EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS ... - mission-un-ny.mfa.lt · EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS...

EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS

ES direktyvų 91/629/EEB 4 Straipsnio ir 91/630/EEB 4 Straipsnio nuostatų (gyvūnų gerovės reikalavimai jų auginimo ir laikymo vietose) įgyvendinimo pasekmių įvertinimas

2002.03.23. Baigiamoji ataskaita Vykdytojas: dr.doc.Albina Aniulienė Lietuvos veterinarijos akademija

2

TURINYS

1. SANTRAUKA............................................................................................................................3

2. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.......................................................................................3

3. ANALIZUOJAMŲ TEISĖS AKTŲ APIBŪDINIMAS, TIKSLAS IR LAUKIAMAS

REZULTATAS:

3.1. TEISĖS AKTŲ PAVADINIMAI....................................................................................................... 6

3.2. DIREKTYVŲ TIKSLAI IR REIKALAVIMAI......................................................................................6

3.3. PROBLEMOS ESMĖ

.................................................................................................................... 7

3.4. TEISINĖ BAZĖ.................................................................................................................... ........8

3.5. TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS, KONTROLĖ IR BŪSIMAS PERŽIŪRĖJIMAS.....................................9

3.6. RIZIKOS ĮVERTINIMAS......................................................................................................

.......11

4. ALTERNATYVOS..................................................................................................................14

5. DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ VERTINIMAS: 18

5.1. ADMINISTRACINĖS PASEKMĖS.................................................................................................18

5.2. BIUDŽETINĖS PASEKMĖS..........................................................................................................19

6. POVEIKIS ŪKIAMS, LAIKANTIEMS KIAULES BEI VERŠELIUS: 25

6.1. KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO SĄLYGŲ VERTINIMO REZULTATAI..........................................25

6.2. EKOLOGINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS.......................................................................................30

6.3. KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO IR AUGINIMO DIREKTYVOS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO

PRIEMONĖS IR KAŠTAI.....................................................................................................................30

6.4. ATSKIRŲ DIREKTYVOS PUNKTŲ NEATITIKIMŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS IR KAŠTAI...................31

6.5. POVEIKIS GYVULININKYSTEI IR GYVŪNINIŲ PRODUKTŲ GAMYBAI...........................................35

6.6. NETIESIOGINĖS ŠIŲ TEISĖS AKTŲ DIEGIMO PASEKMĖS VERSLO ĮMONĖMS.................................37

6.7. SOCIALINĖS PASEKMĖS............................................................................................................38

7. VERŠELIŲ FERMOS PRITAIKYMO GEROVĖS REIKALAVIMAMS

APTARIMAS...............................................................................................................................39

8. TEISĖS AKTŲ POVEIKIO Į RINKĄ, SOCIALINĘ PADĖTĮ PROGNOZĖS BEI

NAUDA.........................................................................................................................................40

9. LĖŠŲ ŠALTINIAI...................................................................................................................44

10. PRIEDAI.................................................................................................................................50

3

1. S A N T R A U K A

Darbo tikslas buvo atlikti Tarybos direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB nuostatų dėl gyvūnų gerovės minimalių standartų jų auginimo ir laikymo vietose įgyvendinimo pasekmių analizę. Tyrimo metu buvo atlikti šie darbai:

• Išanalizuoti teisės aktai parengti pagal šias direktyvas Lietuvoje, įvertinta jų atitiktis. • Susipažinta su kiaulių ir veršelių laikymo taisyklių vykdymo kontrole ir taikomomis

sankcijomis pažeidus šias taisykles. • Įvertinta, kaip gyvulių augintojai laikosi šių taisyklių ir su kokiomis problemomis jie

susiduria jas įgyvendindami. • Paskaičiuoti reikalingi kaštai rekonstrukcijai atlikti kiaulių ir veršelių ūkiuose. • Nustatytas šėrimo, girdymo, mėšlo šalinimo modernizacijos lygis Lietuvos ūkiuose. • Įvertintas socialinės pasekmės, poveikis vartotojams, gyvulininkystės vystymui, kitoms

verslo grupėms, jeigu neatitinkančius reikalavimams ūkius reikėtų likviduoti. • Pravesti interviu su suinteresuotomis institucijomis, ekspertais, visuomeninėmis

organizacijomis. • Įvertinta teisės aktų nauda.

Analizuojant ir skaičiuojant ekonomines ir socialines pasekmes buvo remiamasi šiomis sąlygomis:

• Ūkių vertinimai gyvūnų gerovės atžvilgiu buvo atlikti 2001-2002 metais. • Fermų rekonstrukcijos kaštai paskaičiuoti vadovaujantis 2002 metų statybinių medžiagų

ir fermų įrangos kainomis. • Socialinės pasekmės paskaičiuotos vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Darbo sutarties

įstatymu. 2. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS.

1. Direktyvų 91/630/EEB ir 91/629/EEB įgyvendinimas Lietuvoje turės pozityvų

poveikį: gyvuliai bus laikomi prisilaikant gyvūnų gerovės reikalavimų, pagerės jų sveikatingumas, bus užtikrinta kokybiškesnė, saugesnė gyvūninės žaliavos ir produktų gamyba. Tai turės didelės įtakos vienodų konkurencijos sąlygų sudarymui vidaus ir užsienio rinkoje, nekils kliūčių gyvulių ir jų produktų eksportui. Direktyvų reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus visuomenės gilesnio gyvūnų gerovės reikšmės supratimo.

2. Pagal direktyvas 91/630/EEB ir 91/629/EEB Valstybinė maisto ir veterinarijos

tarnybos tarnyba paruošė ir 1998 m. gruodžio 31 d. Įsakymu Nr. 4-359 patvirtino Kiaulių laikymo taisyklės ir įsakymu Nr. 4-360 Veršelių laikymo taisyklės. Nauja šių taisyklių redakcija išleista VMVT 2000.12.22.d. Įsakymu Nr. 387 “Dėl Veršelių ir Kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija” (Žin., 2000, Nr. 110-3562). Reikalavimai taikomi ūkiams (fermoms), kuriuose laikoma daugiau kaip 5 kiaulės arba 4 paršavedės su paršeliais, ir ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 5 veršeliai. Manome, kad reikėtų patikslinti Kiaulių laikymo taisykles reikia papildyti naujai priimtų Tarybos direktyvų 2001/88/EB ir 2001/93/EB, reglamentuojančių kiaulių laikymą nuostatomis.

4

3. Perkeliamų ES teisės normų dėl kiaulių ir veršelių gerovės užtikrinimo jų laikymo ir auginimo vietose priežiūrą LR Vyriausybės nutarimu įpareigota vykdyti Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Šios institucijos veterinarijos gydytojai inspektoriai yra visiškai kompetentingi vertinti ūkių atitikimą keliamiems gyvulių gerovės reikalavimams, be to jie atlieka ir švietėjišką darbą. Manome, kad kitokių administracinių struktūrų keitimo nereikia. Valstybinių institucijų funkcijų dubliavimosi nėra.

4.Gyvulių augintojams, laiku nepašalinusiems gyvūnų gerovės trūkumų Valstybinės

maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai taiko administracines, pinigines nuobaudas, gyvulių ar produkcijos realizavimo bei gyvūnų laikymo uždraudimą, o atskirais atvejais ir gyvulių konfiskavimą bei priverstinį paskerdimą. Preliminariais VMVT tikrinimo duomenimis apie 15 % ūkių neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų. VMVT yra pasirengusi baigti inspektuoti visus veršelių ir kiaulių ūkius, o neatitinkančius reikalavimų - identifikuoti.

5. Daugelyje ūkių užtikrinama minimali gyvūnų gerovė, gyvulių sergamumas ir gaištamumas nedidelis (vienas iš gerovės rodiklių). Apie 10 % ūkių yra įdiegę pažangiausias gyvulių auginimo technologijas. Atlikus atrankinį ūkių tyrimą nustatyta, kad 22 % kiaulių ūkių ir 18 % veršelių ūkių reikalinga rekonstrukcija. Rekonstrukcijos kaštai kiaulių ūkiuose sudarytų 32,4, o veršelių ūkiuose – 7,3 milijonus litų. Papildomų kaštų reikėtų ūkių modernizavimui, tokiu būdu galima būtų pasiekti ilgalaikį gyvūnų gerovės užtikrinimą. Kiaulių ūkiai vidutiniškai gali skirti 20 %, o veršelių ūkiai 24,5 % savų lėšų. Kiaulių ūkiai fermų rekonstrukciją savo lėšomis atliktų per 5 metus, o veršelių ūkiai per 4 metus.

6. Teisės aktų nuostatos nėra proporcingos keliamiems tikslams, nors šiuo metu nesukelia

žymių apribojimų verslui. Atsižvelgiant į skirtingą ekonominį ES ir Lietuvos išsivystymo lygį tokių pačių normų taikymas pažeidžia proporcingumo principą. Teisės aktų įgyvendinimas sukels socialines pasekmes kaime, nes trumpalaikiai gali padidėti nedarbas, jeigu rekonstruotini ūkiai negalės skirti reikiamų lėšų reikalavimų įgyvendinimui. Mūsų paskaičiavimais dėl 5360 kiaulių ūkių likvidavimo darbo netektų 37520 žmonių, o dėl 1047 veršelių ūkių – 3141 žmonių.

7.Didelį poveikį gyvulininkystės vystymui ir laikymo sąlygų gerinimui turėtų užsienio

investicijos. Sudarius sąlygas užsienio investuotojų veiklai Lietuvos žemės ūkyje, būtų sukurtos žymiai geresnės sąlygos prisitaikyti prie ES normų, kadangi šitaip būtų išspręstas kapitalo trūkumas Lietuvoje.

8. Gyvulių augintojai turi šalinti gyvūnų laikymo reikalavimų trūkumus; rengdami verslo

planus, į juos turi įtraukti ir gyvūnų gerovės įgyvendinimui reikalingas priemones bei lėšas. Papildomų lėšų jie gali ieškoti SAPARD programoje, kurios vienas iš tikslų yra: produkcijos gamybos perorientavimo skatinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos higienos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus, bei nacionalinės paramos programose, kurių tikslai nors ir netiesiogiai, bet siejasi su gyvūnų gerbūvio užtikrinimu. Konsultacijas šiais klausimais teikia Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio konsultavimo tarnybos, Žemės ūkio rūmai. Paramos gavimo sąlygos ir reikalingi dokumentai skelbiami internete.

9. Žemės ūkio ministerija, Žemės ūkio rūmai, turėtų plačiau vystyti gyvulių augintojų

mokymą, švietimą, teikti rekomendacijas gyvulininkystės vystymo klausimais, orientuoti juos pagal suplanuotą žemės ūkio politiką ir strategiją, ir tokiu būdu padėti įsisavinti ES siūlomų fondų lėšas.

10. Direktyvų, reglamentuojančių veršelių ir kiaulių laikymo įgyvendinimą, ir apskritai

5

gyvūnų gerovę teisinė bazė ir administracinės priemonės yra pakankamai gerai suformuotos ir įdiegtos. Lietuvos Seimui reikėtų ratifikuoti žemės ūkio gyvulių apsaugos Europos konvenciją, bei kitas gyvūnų gerovės konvencijas.

11. Reikėtų įsteigti TAIEX siūlomą Gyvūnų Gerovės Tarybą, kurios pagrindinė funkcija būtų apjungti ir koordinuoti veiksmus susijusius su gyvūnų gerove tarp suinteresuotų valstybinių institucijų, gyvulių augintojų, perdirbėjų bei visuomenės. Pasiūlyta ją steigti prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos. Ji galėtų būti dalinai nevyriausybinė organizacija, bet iš biudžeto turėtų būti finansuojama dalis jos išlaidų. Steigiant ją reikėtų atsižvelgti į kitų ES šalių ir kandidačių patirtį.

12. Manytume, kad ūkininkams, kurie augina gyvulius senuose rekonstruotinuose

tvartuose reikėtų suteikti nuolaidų iki jie rekonstruos savo ūkius. Visi rekonstruoti ūkiai arba nauji ūkiai pradedantys veiklą turi atitikti gerovės reikalavimus. Tokią tvarką galėtų numatyti kompetentinga institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

13. Atliekant minėtų ES direktyvų ekonominių ir socialinių pasekmių studijas nebuvo

paskaičiuoti kai kurie kaštai respublikos mastu, nes mūsų šalies ūkiai labai įvairūs pagal jų dydį, auginimo technologijas, tvartų statybos laiką, atitikimą keliamiems reikalavimams. Be to, trūksta tikslių statistinių duomenų apie respublikos ūkius, ypač kiaulininkystės srityje.

6

3. ANALIZUOJAMŲ TEISĖS AKTŲ APIBŪDINIMAS, TIKSLAS IR LAUKIAMAS REZULTATAS 3.1.TEISĖS AKTŲ PAVADINIMAI Tarybos direktyva 91/629/EEB – minimalūs veršelių apsaugos standartai. Paskelbta 1991 m. lapkričio 19 d.Official Journal of the European Communities. Tarybos direktyva 91/630/EEB – minimalūs kiaulių apsaugos standartai. Paskelbta 1991m. lapkričio 19 d. Oficial Journal of the European Communities. Lietuvoje jie įgyvendinami kaip ACQUIS dalis. Pagal šias direktyvas paruoštos kiaulių ir veršelių laikymo taisyklės.

3.2.DIREKTYVŲ TIKSLAI IR REIKALAVIMAI Tikslai: Užtikrinti kiaulių ir veršelių gerovę, jų auginimo ir laikymo metu, ir nustatyti vienodus

(minimalius) gerovės standartus Bendrijoje. Išvengti bet kokio žiauraus elgesio su gyvuliais. Sudaryti vienodas konkurencijos sąlygas (atsižvelgiant į praktinius gamybos metodus ir gyvulių

gerovę). Priešingu atveju, šalių įstatymuose nevienodai traktuojama gyvulių apsauga sudaro sunkumų vieningos rinkos funkcionavimui.

Visuomenę aprūpinti kokybiškais maisto produktais per gyvūnų gerovės užtikrinimą. Reikalavimai: Direktyva 91/630/EEB nustato minimalius veislinių ir penimų kiaulių gerovės reikalavimus. Direktyva 91/629/EEB minimalius veršelių gerovės reikalavimus jų laikymo metu. Reikalavimai taikomi ūkiams (fermoms), kuriuose laikoma daugiau kaip 5 kiaulės arba 4 paršavedės su paršeliais, ir ūkiams, kuriuose laikoma daugiau nei 5 veršeliai. Svarbiausi reikalavimai skirti kiaulėms ir veršeliams: 1. Patalpos: • pastai ir įrengimai iš nekenksmingų medžiagų; • reikalingas plotas vienam gyvuliui; • reikalavimai laikant individualiai ir grupėmis; • nelaikyti nuolat tamsoje; • grindys neslidžios, tvirtos, lygios; • gyvulys gali laisvai atsigulti, atsistoti, ilsėtis, patenkinti savo prigimtinius poreikius; • tinkamas mikroklimatas. 2.Pašarai: • pašaruose turi būti pakankamas kiekis geležies (laikant veršelius); • šviežias geriamas vanduo visą laiką; • pašarą visi gyvuliai turi gauti vienu metu.

7

3.Rišimas: • iš esmės veršeliai neturi būti rišami; • draudžiama rišti paršelius. Direktyvoje nurodyti specialieji reikalavimai, laikant kuilius, paršavedes, kiaulaites bei paršelius. 3.3. PROBLEMOS ESMĖ:

Šiuo metu dalis gyvulių augintojų nevykdo gerovės reikalavimų, nurodytų Tarybos

direktyvoje 91/630/EEB ir Tarybos direktyvoje 91/629/EEB. Tvartai neatitinka mikroklimato reikalavimų: oro cirkuliacijos, dulkių kiekio, temperatūros, santykinės oro drėgmės. Šėrimo, girdymo, mėšlo šalinimo sistemos kai kuriuose ūkiuose yra pasenusios, kiaulių gardai, grindys neatitinka keliamų reikalavimų. Tinkamam tvartų mikroklimatui, gyvulių laikymo vietoms įrengti reikalingos investicijos. Gyvuliai laikomi tokiose sąlygose dažniau serga, susižaloja, gaišta, patiria stresą.

Lietuvos kiaulių ir veršelių ūkiams yra aktualios direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB nuostatos, nurodytos 1 lentelėje:

1. Mikroklimato (oro cirkuliacijos, dulkių kiekio, temperatūros, santykinės oro drėgmės) užtikrinimas, bei dirbtinės ventiliacijos sistemos naudojimo reikalavimai.

2. 2. Tinkamų gardų, grindų, guoliaviečių įrengimas. Guoliaviečių problema egzistuoja visoje Europoje.

3. Šėrimo ir girdymo sistemų, mėšlo bei srutų šalinimo įrenginių renovacija. 4. Kenksmingų medžiagų, esančių tvartų konstrukcijose, darančių poveikį aplinkai,

pašalinimas. Kiti direktyvos punktai nesunkiai įgyvendinami ir nereikalauja didelių investicijų. Lentelė 1. Pagrindiniai reikalavimai, kurių nesilaiko gyvulių augintojai

Veršelių ūkiai Kiaulių ūkiai 1.Netinkamas apšvietimas 1.Netinkama izoliavimo patalpa sergančioms

kiaulėms 2.Netinkamos izoliavimo patalpos sergantiems

2.Netinkamos šėrimo ir girdymo sistemos

3.Netinkami gardai 3.Netinkamas apšvietimas 4.Nėra šviestuvo veršeliams apžiūrėti 4.Netinkama ventiliacija 5.Netinkamos šėrimo ir girdymo sistemos 5.Netinkami gardai 6.Netinkama ventiliacija 6.Nėra šviestuvo 7.Pastato konstrukcijose yra kenksmingų medžiagų

7.Pastato rekonstrukcijose yra kenksmingų medžiagų

8.Nešvarūs nedezinfekuojami tvartai loviai,įrengimai

8.Netinkamas grindų plotas vienam gyvuliui

8

3.4. TEISINĖ BAZĖ

Šiuo metu galiojantys teisės aktai ir kiti normatyviniai dokumentai, apimantys kiaulių ir veršelių gerovės klausimus:

1. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymas. 1997m. lapkričio 6d. Nr.VIII-500. (Žin., 1997, Nr. 108-2728) Šio įstatymo 4 straipsnis nurodo, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnams. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parengtos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.

