Taikomosios sociologijos magistro studijų - VDU · 2020. 4. 9. · 4 I DALIS. TAIKOMOSIOS...

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

Giedrė BALTRUŠAITYTĖ

Jurga BUČAITĖ-VILKĖ

Aušra RIMAITĖ

Taikomosios sociologijos magistro studijų

tiriamojo ir baigiamojo darbų rengimo ir praktikos

atlikimo metodiniai nurodymai

Kaunas, 2014

Recenzentė:

Prof. Dr. Aušra Maslauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Apsvarstyta Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto Tarybos posėdyje

2013-01-31 (protokolo Nr. 14-5) ir nutarta publikuoti.

ISBN 978-9955-12-999-8 (internetinis)

© Giedrė Baltrušaitytė, 2014

© Jurga Bučaitė-Vilkė, 2014

© Aušra Rimaitė, 2014

© Vytauto Didžiojo universitetas, 2014

3

TURINYS

I DALIS. TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS MAGISTRO STUDIJŲ TIRIAMOJO IR BAIGIAMOJO DARBŲ RENGIMO METODINIAI NURODYMAI ..................................................... 4

PAGRINDINĖS SĄVOKOS....................................................................................................................... 4 1.1. MOKSLO TIRIAMIEJI PROJEKTAI (TP) IR MAGISTRO DARBAS........................................ 4

1.1.1. TP I, TP II ir magistro darbo rengimo grafikas ....................................................................... 4 1.1.2. TP I, TP II ir magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas................................................. 5 1.1.3. Vadovo pasirinkimas ............................................................................................................... 6

1.2. TP I, TP II IR MAGISTRO DARBO TIKSLAI BEI STRUKTŪRA ............................................. 7 1.3. TP IR MAGISTRO DARBO DALIŲ RAŠYMO REIKALAVIMAI............................................. 8

1.3.1. Įvadas....................................................................................................................................... 8 1.3.2. Teorinė dalis .......................................................................................................................... 12 1.3.3. Metodologinė dalis ................................................................................................................ 13 1.3.4. Empirinė dalis ............................................................................................................................. 14 1.3.5. Darbo apibendrinimas............................................................................................................ 15 1.3.6. Išvados................................................................................................................................... 15 1.3.7. Literatūros nuorodos ir literatūra ........................................................................................... 16 1.3.8. Darbo priedai ......................................................................................................................... 18

1.4. KALBOS, DARBO STRUKTŪROS IR APIPAVIDALINIMO REIKALAVIMAI.................... 18 1.5. TP II PRISTATYMAS IR IŠANKSTINIS MAGISTRO DARBO GYNIMAS ........................... 23 1.6. MAGISTRO DARBO GYNIMAS................................................................................................ 24

II DALIS. MAGISTRO STUDIJŲ PRAKTIKOS ATLIKIMO METODINIAI NURODYMAI ........ 27 ĮVADAS.................................................................................................................................................... 27 PAGRINDINĖS SĄVOKOS..................................................................................................................... 27 2.1. TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS MAGISTRO STUDIJŲ PRAKTIKOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO METODIKA........................................................................................................................ 28

2.1.1. Taikomosios sociologijos magistro studijų praktikos tikslai ir turinys....................................... 29 2.1.2. Praktikos rezultatai ir įgyti gebėjimai ......................................................................................... 29 2.1.3. Praktikos atlikimo laikas ir trukmė ............................................................................................. 30 2.1.4. Praktikos mokymo metodai ........................................................................................................ 31 2.1.5. Reikalavimai praktikos institucijai ............................................................................................. 31

2.2. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS AKADEMINĖJE INSTITUCIJOJE IR PRAKTIKOS ATLIKIMAS PRAKTIKOS INSTITUCIJOJE......................................................................................... 32

2.2.1. Praktikos organizavimas Universitete ........................................................................................ 32 2.2.2. Studentų praktikos sutartis.......................................................................................................... 33 2.2.3. Praktikos ataskaitos struktūra ir praktikos ataskaitos pateikimo reikalavimai............................ 33 2.2.4. Praktikos dienoraštis ................................................................................................................... 34 2.2.5. Studento pareigos atliekant praktiką ........................................................................................... 34 2.2.6. Praktikos koordinatoriaus, praktikos vadovo Universitete ir praktikos vadovo institucijoje funkcijos ............................................................................................................................................... 34 2.2.7. Praktikos atlikimo vertinimo kriterijai........................................................................................ 35

1 priedas. Kvalifikaciniai taikomosios sociologijos magistro laipsnio reikalavimai.............................. 37 2 priedas. Mokslo tiriamojo projekto titulinio lapo pavyzdys................................................................. 39 3 priedas. Magistro darbo titulinio lapo pavyzdys ................................................................................... 40 4 priedas. Praktikos organizavimo tvarkos aprašas................................................................................. 41 6 priedas. Institucijų, kuriose rekomenduojama atlikti praktiką, sąrašas ............................................ 48 7 priedas. Praktikos ataskaitos forma ....................................................................................................... 50 8 priedas. Praktikos dienoraščio forma..................................................................................................... 52

4

I DALIS. TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS MAGISTRO

STUDIJŲ TIRIAMOJO IR BAIGIAMOJO DARBŲ

RENGIMO METODINIAI NURODYMAI

PAGRINDINĖS SĄVOKOS Tiriamasis projektas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis

rašto darbas, rengiamas II ir III studijų semestrų metu. Taikomosios sociologijos magistro programoje

numatyti pirmasis ir antrasis tiriamieji projektai (TP I, TP II) yra tematiškai susiję su būsimuoju magistro

darbu. Jais siekiama praplėsti ir pagilinti pasirinkto objekto (socialinio reiškinio ar problemos) žinias,

formuoti mokslinio darbo įgūdžius.

Magistro darbas – analitinio pobūdžio, mokslo darbams keliamus reikalavimus atitinkantis

magistro studijų baigiamasis darbas, kuriame magistrantai atskleidžia tiriamojo darbo gebėjimus. Magistro

darbo rengimui vadovauja darbo vadovas, su kuriuo individualių konsultacijų metu studentas derina darbų

rengimo grafikus, konsultuojasi rengiant magistro darbą iškilusiais įvairiais klausimais. Įvykdžius studijų

programą ir parašius bei apgynus magistro darbą yra suteikiamas magistro laipsnis.

1.1. MOKSLO TIRIAMIEJI PROJEKTAI (TP) IR MAGISTRO DARBAS VDU Taikomosios sociologijos magistro programos magistrantai studijų metais privalo parašyti du

mokslo tiriamuosius projektus (TP) ir magistro darbą (žr. 1 lentelę). Rašydami šiuos darbus magistrantai turi

ugdytis mokslo tiriamojo darbo įgūdžius, sugebėjimus kaupti, sisteminti ir analizuoti mokslinę literatūrą bei

įvairialypę duomenų bazę, gerinti teorinį pasirengimą, gebėjimą atlikti tyrimus ir apibendrinti jų rezultatus.

Šiais darbais magistrantas parodo magistro studijų metu įgytas kompetencijas (žr. 1 priedą). Šie darbai yra

viena pagrindinių magistro studijų savarankiško darbo formų. Parašyti ir tinkamai apipavidalinti darbai

(TP I, TP II ir magistro baigiamasis darbas) pirmiausiai pristatomi darbo vadovui įvertinti. Kita mokslo

tiriamųjų darbų tvarka ir terminai nurodomi 1 lentelėje.

1.1.1. TP I, TP II ir magistro darbo rengimo grafikas Kiekvieno Taikomosios sociologijos magistro studijų programoje numatyto tiriamojo projekto

apimtis yra 6 ECTS kreditai. Tiriamieji projektai yra rengiami antrajame (TP I) ir trečiajame (TP II) magistro

studijų semestre. Tiriamieji projektai tematiškai yra susiję su būsimuoju magistro darbu.

Magistro darbas pradedamas rengti antrajame magistro studijų semestre pasirenkant temą,

studijuojant literatūrą ir rašant tiriamuosius darbus. Magistro darbo apimtis – 30 ECTS kreditų. Galutinė

magistro darbo redakcija yra parengiama ketvirtajame magistro studijų semestre. Magistro darbas ginamas

dalyvaujant kvalifikacinei komisijai ketvirtojo studijų semestro pabaigoje.

5

1 lentelė. TP I, TP II ir magistro darbo rengimo grafikas

Veiklos rūšis Terminai

1. Bandomasis literatūros studijavimas, magistro

darbo tematikos pasirinkimas

I semestras

2. Vadovo paskyrimas, preliminarios TP ir magistro

darbo temos tvirtinimas II semestras, vasaris

3. TP I rengimas II semestras, vasaris–gegužė

4. TP I pateikimas vadovui II semestras, iki birželio 10 d.

5. TP II rengimas III semestras, rugsėjis–lapkritis

6. TP II pateikimas vadovui ir katedrai III semestras, iki gruodžio 10 d.

7. TP II pristatymas ir gynimas III semestras, iki gruodžio 23 d.

8. Magistro darbo rengimas IV semestras, vasaris–gegužė

9. Išankstinis magistro darbo teorinės ir tiriamosios

dalies rezultatų ir išvadų pristatymas ir gynimas

IV semestras, balandis

10. Magistro darbo koregavimas pagal išankstinio

gynimo komisijos pasiūlymus ir galutinio darbo

varianto pateikimas vadovui

IV semestras, iki gegužės 10 d.

11. Magistro darbo pateikimas (suderinus su darbo

vadovu) užregistruoti katedroje ir recenzuoti IV semestras, 10 d. iki paskelbtos gynimo datos

12. Magistro darbo gynimas IV semestras, gegužės pabaiga–birželio pradžia

1.1.2. TP I, TP II ir magistro baigiamojo darbo temos pasirinkimas Magistrantai savarankiškai pasirenka būsimo magistro baigiamojo darbo (ir atitinkamai TP I bei

TP II) temą. Tema turi atitikti pasirinktos studijų programos profilį. Rinkdamasis būsimų mokslinių tiriamųjų

darbų temą, studentas gali konsultuotis su katedros dėstytojais. Rekomenduojama peržvelgti katedroje

anksčiau gintus magistro baigiamuosius darbus, mokslinius straipsnius ir kitą mokslinę literatūrą. Idėjų

būsimų mokslo tiriamojo darbo temai gali kilti peržvelgus studijų programos dalykų aprašus internete,

įvairių dalykų studijų metu. Renkantis temą siūloma atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Temos aktualumas ir naujumas: ar pasirinktas socialinis reiškinys yra ganėtinai aktualus? Ar

ši sritis nagrinėta Lietuvos ir užsienio mokslininkų? Kuo pasirinkto socialinio reiškinio tyrimas būtų

moksliškai reikšmingas ir naujas?

• Galimybė gilintis į pasirinktą temą ir ją ištirti: ar pakanka literatūros šia tema ir ar ji

prieinama? Ar pakaks laiko įgyvendinti užsibrėžtą tikslą ir uždavinius? Ar bus galimybė surinkti empirinių

duomenų (pvz., pasiekti informantus, atlikti apklausą ir pan.)?

6

TP I ir TP II turi būti tęstiniai ir nuosekliai vesti prie magistro baigiamojo darbo, t. y.

analizuojamas objektas turėtų nesikeisti, o kistų tik nagrinėjami klausimai, jų platumas, gylis, būtų keliamas

jų mokslinis lygis ir didinamas brandumas.

Magistro darbų temos ir vadovai registruojami katedroje antrojo semestro vasario mėnesį.

1.1.3. Vadovo pasirinkimas Prieš pradėdami rengti TP, studentai pasirenka tiriamųjų projektų, drauge ir ir magistro darbo

vadovą. VDU Taikomosios sociologijos magistro programos studentai turi galimybę patys apsispręsti dėl

būsimo savo tiriamųjų projektų ir magistro darbo vadovo (t. y. Sociologijos katedros administracija neskirsto

studentų baigiamųjų darbų vadovų). TP ir magistro darbo vadovas gali būti VDU Sociologijos katedros

dėstytojas, kitos VDU katedros dėstytojas ar kitos aukštojo mokslo institucijos dėstytojas, atitinkantis

magistro mokslo tiriamųjų darbų vadovui keliamus reikalavimus (turintis ne žemesnį nei socialinių mokslų

daktaro laipsnį ir dirbantis pedagoginį darbą).

Studento TP ir magistro darbui gali vadovauti ir užsienio dėstytojai, dirbantys VDU Sociologijos

katedroje.

Pirmojo magistro studijų semestro metu studentas apsisprendžia dėl būsimo magistro darbo

tematikos, susipažįsta su katedros dėstytojų moksliniais interesais ir atitinkamai renkasi būsimo magistro

darbo ir mokslo tiriamųjų darbų vadovą. Studentas susisiekia su pasirinktu katedros dėstytoju, pristato jį

dominančią būsimo magistro darbo tematiką – preliminarų pavadinimą, objektą, preliminariai suformuluotą

problemą, temos aktualumą bei naujumą, galimo empirinio tyrimo apmatus (rekomenduojama peržvelgti

katedroje gintus ankstesnius panašios tematikos magistro darbus – studento pasirinkta darbo tema, objektas,

problema, metodologija neturėtų kartotis). Dėstytojui sutikus vadovauti, studentas registruoja preliminarią

būsimo magistro darbo temą ir vadovą katedroje (II semestras, vasaris).

Vadovo ir studento bendradarbiavimas bei atsakomybės. Taikomosios sociologijos magistro

kvalifikacinio laipsnio siekiantys studentai turi atitikti magistrui keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir

parodyti atitinkamus gebėjimus (žr. 1 priedas). Iš studento tikimasi, kad jis gebės savarankiškai apibrėžti

preliminarią būsimo magistro darbo temą, suformuluoti mokslinio tyrimo problemą, tikslą ir uždavinius,

gebės savarankiškai sukonstruoti būsimo tyrimo metodologiją, savarankiškai suplanuoti ir įgyvendinti

empirinį tyrimą, išanalizuoti ir interpretuoti tyrimo duomenis bei pateikti mokslinio darbo išvadas. Vadovo

vaidmuo šiame procese yra konsultacinis ir vertinamasis.

Vadovas konsultuoja studentą darbo problemos formulavimo, darbo metodologijos ir empirinio

tyrimo, darbo struktūros klausimais, tačiau studentas savarankiškai sprendžia problemas, iškylančias rengiant

darbą ir įgyvendinant tyrimą, pats siūlo šių problemų sprendimo būdus. Vadovas yra atsakingas už TP I ir II

vertinimą pažymiu bei magistro baigiamojo darbo tinkamumo ginti dalyvaujant magistro baigiamųjų darbų

komisijai įvertinimą (prieš pateikdamas magistro baigiamąjį darbą registruoti katedroje, studentas privalo

gauti vadovo žodinį atsiliepimą apie darbo atitiktį reikalavimams, keliamiems magistro darbams).

Studentas iš anksto suderina su vadovu būsimus darbus, jų atlikimo ir pateikimo vadovui terminus

bei būdus.

7

1.2. TP I, TP II IR MAGISTRO DARBO TIKSLAI BEI STRUKTŪRA Pagrindinis abiejų tiriamųjų projektų tikslas – parengti reikiamą metodologinę būsimo magistro

baigiamojo darbo tyrimo bazę.

Pirmojo tiriamojo projekto (TP I) tikslas – padėti studentui konkretizuoti būsimo magistro darbo

temą. Studentas turi pasirinkti socialinį reiškinį ar problemą ir ją apibūdinti iš vietinių ir (ar) globalinių

procesų perspektyvos, apžvelgdamas ir analizuodamas atitinkamą mokslinę literatūrą, dokumentus, antrinius

duomenis ir pan.

Rengiant šį darbą reikia ypač gilintis į naujausias užsienio ir Lietuvos mokslinės periodinės

literatūros, tarptautinių mokslinių konferencijų medžiagos, monografijų studijas (išanalizuojama ir

apibendrinama ne mažiau kaip 15-kos naujausių šaltinių medžiaga).

