2011.03.10 1

6 paskaita FINANSŲ RINKOS

Doc. A.Maldeikienė

2011.03.10 2

Kas yra pinigai?Neaiškaus apibrėžimo spąstuose

Finansiniai ištekliai, kurie tiesiogiai gali būti panaudoti prekėms ar paslaugoms pirkti, vadinami pinigais.

Pinigai savo esme — likvidumas.Pinigai — tai pinigų bazė (monetary base,

high powered money) arba M0 (P0) —valiutos apyvartoje ir komercinių bankų atsargų centriniame banke suma.

(1) Pinigų bazę tiesiogiai ir absoliučiai kontroliuoja šalies centrinis bankas, bet

(2) pinigų bazė neišsemia viso likvidumo, taigi kitos (platesnės) pinigų formos:

P1 (čia atsargas keičia einamosios sąskaitos)

P2 ir P3 dar apima ir mažesnio likvidumo laipsnio finansinį turtą.

2011.03.10 3

Pinigų bazėGrynieji pinigai apyvartoje, kredito įstaigų einamosios sąskaitos ir

privalomosios atsargos.

Data Likučiai laikotarpio pabaigoje, mln. Lt

2008.01.01 11687,6

2009.01.01 11613,3

2010.01.01 10500,8

2011.01.01 11122,0

2011.03.10 4

Pinigų junginių sudedamosios dalysLikučiai 2011 [2010;2009] sausio pabaigoje, mln. Lt

P1 Grynieji pinigai apyvartoje

7724,9 [6876,5; 8220,3]

Vienadieniai indėliai

19016,0

[14499,2;

13956,1]

Litais 14678,9

[10526,0;11177,8]

Valiuta 4337,1

[3973,3; 2778,3]

P2= P1+

Sutarto iki 2 metų termino indėliai

19940,6 [21115,1; 20158,9]

Įspėjamieji iki 3 mėnesių termino indėliai (t.t. taupymo lakštai)

210,7 [149,2; 212,4]

P3= P2 +

Atpirkimo sandoriai 9,3 [123,6; 147,0]

Skolos vertybiniai popieriai iki 2 metų

389,8 [440,7; 52,2]

2011.03.10 5

Pinigų struktūra

2011 sausio pabaigojePinigų bazė — 11122,0 mln. LtP1 — 26740,8 mln. LtP2 — 46892,2 mln. LtP3 — 47290,7 mln. Lt

2011.03.10 6

Ką dar privalu žinoti apie pinigus?

P0 (pinigų bazę) tiesiogiai kontroliuoja CB, taigi, tai yra tikrasis, visiškai kontroliuojamas pinigų politikos instrumentas.

P1 apima ir vienadienius indėlius, kurių apimtį lemia tiek komercinių bankų, tiek namų ūkių elgsena.

Kalbant apie pinigų politiką, svarbu suprasti, kad ji remiasi prielaida, jog esama stabilios (ar bent lengvai nuspėjamos) priklausomybės tarp visiškai kontroliuojamos pinigų bazės (P0) ir tikslinio rodiklio, tarkime P1.

2011.03.10 7

Taigi, kas tiekia pinigus?

Yra dvi institucijos, tiekiančius pinigus.Komerciniai bankai aptarnauja

viendienius indėlius. Centrinis bankas teikia valiutą.

Pradžioje tarsime, kad žmonės naudoja tik valiutą, kurią patiekia centrinis bankas.

2011.03.10 8

Pinigų ir obligacijų skirtumai

Pinigai Obligacijos

Finansinis turtas, kuris naudojamas atsiskaitymams ir neduoda pelno. finansinis turtas, kuris

(a) atneša pelną (gaunamos palūkanos)

(b) nenaudojamas finansiniams atsiskaitymams.

M1 (P1) (1) Valiuta (grynieji pinigai) CU — banknotai ir monetos, kuriuos išleidžia centrinis bankas (2) pinigai sąskaitose (vienadieniai indėliai).

