PATVIRTINTA2017 m. rugpjūčio 31 d.Kauno „Aušros“ gimnazijosdirektoriaus įsakymu Nr. V-323

2017–2018 MOKSLO METŲ KAUNO ,,AUŠROS“ GIMNAZIJOS UGDYMO PLANAS

I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

1. 2017–2018 mokslo metų gimnazijos ugdymo planas reglamentuoja pagrindinio ugdymo antrosios dalies, vidurinio ugdymo programų ir su šiomis programomis susijusių neformaliojo vaikų švietimo programų įgyvendinimą. Gimnazijos ugdymo planas sudaromas vadovaujantis 2017–2018 ir 2018–2019 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais ir kitais teisės aktais.

2. Kauno ,,Aušros“ gimnazijos ugdymo plano tikslas – apibrėžti ugdymo programų vykdymo bendruosius reikalavimus ir pateikti pagrindinius principus, nuostatas, susitarimus ugdymo turiniui formuoti ir ugdymo procesui organizuoti, kad kiekvienas mokinys pasiektų asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo(si) rezultatų ir įgytų mokymuisi visą gyvenimą būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą.

3. Gimnazijos ugdymo plano uždaviniai: pateikti gaires ugdymo turiniui kurti; nurodyti pamokų skaičių, skirtą ugdymo programoms įgyvendinti; kurti ugdymo proceso dalyvių sąveiką (mokytojo ir mokinio, mokinio ir mokinio, mokymo ir mokymosi aplinkų) ugdymo(si) procese, siekiant personalizuoto ir savivaldaus mokymosi.

4. Gimnazijos ugdymo plane vartojamos sąvokos:4.1. Dalyko modulis – apibrėžta, savarankiška ir kryptinga ugdymo programos dalis.4.2. Kontrolinis darbas – žinių, gebėjimų, įgūdžių parodymas arba mokinio žinias, gebėjimus,

įgūdžius patikrinantis ir formaliai vertinamas darbas, kuriam atlikti skiriama ne mažiau kaip 30 minučių.

4.3. Išlyginamoji klasė – klasė, sudaryta iš mokinių, nutraukusių mokymąsi ar nesimokiusių kai kurių bendrojo ugdymo dalykų.

4.4. Laikinoji grupė – mokinių grupė dalykui pagal modulį mokytis, diferencijuotai mokytis dalyko ar mokymosi pagalbai teikti.

4.5. Mokyklos ugdymo planas – mokykloje vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo aprašas, parengtas, vadovaujantis Bendraisiais ugdymo planais.

4.6. Pamoka – pagrindinė nustatytos trukmės nepertraukiamo mokymosi organizavimo forma.4.7. Specialioji pamoka – pamoka mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, skirta

įgimtiems ar įgytiems sutrikimams kompensuoti, išskirtiniams asmens gabumams ugdyti.4.8. Specialiosios pratybos – švietimo pagalbos teikimo forma mokiniams, turintiems

specialiųjų ugdymosi poreikių, padedanti įveikti mokymosi sunkumus ir sutrikimus.4.9. Kitos ugdymo plane vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme

ir kituose švietimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

PIRMASIS SKIRSNISMOKSLO METŲ TRUKMĖ. UGDYMO ORGANIZAVIMAS

5. Ugdymo organizavimas I–IV gimnazijos klasėse:5.1. 2017–2018 mokslo metai.

5.1.1.Mokslo metų ir ugdymo proceso pradžia – 2017 m. rugsėjo 1 d. 5.1.2. I–III gimnazijos klasės mokiniams – 181 ugdymo diena, IV gimnazijos klasės

mokiniams – 166 ugdymo dienos. 5.1.3. Ugdymo procese skiriamos atostogos:

Rudens atostogos 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 3 d.Žiemos (Kalėdų) atostogos 2017 m. gruodžio 27 d. – 2018 m. sausio 3 d.Žiemos atostogos 2018 m. vasario 19 d. – vasario 23 d.Pavasario (Velykų) atostogos 2018 m. balandžio 3 d. – balandžio 6 d.

5.1.4. Vasaros atostogos skiriamos pasibaigus ugdymo procesui. Atostogų pradžią – 2018 m. birželio 18 d. I–III gimnazijos klasės mokiniams nustato gimnazijos vadovas, suderinęs su gimnazijos taryba (2017-07-12, protokolas Nr. P4-5) ir savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

5.1.5. Vasaros atostogos IV gimnazijos klasės mokiniams skiriamos pasibaigus švietimo ir mokslo ministro nustatytai brandos egzaminų sesijai. Jos trunka iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.

6. Pagrindinio ugdymo programa I –II klasėse bei vidurinio ugdymo programa įgyvendinama pusmečiais. 2017-2018 mokslo metų I-o pusmečio trukmė – rugsėjo 1d. – sausio 26 d., II pusmečio trukmė sausio 29 d. – birželio 15 d. (IV klasėse antras pusmetis baigiasi gegužės 25 d.). Pusmečių trukmė suderinta gimnazijos taryboje (2017-07-12, protokolas Nr. P4-5), patvirtinta direktoriaus 2017-08-31 įsakymu Nr. V-316.

7. Dėl 10 ugdymo dienų organizavimo:7.1. gimnazija priėmė sprendimą dėl 5 ugdymo dienų 2017–2018 mokslo metais organizavimo (2 priedas). Šios dienos skiriamos projekto ,,Mokomės kurdami“ įgyvendinimui ir vykdomos rugsėjo – birželio mėnesiais. Projekto metu I–IV klasių gimnazistai atlieka kūrybines užduotis, ruošia asmeninius portfolio, rengia karjeros planus, rašo literatūrinius kūrinius, atlieka mokslinius – tiriamuosius darbus bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis (KTU, ASU). Tuo metu ugdymasis vyksta ne pamokų forma;7.2. pagal Kauno m. švietimo skyriaus siūlymą 5 ugdymo dienos vykdomos birželio mėnesį ir jos skirtos prasmingai kultūrinei, sportinei, meninei veiklai bei įgyvendinant klasės veiklos projektus (2 priedas).

8. Pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka.9. Jeigu gimnazijos IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ar įskaitą pavasario

(Velykų) atostogų metu, atostogų diena, per kurią jis laiko egzaminą ar įskaitą, nukeliama į artimiausią darbo dieną po atostogų. Jeigu IV klasės mokinys laiko pasirinktą brandos egzaminą ugdymo proceso metu, jo pageidavimu gali būti suteikiama laisva diena prieš brandos egzaminą. Ši diena įskaičiuojama į ugdymo dienų skaičių.

10. Gimnazijos vadovas, esant aplinkybėms, keliančioms pavojų mokinių sveikatai ar gyvybei, ar paskelbus ekstremaliąją padėtį, priima sprendimus dėl ugdymo proceso koregavimo. Ekstremalioji padėtis – tai padėtis, kuri susidaro dėl kilusio ekstremalaus (gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio) įvykio ir kelia didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą ar didelius turtinius nuostolius. Sprendimą dėl ekstremaliosios padėties paskelbimo nelaimės apimtoje savivaldybės teritorijoje priima savivaldybės administracijos direktorius. Gimnazijos vadovas apie priimtus sprendimus dėl

ugdymo proceso koregavimo informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį.

11. Jei oro temperatūra – 25 laipsniai šalčio ar žemesnė temperatūra – į gimnaziją gali neatvykti I – IV gimnazijos klasių mokiniai. Ugdymo procesas, atvykusiems į mokyklą mokiniams, vykdomas. Mokiniams, neatvykusiems į mokyklą, mokymuisi reikalinga informacija skelbiama mokyklos internetinėje svetainėje ir / arba elektroniniame dienyne. Šios dienos įskaičiuojamos į ugdymo dienų skaičių.

ANTRASIS SKIRSNISMOKYKLOS UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMAS. MOKYKLOS

UGDYMO PLANO RENGIMAS

12. Gimnazijos ugdymo turinys formuojamas pagal mokyklos tikslus, konkrečius mokinių ugdymo(si) poreikius ir įgyvendinamas vadovaujantis Pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309 „Dėl Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Ugdymo programų aprašas), Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 „Dėl Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Pagrindinio ugdymo bendrosios programos), Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-269 „Dėl Vidurinio ugdymo bendrųjų programų patvirtinimo“ (toliau – Vidurinio ugdymo bendrosios programos), Geros mokyklos koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1308 „Dėl Geros mokyklos koncepcijos patvirtinimo“ (toliau – Geros mokyklos koncepcija), Bendraisiais ugdymo planais, Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-1049 „Dėl Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašas) ir kt.

13. Gimnazijos ugdymo planas – tai ugdymo turinio įgyvendinimo, vadovaujantis gimnazijos susitarimais, bendrųjų ugdymo planų bendrosiomis nuostatomis ir bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais kitais teisės aktais, aprašas. Gimnazijos ugdymo plane, atsižvelgiant į mokyklos kontekstą, pateikiami konkretūs ugdymo proceso organizavimo sprendimai Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti. Gimnazijos metodinėje taryboje 2017-05-04 ir mokytojų taryboje 2017-05-31 (protokolas Nr. P3-4), gimnazijos taryboje 2017-07-12( protokolas Nr. P4-5) susitarta dėl mokyklos ugdymo plano turinio, struktūros ir formos ir jo įgyvendinimo galimybių.

14. Gimnazijos vadovo 2017-06-02 įsakymu Nr. V-263-1 sudaryta darbo grupė, rengsianti mokyklos ugdymo planą. Grupės darbui vadovauja gimnazijos direktorius. Mokyklos ugdymo planas rengiamas, vadovaujantis demokratiškumo, subsidiarumo, prieinamumo, bendradarbiavimo principais.

15. Rengdama gimnazijos ugdymo planą, gimnazija remiasi švietimo stebėsenos, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese duomenimis ir informacija, nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimo, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos veiklos įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis.

16. Gimnazijos ugdymo planas rengiamas vieneriems mokslo metams.

17. Pagrindinio ir Vidurinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimui nurodomas skiriamas valandų skaičius kiekvienai klasei (5 priedo 1 ir 3 lentelės) atsižvelgiant į nurodomų valandų skaičių Bendruosiuose ugdymo planuose.

18. Gimnazijos metodinėje taryboje 2017-05-04 ir mokytojų taryboje 2017-05-31 (protokolas Nr.P3-4), gimnazijos taryboje 2017-07-12 (protokolas Nr. P4-5) susitarta dėl:

18.1. ugdymo turinio inovacijų, skatinančių proceso modernizavimo įgyvendinimą (IKT taikymo ugdymo procese, plačiau panaudojant planšetes; programos „Dėl mokinių mokėjimo mokytis kompetencijų ugdymo“ sklaidą, pagilinto gamtos mokslų ugdymo įgyvendinimą bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis);

18.2. bendrų kalbos ugdymo reikalavimų gimnazijoje, kurie patvirtinti 2017-06-27 direktoriaus įsakymu Nr.V-292;

18.3. mokinio pasiekimų ir pažangos vertinimo formų ir laikotarpių;18.4. mokinių, kurie nepasiekia bendrųjų programų patenkinamo lygio pasiekimų (toliau – žemi

pasiekimai) nustatymo būdų, numatomų mokymosi pagalbos priemonių ir priemonių mokinių pasiekimams gerinti;

18.5. socialinės-pilietinės veiklos organizavimo mokantis pagal pagrindinio ugdymo programą;18.6. dalykų mokymuisi skiriamų pamokų maksimalaus skaičiaus konkrečioje klasėje;18.7. ugdymo turinio planavimo ir įgyvendinimo stebėsenos planuojant, vertinant ir

reflektuojant ugdymo procesą;18.8. vykdomų ugdymo programų įgyvendinimo ypatumų pirmose gimnazijos klasėse; 18.9. ugdymo turinio integravimo nuostatų: kokias papildomas programas ir kokiu būdu

numatoma integruoti į mokyklos ugdymo turinį;18.10. nuoseklios ir ilgalaikės socialines emocines kompetencijas ugdančios prevencinės

programos pasirinkimo;18.11.mokiniui siūlomų papildomai pasirinkti dalykų, dalykų modulių, atsižvelgiant į mokinio

mokymosi poreikius ir šių dienų aktualijas;18.12.pažintinės ir kultūrinės, meninės, sportinės, projektinės veiklos organizavimo (dermės su

bendrosiomis programomis užtikrinimas, organizavimo laikas ir kt.);18.13.mokymo(-si) virtualiosiose aplinkose prieinamumo, mokymosi išteklių panaudojimo;18.14.mokymosi sąlygų sudarymo ne tik klasėje, bet ir kitose aplinkose (gamtoje, kultūros

įstaigose, įmonėse ir kt.); mokinių įtraukimo į ugdymo proceso įgyvendinimą ir mokymosi aplinkos kūrimą;

18.15.brandos darbo organizavimo (3 priedas); 18.16.švietimo pagalbos teikimo; 18.17.neformaliojo vaikų švietimo veiklos organizavimo: pasiūlos, galimybės rinktis ir

organizavimo būdų; minimalaus grupės dydžio neformaliojo vaikų švietimo veikloms organizuoti;

18.18.mokinio individualaus ugdymo plano sudarymo ir reikalavimų šiam planui numatymo;18.19.pamokų, skiriamų mokinio ugdymosi poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti,

poreikio ir jų panaudojimo;18.20.laikinųjų grupių dydžio ir sudarymo principų;18.21.mokinio pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio, mokėjimo lygio keitimo arba

pasirinkto dalyko, dalyko kurso ar dalyko modulio atsisakymo ir naujo pasirinkimo;18.22.dalykų mokymo intensyvinimo;18.23.pagilinto dalykų mokymo, kryptingo meninio ugdymo, dvikalbio ugdymo ir kt.;18.24.bendradarbiavimo su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) tikslų, būdų ir formų; 18.25.kitų mokyklos ugdymo turinio įgyvendinimo nuostatų.

