VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS DUJŲ IR ... · Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio...

VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOSDUJŲ IR ELEKTROS DEPARTAMENTO

DUJŲ SKYRIUS

Teikti Tarybos posėdžiuiTarybos narys

2020-

PAŽYMADĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M.RUGSĖJO 22 D. NUTARIMO NR. O3-510 „DĖL INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS

NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2020 m. d. Nr. O5E- Vilnius

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), vadovaudamasi LietuvosRespublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos gamtiniųdujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 68straipsnio 1–3 dalimis, tvirtina Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimuNr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtinoInvesticijų grąžos normos nustatymo metodiką (toliau – Metodika).

Taryba, atsižvelgdama į tai, kad energetikos įmonės, siekdamos įgyvendinti LietuvosRespublikos Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 „Dėl Lietuvos RespublikosSeimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinėsnepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintoje Nacionalinėje energetinėsnepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, vykdo didelės apimties investicijų projektus(Baltijos šalių elektros energijos sistemos integravimas į Europos tinklus ir sinchronizavimas sujais, išmaniosios elektros energijos apskaitos diegimas Lietuvoje, dujotiekių jungtis tarp Lenkijos irLietuvos, dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Latvijos pajėgumų padidinimas ir kt.), parengė irpateikė viešajai konsultacijai Metodikos pakeitimo projektą (toliau – Projektas).

Projektu siūloma energetikos įmones, atliekančias didelės apimties strategines investicijas,skatinti efektyviai skolintis mažiausiais kaštais ir buvo atlikti šie pakeitimai:

1. Numatytos dvi efektyvaus skolinimosi skatinimo ribos, vertinant įmonių skolinto kapitalokainą;

2. Numatyta, kad ūkio subjektams, vykdantiems elektros energetikos ir gamtinių dujųsektoriuose bendro intereso projektus (angl. Projects of common interest) ir (ar) tiekimo saugumobei diversifikavimo projektus su valstybės garantija, kurių įvykdymui prisiimtų ilgalaikiųįsipareigojimų dalis lygi 70 proc. ir daugiau Ūkio subjekto kapitalo, investicijų grąžos normaskaičiuojama naudojant Metodikos 10 punkte nurodytą kapitalo struktūrą.

3. Kiti teisinio pobūdžio pakeitimai, susiję su pasikeitusiu atsinaujinančių energijos ištekliųsektoriaus reglamentavimu.

Projektas buvo paskelbtas viešajai konsultacijai nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio31 d. Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų informacinėje sistemoje ir Tarybos internetosvetainėje www.vert.lt.

Viešosios konsultacijos metu, pastabas Projektui pateikė:

Elektroninio dokumento nuorašas

1. AB „Litgrid“ 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. 19SD-5409;2. UAB „Litesko“ 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 1.21-1218;3. AB „Ignitis gamyba“ 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-791;4. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. (17.2-16E)3-

1530;5. AB „Amber Grid“ 2019 m. spalio 30 d. raštu Nr. 7-291-1001;6. Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. NLE-SD-

2019-;7. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 121;8. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. 19KR-SD-10258;9. UAB „EPSO-G“ 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-19-193;10. AB „Vilniaus šilumos tinklai“ 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. SD-492511. UAB „Kirtimų katilinė“ 2019 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 23-11/2019Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2019 m. spalio 31 d. raštu Nr. (2.30-35) 6V-

2060 informavo, kad Projekto nevertino.Pateiktų pastabų ir pasiūlymų vertinimas ir argumentacija pateikti Derinimo pažymoje „Dėl

Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510„Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (3 priedas).

Įvertinus viešosios konsultacijos metu pateiktas pastabas, atitinkamai buvo pakoreguotiProjektu keičiami punktai:

Patikslinta sąvoka – tarptautinės finansų institucijos, kurių narė yra Lietuva; Patikslintos sąlygos, kuomet skaičiuojamos skolinimosi skatinimo ribos (šis pakeitimas

taikomas visiems reguliuojamiems ūkio subjektams, kuriems skaičiuojama svertinė vidutinėkapitalo kaina);

Patikslinta, kad investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui,nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavo kapitalo kainos.

Dujų skyrius, vadovaudamasis Energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu,Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Elektros energetikos įstatymo 68 straipsnio1–3 dalimis, siūlo Tarybai pritarti nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolėskomisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymometodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektui.

PRIDEDAMA:1. Tarybos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m.

rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikospatvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, 5 lapai.

2. Tarybos nutarimo „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m.rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikospatvirtinimo“ pakeitimo“ lyginamasis variantas, 5 lapai.

3. Derinimo pažyma „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m.rugsėjo 22 d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikospatvirtinimo“ pakeitimo“, 33 lapai.

Dujų skyriaus vyriausiasis specialistas JustasValaitis

Į posėdį kviečiami:1. AB „Achema“ atstovai2. AB „Amber Grid“ atstovai;3. AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovai;4. AB „Klaipėdos nafta“ atstovai;5. AB „Ignitis gamyba“ atstovai;6. AB agrofirma „Josvainiai“ atstovai;7. Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos atstovai;8. Lietuvos biodujų asociacijos atstovai;9. Lietuvos elektros energetikos asociacijos atstovai;10. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atstovai;11. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos atstovai;12. Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacijos atstovai;13. UAB „Fortum Heat Lietuva“ atstovai;14. AB „Vilniaus šilumos tinklai“;15. AB „Litgrid“ atstovai;16. AB „Lifosa“ atstovai;17. AB „Akmenės cementas“ atstovai;18. UAB „Dirbtinis pluoštas“ atstovai;19. UAB „Dainavos elektra“ atstovai;20. UAB „EPSO-G“ atstovai;21. UAB „Ignitis“ atstovai;22. UAB „Kirtimų katilinė“ atstovai;23. UAB „Litesko“ atstovai.

Projektas

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMASDĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M.RUGSĖJO 22 D. NUTARIMO NR. O3-510 „DĖL INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS


2020 m. d. Nr. O3E-

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu,Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikoselektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1–3 dalimis bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikosreguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2020 m.d. pažymą Nr. O5E- „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“pakeitimo“, Taryba n u t a r i a:

Pakeisti Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų irenergetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžosnormos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika):

1. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:„6. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę

paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Valstybinei energetikos reguliavimotarybai (toliau – Taryba) nustatant skolinto kapitalo kainą, Ūkio subjekto faktinės paskolų litais ir(arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normos svertinį vidurkį, nedidesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms(bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuo atvejuTarybos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti nuo 2004 m. spalio mėnesio ikipaskutinio mėnesio prieš nustatant Tarybai skolinto kapitalo kainą, proc., Lietuvos banko skelbiamųnefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ireurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normųvidurkio, išskyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečio laikotarpį, vadovaujantisLietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonomikossunkmečio“). Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijosišteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą, faktinio skolinto kapitalo kainaskaičiuojama kaip elektros energetikos sektoriaus faktinio skolinto kapitalo kainos svertinisvidurkis. Nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, vadovaujantis Biodujųsupirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodika, patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymometodikos patvirtinimo“, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip gamtinių dujųsektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. “

2. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:„7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvos

banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m.gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučiųpalūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama:

7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos,suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis,

Projektas

nevertinant tarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamasLietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų ir Ūkio subjekto faktinėsskolinto kapitalo kainos (pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalokaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;

7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėmskorporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkio ir vidutinėssvertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektasvykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuvair kurių sąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje(https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos)suteiktų paskolų (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Antroji efektyvaus skolinimosiskatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinė svertinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuotakaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinantinvesticinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė už Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėmskorporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkį.“

3. Pakeisti 9.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:„9.2. nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka (JAV)

nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos suma, remiantis viešaiprieinamais duomenų šaltiniais. JAV nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip JAV paskutinių 20metų iki metų, prieš nustatant Tarybai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijų rinkągrąžos bei JAV iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamais duomenųšaltiniais (Standard&Poor's reitingų agentūros skelbiamo S&P 500 indekso ir JAV Federalinėsrezervų sistemos banko skelbiamų 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų duomenimis). PapildomaLietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingąatitinkančios rizikos (proc.) ir JAV kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešaiprieinamais duomenų šaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais Lietuvos kreditoreitingą ir JAV kredito reitingą atitinkančių rizikų įverčiais);“

4. Pakeisti 9.3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:„9.3.3. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, Ūkio

subjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energetikos gamybos ir rezervinės galiosrinkose, taip pat Ūkio subjektams, teikiantiems elektros energijos gamybos nustatytose elektrinėse,kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, ir elektrosenergetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybėsenergetiniam saugumui užtikrinti, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Lietuvos Respublikoselektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka bei tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintosnaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalokainą – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamoje ataskaitoje apieinvestavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų ES valstybių elektros energetikos perdavimo sektoriausrizikos matmens aritmetinis vidurkis;“

5. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:„11. Ūkio subjektui investicijų grąžos norma, taikant optimalią kapitalo struktūrą, nustatoma

tuo atveju, kai pagal paskutinių audituotų finansinių metų, prieš Tarybai apskaičiuojant investicijųgrąžos normą, Ūkio subjekto metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą faktinę Ūkio subjektokapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuota pagal

Projektas

optimalią kapitalo struktūrą. Kitais atvejais Ūkio subjektui investicijų grąžos norma yraskaičiuojama, naudojant faktinės Ūkio subjekto kapitalo struktūros duomenis“

6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:„12. Ūkio subjektams, vykdantiems elektros energetikos ir gamtinių dujų sektoriuose bendro

intereso projektus (angl. Projects of common interest) ir (ar) tiekimo saugumo bei diversifikavimoprojektus su valstybės garantija, kurių įvykdymui prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų dalis lygi 70proc. ir daugiau Ūkio subjekto kapitalo, investicijų grąžos norma skaičiuojama naudojantMetodikos 10 punkte nurodytą kapitalo struktūrą.“

7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:„13. Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos

išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą ir nustatant biodujų supirkimo įgamtinių dujų sistemas tarifus, taikoma Metodikos 10 punkte nurodyta kapitalo struktūra.“

8. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:„14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, nekeičiant

nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavo kapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant įMetodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos, kuri negali viršyti Metodikos 6punkte nurodytų reikalavimų, pokytį.“

9. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:„15. Ūkio subjektai duomenis Ūkio subjekto ir energetikos sektoriaus, kuriame Ūkio

subjektas vykdo veiklą, faktinei skolinto kapitalo kainai nustatyti bei perskaičiuoti Tarybai pateikiapagal Metodikos priede pateikiamą lentelę kasmet iki liepos 10 d.“

10. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:„16. Duomenys investicijų grąžos normai apskaičiuoti yra skelbiami Tarybos interneto

svetainėje kasmet iki rugpjūčio 1 d.“11. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:„17. Jei Tarybai pateikiama konfidenciali informacija, ją pateikiantis Ūkio subjektas privalo

konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali.“12. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:„18. Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kurią teisės aktai nustato kaip

nekonfidencialią ir (ar) kuri nebuvo konfidenciali, ar nebuvo nurodyta kaip konfidenciali Tarybai,kai ji šią informaciją sužinojo.“

13. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:„19. Taryba saugo gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.“14. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:„21. Tarybos veiksmai ar neveikimas, nustatant investicijų grąžos normą, gali būti

skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.“15. Pakeisti Metodikos priedą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

Tarybos pirmininkas

Projektas

Investicijų grąžos normos nustatymometodikos priedas

Duomenys apie ūkio subjektą:

Duomenys apie kontaktinį asmenį:

Pavadinimas V., pavardė Kodas Pareigos Buveinės adresas Telefonas Telefonas Faksas Faksas El. paštas Tinklalapis El. paštas

ILGALAIKIŲ PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMŲ DUOMENYS INVESTICIJŲ GRĄŽOSNORMOS SKOLINTO KAPITALO KAINAI SKAIČIUOTI

(Už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn.)

Metai,mėnuo

Paskoloslikutis mėnesio

pabaigoje

Paskolosvaliuta

Paskolospalūkanųnorma,proc.

Grąžinimoterminas(metai,mėnuo)

Paskolossutarties

Nr.,sudarymo

data,paskolosteikėjas

Paskolospaskirtis

Liepa 1. 1. 1. 1. 1.2. 2. 2. 2. 2. ... ... ... ... ...

