AC-40-1

SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA

Įvadas

Sutuoktiniai sudaro įvairius sandorius, skirtus tiek asmeniniams kiekvieno sutuoktinio, tiek bendriems šeimos poreikiamspatenkinti. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių ar kitais pagrindais atsiradusios turtinės prievolės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK; Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262) trečiosios knygos VII skyriaus nuostatomis dėl sutuoktinių atsakomybės pagal turtines prievoles, skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2003; taip pat žr. 2006 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006; 2006 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; kt.).

Sutuoktinių turtinių prievolių skirstymo į asmenines ir bendrąsias svarba ne kartą akcentuota kasacinėje jurisprudencijoje. Tinkamas sutuoktinių prisiimtų turtinių prievolių kvalifikavimas pirmiausia reikšmingas sutuoktinių santykiams su kreditoriais, nes, tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; taip pat žr. 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Tai reiškia, kad, priklausomai nuo to, kokia turtinė prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs tik vienas iš sutuoktinių (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutuoktinių turtinių prievolių klasifikacija taip pat reikšminga sutuoktinių tarpusavio santykiams, nes, tik nustačius sutuoktinių turtinės prievolės pobūdį, galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto – vieno sutuoktinio asmeninio turto, jo dalies bendrame sutuoktinių turte ar bendro sutuoktinių turto – turi būti vykdoma turtinė prievolė. Sutuoktinių turtinių prievolių pobūdis taip pat svarbus nustatant išieškojimo iš vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių turto eiliškumą (CK 3.112 straipsnio 1 dalis, 3.113 straipsnis), dalijant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantį turtą (CK 3.118 straipsnis), nustatant kompensaciją už įvykdytą asmeninę sutuoktinio prievolę iš bendro turto (CK 3.115 straipsnis) ir kt.

Praktikoje kyla neaiškumų atribojant sutuoktinių turtines prievoles. Su sunkumais susiduriama ir nustatant sutuoktinių turtines prievoles, susijusias su jų dalyvavimu juridinių asmenų veikloje, bei aiškinant vedybų sutarties įtaką sutuoktinių turtinėms prievolėms. Klausimų taip pat kyla nustatant turtą, iš kurio turi būti vykdomos bendrosios ir asmeninės sutuoktinių turtinės prievolės bei dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę ir sutuoktinių bendrąsias turtines prievoles.

Dalis Lietuvos teismų praktikos, taikant teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turtines prievoles, buvo suvienodinta minėtame Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 metais priimtame nutarime, kuriame kasacinis teismas pasisakė dėl bendrų sutuoktinių prievolių nustatymą reglamentuojančių bei kreditorių teisių apsaugą užtikrinančių materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo. Kadangi šiame nutarime pateikti išaiškinimai suformuoti atsižvelgiant į konkrečias nagrinėtos bylos faktines aplinkybes, o praktikoje vis dar pasitaiko skirtingų sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo atvejų, išliko poreikis atlikti platesnę kasacinio teismo praktikos dėl sutuoktinių turtinių prievolių analizę.

Parengtos apžvalgos tikslas – atskleisti vyraujančias kasacinės jurisprudencijos, aiškinant teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turtines prievoles, tendencijas ir aptarti teigiamus teismų praktikos pavyzdžius, kurie, formuojant tolimesnę jurisprudenciją, padėtų pašalinti kai kurias teisės normų taikymo ir aiškinimo neatitiktis. Atlikta kasacinio teismo praktikos analizė taip pat turėtų suteikti daugiau aiškumo taikant sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančias teisės normas.

Apžvalgoje aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija, susiformavusi laikotarpiu nuo CK įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamos tik sutartinės sutuoktinių turtinės prievolės, bet ne prievolės pagal įstatymą, pavyzdžiui, išlaikymo prievolė (CK 3.192 straipsnis). Šioje apžvalgoje pateikiami išaiškinimai, suformuluoti ne cituojamose kasacinio teismo nutartyse, vertintini kaip rekomendacinio pobūdžio teisės normų taikymo išaiškinimai, neturintys privalomosios galios ir oficialiai paskelbtos teismų praktikos reikšmės.

1. Sutuoktinių turtinių prievolių atribojimas

Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kilus ginčui dėl sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio, jį išimtinai nustato tik teismas (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Antai vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad antstolis, atliekantis vykdymo veiksmus pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, neturi teisės nei pats spręsti, nei kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti skolininko (vieno iš sutuoktinių) prievolės pobūdžio (2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011). Kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad notaras, darydamas vykdomąjį įrašą vieno iš sutuoktinių pasirašytame vekselyje, nenustatinėja prievolės pobūdžio ir nesprendžia jokių ginčų, tačiau santuokos nutraukimo byloje vekselio turėtojui pareiškus reikalavimą pripažinti prievolę pagal vekselį pripažinimo bendrąja abiejų sutuoktinių prievole, tokį reikalavimą teismas turi nagrinėti (2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

Kvalifikuodamas sutuoktinių turtines prievoles teismas pirmiausia identifikuoja ginčo santykį – ar ginčas kilo tarp kreditoriaus ir vieno ar abiejų sutuoktinių, ar tarp sutuoktinių (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Tai padaręs, teismas nustato, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendroji, o bendroji turtinė prievolė – solidarioji ar dalinė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant, ar sutuoktinių prievolės asmeninės ar bendrosios, atsižvelgtina ir į sutuoktinių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą CK 3.3 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas vienoje civilinėje byloje sprendė, ar pagrįstai teismai nenustatė sutuoktinio asmeninės turtinės prievolės, kilusios iš jo iniciatyva sudarytos lizingo sutarties, pagal kurią jis mokėjo įmokas automobiliui išpirkti ir lizingo sutarties pagrindu valdomą automobilį nuomojo įmonei, kurioje dirbo, o ši jam mokėjo nuomos mokestį, tapatų turto išpirkimo įmokoms, pobūdžio (2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinių lygiateisiškumas reikalauja, kad visi šeimos gyvenimo klausimai (šeimos lėšų naudojimas, šeimos namų ūkio tvarkymas, daiktų įsigijimas) būtų sprendžiami ne vienašališkai, o abipusiu sutuoktinių susitarimu. Lygiateisiškumas kartu reiškia ir pareigų bei atsakomybės už šeimos reikalų tvarkymą ir jos prievoles lygybę. Tais atvejais, kai vieno iš sutuoktinių veiksmai prieštarauja lygiateisiškumo principui, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs atitinkamus padarinius. CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Pažymėtina, kad CK 3.115 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas tik vieno sutuoktinio asmeniniams poreikiams tenkinti ir įvykdytas pasinaudojant turtu, kuris yra bendroji

jungtinė sutuoktinių nuosavybė, tai tas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą.

Sutuoktinių turtinės prievolės pobūdžio nustatymas svarbus ne tik teisinio santykio identifikavimui ir kvalifikavimui, bet ir išieškojimui. Pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Jau buvo minėta, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog antstolis pats negali nustatyti sutuoktinių prievolės pobūdžio, todėl, nustatydamas turtą, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir skolininkus (vieną ar abu sutuoktinius), turi vadovautis išieškojimo pagrindu esančių vykdytinų dokumentų nustatytais teisiniais faktais. Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas, pažymėjęs, kad antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, iš kurių vienas yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo pagrindu, išaiškino, kad jei nėra teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, išieškojimo veiksmus vykdantis antstolis negali priimti patvarkymo išieškoti iš bendro turto, nes tai reikštų teismo sprendimo pakeitimą ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK; Valstybės žinios. 2002, Nr. 36-1340) 586 straipsnio pažeidimą, t. y. vykdymo veiksmai būtų atlikti be vykdomojo dokumento (2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2010). Kitoje kasacinėje byloje nurodoma, kad dėl prievolės pobūdžio gali būti sprendžiama ir kitam sutuoktiniui teisės bei pareigos nustatomos tik teismo tvarka išieškotojui pareiškus savarankišką reikalavimą kitam sutuoktiniui atskiroje byloje arba, jeigu leidžia teisinis reguliavimas, tokia pat tvarka, kaip jos nustatytos sutuoktiniui, dėl kurio jau išduotas vykdomasis dokumentas, kai šis išduotas ne teismo sprendimo pagrindu (2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2011).

Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas nagrinėjo klausimą, ar išieškojimas pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodyta santuokos metu įsteigta individuali įmonė, gali būti nukreipiamas į sutuoktinių turtą (2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Šioje byloje antstolis siekė prisijungti prie išieškojimo, kuris buvo vykdomas ne iš jam pateiktuose vykdomuosiuose raštuose nurodyto skolininko (individualios įmonės), o iš kitų suinteresuotų asmenų (abiejų sutuoktinių), neįtrauktų į bylą, kurioje buvo priimti preliminarūs sprendimai priteisti skolas iš individualios įmonės. Kasacinis teismas konstatavo, kad jeigu, vykdant vykdomąjį dokumentą, paaiškėja, jog išieškojimas turi būti vykdomas ne tik iš vykdomajame dokumente nurodyto skolininko, bet ir trečiųjų asmenų (sutuoktinio), kurie nenurodyti vykdomajame dokumente ir dėl kurių nebuvo priimta teismo sprendimo, turto, tai antstolis neturi teisės priimti patvarkymo dėl išieškojimo iš šių asmenų. Pažymėtina, kad išieškojimui iš bendro sutuoktinių turto taip pat netaikytini teismo sprendimo išaiškinimo (CPK 278 straipsnis) ar šio procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis) institutai, nes naujo skolininko (kito sutuoktinio) įtraukimas taikant šiuos institutus reikštų procesinio sprendimo pakeitimą nustatant teises bei pareigas byloje nedalyvavusiam asmeniui, be to, išieškojimas iš kito sutuoktinio turto taip pat negali būti pasiektas ir išieškotojui skundžiant antstolio veiksmus, kuriais atsisakyta tai padaryti (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

