KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS · Kontrolinis darbas – ne mažesnės...

KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS

PATVIRTINTA

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų

ugdymo centro direktoriaus

2017 m. liepos 7 d. įsakymu Nr.V1- 154

MOKINIŲ PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau Tvarkos aprašas)

parengtas vadovaujantis „Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos

aprašu“, ,,Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašu“, Pradinio ir pagrindinio

ugdymo bendrosiomis programomis, Bendraisiais ugdymo planais.

2. Tvarkos apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, bendrieji vertinimo principai

ir nuostatos, vertinimo planavimas, mokytojo pareigos vertinant, vertinimas ugdymo procese ir

baigus programą, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė, informavimas, vertinimo

proceso dalyviai ir jų vaidmuo.

3. Tvarkos apraše vartojamos šios sąvokos:

Ugdymo(si) rezultatai – palaipsniui įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens

brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas.

Ugdymasis – dvasinių, intelektinių, fizinių asmens galių auginimasis bendraujant ir

mokantis.

Mokymas – mokinio ir mokytojo sąveika, aplinkybės, skatinančios mokinį kurti savo

žinojimą bei patirtį, aktyviai ieškoti ir autentiškai perprasti informaciją, patirti pažangą, siekiant

atrasti asmeninę prasmę.

Mokymasis – aktyvus supratimo, reikšmių, patirčių ir prasmių konstravimo procesas,

jau įgytų ir naujų žinių bei patirties siejimas, aiškiai suvokiant mokymosi tikslą ir į jį orientuojantis,

planuojant, veikiant, vertinant ir reflektuojant mokymo(si) procesą, pažangą ir pasiekimus.

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas – kriterijais grįstas ugdymosi ir

mokymosi stebėjimas ir grįžtamasis ryšys, informacijos apie mokymosi procesus ir rezultatus

rinkimas ir kaupimas, interpretavimas ir naudojimas mokymo ir mokymosi kokybei užtikrinti.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio

pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas – paties mokinio ugdymosi proceso, pasiekimų ir pažangos stebėjimas,

vertinimas ir apmąstymas, nusimatant tolesnius mokymosi žingsnius.

(Į)vertinimo forma– konkretaus sprendimo apie mokinio pasiekimus ir padarytą

pažangą fiksavimo ir pateikimo forma.

Vertinimo informacija - įvairiais būdais, iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie

mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus,

nuostatas).

Individualios pažangos (idiografinis) vertinimas – vertinimo principas, pagal kurį

lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniais stebima ir vertinama daroma pažanga.

2

Vertinant idiografiškai, sekamas, kiekvieno moksleivio augimas ir tobulėjimas ir vertinama pagal

padarytą pažangą, o ne lyginant vieną moksleivį su kitu.

Vertinimo validumas – vertinami numatyti mokymosi pasiekimai, vertinimo būdai

atitinka vertinimo tikslus.

Vertinimo patikimumas – vertinimo tikrumas (neprieštaringumas), vertinimo

rezultatų pastovumas: kai tas pats mokinys tomis pačiomis sąlygomis gauna tą patį įvertinimą; kai

galima patikimai palyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje (norminis vertinimas) arba mokinių

pasiekimus su nustatytais kriterijais (kriterinis vertinimas).

Vertinimo objektai – tam tikro formato vertinamosios užduotys.

Vertinimo kriterijai – mokinių pasiekimų lygių požymius atitinkantys, individualiose

mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Mokinio darbų aplankas – tai paprasčiausias mokinio darbų (rašto, testų, kontrolinių,

kūrybinių ir t.t.) ir mokytojo įrašų (pastabų, recenzijų, replikų, patarimų, pasiūlymų, įvertinimų)

segtuvas, apibendrinantis mokinio pažangą ir naudotinas kaip tolesnės vaiko pažangos dokumentas.

Šis segtuvas nėra viešas dokumentas, juo gali naudotis tik mokytojas, mokinys ir jo tėvai.

Pasiekimų ir pažangos įvertinimo aprašas – mokslo metų pabaigoje parengiamosios

ir 4 kl. mokinių žinios bei gebėjimai įvertinami aprašomuoju būdu vadovaujantis Bendrosiose

programose pateiktais atskirų dalykų mokinių pasiekimų bei pasiekimų lygių požymių aprašais.

Vertinamoji recenzija. Recenzuodamas mokinio atliktą darbą, mokytojas pateikia ne

vien klaidų aprašymą, bet ir savo įvertinimą apie mokinio pasiektus rezultatus, bei pasiūlo būdus,

kaip ir ką daryti, kad rezultatai būtų geresni.

Elektroninis dienynas – dienynas, tvarkomas naudojant tam pritaikytas informacines

ir komunikacines technologijas.

Kontrolinis darbas – ne mažesnės kaip 30 minučių trukmės savarankiškas,

projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks raštu atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas

patikrinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį, temą, kelias temas, skyrių,

logiškai užbaigtą dalį, savarankiškai išmoktą dalį ir pan.

Savarankiškas darbas – gali trukti 15-40 minučių. Mokiniai gali naudotis mokytojo

nurodytomis priemonėmis. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti

įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

Praktinis darbas – praktiniu darbu gali būti savarankiškas darbas, apklausa raštu ir

žodžiu, laboratorinis darbas.

Apklausa raštu ir žodžiu – gali trukti ne ilgiau 15 minučių. Jos tikslas – greitas žinių

patikrinimas. Užduotys konkrečios, trumpos, aiškios. Apklausos formos gali būti įvairios: testas,

diktantas, klausimai. Atsakymai gali būti pateikiami raštu, žodžiu, gestais, daktiliniais ženklais,

simboliais.

Laboratorinis darbas – gali trukti 15-80 minučių. Jis skiriamas ugdyti mokinių

gebėjimus teorines žinias pritaikyti praktikoje. Paprastai visi klasės mokiniai atlieka tą patį darbą.

Mokinys, naudodamasis duotomis priemonėmis, turi išspręsti iškeltą problemą (išmatuoti,

apskaičiuoti, įvertinti, palyginti, susisteminti, daryti brėžinius, išvadas).

