Projekto ,,Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo

strategijų įgyvendinimo kontekste

Dr. Rita DukynaitėKlaipėda 2013-11-22

Konferencija „Švietimo lyderystė – strateginė šalies būtinybė. Patirtis, bendradarbiavimas, perspektyvos“

2

Turinys

� Kam reikia lyderystės? Ar būtinasprojektas? Genezė ir projekto atramos taškai

� Lietuva ir pasaulis: sėkmės ir nesėkmės. Švietimo atsakomybė

� Švietimo būklė ir galimos plėtros kryptys

3

Entuziazmas Nepriklausomybės

pradžioje

Profsąjungų priekaištai, mokytojų nuovargis,

saugumo ir pozityvizmo stoka, pasitikėjimo

vadovais nuosmukis

Kokybės siekiančiųmokyklų klubas

Socialiai atsakingųmokyklų asociacija

Projekto genezė: nuostatos dėl kaitos(2005)

4

Ką reiškė būti mokytoja 1923 m.

Internete siuntinėjama informacija

5

Sebastian Thrun, Udacity (online university) and former Google mastermind

June 7, 2013, Nr. 129, p. 16

„Apie 65% mokinių, pradedančių lankyti mokykląšįmet, dirbs tokį darbą, kuris neegzistuoja šiandien.“

„Mūsų supratimas apie mokymą turės keistis dramatiškai.“Mokymasis ir mokymas tampa nuolatiniu procesu ir tai tampa augančiu iššūkiu darbdaviams.

6

Tai , ko mokyti ir ką vertinti lengva, nyksta sparčiausia

Įgūdžiai tampa 21-ojo

amžiaus valiuta

Įgūdžiai keičia gyvenimą …… nes įgūdžiai turi augantįpoveikį darbo rinkos rezultatams ir socialinei bendrystei.

… ir veikia

ekonomiką

…

… nes turimi

įgūdžiai

garantuoja tik

trumpalaikęnaudą, bet

ekonomikos

augimui ir

lygioms

galimybėms

pasekmės

ilgalaikės

Andreas Schleicher (OECD)

7

Genezė: keblūs klausimai

� Iš kur Lietuvoje atsiranda visų lygmenųšvietimo vadovai?

� O iš kur atsiranda lyderiai?

� Ar lengva būti lyderiu?� Ar sistema palankiai

sutinka lyderius?� Ar apsimoka tiesti

kelius lyderiams?

8

Lietuviškoji talkos lyderystė

� Į talką vienas kitam einama asmeniškai įsipareigojus.� Talkoje saugu, nes prireikus sulauksi pagalbos.� Pripažįstamos visų net ir mažai reikšmingos pastangos.� Talkose dirbi vis kitoje komandoje ir gali pasimokyti.� Talkoje nėra lengva, bet siekiamas rezultatas yra aiškus.� Stengiamasi palaikyti gerą nuotaiką ir švęsti pabaigtuves.� Talkoje visada dalyvauja pats šeimininkas.

© R. Ališauskas, R. Dukynaitė, 2006

9

„Mokyklų lyderystės kokybė… [yra vienas iš] esminių veiksnių siekiant

aukščiausios kokybės mokymosi

rezultatų“

Europos vadovų tarybos išvada dėl švietimo veiksmingumo ir kokybės(2006/C 298/03)

10

„Mes galime būti, kuo norime“

Giovanni Pico della Mirandola(1463-1494)

Apie žmogaus orumą, 1486

Lyderystėyra Europos dvasia?

11

Inovatyvumo indeksas

12

Visuomenės sėkmė!? Kaip mums sekasi?

� Gyvenimo kokybės indeksą (dabar 13-16 vieta ES)

� Laimės indeksą (dabar 20 vieta ES)

� Demokratijos indeksą (dabar 21 vieta ES)

� Pasaulio konkurencingumo indeksą (dabar 19 vieta ES)

� Globalizacijos indeksą (dabar 26 vieta ES)

� Suminį inovatyvumo indeksą (dabar 23 vieta ES)

Piteris Breigelis Vyresnysis

(Pieter Bruegel ~1525-1569 m.)

