| 1

Bendrųjų saugos būdų atitikčiai įvertinti (BSB AĮ) ir saugos valdymo sistemų

(SVS) įdiegimas

Įžanga

Priėmus Geležinkelių saugos direktyvą 2004/49/EB, Europos geležinkelių sistemoje įvesta saugos

valdymo sistemos (SVS) koncepcija. Tai vienas iš kertinių saugos reguliavimo sistemos elementų,

turinčių užtikrinti aukštą geležinkelių saugos lygį. Visi geležinkelių sistemos eksploatavime dalyvaujantys

veikėjai turi prisiimti visą atsakomybę už sistemos saugą – kiekvienas už savo dalį ir bendradarbiaudami

vieni su kitais, kai reikia. SVS apima visus elementus geležinkelio įmonių (GĮ) ir infrastruktūros valdytojų

(IV) saugos rodiklių lygiui nuolat gerinti ir optimizuoti.

Viena iš šios sistemos dalių, valstybės narės nacionalinės saugos institucijos išduotas saugos sertifikatas,

turi būti pakankamas įrodymas, kad geležinkelio įmonė sukūrė savo saugos valdymo sistemą ir gali

laikytis keliamų reikalavimų. Direktyvoje 2004/49/EB nustatyta, kad valstybė narė turi aiškiai skirti, viena

vertus, tiesioginę atsakomybę už saugų eksploatavimą ir, kita vertus, saugos institucijų uždavinį parengti

nacionalinę saugos norminę bazę ir prižiūrėti geležinkelių subjektų veiklą. Tada pakaktų vienoje

valstybėje narėje patvirtinti tarptautinio pervežimo paslaugų SVS, kuri galiotų visoje Europoje.

SVS yra rizikai valdyti skirtas dokumentuotų procedūrų ir priemonių rinkinys, apimantis tiek geležinkelio

eksploatavimą ir geležinkelių riedmenis, tiek infrastruktūrą. Vienas iš tikslų, kurio siekta įvedant

geležinkelio sektoriaus SVS, buvo atverti rinką ir didinti sektoriaus konkurencingumą, kiekvienai valstybei

narei taikant nuoseklią ir skaidrią saugos valdymo procesą.

Nors ši sistema privaloma visose ES valstybėse narėse nuo 2006 m., neseniai nustatyta, kad esama

sunkumų aiškinantis esmines SVS sąvokas ir atsakomybės sritis. Todėl esama aiškaus poreikio išsamiau

paaiškinti saugos reguliavimo sistemą ir saugos valdymo sistemų pagrindinį vaidmenį joje. Šiame

dokumente trumpai paaiškinami pagrindiniai SVS elementai. Jį parengė Europos geležinkelių agentūra,

kaip medžiagą valstybėse narėse vykstantiems seminarams, organizuojamiems bendradarbiaujant su

atitinkamomis Europos saugos institucijomis. Dokumente taip pat išdėstyti bendrojo saugos būdo, skirto

įvertinti atitiktį reikalavimams, taikomiems išduodant saugos sertifikatus ar suteikiant įgaliojimus saugos

srityje, taikymo principai.

Kodėl saugos valdymo sistema?

Geležinkelių saugos direktyvos 2004/49/EB 4 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad atsakomybė už

saugų eksploatavimą tenka geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros valdytojams, kurie vykdydami šį

įsipareigojimą, privalo įdiegti SVS.

SVS paskirtis – užtikrinti, kad nuolat kintamoje ir sudėtingoje šių dienų geležinkelių aplinkoje organizacija

savo verslo tikslų siektų saugiai. Be to, SVS turi užtikrinti visų organizacijai nustatytų saugos prievolių

laikymąsi.

| 2

Todėl geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi parengti Direktyvos 2004/49/EB 9 straipsnio ir

III priedo reikalavimus atitinkančias SVS.

Geležinkelių saugos valdymo sistemą galima apibūdinti kaip visumą procesų, kurie sudaro dalį įmonės

veiklos ir padeda rengti, planuoti, įgyvendinti ir valdyti jos veiklą. Tai reiškia, kad SVS apima tik

pagrindinę veiklą, nurodytą Geležinkelių saugos direktyvoje.