Testas – užduotis ar užduočių ciklas mokinio kuriai nors savybei, sugebėjimui

nustatyti.

Diagnostinis testas – diagnostiniu testu išsiaiškiname, ar pasiekti mokymosi tikslai ar

uždaviniai.

3

Projektas(1) – tai savarankiškas ar grupinis darbas užsibrėžtam tikslui pasiekti

pasirenkant tinkamiausias darbo formas.

Projektas(2) – metodu, kurio esminiai požymiai yra aktyvi veikla, problemų

sprendimas ir įgyjama patirtis, atliktas darbas, ugdantis įvairiapusius mokinių gebėjimus.

Vertinimo tipai ( klasifikuojami pagal vertinimo tikslus):

Diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo išsiaiškinami mokinio pasiekimai ir tam

tikru mokymosi metu padaryta pažanga, numatomos tolesnio mokymosi galimybės, pagalba

sunkumams įveikti.

Formuojamasis ugdomasis vertinimas – ugdymo(si) procese teikiamas abipusis

atsakas, grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymą(si), nukreipiantis, ką dar reikia

išmokti, leidžiantis mokytojui pritaikyti mokymą, siekiant kuo geresnių rezultatų.

Apibendrinamasis sumuojamasis vertinimas – formaliai patvirtinti mokinio

ugdymosi rezultatai, baigus programą, kursą, modulį ar kitą mokymosi etapą.

Norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinio

pasiekimus, taikomas per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą.

Kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai (pvz.,

standartai), su kuriais lyginami mokinio pasiekimai.

Vertinimo būdai (klasifikuojama pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

Formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys,

numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas

fiksuojamas.

Neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat: stebint, susidarant

nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas neužrašomas arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta

forma (ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis ir kt.).

Kaupiamasis vertinimas – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir

pasiekimus kaupimas.

Kaupiamasis balas – tai pažymio dalis, rašoma už mokytojo numatytą veiklą.

Kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius, kurių negali būti daugiau kaip vienas trečdalis

visų per trimestrą gautų pažymių.

Adaptacinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metu vaikas (mokinys), perėjęs prie

aukštesnio lygmens ugdymo programos, derinasi prie naujos aplinkos reikalavimų.

Pritaikyta programa - specialiųjų ugdymosi poreikių asmeniui pritaikyta bendrojo

lavinimo programa, leidžianti jam ugdytis pagal išsilavinimo standartus.

Individalizuota programa – išsilavinimo standartams neprilygstanti bendrojo

lavinimo programa, pritaikyta asmens gebėjimams ir realiam mokymosi lygiui.

Namų darbai – tai sudėtinė mokymosi proceso dalis, svarbi mokinio, mokytojo ir tėvų

bendradarbiavimo sritis. Ji papildo ir įtvirtina įgytas žinias.

II. VERTINIMO TIKSLAI

4. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslai:

4.1. nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio

stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti

sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos;

4

4.2. palaikyti mokymąsi ir teikti savalaikį atsaką (grįžtamąjį ryšį) mokiniams ir

mokytojams, gerinant mokymo(si) proceso kokybę;

4.3. apibendrinti, susumuoti atskiro mokymosi laikotarpio (baigiant trimestrą

(pusmetį), mokslo metus) ar mokymosi pagal pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą

rezultatus ir sertifikuoti;

4.4. vertinti ugdymo kokybę, identifikuoti problemas ir inicijuoti reikalingus

sprendimus.

III. VERTINIMO NUOSTATOS

5. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių,

psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio gebėjimais.

6. Vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (mokinių žinios, jų

taikymas, supratimas, dalyko ir bendrieji gebėjimai, pasiekimai ir pažanga).

7. Vengiama lyginti mokinių pasiekimus tarpusavyje.

IV. VERTINIMO PRINCIPAI

8. Vertinimo principai:

8.1. humaniškumo. Kiekvienas vaikas gerbiamas, mylimas, psichologiškai saugus,

sugebantis adekvačiai vertinti save;

8.2. individualumo. Ši vertinimo sistema fiksuoja individualią kiekvieno vaiko

pažangą;

8.3. patikimumo. Nuolatinis informacijos kaupimas atspindi realius vaiko pasiekimus;

8.4. pagrįstumo. Vertinama tai, ką būtina vertinti. Vertinimo kriterijai aiškūs,

moksleiviui įveikiami;

8.5. sistemingumo – perimamumo. Vertinimo principai vienodi visose ugd. pakopose;

8.6. bešališkumo. Išlaikomas vertinimo bešališkumas tarp skirtingų mokytojų,

dirbančių paralelėse klasėse, išlaikomas bešališkumas vertinant pažymiu, vertinimui neturi įtakos

ankstesnieji vertinimo rezultatai;

8.7. pozityvumo ir konstruktyvumo. Vertinama tai, ką mokinys jau išmoko, nurodomos

spragos ir padedama jas ištaisyti;

8.8. tikslingumo. Vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

8.9. atvirumo ir skaidrumo. Su mokiniais tariamasi dėl (į)vertinimo formų, laiko,

aiškūs vertinimo kriterijai;

8.10. objektyvumo. Siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo, remiamasi mokinių

pasiekimų lygių požymiais, vertinimas pritaikomas pagal mokinių poreikius ir galias;

8.11. informatyvumo ir ekonomiškumo. Taikomi šiuolaikiniai vertinimo informacijos

tvarkymo ir pateikimo būdai (aplankas, aprašai, recenzijos). Pažymys naudojamas mokinių

pasiekimų formaliajam įvertimui, sertifikavimui, apskaitai.

V. VERTINIMO PLANAVIMAS

10. Vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu bei siejamas su mokymosi

uždaviniais. Planuojant vertinimą atsižvelgiama į mokinių mokymosi patirtį ir galias.

5

11. Dalyko vertinimo metodikos, sudarytos pagal mokinių amžiaus grupes ar

mokymosi pakopas (vertinimo tipai, būdai, objektai, (į)vertinimo forma, kriterijai), aptariamos

metodinėse grupėse.

