SOCIALINI PASLAUGOS, J KLASIFIKAVIMAS, SOCIALINI PASLAUG GAV J GRUP S Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimas Socialini paslaug efektyvumo samprata Socialini paslaug kokyb s vertinimas

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasLietuvos Respublikos socialini paslaug statymo 2 straipsnyje teigiama, kad socialin s paslaugos tai pagalbos asmenims suteikimas vairiomis nepinigin mis formomis bei globos pinigais.

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimas Pagal LR socialini paslaug statymo 4 straipsnyje i vardytiems asmenims ir jiems pagalba teikiama iais atvejais: 1) skurdo, jei pagal kitus statymus neu tenka pajam ; 2) netekusiems t v globos vaikams ir na lai iams; 3) benamyst s; 4) bedarbyst s; 5) invalidumo; 6) laikinai d l ligos netekusiems darbingumo; 7) esant tik vienam i t v ar daugiavaik ms eimoms, kuriose yra problem auginant vaikus; 8) alkoholizmo ir narkomanijos; 9) gr usiems i kalinimo, kardomojo kalinimo (su mimo), socialin s bei psichologin s reabilitacijos staig ; 10) vykus nelaimei; 11) kitais statym ar kit teis s akt numatytais atvejais, kai b tina valstyb s parama.

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimas Socialini paslaug kataloge, kur patvirtino Socialin s apsaugos ir darbo ministr 2000 m. liepos 10 d. sakymu Nr. 70 socialin s paslaugos apibr iamos kaip pagalbos asmenims suteikimas vairiomis nepinigin mis formomis bei globos pinigais, siekiant gr inti sugeb jim pasir pinti savimi ir integruotis visuomen . Kaip teigia L. alimien (2003), socialini paslaug terminas gali b ti suprantamas kaip visuomenei teikiamos paslaugos ( vietimo, socialin s prie i ros, socialin s apsaugos, sporto, laisvalaikio, kult ros). Siauresn i paslaug termino s voka tai paslaugos, kurias teikia iuolaikin socialin s apsaugos sistema, apimanti a tuonias socialines rizikas (liga, invalidumas, senatv , na lyst , eima/vaikai, nedarbas, b stas, socialin atskirtis) pagal ES socialin s apsaugos klasifikacij .

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimas A.Guogis knygoje Socialin s politikos modeliai (2000) pateikia socialini paslaug apibr iam . Autorius teigia, kad socialin s paslaugos tai pagrindini valstyb s socialinio pob d io program (socialin s apsaugos, mokymo bei u imtumo) vykdymo b das bei socialin s apsaugos tarnyb teikiamos ne medicinos srities paslaugos.

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasR. Kalesnykas (2000) socialines paslaugas apib dina kaip valstyb s siek patenkinti asmens gyvybinius poreikius ir sudaryti mogaus orum ne eminan ias gyvenimo s lygas, kai mogus pats nepaj gia to padaryti, bei gr inti asmenims geb jim pasir pinti savimi ir integruotis visuomen je.

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasSocialini paslaug klasifikavimas pateikiamas Lietuvos Respublikos socialini paslaug statymo 5 straipsnyje. Pagal min t straipsn socialines paslaugas galima klasifikuoti bendr sias socialines paslaugas ir speciali sias socialines paslaugas.

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasSocialin s paslaugos

Bendrosios socialin s paslaugos

Specialiosios socialin s paslaugos

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasSocialini paslaug klasifikavimas pagal L. alimienSocialin s paslaugos Socialin s paslaugos pagal klient grupes

Socialin s paslaugos pagal teik jo pavaldum

Socialin s paslaugos pagal

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasSocialin s paslaugos pagal klient grupes: Seni mon s Ne gal s suaug Ne gal s vaikai Problemin s eimos Rizikos grup s Kitos grup s

Socialini paslaug s voka bei j klasifikavimasSocialini paslaug staigos pagal pavaldum Valstybin s Savivaldybi Nevyriausybini organizacij , religini bendruomeni , priva ios

Socialini paslaug teikimo principaiSocialini paslaug teikimas bendruomen je organizuojamas vadovaujantis iais pagrindiniais principais ( alimien L., 2003): Decentralizacijos. Tai pagrindinis socialini paslaug organizavimo ir teikimo principas. Teikiant socialines paslaugas siekiama kuo daugiau funkcij deleguoti emesn ms valdymo grandims, priartinant socialines paslaugas prie mogaus gyvenamosios vietos. Planavimo. Socialin s paslaugos turi b ti planuojamos, vertinant bendruomen s nari poreikius ir apsibr iant socialini paslaug teikimo prioritetus.

Socialini paslaug teikimo principai Deinstitucializacijos. Stacionari globos staig laipsni kas restrukt rizavimas ir institucinei globai alternatyvi socialini program rengimas ir gyvendinimas bendruomen je. Bendradarbiavimo. Socialini paslaug teik jai turi bendradarbiauti su socialini paslaug gav jais; kitais socialini paslaug teik jais: kitomis bendruomen s institucijomis - sveikatos prie i ros, vaik teisi apsaugos, teis saugos, vietimo ir kt. staigomis; kitais specialistais, nevyriausybin mis organizacijomis, savanoriais bei neformaliais paslaug teik jais.

