RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI - kf.vu.lt dokumentai/Metodiniai_nurodymai... · tik seminarais,...

VILNIAUS UNIVERSITETAS

KOMUNIKACIJOS FAKULTETAS

RAŠTO DARBŲ

METODINIAI NURODYMAI

MOKOMOJI PRIEMONĖ

PATVIRTINTA

Komunikacijos fakulteto tarybos

2012 m. vasario 13 d. posėdyje

1

PATVIRTINTA

Komunikacijos fakulteto tarybos 2012 m. vasario 13 d. posėdyje

protokolo Nr. 160000-10-5 (136)

PATIKSLINTA

Komunikacijos fakulteto tarybos 2016 m. gegužės 2 d. posėdyje

protokolo Nr. 160000-10-7 (180)

Komunikacijos fakulteto tarybos 2016 m. vasario 8 d. posėdyje

protokolo Nr. 160000-10-3 (176)

Komunikacijos fakulteto tarybos 2014 m. gruodžio 15 d. posėdyje

protokolo Nr. 160000-10-10 (160)

Komunikacijos fakulteto tarybos 2014 m. spalio 6 d. posėdyje

protokolo Nr. 160000-10-8 (158)

2

R e n g ė j a i :

prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė

doc. dr. Nijolė Bliūdžiuvienė

lekt. dr. Andrius Gudauskas

prof. dr. Rimvydas Laužikas

doc. dr. Mantas Martišius

doc. dr. Renata Matkevičienė

lekt. dr. Jurgita Rudžionienė

doc. dr. Marija Stonkienė

prof. dr. Andrius Vaišnys

Rašto darbų metodinių nurodymų atnaujinimo d a r b o g r u p ė (2016 m.) :

prof. dr. (HP) Zenona Atkočiūnienė

lekt. dr. Andrius Gudauskas

doc. dr. Erika Janiūnienė

doc. dr. Deimantas Jastramskis

doc. dr. Renata Matkevičienė

prof. dr. Remigijus Misiūnas

prof. dr. Aušra Navickienė

doc. dr. Martynas Petrikas

3

TURINYS

PRATARMĖ 5

1. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ

DALYKŲ RAŠTO DARBAI 9

1.1. Mokslinė esė 10

1.2. Referatas 12

1.3. Projektas 14

1.4. Kūrybinio žanro darbas 16

1.4.1. Teminis kūrinys 17

1.4.2. Žurnalistinio žanro kūrinys 17

1.4.3. Teminio kūrinio ir žurnalistinio žanro formatai 18

1.5. Praktikos ataskaita 19

2. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMŲ RAŠTO

DARBAI 21

2.1. Kursinis darbas 21

2.2. Magistro tiriamasis mokslo darbas 28

2.3. Baigiamieji kūrybiniai darbai ir kūrybiniai projektai 35

2.3.1. Baigiamasis kūrybinis darbas 35

2.3.2. Kūrybinis projektas 36

2.3.3. Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir kūrybiniam projektui

36

2.4. Baigiamieji bakalauro ir magistro darbai 39

2.4.1. Baigiamasis bakalauro darbas 40

2.4.2. Baigiamasis magistro darbas 48

2.4.3. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų rengimas 56

2.4.3.1. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų temų pasirinkimas. 57

2.4.3.2. Studento ir darbo vadovo teisės bei pareigos studentui rengiant

(rašant) baigiamąjį bakalauro / magistro darbą 59

4

2.4.3.3. Tarpinė baigiamųjų darbų patikra 61

2.4.3.4. Baigiamojo bakalauro / magistro darbo registravimas (įteikimas) 61

2.4.3.5. Pasirengimas ginti darbą 63

2.4.3.6. Viešas baigiamųjų darbų gynimas 64

2.4.3.7. Baigiamųjų darbų recenzavimas 67

2.4.3.8. Baigiamųjų darbų vertinimas (10 balų sistema) 67

2.4.3.9. Baigiamųjų darbų komisijos ataskaita 68

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEKSTUI 70

3.1. Rašto darbų kalba 70

3.2. Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas 71

3.3. Teksto iliustravimas 73

4. AKADEMINĖ RAŠTO DARBŲ ETIKA 78

5. BIBLIOGRAFINIS STUDIJŲ RAŠTO DARBO APIPAVIDALINIMAS 80

5.1. Naudojimasis kitų asmenų idėjomis, mintimis bei kūrinių dalimis,

rengiant mokslinius rašto darbus: reikalavimai citavimui 80

5.2. Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui 85

5.3. Tekstinės išnašos ir bibliografinių nuorodų sąrašas 89

6. LITERATŪRA, REKOMENDUOJAMA RAŠANT MOKSLINIUS RAŠTO

DARBUS IR PARENKANT MOKSLINIŲ TYRIMŲ METODUS 93

1 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys 98

2 priedas. Antraštinio lapo pavyzdys 99

3 priedas. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų lydraščio forma 100

4 priedas. Turinio pavyzdys 101

5

PRATARMĖ

Mokslo darbų rašymas yra būtinas aukštojo mokslo priklausinys,

neatsiejama aukštos kvalifikacijos komunikacijos ir informacijos specialistų

rengimo proceso dalis. Moksliniais rašto darbais siekiama ugdyti bendrąsias juos

rašančio studento kompetencijas (analitinį, loginį mąstymą, gebėjimus referuoti,

perfrazuoti, argumentuoti ir kt.) ir specialiąsias kompetencijas, išmokyti juos

rašantį studentą būti profesionalų mokslinės komunikacijos dalyvį, išmokyti ne

tik kurti, bet ir skleisti naujas idėjas. Šiais darbais, skatinant sprendimų paiešką,

sprendžiant mokslines, praktines problemas, naujų idėjų kūrimą, esamų idėjų

interpretacijas, įžvalgas, susijusias su mokslo pasiekimų pritaikymu praktikoje,

ugdomas studentų kūrybiškumas ir novatoriškumas.

Komunikacijos krypčių grupės studijų programų dalykų aprašuose

numatytas mokslo darbų – mokslinių esė, referatų, tyrimų ir projektų ataskaitų –

rašymas, žurnalistinių žanrų darbų rašymas ar kūrimas yra mokymo metodas.

Šiam metodui būdinga, kad ugdant gebėjimus įmanu atpažinti problemas,

įvardyti jas, pasirinkti aktualios problemos pobūdį atitinkantį nagrinėjimo

metodų rinkinį; mokant taikyti pasirinktus metodus, galima atrinkti ir kaupti

teorinę ir praktinę medžiagą; siekiama teorinių ir praktinių žinių darnos, taikyti

teorines dalyko žinias, sprendžiant ne tik mokslines, bet ir praktines problemas;

padedami savarankiško analitinio darbo pamatai, formuojami būtini gebėjimai

savarankiškai rašyti mokslo darbus.

Savarankiškai rengiamais mokslo darbais (kursiniais, mokslo

tiriamaisiais, baigiamaisiais bakalauro ir magistro rašto darbais) tikslingai,

atsižvelgiant į studento poreikius, gilinamas ir plečiamas komunikacijos bei

informacijos lygis, profesinė erudicija, mokslo tiriamojo darbo kompetencijos.

6

Baigiamieji mokslo darbai ne tik atskleidžia komunikacijos krypčių grupės

studijų programų deklaruojamas kompetencijas, šios mokslo srities mokslinio

pažinimo prioritetus, bet ir parodo studijų lygį, įgytą profesinę kompetenciją.

Rašydami rašto darbus ir (ar) kurdami vaizdo / garso darbus, gindami savo

mokslinį požiūrį, studentai parodo pasirengimą atsakingai, savarankiškai dirbti

mokslinės ir praktinės komunikacijos bei informacijos veiklos srityse.

Komunikacijos krypčių grupės studijų programose numatytiems rašto,

vaizdo / garso darbams rašyti būtina asmeninė studento atsakomybė. Kiekvienas

rašantis mokslinį rašto darbą, atliekantis kūrybinę užduotį privalo būti socialiai

atsakingas, laikytis mokslinės etikos (tam tikrais atvejais ir specialios profesinės

etikos), moralės normų – nesisavinti kūrinių, teiginių, minčių autorystės, laikytis

kalbinės distancijos, neklastoti duomenų, išlaikyti nešališkumą, neutralumą:

taikyti temai, idėjai ne tik pritariančias, bet ir oponuojančias teorijas, analizuoti

ir nepalankius skleidžiamai idėjai, hipotezei, prielaidai, pagrindimui ar

argumentavimui empirinius duomenis, faktinę medžiagą.

Šios mokomosios metodinės priemonės tikslas – aptarti bendruosius

reikalavimus, keliamus moksliniams ir kūrybiniams Vilniaus universiteto

Komunikacijos krypčių grupės studijų programų darbams. Tam tikrų studijų

programų mokslinių ir (arba) kūrybinių darbų rengimo, vertinimo ypatybės

reglamentuojamos specialiuose Komunikacijos fakulteto tarybos patvirtintuose

dokumentuose. Vertinant studentų mokslinius arba kūrybinius rašto / vaizdo /

garso darbus ir nustačius, kad jie neatitinka šiuose metodiniuose nurodymuose

aptariamų bendrųjų reikalavimų, specialiuose dokumentuose aptariamų

specialiųjų reikalavimų, darbai gali būti:

• grąžinami trūkumams pašalinti (jei tai galima atsižvelgiant į darbo

specifiką);

• vertinami mažesniu balu arba, atsižvelgiant į trūkumus, vertinami neigiamai ar

7

nevertinami išvis.

Pirmame mokomosios metodinės priemonės skyriuje aptariami bendrieji

reikalavimai mokslinių rašto darbų: mokslinių esė, referatų, tyrimų ar projektų

ataskaitų, praktikos ataskaitų ir kūrybinio žanro darbų (rašinių arba siužetų),

struktūrai, apimčiai, apipavidalinimui, vertinimui.

Antrame skyriuje aptariami bendrieji reikalavimai moksliniams rašto –

kursiniams, mokslo tiriamiesiems, bakalauro ir magistro baigiamiesiems –

darbams, supažindinama su kursinių, mokslo tiriamųjų darbų, bakalauro ir

magistro baigiamųjų darbų temų pasirinkimo, viešo bakalauro ir magistro

baigiamųjų darbų gynimo tvarka. Šiame skyriuje, aptariant savarankiškumo

reikalavimus rašto darbams, paaiškinama studento pareiga rašto darbus rašyti

savarankiškai.

Trečiame skyriuje supažindinama su reikalavimais rašto darbų kalbai,

teksto formatavimui, iliustravimui ir įforminimui.

Ketvirtame skyriuje aptariama akademinė mokslinių rašto darbų etika,

akademinio sąžiningumo principas, reikalavimai bendrajai mokslinių tyrimų

etikai.

Penktame skyriuje aiškinami reikalavimai tinkamai cituoti, remiantis

Lietuvoje galiojančiais standartais, išdėstyti bibliografiniam studijų darbo

apipavidalinimui keliami reikalavimai.

Literatūros sąraše nurodoma Lietuvos bibliotekose (Lietuvos

nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje)

ir žiniatinklyje esama literatūra, naudinga rašant mokslinius rašto darbus,

renkantis mokslinių tyrimų metodologiją.

Prieduose pateikiama:

• antraštinio studijų darbo lapo pavyzdys,

• lydraščio ir turinio pavyzdžių.

8

Leidinyje aptariami reikalavimai moksliniams studentų rašto darbams,

suderinti su bendraisiais Vilniaus universiteto reikalavimais (studijų, vertinimo

etc.).

Rengėjai nuoširdžiai dėkoja visiems Vilniaus universiteto Komunikacijos

fakulteto darbuotojams, pateikusiems pastabų ir pasiūlymų.

9

1. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ

PROGRAMŲ DALYKŲ RAŠTO DARBAI

Dalyko dėstytojas dalyko studijų tikslams pasiekti šalia kitų

užduočių ir atsiskaitymo būdų gali numatyti ir rašto darbo rengimą.

Komunikacijos krypčių grupės studijų programose rašto darbai galimi,

jeigu jie numatyti dalyko apraše. Studijuojamų dalykų turinio aprašuose

dažniausia numatomi tokie rašto ir kūrybinės raiškos darbai (užduotys):

• Mokslinė esė;

• Referatas;

• Projekto ataskaita;

• Kūrybinio žanro darbas1.

Dėstytojas dalyko apraše gali nurodyti ir kitus rašto / vaizdo / garso

darbus, nustatyti reikalavimus jų apimčiai, struktūrai, aprašyti vertinimo

sistemą. Darbai gali būti individualūs ir grupiniai. Jei darbas atliekamas

grupėje, darbe turi būti nurodytas kiekvieno bendraautorio indėlis.

Komunikacijos fakulteto studijų programos komitetas, kuruojantis studijų

programą, specialiame dokumente, patvirtintame fakulteto tarybos iki

atitinkamo semestro pradžios, gali numatyti specialius studijų programos

poreikius atitinkančius reikalavimus visiems ar tik kai kuriems rašto / vaizdo /

garso darbams.

Dalyko dėstytojas per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos

tik seminarais, – per seminarą) pateikia / paskirsto studentams visus rašto /

1 Kūrybos komunikacijos (esė, etiudas, filmas, projektas, rašinys, siužetas) ir žurnalistikos (rašinys, siužetas, žanrų sąveiką įrėminantis pasirinktos raiškos ciklas) studijų programose.

10

vaizdo / garso darbus (temas), nurodo jų parengimo terminus, šiems darbams

keliamus specialius reikalavimus, aptaria studentams teikiamą pagalbą rašant /

kuriant šiuos rašto / vaizdo / garso darbus. Darbai privalo būti pateikti dalyko

dėstytojui iki jo nurodyto termino. Visi darbai turi būti apipavidalinti laikantis

šiuose nurodymuose pateiktų reikalavimų.

Savitas studentų rašto darbas yra praktikos ataskaita. Šioje metodinėje

priemonėje aptariami tik bendriausi reikalavimai praktikos ataskaitoms, detalius

reikalavimus praktikos ataskaitai nustato studijų programos komitetas. Šie

reikalavimai nurodomi praktikos apraše.

Visi šiame skyriuje aptariami rašto darbai saugomi dalyką dėstančio

dėstytojo katedroje / institute2 šešis mėnesius nuo dalyko įvertinimo dienos.

1.1. Mokslinė esė

Mokslinė esė – tai nedidelės apimties rašto darbas, kurio esmė – dalyko

temos, tipinių dalyko problemų, atskiros problemos svarstymas, jos išmanymo

atskleidimas, konkrečios problemos interpretavimas ir jos pagrindimas.

Esė gali būti įvairių tipų – kritinė, dedukcinė, tiriamoji, aprašomoji ir

kitokia3.

Mokslinės esė tikslas – ugdyti mokslinį mąstymą, gebėjimus,

orientuotus į mokslinį argumentavimą. Todėl mokslinėje esė turi būti

2 Remiantis Vilniaus universiteto Studijų pasiekimų vertinimo tvarka, patvirtinta Senato

komisijos 2012 m. gruodžio 13 d., Nr. SK-2012-20-6 3 Išsamiau apie esė tipus esė rašymo svetainėje (angl. Essay Writing Center) interneto

adresu http://essayinfo.com.

11

analizuojama (o ne aprašoma ar aiškinama), vartojamos bendrosios sąvokos,

žinomos teorijos, remiamasi moksliniais šaltiniais, pateikiama autoriaus

argumentų.

Mokslinės esė apimtis. Mokslinės esė apimtį nustato dalyko dėstytojas,

tačiau ji negali būti mažesnė kaip 6 000 ženklų ir didesnė kaip 15 000 ženklų,

įskaitant tarpus (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje „Teksto

formatavimas ir rašto darbo įforminimas“). Tipinė mokslinės esė struktūra:

Antraštinis lapas. Įforminamas remiantis 1 priede pateiktu pavyzdžiu

(vietoje „bakalauro / magistro darbas“ rašoma „mokslinė esė“, o žodis

„vadovas“ keičiamas į „tikrino“).

Įvadinė dalis. Joje pristatoma esė analizuojama tema, problemos,

konkreti problema ir esminė tezė, kuri bus plėtojama pagrindinėje dalyje.

Pagrindinė dalis. Joje pristatoma svarstytina dalyko problema (mokslinė

koncepcija), kuri interpretuojama, analizuojama, teiginius pagrindžiant,

argumentuojant.

Apibendrinimas (išvada).

Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje, remiantis atitinkamais

reikalavimais, pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų cituotų ir minimų

spausdintinių ir elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai

bliografinių nuorodų sudarymui“).

Mokslinės esė vertinimo kriterijai:

• gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją;

• gebėjimas perfrazuoti ir referuoti;

12

• gebėjimas aiškiai ir nuosekliai reikšti mintis, argumentuoti ir

apibendrinti;

• esė apimtis (gebėjimas dirbti su moksline literatūra);

• akademinės kalbos mokėjimo lygis;

• rašto kalbos kultūros lygis;

• mokėjimas įforminti tekstą, cituoti, sudaryti bibliografinių nuorodų

sąrašą.

Mokslinės esė vertinimas. Mokslinės esė vertinimo sistemą dalyko

dėstytojas pateikia per pirmą paskaitą. Šis rašto darbas gali būti vertinamas

pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar

kitokia, dalyką dėstančio dėstytojo pasirinkta sistema.

1.2. Referatas

Referatas – nedidelės apimties rašto darbas, kurio esmė – objektyvi

studijuojamo dalyko temos, koncepcijų ar požiūrio tam tikru klausimu

mokslinės literatūros analizė. Asmeninė (subjektyvi) referento nuomonė gali

būti išdėstyta referato pabaigoje.

Referato tikslas – nuodugnesnės tam tikrų studijuojamo dalyko temų

studijos, gilesnis studijuojamo dalyko problematikos pažinimas, gebėjimų

analizuoti dalyko literatūrą, šaltinius ugdymas, perfrazavimo ir referavimo,

teksto kompresijos gebėjimų ugdymas, bendrųjų mokslinių tyrimų gebėjimų,

loginio mąstymo ugdymas, kalbos mokslinio stiliaus lavinimas.

Referato apimtis. Referato apimtį nustato dalyko dėstytojas, tačiau ji

negali būti mažesnė nei 10 000 ženklų ir didesnė nei 30 000 ženklų, įskaitant

13

tarpus (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje „Teksto

formatavimas ir rašto darbo įforminimas“).

Tipinė referato struktūra:

Antraštinis lapas. Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede (vietoje

„bakalauro / magistro darbas“ rašoma „referatas“, o žodis „vadovas“ keičiamas

„tikrino“).

Referato turinys.

Pratarmė. Šioje dalyje pristatomas temos aktualumas, suformuluojamas

referato tikslas, apibendrintai apibūdinami naudoti šaltiniai.

Pagrindinė dalis. Joje atskleidžiama referato tema (aptariamos

pagrindinės mokslinėje literatūroje esamos koncepcijos ir (ar) požiūriai;

analizuojama tam tikra koncepcija ir pan.). Pagrindinę referato dalį patariama

suskirstyti ne daugiau kaip į du ar tris skyrius.

Apibendrinimas (išvados, pasiūlymai).

Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje remiantis atitinkamais

reikalavimais pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų

spausdintinių bei elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai

bliografinių nuorodų sudarymui“).

Referato vertinimo kriterijai:

• gebėjimas adekvačiai suprasti autorių poziciją;

• gebėjimas perfrazuoti ir referuoti;


apibendrinti;

• gebėjimas dirbti su moksline literatūra;

• akademinės kalbos mokėjimo lygis;

• rašto kalbos kultūros lygis;

14


sąrašą.

Referato vertinimas. Referato vertinimo sistemą dalyko dėstytojas

pristato per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarų

forma, – per seminarą). Šis rašto darbas gali būti vertinamas pažymiu (10

balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia,

dalyką dėstančio dėstytojo pasirinkta sistema.

1.3. Projektas

Projektas – tai individualiai ar dirbant grupėje atliekama užduotis,

kuri atskleidžia studento gebėjimus per dalyko studijas įgytas teorines žinias

pritaikyti praktinės veiklos analizei.

Praktinės veiklos tyrimas – tai tyrimo strategija, orientuota į veiklos

ištyrimą bei sprendimų ir rekomendacijų pateikimą veiklos tobulinimui.

Veiklos tyrimo analizei gali būti naudojami kokybiniai ir kiekybiniai

socialinių tyrimų metodai.

Projekto rezultatas – tai atliktos praktinės veiklos analizės ataskaita.

Projekto ataskaitos apimtis. Ją nustato dalyko dėstytojas, tačiau

projekto ataskaitos apimtis negali būti mažesnė kaip 30 000 ženklų ir didesnė

kaip 90 000 ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp

eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje „Teksto formatavimas ir rašto darbo

įforminimas“).

Projekto ataskaitos (toliau – ataskaitos) struktūra.

15

Antraštinis lapas. Įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede

(vietoje „bakalauro / magistro darbas“ rašoma „projekto ataskaita“, o žodis

„vadovas“ keičiamas „tikrino“).

Ataskaitos turinys.

Pratarmė. Projekto ataskaitos pratarmėje nurodomas projektinės

veiklos objektas, projekto tikslas, uždaviniai, pristatoma projekto metodika,

projekto grupė (jeigu ji yra), aptariamas projekto grupės narių indėlis

vykdant projektą, nurodomas projekto vykdymo laikas, pristatoma projektinė

veikla ir projekto eiga.

