ŠVIETIMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR POLITINIO KONTEKSTO 2014 M. ANALIZĖS

BEI RENGIAMŲ SU ŠVIETIMO LYDERYSTĖS PLĖTOTE IR

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTŲ

PRISTATYMAS-VIEŠOJI KONSULTACIJA

ŠVIETIMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR POLITINIO KONTEKSTO 2014 M. ANALIZĖ

„Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas“

Tyrimą atliko: • Dr. Zina Gaidienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto

docentė • Vidmantas Jurgaitis, Mykolo Romerio universiteto Konstitucinės ir

administracinės teisės instituto lektorius, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas

• Rolandas Kučiauskas, Kauno r. Ugnės Karvelis gimnazijos direktorius, švietimo konsultantas

• Dr. Romas Prakapas, Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas

• Denis Sosunov, projekto „Lyderių laikas 2“ teisininkas • Dr. Jolanta Urbanovič, Mykolo Romerio universiteto Viešojo

administravimo instituto docentė

PRISTATYMO PLANASMokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas:•mokyklos veiklos organizavimas

•mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai

•žmogiškieji ištekliai•ugdymas (turinys, procesas)•vidinė kokybės vadyba

Pasiūlymai Švietimo įstatymo pakeitimui dėl švietimo konsultavimo ir dėl mokyklų savarankiškumo

Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas

• Tyrimo tikslas – apžvelgti savarankiškumo suvokimą bei savarankiškos veiklos principų raišką mokyklose.

• Tyrimas atliktas 2014 metų spalio – lapkričio mėn., taikant struktūruotos apklausos metodą. Dalyvavimas tyrime buvo laisvanoriškas, garantuojant visiems tyrimo dalyviams anonimiškumą ir jų išsakytų minčių perteikimo ir apibendrinimo tikslumą

Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas

• Tyrimo metu apklausti 37 mokyklų bendruomenių nariai (mokyklų tarybų nariai, mokyklų vadovai, mokytojai, tėvai).

• Iniciatyviausi apklausos dalyviai – mokyklų vadovai (direktoriai, pavaduotojai ugdymui, skyrių vadovai) -19.

• Mažiausia dalyvių grupė – tėvų atstovai – 5 • Didžioji dauguma apklausos dalyvių – moterys

(75,6 proc.) bei vyresni nei 50 m.

Savarankiškumo sampratos problema

• Valstybinėje švietimo 2013-2022 metų strategijoje yra susitarta plėtoti mokyklų, mokymosi bendruomenių savarankiškumą, įtvirtinti realų finansinį mokyklų savarankiškumą, diegti atsakingą valdymą.

• Tačiau Lietuvos švietimo sistemoje stokojama mokyklų savarankiškumo apibrėžties ir principinių susitarimų dėl jo realizavimo.

• Mokyklos savarankiškumas – tai mokyklos teisė ir gebėjimas savarankiškai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, priimti sprendimus, vykdyti veiklą bei prisiimti atsakomybę už veiklos rezultatus.

Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas

• Trumpinys „mokyklos savininkas“ suprantamas ne tik tiesiogiai, bet ir kaip mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).

• Anksčiau įprasta jį buvo vadinti „mokyklos steigėjas“

Mokyklos veiklos organizavimasMokyklos veiklos organizavimas

mokyklų santykimokyklų santykiaiai su mokyklų su mokyklų savininkais savininkais

mokyklų bendruomenių įsitraukimmokyklų bendruomenių įsitraukimasas į į sprendimų priėmimo procesąsprendimų priėmimo procesą

Mokyklos veiklos organizavimasMokyklos veiklos organizavimas

Po 2011 m. Švietimo įstatymo naujos redakcijos priėmimo buvo pradėtas liberalizuoti mokyklų veiklos organizavimo teisinis reguliavimas, gerėjo teisinės prielaidos mokyklų savarankiškumui, pvz.: panaikinti privalomi reikalavimai mokyklų įstatams, mokyklų bendruomenių nariai įtraukiami į veiklos planavimą, sprendimų dėl mokymo aplinkos kūrimo priėmimą

KLAUSIMAI:KLAUSIMAI: Ar šios teisinės prielaidos veiksmingai realizuojamos mokyklų praktikoje? Kas trukdo?

