TAR identifikacinis nr.

Užregistravimo data

Galioja nuo

Paskelbta

Teisės akto priedai

2019-21261

2019-12-27

2019-12-17

2019-12-17

-

Baudžiamoji byla Nr. 2K-300-697/2019

Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00039-2007-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.14.6.2.1; 2.1.7.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Prano Kuconio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. L., D. Pl., G. V., V. Č., nuteistojo D. P. ir jo gynėjo advokato Kęstučio Virbicko, nuteistojo G. P. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus ir nuteistojo Č. N. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžių.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu:

1) G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 216 straipsnio 1 dalį (dėl 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I.“ 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 216 straipsnio 1 dalį (dėl 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I.“ 29 166,45 Eur (100 705,92 Lt) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl Lenkijos įmonės „DK“ 29 184 Eur (100 766,52 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo UAB „D.“ sąskaitoje) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį – 3 veikos ir už kiekvieną – laisvės atėmimu dešimt mėnesių; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 31 992 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 25 600 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

2) D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 26 400 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 216 straipsnio 1 dalį (dėl 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. P. konfiskuoti pinigai ir daiktai, nurodyti šiame nuosprendyje.

3) D. Pl. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu trejiems metams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „I.“ 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu trejiems metams; 216 straipsnio 1 dalį (dėl 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) legalizavimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo apgaule įgyti UAB „I.“ 29 166,92 Eur (100 705,92 Lt) laisvės atėmimu trejiems metams; 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį – 3 veikos ir už kiekvieną – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš D. Pl. konfiskuoti pinigai ir daiktai, nurodyti šiame nuosprendyje.

4) A. S. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įmonės „DK“ 29 184 Eur (100 766,52 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 25 600 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo UAB „D.“ sąskaitoje) laisvės atėmimu vieneriems metams; 184 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B.“ didelės vertės turto iššvaistymo) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams, į jos laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas ir bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, 72 straipsniu, atidėtas dvejiems metams bei paskirtos atitinkamos pareiga ir baudžiamojo poveikio priemonė.

5) G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 31 992 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams.

6) Č. N. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „R.“ 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įmonės „DK“ 29 184 Eur (100 766,52 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį – dvi veikos ir už kiekvieną iš jų – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš Č. N. konfiskuoti pinigai, nurodyti šiame nuosprendyje.

7) G. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (dėl įmonės „DK.“ 29 184 Eur (100 766,52 Lt) įgijimo apgaule) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (dėl 25 600 vnt. falsifikuotų prekių) laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių; 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „B.“ didelės vertės turto pasisavinimo) laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių.

8) V. Č. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo UAB „D.“ sąskaitoje) laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.

Baudžiamoji byla G. L. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), G. V. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalį, D. P. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, D. Pl. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, A. S. pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, V. Č. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau dėl to kasacinių skundų negauta.

Iš nuteistųjų G. L., D. P., D. Pl., juridinių asmenų UAB „G.“ ir UAB „J.“ solidariai priteista civilinei ieškovei UAB „I.“ 87 159,78 Eur (300 945,28 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų G. L., Č. N., G. P., A. S., V. Č., juridinių asmenų UAB „B.“ ir UAB „D.“ solidariai priteista civilinei ieškovei įmonei „DK“ 29 184 Eur turtinei žalai atlyginti.

Iš nuteistųjų G. L., G. V., Č. N. ir juridinio asmens UAB „B.“ solidariai priteista civilinei ieškovei UAB „R.“ 18 187,41 Eur (62 797,50 Lt) turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nuosprendis pakeistas:

1) nuosprendžio dalis, kuria G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (3 veikos); pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (2 veikos), panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Nuteistojo G. L. nusikalstama veika iš BK 24 straipsnio 4 dalies, 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 2 dalies (dėl UAB „I.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) įgijimo apgaule) perkvalifikuota į BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo dvejiems metams šešiems mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2 veikos); 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (3 veikos); 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį; 25 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta atitinkama pareiga;

2) nuosprendžio dalis, kuria D. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta atitinkama pareiga;

3) nuosprendžio dalis, kuria D. Pl. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (3 veikos), panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 216 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams ir paskirta atitinkama pareiga;

4) nuosprendžio dalis, kuria G. V. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta atitinkama pareiga;

5) nuosprendžio dalis, kuria Č. N. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį (2 veikos), panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams ir paskirta atitinkama pareiga.

6) nuosprendžio dalis, kuria G. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 204 straipsnio 1 dalį, panaikinta ir ši bylos dalis nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, šios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta atitinkama pareiga;

7) vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, nuteistajam V. Č. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį paskirtos laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta atitinkama pareiga.

Nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta proceso išlaidas – 26 845,81 Eur solidariai priteisti iš nuteistųjų G. L., D. P., D. Pl., G. V., G. P., Č. N., A. S. ir V. Č., pakeista ir proceso išlaidos – 26 845,81 Eur valstybei išieškotinos lygiomis dalimis iš nuteistųjų G. L., D. P., D. Pl., G. V., G. P. ir Č. N.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti juridiniai asmenys UAB „B.“, „G.“ ir „Rt.“, tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nebuvo skundžiamas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pakeista pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl nuteisto juridinio asmens UAB „J.“ ir nuteistojo A. S., kasacine tvarka neskundžiama.

Kita nuosprendžio dalis nekeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Bylos esmė

1. G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, G. V. ir Č. N. – pagal 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y. G. L. 2006 m. balandžio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, vykdytojų G. V. ir Č. N., sunkiam nusikaltimui daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį Lietuvos Respublikos ūkio subjektams kaip tikrų, ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B.“ direktoriumi G. V. bei UAB „B.“ akcininku Č. N. UAB „B.“ vardu parduoti UAB „R.“ falsifikuotas prekes – šampūną „X“, taip apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. G. V., būdamas G. L. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narys – vykdytojas, nuo 2005 m. birželio 14 d. iki 2007 m. vasario 5 d. būdamas UAB „B.“ direktorius, žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „B.“ disponuoja dideliu nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekiu – šampūnu „X“, sutiko su G. L. ir Č. N. pasiūlymu UAB „B.“ vardu parduoti šias prekes UAB „R.“, nutylint esminę šios bendrovės atstovų apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad minėtas šampūnas yra falsifikuotas. G. V. sutikus, G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. susitarė su UAB „R.“ atstovais dėl 31 992 vnt. minėto šampūno pardavimo šiai bendrovei, o Č. N. suorganizavo šių prekių pristatymą į UAB „R.“ sandėlius (duomenys neskelbtini) G. V., atstovaudamas UAB „B.“, 2006 m. balandžio 7 d. sudarė su UAB „R.“ prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103, nepasakydamas šių bendrovių atstovams apie esminę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinama parduoti prekė yra falsifikuota. G. V., žinodamas, kad UAB „R.“ parduodamos prekės yra falsifikuotos ir kad jų įsigijimas UAB „B.“ vardu yra pagrįstas jo paties ir tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai veikusio UAB „L.“ vardu, suklastotu dokumentu – 2006 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), pagal savo paties (G. L.) išrašytą ir pasirašytą 2006 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) UAB „R.“ pardavė falsifikuotas nenustatytos kilmės prekes – 31 992 vnt. trijų rūšių šampūno „X“ už 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt). Pristačius 2006 m. rugpjūčio 30 d. šias prekes į UAB „R.“ sandėlius (duomenys neskelbtini), UAB „R.“ atstovai, nežinodami apie tai, kad įsigytos prekės yra falsifikuotos, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti su UAB „B.“ pagal 2006 m. balandžio 7 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 06/2006-103 ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), 2006 m. rugsėjo 22 d., 2006 m. lapkričio 3 d. ir 2006 m. lapkričio 17 d. mokėjimo pavedimais pervedė 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) į UAB „B.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), kurioje esančiomis lėšomis disponavo G. V. Taip G. L., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, kartu su šios grupės nariais vykdytojais G. V. ir Č. N., piktnaudžiaudami UAB „R.“ atstovų pasitikėjimu, nutylėdami esminę reikšmę jų apsisprendimui įsigyti prekes turėjusią aplinkybę, kad įsigyjamos prekės yra falsifikuotos, apgaule UAB „B.“ naudai įgijo UAB „R.“ priklausantį didelės vertės turtą ir šiai bendrovei padarė 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) turtinę žalą.