Būtina atskleisti, kas pasirinktoje tyrimų kryptyje jau ištirta, kokių tyrimų stokojama, kokių yra

prieštaravimų ir netikslumų, būtina apibendrinti nagrinėjamos temos tyrimo metodus, apibrėžti, kuo

pasirinkta tema reikšminga moksliniu ir praktiniu aspektais, kodėl būtina toliau gilintis į šią temą.

TP I turėtų sudaryti šios dalys: titulinis lapas, turinys, įvadas, pagrindinė dėstomoji dalis, išvados,

naudota literatūra, priedai (jei tokių yra). Įvade turi būti išsamiai pagrindžiamas darbo naujumas ir

aktualumas, apibrėžiama tiriamojo darbo problema, objektas, tikslas ir uždaviniai, darbe vartojamos sąvokos.

Pagrindinėje turinio dalyje apžvelgiami Lietuvoje ir užsienyje atlikti pasirinktos tematikos teoriniai ir

empiriniai tyrimai, nagrinėjami antriniai duomenys ar dokumentai. Šios dalies pabaigoje turi būti

suformuluoti klausimai tolesniam problemos tyrimui, kuris bus atliekamas įgyvendinant antrąjį tiriamąjį

projektą ir rašant magistro darbą.

TP II turiniu yra susijęs su TP I. TP II tikslas – atlikti teorinę pirmajame tiriamajame projekte

apibrėžtos problemos ir tyrimo objekto analizę. Rengdami antrąjį tiriamąjį projektą, studentai turi rinkti ir

sisteminti su tyrimo tema susijusią teorinę literatūrą. Projektą turėtų sudaryti šios dalys: titulinis lapas,

turinys, įvadas, teorijų pristatymo ir analizės dalis, išvados ir naudota literatūra. Įvadinėje dalyje

pagrindžiamas darbo naujumas ir aktualumas, apibrėžiama tiriamojo darbo problema, objektas, tikslas ir

uždaviniai, darbe vartojamos sąvokos. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjamos, kritiškai vertinamos ir taikomos

(apsibrėžtam objektui interpretuoti) sociologinės teorinės prieigos. Baigiamojoje darbo dalyje formuluojami

teoriniai apibendrinimai ir išvados. Darbo pabaigoje turi būti pasiūlyti tolesnio empirinio tyrimo, kuris bus

atliekamas rašant magistro darbą, apmatai. Darbe išanalizuojama ir apibendrinama ne mažiau kaip 15-kos

mokslinių šaltinių medžiaga.

Rengiant magistro darbą abiejų TP medžiaga sujungiama į bendrą visumą.

Magistro darbas turi parodyti magistranto intelektualinę brandą ir gebėjimą savarankiškai spręsti

sociologijos teorines, metodologines ir praktines problemas. Magistro baigiamuoju darbu magistrantas turi

parodyti gebantis savarankiškai rinkti, sisteminti mokslinę teorinę literatūrą, konstruoti ir taikyti tinkamus

sociologinius teorinius modelius analizuojant ir atskleidžiant pasirinktos mokslinės problemos ypatumus;

parengti ir įgyvendinti originalų socialinių problemų ar reiškinių tyrimo projektą, pasirenkant tinkamiausią

8

tyrimo metodą ar metodus bei laikantis mokslinių tyrimų etikos reikalavimų1; originaliai ir argumentuotai

apibendrinti, analizuoti ir interpretuoti empirinio tyrimo duomenis, adekvačiai formuluoti darbo išvadas,

rekomendacijas. Magistro darbe teoriniai teiginiai turi būti grindžiami empiriniais duomenimis, o tyrimų

duomenys, faktai – lyginami su teoriniais.

Darbas turi būti nuoseklus, vientisas, tinkamai įformintas, tvarkingas, kalba taisyklinga.

Magistro baigiamąjį darbą privalo sudaryti šios struktūrinės dalys: titulinis lapas, santrauka viena iš

pagrindinių Europos Sąjungos kalbų (1 psl.), įvadas, kuriame pristatomas tyrimo naujumas ir aktualumas bei

problema ir aprašomi visi pagrindiniai tyrimo parametrai: objektas, tikslas, uždaviniai, hipotezės (jei

atliekamas kiekybinis tyrimas) arba tiriamieji klausimai (jei atliekamas kokybinis tyrimas) (2–3 psl.). Įvade

taip pat nurodomi darbe taikyti metodai, darbo struktūra ir darbe vartotos sąvokos. Po įvado eina pagrindinė

darbo dalis, kuri paprastai susideda iš dviejų struktūrinių dalių – teorinės (15–20 psl.) ir empirinės (20–30

psl.), darbo apibendrinimas, išvados (1–2 psl.) ir rekomendacijos, naudotos literatūros ir kitų informacijos

šaltinių sąrašas, priedai. 3-iajame darbo viršelio puslapyje turi būti įklijuotas vokas, į kurį būna įdėta

skaitmeninė laikmena su visu baigiamojo darbo tekstu, duomenų matrica (jei tyrimas kiekybinis), interviu

išrašais (jei tyrimas kokybinis), nuotraukomis ir kitais dokumentais, kuriais buvo remiamasi magistro darbe.

TP I, TP II ir magistro baigiamasis darbas rengiami laikantis akademinio sąžiningumo principų.2

Nuobaudos už šių principų pažeidimus skiriamos Universiteto nustatyta tvarka.3

1.3. TP IR MAGISTRO DARBO DALIŲ RAŠYMO REIKALAVIMAI Mokslo tiriamasis darbas paprastai pradedamas nagrinėjamos problemos esamos padėties analize.

Ją atliekant siekiama išsiaiškinti, kas jau ištirta ir žinoma apie nagrinėjamą objektą, kad nebūtų gaištama

tiriant jau žinomus dalykus. Ieškant medžiagos apie dominantį objektą patartina peržvelgti naujausius

mokslinius žurnalus, naudotis sisteminiais elektroniniais ir kitais katalogais, bibliotekų naujausios literatūros

skyriais, internetu. Renkant ir sisteminant literatūrą, tikslinga pasižymėti statistinę ir faktinę medžiagą,

pasidaryti įdomiausių ir svarbiausių vietų kopijas, trumpus konspektus.

1.3.1. Įvadas Įvade turi būti atskleista viso darbo esmė. Jame turi būti pagrįstas pasirinktos temos aktualumas ir

naujumas, atskleistos galimybės atlikti tyrimą, aiškiai išskirta ir įvardyta darbo problema, suformuluotas

darbo objektas, tikslas ir uždaviniai, darbo hipotezės (jei taikomi kiekybiniai tyrimo metodai) ir tiriamieji

klausimai (jei taikomi kokybiniai tyrimo metodai), pristatyti darbe taikomi metodai, darbo struktūra. Įvado

1 Rekomenduojama literatūra apie socialinių tyrimų etiką: Israel, Mark, and Hay, Iain. 2008. Research Ethics for Social Scientists: Between Ethical Conduct and Regulatory Compliance. Los Angeles (Calif.) [etc.]: Sage. 2 Žr. Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7). 3 Žr. Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7); Studijų reguliaminas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. birželio 27 d. posėdyje).

9

pabaigoje, atskirame puslapyje, apibrėžiamos pagrindinės darbe vartojamos sąvokos. Taigi, įvadas

struktūruojamas tekste išskiriant toliau aptariamus aspektus.

Temos aktualumas ir naujumas

Siekiant pagrįsti temos aktualumą ir būsimo tyrimo naujumą, studijuojama mokslinė literatūra.

Studijuojant mokslinę literatūrą aiškinamasi:

kada atsirado tirti pasirinktas objektas;

kas jau atlikta tiriama tema, kas tai atliko;

kaip parengė ir atliko tyrimą;

kokius tyrimo rezultatus gavo;

kaip analizavo tyrimo rezultatus;

kokias parengė išvadas, rekomendacijas ar siūlymus, kaip tuos siūlymus pavyko įgyvendinti

praktiškai;

kokios problemos tyrimo metu liko neišspręstos (kaip nurodė buvę tyrėjai ar kaip matyti iš

paties tyrimo apžvalgos).

Studijuodami naujausią mokslinę literatūrą, studentai sužino apie kitų tyrėjų darbus, prireikus

koreguoja tyrimo eigą, randa jų tyrimo duomenis patvirtinančios arba jiems prieštaraujančios medžiagos ir

t. t.

Darbe apibrėžiant temos aktualumą ir naujumą apžvelgiami šie aspektai:

• Pasirinkto socialinio reiškinio ar problemos raiška globaliame ir lokaliame kontekste, glaustai

iliustruojant šią raišką antriniais duomenimis, atitinkamais dokumentais (pvz., įstatymais, teisės

aktais ir pan.), žiniasklaidos ar kitais diskursais.

• Mokslinis temos ištirtumas: kokie mokslininkai (ar kokiuose mokslo darbuose) nagrinėjo

panašias sritis Lietuvoje ir užsienyje? Kokie yra pagrindiniai šių tyrimų rezultatai / išvados? Kas

liko neatskleista ir reikalauja mokslinio tyrimo?

Remiantis literatūros apžvalga yra konkretizuojamos tyrimo hipotezės ar tiriamieji klausimai,

formuluojamas darbo tikslas, uždaviniai, rengiamas tyrimų planas. Literatūros apžvalga padeda

suformuluoti darbo problemą.

Darbo problema

Darbo problemos formuluotė išplaukia iš temos aktualumo ir naujumo apibrėžimo.

Problema – tai uždavinys, iškylantis tikslingoje žmonių veikloje ir reikalaujantis teorinio ir (arba)

praktinio sprendimo. Taigi, darbo problema gali būti mokslinė ir praktinė. Mokslinė problema yra susijusi su

poreikiu sociologiškai apibūdinti, interpretuoti socialinį reiškinį ir jo raišką. Praktinė problema nurodo

būtinybę pažinti probleminius reiškinio aspektus (t. y. kokia yra praktinė būsimo tyrimo nauda). Neretai

mokslinių straipsnių pabaigoje autoriai išskiria mokslines ar praktines problemas, kurioms nagrinėti reikia

naujų tyrimų.

10

Probleminę situaciją žymi prieštaravimas tarp to, kas jau pasiekta, ir to, kas dar nežinoma. Tokia

situacija dažnai kyla atsiradus naujam faktui, kurio negali paaiškinti turimos teorinės žinios. Taigi,

formuluojant darbo problemą susiduriama su:

• informacijos tiriamu klausimu stoka;

• būtinybe tirti žmonių nuomonę;

• būtinybe analizuoti socialinius reiškinius ar procesus;

• būtinybe aiškintis tendencijas, dėsningumus.

Darbo objektas

Kai nustatoma nagrinėtino reiškinio problema, apibrėžiamas darbo objektas. Tai gali būti socialinis

procesas, socialinės tikrovės sritis arba kokie nors visuomeniniai santykiai, kuriuose glūdi socialinė prieštara.

Pvz.:

Darbo objektas – mokslininkų darbo sąlygų ir subjektyvios sveikatos santykis.

Darbo objektas nėra tapatus tiriamųjų grupei!

Darbo tikslas

Darbo tikslas – tai norimas pasiekti rezultatas. Tikslas nukreipia darbą reikiama linkme. Pvz.:

Darbo tikslas – nustatyti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas ir atskleisti

jų sąsajas su subjektyvia mokslininkų sveikata.

Darbo uždaviniai

Darbo uždaviniuose numatomi konkretūs žingsniai, kuriais bus įgyvendintas užsibrėžtas tikslas.

Darbo uždaviniai paprastai atspindi teorinę (pvz.: įvardyti esminius biomedicinos modelio aspektus;

išsiaiškinti neprofesionalaus žinojimo vaidmenį sveikatos priežiūros procese) ir empirinę (pvz.: taikant

trianguliacijos metodą, atskleisti mokslininkų bendruomenei būdingas kūrybinio darbo sąlygas ir jų sąsajas

su subjektyvia mokslininkų sveikata) darbo struktūrą. Darbo uždavinių formuluotėse vartojami tokie

veiksmažodžiai: atskleisti, apibūdinti, nustatyti, nagrinėti, analizuoti ir pan.

Pagal iškeltus uždavinius vėliau formuluojamos darbo išvados.

Hipotezės ir tiriamieji klausimai4

Hipotezės yra keliamos tada, kai darbe probleminiam klausimui tirti yra pasirenkami kiekybiniai

tyrimo metodai. Hipotezė – tai tarsi galimas atsakymas į tyrimo klausimą, išreikštas nepriklausomo ir

priklausomo kintamųjų santykiu. Tai – kol kas tyrimu nepatvirtintos prielaidos apie kintamųjų sąsajas.

Sociologiniame tyrime hipotezės kildinamos iš tyrimo konceptualiojo (teorinio) modelio. Jos formuluojamos

susipažinus su pasirinktais kultūros ir visuomenės reiškiniais, išanalizavus kitų tyrinėjų darbus, mokslinę

teorinę literatūrą.

4 Hipotezės ir (ar) tiriamieji klausimai formuluojami tada, kai darbe atliekamas empirinis tyrimas. Atliekant TP I ar TP II, šis reikalavimas galioja, jei studentas, pasitaręs su darbo vadovu, nusprendžia atlikti empirinį tyrimą.

11

Reikalavimai, keliami hipotezių formuluotėms:

1. Hipotezėje turi būti nurodyta sąsaja tarp kelių kintamųjų. Galima patikslinti, kaip kintamieji

yra susiję (pvz., tiesiogiai / netiesiogiai), kokiomis sąlygomis šis ryšys gali būti stebimas.

2. Mokslinės hipotezės formuluotėje būtina vengti moralinių, emocinio, vertybinio pobūdžio

nuostatų.

Hipotezės gali būti pagrindinės ir šalutinės. Pagrindinių hipotezių turi būti ne daugiau nei trys.

Darbe gali būti keliama keletas tematiškai susijusių hipotezių, kurių kiekviena paaiškina svarbią darbo

objekto elementų sąsajų dalį.

Tiriamieji klausimai keliami tuo atveju, kai darbe pasirenkami kokybiniai tyrimo metodai.

Tiriamieji klausimai, kaip ir hipotezės, kreipia tyrimą tam tikra linkme, tačiau, priešingai nei jos, tiriamieji

klausimai yra atviri, t. y. juose nekonstatuojamas santykis tarp kelių kintamųjų. Pvz.:

• Kokiomis savybėmis pasižymi gydytojo ir paciento santykis pirminėje psichikos sveikatos

priežiūroje?

• Kaip psichikos liga paveikia sergančio asmens tapatumą?

Darbe taikomi metodai

Šioje įvado dalyje nurodomi darbe taikomi metodai (pvz., mokslinės literatūros analizė, antrinių

duomenų analizė ir pan.).

Darbo struktūra

Šioje įvado dalyje studentas glaustai pristato pagrindines struktūrines darbo dalis, nurodo darbo

apimtį puslapiais.

Sąvokų apibrėžimas

Tyrimo procesas prasideda nuo sąvokų, aprašančių empirinį pasaulį, apibrėžimo. Sociologijoje

sąvokos apibrėžia tam tikrus visuomenės ar socialinio gyvenimo elementus, reiškinius. Sąvoka – tai

abstraktus teorinis konceptas, reprezentuojantis tam tikrą socialinio gyvenimo aspektą, tačiau idealiai ir

supaprastintai. Pagrindinės darbe vartojamos sąvokos atspindi svarbiausius tyrimo problemos aspektus.

Sąvokos moksliniame darbe atlieka keletą funkcijų:

• Komunikacinę: jei nebūtų konkrečioje disciplinoje apibrėžtų sąvokų, mokslininkai ir tyrėjai

negalėtų susikalbėti, nes nebūtų aišku, apie ką konkrečiai kalbama.