1.1. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės

Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl ginčijamos turtinės prievolės pripažinimo bendrąja sutuoktinių turtine prievole, kasacinėje jurisprudencijoje laikomasi pozicijos, kad Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendros sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, todėl, nesant tokios įstatyme expressis verbis įtvirtintos nuostatos, sąžiningas sutuoktinis, nedalyvaujantis santykiuose su kitais asmenimis, negali būti įpareigotas kito sutuoktinio sudarytų sandorių, kuriems jis negalėjo turėti įtakos ir dėl kurių nebuvo išreikšta jo valia (2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitas sutuoktinis savo valią gali išreikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovą. Pagal CK 3.32 straipsnio 1 dalį vienas sutuoktinis gali įgalioti kitą sutuoktinį veikti jo vardu ir jam atstovauti. Jeigu tam tikriems veiksmams atlikti

reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, tačiau tokio sutikimo dėl objektyvių priežasčių šis negali duoti, tai suinteresuoto sutuoktinio prašymu leidimą tiems veiksmams atlikti gali duoti teismas (CK 3.32 straipsnio 2 dalis). Jeigu vienas sutuoktinis veikė kito sutuoktinio vardu be įgaliojimo ar teismo leidimo, tai tokiems veiksmams ir jų padariniams taikomos šio kodekso šeštosios knygos normos, reglamentuojančios kito asmens reikalų tvarkymą be pavedimo (CK 3.32 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys)(žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, nustatytos CK 3.109 straipsnio 1 dalyje. Pirma, tai prievolės, kurios susijusios su turto, įsigyto sutuoktinių bendrojon nuosavybėn, suvaržymais, buvusiais iki šio turto įsigijimo momento arba atsiradusias po jo įsigijimo (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pavyzdžiui, kai sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigyja įkeistą daiktą arba įkeičia daiktą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise (2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

Antra, tos prievolės, kurios susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baigtinio bendro turto tvarkymo išlaidų sąrašo įstatyme neįtvirtinta, todėl kiekvienu konkrečiu atveju bendro turto tvarkymo išlaidomis gali būti pripažintos skirtingo pobūdžio išlaidos. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vadovaudamasis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktu,bendromis turto tvarkymo išlaidomis pripažino iš bendrų lėšų sutuoktinio sutikimu mokamas draudimo įmokas pagal privalomojo transporto priemonių valdytojų ir savininkų civilinės atsakomybės draudimo sutartį bendrąja jungtine nuosavybe priklausiančiam automobiliui apdrausti (2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).

Trečia, tos prievolės, kurios yra susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo pripažinta, kad prievolės, atsiradusios dėl buto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, komunalinių paslaugų įsiskolinimo yra bendrosios sutuoktinių prievolės pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Išlaidų, kurios laikomos su šeimos namų ūkio išlaikymu susijusiomis išlaidomis, sąrašo įstatyme nepateikta.

Ketvirta, prievolės dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, jeigu byla buvo susijusi su sutuoktinių bendru turtu arba šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Penkta, prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kaip yra išaiškinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, šios įstatyme įtvirtintos aplinkybės sukuria dvi turtinių prievolių, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, grupes: pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Šioje civilinėje byloje kasacinis teismas sprendė dėl prievolių, kilusių iš paskolos sutarties, sudarytos nesant sutuoktinės sutikimo, pripažinimo bendrosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis ir jų vykdymo iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Paskolos sutartį sudaręs

sutuoktinis teigė, kad paskolos sutarčiai turi būti taikoma CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pasisakė, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikoma vieno iš sutuoktinių vardu sudarytai paskolos sutarčiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad kito sutuoktinio sutikimo prezumpciją įtvirtinanti CK 3.92 straipsnio 3 dalis yra įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą reglamentuojančiame CK trečiosios knygos VI skyriaus antrajame skirsnyje. Sistemiškai CK 3.92 straipsnio 3 dalis susijusi su kitomis šio straipsnio dalimis dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, naudojimo, valdymo ir disponavimo reikalavimų. Šių normų tikslas–apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio, tiek kreditorių interesus. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nustatyta kreditoriaus interesais, kad šis, sudarydamas sandorius su sutuoktiniu, neturėtų tikrinti, ar kitas sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu. Dėl to ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme. Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Vadinasi, CK 3.92 straipsnio 3 dalies nuostatos paskolos sutarties sudarymo atvejais netaikomos, todėl, siekiant, kad iš vieno sutuoktinio vardu sudarytos paskolos sutarties kilusios turtinės prievolės būtų pripažintos bendromis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis, turi būti nustatyti šeimos interesai kaip prievolės bendrumo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija taip pat nurodė, kad sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 straipsnio 3 dalis), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti.

Toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui, o pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Pavyzdžiui, vienoje byloje ginčo vertybiniai popieriai (akcijos) buvo įgyti santuokos metu, tačiau pardavėjas (sutuoktinis) sudarė ginčijamą akcijų pirkimo–pardavimo sandorį neturėdamas sutuoktinės įgaliojimo ir neinformavęs pirkėjo, jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2013 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2013). Kasacinis teismas konstatavo, kad pardavėjas, pirkėjui neatskleisdamas informacijos apie akcijų buvimą bendrąja jungtine nuosavybe, elgėsi nesąžiningai, o toks jo elgesys atitinka apgaulės sampratą. Pagal CK 3.96 straipsnio 2 dalį, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga. Šioje byloje nenustačius kitos sandorio šalies (pirkėjo) nesąžiningumo, nebuvo pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo išaiškinta, kada kito sutuoktinio sutikimas pagal CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas nėra reikalingas (2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2013). Šioje byloje vienas iš sutuoktinių sudarė laidavimo sutartį, kuria nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį nebuvo perleistos, tačiau sutuoktinis įsipareigojo atsakyti visu savo turtu ir lėšomis bankui, jeigu kredito gavėjas neįvykdys visos prievolės arba jos

dalies. Kasacinis teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į sutarties laisvės principą (CK 6.156 straipsnis) ir į laidavimo asmeninį pobūdį,tais atvejais, kai vienas iš sutuoktinių įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, kito sutuoktinio sutikimas nėra privalomas. Tokiu atveju, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsakys kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis), o kitam sutuoktiniui nekils pareigos atsakyti savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte už sutuoktinio asmeninę prievolę.

Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (CPK 178 straipsnis). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kreditorius argumentavo, kad sąžiningi kreditoriai negali būti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panašių priežasčių, todėl pareiga įrodyti paskolos suteikimo tikslus pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą tenkanti sutuoktiniams. Tačiau kasacinis teismas šiuos argumentus atmetė ir išaiškino, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukianti ir kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendrosios turtinės prievolės sąlygas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus(2012 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kitoje byloje kreditorius teigė, kad sutuoktiniai iš jo pasiskolinę vekselyje nurodytą sumą, kartu plėtojo su nekilnojamuoju turtu susijusį verslą ir ne kreditorius turįs įrodyti, kad vekselio išdavimas buvo šeimos interesais sudaromas sandoris, o sutuoktiniai privalantys įrodymais paneigti tokį pasiskolintų pinigų panaudojimą (2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas su šiais motyvais nesutiko ir konstatavo, kad pateiktas vekselis patvirtina tik jį pasirašiusio sutuoktinio įsipareigojimą kreditoriui sumokėti vekselyje nurodytą sumą, tačiau tai nepatvirtina teiginio, kad tokį įsipareigojimą lėmė paskolos suteikimas, todėl kreditorius privalėjo įrodyti vekselio pagrindu gautų pinigų panaudojimą šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Šešta, iš bendro sutuoktinių turto taip pat vykdomos solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Solidariosios sutuoktinių turtinės prievolės gali atsirasti bendraisiais solidariųjų prievolių atsiradimo pagrindais. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis – ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Susitarimas dėl solidariosios turtinės prievolės atsiradimo gali būti išreiškiamas tiek raštu, tiek žodžiu, tiek konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiama, kokia buvo tikroji sutuoktinės valia: laiduoti sutuoktinio sudarytą kreditavimo sutartį ar būti solidariąja bendraskole kartu su sutuoktiniu (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas) (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Teisėjų kolegija nurodė, kad pasirašydami sutartinius dokumentus (tiek kreditavimo, tiek laidavimo sutartis) sutuoktiniai išreiškė bendrą, vieną ir tą patį norą, todėl laikytina, kad jie abu bendrai vienos iš sutarties šalių pusėje (kredito gavėjo pusėje) sudarė kreditavimo ir kredito vartojimo sutartis ir tapo kredito davėjo bendraskoliais pagal iš nurodytų sutarčių atsiradusią prievolę grąžinti kreditus. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad sutuoktinės pasirašytos sutartys pavadintos laidavimo sutartimis, nes sudarytos sutartys iš esmės atitinka kreditavimo sutartims būdingus elementus – jomis sutuoktinė išreiškė tikrąją valią ne laiduoti už savo sutuoktinio prievolę, bet prisiimti jo prievolę, t. y. joje dalyvauti kaip pagrindinė skolininkė bendrai su sutuoktiniu, bet ne kaip šalutinė, papildoma skolininkė pagal akcesorinę (šalutinę) laidavimo prievolę.

Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, o pagal prievoles,

kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. CK 3.109 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos kasacinėje jurisprudencijoje vertinamos kaip bendrosios dalinės bendraskolių atsakomybės prezumpcijos išimtis (CK 6.5 straipsnis). Jau minėta, kad solidarioji skolininkų prievolė preziumuojama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.6 straipsnio 1 dalis), todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viena iš įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų nepreziumuojama, išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalyje (2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, pagal kurią solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Aiškinant ir taikant CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas kasacinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad tai, ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2009).

Solidarioji skolininkų (sutuoktinių) prievolė geriau užtikrina kreditorių teisių įgyvendinimą, nes, jai esant, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai (abu sutuoktiniai) bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Antai vienoje kasacinėje byloje buvo konstatuota, kad kitas sutuoktinis, įvykdęs kreditoriui solidariąją prievolę, turėtų teisę sumokėtos sumos reikalauti iš buvusios sutuoktinės, tačiau bendraskolių (sutuoktinių) santykiai dėl tarpusavio atsiskaitymų galimi tik po to, kai prievolę ar jos dalį įvykdys kitas sutuoktinis (2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Kadangi, esant bendrai sutuoktinių turtinei prievolei, ji vykdoma iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis), tai šiuo atveju taikant CK 6.9 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, viskas priklauso nuo to, koks turtas buvo panaudotas vykdant solidariąją sutuoktinių prievolę: jeigu buvo panaudotas bendrąja jungtine nuosavybe sutuoktiniams priklausantis turtas, tai solidariąją prievolę įvykdžiusiam sutuoktiniui regreso teisė neatsiranda, o jeigu asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, tai regreso teisė atsiranda. Pavyzdžiui, teisėjų kolegija byloje nustačiusi, kad sutuoktinis paskolos, abiejų sutuoktinių paimtos santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti, dalį po santuokos nutraukimo padengė iš savo asmeninių lėšų, konstatavo, kad iš sutuoktinės dalis sutuoktinio sumokėtų kreditoriui lėšų buvo priteista pagrįstai (2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2012).

Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios arba dalinės, kyla bendrųjų solidariųjų ir bendrųjų dalinių sutuoktinių turtinių prievolių atskyrimo klausimas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesija 2010 m. gegužės 20 d. nutarime išaiškino, kad bendros sutuoktinių prievolės, kurios nepriskirtos prie solidariųjų, laikomos dalinėmis, o tokia šių prievolių teisinė prigimtis lemia ir sutuoktinių atsakomybės pagal tokias prievoles ypatumus, taip pat šių prievolių likimą padalijant bendrą sutuoktinių turtą: tais atvejais, kai kreditorius reiškia ieškinį sutuoktiniams įrodinėdamas bendrąją prievolę CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų pagrindu, atsakovais tokioje byloje trauktini abu sutuoktiniai, o nustačius, kad prievolė bendra, – iš sutuoktinių priteisiama lygiomis dalimis,

išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), o išieškojimas vykdomas iš bendro turto. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Jau minėta, kad skolininkai privalo prievolę įvykdyti lygiomis dalimis, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 straipsnis), todėl esant bendrajai dalinei sutuoktinių prievolei teismas kiekvieną sutuoktinį įpareigoja įvykdyti tik jam tenkančią prievolės dalį. Vadinasi, dalinės prievolės yra mažiau palankios kreditoriams, tačiau parankesnės sutuoktiniams, nes jiems iš anksto žinoma vykdytinos prievolės dalis, kurią įvykdžius laikoma, kad sutuoktinis prievolę įvykdė.

Bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis gali būti pripažintos ir kitos, CK 3.109 straipsnio 1–3 dalyse nenurodytos, prievolės. Pavyzdžiui, kai sutuoktiniai privalo atlyginti savo nepilnamečių vaikų padarytą žalą (CK 6.275, 6.276 straipsniai).

1.2. Asmeninės sutuoktinių turtinės prievolės

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu(žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Civilinio kodekso trečiojoje knygoje yra įtvirtintos tik kai kurios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės. Pavyzdžiui, prievolės, atsirandančios dėl vieno iš sutuoktinių neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CK 3.115 straipsnio 1 dalis); išlaikymo prievolės, kai vienas iš sutuoktinių privalo mokėti išlaikymą kitiems asmenims, pavyzdžiui, vaikams (CK 3.198 straipsnis); prievolės, kylančios iš vieno sutuoktinio sudarytos darbo sutarties; vieno iš sutuoktinių prievolės, atsiradusios prieš sudarant santuoką (CK 3.110 straipsnio 1 dalis); prievolės, atsiradusios dėl vieno iš sutuoktinių asmeninių poreikių tenkinimo, taip pat prievolės, kilusios iš dovanojimo sutarties ar paveldėjimo, kai sutuoktiniui asmeniškai dovanojamas daiktas arba jis paveldimas (CK 3.111 straipsnis). Tačiau jeigu turtas dovanojamas ar paliekamas testamentu abiem sutuoktiniams, tai dovana ar palikimas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, todėl su dovana ar palikimu susijusios prievolės laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis. Asmeninėmis prievolėmis laikomos dėl civilinės ar kitokios bylos, kuri buvo susijusi tik su vieno sutuoktinio atsakomybe, atsiradusios bylinėjimosi išlaidos (CK 3.112 straipsnio 2 dalis). Asmeninėmis sutuoktinių prievolėmis taip pat pripažįstamos mokestinės prievolės (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; taip pat žr. 2012 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Prievolės, susijusios su turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, yra asmeninės jo prievolės ir sutuoktiniai šiuose teisiniuose santykiuose nėra laikomi vienas kito garantais ar laiduotojais (CK 3.114 straipsnio 2 dalis).

Asmeninės sutuoktinių prievolės kyla tais atvejais, kai nenustatomi bendrųjų turtinių prievolių atsiradimo pagrindai. Kaip vienoje civilinėje byloje yra išaiškinęs kasacinis teismas, iš vieno sutuoktinio sudarytų paskolos sutarčių kylančios prievolės laikomos vien sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis ir pagal šias sutartis gautos paskolos grąžintinos ne iš bendro sutuoktinių turto, nes sutuoktinis neįrodė aplinkybės, kad paskolos sutartys buvo sudarytos šeimos poreikiais, kaip numatyta CK 3.109 straipsnio 3 dalyje (2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008). Kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje turtinė prievolė pagal vieno sutuoktinio paprastąjį vekselį buvo pripažinta asmenine sutuoktinio prievole, nes pasiskolintos lėšos buvo panaudotos grąžinti iš vieno sutuoktino vykdyto verslo susidariusias skolas (2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013). Kasacinis teismas šioje civilinėje byloje, be kita ko, atsižvelgė į tai, kad tik vekselį sudaręs sutuoktinis įnešinėjo pinigus į įmonės sąskaitą ir iki vekselio pasirašymo, ir po to, t. y. tik jis aktyviais savo veiksmais plėtojo verslą, sutuoktinė bendrovėje jokių pareigų nevykdė, dėl savo profesijos (mokytoja) ir gebėjimų prie sutuoktinio verslo neprisidėjo, vieno sutuoktinio pagal vekselį gauti pinigai buvo panaudoti ne naujų bendrovės akcijų pirkimui ar jos įstatinio kapitalo didinimui, kas galėtų lemti bendro sutuoktinių turto padidėjimą, bet buvo įnešti į bendrovės sąskaitą jos įprastinei veiklai ir trumpalaikiams

įsipareigojimams vykdyti, todėl teisėjų kolegija šiuos veiksmus vertino kaip įmonės valdymo organo (direktoriaus) įprastinių funkcijų vykdymą ir nesiejo su veikimu šeimos interesais.

Jau buvo minėta, kad pagal bendrąją taisyklę asmeninės turtinės prievolės išieškomos iš asmeninio sutuoktinio turto, o sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės – iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis). Vadovaujantis CK nuostatomis iš asmeninio sutuoktinio turto išieškomos šios asmeninės sutuoktinio turtinės prievolės: pirma, sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), antra, iš vienam sutuoktiniui padovanoto ar paveldėto turto kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip sutuoktinių bendras turtas CK 3.111 straipsnis), trečia, teismo išlaidos, jeigu byla nebuvo susijusi su bendru sutuoktinių turtu ar šeimos interesais (CK 3.112 straipsnio 2 dalis), ketvirta, bendrosios prievolės, tačiau tik tuo atveju, kai abu sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai, o kreditorių reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka (CK 3.113 straipsnis). CK 3.110 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta papildoma nuostata, kad bendrų abiem sutuoktiniams kreditorių reikalavimai iš bendro turto tenkinami pirmiau už kiekvieno iš sutuoktinių kreditorių reikalavimus. Ši taisyklė netaikoma įkeitimo (hipotekos) kreditoriams. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

2. Sutuoktinių turtinės prievolės, susijusios su jų dalyvavimu juridinio asmens veikloje

Sutuoktinių atsakomybė pagal neribotos atsakomybės juridinio asmens, kurių dalyviai yra abu sutuoktiniai, turtines prievoles turi tam tikrų ypatumų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kurį laiką individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas buvo preziumuojamas, o iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės, remiantis CK 3.109 straipsniu, buvo savaime pripažįstamos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; taip pat žr. 2008 m. spalio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009). Laikytasi pozicijos, kad tik įrodžius, jog verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2004; taip pat žr. 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005; 2005 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2005; 2006 m. sausio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2006; 2007 m. birželio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007; 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-371/2009). Toks prievolių,

kylančių iš individualios įmonės veiklos, teisinis kvalifikavimas buvo grindžiamas siekiu apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus (2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2009).

Tačiau 2012 metais priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, siekiant, kad be aiškaus įstatymine įtvirtinto pagrindo nebūtų nustatytos prievolės teisiniuose santykiuose nedalyvavusiam sutuoktiniui, ši pozicija buvo modifikuota. Kasacinis teismas išaiškino, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles – tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama tik su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta(2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas – bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą.

Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari. Tai reiškia, kad pirmiausia prievolė vykdoma iš individualios įmonės turto, o jo nesant ar nepakankant – iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o šios nesant ar nepakankant – iš asmeninio kiekvieno sutuoktinio turto. Jei kreditorius neįrodo, kad individualios įmonės savininko sutuoktinis jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle, tai individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toliau plėtodamas kasacinę praktiką dėl sutuoktinių atsakomybės pagal iš individualios įmonės veiklos kilusias turtines prievoles, taip pat išaiškino, kad kai individualios įmonės savininku pripažįstamas tik vienas iš sutuoktinių, o kitam sutuoktiniui nebuvo ar neprivalėjo būti žinoma apie iki santuokos sudarymo vieno sutuoktinio registruotos individualios įmonės veiklą bei nenustačius, kad kitas sutuoktinis naudojosi iš individualios įmonės gaunamomis pajamomis, individualios įmonės mokestinės prievolės taip pat negali būti vykdomos iš kito sutuoktinio turto, t. y. šios prievolės nėra bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės(2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2012).

Vertinant, ar abu sutuoktiniai atsako pagal prievoles kreditoriams, kilusias iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, taip pat atsižvelgtina į aplinkybę, kad dažnai santuokiniai santykiai faktiškai nutrūksta anksčiau, negu nutraukiama santuoka. Pavyzdžiui, vienoje kasacinėje byloje nustačius, kad individualią įmonę sutuoktinė įsteigė po to, kai šalys de facto pradėjo gyventi skyriumi, prievolės kreditoriams, kilusios iš vieno sutuoktinio individualios įmonės veiklos, buvo pripažintos asmeninėmis sutuoktinės turtinėmis prievolėmis (2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Kasacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas, suteikiantis galimybę sutuoktiniui, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos nutraukimo, prašyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktiniams turtinius padarinius sukeltų nuo faktinio gyvenimo skyrium dienos (CK 3.67 straipsnio 2 dalis), siejamas su galimybe išvengti turtinių padarinių, atsirandančių dėl įstatymų nustatyto sutuoktinių turto teisinio režimo taikymo (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) ir sutuoktinių prievolių bendrumo (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniams kartu nebegyvenant tampa sudėtingiau priimti bendrus sprendimus dėl bendrąja jungtine nuosavybe

esančio turto disponavimo ir bendrų prievolių prisiėmimo, daryti įtaką kito sutuoktinio priimamiems sprendimams, teismas, įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, gali paankstinti santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentą.