Mokyklų santykiai su mokyklų Mokyklų santykiai su mokyklų savininkais: savininkais:

skirtinga bendradarbiavimo su mokyklos savininkais patirtis:•kai kuriose mokyklose pastebimas veiksmingas bendradarbiavimas ir mokyklai suteikiamas mokyklai suteikiamas pakankamas savarankiškumaspakankamas savarankiškumas;

•dažnai mokyklų savarankiškumas išlieka sąlyginissavarankiškumas išlieka sąlyginis;•kai kuriais atvejais pasireiškia mokyklos savininko diskrecija riboti mokyklų savarankiškumąriboti mokyklų savarankiškumą: savo nuožiūra keisti mokyklos įstatus, nepritarti mokyklų bendruomenių sprendimams, juos keisti.

Mokyklos bendruomenės dalyvavimasMokyklos bendruomenės dalyvavimas

• Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės galimybės perduoti dalį perduoti dalį švietimo valdymo įgaliojimųįgaliojimų mokyklos savivaldos institucijoms (52 str. 3 d.);

• mokyklos vadovo pareigos atsakyti už demokratinį demokratinį švietimo įstaigos valdymąšvietimo įstaigos valdymą (59 str. 5 d. 3 p.);

• Teisės aktuose numatytas didesnis mokyklos bendruomenes dalyvavimasdalyvavimas mokyklos veiklos organizavimo srityse, pvz., strateginio planavimo, strateginio planavimo, mokyklos aplinkos kūrimomokyklos aplinkos kūrimo ir pan.;

minėtos nuostatos praktikoje skirtingai minėtos nuostatos praktikoje skirtingai interpretuojamos ir įgyvendinamos skirtingu interpretuojamos ir įgyvendinamos skirtingu intensyvumu. intensyvumu.

Mokyklos vadovo ir mokyklos bendruomenės narių Mokyklos vadovo ir mokyklos bendruomenės narių santykiai:santykiai:

Mokyklos vadovo pozicija

• Mokyklos bendruomenės narių įsitraukimas priklauso nuo mokyklos vadovo požiūrio

• Atsakomybę perkėlus į mokyklos lygmenį mokyklos vadovas yra priverstas ta atsakomybe dalintis su visa mokyklos bendruomene, todėl yra svarbus vadovo gebėjimas dalintis, deleguoti atsakomybę ir pasitikėti bendruomenės nariais

Mokyklos bendruomenės aktyvumas

• Svarbus pačios bendruomenės aktyvumas, noras ir sugebėjimas prisiimti atsakomybę už priimamus sprendimus

mokyklų savivaldos institucijų savarankiškumas išlieka sąlyginis, mokyklų savivaldos institucijų savarankiškumas išlieka sąlyginis, kadangi jų sprendimai yra labiau patariamojo (neprivalomojo) kadangi jų sprendimai yra labiau patariamojo (neprivalomojo) pobūdžio mokyklos direktoriui ir mokyklos savininkui.pobūdžio mokyklos direktoriui ir mokyklos savininkui.

Mokyklos veiklos organizavimasMokyklos veiklos organizavimas

IŠVADOS:IŠVADOS:

•Švietimo įstatyme stokojama mokyklos savarankiškumo sąvokos ir plėtotės principų. Nesant šio reglamentavimo, nėra veiksmingų prielaidų švietimo valdymo subjektams vienodai interpretuoti Švietimo įstatymo nuostatas mokyklų savarankiškumo srityje ir siekti mokyklų savarankiškumo.

•Vien teisinių priemonių nepakanka. Reikėtų informuoti ir informuoti ir konsultuoti mokyklų bendruomenes bei mokyklų savininkus konsultuoti mokyklų bendruomenes bei mokyklų savininkus apie mokyklų savarankiškumą, apie mokyklų savarankiškumą, jojo poreikį ir naudą, skleisti gerosios praktikos pavyzdžius bei rekomendacijas.

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

Mokyklos išteklių ir veiklos finansavimo

analizėZina Gaidienė

ES mokyklų finansavimo metodai

• “Input- focused” – iš anksto sutartų kriterijų taikymas, apskaičiuojant finansavimo sumą (pvz., mokinio krepšelis, klasės krepšelis)

• “Outcomes-based” – finansavimo suma apskaičiuojama pagal konkrečios mokyklos poreikius, nebūtinai remiantis išankstiniais kriterijais.