• Sąvokos nusako tam tikrą perspektyvą – būdą stebėti empirinius reiškinius. Socialinių

reiškinių patirtys paprastai būna chaotiškos ir nenuoseklios. Todėl sąvokos nusako, kokiomis

akimis tyrėjas turi stebėti socialinį pasaulį, kokie socialinio reiškinio aspektai jį turėtų dominti. Jei

sąvoka neaiškiai apibrėžta, sunku nustatyti, ką tirti. Gali būti klaidingai suformuotas tyrimo

instrumentas.

• Sąvokos leidžia klasifikuoti ir apibendrinti, išskirti esmines objekto ar reiškinio savybes.

Socialiniai reiškiniai paprastai empiriškai neatskleidžia stebėtojui visų savo aspektų. Tarkime,

12

susidūrę su biurokratija vienu metu galima patirti tik tam tikras šio reiškinio empirines apraiškas

(pvz., hierarchinę valdžios struktūrą), bet jų yra daugiau (pvz., beasmeniškumas ir t. t.). Todėl

siekiant geriau suvokti šį reiškinį, reikia sujungti ir teoriškai apibendrinti įvairias jo empirines

apraiškas.

• Sąvokos yra teorijų komponentai, taigi jos nulemia galimas empirinių tyrimo duomenų

interpretacijas. Pvz., „dominavimas“ ar „subordinacija“ yra konflikto teorijos sąvokos. Todėl,

ištyrę dominavimo ar subordinacijos apraiškas visuomenėje, tyrėjai jas interpretuos siedami su šia

teorija.

Literatūroje kartais randama įvairių tos pačios sąvokos apibrėžimų. Jeigu jie skiriasi vienas nuo

kito, galima pasirinkti tą, kuris tinkamiausias pasirinkto objekto tyrimui. Tačiau apibrėžiant darbe vartojamas

sąvokas būtina prisiminti, kad:

• Sociologiniuose darbuose sąvokų apibrėžimai turi būti sociologiniai, t. y. remtis sociologijos

mokslo teorija.

• Sąvokų apibrėžimai nėra įvairių darbe vartojamų terminų žodynėlis. Apibrėžti reikia teorines

darbo sąvokas. Naudojamų trumpinių sąrašas (pvz., ŠMM, SADM ir pan.) gali būti pateiktas po

darbo turinio (retesnės ar autoriaus sukurtos santrumpos paaiškinamos pirmą kartą jas pavartojus

tekste).

Tipiškos klaidos apibrėžiant sąvokas:

• Fundamentalus – tvirtas, solidus, patvarus, svarbus, esminis. Šiuo atveju aiškinamas terminas

nėra teorinė sąvoka.

• Socialinis konfliktas – tai universalus ir būtinas visuomenės gyvenimo reiškinys. Šiuo atveju

lieka nepaaiškinta, kas yra socialinis konfliktas.

• Apibrėžiant sąvokas būtina remtis sociologijos mokslo šaltiniais. Vikipedija ar panašaus

pobūdžio šaltiniai (pvz., www.zodynas.lt) netinka apibrėžiant sociologijos mokslo darbe

vartojamas sąvokas.

1.3.2. Teorinė dalis Pirmasis tiriamasis projektas

Kadangi atlikdamas TP I studentas turi apibūdinti pasirinktą socialinį reiškinį ar problemą iš

vietinių ir (ar) globalinių procesų perspektyvos, makro- ir (ar) mikrolygmenyje, apžvelgdamas ir

analizuodamas atitinkamą mokslinių tyrimų literatūrą, dokumentus, antrinius duomenis ir pan., ši apžvalga

bei analizė ir sudaro pirmojo tiriamojo projekto teorinės dalies turinį. Ši analizė ir apžvalga atliekama

vadovaujantis suformuluota darbo problema, objektu, tikslu ir uždaviniais. Studentas privalo įvertinti

nagrinėjamo objekto ištyrimo lygį, išanalizuoti esamą reiškinio padėtį Lietuvoje, Europoje, pasaulyje. Tam

tikslui apibendrinami įvairių tyrėjų darbai ir atskleidžiamos jų nuostatos nagrinėjamos problemos atžvilgiu.

13

Antrasis tiriamasis projektas

TP II tikslas – atlikti pirmajame tiriamajame projekte apibrėžtos problemos ir objekto teorinę

analizę. Rengdami antrąjį tiriamąjį projektą, studentai turi rinkti ir sisteminti su tyrimo tema susijusią teorinę

sociologijos mokslo literatūrą. Teorinėje šio darbo dalyje taip yra nagrinėjamos, kritiškai vertinamos ir

taikomos (apsibrėžtam objektui interpretuoti) sociologijos teorinės perspektyvos. Studentas privalo parodyti

gebantis diskutuoti su pasirinktais autoriais, savarankiškai vertinti teorijos tinkamumą nagrinėjamo reiškinio

analizei.

Magistro darbas

Magistro darbe susiejama atliekant TP I ir TP II surinkta situacijos ir teorijų analizės medžiaga.

Studentas turi parodyti gebantis atrinkti magistro darbui tinkamiausią atliekant TP surinktą medžiagą, susieti

ją ir atlikti nuoseklią, pagrįstą nagrinėjamo socialinio reiškinio teorinę analizę. Konstruodamas konceptualųjį

nagrinėjamo reiškinio modelį, studentas privalo parodyti gebantis ne tik atrinkti tinkamiausias teorines

prieigas, bet ir išskirti tuos jų elementus, kurie yra tiesiogiai susiję su analizuojamu reiškiniu.

1.3.3. Metodologinė dalis5 Metodo pristatymas

Šiame darbo skyriuje yra pristatomi ir nagrinėjami pasirinktai temai analizuoti taikyti tyrimo

metodai ir priemonės, jų veiksmingumas, argumentuojama, kodėl darbo autorius vienus metodus atmeta, o

kitus laiko priimtinais savo tyrimui. Skyrių galima struktūruoti, tekste išskiriant šiuos aspektus:

• Tyrimo metodo pasirinkimo pagrindimas.

• Tyrimo lauko aprašymas (kada, kur vyko tyrimas).

• Tiriamųjų atrankos metodas (nurodomi ir pagrindžiami imties dydis, jos sudarymo principai ir

tiriamųjų atrankos eiga).

• Tiriamosios grupės apibūdinimas (pagal lyties, amžiaus, išsilavinimo, profesijos, pajamų ar

kitus imties parametrus). Jei buvo atliktas kokybinis tyrimas, šioje dalyje gali būti sudaryta

informantų lentelė, kurioje nurodomos tyrimui reikšmingos informantų charakteristikos (žr., pvz., 2

lentelę) arba pateikiamos respondentų grupės sociodemografinių charakteristikų diagramos.

• Duomenų rinkimo etapų / aplinkybių pristatymas (pvz., kiek laiko truko interviu; kiek anketų

išsiųsta, o kiek užpildyta; kokių tyrimo eigos, tyrimo etikos problemų kilo).

• Tyrimo instrumento pristatymas (jei tai – anketa ar interviu gairės, tuomet kiek instrumente

yra klausimų, kokio jie pobūdžio ir pan.). Pats tyrimo instrumentas pateikiamas darbo prieduose ir

pateikiama į juos nuoroda.

5 Atliekant TP I ir TP II nereikia parengti metodologinės dalies (pristatyti tyrimo metodo). Vis dėlto jei studentas, pasitaręs su darbo vadovu, atlieka bandomąjį empirinį tyrimą TP metu, metodologinei darbo daliai galioja šioje metodinėje priemonėje apibrėžti mokslo tiriamojo darbo metodologinės dalies reikalavimai. Šiais reikalavimais galima vadovautis ir tada, kai baigiant TP II nubrėžiami tolesnio empirinio tyrimo, kuris bus atliekamas rašant magistro darbą, apmatai.

14

• Sąvokų operacionalizavimas (t. y. kokiais klausimais bandoma empiriškai apčiuopti tiriamą

reiškinį).

• Empirinių duomenų analizės metodai (nurodoma, kaip buvo analizuojami empiriniai

duomenys, kokios naudotos duomenų analizės programos).

2 lentelė. Informantų charakteristikos (pavyzdys)

Nr. Vardas* Amžius Išsilavinimas Šeimyninė padėtis Profesija

1. Agnė 34 Aukštasis Netekėjusi Kirpėja 2. Jonas 50 Aukštesnysis Vedęs Vairuotojas 3. Paulius 28 Aukštasis Nevedęs Teisininkas

4. Mantė 30 Aukštesnysis Gyvena su partneriu nesusituokę Mokytoja

5. Raminta 40 Vidurinis Ištekėjusi Gydytoja 6. Mindaugas 35 Vidurinis Nevedęs Architektas ... ... ... ... ... ...

*Informantų vardai turi būti pakeisti siekiant išsaugoti jų anonimiškumą.

1.3.4. Empirinė dalis6 Empirinių duomenų pristatymas ir analizė

Šiame darbo skyriuje aprašomi magistranto atlikto tyrimo rezultatai, atliekama tyrimo rezultatų ir

teorinių prielaidų apibendrinamoji analizė, gautų rezultatų statistinis matematinis apdorojimas, jie įvertinami,

iškeltos hipotezės patvirtinamos arba paneigiamos (jei tyrimas kiekybinis), pagrindžiami rezultatai.

Atliekant analizę reikia gebėti išskirti, nustatyti elementus, kategorijas, ryšius; identifikuoti

objektus ar reiškinius, tuos reiškinius apibūdinančius ar lemiančius požymius, veiksnius; grupuoti,

klasifikuoti duomenis ir priskirti juos tam tikrai kategorijai; palyginti duomenis, ryšius, priklausomybes;

sukonkretinti, detalizuoti.

Priklausomai nuo tyrimo metodologijos, duomenų analizė būna kokybinė ir kiekybinė. Prieš

pradedant analizuoti kokybinius duomenis, informantų interviu visiškai transkribuojami (perrašomi).7

Skaitant tekstą duomenys sisteminami, grupuojami, lyginami, klasifikuojami, koduojamos ir išskiriamos

pagrindinės temos, ieškoma tinkamiausių interviu frazių, iliustruojančių apibendrinamąją darbo autoriaus

mintį.

Cituojant informantų pasisakymus, intervių citatos pateikiamos iš naujos eilutės kursyvu. Citatos

pabaigoje skliausteliuose nurodomi informanto vardas8, amžius ar kita jį apibūdinanti informacija. Pvz.:

Nu, kaip jie (bendradarbiai9), žinojo, žinojo. Direktorius sudarė visokias man sąlygas,

tiktai kad grįžčiau. Toliau man sudarė sąlygas, kad aš dirbčiau laborantu kažkurį laiko

6 Atliekant TP I ir TP II nereikia parengti empirinės dalies. Vis dėlto jei studentas, pasitaręs su darbo vadovu, atlieka bandomąjį empirinį tyrimą TP metu, empirinei darbo daliai galioja šioje metodinėje priemonėje apibrėžti mokslo tiriamojo darbo empirinės dalies reikalavimai. 7 Transkribuota interviu medžiaga pridedama prie darbo skaitmeninėje laikmenoje. 8 Informantų vardai turi būti pakeisti. Jei tyrimo dalyviai buvo, pvz., įvairių sričių profesionalai, galima nurodyti ne jų vardus, o profesiją ir kitą aktualią informaciją, leidžiančią geriau suprasti jų pasisakymus (pvz., darbo stažą). Studentas pats nusprendžia, kaip koduoti informantus.

15

tarpą. [...]10 Tai aš metus laiko ten stengdavausi iš visų jėgų ateit, kad tiesiog

stengdavaus ateiti tada, kada nemato mokiniai; atlikti tai, kada jų nėra, kad išvengčiau

susitikimo. (Rasa, 72).

Interviu ištraukose informantų kalba netaisoma, tačiau būtina laikytis gramatikos ir skyrybos

taisyklių.

Kiekybinės analizės pagrindas yra dažnių, procentų, paklaidų ir kitų statistinių rodiklių

skaičiavimai, koreliacijos skaičiavimai bei įvertinimai ir kt. Duomenims statistiškai apdoroti naudojami

SPSS (Statistical Package for the Social Sciences) ar kiti programiniai paketai.

Kiekybinio tyrimo rezultatai apibendrinami dažnių lentelėse, pasitelkiant aprašomąją, inferentinę

statistiką. Ieškoma ryšių ir sąsajų, tikrinamos iškeltos hipotezės. Duomenys pateikiami paveiksluose,

lentelėse, procentų ar skaičių sveikosiomis dalimis.

1.3.5. Darbo apibendrinimas TP I gali ir nebūti atskiros darbo apibendrinimo dalies, jei tokie apibendrinimai pateikiami po

kiekvieno darbo skyriaus ar poskyrių. TP II darbo apibendrinime suformuluojamos metodologinės gairės

tolesniam pasirinkto reiškinio tyrimui, kuris bus atliekamas rengiant magistro darbą.

Magistro darbe darbo apibendrinimas yra skirtas teorinės ir empirinės darbo dalių sąsajai atskleisti.

Kokybiniame tyrime darbo apibendrinimo dalies gali ir nebūti, jei studentas apibendrinimą ir duomenų

interpretaciją pateikia empirinių duomenų pristatymo ir analizės dalyje. Jei tyrimas kiekybinis, šioje darbo

dalyje empiriniai tyrimo rezultatai yra susiejami su tyrimo konceptualiuoju modeliu ir interpretuojami. Šioje

dalyje gali būti pažymima, ko nepavyko pasiekti darbe, ir argumentuojama kodėl. Rekomenduojama

nurodyti tolesnes šios temos nagrinėjimo kryptis ir perspektyvas.

1.3.6. Išvados Darbo išvadose pateikiami svarbiausi atlikto tyrimo rezultatai, pabrėžiamas jų originalumas,

mokslinė ir (ar) praktinė nauda. Išvados turi būti grindžiamos atlikta analize ir tyrimais, jose neleistina rašyti

to, kas nebuvo nagrinėta ir pagrįsta darbe. Išvados turi būti lakoniškos, pagrįstos, įtikinamos, logiškos. Jose

nevardijami tyrimo objektas, tikslas ar taikyti metodai. Pastarieji gali būti pažymėti prie rezultatų, pvz.:

„Atlikus gyventojų apklausą buvo nustatyta, kad...“.

Kiekviena darbo išvada yra išskiriama atskira pastraipa, kuri numeruojama.

Darbo išvados yra struktūruojamos pagal darbe išsikeltus uždavinius, tačiau jose daugiau dėmesio

skiriama empirinio tyrimo rezultatams. Remiantis tyrimo duomenimis formuluojamos išvados turi apimti ir

jų teorinę interpretaciją. Pvz.:

Šeimos santykiai ir sociokultūrinis kapitalas iš visų nagrinėtų veiksnių labiausiai nulemia

tirtų 14–16 m. moksleivių motyvaciją dalyvauti neformalaus ugdymo procese. Ekonominis

9 Pateikiant interviu ištraukas, skliausteliuose galima patikslinti informanto mintį, skaitytojui neaiškias interviu ištraukos vietas, nurodyti informanto emocijas (jei tai svarbu) ir pan. 10 Laužtiniai skliaustai su daugtaškiu žymi, kad dalis citatos teksto yra praleista.

16

kapitalas turi įtakos moksleivių pasirinkimams, tačiau neformalaus ugdymo priemonių

pasiūla šią kliūtį iš dalies pašalina. Remiantis tyrimu matyti, kad moksleivių motyvacijai

dalyvauti neformalaus ugdymo procese ypač svarbus yra informacijos perdavimas,

sudominimas.

Kiekybinio tyrimo išvadose konstatuojama, ar tyrimo hipotezės pasitvirtino, ar ne.

