V SOCIALINI MOKSL KOLEGIJA

2

V SOCIALINI MOKSL KOLEGIJA

METODINIAI NURODYMAI KURSINI DARB RENGIMUI

STUDIJ PROGRAMA

TEIS

Klaipda, 2013

TURINYS

31.BENDRIEJI REIKALAVIMAI KURSINIAM DARBUI

52.KURSINIO DARBO RAYMO TIKSLAI

53.STUDENTO TEISS IR PAREIGOS RENGIANT KURSIN DARB

64.KURSINIO DARBO VADOVO PAREIGOS

65.KURSINIO DARBO RENGIMO EIGA

76.KURSINIO DARBO STRUKTRA

7Titulinis lapas

7Kursinio darbo turinys

7Kursinio darbo vadas

7Temos aktualumas

Mokslins literatros analiz .......................................................................................................................89Tyrimo dizainas

Tyrimo rezultatai ir aptarimas......................................................................................................................910Ivados ir rekomendacijos

11Kursiniame darbe naudot literatros altini sraas

11Literatros srao sudarymas

12Priedai

127.RATVEDYBOS REIKALAVIMAI

13Ratvedybos reikalavim lentel

14Paveikslai, schemos, grafikai, lentels

158.KURSINIO DARBO VERTINIMAS

169.PRIEDAI

161 priedas.Titulinio lapo pavyzdys

172 priedas.Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankikum

183 priedas.Turinio pavyzdys

194 priedas.mons sutikimas

205 priedas.Literatros srao pavyzdys

1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI KURSINIAM DARBUI

Kursinis darbas - tai savarankikas studij darbas, skirtas ugdyti studento gebjim sisteminti, analizuoti, naudotis moksline literatra, nagrinti pasirinktos temos mokslines bei praktines problemas. Kursiniame darbe yra sprendiamos maesns apimties negu baigiamajame darbe teorins, taikomojo pobdio ar praktins problemos.Kursiniame darbe studentas turi pademonstruoti, jog jis pasiek tam tikrus studij rezultatus, numatytus studij programoje, ir vliau gals parengti baigiamj darb.

Kursiniai darbai gali bti apraomieji, analitiniai, taikomojo pobdio ir mokslo tiriamieji. Kursinio darbo tema pasirenkama pagal atitinkamos studij programos studij rezultatus.

Teiss studij programos studentai kursiniame darbe turi pademonstruoti iuos studij rezultatus: Gebti taikyti teiss ir kit socialini moksl inias, krybinio bei kritinio mstymo modelius vertinant socialinius- ekonominius reikinius visuomenje.

Gebti taikyti komunikacines priemones bei modelius, profesins etikos principus dirbant komandoje ir bendraujant su klientais. Gebti taikyti teiss norm konkreiuose teisiniuose santykiuose. Gebti parengti lokalinius teiss aktus, sutartis ir kit teisin dokumentacij monse, staigose, organizacijose. Gebti organizuoti ir vertinti moni ir staig veiklos teisin administravim Gebti organizuoti teismo posd ir valdyti teismo veiklos dokumentus.

Gebt vertinti teisins informacijos altinius, naudojantis iuolaikinmis technologijomis ir teisins informacijos duomen bazmis. Gebti atlikti mokslinius empirinius tyrimus formuluojant tyrimo tikslus ir udavinius, keliant hipotezes ir jas tikrinant, renkant ir analizuojant duomenis bei darant ivadas.

Gebti nuolat vertinti savo profesin veikl, inias ir patirt, numatyti saviraikos ir saviugdos kryptis bei ugdyti savo profesionalum veikiant besikeiianioje aplinkojeStudentas privalo tinkamai suformuluoti kursinio darbo problem, nustatyti objekt ir tiksl, isikelti tiksl gyvendinanius udavinius.Pasirinkdamas kursinio darbo tem, studentas turi sugebti kelti problemas taip, kad jas galima bt savarankikai ir metodikai nagrinti vairiais profesiniais aspektais. Kursinio darbo tema tvirtinama Teiss katedros posdyje.

Kursiniam darbui keliami ie reikalavimai:1. Temos aktualumas.

2. Nuoseklus teorini ir praktini klausim nagrinjimas bei j ssaja.

3. Savarankiko mokslinio tyrimo ir krybos element buvimas.

4. Individualus poiris ir argumentuota nuomon nagrinjamais klausimais.

5. Lietuvos bei usienio ali informacijos altini naudojimas nagrinjama tema.

6. Atitinkantis reikalavimus darbo forminimas

7. Taisyklinga bendrin kalba.

8. Isamus pasirinktos temos analizavimas.

9. Savarankikas reikini ar veiksni vertinimas.

2. KURSINIO DARBO RAYMO TIKSLAI

1. Studijuojam studij dalyk pasiekt studij rezultat tvirtinimas ir j vertinimas.

2. Savarankiko darbo gdi formavimas.

3. Mokslinio tiriamojo, taikomojo darbo gdi formavimas.

4. ini ir gyt gebjim praktinis pritaikymas.