12. Trumpalaikiuos planuose vertinimo kriterijai konkretizuojami formuluojant

mokymosi uždavinius, atsižvelgiant į dalyko ilgalaikiuose planuose aprašytus mokinių pasiekimus.

13. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus

suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis, kriterijus.

14. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo

laikas gali būti koreguojami. Koregavimas nurodomas trumpalaikiuose planuose.

VI. VERTINIMO TIPAI

15. Vertinimo tipai nusakyti 1 priede.

VII. VERTINIMO BŪDAI

16. Vertinimo būdai parengiamojoje - 4 klasėse nusakyti 3 priede.

17. Vertinimo būdai 5 – 10 klasėse nusakyti 2 priede.

VIII. VERTINIMO OBJEKTAI

18. Vertinami ir įsivertinami ugdymosi rezultatai bei kognityviniai gebėjimai.

Kognityvinių gebėjimų vertinimas (diagnostinio vertinimo užduotys, kontroliniai ir kiti vertinimo

darbai) vykdomas, taikant mokiniams iš anksto žinomus, su jais aptartus kriterijus, ir apima 2

dėmenis:

19. žinias ir supratimą (faktai, informacija, sąvokos, dėsningumas, teiginiai, simboliai,

vienetai, pavyzdžiai, reikalingos priemonės), kurie būtini, kad mokiniai sėkmingai įsitrauktų į

pažintines veiklas. Vertinant faktines žinias, tikrinama, kaip mokiniai įsimena, atpažįsta, apibrėžia,

aprašo, nusako, iliustruoja pavyzdžiais, pasirenka priemones;

20. žinių taikymo gebėjimus, kurie apima įvairių situacijų supratimą ir žinių

panaudojimą problemoms tose situacijose spręsti. Vertinami mokinių gebėjimai palyginti,

priešpriešinti, klasifikuoti, modeliuoti, susieti, interpretuoti, rasti sprendimus, paaiškinti, parodant

supratimą;

IX. MOKYTOJO PAREIGOS VERTINANT

21. Mokytojas privalo savo pasirinkta forma iš anksto supažindinti mokinį ir tėvus

(globėjus, rūpintojus) su:

21.1. reikalavimais, kurie bus keliami dalyko mokymuisi;

21.2. vertinimo procedūra;

21.3. vertinimo eiga ir vertinimo terminais;

21.4. pasiekimų įforminimo sistema.

22. Mokytojas privalo parengti mokinį vertinimui:

22.1. išsiaiškindamas, ar jis tam pasirengęs;

22.2. nuramindamas, kad jis jaustųsi saugiai;

6

22.3. patikslindamas, kuri dalyko dalis bus vertinama;

22.4. pateikdamas temos/skyriaus vertinimo kriterijus mokiniui suprantamai ir aiškiai;

22.5. perspėdamas, kad užduočių neatlikimas ir vertinimo vengimas neturi trukdyti

ugdymo(si) procesui.

23. Mokytojas privalo pats pasirengti vertinimui:

23.1. pasitikslindamas, ar žino dalyko mokinių gebėjimų raidą bei mokinių pasiekimų

lygių požymius;

23.2. surinkdamas informaciją apie mokinį;

23.3. pasirengdamas vertinimo procedūrai.

24. Mokytojas privalo vertinti:

24.1. stebėdamas mokinio veiklą;

24.2. apklausdamas mokinį;

24.3. nagrinėdamas veiklos rezultatus (kūrybinius darbus ir pan.)

25. Mokytojas privalo aptarti vertinimą:

25.1. palygindamas, sugretindamas mokinio užduočių atlikimą su ilgalaikiuose

planuose aprašytais mokinių pasiekimais;

25.2. patardamas, informuodamas mokinį apie jo pasiekimus ir padarytą pažangą;

25.3. pozityviai nuteikti mokinį tolimesniam mokymuisi, jeigu jam nepasisekė.

26. Mokytojas privalo registruoti vertinimo rezultatus, atitinkama forma įrašydamas

vertinimus.

X. VERTINIMAS UGDYMO PROCESE

27. Ugdymo(si) procese svarbus formuojamasis vertinimas, grįstas mokytojo ir

mokinio sąveika ir palaikantis mokymąsi. Mokytojas stebi mokinių mokymąsi, jų

bendradarbiavimą, įsitraukimą, pastangas, mokymosi būdus, sunkumus ir padeda suprasti mokiniui,

kas jau išmokta, ko dar reikia mokytis, kaip įveikti sunkumus, kokie mokymosi būdai veiksmingi.

Mokiniai, konsultuojami mokytojo, pagal kriterijus mokosi vertinti vienas kito ir savo darbą,

įsivertinti pasiekimus ir pažangą.

28. Ugdymo procese formuojamasis vertinimas derinamas su diagnostiniu ir

kaupiamuoju vertinimu. Vertinimo (pripažinimo) ir įsivertinimo metodai bei procedūros, vertinami

ir įsivertinami ugdymosi rezultatai, vertinimo informacijos panaudojimas atitinka ugdymo

programose keliamus ugdymosi tikslus ir numatytus rezultatus.

29. Vertinant mokinių, ugdomų pagal individualizuota programas, pasiekimus ir

pažangą, remiamasi konkrečiam mokiniui pritaikytoje ugdymo programoje numatytais pasiekimais.

30. Kompetencijos, ypač nuostatų dėmuo, vertinamos ir įsivertinamos mokinių ir

mokytojo sąveikoje, dialoguose, diskusijose, renkant ir kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus

(mokinių darbai, įvertinimai, įsivertinimai, komentarai, refleksijos).

31. Parengiamosios – 4 klasės mokinių pasiekimai vertinami taikant nepažyminę

vertinimo sistemą, pagrįstą idiografinio (individualios pažangos) vertinimo nuostatomis.

Neformalusis vertinimas derinamas su formaliuoju vertinimu. Mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų mokymosi eigos stebėjimu. Formalusis vertinimas

taikomas, kai reikia fiksuoti mokinio pasiekimus po vieno ar kito mokymosi etapo.

