3. CIVILINIO PROCESO TEISS PRINCIPAI

3.1. Civilinio proceso teiss princip samprata, reikm ir sistema

Bet kurios teisins sistemos, teiss akos, o taip pat ir bet kurio teiss norm akto pagrind sudaro atitinkama pagrindin vadovaujanti idja ar idj visuma. ios idjos jurisprudencijoje paprastai vadinamos teiss principais. Teiss princip reikm romn teisje ireikia i sentencija: Principium est potissima pars cuinque rei (Principas yra visa ko svarbiausioji dalis). Lotynikai principium yra pradia, pagrindas, ieitin pozicija.

Prof. A.Vaivila nurodo, kad teiss principai tai svarbiausi teiss esms konkretjimo, reikimosi bdai, arba pagrindins idjos, vertybins orientacijos, kurios nurodo, kaip konkreiomis teiss normomis turi bti reguliuojami moni santykiai, kad gaut teisi ir pareig vienovs pavidal ir bt humanizuojami bei demokratizuojami.

Civilinio proceso teiss principai tai pagrindins nuostatos, tvirtintos atitinkamose teiss normose, suformuluotos teism praktikos ar teiss doktrinos, kurios ireikia civilinio proceso esm ir yra visos teiss akos pltros pagrindas. Principai takoja visus civilinio proceso teiss institutus, ko pasekoje sukuriamas toks civilinis proceso modelis, kur gyvendinant priimami teisti ir pagrsti teismo sprendimai bei utikrinamas realus j vykdymas.

Civilinio proceso principai turi tiek teorin, tiek praktin reikm. Civilinio proceso teiss doktrinoje yra iskiriamos penkios civilinio proceso teiss princip funkcij grups:

1. Civilinio proceso principai yra labai svarbs statym leidybai, nes jie atlieka reglamentavimo funkcij. Kurdamas civilinius procesinius teisinius santykius reglamentuojanias teiss normas statym leidjas turi atsivelgti LR CPK ir kituose statymuose apibrtus civilinio proceso teiss principus.

2. Civilinio proceso teiss principai atlieka interpretavimo funkcij, t. y. aikinant civilinio proceso teiss normas visuomet reikia atsivelgti pamatini idj (civilinio proceso teiss princip) turin. Teiss norm aikinimas nesiejant j su principais gali slygoti neteising j suvokim ir netinkam taikym.

3. Principai taip pat atlieka ir teiss sprag upildymo funkcij. LR CPK 3 str. 6 dalyje teigiama, kad jeigu nra statymo, reglamentuojanio gino materialin arba procesin santyk, teismas taiko statym, reglamentuojant panaius santykius (statymo analogija), o jeigu ir tokio statymo nra, teismas vadovaujasi bendraisiais teiss principais (teiss analogija). Teiss analogijos galimas taikymas neleidia teismui atsisakyti nagrinti bylos ir priimti teismo sprendimo motyvuojant teiss spragos buvimu.

4. Civilinio proceso teiss principai atlieka ir kolizij alinimo funkcij. Susidrus dviej ar daugiau civilinio proceso teiss norm nuostatoms, teismas pirmum turi teikti normai, kuri labiausiai atitinka civilinio proceso teiss princip esm. Jeigu yra konkreios teiss normos ir civilinio proceso teiss principo kolizija, norm btina aikinti tokiu bdu, kad bt paalintas jos prietaravimas principams.

5. Civilinio proceso teiss principai atlieka taip pat argumentavimo funkcij. alys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys argumentuodami savo pozicij, gali panaudoti civilinio proceso teiss princip turin sudaranias nuostatas.

Kalbant apie civilinio proceso princip reikm, btina atkreipti dmes tai, kad visi jie tarpusavyje susij, veikia sveikoje su kitais principais, todl nereti atvejai, kai atsiranda keli civilinio proceso teiss princip konkurencija. Esant tokiai situacijai btina vadovautis princip subordinacijos kriterijais (konstituciniai principai turi prioritet prie kitus civilinio proceso teiss principus) bei remtis protingumo ir teisingumo, asmen lygiateisikumo kriterijais. Prireikus vien princip aukoti dl kito, btina pasirinkti bd, maiausiai aling proceso alims, siekti ali interes pusiausvyros ir kad nuo to kuo maiau nukentt vienos i ali interesai. Civilinje byloje atsiradus dviej ar daugiau princip konkurencijai, teismas savo sprendime privalo motyvuoti, kodl konkreioje situacijoje taik konkret princip, nes prieingu atveju kilt rimt abejoni dl teismo sprendimo teistumo ir pagrstumo.

LR CPK normose, tvirtinaniose atitinkamus civilinio proceso principus, randame ir j taikymo iimi. Pavyzdiui, proceso vieumo principas nra absoliutus, nes LR CPK 9 str. 1 dalyje nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt.Civilinio proceso teiss princip paeidimu negali remtis nesiningi proceso dalyviai, pavyzdiui, atsakovas, kuriam apie teismo posd tinkamai praneta ir nesant svarbi prieasi dl kuri jis negaljo dalyvauti teismo posdyje, teismui primus sprendim u aki negali remtis teiss bti iklausytu, teiss tinkam teismo proces princip paeidimu.

LR CPK civilinio proceso teiss principams yra skirtas atskiras II skyrius, taiau iame skyriuje tvirtinti toli grau ne visi civilinio proceso principai. Kai kuriuos teiss principus taiko ir pripasta teism praktika ir teiss doktrina (pavyzdiui, teiss bti iklausytam principas), kai kurie principai tvirtinti ne mintame antrajame skyriuje, bet kituose LR CPK straipsniuose (pavyzdiui, laisvo rodym vertinimo principas).

Civilinio proceso teiss principai yra vairiai klasifikuojami. Pateiksime kelet daniausiai civilinio proceso teiss doktrinoje sutinkam klasifikacij:

I. Principai kaip pagrindins visuomenini santyki reguliavimo idjos gali bti tiek faktiniai, tiek teisiniai.Faktinis principas tampa teisiniu, kai jo esm, turinys tvirtinami konkreioje normoje. II. Pagal tvirtinimo form civilinio proceso teiss principai gali bti:1) konstituciniai, t.y. tvirtinti Konstitucijoje, jie turi prioritet prie kitus principus;2) tvirtinti kituose statymuose, pvz., LR CPK, LR Teism statyme.