3. Vedybų sutarties įtaka sutuoktinių turtinėms prievolėms

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties (CK 3.101 straipsnis), jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas (CK 3.82 straipsnis), pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2010; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011; kt.). Sutuoktiniai, norėdami netaikyti tokio turtinio teisinio režimo, turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti kitus turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pagrindinis vedybų sutarties tikslas–turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013).

Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą vedybų sutartis įgalina susitarti, kad, pirma, turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, t. y. susitarti dėl turto atskirumo režimo (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutuoktinių, vedybų sutartyje pasirinkusių turto atskirumo režimą, tikslas–apsaugoti ateityje jų gautinas pajamas ir turtą nuo tapimo bendrąja jungtine nuosavybe CK 3.88 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau toks sutuoktinių pasirinkimas vedybų sutartyje nepanaikina šeimos turto teisinio režimo (CK 3.84–3.86 straipsniai). Antra, vedybų sutartyje galima nustatyti, kad turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad sutuoktiniai pasirenka turto visiško bendrumo režimą. Tokiu atveju sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe nuo vedybų sutarties įsigaliojimo tampa kiekvieno sutuoktinio iki santuokos turėtas asmeninis turtas, taip pat visas turtas, kurį sutuoktiniai įgys ateityje gyvendami susituokę. Trečia, vedybų sutartimi sutuoktiniai gali susitarti, kad turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.104 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sutuoktinių tarpusavio turtiniams santykiams taikomi CK 3.72–3.90 straipsniai. Vedybų sutartyje taip pat gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams (CK 3.104 straipsnio 2 dalis). Be to, vedybų sutartyje gali būti nustatytos ir kitos turtinės teisės ir pareigos, pavyzdžiui, susijusios su turto tvarkymu, sutuoktinių tarpusavio išlaikymu, dalyvavimu tenkinant šeimos reikmes ir darant išlaidas, turto padalijimo būdu ir tvarka, jei santuoka nutraukiama, taip pat kiti klausimai, susiję su sutuoktinių tarpusavio turtiniais santykiais (CK 3.104 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias nuostatas dėl vedybų sutarties sudarymo, yra konstatavęs, kad sutuoktiniai vedybų sutartimi gali ne tik pasirinkti jiems priimtiną turto teisinį režimą, bet ir reglamentuoti savo atsakomybės pagal prievoles klausimus (2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005). Antai vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, pasisakydamas dėl vedybų sutarties instituto prigimties ir paskirties, išaiškino, kad vedybų sutarčiai, kaip ir visoms sutartims, galioja bei taikomas pagrindinis sutarčių teisės principas – sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2013). Kita vertus, kasacinis teismas šioje civilinėje byloje pažymėjo, kad sudarant vedybų sutartį būtina atsižvelgti į tai, jog sutarčių laisvės principas nėra absoliutus.

Tai reiškia, kad, atsižvelgiant į sutarties laisvės principo sudarant vedybų sutartį ribotumą ir galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kai kurias prievoles sutuoktiniai visada atsakys bendrai. Pagal CK 3.26 straipsnio 3 dalį sutuoktiniai susitarimu negali atsisakyti teisių ar panaikinti pareigų, kurios pagal įstatymus atsiranda kaip santuokos padarinys. Sutuoktinių atsakomybę vedybų

sutartyje susitarus dėl turto atskirumo režimo papildomai reglamentuoja CK 3.114 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu sutuoktiniai vedybų sutartyje numatė, kad turtas, įgytas tiek iki santuokos įregistravimo, tiek ir susituokus, yra vieno ir kito asmeninė nuosavybė, jie pagal savo prievoles atsako tik savo asmeniniu turtu, tačiau pagal bendras prievoles ir prievoles šeimos interesais sutuoktiniai tokiais atvejais atsako solidariai. Ši norma nustato išimtinai sutuoktinių solidarumą prieš kreditorių išoriniuose prievoliniuose santykiuose, tačiau neriboja sutuoktinių teisės vedybų sutartimi reglamentuoti savo kaip solidariųjų bendraskolių tarpusavio vidinių santykių.

Pabrėžtina, kad vedybų sutartis negali būti sudaroma siekiant išvengti atsakomybės pagal turtines prievoles. Kreditorius, ginčydamas vedybų sutartį, privalo įrodyti, kaip sudaryta vedybų sutartis pažeidė jo teises. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sąlyga, jog jų pajamos, gautos iš darbo ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidė kreditoriaus interesų atgauti skolą, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo, nes vien sutuoktinių turto režimo nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo(2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Kasacinis teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju povedybinės sutarties sąlyga dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš darbinės ir intelektinės veiklos, pensijų, pašalpų ir kitokių išmokų priskyrimo kiekvieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei nepanaikino ir neapribojo sutuoktinių atsakomybės prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), nes, sudarydami povedybinę sutartį, sutuoktiniai nenuslėpė bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, taip pat nenumatė pirmenybės teisės kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą, be to, sutuoktiniai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo suvaržymo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai.

4. Turtas, iš kurio vykdomos sutuoktinių turtinės prievolės

4.1. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė

Įstatymas ar vedybų sutartis gali nustatyti skirtingą sutuoktinių turto teisinį režimą, todėl svarbu išsiaiškinti, iš kokio turto bus vykdoma viena ar kita sutuoktinių turtinė prievolė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtas, iš kurio vykdomos sutuoktinių turtinės prievolės, nustatomas pagal turtinės prievolės pobūdį, nes tik nustačius prievolės pobūdį galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, o tai atitinkamai nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą – į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą (2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2005; taip pat žr. 2006 m. gegužės 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2006; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007; kt.). Kilus ginčui, turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, teisinio statuso nustatymas, atsižvelgiant į įstatymų nustatytą ar sutartinį sutuoktinių turto teisinį režimą (CK 3.81 straipsnio 1 dalis), kaip ir sutuoktinių turtinių prievolių pobūdžio nustatymas, yra teismo prerogatyva.

Neaiškumų teismų praktikoje kyla sprendžiant, kas laikytina bendru sutuoktinių turtu, iš kurio, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio nuostatomis, vykdomos bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės. Lietuvos šeimos teisėje įtvirtinta prezumpcija, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendras sutuoktinių turtas, kitaip tariant, bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Kaip pažymima vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, ši prezumpcija reiškia įrodinėjimo naštos paskirstymą sprendžiant dėl aplinkybės, ar turtas yra įgytas sutuoktinių kaip jų bendroji jungtinė nuosavybė(2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra viena iš bendrosios nuosavybės rūšių, kuri reiškia, kad sutuoktinių bendro turto nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), todėl

abu sutuoktiniai turi lygias teises naudoti, valdyti visą bendrą turtą ir disponuoti juo pagal CK 3.92–3.95 straipsniuose nustatytas taisykles (2007 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2007). Preziumuojama, jog sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 3 dalis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu(2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009).

Sprendžiant, iš kokio turto vykdytinos bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės, vadovaujamasi pagrindine taisykle, kad bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Turto, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įstatymo pagrindu, sąrašas pateikiamas CK 3.88 straipsnyje.

Pirma, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal CK 3.88 straipsnio 3 dalį turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, atkreipusi dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantamos CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos, pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinis teismas taip pat konstatavo, kad dėl šios priežasties teismas, sudarydamas sutuoktinių turto balansą ir nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą bei kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnių taisyklėmis.

Antra, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Sąvoka „pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto“ skiriasi nuo CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintų „lėšų, gautų realizavus sutuoktinio nuosavybe esantį turtą“ kategorijos. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nemokamos akcijos, akcininkų santuokos metu gautos padidinus įstatinį kapitalą iš bendrovės lėšų, buvo pripažintos bendrąja jungtine nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes, teismo nuomone, pajamos iš nepaskirstyto pelno gali būti gautos ne tik dividendų, bet ir nemokamai išleidžiamų naujų akcijų ar turimų akcijų vertės padidinimo forma(2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Tačiau kitoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą nebuvo pripažintos lėšos, gautos pardavus vienam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teises priklausiusį nekilnojamąjį turtą (2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Kasacinis teismas argumentavo tuo, kad CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme pajamomis gali būti pripažįstami pinigai ir kitos materialinės vertybės, kurie gaunami pagrindinį daiktą naudojant (o ne disponuojant juo) civilinėje apyvartoje (CK 4.18 straipsnis), o parduodant konkretų daiktą ir už jį gaunant pinigus, pasikeičia turto rūšis (CK 1.97 straipsnis), t. y. vietoje parduodamo daikto (CK 1.98 straipsnis) gaunami pinigai (CK 1.100 straipsnis), todėl vien dėl tokių turto rūšies pokyčių turto teisinis režimas nepakinta ir lėšos, gautos pardavus sutuoktinei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausiusį nekilnojamąjį turtą, taip pat yra asmeninė sutuoktinės nuosavybė.

Trečia, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktą pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat laikomos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tai reiškia, kad kai tam tikra veikla, duodančia pajamų, verčiasi tik vienas sutuoktinis, šios pajamos, atskaičius lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Ketvirta, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama ir įmonė bei iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, kasacinėje jurisprudencijoje išaiškinta, kad tikslinės išmokos žemės ūkio veiklai plėtoti, gautos vykdyti veiklą vieno sutuoktinio vardu įregistruotame ūkininkų ūkyje, nustačius, kad ūkininko ūkis priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kaip iš verslo gautos pajamos(2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Komanditinės ūkinės bendrijos, kurios nariai yra sutuoktiniai, turtas, įneštas sutuoktinių, taip pat pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas (2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2011). Kaip nurodoma kasacinėje praktikoje, individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu, kol neįrodyta priešingai – kad yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad individuali įmonė gali būti ir asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė.

Penkta, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbo ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos)(2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).

Šešta, teismas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali pripažinti turtą, esantį vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) (CK 3.90 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.90 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė.

Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008). Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.