Mokyklos išteklių ir veiklos finansavimo analizė

• Ar pakankamas mokyklos veiklos finansavimas

• Ar dabartiniai švietimo įstaigų valstybinio finansavimo metodai skatina mokyklos savarankiškumo plėtotę

• Kaip mokyklos bendruomenės nariai vertina mokyklų finansavimo praktiką

• Ar mokyklos planuoja siekti veiklos savarankiškumo statuso

Analizės rezultatai• Ar pakankamas mokyklos veiklos

finansavimas?– Absoliuti dauguma mokyklų vadovų MK

vertina neigiamai,– Dauguma tyrimo dalyvių pritaria perėjimui prie

KK,– Mokykloms nuolat trūksta pinigų, mokyklų

vadovai jaučia nerimą dėl ateities, bet nemato perspektyvos “išsilaisvinti” iš centralizuoto finansų valdymo,

– MK finansavimo modelis ir mokyklos savarankiškumas yra nesuderinami.

Analizės rezultatai

• Ar mokyklos patiria sunkumų, valdant išteklius ir kokios jų priežastys:– Lėšų stoka,– Trūksta finansavimo,– Nėra savarankiškos buhalterijos.

Analizės rezultatai

• Ar mokyklos yra pasirengusios ir siekia savarankiškumo valdyme?– Kol kas tai tik svajonė, sunkiai įsivaizduojami

dalykai,– Strateginiame plane nenumatyta,– Savarankiškumo statuso dabar pakanka,

trūksta lėšų paskirstymo metodikos.

Analizės rezultatai

• Kas pagerintų mokyklos finansų valdymą?– Padidintas finansavimas,– Atlyginimų padidinimas,– Galimybė patobulinti kvalifikaciją finansų

vadyboje,– Daugiau laisvės ir atsakomybės mokyklos

vadovui spręsti klausimus.

Išvados• Mokyklos finansinis savarankiškumas nėra aktualus dalykas. Jeigu būtų

padidintas finansavimas , tai pakaktų tokio koks yra dabar savarankiškumas.

• Mokyklų bendruomenės dar nėra pasirengusios prisiimti teisių ir atsakomybių savarankiškai valdant mokyklų turtą ir materialinius išteklius.

• Beveik visuose atsakymuose vyraujanti sunkios finansinės būklės priežastis – nepakankamas finansavimas. Tačiau niekas nenurodė kiek konkrečiai trūksta pinigų geresniam valdymui ir kur mato didesnio finansavimo šaltinius.

• Savarankiškas finansų valdymas suprantamas ne kaip mokyklos išteklių ekonomiškas valdymas, o tik „pinigų paskirstymas“ ir kad tai yra buhalterijos funkcija.

• Atsakymuose neišryškėjo jokių lyderystės bruožų: atsakomybės, noro patiems gerinti veiklą, iniciatyvos, moralinio stiprumo. Visi dalyviai tikisi kažkokių stebuklingų įstatymų ir laukia jų. Tarsi susitaikę ir su blogiausiu variantu- mokykla virs kultūros centru. Mokyklų bendruomenės nariai kritikuoja centralizuotą finansų valdymą, bet nėra pasirengę iš jo išsivaduoti, prisiimti finansinės atsakomybės.

Rekomendacijos• Švietimo ir mokslo ministerijai:• Parengti konkretesnius mokyklų vadybos lygio išorinio vertinimo kriterijus ir

rodiklius, ypač finansinius (pajamų, išlaidų, gautų dovanų). Vertinant mokyklų veiklą identifikuoti finansinės rizikos būklę (galimybę).

• Mokyklų išorinio vertinimo metu identifikuoti mokyklos vadovų vadybinių gebėjimų lygį ( mokytojams- kandidatams- išduoti tinkamumo dirbti vadovu sertifikatus- tokia praktika taikoma užsienio šalyse, pvz., Ispanijoje).

• Mokyklų savininkams- savivaldybėms:• Įvesti daugiau skaidrumo, finansuojant mokyklas: viešai skelbti planuojamas ir

faktiškai skirtas finansavimo sumas ir mokyklų sąrašus, nurodant finansavimo tikslus (planinius, viršplaninius).

• Iš anksto kiekvienai mokyklai kasmet viešai skelbti finansavimo kriterijus ir planus, o ataskaitinių metų pabaigoje- faktiškus duomenis.

• Oficialiai kasmet įvertinti mokyklų finansinę būklę ir vadybos lygį arba jo pokyčius.

• Mokykloms:• Mokyklos irgi turėtų viešai skelbti metinius finansinius raportus (ataskaitas) tokiu

formatu, kuris suprantamas bendruomenės nariams . Mokyklos vadovas turėtų oficialiai atsiskaityti bendruomenei, nurodydamas kokius planus įvykdė, kokių nepavyko įvykdyti.