III. Pagal veikimo sfer civilinio proceso teiss principai klasifikuojami :1) bendruosius, t.y. bendrus visai teiss sistemai (pvz., lygiateisikumo, teisingumo principai).2) tarpakinius, kurie veikia keliose teiss akose (pvz., dispozityvumo principas)3) akinius veikianius vienoje teiss akoje (pvz., nekaltumo prezumpcija bdinga tik baudiamajai teisei,4) proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas tik civilinio proceso teisei).

IV. Pagal civilinio proceso taikymo srit ir subjektus jie gali bti skirstomi principus nustatanius:1) ali procesin padt civiliniame procese (pvz., dispozityvumo principas);2) teismo procesin padt ir vaidmen civiliniame procese (pvz., teisj nepriklausomumo principas);3) rodinjimo proces (pvz., laisvo rodym vertinimo principas);4) bylos nagrinjimo tvark (pvz., odikumo principas).

V. Pagal civilinio proceso teiss princip tvirtinimo teiss normose vidin struktr:1) teiss normos vardija tik princip pavadinimus, o esm nusako kitos teiss normos (pavyzdiui, LR CPK 17 str. tvirtina lygiateisikumo princip);2) teiss normos tvirtina tik trump principo apibdinim, o j konkretizuoja teiss norm visuma (pavyzdiui, kooperacijos, proceso koncentracijos ir ekonomikumo principai);3) konkretaus principo vardijimas ar jo buvimas nustatomas tik analizuojant ir aikinant teiss norm visum (pavyzdiui, draudimo piktnaudiauti procesinmis teismis principas;4) normos-principai, t.y. teiss norma kartu yra ir elgesio taisykl (pavyzdiui, negalioja joks statymas, prieingas Konstitucijai);5) teiss normos netvirtina jokios elgesio taisykls, taiau atskleidia tam tikr princip (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismai).

VI. Pagal tai, kurioje stadijoje ar teisenoje principai taikomi:1) taikomi visoms stadijoms ir teisenos (pavyzdiui, ali lygiateisikumo principas);2) taikomi tik kai kuriose stadijose ar teisenose (pavyzdiui, odikumo, laisvo rodym vertinimo principai).

VII. Pagal teisinio reguliavimo objekt:1) organizaciniai-funkciniai principai, kurie tuo paiu nustatato ir teism teisin status (sistem), ir j veiklos pagrindus (pavyzdiui, teisingum vykdo tik teismas, teisj ir teism nepriklausomumo principas, valstybins kalbos principas, vieumo principas ir pan.)2) funkciniai principai, kurie nustatato ir takoja iimtinai teismo ir proceso dalyvi procesin veikl (rungimosi, dispozityvumo, ali procesinio lygiateisikumo, odikumo principai ir pan.)

3.2. Atskir civilinio proceso teiss princip turinys

3.2.1. Teisingum vykdo tik teismas. LR Konstitucijos 109 straipsnis nustato, kad teisingum LR vykdo tik teismai. i norma taip pat tvirtinta LR CPK 6 str. ir LR Teism statymo 1 str. LR CPK 6 str. nurodoma, kad teisingum civilinse bylose vykdo tik teismai vadovaudamiesi asmen lygybs statymui ir teismui principu, nepaisydami j lyties, rass, tautybs, kalbos, kilms, socialins padties, tikjimo, sitikinim ar pair, usimimo ries ir pobdio, kit aplinkybi.

Taigi jokios kitos valstybins ir visuomenins institucijos negali pasisavinti i funkcij vykdymo. Tam tikrais atvejais statymai gali numatyti iankstin ikiteismin vieno ar kito gino sprendimo tvark, kuri gyvendina administracins ar visuomenins institucijos. Taiau i institucij veikla jokiu bdu negali bti traktuojama kaip teisingumo vykdymas, kadangi jos negali priimti tokio sprendimo byloje, kur turi teis priimti teismas. Be to, pasinaudojus statymuose numatyta ikiteismine gino nagrinjimo procedra yra garantuojama galimyb kreiptis teism teismins gynybos.

Civilinio proceso teiss doktrinoje teisingumas yra suprantamas dvejopai: materialiuoju teisiniu ir prigimtiniu poiriu. Materialiuoju teisiniu poiriu teisingumas yra materialiosios teiss norm gyvendinimas panaudojant valstybs prievart sprendiant ginus dl teiss, o prigimtiniu poiriu teisingumas yra moralin kategorija, matas, kuriuo vertinamas mogaus elgesys, jo veiksmai vairiose gyvenimo srityse.

is principas reikia, kad tik teismui yra suteikta teis valstybs vardu isprsti ali gin ir pasakyti, kuri alis teisi, kuri ne. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas. Atsisakius geranorikai vykdyti sprendim skolininkui gali bti pradtos taikyti priverstinio vykdymo priemons, t.y. proces sijungia valstybs prievartos aparatas.

Pagal prof. A.Vaivil teisingumo vykdymas tai konkretaus asmens subjektini teisi susiaurinimas tokiu mastu, kokiu t teisi turtojas atsisak vykdyti pareigas, kuri vykdym statymai laiko btinu, siekiant legalizuoti to asmens teises visuomenje. Teisjas yra btent tas asmuo, kuriam leista grinti teisi paeidjo teisiniam statusui teisi ir pareig pusiausvyr.

Analizuojant LR Konstitucijos bei kit statym nuostatas, galima daryti ivad, kad teismin valdi Lietuvoje sudaro bendrosios kompetencijos teismai (Lietuvos Aukiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygard teismai ir apylinki teismai) ir specializuoti administraciniai teismai (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygard administraciniai teismai). Studijuojant civilinio proceso teis didiausias dmesys bus kreipiamas bendrosios kompetencijos teism veikl.