Tai, ar asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Tais atvejais, kai pagerinimas nėra esminis, sutuoktinis vis tiek gali pagrįstai tikėtis kompensacijos už atliktus pagerinimus. Pavyzdžiui, vienoje byloje nustačius, kad sutuoktinės asmeninis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas – buvo pagerintas panaudojant sutuoktinio lėšas, statybines medžiagas, darbą, teisėjų kolegija konstatavo, kad sutuoktinis, prisidėjęs savo asmeninėmis lėšomis, statybinėmis medžiagomis ir darbu prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, turi teisę gauti piniginę kompensaciją, nes tokia materialinė kompensacija reikštų sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą, neleistų vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita(2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant CK 3.90 straipsnio pagrindu turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, klausimą, įrodinėjimo našta tenka tam sutuoktiniui, kuris siekia, kad kito sutuoktinio asmeninė nuosavybė būtų pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Kiti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės atvejai atskleidžiami teismų praktikoje. Antai kasacinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, nes sutuoktinių (akcininkų) turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (2005 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006), taip pat pinigai ar kitas turtas, laimėtas vieno iš sutuoktinių loterijoje ar kitokiame žaidime (2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005), po santuokos sudarymo už vieno iš sutuoktinių pensiją įgytas turtas(2003 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2003) ir kt.

Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija nėra absoliuti, ji gali būti nuginčyta (2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010). Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008).

Apie pirmąjį kito sutuoktinio turtinių interesų gynimo būdą – bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos nuginčijimą ir turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe – plačiau kalbama tolesniame apžvalgos skyriuje. Tačiau pažymėtina, kad, esant abejonių, prie kurios kategorijos (bendro ar asmeninio) priskirti konkretų turtą, teismas privalo vadovautis turto bendrumo prezumpcija (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (2008 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2008).

Kitas atvejis – kompensacijos, numatytos CK 3.98 straipsnyje, gavimas. Ją gauti turi teisę sutuoktinis, kai, prijungus turtą, kuris yra jo asmeninė nuosavybė, padidėja turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vertė, arba kai turtui, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos (CK 3.98 straipsnio 1, 2 dalys). Kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Kompensacija išmokama, kai baigiasi bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.98 straipsnio 4 dalis).

CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas, nustačius, kad dalis Nacionalinės mokėjimo agentūros pervestų tiesioginių išmokų buvo panaudota ne ūkio reikmėms ir ne bendriems šeimos poreikiams tenkinti, pripažino, kad sutuoktinė bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo faktą įrodė ir jai priklauso kompensacija pagal CK 3.98 straipsnio 3 dalį (2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2011). Kitoje byloje buvo sprendžiama, ar sutuoktinis, kuris prisidėjo prie buto, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teises atitekusio kitam sutuoktiniui, įsigijimo lėšomis, priklausiusiomis sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, turi teisę į kompensavimą CK 3.98 straipsnio 3 dalies pagrindu (2013 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2013). Kasacinis teismas konstatavo, kad dėl šeimos turto teisinio režimo ir nuosavybės teisės į jį atskirumo, išlaidos ieškovės butui įgyti negali būti pripažįstamos šeimos poreikių tenkinimo išlaidomis CK 3.98 straipsnio 3 dalies prasme, todėl kompensuotinos.

4.2. Asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybė

Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymo pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis). Pirma, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo. Be to, asmenine sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali būti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas asmeniniu sutuoktinės turtu, atsižvelgęs į tai, kad ginčo turtą (juvelyrinius dirbinius) sutuoktinė deklaravo kaip jai priklausantį turtą tuo metu, kai šalys jau kartu negyveno ir netvarkė bendro ūkio, o sutuoktinis, teigdamas, kad juvelyriniai dirbiniai yra šeimos turtas, neįrodė, kad juvelyriniai dirbiniai buvo šalių kaupiami kaip bendras šeimos turtas, juos pripažino asmenine sutuoktinės nuosavybe (2013 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2013).

Antra, asmeniniu sutuoktinio turtu taip pat pripažįstamas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai reiškia, kad, nustatant, ar konkretus turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, atsižvelgiama į šio turto įgijimo pagrindą (dovanojimo sandorį, paveldėjimą ir kt.). Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad po motinos mirties sūnaus (sutuoktinio) paveldėtas nekilnojamasis turtas ir lėšos tapo jo asmenine nuosavybe, nes motinos testamente nebuvo nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn (2011 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011).

Trečia, pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas asmeniniu sutuoktinio turtu laikomi sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai). Vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas sprendė, ar profesinės veiklos įrankiams pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas gali būti priskirtimedžiokliniai šautuvai, motociklai ir motociklininko šalmai, kuriais faktiškai naudojosi tik vienas iš sutuoktinių (2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Kasacinis teismas konstatavo, kad individualiai vieno sutuoktinio naudojami šaunamieji ginklai, motociklai ir motociklininko šalmai nėra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, nes šis turtas neatitinka asmeninio naudojimo daiktų išimtinio pobūdžio ir nėra suderintas su asmeniniais, profesiniais, asmeninio verslo, tik su vieno sutuoktinio asmeniu susijusiais poreikiais (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai), taip pat ta aplinkybe, kad turto priklausymą asmeninės nuosavybės teise gali patvirtinti turto prigimtis ir pobūdis (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Ketvirta, asmeninė sutuoktinio nuosavybė yra intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės. Tačiau iš sutuoktinio intelektinės veiklos susituokus gautos pajamos, pavyzdžiui, autoriaus honoraras, atlyginimas už patentą, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Penkta, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas prie asmeninės sutuoktinio nuosavybės priskiria lėšas bei daiktus, reikalingus asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Aiškindamas šias nuostatas kasacinis teismas vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje filmavimo įrangą pripažino asmenine sutuoktinio, kuris dirbo režisieriumi–operatoriumi, nuosavybe (2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2005). Tačiau kitoje byloje, taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, nebaigto statyti gyvenamojo namo nepripažino vieno sutuoktinio, besiverčiančio architekto profesija, kūrybinėmis dirbtuvėmis, nes sutuoktinis neįrodė, kad šio turto pobūdis buvo išimtinai skirtas architekto kūrybinėms dirbtuvėms (2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2004).

Šešta, asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomos lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Septinta, asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas vieno sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas turtas buvo įgytas (asmenines ar bendras), o jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje buvo sprendžiama, ar ginčo butas buvo įgytas iš vieno sutuoktinio asmeninių lėšų, gautų realizavus jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą (2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011). Kasacinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo butas buvo įsigytas ir už jį atsiskaityta anksčiau, negu buvo parduotas sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausęs butas, konstatavo, kad asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn, nes lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga, ir ginčo buto nepripažino asmenine sutuoktinio nuosavybe.

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, jeigu neįrodoma aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tam tikrą turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn, šis turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pavyzdžiui, vienoje kasacinėje byloje, nustačius, kad sutuoktinis iki santuokos sudarymo turėtas asmenines lėšas po santuokos sudarymo panaudojo vertybiniams popieriams įsigyti ir vertybinių popierių įgijimo metu aiškiai neišreiškė valios juos įgyti asmeninėn nuosavybėn, vertybiniai popieriai buvo pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe (2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Šioje byloje aiškus valios dėl turto įgijimo asmeninėn nuosavybėn neišreiškimas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad sutartyje, kuria remiantis buvo perkamos akcijos, nurodant klientą greta sutuoktinio buvo nurodyta ir sutuoktinė, o specialioje grafoje įgijėjo valiai dėl įsigyjamo turto teisinio režimo išreikšti sutuoktinis nebuvo padaręs jokių žymų ar kitaip pažymėjęs, kad jis fondo vienetus įsigyja būtent asmeninėn nuosavybėn.

Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais paneigti prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė(2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; taip pat žr. 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; kt.). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia

liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, kasacine tvarka nagrinėtoje byloje sutuoktinė prašė pripažinti butą jos asmenine nuosavybe, nes už šį butą, vykdydama ankstesnį susitarimą, sumokėjo jos pusseserė, kuriai sutuoktinė už tai buvo perleidusi iš mirusios motinos paveldėto turto dalį (2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006). Kasacinis teismas šioje byloje ginčo buto nepripažino asmenine sutuoktinės nuosavybe, nes konstatavo, kad jį ieškovė nupirko anksčiau, nei paveldėjo ir pardavė gyvenamojo namo dalį ir kitus statinius. Šias aplinkybes patvirtinančius oficialiuosius rašytinius įrodymus – notariškai patvirtintas sutartis, teismas laikė prima facie įrodymais, kurie negali būti paneigiami liudytojos, kuri yra ieškovės pusseserė, ir dėl to galbūt suinteresuota, parodymais.

5. Turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimas

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas (CK 3.100 straipsnio 6 punktas) yra dažniausias bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindas (2013 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2013). Kiti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai įtvirtinti CK 3.100 straipsnyje.

Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Pagal CK 3.116 straipsnio 2 dalį, esant sutuoktinių susitarimui dėl turto padalijimo, CK trečiosios knygos VIII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimą, neturi būti taikomos arba taikomos tiek, kiek dėl tam tikrų klausimų sutuoktiniai nėra susitarę. Tai reiškia, kad tais atvejais, kai byla dėl santuokos nutraukimo nagrinėjama CPK 538–541 straipsniuose nustatyta supaprastinta tvarka, pateikus sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnis), CK trečiosios knygos VIII skyriaus normos netaikomos.Kitaip tariant, teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso (CK 3.118 straipsnis), prievolių pobūdžio ir atsiradimo pagrindo (2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008). Tuo atveju, jeigu visas turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis), įstatymu nustatytas reikalavimas privalomai išspręsti bendro turto padalijimo klausimą (CK 3.100 straipsnio 3-6 punktai) taip pat netaikomas (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyti atvejai, kada bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę privaloma padalyti. Teismo sprendimu bendras sutuoktinių turtas privalomai dalijamas nutraukiant santuoką, pripažįstant ją negaliojančia ar patvirtinant gyvenimą skyrium. Bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu taip pat padalijamas vieno ar abiejų iš jų kreditorių reikalavimu, kai kreditorių reikalavimas gali būti tenkinamas tik iš asmeninio sutuoktinio turto ir dėl to būtina nustatyti sutuoktinio bendro turto dalį (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis), taip pat vieno sutuoktinio reikalavimu nenutraukiant santuokos (CK 3.124 straipsnis) ir kt.

Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. priimtame nutarime, bendro turto padalijimo klausimą, be kitų privalomai spręstinų santuokos

nutraukimo padarinių, teismas turi išspręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka: abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, vieno sutuoktinio prašymu ar dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Bendro turto padalijimas turi būti išspręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Dalinis teismo sprendimas (CPK 261 straipsnis) ar reikalavimų padalyti bendrą turtą išskyrimas į atskirą bylą (CPK 136 straipsnis) galimas tik išimtiniais atvejais siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus.

Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas) (2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2011). Jeigu sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai jie dalytino turto neturi, tai apie tai turi būti nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių, kai santuoka nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis), vieno sutuoktinio pareiškime dėl santuokos nutraukimo (CK 3.55 straipsnis) arba ieškinyje dėl santuokos nutraukimo, kai santuoka nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis). Šiuose procesiniuose dokumentuose sutuoktiniai taip pat turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad pareiškėjui žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis).

Nutraukus santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nustačius, kad sutuoktiniams priklausančio gyvenamojo namo su vaistine statybai jiems buvo suteiktas žemės sklypas, priklausantis valstybei, kurį jie valdė nuomos teise, o šiame sklype pastatytas ūkinis pastatas nebuvo įteisintas sutuoktinių vardu ir negalėjo būti laikomas santuokoje įgytu turtu, konstatavo, kad medžiagos, sutuoktinių panaudotos nurodytam objektui statyti, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl teismai turėjo spręsti ir dėl šio turto – turtinės nuomos teisės bei statybinių medžiagų – padalijimo, pasiūlyti šalims patikslinti savo reikalavimus, pasinaudoti ieškinio bei priešieškinio trūkumų šalinimo institutu, tačiau to nepadarė ir padalijo ne visą santuokoje įgytą turtą (2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2011). Tai reiškia, kad jeigu ieškinyje dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo reikalavimai pareiškiami tik dėl dalies sutuoktinių bendro turto padalijimo, teismas, žinodamas, kad sutuoktiniai nurodė ne visą turtą, priimdamas ieškinį, privalo nustatyti pakankamą terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas ieškovą nurodyti ieškinyje visą turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir pareikšti reikalavimą padalyti visą bendrą turtą (CPK115, 138 straipsniai, 382 straipsnio 4 punktas).

Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalį iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės,

kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą. Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas realiai neegzistuojančiu turtu pripažino sutuoktinės nurodytas lėšas, nes byloje nebuvo pateikta įrodymų apie tokių lėšų dydį, jų įgijimą, valdymą vieno iš sutuoktinių ar abiejų sutuoktinių vardu ir jų buvimo vietą (2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Kitoje byloje iš vieno sutuoktinio atlyginimo sumokėtos įmokos pagal lizingo sutartį, šiam sutuoktiniui sudarius susitarimą dėl lizingo sutarties nutraukimo tokiomis sąlygomis, pagal kurias turtinė teisė įgyti sutarties dalyku buvusį turtą pasibaigė, buvo pripažintos lizingo davėjo nuosavybe, todėl jos nebuvo įtrauktos į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą kaip realiai neegzistuojančios (2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Sutuoktinių patirtos išlaidos taip pat nėra laikomos bendru turtu ir nėra dalijamos. Antai vienoje civilinėje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinio nurodomi sumokėti pinigai už sutuoktinės studijas yra išlaidos, kurios pagrįstai nebuvo įtrauktos į dalytino turto balansą, nes tai nėra šalių santuokos metu ar iki santuokos įgytas turtas(2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

Sudarant dalijamo turto balansą, turi būti nustatoma ir dalijamo turto vertė. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų (2011 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-109/2011). Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008).

Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Bet kuriuo atveju sprendimą dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, privalo užtikrinti ne tik šalių interesų pusiausvyrą, maksimalų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principų įgyvendinimą, bet ir būti aktyvus, jei tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši išvada nereiškia, kad teismas privalo savo iniciatyva paskirti turto vertinimą, kurį atliktų teismo paskirtas turto vertintojas. Tinkamu teismo aktyvumo šeimos bylose įgyvendinimu, kai nenustatoma aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo dispozityvumo ir šalių rungimosi principų, gali būti pripažįstamas ir pasiūlymas šalims pateikti tinkamus įrodymus, termino šiems veiksmams atlikti nustatymas (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012).

Kartu pažymėtina, kad CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar visų byloje pareikštų reikalavimų apimtyje. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir

dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Antai vienoje civilinėje byloje dalijamo bendro turto vertė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo sumažėjusi 150 000 Lt (2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2010). Atsižvelgęs į šią aplinkybę, kasacinis teismas konstatavo, kad palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą priteisti iš sutuoktinės buvusiam sutuoktiniui 120 000 Lt kompensaciją, būtų pažeistas bendrąja jungtine nuosavybe esančio sutuoktinių turto lygių dalių principas, todėl buvusiam sutuoktiniui priteistą iš sutuoktinės 120 000 Lt kompensaciją sumažino iki 63 000 Lt.

Į dalytiną turtą neįtraukiami daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, taip pat sutuoktinių drabužiai, asmeninio naudojimo daiktai, jų asmeninės neturtinės teisės ir turtinės teisės, susijusios tik su sutuoktinio asmeniu (CK 3.120 straipsnis). Šio straipsnio 1 dalyje numatytas turtas, skirtas nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti, yra perduodamas neišieškant kompensacijos tam sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, o kitas asmeninio pobūdžio turtas – vienam ir kitam sutuoktiniui. Turtas, vedybų sutartyje numatytas kaip asmeninė sutuoktinių nuosavybė, sutuoktinių susitarimu gali būti priskirtas prie dalytinos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (CK 3.121 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio 1 dalyje numatyti susitarimai draudžiami, jeigu tai pakenktų sutuoktinio kreditoriams. Jeigu dėl tokio sutuoktinių susitarimo kreditoriaus reikalavimas nebegali būti visiškai patenkintas iš asmeninio sutuoktinio turto, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies.

Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai pagal įstatymą leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007).

Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, CK 3.123 straipsnio 1 dalyje išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (2005 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2005). Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nustačius, kad sutuoktinis asmeninės nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, o sutuoktinė, su kuria nustatyta dviejų sūnų gyvenamoji vieta, gyvena jos motinai priklausančiame bute, sutuoktinės gautas kreditas panaudotas sodo žemės sklypui ir pastatui įsigyti, sutuoktinė savo lėšomis grąžino bankui dalį kredito, jos grąžintų ir perimtų skolų bankams suma viršija šalių nurodytą žemės sklypo ir pastato vertę, konstatuota, kad buvo teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti sutuoktinei nekilnojamąjį turtą, sutuoktiniui jį kompensuojant kilnojamuoju turtu (2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Dar vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas svarbia aplinkybe, galinčia lemti nukrypimą nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnio 1 dalis), pripažino solidariosios prievolės įvykdymui užtikrinti įkeisto turto priskyrimą vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise, nes tais atvejais, kai po santuokos nutraukimo ir bendro sutuoktinių turto padalijimo sutuoktiniai nevykdo solidariųjų prievolių, o kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą turtą, kuris teismo sprendimu vienam iš sutuoktinių buvo priskirtas asmeninės nuosavybės teise solidariosios sutuoktinių prievolės įvykdymui užtikrinti, pastarasis sutuoktinis

įgyja reikalavimo teisę į kitą sutuoktinį svetimo turto hipotekos pagrindu (2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-686/2013).

Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet taip pat reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Santuokos iširimas dėl vieno sutuoktinio kaltės taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo (2011 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2011).

Tais atvejais, kai nustatomos kelios svarbios aplinkybės, galinčios lemti nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir vienos, ir kitos bylos šalies naudai, teismai gali netaikyti CK 3.123 straipsnio 1 dalies arba kai kurioms aplinkybėms suteikti pirmenybę. Prioriteto suteikimą teismas turi motyvuoti procesiniame sprendime. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje konstatuota, kad svarbiausia – apginti šalių nepilnamečių dukrų interesus, kurios kenčia nuo nesantaikos tarp buvusių sutuoktinių – jų tėvų, todėl prioritetą suteikė ne vienam iš tėvų, kuris turėjo sveikatos sutrikimų, bet nepilnamečių vaikų interesams ir vienintelį buvusių sutuoktinių butą priteisė sutuoktiniui, su kuriuo liko gyventi vaikai, o kitam sutuoktiniui – kompensaciją (2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004).

Pagal CK 3.123 straipsnio 2 dalį sutuoktinio, kuris privalo mokėti išlaikymą kitam sutuoktiniui, dalis iš bendro turto gali būti mažinama išlaikymo suma, jeigu išlaikymas yra priteisiamas nustatyto dydžio vienkartine pinigų suma ar priteisiamas tam tikras turtas. Jeigu ne daugiau kaip prieš metus iki turto padalijimo bylos iškėlimo vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę, dalį jo padovanodamas arba juo padidindamas savo asmeninę nuosavybę, tai, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, tokio sutuoktinio dalis gali būti mažinama prarasto bendro turto verte (CK 3.123 straipsnio 3 dalis).

Vieno sutuoktinio dalis iš bendro turto taip pat gali būti sumažinama šeimos negautų pajamų suma, kurių šeima negavo dėl sutuoktinio aplaidumo arba kurias jis nuslėpė nuo šeimos ir naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Terminas, už kurį apskaičiuojamos tokios negautos pajamos, negali būti ilgesnis nei paskutiniai penkeri metai iki turto padalijimo bylos iškėlimo (CK 3.123 straipsnio 4 dalis). Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, šios teisės normos taikymui turi būti nustatytas faktas, kad šeima negavo tam tikrų pajamų dėl vienos iš priežasčių, t. y. arba dėl sutuoktinio aplaidumo, arba dėl to, kad vienas iš sutuoktinių gautas pajamas nuslėpė ir jas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti(2009 m. gegužės 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Šioje kasacinėje byloje teisėjų kolegija pažymėjo, kad tam, jog vieno iš sutuoktinių dalis iš bendro turto būtų sumažinta CK 3.123 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu, reikia nustatyti teisiškai reikšmingų faktų visumą: konkrečią šeimos negautų pajamų sumą bei vieno iš sutuoktinių kaltus veiksmus arba neveikimą dėl šių pajamų negavimo.

Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime pažymėta, kad turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137

straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini(2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, teismas kitomis svarbiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgtina parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra gali pripažinti bet kokias aplinkybes, į kurias atsižvelgus būtų pagrįstai ginamas privatus ar viešasis interesas ir tai atitiktų tiek bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 1.2 straipsnis), tiek šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus (CK 3.3 straipsnis), tiek teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2005). Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje svarbia aplinkybe parenkant turto padalijimo būdą buvo pripažinti tarp sutuoktinių susiklostę labai konfliktiški santykiai. Šioje byloje kasacinis teismas, įvertinęs, kad pagrindinis turtas – žemės sklypas ir sodo namelis buvo įsigyti sutuoktinio iki santuokos sudarymo, o kiti nekilnojamojo turto objektai, t. y. sandėlis, ūkio pastatas, pirtis ir kiemo statiniai, buvo sukurti ir pagerinti sutuoktinių bendromis ir asmeninėmis lėšomis, taip pat jų darbu, buvę sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturėjo, konstatavo, kad šiuo atveju sutuoktinių turtas nedalytinas natūra, nes, nekilnojamąjį turtą tarp sutuoktinių padalijus natūra, jo bendras naudojimas ir valdymas taps labai suvaržytas ir pažeis pačių buvusių sutuoktinių interesus bei gyvenimo kokybę(2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013). Kitoje kasacinėje byloje nurodoma, kad pasirenkant bendro turto padalijimo būdą turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2012). Dalydamas turtą, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio turtas yra dalijamas ir ar tokio turto padalijimas lygiomis dalimis netrukdys turto racionaliai naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir neribos galimybių išgauti didžiausią naudą iš šio turto. Taigi, nustatydamas sutuoktiniams tenkančio turto dalis, teismas taiko CK3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsižvelgia tiek į subjektyvaus, tiek objektyvaus pobūdžio veiksnius, kiekvienu konkrečiu atveju vertina konkretaus turto savybes, jo paskirtį, galimybes turtu naudotis, jį išlaikyti ir pan. (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje pabrėžė, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodomas santuokinio turto padalijimas natūra yra ne CK 4.80 straipsnio normų reglamentuojamas ir pagal teismų praktiką prioritetiniu bendraturčių ginčams išspręsti laikomas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės, o aiškiai apibrėžto santuokinio turto (konkrečių jo objektų) kiekvienam sutuoktiniui perdavimas, nekilnojamojo turto padalijimo šiuo būdu atveju – ir naudojimosi juo tvarkos nustatymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2011). Šioje byloje teismai padalijo ginčo butą tarp sutuoktinių natūra, paskirdami kiekvienam sutuoktiniui naudotis konkrečias buto patalpas, taip pat nustatė, kad rūsio ir pirmo aukšto koridoriais sutuoktiniai naudosis bendrai.

Teisės aktuose nėra imperatyvaus reikalavimo, kad teismas, padalydamas tarp sutuoktinių jų bendrai gyvenamą namą (butą), privalomai nustatytų naudojimosi tokiu bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad poreikis nustatyti tokią tvarką

gali kilti atsižvelgus į konkrečias faktines aplinkybes, ypač tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas yra nedidelis, turintis mažai patalpų, ir nėra akivaizdu, ar padalijus turtą atitinkamu būdu bus įmanoma tinkamai užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą(2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei nuo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo priklauso, ar bus efektyviai užtikrintos vaiko teisės, naudojimosi bendrąja daline nuosavybe esančiu turtu tvarkos nustatymo klausimas turėtų būti sprendžiamas santuokos nutraukimo byloje. Optimaliai padalijant turtą ir nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarką būtų užkirstas kelias naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, o tai yra viena iš vaiko interesų apsaugos sąlygų.

6. Sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimas

Kaip jau buvo minėta ankstesniame apžvalgos skyriuje, padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės). Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nustačius, kad sutuoktinis nevykdė asmeninės tęstinio pobūdžio prievolės išlaikyti nepilnametę dukterį, konstatavo, kad šis skolinis reikalavimas turėjo būti sumokėtas iš sutuoktiniui tenkančio turto dalies, o ne iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės (2006 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006). Į turto balansą įtraukiant prievoles (skolas) turi būti vertinamas ir jų susidarymo momentas, pavyzdžiui, ar jos susidarė sutuoktiniams gyvenant kartu (CK 3.127 straipsnio 2 dalis). Vienoje civilinėje byloje buvo pažymėta, kad skolos, susidariusios plėtojant tolimesnę verslo veiklą, neįtrauktinos į dalijamą turtą, nes nuostoliai, fiksuojami vieno sutuoktinio įmonės finansinės atskaitomybės dokumentuose, susidarė tuo veiklos laikotarpiu, kai sutuoktiniai jau gyveno skyrium(2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2002). Kitaip tariant, prievolės, atsiradusios po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neįtraukiamos į dalytino bendro sutuoktinių turto balansą.

Pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutuoktinių bendrųjų turtinių prievolių padalijimą, sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos. Atsižvelgiant į tai, kyla skirtingi teisiniai padariniai: jeigu prievolių mokėjimo terminas yra suėjęs, nutraukiant santuoką jos priteisiamos iš bendro sutuoktinių turto, o jeigu prievolių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos, bendras turtas mažinamas šių prievolių suma. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. priimtame nutarime, turto padalijimo byloje bendros sutuoktinių skolos (prievolės), kurių įvykdymo terminai yra suėję, iš sutuoktinių priteisiamos tais atvejais, kai į bylą trečiaisiais asmenimis su savarankiškais reikalavimais įstoja sutuoktinių kreditoriai (CK 3.109 straipsnis, 3.126 straipsnio 1 dalis, CPK 266, 383 straipsniai). Nutarime taip pat buvo pažymėta, kad bendrųjų turtinių prievolių likimą padalijant bendrą sutuoktinių turtą lemia šių turtinių prievolių teisinė prigimtis: ar bendroji turtinė prievolė yra solidari, ar dalinė, todėl šių sutuoktinių turtinių prievolių dalijimas aptartinas atskirai.

Tais atvejais, kai sutuoktinių bendroji turtinė prievolė yra solidari, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas(2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).Tai reiškia, kad sutuoktiniai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nustačius, kad santuokos nutraukimo byloje teismas padalijo sutuoktinių vardu paimtą ir negrąžintą vartojimo paskolą nesant kreditoriaus sutikimo, konstatuota, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę

reiškia vienašališką kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, todėl toks sutuoktinių susitarimas negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad teismai pagrįstai sutuoktinių solidariosiomis sutuoktinių turtinėmis prievolėmis pripažino prievoles, kilusias paėmus paskolą butui įsigyti, ir netenkino vieno sutuoktinio prašymo paskirstyti mokėjimą lygiomis dalimis ar, kaip prašė kitas sutuoktinis, paskirti kuriai vienai iš šalių, nes toks mokėjimo tvarkos atskyrimas nuo solidariojo atsakomybės principo, reiškiančio, jog kreditorius gali reikalauti prievolės vykdymo tiek iš visų ar kelių skolininkų bendrai, tiek iš bet kurio atskirai, tiek ją visą, tiek jos dalį, nulemtų kreditoriaus teisės pasirinkti bet kurį mokėtoją suvaržymą ir šios teisės normos pažeidimą(2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2012).

Turto paskirstymas santuokos nutraukimo byloje sutuoktiniams taip pat nereiškia, kad solidarioji prievolė dalijama tarp sutuoktinių. Kaip nurodoma kasacinėje jurisprudencijoje, patvarkymas rezoliucinėje teismo nutarties dalyje, jog sutuoktiniai privalo kreditą grąžinti solidariai lygiomis dalimis (nurodant jas ir pinigine išraiška), skirtas sutuoktinių tarpusavio santykiams reguliuoti, taip pažymint, kad jų skolos dalys lygios, ir apibrėžiant galimų tarpusavio atsiskaitymų apimtį, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, tačiau tai nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir nepaneigiama kreditoriaus teisė reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis)(2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pažymėtina, kad turto padalijimo bylose esant visų prievolės šalių (sutuoktinių ir kreditorių) sutikimui solidariosios prievolės gali būti modifikuojamos ir kitaip, pavyzdžiui, vieną iš sutuoktinių atleidžiant nuo prievolės vykdymo iš dalies, pakeičiant jas į asmenines šalių sutartomis dalimis ir pan. (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai sutuoktiniai pareiškia teisme reikalavimą pakeisti solidariąją prievolę į dalinę arba asmeninę, o kreditorius, nors ir būdamas informuotas apie tokios bylos iškėlimą, neįstoja į santuokos nutraukimo bylą ir neišreiškia savo valios dėl tokio reikalavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo jo sutikimas pakeisti sutartį, taip pat sutuoktiniai negali remtis kreditoriau tylėjimu, kaip jo valios išraiška pakeisti solidariąją sutuoktinių prievolę, nes tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymo arba sandorio šalių susitarimo nustatytais atvejais (CK 1.64 straipsnio 3 dalis)(2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010). Kitoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę nesant aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti(2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2011).

Galimybė sutuoktinių kreditoriams išreikšti savo valią dėl solidariosios prievolės modifikavimo užtikrinama įstatyme nustatytais būdais. Pagal CK 3.126 straipsnio 1 dalį vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai gali savo iniciatyva įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių kreditorių interesus, todėl kreditorius, turėdamas informacijos, kad teisme keliamas klausimas dėl sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, turi galimybę nuspręsti, ar sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalijimo procese gali būti pažeidžiamos jo teisės bei teisėti interesai, ir priklausomai nuo to, įgyvendindamas dispozityviškumo principą, turi teisę įstoti į bylos nagrinėjimą arba tokios teisės neįgyvendinti(2009 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2009).

Antai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje buvo duomenų apie sutuoktinių įsiskolinimą už daugiabučio namo administravimo paslaugas, tačiau teismai nesprendė kreditoriaus

įtraukimo trečiuoju asmeniu į bylą klausimo, todėl teisėjų kolegija konstatavo kreditoriaus interesų pažeidimą (2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2011). Kasacinis teismas šioje byloje taip pat pažymėjo, kad įtraukimo trečiuoju asmeniu klausimas turėtų būti sprendžiamas teismui nagrinėjant bylą pirmąja instancija – tai lemia CPK 46 straipsnio 1 dalyje nustatytas būtinumas įstoti į bylą trečiojo asmens teisėmis iki baigiamųjų kalbų pradžios procesinės stadijos, taip pat užtikrinant tokio asmens teisę į apeliaciją. Tais atvejais, kai tarp sutuoktinių ir kreditoriaus nėra ginčo dėl prievolės pobūdžio bei padalijimo ir į bylą pateikiamas kreditoriaus sutikimas dėl pareikšto reikalavimo padalyti prievolę, kreditoriai traukiami į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis) (žr., pvz., pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pagal CK 3.126 straipsnio 2 dalį sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo pareiškime dėl ieškinio nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas jiems pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Tai reiškia, kad draudžiama padalyti sutuoktinių turtą ir prievoles kreditoriams jų neinformavus apie teisme iškeltą bylą dėl sutuoktinių turto padalijimo ir neišsiaiškinus jų pozicijos, nes tokiu atveju būtų nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Pavyzdžiui, vienoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje nustačius, kad pranešimu apie santuokos nutraukimą kreditoriams buvo pranešta apie kitos bylos nagrinėjimą, buvo konstatuotas CK 3.126 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas, nes nebuvo išaiškinta kreditorių pozicija dėl sutuoktinių piniginių prievolių kreditoriams paskirstymo (2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-363/2012). Pažymėtina, kad CK 3.126 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų sutuoktiniai privalo laikytis nepriklausomai nuo to, ar byla nagrinėjama ginčo teisenos ar ypatingosios teisenos tvarka (CPK 381 straipsnio 4 dalis) (žr. pirmiau nurodytą nutarimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; taip pat žr. 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010).