M2 (P2) = P1 + kiti trumpalaikiai indėliai litais ir užsienio valiutomis (sutarto iki 2 m. termino indėliai ir įspėjamojo iki 3 mėn. laikotarpio indėliai)

M3 (P3) = P2 + rinkos priemonės: atpirkimo sandoriai, PRF akcijos (vienetai) ir išleisti iki 2 m. termino skolos vertybiniai popieriai.

2011.03.10 9

Žmonės pinigus traktuoja kitaip, nei kitas turto formas

Buvo atliktas eksperimentas — į studentų bendrabučiuose esančius bendrus šaldytuvus buvo įdėtos šešios skardinės gaiviojo gėrimo ir šeši doleriai. Kas įvyko? Gėrimo neliko, dolerių niekas nelietė.

Išvada — imti pinigus morališkai žymiai sudėtingiau. Pavyzdžiui, parsinešti darbinį tušinuką nelaikoma itin

dideliu nusižengimu, tačiau jeigu darbe už vėlavimą į susirinkimus kaip baudos į dėžutę būtų renkami centai, turbūt labai nedaugelis drįstu ten kišti nagus, kad prisidurti trūkstamą sumą iki troleibuso bilietėlio.

žmonės gyvena tarsi dviejuose visiškai atskiruose pasauliuose: viename viskas matuojama pinigais, o kitame veikia visai kiti, socialiniai, dėsniai.

2011.03.10 10

Nepainiokite pinigų ir obligacijų su tokiais rodikliais

Santaupos — disponuojamųjų pajamų dalis, kuri nesuvartojama (t.y. srauto kintamasis); tiesa, sąvoka santaupos kartais naudojama kaip turto – vertės to, ką sukaupėte per laiką – sinonimas.

Turtas vertine išraiška — finansinis turtas, iš kurio išskaičiuoti finansiniai įsipareigojimai (t.y. atsargos kintamasis);

Pajamos — mokėjimai, kuriuos gauname kaip darbo užmokestį, rentą, palūkanas, dividendus, tantjemas, etc. (t.y. srauto kintamasis)

Investicijos — verslo vykdomi naujos įrangos ar nekilnojamo turto pirkimai ir gyventojų naujų būstų įsigijimai; (t.y. srauto kintamasis)

2011.03.10 11

Atsargos ir srauto kintamieji

Atsargos kintamieji — kintamieji, kurie išmatuoti apibrėžtu laiko momentu (turtas, pinigai, valstybės skola ir kt. yra atsargos kintamieji)

Srauto kintamieji — kintamieji, kurie išreiškiami per laiko vienetą (pajamos, biudžeto deficitas per metus, per mėnesį, etc.).

2011.03.10 12

Pasirinkimas tarp pinigų ir obligacijų

Gyventojai visada sprendžia turto paskirstymo tarp pinigų ir obligacijų klausimą. Jų pasirinkimo logiką gali paaiškinti du kraštutiniai tokio pasirinkimo atvejai. Paprastai finansinis turtas laikomas abiejose formose.

(1 atvejis) tarkime visas finansinis turtas laikomas obligacijose. Tokia portfelio alokacija (išdėstymas) reiškia, kad (a) maksimizuojamos palūkanų pajamos, bet tuo pačiu metu(b) maksimizuojamos ir obligacijų konvertavimo į pinigus sąnaudos (sandorio sąnaudos)

(2 atvejis) tarkime visas finansinis turtas laikomas grynųjų pinigų pavidalu. Tokia alokacija (a) minimizuoja obligacijų keitimo į grynuosius sąnaudas (faktiškai jos nulinės), bet tuo pačiu metu(b) minimizuoja ir turto palūkanų pajamas (palūkanų pajamos lygios 0).

dM

2011.03.10 13

Pinigų paklausa

Pinigų kiekį, kurį žmonės nori turėti, jų pinigų paklausą, pažymėkime

(čia viršutinis indeksas d reiškia paklausą — demand).