RugpjūtisRugsėjisSpalisLapkritisGruodisSausisVasarisKovasBalandisGegužėBirželis

Tvirtinu: ____________ Pareigos

________ Parašas

____________ Vardas, pavardė

Projektas

VALSTYBINĖ ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBA

NUTARIMASDĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M.RUGSĖJO 22 D. NUTARIMO NR. O3-510 „DĖL INVESTICIJŲ GRĄŽOS NORMOS


2020 m. d. Nr. O3E-

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 8 straipsnio 11 dalies 6 punktu,Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikoselektros energetikos įstatymo 68 straipsnio 1–3 dalimis bei atsižvelgdama į Valstybinės energetikosreguliavimo tarybos (toliau – Taryba) Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus 2020 m.d. pažymą Nr. O5E- „Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22d. nutarimo Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžos normos nustatymo metodikos patvirtinimo“pakeitimo“, Taryba n u t a r i a:

Pakeisti Investicijų grąžos normos nustatymo metodiką, patvirtintą Valstybinės kainų irenergetikos kontrolės komisijos 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. O3-510 „Dėl Investicijų grąžosnormos nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika):

1. Pakeisti 6 punktą ir jį išdėstyti taip:„6. Skolinto kapitalo kaina (palūkanų norma, už kurią Ūkio subjektas gali gauti ilgalaikę

paskolą), proc., atitinka paskutinių dvylikos mėnesių, prieš Komisijai Valstybinei energetikosreguliavimo tarybai (toliau – Taryba) nustatant skolinto kapitalo kainą, Ūkio subjekto faktinėspaskolų litais ir (arba) eurais, kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučio palūkanų normossvertinį vidurkį, ne didesnį nei to paties laikotarpio Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėmskorporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkį. Bet kuriuoatveju Komisijos Tarybos nustatyta skolinto kapitalo kaina, proc., negali viršyti nuo 2004 m. spaliomėnesio iki paskutinio mėnesio prieš nustatant Komisijai Tarybai skolinto kapitalo kainą, proc.,Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai,likučių palūkanų normų vidurkio, išskyrus 2008–2009 metų laikotarpį (ekonomikos sunkmečiolaikotarpį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295„Dėl ekonomikos sunkmečio“). Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojantatsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Komisija Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalokainą, faktinio skolinto kapitalo kaina skaičiuojama kaip elektros energetikos sektoriaus faktinioskolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. Nustatant biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemastarifus, vadovaujantis Biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifų nustatymo metodika,patvirtinta Komisijos 2011 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-230 „Dėl Biodujų supirkimo į gamtiniųdujų sistemas tarifų nustatymo metodikos patvirtinimo“, faktinio skolinto kapitalo kainaskaičiuojama kaip gamtinių dujų sektoriaus skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. “

2. Pakeisti 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

Projektas

„7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvosbanko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m.gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučiųpalūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama dalimi, kuri lygi pusei Ūkio subjektofaktinės skolinto kapitalo kainos ir Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms(bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkio skirtumo.:

7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui, tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos,suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinisvidurkis, nevertinant tarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašasyra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų irŪkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimoriba). Pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkiosubjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina,suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinisvidurkis;

7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėmskorporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkio irvidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansųinstitucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikosfinansų ministerijos tinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimoriba). Antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinėsvertinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkiosubjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, yramažesnė už Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktųpaskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmėilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkį.“

3. Pakeisti 9.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:„9.2. nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip šalies su išvystyta kapitalo rinka (JAV)

nuosavybės rizikos premijos ir papildomos Lietuvos rinkos rizikos premijos suma, remiantis viešaiprieinamais duomenų šaltiniais. JAV nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip JAV paskutinių 20metų iki metų, prieš nustatant Komisijai Tarybai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijųrinką grąžos bei JAV iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantis viešai prieinamaisduomenų šaltiniais (Standard&Poor's reitingų agentūros skelbiamo S&P 500 indekso ir JAVFederalinės rezervų sistemos banko skelbiamų 10 metų trukmės JAV iždo obligacijų duomenimis).Papildoma Lietuvos rinkos rizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kredito reitingąatitinkančios rizikos (proc.) ir JAV kredito reitingą atitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešaiprieinamais duomenų šaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais Lietuvos kreditoreitingą ir JAV kredito reitingą atitinkančių rizikų įverčiais);“

4. Pakeisti 9.3.3 papunktį ir jį išdėstyti taip:

Projektas

„9.3.3. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdantiems Ūkio subjektams, Ūkiosubjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtaką elektros energetikos gamybos ir rezervinės galiosrinkose, taip pat Ūkio subjektams, teikiantiems elektros energijos gamybos nustatytose elektrinėse,kuriose elektros energijos gamyba būtina elektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, ir elektrosenergetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse, kurių veikla būtina valstybėsenergetiniam saugumui užtikrinti, viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Lietuvos Respublikoselektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka bei nustatant tuo atveju, jeigu elektros energijos,pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinęsvertinę kapitalo kainą – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmetrengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų ES valstybių elektrosenergetikos perdavimo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis;“

5. Pakeisti 11 punktą ir jį išdėstyti taip:„11. Ūkio subjektui investicijų grąžos norma, taikant optimalią kapitalo struktūrą, nustatoma

tuo atveju, kai pagal paskutinių audituotų finansinių metų, prieš Komisijai Tarybai apskaičiuojantinvesticijų grąžos normą, Ūkio subjekto metinėse finansinėse ataskaitose pateikiamą faktinę Ūkiosubjekto kapitalo struktūrą apskaičiuota investicijų grąžos norma yra didesnė, nei apskaičiuotapagal optimalią kapitalo struktūrą. Kitais atvejais Ūkio subjektui investicijų grąžos norma yraskaičiuojama, naudojant faktinės Ūkio subjekto kapitalo struktūros duomenis“

6. Pakeisti 12 punktą ir jį išdėstyti taip:„12. Ūkio subjektams, vykdantiems elektros energetikos ir gamtinių dujų perdavimo

infrastruktūros projektus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Nacionalinėsenergetinės nepriklausomybės strategija sektoriuose bendro intereso projektus (angl. Projects ofcommon interest) ir (ar) tiekimo saugumo bei diversifikavimo projektus su valstybėsgarantija, kurių įvykdymui prisiimtų ilgalaikių įsipareigojimų dalis lygi 70 proc. ir daugiau Ūkiosubjekto kapitalo, investicijų grąžos norma skaičiuojama naudojant Metodikos 10 punkte nurodytąkapitalo struktūrą, netaikant Metodikos 7 punkto nuostatų.“

7. Pakeisti 13 punktą ir jį išdėstyti taip:„13. Nustatant elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,

ir biodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, taikoma Metodikos 10 punkte nurodytakapitalo struktūra.

13. Tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančiusenergijos išteklius, sektoriui Taryba vertina vidutinę svertinę kapitalo kainą ir nustatantbiodujų supirkimo į gamtinių dujų sistemas tarifus, taikoma Metodikos 10 punkte nurodytakapitalo struktūra.“

8. Pakeisti 14 punktą ir jį išdėstyti taip:„14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, nekeičiant

nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavo kapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojamaatsižvelgiant į Metodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos pokytį, kurisnegali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų, pokytį.“

9. Pakeisti 15 punktą ir jį išdėstyti taip:„15. Ūkio subjektai duomenis Ūkio subjekto ir energetikos sektoriaus, kuriame Ūkio

subjektas vykdo veiklą, faktinei skolinto kapitalo kainai nustatyti bei perskaičiuoti KomisijaiTarybai pateikia pagal Metodikos priede pateikiamą lentelę kasmet iki liepos 10 d.“

10. Pakeisti 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

Projektas

„16. Duomenys investicijų grąžos normai apskaičiuoti yra skelbiami Komisijos Tarybosinterneto svetainėje kasmet iki rugpjūčio 1 d.“

11. Pakeisti 17 punktą ir jį išdėstyti taip:„17. Jei Komisijai Tarybai pateikiama konfidenciali informacija, ją pateikiantis Ūkio

subjektas privalo konkrečiai ir aiškiai nurodyti, kuri informacija yra konfidenciali.“12. Pakeisti 18 punktą ir jį išdėstyti taip:„18. Konfidencialia negali būti laikoma informacija, kurią teisės aktai nustato kaip

nekonfidencialią ir (ar) kuri nebuvo konfidenciali, ar nebuvo nurodyta kaip konfidenciali KomisijaiTarybai, kai ji šią informaciją sužinojo.“

13. Pakeisti 19 punktą ir jį išdėstyti taip:„19. Komisija Taryba saugo gautos konfidencialios informacijos konfidencialumą.“14. Pakeisti 21 punktą ir jį išdėstyti taip:„21. Komisijos Tarybos veiksmai ar neveikimas, nustatant investicijų grąžos normą, gali

būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.“15. Pakeisti Metodikos priedą ir išdėstyti jį nauja redakcija (pridedama).

Tarybos pirmininkas

Investicijų grąžos normos nustatymometodikos priedas

Projektas

Duomenys apie ūkio subjektą:

Duomenys apie kontaktinį asmenį:

Pavadinimas V., pavardė Kodas Pareigos Buveinės adresas Telefonas Telefonas Faksas Faksas El. paštas Tinklalapis El. paštas

ILGALAIKIŲ PASKOLŲ PALŪKANŲ NORMŲ DUOMENYS INVESTICIJŲ GRĄŽOSNORMOS SKOLINTO KAPITALO KAINAI SKAIČIUOTI

(Už laikotarpį nuo praėjusių ataskaitinių metų liepos mėn. iki einamųjų metų liepos mėn.)

Metai,mėnuo

Paskoloslikutis mėnesio

pabaigoje

Paskolosvaliuta

Paskolospalūkanųnorma,proc.

Grąžinimoterminas(metai,mėnuo)

Paskolossutarties

Nr.,sudarymo

data,paskolosteikėjas

Paskolospaskirtis

Liepa 1. 1. 1. 1. 1.2. 2. 2. 2. 2. ... ... ... ... ...

RugpjūtisRugsėjisSpalisLapkritisGruodisSausisVasarisKovasBalandisGegužėBirželis

Tvirtinu: ____________ Pareigos

________ Parašas

____________ Vardas, pavardė

INVESTICIJŲ GRĄŽOS NUSTATYMO METODIKOS PAKEITIMO PROJEKTO DERINIMO PAŽYMA

Eil.Nr.

Pastabos ir pasiūlymai Pastabų ir pasiūlymų vertinimas

1. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija1.1. Keičiamoje Metodikos 7.2 papunkčio formuluotėje: „dalimi, kuri

yra lygi pusei skirtumo tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalokainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkiosubjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investiciniųbankų suteiktų paskolų, ir Lietuvos banko skelbiamųnefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais(iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.),kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkioskirtumo (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba).“ yraperteklinis antrasis žodis „skirtumo“.

Atsižvelgta.7.2. papunktis išdėstomas taip:„7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos bankoskelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktųpaskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m.sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanųnormų vidurkio ir vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos,suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektasvykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansųinstitucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamasLietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje(https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų (antroji efektyvausskolinimosi skatinimo riba). Antroji efektyvaus skolinimosiskatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinė svertinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinantinvesticinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė už Lietuvosbanko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms)suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučiųpalūkanų normų vidurkį.“

1.2. Keičiamame Metodikos 14 punkte yra nustatoma, jog„[i]nvesticijų grąžos norma <...> kasmet koreguojama atsižvelgiantį <...> skolinto kapitalo kainos pokytį, kuris negali viršytiMetodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų“. Atkreiptinas dėmesysį tai, kad keičiamame Metodikos 6 punkte yra apibrėžiama skolinto

Atsižvelgta.Patikslinta formuluotė:„14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimoperiodui, nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavokapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į

1

kapitalo kaina, tačiau nėra apibrėžiamas skolinto kapitalo kainospokytis ir nėra nustatyti reikalavimai šiam pokyčiui ar šio pokyčiosavybės. Todėl nėra aišku, kokius reikalavimus turi atitikti skolintokapitalo kainos pokytis, į kurį atsižvelgiama koreguojantinvesticijų grąžos normą.

Metodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos,kuri negali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų,pokytį.“

2. AB „Litgrid“2.1. WACC skaičiavime sumažinti skolinto kapitalo dalį. Didelėse

reguliuojamos veiklos infrastruktūros įmonėse praktiškaineįmanoma pasiekti nustatytą 60 proc. skolinto kapitalo dalį, visųaplinkinių regiono šalių reguliatoriai taiko mažesnę skolintokapitalo dalį: Estija ir Latvija 50 proc., Suomija 40 proc., Lenkija30 proc. Manome, kad 40-50 proc. skolintos dalies nustatymasMetodikos 10 punkte vietoje dabar esančios 60 proc. labiau atitiktųfaktinę infrastruktūros įmonių situaciją ir kitų ES šalių praktiką.