5. Pasirengimas baigiamojo darbo raymui.

Skmingam kursinio darbo paraymui studentas turi gebti:

1. Aikiai ir nuosekliai dstyti savo mintis.

2. Apibendrinti paskait bei savarankik studij metu gytas inias.

3. Pritaikyti praktini usimim, praktikos metu sukauptas inias ir mediag.

4. Naudotis moksline literatra ir kitais informacijos altiniais nagrinjamu klausimu.

5. Tinkamai naudotis bei kaupti, analizuoti, sisteminti pasirinkt mediag.

6. Pateikti savo ivadas ir pasilymus.

7. Demonstruoti informacinius ir IT taikymo gdius.8. inoti ir taikyti kalbos kultros ir ratvedybos taisykles.9. Pristatyti ir apginti kursin darb.

3. STUDENTO TEISS IR PAREIGOSRENGIANT KURSIN DARB

Studentas turi teis:

laisvai pasirinkti kursinio darbo objekt, kuris demonstruot ir leist vertinti pasiektus studij rezultatus; naudotis visais manomais informacijos altiniais, reikiamais kursiniam darbui rengti;

gauti kursinio darbo vadovo akademin param.

Studento pareigos:

u kursinio darbo kokyb pilnai atsako studentas kursinio darbo autorius;

kursiniame darbe pateikti patvirtinim apie atlikto darbo savarankikum, (2 priedas);

rengti kursin darb lietuvi kalba neveikiamja forma (itirta, nustatyta ir pan.);

kursinis darbas turi bti rinktas kompiuteriu, briniai ir kita grafin mediaga, pateikiama darbe, turi bti atlikta kompiuterio programomis. pasirinkti kursinio darbo tem (uduot), nurodant darbo tiksl, darbe sprendiamas problemas, darbo apraym bei grafins (demonstruojamosios) dalies turin ir preliminari darbo apimt;

rengti kursin darb pagal paties sudaryt ir suderint su vadovu darbo grafik;

dalyvauti visose kursinio darbo perirose ir j metu vadovui pateikti darbo grafike numatytus atliktus darbus;

kursiniam darbe naudotis naujausiais informacijos altiniais.

4. KURSINIO DARBO VADOVO PAREIGOS

Kursiniam darbui vadovauja vadovas, turintis auktj atitinkamos studij srities isilavinim (magistro arba jam prilygstant) ir ne maesn kaip 3 met praktinio ar pedagoginio darbo sta. Su darbo vadovu derinama ir tikslinama pasirinkta tema, darbo planas, darbo turinys, literatra, altiniai, darbo (tyrimo) metodai bei klausimai, susij su pasirinkta darbo tema. Vadovas konsultuoja student ir teikia pastabas bei pasilymus. Jeigu paraytas darbas atitinka reikalavimus, vadovas leidia j ginti. Vadovas neteikia parengt sprendim, o padeda rasti atsakymus ikilusius klausimus, pataria kaip atsirinkti svarbiausi informacij nagrinjama tema.

5. KURSINIO DARBO RENGIMO EIGA

Kursinio darbo eiga:

Temos pasilymas.

Tyrimo objekto pasirinkimas.

Problemos iklimas.

Problemos formulavimas.

Tikslo formulavimas.

Udavini formulavimas

Duomen ir literatros rinkimas.

Darbo (tyrimo) metodo pasirinkimas.

Analiz/tyrimas. Ivados ir pasilymai.

Kiekvienas studentas pirmiausia savo vadovui pateikia kursinio darbo turin. Kursinis darbas turi bti parengtas ratu, rinktas kompiuteriu, grafin dalis parengta kompiuterio programomis (Microsoft Office). Raoma lietuvi kalba neveikiamja forma. Kursinio darbo apimtis 30-35 puslapiai teksto kartu su lentelmis, tyrimo grafikais ir kt. Priedai pateikiami atskirai.

Kursinio darbo pagrindiniai skyriai:

1. Titulinis lapas.

2. Kursinio darbo turinys.

3. Studij rezultat, kuriuos siekiama pademonstruoti iuo darbu, sraas.

4. Kursinio darbo vadas.

5. Mokslins literatros analiz.

6. Tyrimo dizainas.

7. Tyrimo rezultatai ir j aptarimas.

8. Ivados 9. Kursiniame darbe naudotos literatros altini sraas.

10. Kursinio darbo priedai.

6. KURSINIO DARBO STRUKTRA

Titulinis lapasTituliniame lape btina nurodyti:

1. Visas kolegijos pavadinimas (lapo viruje).

2. Studij programos pavadinimas.

3. Kursinio darbo pavadinimas.

4. Kursinio darbo autorius.

5. Kursinio darbo vadovas.

6. Kursinio darbo atlikimo vieta ir metai (lapo apaioje), (1 priedas).

Kursinio darbo turinysKursinio darbo turinyje i eils suraomi visi jo skyri, poskyri pavadinimai, nurodomas j pradios puslapio numeris (3 priedas).