32. Trimestro gale par.-4 kl. mokinių pasiekimai apibendrinami, orientuojantis į

Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimų lygių požymius ir elektroniniame dienyne

7

rašoma „aukštesnysis“, „pagrindinis“, „patenkinamas“. Mokiniui nepasiekus patenkinamo

pasiekimų lygio, įrašoma „nepatenkinamas“.

33. Etikos pasiekimai įvertinami atsižvelgiant į Bendrosiose programose aprašytus

mokinių pasiekimų požymius ir įrašomi atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, nurodant

padaryta arba nepadaryta pažanga: „p.p“ arba „n.p“. Etikos ugdymo pasiekimai, atsižvelgiant į

Bendrųjų programų rekomendacijas, lygiais neskirstomi.

34. Par.- 4 kl. specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių, ugdomų pagal

individualizuotas programas, bei specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių

padaryta arba nepadaryta pažanga fiksuojama atitinkamoje elektroninio dienyno skiltyje, įrašant

„p.p.“ arba „n.p.“.

35. Baigusiems pradinio ugdymo programą ir pradedantiems mokytis pagal

pagrindinio ugdymo programą mokiniams (klasei) taip pat mokiniams, naujai atvykusiems į 6-10

klasę skiriamas adaptacinis laikotarpis - 1 trimestras.

36. Naujai atvykusiems į 6-10 klasę mokiniams vieną mėnesį pažymiai nerašomi.

37. 5 klasės mokiniams pažymiai nerašomi vieną trimestrą. Pasiekimai vertinami

taikant idiografinio vertinimo principą. Trimestro gale elektroniniame dienyne rašoma mokinių

pasiekimų lygiai „aukštesnysis“ , „pagrindinis“, „patenkinamas“. Patenkinamas lygis, įvertinant

pažymiu, atitinka 4–5, pagrindinis – 6–8, aukštesnysis 9–10 balų.

38. Pirmąjį mokslo metų mėnesį mokinių pasiekimai kontroliniais darbais netikrinami.

Norėdamas išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, mokytojas taiko individualius mokinių

pažinimo metodus.

39. 5-tų klasių mokinių po adaptacinio laikotarpio, 6-10 klasių mokinių pasiekimai

vertinami 10 balų sistema: 10 - puikiai, 9 - labai gerai, 8 - gerai, 7 - pakankamai gerai, 6 -

patenkinamai, 5 - pakankamai patenkinamai, 4 - silpnai, 3 - blogai, 2 - labai blogai, 1 - nieko

neatsakė, neatliko užduoties. Patenkinamas įvertinimas – įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“,

„aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“), 4–10 balų

įvertinimas; Nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“),

„nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuota“ („neat“), 1–3 balų įvertinimas.

40. Mokinių pasiekimai, įgyti mokantis dailės, kūno kultūros, technologijų,

pilietiškumo pagrindų ir ekonomikos dalykų vertinami dešimtbale vertinimo sistema. Mokinių,

kurie mokosi dalykų modulių, pasiekimai pažymiais nevertinami. Trimestro pabaigoje rašomas

apibendrintas įvertinimas ,,įskaityta“ („įsk“), ,,neįskaityta“ („neįsk“).

41. Dorinio ugdymo, žmogaus saugos, kūno kultūros specialiosios grupės mokinių

pasiekimai pažymiais nevertinami. Trimestro pabaigoje (žmogaus saugos dalyko – išdėsčius visą

(18 val.) kursą) rašomas apibendrintas įvertinimas ,,įskaityta“ („įsk“) , ,,neįskaityta“ “ („neįsk“).

42. Mokinių tarties, kalbos mokymosi ir klausos lavinimosi trimestro pažanga

fiksuojama Logopedo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo dienyne, atitinkamose

skiltyse įrašant ,,padarė pažangą“ (pp) ar ,,nepadarė pažangos“ (np).

43. 5-10 klasės mokiniui, pagal gydytojo pažymą ir mokyklos vadovo įsakymą

atleistam nuo kūno kultūros pamokų, trimestro ar metinių pažymių stulpelyje rašoma “atl”.

44. Mokiniams, turintiems kompleksinių negalių, kurių derinio dalis yra vidutinis

intelekto sutrikimas, trimestrų mokymosi pasiekimai fiksuojami atitinkamose elektroninio dienyno

skiltyse įrašant: technologijų, kūno kultūros, dailės dalykų įvertinimus ,,įskaityta“ („įsk“),

,,neįskaityta“ („neįsk“), kitų dalykų įvertinimus pp (padarė pažangą), np (nepadarė pažangos).

8

45. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimas ugdymo procese grindžiamas jų

mokymosi eigos stebėjimu:

45.1. pirma rugsėjo mėnesio savaitė skiriama adaptacijai, taikomas formuojamasis ir

kaupiamasis vertinimas;

45.2. 5-10 klasės kaupiamieji įvertinimai konvertuojami į pažymius dalyko mokytojo

nustatyta tvarka. Šių pažymių negali būti daugiau kaip vienas trečdalis visų per trimestrą gautų

pažymių;

45.3. mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinami pagal Bendrųjų

programų reikalavimus, baigiamųjų klasių lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo

pasiekimų patikrinimo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloms vertinimo instrukcijas, individualią

mokytojo vertinimo metodiką.

46. Baigus dalyko programos temą, skyrių, kitą užbaigtą programos dalį, rašomas

kontrolinis darbas:

46.1. 5-10 klasėse kontrolinių darbų atlikimo laiką derina klasėje dirbantys mokytojai,

tai fiksuodami atsiskaitomųjų darbų grafike elektroniniame dienyne.

46.2. kontrolinių darbų laikas nurodomas dalyko trumpalaikiame plane;

46.3. per dieną gali būti skiriamas ne daugiau kaip vienas kontrolinis darbas;

46.4. kontroliniams darbams rekomenduojama skirti darbingiausias savaitės dienas ir

laiką – antrą, trečią, ketvirtą, penktą pamokas antradieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais.

