Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO

RENGIMO STANDARTAS

Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

LIETuvOS RESPubLIKOS švIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJA LIETuvOS RESPubLIKOS SOCIALINėS APSAuGOS IR DARbO MINISTERIJA

Vilnius, 2008

© Profesinio mokymo metodikos centras, 2008

Parengta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant projektą Nr. BPD2004-ESF-2.4.0-01-04/0156 „Nacionalinės profesinio rengimo standartų sistemos plėtra“

Standarto rengimą koordinavo Profesinio mokymo metodikos centro Standartų ir mokymo programų skyrius

EUROPOS SAJUNGAEuropos socialinis fondas

K U R K I M E A T E I T Į D R A U G E !

PROfESINIO MOKyMO METODIKOS cENTRAS

�

5. Trumpas profesinės veiklos aprašymas:5.1. Socialinių mokslų mokytojo rengimo standartas (toliau – Standartas) parengtas atsižvelgus į darbo rinkos pokyčius, Standarto rengimo darbo grupės atliktus kvalifikacijų tyrimo rezultatus ir remiantis kitų šalių patirtimi. Šis Standartas – pagrindas aukštųjų neuniversitetinių studijų programai rengti.5.2. Standartas apibrėžia socialinių mokslų mokytojo rengimo reikalavimus darbui šiose veiklos srityse: ugdymo proceso organizavimas; moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas; profesinės kompetencijos tobulinimas.5.�. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinių mokslų mokytojo studijų programą, valdo mokymo ir mokymosi procesą, planuoja ir tobulina dalyko turinį, vertina mokinių pasiekimus ir pažangą, naudoja informacines ir komunikacines technologijas, kuria ugdymo aplinką, ugdo gebėjimus ir vertybines nuostatas, formuoja socialinių mokslų dalykų žinių sistemą, bendrauja ir bendradarbiauja su mokyklos bendruomene. Dirbdamas mokykloje dalyvauja kuriant pilietinę visuomenę, ugdant patriotizmą ir pagarbą kitoms tautoms, skatinant mokinių toleranciją, pagarbą kitų kultūrų įvairovei, formuojant istorinę sąmonę ir savimonę, puoselėjant šalies kultūrinį paveldą. 5.4. Socialinių mokslų mokytojo darbo sėkmę lemia profesinės žinios ir gebėjimai, kritinis mąstymas, siekimas tobulinti savo profesines kompetencijas bei mokytojui būtinas asmenines savybes: komunikabilumą, kūrybingumą, greitą orientaciją, kruopštumą, sąžiningumą, darbštumą, pareigingumą, dėmesingumą, optimizmą, humaniškumą.6. Socialinių mokslų mokytojo tikslas – ugdyti pilietiškai atsakingą, socialinio ir kultūrinio gyvenimo dėsnius suprantančią asmenybę, gebančią vertinti, saugoti ir puoselėti kultūrinę bei gamtinę aplinką.7. Socialinių mokslų mokytojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.

I. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO REKvIZITAI

1. Profesinio išsilavinimo lygis – penktasis.2. Valstybinis kodas – S514508.�. Suteikiama kvalifikacija – mokytojas.4. Bazinis išsilavinimas – vidurinis.

II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TuRINYS

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO RENGIMO STANDARTAS

PATVIRTINTALietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209

4

8. Socialinių mokslų mokytojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas pateikiami Standarto 2 priede.9. Sėkmingam socialinių mokslų mokytojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai: 9.1. atsakingumas;9.2. organizuotumas;9.�. kūrybiškumas;9.4. savarankiškumas priimant sprendimus;9.5. kolektyvinis darbas;9.6. taktiškumas; 9.7. tolerantiškumas;9.8. matematinis raštingumas;9.9. kompiuterinis raštingumas. 10. Baigiamasis kvalifikacijos vertinimas:10.1. Socialinių mokslų mokytojo kvalifikacija suteikiama studentui, baigusiam visą studijų programą, įgijusiam Standarte apibrėžtas kompetencijas ir gavusiam teigiamą baigiamąjį kvalifikacijos įvertinimą.10.2. Vadovaujantis Standarte įvardytais kompetencijų vertinimo kriterijais tikrinamos ir įvertinamos:10.2.1. studijų procese – visos Standarte apibrėžtos kompetencijos;10.2.2. baigiamojo kvalifikacijos vertinimo metu – pasirinktos kompetencijos.10.�. Baigiamojo kvalifikacijos vertinimo organizavimą ir vykdymą, dokumentų išdavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija.

