1

Darbo tikslas, analizės objektas, Darbo tikslas, analizės objektas, pagrindiniai analizės principaipagrindiniai analizės principai

Analizės tikslasAnalizės tikslas

Visapusiškai išnagrinėti Lietuvos elektros energetikos sistemos perspektyvinės raidos galimybes ilgalaikėje perspektyvoje, atsižvelgiant į:

esamą padėtį šalies elektros energetikos sistemoje ir jos ryšius su centralizuoto šilumos tiekimo sistema,

šalies ekonomikos vystymąsi ir su tuo susijusius elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos poreikius, jų kitimą laike, vietinių energijos išteklių potencialą,

ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis elektros energijos prekybos ir rezervinių galių tiekimo srityje,

pasaulines ir regionines pirminių energetinių išteklių, elektros energijos kainų kitimo tendencijas, energijos (elektros ir šilumos) gamybos technologijų raidą, jų

prieinamumą, techninius-ekonominius rodiklius,

energijos tiekimo saugumo, gamtosauginius reikalavimus ir kt. faktorius.

Įvertinti naujos Visagino AE įtaką elektros energetikos sistemos perspektyvinei raidai (kuro,energijos, galios (įskaitant rezervinę) balansams elektros energetikos sistemoje, investicijų, eksploatacinių išlaidų, išlaidų kurui ir elektros energijos importui apimtims, gaminamos elektros energijos savikainai, prekybos balansui.

Pateikti šią informaciją sprendimus dėl Visagino AE ateities priimančioms institucijoms.2

Analizės objektasAnalizės objektas

Lietuvos elektros

energetikos sistema

Lietuvos centralizuoto

šilumos tiekimo sistema

Lenkija, (ENTSO-E)

Latvija, Estija, Suomija, Rusija

Švedija, (Nordpool)

Baltarusija,Rusija (IPS/UPS)

Kaliningradas (IPS/UPS)

Šilumos tiekimas iš TE, konkuruojant su jos tiekimu

iš vandens šildymo katilų

Technologijų, kuro rūšių parinkimas, elektros ir šilumos gamyba, kuro-

energijos balansų įvertinimas, rezervinių galių užtikrinimas,

importo-eksporto balansavimas, energijos tiekimo saugumo, gamtosauginių reikalavimų

užtikrinimas su mažiausiomis išlaidomis

3

4

Esama situacija, pradinės sąlygos, Esama situacija, pradinės sąlygos, nagrinėtos alternatyvos, nagrinėtos alternatyvos,

prielaidosprielaidos

Esama situacija Esama situacija – – elektros energijos gamyba ir vartojimas elektros energijos gamyba ir vartojimas 20002000-201-20111m.m.

Informacijos šaltinis: Lietuvos energetika 2011 ir kitų metų leidiniai. Lietuvos kuro ir energijos 2000 – 2011 metų balansai .

5

Komentarai

•2000-2008 m. galutinės elektros energijos ūkio šakose augo vidutiniškai 4,8% per metus, o po nuosmukio atsigaunant ekonomikai 2010-2012 m. apie 2,9% (preliminariais duomenimis). •Uždarius Ignalinos AE, ženkliai sumažėjo elektrinių savosios reikmės, kas lėmė bendrųjų elektros energijos sąnaudų mažėjimą.•Iš AEI 2010 m. pagaminta 7,9%, o 2011 m. 9,6% visoms šalies reikmėms sunaudotos elektros.

Išvados•Lietuvos elektros energetikos sistema turi pakankamai įrengtųjų galių ir tvirtus ryšius su kaimyninių šalių elektros energetikos sistemomis. Įrengtoji elektrinių galia 2013 metais siekė 4369 MW. Tuo tarpu maksimali pareikalaujama galia 2011 metais - tik 1715 MW. •Daugumos šalyje esančių elektrinių gaminamos elektros energijos savikaina yra per didelė, kad galėtų konkuruoti su importuojamos elektros energijos kaina. Dėl šių priežasčių elektros energijos importas šalyje išaugo iki 5.99 TWh 2010 metais ir 6.74 TWh 2011 metais. •Dauguma Lietuvos elektrinių nebeatitiks naujų gamtosauginių reikalavimų, įsigaliosiančių nuo 2016 metų.•Centralizuoto šilumos tiekimo sektoriuje įsivyrauja neracionali vandens šildymo katilų, o ne termofikacinių elektrinių plėtros tendencija. Vartotojų išlaidos už šilumą labai didelės.•Reikia išanalizuoti elektros energetikos sistemos perspektyvinės plėtros galimybes ir nustatyti racionalias kryptis.