Laikantis struktūrinio požiūrio įmanoma nustatyti grėsmes ir nuolat valdyti su organizacijos veikla

susijusią riziką, siekiant užkirsti kelią eismo įvykiams. Kai reikia, būtina atsižvelgti į sąveiką su kitomis

geležinkelių sistemos geležinkelių įmonėmis ir infrastruktūros valdytojais. Tinkamai įgyvendindama visus

SVS elementus organizacija užsitikrina, kad bet kuriomis aplinkybėmis ji valdo ir toliau valdys visą su

organizacijos veikla susijusią riziką.

Atsakingos organizacijos pripažįsta, kad su jų veikla susijusią riziką veiksmingai kontroliuoti galima tik

taikant tris ypač svarbius dėmenis apimantį procesą: techninį dėmenį su naudojamomis priemonėmis ir

įranga, žmogiškąjį dėmenį, t. y. svarbiausius darbuotojus, jų kvalifikaciją, mokymą ir skatinimą, bei

organizacinį dėmenį, kurį sudaro užduočių santykį apibrėžiantys metodai ir procedūros. Taigi tinkama

SVS leidžia stebėti jos veiksmingumą ir nustatyti veiksmus, reikalingus šiems rizikos valdymo priemonių

dėmenims gerinti.

SVS elementus ir procesus galima skirstyti į tris pagrindines grupes1:

a) parengimo ir tobulinimo procesai, kartu apibrėžiantys, kaip užduotis įgyvendinti, įvertinti ir pritaikyti

prie nuolat kintamos aplinkos; pagrindiniai šių procesų tikslai: numatyti galimas grėsmes, vykdyti veiklos

stebėseną ir mokytis iš patirties;

b) įgyvendinimo procesai, kurie yra esminiai kasdieninėje organizacijos veikloje: darbuotojai turi žinoti,

koks jų vaidmuo sistemoje ir koks jų atsakomybės laipsnis; jie turi turėti reikiamas žinias ir įgūdžius,

leidžiančius tinkamai veikti bet kuriomis aplinkybėmis; bet kuriuo metu darbuotojams turi būti

prieinama visa reikiama aiškiai ir suprantamai išdėstyta informacija;

c) eksploatacinė veikla, kurią vykdant sukuriami, pagaminami ir pristatomi klientams reikalingi produktai

bei paslaugos, taip pat tiesioginis atsakas į veiklos grėsmes; tai taip pat reiškia, kad visos eksploatacinės

veiklos rizikos valdymo priemonės – techninės, žmogiškosios, organizacinės ar bet kuris jų derinys – yra

neatsiejama šių veiklos procesų dalis.

1 Procesai grupuojami nuo viršaus į apačią pradedant SVS projektu, tačiau grupuoti galima ir atvirkščiai –

pradedant bendrovės esminiais (eksploatacinės veiklos) procesais. Šis modelis yra tik vienas iš daugelio galimų būdų SVS pavaizduoti.

| 3

Processes for implementation Įgyvendinimo procesai

Operational activities Eksploatacinė veikla

Processes for design and inprovement Parengimo ir tobulinimo procesai

Kaip ir bet kurioje kitoje valdymo sistemoje, SVS procesai sąveikauja vieni su kitais, leisdami organizacijai

įgyvendinti savo politiką ir pasiekti tikslus. Visus su SVS susijusius procesus reikia nuolat tikslinti ir

tobulinti. Kitais žodžiais tariant, geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojai turi plėtoti savo rizikos

mažinimo politiką ir sistemas, kurios turi apimti stebėsenos priemonių, informuojančių apie trūkumus ir

padedančias juos šalinti, įgyvendinimą, taip pat užtikrinti rizikos valdymą nuolat kintamoje aplinkoje.

Veiksmingą SVS veikimą užtikrina nuolatinis struktūrinis dokumentuojamas praktinės veiklos

analizavimas, vykdomas stebint veiklą, analizuojant duomenis ir rezultatus ir įdiegiant grįžtamojo ryšio

sistemą, reikalingą saugos rodikliams, saugos kultūrai ir požiūriui į saugą nuolat gerinti.