„Parabolė: aklas veda aklą“

13

Ar tikrai matome, ką turėtume įžiūrėti? Ar matome perspektyvą? Lyderystės dėsnis20120122 metaismetais 10 paklausiausi10 paklausiausiųų darbdarbųų 2005 metais i2005 metais išš viso viso

neegzistavo... neegzistavo... ŠŠiuo metu mokinius ruoiuo metu mokinius ruoššiame iame neegzistuojantiems darbams...neegzistuojantiems darbams...nnaudotisaudotis dar nesukurtomis technologijomis...dar nesukurtomis technologijomis...spręsti problemas, kurių mes šiandien nežinome...

Kasdien iKasdien iššleidleidžžiama daugiau kaip 3000 naujiama daugiau kaip 3000 naujųų knygknygųų... Per ... Per savaitsavaitęę NewNew YorkYork TimesTimes pateikia tiek informacijos, pateikia tiek informacijos, kiek XVIII a. kiek XVIII a. žžmogus neaprmogus neaprėėpdavo per vispdavo per visąą savo savo gyvenimgyvenimąą..Manoma, kad per metus bus sukauptas didesnis Manoma, kad per metus bus sukauptas didesnis informacijos kiekis nei per pastaruosius 5000 metinformacijos kiekis nei per pastaruosius 5000 metųų..

14

20-24 m. asmenų bent su viduriniu išsilavinimu dalis, %

92,7

89,3

70

75

80

85

90

95

100

2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

Slovakija

LIETUVA

Latvija

Estija

ES 27

Vokietija

Šaltinis: Eurostat

15

25-64 m. asmenų užsienio kalbų(ne) mokėjimas (2007)

nemoka jokios užsienio kalbos

0,0

10,0

20,0

30,0

40,0

50,0

60,0

70,0

80,0

Lie

tuva

Šve

dija

Lat

vija

Slo

vaki

ja

Slo

vėnija

Malta

Dan

ija

Est

ija

Kip

ras

Suo

mija

Aust

rija

Voki

etij

a

Ček

ija

Belg

ija

Jungtinė K

ara

lystė

Lenki

ja

ES

27

Italij

a

Pra

ncū

zija

Gra

ikija

Bul

garia

Ispa

nija

Por

tuga

lija

Rum

uni

ja

Vengr

ija

Šaltinis: Eurostat

16

16-24 IKT raštingumas (2011)

moka 5-6 veiksmus

0

10

20

30

40

50

60

70

80

Aus

tria

Lith

uani

a

Latv

ia

Hun

gary

Por

tuga

l

Slo

veni

a

Fin

land

Est

onia

Spa

in

Cze

ch

Luxe

mbo

urg

Den

mar

k

Sw

eden

Gre

ece

Uni

ted

Cyp

rus

Mal

ta

Italy

Eur

opea

n

Pol

and

Fra

nce

Bel

gium

Slo

vaki

a

Ger

man

y

Net

herla

nds

Irel

and

Bul

garia

Rom

ania

Šaltinis: Eurostat

17

Focus of school leadership practicesIndex of schools principal’s leadership based on school principals’ report (PISA)

18

Grožinių ir informacinių tekstų skaitymo rezultatųkaita

• Stebint paskutinįpenkmetį Lietuvojegrožinių tekstųskaitymo pasiekimai smuko kur kas labiau nei informacinių.

• Grožinių tekstųskaitymo rezultatųkritimas statistiškai reikšmingas.

19

MM

4 kl. mokinių matematikos ir gamtos mokslų rezultatųkaita

2011 m. Lietuvos 4 kl. mokiniųmatematikos rezultatas, palyginti su 2007 m., pakilo 3 taškais, t.y., sutampa su 2003 m. rezultatu.

