Lektorius Saulius Kavaliauskas

1

2 paskaita. 2 tema. 2 paskaita. 2 tema. SPORTAS IR KULTŪRASPORTAS IR KULTŪRA 3 Tema. Socializacija. 4 tema 3 Tema. Socializacija. 4 tema

funkcionalistinis sportas. 5 TEMA. funkcionalistinis sportas. 5 TEMA. Konfliktų teorijaKonfliktų teorija

2012 09 19 LKKA NS KKU 5 ir TRS 52012 09 19 LKKA NS KKU 5 ir TRS 5

Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221

SPORTO VADYBOS, EKONOMIKOS IR SOCIOLOGIJOS

KATEDRA 308 (c.r.) kab. tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270

e-mail : [email protected]. [email protected]: saulius.kavaliauskas61Skype: saulius.kavaliauskas61

Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK

2

2 paskaitaSportas ir kultūra 1 dalis

Ką Jūs sužinosite šios paskaitos metu?

1. Pabandysime apibrėžti kultūrą, jos struktūrą.2. Modernius ir postmodernius sporto raidos

etapus.3. Aptarsime sporto vietą vakarų- rytų, vyrų-

moterų ir kitose skirtyse.

3

2 paskaitaSportas ir kultūra

Literatūra1. Broom, Bonjean, Broom (1992) //Kultūra //

Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.: Littera Universitatis Vytauti Magni, p.p. 35-65

2. Berger Peter L. (1995) Sociologija (humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 68-94 p.p

3. Smelser N. Sociology, (1994) leidimas rusų kalba leidykla „ Feniks” Maskva, 1994 metai (40-69);

4. Kavolis V (1996) Kultūros dirbtuvė. Baltos lankos, Vilnius p.p 11-29

5. Kavolis V. (1995) Kultūrinė psichologija. Baltos lankos, Vilnius p.p 49-96

4

2 paskaitaSportas ir kultūra

Literatūra6. Matulionis A. (2002) Sociologija. Homo liber,

Vilnius, p.p 61-85 7. Sodeika T. (1995) Postmodernizmas ir

šiuolaikinė vertybių krizė// Darbai ir dienos// 1995.1(10), 9-17 psl.

8. Harris, M. (1998) Kultūros esmė// Kultūrinė antropologija// Tvermė, Kaunas, 1998, pp.6-19.

9. Tereškinas A. (2001) Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje. Baltos lankas, Vilnius, p.p.9-21.

10.Donskis L. (1994) Moderniosios sąmonės konfiguracijos. Kultūra tarp mito ir diskurso.. Baltos lankas, Vilnius, p.p. 36-50.

11.Tomlinson J. (2002) Globalizacija ir kultūra. Mintis, Vilnius. p.p.11-37

5

KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA

Sociologijoje žodis kultūra – apima visu grupinės veiklos aspektus, - mąstymą, tikėjimą, pažinimą ir jausmus, kurie susikaupė per ilgus socialinių grupių egzistavimo amžius ir buvo perduodami iš kartos į kartą (Kroeber and Kluchohn, 1963, Williamas 1960)•Socialinės grupės savo jausmus išreiškia įvairiai. Tai idealai, prietarai, ritualai, stereotipai, žodžio, muzikos, vaizdų menas, grafiti, techninė kūryba.

6

KULTŪROS SĄVOKA IR JOS VARTOSENA

Antropologijoje kultūra yra susijusi su išmoktomis, visuomeniškai įgytomis mąstymo ir elgesio tradicijomis, sutinkamomis žmonių visuomenėse. (M. Haris, 1998)Kultūra prilyginama kompiuterio programai – savotiškai software, kuri visada pasako kaip elgtis įvairiomis aplinkybėmis. Visa laiką visuomenėje iškyla individo prisitaikymo prie kultūrinių pokyčių problema.

7

Sportas ir kultūra

• Sporto ir kultūros santykis yra labai įvairus. Kai kurios kultūrologinės koncepcijos mano, kad sportas nėra kultūros dalis (Huizinga), kitos – kūno kultūrą suvokia kaip bendražmogiškos kultūros sudėtinę dalį. (Stonkaus žodynas).

• Tokią dviprasmišką kūno kultūros ir sporto situaciją kultūroje iliustruoja tai, kad periodiškai Lietuvoje vykstančiuose kultūros kongresuose sporto problemos niekados nebuvo analizuojamos. Kita vertus, Lietuvos sporto mokslo ar periodinėje spaudoje dar neteko sutikti analitinių straipsnių analizuojančių atskirų sporto šakų ar sporto organizacijų kultūras.

8

Sportas ir kultūra(apibendrinimas)

•Apibendrintai galima teigti, kad sportas, būdamas jauna socialinė institucija dar neišsikovojo vietos po kultūros saule.

•Kultūros ministerijoje, savivaldybių kultūrų padalinių veikloje sportas dažniausiai nefigūruoja.

•Postmoderniose mokslo tyrimuose sportas analizuojamas kaip ypatingos kūno raiškos forma, kaip tam tikra subkultūra (pokultūris), kaip socialinių atskirčių integracijos būdas, kaip politinių manipuliavimo technologijos.

9

Kultūros ir sporto rėmimo fondo veikla

Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondo lėšos skiriamos profesionaliajam ir liaudies menui bei kūno kultūrai ir sportui remti. Fondą steigia ir jo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.Fondas nėra juridinis asmuo. Jo lėšos laikomos specialioje Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sąskaitoje. Fondo lėšomis pagal Fondo tarybos priimtus sprendimus disponuoja Kūno kultūros ir sporto departamentas.

Fondo lėšas sudaro:•dalis akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius; •20 procentų lėšų, gautų iš lošimų mokesčio; •valstybės ir savivaldybių biudžetų tiksliniai asignavimai; •juridinių ir fizinių asmenų dovanotos (paaukotos) lėšos; •palūkanos už bankuose saugomas Fondo lėšas; •kitos teisėtai įgytos lėšos.

10

Kultūros ir sporto rėmimo fondo veikla

•Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto išlaidas, Fondui numatoma:

•2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius;

•*20 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš azartinių lošimų mokesčio.

•*Pastaba. 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.

•Straipsnio pakeitimai:•Nr. IX-1364, 2003-03-13, Žin., 2003, Nr. 32-1311 (2003-04-02)•Fondas reorganizuojamas ir likviduojamas Vyriausybės sprendimu.

Fondą likvidavus, jo lėšos pervedamos į valstybės biudžetą.•http://www.ksrf.lt/index.php/m/Meniu/a/MeniuKlik/

11

Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo veikla

Fondo lėšas sudaro:•1) 1 procentas akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą

tabaką;•2) 10 procentų lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio;•3) kitos teisėtais būdais įgytos lėšos.•2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, Fondui

numatoma:•1) 1 procentas praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius

gėrimus ir•apdorotą tabaką;•2) 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų•mokesčio.

12

Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9, paskutinis Postmodernioji kultūra (XX a. 7-9, paskutinis XX a. dešimtmečiai)XX a. dešimtmečiai)

Moderniojo sporto tąsaSportinės veiklos centralizacija Universalus sportinės veiklos vertinimas (kelių sporto šakų, regionų žaidynės, reitingai, medaliai)Sportinis reginys tampa vartojimo objektu, nereikalaujančiu gilesnio kultūrinio išprusimo. Sportinė treniruotė, pasirengimas varžyboms, varžybinė veikla aiškinama moksliškai. Atsiranda sporto mokslas. Sportas tampa profesionaliu verslu

Moderniojo sporto kritika Sportinės veiklos decentralizacija Valstybinio sporto krizė.Neformalūs sporto judėjimai, extreme sportai, sveikuolių sąjūdis, socialinių atskirčių (pvz. homoseksualų) sportiniai judėjimai.Ieškoma nacionalinių sporto šaknų, grįžtama prie pirminių sporto šaltinių, fechtavimas, šokiai, tautiniai žaidimai. Moksliškumo sporte neigimas – sportas yra sportas. Stipri sporto kaip verslo ir vartotojiškos kultūros kritika

Postmoderniojoje kultūroje išryškėja pažangos, paremtos gamybos ir žmonių manipuliavimo technologijomis ir atžangos priešpriešos

13

Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia)amžiaus pradžia)

•Sporto centre– sporto šakos, publikuojamos multimedia (žiniasklaidos priemonėmis). Periodo startas - masinis interneto sporto informacijos vartotojų sluoksnio atsiradimas.

•Diskursas apie sporto pasiekimus, sportininkų gyvenimą, sportininkų reitingo nustatymus iš natūralios aplinkos perkeliamas į žiniasklaidą. Diskusijose dalyvauja įvairūs visuomenės sluoksniai, dažnai sus sportu neturintys nieko bendrą

•Sporto socialiniai sluoksniai iš dalies grindžiami įgytomis padėtimis, (laimėtos vietos, rekordai), tačiau lieka dar dau socialinių atskirčių diskriminacijos (lytis, rasė, nacionalinė priklausomybė, lytinė orientacija).

•Sporto technologijos – ypač kompiuterizuotos, pradedant rezultatų apskaita, baigiant treniruočių proceso organizavimu.

14

Turtingiausių pasaulio sportininkų dešimtukas(2007 m. pajamos JAV dol.)

Šaltinis Veidas http://www.veidas.lt/lt/leidinys.nr/48e07ed99d941

1. Tigeris Woodsas (golfas) 100 mln.2. Oscaras De La Hoya (boksas) 43 mln.3. Philas Mickelsonas (golfas) 42 mln.4. Kimi Raikkonenas ("Formulė-1") 40 mln.5. Michaelis Schumacheris ("Formulė-1") 36 mln.6. Davidas Beckamas (futbolas) 33 mln.7. Kobe Bryantas (krepšinis) 33 mln.8. Shaquille'as O'Nealas (krepšinis) 32 mln.9. Ronaldinho (futbolas) 31 mln.10. Michaelas Jordanas (krepšinis) 31 mln.

15

ŠVIETIMO GAIRĖS Sveikatos politika

• Švietimo ir sveikatos politikos sąveikos uždavinys – sustiprinti bendrąjį visuomenės sveikatingumą.

• To siekiant reikia:• - visose švietimo grandyse ugdyti nuostatą, kad sveikata yra brangintina

gyvenimo vertybė, kad žmogus už sveiką gyvenseną yra pats asmeniškai atsakingas;

• - užtikrinti visapusišką profilaktinę visų vaikų ir jaunuolių sveikatos priežiūrą mokyklose arba pirminės sveikatos priežiūros institucijose;

• - suteikti sveikos gyvensenos ir lytinės sveikatos pagrindus visiems bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams, tokiam darbui kryptingai rengiant mokytojus, nuosekliai kuriant visuotinį „sveikų ir saugių mokyklų“ tinklą;

16

• - sukurti veiksmingą tarpžinybinę narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos sistemą;

• - visose mokyklose įgyvendinti ilgalaikes narkomanijos ir savižudybių prevencijos, psichinės sveikatos tausojimo ir stiprinimo programas;

• - remiantis žiniasklaida bei kitomis informalaus ir neformalaus švietimo priemonėmis išplėtoti visuotinio suaugusiųjų sveikatingumo ugdymo sistemą;

• - išplėtoti neformalias vaikų ir suaugusiųjų kūno kultūros bei sporto, aktyvaus laisvalaikio formas,

• tam maksimaliai panaudojant mokyklų sporto sales ir aikštynus;

• - išplėtoti sisteminius visuomenės, sykiu vaikų ir jaunimo, sveikatos mokslinius tyrimus, jais remiantis kurti ir įgyvendinti konkrečias visuomenės sveikatos politikos programas.

17

RECOMMENDATIONS FOR SCHOOL AND COMMUNITY PROGRAMS PROMOTING PHYSICAL ACTIVITY AMONG

YOUNG PEOPLE

• Listed below are 10 broad recommendations for school and community programs to promote physical activity among young people. Following this list, each recommendation is described in detail.

• 1. Policy: Establish policies that promote enjoyable, lifelong physical activity among young people.

• 2. Environment: Provide physical and social environments that encourage and enable safe and enjoyable physical activity.

• 3. Physical education: Implement physical education curricula and instruction that emphasize enjoyable participation in physical activity and that help students develop the knowledge, attitudes, motor skills, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

• 4. Health education: Implement health education curricula and instruction that help students develop the knowledge, attitudes, behavioral skills, and confidence needed to adopt and maintain physically active lifestyles.

18

5. Extracurricular activities: Provide extracurricular physical activity programs that meet the needs and interests of all students.

6. Parental involvement: Include parents and guardians in physical activity instruction and in extracurricular and community physical activity programs, and encourage them to support their children's participation in enjoyable physical activities.

7. Personnel training: Provide training for education, coaching, recreation, health-care, and other school and community personnel that imparts the knowledge and skills needed to effectively promote enjoyable, lifelong physical activity among young people.

8. Health services: Assess physical activity patterns among young people, counsel them about physical activity, refer them to appropriate programs, and advocate for physical activity instruction and programs for young people.

9. Community programs: Provide a range of developmentally appropriate community sports and recreation programs that are attractive to all young people.