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2000 2005 2010 2015 2020 2025 2030 2035 2040 2045 2050

Mlrd

. litų

Lietuvos BVP augimo scenarijai

Faktiniai duomenys Greito augimoPagrindinis scenarijus Lėto augimo

BVP augimo ir elektros energijos poreikių prognozėBVP augimo ir elektros energijos poreikių prognozė

Prognozė įvertina ženkliai didesnį elektros vartojimo efektyvumą: 2025 m. ūkio šakose sunaudojamoselektros energijos kiekis, tenkantis BVP vienetui,bus 1,2 karto, o 2050 m. beveik 1,7 karto mažesnis nei 2011 m.

Vidutiniai elektros poreikių augimo tempai

2013-2030 m. 2,3%,2031-2050 m. 1,3%

Pagrindiniame scenarijuje numatyta,kad 2013-2030 m. BVP augs 3,7%,2031-2050 m. 2,6%

Vidiniai kintamieji

Šilumos poreikių prognozėŠilumos poreikių prognozė

7

0

10

20

30

40

50

60

70

2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Eur/

MW

h

Metai

SYS

SE

FI

PL

UUžžsienio sienio elektros energijos rinkoselektros energijos rinkos

2000-2012 2007-2012

Švedija 100 100

Lenkija 99.3 104.3

Vokietija 116.4 108.9

Procentais nuo Švedijos kainų

Daroma prielaida, kad kaina Rusijoje bus palaikoma nežymiai mažesnė už kainą Švedijoje, o kaina Lenkijos rinkoje bus ~ 4% didesnė nei Švedijoje. 8

Elektros kainos Skandinavijos, Lenkijosir Vokietijos rinkose

Skaičiavimuose naudojama

„Nord pool“ rinkos elektros kainų prognozės 2013-2035 m.

Šaltinis: www.markedskraft.com

9

Nagrinėjamos elektros energijos gamybos alternatyvosNagrinėjamos elektros energijos gamybos alternatyvos

Technologijos tipas Investicijos, Lt/kW

Tarnavimo laikas, m.

Pastoviosios eksploatacinė

s išlaidos, Lt/kW

Kintamosios eksploatacinės išlaidos,

Lt/MWh

NVK (elektros)

NVK (šilumos)

Šilumos/elektros santykis

Didelės šiaudų-skiedrų TE 13811.2 25 138.1 22.1 0.29 0.72 2.48Mažos šiaudų-skiedrų TE 17781.9 25 355.6 40.6 0.29 0.72 2.48VAE 14158 60 291.9 0 0.35 Biokuro priešslėginės TE 6200-14000 20-25 138-140 22-53.9 0.06-0.25 0.69-0.88 3.23-11.07Didelės KCDTTE 2897.7-3003.9 25 103.6 8.6 0.56-0.64 0.42-0.44 0.75-0.75Didelės dujų-dyzelino DTTE 2071.7-3004 25 41.4-70.8 5-7 0.45-0.58 0.35 0.77Mažos dujų-dyzelino DTTE 4143.4 25 82.9 15.5 0.41 0.39 0.96Dujų variklinės TE 4143.4-4316 20-25 77.3 31.8-40.6 0.44-0.47 0.43-0.5 0.9-1.16Komunalinių atliekų TE 11843.8-23321 20 483 69.1 0.25-0.29 0.77-0.8 2.61-3.25Vilniaus TE-3 pervedimas į biokurą 5360 20 100.1 13.5 0.37-0.38 0.54 1.47Kauno T110 pervedimas į biokurą 5312 20 100.1 13.5 0.27-0.33 0.75 2.73Petrašiūnų elektrinės pervedimas į biokurą 5988 20 901.4 10.5 0.29 0.77 2.66Kitos iškastinio kuro TE 50-4834 4-54 52.3-216.8 0.6-11.4 0.21-0.38 0.44-0.58 1.41-2.71Kitos iškastinio kuro kogeneracinės jėgainės 266.7-10358 20-40 112.3-774.4 0.6-14.8 0.06-0.38 0.35-0.85 1.4-15.43Hidroelektrinės 1000-12000 12-60 38.3-142.2 0 1 Vėjo elektrinės 4632.8-10703.7 20 0 0-65.6 1 Saulės elektrinės 6507.2-8632 20 0 89.5-117.4 1 Anglies elektrinė 6839.3-7043.7 40 212.7 7.6 0.52 Individualios mini TE 10358.4 10 0 -23.3--16.6 0.06 0.84 13.5