5

veiklos sritys Kompetencijos1. Ugdymo proceso organizavimas 1.1. Valdyti mokymo ir mokymosi procesą

1.2. Planuoti ir tobulinti dalyko turinį1.�. Vertinti mokinių pasiekimus ir pažangą1.4. Naudoti informacines technologijas1.5. Pažinti mokinius, kurti saugią emocinę ugdymo aplinką1.6. Bendrauti ir bendradarbiauti su mokyklos bendruomene

2. Moksleivių politologinių, istorinių, geografinių, ekonominių žinių, socialinės veiklos gebėjimų ir pilietinių vertybių ugdymas

2.1. formuoti socialinių mokslų žinių sistemą 2.2. Ugdyti socialinės veiklos gebėjimus2.�. formuoti piliečio vertybines nuostatas

�. Profesinės kompetencijos tobulinimas �.1. Reflektuoti ir vertinti savo profesinę veiklą�.2. Planuoti ir sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą�.�. Tobulinti komunikacinius įgūdžius

Socialinių mokslų mokytojo rengimo standarto1 priedas

SOCIALINIŲ MOKSLŲ MOKYTOJO vEIKLOS SRITYS IR KOMPETENCIJOS

6

SOC

IALI

NIŲ

MO

KSL

Ų M

OK

YT

OJO

KO

MPE

TEN

CIJ

Ų R

IbO

S, S

Tu

DIJ

Ų T

IKSL

AI I

R K

OM

PET

ENC

IJŲ

vER

TIN

IMA

S

Soci

alin

ių m

okslų

mok

ytoj

o re

ngim

o st

anda

rto

2 pr

ieda

s

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1. U

gdym

o pr

oces

o or

gani

zavi

mas

1.1.

Val

dyti

mok

ymo

ir

mok

ymos

i pr

oces

ą

Tem

inių

dal

yko

ir p

amok

ų pl

anų

reng

imas

rem

iant

is u

gdym

ą re

glam

entu

ojan

čiai

s dok

umen

tais

.In

divi

dual

ių m

okym

o pl

anų

suda

rym

as.

Mok

ymo

tikslų

ir u

ždav

inių

nu

stat

ymas

.Ši

uola

ikin

ių u

gdym

o/si

tech

nolo

gijų

be

i mok

ymo/

si m

etod

ų pa

rink

imas

ir

tiksli

ngas

taik

ymas

.Ve

iksm

ingo

laik

o iš

tekl

ių

pana

udoj

imas

org

aniz

uoja

nt

mok

ymąs

i.D

erm

ės ta

rp ž

inių

per

teik

imo

ir

sava

rank

iško

mok

ymos

i už

tikri

nim

as.

Kon

sulta

cijų

gra

fiko

suda

rym

as.

1.1.

1. Ž

inot

i ben

droj

o la

vini

mo

mok

yklų

pro

gram

iniu

s rei

kala

vim

usIš

rink

ti ir

paa

iški

nti s

varb

iaus

i be

ndro

jo la

vini

mo

mok

yklų

pr

ogra

min

iai r

eika

lavi

mai

.Su

form

uluo

ti m

okym

o tik

slai

.Pa

rink

ti m

okym

o už

davi

niai

.Pa

reng

ti te

min

iai i

r in

divi

dual

ūs

mok

ymo

plan

ai.

Sum

odel

iuot

oje

situ

acijo

je

prita

ikyt

i mok

ymo

met

odai

.Pa

reng

tas i

r pa

kom

entu

otas

pr

ojek

tinio

dar

bo p

lana

s.

1.1.

2. N

usta

tyti

mok

ymo

tikslu

s1.

1.�.

for

mul

uoti

mok

ymo

užda

vini

us1.

1.4.

Išm

anyt

i mok

ymo

met

odus

1.1.

5. R

engt

i tem

iniu

s ir

indi

vidu

aliu

s mok

ymo

plan

us1.

1.6.

Tai

kyti

mok

ymo/

si m

etod

us

mok

ymo

proc

ese

1.2.

Pla

nuot

i ir

tobu

linti

daly

ko

turi

nį

Įdom

ios i

r pa

trau

klio

s mok

ymo/

si

med

žiag

os p

arin

kim

as.

Mok

ymos

i tur

inio

atn

aujin

imas

re

aguo

jant

į ap

linko

s pok

yčiu

s.U

gdym

o su

nkum

ų pr

ogno

zavi

mas

pl

anuo

jant

dal

yko

mok

ymą/

si.