10. Evaluation: Regularly evaluate school and community physical activity instruction, programs, and facilities.

19

Antimodernizmo pavyzdžiaiAntimodernizmo pavyzdžiai

ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą ATARI TEENAGE RIOT yra tam, kad sugriautų tą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą apsimestinę žiniasklaidos ir šou biznio stumiamą harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra harmoniją. Ši sistema kuria rasizmą. Valdžiai ji yra labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos labai naudinga, ją lengva parduoti, net muzikos scena yra tos "harmonijos" persmelkta. scena yra tos "harmonijos" persmelkta. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. ATARI TEENAGE RIOT yra mūsų atsakas į šią situaciją. Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas Kovok prieš sistemą, valdžią ir vieną dieną rasizmas bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk bus įveiktas.. Mes sakome: Nebalsuok. Pradėk maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir maištus. Degink policijos mašinas. Gerbk mergaites ir teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus teroristus. Daužyk televizorius. Sugriauk visus kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. kalėjimus. Seksas, graffiti, narkotikai ir Foucault. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. Atgyk.. Ko dar lauki. Tai užims tik kelias sekundes. PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .PAVARYK. Pakeiskime pasaulį .Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią Ištrink save. Ištrink save reiškia - ištrink oficialią informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš informaciją apie save. Tapk nelegalu. Dabar aš nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nebesu jokios šalies gyventojas, tai manęs ir nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo nepagauna policija. Valdžia ir policija, kuo toliau tuo daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir daugiau technologijos naudos žmonių kontrolei, ir kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita kartais, kaip Singapūre jie to net ir neslepia. Bet, kita vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie vertus "ištrink save" tai ir ženklas priešams, kurie turi mirti.. aš jų visai negerbiu. turi mirti.. aš jų visai negerbiu. http://www.ore.lt/atr/atr03.html

20

Postmodernizmo pavyzdžiaiPostmodernizmo pavyzdžiai

Daktaras Tomas Waddellas, 1968-Daktaras Tomas Waddellas, 1968-aisiais dalyvavęs Meksikos Olimpinėse aisiais dalyvavęs Meksikos Olimpinėse žaidynėse, pastebėjo, kad žaidynės yra žaidynėse, pastebėjo, kad žaidynės yra toks renginys, kurio metu gali toks renginys, kurio metu gali pasireikšti ne vien tik įprastos lytinės pasireikšti ne vien tik įprastos lytinės orientacijos sportininkai, bet ir gėjai orientacijos sportininkai, bet ir gėjai bei lesbietės. Pamanęs, kad žaidynės bei lesbietės. Pamanęs, kad žaidynės gali padėti visuomenei atsikratyti gali padėti visuomenei atsikratyti susidariusių neigiamų susidariusių neigiamų homoseksualumo stereotipų, jis nutarė homoseksualumo stereotipų, jis nutarė bet kokia kaina surengti tokias bet kokia kaina surengti tokias žaidynes. T. Waddellas manė, kad žaidynes. T. Waddellas manė, kad tokio tipo žaidynėse turėtų būtų tokio tipo žaidynėse turėtų būtų siekiama ne pasaulio rekordų, visi siekiama ne pasaulio rekordų, visi žaidynių dalyviai tiesiog turėtų žaidynių dalyviai tiesiog turėtų parodyti savo geriausius laimėjimus. parodyti savo geriausius laimėjimus. Nacionalizmas buvo ir tebėra didelė Nacionalizmas buvo ir tebėra didelė žmonių bendravimo kliūtis. T. žmonių bendravimo kliūtis. T. Waddellas tai puikiai suprato, todėl Waddellas tai puikiai suprato, todėl vienas žaidynių principų yra tai, kad vienas žaidynių principų yra tai, kad atletas atstovauja ne savo šaliai, bet atletas atstovauja ne savo šaliai, bet savo miestui (taip, kaip ir senovės savo miestui (taip, kaip ir senovės Graikijoje). Nėra jokio amžiaus ir lyties Graikijoje). Nėra jokio amžiaus ir lyties cenzo: vyrai ir moterys gali varžytis cenzo: vyrai ir moterys gali varžytis kaip lygūs su lygiais, nesvarbu, kiek kaip lygūs su lygiais, nesvarbu, kiek jiems metų. jiems metų.

Ketvirtosios Gėjų žaidynės Niujorke „Vienybė '94

21

Postmodernizmo pavyzdžiaiPostmodernizmo pavyzdžiai

1998-siais Amsterdame, neoficialioje Pasaulio gėjų 1998-siais Amsterdame, neoficialioje Pasaulio gėjų sostinėje, įvyko penktosios žaidynės „Draugystė '98“. sostinėje, įvyko penktosios žaidynės „Draugystė '98“. Sulaukta ir rekordinio dalyvių skaičiaus: 14 715 dalyvių iš Sulaukta ir rekordinio dalyvių skaičiaus: 14 715 dalyvių iš 68 šalių visuose penkiuose kontinentuose, iš jų 42 % – 68 šalių visuose penkiuose kontinentuose, iš jų 42 % – moterys. Beje, žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos delegacija. moterys. Beje, žaidynėse dalyvavo ir Lietuvos delegacija. Amsterdamas nuo seno garsėja draugiška atmosfera, todėl Amsterdamas nuo seno garsėja draugiška atmosfera, todėl miesto meras Schelto Patijnas palaimino šį renginį ir miesto meras Schelto Patijnas palaimino šį renginį ir dalyvavo atidarymo ceremonijoje. Žaidynių biudžetas siekė dalyvavo atidarymo ceremonijoje. Žaidynių biudžetas siekė 7 milijonus dolerių, dalis (2,5 milijono) jų buvo skirta iš 7 milijonus dolerių, dalis (2,5 milijono) jų buvo skirta iš Amsterdamo biudžeto. Renginį rėmė ir „KLM Karališkosios Amsterdamo biudžeto. Renginį rėmė ir „KLM Karališkosios Olandijos oro linijos“, „Bacardi“, „Kodak“, „Levi Strauss“ Olandijos oro linijos“, „Bacardi“, „Kodak“, „Levi Strauss“ bei kitos žymios kompanijos. Tai tik dar kartą parodo bei kitos žymios kompanijos. Tai tik dar kartą parodo milžinišką susidomėjimą žaidynėmis. Daugiausiai dėmesio milžinišką susidomėjimą žaidynėmis. Daugiausiai dėmesio sulaukė ne sporto varžybos, bet itin spalvingi kultūriniai sulaukė ne sporto varžybos, bet itin spalvingi kultūriniai renginiai, gėjų fiesta Amsterdamo kanaluose ir gėjų renginiai, gėjų fiesta Amsterdamo kanaluose ir gėjų kvartale. kvartale.

Amsterdamo Gėjų žaidynių „Draugystė '98“ atidarymas Amsterdamo Gėjų žaidynių „Draugystė '98“ atidarymas Buvo surengtas ir unikalus gėjų ir lesbiečių chorų Buvo surengtas ir unikalus gėjų ir lesbiečių chorų konkursas, kuriame dalyvavo apie 2 000 dainininkųkonkursas, kuriame dalyvavo apie 2 000 dainininkų

22

MODERNIOS KULTŪROS RAIDAMODERNIOS KULTŪROS RAIDA

Multimedia kultūra (XX a. paskutinis Multimedia kultūra (XX a. paskutinis dešimtmetis-XXI amžiaus pradžia) ir sportasdešimtmetis-XXI amžiaus pradžia) ir sportas

•Sporto visuomenės centre išlieka natūralios bendruomenės grupės ir biurokratinės organizacijos, tačiau taip pat formuojasi ir virtualios bendruomenės (pokalbių svetainės, blog’ai, fanų klubai. Žiniasklaida tampa sporto raidos ašimi, ji pradeda vis labiau reguliuoti varžybų organizavimą, galimybę gauti rėmėjus, daro įtaką sporto organizacijų valdymui

•Diskusijose dalyvauja įvairios sporto mėgėjų grupės, dažnai labai paviršutiniškai suprantančios sporto specifiką

•Sporte stratifikacija vyksta dviem ašimis – elitarizmo ir atskirčių formavimosi bei atskirčių integracijos

•Vis labiau sporto treniravimo, varžybų organizavimo, jų perteikimo masinėms auditorijoms grindžiamos multimedia technologijomis.

23

Postpostmodernizmo bruožaiPostpostmodernizmo bruožai

Postmodernism, characteristics of:Postmodernism, characteristics of:

1) Mediatization: media messages only speak about signs, 1) Mediatization: media messages only speak about signs, not about what they mean. - not about what they mean. -

2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į 2) Hyperreality (Baudrillard's term) Gyvenimas perkeliamas į hyperrealią erdvę.hyperrealią erdvę.

3) Textualization.3) Textualization.

4) Style over substance.4) Style over substance.

5) Irony.5) Irony.

6) Pastiche. Malonumų vaikymasis6) Pastiche. Malonumų vaikymasis

7) McLuhan's "Global village", combining and merging 7) McLuhan's "Global village", combining and merging cultures.cultures.

8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas8) Depthlessness. – Seklumas, paviršutiniškumas

9) Confusion of time and space. 9) Confusion of time and space.

** There are still elements of modernism in certain fields but ** There are still elements of modernism in certain fields but superimposed on that is an element of postmodernism. superimposed on that is an element of postmodernism. Various countries & cultural fields (eg art, architecture, Various countries & cultural fields (eg art, architecture, music) develop at different speeds.** music) develop at different speeds.**

Šaltinis: Šaltinis: http://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMhttp://carmen.artsci.washington.edu/panop/subject_P.htm#POSTMODERNISMODERNISM

24

KULTŪROS STRUKTŪRAKULTŪROS STRUKTŪRA

• N. Smelser išskiria konceptus (sąvokas), kuriomis kalboje tvarkoma žmonių sukaupta patirtis; santykius (relations), tarp kultūras sudarančių dalių. šie santykiai atspindi pagrindines laiko ir erdvės charakteristikas, tų dalių reikšmę kultūroje, reiškinių determinuotumą. Trečia sudėtinė kultūros dalis - vertybes. Jomis žmonės vadovaujasi siekdami visuomenėje priimtų tikslų (siekių).

25


• Vertybės, sudarydamos dorovinius principus, tampa pagrindu normų, reguliuojančių visuomenės gyvenimą. Visi kultūros sistemos elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. W. Goudenough taip susiejo šiuos elementus: “Kultūra turi savyje pavyzdžius leidžiančius suprasti kas egzistuoja (supančio pasaulio vaizdiniai ir sąvokos), kas gali įvykti (tarpusavio ryšiai - santykiai), kaip vertinama tai kas yra ir kas galėtų būti (vertybės), ir ką reikia daryti ir kaip elgtis (normos). (Goudenough, 1981).

26


Kultūros struktūra (pagal N. Smelser,1988)

Konceptai

Normos

Vertybės

Santykiai

27

KULTŪROS STRUKTŪRA

•L. Broom, Ch. Bonjean ir D. Broom apibrėždami kultūros struktūrą nurodo tokius jos elementus:• kalbą; simbolius, vertybes ir normas.

•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) Referentiniai simboliai tam tikrų dalykų nuorodos ( vėliava)Ekspresyviniai simboliai sukelia ekspresyvias asociacijas (tautinė vėliava)

•Vertybės (bendri veikimo principai, viešai priimti įsitikinimai, susiję su tikslais, kurių reikia siektiVertybių konfliktas įvyksta tada, kai viena vertybė prieštarauja kitai arba ją riboja

28

KULTŪROS STRUKTŪRA

•Normos (ekspektacijos lūkesčiai ir standartai, realizuojami žmonių tarpusavio sąveikų metu)Socialinės bausmės arba skatinimai skiriami už normų laikymąsi ar jų nesilaikymą vadinami sankcijomisGali būti skiriamos negatyvios sankcijos (bausmės) ir pozityvios sankcijos (premijos, pareigos, aukštesnis socialinis statusas)

29

SIMBOLIO REIKŠMĖ KULTŪROJE

•Simbolis (daiktinis vaizdinis ar garsinis ženklas, primenantis kurią nors sąvoką) •Graikiškai symbolon - ženklas. Todėl galime sakyti, kad simboliai - sutartiniai ženklai, daiktai ar idėjos, lydintys mus visą gyvenimą. Simbolio prigimtis ar vaizdas atspindi arba vaizduoja daugiau, nei jis pats yra. Pvz., ugnis gali simbolizuoti saulę, o kadangi saulei būdinga šiluma, šviesa ir kuriamosios galios, ji tapatinama su gyvybine jėga ir vyriška kūrimo galia. Amžiams bėgant simbolių reikšmė plėtėsi, jie darėsi vis sudėtingesni, kito nuo priklausomo kultūrinio konteksto. Simboliai, greičiausiai, pradžioje buvę neatsiejami nuo religinių ritualų, paplito visose žmogaus gyvenimo sferose: muzikos, mokslo, buities ir t. t

30


•Visame pasaulyje simboliai žmonėms labai svarbūs, nes jie turi gilią prasmę. Simboliai naudojami visur. Labai daug simbolių galime rasti gamtos ir jos reiškinių aiškinime: saulės, mėnulio, žemės, brangakmenių, metalų, medžių, gėlių, gyvūnų, gamtos gėrybių ir t. t. Kitą didelę simbolių dalį sudaro žmogaus aplinka ir jis pats: žmogaus lytis, kūno dalys, šokis, teatras, magija, burtai, apranga, papuošalai, įrankiai, ginklai, kasdieniniai daiktai, meilė ir santuoka, mirtis ir gedulas, valdžia. Labai svarbios yra ir simbolių sistemos.

31


•Prie jų galima priskirti raštą, gestus, stilizuotus paveikslėlius ir spalvas, kuriuos naudojame kaip tiesiogines bendravimo priemones.•Technikos laimėjimams sutrumpinus atstumus pasaulyje, ženklai ir simboliai keliauja iš vienos vietos į kitą labai greitai. Galima būtų drąsiai sakyti, kad šiandieniniame pasaulyje be jų (simbolių) gyventi negalėtumėme.

32

Postmodernybės bruožai• 1) Mediazacija. Žiniasklaidos ir interneto įsigalėjimas ir informacijos

perteklius;• 2) Hyper realumas (Baudrillard'o terminas). Realybė perkeliama į

virtualią erdvę. Kaip pavyzdys galėtų būti kompiuteriniai sportiniai žaidimai;

• 3) Tekstualizacija. Visų žmonių veiklų patirties ir perdavimo būdų užrašymas tekstais. Netgi savo vaikus tėvai moko pasiskaitę vadovėlius, o ne iš savo patirties; Sportinę patirtį reikalaujama užrašyti moksliniais terminais.

• 4) Stilius nugali esmę, forma nugali turinį. Dar aštresnis terminas čia galėtų būti pritaikomas tai Simulacrum kopijos ir originalas tampa tiek panašūs, kad bemaž neįmanoma jų atskirti, simbolis tampa nuoroda į simbolį, t.y., į nieką; Sportas tampa ne ugdymo priemonė, bet bravūriškas pasipuikavimas, Potlach, žaidimas dėl žaidimo.

33

Postmodernybės bruožai• 5) Ironija. Čia labai tiktų P. Berger (1963) mintis, kad socialiniams mokslams

dar labai trūksta autoironijos, kad į savo veiklą žiūrima perdaug rimtai, suabsoliutinant tiek pačius metodus, tiek tyrimų metu gautus rezultatus;

• 6) Malonumų siekimas. Malonumų vartojimas ne tik nesmerkiamas, bet, priešingai, skatinamas, kaip ir lėkštumas, paviršutiniškumas;

• 7) „Global village", McLuhan'o terminas, nusakantis, kad žemė tapo globaliu kaimu.t.y procesus galima organizuoti tame pačiame laiko ir sukurti vieningos erdvės iliuzija, laikas ir erdvė susispaudžia; Giddens (2000) čia panaudoja „Laiko ir erdvės atskyrimo" sąvoką.;

• 8) Iškūnijimo mechanizmus sudarantys simboliniai ženklai ir ekspertinės sistemos leidžia atskirti socialines sąveikas nuo aplinkos įtakos.

• 9) Institucinis refleksyvumas kelia pasitikėjimo ir abejonės esama tvarka problemą.Postmodernybė - tai tik tik socialinių bei kultūrinių struktūrų kokybiškai pakitusio raidos etapo mokslinis, o labai dažnai ir žiniasklaidinis, pavadinimas. Tai tik sąvoka, įrankis, padedantis pasirinktam analizės procesui.