Kursinio darbo struktrins dalys:

Kursinio darbo vadasvade turi bti:

pagrstas pasirinktos temos aktualumas;

suformuluota tyrimo problema

nurodytas tyrimo objektas; suformuluotas tyrimo tikslas;

suformuluoti kursinio darbo udaviniai;

nurodyti darbo metodai; pateikta darbo struktra;

pateikiamas studij rezultat sraas.

Kiekviena vado struktrin dalis raoma naujoje pastraipoje ir iskiriama parykintomis raidmis. vad sudaro ios struktrins dalys:

Temos aktualumas

Studentas, remdamasis kit autori, tyrj nuomone ar praktine patirtimi, turi nurodyti, kuo aktuali kursinio darbo tema. Studentui reikia atsakyti, kodl i problem btina tyrinti iuo metu, kokie veiksniai lemia tyrimo temos aktualum.

Galimi veiksniai:

visuomens poreikiai, kuriais nusakomos tiriamj paiek kryptys, udaviniai, perspektyvos, bet ne konkreti problema;

praktinio svarbumo poreikis, kuris funkcionuoja praktikai neisprstomis problemomis (pavyzdiui: organizacijai, specialistams, personalui, verslui ir t. t.);

anksiau atliktas neisamus tyrimas panaia tema;

visai netyrinta tema;

laiko veiksnys. iuo metu svarbi tema, vliau galinti prarasti savo aktualum, pvz. istoriniai vykiai, ekonomins problemos ir pan.).ioje dalyje grindiamas temos aktualumas. Pateikiami vairi autori (mokslinink) tyrim rezultatai, pabriamas tyrimo problemos nagrinjimo btinumas.Tyrimo (darbo) problemaProblema tai teorinis arba praktinis klausimas, kur btina ianalizuoti ir rasti sprendim. Problemos formuluot neturt bti pernelyg sudtinga, globali. Ikelta problema rodo, k ketinama tyrinti, kas dar nra itirta. Studentas, formuluodamas tyrimo problem, turi vertinti jos reikmingum, realum. Taip pat svarbu isiaikinti, kiek tiriama problema yra reikminga pasirinktai sriiai. Kursiniame darbe patariama isikelti tris probleminius klausimus.Tyrimo (darbo) objektas

Tyrimo objektas gali bti reikinys, procesas, taiau tai nra organizacija, konkreios profesijos atstovas, asmuo, mogus.

Tyrimo objektas gali bti konkretaus veiklos proceso dalyvi sveika, pats veiklos procesas, jo dinamika, elementai/ypatumai, j tarpusavio sveika, ryys ar raika vairiose situacijose bei aplinkose. Tyrimo objektas taip pat gali bti institucijos veikla (ydinait, 2007).

Tyrimo (darbo) tikslas

Tyrimo tikslas tyrimo (darbo) kryptingumo nurodymas. Tikslas neturi nutolti nuo tyrimo problemos. Paprastai tyrimo tikslas sutampa su temos pavadinimu bei atspindi tyrimo objekt.

Tyrimo tikslas formuluojamas pradedant atidiai parinktu veiksmaodiu. Nusakant tiksl veiksmaodis itirti nevartojamas. Taip pat nereikt vartoti nauj raktini svok, kuri nebuvo nurodyta tyrimo (darbo) temoje.

Tyrimo (darbo) udaviniai

Tyrimo (darbo) tikslui pasiekti yra keliami keturi udaviniai. Tyrimo (darbo) udaviniai turi bti gerai apgalvoti, kurie padt atskleisti nagrinjamo objekto esm (struktr, ryius, tak, reikm ir t. t.). Udaviniai negali bti formuluojami kaip darbo raymo ingsniai, etapai, pvz., ianalizuoti literatr, pateikti ivadas ir t. t.

Formuluojant tyrimo (darbo) udavinius, vartojama veiksmaodi bendratis (apibdinti, klasifikuoti, paaikinti, nustatyti, palyginti, rodyti, identifikuoti, parengti, sukurti ir t.t.). Formuluojant udavinius veiksmaodis itirti nevartojamas.

Kiekvienas udavinys numeruojamas ir raomas naujoje eilutje, pvz.:

1. ................................................

2. ................................................3. ................................................

4. ................................................Tyrimo (darbo) metodaiioje dalyje ivardijami, bet neapraomi tyrimo metodai. Btina pasirinkti bent du tyrimo metodus.

Tyrimo (darbo) struktra

ioje dalyje pristatomos kursinio darbo dalys. Kursinio darbo vado parametrai iskiriami storesniu riftu.

Nors vadas turi atspindti visus svarbiausius kursinio darbo momentus, taiau jame neturi bti kartojama tai, kas bus aprayta kituose skyriuose. vade turi bti padtas pagrindas visam tam, kas bus apraoma kituose skyriuose.

vado pabaigoje pateikiamas kursiniame darbe demonstruojam studij rezultat sraas.