Visi šie punktai aptariami kituose gimnazijos ugdymo plano skyriuose.

19. Mokiniams, be privalomojo ugdymo turinio dalykų, numatytų Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose, mokykla siūlo pasirinkti pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių, kurių turinį nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos ir (arba) gimnazijos mokytojų parengtos ir

gimnazijos direktoriaus patvirtintos programos (5 priedo 2 ir 4 lentelės). Gimnazija, rengdama pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių turinį, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų patvirtinimo“.

20. Atsiradus bendruosiuose ugdymo planuose nenumatytiems atvejams, gimnazija ugdymo proceso metu gali koreguoti gimnazijos ugdymo plano įgyvendinimą arba mokinio individualų ugdymo planą, priklausomai nuo mokymo lėšų, išlaikydama minimalų pamokų skaičių dalykų bendrosioms programoms įgyvendinti, jei jiems įgyvendinti pritaria gimnazijos taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo.

21. Įgyvendinant ugdymo turinį, numatoma bendradarbiauti su kitais švietimo teikėjais, taip siekiant užtikrinti įgyvendinamų ugdymo programų tęstinumą, nuoseklumą, nustatytą Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą, patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašas), perimamumą ir didinti mokinių galimybes rinktis dalykus ar jų modulius ne tik mokykloje, kurioje mokosi.

22. Gimnazijos ugdymo planą gimnazijos direktorius tvirtina iki mokslo metų pradžios, suderinęs su gimnazijos taryba, taip pat su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIO GEROVĖS UŽTIKRINIMAS IR SVEIKATOS UGDYMAS MOKYKLOJE

23. Gimnazija sudaro sąlygas mokiniui mokytis mokinių, mokinių ir mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų pagarba vienas kitam grįstoje psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai sveikoje ir saugioje aplinkoje, užtikrina tinkamą ir savalaikį reagavimą į patyčių ir smurto apraiškas. Mokykloje mokiniui saugia ir palankia ugdymosi aplinka rūpinasi ir mokinio gerovės užtikrinimo klausimus sprendžia gimnazijos vaiko gerovės komisija, kuri vadovaujasi Gimnazijos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu 2017-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. 314.

24. Gimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį numatė pasirinkti Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą, kuri neapsiriboja vien švietimu sveikatos srityje, bet integruotai ugdo mokinių gebėjimus, įgūdžius ir vertybines nuostatas, kuria ne tik atskleidžiamos problemos, bet skatinama ieškoti konstruktyvių jų sprendimo būdų. Prevencijos programa įgyvendinama per klasės vadovo veiklą, neformalųjį ugdymą bei integruotas pamokas.

25. Gimnazija sudaro galimybes mokiniui kiekvieną dieną – prieš pamokas ir per 20 min. pertrauką, užsiimti fiziškai aktyvia veikla sporto aikštelėje.

26. Gimnazija, įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį, vadovaujasi Lietuvos higienos norma HN 21:2017 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2017. „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma).

27. Į mokyklos ugdymo turinį integruojama Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendroji programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. V-941„Dėl Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos patvirtinimo“ (toliau – sveikatos programa). Gimnazija, gimnazijos metodinėje taryboje 2017-05-04 ir mokytojų taryboje (2017-05-31, protokolas Nr.P3-4) priėmė sprendimą dėl programos įgyvendinimo būdo – integruoti į dorinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, biologijos,

chemijos, kūno kultūros, užsienio kalbos, psichologijos, turizmo ir mitybos dalykų turinį bei klasės vadovo ir neformaliojo ugdymo veiklą. Programos temų paskirstymas pagal klases ir dalykus patvirtintas 2017-06-27 direktoriaus įsakymu Nr. V-293. Programos atskirų temų įgyvendinimui gali būti naudojamos valandos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti.

KETVIRTASIS SKIRSNISPAŽINTINIŲ, KULTŪRINIŲ, SOCIALINIŲ IR PILIETINIŲ VEIKLŲ PLĖTOJIMAS

28. Gimnazija, siekdama nuosekliai ugdyti mokinių kompetencijas, mokyklos ugdymo turinyje susieja formaliąsias socialinio ugdymo pamokas (istorija, geografija, pilietinis ugdymas) su neformaliosiomis praktinėmis veiklomis:

28.1. pažintinėmis ir kultūrinėmis veiklomis, sudarydama galimybes mokiniams lankytis muziejų, bibliotekų organizuojamose programose ir renginiuose. Mokytojas, planuodamas ugdymo procesą, teminiuose pamokų planuose numato pamokas kitose ugdymo erdvėse. Mokiniai, dalyvaudami šiose veiklose, turi galimybes gilinti savo žinias, tobulinti pažintines kompetencijas ir ugdytis vertybines nuostatas. Gimnazija kultūrinei pažintinei veiklai pagal gimnazijos tarybos 2017-07-12 sprendimą (protokolas Nr. P4-5 ) skiria 10 ugdymo dienų (Priedas Nr. 2). 5-ios dienos skiriamos kūrybinei – projektinei veiklai ,,Mokomės kurdami“, kurios metu I–IV klasių gimnazistai atlieka kūrybines užduotis, ruošia asmeninius portfolio, rengia karjeros planus, rašo literatūrinius kūrinius, atlieka mokslinius – tiriamuosius darbus, bendradarbiaujant su Kauno aukštosiomis mokyklomis. Tuo metu ugdymasis vyksta ne pamokų forma. Mokslo metų pabaigoje (birželio mėn.) dvi dienas klasės vadovai vykdo klasių veiklos projektus, kuriuos numato veiklos programoje;

28.2. skatinančiomis pilietinį įsitraukimą, domėjimąsi Lietuvos ir gimnazijos istorija. Mokiniai susitinka su buvusiais mokiniais, gimnazijos steigėjų artimaisiais. Gyvenimiški pavyzdžiai moko priimti sprendimus ir motyvuoja dalyvauti ne tik gimnazijos bet ir miesto bendruomenės veiklose. Gimnazijos bendruomenė įsijungė į miesto projektus „Aš – Lietuvos pilietis“, „Istorija stebi ateitį“, „Su Lietuva širdy“, skirtus Lietuvos Nepriklausomybės 100-čiui. Šios veiklos turi padėti mokiniams teorines pilietiškumo žinias įprasminti praktinėje ar projektinėje veikloje, bendradarbiaujant su įvairiomis vaikų ir jaunimo organizacijomis – Lietuvos moksleivių sąjunga, neformalaus švietimo interesų įstaigomis, maironiečių organizacija, valdžios ir savivaldos institucijomis;

28.3. padedančiomis mokiniams ugdytis medijų ir informacinį raštingumą. Šie gebėjimai ugdomi nuolat, ypač rengiant dalykinius projektus bei projekto ,,Mokomės kurdami“ ataskaitas, pranešimus įvairių dalykų pamokoms;

28.4. socialinėmis (karitatyvinėmis) veiklomis, padedančiomis mokiniams ugdytis pagarbos, rūpinimosi, pagalbos kitam ir kitokiam vertybines nuostatas. I-II klasių gimnazistams privaloma socialinė-pilietinė veikla, kuriai skiriama ne mažiau kaip 10 valandų per mokslo metus. Socialinė-pilietinė veikla vykdoma pagal Socialinės veiklos organizavimo aprašą, patvirtintą 2017-08-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-307. Ši veikla sudaro galimybes mokiniui ugdytis praktines socialines kompetencijas, įgyti realios globos patirties. Socialinė-pilietinė veikla fiksuojama TAMO dienyne. Mokiniai savo socialinės-pilietinės veiklos įrodymus kaupia patys, naudojasi Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS).

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMOSI KRŪVIO REGULIAVIMAS

29. Siekiant tausoti mokinio sveikatą, mokykloje atliekama nuosekli mokinių mokymosi krūvio stebėsena. Mokiniui mokymosi krūvis per savaitę optimalus ir paskirstytas proporcingai. Per

dieną nėra daugiau kaip 7 pamokų, per savaitę – 32 pamokų, o pagrindinio ugdymo programoje – 35 pamokų. Pagal galimybes penktadienį organizuojama mažiau pamokų nei kitomis savaitės dienomis.

30. Mokytojai bendradarbiauja, sprendžiant mokymosi krūvio optimizavimo klausimus pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Mokymosi krūvio bei mokiniams skiriamų namų darbų ir kontrolinių darbų stebėsenos bei kontrolės tvarką (patvirtinta 2017-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-310), kurioje aptarti:

30.1. namų darbų skyrimo tikslai, namų darbų skyrimo nuostatos ir principai, darbų vertinimas; 30.2. kontrolinių darbų skyrimo tikslai, kontrolinio darbų skyrimo nuostatos ir principai, (mokiniams per dieną negali būti skiriamas daugiau kaip vienas kontrolinis darbas, apie jį būtina informuoti ne vėliau kaip prieš savaitę, kontroliniai darbai neskiriami po atostogų ar šventinių dienų), aptartas kontrolinių darbų vertinimas;

30.3. klasės vadovo veikla. Klasės vadovas, nuolat domisi mokinių mokymosi krūviu, operatyviai bendradarbiaudamas su kuruojančiu vadovu, klasėje dirbančiais mokytojais, jį koreguoja. Kiekvienais metais rudenį atliekamas išsamus namų darbų krūvio tyrimas, jo rezultatai apibendrinami, svarstomi klasės bendruomenėje. Jei tyrimo rezultatai neatitinka higienos normų, klasės vadovas bendradarbiaudamas su dėstančiais mokytojais, kuruojančiu vadovu, numato būdus, kaip šalinti trūkumus, atlieka pakartotinį tyrimą vasario mėnesį;30.4. metodinių grupių veikla analizuojant pamokos kokybės klausimus, susijusius su mokymosi krūvio mažinimu: ugdymo turinio atranka, mokymosi priemonių pasirinkimu, tikslingu mokymosi metodų taikymu, kontrolinių, namų darbų užduočių turiniu bei apimtimi, kontrolinių darbų grafiko laikymusi, IKT panaudojimo ugdymo procese veiksmingumu;30.5. direktoriaus pavaduotojų ugdymui veikla. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui nuolat vykdo mokytojų pamokos organizavimo stebėseną, stebi kaip laikomasi Tvarkoje išvardintų reikalavimų, organizuoja mokytojų bendradarbiavimą sprendžiant mokinių mokymosi krūvio optimizavimo klausimus.

31. Gimnazijoje esant mokinių, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą ir negali tinkamai atlikti namų darbų dėl nepalankių socialinių- ekonominių- kultūrinių sąlygų namuose, sudaromos sąlygos juos atlikti gimnazijos skaitykloje arba jie nukreipiami į dienos centrus.