34

Kūnas ir postmodernumas

• Kūno galimybių išbandymas, tam tikro etapo įveikimas (įdėjimas į krepšį, pirmas pasimatymas, pirmasis pavairavimas, pirmieji lytiniai santykiai, šuolis parašiutu ir t.t)

• Eksperimentai su kūno funkcijomis (kas daugiau išbus nekvėpavęs, kas greičiau nubėgs, kas daugiau išgers, suvalgys ir t.t.)

• Savo kūno puošimas, sukeliantis „senių” nepasitenkinimą (Drabužiai, tatuiruotės, auskarai įvairiose kūno vietose, plaukai);

• Savo kūno žalojimas (kerštas „seniams” – žalingos priklausomybės, anoreksija, bulimija, kūno žalojimas, savižudybės). Sportas taip pat tam tikra savo kūno žalojimo metodika?

35

KULTŪRŲ KINTAMUMASKULTŪRŲ KINTAMUMAS

Evoliucija

Vaikų ir paauglių folkloriniai žaidimai

Sporto šakos (Lietuvoje – Lietuviškas ritinys, Baskų krašte - Pelote)

Kultūriniai pertrūkiai

Pasikeitus kultūrinei

situacijai išnykęs riterių ugdymas,

Lietuva nebeatstovauja

Sovietų Sąjungos, išnykęs PDG kompleksas

DIFUZIJA-AKULTŪRACIJA

Kitose Kitose kultūrose kultūrose atsiradę atsiradę žaidimai;žaidimai;

Kitose šalyse Kitose šalyse atsiradę atsiradę sporto šakos sporto šakos (Futbolas, (Futbolas, krepšinis, krepšinis, ledo ritulys ir ledo ritulys ir ktkt))..

Su s

port

u s

usi

ję p

avyzd

žiai

36

KULTŪRŲ SKIRTUMAIKULTŪRŲ SKIRTUMAI

Išorinė kultūrų diferenciacijaIšorinė kultūrų diferenciacija•Rytų-Vakarų•Miesto - kaimo•Vyrų - moterų•Jaunimo - vyresnio amžiaus žmonių•Baltųjų - spalvotųjų•Elitinė - masinė

37

Rytų-Vakarų

Sportas beveik 100 proc. laikomas Vakarų kultūros produktu. Ne vien, kad jo tėvynė laikoma Anglija, bet ir dėl to, kad sportas įsitvirtino tik tokiose šalyse, kurios perėmė vakarietišką visuomenės sanklodą bei pagrindines vertybes. Jei galime sakyti, kad Japonija ir Kinija ir sporto elito valstybės, tai Indija bei absoliuti dauguma musulmoniškų šalių neturi jokių pasiekimų tarptautinėje sporto arenoje

38

Rytų-Vakarų

Lietuvos kūno kultūros ir sporto raidą taip pat formavo dviejų galingų kultūrų sandūros. Vakarietiškas sporto modelis atkeliavo per reemigrantus iš JAV. Taip atkeliavo krepšinis, beisbolas, ledo ritulys, tinklinis. Tačiau V. Dineika ne tik iš Rusijos (šiuo atveju rytuose) atvežė kelias sporto šakas, bet taip pat pagrindė šiuo metu labai populiarią sveikatingumo kūno kultūrą, kurią kultivuoja keliolika tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jo pasiūlytos psichofizinės treniruotės grindžiamos tiek Jogos pratimais, tiek vakaruose savo laiku labai populiariomis autogeninemis treniruotėmis. Daugelis rytų kovos menų taip pat atkeliavo per Rusiją , o kai kurie net išlaiko savo nesportiškumą t.y. viešų varžybų ir rezultatų siekimo nepropagavimą

39

Miesto - kaimo

Kad sportas yra tipiškas miesto kultūros produktas jau buvo pasakyta, kalbant apie kultūros raidos etapus. L. Donskis teigia, kad šiuolaikinė kultūra tegali egzistuoti tik mieste. Kaimiškoji kultūra ilgą laiką sporto nepripažino kaip betikslio fizinių jėgų švaistymo. Sporto organizacijos gali veikti taip pat ten kur yra didelė žmonių koncentracija, kur veikia modernios transporto ir ryšių sistemos, todėl didžioji jų dalis savo veiklą būtent ir plėtoja miestuose.

40

Sportuojančiųjų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)

62976

44435

0

10000

20000

30000

40000

50000

60000

70000

Miestuose Rajonuose

41

Sporto organizacijų skaičius Lietuvos miestuose ir rajonuose(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)

924

591

0100200300400500600700800900

1000

Miestuose Rajonuose

42

Miesto - kaimo

Tokia sportuojančiųjų ir sporto organizacijų struktūra gerai iliustruoja Lietuvos sporto „jaunumą” bei tolimesnės raidos kryptis: aukštos kokybės paslaugų koncentracija miestuose, sporto talentų (trenerių bei sportininkų) „nutekėjimą” į miestus. Tačiau galimos ir kitos tendencijos, susijusios su svarbiausiasis urbanizacijos procesais: sporto paslaugų „išvežimu“ už miesto savaitgaliais bei atostogų metu, paslaugų diferenciacija atskiruose didžiųjų miestų kvartaluose ar priemiesčiuose

43

Vyrų - moterų

Feministiniai sąjūdžiai įtvirtino nuomonę, kad vyrų ir moterų kūno fiziologiniai skirtumai negali įtakoti veiklos pasirinkimo. Šiandien niekas nesistebi, kai moterys vairuoja automobilį, lėktuvą, dėvi kariūno uniformą, nors prieš 100-60 metų toks moterų elgesys buvo viešai smerkiamas. Sporto sfera čia ne išimtis. Moterys dalyvauja beveik visų sporto šakų varžybose. Jos imtiniauja, kelia svarmenys, boksuojasi, lenktyniauja automobiliais ar motociklais. Kiek šis procesas yra natūralus ir kiek jis yra dirbtinai skatinamas ir kaip jis gali būti skatinamas dirbtinai.

44

Vyrų - moterų

Visų pirma patys feministiniai sąjūdžiai būrėsi kaip opozicija vyriškam visuomenės valdymo modeliui. Narių pritraukimui šokiruojantys moterų dalyvavimas sporte buvo itin efektyvus. Antra vertus, sportuojančio asmens lyties nustatymas kaip jau buvo minėta ilgą laiką buvo ne biologinė, bet socialinė problema, tuo labiau, kad prasidėjusi medalių medžioklė skatino sporto organizacijų veiklą moterų sporto srityse. Suveikė elementari rinkos taisyklė, jei už tą pačią paslaugą atsilyginimą tuo pačiu atlygiu, paslauga kuriama ten kur mažesnė konkurencija bei mažesnės sportininko parengimo sąnaudos.

45

Sportuojančiųjų moterų dalis tarp visų sportuojančiųjų atitinkamose sporto mokymo įstaigose 2001 metais

(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)

29,04% 31,25%27,51%

3,70%

0,00%

15,00%

30,00%

45,00%

Sporto klubai Sportopadalinio

sporto mokymoįstaigos

Švietimopadalinio

sporto mokymoįstaigos

Privačiossporto

mokyklos

46

Sporto trenerių moterų dalis tarp visų trenerių atitinkamose sporto mokymo įstaigose 2001 metais

(Šaltinis: Lietuvos sporto statistika 2001)

27,94%

34,39%

7,89%

0,00%

15,00%

30,00%

45,00%

Sporto padaliniosporto mokymo

įstaigos

Švietimo padaliniosporto mokymo

įstaigos

Privačios sportomokyklos

47

Jaunimo – vyresnio amžiaus žmonių kultūra

Sportas savo raidos pradžioje buvo tapatinamas su jaunų žmonių elgsenos būdų. Čia galima įžvelgti tokio požiūrio biologines ir sociokultūrines prielaidas. Sportinės treniruotės ir varžybos reikalauja maksimalių psichofiziologinių gebėjimų., todėl daugelyje sporto šakų maksimalūs rezultatai pasiekimai iki 40 metų, kai, tuo tarpu kitose žmonių veiklos formose (moksle, mene, švietime, politikoje) toks amžius toli gražu nėra riba.

48


Sporto, kaip sociokultūrinio reiškinio domėjimosi pradžia sutampa daugeliu atveju paauglystės pradžia. Vaikas dažnai dar negali suvokti sporto šakos kaip visumos, su jos simbolika, elgesio vertybėmis, normomis, sukauptu paveldu. Jaunimo kultūra itin pasižymi subkultūrų gausa. Jaunimas tarsi revizionuoja vyresniųjų sukauptą ir propaguojamą kultūrinę patirtį, ieškodami naujų išraiškos būdų.

49


E. Ramanauskaitės atliekama jaunimo subkultūrų analizė rodo tokių subkultūrų gausą muzikinio gyvenimo srityje, tačiau ne mažiau gausu jaunimo subkultūrų, kurios save išreiškia įvairių varžybų metu. pastaruoju metu sparčiai plintantis ekstremalus sportas tą puikiai iliustruoja. Riedutininkai, riedlentininkai, snieglentininkai, įvairių auto-moto ekstremalių potyrių mėgėjai dažniausiai jauni žmonės. Jiems jau nebepakanka Lietuvoje egzistuojančiu beveik 100 sporto šakų, bei suaugusių sporto pedagogų teikiamų treniravimo paslaugų. Dažniausiai jie nepatenka į jokią sporto statistiką, dar nėra susikūrę jokių formalių sporto valdymo struktūrų

50

Klausimai apmąstymui+20 tšk.

1. http://www.culturelive.lt/lt/main/ svetainėje atraskite, kokios veiklos buvo svarbiausios renginyje Eurobasket 2011 ir Hansa dienos 2011 kultūros sostinė? Kiek čia buvo sporto veiklų?

2. Kaip plėtojasi gėjų sportas pasaulyje. Kokios postmodernios sporto apraiškos būdingos šiai socialinei grupei? Išsamiau: http://www.gaysports.com/page.cfm?sectionid=1

3. Kokią diskriminaciją patiria moterys sporte? http://www.wsf.org.uk/

4. Kaip sportuoja Lietuvos moterys? Kokie didžiausi skirtumai yra tarp vyrų ir moterų sporto Lietuvoje?

51

2 paskaitos 2 dalisSOCIALIZACIJA SPORTE 2011 09 11 LKKA NS TRS 5 ir 2011 09 11 LKKA NS TRS 5 ir

KKU-5KKU-5

Lektorius Saulius Kavaliauskas LKKA, Sporto 6, Kaunas LT-44221

SOCIALINIŲ IR HUMANITARINIŲ MOKSLŲ KATEDRA 308

(c.r.) kab. tel. 8-37 30 26 57 (d) mobilus +370 682 56 270

e-mail : [email protected]. [email protected]

Skype: saulius.kavaliauskas61Skype: saulius.kavaliauskas61

Paskaitos yra interneto svetainėse http://www.sportofeja.lt/ ir http://www.lkka.lt/PSK

52

Kodėl reikia domėtis socializacija?

• Socializacija tampa vis madingesnis žodis, kuriuo apvelkama daug edukacinių, prevencinių procesų, kuriems skiriama įvairiausių fondų lėšos. Parengta Lietuvos vaikų ir jaunimo socializacijos programą, http://www.smm.lt/old/veiklos_planai_ir_programos/docs/vaiku_ir_jaunimo_sociaizacijos_programa.doc kurį turėtų apimti nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos, vaikų ir jaunimo laisvalaikio, narkotinių ir toksinių medžiagų vartojimo prevencijos, sveikos gyvensenos ir kitas programas. Sporto, sveikatinimo, švietimo organizacijos kiekvienoje šioje programos dalyje galėtų susirasti labai palankią dirvą savo veiklai .

53

Kodėl reikia domėtis socializacija?

• Socializacijos procesams išskirtinis vaidmuo tenka įgūdžių formavimui. Sportinė treniruotė, sveikatinimo, šokių mokytojų veikla iš esmės nukreipta į geresnių įgūdžių formavimą,.

• Socializacijos pagrindai dedami jaunystėje, o daugelio sporto organizacijų paslaugų vartotojai – vaikai ir jaunuoliai,;

• Vyresnių žmonių socializacija tampa vis aktualesne tema, nes būtina išlaikyti kiek galima ilgiau šio amžiaus žmonių socialinį ir fizinį aktyvumą

• Profesinė socializacija – viena iš įdomiausių suaugusių socializacijos sričių. Sužinoti kaip žmonės išmoksta svarbiausių vertybių, normų, būdingų tai ar kitai organizacijai – įdomu kiekvienam pedagogui, sporto ir turizmo vadybininkui.

54

2 Paskaitos 2-os dalies planas

1. Socializacijos apibrėžimai ir samprata;2. Socializacijos biologinis ir kultūrinis

pagrindai;3. Socializacijos agentai ir jų sąveika4. Socialinio gyvenimo šaltiniai5. Savivokos samprata6. Aš ir visuomenė . Socialinių teorijų

apžvalga.

55

Literatūra:1. Broom, Bonjean, Broom (1992) Sociologija: Esminiai

tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera Universitatis Vytauti Magni. P.67-98

2. Peter L. Berger (1995) Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis.

3. P.L Berger, T. Luckman (1999) Socialinės tikrovės konstravimas.-Vinius: Pradai P.163-183

4. Smelser N. (1994) Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, (1988) ( leidimas rusų kalba leidykla “ Feniks” Maskva, P. 94-130

5. Lina Astra Gyvenimo laikas (1993) / Filosofijos, Sociologijos ir teisės inst.- V.: Pradai. P 9-40.

56

Literatūra:6. Matulionis A. . Sociologija (2002) Vilnius HOMO

LIBER. P. 37-52;

7. Giddens A. (2005) kn. Sociologija .: Poligrafija ir informatika, Vilnius, p.p. 38-58;

8. Lietuvos socialinės panoramos kontūrai. Sudarytojas ir atsakingas redaktorius V.Šlapkauskas. Vilnius: Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 1998. 205 p.

9. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social

57

1. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATASAMPRATA

APIBRĖŽIMAI1. Sudėtingas, visą gyvenimą

besitęsiantis procesas, tampant socialinę būtybe, kuri gali prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais savo gyvenimo periodais (Broom, Bonjean, Broom, 1988).

2. Žmonių socialinės patirties ir socialinių nuostatų kaupimo procesas, atitinkantis socialinių vaidmenų kaitą ( Smelser, 1988).