1.3.7. Literatūros nuorodos ir literatūra Darbe naudojant kitų autorių teiginius, duomenis, lenteles, paveikslus privalomos yra literatūros ir

duomenų šaltinių nuorodos. Pavyzdžiui, tekste paminėjus kitų autorių mintis ar duomenis, skliausteliuose

nurodoma autoriaus pavardė (arba publikacijos pavadinimo pirmasis žodis, kai autorius nenurodytas) ir

publikacijos paskelbimo metai. Kito autoriaus teiginių, duomenų ir t. t. pateikimas rašto darbe, nenurodant

šaltinio, laikomas plagijavimu.11 Už akademinio sąžiningumo principų pažeidimus Vytauto Didžiojo

universitete yra numatytos nuobaudos.12

Citavimo tekste tvarka:

1. Cituojant autoriaus teiginius pažodžiui, būtina išskirti juos kabutėmis ir po citatos įdėti

nuorodą į autorių, knygos išleidimo metus ir puslapį. Pvz.: „žmogaus kūnas pakliūva į valdžios

mašinerijos reples“ (Foucault 1998, 168).

2. Cituojant autoriaus teiginius nepažodžiui (perfrazuojant), po citatos būtina įdėti nuorodą į

autorių ir knygos išleidimo metus. Pvz.: Valdžia manipuliuoja žmogaus kūnu (Foucault 1998).

Arba: Pasak M. Foucault (1998), valdžia manipuliuoja žmogaus kūnu.

Kiti nuorodų tekste pavyzdžiai:

1. Kai yra du šaltinio autoriai (Adams ir Savran 2002).

2. Kai yra daugiau nei trys autoriai (Bourdieu ir kt. 1999).

3. Kai nurodoma į kelias tais pačiais metais to paties autoriaus išleistas publikacijas (Connell

1995a, 1995b).

4. Kai nurodoma į kelis skirtingus šaltinius (Bourdieu 1999; Brown 1995; Connell 1995).

Kaip šaltiniais galima naudotis ir jau apgintais magistro darbais, daktaro disertacijomis bei

mokslinių tyrimų paskelbtomis ataskaitomis.

11 Darbas yra laikomas plagiatu, jeigu jis ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant arba perfrazuojant kito autoriaus tekstą ir nenurodant šaltinio. Darbas bus laikomas plagiatu ir tuo atveju, jei studentas nurodė šaltinį, tačiau neišskyrė pažodžiui perrašyto teksto kabutėmis. Esminiu plagiato elementu yra laikoma daugiau nei pusė puslapio tokio pažodžiui perrašyto ir be atitinkamos nuorodos į šaltinį teksto. Plagijavimu laikomas ir toks atvejis, jei, darbe naudodamas kitų autorių sudarytas lenteles, paveikslus ar duomenis, studentas nenurodė šaltinio (ši plagiato samprata apibrėžta vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto pateiktu plagiato apibrėžimu. Internetinė prieiga: http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=186241 (žiūrėta 2013 m. gruodžio 1 d.)). 12 Žr. Vytauto Didžiojo universiteto akademinės etikos kodeksas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2011 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 3-7); Studijų reguliaminas (patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. birželio 27 d. posėdyje).

17

TP ir magistro darbo literatūroje surašoma visa cituota ir naudota literatūra bei šaltiniai. Literatūrą

ir šaltinius rekomenduojama išdėstyti pagal autorių pavardes (arba leidinių pavadinimą, jeigu nenurodytas

autorius) abėcėlės tvarka.

Naudota literatūra turi būti pakankamai plati ir atspindėti nagrinėjamą klausimą. Pirmenybę reikia

teikti pirminiams šaltiniams: mokslo žurnalų straipsniams, monografijoms, įstatymams ir t. t. Aprašant

literatūroje interneto šaltinį, reikia nurodyti publikacijos autorių, jos pavadinimą, tikslų interneto svetainės

adresą13 ir šaltinio peržiūros datą, pvz.: (žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.). Ši nuoroda būtina dėl to, kad dalis

interneto šaltinių skelbiami tinklalapiuose ribotą laiką ir kinta.

Populiarių ir nespecializuotų užsienio šalių ir Lietuvos laikraščių ir žurnalų straipsniai į magistro

darbo literatūrą neįtraukiami. Šie šaltiniai gali būti cituojami, jei iliustruoja nagrinėjamo socialinio reiškinio

diskursą žiniasklaidoje. Nuoroda į šiuos šaltinius gali būti pateikiama išnašose puslapio apačioje.

Literatūra aprašoma šaltinio originalo kalba. Jeigu rengiant magistro darbą tenka naudotis

literatūros šaltiniais ne lotyniškomis raidėmis, jie pateikiami literatūros lotyniškais rašmenimis pabaigoje.

Leidinio (knygos, žurnalo, dokumento) pavadinimas literatūroje spausdinamas kursyvu (italic).

Straipsnio pavadinimas rašomas kabutėse.

Toliau pateikiamas literatūros su šaltinių aprašais pavyzdys.

Literatūra

Kai nurodoma knyga:

Brown, W. 1995. States of Injury: Power and Freedom in Late Modernity. Princeton, N. J.:

Princeton University Press.

Adams, R.; Savran, D. (eds.). 2002. Masculinity Studies Reader. Oxford: Blackwell Publishers.

Kai nurodomas knygos skyrius:

Brod, H. 2002. “Studying Masculinities as Superordinate Studies.” In Masculinity Studies &

Feminist Theory: New Directions, ed. Judith Kegan Gardner, 161–175. New York: Columbia University

Press.

Kai nurodomas mokslinio žurnalo straipsnis:

Connell, R. 1993. “The Big Picture: Masculinities in Recent World History.” Theory and Society

22 (5): 597–623.

13 Neužtenka nurodyti bendrą tos interneto svetainės adresą, pvz.: http://www.stat.gov.lt. Būtina nurodyti tą interneto tinklalapį, iš kurio konkrečiai buvo paimti duomenys, pvz.: http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=3376c19d-658a-4b68-b0b9-1e24e07ce299 (žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.). Tuo atveju, jei nėra nurodytas šaltinio autorius, publikacijos pavadinimas, būtina nurodyti internetinės svetainės pavadinimą ir tikslų jos adresą.

18

Kai nurodomas leidinys internete:

Lietuvos sveikatos programa 1998. Internetinė prieiga: http://www.sam.lt/reform/demogra.htm

(žiūrėta 2013 m. liepos 10 d.).

1.3.8. Darbo priedai Darbo priedai pateikiami darbo pabaigoje, po literatūros. Prieduose įdedami anketų ar interviu

gairių pavyzdžiai, taip pat gali būti pateikiama antraeilė arba daug vietos užimanti faktinė medžiaga,

skaičiavimai, platesni paaiškinimai, įrodantys ir papildantys atliktus tyrimus, dokumentai, vizualinė

medžiaga. Kiekvienas priedas turi turėti pavadinimą ir numerį, būti bent trumpai aptartas ar paminėtas

atitinkamų darbo dalių tekste.

Interviu išrašai į priedus nededami. Jie pateikiami atskiroje skaitmeninėje laikmenoje kartu su

darbu. Šioje laikmenoje pateikiama ir kiekybinio tyrimo duomenų bazė.

1.4. KALBOS, DARBO STRUKTŪROS IR APIPAVIDALINIMO

REIKALAVIMAI TP ir baigiamasis magistro darbas turi būti parašyti taisyklinga lietuvių kalba (arba kita užsienio

kalba, jei katedroje priimamas sprendimas studentui leisti rašyti darbą užsienio kalba). Tekstas turi būti be

klaidų, mintys dėstomos aiškiai, nuosekliai, suprantamai, sistemingai. Darbai turi būti atspausdinti

kompiuteriu. Taisyti ir braukyti neleistina.

Kiekvieno tiriamojo projekto apimtis yra apie 20–25 puslapius, neįskaitant priedų.

Rekomenduojama magistro baigiamojo darbo apimtis – ne mažiau kaip 50 psl., neįskaitant priedų.

Teksto reikalavimai

Rašoma vienoje A4 formato popieriaus pusėje, paliekant tokias paraštes: viršutinė ir apatinė po

20 mm, kairioji – 30 mm, dešinioji – 10 mm. Darbai rašomi 12 šriftu, 1,5 intervalu ir pristatomi susegus į

segtuvą (TP atveju). Baigiamasis magistro darbas privalo būti įrištas laikantis bendrų VDU Rektorato

sprendimu nustatytų reikalavimų.

Puslapiai, išskyrus titulinį, numeruojami. Puslapio numeris rašomas lapo apatinės paraštės centre,

arabiškais skaitmenimis be taškų ir kablelių.

Kiekvienos pastraipos pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiosios paraštės 15 mm. Pastraipoms

nustatoma abipusė lygiuotė – tekstas sulygiuojamas ir pagal dešiniąją, ir pagal kairiąją paraštę.

Skyrių pavadinimai atitraukiami nuo teksto 2 eilučių intervalu, poskyrių – 1,5 eilutės intervalu.

Darbo ir skyrių pavadinimai rašomi paryškintomis didžiosiomis raidėmis, poskyrių – paryškintomis

mažosiomis raidėmis. Skyrių pavadinimų raidžių aukštis turi būti 16 pt., poskyrių – 14 pt., skirsnių – 12 pt.

19

Paveikslų ir lentelių apipavidalinimas

Diagramos, grafikai14, schemos, nuotraukos, brėžiniai ir kiti panašūs elementai vadinami

paveikslais (trumpinama pav.), turi savo numerį ir pavadinimą, kurie rašomi paveikslo apačioje per vidurį,

pavyzdžiui:

1 pav. 65 metų ir vyresnių amerikiečių, sergančių Alzheimerio liga, skaičius 2010–2050 m.

(Šaltinis: Changing the Trajectory of Alzheimer’s Disease: A National Imperative, 2010).

Duomenų lentelės taip pat turi turėti savo numerį ir pavadinimą, kurie rašomi virš lentelės. Lentelės

numeris kartu su žodžiu „lentelė“ rašomas prieš jos pavadinimą vienoje eilutėje (žr. 3 lentelę).

3 lentelė. Pensinio amžiaus žmonių namų ūkių gyvenimo sąlygų įvertinimas 2005–2008 metais (proc.)

Pensininkai 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Esame turtingi 0 0 0 0

Gyvename aukščiau vidutinio lygio 1 0 1 1

Esame vidutiniokai 57 64 70 57

Gyvename žemiau vidutinio lygio 37 32 27 38

Gyvename skurde 5 4 2 4

Iš viso 100 100 100 100 Šaltinis: Statistikos departamentas, 2009.

Lentelių ir paveikslų numeracija yra atskira.

Jeigu paveikslui ar lentelei sudaryti buvo naudojami ne magistranto asmeninio (autorinio) tyrimo

duomenys, paveikslo ar lentelės pavadinimo pabaigoje reikia nurodyti šaltinio autorių (arba publikacijos

pavadinimo pirmąjį žodį, jeigu autorius nenurodytas) ir publikavimo metus (žr. 1 pav. ir 3 lentelę).

14 Diagramas ir grafikus rekomenduojama braižyti ne SPSS, bet „Excel“ programa.

20

Jeigu remdamasis kitų autorių ar šaltinių duomenimis magistrantas parengė autentišką paveikslą ar

lentelę (papildė juos savo skaičiavimais ar juose apibendrino kelių autorių tyrimų duomenis ir kt.), nuoroda į

kitus autorius ar šaltinius pateikiama taip (žr. 4 lentelę):

4 lentelė. Vidutinės vartojimo išlaidos alkoholiniams gėrimams, tenkančios vienam namų

ūkio nariui per mėnesį (litais)

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. Didieji miestai 14,0 14,2 18,4 20,0 23,0

Kiti miestai 10,0 10,6 12,4 15,4 17,6 Kaimai 8,2 9,3 10,2 13,4 14,6

Šaltinis: sudaryta autorės remiantis Statistikos departamento duomenimis15.

Jeigu duomenys yra paimti iš interneto puslapio, tuomet nuorodą į jį galima pateikti išnašose

puslapio apačioje (žr. 4 lentelę).

Jeigu studentas cituoja savo tyrimu gautus duomenis (darbo empirinių duomenų pristatymo ir

analizės dalyje), šaltinio po lentelėmis ar paveikslais nurodyti nereikia (žr. 5 lentelę).

5 lentelė. Mokslininko profesijos pasirinkimo motyvai, teigiami vertinimai (proc.)

Atsakiusieji „Taip“

Mokslininko darbas yra labai įdomus ir kūrybingas. 79,2

Mokslininko profesija yra pelninga. 12,5

Mokslininko profesija yra prestižinė. 16,7

Mokslas duoda žmonijai daug naudos. 29,2

Mokslininkas paprastai dirba vienas – man tai patiktų. 18,8

Mokslininko profesija suteikia daug galimybių tobulėti. 62,5

Mokslininkas daro tai, ko labiausiai nori, ir dar gauna už tai atlyginimą. 29,2

Reikia vengti perkelti lentelę į kitą puslapį. Tačiau jei vis dėlto tenka tai daryti, prieš lentelės tęsinį

nurodoma, pvz.: 5 lentelės tęsinys. Mokslininko profesijos pasirinkimo motyvai, teigiami vertinimai

(proc.), ir iš naujo pateikiami visų jos skilčių pavadinimai.

Negalima lentelės ar paveikslo pavadinimo pateikti viename puslapyje, o pačią lentelę ar paveikslą

– kitame.

Tekste lentelės ir paveikslai pateikiami, kai paminimi pirmą kartą, arba kito puslapio pradžioje.

Lenteles ir paveikslus pageidautina išdėstyti taip, kad juos būtų galima peržiūrėti nesukiojant darbo. Jeigu tai

nepavyksta, minėtos iliustracijos pateikiamos taip, kad joms peržiūrėti darbą reikėtų pasukti pagal laikrodžio

rodyklę.

15 Internetinė prieiga: http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1280.

21

Kiekvienoje lentelės skiltyje ar paveiksle pateikti skaičiai turi būti suapvalinti vienodu tikslumo

laipsniu. Procentus priimta apvalinti 0,1 tikslumu.

Darbo dalis, skyrius ar poskyris neturėtų baigtis lentele ar paveikslu. Lentelėje ar paveiksle pateikti

duomenys gali būti paaiškinami ar apibendrinami prieš arba po lentele ar paveikslu, nurodant

komentuojamos lentelės ar paveikslo numerį, pvz.:

Kaip matyti 5 lentelėje, ...

Aiškinant lentelėse ar paveiksluose pateikiamus duomenis, nereikia atkartoti jų procentinio

pasiskirstymo. Komentuodamas pateikiamą informaciją, studentas turi apibendrinti tendencijas, išskirti

dažniausiai ar rečiausiai pasitaikiusius respondentų atsakymus, pvz.:

Kaip matyti 5 lentelėje, dauguma respondentų mokslininko profesiją rinktųsi dėl to, jog mano šį

darbą esant įdomų ir kūrybingą, taip pat dėl to, jog mokslininko profesija suteikia daug galimybių tobulėti.

Tačiau, kaip rodo lentelėje pateikti duomenys, mokslininko profesija nėra laikoma itin pelninga ar

prestižine.

Bendri darbo struktūros reikalavimai

Įvadas, kiekviena darbo dalis, išvados ir pasiūlymai, darbo santrauka užsienio kalba (ji būtina tik

magistro darbe), literatūra pateikiami naujame puslapyje. Darbo skyriai ir poskyriai tęsiami tame pačiame

puslapyje. Dalių, skyrių ir poskyrių numeravimas ir pavadinimai tekste turi visiškai sutapti su jų numeriais ir

pavadinimais turinyje.

Darbo skyrių ar poskyrių pavadinimai neturėtų sutapti su viso darbo pavadinimu, o poskyrių

pavadinimai neturi kartoti skyrių pavadinimų.

Reikia vengti skaidyti darbą į smulkius skyrius ar poskyrius, kurių tekstas užima tik dalį puslapio.

Tokių skyrių ar poskyrių medžiagą reikėtų dėti atitinkamoje dalyje ar skyriuje.

