RR\1094365LT.doc PE573.011v02-00

LT Suvienijusi įvairovę LT

Europos Parlamentas 2014-2019

Plenarinio posėdžio dokumentas

A8-0171/2016

3.5.2016

PRANEŠIMAS

dėl bendrosios rinkos strategijos

(2015/2354(INI))

Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas

Pranešėja: Lara Comi

PE573.011v02-00 2/32 RR\1094365LT.doc

LT

PR_INI

TURINYS

Psl.

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS ..................................... 3

AIŠKINAMOJI DALIS ........................................................................................................... 22

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ ................................. 25

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI ..................... 32

RR\1094365LT.doc 3/32 PE573.011v02-00

LT

PASIŪLYMAS DĖL EUROPOS PARLAMENTO REZOLIUCIJOS

dėl bendrosios rinkos strategijos

(2015/2354(INI))

Europos Parlamentas,

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos

Sąjungos veikimo (SESV) 9 straipsnį,

– atsižvelgdamas į 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB

ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos

direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB1,

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos

tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“ (COM(2015) 0550),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą „Europos

bendrosios skaitmeninės rinkos strategija. Analizė ir įrodymai“ (SWD(2015) 0202),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio 28 d. Komisijos tarnybų darbinį dokumentą

„Bendrosios rinkos integracijos ir konkurencingumo ES ir jos valstybėse narėse

ataskaita“ (SWD(2015) 0203),

– atsižvelgdamas į 2015 m. gegužės 6 d. Komisijos komunikatą „Europos bendrosios

skaitmeninės rinkos strategija“ (COM(2015) 0192),

– atsižvelgdamas į 2011 m. balandžio 13 d. Komisijos komunikatą „Bendrosios rinkos

aktas. Dvylika svertų augimui skatinti ir pasitikėjimui stiprinti. „Bendros pastangos

skatinti naująjį augimą“ (COM(2011) 0206),

– atsižvelgdamas į 2012 m. spalio 3 d. Komisijos komunikatą „II bendrosios rinkos aktas.

Drauge už naująjį augimą“ (COM(2012) 0573),

– atsižvelgdamas į 2010 m. gegužės 9 d. Mario Monti ataskaitą Europos Komisijos

pirmininkui „Nauja bendrosios rinkos strategija Europos ekonomikai ir visuomenei“,

– atsižvelgdamas į savo 2015 m. kovo 11 d. rezoliuciją dėl bendrosios rinkos valdymo

įgyvendinant 2015 m. Europos semestrą2,

– atsižvelgdamas į savo 2013 m. gruodžio 11 d. rezoliuciją dėl Europos mažmeninės

prekybos veiksmų plano, kuris būtų naudingas visiems dalyviams3,

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios

skaitmeninės rinkos akto4,

– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo

inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos5,

1 OL L 304, 2011 11 22, р. 64. 2 Priimti tekstai, P8_TA(2015)0069. 3 Priimti tekstai, P7_TA(2013)0580. 4 Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009. 5 Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012.

PE573.011v02-00 4/32 RR\1094365LT.doc

LT

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2014 m. rugsėjo

mėn. tyrimą „Sąnaudos, kurios būtų patiriamos bendrojoje rinkoje, jei nebūtų imamasi

veiksmų ES mastu“ (angl. „The Cost of Non-Europe in the Single Market“),

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto užsakytą 2015 m. rugsėjo

mėn. tyrimą „Strategijos siekiant užbaigti bendrosios rinkos kūrimą: „trilijono eurų

premija““ (angl. „A strategy for completing the Single Market: “the trillion euro

bonus”“),

– atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2015 m. lapkričio 20 d. tyrimą „Pavėluotų

mokėjimų direktyvos ex post vertinimas“ (angl. „Ex-post evaluation of Late Payment

Directive“),

– atsižvelgdamas į Komisijos užsakytą 2014 m. lapkričio mėn. tyrimą „ES baldų rinkos

padėtis ir galima baldų gaminių iniciatyva“ (angl. „The EU furniture market situation

and a possible furniture products initiative“),

– atsižvelgdamas į 2015 m. spalio mėn. redakcijos internetinę bendrosios rinkos rezultatų

suvestinę,

– atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 52 straipsnį,

– atsižvelgdamas į Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto pranešimą ir Užimtumo

ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (A8–0171/2016),

A. kadangi bendroji rinka buvo ir tebėra ES integracijos kertinis akmuo bei ekonomikos

augimo ir darbo vietų kūrimo variklis, nes ji palengvina prekybą visoje ES, kartu

užtikrinant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos modelį, grindžiamą

Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnio 3 dalimi;

B. kadangi ES vidaus rinkos stiprinimas vis dar yra pagrindinis ekonomikos uždavinys,

ypač atsižvelgiant į naujų technologijų plėtrą, kuriai būtina kritinio dydžio rinka, kad

būtų sudarytos geresnės sąlygos pasaulinėje arenoje susiformuoti inovacijas

diegiantiems konkurencingiems subjektams;

C. kadangi vystant bendrąją rinką pastaraisiais metais buvo daug teigiamų pokyčių, tačiau

pašalinus įvairias nepagrįstas fizines, teisines ir technines kliūtis beveik visose srityse

būtų galima pasiekti daugiau (skatinant skaitmeninėmis technologijomis paremtą rinką,

skatinant pradedančiąsias įmones, integruojant pasaulines tiekimo grandines, gerinant

darbuotojų judumą ir socialines teises, reaguojant į naujus verslo modelius ir užtikrinant

palankesnes sąlygas rinkai (angl. market facilitation), abipusį pripažinimą,

standartizaciją ir specialistų licencijavimą);

D. kadangi, remiantis paties Parlamento tyrimais, numatoma bendrosios rinkos sukūrimo

nauda siekia trilijoną eurų (tai atitinka 615 mlrd. EUR galimą iš efektyvumo padidėjimo

per metus gaunamą naudą); kadangi viena iš pagrindinių kliūčių didesniam

struktūriniam ekonomikos augimui yra bendrosios rinkos susiskaidymas;

E. kadangi tolesnei bendrosios rinkos integracijai reikalingas tikrai strateginis požiūris ir

kadangi reaguoti į patiriamus iššūkius derėtų tiek politiniu, tiek techniniu aspektu, visų

pirma nepagrįstų netarifinių kliūčių bendrojoje rinkoje atveju;

F. kadangi ES turėtų siekti sukurti tikrą bendrąją rinką ir vertinti ją kaip bendrą visų

piliečių, darbuotojų, ekonominės veiklos vykdytojų ir valstybių narių turtą, be to,

kadangi bendroji rinka pasieks visą savo potencialą tik tada, kai ją tarpusavyje

bendradarbiaudamos visapusiškai rems visos valstybės narės;

RR\1094365LT.doc 5/32 PE573.011v02-00

LT

G. kadangi ES lygmens taisykles ir veiksmus reikėtų integruoti į bendrą strateginę viziją,

taigi jie turėtų būti nuoseklūs ir neprieštarauti vieni kitiems; kadangi valstybės narės turi

netaikyti diskriminacinių priemonių, pvz., prekybos ir mokesčių teisės aktų, kurie veikia

tik tam tikrus sektorius ar verslo modelius ir iškreipia konkurenciją, apsunkindami

įmonių galimybes įsisteigti atitinkamoje valstybėje narėje, o tai yra aiškus vidaus rinkos

principų pažeidimas;

H. kadangi bendrosios rinkos negalima vertinti atskirai nuo kitų horizontalios politikos

sričių, visų pirma bendros skaitmeninės rinkos, sveikatos, socialinės ir vartotojų

apsaugos, darbo teisės ir piliečių judumo, aplinkos, tvaraus vystymosi, energetikos,

transporto ir išorės politikos;

I. kadangi produktų ir paslaugų bendrosios rinkos užbaigimas ir kliūčių panaikinimas yra

aukščiausios svarbos prioritetas, kuriam reikalinga paspartintas valstybių narių ir ES

institucijų politikos įgyvendinimas;

J. kadangi kliūtys bendrojoje rinkoje lemia mažesnį pasirinkimą ir brangesnius produktus

ir paslaugas vartotojams;

K. kadangi socialinės įmonės menkai pripažįstamos Europos lygmeniu ir kadangi dauguma

šių įmonių nėra pripažįstamos Europos lygmens teisinėje sistemoje, bet pripažįstamos

tik nacionaliniu lygmeniu tam tikrose valstybėse narėse, kur joms taikoma skirtinga

teisinė tvarka; kadangi dėl nesukurtos ES teisinės sistemos tokioms įmonėms kyla

sunkumų veikti vidaus rinkoje tarpvalstybiniu mastu;

L. kadangi dėl klastojimo kyla didelis pavojus visuomenės sveikatai ir saugumui ir kadangi

bendra prekybos suklastotomis prekėmis vertė pastaraisiais metais labai padidėjo, todėl

žlugdantis klastojimo poveikis inovacijoms, užimtumui ir Europos įmonių prekių

ženklo įvaizdžiui dar didesnis;

M. kadangi sukūrus bendrąją kapitalo rinką būtų paskatintas platesnis tarpvalstybinis

pasidalijimas rizika ir rinkų likvidumas;

N. kadangi Komisijos konsultacijos dėl geografinio blokavimo suvestinėje ataskaitoje

nurodyta, kad vartotojai tvirtai pritaria prieš geografinį blokavimą nukreiptoms

teisinėms priemonėms;

O. kadangi ekonominiai finansų krizės padariniai vis dar jaučiami ir keliose valstybėse

narėse BVP tebėra žemesnis už 2008 m. lygį;

P. kadangi bendrojoje rinkoje yra nuolat didelis nedarbo lygis; kadangi nuo finansų krizės

pradžios bedarbių skaičius išaugo daugiau nei šešiais milijonais; kadangi 2015 m.

pabaigoje Sąjungoje buvo daugiau nei 22 milijonai žmonių, neturinčių darbo;

Politikos tikslai

1. palaiko bendrus tikslus, išdėstytus Komisijos bendrosios prekių ir paslaugų rinkos

strategijoje „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių piliečiams ir įmonėms“

ir palankiai vertina jos veiksmus svarbiausiose srityse siekiant vartotojų, darbuotojų ir

įmonių, ypač pradedančiųjų, naudai išlaisvinti visą bendrosios rinkos potencialą,

padidinti tvarių darbo vietų skaičių bei puoselėti ir vystyti MVĮ; ragina Komisiją sukurti

tarpsektorinę politiką, skirtą užtikrinti sąžiningesnę ir konkurencingesnę bendrąją rinką,

atsižvelgiant į SESV II antraštinės dalies bendrai taikomas nuostatas;

PE573.011v02-00 6/32 RR\1094365LT.doc

LT

2. pažymi, kad vidaus rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir

kapitalo judėjimas, sukūrimas yra vienas iš esminių Sąjungos tikslų;

3. palankiai vertina tai, kad strategija siekiama papildyti pastangas kitose srityse; mano,

kad tobulinant jau vykdomas iniciatyvas strategija turi dideles galimybes padėti

užtikrinti ekonominę gerovę, skatinti tvarių darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą,

konkrečiomis priemonėmis didinti europiečių gerovę, užtikrinti Europos Sąjungos

patrauklumą investicijoms ir plėtoti Europos įmonių konkurencingumui pasaulyje;

tačiau pabrėžia, kad įgyvendinant šią strategiją būtina vengti skirtingų iniciatyvų

prieštaringumo ir dubliavimosi; pabrėžia, kad pasiūlymai turėtų būti grindžiami

įrodymais ir geresnio reglamentavimo principais;

4. pabrėžia, jog bendrojoje rinkoje reikia skubiai pašalinti nepagrįstas kliūtis, kad būtų

pasiekti konkretūs ir greiti rezultatai konkurencingumo, tvaraus ekonomikos augimo,

mokslinių tyrimų, inovacijų, darbo vietų kūrimo, vartotojų pasirinkimo galimybių ir

naujų verslo modelių srityse; mano, kad norint pasiekti šiuos tikslus reikėtų siekti, jei

būtina ir tinkama, labiau suderinti teisės aktus, kartu išsaugant kuo aukštesnį vartotojų

apsaugos lygį, taip pat imtis tinkamų veiksmų sprendžiant valstybių narių nustatytų

nepagrįstų kliūčių problemą;

5 mano, kad vykdant strategijos „Europa 2020“ laikotarpio vidurio peržiūrą reikėtų iškelti

plačių užmojų tikslus iki 2020 m. sukurti labai konkurencingą socialinę rinkos

ekonomiką ir pasiekti tvarų ekonomikos augimą; pabrėžia, kad siekiant šio tikslo esminį

vaidmenį turėtų atlikti bendroji rinka;

6. ragina Komisiją ir valstybes nares ryžtingai imtis pokyčių įgyvendinant bendrosios

rinkos teisės aktus; pabrėžia dideles darbo jėgai imlių sektorių, pvz., mažmeninės

prekybos ir apgyvendinimo paslaugų verslo, galimybes kurti naujas darbo vietas,

integruoti ir spręsti jaunimo nedarbo problemą;

7. mano, kad turėtų būti visapusiškai įgyvendinta 2010 m. M. Monti ataskaita „Nauja

bendrosios rinkos strategija“ ir į ją turėtų būti atsižvelgiama rengiant bendrosios rinkos

strategiją;

8. pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategijoje negali būti nepaisoma pramonės sektoriaus

galimybių užtikrinant tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą

Europoje;

9. mano, kad vidaus paklausa (ypač perkamosios galios didinimas, novatoriškų priemonių

priėmimas ir investavimas į žaliąją ekonomiką) yra itin svarbi siekiant pasinaudoti

visomis bendrosios rinkos galimybėmis ir skatinti tvarų ekonomikos augimą;

Šiuolaikiška ir novatoriškesnė bendroji rinka

10. palankiai vertina tai, kad strategijoje daugiausiai dėmesio skiriama aspektams, kuriais

siekiama padėti įmonėms, visų pirma MVĮ, mikroįmonėms ir pradedančiosioms

įmonėms, plėsti savo veiklą, augti ir išlikti bendrojoje rinkoje, taip palengvinant jų

inovacijas ir darbo vietų kūrimą; mano, kad visoms MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms

skirtoms iniciatyvoms reikia nedelsiant imtis veiksmų ir jos turėtų būti laikomos

prioritetu, bet primena, kad šios iniciatyvos neturėtų sudaryti galimybių nesąžiningoms

įmonėms apeiti esamas taisykles, sumažinti darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartų

ar padidinti įmonių sukčiavimo, nusikalstamos veiklos ir pašto dėžutės tipo įmonių

RR\1094365LT.doc 7/32 PE573.011v02-00

LT

plėtros riziką;

11. mano, kad ši strategija gali suteikti naujų galimybių MVĮ, kurios yra ES ekonomikos

pagrindas, mikroįmonėms ir novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms; laikosi

nuomonės, kad tinkamos verslo aplinkos kūrimas visoje bendrojoje rinkoje tobulinant

MVĮ skirtas privataus rizikos kapitalo sistemas, sudarant palankesnes galimybes gauti

finansavimą, priimant racionalius teisės aktus ir visapusiškai taikant principą „visų

pirma galvokime apie mažuosius“ yra itin svarbus ir galėtų paremti ekonomikos augimą

ir darbo vietų kūrimą;

12. mano, kad siekiant įgyvendinti strategijos tikslus būtina sumažinti įmonėms, ypač MVĮ,

tenkančią administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi sąnaudas bei panaikinti

nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų,

sveikatos ir aplinkos apsaugos standartus;

13. mano, kad būtina apsvarstyti galimus objektyvius kriterijus ir rodiklius, skirtus nustatyti

„novatoriškų“ pradedančiųjų įmonių, MVĮ ir socialinių įmonių apibrėžtį, kurią būtų

galima naudoti kaip atskaitos tašką priimant susijusias priemones; ragina Komisiją

pasiūlyti tokius kriterijus ir rodiklius;

14. pabrėžia, kad vykdant vidaus rinkos politiką reikia remti socialines įmones,

atsižvelgiant į tai, kad ES yra apie 2 mln. socialinių įmonių, kurios sudaro 10–12 proc.

visų Europos įmonių; taip pat pabrėžia, kad socialinė ekonomika sparčiai auga, teikia

kokybiškus produktus ir paslaugas ir kuria kokybiškas darbo vietas;

15. ragina Komisiją pareikalauti, kad, papildant pasiūlymą dėl Europos inovacijų tarybos

įsteigimo, programos REFIT platforma apsvarstytų kliūtis inovacijoms ir pateiktų

pasiūlymus, kaip būtų galima tas kliūtis sumažinti ar pašalinti; pabrėžia, kad dėl šio

proceso turėtų nesumažėti užimtumas, vartotojų apsauga ir aplinkos kokybės standartai;

mano, kad, siekiant užtikrinti geresnį reglamentavimą, reikėtų peržiūrėti galiojančius

teisės aktus ir, prireikus, supaprastinti juos, kad jie atitiktų paskirtį, o visi nauji teisės

aktai turėtų būti parengti ateities pokyčiams ir iš anksto pritaikyti skaitmeninėms

sąlygoms bei pagrįsti principu „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

16. pažymi, kad geras reglamentavimas gali būti naudingas tiek įmonėms, tiek

darbuotojams, be to, jis gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų

kūrimą bendrojoje rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo

darbotvarkę, įskaitant suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant, pvz., platformą

REFIT, ir sustiprintus poveikio vertinimus; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik

trumpalaikį teisės aktų poveikį, bet ir ilgalaikę jų vertę bei teisės aktų nebuvimo

padarinius; mano, kad geresniais, veiksmingesniais ir paprastais teisės aktais bus

sumažinta administracinė našta ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų

kūrimas, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir

aplinkos apsaugos standartus;

17. mano, kad tolesniam bendrosios rinkos vystymui reikia pašalinti kliūtis valstybių narių

tarpusavio prekybai; remia 2016 m. vasario mėn. Europos konkurencingumo

deklaraciją, visų pirma įsipareigojimą supaprastinti reglamentavimą ir sumažinti naštą,

dėti daugiau pastangų, kad būtų sumažinta bendra ES reglamentavimo našta, visų pirma

MVĮ ir mikroįmonėms, ir, kai įmanoma, nustatyti naštos sumažinimo tikslus

konkretiems sektoriams; rekomenduoja nedelsiant pradėti darbą tokiems naštos

sumažinimo tikslams nustatyti;

PE573.011v02-00 8/32 RR\1094365LT.doc

LT

18. mano, kad, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos tikslų įgyvendinimą ir paskatinti

ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, ES turi didinti konkurencingumą,

atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos pareiškimo dėl konkurencingumo nuostatas;

19. palankiai vertina Komisijos pasiryžimą spręsti problemą dėl nesuderintos mokesčių

politikos Europos Sąjungoje ir visų pirma problemas, su kuriomis dėl skirtingų

nacionalinių PVM taisyklių sudėtingumo susiduria MVĮ; visapusiškai remia Komisiją

PVM reformos klausimu; ragina Komisiją apsvarstyti, kaip būtų galima pakeisti

naująsias taisykles dėl skaitmeninių paslaugų teikimo vietos PVM nustatymo tikslais,

kad jos būtų pritaikytos specifiniams mažų įmonių ir mikroįmonių poreikiams; ragina

Komisiją įvertinti galimybes toliau stiprinti koordinavimą ir, visų pirma, galimybę

elektroninės prekybos sektoriuje taikyti supaprastintą PVM nustatymą (tos pačios

kategorijos prekėms);

20. remia Komisijos pastangas Europos Sąjungoje užtikrinti mokesčių teisingumą ir kovoti

su agresyvaus mokesčių planavimo ir mokesčių vengimo praktika; ragina Komisiją

sutelkti dėmesį į pastangas daugiašalėms bendrovėms nustatyti ataskaitų teikimo pagal

šalis prievolę;

21. atkreipia dėmesį į sunkumus, kurių patiria įmonės, ypač MVĮ ir pradedančiosios

įmonės, siekdamos užsitikrinti finansavimą; pabrėžia, kad dėl skirtingų išorinių

veiksnių, kaip antai galimybių gauti kreditus, apmokestinimo tvarkos ir darbo teisės

normų, kai kurios MVĮ atsiduria nepalankesnėje padėtyje nei kitos; ragina Komisiją,

tęsiant per Europos strateginių investicijų fondą (ESIF) bei programą „Horizontas

2020“, COSME, ESI fondus ir panašias programas vykdomą vertingos paramos teikimą

toms įmonėms, ieškoti būdų, kaip toliau gerinti prieigą prie šių ir kitų programų ir

priemonių, ypač mikroįmonėms, pavyzdžiui, sumažinant kvietimų teikti paraiškas

terminus iki šešių mėnesių laikotarpio, dar labiau supaprastinant atitinkamas procedūras

ir didinant ES teikiamo finansavimo matomumą; palankiai vertina Komisijos ketinimą

informacines kampanijas, skirtas naujoms novatoriškoms MVĮ, finansuoti programos

COSME lėšomis; ragina šiose kampanijose dalyvauti visas regioninės ir vietos valdžios

institucijas, atsakingas už paramą įmonėms, ypač dalyvaujančioms Europos įmonių

tinkle (angl. Enterprise Europe Network); mano, kad supaprastinimas yra pagrindinė

priemonė, sudaranti galimybes MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms gauti finansavimą;

ragina Komisiją užtikrinti, kad sutelktinis finansavimas galėtų būti nesunkiai atliekamas

tarpvalstybiniu mastu;

22. ragina Komisiją apsvarstyti galimybę sustiprinti MVĮ atstovų tinklą imantis tam tikro

veiksmų derinio, siekiant nedidinant biurokratinės naštos padidinti MVĮ informuotumą

apie šią priemonę ir jos matomumą MVĮ, stiprinti visų atitinkamų nacionalinių MVĮ

atstovų ir atitinkamų MVĮ atstovų bendradarbiavimą, taip pat kartą per metus šio tinklo

veiklą pristatyti Parlamentui;

23. pažymi, jog nepaisant to, kad Europos Parlamentas 2011 m. vasario mėn. priėmė

direktyvą dėl kovos su vėluojančiais mokėjimais komercinėse operacijose, kiekvienais

metais tūkstančiai MVĮ ir pradedančiųjų įmonių visoje Europoje bankrutuoja

laukdamos, kol apmokės (be kita ko, viešojo administravimo institucijos) jų išrašytas

sąskaitas faktūras; ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant

sudaryti palankesnes sąlygas taikyti Pavėluotų mokėjimų direktyvą ir užtikrinti jos

vykdymą; be to, ragina valstybes nares apsvarstyti, ar nepatenkinamo Pavėluotų

mokėjimų direktyvos įgyvendinimo atveju nereikėtų taikyti tam tikros formos tinkamą

kompensacijas įmonėms, kurioms įsiskolinusios viešojo administravimo institucijos,

RR\1094365LT.doc 9/32 PE573.011v02-00

LT

kad tos įmonės dėl to nebūtų priverstos bankrutuoti;

24. palankiai vertina teisėkūros iniciatyvą dėl įmonių nemokumo, kuri apima ankstyvo

restruktūrizavimo ir dar vienos galimybės nuostatas ir kuria bus užtikrinta, jog valstybės

narės sudarytų reguliavimo aplinką, kurioje pripažįstama, kad nesėkmių būna, ir kurioje

gali būti skatinamos inovacijos, bet pažymi, kad žlugusių įmonių kaina ir padariniai turi

įtakos ne tik jų savininkams ir akcininkams, bet ir kreditoriams, darbuotojams ir

mokesčių mokėtojams; ragina Komisiją užtikrinti, kad šia iniciatyva būtų suderintos

nemokumo procedūros visoje ES ir sumažinta jų trukmė ir kaina;

25. apgailestauja, kad Komisija nepakankamai pabrėžė specifinio tradicinės amatininkų ir

MVĮ gamybos vaidmens, kuris svarbus konkurencingumui ir ekonomikos stabilumui

Europoje; ragina Komisiją išnaudoti visas apdirbamosios pramonės skaitmeninimo ir

inovacijų galimybes, visų pirma labai mažiems ir mažiems gamintojams ir

pradedančiosioms įmonėms, taip pat mažiau industrializuotiems regionams, kad padėtų

sumažinti regionų skirtumus ir atgaivintų vietos ekonomiką; mano, kad ateityje

stipresnė MVĮ ir amatų politika turi tapti vienu iš pagrindinių prioritetų visoms ES

institucijoms ir valstybėms narėms;

26. palankiai vertina Komisijos bendrąją skaitmeninę prieigą, kuri turėtų būti pagrįsta

esamais vieno langelio principu veikiančiais kontaktiniais centrais, įsteigtais pagal

Paslaugų direktyvą, ir sujungtų vieno langelio principu veikiančius kontaktinius centrus

su kitais panašiais bendrosios rinkos tinklais; ragina Komisiją išnagrinėti visus būdus,

kaip kuo geriau pasinaudoti bendrąja skaitmenine prieiga siekiant padėti

pradedančiosioms Europos įmonėms plėsti veiklą visoje Europoje ir įgyti labiau

tarptautinę perspektyvą, teikiant tikslią ir aiškią informaciją įvairiomis kalbomis apie

visas procedūras ir formalumus, kurie būtini siekiant vykdyti veiklą savo ar kitoje ES

šalyje; primygtinai ragina Komisiją sukurti įmonėms ir vartotojams skirtą vieną bendrą

kontaktinį centrą, kuriame būtų galima gauti visą su bendrąja rinka susijusią informaciją

ir pagalbą, spręsti problemas, taip pat atlikti nacionalines ir ES lygmens procedūras,

kurių reikia siekiant vykdyti tarpvalstybinę veiklą ES; primygtinai ragina Komisiją

užtikrinti, kad tai būtų kuo greičiau įgyvendinta;

27. pažymi, kad įmonės, visų pirma MVĮ, arba nežino apie kitose valstybėse narėse

taikomas taisykles, arba joms sunku rasti ir suprasti informaciją apie jų verslui taikomas

taisykles ir procedūras; ragina Komisiją susieti visus skirtingus portalus, kontaktinius

centrus ir informacines svetaines į vieną prieigos vietą, kurioje MVĮ ir

pradedančiosioms įmonėms būtų patogiai pateikiama informacija, kad jos galėtų priimti

informacija pagrįstus sprendimus, sutaupytų laiko ir išlaidų;