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi kitų reguliuotojų taikomą praktikąir reguliuojamų energetikos įmonių analizę.Taryba pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2017 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017 konstatavo, kad Taryba turi teisę pasirinkti duomenis,atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansųekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galimai taikomi kitosevalstybėse, turinčiose kitą teisinę sistemą. Lietuvos energetikossektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodarosprincipus ir taisykles. Vienas iš jų numatytas Lietuvos Respublikosenergetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Tarybaiteisę nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertinus protingumokriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

2.2. Santykinį rizikos matmenį (Levered/Equity Beta) skaičiuotipagal standartinę kitose ES šalyse taikomą praktiką iš rizikosmatmens be skolinto kapitalo (iš Unlevered /Asset Beta)pritaikant Tarybos nustatytą kapitalo struktūrą ir Lietuvojetaikomą pelno normą. Pagal Metodiką Taryba remiasi vienEuropos energetikos reguliuotojų tarybos (toliau – CEER)ataskaitoje pateikiamų ES valstybių elektros perdavimo sektoriausrizikos matmens – Levered Beta – aritmetiniu vidurkiu. Tai reiškia,kad Bendrovės nuosavo kapitalo rizikos vertinimas yra neteisingas,kadangi ignoruojami skirtumai tarp faktinės kitų šalių operatoriųkapitalo struktūros ir Bendrovei nustatytos kapitalo struktūros beiskirtumai tarp Bendrovės ir kitų šalių pelno mokesčio normų.

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.

2

Tačiau CEER 2019 m. sausio 18 d. ataskaitoje „Report onRegulatory Frameworks for European Energy Networks“pabrėžiama, kad tiesioginis Equity Beta lyginimas gali klaidinti –„Due to the different gearing ratios, the comparison of equity betascould be misleading. In order to make the values comparable theasset beta were calculated.The calculation was based on the valueof equity betas and gearing ratios used by the regulators.

3. UAB „Litesko“3.1. Projekto 1.2. punktas keičia Metodikos 7 punkto reglamentavimą,

numatant dvi efektyvaus skolinimosi skatinimo ribas. Bendrovėsvertinimu, Projekte siūloma Metodikos 7.1 punkto redakcija, taisatvejais, kai ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yramažesnė už Lietuvos banko skelbiamą, bet didesnė už atitinkamosektoriaus svertinę skolinto kapitalo kainą, veikia ne kaipskatinimas, o kaip papildomas ribojimas, t. y., faktinė skolinimosikaina apribojama ne tik pagal Lietuvos banko, bet ir pagalsektoriaus svertinį skolinto kapitalo kainos rodiklį, kas prieštaraujaMetodikos 7 punkto logikai.

Iš dalies atsižvelgta.Patiksliname 7.1 papunktį ir jį išdėstome taip:„7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolintokapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriameŪkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinanttarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kuriųsąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktųpaskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmojiefektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkiosubjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;“

3.2. Taip pat nėra aišku kodėl Metodikos 7.1 punkte yra įvedamasribojimas dėl investicinių bankų suteiktų paskolų. Šio pakeitimoTaryba niekaip neargumentuoja ir jis Bendrovės vertinimuprieštarauja Metodikos 7 punkto logikai, kuri numato vienintelįribojimą skolintam kapitalui – neviršyti Lietuvos banko skelbiamopalūkanų normų vidurkio bei Metodikos 6 punkto reikalavimų. Jeivisgi Tarybos nuomone turi būti ribojama ne tik pati skolinimosikaina, bet ir skolinimosi šaltiniai (su kuo Bendrovė nesutinka) taituri būti aiškiai reglamentuota Metodikoje bei pateikiamasinvesticinio banko apibrėžimas. Be to, atitinkamo sektoriaussvertinio rodiklio apskaičiavimo tvarka yra reglamentuota Tarybos

Paaiškinimas. Projekto tikslas yra skatinti ūkio subjektus siekti ieškoti kuopigesnių skolinimosi šaltinių ir mažesnių skolinimosi kaštų,suteikiant papildomas paskatas tai daryti. Tačiau pažymėtina, jogProjektu neįvedami jokie nauji ribojimai dėl skolinimosi kainos irskolinimosi šaltinio. Vienintelis ribojimas skolinto kapitalo kainaiišlieka neviršyti Lietuvos banko skelbiamo palūkanų normųvidurkio bei Metodikos 6 punkto reikalavimų.

3

2015-06-22 nutarimo Nr. O3-510 2 punkte.3.3. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas pastabas, siūlome tokią

Metodikos 7.1 punkto redakciją:„7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp Ūkio subjekto faktinėsskolinto kapitalo kainos ir vidutinės svertinės skolinto kapitalokainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkiosubjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investiciniųbankų suteiktų paskolų (pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimoriba). Pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo ribaskaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkio subjekto faktinė skolintokapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinė skolinto kapitalo kaina,suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektasvykdo veiklą, svertinis vidurkis;“.

Iš dalies atsižvelgta.7.1. papunktį išdėstome taip:„7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolintokapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriameŪkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinanttarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kuriųsąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktųpaskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmojiefektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkiosubjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;“

3.4. Bendrovės vertinimu Projekto 1.8 punkte numatytas Metodikos 14punkto patikslinimas, jį papildant šia nuostata „nekeičiantnustatytos kapitalo struktūros“ yra perteklinis, nes ir dabartinėMetodikos 14 punkto redakcija numato, jog kasmet koreguojamatik skolinto kapitalo kaina. Minėtas papildymas įneša neaiškumo –jei skolinto kapitalo kaina koreguojama kasmet, o kapitalostruktūra nekeičiama, kas tuomet yra su nuosavo kapitalo kaina?

AtsižvelgtaPatiksliname 14 punktą:„14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimoperiodui, nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros ir nuosavokapitalo kainos, tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant įMetodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos,kuri negali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų,pokytį.“

3.5. Taip pat siūlome Tarybai kartu su kitais planuojamais Metodikospakeitimais patikslinti skolinto kapitalo apibrėžimą beiskaičiuojant skolinto kapitalo rodiklius vertinti ir trumpalaikiusįsipareigojimus kreditoriams. Skolintas kapitalas turi apimti visusūkio subjekto finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Prietrumpalaikių įsipareigojimų kreditoriams priskiriamoskreditorių/akcininkų suteikiamos kreditinės linijos, iš kurių yrafinansuojamos ir investicijos, ir objektyvus apyvartinio kapitaloporeikis. Pažymėtina, kad kreditinių linijų panaudojimas yra

Neatsižvelgta. Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Taip pat pažymime, kad investicijų grąžos norma taikoma nustatantinvesticijų grąžą, kuri yra lygi grąžos normos ir reguliuojamo turtovertės (RAB) sandaugai. Nustatant investicijų grąžą vertinamas tikilgalaikis turtas, todėl nustatant investicijų grąžos normą taip pat yravertinamos tik ilgalaikės paskolos, skirtos investicijų projektamsfinansuoti.

4

neišvengiamas šilumos sektoriuje dėl jo specifikos (šildymo /nešildymo sezonas; atsiskaitymas su kuro tiekėjais įvykstaanksčiau, nei vartotojai sumoka už suteiktas paslaugas, nemokūsvartotojai ir pan.), tačiau ši priemonė leidžia skolintas lėšaspanaudoti maksimaliai efektyviai, todėl trumpalaikių paskolų kainataip pat turėtų būti vertinama.

4. AB „Ignitis gamyba“4.1. Projekto lydraštyje nurodoma, jog Projektu siūloma energetikos

įmones, atliekančias didelės apimties strategines investicijas, skatinti efektyviai skolintis mažiausiais kaštais. Metodikos 7 punktas nurodo, jog „7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama...>“.

Tačiau papunktyje įvardijamas skirtumas gali būti neigiamas net ir tuo atveju, kai ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė lyginant su Lietuvos banko skelbiamų paskolų likučių palūkanų normų vidurkiu. Tokiu atveju, atitinkamas punktas, ne skatintų, o baustų.

Atitinkamai, siekiant aiškumo, prašome papildyti formuluotęnurodant, jog šio papunkčio nuostatoje numatyta paskata būtųtaikoma tik tuo atveju, kai ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalokaina yra mažesnė už svertinę skolinto kapitalo kainą, suskaičiuotąkaip atitinkamo sektoriaus, kuriame ūkio subjektas vykdo veiklą,svertinis vidurkis.

Siūlymas: Pakeisti Metodikos projekto 7.1 papunktį ir jį išdėstyti taip:

7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui, tarp Ūkio subjekto faktinės

Atsižvelgta.7.1. papunktį išdėstome taip:„7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolintokapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriameŪkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinanttarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kuriųsąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktųpaskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmojiefektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkiosubjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;“

5

skolinto kapitalo kainos ir vidutinės svertinės skolinto kapitalokainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkiosubjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investiciniųbankų suteiktų paskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolintokapitalo kainos (pirmoji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba).Taikoma, kai Ūkio subjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yramažesnė už svertinę skolinto kapitalo kainą, suskaičiuotą kaipatitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą,svertinis vidurkis;

4.2. Projekto lydraštyje nurodoma, jog Projektu siūloma energetikos įmones, atliekančias didelės apimties strategines investicijas, skatinti efektyviai skolintis mažiausiais kaštais. Metodikos 7 punktas nurodo, jog „7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolinto kapitalo kaina padidinama...>“.Tačiau papunktyje įvardijamas skirtumas gali būti neigiamas net ir tuo atveju, kai ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų norma yra mažesnė lyginant su Lietuvos banko skelbiamų paskolų likučių palūkanų normų vidurkiu. Tokiu atveju, atitinkamas punktas, ne skatintų, o baustų. Atitinkamai, siekiant aiškumo, prašome papildyti formuluotę

Iš dalies atsižvelgta.7.2. papunktį išdėstome taip:„7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos bankoskelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktųpaskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m.sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanųnormų vidurkio ir vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos,suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektasvykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansųinstitucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamasLietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje(https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų (antroji efektyvausskolinimosi skatinimo riba). Antroji efektyvaus skolinimosiskatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinė svertinė

6

nurodant, jog šio papunkčio nuostatoje numatyta paskata būtųtaikoma tik tuo atveju, kai vidutinė svertinė skolinto kapitalokaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame ūkiosubjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investiciniųbankų suteiktų paskolų, yra mažesnė už Lietuvos banko skelbiamųnefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais(iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.),kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkį.

Pakeisti Metodikos projekto 7.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, ir Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkio skirtumo ir vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Taikoma, kai vidutinė svertinė skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,

skolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinantinvesticinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė už Lietuvosbanko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms)suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučiųpalūkanų normų vidurkį.“

7

kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė užLietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.)ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanų normų vidurkį.“

4.3. Bendrovė prašo pateikti investicinio banko sąvokos apibrėžimą beibent vieną praktinį pavyzdį.

Paaiškinimas.Patiksliname sąvoką:Tarptautinės finansų institucijos, kurių narė yra Lietuva, o jų sąrašasyra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos)

Praktinis pavyzdys: Europos investicijų bankas, Pasaulio bankas.4.4. Tuo atveju, jeigu Taryba neatsižvelgs į Bendrovės pastabų lentelės

3.6 punkte nurodomą pasiūlymą, Bendrovė prašo Peržiūrėti Metodikos 10 punktą. Jame apibrėžiama, kokia yra optimali kapitalo struktūra, tačiau nėra numatyta galimybė jos perskaičiuoti.Bendrovė atkreipia dėmesį, kad skirtinguose ekonominio ciklo etapuose ūkio subjekto įsiskolinimai skiriasi, nes skiriasi skolinimosi galimybės. Pažymėtina, kad Metodikos 6 punkte yra taikoma išimtis dėl ekonomikos sunkmečio laikotarpio, nes būtent sunkmečio laikotarpio metu ženkliai pablogėja ūkio subjektų galimybės skolintis, todėl natūraliai sumažėja skolinto kapitalo

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti optimalios kapitalostruktūros taikymą, reikalinga siekiant paskatinti ūkio subjektussiekti optimalios kapitalo struktūros. Skirtingų įmonių kapitalostruktūra yra skirtinga ir ne visada pagrįsta optimaliais, efektyviaisir maksimaliai vartotojui naudingais sprendimais, todėl optimalioskapitalo struktūros kaip siekiamybės nustatymas skatina įmones

8

https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos


dalis. Taigi, vieni Metodikos punktai (Metodikos 6 punktas) atsižvelgia į ekonomikos ciklo įtaką skaičiuojant investicijų grąžosnormą, o kiti – juos ignoruoja (Metodikos 10 punktas).

Jeigu Taryba atsižvelgs į Bendrovės pasiūlymą dėl Metodikos 10 punkto, Bendrovė prašo atitinkamai pakeisti Metodikos projekto 14 punktą.