3.2.2. Teisj ir teism nepriklausomumo ir nealikumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109 str., kuriame nurodoma, kad teisjai ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 21 str. ir LR Teism statymo 46 str.

Teismo ir teisjo nepriklausomumas tai valstybje tvirtinta garantij sistema, utikrinanti savarankik institucin teismo funkcionavim, sudaranti slygas teisjams profesionaliai ir nevaromai vykdyti teisingum, apsauganti teism ir teisj nuo politinio, ekonominio bei kitokio iorinio poveikio.

1999 m. gruodio 21 d. nutarime Lietuvos Konstitucinis teismas nurod, kad teismins valdios nepriklausomumo principas gali bti suprantamas dvejopai:

1) Vidinis nepriklausomumas reikia teisjo asmenin nepriklausomum, t. y. jis neturi bti takojamas n vienos i ali, j atstov, teismo pirminink, politini partij, artimj arba kitoki iorini jg.

2) Iorinis teisj nepriklausomumas reikia teism sistemos funkcin arba institucin nepriklausomum nuo statym leidiamosios ir vykdomosios valdi. Teism nepriklausomumas pasireikia per j savivald, kuri apima teism darbo organizavim, profesinio teisj korpuso veikl.

Teiss nealik teismo proces pagrindine garantija laikytina tai, kad teisjas privalo nusialinti nuo bylos nagrinjimo arba jam dalyvaujantys byloje asmenys gali pareikti nualinim, kai susiduriama su aplinkybmis, kelianiomis abejoni dl teisjo nealikumo, pavyzdiui, teisjas su viena i ali susijs giminysts, santuokos, globos, rpybos ar kitais santykiais (LR CPK 65 str.).

3.2.3. Teiss tinkam teismo proces principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 109, 117 str. ir LR CPK. Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos 6 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teis, kad jo byl per proting laik lygybs ir vieumo slygomis inagrint pagal statym sudarytas nepriklausomas ir nealikas teismas.

Prof. V. Mikelnas iskiria tokias io principo turin sudaranias nuostatas:

ali gin turi nagrinti nepriklausomas ir nealikas teismas; Teismas turi bti sudarytas pagal statym; Dalyvaujantiems byloje asmenims turi bti utikrinta teis teismo posdyje kalbti savo gimtja kalba ir turti vertj; Bylos nagrinjimas turi bti vieas; Teismas privalo iklausyti kiekvien al ir negali priimti sprendimo, nesuteiks galimybs kalbti kitai aliai; ali gin teismas privalo isprsti per protingai trump laik; Teismas privalo savo sprendim motyvuoti; Procese turi bti utikrintas ali procesinis lygiateisikumas; Kiekviena alis privalo bti laiku ir tinkamai informuota apie teismo posd; alims turi bti sudaryta galimyb vesti byl per atstov; Bylas turi nagrinti kvalifikuoti teisjai; Valstyb turi garantuoti neigaliniai aliai nemokam teisin pagalb; alims turi bti suteikta teis apsksti teismo sprendim; Valstyb privalo garantuoti, kad teismo sprendimas bt vykdytas.

3.2.4. Teismins gynybos prieinamumo ir universalumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 30 straipsnyje, LR Teism statymo 4 straipsnyje, LR CPK 5 straipsnyje. io principo esm yra ta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teis statym nustatyta tvarka kreiptis teism, kad bt apginta jo paeista teis. Kartais statymais nustatomi tam tikri ribojimai kreiptis teism, t. y. nurodoma, kad prie kreipiantis teism alys pabandyt isprsti gin neteismine tvarka. LR CPK 137 str. 2 dalyje vienas i pagrind teismui atsisakyti priimti iekin yra tai, kad suinteresuotas asmuo, kreipsis teism nesilaik statym nustatytos tai byl kategorijai iankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. Pvz.: LR darbo kodekso 289 str. nurodoma, kad darbo gin komisija yra privalomas pirminis organas, nagrinjantis darbo ginus.

Kaip vien i aptariamo principo gyvendinimo garantij galtume paminti bylos priskyrimo teismui prioritet, t. y. LR CPK 24 str. nurodoma, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susij reikalavimai, i kuri nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi bti nagrinjami teisme.

3.2.5. ali procesinio lygiateisikumo principas. is principas yra tvirtintas LR Konstitucijos 29 str., kuriame nurodoma, kad statymui, teismui ir kitoms valstybs institucijoms ar pareignams visi asmenys lygs. is principas taip pat tvirtintas ir LR CPK 17 str., kur nurodoma, kad ali procesins teiss yra lygios.

Lygiateisikumas reikia kiekvieno teis, kad jo byla teismuose bt nagrinjama pagal vienodas taisykles ir be jokios diskriminacijos. Teismas negali i anksto bti suinteresuotas bylos baigtimi, suteikti vienai aliai daugiau teisi ar privilegij nei kitai. Todl teismas iklauso abiej ali ir vertins visus rodymus, priima nealik sprendim.

ali procesinio lygiateisikumo principas neturt bti suvokiamas tiesiogine prasme, t. y. is principas nereikia, kad alys turi visikai vienodas teises ir pareigas civiliniame procese. Procesini teisi apimtis ir pobdis priklauso nuo asmens procesins padties. Pavyzdiui, tik iekovas turi teis pareikti iekin, atsisakyti nuo iekinio arba tik atsakovas turi teis pareikti prieiekin, pripainti iekin. Taiau ie teisi skirtumai jokiu bdu nereikia ali procesinio lygiateisikumo principo iimi. Teismas turi vienodai abiem alims padti gyvendinti j procesines teises ir pareigas.