2011 m. Lietuvos 4 kl. mokiniųgamtos mokslų rezultatas, palyginti su 2007 m., pakilo 1 tašku ir yra 3 taškais aukštesnis už 2003 m. rezultatą.

GMGM

20

Skaitymo pasiekimų lygmenispasiekusios mokinių dalies kaita

Lietuvos rezultatai per paskutinįdešimtmetįstatistiškai reikšmingai smuko visuose lygmenyse

21

Mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatų kaita

Tolygiai prastėjant abiejų lyčiųskaitymo rezultatams, berniukų ir mergaičiųpasiekimųskirtumas išlieka bemaž stabilus

22

8 klasės mokinių pasiekimai pagal IEA tyrimą TIMSS

514

482

502 506 502

519519

488

464

472

430

440

450

460

470

480

490

500

510

520

530

1995 m. 1999 m. 2003 m. 2007 m. 2011 m.

Gamtos mokslai

Matematika

Skalės vidurkis

23

MM

Matematikos ir gamtos mokslų pasiekimų lygmenispasiekusių 8 kl. mokinių dalies kaita

GMGM

24

MM

8 kl. mokinių matematikos irgamtos mokslų rezultatų kaita pagal lytį

8 kl.vaikinų ir merginų rezultatųskirtumai nuo 2003 m. nuosekliai didėja

8 kl. merginų rezultatai 2011 m. pirmąkart statistiškai reikšmingai lenkė vaikinųrezultatus

GMGM

25

Geriausi ir blogiausi mokyklų rezultatai

85,21

69,52

84,54

79,39

59,69

34,60

19,6318,17

30,49

16,88

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Matematika Gamtos mokslai Matematika Gamtos mokslai

TIMSS TIMSS TIMSS TIMSS PIRLS

4kl 4kl 8kl 8kl 4 kl

Mo

kykl

os

mo

kin

ių s

uri

nkt

ų t

aškų

(%

) vi

du

rkis

Geriausiai pasirodžiusios mokyklos rezultatas

Blogiausiai pasirodžiusios mokyklos

rezultatas

26

Skaitymo rezultatai pagal mokyklos tipą

Rita Dukynaitė27

Skaitymo rezultatai pagal vietovės tipą

Rita Dukynaitė28

Skaitymo pasiekimų lygmenys pagal vietovės tipą

29

4 kl. matematikos rezultatai pagal gyvenamąąąąjąąąą vietąąąą

30

4 kl. gamtos mokslųųųų rezultatai pagal gyvenamąąąąjąąąą vietąąąą

Rita Dukynaitė31

4 kl. Matematika. Gamta Rezultatai pagal vietovės tipą

532

507

555558

0

20

40

60

80

100

Vilnius Kiti didieji

miestai

Miestai Miesteliai ir

kaimai

Mo

kin

ių d

alis

pro

cen

tais

420

440

460

480

500

520

540

560

Mat

em

atik

os

rezu

ltat

ų v

idu

rkis

513

488

536536

0

20

40

60

80

100

Vilnius Kiti didieji

miestai

Miestai Miestel iai ir

kaimai

Mo

kin

ių d

alis

pro

cen

tais

420

440

460

480

500

520

540

560G

amto

s m

oks

lų r

ezu

ltat

ų v

idu

rkis

32

8 kl. matematikos rezultatai pagal gyvenamąąąąjąąąą vietąąąą

33

8 klasėėėės mokiniųųųų gamtos mokslųųųų rezultatai pagal gyventojųųųų skaiččččiųųųų vietovėėėėje, kurioje yra mokykla

Paremta mokyklos direktoriųųųų atsakymais

Rita Dukynaitė34

8 kl. Matematika. Gamta Rezultatai pagal vietovės tipą

1423

3628

500

471

520

544

0

20

40

60

80

100

Vilnius Kiti didieji

miestai

Miestai Miesteliai ir

kaimai

Mo

kin

ių d

alis

pro

cen

tais

420

440

460

480

500

520

540

560

Mat

em

atik

os

rezu

ltat

ų v

idu

rkis

1423

3628

511

488

527553

0

20

40

60

80

100

Vilnius Kiti didieji

miestai

Miestai Miesteliai ir

kaimai

Mo

kin

ių d

alis

pro

cen

tais

420

440

460

480

500

520

540

560

Gam

tos

mo

kslų

re

zult

atų

vid

urk

is

35

4 kl. mokiniųųųų matematikos rezultatai pagal mokyklos dėėėėmesįįįį akademiniams pasiekimams

36

4 kl. mokiniųųųų gamtos mokslųųųų rezultatai pagal mokyklos dėėėėmesįįįį akademiniams pasiekimams

Paremta mokyklos direktoriųųųų atsakymais

37

Mokiniųpasitikėjimas ir motyvacija

38

4 klasėėėės mokiniųųųų gamtos mokslųųųų rezultatai pagal mokytojųųųų pasitenkinimąąąą savo profesija

Paremta mokytojųųųų atsakymais

39

3.2.Pasiekimai = 1.1.1.Vertybės*0,213 + 1.2.1.Asmenybės raida*0,066 + 5.4.Personalo valdymas*0,266+ 2.3.Mokymo kokybė*0,031 + 2.4.Mokymosi kokybė*0,086 + 3.1.Pažanga*0,243 + 0,297.

„Minkštieji“ faktoriai daro esminęęęę įįįįtakąąąąmokyklos veiklos kokybei

(Iš mokyklų veiklos išorinio vertinimo duomenų analizės)

2012 m. iš geriausiai vertinamųųųųrodikliųųųų traukiasi – mikroklimatas,

mokytojo ir mokiniųųųų dialogas, tapatumo jausmas ir valdymo

demokratiškumas.

40

4 5

0

5

10

15

20

25

30

35

Šve

dija

Ital

ija

Če

kija

Isp

anija

Dan

ija

Slo

vėn

ija

Gra

ikija

Ve

ngr

ija

Ola

nd

ija

Slo

vaki

ja

Ve

lsas

An

glija

Air

ija

Len

kija

Vo

kie

tija

Suo

mija

Po

rtu

galij

a

Ško

tija

Liu

kse

mb

urg

as

Pra

ncū

zija

Be

lgija

(fl

am.)

Ru

mu

nija

Au

stri

ja

Be

lgija

(p

ran

c.)

Latv

ija

Esti

ja

LIET

UV

A

Mergaitės

Berniukai

11 metų vaikų, kurie per pastaruosius 2 mėnesius 2009/2010 m. bent 2 kartus patyrė patyčias, dalis, proc.

Šaltinis: HBSC (Health Behaviour in School-aged Children) tyrimas

41

Geriausi ir prasčiausi rezultatai: Lietuva, Europos Sąjungos siekis ir

ES vidurkis

42

25–64 metų gyventojų, kurie mokėsi per keturias savaites iki apklausos, dalis, proc.

9,08,5

5,2

3,8

5,9

0,0

1,5

3,0

4,5

6,0

7,5

9,0

10,5

2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012

ES 27 Lietuva

Šaltinis: Eurostat

43

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“

Besimokanti

Veikli Solidari

Užžžžduotis švietimui

pagal VŠS:„sutelkti švietimo

bendruomenę ir visus Lietuvos

žmones (solidarumas)

nuolat kryptingai

lavintis (mokymasis)

siekiant asmeninės ir

šalies sėkmės (veiklumas)“

44

Strateginis tikslas: Paversti Lietuvos švietimąąąą tvariu pagrindu valstybėėėės gerovėėėės kėėėėlimui, veržžžžliam ir savarankiškam žžžžmogui,

atsakingai ir solidariai kurianččččiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitįįįį

Valstybinėėėė švietimo 2013–2022 metųųųų strategija

mokymasisveiklumas

solidarumas

Rodikliais:

•Pasiekti aukštesnio kokybės lygio pagal OECD PISA ir ARWU

•Padidinti asmenų aktyvumo (savęs įdarbinimo) lygį (11 → 16)

•Padidinti patyčių nepatiriančių vaikų dalį (44 → 70)

•ir kt.