Siūlymas: Pakeisti Metodikos 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

10. Skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra yra laikoma optimalia,kai skolintas kapitalas ir nuosavas kapitalas apskaičiuojamaskaip pasirinktos ūkio šakos subjektų kapitalo struktūrųsvertinis vidurkis. sudaro 60 proc., nuosavas – 40 proc. Optimalikapitalo struktūra gali būti perskaičiuojama ne dažniau kaipkartą per metus atsižvelgiant į paskutinių pasibaigusiųkalendorinių metų faktinį ūkio šakos subjektų kapitalostruktūrų svertinį vidurkį.

Pakeisti Metodikos projekto 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

14. Investicijų grąžos norma Ūkio subjektui nustatoma reguliavimo periodui, nekeičiant nustatytos kapitalo struktūros,

siekti efektyvios kapitalo struktūros (nesukuriama per didelė arneprisiimama per maža rizika) ir užtikrinti efektyvų paslaugųvartotojams tiekimą.

9

tačiau kasmet koreguojama atsižvelgiant į Metodikos 7 punkte išdėstytas nuostatas ir skolinto kapitalo kainos pokytį, kuris negali viršyti Metodikos 6 punkte nurodytų reikalavimų bei Metodikos 10 punktą.

4.5. Taryba Metodikos projektu siūlo tik redakcinio pobūdžiokorekcijas Metodikos 9.3.3 papunkčiui, tačiau dėl žemiaunurodomų priežasčių, Bendrovės nuomone, 9.3.3 papunkčioMetodikoje turėtų būti visai atsisakyta.

Vadovaujantis ekonomikos ir finansų teorija bei gerąja praktikaapskaičiuojant užskolinto santykinio rizikos matmens (angl. Betalevered) dydį turi būti panaudotas užskolinimo koeficientas, kadbūtų įvertinti skirtingose šalyse egzistuojantys mokesčių tarifųskirtumai bei skirtingi įmonių nuosavo ir skolinto kapitalosantykiai. Todėl siūlome Metodikoje atlikti tokius pakeitimus:

1. Metodikoje siūlome įtvirtinti, kad santykinio rizikos matmuo β(angl. levered beta), apskaičiuojamas kaip įmonės be skolų rizikoslaipsnio (angl. unlevered beta) ir užskolinimo koeficientosandauga;

2. Metodikoje siūlome įtvirtinti užskolinimo koeficientoapskaičiavimo principus. Beta levered = Unlevered beta * (1+(1-PM)*(D/E)) – Hamada lygybė, angl. „Hamada equation“; PM –

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Taip pat nurodome, kad CEER duomenys yra skelbiami viešai ir yralaisvai prieinami. Pvz.: nustatant WACC 2020 metams buvonaudojami duomenys adresu https://www.ceer.eu -> Publicationsand press -> CEER papers -> Cross-sectoral -> 2019 -> CEERReport on Regulatory Frameworks for European Energy Networks;duomenų lentelės skaičiavimams pateiktos šia nuoroda: https://www.ceer.eu/documents/104400/6509669/C18-IRB-38-03a-Annex+3_Data.zip/95df72af-fd09-7a85-c3cf-8bdb8fcd6bea

10

https://www.ceer.eu/

pelno mokesčio tarifas; D/E – skolos ir nuosavybės santykis.(1+(1-PM)*(D/E)) – užskolinimo koeficientas, kuris nurodo, kiekįmonės, naudojančios konkrečią kapitalo struktūrą rizikos laipsnisturi būti didesnis lyginant su įmonės be skolų rizikos laipsniu.

3. Nurodytuose skaičiavimuose siūloma remtis viešai prieinamainformacija, tokiu būdu išlaikant skaidrumo principą.

4. Pažymėtina, kad Tarybos siūlomas santykinio rizikos matmensskaičiavimas negali būti traktuojamas kaip specifiniointerpretavimo klausimas, kadangi: (i) tarptautinėje praktikoje nėranaudojami Tarybos pateikti pagal šalies specifiką neperskaičiuotiinvesticijų grąžos normos komponentai, (ii) be to, toksneperskaičiuotų komponentų naudojimas nėra pagrįstas jokiaipraktiniais ar teoriniais argumentais.

Tuo atveju, jeigu Taryba nesutiktų su Bendrovės pateiktuvertinimu, pažymime, kad vienas iš Metodikos motyvų yra„nustatyti aiškiai apibrėžtus, skaidrius, nediskriminuojančiusinvesticijų grąžos normos nustatymo kriterijus ir tvarką“, tačiausantykinis rizikos matmuo daliai reguliuojamų veiklųapskaičiuojamas pagal neviešus informacijos šaltinius.

Prašome sudaryti sąlygas susipažinti su CEER ataskaitose apie

11

investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamų rodiklių vertės ir jųskaičiavimo principais, metodologija.

Šiuo metu Bendrovė neturi galimybės įvertinti CEER taikomųrodiklių metodologinio pagrįstumo ir, atitinkamai, suderinamumosu Metodika bei investicijų grąžos normos skaičiavimo gerąjapraktika, todėl Metodikoje įtvirtinami principai prieštaraujaMetodikos tikslams, kurių vienas – užtikrinti skaidrią investicijųgrąžos nustatymo tvarką.

Siūlymas:

Pakeisti Metodikos 9.3.3 papunktį ir išdėstyti jį taip:

9.3.3. elektros energetikos perdavimo veiklą vykdantiems Ūkiosubjektams, Ūkio subjektams, pripažintiems turinčiais didelę įtakąelektros energetikos gamybos ir rezervinės galios rinkose, taip patŪkio subjektams, teikiantiems elektros energijos gamybosnustatytose elektrinėse, kuriose elektros energijos gamyba būtinaelektros energijos tiekimo saugumui užtikrinti, ir elektrosenergetikos sistemos rezervų užtikrinimo nustatytose elektrinėse,kurių veikla būtina valstybės energetiniam saugumui užtikrinti,viešuosius interesus atitinkančias paslaugas Lietuvos Respublikoselektros energetikos įstatyme nustatyta tvarka bei nustatant elektros

12

energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius,tarifus – kaip Europos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER)kasmet rengiamoje ataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalysepateikiamų ES valstybių elektros energetikos perdavimo sektoriausrizikos matmens aritmetinis vidurkis; rizikos laipsnis β (angl.levered beta) apskaičiuojamas, remiantis viešai prieinamaisinformacijos šaltiniais, kaip įmonės be skolų rizikos laipsnio(angl. unlevered beta) ir užskolinimo koeficientosandauga.

Beta levered = Unlevered beta * (1+(1-PM)*(D/E))čia:PM – pelno mokesčio tarifas;D/E – skolos ir nuosavybės santykis;(1+(1-PM)*(D/E)) – užskolinimo koeficientas, kuris nurodo,kiek įmonės, naudojančios konkrečią kapitalo struktūrą rizikoslaipsnis turi būti didesnis lyginant su įmonės be skolų rizikoslaipsniu.

4.6. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikosįstatymo (toliau – EEĮ) 68 straipsnio 3 dalyje aiškiai irnedviprasmiškai įtvirtinta, kad Taryba apskaičiuodama investicijųgrąžos normą, atsižvelgia į asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojamainvesticijų grąžos norma, kapitalo struktūrą. Dirbtinio skolinto irnuosavo kapitalo struktūros santykio nustatymas Metodikojeakivaizdžiai prieštarauja aukščiau minimai EEĮ įtvirtintai nuostatai.Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos funkcijos taip pat yradetalizuojamos pačios Tarybos 2019 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.O3E-239 patvirtintame Tarybos darbo reglamente (toliau –Reglamentas), kuriame taip pat įtvirtinta, kad Taryba savo veiklojevadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, LietuvosRespublikos tarptautinėmis sutartimis, įstatymais, kitais LietuvosRespublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti optimalios kapitalostruktūros taikymą, reikalinga siekiant paskatinti ūkio subjektussiekti optimalios kapitalo struktūros. Skirtingų įmonių kapitalostruktūra yra skirtinga ir ne visada pagrįsta optimaliais, efektyviaisir maksimaliai vartotojui naudingais sprendimais, todėl optimalioskapitalo struktūros kaip siekiamybės nustatymas skatina įmonessiekti efektyvios kapitalo struktūros (nesukuriama per didelė arneprisiimama per maža rizika) ir užtikrinti efektyvų paslaugųvartotojams tiekimą.

13

Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybėsnutarimais, Tarybos nuostatais ir nutarimais, kitais teisės aktais,taip pat Reglamentu bei Tarybos vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja,kad turi būti užtikrinamas teisinės sistemos nuoseklumas, vidinėdarna. Teisių, pareigų bei atsakomybės klausimai išsprendžiamigaliojančiame įstatyme ir įstatymų leidėjo kuriama teisė turi atitiktivalstybėje pripažintus teisės principus. Svarbus yra valdžiųpadalijimo principas, kaip demokratinės valstybės konstitucinisprincipas, lemiantis valdžios organizaciją, jos funkcionavimą,garantuojantis žmogaus teises ir laisves. Šis principas apimavaldžių atskyrimą, reiškiantį suskirstymą į įstatymų leidžiamąją,teisminę ir vykdomąją valdžias, taip pat jų formavimo tvarkos,teisinio statuso, galių, savarankiškumo ir kompetencijų nustatymąbei valdžių sąveiką, reiškiančią bendradarbiavimą bei pusiausvyrą.Atitinkamai reguliatoriaus teisės bei pareigos inter alia užtikrinantjo nepriklausomumą negali būti absoliučios ir neturi būtivertinamos izoliuotai nuo visos teisinės sistemos bei konstituciniųteisės principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome,kad Taryba nustatydama investicijų grąžos normą, turi atsižvelgti įEEĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, bei atitinkamai įasmens, kurio atžvilgiu nustatoma investicijų grąžos normakapitalo struktūrą, todėl siūlome pakeisti Metodikos 10 punktą(jame nustatant, kad skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra yralaikoma Ūkio subjekto faktinė kapitalo struktūra investicijų grąžosnormos nustatymo dieną.Pakeisti Metodikos 10 punktą ir išdėstyti jį taip:

10. Skolinto ir nuosavo kapitalo struktūra yra laikoma Ūkiosubjekto faktinė kapitalo struktūra investicijų grąžos normosnustatymo metu optimalia, kai skolintas kapitalas sudaro 60 proc.,nuosavas – 40 proc.

14

4.7. Taryba Metodikos projektu siūlo koreguoti Metodikos 11 ir 12punktus, tačiau dėl toliau nurodomų priežasčių, Bendrovėsnuomone, šių punktų Metodikoje turėtų būti visai atsisakyta.

Pažymėtina, kad EEĮ 68 straipsnio 3 dalyje aiškiai irnedviprasmiškai įtvirtinta, kad Taryba apskaičiuodama investicijųgrąžos normą, atsižvelgia į asmens, kurio atžvilgiu apskaičiuojamainvesticijų grąžos norma, kapitalo struktūrą. Dirbtinio skolinto irnuosavo kapitalo struktūros santykio nustatymas Metodikojeakivaizdžiai prieštarauja aukščiau minimai EEĮ įtvirtintai nuostatai.Atkreipiame dėmesį, kad Tarybos Reglamente, kuriame taip patįtvirtinta, kad Taryba savo veikloje vadovaujasi LietuvosRespublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmissutartimis, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtaisteisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, LietuvosRespublikos Vyriausybės nutarimais, Tarybos nuostatais irnutarimais, kitais teisės aktais, taip pat Reglamentu bei Tarybosvidaus darbo tvarkos taisyklėmis.

Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja,kad turi būti užtikrinamas teisinės sistemos nuoseklumas, vidinėdarna. Teisių, pareigų bei atsakomybės klausimai išsprendžiamigaliojančiame įstatyme ir įstatymų leidėjo kuriama teisė turi atitiktivalstybėje pripažintus teisės principus. Svarbus yra valdžiųpadalijimo principas, kaip demokratinės valstybės konstitucinisprincipas, lemiantis valdžios organizaciją, jos funkcionavimą,garantuojantis žmogaus teises ir laisves. Šis principas apimavaldžių atskyrimą, reiškiantį suskirstymą į įstatymų leidžiamąją,teisminę ir vykdomąją valdžias, taip pat jų formavimo tvarkos,teisinio statuso, galių, savarankiškumo ir kompetencijų nustatymąbei valdžių sąveiką, reiškiančią bendradarbiavimą bei pusiausvyrą.Atitinkamai reguliatoriaus teisės bei pareigos inter alia užtikrinantjo nepriklausomumą negali būti absoliučios ir neturi būtivertinamos izoliuotai nuo visos teisinės sistemos bei konstitucinių

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti optimalios kapitalostruktūros taikymą, reikalinga siekiant paskatinti ūkio subjektussiekti optimalios kapitalo struktūros. Skirtingų įmonių kapitalostruktūra yra skirtinga ir ne visada pagrįsta optimaliais, efektyviaisir maksimaliai vartotojui naudingais sprendimais, todėl optimalioskapitalo struktūros, kaip siekiamybės nustatymas, skatina įmonessiekti efektyvios kapitalo struktūros (nesukuriama per didelė arneprisiimama per maža rizika) ir užtikrinti efektyvų paslaugųvartotojams tiekimą.