Darbo sudedamosios dalys – turinys, įvadas, išvados, literatūra ir priedai – turinyje ir darbo

tekstinėje dalyje nenumeruojami. Kitas darbo dalis galima skirstyti smulkiau į skyrius ir poskyrius,

kiekvienas iš jų turi turėti atitinkamą numerį (pvz., 1.; 2.; 2.1., 2.2.; 2.2.1., 2.2.2.).

22

Galimas magistro darbo struktūros pavyzdinis išdėstymas16:

Titulinis lapas (žr. titulinio lapo pavyzdį 3 priede)

TURINYS

Darbe vartojamos santrumpos (jei būtina)

SANTRAUKA viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų17

ĮVADAS

1. PAVADINIMAS (skyrius)

1.1.1. Pavadinimas (poskyris)






3. TYRIMO METODAS (skyrius)





5. PAVADINIMAS (skyrius)18

IŠVADOS

LITERATŪRA

PRIEDAI

Magistro darbo 3-iajame viršelio puslapyje įklijuojamas vokas, kuriame įdėta skaitmeninė

laikmena su darbo ir duomenų skaitmenine versija.

Santraukos reikalavimai

Magistro darbo santrauka rašoma viena iš pagrindinių Europos Sąjungos kalbų. Jeigu darbas

parašytas ne lietuvių kalba, santrauka rašoma lietuvių kalba. Santrauka – tai glaustas darbo esmės ir

pagrindinių tyrimų rezultatų išdėstymas. Joje pateikiamas darbo pavadinimas (jeigu santrauka rašoma ne

anglų kalba, darbo pavadinimą reikia parašyti ir anglų kalba), autoriaus vardas ir pavardė, darbo tikslas,

tyrimų metodologija ir rezultatai, svarbiausios išvados, nurodomas panaudotos literatūros šaltinių bei darbo

16 Šiuo pavyzdiniu išdėstymu galima vadovautis ir rengiant TP I ir TP II, tik tiriamuosiuose projektuose nėra privaloma santrauka ir metodo dalis (nebent studentas atlieka empirinį tyrimą). Atliekant TP I gali nebūti darbo apibendrinimo dalies, bet tik tuo atveju, jei studentas apibendrinimus yra pateikęs po darbo skyrių ar poskyrių. 17 Jei darbas rašomas anglų kalba, santrauka rašoma lietuvių kalba. 18 Šis skyrius yra skirtas darbui apibendrinti (susieti teorinei ir empirinei dalims). Jei darbe buvo taikomas kokybinis tyrimo metodas, šios dalies gali ir nebūti, tačiau tik tuo atveju, jei studentas apibendrinimą ir duomenų interpretaciją pateikia empirinių duomenų pristatymo ir analizės dalyje.

23

esmę atspindinčių lentelių ir paveikslų skaičius. Santraukoje nebūna lentelių ar paveikslų, tačiau nuorodos į

juos gali būti pateikiamos. Santraukos apimtis – vienas puslapis, o struktūra tokia:

SANTRAUKA

Autoriaus vardas ir pavardė. Darbo pavadinimas. Taikomosios sociologijos magistro darbas. Darbo

vadovas19. Vytauto Didžiojo universitetas, Socialinių mokslų fakultetas, Sociologijos katedra. – Kaunas,

2013. – 60 p.20

Reikšminiai žodžiai:................. (ne daugiau kaip 5)

Santraukos tekstas...

1.5. TP II PRISTATYMAS IR IŠANKSTINIS MAGISTRO DARBO

GYNIMAS Antrasis tiriamasis projektas yra pristatomas ir ginamas dalyvaujant tiriamųjų darbų gynimo

komisijai III semestro pabaigoje (žr. 1 lentelę).

TP II pristatymo tikslas – padėti studentui parengti visus reikalavimus atitinkantį magistro darbą,

gilinantis į mokslo tiriamojo darbo metodinius ir organizacinius klausimus, išmokstant pristatyti ir apginti

savo darbą.

Pristatant TP II pateikiama ir ginama:

1. Detalizuotas darbo planas.

2. Temos aktualumo pagrindimas.

3. Darbo tikslas, uždaviniai.

4. Pasirinktų teorijų tinkamumas.

5. Magistro darbe numatomi taikyti tyrimo metodai.

Likus mėnesiui iki magistro darbų pristatymo į katedrą yra organizuojamas išankstinis magistro

darbo gynimas (žr. 1 lentelę) dalyvaujant katedros vedėjo paskirtai gynimo komisijai. Šio išankstinio gynimo

tikslas – padėti studentui parengti visus reikalavimus atitinkantį magistro darbą. Be to, komisija įvertina, ar

studento rengiamas magistro darbas atitinka tokiam darbui keliamus reikalavimus, ir siūlo, reikalui esant, jį

taisyti arba atidėti jo gynimą.

Išankstinio magistro darbo pristatymo metu pateikiama ir ginama:

1. Galutinis darbo pavadinimas ir turinys.

2. Svarbiausi tyrimo rezultatai.

3. Darbe taikyti metodai, teorijos, kuriomis buvo pasiektas darbo tikslas, įgyvendinti iškelti

uždaviniai.

4. Duomenų apdorojimo ir analizės metodai.

5. Ko ir kodėl nepavyko pasiekti ar išsiaiškinti darbe.

19 Nurodomas vadovo mokslinis laipsnis, vardas ir pavardė. 20 Darbo apimtis puslapiais.

24

1.6. MAGISTRO DARBO GYNIMAS Magistro darbas – tai kvalifikacinis darbas, originali individuali mokslinė (teorinė ir taikomoji)

studija, kurios pagrindu suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis. Magistro darbo ir jo gynimo tikslas yra

patvirtinti autoriaus gebėjimą taikyti studijų metu įgytas teorines žinias, įgūdžius ir kompetencijas realiai

mokslinei ar praktinei problemai gvildenti.

Magistro darbo pristatymas registruoti ir gynimas

Magistro darbas turi būti pristatytas į katedrą ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki paskelbtos gynimo

datos (žr. 1 lentelę).

Pristatomas registruoti darbas turi būti perskaitytas ir aprobuotas darbo vadovo.

Kartu su atspausdintu darbu katedrai pateikiama ir jo skaitmeninė versija skaitmeninėje laikmenoje.

Katedros vedėjas katedroje užregistruotus darbus pateikia recenzuoti. Recenzentas pateikia rašytinę

recenziją ne vėliau kaip likus vienai dienai iki viešojo gynimo. Iki gynimo magistrantas turi teisę susipažinti

su recenzijos turiniu ir pastabomis.

Magistrantui gali būti neleidžiama ginti darbo šiais atvejais:

• darbas pristatytas pavėlavus;

• darbas yra aprašomojo pobūdžio (nėra autoriaus tyrimų);

• darbo turinys neatitinka darbo pavadinimo;

• nepasiektas darbo tikslas ir pagrindiniai uždaviniai;

• darbe nepakanka literatūros šaltinių21;

• darbe yra esminių plagijavimo elementų22;

• darbo apimtis iš esmės neatitinka šių metodinių nurodymų.

Jeigu baigiamojo darbo vadovo atsiliepime ir (ar) katedros komisijos pažymoje darbas

vertinamas kaip neatitinkantis reikalavimų ir nerekomenduotinas viešai ginti, studentas turi teisę

kreiptis į komisiją su prašymu leisti ginti darbą, raštiškai išdėstydamas motyvus. Prašymą ir darbą

studentas turi įteikti komisijos sekretoriui(-ei) ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki paskelbtos viešojo

gynimo pradžios. Apsvarsčiusi studento prašymą, baigiamųjų darbų viešojo gynimo komisija

nusprendžia, ar studentui leidžiama ginti darbą.23

21 Magistro darbe turi būti panaudota ne mažiau kaip 20 mokslinės literatūros šaltinių. 22 Darbas yra laikomas plagiatu, jeigu jis ar jo dalys yra parašytos pažodžiui perrašant arba perfrazuojant kito autoriaus tekstą ir nenurodant šaltinio. Darbas bus laikomas plagiatu ir tuo atveju, jei studentas nurodė šaltinį, tačiau neišskyrė pažodžiui perrašyto teksto kabutėmis. Esminiu plagijavimo elementu yra laikoma daugiau nei pusė puslapio tokio pažodžiui perrašyto teksto, nepateikus atitinkamos nuorodos į šaltinį. Plagijavimu laikomas ir toks atvejis, jei darbe naudodamas kitų autorių sudarytas lenteles, paveikslus ar duomenis studentas nenurodė šaltinio (ši plagiato samprata apibrėžta vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto pateiktu plagiato apibrėžimu. Internetinė prieiga: http://www.mruni.eu/lt/naujienos/detail.php?el=186241 (žiūrėta 2013 m. gruodžio 1 d.)). 23 Daugiau apie baigiamųjų darbų gynimo bendrąją tvarką VDU galima pasiskaityti „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše“ (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1).

25

Magistro darbas viešai ginamas fakulteto dekano sudarytos ir VDU Rektoriaus patvirtintos

komisijos posėdyje.

Magistro darbo gynimas vyksta tokia tvarka:

1. Komisijos pirmininkas praneša darbą ginančio magistranto pavardę, darbo temos pavadinimą

ir vadovo pavardę.

2. Magistrantas perskaito iki 15 min. trukmės pranešimą, nurodydamas nagrinėjamą problemą,

pabrėždamas jos aktualumą, įvardydamas darbo objektą, tikslą, uždavinius, pateikdamas

hipotezes / tiriamuosius klausimus, metodologiją, svarbiausius tyrimo rezultatus, išvadas.24

Ypatingas dėmesys skiriamas paties autoriaus sukurtų ar atrastų dalykų esmei, tyrimo rezultatų

reikšmingumui atskleisti. Pranešimas turi būti parengtas naudojant programą „PowerPoint“.

Skaidrėse neturėtų būti per daug teksto. Raidžių dydis, skaidrės fonas turi būti tokie, kad komisija

ir kiti gynime dalyvaujantys klausytojai galėtų įskaityti skaidrėje pateiktą tekstą. Po pristatymo

magistrantas atsako į komisijos narių ir kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus.

3. Komisija ir magistrantas supažindinami su recenzijos turiniu.

4. Magistrantas atsako į recenzento pastabas ir klausimus.

5. Magistro darbo gynimas įvertinamas uždarame gynimo komisijos posėdyje po visų tos dienos

darbų gynimo.

6. Baigiamųjų darbų įvertinimo rezultatus po posėdžio skelbia komisijos pirmininkas. Jis

apibendrina baigiamuosius darbus ir jų gynimo eigą. Apie komisijos vertinimą balais kiekvienas

magistrantas, gynęs baigiamąjį darbą, informuojamas raštu asmeniškai.

Magistro darbo vertinimo kriterijai

Galutinį magistro darbo įvertinimą 10 balų skalėje pateikia komisija, atsižvelgusi į recenzento

pareikštą nuomonę apie baigiamąjį darbą ir vadovo atsiliepimą. Darbo recenzentas ir vadovas pateikia savo

nuomonę apie darbą, bet nevertina jo pažymiu. Tuo atveju, kai darbo vadovas yra įtrauktas į komisiją, jo

vertinimas, skaičiuojant vertinimų aritmetinį vidurkį, neįtraukiamas.25

Magistro darbo vertinimo kriterijai yra šie:

• Darbo mokslinis lygmuo: pasirinktos temos aktualumo, reikšmingumo pagrindimas, temos

formulavimas, tyrimo tikslo, uždavinių, hipotezės(-ių) ar tiriamųjų klausimų aiškumas, autoriaus

susipažinimas su kitų mokslininkų darbais, tyrimo metodų tinkamumas, duomenų reikšmingumas

bei statistinis patikimumas (jei tyrimas kiekybinis), tyrimo rezultatų interpretavimo lygis, išvadų

atitiktis uždaviniams ir jų pagrįstumas.

24 Tyrimo rezultatams atskleisti gali būti pasitelkiami modeliai, schemos, grafikai, interviu citatos ir kt. 25 Daugiau apie baigiamųjų darbų vertinimą VDU galima pasiskaityti „Baigiamųjų darbų rengimo ir gynimo bendrosios tvarkos apraše“ (patvirtinta Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2013 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3-1).

26

• Darbo vientisumas, turinio išbaigtumas: įvertinama, ar yra visi privalomi baigiamojo darbo

struktūros elementai, darbo apimties tinkamumas ir struktūrinių dalių apimties subalansuotumas,

dalių pavadinimų atitiktis tekstui.

• Darbo apipavidalinimo kokybė: spausdinimo, vaizdinės medžiagos kokybė, kalbos

moksliškumas, taisyklingumas, logiškumas, lakoniškumas ir taisyklingumas, rašybos ir stiliaus

klaidos, rezultatų lentelių, paveikslų tinkamas pateikimas, anketų ar kitų tyrimo instrumentų,

statistinių duomenų tinkamas pateikimas, literatūros šaltinių citavimo tikslumas, bibliografinio

aprašo pateikimo kokybė.

Darbo gynimo kokybės vertinimo kriterijai yra šie:

• darbo esmės ir svarbiausių rezultatų atskleidimo kokybė;

• pristatymo aiškumas, suprantamumas;

• magistranto atsakymų į recenzentų, komisijos narių klausimus kokybė, argumentavimo lygis

ir įtikinamumas.

Jeigu magistrantas darbo neapgina (neparodo reikiamo teorinio ir praktinio pasirengimo, iš esmės

neatsako į recenzentų ir komisijos narių klausimus, neįstengia reikiamai argumentuoti savo darbo teiginių bei

išvadų ir kt.), pakartotinai darbas gali būti ginamas ne anksčiau kaip po pusės metų, jeigu susidaro ginančiųjų

grupė pagal VDU studijų reguliamino nustatytą tvarką. Neapgynus baigiamojo darbo, studentas privalo keisti

darbo vadovą ir pasirinkti kitą baigiamojo darbo temą.

27

II DALIS. MAGISTRO STUDIJŲ PRAKTIKOS ATLIKIMO

METODINIAI NURODYMAI

ĮVADAS Šie metodiniai nurodymai apibrėžia pagrindines Taikomosios sociologijos magistro

programos studentų praktikos organizavimo ir vykdymo taisykles ir metodinius nurodymus.

Metodinė priemonė yra skirta Taikomosios sociologijos magistro programos studijų studentams ir

dėstytojams. Tikimės, kad šie metodiniai nurodymai leis studentams aiškiau suvokti praktikos

atlikimo procedūrą, vykdyti studijų reikalavimus, lavinti mokslinio ir praktinio darbo įgūdžius.

PAGRINDINĖS SĄVOKOS Taikomosios sociologijos magistro studijų praktikos (toliau – praktikos) metodikoje

vartojamos sąvokos (sudaryta pagal VDU „Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų praktikos

tvarkos organizavimo aprašą“, patvirtintą Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m. vasario 29

d. nutarimu Nr. 1-18):

Praktika – studijų dalis, kurios metu studentai konkrečioje profesinėje veikloje pritaiko

įgytas (turimas) teorines žinias ir praktinius gebėjimus, susipažįsta su būsima profesine veikla ir,

atlikdami paskirtas užduotis, įgyja profesinei veiklai reikalingų gebėjimų arba juos patobulina.

Praktikos institucija – institucija, kurioje studentas atlieka praktiką, t. y. privataus ir

visuomeninio ūkio subjektų įmonės, įstaigos ir organizacijos, valstybės valdymo ir savivaldos

institucijos.

Praktikos institucijų sąrašas – VDU padalinių sudarytas institucijų, kuriose studentas

gali atlikti praktiką, sąrašas.

Praktikos koordinatorius – Universiteto darbuotojas, atsakingas už tam tikros studijų

programos (šiuo atveju – taikomosios sociologijos) praktikos organizavimą. Praktikos

koordinatorius skiriamas fakulteto dekano potvarkiu.