11 straipsnis ”Gyvūnų apsauga” teigia, kad kiekvienas gyvūnas laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo ir eksploatavimo, įrengimais. Šie straipsniai apibrėžia tik bendrus reikalavimus auginant ir laikant gyvūnus. 2. Kiaulių laikymo taisyklės patvirtintos VVT direktoriaus 1998m.gruodžio 31d. įsakymu Nr.4-359. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 3, 4, 11 straipsniais, ir ES taikomi reikalavimai kiaulių augintojams, nurodyti Tarybos direktyvoje 91/630/EEB pilnai perkelti į nacionalinę teisę (taisykles). Reikalavimai fermoms išdėstyti direktyvos 1, 3, 4 straipsniuose ir jos priede. Kituose straipsniuose nurodytos nuolaidos ir reikalavimai pereinamajame periode, kuris buvo suteiktas šalims narėms, reikalavimų priežiūra ir Komisijos veikla šiuo klausimu. Nacionalinėse taisyklėse nuolaidų kiaulių augintojams ir pereinamojo laikotarpio nenumatyta. Kiaulių laikymo taisykles reikia papildyti naujai priimtų Tarybos direktyvų 2001/88/EB ir 2001/93/EB, reglamentuojančių kiaulių laikymą, nuostatomis. 3.Veršelių laikymo taisyklės patvirtintos VVT direktoriaus 1998m.gruodžio 31d. įsakymu Nr.4-359. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo 3, 4, 11 straipsniais, ir ES taikomai reikalavimai, nurodyti Tarybos direktyvoje 91/629/EEB pilnai perkelti nacionalinę teisę (taisykles). Reikalavimai fermoms išdėstyti direktyvos 1, 3, 4 straipsniuose ir jos priede. Kituose straipsniuose nurodytos nuolaidos ir reikalavimai pereinamajame periode, kuris buvo suteiktas šalims narėms, reikalavimų priežiūra ir Komisijos veikla šiuo klausimu. Nacionalinėse taisyklėse nuolaidų veršelių augintojams ir pereinamojo laikotarpio nenumatyta. 4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas. 1991m. gruodžio 17d. Nr.1-2110 (Žin., 1992, Nr.215, pakeistas ir papildytas LR Seimo 1999m. spalio 7d. įsakymu Nr.VIII-1350. (Žin., 1999, Nr.90-2639). Šio įstatymo 6 straipsnis 13 punktas nurodo, kad Valstybinė veterinarija vykdo galvijų, kiaulių, arklių, avių,ožkų,triušių, kailinių žvėrelių, paukščių ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę. 5. LR Vyriausybės 1999 03 23 nutarimas Nr.325 (Žin., 1999, Nr.28-808) ”Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo”. 6. Dėl veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija VMVT direktoriaus įsakymas Nr.110. 2000 gruodžio 28d. (Žin., 2000, Nr.110).

7. LR dar neratifikuota žemės ūkio gyvulių apsaugos Europos konvencija, kaip ir kitos gyvūnų apsaugos konvencijos.

9

3.5. TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMAS, PRIEŽIŪRA, KONTROLĖ IR BŪSIMAS PERŽIŪRĖJIMAS. 1.Teisės akto įsigaliojimo tvarka ir terminai. Veršelių laikymo taisyklės ir Kiaulių laikymo taisyklės oficialiai įsigaliojo nuo jų paskelbimo Valstybės žiniose. Teisės aktų įsigaliojimas sukėlė papildomus kaštus:

• administracinius; • kaulių ir veršelių ūkių pritaikymo taisyklėms kaštus; • LR administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimo ir papildymo kaštus; • LR Baudžiamojo kodekso papildymo kaštus.

3.5.1. Gyvūnų gerovės įstatymo ir teisės aktų priežiūra.

LR Vyriausybės 1999m. kovo 23 d. Nutarimas Nr.325 “Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo” įgyvendinimo” (Žin.1999, Nr.28-808) nurodo vykdyti LR gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo priežiūrą institucijoms nurodytoms (2 priedas). Nutarimo trečias punktas nurodo VVT vykdyti šio įstatymo priežiūrą ūkinės paskirties gyvūnų (galvijų, kiaulių, arklių, avių, ožkų, triušių, kailinių žvėrelių, paukščių) ir laboratoriniams bandymams auginamų gyvūnų laikymą ir naudojimą.

Nutarimo ketvirtame punkte nurodoma rekomenduoti visuomeninėmis gyvūnų globos organizacijoms vykdyti minėto įstatymo visuomeninę priežiūrą.

Savivaldybių policija įstatymų numatytais atvejais turi skirti darbuotojams nurodytų institucijų pareigūnams vykdyti minėto įstatymo priežiūros funkcijas.

Šiuo nutarimu institucijos įpareigojamos vykdyti ir įstatymą lydinčių teisės aktų vykdymą, tuo pačiu - kiaulių ir veršelių laikymo taisykles.

Šiuo metu gyvūnų gerovei teisės aktų tame skaičiuje ir kiaulių bei veršelių laikymo taisyklių reikalavimų pagal direktyvas 91/629/EEB ir 91/630/EEB vykdymą kontroliuoja valstybiniai veterinarijos gydytojai - inspektoriai, atsakingi už gyvūnų gerovę, priklausantys Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kurie yra visuose Lietuvos rajonuose ir penkiuose didžiausiuose miestuose, bei Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Dabartiniu metu iš viso jų yra 51. Šių specialistų funkcijos-organizuoti gyvūnų gerovės darbą, kontroliuoti įstatymo ir jį lydinčių teisės aktų įgyvendinimą, tvarkyti atitinkamus statistinius duomenis, analizuoti piliečių skundus, bei juos konsultuoti gyvūnų gerovės pažeidimų klausimais, aktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, propaguojant gyvūnų gerovę ir globą.

2000 metais Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės inspektoriai dalyvavo dvidešimtyje ES ir kitų lektorių organizuotose atitinkamuose apmokymuose.Patys gyvūnų gerovės inspektoriai organizavo 80 apmokymų,kuriuose dalyvavo daugiau kaip 2000 suinteresuotų piliečių.

3.5.2. Sankcijos pažeidus taisykles.

Kiaulių laikymo taisyklių 31 punkte ir veršelių laikymo taisyklių 19 punkte apibrėžiama atsakomybė pažeidus taisykles ir nurodoma, kad veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ir juridiniai asmenys yra traukiami atsakomybėn Lietuvos respublikos nustatyta tvarka. LR gyvūnų globos laikymo ir naudojimo įstatymo 20 straipsnis numato skubaus teisminio nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Teismas gavęs šio įstatymo vykdymą kontroliuojančių institucijų ieškininį pareiškimą, kad dėl

10

savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia žūtis, per tris darbo dienas priima sprendimą dėl gyvūno (gyvūnų) likimo. Teismas nusprendęs paimti gyvūną iš savininko, nustato, kad sprendimas būtų skubiai įvykdytas. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas XLIV skyrius. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. 310 straipsnis. Žiaurus elgesys su gyvūnais.Tas, kas žiauriai elgiasi su gyvūnu, jeigu dėl to gyvūnai žuvo arba buvo suluošintas, arba kankino gyvūną, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Administracinis teisės pažeidimų kodeksas (Žin., 2001, Nr. 99-3522)

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 110, 241 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas.

110 straipsnis.Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas.

Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei

atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki 200lt.

Tokia pat veikla sukėlusi grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei – užtraukia baudą nuo 200 iki 400 lt.

Šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatyta veika.padaryta asmens, bausto už šiose dalyse numatytus pažeidimus – užtraukia baudą nuo 200 iki 600 lt.

Šio straipsnio pirmoje dalyje numatyta veika, padariusi žalos asmens sveikatai – užtraukia baudą nuo 500 iki 1000 lt.

Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių registravimo gyvenamose vietovėse taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, padarytas asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse numatytus pažeidimus – užtraukia baudą nuo 1000 iki 2000 lt. 3 straipsnis. Valstybinės veterinarinės priežiūros organai nagrinėja šio kodekso 109, 110 straipsniuose 166 straipsnyje (dėl veterinarijos reikalavimų pažeidimo) numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas.

Reikia pabrėžti, kad gyvūnų gerovės teisės aktų vykdymo teisinę pusę dar kai kur reikėtų tobulinti, nes, pritaikant sankcijas, kartais susiduriama su problema, ypač kai reikia atimti gyvūnus iš blogai juos laikančių savininkų. Nenumatyta procedūra, kur talpinti atimamus gyvulius, kas juos turi prižiūrėti ir kt. Numatyta, kad priežiūrą vykdantis pareigūnas gali įeiti į patalpas kur laikomi gyvūnai, bet jam nesuteikta teisė atidaryti tas patalpas t.y. turi būti apibrėžtos šio veiksmo sąlygos.

Nors teisės aktų vykdymo priežiūros sistema veikia, tačiau dėl kai kurių ūkių blogos

11

finansinės būklės jie negali užtikrinti reikalavimų, kurių įgyvendinimui reikia lėšų. Todėl baudų uždėjimas dar labiau smukdo tokio ūkio būklę. Griežtesnio požiūrio reikalaujama įgyvendinant tuos reikalavimų punktus, kurių įgyvendinimui nereikia didelių investicijų, ir yra gal būt apsileidimo, nenoro ar nesupratimo pasekmė. Valstybiniai veterinarijos gydytojai inspektoriai surašo įspėjimą arba taiko piniginę baudą pagal surašytą patikrinimo aktą už gyvūnų gerovės pažeidimą. Dabartiniu metu nuobaudos už gyvūnų gerovės taisyklių nesilaikymą taikomos labai įvairios ir priklauso nuo pažeidimo masto, dažnumo ir įspėjimo ignoravimo. Praktikoje dažniausiai surašomas įspėjimas, o vėliau, nepašalinus per nustatytą laiką trūkumų, taikomos administracinės piniginės nuobaudos, gyvulių ar produkcijos realizavimo bei gyvulių laikymo uždraudimas, o atskirais atvejais ir gyvulių konfiskavimas bei priverstinis paskerdimas. Išlygų dėl normų nesilaikymo teisės aktuose nėra. 3.5.3. Teisės aktų peržiūrėjimas

LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu 2000m. gruodžio 22 d.Nr.387 ”Dėl veršelių ir kiaulių laikymo taisyklių išdėstymo nauja redakcija” minėtos taisyklės išdėstytos nauja redakcija, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000m. gegužės 4 d. nutarimu Nr.505 ”Dėl rinkos priežiūros institucijos reorganizavimo” Valstybinė veterinarijos tarnyba buvo reorganizuota į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (Žin., 2000, Nr.110-3562).

Reikėtų patikslinti Veršelių laikymo taisyklių 6 punktą, kuriame nurodoma, kad “pastatas turi būti šildomas”. Lietuvoje ir kitose šalyse, ypač Skandinavijos, diegiamas šaltas galvijų (veršelių) laikymas, todėl ši nuostata prieštarauja auginimo būdo pasirinkimui.

Šiuose teisės aktuose neapibrėžti tikslūs mikroklimato parametrai. Daugelis valstybių šalia tokių aktų turi rekomendacijas, kuriose yra nurodyti detalūs mikroklimato ir kiti parametrai, kurių ūkininkai privalo laikytis, nors tokios rekomendacijos ir neturi teisinio patvirtinimo.

Teisės aktų peržiūrėjimas vyks, jeigu mokslo bus įrodyta naudojamų gyvulių auginimo

technologijų trūkumai. Idealių gyvulininkystės vystymo technologijų ir gyvulių laikymo standartų pasaulyje dar nėra. Teoriškai galima sukurti ir aukščiausio lygio standartus, bet sunku juos įgyvendinti, praktiškai dėl brangumo ir žmonių nusistatymo (gyvuliai negali gyventi geriau už žmones). 3.6. RIZIKOS ĮVERTINIMAS.

Netinkamas veršelių ir kiaulių laikymas yra blogos sveikatos, negaunamos produkcijos

priežastis. Jei neužtikrinami reikiami jų fiziologijos ir elgesio poreikiai: iš tokių gyvulių gaunama gyvulininkystės žaliava yra nekokybiška iš jos sunku gauti kokybišką, saugų produktą. Tokie produktai neturėtų būti pateikiami vartotojui. Gyvuliai, kurie auginami veislei, reprodukcijai blogose laikymo sąlygose gali tapti nevislūs, gaunami maži lizdai, gimę gyvuliai būna silpni, negyvybingi, dažnai sergantys, didesnis jų gaištamumas. Gyvuliai laikomi tokiose sąlygose dažniau serga, susižaloja, gaišta, patiria stresą. Didelę įtaką veršelių elgsenai ir sveikatai turi tinkamas grindų plotas. Jie turi judėti, kad vystytųsi kaulai, sausgyslės, raumenys. Eksperimentais įrodyta, kad veršiai labiau aktyvūs, mažiau guli, greičiau sunaudoja maisto medžiagas, kai jie laikomi didesniuose garduose, nei mažuose. (Jensen, 2000, Morison ir Prokop 1983, Andersen ir Invartsen 1991). Pakankamai didelė erdvė reikalinga karvėms, kad išvengti jų agresyvumo pasireiškimo ir streso.

Gyvuliai laikomi ant kietų ir slidžių grindų dažniau susižeidžia (Reiland ir kt. 1978), jiems padažnėja širdies darbas ir išsiskiria daugiau streso hormonų (Beneke 1985, Muller ir kt. 1986).

Veršeliai yra socialūs gyvuliai. 1-2 sav. amžiaus veršeliai turi stiprią motyvaciją bendrauti

12

su kitais veršeliais, todėl turi būti laikomi grupėmis, gardo sienelės turi būti neaklinos kaip to reikalauja direktyva. Laikomi grupėmis veršeliai būna mažiau baikštūs, negu laikomi izoliuotai po vieną (Veissier ir kt. 1994, Jensen ir kt. 1997). Tyrimais nustatyta, kad laikomi individualiai po vieną veršeliai 17 proc. laiko praleidžia laižydami patys save arba laižydami ir grauždami gardo strypą, tik 3 proc. – veršeliai, kurie laikomi su motina ganykloje ir 10 proc. laikomi garde, kuris gausiai pakreiktas šiaudais (Warriss P.D. 2000).

Neigiamą poveikį gyvūnams daro ir labai skurdi aplinka, atsiranda jų elgesio pakitimai, kaip stereotipinis elgesys, agresyvumas, uodegų kramtymas, sulėtėja augimas, todėl iš gyvulių mažiau gaunama produkcijos, (nors didelė produkcija ne visuomet yra geros gerovės atspindys). Mūsų duomenys (Lentelė 20) parodė, kad kuo mažesnį procentą reikalavimų išpildo ūkis, tuo priesvoriai yra mažesni. Uodegos graužimas paplitęs paršelių fermose, kai jie laikomi skurdžioje aplinkoje, ankštuose garduose, anksti atjunkomi. Kiaulininkystės fermose siekiant šios ydos išvengti vos kelių dienų paršeliams šalinamos uodegos. Taip stengiamasi išvengti nuostolių, susidarančių dėl paršų gydymo ir kritimų, kai išsivysto sukramtytų uodegų uždegimai ir sepsis (kraujo užkrėtimas). Šiuo atveju problema sprendžiama ciniškai: “Nėra uodegos - nėra problemos” (Trainys K., 2000).

Pagal BO Algeras (2000) stresą gyvuliams gali sukelti: • varžymasis dėl maisto, vandens, guoliavietės; • gyvulių pergrupavimas: naujų gyvulių atvežimas, senų išvežimas; • per maža ar per didelė stimuliacija: triukšmas, šviesa, dulkės, skurdi aplinka; • pastovios priežiūros procedūros: šėrimas, melžimas, mėšlo šalinimas, veisimas, kastracija; • transportavimas ir skerdimas: pakrovimas ir iškrovimas, vežimas, vibracija, izoliavimas,

svaiginimas. Streso poveikyje kinta mėsos kokybė: galvijiena tampa sausa, kieta, tamsi (DFD);

kiauliena, kalakutiena - pilka, minkšta, vandeninga (PSE) (Atkinson S, 2000). DFD mėsa estetiškai nepriimtina vartotojui, nes tamsi, lipni, specifinio kvapo, joje greičiau dauginasi bakterijos, todėl vienas iš didžiausių ekonominių defektų yra tai, kad sutrumpėja tokios mėsos realizavimo laikas, ji yra netinkama pakavimui vakuume. PSE mėsa netinka perdirbimui į virtas dešras, greičiau genda, verdant labai susitraukia. DFD ir PSE mėsos pH skiriasi nuo normalios (1 grafikas), ir tai turi didelę reikšmę mėsos brandinimo procesams. Pagal Tarrant,(1988); Eldridge, (1988) tokie mėsos pasikeitimai vystosi ilgo streso metu, padidėjus aplinkos temperatūrai, ilgai transportuojant, sumaišius kiaulių grupes ir kt. 1 grafikas

13

Viena iš gyvulių gerovės dalių yra fizinė jų sveikata. Blogai prižiūrint gyvulius kyla daug sveikatos problemų. Pagal Bo Algers (2000) vidutiniškai Švedijoje melžiamos karvės laikomos 2,6 laktacijas, o po to brokuojamos. Pagrindinės ligos yra: mažas vaisingumas, mastitai 21 proc. galūnių ligos 11 proc., acetonemija 3 proc. Penimoms kiaulėms būdingi šie susirgimai: pleuritai – 6,4 proc. pneumonija – 7,9 proc. askaridozė – 3,9 proc. Panašios problemos yra ir mūsų ūkiuose.