15

teisės principų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, manome,kad Taryba nustatydama investicijų grąžos normą, turi atsižvelgti įEEĮ 68 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, bei atitinkamai įasmens, kurio atžvilgiu nustatoma investicijų grąžos normakapitalo struktūrą, todėl siūlome Metodikos 11 ir 12 punktųatsisakyti, kadangi EEĮ nėra papildomų nuostatų susijusių suasmens, kurio atžvilgiu nustatoma investicijų grąžos norma,kapitalo struktūra bei kasmetinis skolinto kapitalo santykioperskaičiavimas.

Bendrovė siūlo pašalinti Metodikos 11 ir 12 punktus.4.8. Pažymime, kad „S&P 500 price return” indeksas nevertina

uždirbamos grąžos iš dividendų, kurie yra viena iš akcininkų grąžos dedamųjų, todėl skaičiuojant kapitalo rizikos premiją turi būti vertinamas „S&P 500 Carry Adjusted Total Return ” indeksas.Rizikos premijos apskaičiavimas nevertinant vienos iš nuosavo kapitalo grąžos dedamųjų yra netikslus ir dirbtinai sumažina nuosavo kapitalo grąžą lyginant su nerizikingų investicijų grąža.

Šiuo metu naudojamas S&P 500 indeksas:https://us.spindices.com/indices/equity/sp-500

Bendrovės siūlomas taikyti S&P 500 indeksas:https://us.spindices.com/indices/equity/sp-500-carry-adjusted-


16

https://us.spindices.com/indices/equity/sp-500-carry-adjusted-total-return-index

total-return-index

Pakeisti Metodikos projekto 9.2 papunktį ir jį išdėstyti taip:

9.2. nuosavybės rizikos premija nustatoma kaip šalies su išvystytakapitalo rinka (JAV) nuosavybės rizikos premijos ir papildomosLietuvos rinkos rizikos premijos suma, remiantis viešaiprieinamais duomenų šaltiniais. JAV nuosavybės rizikos premijanustatoma kaip JAV paskutinių 20 metų iki metų, prieš nustatantKomisijai nuosavo kapitalo kainą, proc., investicijų į akcijų rinkągrąžos bei JAV iždo obligacijų grąžos normos skirtumas, remiantisviešai prieinamais duomenų šaltiniais (Standard&Poor's reitingųagentūros skelbiamo S&P 500 pilnos grąžos indekso ir JAVFederalinės rezervų sistemos banko skelbiamų 10 metų trukmėsJAV iždo obligacijų duomenimis). Papildoma Lietuvos rinkosrizikos premija nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kreditoreitingą atitinkančios rizikos (proc.) ir JAV kredito reitingąatitinkančios rizikos (proc.), remiantis viešai prieinamais duomenųšaltiniais (A. Damodaran interneto svetainėje skelbiamais Lietuvoskredito reitingą ir JAV kredito reitingą atitinkančių rizikųįverčiais);

4.9. Pažymėtina, kad dabartinis investicijų grąžos normos apskaičiavimo principas neatitinka standartinių skaičiavimo principų taikomų kitose Europos Sąjungos šalyse. Pvz.: Bendrovė išanalizavusi tiek Estijos, tiek Latvijos investicijų grąžos normos nustatymo metodikas nustatė, kad abi šalys rizikos laipsnį skaičiuoja taip, kaip Bendrovė nurodo 6 punkto pasiūlyme, o taikoma optimali kapitalo struktūra susideda iš 50 proc. skolinto kapitalo ir 50 proc. iš nuosavo kapitalo

Atkreiptinas dėmesys, jog esamos Metodikos nuostatos gali būti itin žalingos energetikos sektoriaus plėtrai ateinančiais laikotarpiais, vertinant būsimų ilgalaikių rezervų aukcionų ir esamų elektros sektoriaus pajėgumų kontekste, bei nesukurti

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Taryba pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas2017 m. kovo 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-179-261/2017 konstatavo, kad Taryba turi teisę pasirinkti duomenis,atitinkančius interesų pusiausvyrą, o ne taikyti bendrus finansųekonomikos skaičiavimo metodus, kurie galimai taikomi kitosevalstybėse, turinčiose kitą teisinę sistemą. Lietuvos energetikossektorių reguliuoja specialieji teisės aktai, kurie nustato kainodarosprincipus ir taisykles. Vienas iš jų numatytas Lietuvos Respublikosenergetikos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, suteikiantis Tarybaiteisę nustatyti valstybės reguliuojamas kainas, įvertinus protingumo

17

https://us.spindices.com/indices/equity/sp-500-carry-adjusted-total-return-index

tinkamų paskatų 2018 m. patvirtintoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų tikslų įgyvendinimui. Pažymėtina, jog, jau šiuo metu, kai kuriems Tarybos reguliuojamiems sektoriaus taikoma investicijų grąžos norma yra žemesnė už svertinę kapitalo kainą, kas riboja ūkio subjektų investavimo galimybes, nes įgyvendinus investicinį projektą, vadovaujantis apskaitos standartais, turi būti pripažįstamas turto likutinės vertės sumažėjimas.Pagrįsdami Bendrovės pateiktus argumentus dėl kitos Europos Sąjungos šalyse taikomų investicijų grąžos normos nustatymo principų, pateikiame Tarybai nuorodas į Latvijoje ir Estijoje taikomas metodikas: 1. Estijoje taikoma investicijų grąžos normos nustatymo metodika: https://www.konkurentsiamet.ee/index.php?id=11920 2. Latvijoje taikoma investicijų grąžos normos nustatymometodika:https://www.sprk.gov.lv/sites/default/files/editor/Kosn_dokumenti/wacc/KDKAL.pdf

kriterijus atitinkančią investicijų grąžą.

5. AB „Vilniaus šilumos tinklai“5.1. Bendrovė atkreipia dėmesį, kad pagal pirmosios efektyvaus

skolinimosi ribos aprašymą, esant situacijai, kai ūkio subjektofaktiniai skolinimosi kaštai yra didesni nei atitinkamo sektoriaus,kuriame ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, ūkiosubjektui faktinio skolinimosi kaštai būtų sumažinti visa apimtimi

Iš dalies atsižvelgta.Patiksliname ir 7 punktą išdėstome taip:

„7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų normayra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėms

18

iki atitinkamo sektoriaus svertinio vidurkio. Bendrovės manymu,ūkio subjektai, kuriems rinkoje pavyksta gauti mažesniusskolinimosi kaštus nei atitinkamo sektoriaus svertinis vidurkis,turėtų būti skatinami, tačiau jokiu būdu ne baudžiami jei topadaryti nepavyksta natūraliomis rinkos sąlygomis. Komerciniaibankai suteikdami ilgalaikes paskolas vertina kiekvieną įmonęindividualiai, atsižvelgiant į jos veiklos pobūdį, dydį, rizikas,kapitalo struktūrą ir pan., ir įmonės neturi objektyvių galimybiųdaryti įtaką skolinimosi kainų pasiūlymams. Atitinkamai,Bendrovė siūlo tokį 7 punkto pakeitimą:

„7. Jeigu Ūkio subjekto faktinė ilgalaikių paskolų palūkanų normayra mažesnė nei Lietuvos banko skelbiamų nefinansinėmskorporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m.gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmėilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis skolintokapitalo kaina padidinama:7.1. dalimi, kuri lygi teigiamam skirtumui, tarp Ūkio subjektofaktinės skolinto kapitalo kainos ir vidutinės svertinės skolintokapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriameŪkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinantinvesticinių bankų suteiktų paskolų (pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba);7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp vidutinės svertinės

korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m.gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmėilgesnė nei vieneri metai, likučių palūkanų normų vidurkis, skolintokapitalo kaina padidinama:7.1. dalimi, kuri lygi skirtumui tarp vidutinės svertinės skolintokapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriameŪkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinanttarptautinių finansų institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kuriųsąrašas yra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktųpaskolų ir Ūkio subjekto faktinės skolinto kapitalo kainos (pirmojiefektyvaus skolinimosi skatinimo riba). Pirmoji efektyvausskolinimosi skatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai Ūkiosubjekto faktinė skolinto kapitalo kaina yra mažesnė nei vidutinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis;7.2. dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Lietuvos bankoskelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktųpaskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m.sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanųnormų vidurkio ir vidutinės svertinės skolinto kapitalo kainos,suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektasvykdo veiklą, svertinis vidurkis, nevertinant tarptautinių finansų

19

skolinto kapitalo kainos, suskaičiuotos kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis,nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, ir Lietuvos bankoskelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktųpaskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais (nuo 2015 m.sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai, likučių palūkanųnormų vidurkio skirtumo (antroji efektyvaus skolinimosi skatinimoriba), jei Ūkio subjekto faktinė skolinimosi kaina yra mažesnėnei atitinkamo sektoriaus, kuriame Ūkio subjektas veikia,svertinis vidurkis;

7.3 dalimi, kuri yra lygi pusei skirtumo tarp Ūkiosubjekto faktinės skolinto kapitalo kainos ir Lietuvos bankoskelbiamų nefinansinėms korporacijoms (bendrovėms)suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.) ir eurais(nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1 metai,likučių palūkanų normų vidurkio skirtumo jei Ūkio subjektofaktinė skolinimosi kaina yra didesnė nei atitinkamosektoriaus, kuriame Ūkio subjektas veikia, svertinis vidurkis.“

institucijų, kurių narė yra Lietuva ir kurių sąrašas yra skelbiamasLietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje(https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos) suteiktų paskolų (antroji efektyvausskolinimosi skatinimo riba). Antroji efektyvaus skolinimosiskatinimo riba skaičiuojama tik tuo atveju, kai vidutinė svertinėskolinto kapitalo kaina, suskaičiuota kaip atitinkamo sektoriaus,kuriame Ūkio subjektas vykdo veiklą, svertinis vidurkis,nevertinant investicinių bankų suteiktų paskolų, yra mažesnė užLietuvos banko skelbiamų nefinansinėms korporacijoms(bendrovėms) suteiktų paskolų litais (iki 2014 m. gruodžio 31 d.)ir eurais (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurių trukmė ilgesnė nei 1metai, likučių palūkanų normų vidurkį.“

6. UAB „EPSO-G“6.1. Siūlome keisti WACC skaičiavimui naudojamą kapitalo

struktūrą, mažinant skolinto kapitalo dalį ir atitinkamaididinant nuosavo kapitalo dalį.

Atkreipiame dėmesį, kad reguliuojamose infrastruktūrąvaldančiose energetikos įmonėse daugeliu atvejų faktinisįsiskolinimo lygmuo yra mažesnis nei Metodikos 10 p. nustatytojeoptimalioje kapitalo struktūroje, kur skolintas kapitalas sudaro 60proc., o nuosavas – 40 proc. Svarbu pažymėti, kad kaimyninėsešalyse skaičiuojant WACC, taikoma skolinto kapitalo dalissvyruoja nuo 30 proc. iki 50 proc. Santykinai aukštame lygyjevertinama skolinto kapitalo dalis, derinant ją su maža skolintokapitalo kaina yra viena iš priežasčių, lemiančių itin mažą WACC

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti optimalios kapitalostruktūros taikymą, reikalinga siekiant paskatinti ūkio subjektussiekti optimalios kapitalo struktūros. Skirtingų įmonių kapitalostruktūra yra skirtinga ir ne visada pagrįsta optimaliais, efektyviaisir maksimaliai vartotojui naudingais sprendimais, todėl optimalioskapitalo struktūros, kaip siekiamybės nustatymas, skatina įmonessiekti efektyvios kapitalo struktūros (nesukuriama per didelė arneprisiimama per maža rizika) ir užtikrinti efektyvų paslaugųvartotojams tiekimą.

20

dydį. Pabrėžtina, kad infrastruktūros įmonėse pasiekti tokį aukštą -60 proc. įsiskolinimo lygmenį praktiškai neįmanoma, nes šį siekįriboja svarbus veiksnys – bankų taikomi kovenantai (skolos irEBITDA santykis). Pagal šiuo metu Tarybos taikomus reguliavimoprincipus nustatomi kapitalo kaštai nėra pakankami finansuoti 60proc. reguliacinio turto neviršijant sutartyse taikomų skolos irEBITDA santykio, kuris turi nesiekti 6.Atsižvelgiant į tai, siūlome keisti Metodikos 10 p. nustatytąoptimalią kapitalo struktūrą, nustatant 40-50 proc. skolinto kapitalodalį, kas labiau atitiktų faktinę infrastruktūros įmonių situaciją irkitų šalių taikomą praktiką.