1.2.

1. I

šman

yti p

amok

os

orga

niza

vim

o re

ikal

avim

usPa

reng

tas i

šplė

stin

is p

amok

os

plan

as.

Pate

ikto

se u

žduo

tyse

pri

taik

yti

įvai

rūs p

amok

ų or

gani

zavi

mo

prin

cipa

i.Įv

ertin

tos i

r iš

anal

izuo

tos

steb

ėtos

pam

okos

.Pa

siri

nkta

tink

ama

tiksl

ams

pasi

ekti

mok

omoj

i, va

izdo

ir g

arso

m

edži

aga.

1.2.

2. P

aren

gti p

amok

os p

laną

1.2.

�. R

engt

i tem

iniu

s ir

indi

vidu

aliu

s mok

ymo

plan

us1.

2.4.

Tai

kyti

isto

rijo

s, ge

ogra

fijos

, po

litol

ogijo

s, so

ciol

ogijo

s žin

ias

reng

iant

pam

okų

plan

us1.

2.5.

Išm

anyt

i net

radi

cini

ų pa

mok

ų or

gani

zavi

mo

prin

cipu

s

7

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1.2.

6. N

audo

ti be

ndro

jo la

vini

mo

mok

yklo

ms s

kirt

ą m

okom

ąją,

vaiz

do

ir g

arso

med

žiag

ą1.

2.7.

Par

inkt

i tin

kam

ą m

okom

ąją

med

žiag

ą tik

slam

s ir

užda

vini

ams

pasi

ekti

1.�.

Ver

tinti

mok

inių

pa

siek

imus

ir

paža

ngą

Mok

inių

elg

esio

, em

ocin

ių ir

so

cial

inių

pro

blem

ų ve

rtin

imas

pa

deda

nt ji

ems t

obul

ėti.

Ryši

o ta

rp m

okin

ių s

ocia

linės

ap

linko

s ir

fizin

io, i

ntel

ektin

io,

emoc

inio

mok

inių

vys

tym

osi i

r m

okym

osi v

eiks

min

gum

o

nust

atym

as.

Mok

inių

ver

tinim

o si

stem

os

sukū

rim

as re

mia

ntis

švi

etim

o in

stitu

cijo

je g

alio

janč

iais

do

kum

enta

is.

Vert

inim

o re

zulta

tų a

naliz

ė pl

anuo

jant

tole

snį m

okin

ių m

okym

ąsi.

1.�.

1. P

arin

kti i

r ta

ikyt

i mok

inių

ve

rtin

imo

met

odus

ir b

ūdus

Pare

ngti

vert

inim

o m

etod

ai

atsi

žvel

gian

t į s

ocia

linės

apl

inko

s įta

ką m

okin

iam

s.A

tlikt

a m

oksl

eivi

ų ap

klau

sa ir

pa

siek

imų

anal

izė.

Atli

ktas

tem

inių

pla

nų

kore

gavi

mas

ats

ižve

lgus

į ap

klau

sos r

ezul

tatu

s.N

usta

tyti

svar

biau

si b

endr

avim

o pr

inci

pai.

1.�.

2. I

šman

yti p

agri

ndin

ius

bend

ravi

mo

ir b

endr

adar

biav

imo

prin

cipu

s ir

etik

os n

orm

as1.

�.�.

Ana

lizuo

ti ve

rtin

imo

rezu

ltatu

s ir

num

atyt

i ger

esni

ų m

okym

osi r

ezul

tatų

siek

imo

būdu

s1.

�.4.

Ana

lizuo

ti ir

ver

tinti

soci

alin

ės a

plin

kos į

taką

mok

inių

vy

stym

uisi

bei

mok

ymos

i ve

iksm

ingu

mui

1.4.

Nau

doti

info

rmac

ines

te

chno

logi

jas

Pam

okų

plan

ų ir

mok

omos

ios

med

žiag

os p

aren

gim

as ir

nau

dojim

as

skai

tmen

ine

form

a.Va

izdi

nės i

r ga

rsin

ės m

okym

o m

edži

agos

par

engi

mas

ir p

atei

kim

as

naud

ojan

t mul

timed

ijos p

rogr

amas

.Sa

vara

nkiš

kų d

arbų

užd

uoči

ų,

test

ų na

udoj

ant I

T pa

reng

imas

ir

atlik

imas

.N

uoto

linio

mok

ymo

orga

niza

vim

as.

Dok

umen

taci

jos t

vark

ymas

sk

aitm

enin

e fo

rma.

1.4.