Plaučių ligų atsiradimui didelę reikšmę turi tvarto mikroklimatas: amoniakas, dulkių kiekis, kitos toksinės medžiagos. Tyrimais nustatyta, kad sveiko veršelio plaučiuose randama apie 150 mikroorganizmų, o laikant juos blogai vėdinamose patalpose mikroorganizmų kiekis padidėja iki 400,000 (Jones, 1983). Lentelė Nr.2 Aplinkos sąlygų įtaka kiaulių užsikrėtimui patogeniniais mikroorganizmais

Vidurkis Min Max Dulkių lygis mg/m3

viso

2.11

0.49

0.04

0.01

9.46

1.87

NH3

CO2

8.7

1381

2.0

200

21.0

2800

Bakterijų iš viso *105/CFU/M3 20.2 0.15 171

Gram neigiamos bakterijos CFU/M3 582 0 4347

Grybai *107 CFU/M3 2.96 0 68.2

Endotoksinai Eu/M3 38 1.0 240

Lentelės duomenys rodo, kuo didesnis tvarto oro dulkėtumas, amoniako ir CO2 kiekis,

tuo daugiau jame randama įvairiausių mikroorganizmų. Didelę įtaką gyvulių augimui, reprodukcinės savybėms, net gaištamumui turi žmogaus

elgesys su gyvuliais. Daugelio autorių atlikti tyrimai parodė labai įdomius rezultatus (Lentelė 3).

Lentelė Nr. 3. Švelnaus ir grubaus žmogaus elgesio įtaka kiaulių produktyvumui (įvairių autorių duomenys)

Autoriai Produkcija Švelnus elgesys Grubus elgesys Dryden and Seabrook (1986)

Priesvoriai 0-4 sav., kg/dieną

0.205a 0.192a

Hemsworth ir kt.(1987a) Priesvoriai 7-13 sav., kg/dieną

0.456a 0.404a

Gonyou ir kt.(1986) Priesvoriai 8-18 sav., kg/dieną

0.897a 0.837a

Hemsworth ir Barnett(1991)

Priesvoriai 8-18 sav., kg/dieną, nuo 15kg ir 10 sav.

0.656a 0.641b

Hemsworth ir kt.(1981a) Priesvoriai 11-22 sav., kg/dieną

0.709a 0.669a

Hemsworth ir kt.(1986a) Apvaisinimo % 88a 33a

14

Hemsworth ir kt.(1986a) Kuilių sėklidžių dydis,cm2

63a 53a

Hemsworth ir kt.(1986a) Lytinis subrendimas, dienomis

161b 193b

Searbrook(1991) Paršeliai gimė gyvi, skaič.

10.1a 9.3a

Searbrook(1991) Paršelių gaištamumas,per 3 sav., %

11.1a 15.2a

Rushen ir kt.(1997) Pieno primilžis, % 10% daugiau Hemsworth ir kt.(1996) Priesvoriai nuo 63 kg

per 4 sav., kg/dieną 0.97 0.94

a=p< 0.05 b=p<0.01

Būtina įvertinti ir moralinę šių reikalavimų pusę. 1987 m. Amsterdame buvo pasirašytas ES šalių pasitarimo protokolas. Jame pažymėta, kad gyvuliai yra Dievo kūriniai ir todėl šventi (saint beings), o ne tik maisto ir pramonės žaliava. Įdiegus šiuos reikalavimus būtų sudarytos sąlygos tinkam rinkos mechanizmo funkcionavimui, bei vykdyti tarptautinius šalies įsipareigojimus.

4. ALTERNATYVOS

1. Suteikti nuolaidų gyvulių augintojams, laikantiems gyvulius senuose rekonstruotinuose tvartuose direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui, suteikti papildomą materialinę pagalbą ūkiams ir organizuoti kompaniją per visuomenės informavimo priemones, informuojant publiką apie netinkamą gyvulių auginimą ir laikymą ir iš jų gaunamą nesaugią produkciją.

2. Netaikyti nuolaidų gyvulių augintojams direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui, suteikti materialinę pagalbą ūkiams modernizuoti ir tuo būdu užtikrinti ilgalaikį gyvūnų gerovės užtikrinimą.

Taikant pirmą alternatyvą, būtų išvengta ekonominių ir socialinių pasekmių kylančių dėl

reikalavimų nevykdymo. Dar prieš pritaikant šį laikotarpį, gyvulių augintojai turėtų apsispręsti ar sieks reikalavimų vykdymo ar atsisakys auginti gyvulius. Iš kitos pusės ši alternatyva iš dalies pažeidžia dokumento nustatytą moralinę pusę, nes negali būti nuostatos, kad gyvūną galima netinkamai laikyti arba kankinti iki tam tikro laiko.

Nuolaidų taikymas suteiktų galimybę laipsniškai pašalinti trūkumus fermose, priklausomai nuo gaunamų lėšų investicijoms. Pagal pirminius apklausos duomenis ūkininkai galėtų investuoti tik 20 – 25 % savo lėšų, vadinasi kitų lėšų ieškoti valstybės biudžete ir ES fonduose bei kitose programose. Šiame laikotarpyje turėtų būti parengti tinkami priemonių planai reikalavimams įgyvendinti, pasitelkiant žemės ūkio konsultavimo tarnybas ir kitų institucijų specialistus.Taikant nuolaidas gyvulių augintojams turi būti reikalaujama laikinų alternatyvių būdų esamoms problemoms įgyvendinti (jei neatitinka gardo dydis – mažinti jame gyvulių skaičių ir kt.). Neturėtų būti reikalaujama daug lėšų ar laiko, jeigu problemos kyla dėl darbuotojų nesupratimo, patirties ar žinių trūkumo ar aplaidumo. Už tokius nusižengimus turi būti taikomos nuobaudos. Įgyvendinus šią alternatyvą daugiau gyvulių augintojų galėtų konkuruoti įvairių šalių rinkose, mažiau būtų likviduota fermų, atleista darbuotojų. Vartotojai palaipsniui gautų vis kokybiškesnį sveikesnį maistą.

Lietuvos ūkininkai, kurie neužtikrina gerovės reikalavimų mano, kad savo pastangomis direktyvų reikalavimus galėtų įgyvendinti kiaulių fermose per 6-10 metų, tuo tarpu gavus

15

papildomų lėšų per 1 – 3 metus. Pagal nacionalinės žemės ūkio plėtros strategijos planą iki 2006 metų bus remiami 300

mėsinėje gyvulininkystėje specializuotų ūkių ir 60 perspektyvių kiaulių ūkių. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba įsipareigoja iki 2002.05.01 patikrinti visus ūkius

gyvūnų gerovės atžvilgiu ir išanalizuoti gautus duomenis. Lietuvos gyvūnų globos draugija (LGGD) yra pasirašiusi Eurogrupės ir kitų gyvūnų gerovės organizacijų rezoliucijoje (1priedas) kaip ir daugelis kitų valstybių kandidačių visuomeninių organizacijų. Konferencijoje buvo suprasta, kad daugelis valstybių kandidačių turi ribotas lėšas ir patirtį, kurių neužtenka gyvūnų gerovės įstatymų vykdymui užtikrinti. Pabrėžta, kad PHARE ir SAPARD fondai turėtų skirti pakankamai lėšų tobulinti gyvūnų gerovės standartams ir apmokyti žmones.

Antroji šios alternatyvos pusė – visuomenės švietimas gyvūnų gerovės klausimais yra efektyvi moraline prasme, bet tik iš dalies ekonomine. Apklausos duomenys parodė, kad dalis žmonių gali mokėti brangiau už kokybiškesni, saugesnį produktą. Visuomenės spaudimas ir reikalavimai gyvulių augintojams dalinai priverstų ieškoti įvairesnių būdų problemai išspręsti, nes kaimo žmonės labiau linkę reaguoti į kritiką. Visuomenės švietimą gyvūnų globos klausimais atlieka žiniasklaida, gyvūnų gerovės veterinarijos gydytojai, visuomeninės organizacijos.

Antroji alternatyva – netaikyti nuolaidų gyvulių augintojams direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB įgyvendinimui.

Gyvulininkystė Lietuvoje turi senas tradicijas, todėl direktyvų įgyvendinimo sąlygos yra pakankamai neblogos. Daugelyje ūkių užtikrinama minimali gyvūnų gerovė, gyvulių sergamumas ir gaištamumas nedidelis (vienas iš gerovės rodiklių). Mūsų tyrimo duomenimis 22 % kiaulių ir 18 % veršelių ūkių reikalinga rekonstrukcija. Apie 10 proc. ūkių yra įdiegę pažangiausias gyvulių auginimo technologijas. Papildomų kaštų reikėtų ūkių modernizavimui, užtikrinant ilgalaikę gyvūnų gerovę. Gyvulių augintojai turi šalinti gyvūnų laikymo reikalavimų trūkumus, rengdami planus, į juos turi įtraukti ir gyvūnų gerovės įgyvendinimui reikalingas priemones bei lėšas.

Ši alternatyva sukels didesnes socialines ekonomines pasekmes, nes negalintys užtikrinti reikalavimų ūkininkai bus priversti likviduoti savo gyvulius, todėl ūkiai neužaugins kiaulių ir veršelių; bus atleista dalis darbuotojų, nuostolių gali patirti: gyvūninės žaliavos perdirbimo įmonės; paslaugas teikiančios organizacijos, firmos (vet. gydytojai, farmacinės firmos) pašarų gyvuliams gamintojai.

Taikant nuolaidas gyvulių augintojams, laikantiems gyvulius senuose rekonstruotinuose tvartuose reikėtų numatyti kokių reikalavimų gyvulių augintojas negali pažeisti šiame laikotarpyje (pav. reikalingo ploto vienam gyvuliui ir kt.). Naujai pastatytiems ir statomiems ūkiams (fermoms) nuolaidos neturėtų būti taikomos. Tokią tvarką galėtų numatyti Kompetentinga institucija - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Dalis ūkininkų, nors ir per labai trumpą laikotarpį, sukauptų lėšų reikalavimams įgyvendinti ir būtų išvengta socialinių, ekonominių pasekmių.

Mokslininkų duomenimis didesnio pelno siekimui Lietuvos ūkiuose trukdo ir tokie faktoriai:

• smulkiuosiuose ūkininkų ūkiuose vyrauja ekstensyvus penėjimas, silpnas veislinis darbas, penėjimo laikas santykinai ilgas, kiaulienoje didelis riebalų kiekis, tai sąlygoja aukštą kiaulienos savikainą ir mažą jos konkurenciškumą ES rinkoje. Kiaulių veislynuose ir kompleksuose naudojamos modernesnės technologijos, tačiau vyrauja rankų darbas, tvartų, šėrimo įranga bei technologijos su retomis išimtimis pasenusios, nesukurta pašarų gamybos bei ruošimo bazė, neįdiegta specializacija. Penėjimo laikotarpis 2 – 3 mėn. ilgesnis negu ES pramoninėje kiaulininkystėje.

Lietuvos ūkiuose daugiausia auginamos neproduktyvios, lėtai augančios kiaulių veislės.

16

Manoma, kad susiformavus vieningai ES rinkai didžioji dalis dabartinės kokybės kiaulienos (jei nepasikeis padėtis) bus išstumta iš Lietuvos rinkos, ją pakeis pigesnė, liesesnė kiauliena iš kitų valstybių.

Kaip papildomas alternatyvas galima būtų pasiūlyti: *ekologinės gyvulininkystės vystymą; *diegti šaltą galvijų laikymą. Įvairių šalių vyriausybių atstovai pripažino, kad ekologinis žemės ūkis yra ateities ūkio

Europoje modelis ir šiam žemės ūkio sektoriui turi būti skiriamas didelis dėmesys bei parama. Nors dabartiniu metu ekologiški produktai užima 1 – 5 proc., prognozuojama, kad artimiausiu metu jie užims iki 20 proc. visos pasaulinės maisto produktų rinkos.

Lentelė 4. Intensyvios ir ekologinės kiaulienos gamybos charakteristikos

Intensyvi gamyba Ekologinė gamyba iki 2005 m.

Ekologinė gamyba nuo 2005 m.

Savikaina,DK/kg 9.80 17.20 20.40 Padidėjimas palyginus su chemizuota,%

0 75 108

Gyvasis svoris,kg 76 76.5 76.5 Šaltinis: V.M.Rutkovienė. Ekologinė gyvulininkystė Lietuvoje: situacija ir perspektyvos. LŽŪU, 2000.

Lietuvoje kol kas nėra patikimų duomenų apie ekologiškų produktų gamybos pelningumą. Esant palankiausioms sąlygoms ekologinis ūkininkavimas turėtų būti pelningas, o esant mažiau palankioms (mažesnio našumo žemės ir kt.) sąlygoms, daugeliu atveju užtikrintų minimalias pajamas ir nebūtų nuostolingas.

Ekologinių ūkių skaičius Lietuvoje auga. 2000 m. buvo sertifikuota 230 ūkių, iš kurių 30 ūkių sertifikavo ekologiškų gyvulininkystės produktų gamybą. Sertifikuotus ekologinių ūkių plotus apima 0.14 % bendrojo žemės ūkio naudmenų ploto. Vidutinis ekologinio ūkio dydis - 20ha.

Didžiausia ekologinės gyvulininkystės produktų dalį sudaro pienas 91 proc., jautiena 4 proc. Ekologinės gyvulininkystės plėtrą riboja tai, kad šiuo metu nėra nei vienos sertifikuotos gyvulininkystės ekologiškų produktų perdirbimo įmonės ir pagaminta produkcija realizuojama kaip įprastinė. Nuo 1997m. valstybė teikia paramą ekologiškai ūkininkaujantiems, jiems mokamos tiesioginės išmokos.

Ekologinė žemės ūkio produktų gamyba Lietuvoje yra potenciali galimybė ūkių konkurencingumui ir produktų eksportui didinti.

Lietuvoje pradėtas taikyti šaltas galvijų (veršelių) laikymas. Ši galvijų laikymo

technologija galėtų būti pasiūlyta tiems ūkiams, kurie šio metu neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų pagal daugelį direktyvos punktų ir kuriems iš esmės reikia perstatyti tvartus. Šaltam galvijų laikymui statomi tvartai yra lengvų konstrukcijų ir jų pastatymo kaina yra daug mažesnė negu kapitalinio tipo tvartų. Tyrimai atlikti 1999 m. lapkričio – 2000 m. balandžio mėnesį, Šilutės rajono žemės ūkio kooperatyvo Lumpėnų “Rambynas” šaltoje karvidėje ir LVA Mokomojo ūkio Muniškių kapitalinio tipo karvidėje.

17

Lentelė 5. Šalto tipo ir kapitalinio tipo karvidžių mikroklimato parametrai:

Mikroklimato parametrai

Karvidė 1999 11

1999 12

2000 01

2000 02

2000 03

2000 04

X± Sv

Lumpėnų 3,6 1,1 0,46 8,5 9,5 16,6 6,49±2,59 Oro temperatūra, 0C

Muniškių 10,0 9,5 11,4 13,9 11,9 22,0 13,13±1,89

Lumpėnų 92,0 92,0 86,0 86,0 73,3 76,6 84,32±3,18 Santykinis drėgnumas, %

Muniškių 73,3 10,8 78,0 79,8 60,4 57,2 71,62±4,21

Lumpėnų 0,048 0,048 0,048 0,12 0,60 0,21 0,17±0,08 Oro judėjimo greitis, m/s Muniškių 0,17 0,13 0,12 0,15 0,11 0,11 0,13±0,009

Lumpėnų 32,0 37,0 36,0 35,0 64,6 61,0 44,27±5,91 Apšvietimas, lx

Muniškių 13,8 22,6 10,0 27,7 28,0 33,3 22,57±3,67

Lumpėnų 0,048 0,082 0,093 0,083 0,078 0,095 0,07±0,006 CO2 koncentracija,%

Muniškių 0,11 0,19 0,19 0,13 0,41 0,18 0,20±0,04

Lumpėnų 2,0 1,6 1,3 2,0 1,3 6,3 2,41±0,78 NH3 koncentracija, ppm Muniškių 4,0 10,6 5,3 13,0 2,3 4,6 6,63±1,71

Lumpėnų 1,60 1,75 1,51 2,17 2,53 2,58 2,02±0,19 Dulkių kiekis, mg/m3 Muniškių 4,54 4,65 4,75 5,30 2,56 2,70 4,08±0,47

Lumpėnų 49758 69060 46551 44347 20492 30336 43420±6844Mikroorganizmų kiekis 1 m3 oro Muniškių 10875

4 56898 10095

9 74447 53140 52541 74460±

10200 Lumpėnų:Čapeko terpėje

9605 3521 2752 3041 3217 2080 4036±1132

Sabūro terpėje

4370 3395 3542 3842 3682 3521 3725±143,2

Muniškių:Čapeko terpėje

24032 15109 8060 7844 6564 8645 11710±2754

Mikroskopinių grybų kiekis 1 m3 oro:

Sabūro terpėje

13805 11312 17274 5924 12007 6784 11180±1748

Šios lentelės duomenys rodo, kad lengvų konstrukcijų higieniniai sanitariniai oro rodikliai

yra geresni. Vertindami bendrą karvių sveikatą nešaltu 1999 metų žiemojimo laikotarpiu lengvų konstrukcijų tvartuose nenustatytas neigiamas šalčio poveikis.

Tačiau, šių tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima teigti, jog šaltas galvijų laikymas pasiteisina mūsų respublikoje. Turėtų būti atliekami tolesni tyrimai ir, žinoma, tam turėtų būti skiriama lėšų.

18

5. DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS

5.1. Administracinės pasekmės. Patvirtinus gyvūnų globos įstatymą ir poįstatyminius aktus, veikiančioje Valstybinėje

maisto ir veterinarijos tarnyboje įvykdyti pertvarkymai t.y. išplėstos jos funkcijos. 1999 m.sausio mėn. buvo įsteigta nauja pareigybė – veterinarijos gydytojai gyvūnų

gerovei, nuo 2001 m. jie tapo veterinarijos gydytojais – inspektoriais. Šiuo metu dirba 51 gyvūnų gerovės inspektorius:po vieną kiekvienoje apskrities, rajono, miesto Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, bei Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje. Du vyriausieji veterinarijos gydytojai, kuruojantys gyvūnų gerovę dirba VMVT.