Praktikos vadovas Universitete – dėstytojas, Socialinių mokslų fakulteto dekano

potvarkiu paskirtas studento praktikos vadovu, atsakingas už praktikos programos įgyvendinimą ir

praktikos rezultatų įvertinimą.

Praktikos vadovas institucijoje – įmonės ar įstaigos, kurioje studentas atlieka praktiką,

darbuotojas, paskirtas vadovauti studento praktikai.

Praktikos ataskaita – praktikoje dalyvavusio studento rengiama informacija apie

praktikos programos įvykdymą, praktikos metu atliktas konkrečias užduotis, praktikos naudingumą,

trūkumus ir problemas.

28

Praktikos dokumentai – praktikos metu studento parengti dokumentai (dienoraštis,

praktikos užduočių atlikimas ir priedai), pateikiami su praktikos ataskaita.

Praktikos metodiniai nurodymai – Sociologijos katedros parengti ir patvirtinti

nurodymai, apibrėžiantys praktikos atlikimo eigą, tvarką ir vertinimo būdus.

Trišalė sutartis – sutartis, pasirašyta trimis egzemplioriais tarp praktiką atliekančio

studento, Socialinių mokslų fakulteto ir praktikos institucijos, kuri priima studentą atlikti praktiką.

2.1. TAIKOMOSIOS SOCIOLOGIJOS MAGISTRO STUDIJŲ

PRAKTIKOS ORGANIZAVIMO IR VYKDYMO METODIKA Antrosios pakopos sociologijos studijų praktikos pobūdis – profesinių gebėjimų gilinimas

projektų rengimo, kiekybinių ir kokybinių duomenų kaupimo bei jų analizės ir pristatymo srityse,

taip pat organizuojant ir atliekant įvairius sociologinius tyrimus organizacijos reikmėms. Praktinis

darbas organizacijoje apima ir organizacijos veiklos stebėjimą bei dalyvavimą joje, informacijos

rinkimą ir fiksavimą, organizacijos dokumentų analizę bei kitas su profesine veikla susijusias

užduotis. Praktikos metu studentai pagal specialybę dirba pasirinktoje institucijoje, susijusioje su

studijuojama specialybe ir sudaro pirminę informacinę duomenų bazę savo baigiamajam magistro

darbui. Numatomos praktikos atlikimo vietos yra nevyriausybinės, verslo ir valstybinės institucijos,

Universiteto socialinių tyrimų centrai ir Sociologijos katedra. Praktikos atlikimo institucijose

pagrindas – trišalė sutartis tarp Vytauto Didžiojo universiteto, studento praktikos institucijos ir

studento.

Praktikos vadovų Universitete ir studentų statusą atliekant praktiką reglamentuoja šie

dokumentai:

1. Lietuvos Respublikos įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys valstybės

valdymo ir savivaldos institucijų, privačių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų

veiklos principus.

2. Vytauto Didžiojo universiteto Statutas.

3. Vytauto Didžiojo universiteto studijų tvarka.

4. Vytauto Didžiojo universiteto „Pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų praktikos

tvarkos organizavimo aprašas“, patvirtintas Vytauto Didžiojo universiteto Senato 2012 m.

vasario 29 d. nutarimu Nr. 1-18.

5. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. balandžio 19 d. įsakymas

dėl Studento praktinio mokymo sutarties (Nr. V-637).

Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios sociologijos magistro studijų programoje yra

numatoma viena privaloma praktika, atliekama antraisiais studijų metais rudens semestre

(6 kreditai). Praktika vertinama pažymiu dešimties balų skalėje (vertinimo principai pateikiami

29

kituose skyriuose). Neatlikęs Taikomosios sociologijos magistro studijų programoje numatytos

praktikos, studentas netenka teisės ginti diplominį darbą. Praktikos skolos ar jų atidėjimas

vykdomas pagal tvarką, reglamentuotą VDU studijų reguliamino.

2.1.1. Taikomosios sociologijos magistro studijų praktikos tikslai ir turinys

Pagrindinis praktikos tikslas yra ugdyti studentų profesinius įgūdžius, įgyjant profesinės

patirties ir pritaikant akademines žinias praktikoje (verslo įmonėse, viešosiose institucijose bei

kitose organizacijose). Taip pat siekiama, kad studentai gebėtų panaudoti ir pritaikyti studijų metu

įgytas žinias priimdami praktinius sprendimus.

Kitas svarbus antrosios pakopos praktikos tikslas yra ugdyti studentų gebėjimus taikyti ir

perkelti studijų metu įgytus gebėjimus ir teorines žinias į profesinę aplinką, siekiant spręsti

praktines organizacines problemas, gilinti profesinius gebėjimus įvairių socialinių projektų

rengimo, vykdymo, kiekybinių ir kokybinių duomenų kaupimo, sisteminimo ir analizės,

sociologinių tyrimų organizavimo ir jų pritaikymo įmonių veikloje srityse, ugdyti veiklos

planavimo, koordinavimo, darbo komandoje, komunikacijos ir lyderystės gebėjimus, savarankiškai

formuluojant ir vykdant užduotis pasirinktoje praktikos organizacijoje.

Praktikos dalyką sudaro tokie etapai:

1. Organizacijos praktikos veiklos stebėjimas ir analizė (praktikos įmonės / organizacijos

veiklos specifikos – veiklos tikslų, uždavinių, veiklos metodų ir pan. stebėjimas ir

pagrindinių problemų išskyrimas bei analizė).

2. Dalyvavimas organizacijos veikloje, stebėjimas ir analizė (praktikos įmonės /

organizacijos veiklos stebėjimas, pagrindinių valdymo problemų nustatymas,

susipažinimas su praktiniais tyrimo proceso organizavimo įmonių veikloje aspektais).

3. Individualių praktikos užduočių atlikimas (paskirtų individualių užduočių vykdymas

praktikos organizacijoje).

4. Praktikos ataskaitos ir dienoraščio rengimas (praktikos dienoraščio rengimas

apibūdinant užduočių atlikimo procesą, medžiagos praktikos ataskaitai rinkimas ir

apibendrinimas).

2.1.2. Praktikos rezultatai ir įgyti gebėjimai

Antrosios pakopos studijų praktikos metu siekiama, kad studentai:

− gebėtų savarankiškai nustatyti ir paaiškinti įvairias socialines mikro- ir makrolygmens

problemas, su kuriomis susiduria praktikos organizacija;

30

− gebėtų savarankiškai parengti ir įgyvendinti socialinių problemų tyrimų projektus,

susijusius su praktikos organizacijos veikla;

− gebėtų savarankiškai planuoti ir organizuoti kasdienę profesinę veiklą praktikos

organizacijoje;

− gebėtų savarankiškai taikyti kiekybinius ir kokybinius tyrimo metodus (parengtų

tyrimo dizainą, sukonstruotų tyrimo instrumentarijų, atliktų tyrimą) praktikos organizacijos

veikloje;

− gebėtų savarankiškai susisteminti ir apdoroti tyrimo duomenis, naudodami naujausias

informacines technologijas ir programinę įrangą;

− gebėtų savarankiškai analizuoti susistemintus empirinių tyrimų duomenis, parengti

ataskaitas, atsižvelgdami į praktikos organizacijos poreikius ir veiklos specifiką;

− gebėtų suformuluoti ir pateikti pasiūlymus, remdamiesi atlikto tyrimo rezultatais,

praktikos organizacijos veiklai tobulinti;

− gebėtų dirbti komandoje, taikyti tyrimo etikos nuostatas, konstruktyviai

bendradarbiauti;

− gebėtų savarankiškai išskirti įvairias socialines problemas, su kuriomis susiduriama

kasdienėje praktikos organizacijos veikloje;

− gebėtų tinkamai formuluoti ir teikti pasiūlymus praktikos organizacijai žmoniškųjų

išteklių plėtros, organizacinės kultūros, valdymo, komunikacijos klausimais, atsižvelgdami

į praktikos organizacijos veiklos specifiką;

− gebėtų tinkamai formuluoti ir pateikti viešam svarstymui rekomendacijas bei

pasiūlymus praktikos organizacijos reikmėms, tobulinti praktikos organizacijos veiklos

strategijas ir darbo metodikas.

2.1.3. Praktikos atlikimo laikas ir trukmė

Vytauto Didžiojo universiteto Taikomosios sociologijos magistro studijų programoje yra

numatoma viena privaloma praktika, kuri atliekama antraisiais studijų metais rudens semestre

(6 kreditai, iš viso 200 val.). Studentų darbo krūvį praktikos metu reglamentuoja studijų programa.

Studentų darbo krūvio paskirstymas rudens semestre:

− 150 val. skiriama praktikai pasirinktoje įstaigoje – praktikos užduotims atlikti ir

praktikos dienoraščiui rengti;

− 48 val. skiriamos savarankiškam darbui (praktikos ataskaitai rengti);

− 2 val. skiriamos konsultacijoms su praktikos vadovu Universitete.

31

2.1.4. Praktikos mokymo metodai

Praktikos metu yra derinami įvairūs studentų mokymo metodai, kurie taikomi atitinkamai

pagal praktikos užduotis. Praktikos užduotis yra suvokiama kaip su praktikos institucija suderinta ir

praktikos vadovo studentui paskirta praktikos tikslus atitinkanti užduotis, kuri turi būti įvykdyta

praktikos metu.

Pagrindiniai mokymo metodai, taikomi studentams atliekant praktiką:

1. Konsultacijos su praktikos vadovu akademinėje institucijoje, formuluojant praktikos

užduotis.

2. Konsultacijos su praktikos vadovu praktikos organizacijoje, atliekant praktikos

užduotis.

3. Savarankiškas darbas (praktikos ataskaitos ir praktikos dienoraščio rengimas).

4. Komandinio darbo ir bendradarbiavimo metodas.

5. Praktikos organizacijos veiklos stebėjimas.

6. Savarankiška profesinė veikla praktikos organizacijoje.

7. Praktinės literatūros ir dokumentų, susijusių su praktikos veikla, studijavimas.

2.1.5. Reikalavimai praktikos institucijai

Praktikos instituciją studentas gali pasirinkti iš Sociologijos katedros siūlomo institucijų

sąrašo arba susirasti savarankiškai, atsižvelgdamas į savo akademinių interesų sritį, baigiamojo

magistro darbo tematiką ir kitas svarbias aplinkybes, pavyzdžiui, įvertinęs laiko planavimo,

finansines ar administracines sąnaudas. Praktikos institucija gali būti pastovi, kai ją numato

mokymo institucija bendradarbiavimo sutarčių pagrindu, ir nepastovi, kai ją savarankiškai susiranda

studentas. Jei praktikos institucija pageidauja formalaus dokumento, studentas kreipiasi į praktikos

koordinatorių Universitete, nurodydamas vardą, pavardę, kursą, praktikos atlikimo laiką ir tikslų

institucijos pavadinimą. Praktikos koordinatorius parengia formalų dokumentą, kurį studentas

pristato institucijai.

Praktikos institucijoje studentas atlieka užduotis pagal iš anksto su praktikos vadovu

praktikos institucijoje suderintą planą. Konkreti veikla, t. y. užduočių turinys, atlikimo terminas,

galimybė suderinti užduočių atlikimą su baigiamojo darbo tematika ir reikalavimais, derinama iš

anksto su praktikos vadovu Universitete. Siekiama, kad studentas, atliekantis praktiką institucijoje,

gebėtų suderinti Universiteto ir praktikos organizacijos interesus.

32

2.2. PRAKTIKOS ORGANIZAVIMAS AKADEMINĖJE INSTITUCIJOJE

IR PRAKTIKOS ATLIKIMAS PRAKTIKOS INSTITUCIJOJE

2.2.1. Praktikos organizavimas Universitete

Praktikos organizavimas Universitete susideda iš šių etapų: 1) informacijos apie

sociologijos praktiką suteikimas; 2) studentų praktikos vietos įforminimas (trišalių sutarčių

sudarymas); 3) praktikos priežiūra ir kontrolė; 4) praktikos įvertinimas.

Informacijos visais su praktika susijusiais klausimais studentas gali gauti Sociologijos

katedroje, kreipdamasis į darbuotoją, atsakingą už praktikos koordinavimą. Praktikos

koordinatoriaus konsultacijų laiką ir elektroninį adresą studentai gali sužinoti Sociologijos

katedroje. Visus reikalingus praktikos dokumentus, tipinę trišalės sutarties formą, praktikos

ataskaitos ir dienoraščio formą bei kitą reikalingą informaciją studentai gali rasti VDU intranete,

Studijų dalykų sąraše. Kilusius klausimus studentas gali pateikti elektroniniu paštu, siųsdamas

užklausą į praktikos konferencijos diskusijas arba tiesiogiai kreipdamasis į praktikos koordinatorių

katedroje. Semestro, kuriame pagal studijų tvarkaraštį numatoma praktika, pradžioje praktikos

vadovas organizuoja susitikimą su studentais, kurio metu pristatoma praktikos atlikimo tvarka,

turinio reikalavimai, atsiskaitymo būdas ir kalendoriniai grafikai.

Praktikos institucija praktikai pasirenkama iš Sociologijos katedros pasiūlyto praktikos

vietų sąrašo (3 priedas), arba ją savarankiškai pasirenka studentas, gavęs praktikos vadovo

Universitete sutikimą. Taikomosios sociologijos magistro studijų praktika gali būti atliekama

įvairiose institucijose: VDU Sociologijos katedroje, Socialinių tyrimų centre, Socialinės

antropologijos centre, visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanijose, LR Lietuvos statistikos

departamente, įvairiose valstybinėse (biudžetinėse) ir viešojo administravimo institucijose

(savivaldybėse, seniūnijose), kultūros ir žiniasklaidos institucijose, nevyriausybinėse organizacijose

ar privataus verslo įmonėse. Rinkdamasis praktikos instituciją, studentas turėtų atsižvelgti į savo

interesus, kurioje srityje jis planuoja profesinę karjerą, kokie yra jo moksliniai interesai, kokia

tematika jis rengia baigiamąjį magistro darbą ir pan.

Universitetas neapmoka išlaidų, susijusių su praktika (gyvenamosios vietos, transporto,

maitinimo ar kitų išlaidų), todėl rinkdamasis praktikos vietą studentas turi įvertinti savo galimybes

ir turimus išteklius. Į siūlomų praktikos vietų sąrašą dažniausiai įtraukiamos Kauno mieste esančios

institucijos, tačiau studentas gali atlikti praktiką ir kitose vietovėse, priklausomai nuo savo

mokslinių interesų ir baigiamojo darbo tematikos. Praktikos trišalės sutartys sudaromos gavus

praktikos vadovo Universitete pritarimą.

33

2.2.2. Studentų praktikos sutartis

Tipinę trišalės praktikos sutarties formą, kuri pateikiama šios metodikos 2 priede, studentas

užpildo derindamas sutarties punktus su Universiteto praktikos koordinatoriumi ir jį priimančia

institucija. Tris sutarties egzempliorius su parašais ir institucijos antspaudu studentas pristato

praktikos koordinatoriui, o jis įregistruoja sutartis praktikos sutarčių registracijos žurnale. Praktikos

sutartys registruojamos Sociologijos katedroje ir tvirtinamos Socialinių mokslų fakulteto antspaudu.

Trišalės praktinio mokymo sutartys saugomos Sociologijos katedroje, remiantis bendrąja VDU

dokumentų saugojimo tvarka.

2.2.3. Praktikos ataskaitos struktūra ir praktikos ataskaitos pateikimo

reikalavimai

Praktikos ataskaitos struktūrą (žr. 4 priedą), nepriklausomai nuo praktikos pobūdžio,

sudaro šios privalomos dalys:

1. Bendra informacija apie specialybės praktiką. Šioje dalyje studentas nurodo

praktikos atlikimo institucijos pavadinimą ir praktikos atlikimo terminą, trumpai aprašo praktikos

organizaciją, pristato jos veiklą, įvardija specialybės praktikos temą ir tikslus, pateikia kartu su

praktikos vadovu Universitete suformuluotas praktikos užduotis, nurodo specialybės praktikos

vadovo Universitete ir vadovo praktikos organizacijoje pavardes.