Nerekomenduojama kontrolinių darbų rašyti pirmadieniais ir penktadieniais;

46.5. apie kontrolinį darbą mokiniai informuojami ne vėliau kaip prieš savaitę.

Mokiniams turi būti aišku, ką jie turi mokėti, ką pasiekti ir kaip bus vertinama. Prieš vykdant

kontrolinį darbą, skiriamas laikas išeitos medžiagos kartojimui, įtvirtinimui;

46.5.1. į elektroninį dienyną įvesti planuojamų atsiskaitomųjų darbų (savarankiškų,

kontrolinių, testų, projektinių, kūrybinių ir pan.) datas ne vėliau kaip prieš savaitę iki numatyto

darbo;

46.6. kontrolinio darbo užduotys sudaromos parenkant įvairaus sunkumo užduotis, kad

kiekvienas mokinys galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis ir gauti teigiamą įvertinimą.

Rekomenduojama užduotis pateikti taip, kad jose būtų nurodytas kiekvienos užduoties ar klausimo

įvertinimas balais;

46.7. 5-10 klasėse įvertinant atliktus atsiskaitomuosius darbus, vadovautis lentele:

Teisingų atsakymų apimtis Pažymys

91-100 procentų 10

81-90 procentų 9

71-80 procentų 8

61-70 procentų 7

51-60 procentų 6

41-50 procentų 5

31-40 procentų 4

21-30 procentų 3

11- 20 procentų 2

1- 5 procentai 1

9

46.8. 5-10 klasėse kontroliniai darbai ištaisomi ne vėliau kaip per 2 dienas, jų

rezultatai surašomi į elektroninį dienyną. Gavęs nepatenkinamą/netenkinantį įvertinimą mokinys

gali kreiptis į mokytoją dėl pakartotino kontrolinio darbo rašymo, tartis dėl pasiruošimui reikalingo

papildomo laiko, dalyvauti konsultacijose. Kontrolinį darbą privaloma perrašyti, jei daugiau kaip

50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą. Pirmojo kontrolinio darbo rezultatų neįrašyti;

46.9. kontrolinių darbų rezultatai aptariami klasėje, numatomi būdai mokymosi

spragoms šalinti;

46.10. mokiniai, nerašę kontrolinio darbo, praleidę pamokas, atsiskaito sutartu,

patogiu mokytojui ir mokiniui laiku, bet ne vėliau kaip per savaitę. Įvertinimas fiksuojamas

atsiskaitymo dieną.

47. Trimestro rezultatas išvedamas iš visų mokinio pažangos įvertinimų pagal

aritmetinį vidurkį.

48. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ugdymo programą, dalyko metinis

įvertinimas, fiksuojamas atsižvelgus į trimestrų įvertinimus. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo

skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

49. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, III trimestro

mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei dalyko metinis įvertinimas nepatenkinamas,

mokiniui skiriamas papildomas darbas. Papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu, jei skirtos

užduotys suteikia mokiniui galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamą mokymosi pasiekimų

lygį, nustatytą bendrosiose programose.

50. Praleidę trečdalį pamokų, mokiniai privalo atsiskaityti po pamokų ar kitu sutartu

laiku. Neatsiskaičius už praleistą programos medžiagą, mokinys neatestuojamas („neat“).

51. Vadovaujantis metodinės tarybos nutarimu, organizuojami pasitikrinamieji lietuvių

kalbos bei matematikos apibendrinamieji darbai/testai kiekvienoje klasėje, bandomasis pagrindinio

ugdymo pasiekimų patikrinimas. Apibendrinamųjų darbų /testų vykdymo tvarkaraštis sudaromas

ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki jų vykdymo pradžios.

XI. VERTINIMO FIKSAVIMAS

52. Parengiamosios – 4 klasės mokinių pažangos ir ugdymo(si) pasiekimų vertinimo

fiksavimas:

52.1. mokytojas mokinių pasiekimų vertinimus fiksuoja mokinių darbuose (nuolat);

parengiamosios ir 4 kl. vertinimo aprašuose (baigus parengiamąją ir 4-ą klasę); elektroniniame

dienyne (bent kartą per savaitę įrašant komentarus apie kasdieninius mokinių pasiekimus ir

trimestro pabaigoje); garsų tarimo lentelėje (4 priedas) (2 kartus per metus - tarties, kalbos mokymo

ir klausos lavinimo mokytojas); tarties, kalbos ir klausos raidos kortelėje (5 priedas) (1 kartą per

metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas).

52.2. mokinių darbai, atspindintys mokinio mokymosi raidą, pasiekimus, pažangą, t.p.

diagnostiniai darbai, kaupiami mokinių darbų aplanke (mokslo metų pabaigoje darbai atiduodami

mokiniams, mokinių apibendrinamieji darbai saugomi mokinių aplankuose);

52.3. mokiniai skatinami įsivertinti savo darbus bei įvairią veiklą;

52.4. mokinių pasiekimų vertinimo įrašai, parengiamosios ir 4-osios klasės baigimo

aprašai turi atitikti Bendrosiose programose aprašytus mokinių pasiekimus.

53. 5-10 klasės mokinių pažangos ir ugdymo(si) pasiekimų vertinimo fiksavimas:

10

53.1. mokytojas mokinių pasiekimų vertinimus fiksuoja mokinių sąsiuviniuose

(nuolat); elektroniniame dienyne (sistemingai); garsų tarimo lentelėje (4 priedas) (2 kartus per

metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas); tarties, kalbos ir klausos raidos

kortelėje (5 priedas) (1 kartą per metus - tarties, kalbos mokymo ir klausos lavinimo mokytojas);

53.2. 5 – 10 klasių mokytojai elektroniniame dienyne privalo įrašyti įvertinimus

pažymiu arba komentaru,

53.3. iki paskutinės trimestro dienos elektroniniame dienyne išvesti trimestro ir metinį

pažymius;

53.4. mokinio žinių, gebėjimų ir įgūdžių įvertinimo adaptaciniu laikotarpiu lapuose;

53.5. mokytojo pasirinktoje kaupiamojo vertinimo fiksavimo formoje;

53.6. rekomenduojama mokinio darbus, atspindinčius vaiko pažangą, kaupti mokinio

pasiekimų vertinimo aplanke. Aplanko saugojimo vietą nustato dalyko mokytojas. Už aplanko

kaupimą ir tvarkymą atsakingas mokinys;

53.7. Asmeninės pažangos stebėjimas fiksuojamas metodinėje grupėje dalykų sutarta

forma.