32. Didesnis už minimalų privalomų pamokų skaičius dalykams, pasirenkamiesiems dalykams, dalykų moduliams mokytis I–II klasių mokiniams skiriamas pagal mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymus dėl pagilinto dalyko mokymo, dalykų modulių, skirtų pasiekimų spragoms kompensuoti ar pasirenkamųjų dalykų.

33. Mokymosi pagalbai skiriama trumpalaikių ar ilgalaikių konsultacijų. Trumpalaikės konsultacijos (trumpesnės už pamokos trukmę) neįskaitomos į mokinio mokymosi krūvį, o ilgalaikės (trukmė lygi pamokos trukmei) įskaitomos į mokymosi krūvį. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) per elektroninį dienyną ar kitu būdu informuojami apie mokiniui siūlomą suteikti mokymosi pagalbą, apie mokinio daromą pažangą.

34. Mokinys gimnazijos direktoriaus įsakymu gali būti atleidžiamas, remiantis tėvų ar globėjų prašymais, nuo menų (dailės, muzikos) ir kūno kultūros, o išimties atvejais – ir kitų privalomojo dalyko savaitinių pamokų (ar jų dalies) lankymo, jeigu: yra baigę menų (dailės, muzikos) mokyklas; mokosi dailės, choreografijos, muzikos, meno mokyklose; mokosi sporto srities neformaliojo švietimo įstaigose – atsiskaitant vieną kartą per mėnesį; jei yra nacionalinių ar tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojai per einamuosius mokslo metus pagal direktoriaus įsakymą įrašant aukščiausią įvertinimą; mokosi namuose, gydymo įstaigoje, sanatorijoje. Sprendimas priimamas dalyko, nuo kurio pamokų mokinys atleidžiamas, mokytojui susipažinus su neformaliojo vaikų švietimo programomis. Šios programos turi derėti su bendrųjų programų turiniu.

35. Mokinys, atleistas nuo atitinkamų menų ar sporto srities dalykų pamokų, jų metu gali užsiimti kita veikla arba mokytis individualiai. Gimnazija užtikrina nuo pamokų atleistų mokinių saugumą ir užimtumą. Kai šios pamokos pagal pamokų tvarkaraštį yra pirmosios ar paskutinės, už mokinių saugumą atsako tėvai (globėjai, rūpintojai). Apie tai mokykla informuoja tėvus.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MOKINIŲ MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

36. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra mokyklos ugdymo turinio dalis ir turi derėti su keliamais ugdymo tikslais. Vertinant mokinių pasiekimus ir pažangą vadovaujamasi Ugdymo programų aprašu, Pagrindinio ugdymo ir Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

37. Gimnazija, vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 44 punkte nurodytais teisės aktais ir mokyklos susitarimais, parengė Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017-08-31 direktoriaus įsakymu Nr.V-309. Aprašas paskelbtas gimnazijos internetinėje svetainėje.

38. Gimnazija mokytojų tarybos 2017-05-31 posėdyje (protokolas Nr.P3-4) priėmė sprendimą dėl mokinių pasiekimų vertinimo:

38.1. mokinių pasiekimai ir pažanga Kauno ,,Aušros“ gimnazijoje vertinami 10 balų sistema. Pirmose, antrose gimnazijos klasėse pamokose taikomas ir kaupiamasis vertinimas, kuris konvertuojamas į dešimtbalę sistemą;

38.2. pasirenkamieji dalykai bei dailė, muzika, kūno kultūra, technologijos vertinami pažymiais, dorinio ugdymo dalykai (tikyba ir etika), žmogaus sauga – įskaita. Dalyko programos modulio mokymosi pasiekimų įvertinimai įskaitomi į dalyko įvertinimą. (TAMO elektroninis dienynas įvertinimus įrašo automatiškai). Dalyko modulio pasiekimai vertinami dviem kaupiamaisiais pažymiais, kurie integruojami į dalyką.

39. Mokytojai, vadovaudamiesi gimnazijos Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu, metodinėse grupėse susitaria dėl mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo formų dermės užtikrinimo. Mokytojai, dirbantys tose pačiose pirmose gimnazijos klasėse, rugpjūčio – rugsėjo mėnesį suderina mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimą.

40. Elektroninis dienynas TAMO leidžia laiku informuoti mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus, užtikrina vertinimo metu sukauptos informacijos sklaidą.

41. Mokyklos ugdymo procese derinamas formuojamasis, diagnostinis ir apibendrinamasis vertinimas.

42. Formuojamojo vertinimo paskirtis – padėti mokiniui mokytis, teikti ir gauti grįžtamąjį ryšį, stebėti daromą pažangą, suteikti pagalbą laiku, siekiant pagerinti mokinio pasiekimus.Mokykla diegia individualios mokinio pažangos stebėjimo sistemą pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašą. Individuali mokinio pažanga stebima ir matuojama kiekvienos pamokos pabaigoje mokytojo pasirinktu būdu; mokinio pasiekimams ir pažangai vertinti ir įsivertinti vertinimo aplankuose kaupiami kompetencijas įrodantys darbai kaip kokybiniai individualios pažangos įrodymai (aplanko turinį numato dalyko mokytojas su mokiniais, suderinęs metodinėje grupėje). Dalyko mokytojas nuolat stebėdamas mokinio mokymosi procesą, analizuoja jo pažangą, fiksuoja pokyčius bei aptaria su mokiniu, tėvais.

43. Diagnostiniu vertinimu nustatomi mokinio pasiekimai ir pažanga, kad būtų galima tikslingai planuoti tolesnį mokymąsi, suteikti mokymosi pagalbą sunkumams įveikti. Mokinio pasiekimų diagnostinis vertinimas mokykloje atliekamas reguliariai, pagal mokymo(si) logiką, aiškius vertinimo kriterijus, mokyklos susitarimus, aprašytus gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkoje.

44. Mokinių pasiekimai baigiantis ugdymo laikotarpiui apibendrinami atsižvelgiant į bendrosiose programose pateiktus mokinių pasiekimų lygių požymių aprašymus ir įvertinami 10 balų sistemos pažymiais ar įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“ arba „atleista“. Įrašas „atleista“ įrašomas, jeigu mokinys yra atleistas pagal gydytojo rekomendaciją ir mokyklos direktoriaus įsakymą.

Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai kūno kultūros pratybose vertinami įrašu „įskaityta“ arba „neįskaityta“.

45. Ugdymo laikotarpio pabaigoje (pavyzdžiui, pusmečio) mokinio ugdymo pasiekimus/rezultatus apibendrina ir fiksuoja jį ugdęs dalyko mokytojas arba kitas pagal direktoriaus įsakymą pavadavęs mokytojas, atsižvelgdamas į atitinkame ugdymo laikotarpyje gautus įvertinimus, susietus su numatytais pasiekimais bendrosiose programose. Su vertinimo kriterijais mokinio pasiekimams įvertinti, susietais su bendrosiose programose konkretaus dalyko aprašytais vertinimo aprašais, mokiniai supažindami rugsėjo mėnesio pirmose pamokose.

46. Jeigu mokinys:46.1. neatliko mokyklos numatytos vertinimo užduoties (kontrolinio darbo ar kt.), per savaitę jis

turi atsiskaityti. Jei neatliktos vertinimo užduotys dėl ligos, mokinys per dvi savaites turi atsiskaityti. Per tą laikotarpį mokiniui suteikiama mokymosi pagalba per pamokas ir po pamokų, konsultacijų metu iki mokiniui atsiskaitant. Jeigu mokinys ugdymo laikotarpiu per numatytą laiką neatsiskaitė ir nepademonstravo pasiekimų, numatytų Pagrindinio ar Vidurinio ugdymo bendrosiose programose, jo pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“;

46.2. neatliko mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ilgos ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, suteikta reikiama mokymosi pagalba.

47. Gimnazija Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime dalyvauja savivaldybės ar gimnazijos direktoriaus sprendimu. Mokinio pasiekimų rezultatai neįskaičiuojami į ugdymo laikotarpio (pusmečio) įvertinimą.

48. Gimnazija apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus mokinius ir jų tėvus (globėjus, rūpintojus) informuoja pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos mokinių tėvų, globėjų informavimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017-08-30 direktoriaus įsakymu Nr. V-306, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimais.

SEPTINTASIS SKIRSNISMOKYMOSI PASIEKIMŲ GERINIMAS IR MOKYMOSI PAGALBOS TEIKIMAS,

ĮGYVENDINANT PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ

49. Gimnazija sudaro sąlygas kiekvienam mokiniui mokytis pagal jo galias ir siekti kuo aukštesnių pasiekimų.

50. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui paskirtas atsakingu už mokymosi pasiekimų stebėsenos koordinavimą, gerinimą ir mokymosi pagalbos organizavimą I –II klasėse.

51. Gimnazija, siekdama gerinti mokinių mokymosi pasiekimus:51.1. diegia aukštus mokymosi lūkesčius kiekvienam mokiniui (tarp jų ir žemus pasiekimus

turintiems mokiniams), ugdo sąmoningą ir atsakingą požiūrį į mokymąsi. Pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką, mokinys spalio – lapkričio mėn. individualaus pokalbio su dalyko mokytoju metu išsiaiškina sėkmes ir nesėkmes, mokinio lūkesčius, iškelia asmeninio tobulėjimo ir mokymosi tikslus. Padedamas dalyko mokytojo sudaro mokymosi pažangos planą. Pusmečio pabaigoje mokinys įsivertina, kaip pavyko siekti asmeninės pažangos tikslų. Jeigu reikia, teikiama pagalba (vadovų, mokytojų, psichologo, socialinio pedagogo);

51.2. ugdo mokinių pasididžiavimo savo mokykla, mokymusi jausmus;51.3. ugdo atkaklumą mokantis;51.4. nuolat stebi ugdymosi procesą, laiku nustato, kokios reikia pagalbos ir teikia ją mokiniams,

ypatingai iš šeimų, kuriose nepalanki socialinė, ekonominė ir kultūrinė aplinka, migrantams ir kitiems, kurių lietuvių kalba nėra gimtoji, taip pat antramečiaujantiems. Klasės vadovas priežiūros duomenis, informaciją apie ugdymosi rezultatus kas mėnesį teikia socialiniam

pedagogui ir kuruojančiam vadovui. Jeigu reikia, teikiama pagalba (vadovų, mokytojų, psichologo, socialinio pedagogo);

51.5. nuolat aptaria mokinių pasiekimų gerinimo klausimus mokyklos bendruomenėje: vadovų pasitarimuose pagal gimnazijos mėnesinius veiklos planus; kartą į du mėnesius socialinio pedagogo, klasės vadovo, kuruojančio vadovo pasitarimuose; pagal klasės veiklos programą klasės renginiuose bei pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tvarką du kartus per mokslo metus mokinys su klasės vadovu aptaria, kaip pavyko pasiekti individualios pažangos tikslus;

51.6. kartu su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) vaiko gerovės komisija sprendžia mokinių vėlavimo į pamokas ir jų nelankymo priežastis. Vaiko gerovės posėdžiai vyksta reguliariai, vieną kartą per mėnesį;

51.7. tobulina mokyklos mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo procesus, itin daug dėmesio skirdama grįžtamajam ryšiui, formuojamajam vertinimui pamokoje, diagnostiniam vertinimui; jais grindžia reikiamus sprendimus dėl įvairių mokinių grupių, klasių mokinių pasiekimų dinamikos, mokytojų ir visos mokyklos indėlio į mokinių pažangą;

51.8. sudaro galimybes mokytojams tobulinti profesines žinias, ypatingai dalykines kompetencijas ir gebėjimus, individualizuoti ugdymą, organizuoti ugdymo procesą įvairių gebėjimų ir poreikių mokiniams pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-319. Mokytojai turi turėti galimybę prireikus pasitelkti švietimo pagalbos specialistus ugdymo turiniui planuoti ir laiku koreguoti, atsižvelgiant į mokinių mokymosi pagalbos poreikius;

52. Gimnazija užtikrina ne atsitiktinę, bet sisteminę mokymosi pagalbą, kuri apima: žemų pasiekimų prevenciją (iš anksto numatant galimus probleminius atvejus ir stengiantis jų išvengti), intervenciją (sprendžiant iškilusias problemas) ir žemų pasiekimų kompensacines priemones (suteikiant tai, ko mokiniai negali gauti namuose ir pan.). Siekiant suteikti individualią pagalbą, sudaromas visų dalykų konsultacijų grafikas, pirmose klasėse matematikos ir lietuvių kalbos viena pamoka dalinama į grupes. Sisteminę pagalbą teikia dalyko mokytojas, klasės vadovas, socialinis pedagogas, psichologas, direktoriaus pavaduotojas ugdymui. Jų veikla išvardinta 52,53,54,55,56 punktuose.