3.2.6. Proceso koncentracijos ir ekonomikumo principas. is principas yra tvirtintas CPK 7 straipsnyje. Jis numato teismo pareig imtis priemoni, kad bt ukirstas kelias procesui vilkinti ir siekti, kad byla bt inagrinta teismo vieno posdio metu, taip pat, kad teismo sprendimas bt vykdytas per manomai trumpesn laik ir kuo ekonomikiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo siningai naudotis ir nepiktnaudiauti jiems priklausaniomis procesinmis teismis, rpintis greitu bylos inagrinjimu, rpestingai ir laiku pateikti teismui rodymus ir argumentus, kuriais grindiami j reikalavimai ar atsikirtimai. Proceso koncentracijos principas LR CPK vardijamas ir kaip savarankikas civilinio proceso tikslas, t. y. kuo greitesnis teisins taikos tarp gino ali atkrimas. is principas Europoje buvo pripaintas 1953 m. sigaliojus Europos mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijai. ios konvencijos 6 str. nustato, kad nustatant kiekvieno asmens teises ir pareigas ar jam pareikt kaltinim, jis turi teis, kad jo byla bt nagrinjama per manomai trumpiausi laik lygybs ir vieumo slygomis pagal statym sudaryto nepriklausomo ir nealiko teismo. Europos Tarybos Ministr Komiteto 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje Nr. R(84)5 Dl civilinio proceso princip, turini pagerinti teisingumo sistemos funkcionavim taip pat pabriama, kad vienas i bd utikrinti real asmen teiss kreiptis teism gyvendinim, yra pagreitinti teismo proces. Rekomendacijoje nurodoma, kad paprastai teismo procesus turi sudaryti ne daugiau kaip du posdiai, kuri pirmasis galt bti preliminarusis arba parengtinis, o antrojo metu turt bti pateikiami rodymai, iklausomi argumentai ir, jeigu manoma, priimamas sprendimas, teismo posdiai neturi bti atidliojami, iskyrus atvejus, kai iaikja nauji faktai ar dl kit svarbi aplinkybi, sprendimas turi bti priimamas teisminio nagrinjimo pabaigoje arba kiek galima greiiau po jo pabaigos, sprendimas turi bti kuo trumpesnis ir t.t.Ekonomikumas i esms reikia, kad tiek teismas, tiek dalyvaujantys byloje asmenys turi siekti, kad byla bt inagrinta kuo maesnmis snaudomis, t. y. kad bt inaudota kuo maiau tiek valstybs biudeto, tiek dalyvaujani byloje asmen l. Taiau teismas nagrindamas byl turi siekti teisingo bylos isprendimo ir proceso ekonomikumo pusiausvyros, t. y. netaupyti l, kai j panaudojimas yra btinas, siekiant teisingai isprsti byl.

3.2.7. Kooperacijos principas. LR CPK 8 straipsnis numato, kad teismas bendradarbiaudamas su dalyvaujaniais byloje asmenimis, imasi priemoni, kad byla bt tinkamai inagrinta. Kooperacijos principas civiliniame procese reikia, kad rodym teikimas ir rinkimas nra tik gino ali reikalas. Gana daug teisi ioje srityje turi ir byl nagrinjantis teismas. Taigi kooperacijos principas civiliniame procese reikia aktyv gino ali ir byl nagrinjanio teismo bendradarbiavim, siekiant kuo greiiau isprsti gin ir priimti byloje teising sprendim. Kooperacijos principo gyvendinimo priemons atsispindi LR CPK 7 str., kur tvirtinta ali pareiga rpintis civilinio proceso skatinimu, LR CPK 159 str., kur nurodoma teismo iaikinimo pareiga, LR CPK 161 str., kuriame randame teismo teis pasilyti aliai pasirpinti atstovavimu.

Reikt pritarti A.Driuko ir V.Valaniaus vadovlyje nurodytai nuomonei, kad kooperacijos principas reikalauja bendradarbiavimo ne tik tarp teismo ir ali, bet ir tarp pai ali. Kadangi kooperacijos principas yra ir vienas i pagrindini civilins teiss princip, tai jis ilieka ir po to, kai tarp materialij teisini santyki ali kyla ginas ir jis perduodamas teismui. Manome, kad statym leidjas turt atitinkamai pakeisti kooperacijos princip LR CPK tvirtinanias normas.

3.2.8. Teismo proceso vieumo principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad visuose teismuose bylos nagrinjamos vieai. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 9 str. ir LR teism statyme. Taiau konstitucinis mogaus privataus gyvenimo nelieiamumo principas reikalauja ms aptariamo principo iimi. LR CPK 9 str. nurodoma, kad motyvuota teismo nutartimi teismo posdis gali bti udaras mogaus asmeninio ar eiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat jeigu vieai nagrinjama byla gali atskleisti valstybs, profesin ar komercin paslapt. Taiau teismo sprendimas visuomet turi bti skelbiamas vieai.

Civilinio proceso vieumas reikia, kad ne tik dalyvaujantys byloje asmenys, bet ir bet kuris visuomens narys, sulauks 16 met amiaus, gali netrukdomai stebti teismo darb.ia prasme proceso vieumas yra viena i tinkamo teismo proceso garantij, nes tik teismo posdiui vykstant vieai, visuomenei yra suteikiama teis sitikinti teism sistemos nealikumu ir nepriklausomumu, konkretaus teisjo siningumu, civilinio proceso teistumu.

3.2.9. Teismo proceso kalbos principas. is principas tvirtintas LR Konstitucijos 117 str., kuriame nurodoma, kad teismo procesas LR vyksta valstybine kalba. Valstybin kalba Lietuvos Respublikoje yra lietuvi kalba. is principas taip pat tvirtintas LR CPK 11 str., kur nurodoma, kad asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos yra garantuojama teis naudotis vertjo paslaugomis. Vertjo paslaugas apmoka valstyb. iuo principu valstyb sudaro slygas tinkamai gyvendinti savo teises ir pareigas asmenims, kurie nemoka valstybins kalbos arba j moka nepakankamai.

3.2.10. Rungimosi principas. Vienas i pagrindini civilinio proceso princip rungimosi principas. is principas tvirtintas LR CPK 12 str. ir LR teism statymo 34 str. Rungimosi principas ireikia pai civilinio proceso esm, t. y. visas teisminio nagrinjimo procesas juda priek dl lygiateisi ali procesins kovos, rungimosi, kurio itakos yra prieinguose materialiniuose teisiniuose ali interesuose. Procesin dalyvaujani byloje asmen padtis apibdinama plai teisi suteikimu, ginant savo poir, aktyviai dalyvaujant teisminiame bylos nagrinjime, naudojantis procesinmis apsaugos priemonmis.