3. Vaiko mokymosi gyventi visuomenėje procesas ( P. Berger, 1963).

58

1. 1. SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATASAMPRATA

4. Pirma, socializacija yra modalus (kokybinis) žmogaus gyvenimo procesas, besivystantis tam tikroje politinėje, ekonominėje, kultūrinėje ir socialinėje aplinkoje; antra, socializacija sąlygoja žmogaus sąmonės ir elgesio formų įvairovę (Lina Astra, 1993)

5. 1) Visuomenės kultūros perteikimas vaikams, siekiant, kad jie sėkmingai įsilietų į visuomenę. 2) Lėtas ir nuolatinis individualus įprasto visuomenės mąstymo, vertybių, elgsenos perėmimas. http://sec.lt/sec/zodynas/paaiskinimai/S4.html#social

59

SOCIALIZACIJOS SAMPRATASOCIALIZACIJOS SAMPRATA

• Socializacija kaip tarpgeneracinis ir tarpkultūrinis informacijos perdavimas ir perėmimas yra esminis kultūrinių sistemų ir civilizacijų raidos veiksnys.•Socializuotas („išmokęs kultūros”) žmogus turi geresnes galimybes įgyti aukštesnį socialinį statusą. Kaip pavyzdys galėtų būti emigrantas nuvykęs į JAV išmokęs ne tik anglų kalbos, bet ir perėmęs svarbiausias amerikietiškas vertybes (tarp jų ir mokėjimą žaist krepšinį) ir besilaikantys pagrindinių elgesio normų. •Tačiau tai nėra paprastas informacijos užrašymas centrinėje nervų sistemoje kaip kompiuteryje, bet asmenybės raidos (pažinimo, emocijų reguliavimo, socialinio mokymosi) sąlygojamas savivokos (susitapatinimų su svarbiausiais socialiniais vaidmenimis ir savęs vertinimo) procesas

60

SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SOCIALIZACIJOS APIBRĖŽIMAS IR SAMPRATASAMPRATA

1. Individo lygmenyje socializacija suprantama kaip jo asmeninė "istorija".2. Instituciniame lygmenyje socializacija suprantama kaip pasekmė tų sąveikų, kurios vyksta mokykloje tarp individo ir praktinės veiklos bei tarp individų (pvz., mokinio-mokytojo; mokinio-mokinio) ir jų grupių. Tų sąveikų socialinis ir kultūrinis turinys nulemia socializacijos vertybes.3. Sociologiniame lygmenyje socializacija suprantama kaip tam tikras socialinis mechanizmas, kuris sąlygoja individo statusą, vaidmenį ir savimonę. (Šlapkauskas, 1997)

61

2 dalis. SOCIALIZACIJOS PAGRINDAI

• Biologinis pagrindasGenais ir hormonais grindžiama individo svarbiausių biologinių procesų raidą (ontogenezė) sąlygoja žmonių socialinę veiklą (nuo agresijos iki altruizmo) E.O. Wilson (Genes, Mind and Culture, 1981)Pavyzdžiai: Daltonizmas, hemofilija, Dauno sindromas apriboja žmonių socialinę elgseną.Klausimas diskusijai: „Ar vyrų siekimas poliginijos susijęs su instinktu kiek galima plačiau išplatinti savo giminę?” Homoseksualizmas įgimtas ar įgyjamas? ”

62

Biologinis pagrindas ir sportas

• Niekas negalėtų paneigti, kad genai ir hormonai įtakoja žmonių socialinę veiklą. Tik sulaukus atitinkamo biologinės raidos etapo galimi tam tikra socialinė veikla. Tai galima pasakyti ir apie mokymąsi, ir apie žaidimus, o tuo pačiu ir apie sportą. Genų dėka paveldėtos savybės leidžia užsiimti (arba priešingai – neleidžia) tam tikra veikla.

• Aukštesni žmonės turi daugiau galimybių krepšinyje, tų, kurių organizme yra daugiau greitųjų raumeninių skaidulų – pasiekti geresnių rezultatų sprinto srityje, daltonikams neleidžiama vairuoti automobilių ir pnš.

• Kai kurie sociobiologai teigia, kad individo svarbiausių biologinių procesų raida (ontogenezė) sąlygoja visą žmogaus veiklos spektrą nuo agresijos iki altruizmo E.O. Wilson (Genes, Mind and Culture, 1981)

63

Kultūrinis pagrindas

•Kalba (simbolių vartojimo sistemos)Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti

kitas kultūras. •Vertybės - socialinės veiklos paskatos Vertybės - socialinės veiklos paskatos - formuoja bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus.

•Normos – lūkesčiai ir elgesio standartaiNormos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių

64

Kultūrinis pagrindas ir sportas

• Kalba (simbolių vartojimo sistemos) leidžia perimti kultūros paveldą ir suvokti kitas kultūras. Perimdamas vertybes - socialinės veiklos paskatas, individas išsiugdo bendriausius tam tikros socialinės grupės narių veiklos principus. Pvz. auginti raumenis (kačialintis) tam tikrame amžiaus tarpsnyje ar lankyti krepšinio treniruotes. Normos – lūkesčiai ir elgesio standartai - reguliuoja žmonių tarpusavio sąveikas, nurodo kokia veikla bus skatinama, o už ką galima susilaukti bausmių. Laikoma normalu, kad moksleiviai iki 14 metų dar žaidžia kvadratą, tačiau vėlyvojoje paauglystėje tai jau laikoma netinkama „vaikiška” veikla.

65

3 dalis. SOCIALIZACIJA 3 dalis. SOCIALIZACIJA VEIKIANČIOS JĖGOS VEIKIANČIOS JĖGOS

(Socializacijos agentai)(Socializacijos agentai)Palaikančios Konfliktuojančios

Šeima

Švietimas

Žiniasklaida

Religinės

organizacijos

Artimiausia socialinė aplinka (reikšmingi kiti)

Profesinė aplinka

66

Socializacijos agentai

• Socializacija nebūna vienakryptis, linijinis procesas. Kiekvieno individo socializaciją veikia daugybė kitų individų ar jų grupių. Svarbiausios grupės įvardijamos kaip socializacijos agentai. Prie svarbiausių socializacijos agentų priskiriama šeima, įvairiausios mokymo įstaigos, religinės, laisvalaikio leidimo organizacijos. Pastaruoju metu vis didesnę įtaką socializacijos procesams įgyja žiniasklaida. Kalbant sportinės treniruotės terminais socializacijos agentų įtaką skiriasi ne vien apimtimi ir intensyvumu, bet taip pat savo moraliniu kryptingumu. Dalis socializacijos agentų palaiko viena kitos veiklą. Pvz. šeimoje pradėta individų turimos lyties socializaciją papildo analogiški procesai mokykloje, sporto klube, draugų rate. Tačiau tą pati lyties socializacija gali gauti iššūkių iš žiniasklaidos, deviantinių subkultūrų, patekus į armiją ar kalėjimą.

67

Socializacijos agentai

• Labai dažnai socializacijos agentai turi tiesioginės naudos, t.y. siekia kryptingo socializuojamojo asmens elgesio. Taip elgiasi daugelis komercinių bei visuomeninių organizacijų. Formalios ir neformalios mokymo įstaigos, religinės organizacijos, verslo organizacijos deklaruoja socializacijos kryptį, formas ir turinį savo veiklos nuostatuose bei ugdymo programose. Be to daugelis mokymo įstaigų vykdo socializacijos proceso etapinę kontrolę, dėka kurios organizacijų nariai perpaskirstomi socialinėje hierarchijoje.Tą patį galima pasakyti ar apie visų tipų (pelno siekiančių ir nesiekiančių) sporto organizacijų veiklos tikslus – turėti atitinkamą narių, pripažįstančių organizacijos veiklos vertybes ir besilaikančių formalių ir neformalų normų. Sporto pedagogams turėtų būti aišku, kad sėkminga socializacija organizacijoje mažina narių nubyrėjimą.

68

Socializacijos agentai ir sportas• Labai dažnai įtakingiausi socializacijos agentai susiduria su individų

nepaklusnumu, nenoru socializuotis, pasireiškiančiu nepaklusnumu, frustracijomis, agresija. Galima tik stebėtis, kad daugeliu atveju žiūrint iš socializacijos proceso užmanytojų taško socializacija pavyksta.

• Pavyzdžiui vaikai ir jaunuoliai dažniausiai sėkmingai susitapatina su savo lyties, tautybės, gimtosios kultūros elgesio standartais. Tačiau daug sunkiau juos priversti mokytis, lankyti dailės ar muzikos mokyklas, laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.

• Sporte nesėkmingos socializacijos pavyzdžių apstu: vaikai dažnai keičia sporto šakas, jaunuoliai išvyksta sportuoti į kitas šalis, nesutikdami atstovauti savo klubui ar valstybei. Tai postmodernios visuomenės gyvenimo realijos, į kurias turi atsižvelgti visos sporto organizacijos.

• Dažnai socializacija sporte suprantama kaip socializaciją į sportąsocializaciją į sportą (išmokti sporte būtinų motorinių įgūdžių ir socialinių sąveikų) ir socializacija per sportąsocializacija per sportą (Sporto dėka įgyti naujų įgūdžių ir turėti galimybes sąveikauti –mokytis, pramogauti, keliauti).

69

4. SOCIALINIO GYVENIMO 4. SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI

1.1.ĮgūdžiaiĮgūdžiai

2.2.KalbaKalba

3.3.Elgesio Elgesio taisyklėstaisyklės

4.4.SiekiaiSiekiai

5.5.Socialinės Socialinės padėtys ir padėtys ir socialiniai socialiniai vaidmenysvaidmenys

Socialinio gyvenimo Socialinio gyvenimo šaltiniai yra žmogaus šaltiniai yra žmogaus biosocialine prigimtimi, biosocialine prigimtimi, kultūrine patirtimi, kultūrine patirtimi, tradicijomis bei kultūrų tradicijomis bei kultūrų sąveika pagrįsti sąveika pagrįsti socialiniai resursai, socialiniai resursai, kuriais mes kuriais mes disponuojame tapdami disponuojame tapdami socialinėmis būtybėmis.socialinėmis būtybėmis.

Šiuos resursus mes Šiuos resursus mes jau randame atėję į šį jau randame atėję į šį pasaulį. Tuo pačiu per pasaulį. Tuo pačiu per visą savo gyvenimą mes visą savo gyvenimą mes juos kuriame, juos kuriame, papildome.papildome.

70

SOCIALINIO GYVENIMO SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI

ĮgūdžiaiĮgūdžiai

Įgūdžiai, susiję su Įgūdžiai, susiję su fiziologijafiziologija

• Šalinimo funkcijų reguliavimoŠalinimo funkcijų reguliavimo• MaitinimosiMaitinimosi• Drabužių dėvėjimoDrabužių dėvėjimo• HigieniniaiHigieniniai

71

ŠALINIMO ĮGŪDŽIAI

• Daugelis kultūrų skiria didelį dėmesį šalinimo įgūdžių kontrolei ir reguliavimui. Taip daroma dėl higieninių-sanitarinių ir estetinių sumetimų. Tėvams, pedagogams dažnai reikia spręsti su žmogaus šalinimo fiziologija susijusias problemas. Netinkamas jų sprendimas (pvz. Intymumo tualetuose neužtikrinimas) sukelia vaikams ir paaugliams gilias psichologines ir socialines problemas

72


• Vaikai ir kūdikiai šlapinasi labai įvairiai. Kūdikiai dažniausiai pasišlapina tuoj pat, kai prisipildo šlapimo pūslė. Po 6-8 mėnesių tai pasikeičia, tačiau valingas šlapinimasis retai atsiranda anksčiau nei 15-18 mėnesį. Pirmieji požymiai, rodantys, kad vystosi valingas šlapinimasis, yra vaiko susidomėjimas ką tik prišlapintomis kelnėmis. Maždaug šiuo laiku vaikas gali pasakyti, kad jo kelnės šlapios, ar net kad jis nori šlapintis. Tačiau dažniausiai šioje stadijoje vaikas pasako, kad nori šlapintis prieš pat pasišlapindamas, nepalikdamas laiko tėvams imtis kokių nors veiksmų.

Kilda A. Vaikų enurezė //http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

73


• Pamažu laikas nuo pasakymo iki pasišlapinimo ilgėja, ir lieka laiko paruošti puodą. Iš pradžių tėvai daug laiko sugaišta nurengdami vaiką, tačiau vėliau pats vaikas susidomi “žaidimu” ir, tuo labiau, jei yra giriamas, pats maunasi kelnes. Tai laikas, kada dienos metu apsieinama be sauskelnių. Per kitus tris keturis mėnesius vaikas šlapinasi į lovą naktimis, tačiau šlapimo sulaikymo laikas pamažu ilgėja, ir apie 2/3 30 mėnesių amžių vaikų į lovą nebesišlapina.

Kilda A. Vaikų enurezė // http://medicine.vdu.lt/medicina/FOV1-00013EB1//0079BFE9-70E903AC-007BD735 (žr. 2006 09 14)

74

MAITINIMOSI ĮGŪDŽIAI

•Vienas iš įdomiausių pokyčių gyvenime yra kokybiškai naujų maitinimosi įgūdžių susiformavimas pas žinduolius, kai atsisakoma žindymo reflekso ir pereinama prie kramtymo įgūdžio susiformavimo.•Nors kūdikiai jau11-16 savaitę dar būdami motinos įsčiose jau sugeba ryti, sugebėjimas žįsti pasireiškia keliomis savaitėmis vėliau, o koordinuotas ritmas, kurio reikia žįsti ir ryti, - dar vėliau. Gėrimas ir kramtymas yra labai pavojingi tiek kūdikio, tiek suaugusio žmogaus sveikatai ir gyvybei.

75

DRABUŽIŲ DĖVĖJIMO ĮGŪDŽIAI

•Drabužių dėvėjimo, higieniniai įgūdžiai daugeliu atveju galėtų būti įvardijami kaip įpročiai. Tačiau vaikystėje ankstesnis išmokimas savarankiškai apsirengti, apsiauti batus, užsidėti kepurę, susišukuoti, nusiprausti, išsivalyti dantis, garantuoja didesnę nepriklausomybę nuo tėvų ir kitų suaugusiųjų bei socializacijos galimybę. Įgūdis (įprotis?) tinkamai, skoningai rengtis, vartoti kosmetiką tampa sudėtine šiuolaikinio žmogaus gyvenimo kokybės dalis.•Šis įgūdis sutrinka gavus trauma, pavartojus alkoholio ir t.t.

76

Įgūdžiai, susiję su judėjimu Įgūdžiai, susiję su judėjimu (motoriniai įgūdžiai)(motoriniai įgūdžiai)

• VaikščiojimasVaikščiojimas• BėgimasBėgimas• PlaukimasPlaukimas• Važiavimas dviračiu, motociklu, Važiavimas dviračiu, motociklu,

automobiliuautomobiliu• Čiuožimas pačiūžomis, riedučiaisČiuožimas pačiūžomis, riedučiais• Sportiniai įgūdžiaiSportiniai įgūdžiai

77

MOTORINIAI ĮGŪDŽIAI

•Motoriniai įgūdžiai sudaro daugelio sporto šakų esmę. Tačiau sportas išlaiko distanciją nuo cirko, kur kaip tik išskirtinė įgūdžių atlikimo kokybė ir sukuria reginį. Daugelis pasaulio gyventojų gali įspirti kamuolį į vartus, įmesti į krepšį, tačiau didelio sportinio meistriškumo sportininkai tai daro nuolat besikeičiančioje situacijose, aktyviai tam trukdant varžovams, bendradarbiaujant su savo komandos sportininkais, vykdant trenerio taktinius planus. Tinkamai suformuotas įgūdis taupo laiką, o kas dar svarbiau psichosocialinę energiją, kuri taip reikalingai kitiems veiklos aspektams sporte.