Išsamesnė informacija

Agentūra kartu su suinteresuotais subjektais parengė šį bendro pobūdžio rekomendacinį dokumentą,

kuriame pateikti praktiniai patarimai ir pasiūlymai padeda parengti, įgyvendinti ir taikyti struktūrinę visą

organizaciją aprėpiančią geležinkelių SVS. Šiame dokumente nepateikiama jokių teisiškai privalomų

nuostatų (tiktai SVS įdiegimas yra teisiškai privaloma pareiga pagal Geležinkelių saugos direktyvos

4 straipsnio 3 dalį ir 9 straipsnio 1 dalį). Čia tiesiog pateikiami SVS rengimo ir jos turinio gerosios

praktikos pavyzdžiai, padėsiantys užtikrinti atitiktį teisiniams Geležinkelių saugos direktyvos

reikalavimams. Tam parengtas išsamus įgyvendinimo vadovas „Sisteminis požiūris“, išverstas į visas ES

oficialiąsias ir valstybių kandidačių kalbas. Visus rekomendacinius dokumentus galima rasti agentūros

tinklavietėje adresu:

| 4

http://www.era.europa.eu/Document-Register/Pages/application-guide-for-SMS.aspx.

Pastabas ir klausimus dėl saugos valdymo sistemos siųskite mums el. paštu

(smsguidance@era.europa.eu).

Vienodas nacionalinių saugos institucijų požiūris į vertinimą ir priežiūrą – bendrasis saugos

būdas atitikčiai įvertinti

Bendrasis saugos būdas atitikčiai įvertinti (BSB AĮ) yra svarbus elementas siekiant suderinti nacionalinių

saugos institucijų (NSI) sprendimų priėmimo principus. Tai vienodai teisiškai apibrėžtas būdas, pagal kurį

visos nacionalinės saugos institucijos turi atlikti vertinimus prieš išduodamos saugos sertifikatus ar

suteikdamos įgaliojimus saugos srityje, taip pat priežiūros principai, kuriuos nacionalinės saugos

institucijos turi taikyti po to, kai išduoda saugos sertifikatą ar suteikia įgaliojimus saugos srityje.

Nacionalinės saugos institucijos turi įvertinti geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojo sukurtą SVS

(SVS ypatybės ir elementai išdėstyti Geležinkelių saugos direktyvos 9 straipsnyje ir III priede) taikydamos

bendrąjį saugos būdą, skirtą įvertinti atitiktį reikalavimams, taikomiems išduodant saugos sertifikatus ar

suteikiant įgaliojimus saugos srityje, kaip nustatyta Geležinkelių saugos direktyvos 6 straipsnio 3 dalies

b punkte.

Šis bendrasis saugos būdas yra apibrėžtas dviejuose BSB AĮ reglamentuose: Komisijos reglamente (ES)

Nr. 1158/2010)2 – geležinkelio įmonėms, siekiančioms gauti saugos sertifikatą, ir Komisijos reglamente

(ES) Nr. 1169/2010)3 – infrastruktūros valdytojams, siekiantiems gauti įgaliojimus saugos srityje. Šie

Komisijos reglamentai Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbti atitinkamai 2010 m. gruodžio

10 ir 11 d. ir tapo privalomi valstybėms narėms, praėjus dvidešimčiai dienų nuo jų paskelbimo.

BSB AĮ skirtas nacionalinėms saugos institucijoms, kurios, prieš išduodamos geležinkelio įmonėms saugos

sertifikatus ar suteikdamos infrastruktūros valdytojams įgaliojimus saugos srityje, turi jį taikyti

vertindamos SVS. Prižiūrėdamos saugos sertifikatus ar įgaliojimus saugos srityje jau turinčių geležinkelio

įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos veiklą nacionalinės saugos institucijos turi taikyti ir tam tikrus

priežiūros principus nustatytus BSB AĮ. Taip užtikrinama, kad visos nacionalinės saugos institucijos

taikytų tuos pačius vertinimo kriterijus ir principus, be to, sukuriamas nuoseklus požiūris ir į vertinimo, ir

į priežiūros veiklą. Vis dėlto BSB AĮ taip pat gali būti naudingas geležinkelio įmonėms ir infrastruktūros

valdytojams siekiant parengti veiksmingą SVS ir geriau suvokti, kaip nacionalinė saugos institucija vertins

SVS.