2. Studento ataskaita apie specialybės praktikos užduočių atlikimą. Šioje dalyje

studentas pateikia ataskaitą apie praktikos organizacijoje vykdytas užduotis, analizuodamas

praktikos metu vykdytą veiklą ar atliktas užduotis (nurodo jų atlikimo privalumus ir trūkumus,

atitiktį praktikos tikslams), reflektuoja savo patyrimą, apibendrina vykdytą veiklą. Analizuodamas

užduoties atlikimo procesą, jis privalo išreikšti aiškią nuomonę apie atlikimo privalumus ir

trūkumus, pasiūlyti alternatyvas. Taip pat studentas turi pateikti savo nuomonę, kokių praktinių

sociologijos specialybės įgūdžių įgijo, kokių pagrindinių problemų buvo iškilę praktikos metu ir

kaip jos buvo sprendžiamos, taip pat pateikti pasiūlymų, kaip pagerinti specialybės praktiką.

3. Praktikos vadovo įmonėje atsiliepimas apie studento darbą.

4. Praktikos ataskaitos priedai. Praktikos ataskaitos priedai priklauso nuo praktikos

užduočių specifikos ir turinio. Tai gali būti interviu klausimynas, iššifruoti interviu, anketos

pavyzdys, pristatymo skaidrės, apibendrinta kiekybės apklausos ataskaita ir pan.

Ataskaita turi būti parengta naudojant A4 formatą (paraštės lape – 3,17 cm kairėje, 1,5 cm

dešinėje, po 2,54 cm viršuje ir apačioje) 12 dydžio Times New Roman šriftu. Eilėtarpis visame

darbe turi būti 1,5. Visi ataskaitos lapai turi būti sunumeruoti, pradedant pirmuoju lapu, baigiant

priedais. Praktikos ataskaitos turinys skiriasi, priklausomai nuo praktikos pobūdžio.

34

2.2.4. Praktikos dienoraštis

Praktikos dienoraštis (5 priedas) – tai studento praktikos metu atliekamų darbų išsamus ir

sistemingas aprašymas, kuris yra pildomas kasdien. Dienoraštis yra pateikiamas kaip praktikos

ataskaitos priedas, į kurį bus atsižvelgiama vertinant praktikos ataskaitą. Studentas privalo

sistemingai rinkti duomenis praktikos ataskaitai, t. y. į dienoraštį susirašyti praktikos institucijoje

gautą informaciją (išskyrus konfidencialią), atliktas užduotis, situacijų ir problemų analizę ir pan. Į

dienoraštį būtina įrašyti studento praktikos metu atliktus darbus. Praktikai pasibaigus, tai padės

parengti kokybišką praktikos ataskaitą.

Dienoraštyje žymima konkreti veikla ar jos etapai institucijoje, nurodant dieną, praktikos

institucijoje praleistas valandas, veiklos turinį, rezultatą ir savo asmeninę nuomonę apie veiklą

(iškilusius sunkumus, problemas, galimus jų sprendimus ar kt.). Praktikos dienoraščio apimtis nėra

ribojama, tačiau paprastai ji būna 5–8 lapų, kuriuose nurodomos pagrindinės konkrečią praktikos

dieną atliktos užduotys, jos glaustai aptariamos, taip pat aprašamos tą dieną iškilusios problemos.

2.2.5. Studento pareigos atliekant praktiką

Studentas praktikos užduotis institucijoje atlieka su praktikos institucija suderintu laiku ir

atsižvelgia tiek į praktikos institucijos reikalavimus, tiek į universiteto nurodymus ir praktikos

vadovo Universitete reikalavimus.

Atlikdamas praktiką institucijoje, studentas privalo:

− dalyvauti ruošiantis praktikai ir išklausyti praktikos vadovo Universitete nurodymus;

− atsakingai atlikti praktinės veiklos užduotis;

− nedelsiant pranešti praktikos vadovui ir institucijos atsakingajam asmeniui, jei dėl

pateisinamų priežasčių negali atvykti į praktiką įstaigoje;

− laikytis įstaigos ar įmonės nuostatų (įstatų) dėl darbo tvarkos ir darbo tvarkos

taisyklių;

− tausoti įstaigos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;

− parengti praktikos ataskaitos dokumentus, reikalingus priedus ir rašyti praktikos

dienoraštį;

− pranešti praktikos vadovui Universitete, jei institucijoje nesudaromos tinkamos

sąlygos, būtinos praktikos užduotims atlikti.

2.2.6. Praktikos koordinatoriaus, praktikos vadovo Universitete ir praktikos

vadovo institucijoje funkcijos

Studento praktiką institucijoje prižiūri ir kontroliuoja praktikos vadovas Universitete.

Praktikos vadovas praktikos institucijoje bendradarbiauja su Universiteto dėstytoju (praktikos

35

vadovu), siekdamas įsitikinti, ar praktiką atliekantis studentas ir institucija dirba koordinuotai. Jeigu

kyla praktiką atliekančio studento ar institucijos konfliktų ar nesutarimų, situaciją kontroliuoja ir

abiem pusėms tinkamo sprendimo ieško institucijos praktikos vadovas ir praktikos koordinatorius.

Pagrindinės praktikos koordinatoriaus funkcijos:

− rengti praktikos institucijų sąrašą;

− įforminti sutartis su praktikos įmonėmis ar organizacijomis;

− skleisti informaciją, susijusią su praktika;

− konsultuoti studentus praktikos klausimais;

− parengti praktikos atlikimo metodinius reikalavimus;

− tvarkyti, įregistruoti ir saugoti praktikos dokumentus ir sutartis.

Pagrindinės praktikos vadovo Universitete funkcijos:

− supažindinti studentus su praktikos metodiniais reikalavimais ir teikti informaciją apie

praktikos atlikimo tikslus, siekinius, tvarką, reikalavimus ir vertinimo struktūrą;

− padėti parengti praktines užduotis studentams ir jas suderinti su praktikos

organizacijos tikslais bei veiklos specifika;

− konsultuoti studentus praktikos atlikimo ir praktikos ataskaitos rengimo klausimais;

− bendradarbiauti su praktikos vadovu praktikos institucijoje, siekiant supažindinti su

Taikomosios sociologijos programos praktikos programa ir jos tikslais, įvertinti, ar

studento atliekamos užduotys ir darbo sąlygos tinkamos praktikos rezultatams pasiekti;

− įvertinti studento praktiką.

Pagrindinės praktikos vadovo institucijoje funkcijos:

− nurodyti studentui užduotis, susijusias su praktikos organizacijos veiklos specifika ir

praktikos tikslais;

− konsultuoti studentą, nurodyti reikiamą informaciją, teikti kitą pagalbą, susijusią su

praktikos užduočių atlikimu;

− pateikti savo atsiliepimą praktikos ataskaitoje apie studento darbą.

2.2.7. Praktikos atlikimo vertinimo kriterijai

Studentų praktiką įvertina ir galutinį pažymį žiniaraštyje įrašo praktikos vadovas

Universitete, remdamasis praktikos ataskaita, pateiktais ataskaitos priedais ir dienoraščiu. Jis

atsižvelgia ir į praktikos vadovo institucijoje atsiliepimą apie studento darbą. Kaupiamojo balo

36

sudėtis ir jo dedamųjų reikšmė: praktikos vadovo Universitete įvertinimas sudaro 100 proc.

galutinio pažymio.

Praktika įvertinama studentų egzaminų sesijos metu, iš anksto numatytu laiku. Tai atlieka

praktikos vadovas akademinėje institucijoje. Už savo praktikos užduočių įvykdymą studentai

atsiskaito praktikos vadovui katedroje. Studentai, neįvykdę praktikos programos arba gavę neigiamą

atsiliepimą apie darbą atliekant praktiką, kartoja praktikos kursą.

Studentų pasiekimų praktikos metu įvertinimas skirstomas taip:

− Atliktų individualių praktikos užduočių organizacijoje įvertinimas.

− Parengtos individualios praktikos ataskaitos ir praktikos dienoraščio įvertinimas.

− Praktikos institucijos atsiliepimas apie studento darbą.

Praktikos ataskaita vertinama pagal šiuos kriterijus:

− Profesinė kompetencija. Įvertinama, kiek studentas praktikos metu pritaikė ir

patobulino studijų metu įgytas profesines žinias. Atsižvelgiama, kaip gerai studentas atliko

ir pateikė praktikos metu numatytas užduotis, kaip išsamiai aprašytos užduotys, kokie

pateikiami praktikos ataskaitos priedai, ar įvardijami atliktos veiklos privalumai ir

trūkumai.

− Nuoseklumas ir išsamumas. Vertinant atsižvelgiama į praktikos ataskaitos struktūros ir

dėstymo nuoseklumą, aiškumą ir išsamumą.

− Ataskaitos pateikimas laiku. Praktikos ataskaita turi būti pateikta iki praktikos vadovo

numatytos pateikimo datos.

− Ataskaitos įforminimas ir atitiktis reikalavimams. Praktikos ataskaita turi atitikti

bendruosius VDU rašto darbams keliamus reikalavimus.

Praktikos dienoraštis vertinamas pagal šiuos kriterijus:

− Nuoseklumas ir išsamumas. Vertinant atsižvelgiama į praktikos dienoraščio struktūros

ir dėstymo nuoseklumą, logišką struktūrą ir išsamumą.

− Dienoraščio pateikimas laiku. Praktikos dienoraštis turi būti pateiktas iki praktikos

vadovo numatytos pateikimo datos, kaip priedas kartu su praktikos ataskaitos forma.

− Dienoraščio įforminimas ir atitiktis reikalavimams. Praktikos dienoraštis turi atitikti

bendruosius VDU rašto darbams keliamus reikalavimus.

Jei studentas nepatenkintas galutiniu praktikos modulio įvertinimu, jis turi galimybę

pateikti apeliaciją pagal Universitete nustatytą bendrąją tvarką.

37

1 priedas. Kvalifikaciniai taikomosios sociologijos magistro laipsnio reikalavimai

Kvalifikaciniai taikomosios sociologijos magistro laipsnio reikalavimai

Kvalifikaciniai taikomosios sociologijos magistro laipsnio reikalavimai bei kompetencijos yra

sudaryti atsižvelgiant į bendruosius kvalifikacinius magistro laipsnio reikalavimus.

Bendruosius kvalifikacinius magistro laipsnio reikalavimus apibrėžia Bolonijos procese26 parengti

vadinamieji Dublino aprašai (angl. Dublin Descriptors for the Bachelor’s, Master’s and Doctoral Awards,

2004). Dublino aprašai – tai bendrieji teiginiai apie tai, ko tikimasi iš studentų, baigusių bakalauro, magistro

ir doktorantūros studijas.27

Bolonijos proceso dokumentai rodo, kad magistrantūros studijose ypatingas dėmesys turi būti

skiriamas savarankiško mokslinio darbo įgūdžių formavimui, autorinių tyrimų metodologijos įsisavinimui,

mokslinių ir taikomųjų problemų sprendimo gebėjimų ugdymui, mokymui apibendrinti tyrimų rezultatus,

pristatyti juos specialistų ir ne specialistų auditorijai bei rengti ir publikuoti straipsnius.

Atsižvelgiant į Dublino aprašuose apibrėžtus kvalifikacinius reikalavimus, VDU Taikomosios

sociologijos magistro studijų programos studijų rezultatai (t. y. ko tikimasi iš studentų, baigusių magistro

studijų programą) yra šie:

- gebėti taikyti sociologinius teorinius modelius analizuojant visuomenės funkcionavimo ir

raidos ypatumus;

- gebėti nustatyti socialines problemas įvairių socialinių institucijų – ekonomikos, politikos,

šeimos, teisės, švietimo, religijos, medicinos (t. y. makro-) – ir žmonių tarpusavio santykių

(mikro-) lygmeniu;

- gebėti nagrinėti socialines problemas iš vietinių ir globalinių procesų perspektyvos;

- gebėti parengti ir įgyvendinti socialinių problemų tyrimo projektus;

- gebėti atlikti empirinius tyrimus taikant kiekybinius ir kokybinius socialinių tyrimų metodus;

- gebėti apdoroti tyrimo duomenis duomenų tvarkymo kompiuterinėmis programomis;

- gebėti analizuoti ir interpretuoti sociologinių tyrimų duomenis, rengti tyrimų ataskaitas;

- gebėti apibrėžti socialinių problemų sprendimo ir įgyvendinimo galimybes;

26 1999 m. Bolonijoje (Italijoje) Europos šalių ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, pasirašė deklaraciją, kuri davė pagrindą sukurti bendrą dviejų pakopų (bakalauro ir magistro) studijų sistemą Europoje, suvienodinti ir palyginti išsilavinimo laipsnius, laiduoti studijų kokybę ir sudaryti sąlygas studentų ir dėstytojų akademiniam mobilumui. Bolonijos deklaracija įpareigojo iki 2010 m. sukurti bendrą Europos aukštojo mokslo erdvę. 27 Shared ‘Dublin’ Descriptors for Short Cycle, First Cycle, Second Cycle and Third Cycle Awards (Draft 1 working document on JQI meeting in Dublin on 18 October 2004). Internetinė prieiga: http://www.google.lt/url?sa=t&rct=j&q=&esrc=s&frm=1&source=web&cd=1&ved=0CCcQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.eua.be%2Ftypo3conf%2Fext%2Fbzb_securelink%2FpushFile.php%3Fcuid%3D2556%26file%3Dfileadmin%2Fuser_upload%2Ffiles%2FEUA1_documents%2Fdublin_descriptors.pdf&ei=tv6iUrPzBLTB7AbwjoCYBA&usg=AFQjCNGQFmBe1p4dxNnM-QwPXlScofGLJw (žiūrėta 2013 m. gruodžio 6 d.).

38

- gebėti konsultuoti valstybines, nevyriausybines ir privačias organizacijas žmoniškųjų išteklių

plėtros, organizacijų kultūros, įvairių mažumų grupių komunikacijos ir interesų derinimo

probleminiais klausimais, įvertinant jų intelektualinius ir socialinius išteklius;

- gebėti aiškiai ir nedviprasmiškai perteikti logiškas, žiniomis pagrįstas išvadas specialistų ir ne

specialistų auditorijoms.

VDU taikomosios sociologijos magistro studijose siekiama šių studijų rezultatų rašant du

tiriamuosius projektus (TP I ir TP II), studijuojant atitinkamas disciplinas, pristatant TP II komisijai, rašant

magistro darbą ir pristatant jį išankstinio gynimo komisijai, atliekant praktiką. Šių studijų rezultatų taip pat

siekiama taikant atitinkamus dėstymo ir studijavimo metodus, skatinant studentus įsitraukti į Sociologijos

katedroje vykdomus mokslinių tyrimų projektus, pagal galimybes kviečiantis užsienio dėstytojus dėstyti

programoje numatytus spec. kursus, skatinant studentus dalyvauti mainų programose Erasmus, studentų

mokslo praktikų konkursuose.

39

2 priedas. Mokslo tiriamojo projekto antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS2

SOCIOLOGIJOS KATEDRA2

Studento vardas, pavardė3

PAVADINIMAS4

Tiriamasis projektas (I)

Taikomosios sociologijos magistro studijų programa, valstybinis kodas 621L30005

Sociologijos studijų kryptis

Darbo vadovas: moksl.laipsnis V. Pavardenis

Kaunas, 20...5

_________________________ 1 Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės. 2 Times New Roman, 12 p., didžiosios raidės. 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės, pajuodintas šriftas. 5 Times New Roman, 12 p.