53. Kiekvieno mokinio mokymosi procesas mokykloje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami mokyklos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Švietimo pagalba teikiama pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Švietimo pagalbos teikimo tvarkos aprašą, patvirtintą 2017-08-31 direktoriaus įsakymu Nr. V-311. Aukščiausius pasiekimus demonstruojantiems mokiniams taip pat siūloma ir suteikiama reikiama mokymosi pagalba, pavyzdžiui, rekomenduojama lankyti užsiėmimus gimnazijos Kompetencijos – gabių vaikų centro ar už mokyklos ribų neformaliojo ugdymo užsiėmimus.

54. Direktoriaus pavaduotojo veikla, teikiant pagalbą mokiniui mokantis:54.1. stebi ir analizuoja mokinių pasiekimus pamokose, neformalioje veikloje, konkursuose,

olimpiadose, rezultatus aptaria gimnazijos vadovų, pedagogų tarybos posėdžiuose;54.2. inicijuoja diagnostinių testų rezultatų aptarimą metodinių grupių posėdžiuose, vadovų

pasitarimuose, aktyviai dalyvauja priimant sprendimus ugdymo(si) kokybės gerinimo klausimais, stebi kaip jie vykdomi;

54.3. stebi ugdymo procesą pamokoje, kartu su mokytoju analizuoja ugdymo diferencijavimo veiksmingumą, pagalbos mokiniui teikimą pamokoje, priima sprendimus dėl ugdymo priemonių, mokymosi turinio, mokymosi aplinkos, vertinimo pritaikymo mokinių skirtybėms, siekiant sėkmingo mokymosi;

54.4. dalyvauja klasės vadovų, socialinio pedagogo inicijuotuose susirinkimuose identifikuojant ugdymosi problemas ir priimant sprendimus dėl pagalbos mokiniui teikimo bei Vaiko

gerovės komisijos posėdžiuose, priimant sprendimus dėl poveikio priemonių taikymo, sprendžiant ugdymosi problemas;

54.5. tiria konsultacijų įtaką teikiant mokymosi pagalbą mokiniui po pamokų, teikia išvadas gimnazijos direktoriui dėl konsultacijų efektyvumo;

54.6. teikia konsultacijas mokytojams, mokiniams, jų tėvams ugdymosi klausimais. Organizuoja trišalių pokalbių metodiką (mokinys – tėvai – mokytojas);

54.7. informuoja mokinių tėvus visuotiniuose tėvų susirinkimuose dėl pagalbos teikimo mokantis bei teikia individualią švietimo pagalbą mokinių tėvams.

55. Klasės vadovo veikla:55.1. stebi ir analizuoja klasės mokinių mokymosi problemas, inicijuoja šių problemų analizę

klasėje dirbančių mokytojų pasitarimuose, Vaiko gerovės komisijoje;55.2. inicijuoja klasės valandėles mokymosi motyvacijos, karjeros ugdymo klausimais. Du

kartus per mokslo metus kartu su mokiniu analizuoja, kaip pavyko pasiekti individualios pažangos tikslus;

55.3. bendradarbiaudamas su mokytojais, mokiniu ir jo tėvais, švietimo pagalbos specialistais teikia individualią pagalbą mokiniui sprendžiant mokymosi problemas, prižiūri, kaip mokiniai lanko konsultacijas po nepatenkinamo pasiekimų įvertinimo ar ligos.

55.4. teikia individualią švietimo pagalbą mokinių tėvams.56. Mokytojo veikla:

56.1. stebi ir analizuoja mokiniui kylančius mokymosi sunkumus;56.2. teikia mokymosi pagalbą pamokoje individualizuodamas ugdymo procesą pamokoje

(pritaiko mokymosi užduotis, metodikas ir pan.), laiku suteikia grįžtamąjį ryšį, koreguoja mokymąsi;

56.3. organizuoja pačių mokinių pagalbą kitiems mokiniams;56.4. skatina mokinius rinktis mokymosi strategijas, padedančias atskleisti kūrybingumą;56.5. skiria trumpalaikes konsultacijas po pamokų mokiniui ar mokinių grupei po

nepatenkinamo kontrolinio darbo ar ligos, ypač, kai mokinys gauna kelis iš eilės nepatenkinamus konkretaus dalyko įvertinimus inicijuoja ilgalaikių (iki 3 mėnesių trukmės) skyrimą, (dalyko mokytojas pateikia mokinių tėvų prašymus gimnazijos direktoriui). Teikiant mokymosi pagalbą, gali būti sudaromos mokinių, kuriems reikia panašaus pobūdžio pagalbos, grupės. Šios grupės gali būti sudaromos ir iš gretimų klasių mokinių. Išskirtiniais atvejais mokymosi pagalba gali būti skiriama ir individualiai.

56.6. bendradarbiaudamas su mokiniu, jo tėvais, klasės vadovu, švietimo pagalbos specialistais inicijuoja individualaus ugdymosi plano sudarymą (6 priedas);

56.7. analizuoja ugdymosi rezultatus gimnazijos vadovų, klasės mokytojų pasitarimuose, kreipiasi į gimnazijos socialinį pedagogą, psichologą, Vaiko gerovės komisiją dėl poveikio priemonių veiksmingumo.

57. Psichologo veikla:57.1. konsultuoja mokinius mokymosi klausimais;57.2. tiria mokinių adaptacijos klausimus ir teikia siūlymus gimnazijos bendruomenei;57.3. tiria mokinių mokymosi motyvaciją ir teikia siūlymus gimnazijos mokytojams, klasės

vadovams, mokinių tėvams;57.4. padeda mokiniui sudaryti karjeros ugdymo planą;57.5. konsultuoja dėl mokymosi krypčių pasirinkimo;57.6. padeda, konsultuoja mokinius, jų tėvus psichologiniais klausimais.57.7. teikia individualią švietimo pagalbą mokytojams, mokinių tėvams.

58. Socialinio pedagogo veikla:58.1. aiškinasi mokinio socialines problemas ir poreikius;58.2. aiškinasi mokinių pamokų nelankymo priežastis, jas vertina;58.3. individualiai dirba su socialinių problemų turinčiu mokiniu, jo šeima;58.4. inicijuoja vaiko gerovės komisijos posėdžius dėl mokinių prasto pamokų lankymo

(nelankymo);

58.5. teikia prevencinę pagalbą, inicijuoja prevencines programas.58.6. teikia individualią švietimo pagalbą mokytojams, mokinių tėvams.

59. Mokymosi pagalbos veiksmingumas analizuojamas ir kompleksiškai vertinamas pagal individualią mokinių pažangą ir pasiekimų dinamiką metodinių grupių posėdžiuose, vadovų pasitarimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose.

AŠTUNTASIS SKIRSNISNEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO ORGANIZAVIMAS MOKYKLOJE

60. Mokykla sudaro galimybes kiekvienam mokiniui, ypatingai turinčiam nepalankias socialines, ekonomines, kultūrines sąlygas namuose, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių pasirinkti jo poreikius atliepiančias įvairių krypčių neformaliojo vaikų švietimo programas. Mokiniai renkasi ne tik siūlomas neformalaus švietimo būrelių programas, bet ir dalyvauja kitose neformaliose veiklose - projektuose, kūrybinėse dienose, akcijose.

61. Gimnazija kiekvienų mokslo metų pabaigoje, bendradarbiaudama su gimnazijos mokinių taryba, įvertina ateinančių mokslo metų mokinių neformaliojo švietimo poreikius, juos tikslina mokslo metų pradžioje ir, atsižvelgdama į juos, siūlo neformaliojo švietimo programas (1 priedas).

62. Neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos, atsižvelgiant į Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus rekomendacijas.

63. Mokykla siūlo mokiniams skirtingų krypčių programas - meninės, intelektualinės, sporto, sveikos gyvensenos, pilietinio ugdymo, atitinkančias jų saviraiškos poreikius, padedančias atsiskleisti pomėgiams ir talentams, kurios ugdo savarankiškumą, sudaro sąlygas bendrauti ir bendradarbiauti. Esant poreikiui neformaliojo vaikų švietimo veiklos derinamos su formaliojo švietimo veiklomis, siekiant padėti vaikui siekti asmeninės pažangos ir geresnių ugdymo rezultatų pasirinktose srityse. Neformaliojo vaikų švietimo programose dalyvaujantys mokiniai registruojami Mokinių registre.

DEVINTASIS SKIRSNISUGDYMO TURINIO INTEGRAVIMAS

64. Gimnazijos metodinė taryba 2017 m. gegužės 4 d. išanalizavo numatomų integruoti programų tikslus, turinį ir ryšį su bendrųjų programų tikslais ir turiniu, atsižvelgdama į gimnazijos tikslus ir kontekstą bei siekdama optimizuoti mokinių mokymosi krūvius, numatė ugdymo turinio integravimą. 2017 m. gegužės 31 d. mokytojų tarybos sprendimu į ugdymo turinį integruojamos:

64.1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos integruojamąją programą integruoti į dorinio ugdymo, biologijos, chemijos dalykų, klasės vadovų veiklos bei neformaliojo vaikų švietimo veiklas (ne mažiau 1 pam. į dalykų ugdymo turinį;

64.2. Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą integruoti į biologijos dalyko pamokas (I kl. – ne mažiau 4 pam., II kl. – ne mažiau 5 pam., III kl. – ne mažiau 2 pam., IV kl. – ne mažiau 1pam.), dorinio ugdymo pamokas (etiką – I kl. ir II kl. ne mažiau 3 pam., III kl. ir IV kl. – ne mažiau 3 pam.; tikybą (I kl. ir II kl. – ne mažiau 5 pam., III kl. – ne mažiau 5 pam., IV kl. – ne mažiau 3 pam.), lietuvių kalbos ir literatūros pamokas (visose klase – ne mažiau kaip po 3 pam.), I užsienio kalbos pamokas (III kl. ir IV kl. – ne mažiau 2 pam.) kūno kultūros pamokas ( I kl. ir II kl. – ne mažiau 3 pam., III kl. ir IV kl. – ne mažiau 4 pam.), psichologijos pamokas (III kl. – ne mažiau 6 pam.), turizmo ir mitybos pamokas (III kl. ir IV kl. – ne mažiau 2 pam.), klasės vadovo veiklas (I-IV kl. – ne mažiau 4 pam.), neformaliojo vaikų švietimo veiklas (ne mažiau 2 pam.). Inegruojamos temos išdėstomos 7 priede;

64.3. Žmogaus saugos bendrąją programą integruoti į dorinio ugdymo, istorijos ir gamtos mokslų dalykų ugdymo turinį (III- IV kl. ne mažiau 1 pam.)

