daug socialinės sistemos palyginimų su organizmu.

16

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

T. Parsons teigia:" kai socialinė sistema didelė, ji būna sudaryta iš tarpusavyje susijusių institutų (lot. institutum - nuostatai, įstaiga, normų kompleksas) ir šie institutai gali būti analizuojami kaip posistemės.

T. Parsons taip pat analizavo asmenybės sistemos integraciją į socialines sistemas. Jo nuomone tokiame procese veikia du pagrindiniai integraciniai mechanizmai : socializacija ir socialinė kontrolė.

17

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

Socializacija - visą gyvenimą (long life) trunkantis procesas, kurio metu tampama socialine būtybe. Socializacijos metu pagal T. Parsons ir vyksta kultūrinių fenomenų interiorizacija į asmenybės sistemą t. y. veikėjui kyla noras ir susiformuoja galimybės savo motyvacinę energiją paskirti prieš ji iškylančių vaidmenų atlikimui.

Socialinės kontrolės mechanizmai reguliuoja vaidmens atlikimą tokiu būdu, kad būtų mažinama įtampa ir nukrypimai toje socialinėje sistemoje.

T. Parsons socialinei kontrolei priskiria tarpusavio sankcijas, gestus, ritualinius veiksmus ir struktūras, vartojančias prievartą.

18

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

“Formalų lygį sudaro tai, kad bet kurią empirinę sistemą sudaryta iš:

vienetų, tokių kaip dalelė ar ląstelė;standartizuotų santykių tarp tokių vienetų, tokių kaip

santykinis atstumas, “organizacija” į audinius ir organus.

Sporte kaip socialinėse sistemose minimaliu vienetu yra vaidmuo (rolė) dalyvaujančio individualaus veikėjo (arba, kitaip tariant padėtis - vaidmuo), o minimalų santykį sudaro standartizuota socialinė sąveika, kurioje kiekvienas dalyvis funkcionuoja kaip veikėjas, vienaip ar kitaip orientuodamasis į kitus ir priešingai kiekvienas tampa objektas kitiems.

19

Sportas kaip socialinė sistema

Aukštesnio lygio socialinių sistemų vienetais yra kolektyvai (grupės), t.y. organizuotos veiklos sistemos, apibūdinamos daugelio žmogiškųjų individų vaidmenų atlikimu. Išskirtinis sporto kaip socialinės sistemos požymis – kolektyvų jungtis į federacijas (asociacijas) regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose.

20

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

Kitaip tariant sportą kaip socialinę sistemą sudaro sportuojančio asmens, jo trenerio, vadybininko, žiūrovo vaidmenys ir tokios sąveikos kaip varžybos, treniruotės bei kitos pasirengimo ir varžybų demonstravimo veiklos (reginiai).

21

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

Institucionalizacijos procesas vyksta pagal tam tikrą schemą:1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie priversti sąveikauti.2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų interiorizacijos (įsisavinimo) lygis.3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą, paskirstymą ir dinamiką.4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu, toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos.

22

SOCIALINĖS SISTEMOS

Socialinės sistemos struktūra

Pagrindinės socialinių sistemų funkcijos

(Pagal T. Parsons)•Adaptacija (prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų);•Tikslo siekimas (sugebėjimas išskirti prioritetus tikslų sistemoje);•Integracija (sistemos vienetų veiklos koordinavimas ir tarpusavio ryšių palaikymas);•Sistemos latentiškumas (formos palaikymas ir įtampos sistemos viduje mažinimas).

AL

TI

L

T

IT

L I

A

23

Informacinės kontrolės ir energetinio aprūpinimo ryšiai (pagal T. Parsons)

Kultūra

Socialinė sistema

Asmenybės sistema

Organizmas

Informacinė kontrolė

Energetinis aprūpinimas

T. Parsons bandė susieti žmogaus organizmo, asmenybės, socialines ir kultūrines sistemas. Jo nuomone, kultūra apibrėžia socialinių sistemų ribas, socialinių sistemų struktūra reguliuoja asmenybės sistemą, o asmenybės sistema savo ruožtu reguliuoja organizmą kaip sistemą. Šį iš viršaus besileidžianti informacinė kontrolė įmanoma tik tada kai iš apačios kyla atitinkamas energetinis (motyvacijos) aprūpinimas: organizmas aprūpina energija asmenybės sistemą, toji aprūpina energija socialines sistemas, o pastaroji savo ruožtu - kultūrą kaip sistemą

24

Ryšys tarp sporto struktūros ir socialinių funkcijų

• Socialinė struktūra apibrėžia elementų išsidėstymą sistemoje ir jų tarpusavio ryšius. Visos socialinės sistemos yra daugiau nei paprasta aritmetinė elementų suma. Labai dažnai elementai pavieniui negali egzistuoti, jie gali veikti tik sąveikaudami su kitais elementais (mašinos dalys, žmogaus kūno organai ir kt.)