Rungimosi principas reguliuoja ali ir kit dalyvaujani byloje asmen, taip pat ir teismo veiksmus, renkant, pateikiant, tiriant rodymus. Skirtingai nei baudiamajame civiliniame procese nra galiot institucij ar asmen, kurie iki bylos perirjimo teisme rinkt ir tirt rodymus. Todl pirmiausiai suinteresuoti asmenys privalo pasirpinti, kad, kilus ginui dl teiss, jie disponuot btinais rodymais, patvirtinaniais sandorio sudarym, pareigos vykdym ir t.t. Juk kaip nurodo LR CPK 178 str. alys turi rodyti aplinkybes, kuriomis grindia savo reikalavimus ir atsikirtimus.

rodymus pateikia alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktj rodym nepakanka, teismas gali pasilyti alims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus rodymus ir nustato termin jiems pateikti (LR CPK 179 str. 1 d.). Teismas turi teis savo iniciatyva rinkti rodymus tik kodekso numatytais atvejais (pvz., eimos bylose (376 str.), darbo bylose (414 str.)).

Rungimosi principas yra glaudiai susijs su rungtynika civilinio proceso forma, kuri i esms yra ne kas kita o rungimosi principo gyvendinimo bdas, jo turinio iraika.

Tokio proceso esm ta, jog civilinis procesas nuo pradios iki pabaigos vyksta procesins kovos forma tarp dalyvaujani ginijamajame materialiniame teisiniame santykyje asmen, kuri interesai, kaip taisykl yra prieingi, Viena gino alis aktyvioji, t. y. turinti reikalavimo teis, o kita pasyvioji, kuri turi apsiginti nuo pareikto reikalavimo. Kiekviena ali bando apginti savo pozicij, laikydamasi nustatytos procesins tvarkos. ali procesin kov stebi teismas (teisjas), ilikdamas neutralus ir nealikas. Teismas, kaip valstybins valdios organas, nra suinteresuotas kurios nors alies nauda, jam svarbu teisingai isprsti gin, t. y. priimti teising ir pagrst sprendim. Teismas neturi stoti kurios nors alies pus, iekoti rodym ir juos pateikti kitos alies nenaudai. Abi alys prie teism yra lygios.

Reikia paymti tai, kad rungtynika forma vyksta ne vien tiktai rodym pateikimas ir tyrimas, o visas bylos nagrinjimas. Paprastai teismas, nagrindamas byl, gali isprsti bet kok procesin ar materialin teisin klausim, tik prie tai j apsvarsts su visais dalyvaujaniais asmenimis. Pastarieji turi teis susipainti su bylos mediaga, daryti iraus, kopijas, reikti nualinimus, teikti rodymus. Jie dalyvauja, tiriant rodymus, gali uduoti klausimus kitiems asmenims, dalyvaujantiems byloje, liudytojams, ekspertams, pateikti vairaus pobdio praymus.

3.2.11. Dispozityvumo principas. is principas yra vienas pagrindini civilinio proceso teiss princip, tvirtintas LR CPK 13 str. Jo esm yra ta, kad alims ir subjektams ginantiems kit asmen interesus yra suteikta teis laisvai disponuoti savo materialinmis teismis ir procesinmis j apsaugos priemonmis. is principas yra bdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Pavyzdiui, civilin byla ikeliama tik pagal suinteresuoto asmens pareikim, iekinio dalyk ir pagrind nustato iekovas, alys turi teis baigti byl taikos sutartimi, iekovas turi teis atsisakyti iekinio ir pan. Taigi alys yra tikrosios proceso eimininks ir gali laisvai disponuoti gino objektu ir procesinmis priemonmis.

Dispozityvumo principas nra absoliutus, t.y. statyme yra nurodyti atvejai, kada is principas gali bti ribojamas. Pavyzdiui, nagrinjant eimos ar darbo byl, teismas gali perengti pareikto iekinio ribas arba teismas gali nepriimti iekovo iekinio atsisakymo, netvirtinti ali taikos sutarties, jei tie veiksmai prietarauja imperatyvioms statym nuostatoms arba vieajam interesui.

3.2.12. Betarpikumo (tiesioginio dalyvavimo) principas. princip tvirtina LR CPK 14 str., kuriame nurodoma, kad teismas privalo tiesiogiai itirti visus byloje esanius rodymus: iklausyti dalyvaujani byloje asmen paaikinim, liudytoj parodym, ekspert ivad, susipainti su raytiniais rodymais, apirti daiktinius rodymus. Teismas savo sprendim gali grsti tik rodymais itirtais teismo posdyje (LR CPK 263 str. 2 d.). Taigi, teisjas civiliniame procese turi sudalyvauti tiesiogiai, kad galt priimti teist, pagrst bei teising sprendim. Jeigu nagrinjant byl pasikeiia teismo sudtis, pavyzdiui, teisjas nualinamas, mirta, suserga ar pan., naujasis teisjas turi pradti nagrinti byl i pradi, iskyrus atvejus, kai byloje dalyvaujantys asmenys neprietarauja, kad byla bt nagrinjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kur atlikus ji buvo atidta (LR CPK 16 str. 2 d.).

Betarpikumo (tiesioginio dalyvavimo) principas taip pat draudia teismui savo sprendime sprsti netraukt bylos nagrinjim asmen teisi ir pareig klausim (LR CPK 14 str. 3 d.). io draudimo paeidimas laikomas absoliuiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (LR CPK 329 str. 2 d. 2 p.), o taip pat gali bti ir proceso atnaujinimo pagrindu (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.).

LR CPK 14 str. 4 dalyje nurodoma, kad dalyvaujantys byloje asmenys baigiamj kalb metu gali remtis tik tomis aplinkybmis, kurios buvo itirtos teismo posdyje, nagrinjant byl i esms. Taiau, jeigu teismas baigiamj kalb metu arba ijs sprendim primimo kambar pripasta, kad reikia nustatyti naujas aplinkybes, turinias reikms bylai, arba itirti naujus rodymus, jis turi teis priimti nutart, kuria yra atnaujinamas bylos nagrinjimas i esms (LR CPK 256 str.).