Pagrindinė dalis. Joje supažindinama su projekto vykdymu. Šioje

dalyje gali būti pateikiama projektui svarbi teorinė medžiaga, analizuojami

empiriniai duomenys, aptariama vykdant projektą pastebėta teorijos ir

praktikos neatitiktis, koreliacijos. Pagrindinės dalies struktūrą lemia projekto

savitumas.

Apibendrinimas. Skelbiamos projekto išvados, teikiama pasiūlymų.

Bibliografinių nuorodų sąrašas. Šioje dalyje, remiantis atitinkamais

reikalavimais, pateikiami cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų

spausdintinių bei elektroninių dokumentų aprašai (žr. 5.2 poskyrį

„Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui“).

Priedai. Pateikiamos tyrimo anketos (ar kita medžiaga), vaizdinė

projekto medžiaga.

Projekto ataskaitos vertinimo kriterijai:

• gebėjimas taikyti teorines žinias praktikoje;

• gebėjimas parinkti ir taikyti mokslinio tyrimo metodus;


apibendrinti;

16

• gebėjimas formuluoti išvadas ir siūlymus;

• akademinės kalbos mokėjimo lygis, rašto kalbos kultūros lygis;


sąrašą;

• gebėjimai pristatyti projektą.

Projekto ataskaitos vertinimas. Projekto ataskaitos vertinimo sistemą

dalyko dėstytojas pristato per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos

organizuojamos tik seminarų forma, – per seminarą) arba skelbdamas projekto

užduotį. Šis rašto darbas gali būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam

vertinti gali būti taikoma ir papildomų balų ar kitokia, dalyko dėstytojo

pasirinkta sistema.

1.4. Kūrybinio žanro darbas

Kūrybinio žanro darbas – tai originalus autorinis studento (-ų) darbas,

kuriamas vadovaujantis suderinta užduotimi / tema Kūrybos komunikacijos ir

Žurnalistikos krypties studijų programose.

Atitinkamas kūrybinio žanro darbų skirstymas apibūdinamas 1.4.1 ir

1.4.2 poskyriuose, o baigiamajam kūrybiniam darbui / projektui keliami

formalieji reikalavimai apibrėžti 2.3 poskyryje bei dalyko apraše.

17

1.4.1. Teminis kūrinys (Kūrybos komunikacijos studijų programos

studentams)

Teminis kūrinys – tai originalus, apibrėžto žanro darbas, pateikiamas

raštu, vaizdo / garso ar menine raiška (pvz., etiudas), kuriame atskleidžiama

suformuluota tema, atitinkanti studijų programos siekinius ir dėstytojo

nustatytus dalyko vertinimo kriterijus.

Teminio kūrinio tikslas – ugdyti kūrybiškumą, siejant kultūros teorijos ir

praktikos žinias.

Reikalavimai kūrinio apimčiai formuluojami atitinkamo dalyko apraše.

Kūrinio vertinimo kriterijai:

– gebėjimas naudoti šaltinius ir apdoroti tinkamą informaciją;

– gebėjimas rasti ir pateikti naują kūrybinį sprendimą;

– žanro kriterijų atitiktis;

– kitų darbui atlikti suformuluotų kriterijų atitiktis.

1.4.2. Žurnalistinio žanro kūrinys (Žurnalistikos krypties studijų

programų studentams)

Žurnalistinio žanro kūrinys – originalus, autorinis, raštu, vaizdo ir (ar)

garso būdu pateikiamas darbas, kuriame atskleidžiama visuomenei reikšminga,

aktuali tema (reiškinys / asmenybė) ir kurio apimtis, trukmė, turinys bei tikslas

atitinka profesionaliosios žurnalistikos kriterijus.

Žurnalistinio žanro kūrinio tikslas – ugdyti gebėjimus praktiškai taikyti

teorines žurnalistikos žinias, rinkti ir apdoroti informaciją, ugdyti kūrybiškumą

18

(kūrybinius gebėjimus). Reikalavimai žurnalistinio žanro kūrinio imčiai ir

struktūrai atliekant tokio pobūdžio darbus formuluojami dalyko apraše.

Žurnalistinio žanro kūrinio vertinimo kriterijai:

• gebėjimas rasti šaltinius ir surinkti informaciją;

• gebėjimas apdoroti informaciją;

• kūrybiškumas pateikiant siužetą arba kitą pasirinktos žanro raiškos darbą;

• žanro kriterijų atitiktis;

• kitų darbui atlikti suformuluotų žurnalistinio meistriškumo kriterijų

atitiktis.

Žurnalistinio žanro kūrinio vertinimo sistemą dalyko dėstytojas pristato

per pirmą paskaitą (jei dalyko studijos organizuojamos tik seminarų forma, – per

seminarą) arba pateikdamas žurnalistinio žanro kūrinio užduotį. Šis darbas gali

būti vertinamas pažymiu (10 balų sistema), jam vertinti gali būti taikoma ir

papildomų balų ar kitokia, dalyko dėstytojo pasirinkta sistema.

1.4.3. Teminio kūrinio ir žurnalistinio žanro formatai

Garso kūriniai pateikiami vienu iš šių formatų:

Wav (windows waveform); mp3 (128 kbps ir geresnės kokybės); audio cd.

Vaizdo kūriniai pateikiami vienu iš šių formatų, jei studijų

programos komitetas, tvirtindamas temą, nenurodo kitaip:

mpeg-2 Microsoft AVI arba DV AVI Mpeg-2 DVD WMV (Windows Media

Video) ir kt.

Daugiaterpės raiškos kūriniai gali būti pateikiami: naršyklei tinkamu

formatu (HTML su susijusiomis rinkmenomis); darbui pasirinktos programos

19

bylose (interaktyvios PPT ar kitos skaidrės ir pan.); internete, nurodžius adresą

ir prisijungimo / peržiūros informaciją.

Vertinant kūrybinio žanro darbą atsižvelgiama į šiuos gebėjimus:

pasirinkti objektą ir temą, pagrįsti idėjos pasirinkimą;

atskleisti kūrybiškumą ir temos aktualumą, įdomumą, naujumą;

plėtoti temą naudojant dramaturgijos ir auditorijos dėmesio

skatinimo priemones (struktūra, pavadinimas, tarpiniai pavadinimai);

mintis reikšti turtinga ir taisyklinga kalba;

parengti optimalios apimties kūrinį;

pasirinkti tinkamą raišką ir efektyviai išnaudoti jos galimybes;

pasirinkti tinkamą žanrą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes;

pasirinkti tinkamą sklaidos kanalą ir efektyviai išnaudoti jo

galimybes.

1.5. Praktikos ataskaita

Praktikos ataskaita – rašto darbas, kuriame pristatoma ir aptariama

studijų programoje numatyta ir studento atlikta praktika, aprašoma savarankiškai

atlikta, apraše numatyta praktikos užduotis ir praktikos vietos vadovo skirta

užduotis (jeigu ji buvo skirta).

Praktikos ataskaitos tikslas – ugdyti gebėjimą teorines žinias taikyti

praktiškai, tobulinti įgūdžius aprašyti atliktas užduotis, darbus, mokslinių žinių

reikalaujančius problemų sprendimus ir gebėjimus rašyti ataskaitas

Praktikos kaip privalomos sudedamosios mokymo proceso dalies

vertinimo pagrindą sudaro praktikos ataskaitos vertinimas.

20

Praktikos ataskaitos apimtis priklauso nuo praktikos kreditų, ji

nurodoma praktikos dalyko apraše. Jame taip pat nurodoma praktikos ataskaitos

struktūra ir kiti reikalavimai praktikos ataskaitai.

Praktikos ataskaitos vertinimo kriterijai pateikiami Vilniaus

universiteto Komunikacijos fakulteto komunikacijos krypčių studijų programų

praktikos nuostatuose

(http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Stud_reglam_dokument/KF_praktiku_nuostata

i.docx) ir praktikos dalyko apraše

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Stud_reglam_dokument/KF_praktiku_nuostatai.docx

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Stud_reglam_dokument/KF_praktiku_nuostatai.docx

21

2. BAKALAURO IR MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ

PROGRAMŲ RAŠTO DARBAI

Komunikacijos krypčių grupės studijų programose numatyta, kad

studentai studijų laikotarpiu turi rašyti kelių tipų rašto darbus:

1. Bakalauro studijų programų:

• kursinius darbus,

• kūrybinius projektus,

• baigiamuosius kūrybinius darbus,

• baigiamąjį bakalauro darbą.

2. Magistrantūros studijų programų:

• mokslo tiriamuosius darbus,

• baigiamąjį magistro darbą.

2.1. Kursinis darbas

Kursinis darbas – savarankiškas, analitinio pobūdžio mokslo tiriamasis

darbas raštu komunikacijos ir informacijos mokslų tematika, skirtas aktualioms

mokslinėms ir praktinėms problemoms nagrinėti.

Kursiniai darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai, taikomieji ir mišrūs.

Istoriografiniuose darbuose analizuojamas tyrimo objekto atsiradimas,

raida, tiriami raidos dėsningumai.

Teoriniuose darbuose aktuali problema nagrinėjama teoriniu lygmeniu.

Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktikos

22

problema, juose privalo būti teorinė arba metodologinė dalys. Bibliografijos

rodyklių sudarymas priskiriamas taikomiesiems darbams.

Mišriuose darbuose tyrimo objektas analizuojamas keliais skirtingais

aspektais.

Kursinio darbo tikslas – išplėsti ir pagilinti tam tikrų komunikacijos ir

informacijos mokslų sričių, dalykų žinias, ugdyti mokslinio darbo įgūdžius.

Kursinio darbo apimtis. Kursinio darbo apimtis – 45 000–60 000

ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2

poskyryje „Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas“).

Tipinė kursinio darbo struktūra:

• Antraštinis lapas;

• Referato lapas;

• Turinys;

• Santrumpų sąrašas (jei būtinas);

• Įvadas;

• Pagrindinė dalis;

• Išvados;

• Bibliografinių nuorodų sąrašas;

• Priedai (jei būtini).

Reikalavimai struktūrinėms kursinio darbo dalims:

Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateikiamą 1 priede

(vietoje žodžių „bakalauro / magistro darbas“ rašoma „kursinis darbas“).

23

Referato lape pateikiamas bibliografinis kursinio darbo aprašas (lygia

greta nurodomas jo pavadinimas anglų kalba), keturi pagrindiniai žodžiai

(lietuvių, anglų kalbomis) ir kursinio darbo santrauka (lygiagretus tekstas

lietuvių ir anglų kalbomis). Santraukos tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis

(rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba) apimtis – kiekvienos atskirai iki

1000 ženklų.

Turinyje detaliai atskleidžiama darbo struktūra, pristatomas darbo dalių

antraščių sąrašas ir nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės

dalys – skyriai, poskyriai, paragrafai – turi turėti pavadinimus (antraštes), jas

būtina pažymėti turinyje. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti

nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinimuose

santrumpos nevartojamos. Struktūrinės kursinio darbo dalys – skyriai, poskyriai

ir paragrafai – numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų

sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų

sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet

nenumeruojami.

Santrumpų sąraše pateikiamos darbe vartojamos santrumpos (sutartiniai

ženklai, simboliai, vienetai ir terminai), jos iššifruojamos. Santrumpos užsienio

kalba paaiškinamos originalo ir lietuvių kalbomis. Santrumpų sąrašo gali nebūti,

jei jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip tris kartus.

Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą.

Įvade pristatoma darbo tema, aptariamas ir pagrindžiamas darbo

Aprašo pavyzdys: Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: kursinis darbas / Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas.– Vilnius, 2016.– p. (spaudos ženklai juose): lent.– Santr. Angl.– Bibliogr.: lap. 83–85 (36 pavad.).

24

aktualumas, nurodomas kursinio darbo tikslas ir uždaviniai, darbe naudoti

tyrimo metodai, apibendrintai aptariama literatūra, atskleidžiama darbo

struktūra. Rekomenduojama įvado apimtis – 5–10 proc. kursinio darbo apimties.

Pagrindinėje dalyje nuosekliai dėstoma ir analizuojama sukaupta

medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius ir poskyrius. Skyrių apimtis

turi būti proporcinga (negali labai skirtis), poskyrių apimtis – pakankama

(negalimi puslapio ar mažesnės apimties poskyriai). Skyriai ir poskyriai turi būti

svarbūs temai atskleisti.

Išvadose formuluojamos svarbiausios darbo išvados, pateikiama

rekomendacijų ir pasiūlymų, numatomos tolesnės temos tyrimo perspektyvos.

Išvadose neturi būti pateikta darbo santrauka. Privaloma, kad išvados sietųsi su

darbo tikslu, uždaviniais. Rekomenduojama išvadų apimtis – 5–10 proc. kursinio

darbo apimties.

Bibliografinių nuorodų sąraše, remiantis atitinkamais reikalavimais,

pateikiami bibliografiniai cituotų, perfrazuotų, referuojamų ir minimų

spausdintinių, rankraštinių ir elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros

aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui“).

Rašant kursinį darbą privalu remtis teoriniais autorių (ne mažiau kaip

dešimties) tekstais, pageidaujama nurodyti temos požiūriu svarbiausią mokslinę

literatūrą.

Prieduose pateikiamos lentelės, schemos ir kita papildoma medžiaga.

Kursinio darbo vertinimo kriterijai:

• darbas su moksline literatūra (literatūros ir šaltinių pasirinkimo,

panaudojimo kokybė), perfrazavimo ir referavimo tikslumas;

• temos analizės logiškumas (tinkamai parinkta darbo struktūra, aiškus ir

nuoseklus minčių dėstymas, apibendrinimas bei išvados);

25

• bendra akademinė rašto kultūra darbe (sąvokų ir kategorijų vartojimo

tikslumas, bendras akademinės kalbos lygis);

• tinkamas citavimas, bibliografinių nuorodų sąrašo sudarymas;

• rašto darbo kalbos kultūros lygis;

• teksto įforminimas.

Kursinio darbo rengimas. Kursinių darbų temų sąrašas tvirtinamas ne

vėliau kaip birželio mėnesį Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetų

posėdžiuose ir studentams viešai skelbiamas iki rugsėjo 15 dienos. Studentas

gali rašyti kursinį darbą ir savo pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju iki rugsėjo 15

dienos ji turi būti suderinta su kursinio darbo vadovu. Trečiame kurse

rekomenduojama rinktis tokią kursinio darbo temą, kurią galima būtų tęsti rašant

baigiamąjį bakalauro darbą.

Kursinio darbo temą studentas turi pasirinkti iki spalio 1 dienos. Tema

laikoma pasirinkta, kai studentas ją pasižymi informacinėje Vilniaus universiteto

studijų sistemoje. Studentas, rašantis darbą paties pasiūlyta tema, turi parašyti

prašymą ir iki spalio 1 dienos įteikti jį Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti

parašu patvirtintas kursinio darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui.

Kursinio darbo tema gali būti tikslinama likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui

iki darbo įteikimo (ar pateikimo, įkėlimo į VU informacinę sistemą) termino.

Temą tikslinantys (ar norintys tai padaryti) studentai turi parašyti prašymą dėl

temos keitimo ir įteikti jį Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu

patvirtintas kursinio darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui.

Prašymo forma pateikiama fakulteto internetinėje svetainėje

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Studiju%20dokumentai/Prasymu%20formos/Bakalauro/Pras

ymas_del_kursinio_darbo_151027.doc

26

Asmenys, siekiantys atnaujinti studijas, t. y. grįžtantys studijuoti po

akademinių atostogų ar norintys tęsti pavasario semestre sustabdytas studijas,

per dvi savaites nuo semestro pradžios turi pasirinkti ir su darbo vadovu

suderinti kursinio darbo temą bei įteikti prašymą Studijų skyriui. Šiame prašyme

turi būti parašu patvirtintas baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti

darbui.

Sutikęs vadovauti kursiniam darbui darbo vadovas su studentu aptaria

kalendorinį kursinio darbo rašymo planą. Rekomenduojama kursinio darbo

rašymo procesą suskirstyti į tokius etapus:

• Literatūros pasirinkta tema paieška ir skaitymas.

• Darbo tikslo ir uždavinių formulavimas; darbo plano sudarymas.

• Įvado rašymas.

• Pagrindinės dalies (skyrių, poskyrių) rašymas; įvado koregavimas.

• Išvadų, rekomendacijų ir pasiūlymų rengimas, bibliografinių nuorodų

sąrašo sudarymas.

• Viso teksto taisymas ir redagavimas.

Kursinį darbą studentas rengia ir rašo savarankiškai, laikydamasis

mokslinės etikos reikalavimų (žr. 4 skyrių „Akademinė rašto darbų etika“).

Rašydamas kursinį darbą studentas privalo laikytis su kursinio darbo

vadovu suderinto kalendorinio kursinio darbo rašymo plano, reguliariai (ne

rečiau kaip kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus

universitete valandomis. Darbo vadovui sutikus, galimos konsultacijos e. paštu

(kursinio darbo vadovo nurodytu dažnumu, nurodytomis dienomis). Nuolatinės

konsultacijos būtinos, nes jos ne tik skatina kursinį darbą rašyti nuosekliai, bet ir

gerina kursinio darbo rašymo kokybę, turi įtaką formuojantis mokslinio darbo

rašymo įgūdžiams, be to, kursinio darbo vadovui leidžia įvertinti, ar darbas

27

rašomas savarankiškai.

Per pirmą konsultaciją su kursinio darbo vadovu studentas aptaria

studento perskaitytą literatūrą kursinio darbo tema. Per kitas konsultacijas

aptariamas studento siūlomas kursinio darbo tikslas, uždaviniai, darbo planas,

per tolesnes konsultacijas studentas informuoja kursinio darbo vadovą apie

kursinio darbo rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikia darbo tekstą

(skyriais ar poskyriais).

Pateiktą kursinio darbo tekstą kursinio darbo vadovas perskaito ir

pastabas bei nurodymus pateikia ne vėliau kaip per dvi savaites nuo kursinio

darbo teksto pateikimo. Kursinio darbo vadovo ir studento bendravimui dėl

kursinio darbo tobulinti gali būti pasitelktos Vilniaus universiteto ETD sistemos

teikiamos galimybės (aplikacija „Dialogas“).

Vienas parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto kursinio darbo egzempliorius

darbo vadovui įteikiamas įvertinti ne vėliau kaip iki birželio 1 dienos pavasario

semestre (ir ne vėliau kaip iki gruodžio 21 dienos rudens semestre). Tą patį

kursinį darbą (tekstą) iki birželio 1 dienos (rudens semestre – iki gruodžio 21

dienos) studentas privalo įvesti į Vilniaus universiteto ETD (elektroninių tezių ir

disertacijų) sistemą. Tą kursinį darbą, kuris yra pateiktas ETD sistemoje,

pavasario semestre birželio 1 dieną (rudens semestre – gruodžio 21 dieną)

kursinio darbo vadovas įvertina pažymiu. Jei kursinis darbas pateikiamas

egzaminų perlaikymo laikotarpiu, pavasario semestre iki rugsėjo 1 dienos,

(rudens semestre – iki vasario 4 dienos) jis turi būti įteiktas kursinio darbo

vadovui ir įvestas į informacinę Vilniaus universiteto sistemą:.

Jei studentas nesilaiko kalendorinio kursinio darbo rašymo plano,

ignoruoja darbo vadovo pastabas ir siūlymus, kursinis darbas vertinamas tik

tada, kai yra apginamas. Darbo vadovui kreipusis, kursinio darbo gynimo datą

skelbia ir komisiją sudaro studijų programos komiteto pirmininkas. Kursinio

28

darbo gynimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų asmenų, dirbančių

Komunikacijos fakultete. Studentui neatvykus į gynimą, kursinis darbas

nevertinamas.

Kursinio darbo vertinimas. Kursinis darbas vertinamas pažymiu iki

paskutinės semestro, per kurį jis rašytas, sesijos dienos. Kursinis darbas

vertinamas dešimties balų sistema:

• teigiamai (skaitmenine išraiška 5–10 balų) vertinami savarankiški,

struktūros reikalavimus atitinkantys, turinio trūkumų neturintys darbai;

• neigiamai (skaitmenine išraiška 1–4 balais) vertinami kompiliuoti,

esminių turinio trūkumų turintys, struktūros reikalavimų neatitinkantys

darbai.

Vertinant studijų rezultatus, plagijuoti ar kitu būdu nesąžiningai

parengti darbai laikomi akademiniu nesąžiningumu ir nevertinami.

2.2. Magistro tiriamasis mokslo darbas

Magistro tiriamasis mokslo darbas – nuosekli magistrantūros studijų

programoje numatyto tiriamojo mokslo darbo dalis, savarankiškas analitinio

pobūdžio tiriamasis mokslo darbas, kuriame tiriama pasirinkta konkreti,

mokslinė ar praktinė komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šakos,

dalyko problema. Priklausomai nuo studijų trukmės magistrantai rašo du arba

tris tiriamuosius mokslo darbus (toliau tekste – tiriamasis mokslo darbas).

Tiriamųjų mokslo darbų rašymas – nuoseklus baigiamojo magistro darbo

rengimo etapas, todėl antro ir kitų semestrų tiriamųjų mokslo darbų temos turi

atitikti preliminarią baigiamojo magistro darbo temą. Jų tęstinumas ir sąsajumas

su baigiamuoju magistro darbu lemia šių darbų pobūdį – jie negali būti

29

taikomieji (išskyrus metodinius darbus).

Tiriamieji mokslo darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai,

metodologiniai.

Istoriografiniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose analizuojama,

vertinama visa svarbiausia istorinė medžiaga, susijusi su konkrečia

komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar

praktine problema (šaltiniai ir istoriografija), pateikiami nauji, studento

savarankiškai surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys arba naujai

interpretuojami tiriamos šakos, dalyko, problemos, objekto raidos dėsningumai,

priežastys ir kt.

Teoriniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose aptariama, analizuojama ir

vertinama visa svarbiausia mokslinė literatūra, susijusi su konkrečia

komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar

praktine problema, apžvelgiamos svarbiausios mokslinės koncepcijos, siūloma

nauja mokslinių teorijų, koncepcijų, konstrukcijų, modelių ir kt. interpretacija,

teorija papildoma naujų duomenų arba pateikiami nauji, savarankiškai studento

surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys, atliekama antrinė

duomenų analizė (teoriniai empiriniai darbai).

Metodologiniuose tiriamuosiuose mokslo darbuose aptariama,

analizuojama ir vertinama bendra konkrečios komunikacijos ir informacijos

mokslų šakos mokslinio pažinimo proceso metodologija; mokslinė literatūra ir

šaltiniai, susiję su moksliniais mokslinės ar praktinės problemos tyrimo

metodais, technika; analizuojamas konkrečios komunikacijos ir informacijos

mokslų šakos mokslinio pažinimo procesas, atskiri jo elementai, etapai ir kt.;

analizuojami ir vertinami svarbiausi moksliniai tyrimai, jų metodologija;

siūloma naujų tyrimo metodų, žinomi metodai pritaikomi naujai, jie

interpretuojami; mokslinės teorijos, koncepcijos, modeliai, pritaikius mokslinio

30

tyrimo metodus, papildomi naujų duomenų, šie duomenys naujai

interpretuojami; pateikiami nauji, studento savarankiškai surinkti, apdoroti ir

išanalizuoti empiriniai duomenys, gauti pritaikius žinomus ar naujus mokslinio

tyrimo metodus, ir pan.

Tiriamojo mokslo darbo tikslas – plėsti ir gilinti tam tikrų

komunikacijos ir informacijos mokslų šakų, sričių, dalykų žinias, ugdyti

gebėjimus vertinti atitinkamos krypties mokslo darbus, spręsti teorinio ir

praktinio pobūdžio mokslines problemas, atlikti tam tikrų informacijos ir

komunikacijos mokslų sričių mokslinius tyrimus.

Tiriamojo mokslo darbo apimtis. Tiriamojo mokslo darbo apimtis –

60 000–70 000 ženklų su tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp

eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje „Teksto formatavimas ir rašto darbo

įforminimas“).

Tipinė tiriamojo mokslo darbo struktūra:


• Referato lapas;

• Turinys;


• Įvadas;


• Išvados;



Reikalavimai struktūrinėms tiriamojo mokslo darbo dalims:

Antraštinis lapas įforminamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį (vietoje

antraštės „bakalauro / magistro darbas“ rašoma „magistro tiriamasis mokslo

31

darbas“).

Referato lape pateikiamas bibliografinis darbo aprašas (greta nurodomas

jo pavadinimas anglų kalba), penki pagrindiniai žodžiai (lietuvių, anglų

kalbomis) ir tiriamojo mokslo darbo anotacija (lygiagretus tekstas lietuvių ir

anglų kalbomis). Santraukos apimtis tiek lietuvių, tiek užsienio kalba

(rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba) – kiekvienos atskirai iki 1000

ženklų.

Turinyje detaliai atspindėta darbo struktūra – pateikiamas darbo dalių

antraščių sąrašas, nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės

dalys – skyriai, poskyriai, paragrafai – turi turėti pavadinimus (antraštes), juos

būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti


santrumpos nevartojamos. Struktūrinės tiriamojo mokslo darbo dalys – skyriai,

poskyriai ir paragrafai – numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą).

Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių

nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet

nenumeruojami.




jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip tris

kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą.

Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: tiriamasis mokslo darbas /

Vardenis Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas.– Vilnius, 2016.– p. (spaudos ženklai juose): lent.– Santr. Angl.– Bibliogr.: lap. 83–85 (36 pavad.).

32

Įvade supažindinama su darbe analizuojama moksline problema,

apibūdinamas nagrinėjamos temos aktualumas, pristatomas tyrimo objektas,

tikslas ir uždaviniai, nurodomi mokslinio tyrimo metodai, apibendrintai

aptariama literatūra, atskleidžiama darbo struktūra.

Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į įvade suformuluotus uždavinius,

dėstoma sukaupta medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius, poskyrius,

paragrafus. Kiekvienas skyrius baigiamas apibendrinimu.

Išvadose, nekartojant skyrių apibendrinimų, formuluojamos svarbiausios

darbo išvados. Jos turi būti paremtos nagrinėta medžiaga, suformuluotos

glaustai, nenutolstant nuo darbo įvade iškeltų uždavinių.

Bibliografinių nuorodų sąraše, laikantis atitinkamų reikalavimų,


spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų mokslinės literatūros

aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui“).

Prieduose pateikiama vertinga pagalbinė, darbą papildanti medžiaga

(svarbių šaltinių publikacijos, direktyviniai ir norminiai dokumentai, išsamios

lentelės, iliustracijos, anketų pavyzdžiai, apklausos medžiaga ir pan.).

Tiriamojo mokslo darbo vertinimo kriterijai:

• teorinių, empirinių ir metodologinių tiriamojo objekto komponentų

struktūrinimas, analizės išsamumas;

• svarbiausios mokslinės literatūros, šaltinių (jei būtina) analizė,

referavimas, perfrazavimas, interpretavimas;

• išsami tiriamojo objekto analizė, tyrimo duomenų interpretavimas,

• logiškai nuoseklių, savarankiškai prieitų, duomenimis, gautais atlikus

mokslinę tiriamojo objekto analizę, pagrįstų nagrinėjamos temos išvadų

formulavimas;

33

• į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo pristatymas ir

pateiktis, teiginių gynimas4).

Tiriamojo mokslo darbo rengimas. Tiriamųjų mokslo darbų temų

sąrašas Komunikacijos fakulteto studijų programų komitetų posėdžiuose

tvirtinamas ne vėliau kaip birželio mėnesį ir iki rugsėjo 15 dienos viešai

skelbiamas studentams. Studentas gali (rekomenduojama) tiriamąjį mokslo

darbą rašyti savo pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju tema rudens semestre iki

rugsėjo 15 dienos (pavasario semestre – iki vasario 15 dienos) turi būti

suderinta su darbo vadovu. Jei studijų programos komiteto posėdyje priimamas

sprendimas, kad baigiamųjų magistro ir tiriamųjų mokslo darbų temas renkasi

(siūlo) patys studentai, šio Komunikacijos komiteto posėdžio protokolo išrašas

rudens semestre studentams viešai skelbiamas iki rugsėjo 15 dienos (pavasario

semestre – iki vasario 15 dienos). Antro ir kitų semestrų mokslo tiriamųjų darbų

temos turi atitikti preliminarią magistro darbo temą.

Tiriamųjų mokslo darbų temos ir užduotys iki spalio 1 dienos / kovo 1 d.

(2-ame semestre numatytų tiriamųjų mokslo darbų) turi būti suderintos su

tiriamojo mokslo darbo vadovu. Tema laikoma suderinta, kai studijų programos

komiteto pirmininko vardu parašomas prašymas. Šiame prašyme turi būti

parašu patvirtintas vadovo sutikimas vadovauti darbui.

Rašydamas tiriamąjį mokslo darbą studentas privalo laikytis su darbo

vadovu suderinto kalendorinio darbo rašymo plano, reguliariai (ne rečiau kaip

4 Kai darbas yra ginamas.

Prašymo forma pateikiama internetinėje fakulteto svetainėje adresu

http://www.kf.vu.lt/dokumentai/Studiju%20dokumentai/Prasymu%20formos/Magistro/Prasy

mas_del_MTD_20150423doc.doc).

34

kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus

universitete valandomis. Nuolatinės konsultacijos būtinos, nes jos ne tik skatina

tiriamąjį mokslo darbą rašyti nuosekliai, gerina rašymo kokybę, bet ir leidžia

darbo vadovui įvertinti, ar darbą studentas rašo savarankiškai.

Per konsultacijas studentas turi informuoti vadovą apie tiriamojo darbo

rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikti darbo tekstą (skyriais ar poskyriais).

Per konsultacijas vadovas perskaito pateiktą tiriamojo mokslo darbo tekstą ir ne

vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai buvo pateiktas darbo tekstas,

pateikia pastabų bei duoda nurodymų savo priėmimo Vilniaus universitete

valandomis.

Vienas parašyto, tinkamai įforminto ir įrišto mokslo tiriamojo darbo

egzempliorius darbo vadovui įteikiamas paskirtu laiku. Tiriamasis mokslo

darbas darbo vadovui įteikiamas ir į informacinę Vilniaus universiteto sistemą

įrašomas:

• per žiemos egzaminų sesiją – ne vėliau kaip gruodžio 21 dieną,

• per pavasario sesiją – ne vėliau kaip birželio 1 dieną,

• perlaikymų laikotarpiu – ne vėliau kaip iki kito semestro pradžios

(rugsėjo 1 d. / vasario 4 d.).

Jei tiriamasis mokslo darbas pateikiamas egzaminų perlaikymo

laikotarpiu, jis turi būti įteiktas kursinio darbo vadovui ir iki rugsėjo 1 dienos

pavasario semestre įvestas į informacinę Vilniaus universiteto sistemą (rudens

semestre – iki vasario 4 dienos).

Jei studentas nesilaiko kalendorinio tiriamojo mokslo darbo plano,

ignoruoja darbo vadovo pastabas ir pasiūlymus, darbas vertinamas tik apgintas.

Tiriamųjų mokslo darbų gynimo datą skelbia ir komisiją sudaro studijų

programos komiteto pirmininkas, kreipusis darbo vadovui. Kursinio darbo

35

gynimo komisija sudaroma iš ne mažiau kaip trijų asmenų, dirbančių

Komunikacijos fakultete. Studentui į gynimą neatvykus darbas nevertinamas.

Tiriamojo mokslo darbo vertinimas. Kiekviename semestre magistro

tiriamasis mokslo darbas vertinamas dešimties balų sistema, atsižvelgiant į

tiriamojo mokslo darbo turinio kokybę, reikalavimų atitikimą, pristatymą ir

gynimą (esant poreikiui):

• teigiamai (skaitmenine išraiška 5–10 balų) vertinami savarankiški,

originalūs, kokybiško turinio (atitinka tyrimo užduotį, nėra dalykinių

klaidų ir kt.), struktūros reikalavimus atitinkantys darbai;

• neigiamai (skaitmenine išraiška 1–4 balais) vertinami akivaizdžių

dalykinių klaidų turintys ar suformuluotos užduoties, struktūros

reikalavimų neatitinkantys darbai.

Vertinant studijų rezultatus plagijuoti ar kitu būdu nesąžiningai

parengti darbai laikomi akademiniu nesąžiningumu ir nevertinami.

2.3. Baigiamieji kūrybiniai darbai ir kūrybiniai projektai

2.3.1. Baigiamasis kūrybinis darbas

Baigiamasis kūrybinis darbas yra dokumentinis programoje suformuluotų

kūrybinių gebėjimų įrodymas. Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir

pageidaujama apimtis nurodoma dalyko apraše. Vertinama vadovaujantis jame

įvardytais kriterijais (baigiamojo kūrybinio darbo ataskaitos recenzuojamos).

36

2.3.2. Kūrybinis projektas

Kūrybinis projektas yra Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų

programoje įgytų kūrybos komunikacijos gebėjimų įrodymas. Kūrybiniam

projektui įgyvendinti keliami reikalavimai formuluojami studijų dalyko apraše.

Kūrybinio projekto ataskaita recenzuojama ir vertinama, pasibaigus gynimo

procedūrai.

Kūrybos komunikacijos bakalauro studijų programos kūrybinių projektų

temų sąrašas skelbiamas V semestrą, studentai temas renkasi iki VI semestro

pradžios. Galutinė kūrybinio projekto temos formuluotė tvirtinama ne vėliau

kaip iki kovo 1 d.

2.3.3. Reikalavimai baigiamajam kūrybiniam darbui ir kūrybiniam

projektui

Studijų programos komitetas specialiuosius reikalavimus dalyko apraše

tvirtina vadovaudamasis programos tikslu ir šiuo dokumentu. Čia pateikiami

bendrieji reikalavimai.

Rašto raiška (žurnalistikos žanras raštu arba dokumentinės publicistikos

žanrai): minimali apimtis 60 tūkst. spaudos ženklų. Scenarijaus kaip kūrinio

pasirinkta tema imtį nustato studijų programos komitetas, tvirtindamas kūrybinę

temą.

Garso raiška (radijo žurnalistikos arba radijo dokumentikos žanrai):

minimali apimtis 20 minučių.

37

Vaizdo ir garso raiška (TV žurnalistikos, dokumentinio arba vaidybinio

kino žanrai): minimali žurnalistikos kūrinio apimtis – 15 minučių, kino kūrinio –

12–16 min.

Optimalią scenos kūrinio trukmę, atsižvelgdamas į žanrą ir

įgyvendinimo idėją (etiudas, pjesė, pan.; atlikėjų skaičius), nustato studijų

programos komitetas.

Statiško vaizdo (fotografijos) raiška: minimali apimtis 60 nuotraukų;

parodos arba vaizdo projekto per plenerą – optimaliai, atsižvelgiant į idėjos

pagrindimą.

Daugiaterpė raiška (vientisas skaitmeninis kūrinys, susidedantis iš

tarpusavyje susijusių teksto, garso, statiško ar judančio vaizdo raiškos elementų,

sudarančių vienalytį chronologinės sekos ar interaktyviai valdomą pasakojimą):

kūrinių apimtis skaičiuojama pagal formulę:

1) darbe naudotos pasirinktos raiškos daugtaškių vietoje įrašoma

kūrybinio darbo raiškos apimtis, kuri dalijama iš nustatytos minimalios

apimties; 2) sudėtas rezultatas dauginamas iš 100. Gauta suma neturi

būti mažesnė kaip 100 procentų.

Rašto raiška (R) ..... tūkst. ženklų su tarpais / 60 + Garso raiška (G) .....

minučių / 20 + Vaizdo ir garso raiška (V) ..... minučių / 15 + Statiško vaizdo

(fotografija) raiška (F) ..... fotografijų / 60 X 100 = ?

Darbo ataskaitos struktūra:

Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 2 priede.

Baigiamojo kūrybinio darbo / kūrybinio projekto lydraštis įforminamas

pagal baigiamojo darbo lydraščio pavyzdį.

38

Referato lape pateikiama informacija apie darbo apimtį, išvardijami

temos ypatumai, nurodoma kūrybos vieta, kur darbas atliktas (savarankiškai ar

su bendraautoriais, kuriuos privalu įvardyti), kūrybinė grupė, pridedama

santrauka anglų kalba (jei darbas rengtas keliose užsienio šalyse, – tų šalių

kalbomis).

Įvade (kurio apimtis 2–3 puslapiai) paaiškinami temos pasirinkimo

motyvai, supažindinama, kokie tikslai ir uždaviniai kelti, įvardijamas adresatas,

žanras, raiška, atskleidžiamas darbo turinys, nurodoma struktūra, apimtis

(užpildoma daugiaterpių kūrinių apimties skaičiavimo formulė), informuojama,

kur ir kokiomis techninėmis priemonėmis darbas atliktas, kokia buvo kūrybinė

grupė; įrašoma, ar darbas buvo pateiktas viešai (publikuotas, parodytas).

Turinyje pateikiami rašto darbai, garso, vaizdo ir garso raiškos darbų

scenarijai (courier šriftu; 12 pkt.), scenarijų planai arba iššifruoti tekstai,

komunikacijos planai, daugiaterpės raiškos darbų atspaudai, iliustracijos.

Priedai: laikmenose pateikiami tekstai, vaizdo, garso įrašai. Ant

laikmenos nurodomas autoriaus vardas ir pavardė.

Santraukoje užsienio kalba pristatomas darbo pavadinimas, nurodomas

autoriaus vardas ir pavardė; santraukos turinio apimtis – iki 3000 ženklų.

Vertinant baigiamąjį kūrybinį darbą / kūrybinį projektą

atsižvelgiama į šiuos gebėjimus:

pasirinkti objektą ir temą, pagrįsti idėjos pasirinkimą;

atskleisti kūrybiškumą ir temos aktualumą, įdomumą, naujumą;

Kūrybos komunikacijos studijų programos studentams

39

plėtoti temą pasitelkus dramaturgijos ir auditorijos dėmesio

skatinimo priemones (struktūra, pavadinimas, tarpiniai pavadinimai);

reikšti mintis turtinga ir taisyklinga kalba;

parengti optimalios apimties kūrinį;

pasirinkti tinkamą raišką ir efektyviai išnaudoti jos galimybes;

pasirinkti tinkamą žanrą ir efektyviai išnaudoti jo galimybes;

pasirinkti tinkamą sklaidos kanalą ir efektyviai išnaudoti jo

galimybes.

2.4. Baigiamieji bakalauro ir magistro darbai

Baigiamieji moksliniai rašto darbai – bakalauro ir magistro darbai –

rašomi paskutiniais studijų metais. Į baigiamąjį rašto darbą gali būti integruoti

autoriaus savarankiškai rengti kursiniai ir mokslo tiriamieji darbai (jie gali

sudaryti ne daugiau kaip 40 %). Bakalauro ir magistro darbai ginami viešai, jų

vertinimo pagrindą sudaro viešai ginti pateiktas darbo tekstas.

Baigiamojo darbo vertinimą lemia ne tik ginti pateiktas baigiamasis

darbas, bet ir darbo autoriaus gebėjimas per gynimą pateikti pagrindinius darbo

teiginius, paaiškinti ir pagrįsti darbo metodiką, kompetentingai atsakyti į

komisijos narių klausimus.

Komunikacijos fakultete siekiama, kad baigiamieji moksliniai rašto

darbai būtų ne aprašomieji, kur atpasakojamos žinios, o analitiniai, kuriuose jos

interpretuojamos.

Baigiamiesiems moksliniams darbams parašyti reikia per visas studijas

įgytų žinių, juose atsiskleidžia studijuojant įgyti mokslinio darbo įgūdžiai,

bendrosios ir specialiosios kompetencijos, todėl Komunikacijos fakultete

40

skiriama daug dėmesio, kad baigiamieji darbai būtų parengti tikrai

savarankiškai. Savarankiškumą rašant baigiamuosius mokslinius darbus

siekiama užtikrinti ir reglamentuojant baigiamojo darbo vadovo ir darbą

rašančio studento teises bei pareigas, siekiant baigiamojo darbo vadovo kaip

konsultanto, patarėjo statuso.

2.4.1. Baigiamasis bakalauro darbas

Baigiamasis bakalauro darbas – kvalifikacinis pirmosios studijų

pakopos studento savarankiškai parengtas ir įformintas mokslinis rašto darbas

vienos iš komunikacijos ir informacijos mokslo šakų tematika.

Rekomenduojama, kad baigiamojo bakalauro darbo (toliau tekste –

bakalauro darbo) tema atitiktų studijų kryptį.

Bakalauro darbai gali būti: istoriografiniai, teoriniai, taikomieji, mišrūs.

Istoriografiniuose darbuose analizuojamas tyrimo objekto atsiradimas,

raida, tiriami raidos dėsningumai. Šiuose darbuose turi būti nurodytas socialinis

tyrimo objekto kontekstas, atskleista tyrimo objekto pažinimo chronologija,

paisoma tęstinumo logikos. Istoriografiniuose darbuose gali būti pateikiama

istoriografinė tiriamojo objekto apžvalga, vertinama svarbiausia istorinės tyrimo

objekto medžiagos (šaltinių ir istoriografijos) apimtis ir kokybė, referuojami

svarbiausi temos šaltiniai, analizuojami konceptualūs istoriniai tyrimo objekto

raidos, pažinimo aspektai ir pan.

Teoriniuose darbuose aktuali mokslinė ar praktinė problema nagrinėjama

teoriniu lygmeniu. Šiuose darbuose turi būti struktūrintas tiriamasis objektas,

pateikiama, aptariama, analizuojama jo tyrimui skirta mokslinė literatūra, kitų

tyrėjų atlikti moksliniai objekto tyrimai, būtina nuosekliai pateikti analizuojamą

41

teorinę informaciją, savarankiškai atlikti ir aprašyti mokslinį tyrimą, privalu

aptarti ir interpretuoti tyrimo duomenis ir pan. Teoriniuose darbuose

apibrėžiamos, analizuojamos teorijos, aptariama teorijų istorija, sąsajos,

pristatomos teorinės diskusijos.

Taikomuosiuose darbuose tiriama ir sprendžiama aktuali praktinė

problema. Taikomuosiuose darbuose privalo būti teorinė arba metodologinė

dalys. Šiuose darbuose pristatoma tiriama praktinė problema ir pagrindžiamas

jos aktualumas, pateikiama, aptariama, analizuojama šios ar panašių, analogiškų

praktinių problemų tyrimui skirta mokslinė literatūra, nagrinėjami galimi

moksliniai šios problemos sprendimo būdai, savarankiškai atliekamas ir

aprašomas mokslinis tyrimas, aptariami ir interpretuojami tyrimo duomenys ir

pan.

Mišriuose darbuose tyrimo objektas analizuojamas keliais skirtingais

aspektais.