78


•Daugelyje sporto šakų įgūdžių išmokimas priartėja prie psichofizinių žmogaus galimybių ribos (arba tos ribos pratęsiamos biomedicininių preparatų pagalba). Tačiau jų susiformavimo pradžia ir metodika labai dažnai parodo žmogaus kaip biosocialinės būtybės unikalumą. Tą galima pasakyti ir apie žmogaus ėjimą, bėgimą kaip svarbiausius judėjimo įgūdžius sausumoje. Jie kaip ir šalinimo bei maitinimosi įgūdžiai neatsiranda ką tik gimus, bet išsiugdomi tik nuolatinėje sąveikoje su socialine aplinka. vaikinų moka gerai plaukti, šliuožti slidėmis, važinėtis riedlente, merginos čiuožti pačiūžomis..

79


•Reikšmingo kito žmogaus ištiestos rankos ar kvietimas palenktyniauti tampa svarbiausių akstinu pradėti vaikščioti ar bėgioti. Netgi nesėkmes, kartais pasibaigiančios didelėmis traumomis, nesumažina to vidinio užtaiso atsistoti, eiti, bėgti, pavyti. Panašiai susiformuoja važiavimo dviračiu, riedlente, riedučiais, čiuožimo pačiūžomis, slidėmis įgūdžiai. Kiekvienas iš šių įgūdžių didina jaunų žmonių socialinių kontaktų ir tolimesnės socializacijos galimybes.

80

Lietuvos 17-18 metų jaunuolių judėjimo įgūdžiai

81,16%

97,10%

10,14%

24,64%

62,32%

58,3%

26,7%

3,3%

18,3%

97%

0% 20% 40% 60% 80% 100% 120%

Plaukti

Važiuotidviračiu

Čiuožtipačiūžomis

Važinėtiriedlentę

Šliuožtislidemis

MerginosVaikinai

81


•Kita vertus, daugelis tėvų pageidautų, kad jų atžalos išsiugdytų gražius, taisyklingus motorinius įgūdžius. Manyčiau, kad sporto mokymo įstaigos, čia gali susirasti pelningą paslaugų teikimo nišą, akcentuodamos savo veikloje ne sportinių rezultatų siekimą, o aukščiau paminėtų motorinių įgūdžių formavimą. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie įgūdžių, susijusiu su įvairiausiomis transporto priemonėmis, ugdymą.

82


•Vaikai, jauni žmonės nori išmokti važiuoti dviračiu, motociklu, automobiliu, irkluoti, buriuoti, sklandyti, skraidyti. Paslaugų kompleksiškumu, jų įvairovę nepasižymi mūsų sporto mokymo įstaigos, sporto klubai. Šiuo atžvilgiu apsiribojimas viena sporto šaka ar sporto šakų grupe silpnina sporto galimybes konkurencinėje kovoje su kitomis laisvalaikio leidimo bei saviraiškos ugdymo institucijomis. Tą patį galima pasakyti ir apie suaugusiųjų sportą.

83

SOCIALINIO GYVENIMO SOCIALINIO GYVENIMO ŠALTINIAI ŠALTINIAI 1 1 ĮgūdžiaiĮgūdžiai

• Informacijos Informacijos vartojimo vartojimo įgūdžiaiįgūdžiai

• Skaitymas Skaitymas (socializacija, (socializacija, kitai socializacijai kitai socializacijai pasiekti)pasiekti)

• RašymasRašymas• SkaičiavimasSkaičiavimas• Žiniasklaidos Žiniasklaidos

priemonių priemonių vartojimasvartojimas

• Profesijos Profesijos įgūdžiaiįgūdžiai

• Profesiniai įgūdžiai Profesiniai įgūdžiai (profesijai (profesijai būdingos būdingos technologijos)technologijos)

• Komunikacijos Komunikacijos įgūdžiaiįgūdžiai

Kurie iš išvardintų įgūdžių yra svarbiausi Jūsų gyvenime?

84

Informacijos vartojimo įgūdžiai

•Šiuolaikinė visuomenė pateikia vis daugiau reikalavimų susijusių su informacijos vartojimo įgūdžiais. Pasiekę tam tikrą raidos etapą visi visuomenės nariai turi išmokti skaityti, skaičiuoti, rašyti. Pagal šių įgūdžių įsisavinimą žmogui visuomenėje suteikiamas tam tikras socialinis statusas. Paprastai šie įgūdžiai suformuojami pradinėje mokykloje padedant kvalifikuotiems pedagogams. Informacijos vartojimo įgūdžiai tobulinami visą gyvenimą, nes nei viena visuomeninio gyvenimo sfera negali be jų apsieiti. Pastaruoju metu prie šių trijų informacijos gebėjimų banginių prisideda ir darbas su kompiuteriu. Teksto rinkimas, skaičiavimas elektroninių lentelių pagalba, informacijos paieška internete, elektroninės korespondencijos vedimas tampa sudėtine modernaus žmogaus gyvenimo dalimi tiek pat reikšmingu, kiek naudojimasis transporto ar ryšio sistemomis. Jauniems žmonėms toks interaktyvus pasaulis – natūralus pasaulis.

85

Profesiniai įgūdžiai

•Sporto pedagogai puikiai prisimena, kaip sunku buvo pravesti pirmą kūno kultūros pamoką ar sporto treniruotę. Sporto organizacijų vadovai tą patį galėtų pasakyti apie pirmus suorganizuotus renginius (susirinkimus, varžybas). Patyręs vadovas greičiau ir geriau pasiruošia susirinkimo pravedimui, kalbos sakymui, deryboms nei jaunas vadovas. Čia taip pat daug lemia ne tik žinios, bet ir įgūdžiai. Daugelis profesijų pateikia žmonėms pretenduojantiems užsiimti tą veiklą, įgūdžių atlikimo testus.

86


• Toliau rinka koreguoja profesinio įgūdžio pateikimo kokybę. Daugiau klientų turi tas kirpėjas, kuris ne tik nesužaloja savo kliento, bet taip pat nukerpa greitai, lygiai, panaudodamas modernias kirpimo priemones. Panašiai paslaugų tiekėjus renkasi žmonės ir sporto rinkoje. Treneris, sugebantys kvalifikuotai parodyti pratimą, išaiškinti taktikos derinį, saugiai ir laiku nuvykti su auklėtiniais į varžybas kitame mieste demonstruoja būtinus profesinius įgūdžius, užtikrinančius auklėtinių saugumą.•Nereikia pamiršti, kad pirmosios traumos dažnai tampa nenoro toliau treniruotis arba baimės dalyvauti varžybose priežastimis.

87


• Moderni profesijos samprata negali apsieti be komunikacinių įgūdžių. Jei parduotuvėse nebeliko paniurusių, klientus apšaukiančių pardavėjų, tai panašiai besielgiančių trenerių – į valias. Užtenka nueiti į bet kurios sporto šakos varžybas, kai išgirsi trenerį sakant ant sportininko – „trupas”, ištižėlis, „lavonas”, sportuojančios merginos įvardijamos gyvūnų vardais, dažnai viešai naudojant rusiškus keiksmažodžius. Dažnas treneris teisinasi sporto specifika, bet ar neatsitiks su tokiomis sporto šakomis kaip atsitiko su sovietiniu laiku pardavėjomis ar mokytojais.

88


•Jie gerai mokėjo dirbti savo darbą: skaičiuoti prekes, pinigus, mokyti abėcėlės ir matematikos, tačiau visai nemokėjo bendrauti su pirkėjais ir mokiniais. Juk iš tikro, kodėl aš turiu rinktis tokią paslaugą, kai paslaugos tiekėjas ant manęs šaukia, reikalauja, kad aš daryčiau to ko aš visai nenoriu, o dažnai ir negaliu, kai treneriui aš tampu tik pinigų ir socialinio statuso darymo mašina

89

2 šaltinis. Kalba2 šaltinis. Kalba

•Kalba - sudėtingas, socialinis simbolių kūrimo atpažinimo, ir

išsaugojimo procesas.

Pirmosios kalbos problemaPirmosios kalbos problema“Kalbėti pradedama prieš pirmąjį gimtadienį ir dauguma vaikų jau 3 metais šneka pakankamai gerai” (Eimas, 1985)“Žmonės yra genetiškai paruošti kalbėti (Chomsky, 1976)

90

2 šaltinis. Kalba2 šaltinis. Kalba

Antrosios ir kitų kalbų problemaAntrosios ir kitų kalbų problemaAntros kalbos išmokti įmanoma švietimo sistemos ir intensyvių kultūrinių mainų (spaudimo) dėka. Taip ją formuoja socialiniai siekiai, orientuojantys į tam tikrus socialinius statusus. Šiuolaikiniame sporte ypač svarbi federacijos pripažinta oficiali kalba (dažniausiai tai būna anglų kalba.)

91

3 šaltinis ELGESIO TAISYKLĖS3 šaltinis ELGESIO TAISYKLĖS

•Elgesio taisyklės - normos užkertančios kelią nekontroliuojamam,

“netinkamam” elgesiui.• Gali reguliuoti biologinius žmonių poreikius (maisto vartojimą, lytinį potraukį, kūno pridengimą drabužiais ir t.t.)

•Riboja socialinės grupės narių savivalę ir nustato valdžios hierarchija.

•Nustato komunikacijos hierarchiją•Nustato etiketo taisykles, patvirtinančias priklausomybę tam tikram socialiniam statusui

92

Elgesio taisyklės ir sportasElgesio taisyklės ir sportas

•Sporto pasaulyje elgesio taisyklės garantuoja ne tik varžybų vykdymą, bet taip pat ir treniruočių procesą, medicininę kontrolę ir daugelį kitų aspektų. Dėl savo aiškios reglamentacijos elgesio taisykles sporte gan lengvai išmokstamos, o sportinės veiklos savanoriškumas garantuoja jų laikymąsi. Nesilaikantis elgesio taisyklių individas paprasčiausiai nebelaikomas tos veiklos atstovu arba pats savęs tokiu nebelaiko.

•Pvz. Sportininkas, dalyvaujantis kitos formos karate varžybose, pradėjęs vartoti dopingą, ar dalyvauti apmokamos varžybose turi keisti savo licenziją, statusą arba iš viso baigto sportinę karjerą.

93

4 šaltinis 4 šaltinis SiekiaiSiekiai

•Siekiai – idealūs, siektini elgesio modeliai, kuriuos formuoja įtakingiausios socialinės grupės.•Profesijos pasirinkimas •Šeimos kūrimas ir vaikų auginimas • Vartojimo stilius (pirkimas tam tikrose parduotuvėse)•Laisvalaikio leidimo būdai (poilsis prie jūros, kelionės)•Sporto šakų pasirinkimas•Muzikinio stiliaus pasirinkimas•Drabužių nešiojimo stiliaus pasirinkimas•Žiniasklaidos vartojimo stiliai

94

SiekiaiSiekiai

•Sportinė veikla įtakoja kiekvieną iš aukščiau išvardintų veiklos sričių. Sportuojantys , aktyvūs žmonės renkasi tokius pat partnerius šeimos kūrimui, jie savo vaikus ugdo fiziškai aktyviai, perka (nuomoja) sporto prekes ir inventorių, renkasi aktyvų laisvalaikio ir atostogų leidimo būdą, domisi sportu pateikiamu žiniasklaidoje. Susidaro vartojimo paslaugų ratas, į kurį patekęs individas pats pradeda aktyviai veikti potencialius kitus vartotojus. Tokio vartojimo rato užsukimas turėtų būti kiekvieno savivaldos administracinio vieneto (seniūnijos, savivaldybės, apskrities, ir visos šalies) sporto padalinių vadovų vienas iš veiklos prioritetų.

95

SiekiaiSiekiai

•Kaip jau buvo pasakyta, siekius formuoja įtakingiausios socialinės grupės. Kas gi jas sudaro. Be abejo visuomenės elitas, bei žiniasklaidos nuolat figūruojančios masinės kultūros „žvaigždės”. Prie jų priskirtinos ir sporto žvaigždės. Sėkmingas sportininkų pasirodymas tarptautinėje arenoje sukelia naujokų toje sporto bangą toje sporto šakoje. Sporto organizacijų vadovai turėtų domėtis vėjais, bangomis, ir aišku povandeninėmis srovėmis labai dinamiškoje įvaizdžio ir siekių formavimo jūroje. Šiuolaikiniam jaunam žmogui labai svarbu žinoti ką veikia jų žiniasklaidoje nuolat pasirodantys žmonės..

96

5 šaltinis SOCIALINĖS 5 šaltinis SOCIALINĖS PADĖTYS (STATUSAI) IR PADĖTYS (STATUSAI) IR

VAIDEMNYSVAIDEMNYS•Socialiniai vaidmenys ir padėtys

(statusai) – būvimo visuomenėje įgimti ar įgyti būdai bei konkrečios tą statusą

atitinkančios elgesio išraiškos (vaidmens atlikimas)

•Nerašyti, moralės normų sąlygojami vaidmenys (šeima, draugystė, meilė)•Užrašyti, sankcijomis prižiūrimi vaidmenys (profesines taisykles, darbų sauga, kelių eismo taisyklės)

97

5 dalis VISUOMENINIS “Aš“(Savęs kūrimas)

SUSITAPATINIMASsu svarbiausiais

socialiniais vaidmenimis

SAVĘSvertinimas

•sugebėjimu pojūtis•vertės pojūtis

•SAVIVOKA - suvokimas savęs objektu, kurį stebi kažkas kitas

•SELF - TOKS PATS, PATS, IDENTIŠKAS

SAVIVOKA

98

SOCIALIZACIJA DINAMIKA

Mėgdžiojimas Modeliavimas Internalizacija

Socialinis mokymas

Socialinis mokymas - vienas pagrindinių socializacijos

mechanizmų, kurių metu individas stebi kitų elgesį kartodamas tą elgesį, už kurį atsidėkojama ir

vengdamas to elgesio už kurį baudžiama

Tikslus elgesio pakartojimas

Elgesio interpretavimasatsižvelgiant į

kitų norus

Normos ir vertybės, kuriomis

grindžiamas elgesys

suvokiamas kaip tikrojo “aš“ dalis

99

SOCIALIZACIJA DINAMIKA Emocijų reguliavimas

Emocijos yra ta šerdis apie kurią vystosi žmogaus asmenybė ir jo

socialiniai ryšiaiEmocijų reguliavimo

dinamika• Stimulas -reakcija• Pojūčių suvokimas ir jų

išreiškimas žodžiais• Gėdos ir kaltės

jausmas• Dvasinis ir racionalus

emocijų reguliavimas

100

SOCIALIZACIJA DINAMIKA Emocijų reguliavimas

Sporte emocijos - vienas iš svarbiausių veiksnių, darančių įtaką sporto šakos pasirinkimui, treniruočių procesui, nusiteikimui varžyboms, priešstartiniui ir postartiniui jauduliui, žiūrovų elgsenai.