Pastaba: Skirtumai tarp pateikiamų parametrų reikšmių priklauso nuo to ar technologija jau yra egzistuojanti ar nauja alternatyva, nuo galimų techninių sprendimų,nuo paramos dydžių (jei elektrinė pastatyta 2011-2012 m.m. laikotarpyje), nuo to ar tai yra technologijos modernizacija, darbo laiko pratęsimas ar nauja statyba,technologijų tobulėjimo laiko bėgyje ir pan. Kiekvienam technologiniam sprendimui konkrečioje vietoje yra konkreti parametrų reikšmė ir matematiniame modelyje tai įvertinama individualiai.

Rodiklis Visas projektas Lietuvos dalis LT-Hitachi

Bloko dydis 1384 526 657 Mln. Lt Lt/kW Mln. Lt Lt/kW Mln. Lt Lt/kWKapitaliniai įdėjimai elektrinei 17265 12475 6561 12475 8196 12475Infrastruktūros paruošimo išlaidos 1106 799 1106 2103 1106 1683Investicijos, viso 18371 13274 7667 14578 9302 14158

Elektrinės uždarymo išlaidos 2089 794 992 Pastoviosios eksploatacinės išlaidos 404 292 154 292 192 292Kintamosios eksploatacinės išlaidos 0 0 0 0 0 0

Techninio tarnavimo laikas, metai 60 60 60 Investicijų grąžinimas, metai 18 18 18

Investicijos + palūkanos statybos metu 23645 10089 Grąžinamos palūkanos 21769 9289 Grąžinamos investicijos ir palūkanos 45414 19378

Visagino Visagino AE ekonominiai rodikliaiAE ekonominiai rodikliai

10

0

50

100

150

200

250

300

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Lt/M

Wh

Metai

VAE savikaina 18 m., Lt/MWh

Nordpool kaina, Lt/MWh

VAE savikaina 60 m. 5% disk.,Lt/MWh

Nordpool maksimali

Nordpool minimali

Galima naujos Galima naujos VVAEAE_LT_LT ((Lietuvos daliesLietuvos dalies))elektros energijos gamybos savikaina prie 8000helektros energijos gamybos savikaina prie 8000h

Prie 5% diskonto normos

VAE savikaina vidutinę Nordpool kaina viršija 9-12 Lct/kWh, o paskolos

atidavimo metu 18-19 Lct/kWh

VAE savikaina vidutinę Nordpool kainą viršija 0-3 Lct/kWh, o paskolos

atidavimo metu 10-11 Lct/kWh

0

50

100

150

200

250

300

350

400

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Lt/M

Wh

Metai

VAE savikaina 18 m., Lt/MWh

Nordpool kaina, Lt/MWh

VAE savikaina 60 m. 5% disk.,Lt/MWh

Nordpool maksimali

Nordpool minimali

Prie 8% diskonto normos

11

12

Elektros energijos gamybos savikainų VAE_LT ir

Alytaus biokuro TE palyginimas (TE dirba termofikaciniame režime)

0

20

40

60

80

100

120

2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000

Lct/

kWh

Darbo laikas metuose, val.

VAE_LT 8% diskontonorma

VAE_LT 5% diskontonorma

Alytaus TE 8% diskontonorma

Alytaus TE 5% diskontonorma

Skaičiavimai atitinka Visagino AE duomenis, pateiktus 12 skaidrėje (Lietuvos dalis). Alytaus TE gauta ES parama neatimama. Skiedrų irbranduolinio kuro kainos atitinka studijoje naudojamo pagrindinio kuro kainų scenarijaus duomenis.

Elektrinių gaminamoselektros energijos savikaina labai priklausonuo jų darbo laiko metuose (galios išnau-dojimo koeficiento).