1. Mokslins literatros analiziame skyriuje apvelgiami pagrindiniai darbai, kuriuose sprendiamos problemos yra susijusios su raomu kursiniu darbu arba juose apraomi metodai ir gauti rezultatai buvo panaudoti j atliekant. Tai:

monografijos;

moksliniai urnalai;

norminiai teiss aktai;

vyriausybs ir kio subjekt praneimai ir ataskaitos;

kit diplomant darbai;

internetas;

iniasklaida ir pan.

Apvalgoje darbo autorius, parodydamas kit autori nuveiktus darbus, atskleidia savo kursinio darbo esm, pagrindia jo tikslus, pasirinktus metodus ir teorijas. Tikslingiausia pradti nuo naujausios literatros, po to pereiti prie senesns. Kursiniame darbe naudojamasi ne senesne kaip 15 met literatra. Citavimo pavyzdiai:

Literatros apvalgos rezultatai leidia suformuluoti svarbiausias komunikacijos monje kryptis (Jensen, 2008).

Jensen (2008) teigia, kad literatros apvalgos rezultatai leidia suformuluoti iuos svarbiausius komunikacijos udavinius: informavimas, motyvavimas ir kt.

Literatros apvalgos rezultatai leidia suformuluoti komunikacijos kryptis (Jensen K., 2008, p.54).Literatros apvalgoje darbo autorius, aptardamas kit autori darbus, atskleidia savo darbo esm, pagrindia jo tiksl, pasirinktus metodus ir teorijas.

2. Tyrimo dizainasioje dalyje paaikinama, kaip buvo renkami duomenys ir kaip atlikta j analiz bei apraomi pasirinkto tyrimo etapai. Tai yra labai svarbu vertinant ir rodant savo tyrimo rezultat patikimum ir validum.

Darbo metod yra vairi. Vieni j skirti informacijai (duomenims) surinkti (pavyzdiui, skaitymas, apklausa, eksperimentas), kiti surinktos informacijos analizei atlikti, treti naujoms inioms ir daiktams identifikuoti (pavyzdiui, modeliavimas, projektavimas, planavimas). Pasirinkti darbo metodai turi atitikti darbo tiksl ir udavinius. ioje darbo dalyje apraoma:

tyrimo tipas;

tyrimo populiacija;

tyrimo imtis;

tyrimo atrankos bdas;

duomen rinkimo metodas;

duomen analizs metodas;

klausimyno pristatymas (arba interviu, stebjimo metodo pristatymas);

tyrimo laikas ir vieta;

sunkumai ir klitys, su kuriais susidurta tyrimo metu. Respondent skaiiaus pasirinkimas:

jeigu atliekamas tyrimas konkreioje monje, btina apklausti ne maiau kaip 80 proc. mons darbuotoj;

jeigu atliekamas empirinis (rinkos, vartotoj) tyrimas, tyrimo imtis nustatoma remiantis pvz. Paniotto (1986) formule: n=1/(2+1/N), kur n imties dydis, N generalins visumos dydis, leidiamas paklaidos dydis (esant patikimumo tikimybei 0,954, =0,05;

jeigu atliekamas kokybinis tyrimas, gali bti apklausti 3-6 respondentai;

jeigu atliekamas kiekybinis tyrimas, turi bti apklausta ne maiau kaip 30 respondent.

3. Tyrimo rezultatai ir j aptarimasRezultatai turi bti gauti patikimais metodais.Pateikiant gautus rezultatus, laikomasi i princip: Pateikiami tik svarbiausi ir galutiniai rezultatai. Tarpiniai rezultatai pateikiami darbo prieduose.

Rezultatai pateikiami vaizdiai briniais, grafikais, lentelmis, diagramomis, formulmis, skaiiais.

Prie kiekvienos vaizdins formos btina pateikti aikinamj tekst. Tekstas turi bti lakonikas ir nekartoti to, kas parodyta vaizdinse formose.

Aptariant tyrimo rezultatus btina:

nurodyti, ar gauti rezultatai yra tokie, koki buvo tiktasi;

paaikinti rezultatus, remiantis atitinkamomis teorijomis, modeliais ir pan.;

palyginti rezultatus su informacijos altini apvalgoje nurodytuose darbuose gautais rezultatais;

apibendrinti rezultatus.

Yra du pagrindiniai rezultat aptarimo bdai, kuri pasirinkimas priklauso nuo rezultat kiekio: Jeigu rezultat daug, galima juos pateikti dalimis ir aptarti kiekvienos dalies pabaigoje. Jeigu rezultat nra daug, galima juos pateikti i karto visus, o aptarti tik darbo pabaigoje.

Rezultat apibendrinimas turi bti logikas. Lyginant rezultatus su kituose darbuose gautais, reikia nurodyti j panaumus, skirtumus ir, jei manoma, pateikti paaikinimus.