• Mokyklų Tarybos turėtų rengti atskiras ataskaitas. Mokyklos Taryboje bent vienas narys turėtų išmanyti finansus ir apskaitos auditą.

Mokinio krepšelis

• Lietuvos praktika

• Kitų šalių praktika

MK finansavimo tikslai Lietuvoje

• Finansavimo skaidrumas, teisingumas,

• Finansavimo ekonomiškumas,

• Mokyklų tinklo optimizavimas (jeigu mažos mokyklos su mažomis klasėmis neišsilaiko)

MK praktika tikslų nepateisino

• Neturėjo teigiamos įtakos ugdymui,• Išryškėjo metodikos netobulumai, teko dažnai

keisti koeficientus,• Neskatino mokyklų savarankiškumo,• Mokyklų vadovus neskatino ekonomiškai

valdyti , o tik “užtikrinti, kad visi ištekliai būtų valdomi pagal Lietuvos įstatymus”,

• Jeigu mokyklos vadovu gali dirbti “silpno vadybinio gebėjimo” direktorius, ar galima tikėtis ekonomiško išteklių valdymo?

Kaip MK vertino tyrimo dalyviai• Teigiamai ir neigiamai:

– + laiku išmokamas atlyginimas mokytojams,– +MK finansavimas geras, nes klasės

gimnazijoje yra užpildytos,– - MK metodika yra pasenusi,– - MK metodika suvaržo ir apriboja mokyklos

savarankiškumą,– - Mokinys tapo preke,– - MK skatina didinti mokinių skaičių klasėse,– Mažėjant mokinių skaičiui, pradeda didėti

mokyklos skolos.

Klasės krepšelio finansavimas

• Pranašumai:– A.Pitrėnienė: “Leis užtikrinti mokyklų

stabilumą”,– Nereikės uždaryti mokyklų, kuriose mokinių

skaičius sumažėjo,– Išliks daug MK pranašumų (laiku bus galima

mokėti atlyginimus mokytojams).

Klasės krepšelio finansavimas• Trūkumai, pavojai:

– Jeigu nebus padidintos finansavimo sumos, o tik pakeistas tos pačios sumos paskirstymo formulės,

– Gali paskatinti dirbtinį klasių skaičiaus padidėjimą,

– Ar keisis finansinis išteklių valdymas mokyklose?– Išliks “input-focus” finansavimo principas,– Tikslas keisti MK į KK nesiejamas su mokyklos

sėkmės galimybėmis,– KK nelikviduos visų MK trūkumų,– Ar atitiks 2013-2020 metų Lietuvos švietimo

strategijos 19.1punktą: “pinigai paskui besimokantįjį...??”

Mažų mokyklų finansavimas Kanadoje

a) Finansavimo suma, jeigu mokinių skaičius yra iki 150. Bazinis finansavimas yra 88,281$.

b) Mokinių skaičius nuo 150 iki 226:

Bazinis finansavimas apskaičiuojamas taip:

88,281 – [(88,281/76) x (FTE skaičius- 150)]

FTE- full time equivalent.

Yra nustatomas kiekvienos mokyklos tipas ir finansavimas

Šioje lentelėje pateikti duomenys finansuoti pastoviems mokyklos kaštams. Kintamųjų kaštų finansavimas apskaičiuojamas pagal formules.

Klasių tipai Mokyklos tarifas (kaina)

Max mokinių skaičius

Mažų mokyklų finansavimo priėmimo sk.limitai

Klasių skaičius

Nuo darželio iki 3 klasės

588.54$ 40 80 3,5

Nuo darželio iki 6 klasės

1,650.36$ 80 150 6,5

Nuo darželio iki 9 klasės

1,884.96$ 80 220 9,5

Nuo darželio iki 12 klasės

2,943.72$ 80 290 12,5

Kokios mokyklos pripažįstamos mažomis ir finansuojamos

a) Atstumas.Kaimuose atstumas tarp mažos mokyklos ir kitos tinkamos- ne mažiau 25 km, mieste-6 km.

b) Uždarius mažą mokyklą, kita adekvati mokykla turi turėti ne mažiau kaip 85% užimtų patalpų ir mokymo įrangos pajėgumų.

c) Turi būti bent 2 galinčios priimti naujus mokinius mokyklos.