2000m. lapkričio 30d. Briuselyje vyko Techninės paramos ir informacijos biuro (TAIEX) organizuotas seminaras “Gyvūnų gerovės tarybų kūrimas ir funkcionavimas šalyse kandidatėse”. Išnagrinėję pateiktus gyvūnų gerovės tarybų pavyzdžius bei suprasdami vis didėjančią gyvūnų gerovės reikšmę ES šalyse-narėse, bei šalyse kandidatėse, seminaro dalyviai priėmė šią rezoliuciją:

1. Toliau vystyti ir skatinti žinių apie gyvūnų gerovę perdavimą visuomenei. 2.Strategijos vystymui kartu su suinteresuotais partneriais (vyriausybėmis, gyvūnų gerovės organizacijomis, pramonės šakomis) šalyse kandidatėse įsteigti gyvūnų gerovės tarybas. 2. Šalių kandidačių vyriausybėms siūluti inicijuoti gyvūnų gerovės tarybų steigimą. 3. Vyriausybėms sudaryti reikiamas sąlygas, įskaitant finansines, tarybų funkcionavimą. 4. Tarybų egzistavimą įteisinti teisės aktais. 5. Gyvūnų gerovės tarybas laikyti patariamuoju atitinkamos ministerijos vienetu. 6.Tarybų patarimus viešinti.

7.Į Tarybų sudėtį įtrauktu struktūrų, kurioms skiriami patarimai, atstovus. Tarybos nariais pakviesti dalyvauti nacionalinės gyvūnų globos organizacijos atstovus. Atsižvelgus į Europos Sąjungoje vis didėjančią gyvūnų gerovės apsaugos reikšmę, bei į priimtą rezoliuciją, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kaip kompetentinga institucija, siūlo steigti gyvūnų gerovės tarybą. 2001m. būtų sukurta visa teisinė bazė šios tarybos funkcionavimui, o nuo 2002m. šios tarybos veikla ir penki jos nariai būtų finansuojami iš valstybės biudžeto, iš viso tarybos veikloje dalyvaujant 15 narių. Ši taryba ir būtų iš dalies nevyriausybinė organizacija, nes jos darbe dalyvautų daug specialistų visuomeniniais pagrindais, bet dalis išlaidų vis dėlto turėtų būti dengiama iš biudžeto. Lėšos, reikalingos Tarybai funkcionuoti, nurodytos 8 lentelėje.

Kitose šalyse šios tarybos organizuotos taip: Žemės ūkio gyvulių gerovės taryba Didžiojoje Britanijoje – nepriklausoma

konsultacinė organizacija, kuri buvo Vyriausybės įsteigta 1979 m. Ši Taryba užsiima žemės ūkio gyvulių gerove ūkiuose, prekyvietėse, transportavimo ir skerdimo metu. Šios Tarybos tikslas – konsultuoti žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministrą apie reikalingus gyvūnų gerovę reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Taryba sudaryta iš 23 narių, kurie atstovauja įvairioms valstybinėms įstaigoms, universitetams, visuomeninėms gyvūnų globos organizacijoms bei pramonininkams. Žemės ūkio gyvulių gerovės tarybos veikla bei 4 tarybos sekretoriato darbuotojų alga yra finansuojama iš Žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto ministerijos biudžeto. Gyvūnų gerovės taryba Belgijoje buvo įsteigta 1989 m. kaip patariamasis organas žemės ūkio ministrui. Ją sudaro 14 narių iš įvairių valstybinių ir mokslo institucijų, visuomeninių gyvūnų globos ir pramonininkų organizacijų. Nors ši Taryba buvo įsteigta prieš vienuolika metų, tačiau tik nuo 1997 m. jos veikla pradėta finansuoti iš biudžeto. Gyvūnų gerovės konsultacinė taryba Vengrijoje įsteigta visai neseniai – tik 1999 m. spalio mėn. žemės ūkio ir regioninės plėtros ministro įsakymu, kuriuo patvirtinta ir jos sudėtis. Tarybą sudaro 21 mokslo įstaigų, valstybinių, pramonės organizacijų atstovas. Šios

19

tarybos tikslai – platinti informaciją apie gyvūnų gerovės reikšmę ir vaidmenį bei teikti patarimus žemės ūkio ministrui ar Vyriausybei, gyvūnų globos organizacijoms. Tarybos veikla finansuojama iš Žemės ūkio ir regioninės plėtros ministerijos biudžeto.

Manytume, kad reikėtų sustiprinti Kaimo reikalų departamentų apskrityse ir rajonų žemės ūkio skyrių funkcijas, nes apklausos duomenys parodė, kad daugelis apskričių neturi aiškios žemės ūkio politikos ir strategijos.

Didesnę pagalbą reikėtų suteikti Žemės ūkio konsultavimo tarnyboms, kurios šiuo metu tiesiogiai konsultuoja ūkininkus gyvulių šėrimo, priežiūros, veisimo technologijų klausimais, ruošia gyvulių šėrimo, reprodukcijos, gyvulių žiemojimo bei ganiavos tvarkymo planus,įvertina pastatus naujoms technologijoms pritaikyti.

Šiame etape labai svarbus mokymas: *ūkininkų, auginančių kiaules ir galvijus, ir darbuotojų , dirbančių gyvulininkystėje; *valdininkų, atsakingų už žemės ūkį; *privačių veterinarijos gydytojų, konsultantų, perdirbamos pramonės darbuotojų; *visuomenės; *ekologinės policijos.

Svarbus yra ūkininkų mokymas. Pagal gautus apklausos duomenis 99 % kiaulių ir veršelių augintojų pažymėjo darbuotojų apmokymo poreikį. Ūkininko ūkyje dirbančių darbuotojų apmokymas turėtų vykti dar pirmame etape, kad jie suprastų jiems keliamus reikalavimus ir būdus kaip juos įgyvendinti, laiku pasinaudoti finansine pagalba iš ES ir kitų fondų. Galima daryti prielaidą, kad menkas ūkininkų apmokymas yra SAPARD lėšų nepakankamo įsisavinimo priežastis. Vėlesniais laikotarpiais (metais) galima būtų įtraukti daugiau darbuotojų iš kiekvieno kiaulių ir veršelių ūkio.

Labai reikalinga užsienio specialistų pagalba, nes teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę Lietuva neturėjo (tarybiniais metais), todėl trūksta žinių ir patyrimo. TAIEX ir RSPCA organizavo keletą kursų gyvūnų gerovės inspektoriams, bet to dar nepakanka.

Kadangi gyvūnų gerovė yra nauja veterinarijos veiklos sritis, todėl reikalingas studentų apmokymas aukštojoje mokykloje. Veterinarijos fakulteto studentų mokymui gyvūnų gerovės klausimais reikėtų skirti ne mažesnį kaip 60 valandų kursą.

Trumpiausiu laikotarpiu turėtų būti atliekamas pirminis mokymas ūkininkų, veterinarijos gydytojų inspektorių, valdininkų. Vidutiniu laikotarpiu turėtų būti taikomos tęstinis mokymas, žinių atnaujinimas, taip pat gyvūnų gerovės tarybos funkcijų plėtimas, bei mokymas kitų specialybių darbuotojų, susijusių su gyvūnais, gyvūnine žaliava. Visuomenė švietimas jau vyksta ir turėtų būti tęsiamas. 5.2. Biudžetinės pasekmės

Išplėtus Valstybinės maisto ir veterinarijos funkcijas, padidėjo biudžetinės išlaidos gyvūnų gerovės įstatymų ir teisės aktų įgyvendinimui ir priežiūrai. Papildomai buvo įdarbinti 54 veterinarijos gydytojai – inspektoriai. Šiuo metu dirba 51.

20

Lentelė 6. Lėšos skiriamos veterinarijos gydytojų inspektorių išlaikymui, tame skaičiuje ir VMVT dirbančių vyr. vet. gydytojų, atsakingų už gyvūnų gerovę, per metus :

Rodikliai Lėšos tūkst.lt/per metus 51 gyvūnų gerovės inspektorius

Darbo užmokestis 765 (51*12*1250) Soc. draudimas 237,2 Kitos išlaidos (kanc. prekės, transportas, elektra, šildymas) 131 Iš viso: 1133

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos buhalterijos paskaičiavimai. Veterinarijos gydytojai – inspektoriai, atsakingi už gyvūnų gerovę apie 50 proc. darbo

laiko skiria kiaulių ir galvijų ūkių inspektavimui. Reikia pabrėžti, kad skiriamų lėšų veterinarijos gydytojams – inspektoriams nepakanka, ir

todėl jie negali dažnai inspektuoti ūkius, šviesti ūkininkus bei visuomenę. Jie net neturi specialios uniformos.

Lentelė 7. Reikalingos minimalios papildomos lėšos veterinarijos gydytojams

inspektoriams, atsakingiems už gyvūnų gerovę.

Priemonės Lėšos Lt. Kompiuteris 3000 Video, foto 2000 Kitos išlaidos 1200 Automobilis 10000 Iš viso: 810 000 (16,2*51)

Lentelė 8. Lėšos reikalingos Gyvūnų Gerovės Tarybai įsteigti ir funkcionuoti.

Rodikliai Lėšos, lt

Numatyta įdarbinti 5 darbuotojus

Atlyginimai 120 tūkst./per metus

Soc. draudimas 37,2 tūkst./per metus Kompiuteriai 15 tūkst.

Automobilis 30 tūkst.

Video, foto 10 tūkst.

Lentelė 9. Vykdant ES direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB reikalavimus 2002-2004 metams numatomos mokymo išlaidos

Vykdant ES direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB reikalavimus 2002 m. mokymui numatomos išlaidos-50701 Lt

PRIEMONĖS ŪKININKAI, AUGIANTYS KIAULES (900)

TIKSLINĖS GRUPĖS** (60)

VETERINARIJOS GYDYTOJAI – INSPEKTORIAI (40)

VERŠELIŲ LAIKYTOJAMS (300)

Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

Grupės po 30 žm.

Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

24 h kursai

Grupės po 20 žm.

6 h seminaras

Darbo užmokestis (lektoriams pagal darbo arba autorines sutartis)

168Ltx30kart=5040 Lt (28 Lt/h)

28Ltx24x2k=1344 Lt (28 Lt/h)

28Ltx6hx2kart=336Lt (28 Lt/h)


Mokymo programos ir metodinės medžiagos rengimas (pagal darbo arba autorines sutartis)

4500Lt 25 Ltx24x2k=1200 Lt (25 Lt/h)

300 Lt 1500 Lt

Socialinio draudimo mokesčiai (31%) 2957 Lt 789 Lt 197 Lt 986 Lt

Ryšių išlaidos (100 Lt – 1 grupei) 3000 Lt 200 Lt 200 Lt 1000 Lt

Komandiruočių išlaidos 3000 200 Lt 200 Lt 1000 Lt

Transporto išlaidos 2716 Lt 500 Lt 300 Lt 2000 Lt

Patalpų nuoma seminarų metu 1000 Lt 200 Lt 200 Lt 1500 Lt

Kitos prekės (kanceliarinės prekės, pažymėjimai, padalomoji medžiaga ir kitos išlaidos)

5068 Lt 1025 Lt 2171 Lt 4392 Lt

Viso: 27281Lt 5458 Lt 3904 Lt 14058 Lt *pirmiausia mokymas vyksta tiems ūkininkams, kurių ūkiuose kiaulių, veršelių patalpos, laikymo sąlygos turi esminių neatitikimų ES direktyvoms. **Apskričių kaimo reikalų departamentų, rajonų žemės ūkio skyrių, LŽŪKT konsultantų, žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio rūmų, ekologinės policijos darbuotojų mokymas Viso: 50701Lt

22

Lentelė10. Vykdant ES direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB reikalavimus 2003 m. mokymui numatomos išlaidos – 72948 Lt

PRIEMONĖS ŪKININKAI, AUGIANTYS KIAULES (1000)

TIKSLINĖS GRUPĖS** (150)

VETERINARIJOS GYDYTOJAI –INSPEKTORIAI (60)


Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

Grupės po 30 žm.

Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

24 h kursai Grupės po 20 žm.

6 h seminaras



28 Ltx24x5k=3360 Lt (28 Lt/h)




4950Lt 25 Ltx24x5k=3000 Lt (25 Lt/h)

450 Lt 4950Lt

Socialinio draudimo mokesčiai (31%)

3253 Lt 1972 Lt 296 Lt 3253 Lt






5068 Lt 1025 Lt 2171 Lt 4392 Lt

Viso: 29131 Lt 11057 Lt 4521 Lt 28239 Lt **Apskričių kaimo reikalų departamentų, rajonų žemės ūkio skyrių, LŽŪKT konsultantų, žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio rūmų, ekologinės policijos darbuotojų mokymas Viso: 72948 Lt

23

Lentelė11.Vykdant ES direktyvų 91/629/EEB ir 91/630/EEB reikalavimus 2004 m. mokymui numatomos išlaidos-72948 Lt

PRIEMONĖS ŪKININKAI, AUGINANTYS KIAULES (1000)

TIKSLINĖS GRUPĖS* (150)

VETERINARIJOS GYDYTOJAI – INSPEKTORIAI (60)


Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

Grupės po 30 žm.

Grupės po 30 žm.

6 h seminaras

24 h kursai Grupės po 20 žm.

6 h seminaras



28 Ltx24x5k=3360 Lt (28 Lt/h)




4950Lt 25 Ltx24x5k=3000 Lt (25 Lt/h)

450 Lt 4950Lt

Socialinio draudimo mokesčiai (31%)

3253 Lt 1972 Lt 296 Lt 3253 Lt






5068 Lt 1025 Lt 2171 Lt 4392 Lt

Viso: 29131 Lt 11057 Lt 4521 Lt 28239 Lt *Apskričių kaimo reikalų departamentų, rajonų žemės ūkio skyrių, LŽŪKT konsultantų, žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio rūmų, ekologinės policijos darbuotojų mokymas. Viso: 72948 Lt Lėšos mokymui turėtų būti skiriamos iš įvairių ES fondų, valstybės biudžeto, mokamas dalyvio mokesti.

25

6.POVEIKIS ŪKIAMS, LAIKANTIEMS KIAULES BEI VERŠELIUS. 6.1 KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO SĄLYGŲ VERTINIMO REZULTATAI.

Atliekant šią studiją buvo aplankyta ir įvertinta 18 fermų (lentelės 12 ir 13), kuriuose laikomos kiaulės ir veršeliai, taip pat gauti atsakymai pagal anketos formą 1 (priedas 2) iš 501 gyvulių augintojo. Šie gyvulių augintojai buvo supažindinti su kiaulių ir veršelių laikymo taisyklėmis. Tyrimai parodė, kad kiaulių ir veršelių ir fermose dažniausiai sutinkami neatitikimai, reikalaujantys didesnių investicijų yra: izoliavimo patalpos, ventiliacija, šėrimo ir girdymo sistemos, apšvietimas, gardai. Taip pat reikalinga daugelyje ūkių keisti stogų dangą. Remiantis šiomis taisyklėmis su ūkininkais buvo aptarti ir nuspręsti reikalingos ūkių rekonstrukcijos mastai: 22 % kiaulių ūkių ir 18 % veršelių ūkių (lentelės 14 ir 15) reikalinga rekonstrukcija. Ūkiai, kuriose reikia rekonstruoti vieną ar kelias nedaug kaštų reikalaujančias priemones, o taip pat ūkiai, kurie savo lėšomis per artimiausią laikotarpį gali pašalinti trūkumus, į rekonstruojamų ūkių sąrašą nebuvo įtraukti. Remiantis šiomis išvadomis paskaičiuoti kaštai (lentelė 23) respublikos mastu. Lentelė 12. Nustatyti neatitikimai veršelių laikymo taisyklėms devyniose fermose.

Taisyklių reikalavimai Neatitinkančių ūkių skaičius

Neatitinkančių ūkių procentas

1. Yra šviestuvas veršeliams apžiūrėti bet kuriuo paros metu (8)

6 66

2.Yra tinkama sergančių ar sužeistų veršelių izoliavimo patalpa (9)

5 55

3. Tinkama ventiliacija, patalpos gerai vėdinamos (6) 4 44 4. Šėrimo ir girdymo sistemos tinkamai sukonstruotos (17)

4 44

5. Vyresni negu 2 mėn. veršeliai nelaikomi individualiuose garduose (3.1.)

4 44

6. Tinkami pastatai ir patalpos iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

2 22

7. Tvartai, gardai, loviai, įrengimai švarūs, dezinfekuojami (12)

2 22

8. Tinkamas apšvietimas, patalpos nuo 8.00 iki 16.00 val. apšviestos (8)

1 11

9. Tinkamai ir saugiai įrengti elektros prietaisai ir instaliacija (5)

1 11

10. Tinkamas individualaus gardo plotis ir ilgis (3.1.) 1 11 Lentelė 13. Nustatyti neatitikimai kaulių laikymo taisyklėms devyniose fermose. Taisyklių reikalavimai Neatitinkančių

ūkių skaičius Neatitinkančių ūkių procentas

1. Tinkama ventiliacija, patalpos gerai vėdinamos (6) 5 55 2. Tinkami gardai ir įrengimai iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

4 44

3. Šėrimo ir girdymo sistemos tinkamai sukonstruotos (18) 4 44 4. Yra šviestuvas kiaulėms apžiūrėti bet kuriuo paros metu (8)

3 33

26

5. Subrendusio kuilio gardo dydis ne mažesnis kaip 6 m2 (20)

3 33


2 22


2 22

8. Yra galimybė atskirti agresyvias kiaules (10) 2 22 9. Tinkamas kiaulių laikymo vietos grindų plotas (3) 2 22 10. Tinkami pastatai ir patalpos iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

1 11

11. Yra tinkama sergančių ar sužeistų kiaulių izoliavimo patalpa (9)

1 11

12. Kuilys garde gali sukinėtis, girdėti, užuosti ir matyti kiaules (20)

1 11

13. Tvartai, gardai, loviai, įrengimai švarūs, dezinfekuojami (13)

1

11

Lentelė 14. Reikalinga kiaulių ūkių rekonstrukcija respublikoje Kiaulių ūkių dydis

6-10 11-50 51-200 201-500 500-1000

1000-5000

5000-10000 ir daugiau

Viso

Rekonstruotinų ūkių skaičius

3323 1851 90 32 25 28 11 5360

Rekonstruotinų ūkių procentas

13,6 7,6 0,37 0,13 0,10 0,11 0,05 22

*Reikalingos lėšos Lt. vid. 1 ūkio rekonstrukcijai

11909 26625 59166 308000 450000 1487500 1750000

*Viso Lt., mln 39,57 49,28 53,25 9,85 11,25 41,65 19,25 176,25 * Kaštai skaičiuoti pačių gyvulių augintojų. Lentelė 15. Reikalinga veršelių ūkių rekonstrukcija respublikoje Veršelių ūkių dydis

6-10 11-50 51-100 100 ir daugiau

Viso

Rekonstruojamų ūkių skaičius

644 325 32 46 1047

Rekonstruojamų ūkių procentas

11 5,05 0,6 0,8 18

*Reikalingos investicijos vid. 1 ūkio renovacijai

54000 53333 137500 500000

*Viso Lt. 34776000 17333225 4400000 23000000 79509225 * Kaštai skaičiuoti pačių gyvulių augintojų.

