Kokybinių tyrimų principai•Kas tai yra•Imties formavimas•Duomenų rinkimo būdai/metodai:

– Interviu– Stebėjimas– Dokumentai

•Strategijos ir analizė•Tyrimo patikimumas ir validumas•Tyrimo planavimas. Tyrėjo savybės.

Kas tai yra

Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje,

– siekiant suprasti tiriamuosius reiškiniusbei– pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip

atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

Atsakymų paieškos į klausimus:

• Kodėl žmonės elgiasi būtent taip• Kaip formuojasi nuomonės ir požiūriai• Kaip žmonės paveikiami aplink vykstančių

įvykių• Kaip ir kodėl kultūros išsivystė būtent taip,

kaip jos išsivvystė• Kokie skirtumai tarp socialinių grupių

Kokybinių tyrimų kritika

• Kokybiniai metodai yra nemoksliški;• Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o

ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų;

• Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias;

• Ir t.t.

Imties sudarymas

• Tikslinė atranka• Atrankų būdai (pvz. vėžio supratimas (įvairūs

žmonės, visus požiūrius – jaunas, senas ir t.t.)• Informacija turtingi asmenys• Skaičius (“prisotinimas”)

Duomenų rinkimo būdai

• Interviu– Individualūs– Grupinė diskusija

• Stebėjimas• Dokumentai• Žiniasklaidos analizė

Interviu rūšys

• Neformalūs• Nestruktūrizuoti• Pusiau struktūrizuoti (išklausinėjimai)• Struktūrizuoti

Interviu būdai

• Personaliniai žodžiu• Distanciniai žodžiu (telefonu, internetiniu ryšiu

ir pan.)• Raštu (popierinis, el. pašto ar internetinis

variantas)

Klausimai atviri

Kokybinio tyrimo klausimai

• Vietoj “Ar valgote daržoves pietums?”Ką paprastai valgote pietums?

• Vietoj “Kaip įvertintumėt šiandieninį vizitą pas gydytoją?”Papasakokite, kaip praėjo šios dienos vizitas pas gydytoją.

Interviu tipai

• Giluminiai (depth)• Gyvenimo istorijos• Žmonės, susiję su nagrinėjamu klausimu (key

informants)• Pažintiniai

Grupinė diskusija

• Grupės dalyvių tarpusavio diskusija• Tikėtis labiau paviršutiniškų duomenų nei iš

individualių interviu• 8-10 dalyvių• Kruopščiai atsirinkti dalyvius• Įrašymas• Diskusijos gairės, lanksčiai naudojamos

Kiti grupiniai interviu

• Natūralios grupės• Bendruomenė• Nominalinė grupė• Delfi metodas

Stebėjimas

• Kas tai:– Stebėjimas– Apmąstymas– Pasyvus/ aktyvus dalyvavimas, žinomas/nežinomas– Neformalūs interviu galimi

• Kam tai daryti:– Gauti išorinį vaizdą– Lyginti su kitų būdų radiniais

• Geriau suprasti ką žmonės sako• Pačiam pamatyti, ką žmonės daro• Žinoti ko paklausti

Kaip tai daryti

• Žinoti, ką stebėti:– Žinoti, ko ieškai– Būti atviram, ko nesitiki– Suprasti, ką matai– Pastebėti detales, nukrypimus ir t.t.

• Užsirašinėti• Apmąstyti stebėjimo užrašus, uždavinėti sau klausimus• Vėl grįžti ir stebėti

Dokumentai

• Rašytiniai (tekstai)

• Žodiniai

• Vizualūs (video ir fotografija)

• Nepriklausomi

• Tyrimo/tyrėjo inicijuoti

Analizė

Principas tas pats, tam tikri skirtumai pagal tyrimo tipą/strategiją.