Jeigu visi atsakymai teigiami, maža mokykla nebūtina . Jei 2 atsakymai neigiami, būtina.

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

Žmogiškieji ištekliai

Žmogiškieji ištekliai

Kaip realiai pasireiškia mokyklų savarankiškumas: planuojant personalą priimant darbuotojus į pareigasnustatant jų darbo apmokėjimą vertinant mokyklos darbuotojų veiklą

Biudžetinių įstaigų įstatymas • Nuo 2010 m. balandžio 1 d. panaikinta iki tol

galiojusi Biudžetinių įstaigų įstatymo 8 str. 4 dalies nuostata, kad „valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi rengti pavaldžioms įstaigoms darbų, paslaugų, valdymo ir aptarnaujančio personalo etatų normatyvus, materialinių vertybių atsargų, inventoriaus, mitybos, medikamentų finansinius normatyvus ir, suderinę su Finansų ministerija, juos tvirtinti bei taikyti“.

• Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 8, 9, 10, 11 straipsnių pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2007, Nr. 77-3048.

Biudžetinių įstaigų įstatymas

• Galiojanti 9 str. 2 dalies nuostata išplėtė biudžetinės įstaigos vadovo pareigas „tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą ir pareigybių sąrašą, neviršijant nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus“.

• Ši norma suponuoja nuostatą, kad biudžetinei įstaigai nustatomas maksimalus leistinas didžiausias pareigybių skaičius, o įstaigos struktūrą ir konkrečių pareigybių sąrašą tvirtina biudžetinės įstaigos vadovas.

• Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymas.

Valstybės žinios, 2010 Nr. 15-699.

Kaip mokykla nustato įstaigos struktūrą, darbuotojų pareigybes ir etatų sąrašus, kiek ji tai derina su mokyklos savininku ir koks mokyklos savivaldos institucijų vaidmuo šiame procese.

• Savininkas nurodo personalo skaičių,o mokykla pagal poreikį nustato kiek reikia darbuotojų. (I-27)

• Mokyklos savininkas sprendžia kiek ir kokių etatų turės mokykla, pati mokykla gali sprendimus koreguoti labai nežymiai. (I-4)

• Etatų sąrašų suderinimui savivaldybė vaidina didelį vaidmenį - nurodo, kiek kokių etatų turi būti, mes turime derinti kiekvieną etatą. (I-11)

Kaip mokykla nustato įstaigos struktūrą, darbuotojų pareigybes ir etatų sąrašus, kiek ji tai derina su mokyklos savininku ir koks mokyklos savivaldos institucijų vaidmuo

šiame procese.

• Mokyklos savininkas be aiškių argumentų kartais netvirtina etatų sąrašo. Mokykla dirba pagal atnaujintą valdymo struktūrą, tačiau pavyzdiniame etatų sąraše (2005 metų teisės akte, kuriuo vadovaujasi steigėjas), tokių etatų iš viso nėra, todėl kiekvieną kartą tenka aiškinti, kodėl reikia skyrių vedėjų arba kas yra personalo specialistas (I-16).

Darbuotojų priėmimas į pareigas• Galiojantys teisės aktai suteikia teisę bendruomenės

narių atstovams sprendžiamojo balso teise dalyvauti tik atrenkant mokyklos vadovą.

• Atrenkant į pareigas mokytojus, bendruomenės atstovai gali dalyvauti stebėtojo teisėmis.

• Atrenkant kai kuriuos kitus darbuotojus – tokia teisė nenumatyta.

• Į kai kurias mokyklos pedagogines ir nepedagogines pareigybes nenumatyta atranka, todėl bendruomenės atstovai neturi tiesioginių galimybių daryti įtaką priimant darbuotojus.

Kaip realiai funkcionuoja ir pasiteisina tvarka kai į tam tikras pareigybes mokyklose priimama konkurso būdu ir koks švietimo savivaldos institucijų vaidmuo šiame procese.

• Nebėra tiek daug mokytojų, kad galima būtų rinktis konkurso būdu. (I-18)

• Mokytojai priimami be konkurso, nes esame labai blogoje vietoje, toli nuo miestų, esame kaimo mokykla, į kurią nenori važiuoti specialistai, nes mažas krūvis, mažas atlyginimas.(I-19)

• Neteko girdėti, kad mokykloje būtų organizuotas bent vienas konkursas priimant mokytojus į darbą. Mokyklos bendruomenės atstovai tame nedalyvauja. (I-15)

• Tai tik fikcija (I-2)

Kaip realiai funkcionuoja ir pasiteisina tvarka kai į tam tikras pareigybes mokyklose priimama konkurso būdu ir koks švietimo savivaldos institucijų vaidmuo šiame procese.