27

Veterinarijos inspektoriai praėjusiais metais įvertino 2004 ūkiuose kiaulių ir 1990 ūkių veršelių laikymo sąlygas įvairių Lietuvos rajonų tiek ūkininkų ūkiuose, tiek kitose žemės ūkio įmonėse ir nustatė neatitikimus taisyklėms (lentelės 16 ir 19). Jų duomenimis 15 % ūkių neatitinka keliamų reikalavimų. Lentelė Nr. 16. Nustatyti neatitikimai veršelių laikymo taisyklėms Taisyklių reikalavimai Neatitikimų

skaičius Neatitikimų %

1. Vyresni negu 2 mėn. veršeliai nelaikomi individualiuose garduose (3.1.)

218 11

2. Tinkamas individualaus gardo plotis ir ilgis (3.1.) 277 14 3. Tinkamos individualaus gardo sienelės (neaklinos) (3.1.) 309 15,5 4. Tinkamas grupinių gardų grindų plotas (3.2.) 294 15 5. Tinkami pastatai ir patalpos iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

279 14

6. Tinkami gardai ir įrengimai iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

437 22


97 5

8. Tinkama ventiliacija, patalpos gerai vėdinamos (6) 279 14 9. Tinkamas apšvietimas, patalpos nuo 8.00 iki 16.00 val. apšviestos (8)

503 25

10. Yra šviestuvas veršeliams apžiūrėti bet kuriuo paros metu (8)

398 20

11. Yra tinkama sergančių ar sužeistų veršelių izoliavimo patalpa (9)

378 19

12. Yra galimybė veršeliams atsigulti, atsistoti, pailsėti (10) 55 2,8 13. Tvartai, gardai, loviai, įrengimai švarūs, dezinfekuojami (12)

368 18

14. Grindys lygios, kietos, tvirtos, neslidžios (13) 157 8 15. Pašaras atitinka amžių, svorį, elgsenos, fiziologinius reikalavimus (15)

164 8,5

A16. Šėrimo ir girdymo sistemos tinkamai sukonstruotos (17) 238 12 Lentelė Nr.17. Nustatyti neatitikimai kiaulių laikymo taisyklėms Taisyklių reikalavimai Neatitikimų

skaičius Neatitikimų %

1. Tinkamas kiaulių laikymo vietos grindų plotas (3) 309 15 2. Tinkami pastatai ir patalpos iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

190 9,5

3. Tinkami gardai ir įrengimai iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų medžiagų (4)

230 11,5


103 5

5. Tinkama ventiliacija, patalpos gerai vėdinamos (6) 440 22

28


517 26

7. Yra šviestuvas kiaulėms apžiūrėti bet kuriuo paros metu (8) 445 22 8. Yra tinkama sergančių ar sužeistų kiaulių izoliavimo patalpa (9)

480 24

9. Yra galimybė atskirti agresyvias kiaules (10) 440 22 10. Kiaulės gali laisvai atsigulti, atsistoti, pailsėti (11) 37 1,8 11. Kiaulės gali matyti kitas kiaules (11) 50 2,5 12. Tvartai, gardai, loviai, įrengimai švarūs, dezinfekuojami (13)

198 10

13. Grindys lygios, kietos, tvirtos, neslidžios (14) 151 7,5 14. Visos kiaulės šeriamos vienu metu (16) 60 3 15. Šėrimo ir girdymo sistemos tinkamai sukonstruotos (18) 480 24 16. Kuilys garde gali sukinėtis, girdėti, užuosti ir matyti kiaules (20)

89 4,5

17. Subrendusio kuilio gardo dydis ne mažesnis kaip 6 m2 (20)

101 5

18. Gardo plotas pakankamas suteikti paršiavimosi pagalbą (23)

59 3

19. Yra apsaugos, skersiniai, saugantys paršelius nuo nugulimo (24)

106 5,1

20. Yra tinkama vieta paršeliams atskirti (25) 19 1 21. Garde pakankamai vietos paršeliams žįsti (26) 4 0,2

Lentelė Nr. 18. Kiaulių laikymo vietų vertinimas pagal ūkių dydį. Ūkių dydis Grindų

plotas Patalpų nekenksmingumas

Įrangos nekenksmingumas

Ūkių sk. Proc. Ūkių sk. Proc. Neatitikimai ūkiuose 355 6,16 331 5,74 330 5,72 Ūkiai, turintys kiaulių:

6 - 10 172 5,83 189 6,41 182 6,17 11 - 50 160 6,73 117 4,92 128 5,39 51-100 13 5,99 13 5,99 11 5,07 101-200 2 2,56 6 7,69 5 6,41 201- 500 4 7,69 4 7,69 3 5,77 501-1000 2 5,26 0 0,00 0 0,00 1001- 3000 0 0,00 0 0,00 1 2,86 3001 -5000 1 3,67 2 13,33 0 0,00 5000-10000 1 2,29 0 0,00 0 0,00 Lentelė Nr.19. Veršelių laikymo vietų vertinimas pagal ūkių dydį

Direktyvos Neatitikimų 6-10 11-50 51-100 101-200 201-500 Ūkių

sk. % Ūkių

sk. % Ūkių

sk. % Ūkių

sk. % Ūkių

sk. % Ūkių

sk. %

2* 319 3,70 233 4,31 34 3,53 6 4,62 3 3,85 1 3,13

29

3* 602 6,99 255 4,71 44 4,57 4 3,08 5 6,41 1 3,13 4* 417 4,84 253 4,68 37 3,84 4 3,08 0 0,00 0 0,00 5* 593 6,88 428 7,91 52 5,40 4 3,08 2 2,56 0 0,00 6* 882 10,24 384 7,10 44 4,57 6 4,62 3 3,85 0 0,00

2* - tinkamas individualaus gardo plotis ir ilgis; 3* - tinkamos individualaus gardo sienelės (neaklinos); 4* - tinkamas grupinių gardų grindų plotas; 5* - tinkami pastatai ir patalpos iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų

medžiagų; 6* - tinkami gardai ir įrengimai iš nekenksmingų, lengvai valomų ir dezinfekuojamų

medžiagų.

Gyvulių sąlygų pilnam vertinimui atliktas ne tik techninių sąlygų vertinimas, bet ir apklausti ūkininkai, kurie pateikė duomenis apie savo ūkyje laikomų gyvulių priesvorius, sveikatingumą ir atitikimą reikalavimams. Susumavus jų duomenis ir sugrupavus pagal laikymo sąlygų reikalavimų įgyvendinimo procentą, gauta, kad mažiausias gyvulių sergamumas ir gaištamumas yra ūkiuose, turinčiuose vidutines ir geresnes sąlygas, t.y. apie 50-70 proc. įgyvendinusiems direktyvines nuostatas. Nežiūrint į tai, kad stambūs gyvulius auginantys ūkiai geriau išpildo techninę gyvulių laikymo taisyklių pusę, tačiau juose paršelių ir veršelių sergamumo ir gaištamumo lygis didesnis negu mažesniuose ūkiuose. Gyvulių sveikatingumą apsprendžia:

laikymo sąlygos; tinkamas šėrimas; bendrosios profilaktinės priemonės (dezinfekcija, valymas); specialiosios profilaktinės priemonės (vakcinacija, serumų panaudojimas, savalaikiai

tyrimai ligų atžvilgiu); gyvulių tankumas (fermos dydis); gyvulio veislė, nervinis tipas; tvarto “poilsis”, kas keleri metai vykdoma priemonė “tuščia – pilna”.

Pirmieji trys punktai yra apibrėžti taisyklėse. Mokslininkų nuomone, 85 proc. gyvulių sveikatingumą apsprendžia gyvulio laikymo sąlygos ir priežiūra.

Vadinasi, gyvulių sveikatingumą apsprendžia ne vien techninė kiaulių ir veršelių laikymo taisyklių pusė, bet organizaciniai bei auginimo technologijos aspektai. Pasitvirtina mokslinė taisyklė, kad kuo didesnis gyvulių tankumas, tuo labiau plinta ligos. Vertinant sveikatos būklę apskritai - kiaulių ir veršelių sergamumas ir gaištamumas mūsų ūkiuose nėra didelis.

Lentelė Nr.20. Veršelių laikymo sąlygų, produktyvumo ir sveikatos tyrimo rezultatų suvestinė Laikymo sąlygų reikalavimų įgyvendinimo proc.

vid. veršelių skaičius

vid. veršelių priesvoris, g

vid. veršelių sergamumas, %

vid. veršelių gaištamumas %

Nuo1 iki 10 33 542 13,8 6,2 Nuo11 iki 20 14 577 5,1 3,7 Nuo 21 iki 30 10 561 4,2 3,1 Nuo 31iki 40 26 496 4,6 2 Nuo 41iki 50 19 598 4,5 4,9 Nuo 51 iki 60 8 624 2,5 1,1 Nuo 61 iki 70 21 584 12 8,7

30

Nuo 71iki 80 25 695 3,8 7,4 Nuo 81iki 90 94 587 15 6,7 Nuo 91 iki 100 83 870 20 8

Pagal mūsų tyrimo metu surinktus duomenis

Lentelė Nr.21. Kiaulių augintojų nuomonės tyrimo rezultatų suvestinė* Laikymo sąlygų reikalavimų įgyvendinimo proc.

Ūkių sk. Ūkių struktūra

vid. paršelių sk.

vid. priesvoris g

vid. sergamumas,%

vid. gaištamumas,%

Nuo1 iki 10 98 19,9 408 518 9,5 4,5 Nuo11 iki 20 79 16,0 49 519 6,8 6,4 Nuo 21 iki 30 104 21,1 213 518 7,2 5,7 Nuo 31iki 40 49 9,9 22 499 2,8 1,8 Nuo 41iki 50 73 14,8 69 405 6,9 3,2 Nuo 51 iki 60 24 4,9 16 456 3,4 4,1 Nuo 61 iki 70 34 6,9 36 490 24 7,8 Nuo 71iki 80 16 3,2 124 455 17,3 6,7 Nuo 81iki 90 13 2,6 802 436 16,5 9,8 Nuo 91 iki 100 3 0,6 1056 534 16,2 8,2 Iš viso: 493 100,0 x x x x *Pagal mūsų tyrimo metu surinktus duomenis

57 proc. tyrime dalyvavusių kiaulių ir veršelių augintojų teigia, kad jų ūkiuose esamos gyvulių laikymo sąlygos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintas kiaulių ir veršelių sąlygų reikalavimus atitinka nuo 10 iki 100 proc. Gyvulių augintojai norėtų matyti savo ūkius modernius, automatizuotus, kaip yra daugelyje ES šalių.

6.2. EKOLOGINIŲ PASEKMIŲ VERTINIMAS. Remiantis VMVT ir mūsų tyrimo duomenimis, veršelių ir kiaulių ūkių pastatų konstrukcijose rasta kenksmingų medžiagų – tai šiferiu, kuris savo sudėtyje turi asbesto, dengti stogai. Tokius stogus turi dauguma prieš 15 – 30 metų statytų tvartų. Kita ekologijai svarbi sąlyga yra tinkamas mėšlidžių tvarkymas (už tvarto ribų), bet šią poziciją reglamentuoja kiti teisės aktai.

6.3. KIAULIŲ IR VERŠELIŲ LAIKYMO IR AUGINIMO DIREKTYVOS REIKALAVIMŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS IR KAŠTAI . Lentelė 22. Tiesioginės šių teisės aktų įdiegimo finansinės pasekmės (balais nuo 1-3-5) Daug kaštų reikalaujančios priemonės (šalinant trūkumus)

Balai Mažai kaštų reikalaujančios priemonės (šalinant trūkumus)

Balai

1. Šėrimo ir girdymo sistemos 3-5 1.Grindų ploto didinimas vienam gyvuliui

1-3

2. Ventiliacija 3-5 2.Atskyrimas agresyvių kiaulių 1-3 3. Izoliavimo patalpų įrengimas 3-5 3.Gardų,lovių valymas ir

dezinfekavimas 1-3

4.Stogų dangos keitimas 3-5 4.Šviestuvo gyvuliams apžiūrėti tamsiu paros metu įsigijimas

1-3

5.Apšvietimas 3-5 5.Sauso ir švaraus guolio užtikrinimas 1-3

31

7.Elektros prietaisų ir instaliacijos keitimas

3-5

Mūsų tyrimo duomenimis 5360 (22%) kiaulių ūkiuose ir 1047 (18%) veršelių ūkiuose reikalinga fermų rekonstrukcija. Pagal Lietuvos Agrarinės Ekonomikos instituto duomenis viena rekonstruojama kiaulės vieta kainuoja 100-200 Lt., o veršelių vieta 200-500 Lt. 23 lentelėje pateikta reikalinga rekonstruoti įranga ir kaštai. Lentelė 23. Rekonstruotinų kiaulių ir veršelių ūkių kaštai respublikos mastu. Rekonstruojama įranga Kiaulių ūkių kaštai

Lt Veršelių ūkių kaštai Lt.

Viso Lt.

Šėrimo ir girdymo sistema 8361600 1832250 10193850 Ventiliacija 6110400 952770 7063170 Izoliavimo patalpos 2144000 109935 2253935 Gardai 2251200 659610 2910810 Mėšlo šalinimo sistema 4824000 1099350 5923350 *Apšvietimas 72360 586320 658680 Elektros instaliacija, stogų danga, langai, ir kitos tvarto konstrukcijos

8683200

2088765 10771965

Viso Lt. 32446760 7329000 9775760 * Skaičiuotas apšvietimo prailginimas žiemos periode 3 val. kasdien. 1 gyv. – 0,05 KW. per 3 val.

Direktyvų reikalavimų vykdymas ES šalyse. Prancūzijoje 1998 –1999 metais patikrinta 7 % kiaulių ūkių ir 9 % veršelių ūkių. Rasti

tokie dažniausi trūkumai: per mažai tiekiama skaidulingo pašaro veršeliams, nekreikiama pakratais veršeliams vyresniems nei 2 sav. amžiaus, nepakankama ventiliacija, nepatenkinamos higieninės - sanitarinės sąlygos, visose tirtose fermose rasta silpnų, sergančių gyvulių.

Švedijoje patikrinus 14 % kiaulių ūkių ir 8,5 % veršelių ūkių nustatyta, kad dalyje ūkių yra netinkama ventiliacija, nešvarūs gyvuliai ir aplinka, per mažas plotas vienam gyvuliui, nepakankamas apšvietimas, per mažai kreikiama pakratų.

Danijoje 1998-1999 metų 2 % ūkių tikrinimo duomenys parodė, kad kai kuriuose ūkiuose nėra signalizacijos, fiksuojančios gedimą ventiliacijos sistemoje, per maži gardai kuiliams, netinkamas apšvietimas, nepakankamai prižiūrimi sergantys gyvuliai. 6.4.ATSKIRŲ DIREKTYVOS PUNKTŲ NEATITIKIMŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS IR KAŠTAI.

Tinkamą kiaulių ir veršelių laikymo vietų grindų plotą galima užtikrinti mažinant gyvulių skaičių viename garde. Tai pareikalaus kaštų naujų gardų įrengimui arba ūkininkai bus priversti sumažinti gyvulių skaičių fermoje. Jeigu turima neužimtų gardų, kiaulės ar veršeliai tiesiog gali būti perkeliamos į kitus. Lygiai toks pats reikalavimas turės būti įvykdytas užtikrinant reikalavimų kiaulėms 9 punktą, kad būtų užtikrinta galimybė atskirti agresyvesnes kiaules.

Įgyvendinant kiaulių 13, o veršelių 12 punktus dėl tvartų, gardų, lovių švaros ir dezinfekcijos užtikrinimo reikalingos palyginti nedidelės išlaidos, t.y. papildomos darbo valandos, žinoma reikalingos dezinfekcinės medžiagos ir įranga. Šie neatitikimai turėtų būti pašalinti nedelsiant.

Viena iš svarbesnių gyvulių laikymo technologinių sąlygų – mėšlo šalinimas. Per ilgas

32

mėšlo buvimas tvarte neigiamai įtakoja patalpų mikroklimatą. Darbo sąnaudų požiūriu – mėšlo šalinimas – gana daug tiesioginio darbo reikalaujantis procesas.

Grafikas Nr 2.

Mėšlo ša lin im o būd ai verše liam s LR ūkiu o se

Transporteriu19%

Rankiniu būdu75%

Savitaka1%

Buldozeriu5%

Pateikti tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos ūkiuose dominuoja rankinis mėšlo šalinimo

būdas. Mažuose kiaulių ir veršelių tvartuose stinga mechanizacijos priemonių, dažnai, ūkininkai joms neturi ir lėšų.

Grafikas Nr. 3

Mėšlo šalinim o būdai kiaulėm s LR ūkiuose

Transporteriu10%

Rankiniu būdu87%

Savitaka2%

Buldozeriu1%

Ventiliacijos užtikrinimas ir kaštai. Viena iš svarbiausių ir daug investicijų reikalaujančių (ypač dideliuose tvartuose) kiaulių ir

veršelių laikymo sąlygų - tinkama patalpų ventiliacinė sistema. Gyvulių laikymo sąlygų tyrimo metu reikalavimams neatitinkančiuose ūkiuose pagal VMVT duomenis nustatyta, kad 22 proc. kiaules laikančių ūkių ir apie 14 proc. veršelius laikančių ūkių yra nepakankama ventiliacija ir patalpų vėdinimas.