28. ragina Komisiją pagal vieno langelio principą veikiančius kontaktinius centrus iš

reguliavimo institucijų portalo paversti visaverčių internetinių verslo portalų sistema,

skatinančia nuolatinį verslo atstovų keitimąsi informacija ir padedančia nacionalinėms

įmonėms ar piliečiams konkuruoti kitose ES valstybėse narėse;

29. primena esamų MVĮ skirtų bendrosios rinkos priemonių stiprinimo ir racionalizavimo

svarbą siekiant supaprastinti tarpvalstybinę MVĮ plėtrą; primygtinai ragina Komisiją ir

valstybes nares labiau pabrėžti gaminių kontaktinių centrų ir vieno langelio principu

veikiančių kontaktinių centrų racionalizavimą ir tobulinimą;

30. primena, kad būtina nedelsiant užtikrinti tokį pat vartotojų apsaugos lygį tiek internete,

tiek ne internete; pabrėžia, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai, kurie bendrojoje

rinkoje veiklą vykdo internete ir ne internete, privalo imtis visų pagrįstų ir tinkamų

PE573.011v02-00 10/32 RR\1094365LT.doc

LT

kovos su klastojimu priemonių, kad būtų užtikrinta vartotojų apsauga ir produktų sauga;

31. pabrėžia, kad dalijimosi (angl. sharing) ekonomika sparčiai auga ir keisdama daugelio

paslaugų ir turto objektų teikimo ir vartojimo būdus ji gali paskatinti naujoves ir suteikti

papildomos naudos ir galimybių įmonėms ir vartotojams bendrojoje rinkoje; atkreipia

dėmesį į dalijimosi ekonomikos ekonominę, socialinę ir ekologinę naudą ir iššūkius;

ragina Komisiją koordinuoti valstybių narių pastangas ieškant trumpalaikių arba

ilgalaikių su teisės aktais susijusių sprendimų dėl dalijimosi ekonomikos; ragina

Komisiją ir valstybes nares pateikti pasiūlymų, skirtų dalijimosi ekonomikoje užkirsti

kelią piktnaudžiavimui darbo santykių ir apmokestinimo srityse;

32. teigiamai vertina Komisijos paskelbtą iniciatyvą dėl dalijimosi ekonomikos, taip pat

Komisijos ketinimą apžvelgti toje srityje įsteigtų įmonių veiklą ir pateikiant gaires

paaiškinti galiojančių ES teisės aktų nuostatų poveikį dalijimosi ekonomikos verslo

modelių taikymui ir veikimui; mano, jog ši sritis turėtų būti reglamentuojama lanksčiai,

kad teisės normas būtų galima nedelsiant koreguoti ir užtikrinti jų taikymą sparčiai

besikeičiančiame sektoriuje, kuriam reikalingas greitas ir veiksmingas reagavimas;

pabrėžia, kad ir skaitmeninėje ekonomikoje turi būti taikomi galiojantys vartotojų

apsaugos standartai ir užtikrinamas jų laikymasis; ragina Komisiją užtikrinti kuo

geresnes sąlygas, kad būtų plėtojama ir klestėtų dalijimosi ekonomika;

33. pabrėžia, kad naujosios dalijimosi ekonomikos saugumo ypatybės, pvz., mokėjimų

saugumas, geografinės vietos nustatymas ir draudimas, suteikia vartotojams daugiau

galių, todėl reikia įvertinti, kokiais atvejais ex post taisomosios priemonės galėtų būti

veiksmingesnės už ex ante reguliavimą; ragina Komisiją toliau skatinti viešojo ir

privačiojo sektorių bendradarbiavimą, kad būtų panaikintos esamos kliūtys dalijimosi

ekonomikoje, visų pirma didesniam skaitmeninės tapatybės naudojimui, kad būtų

sukurtas vartotojų pasitikėjimas internetinėmis operacijomis, skaitmeninių sprendimų

mokesčiams mokėti vystymui, tarpvalstybinių draudimo priemonių teikimui ir

užimtumo srities teisės aktų modernizavimui;

34. mano, kad dalijimosi ekonomikoje derėtų skatinti naujų verslo modelių, novatoriškų

paslaugų ir laikino turto naudojimo plėtrą, tačiau šios paslaugos turėtų būti grindžiamos,

kai įmanoma, panašiomis taisyklėmis, taikomomis panašioms paslaugoms, siekiant

užtikrinti paslaugų kokybiškumą, nepriklausomai nuo to, kaip organizuojamas jų

teikimas ir prieiga prie jų, taip pat siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas ir

vartotojų saugą bei išvengti susiskaidymo, kuris trukdytų plėtoti naujus verslo modelius;

yra tvirtai įsitikinęs, kad dalijimosi ekonomikai galima taikyti tik bendrosios rinkos

metodą, nes bendrosios rinkos susiskaidymas dėl vietos ar nacionalinio lygmens

taisyklių trukdo Europos įmonėms dalijimosi ekonomikoje plėsti savo veiklą Europos

lygmeniu;

35. atkreipia dėmesį į svarbų ES techninių standartų vaidmenį siekiant inovacijos,

konkurencingumo ir pažangos bendrojoje rinkoje; laikosi nuomonės, kad būtina laiku

imtis veiksmų siekiant parengti aukštus ES kokybės, sąveikumo ir saugos standartus,

taikomus skatinant ES pramonės politikos įgyvendinimą, taip pat mano, kad derėtų

skatinti juos taikyti ir tarptautiniu lygmeniu; ragina Komisiją remti ir stiprinti ES

standartus, kaip jau numatyta Reglamente Nr. 1025/2012, ir užtikrinti, kad

standartizacijos sistema būtų efektyvesnė ir labiau atitiktų paskirtį, be kita ko,

pasinaudojant galimybėmis, kurias teikia tarptautinės prekybos derybos; pabrėžia, kad

standartai turėtų būti nustatomi remiantis rinkos poreikiais, atviru, įtraukiu ir

konkurencingu būdu, kad juos galėtų lengvai įgyvendinti MVĮ ir būtų išvengta uždarų

RR\1094365LT.doc 11/32 PE573.011v02-00

LT

vertės grandinių, tačiau neatidėliojant standartų paskelbimo;

36. pabrėžia standartizacijos sistemos svarbą laisvam produktų ir, vis labiau, paslaugų

judėjimui; pažymi, kad dėl savanoriško standartų naudojimo Europos BVP išaugo 0,3–

1,0 proc. ir jie teigiamai veikia darbo našumą;

37. primena, kad didžioji dauguma standartų yra sukurti reaguojant į įmonių nurodytą

poreikį, laikantis požiūrio „iš apačios į viršų“, kad būtų užtikrintas standartų aktualumas

rinkai; remia bendrosios rinkos strategijoje pateiktą įsipareigojimą užtikrinti, kad

Europa išliktų pasauline standartų kūrimo lydere; skatina tarptautinį metodą atitinkantį

standartizavimą (kuriant visuotinius tarptautinius standartus arba atitinkamais atvejais

pripažįstant lygiaverčius tarptautinius standartus); atkreipia dėmesį į ketinimą pagal

Bendrą standartizacijos iniciatyvą sukurti standartizavimo veiklos sistemą ir prioritetus;

ragina Komisiją užtikrinti, kad Bendroje iniciatyvoje būtų vadovaujamasi tokiais

remiantis principu „iš apačios į viršų“ pačių įmonių nustatytais poreikiais ir prioritetas

būtų skiriamas tik nustatytus poreikius atitinkantiems ir rinkai aktualiems standartams ir

būtų nustatomi tik tokie standartai, be to, būtų vengiama nereikalingų standartų arba

kitų jau nustatytų susijusių standartų neatitinkančių reikalavimų;

38. pažymi, kad pasiūlyme dėl bendros Europos standartizacijos iniciatyvos bus remiamasi

nepriklausoma Europos standartizacijos sistemos peržiūra, ir pritaria jos tikslui, kad

Europos standartizacijos bendruomenė parengtų veiksmus, kurie patobulintų visą

sistemą, įskaitant rekomendacijas dėl įtraukties ir paramos Europos įmonių

konkurencingumui;

39. ragina Komisiją bendradarbiaujant su Europos standartizacijos organizacijomis remti

šių organizacijų ir jų partnerių valstybėse narėse pastangas sustiprinti MVĮ dalyvavimą

tiek pačiame standartų nustatymo procese, tiek įgyvendinant jau nustatytus standartus;

taip pat ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su Europos standartizacijos

organizacijomis, nacionalinėmis standartizacijos įstaigomis ir kitais subjektais, kad būtų

padidintas standartizavimo proceso skaidrumas, įgyvendinant 2016 m. Europos

standartizavimo darbo programoje ir pagrindiniame reglamente nustatytus

įsipareigojimus;

40. mano, kad pagrindinis bendrų iniciatyvų dėmesys turėtų būti skirtas nuolatiniam darbo

praktikos tobulinimui, visų pirma nustatant procedūras techninių komitetų sudėčiai

peržiūrėti, ir priemonėms atvirumui ir įtraukčiai skatinti, kad techninių komitetų

diskusijose galėtų dalyvauti įvairiausi suinteresuotieji subjektai;

41. mano, kad skaidresnis ir prieinamesnis skundų pateikimo mechanizmas sukurtų

pasitikėjimą ir pagerintų standartų nustatymo procesus; mano, kad, kai priėmus Europos

Sąjungos teisės aktą Komisija paprašo nustatyti standartą, atitinkamas Parlamento

komitetas galėtų atlikti savo vaidmenį tokio proceso viešosios priežiūros ir diskusijų

dalyje, prieš atitinkamais atvejais priimant sprendimą dėl oficialaus prieštaravimo;

pabrėžia, kad sprendžiant, kokias standartizavimo paraiškas pateikti standartizacijos

institucijoms, reikėtų laikytis ir proporcingumo bei rizika grindžiamo požiūrio;

42. mano, kad, pagerinus visuomenės informuotumą apie siūlomų standartų projektus prieš

galutinį jų patvirtinimą, galėtų padidėti atskaitomybė ir skaidrumas, be to, procesas

galėtų būti sustiprintas pagal geriausią esamą Europos standartizacijos institucijų

bendruomenės praktiką;

43. ragina Komisiją iki 2016 m. pabaigos pateikti ataskaitą Parlamentui apie savo vykdomą

PE573.011v02-00 12/32 RR\1094365LT.doc

LT

bendros Europos standartizacijos iniciatyvos įgyvendinimą ir pasiektą pažangą

bendradarbiaujant su Europos standartizacijos institucijų bendruomene dėl 2016 m.

metinėje Sąjungos darbo programoje nustatytų rekomendacijų;

44. ragina Komisiją, kuri atsakinga už konkurenciją ES vidaus rinkoje, bendradarbiaujant

su nacionalinėmis priežiūros institucijomis užtikrinti vienodas sąlygas rinkoje

veikiantiems konkurentams;

45. palankiai vertina naujausias iniciatyvas dėl efektyvesnių ir skaidresnių viešųjų pirkimų,

geriau pasinaudojant viešųjų pirkimų duomenimis ir savanoriškai geriau įvertinant tam

tikrų didelės apimties infrastruktūros projektų viešuosius pirkimus; ragina valstybes

nares bendradarbiauti su Komisija įgyvendinant šias iniciatyvas;

46. tikisi, kad Komisija tęs 2014 m. direktyvomis savo pradėtą viešųjų pirkimų sistemos

reformą siekdama užtikrinti vis labiau kvalifikuotus reikalavimus viešųjų pirkimų

srityje, kad pirmenybė būtų teikiama technologinėms inovacijoms ir efektyviam

energijos naudojimui;

47. pažymi, kad naujoji 2014 m. viešųjų pirkimų tvarka yra paprastesnė, joje daugiau

lanksčių taisyklių, kad ji būtų naudingesnė kitoms viešojo sektoriaus politikos

priemonėms, valstybėms narėms ir specializuotoms vietos įmonėms; pažymi, kad

įvairiose valstybėse narėse vis dar nemažai viešųjų pirkimų neefektyvumo, ribojančio

tarpvalstybinę plėtrą ir augimą vidaus rinkose;

48. iš esmės palankiai vertina Komisijos paskelbtas iniciatyvas didinti skaidrumą,

veiksmingumą ir atskaitomybę vykdant viešuosius pirkimus; tačiau pabrėžia, kad

pirmenybė teiktina naujų ES direktyvų įgyvendinimui ir taikymui, o ne naujų

priemonių, pavyzdžiui, sutarčių registrų, kūrimui; šiuo klausimu pabrėžia, kad dėl

galimų duomenų analizės priemonių negali atsirasti naujų ar papildomų reikalavimų

teikti ataskaitas; primena, kad didelių infrastruktūros projektų ex ante vertinimo

mechanizmas turėtų būti tik savanoriško pobūdžio;

49. pabrėžia, kad būtina visiškai elektroninė viešųjų pirkimų sistema; pabrėžia, kad reikia

greitai ir išsamiai įgyvendinti visą Viešųjų pirkimų direktyvą; pažymi, kad reikia

plačiau naudoti elektroninį viešąjį pirkimą siekiant atverti rinkas MVĮ;

50. pabrėžia bendrojo patento svarbą; pritaria Komisijos ketinimui pašalinti neaiškumus dėl

to, kaip bendrasis patentas galios kartu su nacionalinės ir papildomos apsaugos

liudijimais (angl. SPC), taip pat pritaria galimam bendrojo SPC sukūrimui, tačiau

atsižvelgiant į visuomenės sveikatą ir pacientų interesus;

51. primygtinai ragina Komisiją iki 2019 m. įvesti ir įgyvendinti SPC išimtį gamybai, kad

būtų paskatintas Europos generinių ir biologiškai panašių vaistų pramonės

konkurencingumas pasaulinėje rinkoje, taip pat kad būtų išlaikytos esamos ir sukurtos

papildomos darbo vietos ir ekonomikos augimas ES, nepažeidžiant pagal SPC tvarką

apsaugotose rinkose garantuojamo rinkos išimtinumo; mano, kad tokios nuostatos

galėtų pagerinti kokybiškų vaistų prieinamumą besivystančiose ir mažiausiai

išsivysčiusiose šalyse bei padėtų išvengti gamybos perkėlimo;

52. ragina imtis priemonių, kad visoms mikroįmonėms, MVĮ ir pradedančiosioms įmonėms,

kurios nori pasinaudoti bendro galiojimo Europos patentu siekdamos diegti savo

produktų ir procesų naujoves, būtų lengviau prieiti prie Europos patentų sistemos, be

kita ko, mažinant paraiškų teikimo ir atnaujinimo mokesčių dydį ir teikiant pagalbą

vertimo srityje; pabrėžia, kad svarbūs tiek standartams atitikti būtini patentai (angl.