Sportas lieka viena iš nedaugelio vietų, kur nesigėdint galima viešai rodyti savo emocijas.

101

Apibendrinimas

• Socializacijos procesai apima visą žmogaus gyvenimą nuo gyvybės pradėjimo iki pat paskutinio atodūsio;

• Socializacija remiasi mūsų kaip žmonių biologiniais ir kultūriniais raidos dėsningumais;

• Įvairios socialinės organizacijos (socializacijos agentai) varžosi dėl socializacijos apimties ir intensyvumo;

102

Apibendrinimas

• Socializacijos metu mes semiamės biosocialinės informacijos iš tokių socializacijos šaltinių : įgūdžių, kalbos, elgesio taisyklių, siekių ir jau egzistuojančių socialinių padėčių ir vaidmenų;

• Socializacija yra sudaryta iš dviejų svarbiausių procesų – kultūros “išmokimo” ir savivokos proceso;

• Savivoka sudaro susitapatinimai ir savęs vertinimas sugebėjimų ir vertės pojūčiu.

103

Klausimai apmąstymui

• Kokie socializacijos biologiniai pagrindai yra paveikę Jūsų socializacija? (Jūs esate panašus fiziologiškai į savo tėvus ar protėvius).

• Kokie savęs vertinimo kaip savivokos aspektai jums yra svarbūs (kokius motorinius įgūdžius jūs esate gerai įvaldę)?

• Kokie siekiai (idealai) Jums yra svarbūs sporte.

104

4 tema. Funkcionalistinis sporto supratimas 4 tema. Funkcionalistinis sporto supratimas

2012 09 19 2012 09 19 Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros Paskaita skirta Lietuvos kūno kultūros akademijos NS TRS ir KKU 5 kurso studentams.akademijos NS TRS ir KKU 5 kurso studentams.

Paskaita vyksta 306 auditorijojePaskaita vyksta 306 auditorijoje

• Lektorius Saulius Kavaliauskas • LKKA, Sporto 6, Kaunas LT44221

Sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra, 308 (c) kabinetas

• tel. 8-37 30 26 57 (d) 8-37 22 48 40 (n) mobilus 8-682 56 270;•

Paskaitų medžiaga yra: www.lkka.lt ir www.sportofeja.lt ir http://emokymas.lkka.lt/

• e-mail [email protected]; [email protected]

105

Paskaitos tikslai

1. Aptarti makro sociologines teorijas apie sportą.

2. Išanalizuoti socialinės sistemos ir struktūros sampratą;

3. Aptarti sporto socialines funkcijas;4. Išnagrinėti Lietuvos sporto

struktūros pavyzdžius.

106

Literatūra1. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno

kultūra: realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64;2. Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis

vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI

2. Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: Homo Liber. P. 11-28

3. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-35

4. Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai. Kaunas: LKKA. P 94-99.

5. http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf;

6. http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/sistemu-teorija-puslapis3.html;

107

Sporto analizės sociologinės perspektyvos (teorijos)

• Funkcionalizmas

• Konfliktų teorija

• Simbolinis sąveikavimas.

108

Sporto sociologinės perspektyvos (teorijos)

• Funkcionalizmas (sportas yra socialinės sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios tam tikras funkcijas);

• Konfliktų teorija (sportą sudaro konfliktuojantys socialiniai sluoksniai besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte ir (elitinis ir masinis sportas,

109


• Simbolinis sąveikavimas. (Mikrosociologinis požiūris) Žmonės tarpusavyje sąveikauja apibrėždami vertybes, normas, simbolius ir taip sukurdami socialinius vienetus. Simbolio suvokimas, įprasminimas, atkūrimas, perdavimas arba naujų simbolių kūrimas sudaro šios teorijos pagrindus.

110

The Sociological Perspectives

• 1. Functionalism is a school of thought that assumes that the social system is in balance and there is general agreement among its members about norms and values. Each part has a function (thus the name). Institutions and organizations do their work; people follow the rules; the system is fair. From this perspective, social problems arise because of individual deviance or temporary social disorganization. This is similar to the person-blame perspective we just discussed. Critics argue, however, that what the functionalists really mean when they say that the system is functional is that it works to the benefits of a privileged and powerful few.

111


• 2. The conflict perspective has a different set of assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory sees society as a struggle for power among various social groups. Social order is, therefore, maintained by authority backed by influence, coercion, or the use of force. Change occurs out of conflict. Conflict between groups can occur over values. In highly complex societies such as ours, it is less likely that all members of society share a set of common norms and values. Conflict can also occur over wealth, power, and prestige. Many sociologists, including the authors of your textbook, believe that conflict over wealth and power is the basic cause of most social problems.

112


• 3. Interactionist perspective. There is one more perspective that we will use in this course. Both functionalism and conflict theory are macro approaches to understanding society. The interactionist perspective is a micro approach. That is, it looks at the process whereby people in groups construct and label their own social reality through human interaction. In other words, how do people define the social world? What do their actions mean to other people? This interactionist perspective is based on the Thomas theorem

113

SOCIALINĖS SISTEMOS

Socialinės sistemos yra tiesioginių ir netiesioginių santykių tarp daugelio žmonių padėčių ir organizacijų būdai (Broom, Bonjean, Broom, 1988)Socialines sistemas sudaro institucionalizuoti vaidmenų rinkiniai ir sutvarkyti socialinių sąveikų modeliai (Parsons, 1951)

114

Sisteminė analizė

• Sisteminė analizė - tai visuma metodu, skirtu tirti, konstruoti, modeliuoti ypatingai sudėtingus objektus. Čia priskiriamos modernios techninės sistemos, socialinės, ekonominės ir gamtinės sistemos.

• Sisteminės analizės pagrindas - bendroji sistemų teorija ir sisteminis principas. Sistemų teorija pirmiausia susiformavo kaip kibernetikos (valdymo teorijos) ir matematiniu disciplinų atmaina.

• Suvokus jos universalia metodologine funkcija, sisteminė analizė pradėta taikyti įvairiuose moksluose, valdymo, projektavimo bei planavimo praktikoje.

• Šaltinis: http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf

115

Sisteminės analizės struktūra:

• Operacionalizacija (operaciniai apibrėžimai) - tai teorinių sąvokų transformacijos į konkrečias matavimu skales procedūra.

• Elementų analizė;• Genezės (atsiradimo, raidos analizė)• Funkcijų analizė;• Sąveikos su aplinka analizė; • Šaltinis:

http://www.su.lt/filemanager/download/682/2.Teoriniai%20tyrimo%20metodai.pdf

116

Sisteminio objekto sisteminės analizės schema (pagal M.S. Kogan, 1973)

Elementų analizė(Socialinių vaidmenų ir socialiniųsąveikų analizė) Struktūros analizė

Gen

ezė

s asp

ekta

s (

sist

em

os

isto

rija

)Pro

gn

ost

inis

asp

ekta

s(S

iste

mos

pers

pekt

yvos)

Vidinių funkci

jų

analizė

Išorin

ių funkci

jų

analizė

Aplinka

Sistema

117

Socialinė struktūra• Socialinė struktūra (nuoroda į žmogaus

padėtį visuomenėje, jo grupinę priklausomybę, socialinę klasę, profesiją, gyvenamąją vietą, konkrečias situacijas, kuriose žmogus egzistuoja) (Vyt. Kavolis, 1997) ;

• Socialinė struktūra - daugiau ar mažiau pastovus santykis tarp žmonių ir jų grupių T. Parsons, 1951)

118

SOCIALINĖS SISTEMOS SAMPRATA (T. Parsons)

T. Parsons taip apibrėžė socialinę sistemą:" Tarpusavio sąveikos, kuriose dalyvauja tam tikras skaičius veikėjų (aktorių) užimančių apibrėžtą padėtį ir atliekančių iš tų padėčių kylančius vaidmenis, kuriuos savo ruožtu nustato tas sąveikas kontroliuojančios normos ir sudaro socialinę sistemą”.Taigi socialinę sistemą turi sudaryti:

1.Pakankamas skaičius veikėjų, adekvačiai veikiančių pagal toje sistemoje galiojančius reikalavimus;

2.Socialinė sistema neturi toleruoti tokių vertybių, kurios negarantuoja nors minimalios tvarkos;

3.Sistemoje veikiantiems veikėjams negali kelti neįgyvendinamus reikalavimus, kurie savo ruožtu sukelia nukrypimus ir konfliktus

T. Parsons’o teorijoje galima surasti daug socialinės sistemos palyginimų su organizmu.

119


T. Parsons teigia:" kai socialinė sistema didelė, ji būna sudaryta iš tarpusavyje susijusių institutų (lot. institutum - nuostatai, įstaiga, normų kompleksas) ir šie institutai gali būti analizuojami kaip posistemės.

T. Parsons taip pat analizavo asmenybės sistemos integraciją į socialines sistemas. Jo nuomone tokiame procese veikia du pagrindiniai integraciniai mechanizmai : socializacija ir socialinė kontrolė.

120


Socializacija - visą gyvenimą (long life) trunkantis procesas, kurio metu tampama socialine būtybe. Socializacijos metu pagal T. Parsons ir vyksta kultūrinių fenomenų interiorizacija į asmenybės sistemą t. y. veikėjui kyla noras ir susiformuoja galimybės savo motyvacinę energiją paskirti prieš ji iškylančių vaidmenų atlikimui.

Socialinės kontrolės mechanizmai reguliuoja vaidmens atlikimą tokiu būdu, kad būtų mažinama įtampa ir nukrypimai toje socialinėje sistemoje.

T. Parsons socialinei kontrolei priskiria tarpusavio sankcijas, gestus, ritualinius veiksmus ir struktūras, vartojančias prievartą.

121


“Formalų lygį sudaro tai, kad bet kurią empirinę sistemą sudaryta iš:

vienetų, tokių kaip dalelė ar ląstelė;

standartizuotų santykių tarp tokių vienetų, tokių kaip santykinis atstumas, “organizacija” į audinius ir organus.

Sporte kaip socialinėse sistemose minimaliu vienetu yra vaidmuo (rolė) dalyvaujančio individualaus veikėjo (arba, kitaip tariant padėtis - vaidmuo), o minimalų santykį sudaro standartizuota socialinė sąveika, kurioje kiekvienas dalyvis funkcionuoja kaip veikėjas, vienaip ar kitaip orientuodamasis į kitus ir priešingai kiekvienas tampa objektas kitiems.

122

Sportas kaip socialinė sistema

Aukštesnio lygio socialinių sistemų vienetais yra kolektyvai (grupės), t.y. organizuotos veiklos sistemos, apibūdinamos daugelio žmogiškųjų individų vaidmenų atlikimu. Išskirtinis sporto kaip socialinės sistemos sporto kaip socialinės sistemos požymispožymis – kolektyvų jungtis į federacijas (asociacijas) regioniniame, nacionaliniame ir tarptautiniame lygiuose.

123


Kitaip tariant sportą kaip socialinę sistemą sudaro sportuojančio asmens, jo trenerio, vadybininko, žiūrovo vaidmenys ir tokios sąveikos kaip varžybos, treniruotės bei kitos pasirengimo ir varžybų demonstravimo veiklos (reginiai).

124


Institucionalizacijos procesas vyksta pagal tam tikrą schemą:

1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie priversti sąveikauti.

2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų interiorizacijos (įsisavinimo) lygis.

3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą, paskirstymą ir dinamiką.

4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu, toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos.

125

SOCIALINĖS SISTEMOS

Socialinės sistemos struktūra

Pagrindinės socialinių sistemų funkcijos

(Pagal T. Parsons)

•Adaptacija (prisitaikymas prie aplinkos reikalavimų);

•Tikslo siekimas (sugebėjimas išskirti prioritetus tikslų sistemoje);

•Integracija (sistemos vienetų veiklos koordinavimas ir tarpusavio ryšių palaikymas);

•Latentiškumas sistemos (formos palaikymas ir įtampos sistemos viduje mažinimas).

A

L

T

I

L

T

IT

L I

A

126

Informacinės kontrolės ir energetinio aprūpinimo ryšiai (pagal T. Parsons)

Kultūra

Socialinė sistema

Asmenybės sistema

Organizmas

Informacinė kontrolė

Energetinis aprūpinimas

T. T. Parsons bandė susieti žmogaus organizmo, asmenybės, Parsons bandė susieti žmogaus organizmo, asmenybės, socialines ir kultūrines sistemas. Jo nuomone, kultūra apibrėžia socialines ir kultūrines sistemas. Jo nuomone, kultūra apibrėžia socialinių sistemų ribas, socialinių sistemų struktūra reguliuoja socialinių sistemų ribas, socialinių sistemų struktūra reguliuoja asmenybės sistemą, o asmenybės sistema savo ruožtu reguliuoja asmenybės sistemą, o asmenybės sistema savo ruožtu reguliuoja organizmą kaip sistemą. Šį iš viršaus besileidžianti informacinė organizmą kaip sistemą. Šį iš viršaus besileidžianti informacinė kontrolė įmanoma tik tada kai iš apačios kyla atitinkamas kontrolė įmanoma tik tada kai iš apačios kyla atitinkamas energetinisenergetinis (motyvacijos) (motyvacijos) aprūpinimas: organizmas aprūpina aprūpinimas: organizmas aprūpina energija asmenybės sistemą, toji aprūpina energija socialines energija asmenybės sistemą, toji aprūpina energija socialines sistemas, o pastaroji savo ruožtu - kultūrą kaip sistemąsistemas, o pastaroji savo ruožtu - kultūrą kaip sistemą

127

Ryšys tarp sporto struktūros ir socialinių funkcijų

• Socialinė struktūra apibrėžia elementų išsidėstymą sistemoje ir jų tarpusavio ryšius. Visos socialinės sistemos yra daugiau nei paprasta aritmetinė elementų suma. Labai dažnai elementai pavieniui negali egzistuoti, jie gali veikti tik sąveikaudami su kitais elementais (mašinos dalys, žmogaus kūno organai ir kt.)

• Kitas svarbus metodologinis aspektas – socialinė sistema dažnai apibrėžiama per funkcijas. Tai teleologija – manymas, kad žinomas galutinis socialinio darinio egzistavimo tikslas. Nors kartais socialinė organizacija ir apibrėžia savo egzistavimo tikslą (Pvz. Kūno kultūros ir sporto departamentas http://www.kksd.lt/index.php?1306687465 ), tačiau aplinka, o labai dažnai vidiniai socialiniai subjektai šias funkcijas supranta savaip.