33

Lentelė Nr.24. Ventiliacijos sistemų neatitikimai ir kaštai kiaulių ūkiuose

Ūkiuose yra kiaulių Ūkių skaičius % Rekonstrukcijai būtinų lėšų poreikis, Lt

6 10 322 47,42 25760 11 - 50 288 42,42 72000 51-100 27 3,98 20250 101-200 11 1,62 16500 201- 500 10 1,47 25000 501-1000 9 1,33 67500 1001- 3000 6 0,88 1200000 3001 -5000 5 0,74 2000000 5000-10000 1 0,15 1500000 >10000 0 0,00 x Iš viso: 679 100,00 4927010

Sprendžiant ar tai daug ar mažai, galima palyginti su ūkio skiriamomis lėšomis

inovacijoms per metus (lentelė Nr. 27) Pavyzdžiui ūkis, laikantis nuo 500 iki 1000 kiaulių per metus inovacijoms skiria apie 10000Lt. Ventiliacijos renovacija jam apimtų 75 proc. jo inovacijoms skiriamų lėšų per metus, tai, žinoma, yra nemaži kaštai, ypač jeigu jis dar turi renovuoti ir kitas vietas.

Gyvulių šėrimo ir girdymo sistemų vertinimas ir kaštai

Gyvulių šėrimas ir girdymas - svarbiausia ir brangi jų auginimo technologijos sudėtinė

dalis. Tyrimų duomenys parodė, kad, daugelyje ūkių naudojama daug rankų darbo (gyvulių girdymui, šėrimui, mėšlo šalinimui). Automatizavus šias funkcijas sumažėtų darbo sąnaudos ir einamosios išlaidos.

Grafikas Nr. 4.

Veršelių girdymo būdai LR ūkiuose

Rankiniu būdu75%

Girdyklomis25%

34

Grafikas Nr. 5.

P aš arų d a lijim a s ve rš e lia m s L R ūk iu o s e

Iš ve ž im o1 1 %

Išn e š io ja n t8 9 %

Daugiausia rankų darbo yra mažuose ūkiuose. 85 proc. visų tirtų ūkių laiko ne daugiau

kaip 50 veršelių, o Valstybinio statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai vienam ūkiui tenka 2,6 galvijo. Tas pats pasakytina ir apie kiaules laikančius ūkius.

Grafikas Nr. 6.

P a š a r ų d a l i j i m a s k ia u lė m s L R ū k i u o s e

I š v e ž im o1 0 %

Iš n e š io ja n t8 9 %

P a š a r ų d a l i n tu v u

1 %

Grafikas Nr.7

K i a u l ių g i r d y m o b ū d a i L R ū k i u o s e

R a n k i n i u b ū d u9 2 %

G i r d y k l o m i s8 %

35

Intensyvinant kiaulininkystę ir galvijininkystę, būtina mažinti rankų darbo sąnaudas gyvulių aptarnavimo procesuose. Tai yra susiję su papildomomis investicijomis. Techninius gyvulininkystės pastatų projektus rengiančios organizacijos yra paskaičiavusios, kad šėrimo - girdymo sistemos rekonstrukcija sudaro apie 15 –25 %, visų statybos darbų sąmatos. Lentelė Nr. 25. Šėrimo ir girdymo sistemų neatitikimai ir reikalingi kaštai kiaulių ūkiuose.

Ūkyje yra kiaulių Ūkių skaičius % Lėšų rekonstrukcijai poreikis, Lt 6-10 330 50,77 26400 11-50 282 43,38 70500 51-100 26 4,00 19500 101-200 5 0,77 7500 201-500 0 0,00 x 501-1000 4 0,62 30000 1001-3000 3 0,46 600000 3001-5000 0 0,00 x 5000-10000 0 0,00 x >10000 0 0,00 x Iš viso 650 100,00 753900

Šioje lentelėje, ūkiams, kuriuose šėrimo ir girdymo sistemos tyrimo metu atitinka

reikalavimus, rekonstrukcijoms lėšų kiekis nebuvo skaičiuotas. Reikia pastebėti, kad ir šios sistemos, kaip ir visa kita įranga tvartuose gana intensyviai dėvisi, ir po kurio laiko taip reikės rekonstruoti.

Kaštai, reikalingi ventiliacijai, šėrimo, girdymo sistemoms keisti ir kitų reikalavimų įgyvendinimui mūsų augintojams yra nemaži, lyginant su 28 lentelės duomenimis, kiek ūkiai išleidžia litų inovacijoms ir investicijoms per metus. Žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis apie 98 proc. respublikos ūkių dirba pelningai. Konkretaus ūkio kiaulių ar veršelių laikymo ir auginimo direktyvos reikalavimų įgyvendinimo kaštus galima apskaičiuoti tik atlikus techninę pastatų ir įrangos ekspertizę bei paruošus pastatų ir įrangos rekonstrukcijų techninius projektus ir sąmatas.

Ūkių einamąsias išlaidas padidins tokie reikalavimai: 1.Tinkamo apšvietimo užtikrinimas nuo 8 iki 16 valandos pareikalaus daugiau kaštų

žiemos metu. Žiemos periode turi būti įjungtas dirbtinas pašvietimas bent 3 valandas papildomai šalia natūralaus apšvietimo, o ten kur natūralus apšvietimas yra nepakankamas dienos metu, dirbtino apšvietimo laikas turės būti prailgintas.

2..Sauso ir švaraus guolio užtikrinimas tiek kiaulėms, tiek veršeliams. Šiam tikslui reikės daugiau skirti tinkamų pakratų.

Tenka pabrėžti, kad ventiliacijos, apšvietimo problemos veršelių ūkiuose būna tik žiemos, dalinai rudens ir pavasario periodais. Dauguma (apie 90 proc.) galvijų, (tame skaičiuje ir veršelių) vasarą yra ganomi ganyklose ir tokios problemos nekyla.

Direktyvų punktas kaip: Kiaules tvartuose ir garduose rišti draudžiama yra neaktualūs mūsų respublikoje. 6.5. Poveikis gyvulininkystei ir gyvūninių produktų gamybai. Paskaičiavome, kad viename kiaulių ūkyje vidutiniškai auginama 30 kiaulės, o veršelių

ūkiuose - vidutiniškai 14 veršelių. Skaičiuoti tie ūkiai, kurie laiko daugiau kaip 5 veršelius ir 5 kiaules. Vienas ūkis vidutiniškai pagamina 3 tonas kiaulienos ir 1,6 tonos veršienos. Vadinasi, jeigu 5360 kiaulių ūkių ir 1047 veršelių ūkių būtų likviduojama, respublika netektų nemažai gyvulių ir gyvūninės žaliavos.

36

Lentelė 26. Pasekmės gyvulių augintojams ir vartotojams Pasekmės Kiaulių ūkiai Veršelių ūkiai Neužauginti gyvuliai (kiaulės, veršeliai), vnt.

160800 14658

Nepagaminta produkcijos (kiaulienos, veršienos), t.

16080 1675

Gyvulių gerovės direktyvų įgyvendinimas neatsiejamas nuo ūkių modernizavimo. Ūkių

modernizavimas - tai ne tik tiesioginės investicijos į gyvulių laikymo technologijas, bet ir inovacinis požiūris į ūkio plėtrą. Tyrimo metu buvo pasidomėta, kokią dalį lėšų ūkininkai skiria investicijoms ir naujovėms ūkiuose diegti. Gautą informaciją sugrupavus pagal gyvulių skaičių ūkyje gauta, kad investicijomis ir modernizavimu labiausiai rūpinasi didesnį kiaulių skaičių turintys ūkiai.

Lentelė Nr.27. Lėšos, skiriamos investicijoms ir inovacijoms, kiaulių ūkiuose.

Ūkių dydis pagal kiaulių skaičių

Ūkių sk. Vid. 1ūkyje skiriama lėšų investicijoms, Lt

Vid. 1 ūkyje skiriama lėšų inovacijoms, Lt

Nuo 6 iki 10 18 1495 305 Nuo11 iki 50 49 1790 1372 Nuo 51 iki 100 14 5164 1436 Nuo 101iki 200 9 13883 2852 Nuo 201iki 500 6 11333 8000 Nuo 501 iki 1000 4 15000 10000 Nuo 1001iki 3000 3 310000 20000 Daugiau 5000 2 347500 152500

Paskaičiavome kokį procentą savų lėšų ūkiai gali skirti fermų rekonstrukcijai. Nustatyta, kad kiaulių ūkiai vidutiniškai gali skirti 20%, o veršelių ūkiai 24,5 % savų lėšų. Vadinasi, kiaulių ūkiai fermų rekonstrukciją savo lėšomis atliktų per 5 metus, o veršelių ūkiai per 4 metus.

Lentelė 28. Skiriama savų lėšų % tvartų rekonstrukcijai kiaulių ir veršelių ūkiuose. Kiaulių ūkių dydis

Skiriamas savų lėšų % Veršelių ūkių dydis Skiriamas savų lėšų %

6-10 10 6-10 22

11-50 22 11-50 31 51-100 31 51-100 11 101-200 22 101-200 24 201-500 22 201-500 33 501-1000 16 Virš 500 26 1001-3000 23 x x 3001-5000 10 x x 5001-10000 22 x x Virš 10000 20 x x Vidutiniškai 1 ūkis %

19,8 24,5

37

Tačiau kiaulių ir veršelių laikymo ir auginimo direktyvos reikalavimų įgyvendinimas susijęs ne tik su papildomomis išlaidomis, bet ir pajamomis. Gyvulių šėrimo ir girdymo technologijų racionalizavimas leidžia sumažinti pašarų nuostolius ir tuo pačiu pagerina gyvulių mitybos sąlygas, kurių pasėkoje padidėja gyvulių produktyvumas.

6.6. NETIESIOGINIO ŠIO TEISĖS AKTO DIEGIMŲ PASEKMĖS VERSLO ĮMONĖMS: • Poveikis pašarų gamintojams. Iš dalies juos turėtų paveikti beveik tiesiogiai, nes

pagal direktyvą reikalaujama, kad kiaulės,veršeliai būtų šeriami atsižvelgiant į jų amžių, svorį, elgsenos ir fiziologinius poreikius. Direktyvoje net nekalbamam apie tai, kad neturėtų būti šeriama blogos kokybės pašarais, kas dar pasitaiko mūsų ūkiuose. Uždraudus laikyti gyvulius ūkininkams, nesilaikantiems gerovės reikalavimų pašarų gamintojai taip pat patirtų nuostolių (lentelė 30).

• Farmacinėms firmoms ir veterinarijos priežiūrai. Tyrimo metu buvo pasidomėta, kiek ūkininkai ir kiti tyrimo respondentai išleidžia

pinigų gyvulių ligų profilaktikai, gydymui ir veterinarinei priežiūrai (lentelė 30). Duomenys rodo, kad išlaidų procentas įvairus ir sudaro nuo 1 iki 20 proc. Analizės duomenys parodė, kad veršelių ūkiai šioms priemonėms per metus išleidžia 3716Lt., o kiaulių ūkiai 7696Lt. Pasekmės likvidavus 20 % kiaulių ūkių ir 18 % veršelių ūkių pateiktos 30 lentelėje.

Lentelė Nr.29. Išlaidos veršelių ir paršelių gydymui Laikymo sąlygų reikalavimų įgyvendinimo % Išlaidų gyvulių gydymui dalis nuo visų

išlaidų % Nuo1 iki 10 2 Nuo11 iki 20 20 Nuo 21 iki 30 2 Nuo 31iki 40 1 Nuo 41iki 50 5 Nuo 51 iki 60 2 Nuo 61 iki 70 7 Nuo 71iki 80 1 Nuo 81iki 90 1 Nuo 91 iki 100 17

Paskaičiuota, kad vidutiniškai vienas kiaulių ūkis perka pašarų, priedų per metus už

70516lt., vidutiniškai 1 veršelių ūkis perka pašarų, priedų už 24024lt. Lentelė 30. Poveikis pašarų gamintojams ir veterinarinių paslaugų tiekėjams

Pasekmės verslo ir kitoms įmonėms

Kiaulių ūkiai Veršelių ūkiai Viso

Pašarų gamintojams Lt.

377965760 25153128 403118888

Farmacinėms firmoms ir veterinarinės priežiūros įstaigoms Lt.

41250560 3890652 45141212

Viso Lt. 419216320 29043780 448260100

38

6.7. SOCIALINĖS PASEKMĖS

Viena iš svarbiausių Lietuvos kaimo vietovių socialinių problemų - kaimo gyventojų

užimtumas. Jo sprendimo būdai tiesiogiai susiję su nagrinėjamų direktyvų įgyvendinimu. Jei nebus suteikiamos galimybės ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms pašalinti esančius gyvulių laikymo sąlygų trūkumus, pirmiausia iškils jų aprūpinimo darbu ir pajamomis problema. Paskaičiuota, kad vidutiniškai viename veršelių ūkyje dirba 3 darbuotojai, o kiaulių ūkyje – 7 darbuotojai. Lentelė 31. Vidutinis darbuotojų skaičius įvairaus dydžio kiaulių ir veršelių ūkiuose.

Kiaulių ūkių dydis

Dirba darbuotojų vidutiniškai 1 ūkyje

Veršelių ūkių dydis Dirba darbuotojų vidutiniškai 1 ūkyje

6-10 2 6-10 2,4 11-50 2,2 11-50 2,7 51-100 2,7 51-100 5,5 101-200 3 101-200 11,8 201-500 12,9 201-500 16,5 501-1000 17 Virš 500 34,4 1001-3000 21 x 3001-5000 26 x 5001-10000 46 x Virš 10000 81 x Vidutiniškai 1 ūkyje

6,6 x 3,3

Vidutinis atlyginimas dirbančių ūkiuose yra 600 Lt. Pagal LR Darbo Sutarties įstatymo

(1991, Nr. I-2048) 29 straipsnį Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva ir 40 str. Išeitinė pašalpa - darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa ir ji didinama priklausomai nuo darbo stažo. Reikia pastebėti, kad apie 15 proc. ūkių yra šeimyniniai, todėl jiems išeitinės pašalpos kaip tokios nebus išmokėtos. Lentelė Nr.32. Socialinės pasekmės kiaulių ir veršelių ūkiuose. Socialinės pasekmės Kiaulių ūkiuose Veršelių ūkiuose Viso

Netektų darbo žmonių 37520 3141 40661

Reikėtų išmokėti pašalpų Lt.

90048000 7538400 97586400

Lentelė Nr.33. Lietuvos gyventojai ir jų užimtumas (tūkst.) Gyventojai 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. Iš viso 3717,7 3711,9 3707,2 3704,0 3700,8 3698,5 Iš viso užimtų 1643,6 1659,0 1669,2 1656,1 1647,5 1586,0 Iš jų žemės ūkio bendrovėse

104,7 86,0 68,8 51,0 38,8 26,4

39

Ūkininkai 265,7 277,3 276,0 286,7 274,2 267,9 Šaltinis:Lietuvos statistikos metraštis.- Lietuvos Statistikos Departamentas, 2001m.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 metais įvairiose veiklos srityse buvo užimti 42,9 proc. gyventojų, iš jų 16,9 proc. ūkininkavo, 1,7 proc. dirbo žemės ūkio bendrovėse ir kitose žemės ūkio įmonėse. Tai sudaro 25 proc. visų kaime gyvenančių žmonių skaičiaus. 7.VERŠELIŲ FERMOS PRITAIKYMO GEROVĖS REIKALAVIMAMS APTARIMAS.

Tyrimo metu aplankyta ir įvertinta Lygumų ŽŪB veršelių ferma Pakruojo rajone. Gerovės reikalavimų vertinimas atliktas kartu su Pakruojo rajono veterinarijos gydytoju – inspektoriumi Sigitu Šakeniu.

Lygumų ŽŪB veršelių fermoje laikoma 680 veršelių. Ūkis dirba pelningai (skaičiuojant kartu su karvėmis). Vadovo nuomone pelnas gaunamas mažas. Bendrai gyvulininkystei vystyti ūkis skiria apie 300 tūkst. Lt. investicijoms per metus. Vidutiniai veršelių priesvoriai nemaži – 700 gr., sergamumas 5 %, gaištamumas 2 %. Gyvulių profilaktikai ir gydymui ūkis skiria 9600 Lt. per metus. Veršeliai auginami karvių bandai papildyti. Kombinuotų pašarų per metus veršeliams nuperka už 12607 Lt. Viso veršelių fermoje dirba 5 darbuotojai iš jų vienas su aukštuoju išsilavinimu. Vidutinis darbuotojų atlyginimas – 400 Lt. Šis ūkis siekia reikalavimų įgyvendinimo, jų nuomone savo lėšomis jie gerovės reikalavimus įgyvendins per 3 metus, o gavus papildomai lėšų juos įgyvendintų per 1 metus. Ūkio vadovas pripažįsta, kad įgyvendinus gerovės reikalavimus gyvuliai bus sveikesni, produkcija bus saugesnė. Tikrinimo metu buvo nustatyti tokie reikalavimų neatitikimai:

1. elektros prietaisai – 6 lempos buvo be gaubtų; 2.neturėjo įrengtų izoliavimo patalpų atskirti sergantiems gyvuliams; 3.reikia keisti šėrimo sistemą, kad visi veršeliai gautų pašarą vienu metu;

5. nėra šviestuvo tamsos metu apžiūrėti. Amoniako kiekis ir santykinė drėgmė veršelių fermoje neviršijo leistinų normų.

Tikrinimo metu patalpos buvo vėdinamos papildomai atidarius duris. Ūkio vadovas teigė, kad neblogai būtų pakeisti ir ventiliacijos sistemą ir girdyklas. Veršelių gardai buvo gausiai pakreikti šiaudais.

Norint detaliai paskaičiuoti kaštus šiai fermai reikia detaliai įvertinti technines sąlygas kas reikalauja inžinerinių žinių, numatyti rekonstrukcijos apimtis ir tuomet sudaryti tikslią sąmatą. Mes pateikiame labai preliminarius paskaičiavimus:

Vienos veršelių vietos rekonstrukcija kainuoja nuo 300 iki 500 Lt. Izoliavimo vietų skaičius pagal epizootologijos reikalavimus skaičiuojamas 0.5 – 1 %. nuo bendro veršelių skaičiaus. Nuo 680 veršelių paskaičiavome, kad būtų tikslinga įrengti 6 vietas izoliatoriuje.