2. G. L. ir D. P. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. Pl. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y.: D. Pl. 2006 m. rugsėjo mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, grupės narių – vykdytojų D. P. ir G. L., sunkiam nusikaltimui – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, ir, vadovaudamas šiai grupei, pasiūlė UAB „G.“ direktoriui D. P. ir UAB „Rt.“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant ūkio subjektams falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Y“, kuriuo disponavo priedangos įmonė UAB „Rt.“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises ir imituojant sąžiningą tokių prekių apyvartą per tarpinę priedangos įmonę UAB „G.“. D. P. ir G. L. 2006 m. rugsėjo mėn. sutiko su D. Pl. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje. Vykdydami šį sumanymą, G. L. ir D. Pl., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. Pl., nuslėpdamas faktą, kad minėtas minkštiklis yra falsifikuotas, pasiūlė šias prekes įsigyti UAB „I.“ atstovams, o G. L. užsakė transportą šioms prekėms pristatyti iš sandėlių (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi UAB „Rt.“, į UAB „I.“ naudojamus sandėlius (duomenys neskelbtini). Atlikus šiuos veiksmus, D. Pl. nurodė D. P. ir G. L. UAB „G.“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, žinodami, kad tikrosios sandorio šalys yra UAB „Rt.“ ir „I.“, o UAB „G.“ sandoryje dalyvaus kaip priedanga turint tikslą gauti iš UAB „I.“ lėšas ir tikslą nuslėpti dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „Rt.“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. G. L., vykdydamas D. Pl. nurodymą, UAB „Rt.“ vardu pagal 2006 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) įformino minėtų prekių pardavimą UAB „G.“. D. P., vykdydamas D. Pl. nurodymą, 2006 m. spalio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) įformino 26 400 vnt. vandens minkštiklio „Y“ pardavimą UAB „I.“. D. Pl., veikdamas apgaule, žinodamas, kad tiekiamos prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2006 m. spalio 25 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) apmokėti už pateiktas prekes UAB „I.“ atstovams, kurie į UAB „G.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) mokėjimo pavedimais nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. spalio 31 d. pervedė 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt). Taip D. Pl., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, kartu su grupės nariais D. P. ir G. L., piktnaudžiaudami UAB „I.“ atstovų pasitikėjimu, apgaule UAB „G.“ naudai įgijo UAB „I.“ priklausantį turtą ir padarė bendrovei 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) turtinę žalą.

3. G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. Pl. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y.: D. Pl. 2007 m. sausio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties ir vykdytojo G. L., sunkiems nusikaltimams daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį falsifikuotų prekių kiekį ūkio subjektams kaip tikrų, ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „Rt.“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant ūkio subjektams falsifikuotas prekes – šampūną „X“, kuriuo disponavo priedangos įmonė UAB „Rt.“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises, ir imituojant sąžiningą prekių apyvartą per tarpinę D. Pl. vadovaujamą priedangos įmonę UAB „J.“. G. L. sutikus su pasiūlymu ir vykdant jį, G. L. ir D. Pl., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. Pl., nuslėpdamas faktą, kad minėtas šampūnas yra falsifikuotas, pasiūlė jį įsigyti UAB „I.“ atstovams, o G. L. užsakė transportą prekėms pristatyti iš sandėlių (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi UAB „Rt.“, į UAB „I.“ naudojamus sandėlius (duomenys neskelbtini). Atlikus šiuos veiksmus, D. Pl. nurodė G. L. UAB „J.“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos UAB „J.“ iš UAB „Rt.“ tariamai įsigis prekes – minėtą falsifikuotą šampūną ir jį parduos UAB „I.“, žinodami, kad tikrosios sandorio šalys yra UAB „Rt.“ ir „I.“, o UAB „J.“ sandoryje dalyvaus kaip priedanga turint tikslą gauti iš UAB „I.“ lėšas ir nuslėpti dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „Rt.“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. Pl., veikdamas apgaule, žinodamas, kad prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, įformino 32 340 vnt. minėto šampūno pardavimą UAB „I.“ ir 2007 m. sausio 15 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) apmokėti UAB „I.“, kurios atstovai į UAB „J.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) mokėjimo pavedimais nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. sausio 17 d. pervedė 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt). Taip D. Pl., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, kartu su vykdytoju G. L., piktnaudžiaudami UAB „I.“ atstovų pasitikėjimu, apgaule UAB „J.“ naudai įgijo UAB „I.“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarė 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) turtinę žalą.

4. G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, D. Pl. – pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, pasikėsino apgaule įgyti svetimą didelės vertės turtą, t. y.: D. Pl. 2007 m. sausio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties ir vykdytojo G. L., sunkiems nusikaltimams daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį falsifikuotų prekių kiekį ūkio subjektams kaip tikrų, ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, pasiūlė UAB „Rt.“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Y“, kuriuo disponavo priedangos įmonė UAB „Rt.“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises, ir imituojant sąžiningą prekių apyvartą per tarpinę priedangos įmonę UAB „J.“. G. L. sutikus su D. Pl. pasiūlymu ir vykdant jį, G. L. ir D. Pl., pasiskirstę vaidmenimis, atliko parengiamuosius nusikalstamos veikos veiksmus: D. Pl., nuslėpdamas faktą, kad minėtas minkštiklis yra falsifikuotas, pasiūlė prekes įsigyti UAB „I.“ atstovams, o G. L. užsakė transportą prekėms pristatyti iš sandėlių (duomenys neskelbtini), kuriais naudojosi UAB „Rt.“, į UAB „I.“ naudojamus sandėlius (duomenys neskelbtini). Atlikus šiuos veiksmus, D. Pl. nurodė G. L. UAB „J.“ vardu įforminti fiktyvius sandorius, pagal kuriuos UAB „J.“ iš UAB „Rt.“ tariamai įsigis minėtas prekes ir jas parduos UAB „I.“, žinodami, kad tikrosios sandorio šalys yra UAB „Rt.“ ir „I.“, o UAB „J.“ sandoryje dalyvaus kaip priedanga turint tikslą gauti iš UAB „I.“ lėšas ir nuslėpti dalį šių lėšų, pervesti jas į UAB „Rt.“ sąskaitą, imituojant atsiskaitymą už jas. D. Pl., žinodamas, kad tiekiamos prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, 2007 m. sausio 23 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) įformino 16 800 vnt. minėto minkštiklio pardavimą UAB „I.“ ir 2007 m. sausio 23 d. pateikė PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) UAB „I.“ apmokėti. Taip jis pasikėsino apgaule įgyti 29 166,45 Eur (100 705,92 Lt) UAB „I.“ priklausančio didelės vertės turto, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes UAB „I.“ atstovai, kilus įtarimui dėl prekių autentiškumo, minėtos sumos pinigų nesumokėjo.

5. G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, G. P. ir Č. N. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y.: G. L. 2006 m. rudenį subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties, G. P. ir Č. N., sunkiam nusikaltimui daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį užsienio valstybių ūkio subjektams kaip tikrų, ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su UAB „B.“ akcininkais Č. N. ir G. P. UAB „B.“ vardu parduoti įmonei „DK“ falsifikuotas prekes – vandens minkštiklį „Y“, taip apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą. G. L. su Č. N. atliko parengiamuosius šios nusikalstamos veikos veiksmus: G. L. ir Č. N., 2006 m. rudenį (duomenys neskelbtini) susitikę su įmonės „DK“ įgaliotuoju atstovu, susitarė dėl buitinės paskirties prekių, tarp jų ir vandens minkštiklio „Y“, tiekimo pastarojo atstovaujamai įmonei, nutylėdami esminę jo apsisprendimui įsigyti šias prekes turėjusią aplinkybę, kad ketinamos parduoti prekės yra falsifikuotos. Vykdydamas G. L. nurodymą, A. S. 2007 m. kovo 1 d. UAB „B.“ vardu pagal Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. PN200703/01 iš UAB „T.“ išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini). Vykdydami žodinį susitarimą su G. L. ir Č. N. dėl buitinės paskirties prekių įsigijimo, įmonės „DK“ atstovai 2007 m. gegužės 25 d. elektroniniu laišku, adresuotu G. L., pranešė, kad užsako vieną automobilį vandens minkštiklio „Y“. G. L. 2007 m. gegužės 25 d. atspausdino ir išsiuntė elektroniniu paštu įmonės „DK“ atstovams 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), kurioje nurodė, kad UAB „B.“ už 29 184 Eur įmonei „DK“ parduoda 25 600 vnt. pakuočių vandens minkštiklio „Y“, bei atspausdinęs šią sąskaitą faktūrą pateikė ją pasirašyti A. S., o šis ją pasirašė. G. L. organizavo šių prekių transportavimą iš (duomenys neskelbtini), esančių sandėlių į įmonės „DK“ atstovų nurodytą paskirties vietą – (duomenys neskelbtini), užsakydamas transportavimo paslaugas Š. M. įmonėje „A“, o ši, vykdydama G. L. užsakymą, 2007 m. gegužės 30 d. pateikė D. D. vairuojamą vilkiką „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). G. L. nurodymu G. P. ir Č. N., žinodami, kad UAB „B.“ vardu prekiaujama falsifikuotomis prekėmis, dalyvavo pakraunant vandens minkštiklį sandėliuose (duomenys neskelbtini) į minėtą transporto priemonę. G. P. ir Č. N. krovimo darbams pasamdė E. G. bei D. K., nežinančius apie daromą nusikalstamą veiką, ir jie už G. P. pažadėtą ir sumokėtą piniginį atlygį 2007 m. gegužės 30 d. pakrovė 32 paletes vandens minkštiklio „Y“ į minėtą puspriekabę. A. S. (duomenys neskelbtini), 2007 m. gegužės 30 d. apie 16 val. priėmęs iš vilkiko vairuotojo D. D. tris tarptautinio krovinių gabenimo važtaraščio CMR Nr. (duomenys neskelbtini) egzempliorius, pasirašė jų grafoje „Siuntėjo parašas ir spaudas“ ir, pažymėjęs UAB „B.“ antspaudu, kartu su 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitos faktūros (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) dviem egzemplioriais perdavė D. D. 2007 m. gegužės 30 d. įmonės „DK“ atstovai, vykdydami įsipareigojimą atsiskaityti už minėtas prekes pagal G. L. išrašytą ir elektroniniu paštu išsiųstą 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), mokėjimo pavedimu į UAB „B.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), kurioje esančiomis lėšomis disponavo G. P. (ir A. S.), pervedė 29 184 Eur (100 766,52 Lt). Taip G. L., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, kartu su organizuotos grupės nariais vykdytojais G. P. ir Č. N., piktnaudžiaudamas įmonės „DK“ atstovų pasitikėjimu, apgaule UAB „B.“ naudai įgijo svetimą įmonei „DK“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarė šiai įmonei 29 184 Eur (100 766,52 Lt) turtinę žalą.