XII. VERTINIMO INFORMACIJOS ANALIZĖ

54. Mokinių pasiekimai sistemingai aptariami klasės susirinkime (atsakingas klasės

vadovas).

55. Pasibaigus trimestrui mokinių pasiekimai aptariami mokytojų tarybos posėdyje.

56. Mokymosi pasiekimai nuolat stebimi ir analizuojami metodinių grupių, ar dalyko

mokytojų pasitarimuose, esant reikalui, Vaiko gerovės komisijos ar centro vadovų pasitarimuose.

57. Metodinėse grupėse, mokytojų taryboje, Vaiko gerovės komisijoje, mokyklos

vadovų posėdžiuose, tėvų susirinkimuose pristatomi bandomųjų pagrindinės mokyklos pasiekimų

patikrinimo, pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimo, įskaitų, trimestrų ir metiniai rezultatai.

Priimami sprendimai dėl ugdymo turinio, mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių,

šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

XIII. INFORMAVIMAS

58. Parengiamosios-4 klasės mokinių tėvų informavimas:

58.1. tėvai pirmo susirinkimo metu (rugsėjo mėnesį) supažindinami su mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimu - mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijais ir tvarka;

58.2. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,

išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus

nesėkmių būdus:

58.2.1. žodžiu - individualių pokalbių metu, tėvų susirinkimų, tėvų dienų metu;

58.2.2. raštu - elektroniniame dienyne pasiekimų knygelėje (1 kartą per svaitę);

58.2.3. 1-2 kartus per trimestrą tėvai supažindinami su mokinių darbų aplankais;

58.2.4. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami skambinant telefonu ar

SMS, ar kviečiant tėvus į mokyklą;

53.3. informacija apie mokymosi rezultatus (kontrolinių, testų ir kitų užduočių

atlikimo) mokiniams ir tėvams (globėjams) teikiama trumpais komentarais, lygiai nenurodomi, taip

pat nenaudojami pažymių pakaitai (raidės, ženklai, simboliai, ir pan.).

11

59. 5-10 klasės mokinių informavimas:

59.1. mokslo metų pradžioje dalykų mokytojai su mokiniais aptaria bendrąją mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarką, dalyko vertinimo metodiką, o kiekvienos pamokos

pradžioje – konkrečius mokymosi uždavinius, užduotis, vertinimo kriterijus, atsiskaitymo laiką;

59.2. mokiniui reguliariai pranešama apie jo pasiekimų lygį, apie tai, ką ir kaip reikia

patobulinti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.

60. 5-10 klasės mokinių tėvų informavimas:

60.1. tėvai apie vaiko ugdymo(si) pažangą ir pasiekimus informuojami sistemingai,

išsamiai, suprantamai, pabrėžiant vaiko ugdymo(si) pasiekimus, nusakant žinių spragas ir galimus

nesėkmių būdus:

60.1.1. dalykų mokytojai surašo mokinių įvertinimus į elektroninį dienyną tą pačią

dieną, kai įvertino mokinio pasiekimus.

60.1.2. klasių vadovai stebi savo auklėjamosios klasės mokinių tėvų (globėjų,

rūpintojų) naudojimosi elektroniniu dienynu sistemingumą. Nevykstant prisijungimui ar po

paskutinio prisijungimo praėjus savaitei, išspausdina mokinio mokymosi pasiekimų lapą ir

pasirašytinai įteikia jį mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

60.1.3. klasių vadovai išspausdina trimestrų ataskaitas ir jas pasirašytinai įteikia

mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

60.1.4. atsiradus mokymosi problemoms, tėvai informuojami įvairiais būdais:

kviečiant tėvus į mokyklą, skambinant, rašant laiškus, pranešimus elektroniniame dienyne,

individualiu pokalbiu tėvų susirinkimų metu;

60.1.5. kartą per trimestrą dalyko mokytojai individualiai supažindina tėvus su

mokinių pasiekimų aplankais;

60.1.6. klasių vadovai ne rečiau kaip 1 kartą per pusmetį organizuoja tėvų

susirinkimus, esant reikalui kviečia į juos dalykų mokytojus.

XIV. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

61. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria numatomus mokymosi pasiekimus, užduotis

bei vertinimo kriterijus, nagrinėja vertinimo informaciją. Mokytojo padedami, jie mokosi vertinti ir

įsivertinti savo pasiekimus bei pažangą. Atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį

mokymąsi.

62. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą.

KKNUC mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašo nustatyta tvarka jie gauna aiškią, laiku

pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir

reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką,

Bendrųjų programų bei pagrindinės mokyklos pasiekimų patikrinimo programų paskirtį (plačiau žr.

,,Informavimas“).

63. Mokytojai:

63.1. pagal pasirinktą būdą planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų

vertinimą ugdymo procese;

63.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

63.3. mokykloje nustatyta tvarka fiksuoja vertinimo informaciją;

12

63.4. informuoja mokinius, jų tėvus, kitus mokytojus bei auklėtojus, mokyklos

vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

63.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir

mokymąsi;

63.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama

reikiama pagalba;

63.7. derina tarp savęs mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas.