Visos ekonomikos pinigų paklausa – tai tiesiog visų individualių pinigų paklausų suma. Visos ekonomikos pinigų paklausa priklauso nuo vidutinės sandorių apimties toje ekonomikoje ir palūkanų normos

dM

2011.03.10 14

Pinigų paklausos veiksniai

Pinigų paklausa priklauso nuo:Sandorių apimties ($Y)

Kai sandorių skaičius auga, didesnė portfelio dalis laikoma grynųjų pavidalu. Mes vietoje sandorių apimties nurodysime nominaliąsias pajamas $Y. Kodėl? Priešingai nei sandorių apimtį, $Y galime išmatuoti. Kai $Y auga, sandorių apimtis (jų lygis) irgi auga, taigi, didėja ir pinigų paklausa) .

Palūkanų normos (i)Kai i auga, tai žmonės sutinka su papildomomis obligacijų konvertavimo į pinigus sąnaudomis, nes nugali troškimas gauti didesnes palūkanų pajamas.

Taigi, pinigų paklausa auga, kai auga nominaliosios pajamos ir mažėja palūkanos.

2011.03.10 15

Pinigų paklausa

Kai nominaliųjų pajamų lygis nekinta, mažesnė palūkanų norma padidina pinigų paklausą.

Esant pastoviai palūkanų normai, nominaliųjų pajamų padidėjimas pastumia pinigų paklausos kreivę į dešinę.

2011.03.10 16

Ką privalote žinoti apie pinigų paklausos kreivę?

Bet kuri pinigų paklausos kreivė brėžiama pastoviam nominaliųjų pajamų lygiui;

Kai palūkanos kinta, ekonomika juda kreive. Pinigų paklausa aprašoma žemėjančia kreive, nes, pavyzdžiui, kai i auga, tai pinigų paklausa mažėja, nes žmonės mažina laikomų pinigų kiekį, bet didina obligacijų apimtis. Pati kreivė savo padėties nekeičia.

Kai kinta $Y (o i nekinta), tai kinta ir pinigų paklausa, o kreivė pasislenka. Kai $Y didėja, kreivė slenka į dešinę, o kai $Y mažėja, tai kreivė slenka į kairę.

2011.03.10 17

Pinigų apyvartos greičio pokyčiai

Pinigų apyvartos greitis (v) didėja, kai (1) didėja palūkanų norma. Didesnė

palūkanų norma reiškia mažesnę Md, taigi esant pastovioms nominalioms pajamoms $Y, didina ;

(2) įvairios inovacijos suteikia galimybę laikyti mažiau grynųjų pinigų (kredito kortelės, bankomatai, atsiskaitymai internetu).

2011.03.10 18

Pusiausvyros palūkanų norma: pinigų rinkos perspektyva

Finansų rinka yra pusiausvyroje, kai pinigų pasiūla lygi pinigų paklausai M = $Y L(i)[Pinigų paklausa = likvidumo paklausa].

Ši pusiausvyros sąlyga vadinama LM priklausomybe.

Ką ji reiškia? Kad finansų rinkoje būtų pusiausvyra, palūkanų norma turi būti tokia, kad žmonės norėtų laikyti tokią pinigų apimtį (Md), kuri būtų lygi esamai pinigų atsargai (t.y. M = Md).

2011.03.10 19

Kodėl LM?

Kaip ir IS priklausomybės, taip ir LM priklausomybės pavadinimas sugalvotas daugiau nei prieš 50 metų.

Raidė L čia reiškia likvidumą (angliškai “liquidity“). Ekonomistai naudoja šią sąvoką norėdami parodyti, kiek lengvai turtas gali būti paverstas pinigais. Pinigai yra visiškai likvidūs, kitos turto formos – mažiau .

Taigi, pinigų paklausą galime suprasti ir kaip likvidumo paklausą. Raidė M žymi pinigus (angliškai — money). Taigi likvidumo paklausa turi būti lygi pinigų paklausai.

2011.03.10 20

Palūkanų normos apibrėžimas

Palūkanų norma turi būti tokia, kad pinigų pasiūla (ji nepriklauso nuo palūkanų normos) būtų lygi pinigų paklausai (ši priklauso nuo palūkanų normos)

2011.03.10 21

Palūkanų normos pasikeitimai

Palūkanų norma keičiasi, kai keičiasi $Y arba pinigų pasiūla.