Ivados ir rekomendacijosDarbas baigiamas ivadomis, kurios rodo studento atlikto darbo (tyrimo) kokyb.. ia pateikiami tik tyrimo (darbo) rezultatai. Ivad skaiius turi sutapti su isikelt udavini skaiiumi.

iame skyriuje turi bti atsakyta klausimus:

1. Ar pasiekti kursinio darbo tikslai?

2. Kas kursinio darbo metu buvo suinota, pasiekta, padaryta?

3. Kas lieka suinoti, pasiekti, padaryti kitiems?

4. Kur galima pritaikyti kursinio darbo rezultatus ir kokios naudos galima i to tiktis?

5. Kokios yra rekomendacijas dl kursinio darbo rezultat panaudojimo?Raant ivadas reikia laikytis i taisykli:

1. Ivados turi atitikti kursinio darbo tiksl ir udavinius.

2. Ivados turi iplaukti i darbo ir nesidubliuoti.3. Ivadose nenagrinjami jokie klausimai, necituojama, nepolemizuojama.4. Ivados turi bti glaustos. Jose neturi bti nereikaling, neesmini detali. Kursiniame darbe naudotos literatros sraasioje dalyje turi bti pateikiamas darbe naudot informacijos altini sraas t.y. knygos, urnalai, inynai, interneto puslapiai, CD ir kitokie techniniai dokumentai, kuriais naudotasi studentas kursinio darbo raymo metu. Sraas sudaromas abcls tvarka pagal autori pavardes. Srae altinis raomas originalo kalba. Pirmiausia pagal abcl suraoma literatra lotynikomis raidmis, po to kirilica (slav kalb ramenimis). Literatros srae iskiriami norminiai teiss aktai ir papildoma literatra. Norminiai teiss aktai pateikiami pagal j teisin gali (pradedant Konstitucija ir baigiant postatyminiais ir lokaliniais teiss aktais).

Literatros srae turi bti nurodyta ne maiau kaip 20 altini. Bibliografini duomen tvarka pateikiama 5 priede.

Literatros srao sudarymas

A Periodiniai leidiniaiDidija raide pradedamas tik pirmas pavadinimo bei jo antrosios dalies (jei tokia yra) odis. Pavadinimas neraomas kabutse ir nerykinamas.1. Vieno autoriaus straipsnis urnale.Juceviius, R. (1995). Antreprenerysts reikinio sociologiniai bruoai. Socialiniai mokslai: Sociologija, 2 (3), 47-55. 2. Dviej autori straipsnis urnale.

Vekien, N., Ramanauskait, A. (1996). Painimo ir ugdymo modeliai bei j taka ugdymo organizavimui. Socialiniai mokslai: Edukologija, 2 (6), 48-55. 3. Trij ir daugiau autori straipsnis urnale.

Borman, W. C., Hanson, M. A., Oppler, S. H., Pulakos, E. D., & White, L. A. (1993). Role of early su-pervisory experience in supervisor performance. Journal of Applied Psychology, 78, 443-449.

B Knygos ir knyg skyriai

1. Vieno autoriaus knyga.

Gikys, V. (1982). Vadovas ir kolektyvas. Vilnius: inija. 2. Dviej autori knyga, treias leidimas.

Mackeviius, J, Navickas, A. (1971). Produkcijos savikainos lyginamoji analiz. Vilnius: Mokslas. 3. Trij ir daugiau autori knyga.

Levandauskas, R., Levandauskien, Simanaviius, . ir kt. (1981). Kauno Rotus aikt. Vilnius: Mintis.4. Knyga, kurios autorius organizacija ar grup moni. Toks leidinys literatros srae nurodomas pagal pirmj pavadinimo raid.

Lietuvos statistikos departamentas (1991). Lietuvos statistikos metratis. Vilnius: Informacijos-leidybos centras.5. Vieno redaktoriaus parengta knyga.

Juceviien, P. (Red.). (1996). Lyginamoji edukologija. Kaunas: Technologija. 6. Dviej ar daugiau redaktori parengta knyga.

Marinskien, N. ir Markeviien, R. (Red.). (1993). Lietuvos spaudos statistika. Vilnius: BKC. 7. Enciklopedija ar odynas.

Zinkus, J. ir kt. (Red.). (2004). Lietuvikoji enciklopedija (T. 1-12). Vilnius: Mokslas. 8. Straipsnis ar skyrius dviej redaktori parengtoje knygoje

Kundrotas, V. (1993). Atrankos Lietuvos auktsias mokyklas tobulinimo bdai. A. ias ir kt. (Red. kol.), Ininieri rengimas Lietuvoje (pp. 70-78). Vilnius: Technika.

C Konferencij ir simpozium mediaga

1. Publikuotas praneimas, straipsnis ar skyrius, publikuotas konferencijos mediagoje.

Juceviius, R. (2010). Valdymo reorganizavimo prielaidos. Vadyba ir rinkos ekonomika: tarptautins konferencijos praneim mediaga (p. 15-19). Kaunas: Technologija.