RR\1094365LT.doc 13/32 PE573.011v02-00

LT

SEP), tiek novatoriški atvirų licencijų sprendimai, kurie kartais gali būti tinkamesni

siekiant remti inovacijas; pabrėžia, kad patentų licencijavimo susitarimai, kuriems

taikomi ES konkurencijos teisės apribojimai ir kurie grindžiami sąžiningomis,

pagrįstomis ir nediskriminacinėmis (angl. FRAND) sąlygomis, svarbūs siekiant

išsaugoti mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir standartizavimo paskatas, skatinti

naujoves ir užtikrinti sąžiningas licencijavimo sąlygas;

53. ragina Komisiją, kaip jau ragino Parlamentas, nedelsiant pateikti pasiūlymą dėl

teisėkūros procedūra priimamo akto dėl ne žemės ūkio produktų geografinių nuorodų

apsaugos Europos Sąjungoje bendros Europos sistemos sukūrimo, siekiant sukurti

bendrą Europos sistemą ir taip užbaigti didelį nederamą susiskaidymą Europoje bei

suteikti piliečiams, vartotojams, gamintojams ir visai Europos ekonominei ir socialinei

struktūrai daug įvairios naudos; pabrėžia, kad tokia priemonė aiškiai atskleistų daugelio

vietos produktų pridėtinę vertę, o tai duotų akivaizdžios naudos gamintojams ir

atitinkamiems regionams bei padidintų vartotojų sąmoningumą;

54. pažymi, kad daugumoje ES valstybių narių vis dar neišnaudojamas visas viešojo ir

privačiojo sektorių partnerystės potencialas; ragina suderinti pamatinius valstybių narių

viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės standartus, skleisti gerąją praktiką ir skatinti

šio modelio taikymą;

55. ragina valstybes nares kurti struktūras, skirtas patarti ir padėti tarpvalstybiniams

darbuotojams ekonominių ir socialinių darbo kitoje valstybėje narėje padarinių

klausimais;

56. pažymi, kad bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas gali

suteikti naujų galimybių bei iššūkių ir iškels spręstinų klausimų, susijusių su gebėjimais,

naujomis užimtumo formomis, finansinėmis struktūromis, socialine apsauga, taip pat

darbuotojų sveikata ir sauga, bei turi atnešti naudos darbuotojams, įmonėms ir

vartotojams;

57. apgailestauja, kad strategijoje neskiriama ypatingo dėmesio gebėjimų paklausos ir

pasiūlos neatitikčiai, kuri ir toliau trukdo ekonomikos augimui bendrojoje rinkoje;

susirūpinęs pažymi, kad 40–47 proc. ES gyventojų neturi pakankamų skaitmeninių

įgūdžių ir kad skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa didėja 4 proc. per

metus, o viešosios išlaidos švietimui nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc. – tai kelia grėsmę

ES konkurencingumui vidutinės trukmės laikotarpiu ir jos darbo jėgos įsidarbinimo

galimybėms; skatina valstybes nares investuoti į skaitmeninį švietimą ir skaitmeninių

gebėjimų ugdymą;

58. atkreipia dėmesį į darbo jėgos judumo dokumentų rinkinio tikslą – padėti kurti labiau

integruotą ir teisingesnę bendrąją rinką; tačiau pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad

šiame dokumentų rinkinyje numatytos priemonės būtų proporcingos ir kad jas taikant

būtų atsižvelgiama į didelio judumo į konkrečius regionus padarinius;

59. atkreipia dėmesį į Komisijos paramą dualinio mokymo sistemoms, kurios, neskaitant

palankesnių sąlygų sudarymo asmeninei raidai, gali padėti Europos darbuotojų

gebėjimus ir kvalifikacijas pritaikyti prie tikrų darbo rinkos poreikių; pabrėžia būtinybę

užtikrinti, kad strategija jokiu būdu nepakenktų dualinio mokymo sistemoms, tuo pat

metu užtikrinant pameistrystės kokybę ir visų pirma užimtumo apsaugą; pabrėžia

svarbų socialinių partnerių vaidmenį kuriant dualinio mokymo sistemas; mano, kad nors

dualinio mokymo sistema, taikoma vienoje valstybėje narėje, negali būti paprasčiausiai

nukopijuota kitos valstybės narės, reikėtų europiniu lygmeniu sutelkti dėmesį į tvirtą

PE573.011v02-00 14/32 RR\1094365LT.doc

LT

sąsają tarp dualinio mokymo ir jaunimo užimtumo;

60. remia priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES kovos su diskriminacija užimtumo

srityje teisės aktų spragas, visų pirma neįgaliųjų atžvilgiu; be to, pritaria, kad būtų

nedelsiant įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio

užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

61. palankiai vertina kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimą ir visų pirma

skatina valstybes nares ir socialinius partnerius visiškai ją panaudoti siekiant

veiksmingiau kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviu savarankišku darbu;

62. atkakliai tvirtina, kad, siekiant pasinaudoti darbo vietų skaitmeninimo galimybėmis,

būtina nustatyti saugią lankstaus darbo laiko tvarką, užtikrinti stabilias darbo sąlygas,

socialinę apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas vadinamajam pažangiam darbui

(angl. smart working), siekiant padidinti darbo našumą bei profesinio ir asmeninio

gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia, kad šiuo tikslu svarbu kaimo vietovėse palaipsniui

įdiegti skaitmenines technologijas siekiant naudotis gausiomis skaitmeninės rinkos

teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, nuotoliniu darbu;

63. pabrėžia, kaip svarbu turėti stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių ir vesti

veiksmingą socialinį dialogą; pabrėžia, kad diskusijose dėl galimų nacionalinių reformų

reglamentuojamųjų profesijų srityje tam tinkamais atvejais turi dalyvauti socialiniai

partneriai;

64. pabrėžia, kaip svarbu vesti socialinį dialogą apie užimtumo galimybes ir pokyčius,

atsirandančius dėl bendrosios rinkos;

Tvirtesnė bendroji rinka

65. ragina Komisiją sustiprinti savo veiklą vykdymo užtikrinimo srityje; pažymi, kad

daugelis priemonių jau priimtos, bet dar nėra tinkamai užtikrinamas jų vykdymas, todėl

neužtikrinamos vienodos veiklos sąlygos bendrojoje rinkoje; taip pat atkreipia dėmesį į

tai, kad, remiantis Komisijos pateiktais duomenimis, 2015 m. viduryje bendrosios

rinkos srityje buvo neužbaigta maždaug 1 090 pažeidimo nagrinėjimo procedūrų; ragina

Komisiją, siekiant pagerinti bendrosios rinkos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę,

taikymą ir vykdymo užtikrinimą, užtikrinti, kad visais lygmenimis (ES, valstybių narių

tarpusavio, nacionalinių, vietos ir regioninių valdžios institucijų lygmenimis) būtų

teikiama pirmenybė administraciniam suderinimui, bendradarbiavimui ir vykdymo

užtikrinimui, imantis skaidriais ir objektyviais kriterijais pagrįstų tikslinių vykdymo

užtikrinimo veiksmų, siekiant užtikrinti, kad būtų reaguojama į ekonomiškai

reikšmingiausius nepagrįstų ar neproporcingų kliūčių atvejus; mano, kad nacionalinių

priemonių ar įgyvendinimo atveju ankstyvas įsikišimas būtų veiksmingesnis ir duotų

geresnių rezultatų nei pažeidimų nagrinėjimo procedūros; tačiau pabrėžia, kad, jei

ankstyvos intervencijos procedūra rezultatų neduoda, Komisija privalo pasinaudoti

visomis turimomis priemonėmis, taip pat ir pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, kad

užtikrintų visišką bendrosios rinkos teisės aktų vykdymą;

66. palankiai vertina strategijos siekį sukurti reikalavimų laikymosi kultūrą ir tolesnį visišką

nepakantumą bendrosios rinkos reguliavimo pažeidimams; ragina Komisiją ir valstybes

nares išnagrinėti, ar Komisijos įgaliojimai pagal pažeidimo nagrinėjimo procedūras

neturėtų būti suderinti su jos įgaliojimais pagal konkurencijos politiką;

RR\1094365LT.doc 15/32 PE573.011v02-00

LT

67. ragina Komisiją toliau remti valstybes nares formuojant tvirtą reikalavimų laikymosi ir

vykdymo užtikrinimo kultūrą, be kita ko, remiant ir plečiant Vidaus rinkos informacinę

sistemą (angl. IMI), parengiant naujų svarbių teisės aktų įgyvendinimo planus ir

reikalavimų laikymosi klausimu organizuojant dialogus su valstybėmis narėmis, taip pat

rengiant mokymus nacionaliniams valstybės tarnautojams, atsakingiems už vykdymo

užtikrinimą, bei skatinant veiksmingesnį nacionalinių reguliavimo institucijų veiksmų

derinimą; ragina valstybes nares visapusiškai įsipareigoti įgyvendinti ES teisės aktus ir

užtikrinti jų vykdymą bei taikyti abipusio pripažinimo principą; pabrėžia, kad dėl

bendrosios rinkos susiskaidymo, varžančio ekonominę veiklą ir vartotojų pasirinkimą,

tinkamas vykdymo užtikrinimas ir geresnis reglamentavimas yra itin svarbūs ir turėtų

apimti visus verslo sektorius ir būti taikomi galiojantiems ir būsimiems teisės aktams;

68. ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus bendrojoje

rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu,

kai reikia, pateikiant idėjas, kaip panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pateikti apie tai

ataskaitą;

69. prašo valstybes nares darniai ir nuosekliai perkelti vidaus rinkos taisykles į nacionalinę

teisę ir visapusiškai ir teisingai įgyvendinti vidaus rinkos taisykles ir teisės aktus;

pabrėžia, kad papildomų bandymų ir registracijos reikalavimai, sertifikatų ir standartų

nepripažinimas, teritoriniai tiekimo suvaržymai ir panašios priemonės sukelia

papildomas sąnaudas vartotojams ir mažmenininkams, taip apribojant bendrosios rinkos

naudingumą ES piliečiams; taip pat ragina Komisiją, siekiant užtikrinti geresnį

valdymą, valstybių narių, kurios netinkamai taiko vidaus rinkos taisykles, atžvilgiu

vykdyti tinkamą politiką, prireikus taikant pažeidimo nagrinėjimo procedūras ir jas

pagreitinant taikant skubos procedūras;

70. pažymi, kad skubiai reikalingas vienodas ES taisyklių taikymas ir tinkamas jų

įgyvendinimo užtikrinimas bei nuolatinė stebėsena ir vertinimas remiantis kokybiniais ir

kiekybiniais rodikliais, lyginamoji analizė ir dalijimasis geriausios praktikos

pavyzdžiais, kad būtų užtikrintas vienodesnis galiojančių bendrosios rinkos teisės aktų

įgyvendinimas; todėl primena, kad visose valstybėse narėse reikia kruopščiai iki galo

perkelti į nacionalinę teisę ir įgyvendinti ES taisykles, susijusias su bendrosios rinkos

veikimu;

71. ragina Komisiją stiprinti savo pastangas siekiant kuo anksčiau nustatyti ES teisės

pažeidimus valstybėse narėse ir laikytis griežtos pozicijos dėl bet kokių nacionaliniuose

parlamentuose priimamų ar svarstomų teisėkūros priemonių, kurios galėtų padidinti

bendrosios rinkos susiskaidymą;

72. pažymi, kad norint sėkmingos bendrosios rinkos būtinas valstybių narių įsipareigojimas

ir noras tinkamai įgyvendinti ir taikyti ES teisės aktus; ragina valstybes nares pašalinti

nepagrįstas ir neproporcingas kliūtis bendrajai rinkai ir susilaikyti nuo diskriminacinių

ar protekcionistinių priemonių, skatinančių užimtumo, ekonomikos ir konkurencingumo

augimą;