Bakalauro darbo tikslas – išplėsti ir pagilinti atskirų komunikacijos ir

informacijos mokslų sričių, šakų, dalykų žinias, suteikti galimybę studijuojant

įgytas žinias taikyti praktikoje, ugdyti gebėjimus dirbti analitinį mokslinį darbą,

gebėjimus vertinti (pristatyti, analizuoti) kitų tyrėjų atliktus mokslinius darbus

vienos iš komunikacijos ir informacijos mokslo šakų tematika, taip pat

gebėjimus savarankiškai atlikti mokslinius tyrimus, taikyti ir modifikuoti tyrimo

metodus, formuoti mokslinio teksto organizavimo ir struktūrinimo, tyrimų

aprašymo įgūdžius, tobulinti į mokslinę komunikaciją orientuotus gebėjimus.

Bakalauro darbo apimtis – nuo 100 000 iki 120 000 ženklų su tarpais,

neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje „Teksto

formatavimas ir rašto darbo įforminimas“). Mažesnės apimties darbų ginti

neleidžiama.

42

Tipinė bakalauro darbo struktūra:


• Bakalauro darbo lydraštis;

• Referato lapas;

• Turinys;


• Įvadas;


• Išvados;



Struktūrinių bakalauro darbo dalių reikalavimai:

Antraštinis lapas įforminamas pagal 1 priede pateiktą pavyzdį.

Bakalauro darbo lydraštis įforminamas pagal 3 priede pateiktą pavyzdį.

Referato lape pateikiamas bibliografinis bakalauro darbo aprašas,

pagrindiniai žodžiai (svarbumo tvarka) ir santraukos (lietuvių ir užsienio

kalbomis). Santraukos lietuvių arba užsienio kalba (rekomenduojama rašyti

anglų kalba) apimtis – kiekvienos atskirai iki 3000 ženklų.

Santraukoje anglų kalba turi būti: bakalauro darbo pavadinimas,

autoriaus vardas ir pavardė, žodis „santrauka“ (angl. Summary) bei glausta

Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: bakalauro darbas / Vardenis

Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas.– Vilnius, 2016.– p. (spaudos ženklai juose): lent.– Santr. Angl.– Bibliogr.: lap. 83–85 (36 pavad.).

43

bakalauro darbo apžvalga, atspindinti temos aktualumą, darbo tikslą ir

uždavinius, metodus bei rezultatus.

Turinyje detaliai atspindima darbo struktūra, pristatomas darbo dalių

antraščių sąrašas ir nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės

dalys – skyriai, poskyriai, paragrafai – turi turėti pavadinimus (antraštes),

kuriuos būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti


santrumpos nevartojamos. Struktūrinės bakalauro darbo dalys – skyriai,

poskyriai ir paragrafai – numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą).

Santrumpų sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių

nuorodų sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet

nenumeruojami.




jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir kiekviena iš jų tekste pavartota mažiau kaip po

tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą.

Įvade pagrindžiamas pasirinktos temos aktualumas, pristatomas

mokslinio darbo tyrimo objektas, darbo tikslas ir uždaviniai, atskleidžiama

darbo struktūra, nurodomi mokslinio tyrimo metodai ir būdai, apibendrintai

aptariama pagrindinė tyrimo literatūra (autoriai), apibūdinama teorinė ir praktinė

darbo reikšmė. Įvadui skiriama apie 5–10 proc. bakalauro darbo apimties.

Pagrindžiant pasirinktos temos aktualumą nurodoma mokslinio tyrimo

problema ir apžvelgiama visa su tema susijusi problematika, aptariamas

mokslinio tyrimo objekto pažinimo lygis, konstatuojamas ir argumentuojamas

nepakankamas žinių lygis pasirinktam tyrimo objektui pažinti ar aktualiam

44

praktikos poreikiui patenkinti, pabrėžiamas mokslo, praktikos poreikis

tikslingam tyrimo objekto pažinimui, tyrimui.

Baigiamuosiuose pirmosios pakopos studijų rašto darbuose, remiantis

informacijos ir komunikacijos mokslų srities sąvokomis, kitų mokslų sąvokomis

ir metodais, tiriamos šių mokslų ar jų disciplinų problemos. Problema – teorinis

ar praktinis uždavinys, kurį reikia tirti, spręsti. Apibrėžiant mokslinio tyrimo

problemą formuluojamas vienas ar keletas susijusių klausimų, į kuriuos norima

atsakyti moksliniu tyrimu. Įvardijant problemą pabrėžiama, kas moksle yra

nežinoma. Rašto darbe turi būti formuluojama netriviali, ne tariamai mokslinė

konkretaus mokslinio tyrimo problema.

Su problema glaudžiai susijęs darbo objektas – aiškiai apibrėžtas,

konkretus tiriamas reiškinys, tiriamas objektas (tai, kas tiriama, į ką nukreiptas

pažinimo procesas). Nurodant darbo objektą atskleidžiama, kokie objektai,

reiškiniai, procesai, faktai ar jų ryšiai bus tiriami. Viename moksliniame tyrime

turi būti įvardytas vienas darbo objektas. Darbo objektas nurodomas atskiroje

eilutėje

Formuluojant darbo tikslą būtina jį susieti su darbo tema ir problema.

Darbo tikslas parodo viso darbo kryptingumą, tikėtiną rezultatą – analizuojamos

problemos sprendimą, naujų duomenų pateikimą. Darbo tikslas turi būti

nurodytas atskiroje eilutėje.

Darbo uždaviniai atskleidžia būdus, kuriais bus siekiama tikslo, tai tikslo

siekimo priemonės. Darbo uždaviniai apibūdina mokslinės problemos sprendimo

paieškos logiką, mokslinio tyrimo tikslo siekimo etapus, nuoseklumą. Tyrimo

tikslas ir uždaviniai turi būti susiję loginės subordinacijos santykiu (uždavinys

negali būti bendresnis už tikslą). Neturėtų būti formuluojami su darbo tema

45

nesusiję, siekiant tikslo neaktualūs uždaviniai. Darbo uždaviniai turėtų būti

išskiriami atskirose eilutėse, jie gali būti numeruojami.

Aptariant darbo struktūrą trumpai pristatomas darbo skyrių turinys,

apibendrinami atskiruose skyriuose nagrinėjami klausimai.

Apibūdinant mokslinio tyrimo metodus pristatoma baigiamojo bakalauro

darbo kaip mokslinio tyrimo metodologija: aptariami informacijai rinkti ir

vertinti naudoti metodai, teoriniai ir / ar empiriniai tyrimo metodai, referuojami

svarbiausi analizuoti nagrinėjamai problematikai skirti šaltiniai ar moksliniai

darbai, literatūra.

Rašant mokslinius darbus svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie būtų

tinkami nagrinėjant ir sprendžiant problemą. Kiekviename rašto darbe teorija ir

tyrimo metodika yra problemos sprendimo priemonės. Rekomenduojama

baigiamuosiuose darbuose naudoti įvairius teorinius metodus. Pavyzdžiui,

dedukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai iš kelių teisingų teiginių

(prielaidų) formuluojamas naujas teiginys), indukciją (samprotavimą, pagrįstą

logika, kai kartojantis požymiams daroma išvada apie tokių požymių turinčio

objekto priskyrimą konkrečiai objektų klasei), analogiją (samprotavimą,

pagrįstą logika, kai sutapus dviems objekto požymiams daroma išvada ir apie

kitų objektų požymių sutapimą), ekstrapoliaciją (samprotavimą, pagrįstą logika,

kai vienos objekto dalies tyrimo išvados taikomos siekiant paaiškinti kitą

objekto dalį), palyginimą (samprotavimą, pagrįstą logika, kai gretinant du

objektus išskiriami jų panašumai ir skirtumai) ir kt.

Renkantis empirinius mokslinio tyrimo metodus būtina įvertinti faktinės

medžiagos šaltinius (nuomones, elgesį, veiklą ir jos rezultatus ar kt.) ir,

atsižvelgiant į konkretaus tyrimo tikslą, aplinkybes ir tyrėjo galimybes, tikslingai

parinkti tyrimo metodus, strateginį tyrimo tipą ir numatyti tyrimo trukmę.

Parenkant empirinius mokslinio tyrimo metodus svarbu įvertinti tyrimo

46

validumą (tinkamumą to, kas matuojama), objektyvumą (ar tyrėjas nedaro įtakos

tyrimo procedūrai ir rezultatams), patikimumą (tyrimo tikslumo laipsnį),

reprezentatyvumą (tikimybe paremtą imties duomenų ekstrapoliacijos į

generalinę aibę argumentavimą) ir kt. Baigiamuosiuose rašto darbuose gali būti

naudojami įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai,

pavyzdžiui, atvejo studija, etnografija, turinio analizė (tekstų, nuotraukų ir pan.

turinio tyrimas), interviu, tikslinė diskusijų (fokusuota) grupė, anketavimas,

dokumentų analizė, stebėjimas, eksperimentas, quasi eksperimentas,

sociometrija, statistiniai metodai ir kt.

Aptariant teorinę, praktinę darbo reikšmę išryškinamas praktinis darbo

pritaikomumas, informuojama apie tyrimo rezultatų, išvadų patikrą praktikoje.

Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius ir

bakalauro darbo pobūdį, pateikiama, aptariama ir analizuojama istorinė, teorinė

ar faktinė medžiaga. Ši struktūrinė dalis skaidoma į skyrius, poskyrius ir

paragrafus (paprastai bakalauro darbe yra trys skyriai, kurie skaidomi į 2–3

poskyrius). Skyrių apimtis turi būti proporcinga (neturėtų labai skirtis), poskyrių

– pakankama, negalimi mažos apimties (puslapio ar mažesni) poskyriai. Skyriai

ir poskyriai turi būti svarbūs atskleidžiant temą.

Darbo autoriaus atliktas tyrimas ir jo rezultatai aprašomi atskirame

baigiamojo bakalauro darbo skyriuje, argumentuojant autoriaus tyrimo sąsają su

teorine ar metodologine darbo dalimis. Pirmame šio skyriaus poskyryje

pristatomas autoriaus atlikto tyrimo tipas (pvz., žvalgomasis, aprašomasis,

analitinis ir kt., skerspjūvio, išilginis ir kt., kiekybinis, kokybinis ir kt.), tyrimo

problema, objektas, dalykas, nurodomas tyrimo tikslas, uždaviniai, pateikiamos

pagrindinės tyrimo sąvokos, jų interpretacijos (esant poreikiui), pristatomos

tyrimo hipotezės (esant poreikiui), pateikiamas tyrimo metodas

(argumentuojamas jo pasirinkimas, tinkamumas), pagrindžiamas tyrimo objekto

47

pasirinkimas – aptariamas atrankos metodas, imtis (tyrimo aibė),

reprezentatyvumas ir kt., nurodomas tyrimo atlikimo laikas, trukmė. Aprašant

tyrimo rezultatus, atliekant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę,

rekomenduojama naudoti vaizdinio teksto priemones (lenteles, diagramas ir kt.).

Tyrimo rezultatai turi būti interpretuojami, vertinamas jų santykis su teorija,

formuluojamos tyrimo išvados ir teikiama pasiūlymų. Tyrimo medžiaga

(anketos, stenogramos ir pan.) pateikiama darbo prieduose.

Išvadose pateikiamos originalios išvados, rekomendacijos ir pasiūlymai.

Išvados turi sietis su darbo tikslu, būti paremtos nagrinėjama medžiaga,

autoriaus atliktu tyrimu (jeigu jis buvo aprašomas darbe), glaustai suformuluotos

ir išdėstytos nuosekliame rišliame tekste. Jų apimtis turėtų būti apie 5 proc.

bakalauro darbo apimties. Išvadas reikėtų pateikti atskiromis pastraipomis, jos

gali būti numeruojamos.



spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros

aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui“).

Prieduose pateikiama darbą papildanti ir praturtinanti medžiaga (svarbių

šaltinių publikacijos, direktyviniai dokumentai, išsamios didelės apimties

lentelės, iliustracijos, anketų pavyzdžiai, apklausų medžiaga ir pan.).

Baigiamojo bakalauro darbo vertinimo kriterijai:

• mokslinio tyrimo aktualumas, praktinė nauda (jeigu ji galima), teorinis

lygis;

• kryptingas kvalifikuotas šaltinių (jei reikia) ir mokslinės literatūros

pasirinkimas, referavimas, perfrazavimas, interpretavimas;

• tikslinga mokslinė tiriamojo objekto analizė pasirinktu aspektu

(darbo turinio ir temos atitiktis, darbo tikslo ir uždavinių formulavimas,

48

uždavinių tinkamumas siekiant tikslo, atskleidžiant temą);

• teksto organizavimas ir struktūrinimas (darbo tikslo siekimas, uždavinių

įgyvendinimas, darbo struktūros optimalumas);

• mokslinio tyrimo atlikimas ir aprašymas, tyrimo duomenų

interpretavimas (tinkama teorinė temos analizė, darbo autoriaus atlikto

tyrimo sąsajos su teorine dalimi, tyrimo tikslo, uždavinių įgyvendinimas,

tinkamos tyrimo metodikos parinkimas, tyrimo metodikos pagrindimas,

aprašymas, taikymas, tyrimo vykdymo aprašymas, pagrįstos tyrimo

išvados);

• su darbo tikslu susijusių, logiškai nuoseklių, darbo medžiaga pagrįstų

nagrinėjamos temos išvadų formulavimas ir gebėjimas formuluoti

įžvalgas taikomuoju požiūriu;

• į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo esmės pateikimas,

teiginių gynimas, taisyklinga akademinė kalba, tinkama terminija).

Baigiamojo bakalauro darbo rengimas ir vertinimas aptariamas 2.4.3

skyriuje.

2.4.2. Baigiamasis magistro darbas

Baigiamasis magistro darbas (toliau magistro darbas) – kvalifikacinis,

analitinio pobūdžio, savarankiškai parengtas, originalus mokslinis konkrečios

komunikacijos ir informacijos krypties mokslo šakos darbas.

Magistro darbai gali būti istoriografiniai, teoriniai, metodologiniai.

Istoriografiniuose magistro darbuose analizuojama, vertinama visa svarbiausia,

su konkrečia komunikacijos ir informacijos mokslų krypties šaka, dalyku,

moksline ar praktine problema susijusi istorinė medžiaga (šaltiniai ir

49

istoriografija) arba pateikiami nauji, studento savarankiškai surinkti, apdoroti ir

išanalizuoti empiriniai duomenys, arba naujai interpretuojami tiriamos šakos,

dalyko, problemos, objekto raidos dėsningumai, priežastingumas ir kt.

Teoriniuose magistro darbuose aptariama, analizuojama ir vertinama visa

svarbiausia mokslinė literatūra, susijusi su konkrečia komunikacijos ir

informacijos mokslų krypties šaka, dalyku, moksline ar praktine problema,

apžvelgiamos svarbiausios mokslinės koncepcijos, siūloma nauja mokslinių

teorijų, koncepcijų, konstrukcijų, modelių ir kt. interpretacija, teorija papildoma

naujų duomenų arba pateikiami nauji, savarankiškai studento surinkti, apdoroti

ir išanalizuoti empiriniai duomenys, atliekama antrinė duomenų analizė

(teoriniai empiriniai darbai).

Metodologiniuose magistro darbuose aptariama, analizuojama ir

vertinama konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos mokslinio

pažinimo proceso (bendroji) metodologija; mokslinė literatūra ir šaltiniai, susiję

su moksliniais mokslinės ar praktinės problemos tyrimo metodais, technika;

analizuojamas konkrečios komunikacijos ir informacijos mokslų šakos

mokslinio pažinimo procesas, atskiri jo elementai, etapai ir kt.; analizuojami ir

vertinami svarbiausi moksliniai tyrimai, jų metodologija; siūloma naujų tyrimo

metodų, žinomi metodai pritaikomi naujai, jie interpretuojami; mokslinės

teorijos, koncepcijos, modeliai, pristatant mokslinio tyrimo metodus, techniką,

papildomi naujų duomenų, naujai interpretuojami; pateikiami nauji,

savarankiškai studento surinkti, apdoroti ir išanalizuoti empiriniai duomenys,

gauti pritaikius žinomus ar naujus mokslinio tyrimo metodus, ir kt.

Magistro darbas negali būti aprašomasis, apžvalginis. Jis turi būti

analitinis, pagrįstas savarankiškais moksliniais ar taikomaisiais tyrimais.

Tyrimai gali būti atliekami siekiant skirtingų tikslų: naudojami norint papildyti

komunikacijos ir informacijos krypties mokslo žinias (baziniai tyrimai) arba gali

50

padėti atsakyti į klausimus, kurių kyla praktinėje veikloje (taikomieji tyrimai).

Magistro darbas turi atitikti dabartinį mokslo lygį, jam keliamas

privalomas naujumo reikalavimas (jame turi būti tiriami nauji veiksniai,

reiškiniai, dėsningumai, žinomi teiginiai apibendrinami taikant kitas mokslines

pozicijas, žvelgiant iš kito mokslinės žiūros taško ir pan.).

Magistro darbo – individualios mokslinės studijos – tyrimo objektas turi

būti susijęs su konkrečios komunikacijos ir informacijos krypties mokslo šakos

teorija ir praktika, todėl rekomenduojama, kad magistro darbo tema atitiktų

studijų programą, kurioje studijavo magistro darbą rašantis studentas. Magistro

darbas rengiamas sistemingai, visus studijų metus magistrantui dirbant mokslo

tiriamąjį darbą (kiekvieną semestrą rašant tiriamuosius mokslo darbus).

Magistro darbo tikslas – išplėsti ir pagilinti atskirų komunikacijos ir

informacijos mokslų šakų, sričių, dalykų žinias, ugdyti gebėjimus savarankiškai

ieškoti mokslinės literatūros, šaltinių, ugdyti gebėjimus vertinti atitinkamos

krypties mokslo darbus, spręsti tiek teorinio, tiek praktinio pobūdžio mokslines

problemas, atlikti atskirų informacijos ir komunikacijos mokslų sričių

mokslinius tyrimus, tinkamai juos aprašyti, aiškiai ir pagrįstai formuluoti tyrimų

išvadas, ugdyti gebėjimus, orientuotus į mokslinę diskusiją, argumentaciją,

komunikaciją.

Magistro darbo apimtis – nuo 120 000 iki 150 000 ženklų apimties su

tarpais, neskaitant priedų (apie šrifto ir tarpų tarp eilučių dydį žr. 3.2 poskyryje

„Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas“). Mažesnės apimties darbų

ginti neleidžiama.

Magistro darbo struktūra:


• Magistro darbo lydraštis;

51

• Referato lapas;

• Turinys;

• Santrumpų sąrašas;

• Įvadas;


• Išvados;



Magistro darbo struktūrinėms dalims keliami reikalavimai:

Antraštinis lapas įforminamas pagal pavyzdį, pateiktą 1 priede.

Magistro darbo lydraštis įforminamas pagal pavyzdį, pateikiamą 3

priede.

Referato lape pateikiamas bibliografinis magistro darbo aprašas,

pagrindiniai žodžiai (svarbos tvarka) ir santraukos (lietuvių ir užsienio

kalbomis). Santraukos apimtis lietuvių arba anglų kalba – kiekvienos atskirai iki

3000 ženklų.

Santraukoje užsienio kalba turi būti: magistro darbo pavadinimas,

autoriaus vardas ir pavardė, žodis „santrauka“ ir glausta magistro darbo

apžvalga, kuri atskleistų jo aktualumą, tyrimo objektą, tikslą ir uždavinius,

metodus ir gautus rezultatus. Rekomenduojama santrauką rašyti anglų kalba.

Turinyje detaliai atspindėta darbo struktūra, pateikiamas darbo dalių

Verslo informacija organizacijos intelektiniame kapitale: magistro darbas / Vardenis

Pavardenis; vadovas Vardas Pavardis; Vilniaus universitetas. Komunikacijos fakultetas.– Vilnius, 2016.– p. (spaudos ženklai juose): lent.– Santr. Angl.– Bibliogr.: lap. 83–85 (36 pavad.).

52

antraščių sąrašas, nurodomi jų puslapiai. Visos darbe išskiriamos struktūrinės

dalys – skyriai, poskyriai, paragrafai – turi turėti pavadinimus (antraštes),

kuriuos būtina įtraukti į turinį. Pavadinimai turi būti trumpi, aiškūs ir atitikti

nagrinėjamos problemos esmę, struktūrinės dalies turinį. Pavadinime

santrumpos nevartojamos. Struktūrinės magistro darbo dalys – skyriai, poskyriai

ir paragrafai – numeruojami arabiškais skaitmenimis (žr. 4 priedą). Santrumpų

sąrašas (jei reikalingas), įvadas, išvados ir pasiūlymai, bibliografinių nuorodų

sąrašas bei priedai nurodomi kaip savarankiškos struktūrinės dalys, bet

nenumeruojami.




jei iš viso jų mažiau kaip 20 ir (ar) kiekviena iš jų tekste pakartota mažiau kaip

tris kartus. Tokiu atveju santrumpa iššifruojama pavartojus ją pirmą kartą.

Įvade pristatoma sprendžiama mokslinė problema, pagrindžiamas darbo

temos aktualumas, naujumas, aptariama temos istoriografija, mokslinio tyrimo

objektas, tikslas, uždaviniai, nurodomi mokslinio tyrimo metodai, atskleidžiama

magistro darbo struktūra, apibūdinama mokslinė ir praktinė jo vertė.

Pagrindžiant darbo temos ir tyrimo aktualumą aptariama temos

problematika, pristatoma šio mokslinio tyrimo problema, tyrimo objekto

pažinimo lygis, mokslo, praktikos poreikis, būtinas tikslingai siekiant pažinti

mokslinio tyrimo objektą ir jį ištirti.