• Kitas svarbus metodologinis aspektas – socialinė sistema dažnai apibrėžiama per funkcijas. Tai teleologija – manymas, kad žinomas galutinis socialinio darinio egzistavimo tikslas. Nors kartais socialinė organizacija ir apibrėžia savo egzistavimo tikslą (Pvz. Kūno kultūros ir sporto departamentas http://www.kksd.lt/index.php?1306687465 ), tačiau aplinka, o labai dažnai vidiniai socialiniai subjektai šias funkcijas supranta savaip.

25

Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242

• Kūno kultūra yra bendrosios kultūros dalis, jos raida ir rezultatai priklauso nuo tautos sąmoningumo ir paties žmogaus. Kūno kultūra ir sportu žmogus tobulina fizines ir dvasines galias bei gerina sveikatą, siekia fizinio tobulumo.

• Fizinis tobulumas, apimantis požiūrį į kūno kultūrą, įvairiapusį fizinį parengtumą, sveikatą, valios ir kitas savybes, yra didžiulis žmonių ir visos tautos turtas, tai ilgalaikis kūrybinės ir darbinės veiklos pamatas, be kurio tauta negali egzistuoti.

26

Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242

• Piliečiai, užsiimantys kūno kultūra ir sportu, ugdo fizines ir dvasines savybes, atgauna fizines ir dvasines jėgas, pataiso sveikatą, formuoja taisyklingą ir gražią figūrą bei grakščią eiseną ir laikyseną, turiningai leidžia laisvalaikį, aktyviai poilsiauja, išreiškia asmenybę per sportą, savo talentu garsina Lietuvą, formuoja jos įvaizdį pasaulyje.

• Pasikeitusi ekonominė sankloda, sparčiai kintanti gyventojų motyvacija užsiiminėti kūno kultūra, didėjanti sportinė konkurencija pasaulyje ir dėl to tobulėjanti sportininkų rengimo metodika skatina šalyje kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą.

27

3. Sporto socialinės funkcijos

K.L. Stivenson• Socioemocionės įtampų ir konfliktų reguliavimas;komunikacinių situacijų kūrimas;kultūrinio paveldo ritualas.• Socializacijasocializacija į sportąsocializacija per sportą• integracinėpagrindinių grupių kūrimasintegracija į makrosocialines struktūras

28

Sporto socialinės funkcijos K.L. Stivenson

• Politinėregioninis prestižasideologinis masių valdymo

mechanizmas• Socialinio mobilumohorizontalus mobilumasvertikalus mobilumas

29

Užduotis pamąstymui (vaikinams)

• Pagal K.L. Stivenson socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti krepšinio socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma ir krepšinio federacijos interneto svetainėje pateikta forma http://www.musukrepsinis.lt/lt/tikslai .

30

Sporto socialinės funkcijos Jacques Defrances

Jacques DefrancesFizinės (sveikatingumo) kūno kultūros ir

sporto funkcijos• kūno kultūra kaip higieninis veiksnys• kūno kultūra mažina riziką susirgti

širdies-kraujagyslių sistemos ligomis.• kūno kultūra atstato fizinio ir protinio

darbo disbalansą

31

Sporto socialinės funkcijos Jacques Defrances

• Agresijos mažinimas ir sublimacija.• Politinis masių valdymo įrankis.• Simbolistinės funkcijosa) kolektyvinis identitetasb) herojaic) mitologiniai faktai

32

Užduotis pamąstymui (merginoms)

• Pagal J. Defrances socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti aerobikos socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma bei Lietuvos sveikuolių sąjungos nuostatus.

• http://www.sveikuoliai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=46&Itemid=29

33

Sporto struktūros pavyzdžiai

• Analizuojant kūno kultūros ir sporto sferose vartojamas sąvokas visą laiką iškyla jų supratimo, galbūt tiksliau genezės (atsiradimo) ir klasifikacijos (suskirstymo) problemos. Čia siūloma keturių posistemių kūno kultūros sistemos klasifikacija, tačiau klasifikacinių sistemų gali būti daug ir įvairių, susijusių su kitais kūno kultūros, sporto raidos aspektais.