73. pažymi, kad nuo valstybių narių iš esmės priklauso geras bendrosios rinkos valdymas ir

tinkamas veikimas, todėl jos turi drauge aktyviai prisiimti už ją atsakomybę ir ją valdyti,

kurdamos naujas politinius stimulus pasinaudojant konsoliduotomis bendrosios rinkos

būklės ataskaitomis, nuolatinėmis ir teminėmis diskusijomis Konkurencingumo tarybos

posėdžiuose, specialiais metiniais Europos Vadovų Tarybos posėdžiais ir bendrosios

rinkos, kaip valdymo ramsčio, įtraukimu į Europos semestrą;

PE573.011v02-00 16/32 RR\1094365LT.doc

LT

74. pakartoja, kad ES galėtų sukurti savo moksliškai pagrįstų, nepriklausomų rodiklių

rinkinį apie bendrosios rinkos integracijos lygį, kuris būtų paskelbtas kaip metinės

augimo apžvalgos dalis, ir ragina tam tikrų ES institucijų pirmininkus priimti strateginį

dokumentą („penkių pirmininkų pranešimą“), kuriame būtų nubrėžtas kelias į tikrą

bendrąją rinką;

75. pabrėžia, kad Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetas privalo

stiprinti savo ryšius su nacionaliniais parlamentais, kad suderintų ir išspręstų klausimus,

susijusius su bendrosios rinkos taisyklių perkėlimu į nacionalinę teisę ir įgyvendinimu;

76. pabrėžia, kad būtina stiprinti SOLVIT tinklą, visų pirma išplečiant SOLVIT, CHAP,

„EU Pilot“ ir Europos įmonių tinklo sąveiką, kad būtų racionalizuota platesnė ES

skundų tvarkymo sistema, taip pat padidinti piliečių ir MVĮ informuotumą apie šį tinklą

ir jo vaidmenį praktiškai sprendžiant bendrosios rinkos nuostatų aiškinimo problemas;

mano, kad Komisijai vertinant, kaip nustatyti vykdymo užtikrinimo veiklos prioritetus,

reikėtų atsižvelgti į duomenis apie SOLVIT tinkle keliamus klausimus; ragina Komisiją

sustiprinti savo pastangas padedant valstybėms narėms spręsti problematiškiausius

atvejus; ragina valstybes nares deramai aprūpinti ir tinkamai paskirstyti savo

nacionalinius SOLVIT centrus, kad jie galėtų atlikti savo vaidmenį;

77. pabrėžia, kad tarpvalstybinei prekybai bendrojoje rinkoje yra būtinas nacionalinių

taisyklių skaidrumas ir kad jis padeda aptikti netarifines kliūtis; ragina valstybes nares

pasirūpinti, kad, siekiant išplėsti prekybą (kas būtų naudinga visiems), jų taisykles būtų

galima lengviau rasti internete ir daugiau nei viena kalba;

78. atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti judumą vykdant mokymo ir pameistrystės

veiklą, ugdant gebėjimus ir didinant įsidarbinimo galimybes pasitelkiant tokias

programas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams ES darbuotojų suteikiama

galimybių įgyti naudingos patirties;

79. apgailestauja, kad daugelyje valstybių narių abipusio pripažinimo principas nėra

tinkamai taikomas; tikisi, kad, stiprinant bendrąją prekių rinką, šiuo klausimu Komisija

pateiks pasiūlymą, nes tai pagerintų abipusį pripažinimą, imantis veiksmų, kuriais

didinamas informuotumas apie abipusio pripažinimo principą, taip pat užtikrinant

geresnį jo taikymą ir taikymo užtikrinimą persvarstant Abipusio pripažinimo

reglamentą, be kita ko, siekiant pagerinti ginčų, kylančių dėl abipusio pripažinimo

principo netinkamo įgyvendinimo ar taikymo, sprendimo priemones; pabrėžia, kad jei

abipusio pripažinimo principą kompetentingos institucijos tinkamai taikytų visoje ES,

įmonės galėtų visą dėmesį skirti tik verslui ir ES ekonomikos augimo stiprinimui, o ne

pastangoms įveikti įvairias kliūtis, kurios kyla dėl to, kad valstybės narės nesilaiko

abipusio pripažinimo principo;

80. mano, kad Komisija turėtų aktyviau veikti nustatant dideles tarpvalstybinės prekybos,

skaitmeninimo ir galimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo galimybes teikiančius

sektorius;

81. ragina Komisiją paaiškinti, kaip veiktų siūlomos rinkos informavimo priemonės ir koks

teisinis tokių priemonių pagrindas;

82. pakartoja savo raginimą skubiai Taryboje priimti Produktų saugos ir rinkos priežiūros

dokumentų rinkinį ir atsižvelgiant į tai prašo Komisiją aktyviai imtis savo vaidmens

padedant rasti sprendimą; pabrėžia tinkamos informacijos, pateikiamos ant mažmeninei

prekybai skirtų produktų etikečių, ypač kilmės šalies nuorodos, reikšmę – ji itin svarbi

RR\1094365LT.doc 17/32 PE573.011v02-00

LT

siekiant apsaugoti vartotojus ir stiprinti kovą su klastojimu;

83. ragina Komisiją ir valstybes nares griežtinti sankcijas už klastojimą ir užtikrinti, kad

šioje srityje galiojantys ES teisės aktai būtų visapusiškai įgyvendinami;

84. pabrėžia, kad valstybių narių reguliavimo skirtumai, susiję su skirtingais ženklinimo

arba kokybės reikalavimais, sukuria nereikalingas kliūtis prekių tiekėjų veiklai ir

vartotojų apsaugai; pabrėžia, kad pridėtinę ekologinio ženklo vertę; ragina Komisiją

įvertinti, kurie ženklai esminiai ir kurie nėra būtini siekiant užtikrinti vartotojų

informuotumą, taip pat apsvarstyti galimybę nustatyti privalomą sistemą, pagal kurią

būtų teikiama pagrindinė informacija apie rankų darbo ir pramonės produktus (kaip,

pavyzdžiui, svarstyta ES lygmeniu daryti baldų sektoriuje), siekiant vartotojams pateikti

pagrindinę informaciją ir užtikrinti vienodą produkto kokybę skirtingose valstybėse

narėse; mano, kad tokia iniciatyva būtų naudinga vartotojams, pramonei ir prekybos

veiklos vykdytojams, bendrojoje rinkoje užtikrinant skaidrumą, tinkamą Europos

produktų pripažinimą ir veiklos vykdytojams taikomų taisyklių suderinimą;

85. pabrėžia, kad bendrojoje paslaugų rinkoje akivaizdžiai reikia tobulinti tarpvalstybinį

paslaugų teikimą, vis dėlto stengiantis neskatinti socialinio dempingo; primygtinai

ragina valstybes nares užtikrinti tinkamą ir veiksmingesnį Paslaugų direktyvos taikymą,

kartu vengiant perteklinio reglamentavimo praktikos; palankiai vertina Komisijos

pasiūlymą gerinti pranešimų teikimą pagal Paslaugų direktyvą, nes dabartinė procedūra

neefektyvi ir neskaidri; mano, kad pranešimas teisėkūros proceso metu turėtų būti

pateikiamas anksčiau, kad suinteresuotieji subjektai ir valstybės narės turėtų laiko

pateikti nuomonę ir būtų sumažinti vėlavimai priimant naujus teisės aktus; sutinka

išplėsti pranešimo procedūros, numatytos Direktyvoje 2015/1535, taikymą visiems

sektoriams, kuriems ši direktyva netaikoma; nepritaria jokiam siūlymui išplėsti

Paslaugų direktyvos taikymo sritį; ragina Komisiją spręsti su susiskaidžiusiu bankų

sektoriumi Europoje susijusios naštos klausimus, nes nerezidentams, ypač MVĮ, kyla

sunkumų atidaryti banko sąskaitą kitoje valstybėje narėje;

86. ragina Komisiją siekti, kad būtų pradėta taikyti supaprastinta ir suvienodinta

tarpvalstybinio paslaugų teikimo procedūros forma, taip siekiant sumažinti darbuotojų

komandiravimo reikalavimus ir MVĮ veiksmingiau integruoti į vidaus rinką;

87. atkreipia dėmesį į tai, kad Paslaugų direktyvos 16 straipsnio 1 dalyje ir Europos

Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje aiškiai nustatyti proporcingo reglamentavimo

reikalavimai; primena, jog tai, kad viena valstybė narė priima ne tokias griežtas

taisykles kaip kita, nereiškia, kad pastarosios valstybės narės taisyklės neproporcingos ir

nesuderinamos su Europos Sąjungos teise; pakartoja, kad teisės normos, dėl kurių tampa

sunkiau ar mažiau patrauklu arba kuriomis trukdoma teikti tarpvalstybines paslaugas, su

vidaus rinkos reikalavimais suderinamos tik tuomet, kai jos reikalingos dėl privalomųjų

viešojo intereso priežasčių, tam iš tikrųjų tinkamos ir jomis laisvė teikti paslaugas

apribojama ne daugiau nei būtina jomis siekiamo viešojo intereso apsaugai;

88. pabrėžia būtinybę užtikrinti nuoseklų reglamentavimo reikalavimų ir apribojimų,

taikomų paslaugoms, proporcingumo vertinimą; pritaria Komisijos pasiūlymui sukurti

paslaugų pasą, kuris pagrindiniuose ekonomikos sektoriuose, pvz., verslo paslaugų

sektoriuje, palengvintų įmonių plėtrą ir judumą visoje bendrojoje rinkoje; mano, kad šia

iniciatyva turėtų būti siekiama supaprastinti administracines procedūras tarpvalstybiniu

mastu norintiems veikti paslaugų teikėjams bei valdžios institucijoms ir panaikinti

reguliavimo srities kliūtis, kurios atgraso tokias įmones nuo ėjimo į kitų valstybių narių

PE573.011v02-00 18/32 RR\1094365LT.doc

LT

rinkas; mano, kad galimas paslaugų pasas turėtų būti viena iš tokių vidaus rinkos teisės

aktams paremti skirtų horizontaliųjų priemonių kaip Vidaus rinkos informacinė sistema

(angl. IMI) arba vieno langelio principu veikiantys kontaktiniai centrai, kurie numatyti

Paslaugų direktyvoje kaip viena administracinė sąsaja, skirta visoms reikalingoms su

tarpvalstybine paslaugų teikimo veikla susijusioms administracinėms procedūroms

atlikti; pabrėžia, kad sukūrus paslaugų pasą negali atsitikti taip, kad būtų susilpninta ar

visai nustotų galioti susiformavusi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika dėl

privalomųjų viešojo intereso priežasčių, kuriomis galima pateisinti tarpvalstybinių

paslaugų judėjimą apribojančias taisykles; tačiau pabrėžia, kad paslaugų pasas galėtų

būti nereikalingas, jei būtų tinkamai įgyvendinama Paslaugų direktyva ir užtikrinamas

jos vykdymas; pabrėžia, jog tai nereiškia, kad gali būti pradėtas taikyti kilmės šalies

principas;

89. palankiai vertina didelį dėmesį paslaugų vaidmeniui bendrojoje rinkoje ir užtikrinimą,

kad specialistai ir paslaugas teikiančios įmonės, visų pirma mažmenininkai, nebūtų

uždaryti savo šalies rinkoje; pabrėžia, kad siekiant išvengti nereikalingo biurokratizmo

tarp valstybių narių, kuris sulaiko mūsų piliečius nuo darbo ir prekybos kitoje valstybėje

narėje, svarbiausia bus toliau plėsti profesijų ir paslaugų pasų sistemas;

90. pakartoja, kad svarbu pašalinti kliūtis (be kita ko, kalbines, administracines ir

informacijos stokos), ribojančias įmonių galimybes vykdyti tarpvalstybinę prekybą

internetu ir griaunančias vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka; pabrėžia, kad svarbu

pašalinti veiklos apribojimus mažmeninei veiklai, pvz., parduotuvių darbo laiko

ribojimą, specifinius mažmeninei prekybai taikomus mokesčius ir pasirenkamuosius

mokesčius bei neproporcingą informacijos reikalavimą iš įmonių;

91. pripažįsta vietos valdžios institucijų kompetenciją miestų planavimo srityje; tačiau

pabrėžia, kad miestų planavimas neturėtų būti naudojamas kaip dingstis apeiti laisvo

įsisteigimo teisę; šiuo klausimu primena, kad svarbu tinkamai užtikrinti Paslaugų

direktyvos vykdymą; primygtinai ragina valstybes nares panaikinti laisvo judėjimo

kliūtis ir atverti savo rinkas, kad būtų skatinamas konkurencingumas ir parduotuvių

įvairovė, kuri yra būtina, kad prekybos zonos, pirmiausia miestų ir miestelių centruose,

išliktų patrauklios;

92. pabrėžia, kad mažmeninės ir didmeninės prekybos sektorius yra didžiausias verslo

sektorius Europoje; mano, kad nereikalingų reguliavimo srities administracinių ir

praktinių kliūčių mažmeninės prekybos įmonėms mažinimas yra prioritetinės svarbos

klausimas;

93. ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti didžiausią politinę svarbą mažmeninės

prekybos sektoriui kaip bendrosios rinkos, įskaitant bendrąją skaitmeninę rinką,

ramsčiui ir panaikinti reguliavimo, administracines ir praktines kliūtis, kuriomis

trukdoma pradėti veiklą naujoms įmonėms, trukdoma plėstis ir užtikrinti tęstinumą, be

to, mažmenininkams sunku naudotis visomis ES vidaus rinkos galimybėmis; mano, kad

mažmeninės prekybos rinką reguliuojantys teisės aktai turi būti grindžiami faktais ir

rengiami atsižvelgiant į šio sektoriaus poreikius;

94. ragina Komisiją ir valstybes nares išanalizuoti nereikalingus apribojimus mažmeninės

prekybos įmonių steigimui bendrojoje rinkoje, kurie nėra pagrįsti svarbesnėmis

priežastimis, susijusiomis su viešuoju interesu, kai reikia, pateikiant pasiūlymų, kaip

panaikinti šias kliūtis, ir 2017 m. pavasarį pateikti apie tai ataskaitą;

95. mano, kad, kalbant apie profesinių paslaugų sektorių, skirtingi požiūriai į

RR\1094365LT.doc 19/32 PE573.011v02-00

LT

reglamentavimą patys savaime nėra kliūtis stiprinti vidaus rinką; pabrėžia, kad teisės

užsiimti tam tikra profesine veikla ir jos vykdymo reglamentavimas gali būti būtinas

viešojo intereso ir vartotojų apsaugai ir jį galima pagrįstai vertinti tik atsižvelgus į

konkrečias nacionalines aplinkybes;

96. pritaria Komisijai, kad daugelio valstybių narių reguliavimo nuostatos dėl teisės

užsiimti reglamentuojamų profesijų veikla ir jos vykdymo yra neproporcingos

atitinkamiems reikalavimams ir sudaro kliūtis verstis ta profesine veikla;

97. mano, kad laikinas tarpvalstybinių paslaugų teikimas, įskaitant ir profesionalų

paslaugas, turėtų būti laikomas vienu iš pagrindinių vidaus rinkos elementų, nes

kuriamos darbo vietos ir ES piliečiams teikiami aukštos kokybės produktai ir paslaugos;

todėl mano, kad valstybėms narėms yra naudingos periodiškai pateikiamos gairės,

atsižvelgiant į skirtingas visų valstybių narių ekonomines, geografines ir socialines

sąlygas;

98. palankiai vertina tai, kad neseniai paskelbtoje bendrosios rinkos strategijoje vėl skiriama

nemažai dėmesio ES reglamentuojamų profesijų ir laisvųjų profesijų atstovams, kurie

yra svarbus ekonomikos augimo ir užimtumo bendrojoje rinkoje veiksnys; ragina

Komisiją pasiūlyti konkrečių priemonių Europos Komisijos Darbo grupės laisvųjų

profesijų verslo stiprinimo veiksmų krypčių klausimais rekomendacijoms įgyvendinti;

99. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo

siekiama panaikinti reglamentavimo kliūtis, kuriomis ribojama teisė užsiimti tam tikrų

profesijų veikla, nes tai svarbus žingsnis siekiant atverti bendrąją rinką ir skatinti darbo

vietų kūrimą;

100. pritaria Komisijos iniciatyvai peržiūrėti reguliuojamų profesijų klausimą, bet nurodo,

kad vykdant tokius veiksmus būtina išlaikyti aukštus darbo ir paslaugų, kvalifikacijos

patikimumo ir vartotojų saugos kokybės standartus;

101. mano, kad jei visoje ES nebus teikiamos konkurencingos profesinės ir verslo paslaugos,

įmonėms gali būti sunku išlikti konkurencingoms, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas;

102. pažymi tai, kad neefektyvios pristatymo paslaugos, visų pirma susijusios su pristatymu

galutiniam vartotojui, yra svarbi kliūtis tarpvalstybinei prekybai Europos Sąjungoje;

pabrėžia, kad prieinamos, įperkamos, efektyvios ir kokybiškos pristatymo paslaugos yra

esminė bendrosios rinkos klestėjimo sąlyga; ragina Komisiją pateikti išsamų veiksmų

planą dėl siuntų pristatymo ir nustatyti tikslus, kuriuos šioje rinkoje reikia pasiekti iki

2020 m. pabaigos; ragina Komisiją daugiau dėmesio skirti kliūčių, kurias patiria

tarpvalstybinio pristatymo veiklos vykdytojai, šalinimui;

103. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti ir pagreitinti

profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, be kita ko, palengvinant ir skatinant

taikyti bendras rengimo struktūras, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių

technologijų ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse siekiant suteikti

esamiems ir būsimiems darbuotojams aktualių skaitmeninių įgūdžių;

104. palankiai vertina tai, kad strategijoje minimas aukštas nedarbo lygis visoje ES, bet

apgailestauja, kad joje nepateikta konkrečių veiksmų ir priemonių, kurie galėtų padėti

žmonėms rasti darbą, pvz., gerinant švietimo ir mokymo standartus, įvykdant mokymosi

visą gyvenimą tikslus ir panaikinant darbuotojų ir specialistų gebėjimų ir kvalifikacijos

neatitikimą paklausai; mano, kad savaime suprantama, jog dėl skirtingų pramonės šakų

PE573.011v02-00 20/32 RR\1094365LT.doc

LT

skaitmeninimo bendroji rinka sparčiai keičiasi, ir kad naujiems darbams reikės kitokių

gebėjimų ir kvalifikacijos;

105. nepritaria tam, kad Komisija bendrosios rinkos strategijoje nenustatė jokių konkrečių

priemonių, kurios būtų skirtos neįgalių asmenų ir vartotojų, pagyvenusių asmenų ir

kaimo bei atokiose vietovėse gyvenančių asmenų poreikiams;

106. mano, kad Komisijos Pirmininko J.-C. Junckerio propaguojamas vienodo užmokesčio

mokėjimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas yra svarbi kovos su

rinkos iškraipymais priemonė;

Sąžiningesnė bendroji rinka

107. pabrėžia, kad tikra bendroji rinka dėl geresnės kokybės, didesnės įvairovės, pagrįstų

kainų bei prekių ir paslaugų saugos turėtų būti naudinga ir saugi piliečiams, vartotojams

ir įmonėms; pabrėžia, kad bendrojoje rinkoje tiek interneto, tiek ne interneto aplinkoje

nepriimtina nepateisinama paslaugų gavėjų (vartotojų ir verslininkų) diskriminacija dėl

pilietybės arba gyvenamosios vietos, kuri nepagrįsta jokiu objektyviu arba patikrinamu

kriterijumi; tačiau mano, kad įmonių įpareigojimas vykdyti prekybą visoje ES yra

neįgyvendinamas;

108. ragina Komisiją nieko nepaisant pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo

akto dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų nepagrįsto diskriminavimo,

vykdomo rinkos dalyvių; ragina Komisiją nustatyti veiksmingus kriterijus nepagrįsto

pobūdžio geografiniam blokavimui įvertinti; pabrėžia, kad tokiame pasiūlyme turi būti

laikomasi pagrindinio laisvos prekybos principo; taip pat pabrėžia, kad Komisijos

pasiūlyme turėtų būti atsižvelgta į proporcingumo principą, visų pirma taikant jį

mažosioms ir labai mažoms įmonėms; pažymi, kad rinkos dalyviams dažnai tenka

rinktis rinkas, kad galėtų veikti pagal nustatytas rinkos sąlygas;

109. sutinka, kad perkant prekes ir paslaugas bendrojoje rinkoje vartotojams būtina skaidriai

pateikta informaciją ir šiuolaikiškas ir tvirtas teisių rinkinys vartotojų interesams

apginti; mano, kad bet kokia vartotojų teises reglamentuojančių direktyvų peržiūra,

sujungimas ar konsolidavimas turėtų užtikrinti išties aukšto lygio vartotojų apsaugą ir

įgyvendinamas teises, pripažįstant esamą geriausią nacionalinių teisės aktų praktiką;

110. ragina Komisiją išanalizuoti esamus teisinius neapibrėžtumus, dėl kurių nukenčia

vartotojai, ir, jei reikia, išspręsti juos paaiškinant ir papildant vartotojų teisių teisinę

sistemą; pakartoja savo įsipareigojimą laikytis lankstaus visų siūlomų su vartotojais

susijusių ES teisės aktų derinimo principo ir tai, kad visiškas suderinimas taikomas tik

tuomet, kai juo nustatoma labai aukšto lygio vartotojų apsauga ir jis teikia aiškią naudą

vartotojams;

111. pabrėžia, kad socialinės įmonės yra įvairių verslo modelių, o tai labai svarbu siekiant

užtikrinti itin konkurencingą ir sąžiningesnę bendrąją rinką; ragina Komisiją integruoti

socialinės ekonomikos aspektus į savo bendrosios rinkos politiką ir parengti Europos

veiksmų planą socialinėms įmonėms, kad būtų išnaudotos visos jų galimybės tvariai ir

įtraukiai augti;

Išvados

112. ragina Komisiją planuojamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ir

RR\1094365LT.doc 21/32 PE573.011v02-00

LT

planuojamas iniciatyvas pateikti teisės aktų leidėjams greitai, atsižvelgiant į pirmiau

nurodytus pasiūlymus ir atlikus tinkamas konsultacijas su suinteresuotaisiais subjektais

ir poveikio vertinimus, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų būti priimti laiku;

°

° °

113. paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Komisijai, Tarybai, Europos Vadovų

Tarybai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.

PE573.011v02-00 22/32 RR\1094365LT.doc

LT

AIŠKINAMOJI DALIS

Bendrosios rinkos sukūrimas visada buvo ir liks vienas svarbiausių politinių prioritetų

vykstant ES integracijos procesui.

Per pastaruosius metus kontekstas labai pasikeitė. Kyla vis daugiau iššūkių ir jie vis labiau

veikia vidaus rinką: viena vertus, augantis nedarbas, nuo kurio kenčia ES piliečiai, ypač

jaunimas, atitinkamai silpnėjanti verslo struktūra ir konkurencingumas, kita vertus,

imigracijos problema.

Ankstesniais metais, per J. M. Barroso vadovaujamos Komisijos kadenciją, jau buvo imtasi

kai kurių svarbių priemonių įvairiose srityse.

Vis dėlto esant dabartinei situacijai esame priversti žvelgti dar pragmatiškiau ir griežčiau. J.-

C. Junckerio vadovaujama Komisija per trumpą laiką įvykdė svarbių ir plataus užmojo

veiksmų, pavyzdžiui, Investicijų planas Europai, Europos energetikos sąjunga, bendrosios

skaitmeninės rinkos strategija, kapitalo rinkų sąjunga.

Atsižvelgiant į šias iniciatyvas, strategija „Bendrosios rinkos tobulinimas: daugiau galimybių

piliečiams ir įmonėms“, laikoma papildoma ir tolesne priemone. Todėl būtina toliau

efektyviai ir greitai dirbti.

Komunikate pateikta įdomių veiksmų, pavyzdžiui, PVM veiksmų planas, teisėkūros

iniciatyva dėl verslo nemokumo, paslaugų teikėjo pasas ir teisėkūros veiksmai, siekiant

užkirsti kelią vartotojų diskriminacijai dėl pilietybės ar gyvenamosios vietos šalies.

Šios konkrečios priemonės, ne tik turės tiesioginį, bet ir sverto poveikį rinkai ir vartotojų

apsaugos stiprinimui.

Pranešėjas mano, kad Parlamentas gali reikšmingai prisidėti siekiant sukurti platesnio užmojo

bendrosios rinkos strategiją, pateikus konkrečius pasiūlymus atskirose srityse ir sutelkus

pastangas siekiant sukurti modernesnę ir labiau inovatyvią, intensyvesnę ir lojalesnę bendrąją

rinką.

Vieni politikos prioritetai, kuriuos reikėtų išskirti, yra įmonių konkurencingumo stiprinimas

(ir atitinkamas užimtumo augimas), vykdymo užtikrinimo ir geresnio reglamentavimo

tobulinimas, vartotojų apsaugos stiprinimas.

Modernizavus verslo modelius, sumažinus administracinio ir mokestino pobūdžio kliūtis,

palengvinus galimybes patekti į kitų valstybių narių rinkas šiuo metu egzistuojančios įmonės

turėtų tapti konkurencingesnės. Be to, į bendrąją ES rinką būtina pritraukti naujų užsienio

įmonių ir privačių investicijų, remti naujus ekonominius ir verslo reiškinius, ypač naujas

įmones, labai mažas, mažas ir vidutines įmones, vertinant jų naujoviškumo pobūdį ir

palengvinant galimybes / suteikiant daugiau galimybių lengviau ir efektyviau gauti kreditus ir

ES finansavimą. Ypač naudojant platformą REFIT galima nustatyti ir sumažinti kliūtis

inovacijoms, o sustiprinus sistemą SME Envoy Network galima pagerinti MVĮ apsaugą ir

nacionalinių politikos priemonių koordinavimą ES lygiu.