Socialini paslaug teikimo principai Atvirumo bendruomenei. Socialines paslaugas teikian ios staigos bendruomenei. turi b ti atviros bendruomen s gyventojams. Bendruomen je turi b ti skleid iama informacija apie socialini paslaug tinkl ir apie atskiras paslaug r is bei socialini paslaug gavimo s lygas. Prieinamumo. Prieinamumo. Socialin s paslaugos turi b ti prieinamos tiems mon ms, kuriems j reikia. Kiekvienas bendruomen s narys turi teis kreiptis d l paslaug teikimo ir poreikio paslaugoms vertinimo. Adekvatumo. Turi b ti teikiamos tokios socialini paslaug r ys, kokios labiausiai atitinka socialini paslaug gav jo poreikius. Teikiant socialines paslaugas, turi b ti u tikrinamas paslaug t stinumas. Poky i moguje skatinimo. Teikiamos paslaugos turi skatinti skatinimo. mogaus nor r pintis savimi, aktyvinti savipagalb .

Socialini paslaug efektyvumo samprataSocialini paslaug efektyvumo samprata apima daugel aspekt . Kaip teigia L. alimien (2003) pirmiausiai efektyvumas bendrai yra suprantamas kaip i tekli panaudojimo lygis, u tikrinantis maksimal produkt . Socialini paslaug efektyvum galima apib dinti kaip pagr st kliento poreiki patenkinim , u tikrinant jo socialin reabilitacij ir integracij su ma iausiais ka tais.

Socialini paslaug efektyvumo samprataSocialini paslaug efektyvumas analizuojamas vairiais pj viais, lygmenimis (L. alimien , 2003): socialini paslaug sistemos efektyvumas; socialini paslaug tinklo efektyvumas; socialini paslaug staigos efektyvumas; socialinio darbuotojo teikiam paslaug efektyvumas.

Socialini paslaug kokyb s vertinimas Socialini paslaug kokyb gali b ti vertinama kaip paslaug tam tikros technologijos kokyb ir kaip kokyb individui. Antru atveju atsi velgiama kliento vertinim , o ne vien tik paslaugos atlikimo technologij . Kokyb s vertinimas gali b ti atliekamas keliuose lygmenyse ( alimien L., 2003): 1. Individo paslaug gav jo lygmuo subjektyvus kliento poj tis, vertint poreiki pagal specialias metodikas patenkinimas.

Socialini paslaug kokyb s vertinimas2. Socialini paslaug staigos lygmuo staigos veiklos organizavimas, garantuojant socialin ekonomin staigos efektyvum . 3. Savivaldyb s lygmuo paslaug gav j pagr stas poreiki vertinimas ir adekva i paslaug pl tojimas. Pa angios patirties taikymo skatinimas. Paslaug prieinamumo u tikrinimas. 4. Valstyb s lygmuo- paslaug pl tojimo strategijos lygmuoparengimas. Socialines paslaugas reglamentuojan i statym , standart parengimas bei j vykdymo kontrol s b do numatymas.

Socialini paslaug kokyb s vertinimasSocialini paslaug staig veiklos ypatumus lemia socialini paslaug teikimo principai ( alimien L., 2003): paslaug deinstitucionalizavimo savivaldyb s remdamosi iuo principu teikia prioritet pl toti nestacionarias paslaugas. paslaug prieinamumo kiekvienas, kuriam yra b tina socialin pagalba turi tur ti vienodas galimybes j gauti. planingumo paslaugos organizuojamos atlikus poreiki vertinim ir nusta ius prioritetus. savanori kumo paslaugos negali b ti teikiamos prievart , b tinas asmens pra ymas.

Socialini paslaug kokyb s vertinimas adekvatumas paslaugos turi atitikti kliento poreikius. savipagalbos skatinimas klientas negali b ti laikomas pasyviu gav ju, paslaugos turi skatinti savaranki kum . lankstumas paslaugos turi keistis kartu su kliento poreikiais. bendradarbiavimo klientas traukiamas paslaugos teikimo proces .

Socialini paslaug kokyb s vertinimasSocialini paslaug kokyb s vertinime galima i skirti dviej r i rodiklius. Kokyb gali b ti vertinama ir kokybiniais, ir kiekybiniais rodikliais. iuolaikinei paslaug teikimo sistemai, turi poveik organizacij vadybos ir kiekybinio vertinimo naudojimas. Informacijos kompiuterizavimas ir duomen registravimas taip pat skatina naudoti kiekybinius duomenis. Ta iau ne vis informacija galima tvarkyti kiekybi kai. Kokybiniai rodikliai socialini paslaug srityje yra ypa svarb s.

Socialini paslaug kokyb s vertinimas Paslaug kokybei vertinti yra naudojami ie b dai: pagal paslaug standartus; pagal kliento vertinimus; pagal kit ali paslaug teik j patirt . Siekiant visapusi kai vertinti socialini paslaug kokyb yra vertinama visais trimis metodais.

Socialini paslaug kokyb s vertinimas Daugelyje ali yra naudojami keturi b dai socialini paslaug kokybei u tikrinti (STEP: Socialin teorija, empirija, politika ir praktika, 2001 (1): 1. Valstyb s vietos lygiu parengti socialini paslaug standartai (b tinieji paslaug kokyb s reikalavimai) 2. Socialini paslaug inspektavimo sistemos suk rimas. 3. Paslaug gav jo vartotojo kontrol s ir dalyvavimo galimybes, vertinant paslaug kokyb . 4. Visuotin s kokyb s valdymo sistemos diegimas (tarptautiniai kokyb s standartai taikomi vis paslaug kokybei vertinti).