Šėrimo ir girdymo sistemų yra labai įvairių (pagal katalogus) ir įvairi jų kaina, priklausomai nuo automatizacijos lygio.

Šviestuvai - minimaliai reikalingi po vieną kiekviename tvarto skyriuje (viso - 2 ). Jeigu keisti ventiliacijos sistemą, dar reikėtų apie 20 tūkst., bet čia taip pat reikalingos

tikslios techninės sąlygos. Jeigu priverstume uždaryti šią veršelių fermą, ūkis turėtų išmokėti apie 8000 Lt. išeitinių

pašalpų. Aptartas tvartas yra statytas tarybiniais metais, jame reikalingi ir kiti remonto darbai.

Ūkio vadovo manymu, kad modernizuoti šį tvartą pilnai reikėtų apie 200 tūkst. Lt.

40

Lentelė 34. Lygumų ŽŪB veršelių fermos (680 veršelių) pritaikymo gerovės reikalavimams kaštai

Neatitikimai reikalavimams

Vnt. Vieno vieneto kaina, Lt

Kaštai,Lt Pastabos

Lempos be gaubtų 6 40 240 Neįrengtos izoliavimo patalpos

6 500 3000 Pagal epizootologijos reikalavimus izoliavimo patalpų turi būti 0,5-1 % nuo bendro gyvulių skaičiaus tvarte (nuo 680 veršelių).

Netinkama šėrimo ir girdymo sistema

1 30000 30000

Nėra šviestuvo apžiūrėti gyvulius tamsiu paros metu

2 90 180

Viso: 33427

8. TEISĖS AKTŲ POVEIKIO Į RINKĄ, SOCIALINĘ PADĖTĮ PROGNOZĖS BEI NAUDA

Direktyvų įgyvendinimas paveiks produkcijos konkurencingumą vidaus ir užsienio

rinkose, nes dabartiniu metu didžiulis dėmesys skiriamas maisto saugai, ir reikalaujama vykdyti kontrolę “nuo tvarto iki stalo”. Kalbama, kad Pasaulinė prekybos organizacija gali uždrausti gyvulininkystės produktų prekybą iš ūkių, kuriuose nesilaikoma gyvūnų gerovės reikalavimų. To priežastis ne tik moralinė bet ir ekonominė, nes ūkininkai, kurie laikosi šių reikalavimų yra nevienodoje pozicijoje su tais, kurie jų nesilaiko. Pirmųjų produkcijos savikaina didesnė ir jie patiria daugiau išlaidų už paskesnįjį. Tam, kad būtų išvengta sunkumų vieningos rinkos funkcionavimui ir būtų sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos, norima, kad gyvūnų gerovė būtų traktuojama vienodai visose ES šalyse ir kandidatėse. Atsižvelgiant į skirtingą ekonominį ES ir Lietuvos išsivystymo lygį, tokių pačių normų taikymas pažeidžia proporcingumo lygį.

Įgyvendinus šios direktyvos reikalavimus, ūkininkai prognozuoja, kad padidės produkcijos savikaina: laikinai 5-8%, pastoviai 1-1,5%. Dėl to gali pakilti ir kainos, bet kaip pateikia mūsų šalies perdirbėjai nedidelis žaliavos pabrangimas neturėtų turėti didelės įtakos kainoms.

Lietuvoje yra trys mėsos perdirbimo įmonės UAB: “Vilkė”, ”Skinija” ir “Mažeikių mėsinė”, kurios turi ES patvirtinimo numerius ir turi teisę eksportuoti produkciją į ES šalis. Užtikrinus gyvūnų gerovę nekiltų papildomų kliūčių eksportui. Įgyvendinus reikalavimus bus užtikrintas ilgalaikis produkcijos eksportas, o nedarbo sumažėjimas manytume bus trumpalaikis. Dėl savikainos išaugimo ES institucijos mano, kad šioje srityje reikalingi moksliniai tyrimai ir paskaičiavimai, nes gaminant tokius produktus mažiau išlaidų teks atliekant produkto kokybės vertinimą, rizikos veiksnių analizę ir kitą. Didžiausią šių teisės aktų poveikį patirs:

• veršelių ir kiaulių augintojai; • perdirbimo įmonės, gaminančius gyvūninius produktus; • verslo grupės; • vartotojai; • pašarų gyvuliams gamintojai;

41

• paslaugas teikiančios institucijos, firmos (veterinarijos gydytojai, konsultavimo tarnybos ir kt.);

• administravimo institucijos (valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, žemės ūkio ministerija);

• tvartų statybos ir jų įrangos gamybos bendrovės. Lentelė 35. Ekonominės ir socialinės pasekmės dėl 15% Lietuvos ūkių neatitinkančių direktyvų reikalavimų (pagal VMVT tikrinimus). Rodikliai Veršelių ūkiai Kiaulių ūkiai Viso Ūkių skaičius 407 1949 2356 Gyvulių skaičius 5698 58470 64168 Kaštai, reikalingi renovacijai, Lt 1709400 14617500 16326900 Kaštai, jeigu gyvuliams reikėtų įkurti naujas vietas, Lt

5998000

146175000

147884400

Netektų darbo žmonių sk. 1221 13643 14864 Reikėtų išmokėti išeitinių pašalpų, Lt 2930400 32743200 35673600 Nebūtų nupirkta pašarų ir priedų iš pašarų gamintojų

9777769

137435648

147213417

Būtų nenupirkta medikamentų ir kitų profilaktikos priemonių

14999504

1512412

16511916

Poveikis nacionaliniam biudžetui (jo pajamoms ir išlaidoms): 1.Eksporto ir gyvulininkystės vystymo apimčių didėjimo; 2.Sutaupytų lėšų sveikatai (gyvulių, bet ir žmonių ); 3.Mažesnių kaštų maisto produktų kontrolei vykdyti: 4.Socialinių išmokų padidėjus nedarbui. Pastaba: Nedarbo padidėjimas turėtų būti trumpalaikis, tuo tarpu produkcijos eksportas –

ilgalaikis.

• Įgyvendinus reikalavimus susidarys tinkamos sąlygos veršienos ir kiaulienos gamybai augti, nes bus palankios sąlygos realizuoti vietinėje rinkoje, bei padidės eksportas.

• Padidės užimtumas, nes skerdyklos bei mėsos perdirbimo įmonės galės perdirbti savo (LR užaugintą) žaliavą, ir mažiau importuoti jos. Dabartiniu metu, kaip pažymi perdirbėjai, yra jautienos trūkumas. Didesnės gamybos apimtys ir daugiau darbuotojų dirbs pašarų, mineralinių priedų gamybos srityje. Planuojama, kad auginamų gyvulių skaičius didės, todėl didės ir perkamų profilaktinių priemonių nuo ligų poreikis. Todėl bus didesnis veterinarijos gydytojų darbo poreikis.

• Gerų kokybiškų saugių maisto produktų poreikis turėtų didėti ir didės jų paklausa. Apklausa parodė, kad dauguma gyventojų produktus renkasi ne pagal kainą, bet pagal kokybę. Žinoma, mažas pajamas gaunantiems, produktų kainų galimas padidėjimas turės įtakos jų išlaidoms.

42

Lentelė 37. Namų ūkių vartojimo išlaidos ( 1 nariui per mėn.) Iš viso Piniginės išlaidos Natūrinės išlaidos 1999 m. 2000 m. 1999 m. 2000 m. 1999 m. 2000 m. Vidutinės disponuojamos pajamos, Lt

428,0 415,4 x x x x

Visos vartojimo išlaidos, Lt

425,4 404,4 357,8 338,7 67,5 65,7

Išlaidų dalis, skirta maisto produktams, proc.

45,7 44,4 39,3 37,7 79,8 79,2

Šaltinis:Lietuvos statistikos metraštis.- Lietuvos Statistikos Departamentas, 2001m. Lentelėje pateikti duomenys rodo, jeigu kils maisto produktų kainos tai turės neigiamas pasekmes vartojamajai vertei. Esant tendencijai gyventojų disponuojamoms pajamoms mažėti, bet kuris kainų pabrangimas turi neigiamą įtaką, ir paprastai taupoma maisto sąskaita.

Dabartinė šiuo teisės aktu reglamentuojama veiklos apimtis. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001metų pradžioje visuose

Lietuvos ūkiuose buvo laikoma 940 tūkst. kiaulių, apie 900 tūkst. galvijų. 41,1 proc. kiaulių ir 47,0 proc. galvijų buvo laikoma ūkininkų ūkiuose.

Lentelė 38. Ūkininkų ūkių grupavimas pagal gyvulių skaičių

1998 m. 1999 m 2000 m Rodikliai Skaičius Proc. Skaičius Proc. Skaičius Proc.

Ūkiai, turintys kiaulių

227276 49,1 210337 45,4 190471 41,1

1-2 142096 62,5 136021 64,7 128409 67,4 3-9 81150 35,7 71123 33,8 59602 31,3 10-49 3912 1,7 3050 1,5 2347 1,2 50-99 81 0,04 78 0,04 65 0,03 100-199 28 0,01 38 0,02 32 0,02 200 ir daugiau 9 0,004 27 0,01 16 0,01 Vid. viename ūkyje 2,8 x 2,7 x 2,6 x Šaltinis:Lietuvos statistikos metraštis.- Lietuvos Statistikos Departamentas, 2001m Grafikas Nr. 8. Mėsos ir gyvų gyvulių eksportas ir importas Lietuvoje

0

5 0 0 0

1 0 0 0 0

1 5 0 0 0

2 0 0 0 0

2 5 0 0 0

3 0 0 0 0

3 5 0 0 0

Gyv

i gyv

ulia

i

Mės

a ir

subp

rodu

ktai

Jaut

iena

ir

verš

iena

Kia

ulie

na

Im p o r t a s , tE k s p o r t a s , t

43

Lentelė 39. Mėsos gamyba pagal rūšis visuose ūkiuose 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m. 2000 m. Tūks

t.t Proc. Tūks

t.t Proc. Tūks

t.t Proc. Tūks

t.t Proc. Tūks

t.t Proc. Tūks

t.t Proc.

Iš viso: gyvuoju svoriu 302,0 100,0 286,0 100,0 291,4 100,0 293,6 100,0 273,7 100,0 263,6 100,0skerdienos svoriu 208,2 100,0 198,6 100,0 200,9 100,0 202,3 100,0 192,9 100,0 186,4 100,0Jautiena ir veršiena

gyvuoju svoriu 146,2 48,4 139,1 48,6 150,0 51,5 141,1 48,1 127,5 46,6 125,9 47,8 skerdienos svoriu 86,9 41,7 83,0 41,8 89,6 44,6 81,4 40,2 77,3 40,1 75,4 40,5 Kiauliena gyvuoju svoriu 115,5 38,2 109,9 38,4 107,7 37,0 116,6 39,7 112,7 41,2 102,8 39,0 skerdienos svoriu 93,1 44,7 88,5 44,6 87,1 43,4 95,6 47,3 91,0 47,2 84,5 45,3 Šaltinis:Lietuvos statistikos metraštis.- Lietuvos Statistikos Departamentas, 2001m.

Grafikas Nr.9. Gyvulių skaičius Lietuvos ūkiuose

LAIMĖTOJAI IR PRALAIMĖTOJAI

Laimėtojai Lietuvos rinkoje: • kiaulių ir veršelių augintojai, kurie jau dabar vykdo reikalavimus ir produkciją

realizuoja vietinėje rinkoje arba eksportuoja. Tai apima 60 proc. kiaulių ir veršelių ūkių. • kiaulių ir veršelių augintojai, kurie siekia reikalavimų įgyvendinimo ir yra parengę

priemonių planus. Reikalavimų įgyvendinimas pareikalaus kaštų. Šiuo metu priemonių planus yra parengę 108 kiaulių ūkių (pagal Ž.Ū.konsultavimo tarnybos duomenis).

• visuomenės dalis (ateityje visa visuomenė) kuri gyvūnų gerovę vertina ne tik materialine, bet ir moraline prasme. Manome, kad apie 90 proc. visuomenės gyvūnų globos ir gerovės idėjoms. Kita dalis nesidomi, nesupranta arba prieštarauja.

• įmonėms, tokių produktų vartotojams, su sąlyga, jog institucijos užtikrins, kad nesaugūs produktai nepatektų į rinką.

Netiesiogiai laimėtojai: • pašarų gyvuliams gamintojai sudarę sutartis ūkiais, kurie vykdo arba siekia vykdyti

2422,3

1152,4 1065,1 1054,1 1016,3 922,8 897,8 748,3

0500

10001500200025003000

1990 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001

metai

tūks

t.vnt

.

Galvijai

Kiaulės

44

gyvūnų gerovės reikalavimus. Tiesa, pastarieji turės tiekti tik kokybiškus pašarus. • veterinarijos įmonės, farmacinės firmos, aptarnaujančios gyvulių augintojus, kurie

vykdo arba sieks vykdyti reikalavimus. Tiesa, šios įmonės ir firmos gali sumažinti savo veiklos apimtis dėl pagerėjusios gyvulių sveikatos;

• perdirbimo įmonės, kurios perka gyvūninę žaliavą iš tokių gyvulių augintojų; • kiti ūkininkai, gyvulių augintojai, veislynai, kurie perka gyvulius arba jų produkciją

(spermą), kuriuose užtikrinta gyvūnų gerovė; • verslo įmonės, kurios užsiima gyvulių, gyvūninių produktų prekyba, mainais. Kokybiškesni, saugesni, kaip teigiama pasekmė, produktai bus naudingi: • individualiems vartotojams; • įmonėms, tokių produktų vartotojams, su sąlyga, jog institucijos užtikrins, kad nesaugūs

produktai nepatektų į rinką. pagerėjusios gyvulių sveikatos; • perdirbimo įmonės, kurios perka gyvūninę žaliavą iš tokių gyvulių augintojų; • kiti ūkininkai, gyvulių augintojai, veislynai, kurie perka gyvulius arba jų produkciją

(spermą), kuriuose užtikrinta gyvūnų gerovė; • verslo įmonės, kurios užsiima gyvulių, gyvūninių produktų prekyba, mainais. Pralaimėtojai: • gyvulių augintojai, kurie nepajėgūs finansuoti ir atlikti tvartų rekonstrukcijas bei įrangos

pakeitimą, susilpnins savo pozicijas, o vėliau bankrutuos. VMVT duomenimis dabartiniu metu tai sudaro 15 proc. kiaulių ir veršelių ūkių.

• mažas pajamas turintys šeimos ūkiai, kurie turės mokėti drangiau už perkamą produkciją;

• importuotojai gyvulių ar gyvūninių produktų, kurie nevykdo gyvūnų gerovės reikalavimų; įmonės, firmos (minėtos prie laimėtojų) sudarę sutartį su gyvulių augintojais, nevykdančiais gyvūnų gerovės reikalavimų. 9. LĖŠŲ ŠALTINIAI

Žinoma, didelį poveikį gyvulininkystės vystymui ir laikymo sąlygų gerinimui turėtų

užsienio investicijos. Sudarius sąlygas užsienio investuotojų veiklai Lietuvos žemės ūkyje, būtų sukurtos žymiai geresnės sąlygos prisitaikyti prie ES normų, kadangi šitaip būtų išspręstas kapitalo trūkumas Lietuvoje.

Lietuvos ūkininkai gyvūnų gerovės reikalavimų įgyvendinimui papildomų lėšų galėtų ieškoti SAPARD programoje, vadovaudamiesi jos finansavimo tikslų 1.4. punktu, bei Nacionalinėje paramoje, kurios visi tikslai yra susiję su gyvūnų gerove.

Specialios žemės ūkio ir kaimo plėtros programos (SAPARD) krypties ,,Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą” paramos suteikimo nuostatos

I. Finansavimo tikslai

1. Šios SAPARD paramos krypties finansavimo tikslai:

1.1. ūkių struktūros tobulinimas, ūkių stambinimas, ekonomiškai stiprių žemės ūkio vienetų plėtra; 1.2. ūkių efektyvumo didinimas, mažinant produkcijos kaštus ir didinant ūkių ir žemės ūkio

45

įmonių konkurencingumą;

1.3. pajamų gausinimas ir kaimo gyventojų darbo bei gyvenimo sąlygų gerinimas; 1.4. produkcijos gamybos perorientavimo skatinimas, įgyvendinant Europos Sąjungos higienos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus;

1.5. žemės ūkio produkcijos kokybės gerinimas pagal Europos Sąjungos standartus ir NAPP (Nacionalinė acquis priėmimo programa).

II. Prioritetiniai sektoriai

2. Pagal šią SAPARD kryptį parama bus teikiama žemės ūkio sektoriams:

2.1. 1 sektoriui - pieno; 2.2. 2 sektoriui - mėsos (galvijai, kiaulės, avys, paukščiai); 2.3. 3 sektoriui - vaisių ir daržovių; 2.4. 4 sektorius – grūdinių kultūrų ir linų.

III. Paramos gavėjai

3. Pagal šią SAPARD kryptį paramos gavėjai yra:

3.1. ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį; 3.2. žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir kitos įmonės, gaminančios prekinę žemės ūkio produkciją (toliau – įmonės).

IV. Paramos dydis

Jos dydis pagal šią SAPARD paramos kryptį yra 45 proc. kompensuotinų investicinių išlaidų.

5. Jauniems ūkininkams (iki 40 metų amžiaus), ūkininkams, užsiimantiems ekologine žemdirbyste arba ūkininkaujantiems nenašiose (žemės našumas iki 32 balų) žemėse skiriama 50 proc. kompensuotinų investicinių išlaidų dydžio parama.