1. Ž

inot

i pam

okų,

kur

iose

na

udoj

amos

IT, p

aren

gim

o m

etod

iką

Suda

ryta

s išp

lėst

inis

pam

okos

pl

anas

, kur

ioje

bus

nau

doja

ma

IT.

Paru

ošta

mok

omoj

i med

žiag

a da

rbui

su IT

.Pa

reng

ta n

uoto

linio

mok

ymo

prog

ram

a.N

umat

yti k

ontr

olės

ir v

ertin

imo

būda

i.Ve

sta

pam

oka

naud

ojan

t IT.

1.4.

2. Iš

man

yti I

T ir

ele

ktro

nine

i pa

mok

ai sk

irto

s mok

omos

ios

med

žiag

os p

aruo

šim

o m

etod

us1.

4.�.

Išm

anyt

i nuo

tolin

io m

okym

o or

gani

zavi

mo

ir e

lekt

roni

nės

doku

men

taci

jos t

vark

ymo

met

odik

ą1.

4.4.

Nus

taty

ti už

duoč

ių, t

estų

, at

liktų

nau

doja

nt IT

, ver

tinim

o kr

iteri

jus

1.4.

5. R

inkt

i, an

aliz

uoti

ir k

aupt

i įv

airi

ų rū

šių

info

rmac

iją n

audo

jant

pa

žang

iaus

ias t

echn

olog

ijas

8

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

1.5.

Paž

inti

mok

iniu

s, ku

rti

saug

ią e

moc

inę

ugdy

mo

aplin

ką

Ugd

ymo

proc

eso

orga

niza

vim

as

atsi

žvel

gian

t į v

aiko

, paa

uglio

, su

augu

sioj

o fiz

inės

ir p

sich

inės

raid

os

ypat

umus

, soc

ialin

ę ap

linką

, lyč

ių

vaid

men

is.

Bend

ravi

mas

su m

okin

iais

rem

iant

is

paga

rba,

neš

ališ

kum

u ir

ats

akin

gum

u.

Mok

inių

lygi

ų ga

limyb

ių

užtik

rini

mas

ugd

ymo

proc

ese.

Mok

inių

su n

egal

ia ir

pri

klau

sanč

ių

kito

ms s

ocia

linės

ats

kirt

ies g

rupė

ms

inte

grav

imas

į ug

dym

o pr

oces

ą ir

m

okyk

los b

endr

uom

enės

gyv

enim

ą.Pa

galb

a m

okin

iam

s atp

ažin

ti,

įver

tinti

ir k

ontr

oliu

oti e

moc

ijas.

Mok

omos

ios m

ater

ialin

ės b

azės

kū

rim

as.

Efek

tyva

us ir

sau

gaus

fizi

nės e

rdvė

s, in

form

acin

ių ir

kom

unik

acin

ių

tech

nolo

gijų

, mok

ymo

prie

mon

ių

naud

ojim

o už

tikri

nim

as.

Mok

ymos

i mot

yvac

ijos s

katin

imas

.

1.5.

1. Id

entif

ikuo

ti ir

sprę

sti

pagr

indi

nes u

gdym

o pr

oble

mas

, ky

lanč

ias d

ėl p

edag

ogin

ių, s

ocia

linių

, ps

icho

logi

nių

ugdy

mo

veik

snių

Api

būdi

nti p

edag

ogin

iai,

soci

alin

iai,

psic

holo

gini

ai u

gdym

o ve

iksn

iai.

Pate

ikti

galim

os k

onfli

ktin

ės

situ

acijo

s kla

sėje

spre

ndim

o bū

dai.

Pare

ngta

s kab

inet

o m

ater

ialin

ių

ište

klių

kau

pim

o pl

anas

.Su

kurt

a sau

gaus

dar

bo at

min

tinė.

1.5.

2. K

urti

klas

ėje

pala

nkum

o,

paga

rbos

ir p

asiti

kėjim

o at

mos

ferą

1.5.

�. U

gdyt

i be

prie

vart

os1.

5.4.

Žin

oti d

arbo

sau

gos

reik

alav

imus

1.5.

5. Iš

man

yti m

okom

osio

s m

edži

agos

kla

sifik

avim

o ir

kau

pim

o m

etod

iką

1.5.

6. P

lanu

oti m

ater

ialin

ių iš

tekl

ių

pore

ikį

1.6.