• Labai gera tvarka, konkurse dalyvauja savivaldos, bendruomenės, mokytojų ir administracijos atstovai. Komisija geriau negu asmeninis vieno žmogaus sprendimas, bet komisija negali aptarti darbo sąlygų, o po konkurso pasikalbėjus dažnai nesutariama dėl sąlygų, reikia iš naujo skelbti konkursą. Konkurso dalyviai turi sunkiai dirbti, tai jų neapmokamas darbas ir įsipareigojimo nėra... Yra gerų ir yra ydingų dalykų. Mokyklos administracija prisiima atsakomybę ne už savo sprendimą, tai nėra įgalinanti atsakomybė. Komisija turėtų būti iš profesionalų, kurie dirbs kartu. Komandą turėtų kurti mokyklos direktorius ir atsakyti už savo sprendimus. Atsakomybę turi prisiimti tie, kas priėmė sprendimą. (I-7)

Darbo apmokėjimo nustatymas

• Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas plėtoja mokyklos vadovo pareigą derinti su darbuotojų atstovais mokytojų darbo krūvio (o kartu mokytojų darbo užmokesčio) klausimus.

• Patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-1315. Valstybės žinios, 2011, Nr. 96-4517.

Kaip darbo krūvio (o kartu ir darbo užmokesčio) derinimas su mokyklos darbuotojų atstovais didina

mokyklų savarankiškumą.

• Mokytojų darbo krūvį nustato direktorius, sprendimai su darbuotojų atstovais daromi dėl papildomų valandų už darbus skyrimo, ir kt. Bet tai nedidina mokyklos savarankiškumo, o tik direktoriaus sprendimus daro skaidresnius. (I-4)

• Neturime patirties, kad darbuotojų atstovai rūpintųsi visais darbuotojais, jie ,,kovoja'' tik dėl ,,savų'', todėl drįstu teigti, kad darbuotojų teises atstovauja geriau metodinės grupės, kurios rūpinasi mokiniais, mokytojų darbo sąlygomis, profesiniu augimu ir t.t. (I-7)

Kaip darbo krūvio (o kartu ir darbo užmokesčio) derinimas su mokyklos darbuotojų atstovais didina

mokyklų savarankiškumą.

• Nesu prieš tai, kad būtų derinama su darbuotojų atstovais. Bet ką reiškia tas derinimas? Žinoma, tariamasi ir susitariama, JEI ABIEJŲ PUSIŲ YRA GERA VALIA. o jei ne? Jei reikia suderinimo, tai tarsi ir turėtų būti tvarka kaip tai daryti. Apskritai, manyčiau, tai šiek tiek perteklinis dalykas. Laiko atima daug, o rezultatas - abejotinas. (I-13)

Darbuotojų veiklos vertinimas

• mokytojo darbas vertinamas individualizuotai, organizuojant individualius pokalbius mokslo metų pabaigoje su mokyklos vadovais.

• Kai kuriose mokyklose nustatyta įsivertinimo forma, kurią pildo mokytojai baigiantis mokslo metams.

• darbuotojų veiklos vertinimas susietas su vykstančiu išoriniu ir vidiniu mokyklos auditu/vertinimu.

Kaip vyksta ir turėtų būti plėtojamas mokyklos darbuotojų veiklos vertinimas ir kiek mokykla

savarankiška šioje srityje

• Savarankiška. Nes kiekvienoje mokykloje vis kitaip vyksta veiklos vertinimas, arba visai nevyksta. Pas mus mokslo metų pabaigoje kiekvienas mokytojas dalyvauja pokalbyje su vadovais, kuriame aptariama veikla.(I-8)

Apibendrinant sritį

• žmogiškųjų išteklių sritis netapo mokyklos savarankiškumo plėtojimą skatinančiu faktoriumi.

• Nors teisės aktai nustato tam tikrą mokyklos ir jos vadovo savarankiškumą, tačiau realiai nustatant mokyklos struktūrą, etatus ir pareigybes vis dar dažni atvejai kai šiuose procesuose aktyviai dalyvauja mokyklos savininkas.