6.2. Siūlome keisti rizikos matmens, atspindinčio kapitalostruktūrą (Levered Beta / Equity Beta) nustatymo principą irtaikyti standartinę kitose ES šalyse taikomą praktiką, t.y. šįdydį nustatyti perskaičiuojant iš rizikos laipsnio, nesantskolinto kapitalo (Unlevered Beta / Asset Beta) pritaikantnustatytą kapitalo struktūrą ir taikomą pelno normą.

Pagal šiuo metu galiojančią Metodiką atitinkamo sektoriaussantykinis rizikos matmuo, atspindintis ūkio šakos rizikingumolygį, palyginti su bendru šalies ūkio rizikingumu (svertinė arbaLevered beta), yra nustatomas kaip Europos energetikosreguliuotojų tarybos (toliau – CEER) kasmet rengiamojeataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamųatitinkamo sektoriaus rizikos matmens duomenų aritmetinisvidurkis. Tokiu būdu vertinant nuosavo kapitalo riziką, ne tikignoruojama: (i) svarbus riziką lemiantis veiksnys – kapitalostruktūra (tuo atveju, jeigu PSO kapitalui formuoti yra naudojamadaugiau skolintų lėšų (atsiranda finansiniai įsipareigojimai),nuosavo kapitalo rizika didėja, nes atsiranda privalomi mokėjimai


21

grąžinant paskolas, mokant palūkanas ir kitus susijusiusmokesčius; tokiu atveju, rizika, kad nebus gauta atitinkamaakcininkų grąža (lėšos dividendams išmokėti ar/ir reinvesticijoms),padidėja) ir (ii) Lietuvoje taikoma pelno mokesčio norma, bet ir išprincipo neteisingai vertinama Lietuvoje veikiančios energetikosįmonės nuosavo kapitalo rizika, nes ji nustatoma vertinant kitųšalių rizikos matmens lygius, kuriuos lėmė konkrečioje šalyjetaikoma kapitalo struktūra ir pelno mokesčio norma.Vertinant tai, siūlome koreguoti Metodikoje nustatytus sektoriausrizikos matmens, atspindinčio kapitalo struktūrą (Levered beta),nustatymo principus.

7. AB „Energijos skirstymo operatorius“7.1. Iš aptariamame punkte nustatyto reguliavimo nėra aišku, kas yra

„investicinis bankas“: ar tai Europos investicinis bankas, ar ir kitosfinansinės institucijos.Ar Bendrovė teisingai supranta, kad Europos investicinio bankosuteikiamos paskolos negali būti vertinamos nustatant faktinęskolinto kapitalo kainą? Pažymėtina, kad strateginiams investicijųprojektams, numatytiems Nacionalinėje energetinėsnepriklausomybės strategijoje, finansuoti paskolos turėtų būtivertinamos skaičiuojant faktinę skolinimosi kainą nepriklausomainuo paskolos teikėjo.Siekiant aiškumo siūlome papildyti Projektą sąvokos „investicinisbankas“ apibrėžimu.Bendrovė siūlo skaičiuojant faktinę skolinimosi kainą vertintipaskolas, skirtas strateginiams investicijų projektams, numatytiemsLietuvos Respublikos nacionalinės energetinės nepriklausomybėsstrategijoje, finansuoti nepriklausomai nuo paskolos teikėjo.

Paaiškinimas.Patiksliname sąvoką:Tarptautinės finansų institucijos, kurių narė yra Lietuva, o jų sąrašasyra skelbiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijostinklalapyje (https://finmin.lrv.lt/lt/es-ir-tarptautinis-bendradarbiavimas/tarptautines-finansu-institucijos)

Praktinis pavyzdys: Europos investicijų bankas, Pasaulio bankas.Bendrovė teisingai supranta, kad minėtų institucijų Europosinvesticinio banko suteikiamos paskolos negali būti vertinamosnustatant faktinę skolinto kapitalo kainą.

7.2. Šiuo metu Tarybos taikomas santykinio rizikos matmens,atspindinčio ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendrušalies ūkio rizikingumu (svertinė β), dydis nevertina pelno


22



mokesčio įtakos ir įmonės įsiskolinimo lygio. Bendrovės turtonepriklausomi turto vertintojai atlikdami Bendrovės ilgalaikio turtovertinimą koreguoja minėtąjį dydį pelno mokesčio įtaka beiįmonės įsiskolinimo lygiu. Esamas šio dydžio vertinimas automatiškai užprogramuojaBendrovės ilgalaikio turto nuvertėjimą, kadangi diskonto norma,kuria yra diskontuojamas ateities pinigų srautas, yra didesnė užreguliuotojo nustatytą leistiną investicijų grąžos dydį. Netaikantpakeitimų gali atsirasti problemų siekiant įgyvendintiNacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijojenumatytus tikslus (pvz., vykdant investicijas į tinklųmodernizavimą ir t. t.).

Siūlome Projekte santykinio rizikos matmens, atspindinčio ūkiošakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šalies ūkiorizikingumu (svertinė β), dydį pakoreguoti pelno mokesčio beiįmonės įsiskolinimo įtaka. Mūsų žiniomis, būtent toks santykiniorizikos matmens apskaičiavimo metodas yra taikomas reguliavimoinstitucijų Latvijoje ir Estijoje.

7.3. Manome, kad Taryba neteisingai įvertina Lietuvos rinkos rizikospremiją, kuri nustatoma kaip skirtumas tarp Lietuvos kreditoreitingą atitinkančios rizikos (proc.) ir JAV kredito reitingąatitinkančios rizikos (proc.), nes Taryba neįvertina JAV akcijųdividendų išmokų. Manome, kad pridėjus JAV akcijų dividendųišmokas Lietuvos rizikos premija turėtų padidėti.Bendrovės turto nepriklausomi turto vertintojai atlikdamiBendrovės ilgalaikio turto vertinimą 2018 m. pabaigai, taikė 6,50%nuosavybės rizikos dydį (Tarybos taikytas dydis - 4,43%). Toks šiodydžio vertinimas automatiškai užprogramuoja Bendrovėsilgalaikio turto nuvertėjimą, kadangi diskonto norma, kuria yradiskontuojamas ateities pinigų srautas, yra didesnė už reguliuotojonustatytą leistiną investicijų grąžos dydį. Netaikant pakeitimų galiatsirasti problemų siekiant įgyvendinti Nacionalinėje energetinėsnepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus (pvz., vykdant


23

investicijas į tinklų modernizavimą ir t.t.).

Prašome įvertinti komentaruose pateiktą argumentaciją iratsižvelgiant į ją papildyti Projektą.

7.4. Skirtingų principų taikymas bendrovėms sukuria diskriminacinessąlygas ir tuo pačiu didina neapibrėžtumą, susijusį su investicijųgrąžos dydžio nustatymu. Siūlome Metodikoje įtvirtinti vienąaiškų ir apibrėžtą principą, pagal kurį investicijų grąža turėtų būtinustatoma pagal faktinę kapitalo struktūrą (paliekant Lietuvosbanko apribojimus) arba pagal optimalią kapitalo struktūrą (tačiaunevertinant taikomų Lietuvos banko apribojimų t. y. didinantskolinto kapitalo kainą, kad ji atspindėtų skolos lygio kainą esantoptimaliai kapitalo struktūrai). Taip pat, dėl skirtingo pobūdžioinvesticijų kapitalo struktūra turėtų būti diferencijuojama pagalsektorius ir veiklas (infrastruktūrinė ir neinfrastruktūrinė).Tuo atveju, kai investicijų grąža nustatoma pagal faktinę kapitalostruktūrą siūlome ją skaičiuoti diferencijuojant pagal sektorius iratskirai infrastruktūrinei ir neinfrastruktūrinei veiklai (dėl skirtingopobūdžio investicijų, kurioms reikalingas finansavimas).Pavyzdžiui, skaičiuojant faktinę elektros sektoriausinfrastruktūrinių įmonių (tame tarpe ir Bendrovės) optimaliąkapitalo struktūrą būtų imamas tik elektros sektoriaus visųinfrastruktūrinių įmonių faktinio kapitalo struktūros svertinisvidurkis.Tuo atveju, kai nustatoma optimali kapitalo struktūra, siūlome jąnustatyti taip pat diferencijuojant pagal sektorius ir atskiraiinfrastruktūrinei ir neinfrastruktūrinei veiklai)

Prašome įvertinti komentaruose pateiktą argumentaciją iratsižvelgiant į ją papildyti Projektą, t. y. įtvirtinti vieną aiškų irapibrėžtą principą, pagal kurį investicijų grąža turėtų būtinustatoma pagal faktinę kapitalo struktūrą (paliekant Lietuvosbanko apribojimus) arba pagal optimalią kapitalo struktūrą (tačiaunevertinant taikomų Lietuvos banko apribojimų t. y. didinant

Neatsižvelgta. Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Patiksliname, kad bendrovėms taikomas vienodas principas:investicijų grąža yra nustatoma pagal bendrovės kapitalo struktūrą,nebent ji yra didesnė nei nustatoma su optimalia kapitalo struktūra.Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, numatanti optimalios kapitalostruktūros taikymą, reikalinga siekiant paskatinti ūkio subjektussiekti optimalios kapitalo struktūros. Skirtingų įmonių kapitalostruktūra yra skirtinga ir ne visada pagrįsta optimaliais, efektyviaisir maksimaliai vartotojui naudingais sprendimais, todėl optimalioskapitalo struktūros kaip siekiamybės nustatymas skatina įmonessiekti efektyvios kapitalo struktūros (nesukuriama per didelė arneprisiimama per maža rizika) ir užtikrinti efektyvų paslaugųvartotojams tiekimą.

24

skolinto kapitalo kainą, kad ji atspindėtų skolos lygio kainą esantoptimaliai kapitalo struktūrai).

8. Nacionalinė Lietuvos energetikos asociacija8.1. Metodikos 10 punkte šiuo metu yra numatyta, kad skolinto ir

nuosavo kapitalo struktūra yra laikoma optimalia, kai skolintaskapitalas sudaro 60 proc., nuosavas – 40 proc. AtkreipiameTarybos dėmesį, kad NLEA priklausančioms bei kitoms Lietuvosenergetikos sektoriuje veiklą vykdančioms įmonėmsapskaičiuojant skolinto kapitalo kainą įprastai yra naudojamosfaktinės ūkio subjektų paskolų palūkanų normos, nors įmonėmsturint tokią kapitalo struktūrą, kaip yra nurodyta Metodikos 10punkte, palūkanų normos būtų reikšmingai didesnės.Daugelio Lietuvos energetikos sektoriuje veiklą vykdančių įmoniųfaktinis įsiskolinimo lygmuo yra mažesnis, nei yra nurodytaMetodikos 10 punkte, o infrastruktūrinę veiklą vykdančioseįmonėse pasiekti tokį Metodikos 10 punkte nurodytą skolintokapitalo lygį yra praktiškai neįmanoma, kadangi tokį siekį įprastairiboja komercinių bankų taikomi kovenantai (pvz., skolos irEBITDA rodiklio santykis)Atsižvelgiant į tai, siūlome Tarybai pakoreguoti Metodikos 10punktą numatant mažiau „agresyvų“ įmonių skolinto kapitalo lygį(t. y. didinti nuosavo kapitalo dalį kapitalo struktūroje, kurilaikoma optimalia) arba vietoje faktinės paskolų palūkanų normosnaudoti teorinę paskolų palūkanų normą, kuri galiotų įmonėms tuoatveju, jeigu jų kapitalo struktūra būtų laikoma optimali (t. y.skolinto kapitalo dalis būtų didesnė už faktinę ir siektų Metodikos10 punkte nurodytą 60 proc. ribą). Pastebėtina, kad kaimyninėsešalyse (Latvijoje ir Estijoje) optimalia kapitalo struktūra yralaikoma kuomet skolintas kapitalas sudaro 50 proc., nuosavas – 50proc.


8.2. Metodikoje šiuo metu yra numatyta, kad apskaičiuojant nuosavokapitalo grąžą yra naudojamas santykinis rizikos matmuo (β)atspindintis ūkio šakos rizikingumo lygį, palyginti su bendru šaliesrizikingumu. Šis rodiklis yra apskaičiuojamas kaip Europos


25

energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) kasmet rengiamojeataskaitoje apie investavimo sąlygas ES šalyse pateikiamųatitinkamo sektoriaus rizikos matmens aritmetinis vidurkis.Naudojant tokią santykinio rizikos matmens nustatymometodologiją yra ignoruojami Lietuvos energetikos sektoriujeveiklą vykdančių įmonių nuosavo kapitalo grąžai didelę įtakąturintys veiksniai, pvz.: ūkio subjekto faktinė kapitalo struktūraLietuvoje taikomas pelno mokesčio tarifas, kt. AtitinkamaiLietuvos energetikos sektoriuje veikiančioms įmonėms yrapritaikomas santykinis rizikos matmuo, kuris apima skirtingosešalyse veiklą vykdančių įmonių kapitalo struktūras, pelnomokesčio normas, kt.Atsižvelgiant į tai, siūlome Tarybai Metodikoje numatyti, kadsantykinis rizikos matmuo (β) būtų apskaičiuotas atsižvelgiant įūkio subjekto faktinę kapitalo struktūrą bei Lietuvoje taikomuspelno mokesčio tarifus:

Taip pat atkreipiame Tarybos dėmesį, kad būtent toks santykiniorizikos matmens (β) apskaičiavimo metodas naudojamaskaimyninėse (Latvijoje ir Estijoje) bei kitose Europos sąjungosšalyse.