63.8. Mokytojų teisės ir pareigos aprašytos elektroninio dienyno nuostatuose.

64. Klasių vadovai:

64.1. nuolat peržiūri mokinių įvertinimus ir darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka

informuoja mokinius bei jų tėvus (globėjus, rūpintojus);

64.2. stebi savo auklėjamosios klasės mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) naudojimosi

elektroniniu dienynu sistemingumą. Nevykstant prisijungimui ar po paskutinio prisijungimo praėjus

dviems savaitėms, išspausdina mokinio mokymosi pasiekimų lapą ir pasirašytinai įteikia jį

mokiniams/jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

64.3. išspausdina trimestrų ataskaitas ir jas pasirašytinai įteikia mokiniams/jų tėvams

(globėjams, rūpintojams);

64.4. bendradarbiauja su auklėtinius ugdančiais mokytojais dėl dienyno pildymo,

sistemingo mokinių žinių vertinimo;

65. Mokykla:

65.1. nustato bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo informacijos rinkimo,

fiksavimo bei panaudojimo tvarką;

65.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo

pakopos į kitą, tarp paralelių klasių, atskirų dalykų. Koordinuoja kontrolinių užduočių apimtis ir

dažnumą;

65.3. reguliariai organizuoja mokinių pasiekimų aptarimus su tėvais, teikia pagalbą

mokymosi problemų turintiems mokiniams.

-------------------------

13

Mokinių pažangos ir pasiekimų

vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

Vertinimo tipai:

VERTINIMAS

UGDYMO PROCESE

BAIGUS PROGRAMĄ,

KURSĄ, MODULĮ

VERTINIMO TIPAI

FORMUOJAMA

SIS

VERTINIMAS

(mokytojas stebi,

komentuoja,

padrąsina,

diskutuoja, bet to

nefiksuoja

pažymiu)

NORMINIS

VERTINIMAS

(lyginami mokinio

pasiekimai su kitų

mokinių

pasiekimais)

IPSATYVINIS

VERTINIMAS

(moksleivių savęs

vertinimas)

DIAGNOSTINIS

VERTINIMAS

(taikomas prieš

pradedant naują

mokymosi periodą,

fiksuojamas

pažymiu ar kita

forma)

APIBENDRINAMASIS

VERTINIMAS

(taikomas baigus atskiro

dalyko, modulio programą, jo

rezultatai fiksuojami pažymiu

ar kita forma)

KRITERINIS

VERTINIMAS

(mokinio pasieki-

mai lyginami su

tam tikrais

kriterijais)

IDIOGRAFINIS VERTINIMAS

Parengiamoji – 4 klasė

5 - 10 klasė

UGDYMO PROCESE

BAIGUS PROGRAMĄ, KURSĄ, MODULĮ

14



2 priedas

VERTINIMO BŪDAI

5-10 klasėse

NEFORMALUSIS VERTINIMAS

vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę,

kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas

neužrašomas

FORMALUSIS VERTINIMAS

tai vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato

užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas

laikas, užduotys įvertinamos formaliais

kriterijais, įvertinimas fiksuojamas.

KAUPIAMASIS VERTINIMAS

tai informacijos apie mokinio mokymosi

pažangą ir pasiekimus kaupimas.

Kaupiamieji įvertinimai (pvz., kas savaitę)

konvertuojami į pažymius, kurių negali būti

daugiau kaip vienas trečdalis visų per trimestrą

gautų pažymių.

Veikla

Neverbaliniai

būdai

Gyvas žodis,

gestai,

daktiliniai ženklai

Palaikymas

Pritarimas

Apdovanojimas

Padėka

Patarimas

Ignoravimas

Situaciniai

žaidimai su

įsivertinimu

Izoliavimas

Sėkmės

organizavimas

Korekcija

Situacijų

sudarymas

Perspėjimas

Nepritarimas

Papeikimas

Pastaba

Reikalavimas

15



3 priedas

VERTINIMO BŪDAI

Par-4 klasėse

FORMALUSIS VERTINIMAS

turi aiškiai struktūruotą, formalizuotą pobūdį: vertinamosios užduotys (rašiniai, namų darbai,

testai, projektai, ir pan.) yra tam tikro formato, joms atlikti skiriamas konkretus laikas ir

vieta. Moksleivių atliktos užduotys įvertinamos remiantis nustatytais vertinimo kriterijais.

Įvertinimas fiksuojamas tam tikra forma (recenzija, balai, taškai ir pan.) dienyne, vertinimų

lape, pasiekimų knygelėje, pažymėjime, kaupiamajame aplanke, byloje. Formalusis

vertinimas taikomas tuomet, kai reikia fiksuoti moksleivio mokymosi rezultatus bei pažangą

ir išsaugoti informaciją ilgesniam laikui. Formalusis vertinimas yra taikomas vertinant

žinias, įgūdžius, dalykinius bei bendruosius gebėjimus bei nustatant pažangą.

NEFORMALUSIS VERTINIMAS

Juo gaunama nuolatinė bendriausia informacija apie ugdymo(si) sėkmę. Neformalus vertinimas

vyksta nuolat: stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant, jaučiant mokinių reakciją,

grįžtamąjį ryšį. Įvertinimas paprastai neužrašomas, arba fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma

(ženklais, simboliais, individualiomis pastabomis).

Veikla

Neverbaliniai

būdai

Gyvas žodis,

gestai,

daktiliniai ženklai

Pritarimas

Reikalavimas

Padėka

Patarimas

Palaikymas

Situaciniai

žaidimai su

įsivertinimu

Sėkmės

organizavimas

Korekcija

Situacijų

sudarymas

Nepritarimas

Apdovanojimas

Įrašai mokytojo

užrašuose


GARSŲ TARIMO LENTELĖ ( p – 4 klasėms )

MOKINIO VARDAS, PAVARDĖ, GIMIMO METAI ................................................................................................................................ ...................................................................

KL

AS

Ė

DATA

L1 IA

GARSAI

A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž CH DŽ AI AU UO UI IE EI

ŽYMOS APIE GARSO TARIMĄ:

Garsas geras garsas taisytinas garsas neautomatizuotas garsas nepilnai automatizuotas garso nėra

Keičia kitu garsu: B, L, S,................

Taria neaiškiai: nosina minkština falcetina su priegarsiu

, ^ ~



4-1 priedas

17


GARSŲ TARIMO LENTELĖ (5-10 klasėms)

MOKINIO VARDAS, PAVARDĖ, GIMIMO METAI ...................................................................................................................................................................................................