Baigiamuosiuose antrosios pakopos komunikacijos studijų darbuose,

remiantis informacijos ir komunikacijos mokslų srities sąvokomis, kitų mokslų

sąvokomis ir metodais, tiriamos šių mokslų ar jų disciplinų problemos.

Problemos pagrindžia mokslinio tyrimo būtinybę, parodo mokslinio tyrimo

53

aktualumą, naudą. Mokslinio tyrimo aktualumas gali būti vertinamas skirtingais

aspektais: socialiniu, praktiniu, tyrimų krypties ir kt.

Darbo temos ir tyrimo naujumą rodo teorinis temos problematikos

pažinimo lygis, praktinis aktualumas. Pristatant temos istoriografiją nurodomi

svarbiausi mokslo darbai, skirti temai nagrinėti, referuojama jų esmė. Jei

tiesiogiai su magistro darbo tema susijusių mokslo darbų nėra, aptariami

labiausia su tema susiję mokslo darbai.

Apibūdinant viso magistro darbo kaip mokslinio tyrimo metodus

pristatoma mokslinio tyrimo metodologija – paaiškinamas tyrimo metodikos

pasirinkimas, aptariami metodai, skirti informacijai rinkti ir vertinti, teoriniai ir

empiriniai tyrimo metodai, supažindinama su svarbiausiais analizuotais,

nagrinėjamai problematikai skirtais šaltiniais ar moksliniais darbais. Rašant rašto

darbus svarbu pasirinkti tokius metodus, kurie būtų tinkami konkrečiai

problemai nagrinėti ir spręsti. Kiekviename rašto darbe teorija ir tyrimo

metodika yra problemos sprendimo priemonės. Rekomenduojama

baigiamuosiuose rašto darbuose naudoti įvairius teorinius metodus. Pavyzdžiui,

dedukciją (samprotavimą, pagrįstą logika, kai iš kelių teisingų teiginių

(prielaidų) formuluojamas naujas teiginys), indukciją (samprotavimą, pagrįstą

logika, kai kartojantis požymiams daroma išvada apie tokių požymių turinčio

objekto priskyrimą konkrečiai objektų klasei), analogiją (samprotavimą,

pagrįstą logika, kai sutapus dviems objekto požymiams daroma išvada ir apie

kitų objektų požymių sutapimą), ekstrapoliaciją (samprotavimą, pagrįstą logika,

kai vienos objekto dalies tyrimo išvados taikomos siekiant paaiškinti kitą

objekto dalį), palyginimą (samprotavimą, pagrįstą logika, kai gretinant du

objektus išskiriami jų panašumai ir skirtumai) ir kt.

Renkantis empirinius mokslinio tyrimo metodus būtina įvertinti faktinės

medžiagos šaltinius (nuomones, elgesį, veiklą ir jos rezultatus ar kt.) ir,

54

atsižvelgus į konkretaus tyrimo tikslą, aplinkybes ir tyrėjo galimybes, tikslingai

parinkti tyrimo metodus, strateginį tyrimo tipą ir tyrimo trukmę. Parenkant

empirinius mokslinio tyrimo metodus svarbu įvertinti tyrimo validumą

(tinkamumą to, kas matuojama), objektyvumą (ar tyrėjas nedaro įtakos tyrimo

procedūrai ir rezultatams), patikimumą (tyrimo tikslumo laipsnį),

reprezentatyvumą (tikimybe paremtos imties duomenų ekstrapoliacijos į

generalinę aibę argumentavimą). Baigiamuosiuose darbuose gali būti naudojami

įvairūs kokybiniai ir kiekybiniai empiriniai tyrimo metodai; pavyzdžiui, atvejo

studija, etnografija, turinio analizė (tekstų, nuotraukų ir pan. turinio tyrimas),

interviu, tikslinė diskusijų (fokusuota) grupė, anketavimas, dokumentų analizė,

stebėjimas, eksperimentas, kvazieksperimentas, sociometrija, statistiniai metodai

ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad atvejo analizei turi būti taikomas ne

vienas, o keli tyrimo metodai.

Aptariant darbo struktūrą trumpai pristatomas darbo skyrių turinys,

apibendrinama atskiruose skyriuose nagrinėjama problematika.

Pristatant teorinę ir praktinę darbo reikšmę išryškinamas darbo

naujumas, praktinis pritaikomumas, informuojama apie tyrimo rezultatų, išvadų

patikrą praktikoje.

Pagrindinėje dalyje, atsižvelgiant į suformuluotus uždavinius, dėstoma ir

analizuojama istorinė, teorinė ir faktinė medžiaga. Pagrindinė darbo dalis

skaidoma į skyrius, poskyrius ir paragrafus. Skyrius baigiamas trumpu

apibendrinimu.

Pagrindinėje magistro darbo dalyje pateikiamas mokslinis analizuojamos

problemos ištirtumas (aptariami svarbiausi Lietuvos ir kitų šalių mokslininkų

darbai pasirinkta tema, jei tokių nėra, – labiausia susijusia tema ar temomis).

Darbo autoriaus atliktas tyrimas ir jo rezultatai turi būti aprašomi

atskirame magistro darbo skyriuje, argumentuojant autoriaus tyrimo sąsajas su

55

teorine ar metodologine darbo dalimis. Pirmame šio skyriaus poskyryje

pristatomas autoriaus atliekamo tyrimo tipas (pvz., žvalgomasis, aprašomasis,

analitinis ir kt., skerspjūvio, išilginis ir kt., kiekybinis, kokybinis ir kt.), tyrimo

problema, objektas, dalykas, nurodomas tyrimo tikslas, uždaviniai, pateikiamos

pagrindinės tyrimo sąvokos, jų interpretacijos (esant poreikiui), pristatomos

tyrimo hipotezės (esant poreikiui), argumentuojamas tyrimo metodas, jo

pasirinkimas, tinkamumas, pagrindžiamas tyrimo objekto pasirinkimas:

aptariamas atrankos metodas, imtis (tyrimo aibė), reprezentatyvumas ir kt.,

nurodomas tyrimo vykdymo laikas, trukmė. Rekomenduojama aprašant tyrimo

rezultatus, atliekant kiekybinę ir kokybinę duomenų analizę naudoti vaizdinio

teksto kūrimo priemones (lenteles, diagramas ir kt.). Tyrimo rezultatai turi būti

interpretuojami, vertinamas jų santykis su teorija, formuluojamos tyrimo išvados

ir siūlymai. Tyrimo medžiaga (anketos, stenogramos ir pan.) pateikiama darbo

prieduose.

Išvadose, nekartojant skyrių apibendrinimų, formuluojamos originalios

darbo išvados ir rekomendacijos. Išvados turi būti paremtos nagrinėta medžiaga,

autoriaus atlikto tyrimo duomenimis, suformuluotos atsižvelgiant į darbo įvade

iškeltą tikslą ir uždavinius.



spausdintinių, rankraštinių bei elektroninių dokumentų, mokslinės literatūros

aprašai (žr. 5.2 poskyrį „Reikalavimai bliografinių nuorodų sudarymui“).

Prieduose pateikiama darbą papildanti ir praturtinanti medžiaga (pvz.,

anketų pavyzdžiai, išsamios lentelės, iliustracijos ir pan.).

56

Magistro darbo vertinimo kriterijai:

• mokslinio tyrimo naujumas;

• mokslinio tyrimo aktualumas, teorinis lygis, praktinė nauda (jeigu

galima);

• mokslinės literatūros pasirinkimas ir analizė, referavimas, perfrazavimas,

interpretavimas;

• tiriamojo objekto analizė pasirinktu aspektu (darbo turinio ir temos

atitiktis, darbo tikslo ir uždavinių formulavimas, uždavinių tinkamumas

tikslui pasiekti ir temai atskleisti, darbo tikslo siekimas, uždavinių

įgyvendinimas);

• teksto organizavimas ir struktūrinimas (pvz., darbo struktūros

optimalumas);

• mokslinio tyrimo atlikimas ir aprašymas, tyrimo duomenų

interpretavimas (darbo autoriaus atliekamo tyrimo sąsajos su teorine

dalimi, tyrimo tikslo, uždavinių įgyvendinimas, tinkamos tyrimo

metodikos parinkimas, tyrimo metodikos pagrindimas, aprašymas,

taikymas, tyrimo eigos aprašymas, tyrimo išvadų pagrįstumas);

• išvadų (susijusių su darbo tikslu, logiškai nuoseklių, pagrįstų darbo

medžiaga) ir įžvalgų taikomąja prasme formulavimas;

• į mokslinę komunikaciją orientuoti gebėjimai (darbo esmės pateikimas,

teiginių gynimas, taisyklinga akademinė kalba, tinkama terminija).

Magistro darbo rengimas ir vertinimas aptariamas 2.4.3 skyriuje.

2.4.3. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų rengimas

57

Šiame skyriuje aptariama baigiamųjų bakalauro, magistro darbų temų

pasirinkimo, keitimo tvarka, datos, baigiamojo bakalauro, magistro darbo

autoriaus ir darbo vadovo teisės bei pareigos rašant darbą, apibūdinama

baigiamojo darbo įteikimo procedūra, viešo gynimo tvarka, pristatoma šių darbų

vertinimo sistema.

2.4.3.1. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darboų temos

pasirinkimas

Bakalauro ir magistro darbų temų sąrašas Komunikacijos fakulteto

studijų programų komitetų posėdžiuose tvirtinamas rugpjūčio mėnesį ir iki

rugsėjo 15 dienos viešai skelbiamas studentams. Studentas gali rašyti bakalauro

bei magistro darbą ir savo paties pasiūlyta tema, tačiau tokiu atveju tema iki

rugsėjo 15 dienos (pavasario semestre – iki vasario 15 dienos) turi būti

suderinta su darbo vadovu. Datą, iki kurios darbo temą turi pasirinkti ištęstinių

bakalauro ir magistro studijų programų studentai, nustato studijų programų

komitetai ir ne vėliau kaip likus dviem savaitėms iki jos informuoja studentus

(informacinėje Vilniaus universiteto studijų sistemoje, e. paštu, pranešimu

skelbimų lentoje ar kitais būdais).

Bakalauro ir magistro darbo temą studentas turi pasirinkti iki spalio 1

dienos. Tema laikoma pasirinkta, kai studentas ją pažymi informacinėje Vilniaus

universiteto studijų sistemoje arba kai studijų programos komiteto pirmininko

vardu parašomas prašymas. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas

baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui.

Prašyme nurodoma:

• tema;

58

• vadovo pareigos, mokslo laipsnis, vardas, pavardė.

Darbų temas siūlo fakulteto studijų programų dėstytojai. Studentas taip

pat turi teisę pasiūlyti temą. Rekomenduojama antrosios pakopos baigiamojo

darbo temą siūlyti pačiam studentui. Studijų programą kuruojančio studijų

programos komiteto posėdžio sprendimu, nurodymas temą siūlyti pačiam

antrosios pakopos studijų studentui gali būti privalomas visiems atitinkamos

antrosios pakopos studijų programos studentams. Studento siūloma tema turi

būti aiškiai suformuluota, pagrįstas jos aktualumas ir nurodytas mokslinio

tyrimo tikslas. Tema turi būti suderinta su darbo vadovu. Ji svarstoma

atitinkamos studijų programos komitete ir tvirtinama posėdyje.

Studentas, laiku nepasirinkęs baigiamojo darbo temos, pateikia prašymą,

kuriame nurodomos suvėluotą kreipimąsi pateisinančios priežastys bei su

vadovu suderinta baigiamojo darbo tema, yra parašu patvirtintas baigiamojo

darbo vadovo sutikimas vadovauti baigiamajam darbui, ir adresuoja jį studijų

programos komiteto pirmininkui.

Asmenys, atnaujinantys studijas (t. y. grįžtantys studijuoti po akademinių

atostogų ar tęsiantys sustabdytas studijas), per dvi savaites nuo semestro

pradžios turi pasirinkti ir su darbo vadovu suderinti baigiamojo darbo temą bei

įteikti prašymą Studijų skyriui. Šiame prašyme turi būti parašu patvirtintas

baigiamojo darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui. Temą tikslinantys (arba

norintys tai padaryti) studentai turi parašyti prašymą dėl temos keitimo ir įteikti

jį Studijų skyriui. Šiame prašyme taip pat turi būti parašu patvirtintas baigiamojo

darbo vadovo sutikimas vadovauti darbui.

59

2.4.3.2. Studento ir darbo vadovo teisės bei pareigos studentui

rengiant (rašant) baigiamąjį bakalauro / magistro darbą

Ne vėliau kaip per mėnesį nuo baigiamojo bakalauro / magistro darbo

temos pasirinkimo turi įvykti pirma konsultacija su darbo vadovu.

Darbo vadovas g a l i rekomenduoti svarbiausią mokslinę literatūrą ar

šaltinius. Baigiamąjį darbą rašantis studentas turi pademonstruoti gebėjimus

atlikti mokslinės literatūros ir šaltinių paiešką.

Per pirmas konsultacijas su darbo vadovu privalu aptarti, apsvarstyti

baigiamojo darbo hipotezę, gali būti ginami baigiamojo magistro darbo teiginiai,

derinamas tyrimo tikslas, uždaviniai. Hipotezės ar ginamų teiginių, tyrimo

tikslo, uždavinių baigiamajame darbe darbo vadovas neformuluoja – juos

baigiamąjį darbą rašantis studentas apibrėžia pats ir pateikia darbo vadovui. Su

darbo vadovu aptariami ir darbo metodai.

Su baigiamojo darbo vadovu suderinus tyrimo tikslą, uždavinius,

mokslinę literatūrą, tyrimo metodiką, įvardijus preliminarius skyrius ir jų

pavadinimus, aptariama darbo struktūra.

Aptarus šiuos klausimus, pradedama studijuoti, analizuoti reikiama

mokslinė literatūra, kaupiami reikalingi šaltiniai, jų medžiaga, rašomas

baigiamasis darbas.

Rašydamas baigiamąjį darbą studentas privalo laikytis su darbo vadovu

suderinto kalendorinio baigiamojo darbo rašymo plano, reguliariai (ne rečiau

kaip kartą per mėnesį) konsultuotis su darbo vadovu jo priėmimo Vilniaus

universitete laiku (konsultacijų reguliarumą darbo vadovui rekomenduojama

fiksuoti kalendoriniame rašto darbo rašymo plane). Baigiamojo darbo vadovui

sutikus, galimos konsultacijos el. paštu. Nuolatinės konsultacijos būtinos, nes jos

ne tik skatina mokslinį darbą rašyti nuosekliai, bet ir gerina darbo kokybę,

60

tobulina rašymo įgūdžius, be to, vadovui leidžia įvertinti, ar darbas rašomas

savarankiškai.

Jei baigiamąjį darbą rašantis studentas nesilaiko su darbo vadovu

suderinto kalendorinio baigiamojo darbo rašymo plano, nesikonsultuoja su juo,

darbo vadovas gali neleisti ginti baigiamojo darbo.

Baigiamojo darbo vadovas, derindamas kalendorinį baigiamojo darbo

rašymo planą, baigiamąjį darbą rengiančiam studentui rezervuoja priėmimo

laiką. Per konsultacijas šiuo laiku darbo vadovas studentą konsultuoja, atsako į

klausimus, susijusius su baigiamojo darbo rašymu, diskutuoja baigiamojo darbo

klausimais, pateikia pastabų. Į vadovo pastabas rekomenduojama atsižvelgti.

Konsultuodamasis su darbo vadovu studentas turi jį informuoti apie

darbo rašymo eigą ir iškilusias problemas, pateikti darbo tekstą (skyriais ar

poskyriais). Savo pastabas, rekomendacijas bei nurodymus, kaip tobulinti darbą,

darbo vadovas išsako ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tos dienos, kai buvo

pateiktas darbo tekstas.

Baigiamojo darbo vadovo vadovavimas baigiamajam darbui baigiasi

studentui įteikus (įregistravus) baigiamąjį darbą.

Baigiamąjį darbą studentas rašo savarankiškai. Rašto darbas laikomas

parengtu nesavarankiškai, jeigu jis visas arba iš dalies parašytas kito autoriaus

(perrašius kito autoriaus darbą ar jo dalį ir nepateikus nuorodų, taip pat

konkrečiu atveju viršijus Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių

įstatymo leidžiamas citavimo ribas), rašto darbe pažeidžiamos kitų autorių

asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, visas darbas arba jo dalis buvo panaudota

kitam dalykui vertinti šiame ar kituose universitetuose. Vadinasi:

• baigiamasis darbas turi būti parašytas paties studento. Todėl dėl

baigiamojo darbo ar jo dalies rašymo su kitais asmenimis negali būti

sudaromos jokios sutartys;

61

• negalima baigiamojo darbo rengti su kitais autoriais (negalima

baigiamojo darbo bendraautorystė). Baigiamojo darbo vadovas, studentą

dėl baigiamojo darbo kilusiais klausimais konsultavę asmenys nėra

baigiamojo darbo bendraautoriai;

• baigiamajame darbe negali būti naudojamasi kito autoriaus darbu ar kokia

nors jo dalimi, nepateikiant nuorodų. Jei perrašytas kito autoriaus darbas

ar jo dalis, kito asmens kūrinys (ar jo dalis) be nuorodų yra pateikiamas

kaip savo, šis pažeidimas vadinamas plagiatu (žr. 4 skyrių „Akademinė

rašto darbų etika“ ir 5 skyriaus 5.1 poskyrį „Reikalavimai citavimui“).

2.4.3.3. Tarpinė baigiamųjų darbų patikra

Studijų programų komitetai per posėdžius gali numatyti vieną ar kelias

baigiamųjų darbų rengimo patikros datas. Šios datos baigiamųjų darbų rengimo

patikros tvarka nustatomos posėdžio sprendimu ir skelbiamos internetinėje

Komunikacijos fakulteto svetainėje.

2.4.3.4. Baigiamųjų bakalauro ir magistro darbų registravimas

(įteikimas)

Gynimui parengtas, įrištas darbas (2 egz.) ir jo kopija elektroninėje

laikmenoje (kurioje užrašomas baigiamojo darbo pavadinimas, baigiamojo darbo

autoriaus vardas, pavardė, studijų programa ir baigiamojo darbo parašymo

metai) įteikiami KF studijų skyriui. Gynimui parengtas darbas iki darbo

registracijos turi būti įkeltas į informacinę Vilniaus universiteto studijų sistemą.

Į duomenų bazę įrašomi uždarame posėdyje ginamo darbo metaduomenys ir

62

santrauka. Į duomenų bazę neįrašytų darbų ginti neleidžiama.

Baigiamieji magistro / bakalauro darbai registruojami gynimui ne vėliau

kaip likus vienam mėnesiui iki pirmos atitinkamos studijų programos

baigiamųjų darbų gynimo dienos.

Darbą įteikus Studijų skyriui, pastarojo darbuotojas įteiktame darbe

fiksuoja įteikimo datą, registruoja darbą bakalauro ir magistro baigiamųjų darbų

registracijos žurnale.

Kai baigiamasis darbas užregistruojamas ginti, jo lydraštyje darbo

vadovas įrašo informaciją apie sprendimą leisti arba neleisti ginti darbo ir

pasirašo. Darbo vadovas, prieš priimdamas sprendimą leisti ginti baigiamąjį

darbą ar ne, privalo peržiūrėti Vilniaus universiteto elektroninės plagiato

patikros sistemos ataskaitą. Apie sprendimą leisti ginti darbą ar neleisti to daryti

Studijų skyriaus darbuotojas per 10 dienų nuo darbo užregistravimo informuoja

studentą e. paštu.

Jeigu baigiamojo darbo vadovas nesutinka, kad darbas parengtas

tinkamai, yra gintinas, studentas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo

informavimo apie baigiamojo darbo vadovo sprendimą neleisti ginti darbo

dienos turi teisę kreiptis į baigiamųjų darbų gynimo komisiją su prašymu leisti

ginti darbą, kuriame raštu išdėstyti motyvai.

Studento prašymas svarstomas pirmame baigiamųjų darbų gynimo

komisijos posėdyje. Baigiamojo darbo vadovas privalo dalyvauti baigiamųjų

darbų gynimo komisijos posėdyje, kuriame svarstomas studento, kuriam neleista

ginti baigiamojo darbo, prašymas.

Apsvarsčiusi motyvuotą studento prašymą, baigiamojo darbo vadovo

argumentus, baigiamųjų darbų gynimo komisija nusprendžia, ar studentui

leidžiama ginti darbą. Jei komisija priima sprendimą leisti ginti darbą, studijų

programos pirmininkas komisijos pirmininko teikimu skiria recenzentą ir

63

informuoja studentą apie jo baigiamojo darbo gynimo datą ir laiką. Šį sprendimą

arba sprendimą neleisti ginti baigiamojo darbo komisija fiksuoja protokole,

kurio vienas egzempliorius pridedamas prie baigiamųjų darbų gynimo komisijos

ataskaitos Komunikacijos fakulteto tarybai, kitas saugomas fakulteto studijų

skyriuje nustatyta tvarka. Komisijos pirmininkas apie baigiamųjų darbų gynimo

komisijos sprendimą leisti viešai ginti darbą (tokiu atveju kartu nurodoma

gynimo data) / neleisti viešai ginti darbo studentą informuoja žodžiu.

Baigiamojo darbo lydraštyje greta darbo vadovo sprendimo leisti ginti

darbą, esant argumentuotam poreikiui, pažymima, kad darbo gynimas bus

neviešas. Žymą apie neviešą darbo gynimą studijų programos komiteto

pirmininkas vizuoja antraštiniame darbo lape.