• Padidėjęs mokyklos bendruomenės atstovų dalyvavimas skiriant darbuotojus į tam tikras pareigas mokyklose pasiteisino, tačiau išryškino tobulintinus dalykus siekiant, kad mokyklos bendruomenės ir jos savivaldos institucijų vaidmuo būtų svaresnis.

• Mokyklos vadovai neišnaudoja visų teikiamų galimybių įtraukti darbuotojus ir jų atstovus derinant ir nustatant mokytojų darbo krūvio (o kartu mokytojų darbo užmokesčio), darbuotojų veiklos vertinimo klausimus.

• Plėtojant mokyklų savarankiškumą iškyla mokyklos bendruomenės atstovų atsakomybės ir atskaitomybės kultūros plėtojimo problema.

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

UGDYMAS (TURINYS IR PROCESAS)

UGDYMO TURINYS IR PROCESAS

"...Apskritai, tai tų reglamentų ir taip mokyklose per daug. Kai kurių mokyklų direktoriai jų prikuria dar daugiau..."

Kokio teisinio reglamentavimo mums dar trūksta?

Išvada

• Teisės aktai, reglamentuojantys ugdymo turinio formavimą ir proceso organizavimą mokykloms daro ne vienodą poveikį.

• Galime daryti prielaidą, kad skirtingą savarankiškumo raišką ir skirtingą turimo potencialo išnaudojimą atskleidę apklausos dalyviai dirba skirtingose mokyklose, kurias veikia skirtingi vidiniai ir išoriniai veiksniai:

– užsitęsusi švietimo reforma;– mokyklų tinklo racionalus/neracionalus sutvarkymas savivaldybėse;– mažėjantis/pakankamas mokinių skaičius klasėse; – pakankamas finansavimas ar trūkstamos lėšos; – mokyklų vidinė kultūra; – vadovavimo kultūra; – lyderystės raiškos laipsnis ir kt.

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

Vidinė kokybės vadyba

Probleminiai klausimai

Ugdymo institucijų atsakomybės siekis

Kvalifikacijos tobulinimo poreikis

• Pedagogai siekia būti atsakingais profesionalais, tačiau jie pasigenda savalaikės išorinės pagalbos – konsultacijų, tikslinių mokymų ir pan. – Pamokymas „skaityti teisės aktus“ (I-3) yra labai

reikalingas

• Tėvų pastabos– „Mokyklų vadovų vadybiniai gebėjimai ir

kompetencijos“ (I-11)

Pokyčiai mokyklose• Vis dažniau vienasmenis mokyklos valdymas keičiamas kolegialiu

problemų sprendimu, bendradarbiavimu– „<...> aktyviau dalyvauja mokytojai, metodinės grupės ir Taryba“ (I-6)

– „Labai aktyvi tiek mokinių, tiek mokytojų, tiek mokyklos taryba bei tėvų forumas“ (I-10)

– „Visos pakankamai aktyvios, nes yra įtraukiamos ir jaučia, kad į jų nuomonę ir pasiūlymus atsižvelgiama.“ (I-15)

– „Pakankamai aktyviai. Mokykloje vyrauja dialogu ir susitarimų gristas valdymas.“ (I-32)

• TačiauTačiau– „Pasėdi mokyklos tarybos posėdžiuose vaikučiai ir mokytojai

pensininkai, patyli, kai reikia nubalsuoja“ (I-5)

– „Mokytojai dalyvauja tiek, kiek priverčia <...>, tėvai tiek, kiek liečia tiesiogiai jų atžalas.“ (I-7)

– „Labai pasyviai. Mokytojai lojalūs vadovybei. Mokiniai lojalūs mokytojams. Tėvai prisibijo kelti bangas, kad nenukentėtų vaikai.“ (I-11)

Išvada

Teisinės prielaidos, padedančios stiprinti mokyklos savarankiškumą užtikrinant kokybės vadybą,

suformuotos liberalizavus mokyklos vadybą, tuo pačiu suteikiant didesnę atsakomybę mokyklų

bendruomenėms. Opi problema – mokyklų vadovų vadybiniai gebėjimai ir kompetencijos. Kiekvienas

švietimo kaitos etapas juos verčia jaustis nejaukiai. Valstybės bei vietos valdžios ir valdymo, švietimo

savivaldos institucijos gali skatinti ir padėti mokykloms plėtoti savarankiškumą. Realiausia pagalba – mokyklų konsultavimas, personalo kvalifikacijos tobulinimas ir pan., tačiau, netoleruotinas formalizuotas mokyklų

savarankiškumo skatinimas administraciniais metodais.