64.4. Laisvės kovų istoriją integruoti į lietuvių kalbos ir literatūros dalyko pamokas (I kl. – ne mažiau 9 pam., II kl. – ne mažiau 9 pam.), istorijos ir pilietinio ugdymo pamokas (I kl. ir II kl. ne mažiau 9 pam., III kl. ir IV kl. – ne mažiau 9 pam.);

64.5. Ugdymo karjerai programa įgyvendinama pagal Kauno ,Aušros“ gimnazijos ugdymo karjerai programą, patvirtintą 2017 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. 317. Šioje programoje aptariamos mokinių veiklinimo ugdymo karjerai sritys bei nurodoma, kad ši programa integruojama į visų dalykų pamokas antrose ir trečiose gimnazijos klasėse, skiriant po vieną pamoką per mokslo metus, o pirmose, ketvirtose klasėse – klasės vadovo programą bei neformaliojo vaikų švietimo veiklas;

64.6. gimnazija sudaro sąlygas dalį neformaliojo ugdymo užsiėmimų integruoti į dalyko turinį pagal mokinių prašymus III-IV klasėse;

64.7. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programas (Mokymosi mokytis, Komunikavimo, Darnaus vystymosi, Kultūrinio sąmoningumo, Gyvenimo įgūdžių pagrindų) integruoti į mokomųjų dalykų pamokas nurodant integruojamąją programą teminiuose planuose;

64.8. I-II klasėse integruojamas istorijos ir pilietiškumo pagrindų kursas, skiriant po 3 savaitines valandas.

65. Dienyne integruojamųjų pamokų apskaitai užtikrinti nurodoma:65.1. integruojamoji tema dalykui skirtame apskaitos skiltyje, jei integruojamoji programa

integruojama į dalyko turinį. Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymo programos turinys TAMO dienyne nenurodomos;

65.2. istorijos ir pilietiškumo pagrindų dalyko dienyne integruojamų dalykų pamokos ir mokinių pasiekimai fiksuojami tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose, juose įrašant mokinių įvertinimus;

65.3. dėl ugdymo turinio integravimo tarp dalykų ar temų priima sprendimus dalykų metodinės grupės, integravimas atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose bei programose;

65.4. integruojamoji programa projektas „Mokomės kurdami“ kaip atskiras dalykas, jei jai skiriamos atskiros mokymosi dienos per mokslo metus (nurodoma, kiek pamokų skiriama);

66. Gimnazija sudaro sąlygas ir skatina mokinius dalyvauti integruotuose gamtos, socialinių mokslų, matematikos, technologijų, inžinerijos dalykų projektuose ar kitose veiklose, plėtoja neformaliojo ir formaliojo švietimo galimybes integruoti šiuos dalykus ir vykdomomis veiklomis prisideda prie mokslo populiarinimo ir inovacijų kultūros ugdymo.

67. Gimnazijos metodinių grupių posėdžiuose analizuojama, kaip ugdymo procese įgyvendinamas ugdymo turinio integravimas, kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų rezultatų, ir mokytojų tarybai teikia pasiūlymus dėl tolesnio turinio integravimo tikslingumo.

DEŠIMTASIS SKIRSNISDALYKŲ MOKYMO INTENSYVINIMAS

68. Gimnazijos tarybos 2017 m. liepos 12 d. sprendimu susitarta dėl dalykų mokymo intensyvinimo. Gimnazija intensyviai moko vidurinio ugdymo programoje šiuos dalykus: lotynų kalbą, informacinių technologijų bendrąjį kursą, psichologiją, skiriant 2 savaitines valandas III-iose gimnazijos klasėse. Baigtų programų įvertinimai įrašomi į brandos atestatą.

69. Pagrindinio ugdymo programoje technologijų, pagal galimybes istorijos ir pilietiškumo pagrindų, vidurinio ugdymo programoje daugeliui dalykų per dieną pamokų tvarkaraštyje skiriamos ne viena, o dvi viena po kitos organizuojamų pamokų.

70. Intensyvinant dalyko mokymą, išlaikomas bendras pamokų, skirtų dalykui per dvejus metus, skaičius ir neviršijamas maksimalus pamokų skaičius per savaitę, nustatytas pagal Higienos normą.

VIENUOLIKTASIS SKIRSNISUGDYMO DIFERENCIJAVIMAS

71. Diferencijuotu ugdymu atsižvelgiama į mokinio turimą patirtį, motyvaciją, interesus, siekius, gebėjimus, mokymosi stilių, pasiekimų lygius, nes mokiniui pagal tai turi būti pritaikomi mokymosi uždaviniai ir užduotys, ugdymo turinys, metodai, mokymo(si) priemonės, mokymosi tempas, mokymosi aplinka ir gali būti skiriamas nevienodai mokymosi laiko. Diferencijuoto ugdymo tikslas – sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui sėkmingiau siekti individualios pažangos. Juo taip pat kompensuojami brendimo, mokymosi tempo netolygumai, atsirandantys vertikaliojo skirstymo klasėmis pagal mokinių amžių sistemoje.

72. Diferencijavimas taikomas:72.1. mokiniui individualiai. Mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių pasiekimus, motyvaciją,

siekius, parenka ugdymo turinį, užduotis, metodus, priemones, skiriamą laiką, teikia mokymosi pagalbą pamokoje diferencijuodamas ugdymo procesą pamokoje;

72.2. mokinių grupei:72.2.1. sudaromos atskiros klasės pagrindinio ugdymo programoje pagal pagilinto ugdymo

programos pasirinkimą bei atskiros grupės vidurinio ugdymo programoje pagal pasirinktą ugdymo turinį: dalykus, jų kursus, dalykų modulius (žiūr. į ugdymo plano lenteles);

72.2.2. pasiekimų skirtumams mažinti, gabumams plėtoti gimnazijoje sudaromos sąlygos pagal poreikį lankyti konsultacijas arba rinktis programas kompetencijų plėtojimui gimnazijos Kompetencijos – gabių vaikų ugdymo centre, kuriame vykdomos šios programos: matematika, anglų kalba, vokiečių kalba, biologija, fizika, chemija, informacinės technologijos;

72.2.3. pagal pasiekimų lygmenį grupės sudaromos pirmosios užsienio kalbos pamokose I–II gimnazijos klasėse bei matematikos išplėstinio kurso III klasėse;

72.2.4. trumpalaikės grupės sudaromos tam tikroms veikloms atlikti: projektiniai, tiriamieji mokinių darbai, brandos darbai.

73. Diferencijavimo klausimai analizuojami dalykų metodinių grupių, metodinės tarybos posėdžiuose, vadovų pasitarimuose, mokytojų tarybos posėdžiuose. Juose aptariami diagnostinių testų, brandos egzaminų, ugdomosios priežiūros, gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo rezultatai, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas pamokose, analizuojama kaip mokiniams sekasi pasiekti dalykų bendrosiose programose numatytų pasiekimų. Metodinės grupės, metodinė taryba teikia siūlymus dėl kitų mokslo metų valandų paskirstymo (atsižvelgiant į mokinių pasiekimus, pakeistas valandų skaičius matematikai pirmose gimnazijos klasėse), dalykų, dalykų modulio pasiūlos, ugdymo turinio integravimo, diferencijavimo, planavimo. Ugdymo plano projektas svarstomas metodinėse grupėse, vadovų pasitarimuose, gimnazijos taryboje, mokytojų taryboje, priimami sprendimai.

DVYLIKTASIS SKIRSNISMOKINIO INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO SUDARYMAS

74. Mokinio individualus ugdymo planas – tai kartu su mokiniu sudaromas jo galioms ir mokymosi poreikiams pritaikytas ugdymosi planas, padedantis pasiekti aukštesnius ugdymo(si) pasiekimus, prisiimti asmeninę atsakomybę, įgyti reikiamas kompetencijas, išsikelti įgyvendinamus tikslus ir jų siekti.

75. Individualų ugdymo planą privaloma sudaryti:

75.1. mokiniui, kuris mokosi pagal vidurinio ugdymo programą;75.2. asmeniui, atvykusiam mokytis iš užsienio; 75.3. mokiniui, kuris mokosi namie.

76. Mokiniui, kuris mokosi pagal pagrindinio ugdymo programą, individualus planas sudaromas jeigu pasiekimai žemi, arba mokiniui, kurio pasiekimai aukšti (ypatingai galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti, ir siekti individualios pažangos) pagal 6 priedo formą.

77. Siekiant stebėti individualią mokinio pažangą ugdymo procese, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programą, individualiame ugdymo plane apibrėžiami individualūs sėkmės kriterijai, numatytas mokinio ir mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) indėlis į mokinio mokymąsi ir kt. Individualus ugdymo planas yra aiškus ir suprantamas mokiniui ir jo tėvams (globėjams, rūpintojams). Mokinio individualus ugdymo planas kas pusmetį periodiškai peržiūrimas ir, jeigu reikia, koreguojamas.

TRYLIKTASIS SKIRSNISMOKYKLOS IR MOKINIŲ TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ)

BENDRADARBIAVIMAS

78. Gimnazija:78.1.organizuoja mokytojų ir tėvų (globėjų, rūpintojų) bendradarbiavimą, siekiant individualios

kiekvieno mokinio mokymosi pažangos, puoselėjant jo sveikatą, socialumą ir brandą. Gimnazija organizuoja ne mažiau kaip 3 tėvų (globėjų, rūpintojų) susitikimus su mokytojais per mokslo metus, du iš jų – tėvų/globėjų dienos gimnazijoje, kai tėvai/globėjai turi galimybes susitikti su visų dalykų mokytojais, gimnazijos vadovais, socialiniu pedagogu, psichologu;

78.2. užtikrina, kad tėvai ir mokykla keistųsi abipusiai reikalinga informacija, tam panaudojamos TAMO elektroninio dienyno galimybės;

78.3. sudaro tėvams (globėjams, rūpintojams) sąlygas dalyvauti mokyklos gyvenime, savanoriauti, kartu su mokytojais ir mokiniais spręsti mokymosi, pasiekimų gerinimo, elgesio, turiningo laisvalaikio, sveikos gyvensenos ir kitus klausimus, dalyvauti tėvų klubo veikloje;

78.4. užtikrina, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) galėtų išsakyti lūkesčius ir pasiūlymus mokyklos veiklai tobulinti per visuotinus tėvų (globėjų, rūpintojų) susirinkimus, atvirų durų dienas, gimnazijos tarybos posėdžius.

79. Gimnazija, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programą, skatina (ir konsultuoja) mokinių tėvus (globėjus, rūpintojus):

79.1. sukurti mokiniams tinkamą, skatinančią mokytis, edukacinę aplinką namuose; 79.2. kelti vaikams pagrįstus mokymosi lūkesčius ir motyvuoti mokytis;79.3. padėti vaikams mokytis namuose;79.4. palaikyti ir stiprinti dvasinius ryšius su vaiku, jį ramiai išklausyti, patarti, padėti, domėtis

vaiko veiklomis mokykloje ir už jos ribų;79.5. sudaryti galimybes vaikams dalyvauti neformaliojo švietimo veiklose mokykloje ir už jos

ribų.

KETURIOLIKTASIS SKIRSNISASMENŲ, BAIGUSIŲ UŽSIENIO VALSTYBĖS AR TARPTAUTINĖS ORGANIZACIJOS

PAGRINDINIO, VIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS DALĮ AR PRADINIO, PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMĄ, UGDYMO ORGANIZAVIMAS

80. Gimnazija priima atvykusį asmenį, baigusį užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pagrindinio, vidurinio ugdymo programos dalį ar pagrindinio ugdymo programą (toliau –

tarptautinė bendrojo ugdymo programa), mokytis pagal Nuosekliojo mokymosi tvarkos aprašą, informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį ir numato atvykusio mokytis asmens tolesnio mokymosi perspektyvą, kurios tikslas – veiksmingai reaguoti į atvykusių mokytis asmenų poreikius ir, bendradarbiaujant su jų tėvais (globėjais ir rūpintojais) ar teisėtais atstovais, sudaryti mokiniams galimybes sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą:

80.1. išklauso atvykusiųjų asmenų lūkesčius ir norus dėl mokymosi kartu su bendraamžiais švietimo pagalbos poreikio ar poreikio tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos;

80.2. aptaria mokyklos teikiamos pagalbos formas ir būdus; mokyklos, mokinio ir tėvų įsipareigojimus;

80.3. parengia atvykusio mokinio įtraukties į mokyklos bendruomenės gyvenimą planą:80.3.1. numato apytikrę adaptacinio laikotarpio trukmę;80.3.2. pasitelkia mokinius savanorius, galinčius padėti atvykusiam asmeniui sklandžiai

įsitraukti į mokyklos bendruomenės gyvenimą, mokytis ir ugdytis;80.3.3. numato klasės vadovo, mokytojų darbą su atvykusiu mokiniu ir mokinio tėvais

(globėjais, rūpintojais), jeigu mokinys nepilnametis;80.3.4. organizuoja mokytojų konsultacijas, individualias veiklas ugdymo programų

skirtumams likviduoti;80.3.5. numato atvykusio mokinio individualios pažangos stebėjimą per adaptacinį

laikotarpį;80.3.6. siūlo neformaliojo vaikų švietimo veiklas, kurios padėtų mokiniui greičiau

integruotis;80.3.7. kai mokinys nemoka ar menkai moka lietuvių kalbą, organizuoja jo lietuvių kalbos

mokymąsi intensyviu būdu (išlyginamosiose klasėse, grupėse ar kitomis formomis), kartu užtikrina, kad dalį laiko jis mokytųsi kartu su bendraamžiais. Intensyviai lietuvių kalbos mokoma(si) iki vienerių metų (išimtiniais atvejais ir ilgiau), o pagalbos teikimas numatomas keleriems (2–4) metams.