Teisiniai padariniai, kylantys tais atvejais, kai kreditoriusįstatyme nustatytais būdais neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl solidariosios prievolės modifikavimo, aptartos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime. Jame išaiškinta, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims, todėl jeigu tokių asmenų teisės buvo pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Plenarinė sesija taip pat pažymėjo, kad, kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies.

Tais atvejais, kai kreditorius buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu santuokos nutraukimo byloje ir turėjo galimybę toje byloje naudotis visomis įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis, ginant savo interesus, tačiau to nepadarė, vėliau jis nebegali reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pavyzdžiui, kasacinis teismas nagrinėjo bylą, kurioje kreditorius buvo informuotas apie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, pateikė joje atsiliepimą, dalyvavo teismo posėdyje, gavo teismo sprendimą, tačiau, praėjus kuriam laikui, kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti teismo procesą ir buvusių sutuoktinių turtinę prievolę kreditoriui pripažinti solidariąja sutuoktinių prievole (2012 gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2012). Teisėjų kolegija pripažino, kad kreditoriaus prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas pagrįstai, ir konstatavo, kad šioje byloje nereikia įrodinėti, kam priklauso prievolė pagal vartojimo kredito sutartį su kreditoriumi, nes šis klausimas jau buvo išspręstas santuokos nutraukimo byloje, todėl kreditoriaus reikalavimas priteisti skolą ir palūkanas pagal vartojimo kredito sutartį solidariai iš abiejų atsakovų prieštarauja teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje nustatytam prejudiciniam faktui, kad pagal skolą ir palūkanas už kreditą asmeniškai atsakingas asmuo yra vienas iš buvusių sutuoktinių.

Bendrųjų dalinių sutuoktinių turtinių prievolių dalijimo tvarka taip pat išaiškinta 2010 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime. Dėl

bendrosios dalinės sutuoktinių turtinės prievolės padalijimo reikėtų turėti omenyje tai, kad dalinėje prievolėje dalys visada yra nustatytos – pagal prezumpciją dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 straipsnis), o padalijus dalinę prievolę tarp sutuoktinių ji transformuojasi į dvi asmenines sutuoktinių prievoles.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos priimtame nutarime papildomai nurodoma, kad, pirma, turto dalijimo byloje turi būti padalijamos visos bendros dalinės sutuoktinių prievolės, nepriklausomai nuo to, suėjęs šių prievolių vykdymo terminas ar ne, antra, kad dalinė sutuoktinių bendroji turtinė prievolė tarp sutuoktinių dalijama visais atvejais, jeigu yra pareikštas kreditoriaus arba sutuoktinių (sutuoktinio) reikalavimas dėl bendrosios dalinės prievolės padalijimo. Jeigu reikalavimas padalyti dalines sutuoktinių prievoles ieškinyje nėra pareiškiamas, tačiau teismui žinoma apie tokių prievolių buvimą, teismas, atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti padalijamos visos sutuoktinių dalinės turtinės prievolės, turėtų taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 40, 111 ir 115 straipsniai) ir pasiūlyti šalims pareikšti reikalavimą dėl bendrosios dalinės prievolės padalijimo.

Tais atvejais, kai kreditorius reiškia ieškinį sutuoktiniams įrodinėdamas bendrąją dalinę prievolę, atsakovais tokioje byloje trauktini abu sutuoktiniai. Turto padalijimo bylose, kuriose pareikštas sutuoktinių reikalavimas padalyti bendrąsias dalines prievoles, kreditoriai, kaip ir solidariosios sutuoktinių turtinės prievolės dalijimo atveju, trauktini dalyvaujančiais asmenimis (CK 3.126 straipsnis, CPK 46, 47 straipsniai), nes tokio reikalavimo išsprendimas turi įtakos kreditorių teisėms ir pareigoms.

Išvados

1. Vieno arba abiejų sutuoktinių sudarytų sandorių pagrindu atsiradusios turtinės prievolės skirstomos į asmenines ir bendrąsias sutuoktinių turtines prievoles. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės gali būti solidariosios ir dalinės. Tik nustačius turtinės prievolės pobūdį, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal turtinę prievolę subjektai – tik vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, taip pat galima atsakyti į klausimą, iš kokio turto (asmeninio ar bendro) turi būti vykdoma sutuoktinių turtinė prievolė. Atsižvelgiant į tai, galimos įvairios sutuoktinių atsakomybės pagal jų turtines prievoles modifikacijos. Kilus ginčui dėl turtinės prievolės pobūdžio, jį nustato tik teismas.

2. Lietuvos teisiniame reguliavime nėra įtvirtinto bendrosios sutuoktinių atsakomybės pagal vieno iš jų prisiimtas prievoles principo, bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios atitinka įstatyme nustatytus kriterijus: yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Esant bendrosioms sutuoktinių prievolėms solidarioji sutuoktinių atsakomybė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Viena įstatyme nustatytų išimčių įtvirtinta CK 3.109 straipsnio 2 dalies nuostatose, kurios sistemiškai turi būti taikomos su šio straipsnio 3 bei 4 dalyse įtvirtintomis nuostatomis.

3. Sutuoktiniui kartu su kitu sutuoktiniu, esančiu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininku, solidarioji prievolė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis), kuri neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens atžvilgiu yra subsidiari, kyla tik tuo atveju, kai kreditorius įrodo, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens veikla buvo šeimos verslas.

Sutuoktiniai, norėdami netaikyti įstatyme nustatyto sutuoktinių turtinio režimo, pagal kurį turtas, įgytas santuokos metu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis), turi teisę sudaryti vedybų sutartį (CK 3.82 straipsnis) ir pasirinkti įvairius turto teisinio režimo variantus (CK 3.104 straipsnis). Atsižvelgiant į sutarties laisvės principo (CK 6.156 straipsnio 1 dalis) ribotumą sudarant vedybų sutartį ir galiojantį teisinį reguliavimą (CK 3.26 straipsnio 3 dalis, 3.114 straipsnio 1 dalis), vedybų sutartimi atskiro turto teisinį režimą pasirinkusių sutuoktinių

atžvilgiu bendrosios solidariosios turtinės prievolės kyla tais pačiais pagrindais, kaip ir esant įstatymo nustatytam sutuoktinių turto teisiniam režimui.

4. Bendrosios sutuoktinių turtinės prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Turto, kuris priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise įstatymo pagrindu, sąrašas pateikiamas CK 3.88 straipsnyje. Sutuoktinis, manydamas, kad jam priklauso didesnė turto dalis, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir taikymo sąlygomis. Asmeninės sutuoktinių prievolės vykdomos iš asmeninio sutuoktinio turimo turto (CK 3.110, 3.112, 3.115 straipsniai). Įstatymas įtvirtina nebaigtinį turto, kuris įstatymu pripažįstamas asmeniniu sutuoktinio turtu, sąrašą (CK 3.89 straipsnis).

5. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas yra vienas bendrosios jungtinės nuosavybės teisės pabaigos pagrindų (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo, turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, sutuoktiniai turi procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Priešingu atveju, jeigu teismui žinoma, kad sutuoktiniai nurodė ne visą turtą, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 115, 138 straipsniai, 382 straipsnio 4 punktas). Privalo būti padalytas tiek realiai egzistuojantis turto aktyvas, tiek pasyvas (CK 3.118 straipsnis). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą (CK 3.127 straipsnis) ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams. Prioritetiniu sutuoktinių turto padalijimo būdu laikomas turto padalijimas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), kurį taikydamas teismas, siekdamas išlaikyti nuosavybės socialinį ir ekonominį vertingumą bei užkirsti kelią naujiems buvusių sutuoktinių tarpusavio konfliktams, esant sutuoktinių reikalavimui, nustato ir padalyto turto naudojimosi tvarką (CK 4.81 straipsnis).

6. Dalytinos sutuoktinių bendrosios turtinės prievolės (sutuoktinių bendro turto pasyvas) skirstomos į prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs, ir į prievoles, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos (CK 3.118 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolių mokėjimo terminas yra suėjęs, jos priteisiamos iš bendro sutuoktinių turto, o jeigu prievolių mokėjimo terminas nėra suėjęs arba jos yra ginčijamos, bendras turtas mažinamas šių prievolių suma. Bendrųjų turtinių prievolių dalijimą lemia šių turtinių prievolių pobūdis: solidariosios ar dalinės. Neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Kreditoriaus sutikimas dėl solidariųjų sutuoktinių prievolių modifikavimo turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, laikantis įstatyme nustatytų būdų (CK 3.126 straipsnis). Jeigu kreditorius įstatyme nustatytais būdais neturėjo galimybės išreikšti savo valios dėl solidariosios prievolės modifikavimo, jis turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Dalinėje prievolėje dalys visada yra nustatytos – pagal bendrą prezumpciją dalinės prievolės dalys yra lygios (CK 6.5 straipsnis), o padalijus dalinę prievolę tarp sutuoktinių ji transformuojasi į dvi asmenines sutuoktinių prievoles. Turto dalijimo byloje turi būti padalijamos visos bendros dalinės sutuoktinių prievolės, nepriklausomai nuo to, suėjęs šių prievolių vykdymo terminas ar ne. Dalinė sutuoktinių bendroji turtinė prievolė tarp sutuoktinių dalijama visais atvejais, jeigu yra pareikštas kreditoriaus arba sutuoktinių (sutuoktinio) reikalavimas dėl bendrosios dalinės prievolės padalijimo. Jeigu reikalavimas padalyti dalines sutuoktinių prievoles ieškinyje nėra pareiškiamas, tačiau teismui žinoma apie tokių prievolių buvimą, teismas, atsižvelgiant į tai, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti padalijamos visos sutuoktinių dalinės turtinės prievolės, turėtų taikyti

ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 40, 111 ir 115 straipsniai) ir pasiūlyti šalims pareikšti reikalavimą dėl bendrosios dalinės prievolės padalijimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamentas