EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO UGDYMO … · Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė? Tai...
Transcript of EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO UGDYMO … · Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė? Tai...
Viešoji Įstaiga SOCIALINIŲ MOKSLŲ KOLEGIJA
EKOLOGINIO UGDYMO METODIKA IKIMOKYKLINIO
UGDYMO VAIKAMS
Projektas „DARNI VILNIAUS PLĖTRA PRASIDEDA NUO PAČIŲ MAŽIAUSIŲ“
2
Pratarmė
Edukacinė - ekologinė metodika skirta ikimokyklinio ugdymo vaikams, siekiant parengti
studentus organizuoti užsiėmimus ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Parengta metodika gali tarnauti
kaip įrankis, skirtas pasiruošti informaciniams-pažintiniams susitikimams su ikimokyklinio amžiaus
vaikais siekiant ugdyti jų ekologines vertybes.
Šioje metodikoje pateikiami praktiniai patarimai kaip pasirengti užsiėmimams su
ikimokyklinio amžiaus vaikais, į ką reikėtų atsižvelgti dirbant su šia amžiaus grupe.
Edukacinė- ekologinė metodika paremta žaidimų principu, šitaip užtikrinant tinkamą
pateiktos teorinės medžiagos įsisavinimą, praktinį susistemintos medžiagos įgyvendinimą, kad ji
atitiktų ikimokyklinio amžiaus vaikų vystymosi raidą, būtų patraukli ir suprantama šios amžiaus
grupės vaikams.
3
Turinys
Pratarmė............................................................................................................................................... 2
Rekomenduojami ekologinių užsiėmimų organizavimo metodai ir formos ....................................... 4
1. PAŽINK. GAMTA – MŪSŲ NAMAI............................................................................................ 5
1.1. Žemė ......................................................................................................................................... 5
1.2. Oras ........................................................................................................................................... 7
1.3. Vanduo...................................................................................................................................... 9
1.4. Gyvūnai ...................................................................................................................................... 11
1.5. Augalai.................................................................................................................................... 14
2. Saugok ir tausok aplinką............................................................................................................ 16
2.1. Rūšiuok atliekas ...................................................................................................................... 18
2.1.1. Perdirbk atliekas panaudodamas jas dar kartą.................................................................. 21
Naudota literatūra: ............................................................................................................................. 22
4
Rekomenduojami ekologinių užsiėmimų organizavimo metodai irformos
Vedant užsiėmimus su ikimokyklinio amžiaus vaikais, būtina atsižvelgti į jų vystymosi
ypatumus ir atitinkamai parinkti formas užsiėmimų vedimui:
Patariama seminarų vedimo metu naudoti šiuos ugdymo metodus:
Žodinius
Praktinius
Vaizdinius
Žaidimo.
5
1. PAŽINK. GAMTA – MŪSŲ NAMAI
1.1. Žemė
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Kas yra Žemė?
Kaip atrodo mūsų planeta – Žemė?
Tai kaip kamuolys, kuriame matyti vanduo, sausuma, ledynai, kalnai. Ar žinote, kad sausuma, t.y.
kietas paviršius ant ko mes vaikštome, sudaro 1 trečdalį Žemės planetos, o likusi dalis – vandenynai
ir jūros?
Kietas išorinis Žemės sluoksnis vadinamas pluta. Po pluta yra Žemės mantija, o po ja yra skystas
sluoksnis, vadinamas išorinis ir vidinis branduoliai.
Dirvožemis – viršutinis, purus Žemės plutos sluoksnis veikiamas vandens, oro, organizmų. Tai
pagrindinė visų augalų ir kai kurių gyvūnų ir organizmų buveinė.
Žemės paviršius yra vienas svarbiausių dalykų, kurį mes turėtume saugoti. Ant žemės numestas
polietileninis maišelis ne tik trukdys pro jį užaugti gėlytei ar medeliui, bet ir irdamas išskirs
nuodingas medžiagas.
6
Žaidimas:
Kambarys suskirstomas į šias dalis:
1. Sausuma;
2. Vanduo;
3. Oras;
4. Po žeme;
Vaikams vardinami įvairūs daiktai, gyvūnai, paukščiai ir kt. ir jie turi pasirinkti kur yra
kiekvienas daiktas (pvz. sliekas – gyvena po žeme) ir atitinkamai bėgti į tinkamą kambario dalį.
Kambario dalis sužymėti taip, kad vaikai lengvai atskirtų kur sausuma, vanduo, oras ir po žeme.
Pvz.: drugelis, zylutė, debesėlis (oras), medis, žmogus, mama, šuniukas (sausuma), varliukas,
krokodilas, žuvytė (vanduo), kirminas, kurmis, šaknys, bulvė (po žeme) ir pan.
Užduotėlė namų darbams:
Paskaičiuok ir knygelėje pažymėk kiek eidamas namo pamatei šiukšlių numestų ant žemės.
7
1.2. Oras
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Ar žinai, kiek pasaulyje yra oro?
Iš kur jis atsiranda?
O gal vieną dieną pasibaigs?
Vieną penktadalį viso oro, kuris supa mūsų planetą, Žemę, sudaro deguonis. Deguonis, kaip ir visos
kitos oro sudedamosios dalys neturi spalvos, kvapo, skonio, todėl negalime matyti, kur jo yra, o kur
ne. Tačiau deguonis labai reikalingas visiems - ir augalams, ir gyvūnams, ir žmonėms! Deguonį
gamina augalai, „susiurbdami“ į save nuodingas medžiagas. Štai todėl mes miškus vadiname Žemės
plaučiais. Oras greičiausiai niekada nesibaigs, tačiau jei sumažės deguonies dalis ir padaugės kitų
oro sudedamųjų dalių, pavyzdžiui, anglies dioksido, kuris yra nuodingas, oras taps nebetinkamu
kvėpuoti. Anglies dioksido daugėja, kai važinėjame automobiliais, deginame anglis ar iš naftos
pagamintą kurą. Kiekvienas rūkstantis katilinės ar gamyklos kaminas teršia orą nuodingomis
dujomis. Taigi, nevenk pasivaikščiojimų pėsčiomis – tai smagu ir sveika ne tik tau, bet ir Žemės
planetai!
Žaidimas:
Susėskite ratu. Žaidimo vedėjas rankoje laiko kamuoliuką ir sako, ką mėgsta (galima) veikti lauke ir
toliau siunčia kamuoliuką šalia sėdinčiam vaikui, kuris taip įvardina ką mėgsta (ką galima) veikti
lauke. Žaidimo tikslas – pamatyti kiek smagių dalykų galima veikti lauke.
8
Užduotėlė namų darbams:
Paskaičiuok ir knygelėje pažymėk kiek laiko šiandien praleidai lauke: žaidei, ėjai pėstute, kiek
važiavai dviračiu, ir kiek važiavai autobusu, kiek važiavai mašina.
9
1.3. Vanduo
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Ar kada pagalvojai, kiek tau reikia vandens?
Kiek paprašytum ryte tau įpilti, jei žinotum, kad jo turės užtekti visai dienai?
Juk vandenį ne tik geriame, turime ir nusiprausti, ir suplauti indus, ir nuleisti vandenį pasinaudoję
tualetu. Daugelio mūsų namuose šildymo vamzdžiais teka karštas vanduo ir taip neleidžia mums
sušalti žiemą.
Lietuvoje mes turime pakankamai vandens visiems savo poreikiams, bet yra šalių, kur vaikai
parsinešti vandens eina po keletą kilometrų, kur vandens trūksta net atsigerti. Ten stiklinė švaraus,
gaivaus vandens yra didžiulė prabanga. Todėl neeikvokime jo be reikalo, užsukime vandens čiaupus
namie ir darželyje! Tikrai yra smagu žiūrėti į bėgantį vandenį, kol valomės dantis, tačiau užsukę
čiaupą, ne tik sutaupysime vandens - nešvarių nuotekų irgi bus mažiau, liks švaresnės upės bei
ežerai, nes vandens valymo įrenginiai dar ne visur yra pastatyti ir tinkamai veikia.
Žaidimas:
Vaikai sėdi pusračiu. Žaidimo vedėjas meta kamuoliuką skelbdamas kokią nors temą, pvz.:
Skrenda, plaukia, šliaužia. Vaikas, sugavęs kamuoliuką greitai turi pasakyti tos sferos gyventoją,
pvz.: jei vedėjas pasakė skrenda – vaikas gali pasakyti Erelis. Laimi tas vaikas, kuris atsakinėja
ilgiausiai.
10
Žaidimas „Oras, žemė, ugnis ir vanduo“
Žaidimo tikslas: Nesuklysti vardijant žvėris, žuvis ir paukščius
Visi vaikai sustoja ratu. Vienas lieka rato viduryje, jis meta kuriam nors žaidėjui kamuolį ir sako
„žemė“, „oras“, „ugnis“ arba „vanduo“. Išgirdęs „žemė“ žaidėjas turi pasakyti žvėries pavadinimą,
„oras“ – paukščio“, vanduo – „žuvies“, o „ugnis“ – tylėti. Atsakymai turi būti ištarti, kol vedėjas
suskaičiuos iki 3. Antrą kartą to paties žodžio sakyti negalima. Nespėjęs arba nepataikęs atsakyti
žaidėjas iškrenta iš rato. Laimi likęs paskutinis.
Užduotėlė namų darbams:
Kartu su tėveliais paskaičiuok kiek vandens sunaudojate per mėnesį.
Pasvarstykite su tėveliais kaip galite taupyti vandenį.
11
1.4. Gyvūnai
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Kas yra gyvūnai?
Tai sugebantys judėti organizmai. Jie būna tiek labai maži, tiek labai dideli.
Kokį žinote mažiausią gyvūną? (musė),
Kokį žinote didžiausią? (Dramblys).
Gyvūnai dar skirstomi į gyvenančius vandenyje ir gyvenančius sausumoje.
Kokius gyvūnus žinote gyvenančius jūroje, upėje, ežere?
O kokie gyvena sausumoje?
O paukščiai yra gyvūnai? Taip.
Kaip ir žuvys, varliagyviai, ropliai ir žinduoliai. Gyvūnus dar galime skirstyti į plėšriuosius (tie,
kurie valgo mėsą) ir žolėdžius, kurie minta žole.
Kokius žinote pavyzdžius?
Gyvūnai taip pat būna naminiai ir laukiniai. Ar žinote kuo jie skiriasi?
Ir vis tik visus gyvūnėlius turime gerbti ir jais rūpintis, jei jie nebesugeba pasirūpinti savimi. Mes
taip pat esame atsakingi už tai, kad jie gyventų švarioje ir saugioje aplinkoje.
12
Žaidimas:
Gyvūnų balsai
Vaikai pasirenka viena iš jiems pasiūlytų gyvūnų (pvz. katė, šuo, arklys, karvė, vilkas, zuikis) ir
suvaidindami bei leisdami jam būdingus garsus vaikšto po grupę, kol susiranda kitus tokius pat ir
susiburia į vieną grupę.
Tinklas
Nubrėžiamas erdvus stačiakampis, kuriame du žaidėjai, susikibę rankomis – „tinklas“, gaudys
likusius žaidėjus – „žuvis“. Sugautieji tampa „tinklo“ dalimi. „Žuvys“ gaudomos kol lieka vienas
žaidėjas, kuris paskelbiamas nugalėtoju.
Krokodilai
Dvi komandos su vienodu skaičiumi žaidėjų atsitupia vorele, susikabina už juosmens arba
uždeda rankas priekyje tupinčiam ant pečių, ir po signalo pradeda šokuoti į priekį. Laimi
„krokodilas“, greičiausiai pasiekęs finišą.
13
Užduotėlė namų darbams:
Suskaičiuok ir knygelėje pažymėk kokius ir kiek gyvūnų šiandien sutikai ir kam iš jų buvo
reikalinga Tavo pagalba ir Tu ją jiems suteikei (pvz. pamaitinai).
Žiemą su tėveliais nuvykite į mišką, pamaitinkite miško žvėrelius.
Aplankykite gyvūnų globos namus, nuveškite jiems maisto.
14
1.5. Augalai
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Augalai, tai gyvi organizmai, kuriems būtina yra saulės šviesa, kad išgyventų, ir kurie nemoka
judėti iš vienos vietos į kitą. Pavyzdžiui, medis gali judinti šakas (jos juda nuo vėjo arba labai lėtai
augdamos), bet negali pats persikelti iš vienos į kitą.
Kokius dar žinote augalus?
Kokia spalva būdinga augalams?
Augalai būna labai skirtingi. Manoma, kad augalų rūšių yra apie 350 000. Juos galima skystyti į
vienmečius ir daugiamečius.
Kokius žinote augalus, kurie auga tik vienus metus (pvz. žolė, gėlės laukuose), o kokius žinote
daugiamečius ? (medis, gėlė vazone).