Trys formalūs analizės žingsniai:1. Skaitymas ir pastabos2. Turinio ir dalyvių aprašymas 3. Klasifikacija ir interpretacija

Kokybinio tyrimoteorijos/strategijos/

metodai/tipai/dizainai

Pagrindinės:• Fenomenologija (phenomenology) • Pagrindžiamoji teorija (grounded theory)• Etnografija (gr. etnos – žmonės, grapho –

rašyti; antropologai)

FenomenologijaTikslas - ištirti reiškinį, kuris gali būti žinomas,

bet svarbiausia atskleisti žmonių patirties prigimtį. Reiškinys gali būti įvykiai, situacijos, patirtys ar koncepcijos.

Kada taikoma• Kasdienės patirtys (meilė)• Tipiškos žmonių grupės patirtys (onkologiniai

pacientai)• Įprasti pokyčiai (tapimas tėvu/mama)Pagrindinis duomenų rinkimo būdas – interviu

Pvz. Mahler M, Sarvimäki A. Appetite and falls: Old age and lived experiences. Int J Qual Stud Health Well-being. 2012;7. doi: 10.3402/qhw.v7i0.11540. Epub 2012 Feb 28.

Fenomenologija

Analizė:• Gretinimas, atmetimas nuostatų ir pan.• Aprašymas• Išplokštinimas (horizontalization)• Redukcija• Įžvalgų variacijaRezultatas – apjungiant teksto ir struktūrinius

aprašymus, padidinti/pagilinti įžvalgas apie nagrinėjamą reiškinį

Pagrindžiamoji teorija• Tikslas – (Glaser and Strauss‘) induktyviai suformuoti

teoriją, kuri pagrįsta duomenimis.• Pati teorija gali būti vertinama pagal 4 kriterijus:

– Tinkamumas/prisiderinimas (fitness)– Supratimas (understanding)– Bendrumas (generality)– Modifikavimas (modifying)

Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojama ir dokumentų analizė.

Pvz. Esther Hjälmhult, Gerd Unstad Haaland, Astrid Synnøve Litland. Importance of public health nurses precepting students in clinical practice: A qualitative study. Nurse Education Today (2012), http://dx.doi.org/10.1016/j.nedt.2012.09.004

Pagrindžiamoji teorija

AnalizėKodavimas:• Atviras• Ašinis• AtrankinisRezultatas – apjungiant kategorijas sukuriamas

modelis/teorija

Pagrindžiamoji teorijaREZULTATAS

Pagrindžiamoji teorijaREZULTATAS

Kitas pavyzdys

http://www.biblioteka.vpu.lt/pedagogika/PDF/2006/83/zydziunaitevirbalienekatiliute.pdf

Etnografija• Tikslas - aprašyti, interpretuoti ir parodyti, kaip

žmonės kaupia patirtis per savo asmeninį gyvenimą ar grupėje/organizacijoje/bendruomenėje, kaip jie pažįsta savo socialinę grupę, jos tradicijas ir simbolius, socialinę aplinką, sistemą, ryšius su kitomis kultūromis. Grupės ypatumai toje pačioje kultūroje.

Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojamas stebėjimas.

Labai išsamus aprašymas

Pvz. Susan Hinder and Trisha Greenhalgh. "This does my head in". Ethnographic study of self-management by people with diabetes. BMC Health Services Research 2012, 12:83

Kitos kokybinio tyrimoteorijos/strategijos/

metodai/tipai/dizainai

• Veiklos/atvejo tyrimas. • Naratyvas. Diskursas.• Kritinis kokybinis tyrimas.• Postmodernus tyrimas

Analizės stadijos

• Susipažinimas — “panirimas” į duomenis• Tematinio karkaso nustatymas — nustatyti klausimus,

temas, koncepcijas, pagal kuriuos duomenys bus nagrinėjami ir pateikiami.

• Sistematizavimas — sisteminis tematinio karkaso taikymas visiems teksto duomenims, kodavimas, žymėjimas

• Vizualizavimas — duomenų pergrupavimas pagal tematinio karkaso dalis ir vaizdavimas diagrama, apibendrinant ir sisteminant.