3.2.13. odikumo principas. Teismo procesas i pradi istorikai klostsi tik kaip odinis ir tik vliau atsiradus ratui jis tapo raytiniu. Daugelis valstybi, tarp j ir Lietuva, nagrinjant byl pirmosios instancijos teisme daniausiai taiko odin proces ir tik atskirais atvejais apsiribojama raytiniu procesu.

Europos Tarybos Ministr komitetas 1984 m. vasario 28 d. rekomendacijoje Nr. R(84)5 Dl civilinio proceso princip, turini pagerinti teisingumo sistemos funkcionavim nurod, kad civilinio proceso operatyvumo utikrinti teismui reikia suteikti teis, priklausomai nuo bylos pobdio sprsti, kok bylos nagrinjimo model taikyti odin, raytin ar mir.

odikumo principas yra tvirtintas LRCPK 15 str., kuriame nurodoma, kad alys ir kiti proceso dalyviai paaikinimus, parodymus duoda, taip pat savo praymus, pageidavimus pateikia odiu, iskyrus kodekse nurodytus atvejus. Minimi atvejai yra raytinio proceso atvejai, kai byla nagrinjama ratu ir priimamas sprendimas be odinio nagrinjimo, pavyzdiui, raytiniu ali sutikimu pirmosios instancijos teisme byla gali bti nagrinjama raytinio proceso tvarka, dokumentiniame procese, bylose dl teismo sakymo idavimo negalioja odikumo principas, ginuose dl nedideli sum priteisimo, jei odinio proceso neprao kuri nors alis (ioje byl kategorijoje teismui suteikta teis pasirinkti, kokia forma bus nagrinjama byla) ir pan.

odikumo principas yra manomas tik vykstant teismo posdiui, t. y. esant bylos nagrinjimo teismo posdyje stadijai. odiniam principui utikrinti teismo posd yra kvieiami visi dalyvaujantys byloje asmenys tam, kad jie visi bt iklausyti. odinio teismo posdio metu yra suraomas teismo posdio protokolas, kuriame atsispindi visi esminiai bylos nagrinjimo ar atskiro procesinio veiksmo atlikimo momentai.

3.2.14. Bylos nagrinjimo nepertraukiamumo ir teisj sudties nekintamumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 16 str. , kur nurodoma, kad civilins bylos nagrinjimo metu teismas negali nagrinti joki kit byl, iskyrus LR CPK numatytus atvejus. LR CPK 235 str. 3 dalyje, kur nurodoma, kad teismo posdis kiekvienoje byloje vyksta nepertraukiamai, iskyrus atvejus, kai yra skelbiama pertrauka, kurios trukm negali bti ilgesn kaip 5 dienos. Kol pradta byla bus baigta nagrinti, teismas negali nagrinti kit byl, iskyrus atvejus, kai byla atidedama, sustabdoma, padaroma pertrauka ar atidedamas teismo sprendimo primimas ir paskelbimas.

Bylos nagrinjimo nepertraukiamumas reikia, kad byla turi bti nagrinjama vientisai, t. y. teismo posdis turi vykti nepertraukiamai ir jame neturi bti nagrinjama jokia kita byla. is principas yra labai svarbus civiliniame procese, nes leidia teisjui sutelkti dmes vienai bylai, isamiai itirti visus rodymus ir priimti teising, teist ir pagrst sprendim.

Teisj sudties nekintamumas reikia, kad, byla turi bti inagrinta tos paios sudties teismo. Kai nagrinjant byl keiiasi teisj sudtis, pvz., teisjas mirta, jam pareikiamas nualinimas, teisjas suserga ir pan., bylos nagrinjimas turi bti atidtas ir ji privalo bti pradta nagrinti i pradi. is principas leidia naujai stojusiam byl teisjui visk pradti i pradi ir todl nenukenia civilinio proceso kokyb.

3.2.15. Teismo sprendimo primimo slaptumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 19 str., kuriame nurodoma, kad sprendimo, nutarties, sakymo ar nutarimo primimo metu sprendimo primimo kambaryje gali bti tik teisjas (teisjai), kuris (kurie) nagrinjo konkrei byl. Teisjams draudiama konsultuotis su kitais asmenimis klausimais, susijusiais su bylos isprendimu. Teisjai neturi teiss pagarsinti nuomoni pareikt besitariant pasitarim kambaryje. is principas yra tvirtintas tam, kad jokie asmenys negalt takoti teisjo ar teisj nuomons, kuri susiformuoja inagrinjus byl i esms. Teisjas arba teisjai ieina pasitarim kambar ir niekieno netrukdomi priima galutin sprendim inagrintoje byloje, remdamiesi savo teisine smone ir vidiniu sitikinimu, aiku vertinus byloje esanius rodymus ir tinkamai pritaikius statymus.

3.2.16. Valstybs garantuotos teisins pagalbos principas. LR CPK 20 str. nurodoma, kad fiziniai asmenys turi teis valstybs apmokam teisin pagalb statym nustatyta tvarka. 2005 m. gegus 1 d. sigaliojo LR valstybs garantuojamos teisins pagalbos statymas, kuris buvo priimtas siekiant tobulinti esani valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistem ir gyvendinant Seimo rezoliucij Dl valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistemos reformos. vykdius valstybs garantuojamos teisins pagalbos sistemos reform, statyme numatytos dvi valstybs garantuojamos teisins pagalbos rys: pirmin ir antrin teisin pagalba.

Pirmin teisin pagalba apima teisins informacijos apie teiss sistem, statymus ir kitus teiss aktus teikim, teisin pagalb teikim, patarim teiss klausimais teikim, dokument, skirt valstybs ir savivaldybi institucijoms, iskyrus procesinius dokumentus, rengim. Pirmin teisin pagalb nemokamai turi teis gauti visi LR pilieiai, Europos Sjungos valstybi nari pilieiai ir kiti teistai Lietuvoje gyvenantys fiziniai asmenys. Pirmin teisin pagalb organizuoja ir (ar) teikia savivaldybi institucijos.