40

3 priedas. Magistro darbo antraštinio lapo pavyzdys

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS1

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS2

SOCIOLOGIJOS KATEDRA2

Studento vardas, pavardė3

BAIGIAMOJO DARBO PAVADINIMAS4 (lietuvių kalba)

Magistro baigiamasis darbas3

Taikomosios sociologijos magistro studijų programa, valstybinis kodas 621L30005

Sociologijos studijų kryptis

Vadovas(-ė)_________________ _______________ _____________5

(Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

Apginta___________________ _____________ __________5 (Fakulteto / studijų instituto dekanas / direktorius) (Parašas) (Data)

Kaunas, 20...5

_________________________ 1 Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės. 2 Times New Roman, 12 p., didžiosios raidės. 3 Times New Roman, 14 p. 4 Times New Roman, 14 p., didžiosios raidės, pajuodintas šriftas. 5 Times New Roman, 12 p.

41

4 priedas. Praktikos organizavimo tvarkos aprašas

45

5 priedas. Praktikos trišalė sutartis (tipinis pavyzdys) ĮREGISTRUOTA

............................................................................................................................................................................................................................................ (Registracijos vieta)

............................................................................................................................................................................................................................................ (Atsakingo asmens pareigos)

............................................................................................................................................................................................................................................ (Atsakingo asmens vardas, pavardė ir parašas)

............................................................................................................................................................................................................................................ (Registracijos data ir numeris)

STUDENTO PRAKTINIO MOKYMO SUTARTIS 20 m d. Nr.

Vytauto Didžiojo universitetas (toliau – Universitetas), atstovaujamas Socialinių mokslų fakulteto, dekano prof. dr. Jono Ruškaus veikiančio pagal rektoriaus 2012 m.

(Pareigos, vardas, pavardė)

kovo 8 d. įsakymą Nr. AS-12-308, (Įmonės ar įstaigos, priimančios atlikti praktiką, pavadinimas)

(toliau – institucija), atstovaujama ,(Vardas, pavardė, pareigos)

veikiančio pagal Įstaigos įstatus , bei

programa, (Studijų programos pavadinimas, studento vardas, pavardė, asmens kodas arba gimimo metai)

,(Nuolatinės gyvenamosios vietos adresas)

vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės aktais, sudaro šią sutartį:

I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Ši sutartis sudaroma visam studento praktinio mokymo praktikos institucijoje (toliau – praktika) laikotarpiui.

Praktikos organizavimo išlaidos praktikos institucijai neatlyginamos.

2. Studentas atlieka praktiką, numatytą studijų programoje, pagal su institucijoje suderintą praktikos programą:

• praktikos tikslas – __________________________________________________________________;

• numatomi praktikos rezultatai – ________________________________________________________;

• trukmė – praktika prasideda , baigiasi ne vėliau kaip m. d., praktikos apimtis

kreditais – 6 ECTS kreditai, 200 val., iš jų 150 val. skiriama praktikai pasirinktoje įstaigoje ir praktikos

dienoraščio rengimui (19 d. d.), 48 val. – praktikos ataskaitos rengimui, 2 val. – konsultacijoms su praktikos

vadovu (aukštosios mokyklos dėstytoju).

3. Ši sutartis per 30 dienų nuo jos sudarymo dienos įregistruojama Universiteto nustatyta tvarka.

II. UNIVERSITETO ĮSIPAREIGOJIMAI IR TEISĖS 4. Universitetas įsipareigoja:

4.1. užtikrinti studento, siunčiamo atlikti praktiką, būtiną praktikai teorinį ir praktinį pasirengimą;

4.2. skirti praktikos vadovą – Universiteto dėstytoją;

4.3. aprūpinti priimančios praktikos institucijos paskirtą praktikos vadovą metodinėmis vadovavimo praktikai

rekomendacijomis (priemonėmis);

46

4.4. ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki praktikos pradžios suderinti su praktikos institucija siunčiamų studentų

praktikos atlikimo užduotis;

4.5. kontroliuoti studento praktikos eigą ir prireikus kartu su praktikos institucijos atsakingais darbuotojais

operatyviai spręsti iškilusias problemas, suteikiant studentui reikalingą pagalbą.

5. Universitetas turi teisę atšaukti studentą iš praktikos, jeigu:

5.1. praktikos institucija studento praktikai nesuteikia praktikos atlikimo vietos pagal studijų programą;

5.2. studentas padaro praktikos drausmės pažeidimus;

5.3. studentas yra naudojamas vien tik nekvalifikuotam darbui atlikti;

5.4. institucijoje neužtikrinami saugos ir sveikatos darbe reikalavimai.

III. INSTITUCIJOS ĮSIPAREIGOJIMAI IR TEISĖS 6. Praktikos institucija įsipareigoja:

6.1. suteikti studentui praktinio mokymo vietą:

(Praktinio mokymo vietos pavadinimas)

sudaryti sąlygas praktikos plano (programos) įgyvendinimui, aprūpinti praktikos plano (programos) įgyvendinimui

reikalinga informacija ir neatitraukti studento nuo praktinio mokymo užduočių vykdymo;

6.2. užtikrinti, kad studentui būtų paskirtas praktikos vadovas iš kvalifikuotų darbuotojų (arba valstybės

institucijos valstybės tarnautojų), turinčių ne mažesnį kaip 3 metų atitinkamo darbo stažą;

6.3. institucija priima studentą atlikti praktikos neatlygintinai;

6.4. organizuoti būtinus darbuotojų saugos ir sveikatos bei priešgaisrinės saugos instruktažus;

6.5. vadovaujantis institucijoje veikiančiais nuostatais arba papildomu institucijos ir Universiteto susitarimu dėl

darbo tvarkos ir sąlygų, užtikrinti studentui darbuotojų saugos ir sveikatos bei higienos normas atitinkančias

darbo sąlygas; esant reikalui aprūpinti studentą praktikai atlikti būtinais darbo įrankiais, darbo drabužiais ir

darbo avalyne, kitomis asmeninėmis ir kolektyvinėmis darbuotojų saugos ir sveikatos priemonėmis teisės

aktuose nustatyta tvarka;

6.6. skirti studentui su studijų bei praktinio mokymo specifika susijusias užduotis bei užtikrinti, kad nebūtų

skiriamos su studijų bei praktinio mokymo specifika nesusijusios užduotys nekvalifikuotam darbui atlikti;

6.7. atsižvelgdama į praktikos vadovo įvertinimą išduoti dokumentą apie studento atliktą praktiką;

6.8. informuoti studentą, kuri praktikos metu suteikiama informacija yra priimančios institucijos komercinė arba

kita paslaptis, neplatinama už priimančios organizacijos ribų, bei apie už šios informacijos platinimą

taikomas baudas (jei tokios yra numatytos vidaus dokumentuose);

6.9. informuoti Universitetą apie praktikos drausmės pažeidimus, studento neatvykimą į praktiką.

7. Institucija turi teisę leisti studentui savarankiškai, be praktikos vadovo pagalbos, atlikti jam pavestas funkcijas

gaminant prekinę produkciją arba teikiant mokamas paslaugas tik tais atvejais, jeigu įmonė arba įstaiga sudaro su

studentu laikiną darbo sutartį teisės aktų nustatyta tvarka.

IV. STUDENTO ĮSIPAREIGOJIMAI IR TEISĖS

8. Studentas įsipareigoja:

8.1. ne vėliau kaip prieš ___10__ dienų iki praktikos pradžios parengti praktikos planą (programą) ir suderinti

Universiteto praktikos vadovu, ne vėliau kaip per pirmąją praktikos dieną detalizuoti praktikos planą

(programą) su priimančios institucijos paskirtu praktikos vadovu;

47

8.2. sistemingai ir stropiai vykdyti praktinio mokymo užduotis; neatvykus į praktiką institucijoje, nedelsiant

pranešti apie tai praktikos vadovui, nurodant priežastį, o ligos atveju – pateikti gydytojo pažymą;

8.3. laikytis institucijos nuostatų (įstatų) ir darbo tvarkos taisyklių, laikyti paslaptyje institucijos komercines ir

kitas paslaptis, jei praktikos metu gaus slaptų ar nepageidaujamų platinti duomenų bei techninių dokumentų;

8.4. tausoti institucijos turtą, už padarytą materialinę žalą atsakyti įstatymų nustatyta tvarka;

8.5. laikytis saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų;

8.6. parengti praktikos ataskaitą pagal Universiteto nustatytus reikalavimus.

9. Studentas turi teisę:

9.1. gauti iš Universiteto praktikos programos kopiją bei visą informaciją, susijusią su praktikos atlikimu;

9.2. gauti iš institucijos praktikos užduotį (užduotis), darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitas praktikos atlikimui

reikalingas priemones.

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

10. Ši sutartis gali būti pakeista tik rašytiniu visų šalių susitarimu. Sutarties pakeitimai yra neatsiejama šios sutarties

dalis.

11. Ši sutartis gali būti nutraukiama:

11.1. jei studentas pašalinamas iš Universiteto, nutraukia studijas savo noru ar laikinai sustabdo studijas (studentui

suteikiamos akademinės atostogos);

11.2. jei viena iš šalių šiurkščiai pažeidžia šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus;

11.3. šalių susitarimu.

12. Sutarties šalis praneša kitoms sutarties šalims apie sutarties nutraukimą ne vėliau kaip prieš ....................... dienas.

13. Visi ginčai, kurių sutarties šalys negali išspręsti geranoriškai ir susitarusios, sprendžiami Lietuvos Respublikos

teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Ši sutartis įsigalioja nuo 20 m. dienos ir galioja iki praktikos atlikimo ir visų

kitų įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo.

15. Ši sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą teisinę galią, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.

ŠALIŲ REKVIZITAI

Universitetas Praktikos institucija Studentas

Vytauto Didžiojo universitetas

Socia l in ių mokslų fakul te tas

Papildomai nurodoma:

(Universiteto paskirto praktikos vadovo vardas,

pavardė, telefono numeris)

(Praktikos vadovo vardas, pavardė, telefono

numeris)

(Studento telefono numeris)

ŠALIŲ PARAŠAI

(Universitetas) (Institucija) (Studentas)

48

6 priedas. Institucijų, kuriose rekomenduojama atlikti praktiką, sąrašas

I. VDU Socialinių mokslų fakultetas:

1. Sociologijos katedra

2. Socialinių tyrimų centras

3. Socialinės antropologijos centras

4. Kiti VDU fakultetai ir tyrimų centrai

II. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Sociologijos katedros ir praktikos

institucijų:

1. VšĮ „Kultūros kiemas“ (pasirašyta 2010 03 30)

2. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ (pasirašyta 2008 03 21)

3. Rinkos tyrimų kompanija „TNS Gallup“ (pasirašyta 2008 05 06)

4. Kėdainių švietimo centras (pasirašyta 2008 02 22)

III. Pasirašytos bendradarbiavimo sutartys tarp Socialinių mokslų fakulteto ir praktikos

institucijų:

1. Kauno miesto savivaldybė (pasirašyta 2008 04 25)

2. Kauno darbo birža (Lithuanian Labour Exchange, pasirašyta 2008 05 23)

3. Kauno jaunimo organizacijų sąjunga „Apskritasis stalas“ (pasirašyta 2009 09 01)

4. Asociacija Vyrų krizių centras (pasirašyta 2011 12 15)

5. Viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras (pasirašyta 2011 03 17)

6. Kauno žydų religinė bendruomenė (pasirašyta 2011 03 03)

7. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras (2007 08 17)

8. Marijampolės apskrities švietimo centras (pasirašyta 2007 09 27)

9. Ambulatorinių psichikos sveikatos centrų asociacija

10. Kauno Šančių poliklinika

11. Kauno apskrities priklausomybės ligų centras

12. VšĮ Šeimos santykių institutas

13. Lietuvos kariuomenės karo medicinos tarnyba

14. Kauno apskrities viešoji biblioteka

15. Kalėjimų departamentas prie LR teisingumo ministerijos

16. Vidurinės mokyklos ir gimnazijos (per 40 sutarčių, VDU lygmens)

IV. Neoficialus bendradarbiavimas (katedros partneriai):

1. Lietuvos socialinių tyrimų centras

49

2. Vilniaus universiteto Sociologijos katedra

3. Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedra

4. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centras

5. Vilniaus universiteto Orientalistikos centras

6. Šiaulių universiteto Lyčių studijų centras

7. Kauno apskrities plėtros agentūra

8. UAB „SIC“

9. Socialinių inovacijų fondas

10. Kauno moterų informacijos centras

11. Lietuvos istorijos institutas

12. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

50

7 priedas. Praktikos ataskaitos forma

VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETO

SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETO

SOCIOLOGIJOS KATEDRA

Taikomosios sociologijos magistro studijų programa

..................................................................... (Studento vardas, pavardė, kursas)

SPECIALYBĖS PRAKTIKOS ATASKAITA

1. BENDRA INFORMACIJA APIE SPECIALYBĖS PRAKTIKĄ

Specialybės praktikos atlikimo vieta

(įstaiga / organizacija)

Specialybės praktikos atlikimo laikas

Trumpas praktikos organizacijos

pristatymas (pagrindinė vykdoma

veikla)

Specialybės praktikos tema

Specialybės praktikos tikslas

1. Pavyzdžiui, tam tikrų probleminių situacijų atpažinimas

praktikoje ir galimų jų sprendimo būdų pateikimas.

2. Pavyzdžiui, klausimyno organizacijos veiklai įvertinti

sudarymas, reikalingų duomenų kaupimas baigiamajam

darbui rengti.

3. Pavyzdžiui, pristatymo rengimas, projekto rengimas.

Specialybės praktikos užduotys

(formuluojamos derinant su praktikos

mokslo institucijoje vadovu)

.....

Specialybės praktikos

įmonėje / organizacijoje vadovas

(mentorius)

Specialybės praktikos mokslo

institucijoje vadovas

51

2. STUDENTO ATASKAITA APIE SPECIALYBĖS PRAKTIKOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMĄ

Specialybės praktikos

užduotis

Studento ataskaita apie atliktų užduočių įgyvendinimą (užduoties

įgyvendinimo procesas ir rezultatai)

1 UŽDUOTIS

2 UŽDUOTIS

3 UŽDUOTIS

.... UŽDUOTIS

2.2. Kokių praktinių

sociologijos specialybės

įgūdžių įgijote?

2.3. Kokių problemų kilo

praktikos metu ir kaip jos

buvo sprendžiamos?

2.4. Pasiūlymai ir idėjos

specialybės praktikai gerinti

3. PRAKTIKOS VADOVO ĮMONĖJE ATSILIEPIMAS APIE STUDENTO DARBĄ

Praktikos

įstaigoje / organizacijoje

vadovo (mentoriaus)

vardas, pavardė, parašas

_______________ (Parašas)

Praktikos

įstaigoje / organizacijoje

vadovo pareigos

Atsiliepimas apie studento

darbą praktikos įstaigoje /

organizacijoje

Galutinis praktikos įvertinimas............................................. (Pažymys)

Praktikos vadovas.................................................................................................................................... (Vardas, pavardė) (Parašas) (Data)

52

8 priedas. Praktikos dienoraščio forma

PRAKTIKOS DIENORAŠTIS

Studento vardas, pavardė:

Praktikos vieta:

Praktikos trukmė:

Data Studento atliktas darbas / užduotis praktikos

institucijoje

Praktikos institucijoje

praleistas laikas

Giedrė BALTRUŠAITYTĖ

Jurga BUČAITĖ-VILKĖ

Aušra RIMAITĖ

Taikomosios sociologijos magistro studijų tiriamojo ir baigiamojo darbų

rengimo ir praktikos atlikimo metodiniai nurodymai

Parengė – Vytauto Didžiojo universiteto leidykla (S. Daukanto g. 27, LT-44249 Kaunas) Užsakymo Nr. K13-143. 2014 02 12.

Elektroninis leidinys

Taikomosios sociologijos magistro studijų - VDU · 2020. 4. 9. · 4 I DALIS. TAIKOMOSIOS...

Documents

Transcript of Taikomosios sociologijos magistro studijų - VDU · 2020. 4. 9. · 4 I DALIS. TAIKOMOSIOS...