26

8.3. Vidutinės svertinės kapitalo kainos skaičiavimuose naudojamanuosavybės rizikos premija yra apskaičiuojama remiantisMetodikos 9.2 papunkčio nuostatomis. Atkreipiame Tarybosdėmesį, kad naudojant Standard & Poor‘s reitingų agentūrosskelbiamo S&P 500 indekso duomenis, taip pat turi būti vertinamair grąža akcininkams, kuri yra gaunama iš dividendų. Atitinkamaisiūlome pakoreguoti Metodikos nuostatas, numatant, kadapskaičiuojant nuosavybės rizikos premiją būtų įvertinama irdividendų grąža, t. y. būtų naudojamas S&P500 Carry AdjustedTotal Return indeksas.


8.4. Taip pat atkreipiame Tarybos dėmesį, kad Metodika tuo pačiu yranaudojama nustatant didžiausiąją elektros energijos, pagamintos išatsinaujinančių išteklių, kainą. Metodikos pakeitimo projekte yranumatyta, kad tuo atveju, jeigu elektros energijos, pagamintosnaudojant atsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui Tarybavertina vidutinę svertinę kapitalo kainą, faktinio skolinto kapitalokaina skaičiuojama kaip elektros energetikos sektoriaus faktinioskolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis. Pažymėtina, kadatsinaujinančių energijos išteklių sektoriuje veiklą vykdančiosįmonės dėl didesnio sektoriaus rizikingumo ir neapibrėžtumoįprastai neturi galimybių prisitraukti lėšų tokia kaina kaip Tarybosreguliuojamą arba prižiūrimą veiklą vykdantys ūkio subjektai(pvz., energijos skirstomųjų ar perdavimo tinklų operatoriai), kuriųduomenimis remiantis yra apskaičiuojamas elektros energetikos


27

sektoriaus faktinio skolinto kapitalo kainos svertinis vidurkis.Atitinkamai siūlome Tarybai įvertinti galimybę numatyti atskirąskolinto kapitalo kainą elektros energijos, pagamintosatsinaujinančius energijos išteklius, sektoriui.

9. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija9.1. Metodiką. Asociacija vertindama Tarybos norą ištaisyti Metodikos

klaidas ir sudaryti sąlygas energetikos įmonėms, atliekančiomsdidelės apimties strategines investicijas, efektyviai skolintismažiausiais kaštais, siūlo atsižvelgti į Asociacijos 2019-06-13 rašteNr. 66 išdėstytus siūlymus, nes dabartinis Metodikos pakeitimoprojektas iš esmės nesprendžia šilumos tiekimo įmonių optimalauspelningumo klausimų, o tai turi didelę neigiamą įtaką šilumostiekimo sektoriaus gyvybingumui ir tolimesnės veiklosperspektyvai.


10. UAB „Kirtimų katilinė“10.1. 6 ir kituose punktuose siūlome skolinto kapitalo kainos

skaičiavimuose taikyti ne Lietuvos banko skelbiamųnefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų paskolųlikučių palūkanų normų vidurkį, o Lietuvos banko skelbiamųnefinansinėms korporacijoms (bendrovėms) suteiktų naujųpaskolų palūkanų normų vidurkį.

Paskolų likučių palūkanų normų vidurkis įtraukia ir ilgalaikespaskolas, išduotas prieš daug metų, nuo kurių situacija skolinimosi

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Pažymime, kad tik naujų paskolų vertinimas neatspindėtųekonomikos cikliškumo ir nevertintų ilgalaikių bei tvarių įmoniųsprendimų.

28

rinkose galėjo kardinaliai pasikeisti – realūs skolinimosi kaštai(palūkanų dydis) galėjo gerokai išaugti. Tokia situacija vyksta irdabar – vertinant laikotarpį 2018-09 – 2019-09, Lietuvos bankoskelbiamų ilgalaikių (ilgesnių nei 1 metai) paskolų likučiųpalūkanų normų vidurkis yra 2,26%1. Tuo tarpu to paties Lietuvosbanko skelbiamų naujų paskolų palūkanų normų vidurkisanalogišku laikotarpiu siekia 3,52%.2 Tai reiškia, kad šilumossektoriuje veikianti bendrovė, norėdama pasiimti banko paskoląnaujai investicijai įgyvendinti (naujai katilinei pastatyti, esminiamsšilumos ūkio sistemos pertvarkos darbams atlikti ar pan.) galėspasiskolinti tik už gerokai didesnes palūkanas, nei VERT leisįsitraukti į investicijų grąžos apskaičiavimo formulę. Taiužprogramuoja tokiai bendrovei, esamoje aplinkoje norinčiaiinvestuoti, nepadengtas palūkanų sąnaudas.

Jei būtų atvirkštinė situacija, t. y. naujos paskolos būtų išduodamosuž mažesnes palūkanas, nei senų paskolų likučiai, tuomet įmonėspaprasčiausiai galėtų refinansuotis savo senas paskolas geresnėmissąlygomis ir dėl to finansiškai nenukentėtų.

Galimybės piktnaudžiauti tokia padėtimi nėra, kadangi naujaiišduotų paskolų palūkanoms augant, o senų paskolų palūkanomsliekant žemoms, bendrovių jau prisiimtoms paskolos bus taikomasfaktinė palūkanų norma (kadangi ji bus mažesnė, nei Lietuvos

1 https://www.lb.lt/lt/paskolu-likuciu-palukanu-normos2 https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos

29

https://www.lb.lt/lt/nauji-paskolu-susitarimai-ir-ju-palukanu-normos

https://www.lb.lt/lt/paskolu-likuciu-palukanu-normos

banko skelbiama).

Dėl šių priežasčių primygtinai raginame vertinant skolinto kapitalokainą atsižvelgti į esamą rinkos situaciją ir skolinto kapitalo kainąvertinti pagal tuo metu esančią faktinę skolinimosi kainą, t. y.naujų paskolų palūkanų normų vidurkį.

10.2. Nėra aišku, kodėl yra įvedama pirmoji efektyvaus skolinimosi riba,kurioje lyginama faktinė Ūkio subjekto skolinto kapitalo kaina iršilumos sektoriaus svertinis skolinto kapitalo kainos vidurkis.

Mūsų nuomone, toks lyginamas yra iš esmės ydingas, kadangišilumos sektorius nėra vienalypis ir skirtingos šio sektoriausįmonės turi visiškai skirtingus rizikos faktorius, dėl ko skolintokapitalo kaina, įvertinta Ūkio subjektą finansuojančio banko, galikardinaliai skirtis.

Pavyzdžiui, rizika, kad šilumos tiekimo įmonė nesurinkssuplanuotų pajamų, yra gerokai mažesnė, nei rizika, kadnepriklausomas šilumos gamintojas, veikiantis visiškaikonkurencinėje aplinkoje, nesurinks suplanuotų pajamų. Dėl šiospriežasties bankai, skolindami šilumos tiekimo įmonėms, galipasiūlyti mažesnes palūkanų normas, nei nepriklausomiemsšilumos gamintojams.

Dėl šių priežasčių raginame VERT atsisakyti šilumos sektoriauspaskolų svertinio vidurkio skaičiavimo ir vertinimo.

Neatsižvelgta.Pažymėtina, kad visiems energetikos sektoriams taikomi vienodisvertinės vidutinės kapitalo kainos apskaičiavimo principai, todėlatsisakyti šios nuostatos neketinama.

10.3. Bendrovei yra visiškai nesuvokiama, kodėl vertinant JAVinvesticijų į akcijų rinką grąžą yra vertinamas tik S&P 500 indeksopokytis, visiškai nevertinant investuotojo, investavusio į šį indeksą,gautų dividendų. Bendrovė (tuo metu dar UAB „Pramonėsenergija“) apie tai jau yra išsamiai rašiusi savo 2018-08-17 rašteNr. 79-08/2018 „Dėl nuosavybės rizikos premijos skaičiavimo“ ir2018-09-04 rašte Nr. 84-09/2018 „Dėl nuosavybės rizikos


30

premijos skaičiavimo“. Prašome VERT peržvelgti šiuos raštus.

Kiekvienas į S&P 500 indeksą investavęs investuotojas šalianatūralaus indekso prieaugio dar gauna ir šiam indeksuipriklausančių bendrovių išmokamus dividendus (kiekvieniišmokami dividendai sumažina S&P 500 indekso dydį). Šiųdividendų ignoravimas yra visiškai nesuvokiamas ir niekaipneatspindi realios investavimo į JAV akcijų rinką (S&P 500)gaunamos grąžos. Juo labiau, kad šio indekso grąžą, įvertinantdividendus (S&P 500 Total Return indeksas), savo puslapyjepateikia ta pati Standard&Poor’s reitingų agentūra, minimaMetodikoje.

Dėl šių priežasčių primygtinai raginame VERT vertinti ne tik S&P500 indekso prieaugį (kuris neįtraukia realiai investuotojo,investavusio į šį indeksą, gautų dividendų), bet S&P 500 TotalReturn indeksą, kuris įvertina realią investuotojo grąžą į JAVakcijų rinką.

10.4. Raginame VERT investicijų grąžą kasmet koreguoti atsižvelgiantne tik į skolinto kapitalo kainos pokytį, tačiau ir į nuosavo kapitalokainos pokytį.

Pagal dabar galiojančią nuosavo kapitalo skaičiavimo formulę,kasmet apskaičiuojama nuosavo kapitalo kaina gan smarkiai„šokinėja“ (nuo 11,93% 2015 metais iki 4,75% 2019 metais). Dėlšios priežasties egzistuojanti Metodologija skatina šilumossektoriaus dalyvius stabdyti investicijas ir laukti laikų, kuometnuosavo kapitalo kaina bus aukštesnė. Mūsų nuomone nėrasąžininga, kad šilumos sektoriaus dalyvis, investavęs į naujusįrenginius tuo metu, kai pagal minėtą formulę apskaičiuotanuosavo kapitalo kaina yra labai žema, turėtų trejus ar penkeriusmetus gyventi su minėta nuosavo kapitalo kaina.

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Taip pat pažymėtina, kad reguliavimo periodai trunka 3 arba 5metus, taip užtikrinant reguliavimo tvarumą ir mažesnį reguliavimonuostatų kintamumą, todėl ir vidutinės svertinės kapitalo kainosskaičiavimo parametrai (išskyrus skolinto kapitalo kainą) įtvirtinamireguliavimo periodui.

31

10.5. Primygtinai siūlome VERT inicijuoti diskusiją dėl esminioinvesticijų grąžos formulės perdarymo. Šiuo metu egzistuojantiWACC formulė neatlaiko kritikos dėl loginių atskirų elementųtarpusavio suderinimo, o šilumos sektoriaus bendrovėmsnustatoma investicijų grąža yra neproporcingai ir nelogiškai maža,užprogramuojanti šilumos sektoriaus bendrovių finansinę įtampą.

Mums yra visiškai nesuvokiama, kodėl 2019 m. spalį UABBALTPOOL nustatant leidžiamus įkainius už teikiamas paslaugasbiokuro biržos dalyviams, jiems, t. y. bendrovei, teikiančiaimonopolinę paslaugą (t. y. neturinčiai nei vieno konkurento ir suminimalia veiklos rizika), yra nustatoma 5,58% “protingumokriterijų įtinkanti pelno norma”3. Tuo tarpu nepriklausomamreguliuojamam šilumos gamintojui ar šilumos tiekimo įmonėsšilumos gamybos pajėgumams, kurie veikia konkurencinėjeaplinkoje, teikia šilumos supirkimo kainos pasiūlymusaukcionuose ir kaskart rizikuoja neuždirbti siekiamo pelno ir/arnepasidengti net visų pastoviųjų veiklos sąnaudų, tą patį 2019 m.spalį būtų nustatoma tik 4,75% nuosavo kapitalo kaina.4

Dėl šios priežasties primygtinai siūlome kuo skubiau inicijuotiesminį WACC skaičiavimo formulės peržiūrėjimą, kuris išspręstųšiuos nelogiškumus.