6. G. L. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, V. Č. – pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami organizuota grupe, legalizavo nusikalstamu būdu įgytus pinigus, t. y.: G. L. 2007 m. gegužės mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties ir vykdytojo V. Č., keliems nusikaltimams – nusikalstamu būdu įgytiems pinigams legalizuoti bei dokumentui suklastoti ir, vadovaudamas šiai organizuotai grupei, susitarė su V. Č., žinančiu, kad UAB „B.“ disponuoja sukčiavimo būdu gautais pinigais – 29 184 Eur (100 766,52 Lt), kuriuos 2007 m. gegužės 30 d. į UAB „B.“ atsiskaitomąją sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) pervedė įmonės „DK“ atstovai, nežinodami, kad prekės yra falsifikuotos, atsiskaitydami už jas pagal G. L. išrašytą 2007 m. sausio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), nuslėpti ir įteisinti nusikalstamu sukčiavimo būdu UAB „B.“ vardu gautus 29 184 Eur (100 766,52 Lt), atliekant su šiais pinigais finansines operacijas ir imituojant atsiskaitymą su V. Č. vadovaujama UAB „D.“ pagal apsimestinį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorį. Įgyvendinant šį sumanymą, G. L., organizuodamas žinomai netikro dokumento pagaminimą, atliko parengiamuosius šios veikos veiksmus: 2007 m. gegužės mėn. nenustatytoje vietoje kompiuterine technika pagamino (paruošė ir atspausdino) žinomai netikrą dokumentą – 2007 m. gegužės 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto sutartį tarp UAB „B.“ (Pardavėjo) ir UAB „D.“ (Pirkėjo) dėl nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) (automobilių saugojimo aikštelės, sargo namelio bei žemės sklypo), priklausančio UAB „Rd.“, pardavimo už 5 213 160,33 Eur (18 000 000 Lt), sutartyje nurodant 52 131,60 Eur (180 000 Lt) baudą, mokėtiną pirkėjui, jei pardavėjas nutrauks šią sutartį arba atsisakys sudaryti pagrindinę minėto nekilnojamojo turto sutartį, iš anksto žinant, kad ši sutartis nebus ir negali būti įgyvendinta, o bus sudaryta siekiant nuslėpti ir įteisinti UAB „B.“ nusikalstamu būdu gautas lėšas imituojant sumokėjimą baudos UAB „D.“ už sutarties nevykdymą. Paruoštą tokio turinio netikrą 2007 m. gegužės 22 d. preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį G. L. laikė ir panaudojo, 2007 m. gegužės mėn. tyrimo metu nenustatytoje vietoje pateikdamas pasirašyti V. Č. (ir A. S.). 2007 m. gegužės mėn. nenustatytą dieną V. Č. pasirašius šią sutartį ir pažymėjus ją UAB „D.“ antspaudu (ir A. S. pasirašius šią sutartį ir pažymėjus UAB „B.“ antspaudu), G. L. (ir A. S.), vykdydamas menamą pareigą sumokėti baudą UAB „D.“ už suklastotos 2007 m. gegužės 22 d. preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymą, 2007 m. gegužės 31 d. atliko finansinę operaciją su nusikalstamu sukčiavimo būdu gautais iš įmonės „DK“ pinigais: konvertavo 29 184 Eur į 100 766,52 Lt ir iš UAB „B.“ sąskaitos (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) į UAB „D.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) elektroniniu būdu pervedė 44 891,10 Eur (155 000 Lt) su nuoroda „Už įsipareigojimų nevykdymą“. Taip G. L., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovaudamas, kartu su vykdytoju V. Č., žinodami, kad priedangos įmonė UAB „B.“ gavo pinigų iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti ir įteisinti juos, atliko su jais finansinę operaciją, nuslėpdamas juos priedangos įmonės UAB „D.“ sąskaitoje.

7. G. L. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje, t. y.: jis, nuo 2006 m. rugsėjo mėn. būdamas D. Pl. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties, D. Pl. ir D. P., suburtos sunkiam nusikaltimui daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, narys – vykdytojas, nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. būdamas UAB „Rt.“ akcininkas ir direktorius, veikdamas organizuotos grupės bei UAB „Rt.“ naudai, siekdamas nuslėpti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jų dalimi finansines operacijas, o dalį jų panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje, būtent: organizuotos grupės nariams D. Pl., D. P. ir jam (G. L.) žinant, kad prekės – vandens minkštiklis „Y“ – yra falsifikuotos, nutylint šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, 2006 m. spalio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), pardavus UAB „I.“ 26 400 vnt. falsifikuotų prekių kaip tikrų, UAB „G.“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt), kuriuos UAB „I.“, atsiskaitydama už minėtas prekes nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. spalio 31 d., pervedė mokėjimo pavedimais į UAB „G.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose). D. P., žinodamas, kad UAB „G.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) gavo iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti šiuos žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus priedangos įmonės UAB „Rt.“ sąskaitoje bei įteisinti juos, imituodamas atsiskaitymą su UAB „Rt.“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių lėšų: 2006 m. spalio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedė 28 962 Eur (100 000 Lt) į UAB „Rt.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) už minėtą minkštiklį. G. L., disponuodamas šiomis žinomai iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo gautomis lėšomis, siekdamas dalį jų nuslėpti, išimant iš UAB „Rt.“ sąskaitos, o dalį panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje, nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 9 d. atliko su jais finansines operacijas: pagal 2006 m. spalio 26 d. ir 2006 m. spalio 31 d. banko čekius išgrynino 26 500,23 ur (91 499,99 Lt), o likusius 2461,77 Eur (8500,01 Lt) paliko banko sąskaitoje ir įteisino, panaudodamas tolesnėje UAB „Rt.“ ūkinėje komercinėje veikloje.