Ben

drau

ti ir

be

ndra

darb

iaut

i su

mok

yklo

s be

ndru

omen

e

Mok

yklo

s ben

druo

men

ės s

ocia

linio

so

lidar

umo

puos

elėj

imas

.Tė

vų sk

atin

imas

dal

yvau

ti ku

rian

t ug

dym

o ap

linką

.D

ialo

go, p

riel

anku

mo

ir p

asiti

kėjim

o at

mos

fero

s kūr

imas

.

1.6.

1. Iš

man

yti b

endr

avim

o su

sk

irtin

gų am

žiau

s tar

psni

ų žm

onėm

is

spec

ifiką

Paga

l užd

uotį

steb

ėjim

o bū

du

įver

tinta

ir ap

ibūd

inta

ben

drav

imo

kultū

ra.

Pate

ikta

s ir

paai

škin

tas

daly

vavi

mo

mok

yklo

s be

ndru

omen

ės g

yven

ime,

mok

ytoj

ų, m

okin

ių ir

tėvų

su

siri

nkim

uose

tiks

las i

r rez

ulta

tai.

1.6.

2. K

urti

dial

ogo,

pas

itikė

jimo

ir

prie

lank

umo

atm

osfe

rą1.

6.�.

Sėk

min

gai s

pręs

ti ko

nflik

tines

si

tuac

ijas

1.6.

4. Iš

man

yti k

onfe

renc

ijų,

sem

inar

ų, su

siri

nkim

ų, n

efor

mal

aus

mok

ymo

orga

niza

vim

o pa

grin

dus

1.6.

5. Iš

man

yti n

ekon

flikt

inio

be

ndra

darb

iavi

mo

prin

cipu

s

9

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

2. M

oksl

eivi

ų po

litol

ogin

ių,

isto

rini

ų,

geog

rafin

ių,

ekon

omin

ių

žini

ų,

soci

alin

ės

veik

los

gebė

jimų

ir p

iliet

inių

ve

rtyb

ių

ugdy

mas

2.1.

for

muo

ti so

cial

inių

mok

slų

žini

ų si

stem

ą

Soci

alin

ių m

okslų

(ist

orijo

s, po

litol

ogijo

s, so

ciol

ogijo

s, pi

lietin

io

ugdy

mo,

teis

ės, e

kono

mik

os,

geog

rafij

os) ž

inių

ir jų

pra

ktin

io

taik

ymo

pagr

indų

išm

anym

as,

gebė

jimas

įžve

lgti

šių

daly

kų

tarp

disc

iplin

iniu

s ryš

ius.

Ugd

yti i

stor

ijos,

polit

olog

ijos,

pilie

tinio

ugd

ymo,

soc

iolo

gijo

s, te

isės

ko

mpe

tenc

ijas p

agal

val

styb

iniu

s iš

sila

vini

mo

stan

dart

us.

Suvo

kti s

ocia

linių

mok

slų s

ąsaj

ą su

ak

tual

iom

is v

isuo

men

inio

gyv

enim

o pr

oble

mom

is.

Dem

okra

tinės

vis

uom

enės

bei

va

lstyb

ės fu

nkci

onav

imo

prin

cipų

, žm

ogau

s ir

pilie

čio

lais

vių,

teis

ių

ir p

arei

gų b

ei p

agri

ndin

ių ja

s įv

ertin

anči

ų do

kum

entų

žin

ojim

as.

Vis

uom

enės

pol

itini

o, k

ultū

rini

o,

ūkin

io, t

eisi

nio

gyve

nim

o pr

oble

mų

ir g

alim

ų jų

spre

ndim

o bū

dų

išm

anym

as.

Pagr

indi

nių

teis

ės š

akų

(civ

ilinė

s, ad

min

istr

acin

ės, k

onst

ituci

nės,

baud

žiam

osio

s) ir

pra

ktin

io jų

nor

mų

taik

ymo

tam

tikr

ose

visu

omen

ės

gyve

nim

o sr

ityse

išm

anym

as.

Soci

alin

ių m

okslų

dal

ykų

vado

vėlių

, jų

did

aktin

ių fu

nkci

jų iš

man

ymas

bei

ge

bėjim

as re

kom

endu

oti m

okin

iam

s pa

pild

omą

mok

ymo/

si m

edži

agą.

Geb

ėjim

as in

tegr

uoti

soci

alin

ių

mok

slų ž

inia

s, su

vokt

i Eur

opos

Są

jung

os r

aidą

ir L

ietu

vos v

ietą

2.1.