PENKIOLIKTASIS SKIRSNISLAIKINŲJŲ MOKYMOSI GRUPIŲ SUDARYMAS, KLASIŲ DALIJIMAS

81. Gimnazijos tarybos 2017 m. liepos 12 d. sprendimu susitarta dėl laikinosios mokymosi grupės dydžio bei klasių dalinimo į grupes pagal skirtas mokymo lėšas.

82. Gimnazijos ugdymo turiniui įgyvendinti klasė dalijama į grupes arba sudaromos laikinosios grupės:

82.1. doriniam ugdymui, jeigu tos pačios klasės mokiniai yra pasirinkę ir tikybą, ir etiką. Pasirinkus nedideliam skaičiui mokinių (1-14) – jungiami paralelių klasių mokiniai į atskiras grupes;

82.2. užsienio kalboms, Pagrindinio ugdymo programoje skirstant mokinius per pirmosios užsienio kalbos pamokas į grupes, grupės sudaromos pagal panašų pasiekimų lygmenį. Maksimalus mokinių skaičius užsienio kalbos grupėje – 21;

82.3. informacinių technologijų ir technologijų dalykams mokyti, atsižvelgiant į darbo vietų kabinetuose skaičių;

82.4. kūno kultūros pamokoms I-IV klasėse sudarant atskiras merginų ir vaikinų grupes. Tose klasėse, kuriose mažai berniukų ar mergaičių (1-14), jungiami paralelių klasių mokiniai į atskiras grupes;

82.5. vidurinio ugdymo programoje sudaromos atskiros grupės mokiniams pagal pasirinktų dalykų programas bei jų kursus, atskirus dalykus. Vidurio ugdymo programos įgyvendinimo pradžioje mobili grupė sudaroma, jei dalyką, dalyko kursą pasirinko ne mažiau kaip 15 mokinių, priešingu atveju vykdomas savarankiškas mokymas (išimtis antrai užsienio kalbai

(vokiečių), kurioje nesusidarė 15 mokinių). Sudarant laikinąsias grupes, mokinių skaičius negali viršyti 30 mokinių. Per antrosios užsienio kalbos pamokas, mokiniams, siekiantiems A2 ir B1 lygmens, mokiniai jungiami į vieną grupę, jei nesusidaro atskiros 15 mokinių grupės;

82.6. pirmosiose gimnazijos klasėse viena matematikos ir viena lietuvių kalbos ir literatūros pamoka dalinama į dvi grupes, jei šioje klasėje dalykas nėra mokomas pagal pagilinto mokymo programą;

82.7. sudaromos atskiros mobilios grupės mokiniams, pasirinkusiems dalyko modulį. Minimalus mokinių skaičius mobilioje dalyko modulio grupėje yra 10 mokinių, o Kompetencijos – gabių vaikų centre – 5 mokiniai, maksimalus mokinių skaičius dalyko modulio grupėje – 30. Pagrindinio ugdymo programoje, jei šį modulį pasirinko nedidelis skaičius mokinių (1–14), gretimų klasių mokiniai jungiami į vieną grupę;

82.8. esant poreikiams, mokiniams skiriamos konsultacijos. Trumpalaikes konsultacijas (iki 30 min.) mokytojas skiria mokiniui ar mokinių grupei po nepatenkinamo kontrolinio darbo ar ligos. Trumpalaikės konsultacijos į mokymosi krūvį neįskaičiuojamos. Ilgalaikes konsultacijas mokytojas gali skirti mokinių grupei, kurią sudaro ne mažiau kaip 10 mokinių (dalyko mokytojas pateikia mokinių tėvų prašymus gimnazijos direktoriui). Ilgalaikių konsultacijų valandos į mokinių mokymosi krūvį įskaičiuojamos. Konsultacijos gali trukti iki 3 mėnesių.

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ MOKYMAS NAMIE

83. Mokinių mokymas namie organizuojamas, vadovaujantis Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. V-1405 „Dėl Mokinių mokymo stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir namuose organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu.

84. Mokiniai namie mokomi savarankišku ar(ir) nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu mokiniai gali būti mokomi tik pritarus gydytojų konsultacinei komisijai. Mokiniui, mokomam namie, gimnazija, suderinusi su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir atsižvelgdama į gydytojų konsultacinės komisijos rekomendacijas, parengia individualų ugdymo planą.

85. Savarankišku mokymo proceso organizavimo būdu namie mokomam mokiniui gimnazijos I–II klasėse skiriama 15, gimnazijos III–IV klasėse – 14 savaitinių pamokų.

86. Dalį pamokų gydytojų konsultacinės komisijos leidimu mokinys gali lankyti mokykloje arba mokytis nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Mokiniams, kurie mokosi namie nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, skiriama iki 15 procentų, grupine mokymosi forma – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124, 143 punktuose nustatyto pamokų skaičiaus mokiniui per savaitę.

87. Suderinus su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), gimnazijos vadovo įsakymu mokinys gali nesimokyti menų, dailės, muzikos, technologijų ir kūno kultūros. Dienyne ir mokinio individualiame ugdymo plane prie dalykų, kurių mokinys nesimoko, įrašoma „atleista“. Dalis pamokų, gydytojo leidimu lankomų mokykloje, įrašoma į mokinio individualų ugdymo planą. Mokyklos sprendimu mokiniui, kuris mokosi namuose, gali būti skiriama iki 2 papildomų pamokų per savaitę. Šias pamokas siūloma panaudoti mokinio pasiekimams gerinti.

II SKYRIUSPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

PIRMASIS SKIRSNISPAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

88. Mokykla, vykdydama pagrindinio ugdymo programą, vadovaujasi: Pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Ugdymo programų aprašu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais pagrindinio ugdymo programų vykdymą. Mokiniui gali būti sudaromos sąlygos rinktis dalykų modulius pagal polinkius ir gebėjimus, vadovaujantis Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-715 „Dėl Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašo patvirtinimo“ (toliau – Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašas).

89. Gimnazijos tarybos posėdyje 2017-07-12 (protokolo Nr. P4-5) susitarta dėl dviejų savaičių adaptacinio laikotarpio skyrimo pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir naujai atvykusiems mokiniams. Siekiant padėti mokiniams sėkmingai adaptuotis į šią veiklą įtraukiami klasės vadovai, mokiniai savanoriai (II-III klasėse), gimnazijos psichologas ir socialinis pedagogas. Dvi dienos ugdymo proceso pradžioje organizuojamos ne pamokų forma (2 priedas). Per adaptacinį laikotarpį mokinių pasiekimų ir pažangos pažymiais nevertinami.

90. Gimnazija, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, siūlo mokiniams rinktis pagilinto dalykų mokymosi programas:

90.1. anglų kalbos, lietuvių ir literatūros, matematikos, gamtos mokslų (biologijos, chemijos, fizikos)

90.2.mokytis pagal kryptingo meninio ugdymo (dailės) programą.Šių programų įgyvendinimui panaudojamos pamokas, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti mokantis.91. Gimnazija, formuodama ir įgyvendindama mokyklos ugdymo turinį:

91.1. skiria 0,5 val. matematikos mokymuisi pirmose gimnazijos klasėse bei po 1 val. 2c, 2d klasėse mokymosi pasiekimams gerinti;

91.2. skatina iki 10 procentų dalykui skirtų pamokų organizuoti ne pamokų forma, o projektine ar kitokia mokiniams patrauklia veikla, ne tik mokykloje, o motyvaciją mokytis skatinančiose saugiose aplinkose. Gimnazijoje susitariama, kokiomis konkrečiomis dienomis per mokslo metus bus mokomasi ne pamokų forma (2 priedas);

91.3. dalykų bendrųjų programų turinį gimnazijos I–II klasėse skaidyti į modulius (informacinių technologijų ir technologijų), kurių turinys ir skaičius pasirenkamas atsižvelgiant į mokinių poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius;

91.4. I–II klasėse bendrą klasei skirtų pamokų skaičiaus paskirstymą atskiroms klasėms nurodo 5 priedo 1 ir 5 lentelė.

92. Pagrindinio ugdymo programos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymosi pagalbai teikti, pirmiausia, panaudojamos mokymo(si) pasiekimams gerinti: ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, užsiėmimams Kompetencijos – gabių vaikų centre, pagilintam dalykų mokymui, lietuvių, matematikos pamokų dalinimui į grupes, papildomų valandų skyrimas matematikos mokymo(si) pasiekimams gerinti, dalykų moduliams mokytis (5 priedo 2 lentelė).

93. Mokiniui, kuris mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, individualiam mokymui skiriama iki 15 procentų, o tiems, kurie mokosi grupinio mokymosi forma, – iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

94. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, gali mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, Lietuvos geografijos dalykų nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu. Norintieji mokytis kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą. Mokiniams, kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu grupinio mokymosi forma, lietuvių kalbai mokyti skiriama 50 procentų, Lietuvos istorijai, Lietuvos geografijai – 30 procentų, o tiems kurie mokosi nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu pavienio mokymosi forma, – iki 15 procentų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte kasdieniam mokymo proceso organizavimo būdui nustatyto minimalaus savaitinių pamokų skaičiaus. Mokant nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu, mokymo trukmė gali būti trumpesnė negu 45 min. Mokytojų darbo laiko apskaitai organizuoti mokymosi periodai sumuojami po 45 min.

ANTRASIS SKIRSNISMOKYMOSI PAGAL UGDYMO SRITIS ORGANIZAVIMO YPATUMAI

95. Gimnazijoje rūpinamasi lietuvių kalbos ugdymu per visų dalykų pamokas, įgyvendinami Bendrieji lietuvių kalbos ugdymo reikalavimai gimnazijoje, patvirtinti 2017-06-27 direktoriaus įsakymu Nr. 292.

96. Pagrindinio ugdymo programa sudaryta iš ugdymo sričių. 97. Pagrindinio ugdymo programą sudaro šios ugdymo sritys: dorinis ugdymas (etika ir tikyba),

kalbos (lietuvių kalba ir literatūra, gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų, vokiečių) užsienio kalbos), matematika, gamtamokslinis ugdymas (biologija, chemija, fizika), socialinis ugdymas (istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, socialinė-pilietinė veikla, ekonomika ir verslumas, psichologija), meninis ugdymas (dailė, muzika, šokis, teatras, šiuolaikiniai menai), informacinės technologijos, technologijos, kūno kultūra, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (žmogaus sauga, sveikatos ugdymas, etninė kultūra ir kt.). 

98. Gimnazija įgyvendina Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrąją programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. V-651 „Dėl Pagrindinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos ir vidurinio ugdymo etninės kultūros bendrosios programos patvirtinimo“ per lietuvių kalbos ir literatūros, muzikos, dailės, technologijų pamokas, ir Ugdymo karjerai programą pagal 2017-08-31direktoriaus įsakymą Nr.V-317

99. Ugdymo sričių įgyvendinimas. 99.1. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka

tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą rinkamasi dvejiems metams (gimnazijos I–II klasėms).

99.2. Lietuvių kalba ir literatūra. Gimnazija, įgyvendindama ugdymo turinį:99.2.1. siūlo mokiniams rinktis pasirenkamuosius dalyko modulius (5 priedo 2 lentelė);99.2.2. mokiniams, kurie nepasiekia lietuvių kalbos ir literatūros Pagrindinio ugdymo

bendrojoje programoje numatyto patenkinamo lygio, sudaro sąlygas pašalinti mokymosi spragas (skiria konsultacijų, organizuoja mokymąsi laikinojoje grupėje);

99.2.3. integruoja į lietuvių kalbos ir literatūros programos įgyvendinimą pilietiškumo pagrindų mokymą, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamokų;

99.2.4. mokiniui, kuris mokėsi pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą, mokytis lietuvių kalbos ir literatūros rekomenduojama pagal jam sudarytą individualų ugdymo planą: skirti papildomų pamokų, konsultacijų, sudaryti galimybes savarankiškai mokytis; mokyklos nustatytu laikotarpiu pasiekimus vertinti pagal individualius mokymosi pasiekimus; siūlyti rinktis mokyklos parengtas ir pritaikytas mokyklos kontekstui pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas. Rengiant šias programas, rekomenduojama vadovautis Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais.