Pastarąjį apsprendžiaelektros ir šilumos poreikių netolygumas, agregatų avaringumas, prastovos remontuose ir pan.

13

Šalies aprūpinimo elektros energija saugumasŠalies aprūpinimo elektros energija saugumas

„„Lankstus nebranduolinis“ Lankstus nebranduolinis“ irir„„VAE statybos“VAE statybos“ scenarijai, scenarijai,

Visagino AE galimybes vertinant pagal elektrinėsVisagino AE galimybes vertinant pagal elektrinės

verslo plane pateiktus techninius-ekonominius rodiklius verslo plane pateiktus techninius-ekonominius rodiklius ir numatomas papildomas išlaidas infrastruktūros plėtrai.ir numatomas papildomas išlaidas infrastruktūros plėtrai.

(Analizė atlikta stabiliais 2011 m. pinigais, taikant 8(Analizė atlikta stabiliais 2011 m. pinigais, taikant 8% diskonto norm% diskonto normą)ą)

IIšlaidos energetiniam saugumuišlaidos energetiniam saugumui

0 2 4 6 8 10

AaAcAbAdAeAf

BaBcBeBbBfBd

PaPcPePbPfPd

UaUeUcUbUfUd

Mlrd. Lt

Scen

arija

i

Diskontuotų išlaidų prieaugis 2011-2080 m. elektros energijos tiekimo saugumo padidinimui

A B P U Ca 0.00 3.40 6.60 8.69 8.84c 0.00 3.40 6.61 9.04 9.45b 0.00 4.69 8.58 10.42 10.34d 0.00 6.45 12.84 15.77 15.97e 0.00 0.24 2.74 3.97 3.99f 0.00 0.75 4.14 5.56 5.47

Procentais nuo suminių elektrosenergetikos sistemos generuojančių galių plėtros ir funkcionavimo išlaidų 2011- 2080 m.m. laikotarpyje (esant tiems patiems technologiniams ribojimams).

A B P U Ca 0.00 3.40 6.60 8.69 8.84c 0.00 3.40 6.61 9.04 9.45b 0.91 5.64 9.57 11.42 11.34d 0.91 7.42 13.87 16.83 17.02e 4.67 4.92 7.54 8.82 8.85f 5.57 6.35 9.93 11.44 11.34

Procentais nuo pigiausio scenarijaus išlaidų

? 14

2.2 ct/kWh

4.0 ct/kWh

Importas <30%, 20%

Importas <50%,20%

Importas <50%

Importas neribojamas

15

Elektros tiekimo saugumo užtikrinimo scenarijai Elektros tiekimo saugumo užtikrinimo scenarijai

VAE statybos scenarijus

Užtikrinama nuolatinė vietinė gamyba:

• Nuo 2023 m. – ne mažiau 70%• Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%

Bendras elektros energijos importas:

• Nuo 2023 m. – ne daugiau 30%• Nuo 2030 m. – ne daugiau 20%

Elektros energijos importas iš trečiųjų šalių:

• Nuo 2023 m. – ne daugiau 20%• Nuo 2030 m. – ne daugiau 10%

Lankstus nebranduolinis scenarijus

Šalis turi turėti tiek instaliuotų ir darbui parengtų galių elektrinėse, kad esant reikalui,

galėtų pagaminti:

• Nuo 2023 m. – ne mažiau 70%• Nuo 2030 m. – ne mažiau 80%

Realus vietinės elektros energijos gamybosir importo santykis priklauso nuo:

• kainos rinkoje, • techninių sąlygų,

• geopolitinių veiksnių ir kt.

16

Elektros energijos gamybaElektros energijos gamyba

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GW

h

Metai

Scenarijus AGI50b-"Be mažų AE užtikrinant galią"

Elektros energijos importas

Cheminių procesų energija

Kiti atsinaujinantys ištekliai

Biokuras ir komunalinės atliekos

Iškastinis kuras

Branduolinis kuras

Galutiniai poreikiai

Esant PALANKIOMS importo sąlygoms

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GW

h

Metai

Scenarijus Uf-"Be mažų AE su VAE ribojant importą"

Elektros energijos importas

Cheminių procesų energija

Kiti atsinaujinantys ištekliai

Biokuras ir komunalinės atliekos

Iškastinis kuras

Branduolinis kuras

Galutiniai poreikiai

VAE statybos scenarijus* * Čia ir toliau, jei nenurodytakitaip, VAE charakterizuojamaverslo plane pateiktaistechniniais-ekonominiaisrodikliais ir įvertinant patikslintas išlaidas infrastruktūrai.