2.4.3.5. Pasirengimas ginti darbą

Baigiamuosius darbus studentai gali ginti, kai įvykdo visą studijų

programą. Ar studijų programa įvykdyta, sprendžia akademinių reikalų

prodekanas ir studijų programos komiteto pirmininkas. Leidimas ginti darbą

forminamas Komunikacijos fakulteto dekano įsakymu. Darbai ginami egzaminų

sesijos laikotarpiu.

Baigiamieji darbai ginami baigiamųjų darbų gynimo komisijoje.

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sudėtis, baigiamųjų darbų gynimo

tvarkaraštis, baigiamųjų darbų gynimo vieta viešai skelbiama ne vėliau kaip

likus 5 darbo dienoms iki pirmo baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio.

Baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštį sudaro baigiamųjų darbų gynimo

komisijos pirmininkas, tvirtina fakulteto dekanas.

64

Baigiamųjų darbų gynimo laikas gali būti keičiamas dėl svarbių

priežasčių – studentui įteikus prašymą, baigiamųjų darbų gynimo komisijos

sprendimu.

2.4.3.6. Viešas baigiamųjų darbų gynimas

Baigiamojo darbo gynimas yra viešas ir vyksta Vilniaus universiteto

rektoriaus įsakymu skirtos baigiamųjų darbų gynimo komisijos (toliau tekste –

komisija) posėdyje. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto baigiamųjų

darbų komisija vadovaujasi šiais metodiniais nurodymais, Baigiamųjų darbų

rengimo, gynimo ir saugojimo tvarka (patvirtinta VU Senato komisijos 2005 m.

birželio 2 d. posėdyje, protokolas Nr. SK-2005-9).

Baigiamųjų darbų gynimas teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip

2/3 komisijos narių. Gynimui vadovauja komisijos pirmininkas.

Studijų skyriaus darbuotojas atlieka atitinkamos studijų programos

baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžių sekretoriaus funkcijas:

• gynimo dieną komisijos pirmininkui pateikia tą dieną ginamus

baigiamuosius darbus, recenzentų atsiliepimus ir įvertinimus;

• rašo komisijos posėdžių protokolus ir protokolų išrašus;

• atlieka kitas su baigiamųjų darbų gynimu susijusias funkcijas, vykdo

komisijos pirmininko pavedimus.

Studijų programos komitetui priėmus atitinkamą sprendimą, baigiamasis

darbas, kurio rezultatai neviešintini, ginamas uždarame baigiamųjų darbų

gynimo komisijos posėdyje. Tokio darbo gynimui komisija skelbia uždarą

posėdžio dalį. Uždaras baigiamojo darbo gynimas organizuojamas remiantis

65

Tvarka.

Komisijos pirmininkas skiria darbo oponentus – komisijos narius.

Oponentas, susipažinęs su darbu, skelbia pastabas gynimo posėdyje.

Baigiamųjų darbų gynimo komisija, nustačiusi, kad baigiamasis

darbas parengtas nesavarankiškai, plagijuotas ar neatitinka minimalios

apimties reikalavimų, jo ginti neleidžia. Apie tokį komisijos sprendimą

baigiamojo darbo autorius asmeniškai informuojamas numatytą jo baigiamojo

darbo gynimo dieną, iki viešo darbo gynimo pradžios. Dėl plagiato nustatymo

baigiamajame darbe į komisiją gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys, galintys

pateikti įrodymų, kad baigiamasis darbas rašytas nesavarankiškai.

Baigiamųjų darbų komisijos sprendimas neleisti ginti nesavarankiškai

parengto, plagijuoto baigiamojo darbo įrašomas protokole, kurio vienas

egzempliorius pridedamas prie baigiamųjų darbų gynimo komisijos ataskaitos

Komunikacijos fakulteto tarybai, kitas saugomas fakultete nustatyta tvarka.

Komisijos sprendimai viešinami šių baigiamųjų darbų viešo gynimo posėdyje.

Atitinkamų studijų programų baigiamųjų darbų gynimo komisijos

pirmininkui gali būti teikiami ir papildomi dokumentai (posėdžio protokolo

išrašai, kuriuose išvardyti ginti neleidžiami baigiamieji darbai, pridedamos šių

darbų tarpinio vertinimo lentelės ir kt.).

Viešas baigiamųjų darbų gynimas pradedamas komisijos pirmininkui

pristačius baigiamųjų darbų gynimo komisiją, supažindinus su baigiamųjų darbų

gynimo tvarka ir paskelbus gynimo posėdžio pradžią.

Baigiamąjį darbą iliustruojančios skaidrės turi būti parengtos kokybiškai

(jose neturi būti daug teksto, smulkaus šrifto, vienoje skaidrėje geriau nepateikti

kelių schemų, lentelių ir pan.).

Viršijus baigiamojo darbo esmei perteikti skirtą laiką, komisijos

pirmininkas, davęs įspėjamąją pastabą, turi teisę nutraukti darbo pristatymą.

66

Darbo autoriui pristačius darbą, komisijos nariai jam gali užduoti

klausimų, susijusių su paskelbta informacija. Toliau yra perskaitoma darbo

recenzija. Darbo autorius atsako į recenzento pastabas bei klausimus. Komisijos

pirmininkas suteikia žodį oponentui, kuris pateikia klausimų ir pastabų. Kai į

šias pastabas atsakoma, žodis gali būti suteiktas darbo vadovui.

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos sprendimas priimamas uždarame

komisijos posėdyje. Paskelbtas šis sprendimas yra galutinis ir apeliacine tvarka

neskundžiamas.

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos posėdžio protokolas dėl

kvalifikacinio laipsnio suteikimo Vilniaus universitete nustatyta forma

rengiamas dviem egzemplioriais. Abu egzemplioriai ne vėliau kaip per vieną

darbo dieną, pasibaigus visų tos studijų programos baigiamųjų darbų gynimui,

pateikiami fakulteto Studijų skyriui. Baigiamųjų darbų gynimo komisijos

posėdžio protokolą dėl kvalifikacinio laipsnio suteikimo pasirašo gynimo

komisijos pirmininkas. Įvertinimą bei darbo prieigos statusą į Vilniaus

universiteto duomenų bazę ir (ar) žiniaraštį ne vėliau kaip per vieną darbo dieną

po gynimo įrašo komisijos pirmininkas. Baigiamųjų darbų gynimo žiniaraštis

fakulteto Studijų skyriui pateikiamas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną

pasibaigus visų tos studijų programos baigiamųjų darbų gynimui.

Antraštiniame baigiamojo darbo lape komisijos pirmininkas įrašo pažymį

ir pasirašo.

Įvertinus darbą, nustatomi jo saugojimo elektroninėje Lietuvos studijų

baigiamųjų darbų ir disertacijų duomenų bazėje (eLABa) ir prieigos statusai.

Ginti pateikti baigiamieji darbai fakultete saugomi 5 metus.

Baigiamųjų darbų gynimo komisija darbą grąžina Studijų skyriui.

Uždarame gynimo posėdyje apgintas darbas saugomas institucijoje, kuri

pageidavo uždaro gynimo, o universitete saugoma tokio darbo santrauka.

67

2.4.3.7. Baigiamųjų darbų recenzavimas

Baigiamųjų darbų recenzentus skiria atitinkamą studijų programą

kuruojančio studijų programos komiteto pirmininkas.

Baigiamąjį studento darbą recenzentui perduoda Studijų skyrius.

Raštišką atsiliepimą apie darbą (recenziją) likus vienai darbo dienai iki

numatytos baigiamųjų darbų gynimo datos baigiamojo darbo autoriui įteikia

gynimo komisijos sekretorius,.

Recenzentas, nustatęs, kad baigiamasis darbas parengtas

nesavarankiškai, plagijuotas ar neatitinka nustatytų reikalavimų

minimaliai apimčiai, raštu (pateikdamas argumentų) informuoja apie tai

baigiamųjų darbų gynimo komisiją.

2.4.3.8. Baigiamųjų darbų vertinimas (10 balų sistema)

Baigiamąjį darbą komisija vertina pažymiu uždarame posėdyje,

dalyvaujant tik komisijos nariams, prireikus – ir posėdžio sekretoriui. Jei

komisijos narys yra baigiamojo darbo vadovas arba recenzentas, jis negali

pasišalinti iš baigiamojo darbo svarstymo posėdžio: komisijai aptariant ir

vertinant jo vadovautą ar recenzuotą baigiamąjį darbą, kaip komisijos narys jis

nedalyvauja.

Per pirmą posėdį baigiamųjų darbų gynimo komisijos nariai aptaria

baigiamųjų darbų vertinimo sistemą. Rekomenduojama vertinti baigiamąjį

darbą, jo gynimą, baigiamojo darbo autoriaus atsakymus į recenzento, komisijos

narių, kitų, viešai ginant baigiamąjį darbą dalyvaujančių asmenų klausimus,

68

atsižvelgti į recenzento ir oponento siūlomą darbo įvertinimą, argumentuotą

baigiamojo darbo vadovo įvertinimą. Galutiniam baigiamojo darbo įvertinimui

turi pritarti visa komisija. Komisija pritaria balsuodama, sprendimas priimamas

remiantis paprasta balsų dauguma.

Komisijos sprendimu, jos nariai siūlomus įvertinimus (pažymius)

posėdyje gali pateikti raštu (balsuodami slaptai). Jeigu vieno komisijos nario

įvertinimas žymiai skiriasi nuo kitų narių siūlomų įvertinimų, tas narys,

paprašytas komisijos pirmininko, turi argumentuoti savo siūlomą įvertinimą

(komisijai nusprendus, raštu ar žodžiu). Jei komisijos narių nuomonės dėl

baigiamojo darbo įvertinimo pasiskirsto po lygiai, baigiamojo darbo įvertinimą

lemia komisijos pirmininko siūlomas įvertinimas.

2.4.3.9. Baigiamųjų darbų komisijos ataskaita

Baigiamųjų darbų gynimo komisijos pirmininkas rašo ataskaitą, kurią

pristato Komunikacijos fakulteto tarybos posėdyje.

Ataskaitą sudaro dvi dalys: konstatuojamoji ir apibendrinamoji. Prie

ataskaitos pridedami (jei yra) komisijos sprendimo dėl motyvuoto studento

prašymo leisti ginti baigiamąjį darbą (kai darbo vadovas neleido jo ginti)

protokolas ir komisijos sprendimo neleisti ginti nesavarankiškai parengto

baigiamojo darbo protokolas. Konstatuojamojoje ataskaitos dalyje pateikiama

informacija apie komisijos darbo trukmę ir komisijos narių dalyvavimą jos

darbe, skelbiama darbų gynimo statistika (kiek darbų apginta, mokslinė darbų

tematika, darbų įvertinimai, įvertinimų vidurkis, vadovavimo statistika,

recenzavimo statistika). Konstatuojamojoje baigiamųjų darbų gynimo komisijos

ataskaitos dalyje nurodomi ir baigiamųjų darbų, kurie buvo pateikti gynimui per

69

nustatytą terminą, bet nebuvo ginti, pavadinimai, jų autoriai, vadovai,

nurodomos ir studentų, kurie baigiamuosius darbus užregistravo, bet nepateikė

jų viešai ginti, pavardės. Apibendrinamojoje dalyje rašomos pastabos ir

baigiamųjų darbų vadovams, recenzentams pateikiama pasiūlymų bei

rekomendacijų dėl baigiamųjų darbų gynimo ir vertinimo procedūrų.

70

3. BENDRIEJI REIKALAVIMAI TEKSTUI

3.1. Rašto darbų kalba

Studijų rašto darbas (toliau tekste – rašto darbas) turi būti parašytas

taisyklinga valstybine kalba. Vilniaus universiteto studijų nuostatuose

nurodomais studijų užsienio kalba atvejais rašto darbai gali būti pateikiami ir

užsienio kalba.

Terminai, valstybių, jų sostinių pavadinimai ir kiti asmenvardžiai,

užsienio asmenų pavardės, firmų vardai, medžiagų, gaminių ir normatyvinių

dokumentų žymenys ir t. t. rašomi atsižvelgiant į galiojančius Valstybinės

lietuvių kalbos komisijos nutarimus. Rašto darbuose reikia vengti tarptautinių

žodžių, esant galimybei juos keisti lietuviškais atitikmenimis. Jei užsienio kalba

vartojamų terminų lietuviški atitikmenys nėra paplitę arba darbo autorius

pateikia jų vertimus, lenktiniuose skliaustuose, greta lietuviškų terminų turi būti

nurodomi termino atitikmenys užsienio kalba5.

Rašto darbe turi būti vartojamos lietuviškos kabutės („…“), taisyklingai

rašomi trumpieji ir ilgieji brūkšniai.

Kai dažnai tenka kartoti ilgus pavadinimus ar terminus, galima vartoti jų

5 Dėl termino vartojimo ir (ar) kūrimo prireikus galima konsultuotis su darbo vadovu, kitais

nagrinėjamos srities specialistais, kurie gali pasiūlyti terminą, taip pat aptarti termino

tinkamumą vartoti su terminologijos specialistu. Tuo atveju naujo termino įvedimą galima

derinti su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Ši pastaba galioja ir svarstant bei tvirtinant

baigiamųjų bakalauro bei magistro darbų temas.

71

santrumpas. Pirmą kartą rašomas visas pavadinimas, o greta skliaustuose

nurodoma santrumpa, pavyzdžiui, informacinės technologijos (toliau tekste –

IT). Taip pat bet kuriame darbe pirmą kartą būtina parašyti visą asmenvardį,

pilną pareigybės pavadinimą, vėliau galima vartoti ir sutrumpintą jų formą:

Vardenis Pavardenis, Medžiagų technologijos instituto (MTI) vadybininkas

(kitur darbe – V. Pavardenis, MTI vadybininkas, ir pan.). Tačiau Lietuvos

Respublika netrumpinama LR, nes oficialios tokios santrumpos valstybė neturi6.

Rašto darbų kalba turi būti rišli, nuosekli ir aiški. Reikia vengti kalbėjimo

publicistiniu stiliumi, mintis reikšti mokslinio stiliaus kalba.

Privalu ištaisyti gramatikos, stiliaus, korektūros klaidas.

3.2. Teksto formatavimas ir rašto darbo įforminimas

Rašto darbo tekstą privalu išspausdinti kokybiškai.

Rašto darbai turi būti:

• Susegti į aplanką (referatai, projektų ataskaitos, kūrybiniai projektai,

teminiai kūriniai, žurnalistinio žanro kūriniai, praktikos ataskaitos,

kursiniai, mokslo tiriamieji darbai, baigiamieji kūrybiniai darbai).

Draudžiama atskirus puslapius dėti į įmautes.

• Įrišti su spirale (projektų, tyrimų, praktikos ataskaitos, kursiniai,

mokslo tiriamieji darbai, baigiamieji bakalauro darbai, vienas

baigiamojo magistro darbo egzempliorius). Vidinėje baigiamojo

bakalauro darbo paskutinio lapo pusėje turi būti įklijuotas vokas, skirtas

6 Trys Lietuvos valstybės pareigybės visada rašomos didžiąja raide, kadangi yra

vienintelės: Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas.

72

darbo recenzijai, kitiems atsiliepimams.

• Vienas baigiamojo magistro darbo egzempliorius įrišamas į kietus

viršelius. Vidinėje baigiamojo magistro darbo paskutinio lapo pusėje

turi būti įklijuotas vokas, skirtas darbo recenzijai ir kitiems

atsiliepimams.

Tekstas spausdinamas A4 formato lapuose Times New Roman 12 pt

šriftu ir 1,5 tarpo tarp eilučių atstumu. Autoriaus pavardė ir darbo pavadinimas

antraštiniame lape rašomas Times New Roman 14 pt šriftu, pavadinimas

paryškinamas (žr. 1 priedą). Išnašų teksto dydis – 10 pt, tarpai tarp išnašų eilučių

viengubi (single). Tarpai tarp žodžių tekste turi būti viengubi, tarpai tarp teksto

simbolių – įprasto dydžio (0 pt). Viso rašto darbo teksto lygiuotė – abipusė

(išskyrus antraštinį lapą).

Tekste atskirus žodžius galima išskirti, paryškinti, pabraukti. Tekste

neturėtų būti daug skirtingų būdų išskirti žodžius.

Pirma kiekvienos struktūrinės rašto darbo dalies pastraipa pradedama

rašyti nuo kairiojo puslapio krašto, eilutę atitraukiant 1 cm.

Puslapyje, kur rašomas tekstas, iš kraštų paliekamos tuščios paraštės:

• kairėje pusėje – 30 mm;

• dešinėje – 10 mm;

• viršuje – 20 mm;

• apačioje – 20 mm.

Teksto puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo antraštinio lapo

(antraštinis lapas ir turinio puslapiai nenumeruojami) ir baigiant priedais.

Puslapio numeriai arabiškais skaitmenimis rašomi teksto apačioje,

dešinėje tuščios paraštės pusėje. Nei taškas, nei brūkšneliai nerašomi. Puslapio

numerių šrifto dydis – 10 pt.

Pagrindinės darbo dalies tekstas skaidomas į skyrius, poskyrius ir

73

paragrafus, jei reikia, – ir į punktus. Šios teksto dalys numeruojamos arabiškais

skaitmenimis (prie smulkesniųjų iš dešinės prirašomi nauji skaitmenys),

pavyzdžiui: 1.1, 1.2, 1.2.1, 1.2.1.2.

Kiekviena darbo dalis pradedama naujame lape. Skyriai ir poskyriai

pradedami tame pačiame lape. Skyrių pavadinimai numeruojami, nekeliami,

rašomi didžiosiomis raidėmis, paryškinami, nustatoma centrinė teksto lygiuotė.

Po jų taškas nerašomas. Poskyrių ir smulkesnių struktūrinių dalių, išskyrus

pirmąją, pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, teksto lygiuotė tokia pati.

Dalių pavadinimai (taip pat žodžiai TURINYS, ĮVADAS, IŠVADOS,

BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS) rašomi viena eilute žemiau, nei

prasideda lapo paraštė, o skyrių, poskyrių ir kitų smulkesnių struktūrinių dalių

pavadinimai iš teksto, esančio iki ir po jų, išskiriami vienos eilutės tarpeliais.

Priedai įvardijami ir spausdinami atskiruose lapuose.

3.3. Teksto iliustravimas

Medžiagai apibendrinti, iliustruoti rašto darbuose rekomenduojama

naudoti lenteles ir paveikslus.

Paveikslai – tai visa grafinė, fotografinė, kartografinė ar kita iliustracinė

vaizdinė medžiaga. Visos lentelės ir iliustracinė medžiaga turi turėti

pavadinimus ir numerius, lentelių, kitų skirtingų rūšių iliustracinės medžiagos

numeracija turi būti atskira. Iliustracinės medžiagos pavadinimai, numeriai

visais atvejais rašomi mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją, kuri turi būti

didžioji), virš iliustracinės medžiagos (lentelės ar paveikslo), lapo viduryje.

Iliustracinės medžiagos pavadinimo dalis yra iliustracinės medžiagos numeris,

74

po jo rašomas taškas ir tos medžiagos pavadinimas. Po iliustracinės medžiagos

pavadinimo taškas nerašomas. Lentelėse ir paveiksluose naudojami šriftai, jų

dydis gali skirtis nuo rašto darbo tekste naudojamo šrifto. Lentelės ir paveikslai

turėtų būti kompaktiški ir neužimti daugiau kaip vieno puslapio. Didesnės

lentelės ar paveikslai turi būti pateikiami kaip priedai.

Prie kiekvienos lentelės ir paveikslo nurodomas autorius ir šaltinis (jei

reikia). Jei lentelę ar paveikslą sudarė pats autorius, turi būti nuoroda į literatūrą,

šaltinius, kuriais remiantis sudarytos šios iliustracijos. Visų lentelių ir paveikslų,

prie kurių nėra nuorodų, autoriumi laikomas rašto darbo autorius.

Visa iliustracinė rašto darbo medžiaga tekste turi būti aptariama,

analizuojama (ne aprašinėjama), į ją turi būti pateiktos nuorodos. Nuorodos

pateikiamos lenktiniuose skliaustuose.

Rekomenduojama lenteles ar paveikslus pateikti iš karto po nuoroda,

tačiau jei puslapyje nėra užtektinai vietos arba lieka maždaug trečdalis tuščio

puslapio, lentelė ar paveikslas gali būti pateikiami ir kitame rašto darbo

puslapyje.

Pavyzdys:

Kiekvienas asmuo, e. mokslo kūrinio naudotojas, siekiantis atviros

prieigos prie e. mokslo kūrinio, t. y. įgyti teisę kopijuoti, platinti kūrinį, naudoti

išvestiniams kūriniams kurti ir platinti, turėtų gauti e. mokslo kūrinio autoriaus

ar kito autorių teisių subjekto sutikimą (leidimą). Tokia teisinė sistema padėtų

formuoti tinkamą mokslinės informacijos vartotojų kūrybinių intencijų pagrindą,

užtikrintų naujų informacijos produktų verslo modelių teisėtumą (1 paveikslas).

75

Informacijos sisteminimas naudojant lenteles. Rašto darbuose siekiant

sisteminti informaciją rekomenduojama naudoti lenteles. Lentelės tinka

informacijai, kuri geriau suvokiama eilučių ir stulpelių formatu, pateikti.

Lentelių forma, pobūdis priklauso nuo jose pateikiamų duomenų – į lentelių

langelius gali būti įrašomi skaitmenys, simboliai, tekstas.