$Y pasikeitimai. $Y didėjimas lemia Md didėjimą. Esant pradinei

palūkanų normai Md viršija pinigų pasiūlą, taigi, (Md

> M). Kad norimų laikyti pinigų apimtis sumažėtų, i turi sumažėti. Tai atsitinka, kai turime i‘. Kai i padidėja, tai M vėl susilygina su pinigų paklausa.

Pinigų pasiūlos pasikeitimai. Pinigų pasiūlos pasikeitimai lemia pinigų pasiūlos kreivės poslinkį į dešinę. Esant pradinei palūkanų normai i pinigų pasiūla viršija pinigų paklausą. Tai atsitinka taške i‘. Esant mažesniam i‘, M vėl susilygina su pinigų paklausa.

2011.03.10 22

Nominalių pajamų padidėjimo poveikis palūkanų normai

$Y pokytis lemia pinigų paklausos kreivės poslinkį ($Y didėja — kreivė slenka į dešinę, $Y mažėja — slenka į kairę).

Palūkanų normos padidėjimas lemia judėjimą nauja, dabar aukštesne pinigų paklausos kreive.

2011.03.10 23

Pinigų pasiūlos padidėjimo poveikis palūkanų normai

Pinigų pasiūlos didėjimas lemia palūkanų normos mažėjimą.

Esant pradinei palūkanų normai i pinigų pasiūla viršija pinigų paklausą. Tai atsitinka taške i‘. Esant mažesniam i‘, M vėl susilygina su pinigų paklausa.

2011.03.10 24

Pinigų politikos instrumentai

Klasikiniu atveju (Lietuvoje veikia kitas valiutos kurso režimas) CB kontroliuoja tris instrumentus, kurių pagalba gali paveikti ūkio subjektų elgseną ir atitinkamai pinigų sudėtines dalis:

1. Atviros rinkos operacijos;2. Privalomos atsargos;3. Diskonto norma.

2011.03.10 25

Atviros rinkos operacijos (1)

Tai tiesioginis ir labiausiai paplitęs pinigų politikos instrumentas. CB, dalyvaudamas atviroje obligacijų rinkoje įlieja valiutą į ekonomiką arba, atvirkščiai, išima valiutą iš ekonomikos.

Pavyzdžiui, kai CB perka 1 mln. eurų vertės Vyriausybės obligacijų, jis moka už jas eurais ir padidina pinigų bazės valiutos dalį ir per multiplikatorių taip pat padidina pinigų pasiūlą. Kaip CB parduoda tam tikrą jo valdomų obligacijų dalį, jis gauna eurų, kurie tokiu būdu išimami iš visuomenės “rankų”. Tada tiek pinigų bazė, tiek pinigų pasiūla susitraukia.

2011.03.10 26

Atviros rinkos operacija (2)

Skatinamoji ARO Stabdančioji ARO

CB perka obligacijas, (1) Obligacijų paklausa auga, taigi(2) Obligacijos brangsta, taigi(3) Palūkanų norma mažėja, taigi,(4) Pinigų pasiūla auga.

CB parduoda obligacijas, (1) Obligacijų paklausa mažėja, taigi(2) Obligacijos pinga, taigi(3) Palūkanų norma didėja, taigi,(4) Pinigų pasiūla mažėja

2011.03.10 27

Privalomos atsargos

Privalomų atsargų reikalavimas paremtas tuo, kad dalis KB sukauptų indėlių privalomai laikomi CB (nuo 0 iki...%).

Didindamas (ar mažindamas) atsargų normą CB netiesiogiai per pinigų multiplikatorių veikia pinigų pasiūlą.

Kai multiplikatorius didėja, pinigų pasiūla traukiasi, ir atvirkščiai. Pinigų bazę tai taip pat veikia, nes ji apima ir atsargas.

Vis dėlto kadangi P0 yra tiesiog valiutos cirkuliacijoje ir atsargų suma, tai stebimas tik vidinis P0 struktūros pergrupavimas — jei atsargų norma didėja, tai dalis valiutos palieka cirkuliaciją ir nusėda atsargose, o P0 apimtis nepasikeičia.