Tai reikšmingas pasiūlymas dėl teisės akto, kuriuo būtų reglamentuojamas įmonių

nemokumas ir ankstyvas restruktūrizavimas. Turi būti reikalaujama geriau taikyti Pavėluotų

mokėjimų direktyvą nacionaliniu lygiu: taigi nebūtų priimtina, kad įmonės, turinčios skolinių

įsipareigojimų valdžios sektoriui ir nesilaikančios direktyvoje numatytų mokėjimo terminų,

bankrutuotų ar patirtų problemų. Todėl be tinkamo direktyvos taikymo būtų naudinga įvertinti

RR\1094365LT.doc 23/32 PE573.011v02-00

LT

kompensavimo mechanizmus.

Svarbus prioritetas lieka paslaugų direktyva: Komisija turėtų užtikrinti direktyvos perkėlimo

į valstybių narių teisinę sistemą griežtesnę kontrolę ir vengti perteklinio reglamentavimo

praktikos, be to, pagerinti pranešimo procedūrą.

Esminis bendrasis tikslas, svarbus visiems teisės aktams, vis dar išlieka geresnis

reglamentavimas ir įgyvendinimo užtikrinimas.

Prie auginimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo gali prisidėti dalijimosi ekonomika, bet būtina

numatyti vienodų taisyklių taikymą vienodoms paslaugoms, kad būtų išvengta susiskaidymo

ir kliūčių naujų verslo modelių kūrimui.

Bendrasis patentas yra reikšmingas žingsnis pirmyn intelektinės nuosavybės apsaugos srityje,

todėl būtina pagerinti ryšius su nacionalinio patento sistemomis ir papildomos apsaugos

liudijimais. Vis dėlto kartu reikėtų numatyti priemones bendrojo patento naudojimui labai

mažose, mažose ir vidutinėse įmonėse, kurios ketina jį naudoti novatoriškiems produktams,

palengvinti.

Bendrajai ES rinkai reikia tinkamesnių teisės aktų, skirtų rinkai stebėti, todėl reikia priimti

sprendimą dėl Tarybos blokuoto teisės aktų rinkinio ateities ir, žinoma, atsižvelgti į produktų

kilmės vietos nuorodų teisės aktų svarbą, siekiant užtikrinti vartotojų apsaugą.

Ir, kas ne mažiau svarbu, raginame stiprinti SOLVIT sistemą, siekiant pagerinti teisės

nuostatų aiškinimą ir išspręsti su bendrąja rinka susijusias problemas.

PE573.011v02-00 24/32 RR\1094365LT.doc

LT

MAŽUMOS NUOMONĖ

pateikta pagal Darbo tvarkos taisyklių 56 straipsnio 3 dalį

João Pimenta Lopes

Taikant tokius mechanizmus kaip bendroji rinka stiprinamas suverenių ekonomikos

reguliavimo priemonių naikinimas, ekonominis dominavimas, divergencija ir vystymosi

netolygumai, taip pat skatinamas mokesčių vengimas ir mokesčių slėpimas, pelno perkėlimas

į mokesčio rojus, privatizacija, komercinių santykių reguliavimo panaikinimas ir kapitalo

koncentracija. Bendroji rinka užtemdė tokias plačiai propaguotas koncepcijas kaip

konvergencija, bendradarbiavimas bei solidarumas ir buvo panaudota stiprinant

neoliberalizmą.

Bendroji rinka ir konkurencingumas buvo naudojami kaip argumentai, pateisinantys

darbuotojų teisių mažinimą, socialinę nelygybę, darbo santykių reguliavimo silpninimą, darbo

užmokesčio nuvertėjimą ir padidėjusį darbo vietų neužtikrintumą, o teisingesnės, labiau

perskirstomojo pobūdžio mokesčių politikos priemonės buvo griaunamos arba blokuojamos.

Nurodydama ekonomikos augimo trūkumą, didelį nedarbą, MVĮ patiriamus finansavimo

sunkumus, labai menką investavimą ir panašias problemas Komisija dabar pertvarkė savo

ankstesnes politikos priemones ir parengė bendrosios rinkos strategiją. Priešingai nei

dauguma, griežtai atmetame šią strategiją. Ji padės siekti kapitalistinių tikslų, kuriuos

įgyvendinant ekonomiškai stipriausios valstybės ir grupės sukaups dar daugiau turto,

valstybių narių ekonomikoje taps norma reguliavimo silpninimas, liberalizavimas ir

išnaudojimas, primetant Europos tautoms ir Europos darbuotojams vieną bendrą socialinį ir

ekonominį modelį, kuris prieštarauja jų interesams, teisėms ir teisėtiems lūkesčiams.

RR\1094365LT.doc 25/32 PE573.011v02-00

LT

19.4.2016

UŽIMTUMO IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETO NUOMONĖ

pateikta Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komitetui

dėl bendrosios rinkos strategijos

(2015/2354(INI))

Nuomonės referentė: Ulrike Trebesius

PASIŪLYMAI

Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas ragina atsakingą Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos

komitetą į savo pasiūlymą dėl rezoliucijos įtraukti šiuos pasiūlymus:

– atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 3 straipsnį ir Sutarties dėl Europos Sąjungos

veikimo (SESV) 9 straipsnį,

– atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo inspekcijos

kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos1,

– atsižvelgdamas į savo 2016 m. sausio 19 d. rezoliuciją dėl kuriamo Bendrosios

skaitmeninės rinkos akto2,

A. kadangi ekonominiai finansų krizės padariniai vis dar jaučiami ir keliose valstybėse narėse

BVP tebėra žemesnis už 2008 m. lygį;

B. kadangi bendrojoje rinkoje yra nuolat didelis nedarbo lygis; kadangi nuo finansų krizės

pradžios bedarbių skaičius išaugo iki daugiau nei 6 milijonų; kadangi iki 2015 m.

pabaigos Sąjungoje buvo daugiau nei 22 milijonai žmonių, neturinčių darbo;

C. kadangi įgyvendinant politiką, kuria siekiama taikyti žemesnius darbo, socialinius,

aplinkos ir vartotojų apsaugos standartus, bloginama padėtis, taip prisidedant prie

sąžiningos konkurencijos bendrojoje rinkoje iškraipymo;

1. palankiai vertina bendrosios rinkos strategiją, kuri galėtų suteikti galimybių darbuotojams,

įmonėms bei vartotojams ir kuri turėtų atgaivinti Europos valstybių ekonomiką atverdama

sienas, sudarydama palankesnes judumo sąlygas ir pašalindama kliūtis prekėms ir

1 Priimti tekstai, P7_TA(2014)0012. 2 Priimti tekstai, P8_TA(2016)0009.

PE573.011v02-00 26/32 RR\1094365LT.doc

LT

paslaugoms;

2. pažymi, kad geras reglamentavimas gali būti naudingas įmonėms ir darbuotojams, be to,

jis gali padėti skatinti ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą bendrojoje

rinkoje; atkreipia dėmesį į Komisijos geresnio reglamentavimo darbotvarkę, įskaitant

suinteresuotųjų subjektų dalyvavimą pasitelkiant, pavyzdžiui, platformą REFIT, ir

sugriežtintus poveikio vertinimus; pabrėžia, kad reikia įvertinti ne tik trumpalaikį teisės

aktų poveikį, bet ir ilgalaikę jų vertę, taip pat teisės aktų nebuvimo padarinius; mano, kad

geresniais, veiksmingesniais ir supaprastintais teisės aktais bus sumažinta administracinė

našta ir skatinamas ekonomikos augimas bei darbo vietų kūrimas, tuo pat metu toliau

užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų, sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos

standartus;

3. pažymi, kad vidaus rinkos, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir

kapitalo judėjimas, sukūrimas yra esminis Sąjungos tikslas;

4. atkreipia dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti judumą rengiant mokymus ir pameistrystės

programas, ugdant gebėjimus ir suteikiant įsidarbinimo galimybių pasitelkiant tokias

programas kaip „Erasmus+“ ir EURES, kuriomis milijonams ES darbuotojų suteikiama

galimybių įgyti naudingos patirties;

5. pabrėžia, kad, laikantis ES sutarties 3 straipsnio ir SESV 9 straipsnio, bendrosios rinkos

strategija būtina atsižvelgti į socialinį aspektą ir į ją įtraukti pasiūlymus, kaip kovoti su

nedarbu ir socialine atskirtimi; pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategijoje daugiau

dėmesio turi būti skiriama kovai su nedarbu, ypač su ilgalaikiu, jaunimo ir vyresnių nei

50 metų amžiaus asmenų nedarbu, ir socialinės sanglaudos skatinimui; ragina Komisiją

šiuo tikslu peržiūrėti savo strategiją;

6. pabrėžia, kad bendrosios rinkos strategija negali būti nepaisoma pramonės sektoriaus

potencialo užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą Europoje;

7. mano, kad, siekiant užtikrinti bendrosios rinkos tikslus ir paskatinti ekonomikos augimą

bei darbo vietų kūrimą, ES turi didinti konkurencingumą, atsižvelgdama į Europos

Tarybos konkurencingumo deklaracijos nuostatas;

8. mano, kad vidaus paklausa, ypač perkamosios galios didinimas, novatoriškų priemonių

priėmimas ir investavimas į žaliąją ekonomiką, yra būtini siekiant pasinaudoti visomis

bendrosios rinkos galimybėmis ir skatinti tvarų ekonomikos augimą;

9. mano, kad kliūtys plėtoti verslą tarp valstybių gali trikdyti ekonomikos augimą ir darbo

vietų kūrimą; todėl ragina atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atidžiai išnagrinėti šį

klausimą; pabrėžia, kad valstybės narės turi teisę reglamentuoti paslaugas ir profesijas

atsižvelgdamos į savo socialinę politiką; skatina pasienio ruožuose kurti EURES

tarpvalstybines partnerystes, kurios atlieka esminį vaidmenį plėtojant tikrą Europos darbo

rinką;

10. primena savo 2014 m. ataskaitą apie veiksmingas darbo inspekcijas, kurioje pabrėžiama

darbo inspekcijų svarba siekiant užkirsti kelią bendrosios rinkos iškraipymams; ragina

nustatyti aiškias ES taisykles dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo; ragina

Komisiją, bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, parengti tyrimą apie Europos darbo

RR\1094365LT.doc 27/32 PE573.011v02-00

LT

inspekcijos įsteigimo ir Europos socialinio draudimo kortelės įdiegimo galimą pridėtinę

vertę;

11. mano, kad jei visoje ES nebus teikiamos konkurencingos profesinės ir verslo paslaugos,

įmonėms gali būti sunku išlikti konkurencingoms, išlaikyti ir kurti naujas darbo vietas;

12. primena, kad ES lygmeniu vykdoma konkurencijos politika; pabrėžia, kad nesąžininga

konkurencija bendrojoje rinkoje daro neigiamą poveikį teisės besilaikančioms įmonėms,

visų pirma MVĮ; ragina Komisiją kartu su valstybėmis narėmis imtis ryžtingų priemonių

siekiant kovoti su nesąžininga konkurencija, kuri pagrįsta, pvz., socialinės, mokesčių arba

darbo teisės vengimu;

13. mano, kad Komisijos pirmininko J.-C. Junckerio remiamas vienodo užmokesčio

mokėjimo už vienodą darbą toje pačioje darbo vietoje principas yra svarbi kovos su rinkos

iškraipymais priemonė;

14. primena, kad visi darbuotojai bendrojoje rinkoje turi turėti teisę į pačią didžiausią

sveikatos ir saugos darbe apsaugą neatsižvelgiant į įmonės, kurioje jie dirba, dydį, darbo

vietą arba pagrindinę sutartį;

15. ragina valstybes nares kurti struktūras, patarti ir padėti tarpvalstybiniams darbuotojams

įveikti ekonominius ir socialinius darbo kitoje valstybėje narėje padarinius;

16. pažymi, kad bendrosios rinkos ir bendrosios skaitmeninės rinkos stiprinimas gali suteikti

naujų galimybių bei iššūkių ir iškelti klausimų, susijusių su gebėjimais, naujomis

užimtumo formomis, finansinėmis struktūromis, socialine apsauga, taip pat darbuotojų

sveikata ir sauga, kurie visi turės būti sprendžiami, ir turi atnešti naudos darbuotojams,

įmonėms ir vartotojams;

17. apgailestauja, kad bendrosios rinkos strategijoje neskiriama ypatingo dėmesio gebėjimų

paklausos ir pasiūlos neatitikčiai, kuri ir toliau trukdo ekonomikos augimui bendrojoje

rinkoje; susirūpinęs pažymi, kad 40–47 proc. ES gyventojų neturi pakankamų

skaitmeninių įgūdžių ir kad skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų paklausa didėja

4 proc. per metus, o valstybės išlaidos švietimui nuo 2010 m. sumažėjo 3,2 proc. – tai

kelia grėsmę ES vidutinio laikotarpio konkurencingumui ir jos darbo jėgos įsidarbinimo

galimybėms; skatina valstybes nares investuoti į skaitmeninį švietimą ir gebėjimų

ugdymą;