8. G. L. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje, t. y.: jis nuo 2007 m. sausio mėn. būdamas D. Pl. vadovaujamos organizuotos grupės, susidedančios iš jo paties ir D. Pl., suburtos sunkiems nusikaltimams daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį, narys – vykdytojas, nuo 2006 m. rugsėjo 5 d. būdamas UAB „Rt.“ akcininkas ir direktorius, veikdamas organizuotos grupės bei šio juridinio asmens naudai, siekdamas nuslėpti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jų dalimi finansines operacijas, o dalį jų panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje, būtent: organizuotos grupės nariams D. Pl. ir G. L. žinant, kad tiekiamos prekės – šampūnas „X“ – yra falsifikuotos, nutylint šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, 2007 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) pardavus UAB „I.“ 32 340 vnt. falsifikuotų prekių kaip tikrų, UAB „J.“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt), kuriuos UAB „I.“, atsiskaitydama už minėtas prekes nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. sausio 17 d., pervedė mokėjimo pavedimais į UAB „J.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų sprendimuose). D. Pl., žinodamas, kad UAB „J.“ 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) gavo iš nusikalstamos veikos, siekdamas nuslėpti dalį šių žinomai nusikalstamu būdu įgytų pinigų priedangos įmonės UAB „Rt.“ sąskaitoje bei įteisinti juos, imituodamas atsiskaitymą su UAB „Rt.“ už prekes, atliko finansines operacijas su dalimi šių lėšų: 2007 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė 63 389,56 Eur (218 871,46 Lt), 2007 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimu pervedė 136,70 Eur (472 Lt) į priedangos įmonės – UAB „Rt.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitas faktūras (jų serijos ir numeriai nurodyti teismų nuosprendžiuose) už šampūną „X“ ir transporto paslaugas. G. L., disponuodamas šiomis žinomai iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo gautomis lėšomis, siekdamas dalį jų nuslėpti, išimant iš UAB „Rt.“ sąskaitos, o dalį panaudoti ūkinėje komercinėje veikloje, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją – 2007 m. sausio 16 d. čekiu išgrynino 62 268,30 Eur (215 000 Lt), o likusius 1121,25 Eur (3871,46 Lt) paliko UAB „Rt.“ banko sąskaitoje ir įteisino, panaudodamas tolesnėje UAB „Rt.“ ūkinėje komercinėje veikloje.

9. D. P. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad, siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas ir panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje, t. y. nuo 2006 m. rugsėjo mėn. būdamas D. Pl. vadovaujamos organizuotos grupės, suburtos sunkiam nusikaltimui daryti, narys – vykdytojas ir būdamas UAB „G.“ akcininkas ir direktorius, veikdamas organizuotos grupės tikslu – apgaule įgyti UAB „G.“ naudai UAB „I.“ didelės vertės turtą, 2006 m. rugsėjo mėn. sutiko su D. Pl. pasiūlymu dalyvauti nusikalstamoje veikoje parduodant ūkio subjektams falsifikuotas prekes, kuriomis disponavo priedangos įmonė UAB „Rt.“. D. P., vykdydamas D. Pl. nurodymą, žinodamas, kad tiekiamos prekės – vandens minkštiklis „Y“ – yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, 2006 m. spalio 24 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) pardavė UAB „I.“ 26 400 vnt. falsifikuoto minėto minkštiklio kaip tikro. UAB „G.“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt), kuriuos UAB „I.“ nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. spalio 31 d. pervedė mokėjimo pavedimais į UAB „G.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose). D. P., žinodamas, kad UAB „G.“ 45 832,99 Eur (158 252,16 Lt) gavo iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdamas nuslėpti šiuos žinomai nusikalstamu būdu įgytus pinigus priedangos įmonės UAB „Rt.“ sąskaitoje ir įteisinti juos, imituodamas atsiskaitymą su UAB „Rt.“ už prekes, 2006 m. spalio 26 d. mokėjimo pavedimu pervedė 28 962 Eur (100 000 Lt) į UAB „Rt.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) už vandens minkštiklį „Y“. Disponuodamas likusiomis lėšomis – 16 870,99 Eur (58 252,16 Lt), gautais iš UAB „I.“, D. P., žinodamas, kad šios lėšos buvo gautos į UAB „G.“ banko sąskaitą iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, nuo 2006 m. spalio 26 d. iki 2006 m. lapkričio 3 d. išgrynino jas AB banko „Hansabankas“ (dabar – „Swedbank“) bankomatuose, įnešė jas pagal kasos pajamų orderius į UAB „G.“ kasą ir įteisino jas, panaudodamas UAB „G.“ ūkinėje komercinėje veikloje.

10. D. Pl. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį už tai, kad siekdamas nuslėpti ir įteisinti pinigus, įgytus nusikalstamu būdu, atliko su jais susijusias finansines operacijas bei panaudojo juos ūkinėje komercinėje veikloje: jis 2007 m. sausio mėn. subūrė organizuotą grupę, susidedančią iš jo paties ir G. L., sunkiems nusikaltimams daryti – svetimam didelės vertės turtui įgyti apgaule, realizuojant didelį falsifikuotų prekių kiekį kaip tikrų, ir, vadovaudamas šiai grupei, pasiūlė UAB „Rt.“ direktoriui G. L. dalyvauti nusikalstamoje veikloje parduodant falsifikuotas prekes – šampūną „X“, kuriuo disponavo priedangos įmonė UAB „Rt.“, turint tikslą apsunkinti sąžiningo prekių įgijėjo galimybes ginti savo teises bei imituojant sąžiningą minėtų prekių apyvartą per tarpinę priedangos įmonę UAB „J.“. D. Pl., žinodamas, kad tiekiamos prekės yra falsifikuotos, nutylėdamas šią esminę aplinkybę nuo UAB „I.“ atstovų, 2007 m. sausio 15 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) pardavė UAB „I.“ 32 340 vnt. minėto falsifikuoto šampūno kaip tikro. UAB „J.“ iš šios nusikalstamos veikos gavo 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt), kuriuos UAB „I.“, atsiskaitydama už minėtas prekes nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2007 m. sausio 17 d., mokėjimo pavedimais pervedė į UAB „J.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose). D. Pl., žinodamas, kad UAB „J.“ 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) gavo iš sukčiavimo, siekdamas nuslėpti dalį šių žinomai nusikalstamu būdu įgytų pinigų priedangos įmonės UAB „Rt.“ sąskaitoje ir įteisinti juos, imituojant atsiskaitymą su UAB „Rt.“ už prekes, atliko finansinę operaciją su dalimi šių lėšų: 2007 m. sausio 16 d. mokėjimo pavedimais pervedė 63 389,56 Eur (218 871,46 Lt) ir 136,7 Eur (472 Lt) į UAB „Rt.“ sąskaitą (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), tariamai atsiskaitydamas pagal PVM sąskaitas faktūras (jų serijos ir numeriai nurodyti teismų nuosprendžiuose) už minėtą šampūną ir transporto paslaugas. Disponuodamas likusiomis lėšomis, gautomis iš UAB „I.“ į UAB „J.“ banko sąskaitą, – 50 006,5 Eur (172 662,45 Lt), žinodamas, kad šios lėšos gautos iš sukčiavimo, D. Pl. įteisino jas, nuo 2007 m. sausio mėn. panaudodamas UAB „J.“ ūkinėje komercinėje veikloje.

11. G. V. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y.: būdamas UAB „B.“ direktorius, siekdamas perimti šios bendrovės banko sąskaitos (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose) ir joje esančių lėšų valdymo, naudojimo ir disponavimo teises iš buvusio bendrovės vadovo, 2005 m. rugsėjo 1 d. pateikė AB „Parex“ banko Kauno filialo Kaune, K. Donelaičio g. 24, darbuotojams 2005 m. birželio 14 d. UAB „B.“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 06/01, kuriuo patvirtinama, kad G. V. nuo 2005 m. birželio 14 d. UAB „B.“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo išrinktas šios bendrovės vadovu, 2005 m. rugsėjo 1 d. pasirašė parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju ir vieninteliu parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B.“ anstpaudu, informuodamas banką, kad pateikiami parašo ir antspaudo pavyzdžiai, taip tapdamas vieninteliu asmeniu, nuo 2005 m. rugsėjo 1 d. įgijusiu ir iki 2007 m. balandžio 16 d. turėjusiu teisę valdyti, naudoti jam patikėtą, svetimą UAB „B.“ turtą – lėšas, esančias AB „Parex“ banko sąskaitoje (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), ir jomis disponuoti. Turėdamas šias teises ir jomis neteisėtai pasinaudodamas, G. V. iš minėtos UAB „B.“ banko sąskaitos nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2006 m. lapkričio 21 d. išėmė 43 790,55 Eur (151 200 Lt), kurių neįnešė į šios bendrovės kasą, minėtų finansinių operacijų tyčia neįtraukė į jos buhalterinę apskaitą ir dalį šių lėšų, priklausančių UAB „B.“, – 40 781,28 Eur (140 809,59 Lt) neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarė šiai bendrovei 40 781,28 Eur (140 809,59 Lt) turtinę žalą. Siekdamas nuslėpti šią nusikalstamą veiką ir imituoti lėšų panaudojimą neva atsiskaitant už prekes su UAB „L.“, G. V. kartu su nenustatytu asmeniu, neteisėtai veikiančiu UAB „L.“ vardu ir disponuojančiu šios bendrovės direktoriaus R. R. parašo antspaudu, suklastojo UAB „L.“ 2009 m. rugsėjo 25 d. kasos pajamų orderį, (duomenys neskelbtini), šio orderio kvitą bei 2006 m. gruodžio 4 d. kasos pajamų orderį, (duomenys neskelbtini), savo parašu patvirtindamas šiuose dokumentuose žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad UAB „B.“ atsiskaitė su UAB „L.“ pagal PVM sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose), neva sumokėdamas UAB „L.“ direktoriui R. R. 40 781,28 Eur (140 809,59 Lt). Taip G. V. pasisavino 40 781,28 Eur (140 809,59 Lt) svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą ir padarė 40 781,28 Eur (140 809,59 Lt) turtinę žalą.