KL

AS

Ė

DATA L1 IA

GARSAI

A B C Č D E Ė F G H I Y J K L M N O P R S Š T U Ū V Z Ž CH DŽ AI AU UO UI IE EI

ŽYMOS APIE GARSO TARIMĄ:

Garsas geras garsas taisytinas garsas neautomatizuotas garsas nepilnai automatizuotas garso nėra

Taria neaiškiai: nosina minkština falcetina su priegarsiu keičia kitu garsu: B, L, S .................

,



4-2. priedas

18


TARTIES, KALBOS IR KLAUSOS RAIDOS KORTELĖ PARENGIAMAJAI – 4 KLASĖMS

Vardas, pavardė, gimimo data..........................................................................................................................................................................................

Klausos sutrikimo laikas, priežastys.................................................................................................................................................................................

Ugdymas iki atvykimo į KKNUC.....................................................................................................................................................................................

Kalbinė aplinka šeimoje ....................................................................................................................................................................................................

Klausos sutrikimas......................................................................................................................................................................................................... Metai, klasė

l

L1

L2

IA

Klausos protezavimas : Metai, klasė

Klausos aparatas

Pastabos

Artikuliacinis aparatas : liežuvis judrus, nepak. judrus, žandikauliai paslankūs, nepak. paslankūs, dantų sukandimas taisyklingas, netaisyklingas Metai, klasė

Liežuvis

Žandikauliai

Dantų suk..

Balsas: normalus, nosinis, falcetinis, silpnas, rėkiantis, žemas, suspaustas, gergždžiantis, skardus, duslus. Metai, klasė

Balsas

Kalbinis kvėpavimas: vienu iškvėpimu ištaria...skiemenis; Į klausimą ats.vienu iškvėpimu, iškvėpia prieš kiekv. garsą, žodį; sakinį perskaito vienu iškvėpimu. Metai, klasė

Kalbinis

kvėpavimas



5-1. priedas

19 Žodžio tarimas: taria žodžius rišliai, be priegarsių, rišliai su priegarsiais, dalimis, skiemenimis, atskirais garsais; kirčiuoja taisyklingai, ne visada

kirčiuoja, kirčiuoja žodžio galūnę ar pabrauktą skiemenį, visai nekirčiuoja ; kalbos tempas normalus, lėtas, labai lėtas; Metai, klasė

Žodžio tarimas

Kalbos išsivystymas: nekalba, taria pavienius garsus, skiemenis, žodžių kontūrus, žodžius, frazes, sakinius, savarankiškai kalba silpnai, patenkinamai, normaliai. Metai, klasė

Kalbos

išsivystymas

Žodynas: platus, vidutinis, siauras, skurdus, ribotas, buitinis, atitinka amžių. Metai, klasė

Žodinės kalbos

Gestų kalbos

Kalbos gramatinė sandara : Metai, klasė

Daiktavardžio ir

būdvardžio der.

Daiktavardžio ir

skaitvardžio der.

Prielinksnių

vartojimas

Linksnių

derinimas

Priesaginių

žodžių daryba

Priešdėliniai

veiksmažodžiai

Rišlioji kalba:

Metai, klasė

20


TARTIES, KALBOS IR KLAUSOS RAIDOS KORTELĖ 5 – 10 KLASĖMS

Vardas, pavardė, gimimo data..........................................................................................................................................................................................

Klausos sutrikimo laikas, priežastys.................................................................................................................................................................................

Ugdymas iki atvykimo į KKNUC.....................................................................................................................................................................................

Kalbinė aplinka šeimoje ....................................................................................................................................................................................................

Klausos sutrikimas....................................................................................................................................................................................................... Metai, klasė

l

L1

L2

IA

Klausos protezavimas : Metai, klasė

Klausos

aparatas

Pastabos

Artikuliacinis aparatas : liežuvis judrus, nepak. judrus, žandikauliai paslankūs, nepak. paslankūs, dantų sukandimas taisyklingas, netaisyklingas Metai, klasė

Liežuvis

Žandikauliai

Dantų suk..

Balsas: normalus, nosinis, falcetinis, silpnas, rėkiantis, žemas, suspaustas, gergždžiantis, skardus, duslus. Metai, klasė

Balsas

Kalbinis kvėpavimas: vienu iškvėpimu ištaria...skiemenis; Į klausimą ats.vienu iškvėpimu, iškvėpia prieš kiekv. garsą, žodį; sakinį perskaito vienu iškvėpimu. Metai, klasė

Kalbinis

kvėpavimas

Žodžio tarimas: taria žodžius rišliai, be priegarsių, rišliai su priegarsiais, dalimis, skiemenimis, atskirais garsais; kirčiuoja taisyklingai, ne visada

kirčiuoja, kirčiuoja žodžio galūnę ar pabrauktą skiemenį, visai nekirčiuoja ; kalbos tempas normalus, lėtas, labai lėtas;



5-2. priedas

21

Metai, klasė

Žodžio

tarimas

Kalbos išsivystymas: nekalba, taria pavienius garsus, skiemenis, žodžių kontūrus, žodžius, frazes, sakinius, savarankiškai kalba silpnai, patenkinamai,

normaliai. Metai, klasė

Kalbos

išsivystymas

Žodynas: platus, vidutinis, siauras, skurdus, ribotas, buitinis, atitinka amžių. Metai, klasė

Žodinės kalbos

Gestų kalbos

Kalbos gramatinė sandara : Metai, klasė

Daiktavardžio ir

būdvardžio der.

Daiktavardžio ir

skaitvardžio der.

Prielinksnių

vartojimas

Linksnių

derinimas

Priesaginių

žodžių daryba

Priešdėliniai

veiksmažodžiai

Rišlioji kalba: Metai, klasė

KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS · Kontrolinis darbas – ne mažesnės...

Documents

Transcript of KAUNO KURČIŲJŲ IR NEPRIGIRDINČIŲJŲ UGDYMO CENTRAS · Kontrolinis darbas – ne mažesnės...