• Interpretacija — naudojant diagramas, ieškoma ryšių tarp temų, pateikiant įrodymus duomenimis

Validumas ir patikimumas(validity & reliability)

Nagrinėjamo klausimo tinkamumas kokybiniam tyrimui

• Vidinis• Išorinis

Vidinis validumas

Kiek duomenys atitinka realybę?• Trianguliacija• Informacijos išdėstymo patikrinimas

(informantai)• Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso,

interpretacijų)• Tyrėjo reflektyvumas• Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

TrianguliacijaTai pastanga visapusiškiau ištirti reiškinį tiriant jį iš

skirtingų taškų.Rūšys:• Matavimo trianguliacija – kelių matavimo

instrumentų naudojimas to paties reiškinio tyrimui.

• Tyrėjų trianguliacija – skirtingų tyrėjų nepriklausomas tyrimas.

• Teorijos trianguliacija – daugiau nei vienos teorinės perspektyvos taikymas duomenų interpretavimui (retai).

• Tyrimo metodų trianguliacija – skirtingų kiekybinių ir kokybinių strategijų derinimas tyrime.

Vidinis validumas

• Informacijos išdėstymo patikrinimas (informantai)

• Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso, interpretacijų)

• Tyrėjo reflektyvumas, pozicija• Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

Patikimumas

Kiek tai gali būti atkartota (ar rezultatai atitinka surinktus duomenis)?

• Tyrėjas – instrumentas, praktika.• Metodologinės trianguliacijos taikymas• Aptarimas, peržiūra su kolegomis• Auditas (kai viskas aprašoma)

• Kitų asmenų įtraukimas į duomenų rinkimą• Kitų informantų įtraukimas į tyrimą• Laipsniškas duomenų rinkimo kartojimas kitomis sąlygomis

Išorinis validumas arba generalizavimas

• Išsamus turtingas aprašymas• Tyrimo vietų, informantų, laiko įvairovė

Tyrimų etika

• Etikos dilema renkant duomenis ar skleidžiant rezultatus

• Tyrėjų etika tiriamųjų požiūriu (santykis su informantu, sutikimas)

• Tyrėjų etika užsakovų požiūriu (šališkumas, subjektyvumas)

• Užsakovų etika tyrėjų ir tiriamųjų požiūriu (tyrimo apribojimai, neteisingas informacijos naudojimas)

Tyrimo planavimas (J.Lewis, 2003)

• Suformuluoti tyrimo problemą.• Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties.• Sudaryti duomenų rinkimo grafiką.• Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us.• Apgalvoti žmogiškųjų santykių aspektus (etikos,

priėjimo prie duomenų).

Tyrimo planavimas (Y.S.Lincoln ir E.G.Guba, 1985)

• Apsibrėžti tyrimo objektą.Apsispręsti, ar kokybinis tyrimas tinkamas ištirti pasirinktą objektą.

• Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties.• Nuspręsti, kokiais etapais bus vykdomas tyrimas.

Suplanuoti duomenų rinkimo logistiką (tvarkaraštį, biudžetą).

• Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us. Nuspręsti, kokius dar papildomus instrumentus galima panaudoti tyrime.

• Suplanuoti duomenų analizės metodus.• Suplanuoti, kokiais būdais bus siekiama validumo ir

patikimumo.

Tyrimo atlikimo kliūtys

• Vykimas į vietą• Šeimos, draugų ar “ekspertų” nuomonės• Interviu ar stebėjimo laiko trukmė• Su vieta susiję trukdžiai• Hawthorne efektas• Tyrėjo žinios ir statusas

Kokybinio tyrimo tyrėjas

• Atviras teoriniam pliuralizmui (iš anksto neformuluoja vertinimui teikiamų teorinių prielaidų).

• Tyrėjas turi būti pasirengęs ieškoti priimtiniausios, geriausiai atitinkančios tyrimo sąlygas metodologijos.

• Reikalavimai tyrėjui žymiai didesni negu kiekybinio tyrimo vykdytojui.

Reziumė

• Kokybinis tyrimas neturi būti išeitis vengiant kiekybinio

• Tyrėją turi dominti nagrinėjamas klausimas.