12. G. P. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą didelės vertės turtą, t. y.: jis, būdamas nesusijęs darbo santykiais su UAB „B.“, žinodamas, kad jo dukters E. S. sutuoktinis A. S., kaip UAB „B.“ direktorius ir vienintelis UAB „B.“ akcijų savininkas, nuo 2007 m. vasario 5 d. tapo vieninteliu asmeniu, turėjusiu teisę valdyti, naudoti ir disponuoti jam patikėtą, svetimą UAB „B.“ turtą – lėšas, esančias AB „Parex“ banko sąskaitoje (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), siekdamas įgyti teises valdyti minėtos UAB „B.“ banko sąskaitos lėšas, jomis naudotis ir disponuoti, 2007 m. balandžio 16 d. kartu su A. S. atvykę į AB „Parex“ banko Kauno filialą, esantį K. Donelaičio g. 24, Kaune, pateikė banko darbuotojams G. P. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, kartu su A. S. pasirašė Parašų ir antspaudo pavyzdžių kortelėje pirmuoju parašu bei kortelę pažymėjo UAB „B.“ antspaudu, informuodami banką, kad pateikiami parašų ir antspaudo pavyzdžiai, taip kartu su A. S. tapdami asmenimis, turėjusiais teisę valdyti, naudoti jiems patikėtą, svetimą UAB „B.“ turtą – lėšas, esančias AB „Parex“ banko sąskaitoje (jos numeris nurodytas teismų nuosprendžiuose), ir jomis disponuoti. Turėdamas šias teises ir jomis neteisėtai pasinaudodamas, gavęs iš A. S. čekių knygelę grynųjų pinigų operacijoms atlikti, G. P.: 1) įmonei „DK.“ 2007 m. kovo 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 702 pervedus 25 164 Eur (86 886,26 Lt) už prekes pagal sąskaitas faktūras (jų serija ir numeriai nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavęs juos į 86 896,62 Lt, 2007 m. kovo 2 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 24 907,32 Eur (86 000 Lt), neįnešė jų į UAB „B.“ kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą; 2) tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (G. P.), įmonei „DK.“ 2007 m. kovo 7 d. mokėjimo pavedimu Nr. 703 pervedus 2176 Eur (7513,29 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, 2007 m. kovo 16 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 1000 Eur (3452,80 Lt), neįnešė jų į šios bendrovės kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas, priklausančias UAB „B.“, neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 3) tęsdamas nusikalstamą veiką, UAB „Sanitex“ 2007 m. kovo 13 d. mokėjimo pavedimu Nr. 316058 pervedus 3936,98 Eur (13 593,60 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, 2007 m. kovo 16 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 3475,44 Eur (12 000 Lt), neįnešė jų į bendrovės kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 4) tęsdamas nusikalstamą veiką, Lenkijos Respublikos įmonei „W. „ 2007 m. kovo 28 d. mokėjimo pavedimu Nr. 502 pervedus 54 246 Eur (187 300,59 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 187 300,59 Lt bei įmonei „DK“ 2007 m. balandžio 2 d. mokėjimo pavedimu Nr. 703 pervedus 3114 Eur (10 752,02 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 10 752,02 Lt ir 2007 m. balandžio 3 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 5213,16 Eur (18 000 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 5) tęsdamas nusikalstamą veiką, įmonei „DK“ 2007 m. balandžio 16 d. mokėjimo pavedimu Nr. 704 pervedus 20 000 Eur (69 056 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 69 056 Lt, 2007 m. balandžio 16 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 18 825,30 Eur (65 000 Lt), 2007 m. balandžio 19 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį minėtų lėšų – 1071,59 Eur (3700 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą; 6) tęsdamas nusikalstamą veiką, įmonei „DK“ 2007 m. balandžio 23 d. mokėjimo pavedimu Nr. 704 pervedus 800 Eur (2762,24 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 2762,24 Lt, 2007 m. balandžio 23 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 781,97 Eur (2700 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 7) tęsdamas nusikalstamą veiką, Latvijos Respublikos įmonei „D.l. “ 2007 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimu Nr. 360 pervedus 8971,20 Eur (30 975,76 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 30 975,76 Lt, Latvijos Respublikos įmonei „D.l. “ 2007 m. balandžio 26 d. mokėjimo pavedimu Nr. 743 pervedus 42 292,80 Eur (146 028,58 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 146 029,27 Lt bei, UAB „S.“ 2007 m. balandžio 27 d. mokėjimo pavedimu Nr. 319484 pervedus 11 037,21 Eur (38 109,28 Lt) už prekes, 2007 m. balandžio 27 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 14 481 Eur (50 000 Lt), 2007 m. gegužės 3 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė 289,62 Eur (1000 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 8) tęsdamas nusikalstamą veiką, IĮ „Ls.“ 2007 m. gegužės 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 306 pervedus 20 273,40 Eur (70 000 Lt) už prekes į UAB „B.“ banko sąskaitą, 2007 m. gegužės 4 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 19 694,16 Eur (68 000 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 9) tęsdamas nusikalstamą veiką, Latvijos Respublikos įmonei „D.l. “ 2007 m. gegužės 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 755 pervedus 42 292,80 Eur (146 028,58 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 146 025,82 Lt, 2007 m. gegužės 8 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 3330,63 Eur (11 500 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą UAB „B.“ priklausantį turtą; 10) tęsdamas nusikalstamą veiką, Latvijos Respublikos įmonei „D.l. “ 2007 m. gegužės 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 039 pervedus 51 264 Eur (177 004,34 Lt) už prekes pagal sąskaitą faktūrą (jos serija ir numeris nurodyti teismų nuosprendžiuose) į UAB „B.“ banko sąskaitą, konvertavo juos į 177 004,34 Lt, 2007 m. gegužės 14 d. pagal banko čekį Nr. (duomenys neskelbtini) išėmė dalį šių lėšų – 6516,45 Eur (22 500 Lt), neįnešė jų į kasą ir šias jam patikėtas svetimas lėšas neteisėtai pavertė savo turtu, taip pasisavino svetimą, jam patikėtą šiai bendrovei priklausantį turtą. Šiais tęstiniais veiksmais G. P. nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. gegužės 14 d. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „B.“ priklausantį didelės vertės turtą ir bendrai padarė šiai bendrovei 99 586,65 Eur (343 852,80 Lt) turtinę žalą.

II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

13. Kasaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

13.1. Abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 2 dalį ir 216 straipsnio 1 dalį, nes jo (kasatoriaus) veiksmuose nėra šių nusikalstamų veikų sudėties ir teismai nukrypo nuo teismų praktikoje suformuotų naujausių teisės taikymo ir aiškinimo nuostatų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-693/2017, 2K-81-648/2018).

13.2. Kasatorius aptaria BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių dispozicijos nuostatas, objektyviuosius sukčiavimo požymius ir pažymi, kad sukčiavimo sudėties būtinasis požymis yra šios veikos padarymo būdas, t. y. apgaulės panaudojimas. Teismų praktikoje yra nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti; c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018). Tačiau nagrinėjamoje byloje minėti apgaulės kriterijai nebuvo nustatyti, abiejų instancijų teismai tinkamai neanalizavo apgaulės panaudojimo ir nenustatė visų būtinų apgaulės kriterijų. Dėl to kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

13.3. Kasatorius nesutinka su vienu iš apeliacinės instancijos teismo motyvų, kad nagrinėjamoje byloje apgaulė dėl prekių originalumo buvo naudojama kaip nukentėjusių įmonių turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Šios instancijos teismas, nurodydamas, kad pirkėjai buvo įtikinti, jog UAB „G.“, „B.“ ir „J.“ atstovų – kasatoriaus, D. P. ir D. Pl. parduodamos prekės yra originalios, nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius neva žinojo prekiaujantis ne originaliomis prekėmis, t. y. jo veiksmuose yra BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis. Kasatorius teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo iškreipta objektyvi tiesa, nes perparduodant prekes jų kokybė ar pakuotės nebuvo keičiamos; pirkėjai nebuvo klaidinami objektyvios tiesos neatitinkančia informacija; jiems buvo pateikti visi prekių įsigijimo dokumentai, patvirtinantys, kaip ir iš ko buvo įsigytos minėtos prekės; visos PVM sąskaitos faktūros buvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI). Taip pat jis neturėjo tikslo suklaidinti pirkėjų, nes prekės buvo pateikiamos perparduoti tokios, kokios buvo turimos, t. y. tokios kokybės, kokios buvo gautos iš tiekėjų. Tiek UAB „I.“, tiek kitų įmonių atstovai žinojo apie galimai suklastotas prekes tik gavę prekes į sandėlį, tačiau prisiimdami riziką nutarė jomis prekiauti. Kitiems ūkio subjektams įsigyjant prekes iš UAB „Rt.“ ir „B.“ nekilo jokių abejonių dėl prekių patikimumo, t. y. nei dėl įsigijimo kainos, nei dėl prekių apipavidalinimo, nei dėl jų turinio. UAB „I.“ ir „R.“ bei įmonė „DK“ veikė laisva valia ir prisiėmė riziką dėl galimų neigiamų tokių savo veiksmų padarinių, todėl nėra pagrindo teigti, kad buvo iškraipyta objektyvi tiesa.