11. AB „Amber Grid“11.1. Metodikoje papildomai įtraukti nuostatą dėl palyginamosios

WACC normų analizės taikymo, apibrėžiant WACC taikymoribas Lietuvoje – pvz., tam tikrą maksimalų ribinį nuokrypįnuo ES arba artimiausio regiono atitinkamos srities operatoriųWACC vidurkio.

Dujų perdavimo veiklai Lietuvoje nustatyta nominali ikimokestinė


3 https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-10-18/baltpool.pdf4 https://www.vert.lt/siluma/Puslapiai/duomenys-vidutinei-svertinei-kapitalo-kainai-(wacc)-skaiciuoti.aspx

32

https://www.vert.lt/siluma/Puslapiai/duomenys-vidutinei-svertinei-kapitalo-kainai-(wacc)-skaiciuoti.aspx

https://www.vert.lt/SiteAssets/posedziai/2019-10-18/baltpool.pdf

WACC yra mažiausia tarp ES šalių – 2019 m. tik 3,33%, t. y.,gerokai mažesnė nei labiau išsivysčiusiose ir mažiau investicijomsrizikingose šalyse. Įgyvendinus Tarybos Projekte siūlomuspakeitimus, ji taptų 3,72%, tačiau vis tiek ženkliai atsiliktų nuo ESšalių dujų perdavimo sistemų operatoriams (toliau – PSO) taikomųWACC vidurkio, o taip pat būtų mažesnė nei artimiausio regionošalių WACC. Pačiai Tarybai vertinant įmonių finansinį pajėgumą, blogėjantpelningumo rodikliams ir didėjant įsiskolinimui, Bendrovėsvertinimas gali tapti ribinis ar net žemesnis, lyginant sureguliavimo institucijos nustatyta žemutine riba.

Pastaruoju metu Taryba inicijavo elektros ir dujų PSO dalyvavimąEuropos energetikos reguliuotojų tarybos (CEER) organizuotojePSO veiklos efektyvumo vertinimo palyginamojoje studijoje, tuotarpu WACC nustatymo srityje Taryba iki šiol nelygino savotaikomos Metodikos išdavų su kitų ES šalių praktika. SiūlomeTarybai vertinti ne tik WACC apskaičiavimo metodinį aiškumą,bet ir tai, kaip galutinis suskaičiuotas rezultatas atitinka visuotinaiES priimtus akcininkui tenkančios investicijų grąžos standartus, otai leistų išvengti išskirtinių nepagrįstai žemų WACC verčiųtaikymo Lietuvoje.

11.2. Keisti WACC skaičiavimui naudojamą kapitalo struktūrą,mažinant skolinto kapitalo dalį ir didinant nuosavo kapitalodalį.

Dažnai faktinis PSO įsiskolinimo lygmuo yra mažesnis lyginant suMetodikos 10 p. įtvirtintu (skolintas kapitalas - 60 proc., nuosavas– 40 proc.) santykiu. Pvz., Bendrovės 2019 m. birželio 30 d.finansinės atskaitomybės duomenimis, visas turtas sudaro 233,6mln. Eur, nuosavas kapitalas 131,3 mln. Eur, įsipareigojimai 102,2mln. Eur; taigi, skolintas kapitalas siekia 44 proc., nuosavas – 56proc.


33

Viena iš pagrindinių nepagrįstai žemo WACC lygio Lietuvojepriežasčių – Metodikoje santykinai aukštame lygyje vertinamaskolinto kapitalo dalis kapitalo struktūroje, derinant ją su mažaskolinto kapitalo kaina. Skolinto kapitalo kainos komponentėTarybos siūlomu Metodikos pakeitimu būtų šiek tiek didinama,tačiau skolintam kapitalui taikomas svoris vis tiek išliktųnepagrįstai aukštas. Todėl siūlome Metodikos 10 straipsnyjenurodytą santykį keisti skolinto kapitalo dalies mažinimo (nuosavokapitalo dalies didinimo) linkme.

Kaimyninių šalių WACC nustatymo metu taikoma skolintokapitalo dalis, remiantis viešai prieinamais šaltiniais5 yra:

- Suomijoje 40 proc.,- Estijoje 50 proc.,- Latvijoje 50 proc.,- Lenkijoje 30 proc.,

taigi, vidutiniškai – 42-43 proc., kas yra labai artima Bendrovėsfaktiniam įsiskolinimo lygiui. Manome, kad 40-50 proc. skolintos dalies nustatymas Metodikos10 punkte vietoj dabar esančios 60 proc. labiau atitiktų faktinęinfrastruktūros įmonių situaciją ir kitų ES šalių praktiką.

5 Suomijos, Estijos, Latvijos atveju – 2018.09 Economic Consulting Associates parengtos ataskaitos, skirtos ACER (Methodologies and parameters used to determine the allowed ortarget revenue of gas transmission system operators (TSOs) / Final Report) (toliau – Ataskaita), Suomijos nacionalinės energetikos reguliavimo institucijos (NRI) dokumento apiereguliavimo metodus, taikytinus PSO reguliavimo periodams iki 2023 m. (Regulation methods during the third regulatory period from 1 January 2016 to 31 December 2019 and the fourthregulatory period from 1 January 2020 to 31 December 2023, Natural Gas Transmission, Appendix 2 / 28 April 2017, Energiavirasto), Latvijos WACC apskaičiavimo metodikos,patvirtintos Latvijos NRI 2018.08.13 sprendimu Nr. 1/23, Latvijos NRI 2018.08.23 sprendimu Nr. 97 nustatytų WACC dedamųjų, Latvijos NRI 2019.05.30 viešai konsultacijai paskelbtosWACC metodikos informacijos duomenys;

Lenkijos atveju – PSO svetainėje skelbiamų WACC dedamųjų ir Ataskaitos informacija.

34

11.3. Rizikos laipsnį, atspindintį kapitalo struktūrą (Levered Betaarba Equity Beta) išvesti pagal standartinę kitose ES šalysetaikomą praktiką iš rizikos laipsnio, nesant skolinto kapitalo(iš Unlevered Beta arba Asset Beta).

Pagal Metodiką Taryba netaiko standartinio ir ekonomiškaipagrįsto WACC skaičiavimo principo, o remiasi vien CEERataskaitoje pateikiamų ES valstybių gamtinių dujų perdavimosektoriaus rizikos matmens – Levered Beta - aritmetiniu vidurkiu.Kas reiškia, jog Lietuvoje nuosavo kapitalo rizikos vertinimas yraiškreiptas ir nesubalansuotas, kadangi ignoruojami:

- vidinis nuosavo kapitalo riziką lemiantys veiksnys –kapitalo struktūra (tuo atveju, jeigu PSO kapitaluiformuoti yra naudojama daugiau skolintų lėšų (atsirandafinansiniai įsipareigojimai), nuosavo kapitalo rizikadidėja, nes atsiranda privalomi mokėjimai grąžinantpaskolas, mokant palūkanas ir kitus susijusiusmokesčius; tokiu atveju, rizika, kad nebus gautaatitinkama akcininkų grąža (lėšos dividendams išmokėtiar/ir reinvesticijoms), padidėja),

- taip pat Lietuvoje taikoma pelno mokesčio norma,

ir taikomas kitų šalių Levered Beta lygis, kurį būtent ir lėmėkonkrečios šalies taikoma kapitalo struktūra ir pelno mokesčionorma. Vien šis Tarybos taikomas beta nustatymo principas lemia~ 0,4 procentiniais punktais (arba 40 bazinių punktų) mažesnęWACC (vertinant 60/40 Tarybos taikomą skolinto/nuosavokapitalo struktūrą ir ~0,40 ES šalių (nevertinant Lietuvos)Unlevered Beta vidurkį pagal CEER ataskaitą; kas lemtų ~0,9Levered Beta dydį Lietuvos dujų PSO atveju, kai dabar Tarybataiko 0,71).


35

Šio rašto 3 priede pateikiama ištrauka iš CEER 2019 m. sausio 18d. ataskaitos „Report on Regulatory Frameworks for EuropeanEnergy Networks“, kurioje pabrėžiama, kad tiesioginis Equity Betanaudojimas skaičiavimuose gali klaidinti:

„The most frequently applied approach in the calculation of equitybeta is to use the formula which includes tax. Some regulators usea formula which does not include tax and Belgium, Great Britainand Hungary use direct equity beta without a calculation of assetbeta.

Due to the different gearing ratios, the comparison of

equity betas could be misleading. In order to make the valuescomparable the asset beta were calculated. The calculation wasbased on the value of equity betas and gearing ratios used by theregulators.“

11.4. Taip pat siūlome metodiniuose Tarybos dokumentuose,įskaitant Metodiką, įtraukti nuostatas, kuriančias tikslingaspaskatas reguliuojamiems subjektams:

- už ilgalaikes (būsimas ir įgyvendintas per pastaruosiusmetus) investicijas numatyti ir rizikos premiją,įvertinančią būsimą veiklos neapibrėžtumą,įgyvendinant ambicingus dekarbonizacijos tikslus;

- atsižvelgiant į tai, kad PSO valdomo turto likvidumaslabai ribotas, įtraukti papildomą likvidumo premiją;

- už investicijas, didinančias tiekimo saugumą, veiklosefektyvumą, diegiant inovacijas, numatyti skatinančiąjąinvesticijų grąžos premiją (neapsiribojant vien galimybenustatyti skatinančią WACC už strateginių projektųįgyvendinimą).

Neatsižvelgta.Šis siūlymas nėra susijęs su parengtu projektu. Taryba vertinspateiktą pastabą ateityje, atlikusi detalesnę analizę.Pažymėtina, kad šiuo metu yra rengiama Bendro intereso projektųpapildomų paskatų ir rizikų vertinimo metodika, kuri artimiausiumetu bus paskelbta viešajai konsultacijai ir kuri yra susijusi sušiomis pastabomis.

36

–––––––––––––––

37

DETALŪS METADUOMENYS

Dokumento sudarytojas (-ai) Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 188706554, Verkių g.25C-1, Vilnius

Dokumento pavadinimas (antraštė) DĖL VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOSKONTROLĖS KOMISIJOS 2015 M. RUGSĖJO 22 D.NUTARIMO NR. O3-510 „DĖL INVESTICIJŲ GRĄŽOSNORMOS NUSTATYMO METODIKOS PATVIRTINIMO“PAKEITIMO

Dokumento registracijos data ir numeris 2020-02-07 Nr. O5E-100Dokumento gavimo data ir dokumento gavimo registracijosnumeris

–

Dokumento specifikacijos identifikavimo žymuo ADOC-V1.0Parašo paskirtis PasirašymasParašą sukūrusio asmens vardas, pavardė ir pareigos Justas Valaitis, Vyr. specialistas, Dujų skyriusSertifikatas išduotas JUSTAS VALAITIS, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

LTParašo sukūrimo data ir laikas 2020-02-07 15:16:41 (GMT+02:00)Parašo formatas XAdES-TLaiko žymoje nurodytas laikas 2020-02-07 15:16:59 (GMT+02:00)Informacija apie sertifikavimo paslaugų teikėją ADIC CA-B, Asmens dokumentu israsymo centras prie LR VRM

LTSertifikato galiojimo laikas 2019-07-26 10:45:23 – 2022-07-25 10:45:23Informacija apie būdus, naudotus metaduomenų vientisumuiužtikrinti

"Registravimas" paskirties metaduomenų vientisumas užtikrintasnaudojant "RCSC IssuingCA, VI Registru centras - i.k. 124110246LT" išduotą sertifikatą "Dokumentų valdymo sistema Avilys,Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija,į.k.188706554LT", sertifikatas galioja nuo 2018-12-27 14:15:33 iki 2021-12-2614:15:33

Pagrindinio dokumento priedų skaičius 3Pagrindinio dokumento pridedamų dokumentų skaičius –Pridedamo dokumento sudarytojas (-ai) –Pridedamo dokumento pavadinimas (antraštė) –Pridedamo dokumento registracijos data ir numeris –Programinės įrangos, kuria naudojantis sudarytas elektroninisdokumentas, pavadinimas

Dokumentų valdymo sistema Avilys, versija 3.5.16

Informacija apie elektroninio dokumento ir elektroninio (-ių)parašo (-ų) tikrinimą (tikrinimo data)

Atitinka specifikacijos keliamus reikalavimus.Visi dokumente esantys elektroniniai parašai galioja (2020-02-0715:22:00)

Paieškos nuoroda –Papildomi metaduomenys Nuorašą suformavo 2020-02-07 15:22:00 Dokumentų valdymo

sistema Avilys

VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS DUJŲ IR ... · Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio...

Documents

Transcript of VALSTYBINĖS ENERGETIKOS REGULIAVIMO TARYBOS DUJŲ IR ... · Gamtinių dujų įstatymo 9 straipsnio...