Lentelėje skiriami:

• antraštiniai langeliai;

• duomenų langeliai.

Rekomenduojama antraštinius langelius atskirti vaizdžiai (išryškinti juose

esantį tekstą arba įrėminti naudojant storesnes linijas, arba pasitelkti spalvinį

foną).

Kiekviename antraštiniame ir duomenų langelyje tekstas pradedamas

didžiąja raide. Užrašai antraštiniuose lentelės langeliuose paprasti, aiškūs ir

trumpi. Į antraštinius lentelės langelius įrašyti sutartiniai raidiniai ženklai turi

būti paaiškinti po lentele (lentelės išnašose) arba tekste, kuriame aptariama

analizuojama lentelė.

Skaitmenys, simboliai ir tekstas visuose lentelių langeliuose išdėstomas

vienodai (vienodai lygiuojant, vienodu eilėtarpiu, šriftu ir kt.)

76

Numeruojant lenteles rašoma: 1 lentelė, 2 lentelė, 3 lentelė ir kt. Jei darbe

yra tik viena lentelė, numeris vis tiek nurodomas. Lentelės pavadinimas rašomas

mažosiomis raidėmis (išskyrus pirmąją, kuri turi būti didžioji), virš lentelės, lapo

viduryje.

Pavyzdys:

2 lentelė. Andriaus Šumino ir Annos Mierzeckos nurodomi pagrindiniai

informacijos šaltiniai apie politines naujienas (procentais) (Political information

sources for young citizens..., 2014, p. 36)

Niekada Retai Kartais Dažnai Labai

dažnai

Laikraščiai ir

žurnalai

13.1 30.3 30.1 19.7 6.8

Radijas 16.3 32.3 26.2 19.4 5.8

Televizija 9.2 14.3 21.1 29.6 25.8

Naujienų portalai

(Delfi.lt,

15min.lt. etc.)

1.0 4.1 12.4 24.0 58.5

Draugai,

pažįstami,

giminės

1.9 16.8 36.4 35.4 9.5

Bibliografinių nuorodų sąraše nurodoma:

ŠUMINAS, Andrius; MIERZECKA, Anna. Political information sources

for young citizens: a case study of Lithuanian youth information behavior.

Informacijos mokslai, 2014, nr. 70, p. 25–44. ISSN 1392-0561.

Jei lentelę tenka skaidyti į dvi ar daugiau dalių (pvz., priede, o kartais ir

tekste), tai pirmos (antros, trečios ir t. t.) dalies apačioje, dešinėje pusėje rašoma,

77

pavyzdžiui, „1 lentelės tęsinys kitame puslapyje“, o prieš perkeltą lentelės dalį

nurodoma „1 lentelės tęsinys“. Antraštiniai lentelės langeliai pakartojami

kiekviename puslapyje.

Teksto iliustravimas diagramomis. Surinktų empirinių duomenų

analizę, jos rezultatus rekomenduojama pateikti vaizdžiai – rašto darbą

iliustruoti diagramomis. Darbą iliustruojant diagramomis, iliustracijos tekste

vadinamos paveikslais, tačiau darbą ginant (pristatant tyrimų duomenis)

kalbama apie diagramas.

Rašto darbą iliustruojant diagramomis svarbu tinkamai įvardyti

koordinačių ašis, parinkti skales, kintamuosius. Diagramas gali sudaryti linijos,

plokščios arba erdvinės figūros, todėl diagramos skirstomos į linijines,

stulpelines, juostines ir kt.

78

4. AKADEMINĖ RAŠTO DARBŲ ETIKA

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto studentai, rašydami rašto

darbus, atlikdami mokslinius tyrimus, privalo vadovautis Vilniaus universiteto

akademinės etikos kodeksu (patvirtintu Vilniaus universiteto Senato 2006 m.

birželio 13 d. posėdyje; protokolas Nr. S-2006-05).

Rašant mokslo darbus, privalu laikytis akademinio sąžiningumo principo.

Didžiausiu akademinio sąžiningumo principo pažeidimu laikomas plagijavimas.

Komisijos sprendimu, plagijuotų darbų ginti neleidžiama (žr. 2.4.3.5 poskyrį

„Pasirengimas ginti darbą“). Akademinio sąžiningumo principą pažeidžia:

• svetimo kūrinio pateikimas kaip savojo;

• svetimo kūrinio teksto neišskyrimas rašto darbe, svetimos idėjos

perpasakojimas, iliustracinės medžiagos ar duomenų pateikimas

nenurodant šaltinio (kaip užtikrinti akademinio sąžiningumo reikalavimų

laikymąsi, aptariama 2.4.3.2 poskyryje „Studento ir darbo vadovo teisės

bei pareigos studentui rengiant (rašant) baigiamąjį bakalauro, magistro

darbą“ ir 5.1 poskyryje „Reikalavimai citavimui“). Studentų mokslo

darbai, kaip ir visi kiti studentų darbai, grindžiami akademine laisve.

Akademinė laisvė apima teisę atlikti įvairius mokslinius tyrimus, laisvai,

be cenzūros viešinti ir skleisti tyrimų rezultatus. Tačiau akademinė tyrimų laisvė

yra sąlygota visuomenės normų numatomos bendražmogiškosios tyrėjo

atsakomybės, apibrėžiama bendrųjų mokslinių tyrimų etikos standartuose.

Svarbi mokslinių tyrimų etikos norma yra reikalavimas mokslinį tyrimą

atlikti sąžiningai, t. y. mokslinė veikla turi būti grindžiama tiesos siekimo idealu.

Sąžiningumo atliekant mokslinį tyrimą principas pažeidžiamas:

• padirbinėjant, falsifikuojant tyrimo duomenis;

• manipuliuojant tyrimo duomenimis;

79

• sąmoningai nutylint, slepiant tyrimo hipotezei prieštaraujančius

duomenis;

• sąmoningai pateikiant klaidinamą informaciją apie tyrimo metodiką.

Mokslinių tyrimų etika ne tik užtikrina socialinę tyrėjo atsakomybę, bet ir

yra pagrindas visuomenei diskutuoti, palankiai ar kritiškai vertinti mokslinio

tyrimo rezultatus.

Atliekant mokslinius tyrimus, kuriuose dalyvauja žmonės, ypač svarbu

paisyti bendrųjų mokslinių tyrimų etikos reikalavimų. Moraliniai mokslinių

tyrimų imperatyvai numato pagarbą teisėtiems asmenų, dalyvaujančių

tyrimuose, interesams ir teisėms – turi būti gerbiamas šių asmenų orumas,

privatumas, anonimiškumas. Apsaugant vaikus ar kitus socialiai pažeidžiamus

asmenis nuo piktnaudžiavimo jų patiklumu, išnaudojimo, diskriminacijos, turi

būti kreipiamas dėmesys į specialias mokslinio tyrimo procedūras (pvz.,

nepilnamečių apklausai reikalingas jų tėvų, globėjų ar kitų teisėtų atstovų

sutikimas).

Mokslinių tyrimų, kuriuose dalyvauja žmonės, etika reikalauja, kad

tyrimo metodai būtų morališkai priimtini, tyrimuose dalyvaujantys asmenys būtų

atsakingai supažindinami su tyrimų tikslais, nauda, galima žala, o su tyrimu

susijusi informacija turi būti skleidžiama nemokamai ir laisvai. Pagarba

asmeniui lemia mokslinių tyrimų vyksmą, paremtą dialogu, visų tyrimo dalyvių

savanoriškumu. Tyrimuose dalyvaujantys asmenys turi teisę savarankiškai

priimti sprendimus ir bet kuriuo etapu atsisakyti tuose tyrimuose dalyvauti.

80

5. BIBLIOGRAFINIS STUDIJŲ RAŠTO DARBO

APIPAVIDALINIMAS

5.1. Kitų asmenų idėjų, minčių bei kūrinių dalių naudojimas

rengiant mokslinius rašto darbus: reikalavimai citavimui

Moksliniuose rašto darbuose, siekiant mokslinio tyrimo išsamumo,

mokslinės tiesos, dažnai naudojamasi kitų autorių idėjomis, mintimis, jų sukurta

mokslinių tyrimų metodika ar metodais, naudojami kitų asmenų atliktų tyrimų

duomenys, kitų autorių kūrinių ištraukos. Jei panaudojus ne savo kūrybinės

veiklos rezultatus, nenurodoma, kad tai yra kitų asmenų intelektinė nuosavybė,

kitų žmonių mokslinės veiklos rezultatai, tai laikoma vieno iš svarbiausių

akademinės etikos principo – akademinio sąžiningumo – pažeidimu, kuris

vadinamas plagiatu. Jei pažeidžiamos kitų asmenų kūrinių dalių naudojimo

taisyklės, tai laikoma ir autorių teisių pažeidimu. Moksliniuose rašto darbuose

plagiavimo neturi būti, t. y. visos panaudotos kitų autorių idėjos, mintys, tyrimo

metodai, tyrimų duomenys ir kt. bei kitų autorių kūrinių dalys turi būti tinkamai

dokumentuotos.

Mokslinio rašto darbo autorius atsako už savo darbo originalumą,

citavimo sąžiningumą, negalima pažeisti nei autorių teisių, nei VU akademinės

etikos normų.

Kitų asmenų idėjų ir minčių naudojimas. Autorių teisės kūrinį saugo

kaip visumą, sudarytą iš turinio ir formos elementų. Tačiau kūrinio turinys

(kūrinio idėjos, mintys) nėra savarankiškas autorių teisių apsaugos objektas. Tai

reiškia, kad įvairiuose šaltiniuose išreikštas idėjas bei mintis galima naudoti

neturint kūrinio autoriaus sutikimo. Todėl baigiamuosiuose darbuose gali būti

teiginių, įkvėptų kitų autorių kūriniuose išreikštų idėjų, pagrįstų jomis ar

81

pakartojančių jas, tačiau šios idėjos turi būti pateikiamos originalia raiškos

forma, t. y. iš kitų autorių darbų sužinotos, suvoktos idėjos bei mintys turi būti

išreikštos, atpasakotos vartojant originalias logines, lingvistines konstrukcijas,

kitaip tariant, jas privalu originaliai ir kūrybiškai perfrazuoti. Tekstas, kuriame

panaudotos kitų asmenų idėjos ar mintys, kabutėmis ar kursyvu neišskiriamas.

Autorių teisių normos tiesiogiai neužtikrina teisinės kūrinių turinio (idėjų,

teiginių, minčių) apsaugos, tačiau viešas kūrinio turinio paskelbimas suteikia

turiniui netiesioginę apsaugą, kurią nustato akademinės etikos normos. Todėl

moksliniame rašto darbe, naudojant originalias kito autoriaus idėjas, mintis,

būtina nurodyti šių idėjų, minčių autorių ir jų radimo šaltinį, t. y. tą kūrinį, iš

kurio šios idėjos ar mintys tapo žinomos. Tai reiškia, kad perteikiant kito

autoriaus idėjas, t. y. perfrazuojant kito autoriaus tekstą, privalu nurodyti

autorių ir šaltinį. Jei tekste panaudotą kito asmens kūrinyje aprašomą idėją

galima suvokti iš konkrečios tos kūrinio vietos (puslapio ar puslapių), pateikiant

nuorodą į šaltinį būtina nurodyti konkretų puslapį (-ius). Jei idėja yra suvokiama

iš viso kūrinio, kaip idėjos šaltinis nurodomas tik kūrinys. Nuoroda į autorių ir

šaltinį tekste pateikiama iš karto po sakinio, kuriame perteikiama kito autoriaus

idėja ar mintis, pasirinkus vieną iš siūlomų būdų. Idėjos autorius ir šaltinis, iš

kurio buvo paimta idėja, nurodomi įterpiant trumpą bibliografinę nuorodą

(pateikiant autoriaus (-ių) vardus, kūrinio išleidimo datą ir, jei reikia, nurodant

puslapį (-ius), kuriame (-iuose) atsispindi darbe panaudota idėja ar mintys). Šis

šaltinis, pateikiant pilną bibliografinę nuorodą (remiantis 5.2 skirsnyje

„Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui“ aprašomomis taisyklėmis),

nurodomas ir mokslinio rašto darbo bibliografinių nuorodų sąraše.

Pavyzdys:

82

Johnas Perris Barlow teigia, kad turinys dažniausiai lemia potencialią

socialinę informacijos vertę. Todėl informacija per se gali būti laikomas

prasminis pranešimo turinys – idėja (Barlow, 1993).


BARLOW, John Perry. The Economy of Ideas: Selling Wine Without

Bottles on the Global Net [interaktyvus]. [S. l.], 1993 [žiūrėta 2011 m. liepos

3 d.]. Prieiga per internetą

(http://homes.eff.org/~barlow/EconomyOfIdeas.html).

Kitų asmenų kūrinių dalių naudojimas. Jei kito autoriaus idėjos ar

mintys neišreiškiamos ir neatpasakojamos originaliai, o pateikiamos taip, kaip

jas yra pateikęs jų autorius, t. y. nukopijuojamos iš originalaus kūrinio

(cituojamos), būtina:

išskirti cituojamą tekstą,

pateikti nuorodą į autorių ir šaltinį.

Cituojant kitų autorių kūrinius ar kūrinių dalis moksliniame rašto darbe,

kito autoriaus kūrinys ar jo dalis turi būti aiškiai išskirtas (kabutėmis ir

kursyvu). Kito autoriaus kūrinio ar jo dalies išskyrimas tinkamas, jei yra aiški

naudojamo kito asmens kūrinio ar jo dalies (citatos) pradžia ir pabaiga.

Jei cituojant praleidžiamos kito autoriaus kūrinio vietos (žodis, keli

žodžiai, sakinys), citatoje tai turi būti pažymėta. Žymima <...>.

Pavyzdys:

83

Johnas Perris Barlow teigia, kad informacijos vertinimas dažniausia

paremtas jos turiniu: „<...> Suvokimas – kritinis elementas, kuris vis labiau

naudojamas siekiant informaciją paversti preke <...>“ (Barlow, 1993)


BARLOW, John Perry. The Economy of Ideas: Selling Wine Without

Bottles on the Global Net [interaktyvus]. [S. l.], 1993 [žiūrėta 2011 m. liepos

3 d.]. Prieiga per internetą

(http://homes.eff.org/~barlow/EconomyOfIdeas.html).

Autoriaus vardas ir pavardė bei kūrinys, iš kurio paimta citata, nurodomi

tekste įterpiant (pasirinkus vieną iš siūlomų būdų) trumpą bibliografinę nuorodą

(nurodant autoriaus (-ių) pavardes, kūrinio išleidimo datą ir puslapį, iš kurio

paimtas Jūsų darbe panaudotas tekstas), bei pateikiant pilną bibliografinę

nuorodą (remiantis 5.2 skirsnyje „Reikalavimai bibliografinių nuorodų

sudarymui“ aprašomomis taisyklėmis) mokslinio rašto darbo bibliografinių

nuorodų sąraše.

Teisėtą kūrinio naudojimą cituojant apibrėžia atitinkami LR autorių teisių

ir gretutinių teisių įstatymo reikalavimai sąžiningam citavimui.:

• pirmiausia citavimo sąžiningumą lemia citavimo tikslas; sąžiningo

citavimo tikslas gali būti, pavyzdžiui, kitų autorių idėjų, teiginių,

nuomonės atskleidimas, analizė, autorių kūrinių apžvalga, kritiškas kelių

autorių idėjų gretinimas, kritiškos nuomonės argumentavimas ir pan.;

• citavimo apimtis turi neviršyti citavimo tikslui atitinkamo masto (galima

http://homes.eff.org/~barlow/EconomyOfIdeas.html

84

cituoti tiek, kiek reikia ar būtina, atsižvelgiant į konkretų citavimo tikslą);

• cituojant būtina nurodyti citatos šaltinį ir autorių, jeigu tai nurodyta

kūrinyje, iš kurio paimta citata;

• gali būti cituojama nedidelė kito autoriaus kūrinio dalis. Reikalavimas,

kad citatos apimtis turi būti nedidelė, gali būti netaikomas tik cituojant

nedidelės apimties kūrinį (pvz., aforizmą, miniatiūrą), nes citavimo

tikslas gali lemti ir viso tokio kūrinio ar didesnės jo dalies panaudojimą

cituojant;

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 21

straipsnyje nustatyta, kad gali būti cituojamas tik viešai išleistas ar kitaip viešai

paskelbtas kūrinys. Viešas kūrinio paskelbimas, viešas išleidimas siejamas su

pagrįsta visuomenės teise su tuo kūriniu susipažinti. Jei visuomenės teisė

susipažinti su kūriniu ribojama ar dėl teisėtų priežasčių negali būti įgyvendinta

(pvz., kūrinio rankraštis atiduotas leidybai, tačiau kūrinys dar nėra išleistas),

kūrinio prieiga yra ribota: kūrinys yra ribotos prieigos laikmenoje (pvz., išleistas

tik tarnybiniam naudojimui), saugomas neviešuose fonduose ir kt., jis

nelaikomas viešai paskelbtu. Todėl baigiamuosiuose darbuose negalima cituoti

Vilniaus universitete (ar kitose aukštosiose mokyklose) skaitytų paskaitų.

Autoriui priklausanti kūrinio vertimo teisė neriboja galimybės cituoti kita

kalba išreikšto kūrinio. Teisę kūrinį pateikti tiek originalo kalba, tiek išverstą į

kitą kalbą, turint tikslą cituoti, numato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir

gretutinių teisių įstatymo 21 straipsnio teisės normos, todėl citavimo tikslais

kūrinį naudojantis asmuo turi teisę pats jį ar jo dalį išversti ir pateikti savo

kūrinyje.

Darbe citatas pateikti cituojamo kūrinio originalo kalba rekomenduojama

tik tuo atveju, jeigu tai yra būtina tyrimo tikslams ir uždaviniams įvykdyti.

Cituojant turi būti įvertinta, ar citata, paimta iš tam tikro konteksto,

85

neiškreipia cituojamo autoriaus minties.

Rekomenduojama citatas pateikti išradingai, pvz.: X šį procesą apibūdina

taip...; X teigia....; anot X...; X žodžiais tariant...; X mano, jog...; X pateikia tokią

… apibrėžtį; X įsitikinęs, kad..., ir pan.

Dokumentuojant moksliniame rašto darbe panaudotų kitų autorių idėjų,

minčių ar kūrinių dalių naudojimą būtina atidžiai aprašyti šaltinius: šaltinio

apraše klaidingai pateikti duomenys, nurodytas netikslus ar nesamas šaltinis taip

pat laikoma akademinio sąžiningumo principo pažeidimais.

5.2. Reikalavimai bibliografinių nuorodų sudarymui

Komunikacijos fakultete bibliografinės studijų ir mokslo darbų nuorodos

sudaromos remiantis Lietuvos standartu LST ISO 690:2010 Informacija ir

dokumentavimas. Bibliografinių nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės

(tapatus ISO 690:2010). Standarto rekomendacijos taikomos bibliografinėms

nuorodoms, sudaromoms bet kuriai informacijos ištekliaus rūšiai, t. y.

spausdintiniems ir elektroniniams monografiniams, serialiniams leidiniams, jų

straipsniams, grafiniams, garso ir vaizdo kūriniams ir kt. Šiame skyriuje

pateikiami dažniausiai studijų darbuose naudojami informacijos ištekliaus

bibliografinių nuorodų pateikimo pavyzdžiai.

Knyga, interneto svetainė

Knygotyra: vadovėlis. 2-asis leid. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla,

2007. 399 p. ISBN 978-9986-19-928-1.

BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ, Danutė; TAMOŠAITIS, Mindaugas; TRUSKA,

Liudas. Lietuvos Seimo istorija: XX–XXI a. pradžia. Vilnius: „Baltų lankų“

leidyba, 2009. 559 p. ISBN 978-9955-23-322-0.

86

MICKŪNAS, Algis; ŠLIOGERIS, Arvydas. Filosofijos likimas. Vilnius:

„Baltų lankų“ leidyba, 2009. 551 p. (Idėjos, ISSN 1822-6949). ISBN 978-

9955-23-214-8.

VILNIAUS UNIVERSITETAS. Komunikacijos fakultetas. Komunikacijos

krypčių studijas reglamentuojantys dokumentai. Vilnius: Vilniaus

universiteto leidykla, 2012. 148 p. ISBN 978-609-459-067-2.

ES institucijų archyvų tarnybos. Europos Komisija. Paskutinį kartą atnaujinta

2011-08-31 [žiūrėta 2015 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą

(http://ec.europa.eu/dgs/secretariat_general/archives_services/index_lt.htm).

Serialinis leidinys

D-LIB magazine [interaktyvus]. Corporation for National Research

Initiatives, 2011- [žiūrėta 2012 m. vasario 15 d.]. ISSN 1082-9873. Prieiga

per internetą (http://www.dlib.org/).

Information research [interaktyvus]: an international electronic journal.

WILSON, T. D., ed. [žiūrėta 2015 m. vasario 15 d.]. ISSN 1368-1613.

Prieiga per internetą (http://informationr.net/ir/).

Ekspresinformacija apie naujus spaudinius, išėjusius Lietuvoje

[interaktyvus]. [Vilnius: Lietuvos nac. M. Mažvydo b-ka, Bibliografijos ir

knygotyros centras], 1990– [žiūrėta 2012 m. vasario 15 d.]. ISSN 1392-4850.

Prieiga per internetą

(http://www.lnb.lt/lnb/content/editionList.jsp?categoryId=19&editionType=2

1&pathId=48).