13.4. Teismai nenustatė kasatoriaus suvokimo, kad jis pateikė objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Tokio suvokimo neturėjo ir patys prekes pirkę asmenys, nors jie yra savo srities specialistai, turi kvalifikuotus darbuotojus, ilgą laiką užsiima šiuo verslu. Tai, kad kasatorius nėra šios srities specialistas, patvirtina, jog ir jis nesuvokė, kad dalis parduodamos produkcijos yra galimai falsifikuota, ir, pasirašydamas minėtų prekių pirkimo–pardavimo sutartis, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad realizuojamos galimai falsifikuotos prekės. Kasatorius nesiekė realizuoti falsifikuotų prekių ir išnaudojo visas tuo metu galimas protingas priemones, kad įsitikintų, ar prekių pardavimas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pardavimo sąlygas. Kasatorius nurodo, kad 2007 m. sausio mėn. pabaigoje ar vasario mėn., sužinojęs iš D. Pl., kad vienas pirkėjų turi nusiskundimų dėl minėto šampūno kokybės, nedelsdamas kreipėsi į chemijos bandymų laboratoriją UAB „Ar.“, kad būtų nustatyta, ar iš UAB „L.“ pirktas šampūnas su lenkiškais užrašais ir paimtas iš UAB „Rt.“ sandėlių yra toks pats, kuriuo prekiauja UAB „S.“ (oficiali įmonės „P.“ prekių platintoja Lietuvoje). Minėta chemijos bandymų laboratorija pateikė atsakymą, kad kasatoriaus parduodamo šampūno ir oficialios prekių platintojos parduodamo šampūno kokybė sutampa. Kasatoriaus teigimu, tokie duomenys patvirtina, kad jis nesuvokė, kad jo perparduodama produkcija yra nekokybiška. Tai, kad kasatorius neturėjo suvokimo apie savo perparduodamų prekių (ne)kokybę, patvirtina ir specialisto išvada bei specialisto K. S. teisme duoti paaiškinimai, jog jam pateikti tirti minėtų šampūno ir vandens minkštiklio pavyzdžiai yra sunkiai atskiriami nuo originalių prekių. Kasatorius pažymi ir tai, kad kai buvo gauta pretenzija dėl šampūno kokybės, UAB „Rt.“ daugiau šampūnais neprekiavo, o pretenzijų dėl vandens minkštiklio net nebuvo pateikta. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai nustatė apgaulės elementą ir nepagrįstai konstatavo nusikalstamą veikų pobūdį bei nukentėjusiųjų įtraukimą į sutartinius santykius apgaulės būdu.

13.5. Kartu tai reiškia, kad teismai nepagrįstai kriminalizavo tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ir nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-136-489/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad UAB „I.“ gynė savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis: Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje UAB „I.“ ieškinys UAB „J.“ buvo patenkintas ir priteista 113 396,06 Eur (391 533,91 Lt) skola dėl originalaus „P.“ produkto sudėties neatitinkančių prekių; Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 22 d. sprendimu civilinėje byloje nutraukta pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „G.“ ir UAB „I.“ ir priteista iš UAB „G.“ 40 704,56 Eur (140 544,7 Lt) dėl nekokybiškų prekių pateikimo. Kartu tai reiškia, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, o nukentėjusioms įmonėms nebuvo užkirstas ar apsunkintas kelias savo procesines teise ginti civilinio proceso tvarka. Be to, tai, kad šioje byloje nukentėjusiųjų teisės ginamos lygiagrečiai dviejų – civilinio ir baudžiamojo – procesų tvarka, patvirtina susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ir teisės principų ultima ratio (paskutinė priemonė) ir non bis in idem (negalima du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) pažeidimą.

13.6. Kasatorius nesutinka su skundžiamų nuosprendžių argumentais, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę civiliniai teisiniai santykiai turi būti kriminalizuojami, nes nuteistieji, realizavę falsifikuotas prekes ir gavę už jas pinigus, skubiai ėmėsi priemonių jiems išgryninti iš įmonių bankų sąskaitų; imituodavo įmonių akcijų perleidimą, siekdami atsiriboti nuo nusikalstamoms veikoms panaudotų juridinių asmenų ir taip išvengti teisinių pretenzijų ir iš esmės apsunkindami falsifikuotas prekes įsigijusių įmonių galimybes pažeistus interesus ir teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Be to, civilinės ir baudžiamosios teisės atribojimą patvirtina bylos aplinkybė, kad baudžiamoji atsakomybė nebuvo taikoma UAB „R.“ ir „I.“ už realizuotą dalį prekių, gautų iš UAB „Rt.“ ir „B.“, ir jų lėšos, gautos už šias parduotas neva falsifikuotas prekes, nebuvo pripažintos gautomis BK 182 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nė vienas iš nukentėjusiųjų viešai neinformavo savo pirkėjų, kad jų tinkluose yra prekiaujama falsifikuotomis prekėmis; pateiktos realizuoti falsifikuotos prekės turi būti grąžintos atgal į prekybos tinklus; lėšos, gautos pardavus falsifikuotas prekes, yra perduotos į valstybės biudžetą, ir pan. Kasatoriui akivaizdu, kad didelė dalis gautų pajamų už menamai falsifikuotų prekių pardavimą liko nukentėjusių asmenų dispozicijoje. Byloje yra pateikti ir visi minėtų prekių įsigijimo dokumentai, jie patvirtina, kaip ir iš kokių asmenų šios prekės buvo įsigytos, tačiau šie asmenys, pardavę kasatoriaus įmonėms prekes, nebuvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kasatoriaus teigimu, taip vieni asmenys buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, kitų veiksmai buvo pripažinti kaip civiliniai teisiniai santykiai, o kitiems išvis nekilo atsakomybė. Tokia aplinkybė dar kartą patvirtina, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir jie nepagrįstai kriminalizuoti. Dėl to kasatorius teigia, kad jo veiksmuose nėra nustatytas būtinasis BK 182 straipsnio 2 dalies sudėties požymis – apgaulės panaudojimas, nes tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.

13.7. Aptardamas BK 216 straipsnio 1 dalies (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) (skunde nurodoma – BK 186 straipsnio 1, 2 dalių) dispoziciją, kasatorius teigia, kad jis pagal šį straipsnį nuteistas nepagrįstai, nes teismai nenustatė jo veiksmuose esančių šios nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių – tiesioginės tyčios ir tikslo nuslėpti ar įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-222-489/2018). Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad kasatorius siekė kaip nors legalizuoti pinigus, o veiksmų, turinčių BK 216 straipsnio objektyviuosius požymius, atlikimas galimas ir kituose BK straipsniuose, kai lėšos gaunamos neteisėtai, tačiau ne visais atvejais asmenys turi tikslą nuslėpti šių pinigų kilmę. Kasatoriaus nuomone, šiuo atveju negalima sumaišyti tikslo atsiskaityti su kažkuo už paslaugas arba išsigryninti pinigus su tikslu nuslėpti ir įteisinti pinigus, nes tai yra visiškai skirtingi tikslai, lydimi skirtingo suvokimo. Juolab kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodinėjamas tik tikslas apgaule įgyti lėšas parduodant falsifikuotas prekes, bet nebuvo nustatytas tikslas legalizuoti nusikalstamu būdu įgytus pinigus. Teismai, aptardami BK 216 straipsnio subjektyviuosius požymius, nesirėmė jokiais bylos įrodymais, tik pateikė samprotavimus bei prielaidas ir taip nukrypo nuo teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-511/2017, 2K-57-697/2018). Kartu kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas išteisino A. S. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, konstatuodamas, jog šio veiksmuose nėra visų būtinųjų BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Kasatorius teigia, kad ir jo veiksmuose nėra šios nusikalstamos veikos požymių, todėl teismai nepagrįstai jį pripažino kaltu, taip nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir padarė teisės taikymo klaidą.