18. atkreipia dėmesį į bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo teikiamas galimybes ir

iššūkius kuriant darbo vietas, skatinant ekonomikos augimą ir įtraukesnę darbo rinką;

ragina Komisiją artimiausiu metu paskelbti gaires, kaip ES teisę taikyti įvairiems

bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo modeliams, siekiant panaikinti reglamentavimo

neapibrėžtumą; pabrėžia, kad bendradarbiavimu grindžiamu vartojimu neturi būti

sudarytos sąlygos vengti mokesčių ir socialinių įmokų mokėjimo, taip pat nesilaikyti

darbo ir socialinių teisės aktų; atkreipia dėmesį į tai, kad reikia pritaikyti ir modernizuoti

teisės aktus siekiant visapusiškai išnaudoti bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo

potencialą, ir ragina Komisiją ir valstybes nares ištirti, ar reikalinga sistema tinkamiausiu

lygmeniu, kurią taikant būtų pašalintos reglamentavimo spragos ir išvengta mažų garantijų

ir fiktyvaus savarankiško darbo vietų daugėjimo;

PE573.011v02-00 28/32 RR\1094365LT.doc

LT

19. palankiai vertina tai, kad Komisija ketina paskelbti gaires dėl bendradarbiavimu

grindžiamo vartojimo, kurios suteiks teisinio tikrumo, kurio labai reikia daugelyje sričių,

pavyzdžiui, nustatant sveikatos ir saugos normas, socialinę ir užimtumo apsaugą;

20. atkreipia dėmesį į darbo jėgos judumo paketo tikslus, t. y. padėti kurti labiau integruotą ir

teisingesnę bendrąją rinką; tačiau pabrėžia, kaip svarbu užtikrinti, kad šiame pakete

numatytos priemonės būtų proporcingos ir kad jas taikant būtų atsižvelgiama į didelio

judumo į konkrečius regionus padarinius;

21. mano, kad bendrosios rinkos strategija gali suteikti naujų galimybių MVĮ, kurios yra ES

ekonomikos pagrindas, labai mažoms įmonėms ir novatoriškoms pradedančiosioms

įmonėms; laikosi nuomonės, kad tinkamos verslo aplinkos kūrimas tobulinant MVĮ skirtas

privataus rizikos kapitalo sistemas, sudarant palankesnes sąlygas gauti finansavimą,

rengiant patikimus teisės aktus ir visapusiškai taikant principą „visų pirma galvokime apie

mažuosius“ bendrojoje rinkoje yra ypač svarbus ir galėtų paremti ekonomikos augimą ir

darbo vietų kūrimą;

22. mano, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas įmonėms keliamiems veiksmingiems ir

skaidriems administraciniams reikalavimams sukurti; ragina valstybėse narėse įsteigti

vieno langelio principu veikiančius centrus, kurie remtų MVĮ ir naujas įmones, taikant,

pavyzdžiui, supaprastintus PVM reikalavimus;

23. atkreipia dėmesį į Komisijos paramą dualinio mokymo sistemoms, kurios, be palankesnių

sąlygų sudarymo asmeninei raidai, gali padėti Europos darbuotojų gebėjimus ir

kvalifikacijas pritaikyti prie tikrų darbo rinkos poreikių; pabrėžia būtinybę užtikrinti, kad

bendrosios rinkos strategija jokiu būdu nepakenktų dualinio mokymo sistemoms, tuo pat

metu užtikrinant pameistrystės kokybę ir visų pirma užimtumo apsaugą; pabrėžia svarbų

socialinių partnerių vaidmenį kuriant dualinio mokymo sistemas; mano, kad nors dualinio

mokymo sistema, taikoma vienoje valstybėje narėje, negali būti paprasčiausiai

nukopijuota kitos valstybės narės, reikėtų europiniu lygmeniu sutelkti dėmesį į tvirtą

sąsają tarp dualinio mokymo ir jaunimo užimtumo;

24. atkreipia dėmesį į tai, kad paslaugų rinka lieka susiskaidžiusi; ragina Komisiją užtikrinti,

kad valstybės narės tinkamai įgyvendintų Paslaugų direktyvą ir būtų vykdomos būtinos

reformos, kuriomis pašalinamos kliūtys paslaugų sektoriuje, laikantis tikslinio sektoriui

skirto požiūrio į paslaugas, netaikant žemesnių vartotojų, darbuotojų, sveikatos ir aplinkos

apsaugos standartų, taip pat, tam tikrais atvejais, nepakenkiant valstybių narių darbo

santykių sistemoms; pažymi, kad nepakankamas galiojančių taisyklių vykdymo

užtikrinimas apriboja įmonių galimybes ir trukdo kurti darbo vietas; pabrėžia, jog iš

atliktų vertinimų matyti, kad kai administracinių kliūčių būna mažiau, įsteigiama daugiau

įmonių, todėl esama galimybių skatinti darbo vietų kūrimą;

25. palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo

siekiama panaikinti reglamentavimo kliūtis, kuriomis ribojama galimybė įgyti tam tikras

profesijas, nes tai svarbus žingsnis siekiant atverti bendrąją rinką ir skatinti darbo vietų

kūrimą;

26. ragina Komisiją siekti, kad būtų pradėta taikyti supaprastinta ir suvienodinta

tarpvalstybinio paslaugų teikimo procedūros forma, taip siekiant sumažinti darbuotojų

komandiravimo reikalavimus ir MVĮ geriau integruoti į vidaus rinką;

RR\1094365LT.doc 29/32 PE573.011v02-00

LT

27. mano, kad siekiant įgyvendinti bendrosios rinkos strategijos tikslus būtina sumažinti

administracinę naštą ir įmonių, ypač MVĮ, reikalavimų laikymosi sąnaudas ir panaikinti

nereikalingus teisės aktus, tuo pat metu toliau užtikrinant aukštus vartotojų, darbuotojų,

sveikatos priežiūros ir aplinkos apsaugos standartus;

28. pabrėžia, kad dėl to būtina veiksmingiau teikti informaciją apie ES fondus, skirtus MVĮ,

labai mažoms bei novatoriškoms pradedančiosioms įmonėms; tai pat primena, kad,

siekiant užtikrinti veiksmingą ES lėšų panaudojimą, labai svarbu įdiegti tokių išteklių

naudojimo priežiūros ir stebėsenos sistemą;

29. ragina Komisiją dirbti kartu su valstybėmis narėmis siekiant supaprastinti ir pagreitinti

profesinių kvalifikacijų pripažinimo procedūras, be kita ko, palengvinant ir skatinant

taikyti bendras rengimo struktūras, kartu visapusiškai laikantis subsidiarumo principo;

ragina Komisiją ir valstybes nares intensyvinti rengimą ir mokymą informacinių ir ryšių

technologijų ir mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse siekiant suteikti

esamiems ir būsimiems darbuotojams atitinkamų skaitmeninių įgūdžių;

30. remia priemones, kuriomis siekiama panaikinti ES kovos su diskriminacija užimtumo

srityje teisės aktų spragas, visų pirma neįgaliųjų atžvilgiu; be to, pritaria, kad būtų

nedelsiant įgyvendinama Tarybos direktyva 2000/78/EB, nustatanti vienodo požiūrio

užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus;

31. atkreipia dėmesį į Komisijos pasiūlymą įmonėms išduoti tarnybinį pasą, kuriuo siekiama

toliau skatinti laisvą paslaugų judėjimą; pabrėžia, kad tokiu pasu turėtų būti nedaromas

poveikis priimančiųjų valstybių narių kompetencijai užtikrinti veiksmingą nacionalinių ir

Europos Sąjungos užimtumo srities teisės aktų priverstinį vykdymą ir kontrolę; šiuo

atžvilgiu išreiškia didelį susirūpinimą dėl galimo piktnaudžiavimo šia priemone ir ragina

Komisiją atlikti išsamų pasiūlymo reglamentavimo poveikio vertinimą, siekiant įvertinti

jo teikiamas galimybes ir keliamą riziką;

32. ragina valstybes nares pasinaudoti galimybe vykdant viešuosius pirkimus nustatyti

socialinius reikalavimus;

33. ragina Komisiją ir valstybes nares remti kokybiškų darbo vietų kūrimą bendradarbiavimu

grindžiamo vartojimo srityje pritaikant ir atnaujinant teisės aktus, užkertant kelią teisiniam

neapibrėžtumui, kai apeinami esami teisiniai su mokesčiais ir darbuotojais susiję bei

reguliuojamieji reikalavimai ir neįgyvendinamos vartotojų teisės, ir tuo pat metu kuriant

reglamentavimo sistemą, kurioje verslininkai galėtų plėsti verslą, diegti inovacijas ir kurti

darbo vietas; taip pat ragina Komisiją skatinti teikti konkrečią paramą verslininkams

bendradarbiavimu grindžiamo vartojimo srityje, siekiant padėti įgyvendinti ekonomikos

augimo, inovacijų ir darbo vietų kūrimo tikslus;

34. palankiai vertina kovos su nedeklaruojamu darbu platformos sukūrimą ir visų pirma

skatina valstybes nares ir socialinius partnerius visiškai ją panaudoti siekiant veiksmingiau

kovoti su nedeklaruojamu darbu ir fiktyviais savarankiškai dirbančiais asmenimis;

35. atkakliai tvirtina, kad, siekiant pasinaudoti galimybėmis skaitmeninti darbo vietas, būtina

nustatyti saugią lankstaus darbo laiko tvarką, užtikrinti stabilias darbo sąlygas, socialinę

apsaugą ir sudaryti palankesnes sąlygas „pažangiam darbui“ (angl. smart working),

siekiant padidinti darbo našumą ir darbo bei asmeninio gyvenimo pusiausvyrą; pabrėžia,

PE573.011v02-00 30/32 RR\1094365LT.doc

LT

kad šiuo tikslu kaimo vietovėse svarbu pereiti prie skaitmeninių technologijų siekiant

naudotis gausiomis bendrosios rinkos teikiamomis galimybėmis, pavyzdžiui, nuotoliniu

darbu;

36. pakartoja, kad griežtai nepritaria Komisijos pasiūlymui dėl direktyvos dėl vienanarių

privačių ribotos atsakomybės bendrovių;

37. pabrėžia, kaip svarbu turėti stiprių ir nepriklausomų socialinių partnerių ir vesti

veiksmingą socialinį dialogą; pabrėžia, kad vykdant darbus, susijusius su galimomis

nacionalinėmis reformomis reglamentuojamųjų profesijų srityje, tam tikrais atvejais turi

dalyvauti socialiniai partneriai;

38. pabrėžia, kaip svarbu vesti socialinį dialogą atsižvelgiant į su užimtumu susijusias

galimybes ir pokyčius, atsirandančius bendrojoje rinkoje.

RR\1094365LT.doc 31/32 PE573.011v02-00

LT

GALUTINIO BALSAVIMO NUOMONĘ TEIKIANČIAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data 19.4.2016

Galutinio balsavimo rezultatai +:

–:

0:

43

8

3

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

nariai

Laura Agea, Guillaume Balas, Tiziana Beghin, Brando Benifei, Vilija

Blinkevičiūtė, Enrique Calvet Chambon, David Casa, Ole Christensen,

Martina Dlabajová, Lampros Fountoulis, Elena Gentile, Arne Gericke,

Marian Harkin, Danuta Jazłowiecka, Rina Ronja Kari, Jan Keller,

Ádám Kósa, Agnieszka Kozłowska-Rajewicz, Jean Lambert, Jérôme

Lavrilleux, Patrick Le Hyaric, Verónica Lope Fontagné, Javi López,

Morten Løkkegaard, Thomas Mann, Dominique Martin, Anthea

McIntyre, Elisabeth Morin-Chartier, Emilian Pavel, João Pimenta

Lopes, Georgi Pirinski, Marek Plura, Claude Rolin, Anne Sander, Sven

Schulze, Siôn Simon, Jutta Steinruck, Romana Tomc, Yana Toom,

Ulrike Trebesius, Marita Ulvskog, Renate Weber, Tatjana Ždanoka,

Jana Žitňanská

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai

Maria Arena, Georges Bach, Lynn Boylan, Paloma López Bermejo,

Edouard Martin, Csaba Sógor, Monika Vana, Kosma Złotowski

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2

dalis)

John Stuart Agnew, Sylvie Goddyn

PE573.011v02-00 32/32 RR\1094365LT.doc

LT

GALUTINIO BALSAVIMO ATSAKINGAME KOMITETE REZULTATAI

Priėmimo data 21.4.2016

Galutinio balsavimo rezultatai +:

–:

0:

34

3

1

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

nariai

Dita Charanzová, Carlos Coelho, Sergio Gaetano Cofferati, Lara Comi,

Anna Maria Corazza Bildt, Daniel Dalton, Nicola Danti, Dennis de

Jong, Vicky Ford, Ildikó Gáll-Pelcz, Evelyne Gebhardt, Antanas

Guoga, Sergio Gutiérrez Prieto, Robert Jarosław Iwaszkiewicz, Liisa

Jaakonsaari, Philippe Juvin, Antonio López-Istúriz White, Marlene

Mizzi, Robert Rochefort, Virginie Rozière, Christel Schaldemose,

Andreas Schwab, Olga Sehnalová, Igor Šoltes, Ivan Štefanec, Mylène

Troszczynski, Anneleen Van Bossuyt, Marco Zullo

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai

Lucy Anderson, Birgit Collin-Langen, Edward Czesak, João Pimenta

Lopes, Julia Reda, Dariusz Rosati, Lambert van Nistelrooij, Sabine

Verheyen, Kerstin Westphal

Posėdyje per galutinį balsavimą dalyvavę

pavaduojantys nariai (200 straipsnio 2

dalis)

Georg Mayer