2. Konferencijoje skaitytas, bet nepublikuotas praneimas

Bernotas A. (2006, spalis). Laisv ekonomini zon krimo Lietuvoje prielaidos. Praneimas skaitytas Lietuvos Pramoninink asociacijos suvaiavime, Vilnius.

D Daktaro disertacijos ar magistro darbo tezs

1. Publikuota daktaro disertacija.

Gudaviius, A. (2010). Ekonomini veiksni taka Lietuvos demografinei situacijai (Daktaro disertacija, Vilniaus universitetas, 2010).2. Nepublikuota daktaro disertacija.

Targamadz V. (2007). vietimo sistemos lankstumas kaip paaugli edukacinio stimuliavimo prielaida (Nepublikuota edukologijos daktaro disertacija, Kauno technologijos universitetas, 2007). E Interneto mediaga

Ekonomikos skatinimo planas. [irta 2009 m. gruodio 15 d.]. Prieiga per internet

PriedaiPrieduose pateikiama darb papildanti ir paaikinanti mediaga. Tai galt bti statistika, tarpiniai tyrimai, skaiiavimai, iliustracijos ir kita pagalbin mediaga, naudota nagrinjant tem.

Kiekvienas priedas pateikiamas atskirame lape. Priedai numeruojami arabikais skaitmenimis pirmojo lapo deiniajame kampe P1, P2 ir t.t. Po priedo yma puslapio centre didiosiomis raidmis raomas priedo pavadinimas. Priedai bendr darbo apimt neskaiiuojami.7. RATVEDYBOS REIKALAVIMAI

Kursinis darbas turi bti ritas tokia tvarka:

Titulinis lapas mons sutikimas dl planuojamo tyrimo ir mons vardo naudojimo moksliniame tyrime (4priedas)

Turinys

vadas

Mokslins literatros analiz Tyrimo dizainas Tyrimo rezultatai ir j aptarimas

Ivados Literatros sraas

Priedai

Darbas turi bti spausdintas kompiuteriu ant balto lygaus (nebrkniuoto, neliniuoto) standartinio A4 formato popieriaus lapo.Teksto lygiuot abipus.

riftas Times New Roman.

rifto dydis 12 pt.

rifto stilius paprastas (angl. normal).Tarpai tarp eilui 1,5 eiluts.Parats viruje ir apaioje 2 cm, kairje 3 cm, deinje 1 cm. Pastraip pirmosios eiluts nuo kairiosios parats yra atitraukiamos 0,7 cm.

Puslapi numeracija. Puslapi numeriai raomi arabikais skaitmenimis puslapi viruje per vidur be joki tak ir brkneli. Numeruoti pradedama nuo turinio (virutinje paratje ties viduriu raomas skaiius 2).

Darbas skirstomas skyriais, poskyriais, skyreliais, kurie numeruojami arabikais skaitmenimis, pvz., 1.; 1.1.; 1.1.5.; 1.1.5.10. ir t. t. Pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, antrasis poskyrio, treiasis skyrelio numer ir t. t. Po skyriaus, poskyrio ir skyrelio pavadinimo btina palikti 12 pt interval. Prie poskyr ir skyrel reikia palikti 24 pt tarp. Skyriai ir poskyriai raomi centre, o skyreliai lygiuojami prie kairiojo krato atitraukiant 0,7 cm. Kiekvienas skyrius pradedamas rayti naujame lape.Darbo skyri pavadinimai raomi didiosiomis parykintomis raidmis, kuri dydis 14 pt Poskyri ir skyreli pavadinimai raomi maosiomis raidmis, sakinio stiliumi. Pavadinim riftas parykintas, raidi dydis 12 pt. Skyreli pavadinimai raomi pasviruoju rifto stiliumi. Skyri, poskyri ir skyreli raymo stilius turi bti vienodas visame darbe.

Ratvedybos reikalavim lentelDarbo parametrasRaidi dydisMaosios/didiosiosraidsrifto stiliusTarpas prie pastraipTarpas po pastraipaPavyzdys

Turinys14didiosiosbold12 pt24 ptTurinys

vadas14didiosiosbold12 pt24 ptVADAS

Temos aktualumas12maosiosbold12 pt6 ptTemos aktualumas

Tyrimo problema12maosiosbold12 pt6 ptTyrimo problema

Probleminiai klausimai12maosiosbold/italic6 pt6 ptProbleminiai klausimai

Tyrimo objektas12maosiosbold6 pt6 ptTyrimo objektas

Tyrimo tikslas12maosiosbold6 pt6 ptTyrimo tikslas

Tyrimo udaviniai12maosiosbold6 pt6 ptTyrimo udaviniai

Tyrimo metodai12maosiosbold6 pt6 ptTyrimo metodai

Darbo struktra12maosiosbold/italic6 pt6 ptDarbo struktra

Studij rezultatai12maosiosbold6 pt6 ptStudij rezultatai

Mokslins literatros analiz14didiosiosbold12 pt24 ptMOKSLINS LITERATROS ANALIZ

Poskyrio pavadinimas12maosiosbold24 pt24 ptProkuroro vaidmuo

Skyrelis12maosiositalic24 pt24 ptTeisininko funkcijos

Tyrimo dizainas 14didiosiosbold12 pt24 ptTYRIMO DIZAINAS

Tyrimo rezultatai ir j aptarimas 14didiosiosbold12 pt24 ptTYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS

Ivados14didiosiosbold12 pt24 ptIVADOS

Literatros sraas14didiosiosbold12 pt24 ptLITERATROS SRAAS

Priedai14didiosiosbold12 pt24 ptPRIEDAI

Paveikslo numeracija ir tekstas12maosiosNormal/bold6 pt12 pt2.3 pav. I ketv. benzino pardavimas

1 lentel12maosiosnormal12 pt6 pt1.1 lentel

Lentels pavadinimas12maosiosbold6 pt6 ptLentels pavadinimas

Nuoroda altin10maosiosnormal6 pt6 ptaltinis: sudaryta autoriaus

Paveikslai, schemos, grafikai, lentelsSchemos dalis ar schemos, grafikai, pieiniai, pateikti darbe, vadinami paveikslais. Prie paveiksl paliekamas 12 pt tarpas. Visi paveikslai numeruojami arabikais skaitmenimis ir yra centruojami. Pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, kuriame yra paveikslas, numer, antrasis skaitmuo paveikslo, esanio tame skyriuje, eils numer, pvz., 2.3 pav. reikia 2 skyriaus 3 paveiksl. Po paveikslu parykintu riftu raomas paveikslo numeris ir sutrumpintas odis pav., o po to paveikslo pavadinimas. Po paveikslo pavadinimu pateikiama nuoroda altin (10 pt), pvz.:

2.3 pav. I ketv. benzino pardavimasaltinis: sudaryta autoriaus Lentels tekste numeruojamos arabikais skaitmenimis. Pirmasis skaitmuo rodo skyriaus, kuriame yra lentel, numer, antrasis skaitmuo lentels, esanios tame skyriuje, eils numer, pvz., 2.3 lentel reikia 2 skyriaus 3 lentel. Lentels numeris ir odis lentel raomas prie deins parats, o lentels pavadinimas raomas centruotai naujoje pastraipoje parykintu riftu. Po lentele pateikiama nuoroda altin (10 pt), pvz.: 2.3 lentel

Tyrim tip palyginimas

Tyrim charakteristikosKiekybinis tyrimasKokybinis tyrimas

altinis: Pavard V. (2011)8. KURSINIO DARBO VERTINIMASVertinimas 10 bal sistemoje pagal pateiktus vertinimo kriterijus

BalasVertinimo kriterijai

10 (puikiai)Aukiausias studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis; darbo tikslas yra priimtinas ir aikiai suformuluotas; darbe pademonstruoti studij programos rezultatai numatyti kursiniam darbui; taikyti vairs adekvats teoriniai bei analizs metodai; gauti rezultatai tarpusavyje palyginti; pademonstruotos visapusikos teorins inios pagal darbe demonstruojamus studij rezultatus; darbo rezultatai gali turti praktin reikm, o j taikymas duot naud; ivados yra argumentuotos, konkreios, apima darbo tiksl ir j atitinka; darbas paraytas be klaid ir formintas pagal nustatytus reikalavimus; darbo pristatymo metu pademonstruoti puiks gebjimai sudominti auditorij, atsakyti klausimus, taisyklingai kalbti.

9 (labai gerai)Labai geras studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis, toks pat, kaip vertinant 10 bal, taiau pasitaik vienas kitas neesminis netikslumas.

8 (gerai)Geras studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis, darbo tikslas yra priimtinas; darbe pademonstruoti studij rezultatai i daugiau kaip dviej tredali studij programoje numatyt studij rezultat; problem sprendimai yra priimtini ir argumentuoti, taikyti adekvats teoriniai modeliai bei analizs metodai; pademonstruotos geros teorins inios pagal darbe demonstruojamus studij rezultatus; darbo rezultatai ir ivados yra priimtini, apima darbo tiksl ir j atitinka; darbas formintas pagal nustatytus reikalavimus; darbo pristatymo metu pademonstruoti pakankami gebjimai sudominti auditorij, atsakyti klausimus, taisyklingai kalbti.

7 (vidutinikai)Vidutinis studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis, toks pat, kaip vertinant 8 balais, taiau pasitaik viena kita neesmin klaida.

6 (patenkinamai)Patenkinamas btinas studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis; darbo tikslas i esms yra priimtinas; darbe pademonstruoti studij rezultatai i daugiau kaip puss studij programoje numatyt kursiniam darbui; problemos i esms isprstos; taikyti priimtini teoriniai modeliai ir analizs metodai; pademonstruotos minimalios btinos teorins inios pagal darbe demonstruojamus studij rezultatus; darbo rezultatai ir ivados i esms priimtini ir atitinka jo tiksl; darbo pristatymo metu pademonstruoti minimals gebjimai sudominti auditorij, atsakyti klausimus, taisyklingai kalbti.