Antrin teisin pagalba apima dokument rengim, gynyb ir atstovavim bylose. Antrin teisin pagalb turi teis gauti asmenys, kuri turtas ir metins pajamos nevirija LR Vyriausybs nustatyt turto ir pajam lygi teisinei pagalbai gauti. Valstyb atitinkamai kompensuoja arba 100 arba 50 procent teisins pagalbos ilaid. Antrins teisins pagalbos teikim organizuoja 5 valstybs garantuojamos teisins pagalbos tarnybos: Vilniaus, Kauno, Klaipdos, iauli ir Panevio.

3.2.17. Teismo pareigos aikinti ir taikyti statymus vadovaujantis teisingumo, siningumo ir protingumo kriterijais. LR Konstitucijos 109 str. nurodyta, kad teisjas ir teismai, vykdydami teisingum, yra nepriklausomi ir klauso tik statymo. LR CPK 3 str. 1 dalyje nurodoma, kad teismas privalo nagrinti bylas vadovaudamasis LR Konstitucija, LR tarptautinmis sutartimis, LR statymais, kitais teiss aktais. Teismas aikindamas ir taikydamas statymus bei kitus teiss aktus, privalo vadovautis teisingumo, siningumo ir protingumo principais. LR CPK 3 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu statymai ar gino ali susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendia savo nuoira, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir siningumo kriterijais. Taigi, mintose nuostatose susiduriame su trimis principais: teisingumo, protingumo ir siningumo.

Teisingumas tai universalus bendrasis teiss principas, reikiantis moralin mogaus nuostat ir kriterij, pagal kur vertinami visi asmen poelgiai. Siekti teisingumo reikia siekti protingos skirting interes pusiausvyros. Teisingumas reikalauja atsivelgti ne tik kreditoriaus, bet ir pagrstus skolininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama sankcija bt proporcinga jo padarytam teiss paeidimui. Teisingumas reikalauja, kad teismai vienodas faktiniu poiriu bylas sprst vienodai. Teisingumas reikalauja ginti sining asmen ir neginti nesiningo, teikti pirmum silpnesns alies interesams.

Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtsi apdairiai, rpestingai, atidiai, teisingai ir siningai. Protingum puikiai paaikina toks posakis: elkis su kitais taip, kaip pats nortum, kad kiti elgtsi su tavimi, ir nesielk taip, kaip nenortum, kad elgtsi su tavimi. Protingumo kriterijus reikia, kad asmens veiksmus konkreioje situacijoje btina vertinti pagal racionalaus, protingo asmens elgesio adekvaioje situacijoje etalon.Siningumas tai vertybinis mogaus elgesio matas, nustatomas pagal du kriterijus objektyvj ir subjektyvj. Objektyviuoju poiriu asmuo yra siningas ar ne nustatoma analizuojant atsakym klausim, ar asmuo turjo k nors inoti, daryti ar nedaryti. Pavyzdiui, gydytojas objektyviuoju poiriu yra nesiningas, jeigu daro injekcij pacientui, neinformavs jo apie galim vaist poveik ir nesitikins, ar leidiami vaistai nesukels alerginio ar kitokio alutinio poveikio, nes informuoti pacient ir patikrinti galim alutin poveik yra gydytojo profesin pareiga. Subjektyviuoju poiriu siningumas nusako asmens psichikos bkl konkreioje situacijoje. Jis nustatomas analizuojant atsakym klausim, ar asmuo galjo k nors inoti, daryti ar nedaryti, atsivelgiant jo ami, isimokslinim, iprusim, gyvenimo patirt, faktines bylos aplinkybes ir pan. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra siningas, btina taikyti abu kriterijus.

3.2.18. Draudimo piktnaudiauti procesu principas. LR Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad gyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvmis, mogus privalo laikytis LR Konstitucijos ir statym, nevaryti kit moni teisi ir laisvi. Draudimo piktnaudiauti teise principas taip pat tvirtintas ir LR CK 1.2 ir 1.137 str. Piktnaudiavimas procesinmis teismis vadinamas piktnaudiavimu procesu. Jis gali pasireikti taip: vengiama atvykti teismo posd, vilkinama byla, nepaisoma teismo nurodym teismo posdio metu ir pan. Piktnaudiaujantiems asmenims teismas gali skirti teismo nuobaudas (spjimas, paalinimas i teismo posdi sals, bauda ar aretas).

LR CPK 42 str. 5 dalyje nurodoma, kad alys siningai naudotsi joms priklausaniomis procesinmis teismis. ios pareigos paeidimas reikia piktnaudiavim procesu. LR CPK 95 straipsnis numato, kad alis, kuri nesiningai pareik nepagrst iekin (apeliacin, kasacin skund) arba smoningai veik prie teising ir greit bylos inagrinjim ir isprendim, gali bti teismo pareigota atlyginti kitai aliai jos patirtus nuostolius. Teismas nustats piktnaudiavimo atvejus gali paskirti asmeniui iki 20 000 lit baud.

3.2.19. Bylos mediagos vieumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 10 str., kur nurodoma, kad visa inagrintos civilins bylos ir vykdomosios bylos mediaga, iskyrus mediag t byl, kurios buvo inagrintos udarame teismo posdyje, yra viea ir su ja susipainti gali ir byloje nedalyvav asmenys. Jie turi teis daryti bylos mediagos nuoraus ir iraus. Tokia teis atsiranda, kai sprendimas siteisja, o jei byla gali bti nagrinjama kasacine tvarka j inagrinjus kasacine tvarka arba pasibaigus apskundimo kasacine tvarka terminui. io principo tvirtinimas Lietuvos teiss sistemoje yra labai svarbus visiems teisininkams, mokslininkams, o taip pat teiss studentams, nes, susipainus su inagrint byl mediaga, galima praktikai ir asmenikai vertinti paias vairiausias teisines situacijas.

3.2.20. Teiss bti iklausytam principas. Nors LR CPK is principas nra tiesiogiai tvirtintas, taiau apie jo buvim ne kart pasisakyta tiek teiss mokslinink darbuose, tiek teism praktikoje.