13.8. Teismai nepagrįstai pripažino, kad kasatorius padarė jam inkriminuotas veikas su organizuota grupe, nes byloje nėra nustatyta, jog tarp kasatoriaus ir kitų nuteistųjų buvo susitarimas daryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, t. y. buvo susitarimas bendrai veikti, suvokimas kėsintis į tą patį objektą bei kiti bendrininkavimo požymiai; kad kasatorius ir kiti nuteistieji bendrais veiksmais realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos. Kasatorius teigia, kad jis niekada jokia forma nesudarinėjo susitarimo dalyvauti padarant nusikaltimą, neatliko jokių tyčinių bendrų veiksmų su kitais asmenimis, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tarp kasatoriaus ir kitų nuteistųjų kokia nors forma būtų buvęs sudarytas susitarimas bendrai daryti nusikalstamas veikas. Teismai nenustatė kiekvieno bendrininko suvokimo, kad kėsinasi į tą patį objektą, veikia siekdami bendro tikslo, taip pat jų pastangų bendrumo daryti nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien tik suvokimo atliekant nusikalstamus veiksmus nepakanka norint pripažinti, jog nusikalstama veika buvo padaryta veikiant su organizuota grupe, ir būtina konstatuoti bendrininkavimo požymį – bendrininkų tarpusavio susitarimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

13.9. Kasatorius teigia ir tai, kad abiejų instancijų teismai netinkamai vertino bylos įrodymus ir padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalių nuostatų pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 56 punkte nurodyta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistųjų gynėjai prašė ištirti prie bylos pridėtų daiktų (šampūno ir vandens minkštiklio) pakuotes bei jų turinį, kreiptis į užsienio valstybes ir ieškoti galimybės tyrimą pavesti atlikti užsienio ekspertams. Tačiau šios instancijos teismas nusprendė papildomai ištirti tik minėtų prekių pakuotes bei jų ženklinimą ir, nenustačius BPK 84 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, nušalinti specialistą K. S., 2017 m. gegužės 5 d. nutartimi paskyrė prekių ženklų ekspertizę, jos ekspertu paskyrė specialistą K. S. Kasatorius pažymi, kad byloje buvo tiriamos tik pakuotės, o ne minėtų prekių turinys, ir tai patvirtina, jog prekių kokybė iš esmės nebuvo ištirta ir skundžiami nuosprendžiai pagrįsti tik prielaidomis. Be to, ir apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kelerius metus besitęsiančio proceso metu buvo išnaudotos galimybės rasti kompetentingus užsienio valstybės ekspertus, kuriems būtų galima pavesti atlikti seniai pagamintos buitinės chemijos gaminių sudėties tyrimą, todėl teismas nusprendė papildomai ištirti tik minėtų prekių pakuotes ir jų ženklinimą. Tačiau šiuo atveju, kai byloje nėra galimybės pašalinti esančių prieštaravimų dėl minėtų prekių kokybės, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo (visos nepašalintos abejonės ir neaiškumai aiškinami kaltininko naudai) principu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Be to, nagrinėjamoje byloje visos minėto specialisto K. S. išvados (2007 m. spalio 12 d. ir 2010 m. lapkričio 30 d. išvados bei 2018 m. rugsėjo 14 d. ekspertizės aktas) negali būti pripažintos įrodymais. Teismas, pripažindamas šias išvadas vienu iš pagrindinių bylos įrodymų, padarė esminius BPK 20 straipsnio 1, 4 dalių nuostatų pažeidimus. Kasatorius nurodo, kad nagrinėjamoje byloje minėtas specialistas privačiai konsultavo UAB „I.“, todėl pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalį (privatus teismo ekspertas, sutartiniais pagrindais konsultavęs proceso šalis, negali toje pačioje byloje atlikti teismo ekspertizės) negalėjo atlikti teismo ekspertizės ar pateikti specialisto išvados. Kasatorius nurodo, kad jis pripažintas kaltu dėl UAB „R.“ didelės vertės turto – 40 999,94 Eur (141 564,6 Lt) įgijimo apgaule, per UAB „B.“ realizavus 31 992 vnt. falsifikuoto šampūno. Tačiau nagrinėjamoje byloje šis UAB „R.“ parduotas šampūnas, aiškinantis, ar galėjo būti falsifikuota prekė, baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka visiškai nebuvo tirtas, ikiteisminio tyrimo metu pagal BPK 207 straipsnio reikalavimus nebuvo apžiūrėtas, aprašytas ir nenurodyti jo individualūs požymiai. Nors kaip daiktinis įrodymas jis turėjo būti ištirtas, tokį tyrimą turėjo atlikti reikiamą kvalifikaciją turintis specialistas pagal raštišką teismo ar ikiteisminio tyrimo institucijos pateiktą užduotį (BPK 92 straipsnio 2 dalis, 205 straipsnio 3 dalis). Dėl to kasatorius teigia, kad neištyrus minėto šampūno negalima teigti, jog jis (šampūnas), kurio 31 992 vnt. UAB „B.“ 2006 m. rugpjūčio 30 d. pardavė UAB „R.“, yra tapatus šampūnui, kuriuo buvo prekiaujama vėliau, t. y. kurį UAB „Rt.“ pardavė UAB „J.“, o ši bendrovė vėliau pardavė UAB „I.“. Kasatorius nurodo, kad minėtas šampūnas buvo įsigytas 2006 m. balandžio–liepos mėn. iš UAB „L.“, o kitas šampūnas įsigytas iš UAB „Z.“, ir sandoris vyko beveik po pusės metų. Kasatoriaus teigimu, tai reiškia, kad šis šampūnas galėjo būti visai kitoks, kito gamintojo ir iš kitos prekių partijos. Tačiau palyginti šių prekių brūkšninius kodus ir numerius nėra galimybės, nes jų niekas nefiksavo, o prekės jau yra sunaikintos (tai atliko UAB „R.“, vykdydama taikos sutartį su bendrove „P.“). Tai, kad ištirti šį šampūną pagal baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus šiuo metu nebėra galimybės, reiškia, jog teismai dėl šios nusikalstamos veikos, vertindami pateiktus įrodymus, turėjo įvertinti tokią nurodytą aplinkybę, tačiau to nepadarė ir pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

14. Kasaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo panaikinti abiejų instancijų teismų nuosprendžius ir bylą jam nutraukti arba perduoti šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

14.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 182 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį) ir padarė esminius baudžiamojo proceso (BPK 20 straipsnio 5 dalies) pažeidimus. Kasatorius teigia, kad teismai nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus vertino selektyviai, paviršutiniškai, skundžiamų nuosprendžių dalis dėl kasatoriaus pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį grindė iš esmės kaltinamuoju aktu ir prielaidomis, taip pažeidė in dubio pro reo principą, liko neatskleista sukčiavimo organizuota grupe sudėtis ir nenustatyti kasatoriaus veikoje esminiai bendrininkavimo požymiai. Be to, teismai neanalizavo tikrosios faktinės situacijos ir nepagrįstai priteisė 26 845,81 Eur proceso išlaidų, kurias sudaro daiktinių įrodymų saugojimo išlaidos, iš kasatoriaus ir kitų nuteistųjų lygiomis dalimis. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino kasatoriaus apeliaciniame skunde iškeltų abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir nepaneigė kasatorių teisinančių ir jo atsakomybę švelninančių aplinkybių, taip šis teismas iš esmės neatliko savo funkcijų, nes neatsakė į visus apeliaciniame skunde keliamus klausimus ir priėmė abejonėmis pagrįstą sprendimą, taip kasatoriui sukėlė itin neigiamas ir jo teises pažeidžiančias pasekmes. Skundžiamuose nuosprendžiuose teismai išdėstė poziciją, neatitinkančią faktinių byloje nustatytų aplinkybių, ir, vadovaudamiesi tik kaltinimui palankiais suinteresuotų asmenų parodymais, pažeisdami šalių lygiateisiškumo, baudžiamojo proceso rungimosi, nekaltumo prezumpcijos reikalavimus, nesant teisinio pagrindo, konstatavo kasatoriaus kaltę, neatsižvelgė į jo atsakomybę švelninančias aplinkybes ir paskyrė nepagrįstai griežtą bausmę, neatitinkančią baudžiamojo proceso tikslų, nepagrįstai priteisė daiktinių įrodymų saugojimo išlaidas.