128

Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242

• Kūno kultūra yra bendrosios kultūros dalis, jos raida ir rezultatai priklauso nuo tautos sąmoningumo ir paties žmogaus. Kūno kultūra ir sportu žmogus tobulina fizines ir dvasines galias bei gerina sveikatą, siekia fizinio tobulumo.

• Fizinis tobulumas, apimantis požiūrį į kūno kultūrą, įvairiapusį fizinį parengtumą, sveikatą, valios ir kitas savybes, yra didžiulis žmonių ir visos tautos turtas, tai ilgalaikis kūrybinės ir darbinės veiklos pamatas, be kurio tauta negali egzistuoti.

129

Kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašas http://www.kksd.lt/index.php?-388276242

• Piliečiai, užsiimantys kūno kultūra ir sportu, ugdo fizines ir dvasines savybes, atgauna fizines ir dvasines jėgas, pataiso sveikatą, formuoja taisyklingą ir gražią figūrą bei grakščią eiseną ir laikyseną, turiningai leidžia laisvalaikį, aktyviai poilsiauja, išreiškia asmenybę per sportą, savo talentu garsina Lietuvą, formuoja jos įvaizdį pasaulyje.

• Pasikeitusi ekonominė sankloda, sparčiai kintanti gyventojų motyvacija užsiiminėti kūno kultūra, didėjanti sportinė konkurencija pasaulyje ir dėl to tobulėjanti sportininkų rengimo metodika skatina šalyje kūno kultūros ir sporto specialistų rengimą ir profesinį tobulinimą.

130

3. Sporto socialinės funkcijosK.L. Stivenson

• SocioemocionėsSocioemocionės įtampų ir konfliktų reguliavimas;komunikacinių situacijų kūrimas;kultūrinio paveldo ritualas.• SocializacijaSocializacijasocializacija į sportąsocializacija per sportą• integracinėintegracinėpagrindinių grupių kūrimasintegracija į makrosocialines struktūras

131

Sporto socialinės funkcijos K.L. Stivenson

• PolitinėPolitinėregioninis prestižasideologinis masių valdymo

mechanizmas• Socialinio mobilumoSocialinio mobilumohorizontalus mobilumasvertikalus mobilumas

132

Užduotis pamąstymui (vaikinams)

• Pagal Pagal K.L. Stivenson socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti krepšinio socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma.

133

Sporto socialinės funkcijos Jacques Defrances

Jacques DefrancesFizinės (sveikatingumo) kūno kultūros ir

sporto funkcijos• kūno kultūra kaip higieninis veiksnyskūno kultūra kaip higieninis veiksnys• kūno kultūra mažina riziką susirgti širdies-kūno kultūra mažina riziką susirgti širdies-

kraujagyslių sistemos ligomis.kraujagyslių sistemos ligomis.• kūno kultūra atstato fizinio ir protinio darbo kūno kultūra atstato fizinio ir protinio darbo

disbalansądisbalansą

134

Sporto socialinės funkcijos Jacques Defrances

• Agresijos mažinimas ir sublimacija.Agresijos mažinimas ir sublimacija.

• Politinis masių valdymo įrankis.Politinis masių valdymo įrankis.

• Simbolistinės funkcijosSimbolistinės funkcijos

a) kolektyvinis identitetasa) kolektyvinis identitetas

b) herojaib) herojai

c) mitologiniai faktaic) mitologiniai faktai

135

Užduotis pamąstymui (merginoms)

• Pagal Pagal J. Defrances socialinių funkcijų aprašymą, pabandykite sudaryti aerobikos socialinių funkcijų aprašą. Galite pasinaudoti Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamento socialinių funkcijų aprašo forma.

136

4 Sporto struktūros pavyzdžiai

• Analizuojant kūno kultūros ir sporto sferose vartojamas sąvokas visą laiką iškyla jų supratimo, galbūt tiksliau genezės (atsiradimo) ir klasifikacijos (suskirstymo) problemos. Čia siūloma keturių posistemių kūno kultūros sistemos klasifikacija, tačiau klasifikacinių sistemų gali būti daug ir įvairių, susijusių su kitais kūno kultūros, sporto raidos aspektais.

137

KŪNO KULTŪROS IR SPORTO STRUKTŪRA

Kūno KultūraKūno Kultūra

Valstybinė (mokyklinė)Valstybinė (mokyklinė)kūno kultūrakūno kultūra

Sveikatingumo Sveikatingumo kūno kultūrakūno kultūra

Sporto sferaSporto sfera

Mėgėjų sportasMėgėjų sportasProfesionalų sportasProfesionalų sportas

138

Sporto struktūra pagal Pacenka

KŪNO KULTŪRASPORTAS

ELITINISSPORTAS

VARŽYBINISKLUBŲ SPORTAS

“FITNESS”SPORTAS

NUOTYKIØ

ŲSPORTAS

AISTRŲSPORTAS

ATSTATOMASISSPORTAS

KOSMETINISSPORTAS

139

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPORTO ORGANIZACINė STRUKTūRA

Lietuvos Respublikos Prezidentūra - Patarėjas sporto klausimaisLietuvos Respublikos Vyriausybė - Patarėjas sporto klausimais

VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos vyriausybės

Lietuvos sportininkų rengimo centrai

(Vilniuje ir Kaune)

Lietuvos mokslo ir švietimo ministerija

NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS

Lietuvos moksleivių ir studentų kūno kultūros ir sporto centras

Vyri

au

syb

ės

Mu

nic

ipalin

is

Apskričių sporto tarybos

Ap

skri

čių

Vald

ym

o lyg

iai

Savivaldybių, miestų kūno kultūros ir sporto padaliniai

Savivaldybių sporto mokyklos

Lietuvos tautinis olimpinis komitetas

Lietuvos Parolimpinis komitetas

Lietuvos Olimpinė akademija

Lietuvos federacijų sąjunga:

43 savarankiškos federacijos“Sportas visiems” asociacija:

Studentų sporto asociacijaMoterų sporto asociacija

Sporto draugijos “Žalgiris”, “ Nemunas

Bėgimo mėgėjų asociacijaK. Dineikos sveikatos sąjungaLietuvos žydų sporto klubas

“Makabi”Lietuvos keliautojų sąjunga.

Lietuvos Aeroklubas ir kt

Apskričių sporto federacijų ir kitų

sporto šakų nevalstybinių struktūros Savivaldybių sporto federacijos

Sporto klubai

Ap

skri

čių

ir

saviv

ald

yb

iųS

port

o

fed

era

cijų

Olim

pin

is

kom

iteta

s

Vald

ym

o lyg

iai

Lietuvos Sporto taryba

SPORTINĖS VEIKLOS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA ŠVIETIMO SISTEMOJE

Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija

Kūno kultūros ir sportodepartamentas

prieLietuvos Respublikos vyriausybės

SOCIALINĖS SOCIALINĖS POLITIKOS POLITIKOS

DEPARTAMENTASDEPARTAMENTAS

BENDROJO BENDROJO UGDYMO UGDYMO

DPARTAMENTASDPARTAMENTAS

LietuvosLietuvos moksleivių moksleivių ir ir

studentųstudentųKKS centrasKKS centras

http://http://www.lmssc.smm.lt/www.lmssc.smm.lt/

Val

styb

inis

lygi

s

Sportoskyrius

Kūno kultūrosskyrius

Reg

ioni

nis

lygi

sS

aviv

aldy

bių

lygi

s

Sveikatos ir kūno kultūros ekspertų

komisija

Mok

yklų

lygi

s

Švietimo skyriai

Bendrojo lavinimo mokykla

(gimnazija)

Papildomo ugdymo

institucijos

Švietimo departamentai

Apskričių sporto tarybos

Kūno kultūros ir sporto

padaliniai

Sporto mokyklos Sporto klubai,centrai

Vaikų ir Jaunimo centrai

Profesinės mokykla

KolegijosUniversitetai

Jaunimo mokykla

141

Funkcionalistinio požiūrio pritaikymo galimybės

nustatant sporto vaidmenį visuomenėje

•Supratimas apie sporto šaką, jos socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas– padeda individams socialinėje karjeroje bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo sąlyga sporto organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui;•Supratimas apie sportą, jo socialinę struktūrą, atliekamas funkcijas kaupimas, rinkimas ir analizavimas– vienas iš svarbiausių rinkodaros elementų būtina daugelio konkursinių programų sąlyga.

142

Klausimai pakartojimui

•Kas sudaro socialinę sistemą? Palyginkite sportą su kitomis socialinėmis sistemomis.•Sudarykite savo sporto kaip socialinės sistemos funkcionavimo schemą. Pabandykite remdamiesi M.S. Kogan, 1973 schema aprašyti vidines ir išorines sporto socialines funkcijas.•Remdamiesi T. Parsons 4 universalių funkcijų schema, aprašykite futbolo, kaip sporto sistemos posistemės funkcijas (Adaptacijos, integravimo, tikslo siekimo, latentines).•Pataisykite 31 psl. Pateiktą Lietuvos sporto sistemos struktūrinę organigramą. Pabandykite suformuluoti Moterų sporto asociacijos funkcijas. •Atsakymus siuskite el. paštu [email protected] būtinai prisistatykite, nurodykite grupę, vardą, pavardč. •Atsakymus parenkite MS Word’e, prisekite prisegtuke. •Atsakymo vertė – iki vieno balo prie seminaro taškų.(pvz. teisingai ir išsamiai atsakėte į 3 klausimus – 0,75 balo prie seminaro vertinimų.)Galima atsiusti ne daugiau 4-ių atsakymų į kiekvienos temos klausimus.

143

Klausimai pamąstymui

• Ar sportas sudaro socialinę sistemą?

• Kas sudaro sporto posistemes?

• Kur jūs dar esate susidūrę su sistemos ir posistemių egzistavimu?

144

Konfliktų teorijos požiūris sporto sociologijoje

TRS-4 ir KKU-4 2012 04 05Saulius Kavaliauskas

Paskaitą rasite http://www.lkka.lt/PSK

http://www.sportofeja.lt/index.php?id=116 Arba atsiuntę prašymą [email protected];

145

Paskaitos planas

1. Konfliktų teorijos pagrindiniai teiginiai;

2. Konfliktų sporte tipai (sociologinis požiūris)

3. Socialinė stratifikacija ir sportas;

146

Literatūra

1. Dahrendorf. R. (1996) Modernusis socialinis konfliktas. Vilnius: Pradai.2. Kardelis, K., Kavaliauskas, S., Balzeris V. (2001) Mokyklinė kūno kultūra:

realijos ir perspektyvos. Kaunas: LKKA.P 9-64;

3. Giddens.A. (2005) Sociologija Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P. 21-35; 609-623.

4. Dulinskas St., Kavaliauskas S.(1997). Krepšinio socialinis vaidmuo Lietuvoje ( (pp.76-89). Krepšinis - lietuvio gyvenimas (Sudarytojas S. Stonkus). Kaunas: LKKI

5. Matulionis, A. .V. (2001) Sociologija. Vilnius: Homo Liber. P. 11-286. McPherson B.D, Curtis, J.E, Loy, J.W.(1989) The social significance of

sport: An introduction to the sociology of sport. Human Kinetics. P. 1-357. Šukys, S. (2002) Socialiniai, moraliniai sporto sociologijos aspektai.

Kaunas: LKKA. P 94-99.

147


• Funkcionalizmas (sportas yra socialinės sistemos (visuomenės institucijos) atliekančios tam tikras funkcijas);

• Konfliktų teorija (sportą sudaro konfliktuojantys socialiniai sluoksniai besivaržantys dėl galios (power), pajamų ir prestižo arba tos varžybos turi išraišką sporte (elitinis ir masinis sportas)

148

The Sociological Perspectives• 2. The conflict perspective has a different set of

assumptions. Instead of a system in balance, conflict theory sees society as a struggle for power among various social groups. Social order is, therefore, maintained by authority backed by influence, coercion, or the use of force. Change occurs out of conflict. Conflict between groups can occur over values. In highly complex societies such as ours, it is less likely that all members of society share a set of common norms and values. Conflict can also occur over wealth, power, and prestige. Many sociologists, including the authors of your textbook, believe that conflict over wealth and power is the basic cause of most social problems.

149

Konfliktų teorijaKonfliktų teorija

Formavosi Karlo Markso darbų pagrindu, kurio nuomone, klasinis konfliktas sudaro pačią visuomenės esmę. Klasinis konfliktas iškyla todėl, kad žmonės pasiskirstę į skirtingas klases pagal jų padėtį ekonominėje sistemoje. Markso požiūriu, buržuazinėje visuomenėje pagrindinės klasės yra kapitalistai ir samdomi darbininkai. Šios dvi klasės neturi bendrų vertybių, be to, kapitalistai siekia viešpatauti ir eksploatuoti darbininkus. Todėl šios dvi klasės nuolat konfliktuoja. Sporte visą laiką kilo klausimas ar sportas tai darbas ar laisvalaikio (mėgėjiška) veiklą

Marksas manė, kad klasių kova yra daugelio politinių konfliktų šaltinis. Jis pranašavo, kad eksploatuojama klasė sukils, ir revoliucija pakeis visuomenę. Pagal Markso teoriją, klasių konfliktas yra varomoji istorijos jėga. Marksistai sociologai sportą laikė kaip savotiška darbininkų klasės išnaudojimo būdu. Fizinis darbas buvo suprantamas kaip tokio išnaudojimo kriterijus.

Ilgą laiką sportas buvo laikomas išnaudotojų klasės atributu. Sportas darbininkams kai kuriems post marksizmo apologetams netiko.

150

Konfliktų teorijaKonfliktų teorija

Mūsų šimtmetyje buvo pasiūlyti keli konflikto teorijos variantai. Viena žymiausių šiuolaikinių teorijų yra vokiečių sociologo Ralfo Dahrendorfo koncepcija. Dahrendorfas atmeta Markso mintį, kad pagrindinės konfliktuojančios visuomenės grupės yra klasės, kurios skiriasi pagal ekonominį požymį.

Dahrendorfo nuomone, pagrindinė konflikto priežastis yra faktas, kad vieni žmonės turi valdžią kitų atžvilgiu. Pagrindiniai konfliktai iškyla tarp tų, kurie turi valdžią, ir tų, kurie jos neturi.

151

Dahrendorfo teorijos Dahrendorfo teorijos teiginiaiteiginiai

1. Svarbiausi kiekvienos visuomenės (socialinės sistemos) skiriamieji bruožai yra valdymas, konfliktas ir spaudimas.

2. Visuomeninė struktūra remiasi vienų žmonių grupių valdžia kitoms, pavyzdžiui, savininkų darbuotojams, karininkų kareiviams, dėstytojų studentams, ir t.t.

3. Kiekviena šių grupių turi savo interesus, nepriklausomai nuo to, ar sudarantys grupes individai juos suvokia, ar ne. Skirtingų grupių narių interesai skirtingi ir prieštaraujantys. Pavyzdžiui, gali iškilti konfliktas tarp verslininkų, siekiančių padidinti savo pajamas, ir aplinkosaugos aktyvistų, kovojančių už švaresnį orą ir vandenį.