Teisingas sprendimas gali bti priimtas tik teismui iklausius abi gino alis (lot. audiatur et altera pars). Sprendim teismas priima tik atidiai vertins abiej ali argumentus ir motyvus. io principo gyvendinimo tikslu statym leidjas detaliai reglamentavo procesini dokument teikimo dalyvaujantiems byloje asmenims tvark, vestas apribojimas riboti ali kalb trukm, iskyrus atvejus, kai kalba visikai nesusijusi su byla ir pan. Taiau aptariamas principas negali bti aklai taikomas nesiningai proceso aliai tyia vengiant atvykti teismo posd. Pagal LR CPK alies neatvykimas posd gavus aukim be svarbi prieasi yra pagrindas priimti kitos alies praymu sprendim u aki.

Teiss bti iklausytam principas nereikia, kad alis turi bti iklausyta asmenikai. LR CPK 51 str. suteikia asmenims pasirinkimo galimyb, t. y. jie gali savo byl vesti patys arba per atstovus. Kai kuriais LR CPK numatytais atvejais teismas savo nutartimi gali pripainti alies dalyvavim teismo posdyje btinu. Tokiu atveju alis dalyvauja teismo posdyje tik asmenikai.

3.2.21. Teisjo vadovavimo procesui principas. Kaip jau buvo minta, alys civiliniame procese laisvai naudojasi savo teismis, taiau vis dlto teismo procesas nra privatus j gino sprendimo bdas, nes teismas yra privalomas kiekvieno civilinio procesinio teisinio santykio subjektas. Kadangi teismas yra valdios institucija, turinti teis taikyti valstybs prievartos priemones, civilinis procesas yra grietai reglamentuotas teiss normomis ir pan., todl civiliniam procesus btinas racionalus ir kokybikas vadovavimas, kur gali gyvendinti teisjas. Teisjas yra tas asmuo, kuris atsakingas u proceso eig, kuris kontroliuoja proceso eig, kuris gali nustatyti dalyvaujantiems byloje asmenims terminus, per kuriuos jie turi atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, iaikinti asmenims j procesines teises ir pareigas, utikrinti tvark teismo posdyje, vadovauti rodym tyrimui, skirti ekspertiz, atlikti vietos apir ir pan.

LR CPK 158-162 str. nurodytos teismo posdio pirmininko teiss ir pareigos, kurias jis gyvendina vadovaudamas procesui. Pavyzdiui, LR CPK 159 str. 1 dalyje nurodoma, kad posdio pirmininkas rpinasi, kad bt nustatytos isamios esmins bylos aplinkybs, imasi priemoni alims sutaikyti. odinio bylos nagrinjimo i esms metu posdio pirmininkas gali uduoti klausim dalyvaujantiems byloje asmenims, reikalauti i j paaikinim, nurodyti jiems aplinkybes, kurias btina nustatyti bylai teisingai inagrinti, pareikalauti i j rodym, kuriais tos aplinkybs turi bti pagrstos, arba LR CPK nustatytais atvejais rinkti rodymus savo iniciatyva.

3.2.22. Laisvo rodym vertinimo principas. is principas tvirtintas LR CPK 185 straipsnyje, kur nurodoma, kad byloje esanius rodymus pagal savo vidin sitikinim, pagrst visapusiku ir objektyviu aplinkybi, kurios buvo rodinjamos proceso metu, inagrinjimu, teismas vertina vadovaudamasis statymais. Jokie rodymai teismui neturi i anksto nustatytos galios, iskyrus LR CPK numatytas iimtis. Tokia iimtimi laikytini didesn rodomj gali turintys rodymai oficialieji raytiniai rodymai, kuriais laikytini dokumentai, iduoti valstybs ir savivaldybi institucij, patvirtinti kit valstybs galiot asmen nevirijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliam formos reikalavim (LR CPK 197 str. 2 d.).

Laisvo rodym vertinimo principas reikia, kad galutinai ir privalomai vertinti rodymus palikta teisjo kompetencijai. Teisjas privalo vertinti visus rodymus ir n vieno nepalikti neaptarto. Jokios institucijos ir asmenys negali takoti ar nurodyti teisjui kaip vertinti atitinkamus rodymus. Tik teisjas gali nustatyti, kokie rodymai yra susij su byla, t. y. patvirtina arba paneigia turinias reikms bylai aplinkybes (LR CPK 180 str.).

3.2.23. Teismo sprendimo, nutarties, sakymo ir nutarimo privalomumo principas. is principas yra tvirtintas LR CPK 18 str., kur nurodoma, kad siteisj teismo sprendimas, nutartis, sakymas ar nutarimas yra privalomi valstybs ar savivaldybi institucijoms, tarnautojams ar pareignams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Privalomumo savyb teismo sprendimas (nutartis, sakymas ar nutarimas) gyja tik jam siteisjus. LR CPK 279 str. 1 dalyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimai siteisja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nra apskstas. Tuo atveju, kada paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, jeigu jis nra panaikintas, siteisja apeliacine tvarka inagrinjus byl, o apeliacins instancijos teismo nutartis ar sprendimas siteisja nuo j primimo dienos.

Taiau siteisjusio teismo sprendimo privalomum reikia skirti nuo siteisjusio teismo sprendimo res iudicata galios. siteisj teismo sprendimai yra privalomi nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja siteisjs teismo sprendimas (pavyzdiui, atitinkamas pareignas negali atsisakyti registruoti siteisjusiu teismo sprendimu pripaint asmens nuosavybs teis), taiau toks teismo sprendimas jokiu bdu neveikia j subjektini teisi ir pareig. Tuo tarpu siteisjusio teismo sprendimo res iudicata galia reikia, kad konkrei ali ginas yra visikai isprstas ir is teismo sprendimas alims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims turi statymo gali. siteisjus teismo sprendimui, alys ir kiti dalyvav byloje asmenys, taip pat j teisi permjai nebegali i naujo pareikti teisme t pai iekinio reikalavim tuo paiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (LR CPK 279 str. 4 d.). siteisjus teismo sprendim galima priverstinai vykdyti, t. y. jis taip pat gyja vykdytinumo savyb (LR CPK 281 str.).