BSB AĮ apima:

a) geležinkelio įmonių paraiškų gauti saugos sertifikatą vertinimo reikalavimus, procedūrą ir kriterijus

pagal Geležinkelių saugos direktyvos 10 straipsnio 2 dalį bei infrastruktūros valdytojų paraiškų gauti

2 OL L326, 2010 12 10, p. 11.

3 OL L327, 2010 12 11, p. 13.

| 5

įgaliojimus saugos srityje vertinimo reikalavimus, procedūrą ir kriterijus pagal Geležinkelių saugos

direktyvos 11 straipsnio 1 dalies a ir b punktus;

b) hierarchinį santykį tarp A dalies saugos sertifikatų, galiojančių visoje ES, ir B dalies saugos sertifikatų,

galiojančių tam tikrame nurodytame tinkle;

c) atitikties Geležinkelių saugos direktyvos reikalavimams priežiūros principus, taikomus nacionalinei

saugos institucijai išdavus sertifikatą ar suteikus įgaliojimus.

Vertinimo kriterijai, sudarantys BSB AĮ, užtikrina, kad geležinkelio įmonės bei infrastruktūros valdytojai

taikant SVS procedūras būtų pajėgūs:

a) užtikrinti visapusišką ir nuoseklią atitiktį veiklos, darbuotojų ir geležinkelio riedmenų (įskaitant

atitinkamas TSS dalis) taisyklėms, taikomoms tam tikram tinklui;

b) pasitelkti tik tinkamus ir kompetentingus darbuotojus (SVS aprašytos kompetencijos valdymo

sistemos įgyvendinimas);

c) organizuoti darbą ir paskirstyti (su sauga susijusias) užduotis saugiam eksploatavimui užtikrinti;

d) naudoti geležinkelių riedmenis paskirtose tinklo dalyse laikantis tinkle galiojančių taisyklių bei

techninių nuostatų (B dalies saugos sertifikatai).

Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų saugos veiklos stebėsena pagal SVS nuostatas užtikrina

eksploatavimo ir geležinkelių priežiūros saugumą.

Įrodymai, pateikti vertinant atitiktį reikalavimams gauti saugos sertifikatą ar įgaliojimus saugos srityje,

turi būti toliau tikrinami bei nagrinėjami nacionalinės saugos institucijai vykdant priežiūrą, taikomą po

saugos sertifikato išdavimo ar įgaliojimų saugos srityje suteikimo. Atsižvelgdama į valstybės narės

nustatytus prioritetus, nacionalinė saugos institucija turi taikyti šiuos priežiūros principus:

a) proporcingumo taikant teisės aktus;

b) požiūrio nuoseklumo;

c) nacionalinės saugos institucijos veiksmų uždavinių nustatymo ir priežiūros veiklos prioritetų

apibrėžimo;

d) nacionalinės saugos institucijos veiklos skaidrumo;

e) atskaitomybės už nacionalinės saugos institucijos sprendimus;

f) bendradarbiavimo su lygiavertėmis kompetentingomis institucijomis, pavyzdžiui, darbo inspekcijomis.

| 6

IV

GĮ

SVS įgyvendinimas ir tinklui galiojančios nuostatos

Saugos veiklos stebėsenaSVS vadovas

(paskelbė Agentūra)

BSB atitikčiai įvertintiValdymo sistemos lygio

įvertinimas ir sertifikato išdavimas

Veiklos priežiūra po sertifikato išdavimo

Tinkle galiojančios

gairės (skelbia valstybė narė)

NSI

SVS

9 straipsnis ir III priedas

(Geležinkelių saugos direktyva)

Išsamesnė informacija

Komisijos reglamentų dėl atitikties vertinimo pilną tekstą rasite EUR-Lex tinklavietėje, spustelėję toliau

pateiktas nuorodas. Šioje tinklavietėje pateikiamos reglamento versijos visomis ES kalbomis:

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:326:0011:0024:LT:PDF

http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:L:2010:327:0013:0025:LT:PDF

Norėdama praktiškai padėti nacionalinėms saugos institucijoms veiksmingai įvertinti savo veiklą prieš

išduodant saugos sertifikatus ar suteikiant įgaliojimus saugos srityje, agentūra parengė abiejų BSB AĮ

reglamentų taikymo vadovą. Šį dokumentą galima rasti agentūros tinklavietėje, spustelėję šią nuorodą:

http://www.era.europa.eu/Document-Register/Pages/applying-the-csm-on-conformity-assessment-a-

guide-for-nsas.aspx.