Augalai mums yra svarbiausi dėl to, kad gamina deguonį, kuris mums reikalingas kvėpuojant.
Ypač daug deguonies pagamina miškai, todėl jie ir vadinami Žemės plaučiais. Augalai reikalingi
gaminant medžiagas, popierių. Bet jei mes iškirsime per daug medžių, tai nebeliks kas gamintų
deguonį ir valytų orą. Todėl mums būtina saugoti medelius ir juos sodinti.
Ar kas iš Jūsų sodino medelį?
15
Žaidimas:
Kiekvienas vaikas gauna kiniškas lazdeles (arba du šiaudelius) bei maišelį. Ant grindų
vedantysis paberia žemės riešutų, kitų smulkių daiktų, kurie auga ant medžių. Vaikai renka daiktus
vien lazdelėmis, laimi tas, kieno maišelis pilniausias. Galima žaisti ir komandomis.
Užduotėlė namų darbams:
Suskaičiuok ir užrašyk kiek medžių matai pro langą, bei kiek gėlių auga Jūsų namuose.
Su tėveliais surašykite kokios gėlės auga pas jus namuose, ar dažnai jos laistomos
16
2. Saugok ir tausok aplinką
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Yra labai daug būdų kaip saugoti aplinką, kurioje gyvename. Pirmiausia reikia taupyti. Kam
nepatinka šiltai ir šviesiai gyventi?
O ar žinai, kodėl žiemą kambaryje būna šilta?
O kodėl šviečia elektros lemputė?
Turbūt pastebėjai rūkstančius kaminus šaltais žiemos rytais. Katilinėse kūrenamos didžiulės
krosnys, kad šilta būtų visam miestui, todėl su šiluma turime elgtis pagarbiai! Pravėrę langą,
neužmirškime jo uždaryti. Išeidami uždarykime visas duris paskui save. Panašiai atsiranda ir šviesa
mūsų namuose. Lietuvoje yra atominė elektrinė, keletas termofikacinių ir hidroelektrinių, bandoma
naudoti vėjo sukamus malūnus elektrai gaminti. Jei šilumą ir šviesą naudosime taupiai, tausosime
gamtos turtus, nes katilinėse ir termofikacinėse elektrinėse deginamos anglys ar iš naftos
pagamintas kuras. Elektrinėse įrenginių vėsinimui naudojamas vanduo iš šalia esančių vandens
telkinių. Panaudotas vanduo grąžinamas atgal, tačiau jis būna šiltesnis, o tai trikdo gyvūnus. Taigi,
neužmirškime išjungti šviesos, kai mums jos nereikia, kompiuterio, kai juo nesinaudojame, ar
televizoriaus, kada jo nežiūrime.
Žaisti visada smagu!
Ar skaičiavai, kiek žaislų turi, kiek jų sulūžo ir teko išmesti?
Gal kažkada net tyčia kažką sulaužei, kad gautum naują?
Bet ar žinai, kad pasenę žaislai tampa šiukšlėmis, iš kurių kasmet supilame aukščiausią kalną?
Žaislams pagaminti naudojama šviesa ir šiluma, rūksta gamyklų kaminai, teršdami orą. Ar
girdėjai, kad šeštadalis pasaulio žmonių per dieną gali išleisti tik mažiau nei tris litus, kad šeštadalis
pasaulio vaikų visai neturi, ar turi tik pačių pasigamintus žaislus. Taigi, brangindamas savo žaislus,
apsaugosi aplinką nuo šiukšlių, orą nuo nuodingų dujų.
17
Idėjos ir siūlymai:
Nusibodusius žaislus, gali atiduoti vaikams, kurie dar su jais žais. Gali net suorganizuoti akciją
savo darželyje ir surinkti visų nusibodusius žaislus, tada juos išrūšiuoti ir dalį atiduoti perdirbti, o
kitą dalį – labdaros ir paramos organizacijoms.
Kokias labdaros ir paramos organizacijas žinote savo mieste?
Kartu su tėveliais ar auklėtojomis aplankykite šias įstaigas, susipažinkite su jomis, nuneškite
savo žaislus, su kuriais jau nebežaidžiate.
18
2.1. Rūšiuok atliekas
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Kiek tu atliekų (šiukšlių) išmeti per dieną?
O tavo darželis?
Šeima?
Kaimynai?