99.3. Mokiniams, kurie mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje, kurioje įteisintas mokymas tautinės mažumos kalba, ir nori tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą mokykloje lietuvių mokomąja kalba, sudaromos sąlygos pasiekti bendrojoje programoje numatytus pasiekimus: vienerius mokslo metus jiems gali būti skiriama 1 papildoma lietuvių kalbos ir literatūros pamoka per savaitę; jei klasėje ar keliose klasėse yra 5 tokie mokiniai ar daugiau, jų grupei mokyti skiriama 2 ar daugiau papildomų pamokų, atsižvelgiant į mokyklos turimas mokymo lėšas.

99.4. Užsienio kalbos.99.4.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą, toliau

mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos.99.4.2. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų

patikrinimas pagal centralizuotai parengtus kalbos mokėjimo lygio nustatymo testus (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS) arba savarankiškai parengtus testus.

99.4.3. Pagrindinio ugdymo programoje užtikrinamas pradėtų mokytis užsienio kalbų mokymosi tęstinumas. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos Bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtą kalbą. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:

99.4.3.1. vienerius mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;

99.4.3.2. susidarius 5 mokinių grupei, visai grupei skiriamos dvi papildomos pamokos.

99.4.4. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą, ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse.

99.4.5. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja tęsti mokytis pradėtą kalbą, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:

99.4.5.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 124 punktu;

99.4.5.2. mokinys gali kalbos mokytis neformaliojo švietimo įstaigoje ir siekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytų pasiekimų (pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis). Tokiais atvejais jis privalo reguliariai pildyti savo Europos kalbų aplanką ir rinkti kalbos mokėjimo lygį patvirtinančius dokumentus. Juos turi pateikti gimnazijos mokytojui vieną kartą per mėnesį ir gauti įvertinimą pagal apibrėžtus pasiekimų įvertinimo kriterijus.

99.5. Matematika.99.5.1. Mokinių matematikos žinių lygis, remiantis nacionalinių ir tarptautinių tyrimų

duomenimis, gimnazijoje organizuojamų testų rezultatų duomenimis yra

nepakankamas, todėl reikia skirti daugiau dėmesio jam įtvirtinti sprendžiant skaičių ir skaičiavimų, algebros, geometrijos uždavinius.

99.5.2. Mokinių matematikos mokymosi motyvacijai skatinti rekomenduojama naudotis problemų sprendimo bendradarbiaujant, finansinio raštingumo pavyzdinėmis užduotimis, Nacionalinio egzaminų centro kasmet rengiamomis matematinio-gamtamokslinio raštingumo konkurso užduotimis, tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų leidiniais ir publikacijomis, visiems mokiniams kelti aukštus mokymosi lūkesčius.

99.5.3. Būtina nuolat stebėti mokinių matematikos pasiekimus ir, remiantis duomenimis (nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų rezultatais, gimnazijoje organizuotų diagnostinių testų rezultatais) stebėti individualią pažangą ir teikti reikalingą mokymosi pagalbą (užduotis ir metodus spragoms įveikti). Mokiniams, kurių mokymosi pasiekimai žemi, būtina skirti pakankamai laiko uždavinių tekstų analizei, jų vizualizacijai, užrašymui matematiniais simboliais.

99.5.4. Ugdant gabius matematikai mokinius ugdymo procesą labiau individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus pateikti įvairesnių, įdomesnių, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduočių, naudotis nacionalinių olimpiadų, konkurso „Kengūra“ užduotimis (ir sprendimų rekomendacijomis) ir kitais šaltiniais. Rekomenduojama mokiniams lankyti Kompetencijos – gabių mokinių centrą, dalyvauti olimpiadose, konkursuose.

99.5.5. Tikslingai naudotis informacinėmis komunikacinėmis technologijomis, skaitmeninėmis mokomosiomis priemonėmis matematiniam ugdymui (rengiant ir naudojant interaktyviąsias užduotis). Ypatingai rekomenduojama naudotis atvirojo kodo dinaminės matematikos programa „GeoGebra“, apimančia geometriją, algebrą, statistiką.

99.6. Informacinės technologijos.99.6.1. gimnazijos I–II klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir

vienas iš pasirenkamųjų programavimo pradmenų, kompiuterinės leidybos pradmenų arba tinklalapių kūrimo pradmenų modulių. Mokykla siūlo rinktis ne mažiau kaip iš dviejų modulių. Modulį renkasi mokinys. Antroje klasėje būtina pasirinkti programavimo modulį.

99.7. Gamtamokslinis ugdymas.99.7.1. Gimnazijoje siekiama, kad:

99.7.1.1. per gamtos mokslų dalykų pamokas būtų mokomasi tiriant. Ypač tai svarbu mokant fizikos ir biologijos;

99.7.1.2. gamtos mokslų dalykų turinys apimtų mokinių gebėjimus analizuoti ir interpretuoti gamtamokslinių tyrimų ir duomenų rinkimo procedūras bei sąvokas, taip pat gebėjimų mąstyti ir diskutuoti gamtos temomis ugdymą;

99.7.1.3. atsižvelgiant į mokinių gebėjimus ugdymo procesas turi būti labiau individualizuojamas, diferencijuojamas. Ugdymo procese turėtų būti taikomos įvairesnės, įdomesnės, įvairaus sunkumo ir sudėtingumo užduotys. Mokymosi medžiaga pritaikoma atsižvelgiant į mokinių turimas žinias, įgūdžius ir ugdymosi poreikius.

99.7.2. Įgyvendinant numatytą gamtos mokslų turinį deramai dėmesio turi būti skiriama gamtamoksliniams tyrimams: stebėjimui, analizavimui, eksperimentavimui, modeliavimui, įvairioms praktinėms veikloms. Ugdymo procese mokiniai skatinami bendradarbiauti ir (ar) dirbti komandoje, derinami įvairūs ugdymo metodai ir ugdymo inovacijos. Ugdymo turinyje daugiau dėmesio skirti gyvosios gamtos stebėjimui, mokslinių idėjų ir technologijų pritaikymui kasdieniame gyvenime.

99.7.3. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti skatinama skirti ne mažiau kaip 30–40 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Gimnazijoje mokymosi aplinka yra pritaikyta eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti: yra 2

biologijos, 2 chemijos ir 2 fizikos kabinetai, kuriuose sudarytos sąlygos naudoti informacines komunikacines technologijas, modernią kabineto organizacinę įrangą (interaktyvias lentas, dokumentų kameras, laboratoriniams darbams skirtas priemones). Dalis pamokų, skirtų eksperimentiniams įgūdžiams ugdyti, mokant pagilintai fiziką, chemiją ir biologiją, vykdomos KTU laboratorijose pagal bendradarbiavimo sutartį.

99.7.4. Mokykla skatina mokinius įsitraukti į Kompetencijos – gabių vaikų ugdymo centro veiklą gimnazijoje bei įsitraukti į gamtamokslinę veiklą kitose institucijose.

99.8. Technologijos.99.8.1. Mokiniams, pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją

dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas intensyvinamas (vedama vieną pusmetį I gimnazijos klasėje, skiriant 2 savaitines valandas, pamokų tvarkaraštyje išdėstant greta), panaudojant informacines komunikacines technologijas, organizuojant ekskursijas, susitikimus ir kt. Tai atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose, mokyklos ugdymo plane.

99.8.2. Baigę integruoto technologijų kurso programą, mokiniai pagal savo interesus ir polinkius renkasi vieną iš privalomų technologijų programų (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai keičia pasirinktą technologijų programą po pusmečio.

99.8.3. Mokykla vietoj technologijų gali siūlyti rinktis profesinio mokymo programos modulį, vadovaudamasi Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. ISAK-716 „Dėl Bendrojo ugdymo technologijų dalykų ir profesinio mokymo programos modulių užskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“.

99.9. Socialinis ugdymas.99.9.1. Per socialinio ugdymo dalykų pamokas mokymasis grindžiamas tiriamojo pobūdžio

metodais, diskusijomis, bendradarbiavimu savarankiškai atliekamu darbu ir informacinėmis komunikacinėmis technologijomis.

99.9.2. Siekiant gerinti gimtojo miesto ir Lietuvos valstybės pažinimą, atsižvelgiant į esamas galimybes, dalį istorijos ir geografijos pamokų rekomenduojama organizuoti netradicinėse aplinkose (muziejuose, lankytinose istorinėse vietose, vietos savivaldos institucijose, saugomų teritorijų lankytojų centruose), naudotis virtualiosiomis mokymosi aplinkomis. Ugdymosi aplinkos atsispindi mokytojų parengtuose teminiuose pamokų planuose

99.9.3. Gimnazija, formuodama ugdymo turinį, gimnazijos I–II klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti skatina skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus.

99.9.4. Laisvės kovų temos (18 pamokų) integruojamos į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas.

99.9.5. Gimnazijoje integruojamas istorijos ir pilietiškumo pagrindų mokymas: 99.9.5.1. dalis pasiekimų įgyjama per dalyko pamokas, o kita dalis – per kitokią veiklą

(pilietiškumo akcijas ir pan.). Dalyvavimas akcijose gali būti fiksuojamas kaip pilietiškumo pamoka. Mokiniams įrodymus apie dalyvavimą akcijose rekomenduojama kaupti, naudojantis informacinėmis technologijomis, pavyzdžiui, e. aplanke ir kt.;

99.9.5.2. integruojant istorijos ir pilietiškumo ugdymo pagrindų mokymą, I ir II klasėse skiriama po 3 savaitines pamokas. Integruojamų dalykų pamokos ir mokinių pasiekimai fiksuojami tų dalykų apskaitai skirtuose puslapiuose.

99.9.6. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruojama: Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios turi būti nuolat ir sistemingai atskleidžiamos ir

aptariamos su mokiniais, nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: nacionalinio saugumo samprata ir sistema Lietuvos Respublikoje; rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas.

99.10. Kūno kultūra. Kūno kultūrai skiriant 2 valandas per savaitę, stengiamasi sudaryti sąlygas visiems mokiniams papildomai rinktis jų pomėgius atitinkančias aktyvaus judėjimo pratybas (šokio, teniso, krepšinio, tinklinio ir pan.) per neformaliojo švietimo veiklą mokykloje ar neformaliojo vaikų švietimo įstaigoje. Mokykla užtikrina pasiūlos įvairovę ir tvarko mokinių, lankančių šias pratybas, apskaitą.

99.10.1. Kūno kultūrai mokytis klasė dalijama į grupes ir sudaromos atskiros mergaičių ir berniukų grupės. Tose klasėse, kuriose mažai berniukų ar mergaičių (1-14), jungiami paralelių klasių mokiniai į atskiras grupes.

99.10.2. Organizuojant kūno kultūros pamokas patalpose, turi būti atsižvelgiama į Higienos normos reikalavimus.

99.10.3. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams sudaroma galimybė rinktis fizinį aktyvumą. Mokykla numato, kaip organizuoti šių mokinių ugdymą. Mokiniams sudaromos galimybę rinktis vieną iš siūlomų fizinio aktyvumo formų:

99.10.3.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;

99.10.3.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje.

99.10.4. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas.

99.10.5. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo kūno kultūros pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).

99.11. Meninis ugdymas.99.11.1. Meninio ugdymo dalykus sudaro privalomieji dailės, muzikos dalykai. 99.11.2. Menų dalykų mokymą galima integruoti į neformaliojo švietimo programas,

organizuoti ir kitose erdvėse – kultūros įstaigose, netradicinėje aplinkoje, gamtoje ir kt.

99.11.3. I gimnazijos klasėse, susidarius grupei mokinių, pageidaujančių mokytis pagal kryptingą dailės dalyko meninio ugdymo programą, organizuojamas kryptingas meninis ugdymas. Jis tęsiamas II gimnazijos klasėje. Minimalus mokinių skaičius – 15.