4. Kuomet žmonės suvokia savo bendrus interesus, jie gali sudaryti visuomeninę klasę.

5. Klasinis konfliktas paaštrėja, kuomet: a) visa valdžia sukoncentruota nedaugelio žmonių rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios, neturi galimybės jos įgyti; c) žmonės gali (ar negali) organizuoti politines grupes.

152

Sporte vykstančių konfliktų Sporte vykstančių konfliktų analizė remiantis Dahrendorfo analizė remiantis Dahrendorfo

teorijos teiginiaisteorijos teiginiais1. Kokias bruožais pasižymi sporto (sporto šakos)

valdymas, konfliktas (ai) ir spaudimas? 2. Kuo pagrįsta valdžia sporte apskritai ar konkrečioje

sporto šakoje? 3. Kokios grupės veikia sporte ar konkrečioje sporto

šakoje? Kokius interesus jos turi? Kokie interesai deklaruojami viešai, o kokie slepiami nuo kitų grupių ar visos visuomenės?

4. Kaip vyksta bendrų interesų suvokimas sporte? Kokius konfliktus tai sukelia?.

5.Kokie konfliktai vyksta, kai: a) visa valdžia sporte sukoncentruota nedaugelio žmonių

rankose, o likusieji jos neturi; b) tie, kurie neturi valdžios sporto valdyme, neturi

galimybės jos įgyti;c) žmonės gali (ar negali) laisvai organizuoti grupes pagal

savo interesus.

153

Klausimai pamąstymui

• Kokios būdingus valdžios pavyzdžius galite nurodyti sporte kaip socialinėje sistemoje ?

• Kokios socialinės grupės turi skirtingus, prieštaraujančius vieni kitiems, interesus?

• Kada paaštrėja konfliktai sporte? Pasiremkite Dahrendorfo teiginiais.

154

Funkcionalizmo ir Funkcionalizmo ir konfliktų teorijos konfliktų teorijos

palyginimaspalyginimasFunkcionalizmas ir konflikto teorija skiriasi

savo esme. Funkcionalistai visuomenę paprastai suvokia kaip visiškai pastovią ir vieningą visumą, o konflikto teorijos šalininkai mano, kad joje nuolat vyksta pasikeitimai ir kyla konfliktai.

Funkcionalistai didžiausią reikšmę suteikia visų visuomenės narių sutarimui bendrų vertybių atžvilgiu, o konflikto teorijos pasekėjai pagrindinį dėmesį skiria vienų visuomenės narių viešpatavimui kitų atžvilgiu

155


palyginimaspalyginimasKiekviena šių teorijų turi savų trūkumų.

Funkcionalizmas neįvertina to fakto, kad daugumoje visuomenių niekada nepasiekiamas visiškas sutarimas bendrų vertybių atžvilgiu; konflikto teorija nepaaiškina, kokiu būdu visuomenė išlieka ir veikia, nepaisant nuolatinių pasikeitimų.

Pavyzdžiui, pagrindinių politinių JAV partijų nuomonės ekonominės politikos klausimais skiriasi, tačiau nepaisant respublikonų ir demokratų požiūrių skirtumų, kasmet susitarimo būdu pavyksta patvirtinti federalinį biudžetą.

Panaši situacija yra Lietuvoje, kur kelios politinės partijos besivaržydamos dėl valdžios galų gale susitaria dėl svarbiausių valstybės valdymo gairių.

156


palyginimaspalyginimasGinčas tarp dviejų paminėtų teorinių krypčių

dar tęsiasi, ir, matomai, artimiausiu metu neišnyks. Tačiau jis nėra būtinas, kadangi šie du požiūriai ne visuomet vienas kitam prieštarauja. Be abejo, visuomenė negalėtų egzistuoti be kai kurių bendrų vertybių ir turi pasiekti tam tikrą integracijos lygį, kitu atveju jos nebūtų galima vadinti visuomene.

Iš kitos pusės, suprantama, kad daugelis grupių visuomenėje yra konfliktinėje būsenoje, ir nuolatos vyksta permainos. Teisingiausias teorinis požiūris būtų siekis apjungti šiuos du požiūrius.

157

Konfliktai sporte• Pagal santykį su aplinkaPagal santykį su aplinkaVidiniai – išoriniai konfliktai;• Pagal dalyvaujančių asmenų skaičiųPagal dalyvaujančių asmenų skaičiųTarpasmeniniai konfliktai;Tarpgrupiniai konfliktai;Tarpinstituciniai konfliktai• Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdį Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdį Ekonominiai konfliktai;Technologiniai konfliktai;Socialiniai konfliktai;Sportinės veiklos konfliktai.

158

Konfliktai sporte

• Pagal sporte dalyvaujančių socialinių Pagal sporte dalyvaujančių socialinių subjektų socialines charakteristikassubjektų socialines charakteristikas

Teritoriniai (gyvenamosios vietos, varžybų vietos) konfliktai;

Amžiaus (kartų konfliktai);Lyties (vyrų – moterų konfliktai paremti

seksizmu);Konfliktai tarp sporto šakų .

159

Vidiniai – išoriniai konfliktai

• Vidiniai konfliktai vyksta pačioje sporto sistemoje. Į juos įtraukiami socialiniai subjektai dalyvaujantys sportinėje veikloje (pvz. Konfliktai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinėje);

• Išoriniai konfliktai vyksta tarp subjektų dalyvaujančių sportinėje veikloje ir išorėje veikiančių subjektų (pvz. Treneriai – žurnalistai, sportininkai – gydytojai);

160

Pagal dalyvaujančių asmenų skaičiųPagal dalyvaujančių asmenų skaičių

Tarpasmeniniai konfliktai (tarp trenerio- sportininko, tarp sportininkų, tarp trenerių, tarp vadybininko (agento) ir sportininko ir t. t.) ;

Tarpgrupiniai konfliktai; (tarp komandų, rinktinių, ir t.t)

Tarpinstituciniai konfliktai (sporto – švietimo, sporto - žiniasklaidos)

161

Pagal dalyvaujančių subjektų Pagal dalyvaujančių subjektų veiklos pobūdįveiklos pobūdį

Ekonominiai konfliktai (subjektai siekia tam tikros naudos pažeisdami kitų interesus);

Technologiniai konfliktai (dėl sporte naudojamų technologijų patikimumo, funkcionalumo, konkurencijos). Kaip pavyzdys Adidas – Puma konfliktas, kuris išsivystė iš šeimyninio konflikto.

Socialiniai konfliktai (tarp įvairių grupių, turinčių interesų sporte – kaip pavyzdys - žiūrovų (fanų) konfliktai);

Sportinės veiklos konfliktai (juos sukelia skirtingai apibrėžiamos varžybinės situacijos).

162

Užduotis medžiagos įtvirtinimui

• Išanalizuokite konfliktą, vykstantį Lietuvos futbolo federacijoje rinktinėje. Pabandykite nustatyti socialines grupes, turinčias skirtingus interesus (ekonominis aspektas); konflikte dalyvaujančių asmenų teritorinę priklausomybę, o taip pat kitas institucijas, dalyvaujančias konflikte.

• Kaip paveiks šis konfliktas futbolo raidą Lietuvoje?

163

Socialinė stratifikacija• Socialinė stratifikacija (stratus-sluoksnis)– labai svarbi

sociologinės analizės sritis, padedanti atskleisti “tikrąją” padėties visuomenėje prasmę.

• Stratifikacijos teorija teigia, kad kiekvieną visuomenę sudaro lygmenys, tarpusavyje susiję vieni su kitais superordinacijos (hierarchijos) ir subordinacijos (paklusnumo) ryšiais, kurių išraiška gali būti galiagalia, privilegijosprivilegijos ar prestižasprestižas.

• Paprasčiau sakant, stratifikacija reiškia, kad kiekvieną visuomenę galima apibrėžti kaip rangų sistemą. Kai kurių sluoksnių (stratų) rangas yra aukštesnis, kai kurių žemesnis. Jų visuma ir sudaro konkrečios visuomenės stratifikacijos sistemą.

164

Socialinės padėties “dovanos”

• Kriterijai, pagal kuriuos individai priskiriami tam tikriems lygiams, labai skiriasi įvairiose visuomenėse, tačiau ir toje pačioje visuomenėje gali koegzistuoti kelios stratifikacijos sistemos, grindžiamos skirtingais skirstymo kriterijais.

• Trys pagrindinės socialinės padėties “dovanos” – valdžia (įtakos sferos), privilegijos ir prestižas – gana dažnai nesutampa, o egzistuoja greta skirtingose stratifikacijos sistemose.

• Pagrindinis stratifikacijos tipas nūdienos Vakarų visuomenėje yra klasių sistema. Klasės sąvoka apibrėžiam nevienareikšmiškai

165

Klasės samprata

• Klasinei visuomenei būdingas didelis socialinis mobilumas. Tai reiškia, kad socialinė padėtis nėra nekintanti, kad savo gyvenime žmonės ją keičia: gerina arba blogina, jokia padėtis nėra visiškai tvirta.

• Todėl žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška. Demonstruodamas simbolius (pvz. materialius daiktus, priklausymą tam tikroms bendrijoms ir pan.), žmogus tarsi parodo pasauliui, kokią visuomeninę padėtį jis jau pasiekė.

• Žmonėms labai reikšminga padėties simbolinė išraiška – sociologai ją vadina statuso simboliu;

166

Klasė kaip ekonominė ir socialinė kategorija

• Klasė pirmiausiai apibrėžiama ekonomikos atžvilgiu, o normali ekonomikos raida laiduoja, kad tie, kurie dabar turi, ateityje dar papildys savo turtus.

• Tačiau klasė lemia gyvenimiškas galimybes srityse, kurios tiesiogiai nesusijusios su ekonomika. Individo klasinė padėtis sąlygoja, kokį išsilavinimą gali gauti jo vaikai, kokio lygio medicininės pagalbos gali sulaukti jis bei jo šeimos nariai

167

Klasė kaip ekonominė ir socialinė kategorija

• Skirtingų mūsų visuomenės klasių gyvenimai skiriasi ne tik kiekybe (trukme) – jų gyvensenos ir kokybiškai skirtingos.

• Sumanus sociologas, turėdamas du pagrindinius klasės parametrus – pajamas ir profesiją, sugeba daug ką nuspėti apie dominantį individą, net jei nėra daugiau jokios kitos informacijos.

• Šie spėjimai bus statistinio pobūdžio, t.y. tikimybiniai teiginiai su tam tikra paklaida. Nepaisant to, jie gali labai gerai atitikti tikrovę. (P. Berger,1995)

168

Socialinė atskirtis

• Socialinė atskirtis - visuomenės atsisakymas kai kurių savo narių, jeigu jų gyvenimo būdas neatitinka visuomenės nuostatų arba jie negali palaikyti įprastos socialinės sąveikos, neturėdami tam reikalingų materialinių išteklių, išsilavinimo ir panašiai.

169

“Institucija”

• Sociologinė sąvoka, kuria grindžiama socialinių struktūrų funkcionavimo samprata, yra “institucija”. Ji paprastai apibrėžiama kaip tam tikras socialinių veiksmų kompleksas. Galima kalbėti apie teisę, klasę, santuoką ar organizuotą religiją kaip apie konstituojančias institucijas. Toks apibrėžimas nepasako, kaip institucija susijusi su individų veikla.

• Vaizdingai į ši klausimą atsakė šiuolaikinis vokiečių sociologas Arnoldas Gehlenas. Jis suvokia instituciją kaip reguliuojantį faktorių, valdantį žmogaus veiklą taip, kaip instinktai valdo gyvūnų elgesį. Kitaip tariant, institucijos pateikia metodikas, pagal kurias modeliuojamas žmogaus elgesys, priverčiantis eiti jį visuomenės pageidaujamomis vėžėmis. Ir tai pasiekiama pateikiant šias vėžias individui kaip vieninteles galimas.

170

Visuomenės objektyvumas

• Visuomenė, kaip objektyvus ir išorinis reiškinys, aiškiausiai stoja prieš mus kaip prievartos forma. Jos institucijos modeliuoja mūsų veiksmus ir net formuoja mūsų lūkesčius. Institucijos atlygina mums, jei išliekame apibrėžtos veiklos ribose. Jeigu jas peržengiame, visuomenė turi daugybę įvairių kontrolės bei prievartos priemonių.

• Bet kuriuo momentu visuomenės sankcijos pajėgios mus izoliuoti nuo draugų, pasmerkti pajuokai, atimti pragyvenimo šaltinį, laisvę. Visuomenės įstatymai ir moralė gali atrasti įmantriausių pateisinimų kiekvienai iš šių sankcijų, kurioms pritars dauguma mūsų bendrapiliečių, jei jomis baudžiama už nukrypimus nuo normų.

171

Visuomenės objektyvumas

• Mūsų visuomenė yra tik istorinis esinys, savo gyvavimo trukme pralenkiantis kiekvieno žmogaus gyvenimą. Visuomenė gyvavo iki mūsų ir pergyvens mus. Ji buvo čia iki mums gimstant ir liks čia po mūsų mirties. Mūsų gyvenimai tėra tik epizodai jos didingame žygyje per laiką. Taigi – visuomenė yra mūsų įkalinimo istorijoje sienos.

172

Konfliktų teorijos požiūrio pritaikymo galimybės

sporto sociologijoje

•Supratimas apie sportą, jame vykstančius konfliktus, susijusius su skirtinguose socialiniuose sluoksniuose veikiančiais individais, turinčiais skirtingas socialinės padėties “dovanas” valdžią, privilegijas ir prestižą- padeda individams socialinėje karjeroje bei būtina kiekvienos organizacijos išlikimo sąlyga, konfliktų valdymas būtinas sporto organizacijos savianalizei ir veiklos planavimui.

173


• Išanalizuokite konfliktus, vykusius dėl penkiakovininkės Donatos Rimšaitės ir maratono bėgikės Živilės Balčiūnaitės . Sudarykite palyginimo lentelę šiais kriterijais:

• socialinės grupes, turinčias skirtingus ekonominius interesus • socialinės grupes, turinčias skirtingus interesus nacionalinis

aspektu; • Į konfliktą įtrauktų sporto valdymo grupių žinybinę

priklausomybę (anti-dopingas, sporto arbitražas), • Žiniasklaidos vaidmuo šiuose konfliktuose.• Kaip paveiks šie konfliktai sporto raidą Lietuvoje?

174


• Kokios Lietuvos sporto federacijose ar sporto organizacijose 2005-2012 metais vyko konfliktai?

• Kokios valdžios siekė jame dalyvaujantys subjektai?

• Dėl kokių privilegijų buvo kovojama?• Kaip kito konflikte dalyvaujančių subjektų

prestižas?

Lektorius Saulius Kavaliauskas

Documents

Transcript of Lektorius Saulius Kavaliauskas