0

5000

10000

15000

20000

25000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

GWh

Metai

Scenarijus Ud-"Be jokių AE ribojant importą"

Elektros energijos importas

Cheminių procesų energija

Kiti atsinaujinantys ištekliai

Biokuras ir komunalinės atliekos

Iškastinis kuras

Branduolinis kuras

Galutiniai poreikiai

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms

Lankstus nebranduolinis scenarijus

Reali situacija būtų tarp šių

ribinių būsenų

17

InvesticijosInvesticijos

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln

. Lt

Metai

Scenarijus Ud-"Be jokių AE ribojant importą"

Cheminių procesų energijoselektrinės

Kitų atsinaujinančių ištekliųelektrinės

Biokuro ir komunalinių atliekųelektrinės

Iškastinio kuro elektrinės

Branduolinės elektrinės

Vidutiniškai per metus 2011-2050 m

0

200

400

600

800

1000

1200

1400

1600

1800

2000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln

. Lt

Metai

Scenarijus Uf-"Be mažų AE su VAE ribojant importą"

Cheminių procesų energijoselektrinės

Kitų atsinaujinančių ištekliųelektrinės

Biokuro ir komunalinių atliekųelektrinės

Iškastinio kuro elektrinės

Branduolinės elektrinės

Vidutiniškai per metus 2011-2050 m

0

500

1000

1500

2000

2500

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Mln

. Lt

Metai

Scenarijus AGI50b-"Be mažų AE užtikrinant galią"

Cheminių procesų energijoselektrinės

Kitų atsinaujinančių ištekliųelektrinės

Biokuro ir komunalinių atliekųelektrinės

Iškastinio kuro elektrinės

Branduolinės elektrinės

Vidutiniškai per metus 2011-2050m

997 mln. Lt

608 mln. Lt

1012 mln. Lt

Lankstus nebranduolinis scenarijusEsant PALANKIOMS importo sąlygoms

VAE statybos scenarijus*

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms

Reali situacija būtų tarp šių

ribinių būsenų

18

Elektros energijos savikaina energijos tiekimo Elektros energijos savikaina energijos tiekimo saugumą užtikrinant skirtingais būdaissaugumą užtikrinant skirtingais būdais

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Lt/M

Wh

Metai

Lankstus nebranduolinis scenarijus, esant NEPALANKIOMS importo sąlygomsVAE statybos scenarijusLankstus nebranduolinis scenarijus, esant PALANKIOMS importo sąlygomsNordpool elektros kaina, Lt/MWh

-5000

-4000

-3000

-2000

-1000

0

1000

2000

3000

4000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln

. Lt

Metai

Galimas išlaidų kitimo diapazonasGalimas išlaidų kitimo diapazonas

Investuojant skolintas lėšas Investuojant nuosavas lėšas

VAE ekonomi-nio efekto nėra

Ekonominis efektas yra

19

Esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms Esant PALANKIOMS importo sąlygoms

Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojant

skolintas lėšas

Išlaidų skirtumas tarp scenarijų,

investuojant nuosavas lėšas

Investuojant pusę nuosavų ir pusę skolintų

lėšų

-10000

-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln

. Lt

Metai

Investuojant skolintas lėšas

Suminės išlaidos lankstausnebranduolinio scenarijausatvejuSuminės išlaidos VAE statybosscenarijus atveju

Iškaidų skirtumas tarp scenarijų

-10000

-5000

0

5000

10000

15000

20000

25000

30000

35000

40000

45000

50000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln

. Lt

Metai

Investuojant nuosavas lėšas

Suminės išlaidos lankstausnebranduolinio scenarijausatvejuSuminės išlaidos VAE statybosscenarijus atveju

Iškaidų skirtumas tarp scenarijų

Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų,Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumasskirtumas tarp tarp

lankstaus lankstaus nebranduolinionebranduolinio ir ir VAE statybos scenarijųVAE statybos scenarijų