1. Ž

inot

i soc

ialin

ę, po

litin

ę be

i ku

ltūri

nę L

ietu

vos i

r pas

aulio

isto

rinę

ra

idą

nuo

seni

ausi

ų la

ikų

iki š

ių d

ienų

Susi

stem

inti

ir p

aaiš

kint

i len

telė

je

isto

rini

ų ep

ochų

bru

ožai

.Pa

teik

ti pa

vyzd

žiai

, ili

ustr

uoja

ntys

kul

tūro

s (ve

rtyb

ių,

soci

alin

ių n

orm

ų) įt

aką

žmon

ių

elge

siui

, kul

tūri

niai

s ski

rtum

ais

paai

škin

tas s

kirt

inga

s įva

irių

et

nini

ų/so

cial

inių

gru

pių

atst

ovų

elge

sys.

Api

būdi

ntos

skir

tingo

s kilm

ės,

lyči

ų, a

mži

aus g

rupi

ų pa

dėtie

s įv

airi

ose

visu

omen

ėse

prie

žast

ys,

pate

ikti

pavy

zdži

ai.

Rem

iant

is g

loba

lizac

ijos

teor

ijom

is, a

pibū

dint

a gl

obal

izac

ijos į

taka

žm

ogui

.Pa

reng

ta d

isku

sija

api

e sv

arbi

ausi

as ši

uola

ikin

io p

asau

lio

ir L

ietu

vos p

robl

emas

, gal

imus

sp

rend

imo

būdu

s. Pa

reng

ti iš

plės

tinia

i soc

iolo

gijo

s pa

grin

dų p

amok

ų pl

anai

.Iš

vard

yti s

varb

iaus

i žm

ogau

s ir

maž

umų

teis

es u

žtik

rina

ntys

ES

ir L

R te

isės

akt

ai, u

ž ši

ų te

isių

įgyv

endi

nim

ą at

saki

ngos

in

stitu

cijo

s.Pa

aišk

inti

polit

ikos

pro

cesu

s le

mia

ntys

vei

ksni

ai, j

ų ta

rpus

avio

są

veik

os p

rinc

ipai

. Pa

ruoš

tas d

etal

us m

oksl

eivi

ų ge

ogra

finės

eks

pedi

cijo

s pla

nas.

Pam

okoj

e at

skle

ista

pas

aulio

ek

olog

inių

pro

blem

ų įv

airo

vė ir

ją

lem

ianč

ios p

riež

asty

s.

2.1.

2. S

uvok

ti Li

etuv

os v

ietą

Eur

opos

ir

pas

aulio

isto

rijo

je2.

1.�.

Ori

entu

otis

isto

rini

ame

laik

e ir

er

dvėj

e2.

1.4.

Žin

oti v

isuo

men

ės st

rukt

ūrin

ius

elem

entu

s, vi

suom

enės

kai

tos d

ėsni

us2.

1.5.

Išm

anyt

i soc

ialin

ės

dife

renc

iaci

jos f

orm

as, s

ocia

linių

pa

dėči

ų pr

ikla

usom

ybę

nuo

amži

aus,

kilm

ės ir

lytie

s, ly

čių

soci

alin

ius

vaid

men

is, j

ų ku

ltūri

nį s

ąlyg

otum

ą2.

1.6.

Žin

oti p

iliet

inės

vis

uom

enės

fo

rmav

imos

i pri

elai

das,

pilie

čio

teis

es

ir p

arei

gas

2.1.

7. S

uvok

ti pa

saul

io v

ient

isum

ą, at

skle

isti

jo sf

erų

įvai

rovę

2.1.

8. Ž

inot

i ist

oriš

kai k

inta

nčių

ge

osis

tem

ų ir

civ

iliza

cijų

sąv

eiką

, ci

viliz

acijų

ir k

ultū

rų r

aido

s bru

ožus

sk

irtin

gom

is g

eogr

afin

ėmis

są

lygo

mis

10

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

vien

tisoj

e Eu

ropo

s erd

vėje

.Le

ntel

ėje

susk

irst

ytos

ir

susi

stem

into

s pas

aulio

srity

s pag

al

ekon

omik

os st

rukt

ūras

.R

emia

ntis

kon

kreč

iais

pa

vyzd

žiai

s, pa

aišk

inta

taik

omoj

i is

tori

jos,

soci

olog

ijos,

polit

olog

ijos,

geog

rafij

os ir

eko

nom

ikos

mok

slų

naud

a.Pa

teik

ti ta

rpda

lyki

nių

soci

alin

ių

mok

slų r

yšių

pav

yzdž

iai,

paai

škin

ta jų

sva

rba.

2.2.