Straipsnis iš knygos

BULAVAS, Vladas. National library of Lithuania. Iš: DRAKE, Miriam A.,

ed. Encyclopedia of library and information science. 2nd ed. Vol. 3: Lib-

Pub. New York: Dekker, 2003, p. 1591–2378.

KUBILIUS, Jonas. Žiupsnelis prisiminimų apie Levą Vladimirovą. Iš:

Bibliotekininkystei reikia pašaukimo ir meilės…: atsiminimai apie

Levą Vladimirovą. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005, p. 70–72.

ISBN 9986-19-796-1.

87

DAUJOTYTĖ, Viktorija. XX amžius. Iš: Lietuvių klasikinė literatūra

[interaktyvus]. [Vilnius]: antologija. Mokslininkų sąjungos institutas, 1999–

2009 [žiūrėta 2012 m. vasario 15 d.]. Prieiga per internetą

(http://www.antologija.lt/lindex.html).

Straipsnis iš serialinio leidinio

ELIOT, Simon. Has book history a future? Knygotyra, 2010, t. 54, p. 9–18.

ISSN 0204-2061.

RAILIENĖ, Birutė. Konferencija apie mokslometriją. Mokslo Lietuva, 2011,

gegužės 19, p. 10. ISSN 1392-7191.

CHOMIK, Andrew. Making friends in dark shadows: An examination of the

use of social computing strategy within the United States intelligence

community Since 9/11. Global media journal -- Canadian edition

[interaktyvus]. 2011, vol. 4, issue 2, p. 95–113 [žiūrėta 2015 m. vasario 15

d.]. Prieiga per internetą

(http://www.gmj.uottawa.ca/1102/v4i2_chomik.pdf).

ALEKSANDRAVIČIŪTĖ, Dovilė. Rutinos gedimai ir taisymai: paroda „If

it’s Part Broke, Half Fix it“ Šiuolaikinio meno centre. 7 meno dienos

[interaktyvus]: Vilniaus kultūros savaitraštis. 2011, kovo 4 [žiūrėta 2012 m.

vasario 15 d.]. Prieiga per internetą

(http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20110307050333/http://www.7md.lt/

pdf/7md.pdf).

Teisės aktai

Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo, skaitmeninio turinio saugojimo ir

prieigos strategija: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d.

nutarimas Nr. 493. Valstybės žinios, 2009, nr. 66-2624. ISSN 1392-4559.

Dėl kultūrinės medžiagos skaitmeninimo, išsaugojimo skaitmeniniu formatu

ir internetinės prieigos prie jos: Europos Sąjungos Tarybos 2006 m. lapkričio

13 d. išvados 2006/C279/01. Oficialusis leidinys, 2006, C 279, p. 1.

Dėl skaitmeninio turinio kūrimo, saugojimo ir prieigos standartų ir norminių

88

dokumentų sąrašų patvirtinimo: Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010

m. sausio 7 d. įsakymas Nr. ĮV-6 [interaktyvus]. Vilnius, [žiūrėta 2015 m.

vasario 15 d.]. Prieiga per internetą

(http://www.muza.lt/go.php/lit/1/21/217/0).

Kvalifikaciniai mokslo darbai

BERESNEVIČIUS, Gediminas. Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo

edukacinės dimensijos: daktaro disertacija. Šiauliai: Šiaulių universitetas,

2010.

Standartai

LIETUVOS STANDARTAS. Informacija ir dokumentavimas. Bibliografinių

nuorodų ir informacijos išteklių citavimo gairės (tapatus ISO 690:2010).

Vilnius: Lietuvos standartizacijos departamentas, 2010, LST ISO 690:2010.

40 p.

BRITISH STANDARDS INSTITUTION. Information and documentation –

Guidelines for bibliographic references and citations to information

resources. London: British Standards Institution, 2010, BS ISO 690:2010. 40

p.

INTERNATIONAL STANDARD. Information and documentation –

Guidelines for bibliographic references and citations to information

resources. Switzeland: International Organization for Standardization, 2010,

ISO 690:2010. 40 p.

Duomenų bazės

EUROVOC [interaktyvus]. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, 2008

[žiūrėta 2015 m. rugpjūčio 18 d.]. Prieiga per internetą

(http://www3.lrs.lt/pls/ev/ev.main).

Archyviniai, rankraštiniai dokumentai

BIRŽIŠKA, Vaclovas. Bibliografijos paskaitų, skaitytų VDU, konspektas.

Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 141, b. 407, lap. 1.

ZEMZARIS, Jānis; JENŠS, Juris. Līgatnes papīrfabrikas vēsture (1814–

89

1883). Latvijas Nacionālā bibliotēka Reto grāmatu un rokrakstu nodaļa, f.

99, ap. 66, b. 1.

Korespondencja redakcji serii “Wydawnictwa Biblioteki Publicznej“ z lat

1928–1934. Archiwum Biblioteki m. st. Warszawy, f. 295.

5.3. Tekstinės išnašos ir bibliografinių nuorodų sąrašas

Studijų darbo tekste išnašos kaip pastaba pridedamos puslapio apačioje.

Išnaša – trumpa nuoroda, iš kurios atpažįstamas cituojamas šaltinis, iš kurio

paimta citata, perfrazuota idėja ar pan. Tekstinėje nuorodoje pateikiami

pagrindiniai cituojamo ištekliaus duomenys: autorius, antraštė, leidimo vieta,

data ir cituojamas puslapis. Darbo pabaigoje sudaromas numeruotas

abėcėlinis bibliografinių nuorodų sąrašas.

Tekstas iš V. Biržiškos raštuose „Knygotyros darbai“7 išspausdinto

G. Raguotienės ir B. Raguočio straipsnio apie patį V. Biržišką.

„Vėlesniuose straipsniuose V. Biržiška pakoregavo kai kuriuos šio

veikalo duomenis, rašė apie kitus laikraščius ir periodinės spaudos leidinius.

1943–1944 m. rankraštyje Nežinomi senieji lietuvių raštai ir rašytojai

mokslininkas kiek patikslino žinias apie pirmąjį lietuvišką periodikos leidinį,

paminėdamas 1823–1824 m. ėjusį Nusidavimai Dievo karalystėje1. Ta tema

7 RAGUOTIENĖ, Genovaitė; RAGUOTIS, Bronius. Vaclovo Biržiškos gyvenimo ir veiklos

bruožai. Iš: BIRŽIŠKA, Vaclovas. Knygotyros darbai. Vilnius: Pradai, 1998, p. 7–27.

90

1947 m. straipsnį paskelbė „[s]eniausias lietuviškas laikraštis ir jo redaktorius

N. P. Ostermejeris“, kuris įdėtas į šį rinkinį. V. Biržiškos straipsniai apie

lietuvių periodikos ištakas ir pradžią, kaip pažymi D. Kaunas, turėjo didelę

reikšmę tolesniems tyrinėjimams2. Mokslininko plunksnai priklauso ir daug

kitų straipsnių apie lietuviškus laikraščius, ėjusius atgavus spaudą.

V. Biržiškai būdingu principu 1954 m. apžvelgti Vilniaus žinių atsiradimo,

leidimo, krypties, vidinio gyvenimo dalykai3. Kaip pažymėta, periodikos

raidą V. Biržiška siejo su knyga, bibliografija. Dėsninga, kad knygos ir

bibliografijos istorijos veikaluose įterpta ir periodikos apžvalga4 <…>

Būdamas jautrios sielos jis labai sunkiai išgyveno žmonos Aleksandros

netektį (1943 m.), savo vienišumą5 <…> Nors V. Biržiškos gyvenimas buvo

knyga, kultūra, mokslas, jis nebuvo užsidarėlis tarp knygų. Gyvendamas

Jungtinėse Amerikos Valstijose mėgo pasižmonėti, pabūti pasibuvimuose,

pažaisti šachmatais, užsukti į jam artimų laikraščių redakcijas pasikalbėti.6“

Tekstinių nuorodų, pateikiamų puslapio apačioje, pavyzdžiai:

1 ŽUKAS, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius, 1989, p. 15.

2 KAUNAS, Domas. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991,

p. 16.

3 BIRŽIŠKA, Vaclovas. Pirmojo dienraščio sukaktis. Keleivis, 1954,

gruodžio 8.

4 BIRŽIŠKA, Vaclovas. Senųjų lietuviškų knygų istorija. D. 2.Chicago,

1957.

5 ŠMULKŠTYS, Liudas. Vaclovas Biržiška savais pinigais apmokėdavo

studentų studijas. Naujienos, 1956, sausio 28.

91

6 VANAGAS, J. Metai be Vaclovo Biržiškos. Naujienos, 1957, sausio 12.

Jeigu į tą patį šaltinį pateikiama pakartotinė nuoroda, ji trumpinama.

Pavyzdžiui:

7 KAUNAS, išnaša 2, p. 3.

8 VANAGAS, išnaša 6.

Studijų darbo pabaigoje abėcėlės tvarka sudaromas numeruotas

bibliografinių nuorodų sąrašas.

Pavyzdžiui:

1. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Apie knygas ir knygynėlius. Voronežas, 1918. [1],

47 p.

2. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvių knyga spaudos draudimo metu. Kultūra,

1929, nr. 5, p. 33–37.

3. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Spaudos draudimo klausimai. Kultūra, 1929, nr. 5,

p. 249– 253; nr. 6/7, p. 316–320.

4. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Pirmojo dienraščio sukaktis. Keleivis, 1954,

gruodžio 8.

5. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Senųjų lietuviškų knygų istorija. D. 2. Chicago,

1957.

6. GUSTAITIS, Antanas. Prof. Vaclovas Biržiška buvo didelė dovana

lietuvių tautai. Naujienos, 1956, sausio 14.

7. KAUNAS, Domas. Lietuvių periodikos pirmtakas. Vilnius, 1991, p. 16.

92

8. ŠMULKŠTYS, Liudas. Vaclovas Biržiška savais pinigais apmokėdavo

studentų studijas. Naujienos, 1956, sausio 28.

9. VANAGAS, J. Metai be Vaclovo Biržiškos. Naujienos, 1957, sausio 12.

10. ŽUKAS, Vladas. Lietuvių knygotyros bruožai. Vilnius, 1989, p.

93

6. LITERATŪRA, REKOMENDUOJAMA RAŠANT

MOKSLINIUS RAŠTO DARBUS, PARENKANT MOKSLINIŲ

TYRIMŲ METODUS

BABBIE, Earl. The practice of social research. Belmont: Wadsworth

publishing company, 1989. 501, [145] p. ISBN 0-534-09726-X.

BAILEY, Kenneth D. Methods of social research. 4th ed. New York [etc.]:

Free press, 1994. 588 p. ISBN 0029012791.

BANKS, Marcus. Visual methods in social research. London: SAGE Publ.,

2001. 201 p. ISBN 0-7619-6364-2.

BERNARD, H. Russell, ed. Handbook of methods in cultural anthropology.

Walnut Creek (Cal.): AltaMira Press, 1998. 816 p. ISBN 0-7425-0432-8.

BRYMAN Alan and BURGESS, Robert G., ed. Analyzing qualitative data.

London; New York: Routledge, 2001. 232 p. ISBN 0-415-06063-X.

BRYMAN, Alan; CRAMER, Duncan. Quantitative data analysis with SPSS

release 8 for Windows: a guide for social scientists. London; New York:

Routledge, 1999. 303, [1] p. ISBN 0-415-20697-9.

CICĖNIENĖ, Viliunė. Moksliniai tyrimai bibliotekose: metodologija,

metodika, rezultatų sklaida. Vilnius: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo

biblioteka, 2006. 286 p. ISBN 9955-541-57-1.

CURTIS, Joan C. Strategic interviewing: skills and tactics for savvy

executives. Westport (Conn.): Quorum Books, 2000. 240 p. ISBN 1-56720-358-

2.

DAYMON, Christine; HOLLOWAY, Immy. Qualitative research methods

in public relations and marketing communications. London: Routledge, 2002.

293 p. ISBN 0-415-22273-7.

94

DE VAUS, David. Surveys in social research. 5th ed. London: Routledge,

2002. 379 p. ISBN 0-415-26858-3.

DEGUTIS, Mindaugas. Socialinių tyrimų metodologija: paskaitų konspektai.

Kaunas: Naujasis lankas, 1999. 83, [1] p. ISBN 9986-896-86-X.

FLICK, Uwe. Qualitative Sozialforschung: eine Einführung. Reinbek bei

Hamburg: Rowohlt Taschenbuch Verlag, 2002. 445, [1] p. ISBN 3-499-55654-

5.

FRANKFORT-NACHMIAS, Chava; NACHMIAS, David. Research

methods in the social sciences. London: Arnold, 2005. 600, [43] p.: iliustr. ISBN

978-0-340-66226-7.

FREE resources for program evaluation and social research methods

[interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą (http://

gsociology.icaap.org/methods/).

GROOTAERT, Christiaan, [et al.]. Measuring social capital: an integrated

questionnaire. Washington (D.C.): The World Bank, 2004. 53 p. ISBN 0-8213-

5661-5.

HALL, John A.; BRYANT, Joseph M., ed. Historical methods in the social

sciences. London: Sage, 2005. 4 t. ISBN 1-4129-0370-X. T. 1: Historical social

science: presuppositions and prescriptions. 358 p.; T. 2: Foundations of

historical-sociological inquiry. 415 p.; T. 3: The logic of historical-sociological

inquiry. 402 p.; T. 4: Social worlds in flux: legacies and transformations. 403 p.

HAMELINK, Cees J.; LINNÉ, Olga, ed. Mass communication research: on

problems and policies. [S. l.]: Ablex Publishing, 1994. 417 p. ISBN 978-

0893917388.

HART, Chris. Doing a literature review: releasing the social science

research imagination. London [etc.]: Sage, 1998. 230 p. ISBN 0-7619-5975-0.

HEALEY, Joseph F. Statistics: a tool for social research. 7th ed. Belmont:

95

Thomson Wadsworth, 2005. 556 p. ISBN 0-534-62810-9.

IAROSSI, Giuseppe. The power of survey design: a user’s guide for

managing surveys, interpreting results, and influencing respondents.

Washington: The World Bank, 2006. 262 p. ISBN 0-8213-6392-1.

JANULEVIČIŪTĖ, Birutė. Kaip parengti interviu: metodinė priemonė.

Kaunas: VDU l-kla, 2002. 48, [1] p. ISBN 9955-530-04-9.

KARDELIS, Kęstutis. Mokomųjų tyrimų metodologija ir metodai: vadovėlis.

2-asis patais. ir papild. leid. Kaunas: Judex leidykla, 2002. 398 p. [1] p. ISBN

9986-948-65-7.

KASNAUSKIENĖ, Gindra. Hipotezių tikrinimas: paskaitų konspektas.

Vilnius: VU l-kla, 2001. 52 p. ISBN 9986-19-375-3.

KELLE, Udo. Empirisch begründete Theoriebildung: zur Logik und

Methodologie interpretativer Sozialforschung. Weinheim: Deutscher Studien

Verlag, 1994. 393 p. ISBN 3-89271-560-2.

KHOA, Le Huu. Liens méthodologiques et parenté épistémologique entre les

sciences sociales. Villeneuve‘Ascq: Presses Universitaires du Septentrion, 2000.

158 p. ISBN 2-85939-605-5.

KRANIAUSKIENĖ, Sigita. Metodinės rekomendacijos rengiant socialinį

tyrimą: nuo plano iki anketos. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2006.

51 p. ISBN 9955-18-108-7.

LEONAVIČIUS Vilius, sudaryt. Sociologija: vadovėlis. Kaunas: Vytauto

Didžiojo universitetas, 2004. 288 p. ISBN 9955-530-84-7.

Lietuvos mokslininko etikos kodeksas. Mokslo Lietuva, 1999, balandžio 22.

LUOBIKIENĖ, Irena. Sociologinių tyrimų metodika: mokomoji knyga.

Kaunas: Technologija, 2002. 135, [1] p. ISBN 9955-09-281-5.

Mokslo metodologija ir metodai [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m. lapkričio 20

d.]. Prieiga per internetą (http://ik.ku.lt/lessons/konspekt/moksldarb/

96

moks_metodol.htm).

NAUCKŪNAITĖ, Zita. Prezentacijos menas. Vilnius: Gimtasis žodis, 2007.

80 p. ISBN 978-9955-16-192-9.

PUNCH, Keith F. Introduction to social research: quantitative and

qualitative approaches. 2nd ed. London: Sage Publications, 2005. 320 p. ISBN

0-7619-4417-6.

RENECKER, Lotte; JØRGENSEN, Peter Stray. Kaip rašyti mokslinį darbą.

Vilnius: Aidai, 2003. 276 p. ISBN 99554453.

ROBERTS, Brian. Biographical research. Buckingham; Phildelphia: Open

University Press, 2002. 212 p. ISBN 0-335-20286-1.

SAYER, Andrew. Method in social science: a realist approach. 2nd ed.

London; New York: Routledge, 2000. 313 p. ISBN 0-415-07607-2.

SAKALAUSKAS, Virgilijus. Duomenų analizė su STATISTICA: skiriama

aukštųjų mokyklų studentams. [2-oji patais. ir papild. laida]. Vilnius: Margi

raštai, 2003. 235, [1] p. ISBN 9986-09-256-6.

SILVERMAN, David. Interpreting qualitative data: methods for analysing

talk, text, and interaction. 2nd ed. London: Sage, 2002. 325 p. ISBN 0-7619-

6865-2.

SULLIVAN, Thomas J. Methods of social research. Fort Worth: Harcourt

College publishers, 2001. 512, [70] p. ISBN 0-15-507463-6.

ŚWIĘCZKOWSKA, Halina, ed. Studies in logic, grammar and rhetoric. The

logic of social research. Białystok: Wydawnictwo Uniwersytetu w Białymstoku,

2004. 204 p. ISBN 83-7431-015-4.

TIDIKIS, Rimantas. Socialinių mokslų tyrimų metodologija: vadovėlis.

Vilnius: LTU Leidybos centras, 2003. 628 p. ISBN 9955-56-326-5.

VALACKIENĖ, Asta. Sociologinis tyrimas: metodologija ir atlikimo

metodika: mokomoji knyga. Kaunas: Technologija, 2002. 114, [1] p. ISBN

97

9955-09-134-7.

WALLIMAN, Nicholas. Social research methods. London: SAGE, 2006.

224 p. ISBN 978-1-4129-1062-0.

Web Center for Social Research methods [interaktyvus]. [žiūrėta 2011 m.

lapkričio 20 d.]. Prieiga per internetą (http://www.socialresearchmethods.net/).

ŽILINSKAS, Petras. Patarimai rengiantiems rašto darbus: mokomoji

knyga. Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 2000. 156 p. ISBN 9986193566.

ЙОРГЕНСЕН, Марианне В.; ФИЛЛИПС, Луиза Дж. Дискурсанализ:

теория и метод. Харьков: Гуманитарный центр, 2004. 334, [1] p. ISBN 966-

8324-06-4.

98

1 PRIEDAS. ANTRAŠTINIO LAPO PAVYZDYS

Vilniaus universiteto

Komunikacijos fakulteto

__________________________________ studijų programos studentas

________________________________________________________

(Studento vardas, pavardė)

________________________________________________________________

______________

(Baigiamojo bakalauro / magistro darbo pavadinimas)

Bakalauro / magistro darbas

Vadovas _________________________ (pedagoginis vadovo vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė)

Vilnius, 2016

99

2 PRIEDAS. ANTRAŠTINIO LAPO PAVYZDYS

Vilniaus universiteto

Komunikacijos fakulteto

__________________________________ studijų programos studentas

________________________________________________________

(Studento vardas, pavardė)

________________________________________________________________

______________

(Baigiamojo kūrybinio projekto / kūrybinio darbo pavadinimas)

Kūrybinis projektas / darbas

Vadovas _________________________ (pedagoginis vadovo vardas, mokslo laipsnis, vardas, pavardė)

Vilnius, 2016

100

3 PRIEDAS. BAIGIAMŲJŲ BAKALAURO IR MAGISTRO

DARBŲ LYDRAŠČIO FORMA

Baigiamojo bakalauro / magistro darbo lydraštis

Pildo baigiamojo bakalauro / magistro darbo autorius

_____________________________________________________________

(baigiamojo bakalauro / magistro darbo autoriaus vardas, pavardė)

_____________________________________________________________

(baigiamojo bakalauro / magistro darbo pavadinimas lietuvių kalba)

____________________________________________________________

(baigiamojo bakalauro / magistro darbo pavadinimas anglų kalba)

Patvirtinu, kad baigiamasis bakalauro / magistro darbas parašytas

savarankiškai, nepažeidžiant kitiems asmenims priklausančių autorių teisių,

visas baigiamasis bakalauro / magistro darbas nei jo dalis nebuvo panaudota

kitose aukštosiose mokyklose.

__________________________________________________

(baigiamojo bakalauro / magistro darbo autoriaus parašas)

Pildo baigiamojo bakalauro / magistro darbo vadovas

Baigiamąjį bakalauro / magistro darbą ginti ___________________________

(įrašyti leidžiu arba neleidžiu)

_______________________________________________________

(data) (baigiamojo bakalauro / magistro darbo vadovo parašas)

101

4 PRIEDAS. TURINIO PAVYZDYS

RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI - kf.vu.lt dokumentai/Metodiniai_nurodymai... · tik seminarais,...

Documents

Transcript of RAŠTO DARBŲ METODINIAI NURODYMAI - kf.vu.lt dokumentai/Metodiniai_nurodymai... · tik seminarais,...