34

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO STRUKTŪRA

Kūno Kultūra

Valstybinė (mokyklinė)kūno kultūra

Sveikatingumo kūno kultūra

Sporto sfera

Mėgėjų sportasProfesionalų sportas

35

Sporto struktūra pagal Pacenka

KŪNO KULTŪRASPORTAS

ELITINISSPORTAS

VARŽYBINISKLUBŲ SPORTAS

“FITNESS”SPORTAS

NUOTYKIØ

ŲSPORTAS

AISTRŲSPORTAS

ATSTATOMASISSPORTAS

KOSMETINISSPORTAS

36

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ORGANIZACINė STRUKTūRA

Lietuvos Respublikos Prezidentūra - Patarėjas sporto klausimaisLietuvos Respublikos Vyriausybė - Patarėjas sporto

klausimais

VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės

Lietuvos sportininkų rengimo centrai (Vilniuje ir Kaune)

Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija

NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS

Lietuvos moksleivių ir studentų kūno kultūros ir sporto centras

Vyri

ausy

bės

Mun

icip

alin

is

Apskričių sporto tarybos

Apsk

riči

ų

Vald

ymo

lygi

ai

Savivaldybių, miestų kūno kultūros ir sporto padaliniai

Savivaldybių sporto mokyklos

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Lietuvos Parolimpinis komitetasLietuvos Olimpinė

akademijaLietuvos federacijų

sąjunga:43 savarankiškos federacijos“Sportas visiems”

asociacija:Studentų sporto asociacijaMoterų sporto asociacija

Sporto draugijos “Žalgiris”, “ Nemunas

Bėgimo mėgėjų asociacijaK. Dineikos sveikatos sąjungaLietuvos žydų sporto klubas

“Makabi”Lietuvos keliautojų sąjunga.

Lietuvos Aeroklubas ir ktApskričių sporto federacijų ir

kitų sporto šakų nevalstybinių

struktūros Savivaldybių sporto federacijos

Sporto klubaiApsk

riči

ų ir

sa

viva

ldyb

iųSp

orto

fe

dera

cijų

Olim

pini

s ko

mit

etas

Vald

ymo

lygi

ai

Lietuvos Sporto taryba

SPORTINĖS VEIKLOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA ŠVIETIMO SISTEMOJE

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija

Kūno kultūros ir sportodepartamentas

prieLietuvos Respublikos vyriausybės

SOCIALINĖS POLITIKOS

DEPARTAMENTAS

BENDROJO UGDYMO

DPARTAMENTAS

Lietuvos moksleivių ir

studentųKKS centras

http://www.lmssc.smm.lt/

Vals

tybi

nis

lygi

s

Sportoskyrius

Kūno kultūrosskyrius

Reg

ioni

nis

lygi

sSa

viva

ldyb

iųly

gis

Sveikatos ir kūno kultūros ekspertų

komisija

Mok

yklų

lygi

s

Švietimo skyriai

Bendrojo lavinimo mokykla

(gimnazija)

Papildomo ugdymo

institucijos

Švietimo departamentai

Apskričių sporto tarybos

Kūno kultūros ir sporto

padaliniai

Sporto mokyklos Sporto klubai,centrai

Vaikų ir Jaunimo centrai

Profesinės mokykla

KolegijosUniversitetai

Jaunimo mokykla

38

Užsienio šalių sporto struktūrų pavyzdžiai

•http://www.leoisaac.com/hrm/hrm001.htm ;•http://www.brianmac.co.uk/structure.htm ;•http://www.schoolsport.edu.au/about/admin.aspx

39

Funkcionalistinio požiūrio pritaikymo galimybėsnustatant sporto vaidmenį visuomenėje

•Supratimas apie sporto šaką, jos socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas– padeda individams socialinėje karjeroje bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo sąlyga sporto organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui;•Supratimas apie sportą, jo socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas kaupimas, rinkimas ir analizavimas– vienas iš svarbiausių rinkodaros elementų būtina daugelio konkursinių programų sąlyga.

40

Klausimai pamąstymui

• Ar sportas sudaro socialinę sistemą?• Kas sudaro sporto posistemes?• Kur jūs dar esate susidūrę su

sistemos ir posistemių egzistavimu?

41

Klausimai pakartojimui•Kas sudaro socialinę sistemą? Palyginkite sportą su kitomis socialinėmis sistemomis.•Sudarykite savo sporto kaip socialinės sistemos funkcionavimo schemą. Pabandykite remdamiesi M.S. Kogan, 1973 schema aprašyti vidines ir išorines sporto socialines funkcijas.•Remdamiesi T. Parsons 4 universalių funkcijų schema, aprašykite futbolo, kaip sporto sistemos posistemės funkcijas (Adaptacijos, integravimo, tikslo siekimo, latentines).•Pataisykite Pateiktą Lietuvos sporto sistemos struktūrinę organigramą. Pabandykite suformuluoti Moterų sporto asociacijos funkcijas. •Atsakymus siuskite el. paštu s.kavaliauskas@lkka.lt būtinai prisistatykite, nurodykite grupę, vardą, pavardę.