Ugd

yti

soci

alin

ės v

eikl

os

gebė

jimus

Geb

ėjim

o or

ient

uotis

kin

tanč

ioje

so

cial

inėj

e ap

linko

je fo

rmav

imas

.Pi

lieči

ų ge

bėjim

o be

ndra

uti i

r be

ndra

darb

iaut

i su

valst

ybės

val

dym

o in

stitu

cijo

mis

ugd

ymas

.M

okin

ių to

lera

ncijo

s, pa

garb

os

kultū

rų įv

airo

vei s

katin

imas

.

2.2.

1. A

naliz

uoti

ir k

ritiš

kai v

ertin

ti įv

airi

uose

šal

tiniu

ose

esan

čią

info

rmac

iją

Ras

inės

, etn

inės

, lyt

inės

ir

kt. d

iskr

imin

acijo

s pav

yzdž

ių

pate

ikim

as ir

ana

lizė.

Api

būdi

nti s

kirt

ingų

am

žiau

s ta

rpsn

ių p

sich

olog

inia

i sav

itum

ai.

Suda

ryta

s tar

pkul

tūri

nio

bend

ravi

mo

proj

ekto

pla

nas.

2.2.

2. P

aaiš

kint

i dab

artie

s pas

aulio

re

iški

nius

ats

ižve

lgia

nt į

jų is

tori

nę

raid

ą2.

2.�.

Atp

ažin

ti ku

ltūrų

skir

tum

us ir

be

ndry

bes,

išm

anyt

i tar

pkul

tūri

nio

bend

ravi

mo

prin

cipu

s ir

juos

taik

yti

2.2.

4. f

orm

uoti

gebė

jimą

atpa

žint

i vi

suom

enės

ir in

divi

do g

yven

ime

kyla

nčia

s pro

blem

as, k

urti

prie

laid

as

apie

jų p

riež

astį

ir r

aidą

, num

atyt

i bū

dus j

oms s

pręs

ti2.

2.5.

Eko

logi

nes ž

inia

s tai

kyti

gyve

nam

oje

aplin

koje

2.�.

for

muo

ti pi

lieči

o ve

rtyb

ines

nu

osta

tas

Mok

inių

pag

arbo

s ind

ivid

ualie

ms

kultū

rini

ams,

soci

alin

iam

s, ly

tinia

ms,

relig

inia

ms i

r ra

sini

ams s

kirt

umam

s fo

rmav

imas

.Pa

trio

tizm

o ir

pag

arbo

s kito

ms

taut

oms u

gdym

as.

2.�.

1. Ž

inot

i hum

anis

tinės

etik

os

vert

ybes

, žm

ogau

s, m

ažum

ų te

ises

Pare

ngta

s vie

nos i

š kal

endo

rini

ų šv

enči

ų šv

entim

o m

okyk

loje

sc

enar

ijus.

Suda

ryta

s išp

lėst

inis

gam

tosa

ugai

sk

irto

s pam

okos

, vyk

stan

čios

už

mok

yklo

s rib

ų, p

lana

s.

2.�.

2. Iš

man

yti e

tnin

ės k

ultū

ros

išta

kas,

raid

ą, ra

iško

s for

mas

2.�.

�. Iš

man

yti g

amto

s sau

gojim

o ir

11

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

Šalie

s kul

tūri

nio

pave

ldo

ir

gam

tinės

įvai

rovė

s puo

selė

jimas

.Is

tori

nės,

pilie

tinės

, tei

sinė

s sąm

onės

ir

sav

imon

ės fo

rmav

imas

.D

emok

ratin

ės, h

uman

istin

ės,

pilie

tinės

, tei

sinė

s sav

imon

ės

form

avim

osi p

rinc

ipų

supr

atim

o ug

dym

as.

Mok

inių

pili

etiš

kum

o, te

isin

ės ir

so

cial

inės

kom

pete

ncijo

s ugd

ymas

.

prot

ingo

jos t

urtų

nau

dojim

o pr

inci

pus

Suda

ryta

s kra

štot

yrin

ės

eksk

ursi

jos p

lana

s.

2.�.

4. Ž

inot

i gyv

enam

osio

s vie

tovė

s ku

ltūri

nį p

avel

dą

�. P

rofe

sinė

s ko

mpe

tenc

ijos

tobu

linim

as

�.1.

Ref

lekt

uoti

ir v

ertin

ti sa

vo

prof

esin

ę ve

iklą

Mok

inių

pož

iūri

o į m

okym

osi

proc

esą

anal

izav

imas

.M

okin

ių m

okym

osi r

ezul

tatų

ve

rtin

imas

ir a

naliz

avim

as.