20

Galimi Galimi Visagino AE techninių-ekonominių rodiklių nukrypimai Visagino AE techninių-ekonominių rodiklių nukrypimai

ir jų įtakair jų įtaka elektros energetikos sistemos raidai ir elektros energetikos sistemos raidai ir VAE statybos tikslingumuiVAE statybos tikslingumui

PM – pramonės ministerija, EDF- Electricite de France,NA –nepriklausomas auditorius „Court of Accounts“,2012-EDF – naujausias įvertinimas skirtas projektui JK

~7200 $/kW

21

VAE projektas nevertinant išlaidų

infrastruktūrai (4800$/kW)

VAE projektas LT dalis(įvertinant išlaidas

infrastruktūrai (5607$/kW))

www.vermontlaw.edu/.../NuclearSafetyandNuclearEconomics(0).pdf

VAE projektas LT dalis 5607 $/kW

(2023 m.)

Investicijos branduolinėms elektrinėms JAVInvesticijos branduolinėms elektrinėms JAV ir Pranc ir Prancūūzijojezijoje

Šaltiniai: World Nuclear Industry Status Report 2012

VAE investicijos iki šiol statytųbranduolinių elektrinių kontekstenėra išskirtinės, tačiau perspekty-vinių duomenų fone atrodo ganažemos. Pav., Hitachi investicijos JKvertinamos ~20 mlrd. Lt.Yra rizika, kad VAE investicijos gali būti didesnės nei nurodytosverslo plane.

http://www.telegraph.co.uk/finance/newsbysector/energy/9644399/Hitachi-unveils-20bn-plan-to-build-nuclear-reactors-in-the-UK.html

22

BWR ir ABWR reaktoriBWR ir ABWR reaktorių galios išnaudojimo koeficientaių galios išnaudojimo koeficientai

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

10019

8219

8419

8619

8819

9019

9219

9419

9619

9820

0020

0220

0420

0620

0820

1020

12

%

Metai

LASALLE-1

LASALLE-2

LIMERICK-1

NINE MILE POINT-2

SUSQUEHANNA-1

COLUMBIA

JAV elektrinėse

0

20

40

60

80

100

120

1996

1997

1998

1999

2000

2001

2002

2003

2004

2005

2006

2007

2008

2009

2010

2011

2012

%

Metai

KASHIWAZAKIKARIWA-7

KASHIWAZAKIKARIWA-6

HAMAOKA-5

SHIKA-2

Japonijos elektrinėse

70,2%

Šaltinis: http://www.iaea.org/PRIS/CountryStatistics/CountryStatisticsLandingPage.aspxhttp://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.htmlhttps://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

Pasaulinis statistinisBWR reaktoriųgalios išnaudojimokoeficientas yra70,2%. VAE versloplane jis prilygintas90%.Iki šiol iš eksploata-cijos išvestų reaktoriųvidutinis tarnavimolaikas ~ 22 metai.

23

Nagrinėtini kiti VAE projekto raidos variantaiNagrinėtini kiti VAE projekto raidos variantai

Šalia pateikto VAE projekto vertinimo pagal elektrinės verslo plano rodiklius reikia panagrinėti:

„Realų optimistinį“ variantą. Realus yra tuo, kad šiuo atveju elektrinės galiosišnaudojimo koeficientas prilygintas ne 90%, kaip numatyta elektrinės verslo plane, o 70.2% kas atitinkapasaulinį visų BWR reaktorių statistinį vidurkį. Kintamosios eksploatacinės išlaidos atitinka elektrinių su ABWR reaktoriais išlaidas**. Optimistinis yra tuo, kad laikoma jog elektrinės statybanepabrangs, statyba neužsitęs ir nesirealizuos joks kitaspapildomos grėsmės faktorius;

„Realų pesimistinį“ variantą. Realus dėl aukščiau minėtų priežasčių. Pesimistinis yra tuo, kad kartu gali išaugti investicijos iki numatomų investicijųlygio Jungtinėje Karalystėje EDF planuojamai statytielektrinei (7200 $/kW) ir elektrinės techninio tarnavimolaikas trunka 40 metų, o norint jį pratęsti iki 60 metų reikia papildomų investicijų.

Šaltiniai: http://www.neimagazine.com/features/featureload-factors-to-end-june-2012/featureload-factors-to-end-june-2012-4.html**Projected Costs of Generating Electricity, 2005 Update. Nuclear Energy Agency, International Energy Agency, Organization for Economic Co-operation and Development, 2005. https://workspace.imperial.ac.uk/icept/Public/Cost%20estimates%20for%20nuclear%20power%20in%20the%20UK.pdf

24

Elektros energijos savikainos priklausomybė nuo Elektros energijos savikainos priklausomybė nuo galimų VAE verslo plano rodiklių nukrypimųgalimų VAE verslo plano rodiklių nukrypimų

0

50

100

150

200

250

300

350

400

450

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

Lt/M

Wh

Metai

Lankstus nebranduolinis scenarijus prie NEPALANKIŲ importo sąlygųVidutinė šilumos gamybos savikaina, Lt/MWhNordpool elektros kaina, Lt/MWhVAE pagal verslpo plano duomenis"Realaus optimistinio" varianto atveju"Realaus pesimistinio" varianto atveju

-7000

-6000

-5000

-4000

-3000

-2000

-1000

0

1000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln

. Lt

Metai

Realaus pesimistinio varianto atveju

Galimas išlaidų kitimodiapazonas

Investuojant skolintas lėšas

Investuojant nuosavas lėšas

25

-5000

-4000

-3000

-2000

-1000

0

1000

2000

2011

2014

2017

2020

2023

2026

2029

2032

2035

2038

2041

2044

2047

2050

2053

2056

2059

2062

2065

2068

2071

2074

2077

2080

Mln

. Lt

Metai

Realaus optimistinio varianto atveju

Galimas išlaidų kitimo diapazonasGalimas išlaidų kitimo diapazonas

Investuojant skolintas lėšas Investuojant nuosavas lėšas

VAE ekonomi-nio efekto nėra

Ekonominis efektas yra

VAE teigiamo ekonominio efekto nėra

Išlaidų skirtumas tarp scenarijų,investuojant nuosavas lėšas

Išlaidų skirtumas tarp scenarijų, investuojantskolintas lėšasRealaus optimistinio VAE varianto atveju Realaus pesimistinio VAE varianto atveju

Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų,Laiko bėgyje akumuliuotų diskontuotų išlaidų, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, susijusių su apsirūpinimu elektros energija, skirtumasskirtumas tarp tarp

lankstaus nebranduolinio lankstaus nebranduolinio ((esant NEPALANKIOMS importo sąlygoms)

ir ir VAE statybos scenarijų VAE statybos scenarijų (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų)(VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų)

Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt.

Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki 7200 $/kW, eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki 40 metų, elektrinės statyba 2023 metais būtų nuostolinga. Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt

Neapibrėžtumozona

Neapibrėž-tumozona

IIšvadosšvados (I) (I)

Visagino AE tiekiamos elektros energijos savikaina pagal verslo plane pateiktusduomenis, įvertinus išlaidas infrastruktūrai, ir elektrinei dirbant 8000 val/metus:

26

Biokuro termofikacinės elektrinės, gaminančios elektrą ir šilumą, yra ekonomiškai pranašesnės už Visagino AE, tačiau jų efektyvaus panaudojimo apimtis apsprendžia ribotas šiluminis apkrovimas ir jo netolygumas metų bėgyje;

Siekiant spręsti ir apsirūpinimo šiluma problemas, biokuro TE plėtra gali būti suderinama su VAE statybos alternatyva;

Rodiklis

Esant 5% diskonto normai ir investicijas atperkant per

Esant 8% diskonto normai ir investicijas atperkant per Po investicijų

atpirkimo per 18 metų60 m. 18 m. 60 m. 18 m.

Savikaina, Lct2011/kWh 20-22 ~28 28-31 35-36 8-10Prognozuojamą Nordpool kainą viršija, Lct2011/kWh

0-3 10-11 9-12 18-19  Esant žemoms elektros kainoms rinkoje arba augant kapitalo kaštams, VAE patrauklumas mažėja.