2011.03.10 28

Diskonto norma

Diskonto norma — tai ta palūkanų norma, už kurią CB suteikia paskolas komerciniams bankams.

Bankai skolinasi iš CB tada, kai jiems neužtenka nuosavų lėšų tam, kad jie vykdytų nustatytus atsargų reikalavimus.

Kuo aukštesnė diskonto norma, tuo brangiau skolintis, tuo mažiau bankai skolinasi iš CB ir tuo didesnę atsargų dalį jie paima tiesiogiai iš savo sukauptų terminuotų indėlių.

Taigi, diskonto normos mažėjimas didina pinigų bazę ir pinigų pasiūlą.

2011.03.10 29

Bazinės palūkanų normos 2011 03 10

Australija — 4,75%Kanada — 1%Šveicarija — 0,25%Didžioji Britanija — 0,5%JAV — 0,25%Europa — 1%Japonija — 0,1%

2011.03.10 30

Ką rodo banko balansas?

Balansas (įmonės, banko, šeimos) – tai jų turtas ir įsipareigojimai konkrečiu laiko momentu.

Banko balanso turto pusėje nurodoma, kokį turtą valdo bankas ir kiek jis yra paskolinęs (obligacijos), o įsipareigojimų pusėje nurodoma, kiek bankas tam tikru momentu yra pats skolingas (valiuta, pinigų atsarga ūkyje)

2011.03.10 31

Centrinio banko balansas (itin supaprastintas)

Balansas

Turtas Įsipareigojimai

Obligacijos Pinigai (valiuta)

Stabdanti atviros rinkos operacija

Turtas Įsipareigojimai

Obligacijų vertės pokyčiai- 1 mln. litų

Pinigų atsargos pokyčiai- 1 mln. litų

2011.03.10 32

Apibendriname

Palūkanų norma yra nustatoma, kai pinigų pasiūla yra lygi jų paklausai.

Keisdamas pinigų pasiūlą, centrinis bankas gali daryti įtaką palūkanų normai.

Centrinis bankas keičia pinigų pasiūlą vykdydamas atvirosios rinkos operacijas – už pinigus pirkdamas ir parduodamas obligacijas. Atvirosios rinkos operacijos, kai centrinis bankas didina pinigų pasiūlą pirkdamas obligacijas, lemia obligacijų kainos didėjimą — mažina palūkanų normą.Atvirosios rinkos operacijos, kai centrinis bankas mažina pinigų pasiūlą parduodamas obligacijas, lemia obligacijų kainos mažėjimą — didina palūkanų normą.

2011.03.10 33

Pinigai, obligacijos ir kitas turtas

Kol kas nagrinėjame ekonomiką, kur tėra dvi turto formos - pinigai ir obligacijos.

Tai — labai supaprastinta ekonomikos, kurioje išties esama daugybės finansų rinkų ir įvairiausių turto formų, versija.

Vis dėlto toliau matysime kas plėtojant modelį logika nesikeis.

Tiesa, ateityje čia apibrėžtą „palūkanų normą“ vadinsime „trumpalaike palūkanų norma“, kuri formuojasi esant pinigų pasiūlos ir jų paklausos pusiausvyrai.

Ją nulemia centrinio banko atliekamos atvirosios rinkos operacijos.

2011.03.10 34

Patikslintas CB balansas ir komercinio banko balansas

Turtas Įsipareigojimai

Obligacijos Centrinio banko pinigai (atsargos + valiuta)

Turtas Įsipareigojimai

Atsargos, paskolos,Obligacijos

Sąskaitos (viendieniai indėliai)

2011.03.10 35

Veiksniai, lemiantys centrinio banko pinigų paklausą ir pasiūlą

Pinigų paklausa

Viendienių indėliųpaklausa

Grynųjų pinigų paklausa

Bankų atsargų paklausa

Centrinio banko pinigų

paklausa

Centrinio banko pinigų pasiūla

2011.03.10 36

Pusiausvyra centrinio banko pinigų rinkoje ir palūkanų normos

nustatymas

Pusiausvyros palūkanų norma nusistovi tada, kai centrinio banko pinigų pasiūla yra lygi centrinio banko pinigų paklausai.