99.12. Mokinys privalo mokytis visų Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte klasei nurodytų dalykų. Konkretus pamokų paskirstymas nurodytas 5 priedo 5 lentelėje. Mokinys pagal poreikius gali pasirinkti pageidaujamus mokytis pasirenkamuosius dalykus, dalykų modulius (5 priedo 2 lentelė). I gimnazijos klasėje pasirinktas pagilinto dalyko mokymas tęsiamas II gimnazijos klasėje. Gimnazija siūlo gimnazijos parengtas ir gimnazijos direktoriaus patvirtintas pasirenkamųjų dalykų, dalykų modulių programas (5 priedo 2 lentelė). Mokytojas, rengdamas šias programas, vadovaujasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 (Žin., 2004, Nr. 56-1960). Gimnazijos direktorius programas tvirtina iki rugsėjo 8 d. Gimnazijoje sudaromos klasės, kuriose mokiniai pagilintai mokosi lietuvių kalbą ir literatūrą, anglų kalbą, matematiką, gamtos

mokslus. Mokinio pasirinktiems dalykams, dalykų moduliams mokytis, ilgalaikėms ir trumpalaikėms konsultacijoms, skirtoms mokymosi pagalbai teikti, naudojamos pamokos, skirtos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti ir mokymo pasiekimams gerinti, numatytos Bendrųjų ugdymo planų 124 punkte. Maksimalus pamokų skaičius mokiniui per savaitę nėra didesnis nei nurodytas Higienos normoje.

III SKYRIUSVIDURINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS

100. Vidurinio ugdymo programa vykdoma, vadovaujantis Vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, Ugdymo programų aprašu, Mokymosi formų ir mokymo organizavimo tvarkos aprašu, Geros mokyklos koncepcija, Bendraisiais ugdymo planais, gali būti atsižvelgiama į Mokymosi krypčių pasirinkimo galimybių didinimo 14–19 metų mokiniams modelio aprašą ir kt.

101. Vidurinio ugdymo programos trukmė – dveji mokslo metai. Vidurinio ugdymo programos turinį sudaro:

101.1. privaloma dalis: privalomi mokytis dalykai ir privalomai pasirenkami dalykai (5 priedo 3 lentelėje nurodyti dalykai ir valandų paskirstymas III ir IV klasei);

101.2. laisvai pasirenkama dalis: pasirenkamieji dalykai, dalykų moduliai (5 priedo 4 lentelė). Pasirenkamieji dalykų moduliai neskaičiuojami kaip atskiri dalykai.

102. Gimnazijos tarybos posėdžio, įvykusio 2017-07-12 d., sprendimu numatyta individualaus ugdymo plano struktūra ir forma (5 priedo 6 lentelė). Individualus mokinio planas keičiamas pasibaigus pusmečiui pagal Kauno ,,Aušros“ gimnazijos Ugdymosi plano (dalyko programos ar programos kurso) keitimo tvarkos aprašą (2011-08-31 direktoriaus įsakymas Nr. V-376). Pasirenkant dalyko išplėstinį kursą arba naująjį dalyką, mokinys laiko įskaitą. Pereinant į bendrąjį kursą, jei tenkina esamas pažymys, įskaitos laikyti nereikia. Dalyko, dalyko kurso, dalyko modulio keitimas apiforminamas direktoriaus įsakymu.

103. Mokinys, vadovaudamasis Ugdymo programų aprašu, mokyklos pasiūlymais ir atsižvelgdamas į tolesnius mokymosi planus, priima sprendimą, kokius dalykus ar modulius renkasi mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, apsisprendžia dėl vieno brandos darbo rengimo ir kartu su mokytojais, padedant ir tėvams (globėjams), pasirengia individualų ugdymo planą.

104. Mokinio pasirinkti mokytis dalykai tampa privalomi. Jeigu pasirinkto dalyko programos mokinys nebaigia ir nepasiekia joje numatytų pasiekimų – pripažįstama, kad jis jo nesimokė.

105. Gimnazija, atsižvelgdama į mokinių pasirinkimus, modeliuoja kokybišką vidurinio ugdymo programos įgyvendinimą. Laikinosios grupės sudaromos iš mokinių, kurie pasirenka tą pačią bendrojo ugdymo dalyko kurso programą, tą patį dalyko modulį, pasirenkamąjį dalyką.

106. Jeigu mokinys pageidauja, gimnazija sudaro sąlygas pagerinti pasirinktų ugdymo sričių ar atskirų dalykų kompetencijas, skiriant didesnį valandų skaičių lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos išplėstinio kurso programų įgyvendinimui (5 priedo 3 lentelė).

107. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla užtikrina galimybes įgyvendinti savo individualų ugdymo planą arba, nesant tam sąlygų, siūlo keisti pasirinktus dalykus ar modulius.

108. Vidurinio ugdymo programoje mokykla siūlo mokiniui:108.1. jo mokymosi poreikius atliepiančius pasirenkamus dalykus: psichologiją, prancūzų,

vokiečių, rusų kalbas (III kalba), filosofiją, lotynų kalbą, informacines technologijas ir videomeną, braižybą, ekonomiką ir verslumą, debatus anglų kalba, dalykų modulius (5 priedo 4 lentelės). Nesant mokinio pageidaujamų pasirinkti švietimo ir mokslo ministro patvirtintų pasirenkamųjų dalykų programų ar dalykų modulių programų, jas parengia gimnazijos mokytojas ar mokytojų grupė vadovaudamasi Bendraisiais formaliojo švietimo programų reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro

2004 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-535 „Dėl Bendrųjų formaliojo švietimo programų reikalavimų“;

108.2. rinktis istorijos modulį ,,Lietuvos kariuomenės istorija“, kurio turinys siejamas su šalies saugumu ir krašto gynyba (5 priedo 4 lentelė);

108.3. daugiau pamokų, nei numatyta Bendrųjų ugdymo planų 143 punkte (5 priedo 3 lentelėje nurodytos pamokos lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, istorijos išplėstinio kurso programų įgyvendinimui), mokytis Kompetencijos – gabių vaikų centre pasirenkant lietuvių kalbos ir literatūros, anglų kalbos, matematikos, istorijos, chemijos, biologijos, fizikos, informacinių technologijų, geografijos programas.

108.4. Rinktis brandos darbą (5 priedo 1 lentelė), skiriant IV klasėje 1 sav. valandą.109. Minimalus privalomų, privalomai ir laisvai pasirenkamų dalykų skaičius mokinio

individualiame plane yra ne mažesnis nei 8, o minimalus pamokų skaičius per savaitę – 28, maksimalus – 32.

110. Gimnazija, siekdama užtikrinti, kad mokinys, mokydamasis pagal vidurinio ugdymo programą, tobulintų tolesniam mokymuisi, darbui būtinas kompetencijas, ugdymo procese taiko inovatyvius, besimokantiesiems patrauklius ir aktualius mokymo(si) būdus, plėtoja savarankišką mokymąsi, sudaro sąlygas mokinių socialinei-pilietinei veiklai, savanorystei, padeda mokiniams susipažinti su profesijų įvairove ir pasirinkimo galimybėmis, planuoti tolesnį savo mokymąsi ir(ar) darbinę veiklą, karjerą. Ši veikla planuojama sudarant teminį pamokų planą, klasės vadovo programą bei planuojant dienas, skirtas kultūrinei – pažintinei veiklai (2 priedas) ir įgyvendinant prevencinę programą ,,Raktai į sėkmę“.

111. Gimnazija įgyvendina Ugdymo karjerai programą, parengtą pagal Ugdymo karjerai programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“. Gimnazija siūlo susipažinti su profesinės veiklos įvairove ir rinkimosi galimybėmis, planuoti savo tolesnį mokymąsi ir darbinę veiklą (t. y. karjerą). Ši programa integruojama į visų dalykų pamokas trečiose gimnazijos klasėse, skiriant po vieną pamoką per mokslo metus, o ketvirtose klasėse – klasės vadovo programą bei neformaliojo vaikų švietimo veiklas.

112. Žmogaus saugos dalykas integruojamas į dorinio ugdymo, istorijos bei gamtos mokslų dalykų ugdymo turinį.

113. Mokiniams, kurie mokosi savarankiškai ar nuotoliniu būdu pavienio mokymosi forma, konsultacijoms skiriama iki 15 procentų, o besimokantiems grupinio mokymosi forma – 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 143 punktu nustatyto savaitinių pamokų skaičiaus.

114. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių kūno kultūros ugdymas organizuojamas, vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 122.10.3, 122.10.5 papunkčiais.

IV SKYRIUSMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ (IŠSKYRUS

ATSIRANDANČIUS DĖL IŠSKIRTINIŲ GABUMŲ), UGDYMO ORGANIZAVIMAS

PIRMASIS SKIRSNIS BENDROSIOS NUOSTATOS

115. Gimnazija, rengdama mokyklos ir mokinio individualųjį ugdymo planą, turi sudaryti sąlygas mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, gauti kokybišką ir poreikius atitinkantį ugdymą ir būtiną švietimo pagalbą.

116. Gimnazija mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą organizuoja vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1795 „Dėl Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo

organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Bendrųjų ugdymo planų IV skyriaus nuostatomis ir atsižvelgia į:

116.1. formaliojo švietimo programą;116.2. mokymosi formą ir mokymo proceso organizavimo būdą;116.3. individualizuoto ugdymo ir švietimo pagalbos reikmę, vykdydama švietimo pagalbos

specialistų, mokyklos vaiko gerovės komisijos, pedagoginių psichologinių ar švietimo pagalbos tarnybų rekomendacijas;

116.4. mokyklos galimybes (specialistų komandą, mokymo(si) aplinkas, mokymo ir švietimo pagalbos lėšas) Gimnazijoje dirba psichologas, socialinis pedagogas, visi kabinetai kompiuterizuoti.

ANTRASIS SKIRSNIS INDIVIDUALAUS UGDYMO PLANO RENGIMAS

117. Individualus ugdymo planas rengiamas atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos rekomendacijas, ugdymo programą, ugdymo formą ir mokymo organizavimo būdą ir Bendrųjų ugdymo planų IV skyriaus rekomendacijas.

TREČIASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ,

MOKYMOSI PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS

118. Mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, mokymosi pasiekimai ir pažanga vertinami pagal bendrosiose programose numatytus pasiekimus ir vadovaujantis Bendrųjų ugdymo planų 44–55 punktų nuostatomis.

119. Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal bendrojoje programoje numatytus pasiekimus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ugdymo turinys (ko sieks ir mokysis mokinys, kaip bus mokoma(si), kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi). Kartą į ketvirtį Vaiko gerovės komisijoje aptariami mokinio pažanga ir pasiekimai

120. Dėl mokinio, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą arba Socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo (būdų, periodiškumo) ir įforminimo susitariama mokykloje. Susitarimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Vertinimo būdus renkasi mokykla (vertinimo įrašai „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai ir kt.).

KETVIRTASIS SKIRSNISSPECIALIOSIOS PEDAGOGINĖS IR SPECIALIOSIOS PAGALBOS

MOKINIAMS TEIKIMAS

121. Specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos paskirtis – didinti ugdymo veiksmingumą.

122. Mokykla specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą mokiniui teikia vadovaudamasi teisės aktais ir įgyvendindama pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos ir gimnazijos vaiko gerovės komisijos rekomendacijas.

123. Pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, organizuoja gimnazijos Vaiko gerovės komisija, kurioje aprobuojamos pritaikytos ugdymo programos, gimnazijos psichologas konsultuoja su vaiku dirbančius mokytojus ugdymo klausimais, prireikus prašoma pagalbos Kauno miesto PPT specialistų.

PENKTASIS SKIRSNISMOKINIŲ, TURINČIŲ SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ, MOKYMAS

NAMIE

124. Mokinio, turinčio specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą namie savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja mokykla pagal Vaiko gerovės komisijos ir pedagoginės psichologinės ar švietimo pagalbos tarnybos, gydytojų rekomendacijas sudariusi individualų ugdymo planą mokymosi namie laikotarpiui.

125. Mokiniui, kuris mokosi pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokyti namie mokykla skiria pamokų vadovaudamasi Bendrųjų ugdymo planų 107–110 ir 124, 143 punktai.

126. Mokiniui, kuris mokosi pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mokyti namie skiriama ne mažiau kaip 8 valandos per savaitę.

SUDERINTAKauno ,,Aušros” gimnazijostarybos posėdyje 2017 m. liepos 12 d.protokolas Nr. P4-5

SUDERINTAKauno miesto savivaldybės administracijosŠvietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja

Ona Visockienė2017-08-24