}mokymasis

}veiklumas

}solidarumas

45

Švietimo strategijos sumanymas

Vei

klu

mas

Mo

kym

asis

So

lidar

um

as

Mokytojo asmenybMokytojo asmenybėėėėėėėė

ĮĮĮĮĮĮĮĮstaigstaigųųųųųųųų kokybkokybėėėėėėėės vadybas vadyba

Bendra posistemiBendra posistemiųųųųųųųų veikla dveikla dėėėėėėėėl l įįįįįįįįtrauktiestraukties

Mokymasis ir Mokymasis ir įįįįįįįįgalinimas veiklai visgalinimas veiklai visąąąąąąąą gyvenimgyvenimąąąąąąąą

Lyderystėėėė

Pilietiškumas

Kūūūūrybiškumas

Atjauta

Sutarimas

Partnerystėėėė

46

Sumani visuomenėėėė

Besimokanti (kultūūūūrinis

gyvenimas)

Solidari (socialinis

gyvenimas)

Veikli (ekonominis gyvenimas)

OECD PISA

PatyččččiosPGITalentai

Mokymasis

Pasitenkinimas

Pažžžžanga

Savarankiškumas ĮĮĮĮtrauktis

47

Kaip skatinama lyderystė?

Lyderiai negaminami, tačiau kuriama saugios rizikos terpėlyderiams prisiimti atsakomybę, naudotis išorine parama, patiems tapti parama kitiems

48

Technologijos

Žmonės

Organizacija

PraktikaLyderystėTechnologijos Konsultacijos

Studijos Karjera

Mokslas Partnerystė

49

Technologijos (valdymo modeliai)

Lyderystė

Žmonės

Organizacija

Konsultacijos (atvykus ir virtualiai)

Studijos (magistratūra, neformaliai)

Karjera (darbuotojų

nuoma)

Mokslas (tyrimai, įrodymai)

Partnerystė(ryšiai ir tinklai)

•Konsultavimo infrastruktūra:•Tyrimas•Modelis•Atrankos mechanizmas•Bendras parengimas•5 specializacijos (+9)•Interneto svetainė•52 konsultantai ir t.t.

•Lyderystės studijos:•Programos ir medžiaga•Magistrantūra•Neformalios studijos•Pripažinimas

•Valdymo modeliai:•Tyrimas ir aprašas•15 savivaldybių raiška•75 mokyklų raiška•2 nacionaliniai forumai

•Longitudinis tyrimas:•Metodika•Instrumentai•Pirmieji duomenys•Tolesni duomenys

50

51

3 draugai

52

Daug draugų

53

Darbo grupės kuriant projektą

54

55

I etapo baigiamoji konferencija

56

I etapo baigiamoji konferencija: politikai pritarė

57

Mokome kitus: tadžikai

58

„...pagaliau švietimo darbuotojai, neskirstomi kastomis, pradėtų dialogą apie gyvybinį tautos reikaląsavarankiškai, nediriguojami. Tai būtų pirmoji pradžia, kurią reikėtų tęsti dabar toliau“

Iš Meilės Lukšienės pranešimo respublikinei švietimo konferencijai, 1988-12-09

(cituota iš Jungtys, 2000)

Fo

tog

rafa

vo V

. Jo

nyn

ienė

59

Shoot for the moon. Even if you miss you'll land among the stars

Brian Thomas Littrell

Brian Thomas Littrell

60

Projekto ,,Lyderių laikas” vieta Europos ir Lietuvos švietimo

strategijų įgyvendinimo kontekste

Dr. Rita DukynaitėKlaipėda 2013-11-22

Konferencija „Švietimo lyderystė – strateginė šalies būtinybė. Patirtis, bendradarbiavimas, perspektyvos“