27

IIšvados švados (I(III))

Siekiant saugumo elektros energijos apsirūpinimo srityje (užtikrinant, kad nuo 2023 m. šalyje bus gaminama 70%, o nuo 2030 m. 80% suvartojamos elektros energijos) šalyje tektų:

• investuoti į laisvos rinkos sąlygomis nerentabilias elektrines,

• jų gyvybingumo užtikrinimui būtų reikalingas subsidijavimas,

• Visagino AE (ją vertinant pagal verslo plane pateikiamus techninius-ekonominius rodiklius), esanti viena iš ekonomiškai patraukliausių alternatyvų, leidžiančių padidinti taip suprantamą šalies energetinį saugumą, taip pat turėtų būti subsidijuojama,

• vietinės generacijos didinimas sumines elektros sektoriaus plėtros ir funkcionavimo išlaidas 2011-2080 m. laikotarpyje padidintų iki 17% arba 9 mlrd. Lt,

• energetinio saugumo dedamoji į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikainoje per nagrinėtą laikotarpį vidutiniškai siektų iki 4 ct/kWh,

28

IIšvados švados (II(IIII))

Lankstaus nebranduolinio scenarijaus skirtumai, lyginant VAE scenarijumi, esant PALANKIOMS elektros importo sąlygoms:

• į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 4-10 ct/kWh mažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~400 mln. Lt mažesnės, • ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. 5-7 mlrd. Lt

(diskontuotų),• didesnis verslo konkurencingumas dėl mažesnių elektros kainų, kiti ekonominiai

efektai;

VAE statybos scenarijaus skirtumai, lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms:

• į tinklą atleidžiamos elektros energijos savikaina 2-5 ct/kWh mažesnė, • vidutinės metinės investicijos 2011-2080 m. ~15 mln. Lt mažesnės,• ekonominis efektas elektros energetikos sektoriuje 2011-2080 m. ~3 mlrd. Lt

(diskontuotų), bet pradedantis reikštis tik po ~2030 m.;• lėšų poreikis prieš elektrinės eksploatavimo pradžią iki ~4 mlrd. Lt didesnis.

29

IIšvados švados (IV)(IV)

VAE statybos scenarijaus skirtumai (VAE rodikliams nukrypus nuo verslo plane pateiktų), lyginant su lanksčiu nebranduoliniu scenarijumi, esant NEPALANKIOMS elektros importo sąlygoms:

Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, elektrinės duodamas ekonominis efektas pradėtų reikštis tik apie 2035-2040 m. ir diskontuotais pinigais per elektrinės tarnavimo laiką galėtų pasiekti 1,5 mlrd. Lt, tačiau iki ~2035 m. galimas didesnis lėšų poreikis, gali pasiekti iki 4,5 mlrd. Lt.

Visagino AE galios išnaudojimo koeficientui sumažėjus iki 70,2%, investicijoms išaugus iki 7200 $/kW, elektrinės eksploatacijos laikui sutrumpėjus nuo 60 iki 40 metų, elektrinės statyba 2023 metais ekonomine prasme būtų nuostolinga. Patiriami nuostoliai diskontuotais pinigais laikotarpyje iki 2030-2035 metų gali išaugti iki 6,3 mlrd. Lt, kurie iki elektrinės darbo laiko pabaigos gali sumažėti iki 700 mln. Lt.

30

IIšvados švados (V)(V)

VAE projekto tolesnės eigos atveju yra būtina pasiekti esminio sąlygų Lietuvos valstybei pagerinimo ir nuimti galimų nuostolių, elektrinei dirbant rinkos sąlygomis, riziką nuo šalies elektros energijos vartotojų pečių.

Visagino AE statybos tikslingumą (jos techninius – ekonominius rodiklius vertinant pagal elektrinės verslo planą), didele dalimi apsprendžia laikotarpis, kuriam šalis būtų pajėgi ir pasiryžusi investuoti dabar siekdama ekonominio efekto ilgalaikėje perspektyvoje.

Būtina įvertinti kitus VAE projektui papildomą riziką keliančius ir studijoje nenagrinėtus aspektus:

• galimus branduolinėms elektrinėms nepalankius politinius sprendimus, • rezervų užtikrinimo galimybes Baltijos šalių elektros energetikos sistemai dirbant

salos režime, • galimų katastrofiškų avarijų riziką,• neišspręstą atidirbusio branduolinio kuro galutinio palaidojimo problemą, • galimas neplanines prastovas dėl kitų elektrinių gaminamos ir privalomai

superkamos pigesnės elektros energijos pasiūlos rinkoje, • elektros energetikos sistemos lankstumą reaguoti į besikeičiančias sąlygas ir kt.

AAčiū už dėmesįčiū už dėmesį

31