6. Bendra paramos suma negali viršyti 375000 eurų (litais pagal kursą).

V. Tinkamumo kriterijai

7. Projektas pripažįstamas tinkamu paramai gauti, jeigu jis atitinka bendrus ir specifinius tinkamumo kriterijus.

8. Bendrieji tinkamumo kriterijai, taikomi visiems projektams:

8.1. Projekte numatyta ūkinė veikla bei su ja susijusi investicija turi būti įgyvendinama kaimo gyvenamoje vietovėje; 8.2. Paraiška pateikta asmens ar įmonės galinčios gauti paramą pagal SAPARD (atitinka paramos gavėjo apibūdinimą); 8.3. Projektas turi būti susijęs su ES teisinės bazės (acquis communautaire) įgyvendinimu; 8.4. Projektas turi atitikti bendrus Lietuvos nacionalinės žemės ūkio ir kaimo plėtros programos

46

tikslus; 8.5. Ūkininko ūkis ar įmonė turi atitikti minimalius nacionalinius aplinkos, higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartus; 8.6. Projektas, jį įgyvendinus, turi atitikti Europos Sąjungos higienos, veterinarijos, sanitarijos, gyvulių gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus ir standartus. Poveikio aplinkai įvertinimas turi būti atliktas pagal Poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 8.7. Paraiškos pateikimo metu įsigaliojus naujiems minimaliems aplinkos, higienos, veterinarijos ir gyvulių gerovės standartams, parama suteikiama su sąlyga, kad ūkis ar įmonė, įgyvendinus projektą, atitiks šiuos reikalavimus; 8.8. Projekte numatytos investicijos negali būti finansuojamos pagal kitas nacionalines programas ir Europos Sąjungos struktūrines priemones, pvz., ISPA, PHARE; 8.9. Numatomų investicijų (įranga, technika, paslaugos) kilmės šalis turi būti Lietuva, viena iš Europos Sąjungos šalių ar šalių kandidačių; 8.10. Projektuose, kuriuose numatyta didinti gamybos apimtis, turi būti pateikta pakankamai įrodymų apie gaminamos produkcijos realizavimo rinkas (pvz., Pardavimo sutartys); 8.11. Projektu įrodoma, kad jį įgyvendinus ūkininko ūkis ar įmonė bus ekonomiškai gyvybingi; 8.12. Pareiškėjas privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; 8.13. Pareiškėjas negali turėti pradelstų mokestinių įsipareigojimų; 8.14. Pareiškėjas privalo turėti atitinkamą kvalifikaciją ir kompetenciją užsiimti produkcijos, į kurią bus investuojama, gamyba. Priimtinas profesinis išsilavinimas žemės ūkio srityje, taip pat kitoks išsilavinimas, susijęs su numatomos produkcijos gamyba. Neturint minėto išsilavinimo, pareiškėjas turi turėti mažiausiai 3 metų ūkininkavimo patirtį; 8.15. Projekte numatoma ne mažiau kaip 5 metus po paskutinio paramos lėšų išmokėjimo nekeisti veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo vietos bei sąlygų, neparduoti ar kitaip neperleisti už paramos lėšas įsigyto turto; 8.16. Pagal šią kryptį pareiškėjas negalės gauti paramos kitam projektui įgyvendinti nepraėjus 3 metams nuo pirmos paramos sutarties pasirašymo.

9. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su pieno sektoriumi susijusiems projektams:

9.1. Vieno ūkininko ūkio ar įmonės gamybos apimtys turi būti ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą produkcijos gamybos apimtys bus ne mažesnės kaip 50 tonų pieno per metus; 9.2. ūkininko ūkyje ar įmonėje turi būti tik registruoti ir identifikuoti galvijai; 9.3. ūkininko ūkyje ar įmonėje gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę).

10. Specifiniai tinkamumo kriterijai, taikomi su mėsos sektoriumi susijusiems projektams:

10.1. ūkininko ūkyje arba įmonėje turi būti minimalus atitinkamų rūšių gyvulių skaičius: mėsinių galvijų - 30 arba 10 karvių žindenių; paršavedžių - 50; avių - 50. Paramos gavėjai, pradedantys gamybą, projekte turi įrodyti, kad įgyvendinus projektą ūkininko ūkyje ar įmonėje bus toks gyvulių skaičius;

10.2. ūkininko ūkyje ar įmonėje turi būti tik registruoti ir identifikuoti galvijai; 10.3. ūkininko ūkyje gyvulių skaičius 1 ha neturi viršyti 1.7 sąlyginio gyvulio vieneto (SGV) (įskaitant ir nuomojamą žemę).

VI. Prioritetiniai kriterijai

http://download/ekon_gyvyb_tv.doc

47

11. Pagal šią SAPARD paramos kryptį pirmenybė bus teikiama:

11.1. bendriems, kooperuotiems projektams; 11.2. projektams, kuriuose numatoma esančių pastatų rekonstrukcija; 11.3. projektams, kuriuose numatyta investuoti didesnę nuosavų lėšų dalį; 11.4. jauniems ūkininkams (iki 40 metų); 11.5. sertifikuotiems ekologiniams ūkiams; 11.6. ūkininkų ūkiams ar įmonėms, veikiančioms ne mažiau kaip 3 metus; 11.7. žemės ūkio produkcijos gamintojų asociacijų nariams; 11.8. pareiškėjams, kuriems pagal šią SAPARD paramos kryptį dar nebuvo suteikta parama.

VII. Kompensuotinos investicijos

12. Pagal šią SAPARD paramos kryptį nustatytos tokios kompensuotinos investicijos:

12.1. gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija;

12.1.1. Gamybinių pastatų statyba ir rekonstrukcija; 12.1.2. Naujos statybinės medžiagos; 12.1.3. Žemės ūkio technika ir įranga; 12.1.4. Specializuota transportavimo įranga; 12.1.5. Programinė įranga; 12.1.6. Išlaidos, susijusios su apmokėjimu architektams, inžinieriams ir konsultantams, galimiems techniniams tyrimams, patentams ir licencijoms, tačiau jos negali viršyti 12 proc. kompensuotinų investicinių išlaidų.

Pastaba. Visos išvardintos investicijos yra kompensuojamos be PVM. Statybos – rekonstrukcijos darbų išlaidos turi būti pagrįstos sutartimi su trečiąja šalimi.

VIII. NEKOMPENSUOTINOS investicijos

13. Pagal šią SAPARD paramos kryptį nebus kompensuojamos šios investicijos:

13.1. Išlaidos žemei ir jau esantiems pastatams įsigyti arba nuomoti, neatsižvelgiant į tai, ar pasibaigus nuomai nuomininkas taps savininku; 13.2. Išlaidos naudotai technikai ir įrangai įsigyti; 13.3. Veiklos išlaidos; 13.4. Investicijos (įranga, technika, paslaugos), kurių vertė lygi ar didesnė nei 10000 eurų (litais pagal kursą), ir kurioms buvo pateikti mažiau kaip 3 komerciniai produkcijos ar paslaugų tiekėjų pasiūlymai; 13.5. Transporto priemonių pirkimas, išskyrus specializuotas transporto priemones, būtinas pagrindiniams žemės ūkio produktams vežti; 13.6. Trumpalaikis turtas; 13.7. Įrengimų, įsigytų lizingo būdu (išperkamąja nuoma), įsigijimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai yra susitarimas, jog pareiškėjas taps šių įrengimų savininku projekto vykdymo metu arba per 3 metų laikotarpį. Už investiciją bus kompensuota tik tada, kai pareiškėjas taps jos savininku; 13.8. Banko mokesčiai, garantijų ir kitų panašių išlaidų kaštai; 13.9. Pridėtinės vertės mokestis; 13.10. Mokesčiai, muito ir importo rinkliavos; 13.11. Mokėjimai natūra;

48

13.12. Ūkio subjektų investicinės išlaidos, kurių valdyme dalyvauja valstybė ir turi daugiau nei 25 % akcijų; 13.13. Konvertavimo išlaidos, mokesčiai ir rinkliavos, susiję su SAPARD euro sąskaita; 13.14. Išlaidos projektams, pagal kuriuos, prieš užbaigiant projektą, reikėjo sumokėti vartojimo ir dalyvio mokesčius, o šios sumos nebuvo išskaičiuotos iš finansuotinų išlaidų; 13.15. Reklamos išlaidos, jei reklama netarnauja kolektyviniams interesams; 13.16. Kitos investicijos, nenurodytos VII skyriuje.

IX. DOKUMENTAI

14. Pareiškėjas, norintis gauti paramą turi pateikti šiuos dokumentus:

14.1. Užpildytą nustatytos formos paraišką; 14.2. Verslo planą; 14.3. Ūkininko ūkio arba įmonės registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus; 14.4. Žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro valstybinės įmonės išduotą pažymėjimą; 14.5. Apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie projekto atitikimą taikomiems nacionaliniams veterinarijos, higienos, gyvulių gerovės standartams ir reikalavimams; 14.6. Apskrities Maisto ir veterinarijos tarnybos pažymą apie įregistruotų ir identifikuotų galvijų skaičių ūkyje (įmonėje); 14.7. Regiono Aplinkos apsaugos departamento sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių pasirinktoje vietoje arba regiono Aplinkos apsaugos departamento išvadą dėl projekto dalies “Aplinkos apsauga”; 14.8. Regiono Aplinkos apsaugos departamento patvirtinimą, kad ūkis ar įmonė atitinka minimalius nacionalinius aplinkosaugos reikalavimus; 14.9. Pasėlių deklaraciją; 14.10. Balansą, pelno nuostolio ataskaitą ir pinigų srautų ataskaitą už praėjusius ir ataskaitinius metus; 14.11. Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą; 14.12. Valstybinio socialinio draudimo pažymą; 14.13. Žemės ūkio specialisto diplomo, kito dokumento, liudijančio apie pareiškėjo įgytą žemės ūkio srities išsilavinimą, nuorašą; 14.14. Kitus dokumentus, kurie pateikiami prie paraiškos, atsižvelgiant į paraiškos specifiką.

15. Iškilus specifiniams su projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla susijusiems klausimams, gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Pareiškėjai pateikia notariškai patvirtintus dokumentų nuorašus (išskyrus paraiškos formą bei verslo planą), arba dokumentų kopijas ir jas paliudijančius originalus.

Nacionalinė parama - tai valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Pagrindiniai nacionalinės paramos tikslai: 1. didinti ūkių, galinčių konkuruoti Lietuvos ir užsienio rinkose, efektyvumą; 2. diegti perspektyvias gamybos technologijas; 3. spartinti kooperacijos plėtrą žemės ir maisto ūkyje.

Šie tikslai atitinka Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio reguliavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr.1 - 5; 1996, Nr.116 - 2694; 1997, Nr.96 - 2429; 2000, Nr.30 - 828) bei Žemės

49

ūkio ir kaimo plėtros strategijos (Žin., 2000, Nr.50 - 1435), patvirtintose 2000 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. VIII - 1728, nuostatas.

2001 metais Nacionalinės paramos departamentas įgyvendina Ūkių modernizavimo ir Kooperacijos plėtros finansavimo tvarkas, kurių administravimas yra vykdomas pagal SAPARD reikalavimus.

Kooperacijos plėtros finansavimo tvarka

Kooperacijos plėtros finansavimo tvarka patvirtinta Žemės ūkio ministro 2001 m. balandžio 17 d įsakymu Nr.117. Finansinė parama teikiama pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus įregistruotoms kooperatinėms bendrovėms (kooperatyvams), kurios užsiima žemės ūkio produkcijos gamyba, supirkimu, perdirbimu ir realizavimu bei gamybos ir kitų paslaugų žemės ūkiui teikimu ir atitinka šios tvarkos nustatytus kriterijus ir sąlygas. Kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) kompensuojamos išlaidos, atliktos einamaisiais metais žemės ūkio technikos, įrangos bei pastatų įsigijimui.

Ūkių modernizavimo finansavimo tvarka

Ūkių modernizavimo finansavimo tvarka, patvirtinta Žemės ūkio ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr.88, (Žin., 2001, Nr.32 - 1077), papildo SAPARD I-ąją finansavimo kryptį “Investicijos į pirminę žemės ūkio gamybą”. Šios lėšos bus skiriamos tiems paramos gavėjams, kurie bus gavę finansinę paramą pagal SAPARD. Paramą numatyta skirti pagal dvi finansavimo kryptis: naujos žemės ūkio technikos arba įrangos (kurios kilmės šalis ne ES šalis narė arba šalis kandidatė) įsigijimui ir aukšto produktyvumo veislinių gyvulių bandų formavimui (pieno ir mėsos sektoriuose).

Numatoma parama bus teikiama kompensacijų išmokėjimo tvarka. Paramos gavėjui bus gražinama 25 proc. nuo bendros įsigytos technikos ar gyvulio vertės.

Paraiškos pagal šias finansavimo tvarkas bus priimamos Agentūros direktoriaus įsakymu nustatytu laikotarpiu. Agentūros Direktoriaus įsakymas bus skelbiamas ,,Valstybės žiniose" ir kitose žiniasklaidos priemonėse.

http://download/kooperacijos_pletra.doc

http://download/ukiu_modernizavimas.doc

50

PRIEDAS 1 BUDAPEŠTO REZOLIUCIJA Europos Sąjungos plėtra ir Gyvūnų gerovė

Žemiau išvardintos gyvūnų gerovės organizacijos iš dvylikos Europos valstybių kandidačių į Europos Sąjungą, remiamos Eurogrupės gyvūnų gerbūviui ir Karališkosios Gyvūnų Globos Draugijos ('RSPCA'-Didž. Brit.) kreipiasi į Europos Komisiją, Europos Parlamentą, Ministrų Tarybą, ir į šalių kandidačių nacionalines vyriausybes, kad užtikrintų: • Visos Europos gyvūnų gerbūvio įstatymų pritaikymą bei įdiegimą kiekvienoje valstybėje

prieš jai patenkant į Europos Sąjungą; • Pereinamojo laikotarpio nesuteikimą aplinkosaugos bei gyvūnų gerbūvio įstatymų 'aquis'

įdiegimui; • Reikalingą finansavimą, kuris garantuotų pakankamai resursų šalių kandidačių į ES

atsakingoms institucijoms įvesti įstatymų vykdymą ir gyvūnų gerbūvio kontrolę; • SAPARD fondo finansavimas turėtų būti suteikiamas, kad skatintų ateities investicijas į

ekstensyvų ūkininkavimą ir nesuteikiamas intensyviems ūkininkavimo metodams, ypač pastatams ir sistemoms, kurie netrukus bus uždrausti Europos Sąjungoje, pvz. 'baterinio' tipo vištų laikymo narveliai;

• ES finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms, įskaitant šalių kandidačių nevyriausybines organizacijas, Europos gyvūnų gerbūvio įstatymų diegimui, skatinimui bei švietimui.

Budapeštas, 2000 liepa Šalių kandidačių NVO vadovų parašai

51

PRIEDAS 2 Anketa ūkininkams

Atliekame gyvūnų gerovės reikalavimų kiaulių ir veršelių auginimo ir laikymo vietose įgyvendinimo socialinių ir

ekonominių pasekmių įvertinimas.

Norėtume sužinoti tokius statistinius duomenis apie jūsų ūkį: 1.Ūkio adresas, pavadinimas, tel. 2. Kiek ūkyje yra gyvulių daugiau kaip 5 kiaules/paršelius. Gyvuliai Skaičius Priesvoriai, gr. Sergamumas % Gaištamumas% paršeliai paršavedės kuiliai veršeliai 3.Pagaminama produkcija Produkcija Produkcijos

kiekis per metus t,/kg.

Realizavimo kaina, Lt

Realizuojama vietinėje rinkoje t.

Realizuojama kitose šalyse ir kokiose t.

Kiauliena Kita produkcija

Parduodami gyvuliai

Veršiena 4.Dirbate pelningai Taip Ne

52

5. Ko reikėtų, kad būtų pelninga auginti kiaules/veršelius?.................................................. 6.Kiek darbuotojų dirba iš viso, ........... su aukštuoju išsilavinimu ........ šeimos nariai 7. Kiek vienkartinių investicijų reikėtų ūkiams, kad būtų užtikrinta gyvūnų gerovė. .............................. 8. Ką reikia keisti (pabraukti): ventiliaciją, gardus, šėrimo sistemą ar kitą : ......................................................................................................................... 9..Kiek % savų lėšų galite investuoti reikalavimams įgyvendinti ?.............. 10. Kiek jūsų nuomone padidės einamosios išlaidos įgyvendinus reikalavimus? 11. Kiek lėšų išleidžiate per metus mėšlui ir srutoms tvarkyti ........Lt. Kiek gaunate iš jų pelno (per metus)......................Lt. 12. Kiek lėšų išleidžiate pašarų gamybai ....................lt. pirkimui lt 13. Kiek lėšų išleidžiate gyvulių gydymui, profilaktikai Lt. proc. 14. Kokios jūsų pastovios investicijos į šaką (per metus). ............lt. 15. Kokios jūsų pastovios inovacijos į šią šaką (per metus)...................lt 16. Ar siekite reikalavimų įgyvendinimo? 17. Ar turite parengę priemonių planą, į kurį įtraukti ir gerovės reikalavimai?........ 18. Kiek laiko (metai) jums reikėtų šiuos reikalavimus įgyvendinti savo lėšomis ..............gavę

papildomų lėšų.......... 19. Jūsų nuomone, reikalavimus dabar įgyvendinate proc.

niekada neįgyvendinsite .....Taip....Ne. nebūtina įgyvendinti......Taip....... Ne

20. Kokias matote alternatyvas įgyvendinti šiuos reikalavimus....................... 21. Jūsų nuomone įgyvendinus šiuos reikalavimus:

• gyvuliai bus sveikesni Taip Ne • maistas bus saugesnis Taip Ne • padidės eksportas Taip Ne • daugiau realizuosite vietinėje rinkoje Taip Ne

22. Kiek padidės gaunamos produkcijos savikaina įgyvendinus šiuos reikalavimus: laikinai .................lt., pastoviai.......................lt 23.Ar yra darbuotojų apmokymo poreikis: Taip Ne 24.Kiek lėšų reikėtų skirti ūkių likvidavimui...................., išeitinėms pašalpoms.................., jei juos reikėtų likviduoti? 25.Kokio dydžio kiaulių/veršelių fermą laikote optimaliausia? Labai lauksime jūsų duomenų ir pasiūlymų iki š.m. gruodžio 25 d. Atsakymus prašytume siųsti e.paštu: [email protected] ar faksu: (8-27) 362417, (8-27) 363333, (8-27) 267971 tel.8-27 362923 adresu: A.Aniulienė, Tilžės 18, Lietuvos veterinarijos akademija Lt.-3022 Kaunas

EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS ... - mission-un-ny.mfa.lt · EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS...

Documents

Transcript of EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS ... - mission-un-ny.mfa.lt · EUROPOS KOMITETUI PRIE LIETUVOS...