Prof

esin

ės v

eikl

os ir

pat

irtie

s sa

vian

aliz

ė.

�.1.

1. Ž

inot

i ref

leks

inio

mok

ymo

prin

cipu

sIš

anal

izuo

tas m

okin

ių p

ožiū

ris į

m

okym

osi p

roce

są.

Įver

tinta

sav

a pr

ofes

inė

veik

la.

Atli

kta

prof

esin

ės v

eikl

os a

naliz

ė.�.

1.2.

Žin

oti p

rofe

sinė

s vei

klos

sa

vian

aliz

ės m

etod

ikas

ir ty

rim

ų m

etod

us�.

1.�.

Ana

lizuo

ti m

okin

ių p

ožiū

rį į

mok

ymos

i pro

cesą

�.1.

4. T

irti

ir v

ertin

ti sa

vo p

rofe

sinę

ve

iklą

�.2.

Pla

nuot

i ir

sist

emin

gai

tobu

linti

savo

pr

ofes

inę

veik

lą

Vado

vavi

mas

is m

okym

osi v

isą

gyve

nim

ą nu

osta

ta ti

kslin

gai i

r si

stem

inga

i atn

aujin

ant b

endr

ąsia

s, sp

ecia

liąsi

as ir

pro

fesi

nes

kom

pete

ncija

s.K

ūryb

iška

s rea

gavi

mas

į ši

uola

ikin

io

pasa

ulio

pok

yčiu

s.N

aujo

vių

taik

ymas

pro

fesi

nėje

ve

iklo

je.

Kur

ti ir

nuo

lat t

obul

inti

savą

pe

dago

ginė

s ir

andr

agog

inės

vei

klos

st

ilių,

gri

ndži

amą

hum

anis

tinėm

is

vert

ybėm

is ir

pri

ncip

ais.

Pana

udot

i ins

tituc

ijos s

utei

kiam

as

galim

ybes

kva

lifik

acija

i tob

ulin

ti.

�.2.

1. P

lanu

oti s

iste

min

gą b

endr

ųjų,

sp

ecia

liųjų

ir p

rofe

sini

ų ži

nių

atna

ujin

imą

Suda

ryta

ir a

rgum

entu

otai

ap

ibūd

inta

sav

a kv

alifi

kaci

jos

kėlim

o pr

ogra

ma.

Pare

ngta

s žin

ių a

tnau

jinim

o pl

anas

.Pa

mok

ose

pana

udot

a na

ujau

sia

liter

atūr

a.

�.2.

2. R

inkt

i, an

aliz

uoti

ir st

udiju

oti

nauj

ausi

ą pr

ofes

inę

liter

atūr

ą�.

2.�.

Tai

kyti

nauj

oves

sav

o pr

ofes

inėj

e ve

iklo

je

12

veik

los

srit

ysK

ompe

tenc

ijų a

pibū

dini

mas

Stud

ijų ti

ksla

iK

ompe

tenc

ijų v

erti

nim

asko

mpe

tenc

ijos

kom

pete

ncijų

rib

os

�.�.

Tob

ulin

ti ko

mun

ikac

iniu

s įg

ūdži

us

Kom

unik

acin

ių te

chno

logi

jų

perp

ratim

as.

Tais

yklin

gas s

akyt

inės

ir r

ašyt

inės

gi

mto

sios

kal

bos v

arto

jimas

ir

puos

elėj

imas

.U

žsie

nio

kalb

ų ko

mun

ikac

inių

ko

mpe

tenc

ijų to

bulin

imas

.

�.�.

1. T

aiky

ti in

form

acin

es-

kom

unik

acin

es te

chno

logi

jas

Sum

odel

iuot

oje

situ

acijo

je

prita

ikyt

os in

form

acin

ės-

kom

unik

acin

ės p

riem

onės

�.�.

2. T

aisy

klin

gai v

arto

ti gi

mtą

ją

kalb

ą rea

lioje

ir v

irtu

alio

je p

rofe

sinė

je

aplin

koje

�.�.

�. T

obul

inti

kom

unik

acin

ius

gebė

jimus

užs

ieni

o ka

lba(

omis

)

Spausdino UAB „JUDEX“Europos pr. 122, LT-46�51 Kaunas

Tel./faks. (8~�7) �4 12 46www.judex.lt

Tiražas – 100 vnt. Užsakymo Nr. 76�0

www.pmmc.lt

Išleido