5 (silpnai)Minimalus btinas studij rezultat pasiekim demonstravimo lygis, toks pat, kaip vertinant 6 balais, bet padaryta klaid

4(nepatenkinamai)Nedemonstruojami studij rezultatai. Darbo tikslas ir udaviniai nepriimtini.

9. PRIEDAI1 priedas. Titulinio lapo pavyzdys

(14 Bold) SOCIALINI MOKSL KOLEGIJA

(14 Bold) TEISS KATEDRA

(14 Bold) TEISS STUDIJ PROGRAMA

(16 Bold) KURSINIO DARBOPAVADINIMAS

(12 Bold, iplstas 2 pt) Kursinis darbas

(12 pt)Teiss studij programos

II kurso studentas

Vardukas Pavardukas

(12 pt)Darbo vadovas

doc./lekt. Vardenis Pavardenis

Klaipda, 20XX (12 pt)

2 priedas. Patvirtinimas apie atlikto darbo savarankikumPATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIKUM

Patvirtinu, kad teikiamas kursinis darbas

yra:

1. Atliktas savarankikai ir nra pateiktas Kolegijos kit studij program bei kurs studentams.

2. Nebuvo naudotas kitoje kolegijoje, universitete ar kitose mokslo institucijose Lietuvoje ir usienyje.

3. Nra nuorod kitus darbus, jeigu jie nra nurodyti darbe.

4. Pateikiamas visas panaudotos literatros sraas.

(paraas) (studento vardas, pavard)

3 priedas. Turinio pavyzdys

4 priedas. mons sutikimasMONS SUTIKIMAS DL PLANUOJAMO TYRIMO IR MONS VARDO NAUDOJIMO MOKSLINIAME TYRIME

(data)

Klaipda

mon sutinka, kad V Socialini moksl kolegijos

(mons pavadinimas)studentas

(studento vardas pavard)

atlikt monje tyrim ir naudot duomenis bei mons vard kursiniame darbe.

Darbo tema:

Darbo tikslas:

(mons pavadinimas)

(A. V.)(pareigos)

(paraas)(vardas, pavard)

5 priedas. Literatros srao pavyzdysLITERATROS SRAASNorminiai teiss aktai

1. Lietuvos Respublikos Konstitucija. Vilnius: Saulu, 1992.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statymas. Nr.1-67, 1993 m. vasario 3 d.

Teism praktika

1. Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija. 2008 m. rugsjo 15d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3416/2008

Papildoma literatra1. Baranauskas, E., Karulaityt-Kvainauskien, I., Kirien, J. ir kt. (2008). Civilin teis. Bendroji dalis. Vilnius: M.Romerio Universitetas

2. Barauskien, V., Januleviit Ivakeviien, B., (2005). Komunikacija: teorija ir praktika. Kaunas: Technologija.

3. ereka, B., (2004). Reklama: teorija ir praktika. Vilnius: Homo Liber.

4. Dennis. L., Wilcox, G., T., Cameron, P., H., ir kt. (2007). Ryiai su visuomene. Strategija ir taktika. Kaunas: UAB Poligrafija ir informatika.

5. Ekonomikos skatinimo planas. [irta 2009 m. gruodio 15 d.]. Prieiga per internet

6. Francis, J. C. (1986). Investment Analysis and Management. N.Y: McGraw-Hill.

7. Grebliauskien, B., Vekien, N., (2004). Komunikacin kompetencija: komunikabilumo ugdymas. Vilnius: ara

8. Legkauskas, V. (2008). Socialin psichologija. Vilnius: Vaga.

9. Tarptautini odi odynas. (2004). Vilnius: Alma littera.10. Uleviius L., (2006). Kaip tapti inomam? Etiki ryiai su visuomene. Kaunas: Smaltija.

11. , . . (1998). . .

12. , . . (1972). . .

13. , .. (1991). ( . .). .

TURINYS

VADAS2

1.MOKSLINS LITERATROS ANALIZ3

1.1.Akcini bendrovi samprata5

1.1.1.Akcini bendrovi teisinio reglamentavimo sritys8

1.2. Akcini bendrovi steigimo pagrindai10

1.3. Akcini bendrovi valdymo organ kompetencija14

2.TYRIMO DIZAINAS18

2.1.Tyrimo eigos pristatymas20

3.TYRIMO REZULTATAI IR J APTARIMAS22

3.1.Akcini bendrovi veiklos analiz pagal Aukiausiojo Teismo

sprendimus.................................................................................................... 25

3.2.Akcini bendrovi steigimo dokument analizs rezultat apibendrinimas 30

IVADOS 33

LITERATROS SRAAS34

PRIEDAI35

35