14.2. Teismai nepagrįstai ir itin formaliai atmetė kasatoriaus parodymus, duotus teismo posėdžio metu, ir vadovavosi valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro parengtu kaltinamuoju aktu, nesigilino į faktinę bylos ir kasatoriaus situaciją, kitų nuteistųjų paaiškinimus, dokumentus bei duomenis, esančius byloje, iš esmės suponuojančius kitą išvadą, kurią turėjo padaryti abiejų instancijų teismai. Kasatorius neginčija, kad teismo įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Tačiau jis mano, kad nagrinėjamoje byloje esančius duomenis teismai įvertino pažeisdami jų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisykles ir taip padarė esminius BPK pažeidimus, dėl kurių reikia skundžiamas nuosprendžio dalis analizuoti iš naujo ir kasatorių išteisinti dėl veikų, nurodytų BK 24 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 183 straipsnio 2 dalyje. Teismas negali formaliai atmesti kaltinamąjį teisinančių duomenų tik dėl to, kad būtų lengviau pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Asmens teisė į rungtynišką ir lygiateisį procesą suponuoja ir jo teisę, kad bylos duomenys būtų įvertinti visapusiškai, būtų atsižvelgiama ir į byloje kylančias abejones, kurios nagrinėjamoje byloje taip ir liko nepaneigtos. Abiejų instancijų teismai kasatoriaus kaltės ir tyčios turinio apskritai neanalizavo, nors visų nuteistųjų bendri veiksmai buvo atliekami iš esmės neturint tyčios sukčiauti organizuota grupe.

14.3. Kasatorius, aptardamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, teigia, kad abiejų instancijų teismai iš esmės vadovavosi tik valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro kaltinamuoju aktu, kuriame išdėstytas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiųjų ir kitų nuteistųjų parodymais, todėl jo (kasatoriaus) kaltė grindžiama kitų proceso dalyvių parodymais ir rašytiniais įrodymais. Tačiau teismai neatliko nuoseklaus įrodymų vertinimo ir baigiamuosiuose aktuose neindividualizavo konkrečių įrodymų ar jų elementų, kuriais būtų galima grįsti nuteistajam inkriminuojamas aplinkybes. Nuosprendžiuose kaltės klausimas sprendžiamas tik deklaratyviai konstatuojant, kad kasatorius yra kaltas ir jo kaltę įrodo byloje surinktų įrodymų visuma. Tačiau kasatorius teigia, kad skundžiamuose nuosprendžiuose realiai nenurodoma, kokios įrodomosios informacijos pagrindu sudaroma loginė seka iš tikrųjų pagrindžia jo kaltę. Teismai net nesigilino į kasatoriaus paaiškinimus ir nurodomas faktines aplinkybes, kad jis nežinojo apie tai, jog produkcija buvo falsifikuota, ir byloje nėra nė vieno įrodymo, paneigiančio tokius kasatoriaus teiginius. Dėl to kasatorius mano, kad teismai jo kaltę pagrindė tik prielaidomis, nes jo veiksmuose nebuvo jokių sukčiavimo požymių, jis savo veiksmais siekė ir tikėjosi gauti pajamų bei plėtoti verslą. Taip teismai pažeidė BPK nustatytą įrodymų pakankamumo reikalavimą. Nors teismo išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje nebuvo atskleista tikroji bylos esmė bei įrodymų visuma, ir skundžiami nuosprendžiai priimti tik formaliai įvertinus situaciją. Teismai nepagrįstai neanalizavo faktinių aplinkybių, nuteistojo paaiškinimų, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, ir nepašalino abejonių, taip pažeidė kasatoriaus teisę į teisingą teismą. Teismai neatliko savo pareigos išsamiai ir nešališkai įvertinti bei išanalizuoti byloje surinktus įrodymus, iki galo neištyrė visų bylos įrodymų ir nevertino tarp byloje esančių duomenų ir faktinių aplinkybių loginės sekos, dėl to liko neišanalizuotas įrodymų tarpusavio ryšys, jų sąsajos, skundžiamuose nuosprendžiuose teismai nepateikė vertinimo dėl jų įrodomosios reikšmės, įrodymus vertino selektyviai ir pirmenybė suteikta kasatorių kaltinantiems įrodymams bei nemotyvuotai atmesti kiti byloje esantys ir jo kaltę paneigiantys ar abejonių keliantys įrodymai. Kasatorius teigia ir tai, kad baudžiamojo proceso metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Baudžiamasis procesas turi prasmę tik tuomet, kai jį inicijuojant ir tęsiant yra manoma, kad bus išaiškinta nusikalstama veika ir ją padariusiam asmeniui bus pritaikyta baudžiamajame įstatyme nurodyta sankcija. Įstatymas turi būti pritaikytas taip, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Ikiteisminis tyrimas ir asmens kaltę konstatuojantys baigiamieji teismų aktai negali būti grindžiami prielaidų, spėjimų patvirtinimo ar paneigimo pagrindu. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veiksmuose ir pagrįsti ją pakankamais BPK reikalavimus atitinkančiais įrodymais. Tik įsitikinus, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltininko kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, galima asmenį pripažinti kaltu padarius teisei priešingą veiksmą. Dėl to kasatorius teigia, kad skundžiamuose nuosprendžiuose deklaruojama teismų pozicija ir požiūris į baudžiamojo proceso paskirtį, įrodinėjimo proceso esmę bei nusikalstama veika padarytos žalos nustatymą tiesiogiai prieštarauja BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio l dalies 2 punkto, 332 straipsnio 5 dalies nuostatoms, todėl abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK pažeidimus, paneigė kasatoriaus teisę į teisingą teismą ir sąžiningą baudžiamąjį procesą. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad teismai skundžiamuose nuosprendžiuose tik išvardijo įrodymus, tačiau tinkamai jų neįvertino, neatliko išsamios įrodymų analizės, nuteistųjų ir liudytojų parodymų pakankamai neišanalizavo, jų nepalygino su kitais bylos duomenimis, nevertino jų patikimumo.

14.4. Aptardamas BK 182 straipsnio dispoziciją, šios veikos būtinąjį požymį – apgaulę ir jos kriterijus, kasatorius teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatytas ir įrodytas šis požymis, kuris net neegzistavo (kasacinė byla baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Taip pat nenustatyta ir neįrodyta tiesioginė tyčia. Kasatorius pažymi, kad viso proceso metu jis nepripažino savo kaltės, nes apie tai, kad prekės buvo falsifikuotos, nežinojo ir pats šių prekių neklastojo, paaiškėjus, kad prekės falsifikuotos, pats aiškinosi falsifikuoto šampūno pirkimo ir pardavimo aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno tiesioginio ar netiesioginio įrodymo, patvirtinančio kasatoriaus galimybę žinoti tokią prekių kilmę. Kasatoriaus nuomone, kartu tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis. Be to, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo išaiškintos ir atskleistos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (pvz., kas ir kur gamino falsifikuotą šampūną), tačiau tik formaliai ir deklaratyviai konstatuotas faktas, jog prekės buvo falsifikuotos, ir kasatorius pripažintas kaltu, pardavus jam žinomai falsifikuotą šampūną. Tačiau taip pažeisti nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimai, nes kasatoriaus veiksmuose nėra nustatyti neteisėto veikimo ir esminės apgaulės požymiai ir abiejų instancijų teismų išvada yra neteisėta ir prieštaraujanti BK 2 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 182 straipsnio 2 dalies nuostatoms.

14.5. Kasatorius plačiai aptaria organizuotos grupės pagal BK 25 straipsnio 3 dalį požymius, nurodytus ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-35/2013, 2K-70/2014, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017 ir kt.), ir teigia, kad jo (G. V.) su neva nustatytos organizuotos grupės nariais nesiejo ilgesni ir glaudesni ryšiai, pastovumas, ilgalaikiškumas ir jokio susitarimo daryti nusikaltimus tarp jų nebuvo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius būtų apgalvojęs nusikalstamos veiklos mechanizmą, savo veiksmų padarymo intensyvumą, tarpusavio vaidmenų pasiskirstymą, jam suteikto vaidmens ar konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro nusikalstamo tikslo. Kasatoriaus teigimu, net ir konstatavus asmenų kaltę, negalima teigti, jog jis (kasatorius) būtų galėjęs suvokti priklausantis asmenų grupei, atitinkančiai organizuotos grupės pobūdį. Be to, nagrinėjamoje byloje nuteistų asmenų grupė nebuvo tokio organizuotumo lygio, kad būtų galima ją pripažinti organizuota grupe, nėra nustatytas kasatoriaus susitarimas su kitais asmenimis daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ar keletą nusikaltimų, kasatoriaus (taip pat ir kitų nuteistųjų) supratimas, kad jis kaip bendrininkas priklauso tokiai organizuotai grupei.

14.6. Kasatorius teigia ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, pagal kurią pagal BPK 103, 105 straipsnius daiktinių įrodymų saugojimo išlaidos, kurių dydis nurodytas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus rašte