Kur jos keliauja iš šiukšlių konteinerio?
Ar pastebėjai, kad šiukšlės yra skirtingos?
Tai ir popierius, ir plastikiniai maišeliai, pieno bei sulčių pakuotės, bulvių lupenos,
nebereikalingi rašikliai, net pabodę ar sulūžę žaislai. Ar žinai, kad jei visi žmonės piltų savo
šiukšles į vieną krūvą, per metus išaugtų aukščiausias pasaulio kalnas! TU gali padėti! Atskirai
išmesk metalinius daiktus, stiklą, plastmases ir plastikinius maišelius, popierių – paprašyk
suaugusiųjų, kad tau padėtų.
Lietuvoje į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų.
Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:
•Popierius - 2 metus,
•Konservų dėžutės - 90 metų,
•Plastiko pakuotės - 200 metų,
•Stiklainiai, buteliai - 900 metų.
19
Todėl labai svarbu atliekas rūšiuoti ir tai daryti geriausia ten, kur atliekos susidaro - namuose.
Tai labai paprasta, tereikia įvairias atliekas išskirstyti į atitinkamus konteinerius: popieriui,
plastmasei, stiklui ir bendrą.
Rūšiuodami atliekas mes:
•išsaugosime sveiką aplinką;
•sukaupsime antrinių žaliavų;
•sutaupysime gamtos išteklių ir energijos;
•sumažinsime atliekų tvarkymo išlaidas.
KAIP RŪŠIUOTI:
POPIERIUS
laikraščiai;
žurnalai ir kiti spaudiniai;
popierius;
kartonas.
Laikraščiai ir kitoks popierius bei kartonas turi būti nepadengti plastiku, sausi švarūs, dėžutės
- išlankstytos. Netinka dėžutės nuo picos.
Į konteinerį negalima mesti pakuočių nuo pieno ir sulčių, nes jie sudaryti iš įvairių sluoksnių:
popieriaus, polietileno, kartono, folijos.
PLASTMASĖ
plastikiniai buteliai
indai nuo padažų, aliejaus, šampūno
įvairi plastiko pakuotė
Metant į konteinerį butelius, reikia nusukti kamštelius, nes jie pagaminti iš kitos rūšies
(neperdirbamo) plastiko. Buteliai nuo aliejaus ar padažų turėtų būti kuo švaresni.
Į konteinerį negalima mesti taros nuo organinių skiediklių, dezinfekcijos priemonių,
pavojingų cheminių medžiagų.
STIKLAS
20
buteliai
stiklainiai
stiklo duženos.
Butelius ir stiklainius reikia išplauti, nuimti kamščius ir jų žiedelius, pašalinti foliją.
Į konteinerį negalima mesti porceliano ar keramikos šukių.
METALAS
konservų dėžutės
skardinės nuo gėrimų.
Į konteinerį negalima mesti aerozolių flakonų ir kitos taros nuo pavojingų cheminių
medžiagų.
Žaidimas:
Kiekvienas vaikas gauna skirtingų spalvų lipnius popieriukus ir jis turi sužymėti jais grupėje
esančius daiktus: popierius, stiklas, plastmasė, tekstilė, metalas, organinės medžiagos.
Užduotėlė namų darbams:
Kartu su tėveliais sąžiningai rūšiuokite šiukšles tris dienas ir surašyk kokių ir kiek šiukšlių
surinkote. Užrašyk kiek yra žingsnių nuo tavo namų iki šiukšlių rūšiavimo konteinerio.
21
2.1.1. Perdirbk atliekas panaudodamas jas dar kartą
Informacija ir interaktyvūs klausimai diskusijai palaikyti.
Labai daug nebereikalingų daiktų galima panaudoti dar kartą. Taip sutaupomos medžiagos ir
energija, kuri būtų skirta naujam daiktui pagaminti. Prieš ką nors išmesdamas/-a pasvarstyk,
gal dar galėtum panaudoti – įvairiausius pakelius, dėžutes, senus žurnalus galima šauniai
panaudoti darbelių pamokose. O gal daiktas dar visai geras ir juo naudotis gali tu ar tavo
draugai?
Užduotėlė namų darbui:
Su tėveliai pagaminti žaislą savo geriausiam draugui naudojant antrines žaliavas.
22
Naudota literatūra:
http://vartojimas.apicentras.lt/
http://www.tratc.lt/atlieku-rusiavimas