Rekomendacijos

• Mokyklų savininkams– sudaryti galimybes mokykloms prisiimti atsakomybę ir

daryti jų bendruomenėms reikalingus sprendimus– mokyklos veiklos priežiūrą palaipsniui perorientuoti į

mokyklų atskaitomybę už pasiektus, sutartus su mokyklos savininku rezultatus

• Mokykloms– plėtoti mokyklos bendruomenės narių dalyvavimą

mokyklos valdyme tiek tiesiogiai, tiek per savivaldos institucijas

– įgalinti mokyklos bendruomenės narius priimti sprendimus ir didinti jų atsakomybę už mokyklos veiklą

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

PASIŪLYMAI ŠVIETIMO ĮSTATYMO PAKEITIMAMS

ŠVIETIMO KONSULTAVIMAS

MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMAS

ŠIUO METU YRA• 6 straipsnis. Švietimo sistema • Lietuvos švietimo sistema apima:• 1) formalųjį švietimą (pradinį, pagrindinį, vidurinį ugdymą, formalųjį

profesinį mokymą ir aukštojo mokslo studijas);• 2) neformalųjį švietimą (ikimokyklinį, priešmokyklinį, kitą neformalųjį

vaikų (taip pat formalųjį švietimą papildantį ugdymą) ir suaugusiųjų švietimą);

• 3) savišvietą;

• 4) švietimo pagalbą (profesinį orientavimą, švietimo informacinę, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, konsultacinę, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir kitą pagalbą).

ŠIUO METU YRA

• 23 straipsnis. Pagalba mokyklai ir mokytojui

• 1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.

• 2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)• 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos • 13. Mokymo lėšos – tiesiogiai švietimo procesui būtinos

lėšos – darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų konsultavimuisi ir kvalifikacijai tobulinti, vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms, taip pat ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekai, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai, profesiniam orientavimui, mokyklų vykdomai sveikatos stiprinimo veiklai ir kitoms ugdymo reikmėms skiriamos lėšos.

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)

• 49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos

• 1. Mokytojas turi teisę:

• 2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose ir (ar) naudotis švietimo konsultantų pagalba;

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)

• 69 straipsnis. Materialinė parama

• 4. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus

kvalifikacijos tobulinimo ir (ar) švietimo konsultantų išlaidos.

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)• 52 straipsnis. Švietimo valdymas ir valdymo subjektai• 1. Švietimo valdymo paskirtis – laiduoti valstybės švietimo politikos

vykdymo kokybę vadybos priemonėmis: stebėsena, planavimu, įgaliojimų ir atsakomybės paskirstymu ir priežiūra.

• 4. Švietimo valdymo subjektai remia mokyklų bendruomenių iniciatyvą tapti savarankiškomis mokyklomis, kuriose mokyklos veiklos organizavimo, mokyklos turto, žmogiškųjų, finansinių ir materialiųjų išteklių valdymo, ugdymo turinio ir organizavimo, kokybės vadybos klausimai perduodami spręsti mokyklos savivaldos ir valdymo institucijoms.

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)

SIŪLOMA (lyginamasis variantas)• 60 straipsnis. Mokyklos savivalda

• 3. (tęsinys) Valstybinių ir savivaldybių mokyklų – biudžetinių ir viešųjų įstaigų – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų – savininkas (dalyvių susirinkimas) savarankiškos mokyklos tarybai sutartimi perduoda dalį jam šiuo ir kitais įstatymais suteiktų įgaliojimų nustatyti ir (ar) tvirtinti mokyklos veiklą, ugdymo programas ir jų įgyvendinimą, mokinių priėmimą reglamentuojančias tvarkas, spręsti mokyklos išorinio vertinimo, mokyklos vadovo skyrimo, atleidimo, veiklos vertinimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo, mokyklos turto ir išteklių valdymo klausimus, vykdyti mokyklos vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų atestaciją, organizuoti mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją.

KLAUSIMAI. DISKUSIJA

Ačiū už dalyvavimą ir dėmesį

ŠVIETIMO TEISINIO REGLAMENTAVIMO IR POLITINIO KONTEKSTO 2014 M. ANALIZĖ

BEI RENGIAMŲ SU ŠVIETIMO LYDERYSTĖS PLĖTOTE

IR MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO STIPRINIMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PROJEKTAI SKELBIAMI

http://www.lyderiulaikas.smm.lt