„LYDERIŲ LAIKAS 2“: ŠANSAS SUSITELKTI POKYČIAMS susitelkti pokyciams.pdf · švietimo...

1LYDERIŲ LAIKAS 2

„LYDERIŲ LAIKAS 2“: ŠANSAS SUSITELKTI POKYČIAMS

LŪKESČIAI, PATIRTYS, ATRADIMAI

2 LYDERIŲ LAIKAS 2

UDK 371.1(474.5) Li-105

Knygos rengėjos: Eglė Pranckūnienė, Zina Rimgailienė, Gabrielė Characiejienė

Straipsnio „Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo plėtotės teisinės ir politinės aplinkos apžvalga“ autoriai: Vidmantas Jurgaitis, Jolanta Urbanovič

Konsultantai: prof. Louise Stoll, dr. Gintautas Cibulskas

Knygoje panaudoti projekto iniciatorių, vykdytojų ir dalyvių interviu, savivaldybių kūry-binių komandų parengti unikalių lyderystės modelių aprašai bei projekto veiklų informacija.

Leidinys parengtas įgyvendinant nacionalinį projektą „Lyderių laikas 2“ (2011–2015). Projektas yra Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP plius) dalis. Jį inici-javo Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija, vykdo švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais – VšĮ Mokyklų tobulini-mo centru bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu. Projekto tikslas – suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus ir skatinti švietimo bendruo-menių savarankiškumą siekiant gerinti ugdymo kokybę, stiprinant švietimo valdymo decentralizavimą ir plėtojant švietimo bendruomenės lyderystės kompetencijas. Tiki-masi, kad leidinyje pateikiamos idėjos bus naudingos švietimo bendruomenei. Pasiū-lymus, pastabas, komentarus prašome teikti Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrui (www.lyderiulaikas.smm.lt).

© Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, 2015© VšĮ Mokyklų tobulinimo centras, 2015 © Gailė Pranckūnaitė, grafikos dizainas, 2015

ISBN 978-609-420-443-2

3LYDERIŲ LAIKAS 2

PRATARMĖ

Kai pasibaigė vienas sėkmingiausių švietimo projektų „Mokyklų tobulinimo programa“, iniciatoriai, pasitelkę Harvardo universiteto prof. Thomą J. Cassidy, Jr., pradėjo modeliuoti naują projektą „Lyderių laikas“, kurio tikslas – suformuo-ti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus ir skatinti švietimo bendruomenių savarankiškumą siekiant gerinti ugdymo kokybę, stiprinant švie-timo valdymo decentralizavimą ir plėtojant švietimo bendruomenės lyderystės kompetencijas. Projektu siekiama tobulinti bendrojo ugdymo sistemą pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderystę visais lygmenimis – klasėje, mokykloje, savivaldy-bėje ir nacionaliniu mastu. Sutarta, kad tarp skirtingų lygmenų nuolat vyktų idėjų ir veiklos dalijimasis, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, būtų realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas. Projekto šerdis – lyderystė geresnio moki-nių mokymosi dėl. Projekto sėkmės rodiklis – paties mokinio, mokyklos, savivaldy-bės ir šalies švietimo pažanga.

Kuriant projektą apsibrėžta, kad lyderystė traktuojama kaip procesas, o ne padėtis, kurią žmogus oficialiai užima organizacijoje, kad švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pama-tu, orientacija į ugdymo ir mokymosi kokybę. Visi pokyčiai turi būti grindžiami pagarba, pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsako-mybės ir atskaitomybės sistemą visais švietimo lygmenimis. Ir visa tai turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi. Nacionalinio lygmens švietimo politikos pokyčiai sėkmingai diegiami kartu su savivaldybėmis ir mokyklomis. Kad tai vyktų ne vien uždarose klasėse ar mokyklose, numatyta kurti tarimosi tradiciją per viešąsias konsultacijas ir metinius švietimo lyderių forumus. Suplanuoti koncep-tualūs modeliai (švietimo konsultavimo modelis, švietimo lyderystės virtualiosios aplinkos koncepcija ir modelis, lyderystės mokykloje modelis), ilgalaikės mokymo programos (švietimo lyderystės magistrantūros programa, švietimo lyderystės konsultantų mokymo programos, neformalioji švietimo lyderystės programa), dokumentų projektų paketai, leidiniai, forumai, padedantys įvairiems švietimo dalyviams.

Projekto kūrėjams svarbu, kad keliamos lyderystės idėjos ir praktikos būtų adekvačios, priimtinos, reikalingos, todėl dar nepradėjus projekto veiklų Lietu-vos mokytojai, savivaldybių, universitetų, nevyriausybinių organizacijų, ministe-rijos ir jai pavaldžių institucijų atstovai buvo pakviesti tartis, kas skatintų švietimo bendruomenių savarankiškumą, padėtų gerinti ugdymo kokybę ir tobulinti švie-timo valdymą bei plėtoti švietimo bendruomenės lyderystės kompetencijas. Kad projektas būtų tvarus, konsultuotasi su prof. Andy Hargreavesu iš Kanados, anali-zuotos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. The Organi-sation for Economic Co-operation and Development, OECD) ataskaitos, švietimo lyderystės mokslinė literatūra, kitų šalių patirtis.

4 LYDERIŲ LAIKAS 2

Lyderystės esmė – turėti pasekėjų. Kurdami projektą, visą laiką telkėme žmones, kurie mūsų idėjas įgyvendintų arba atmestų, keltų savas. Stengėmės, kad visos veiklos išplauktų viena iš kitos ir kiekvienoje tolesnėje veikloje dalyvautų bent dalis tų specialistų, kurie dalyvavo ir pirminėje, šitaip garantuojant dalyvių siner-giją. Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtą nacionalinį projektą „Lyderių laikas“ pavesta įgyvendinti Švietimo aprūpinimo centrui (direktorius Tautvydas Salys, projekto vadovė Rasa Šnipienė), kuris pasitelkė partnerius VšĮ Mokyklų tobulinimo centrą bei ISM Ekonomikos ir vadybos universitetą. Projekto vykdytojai praturtino projektą savo įžvalgomis, patirtimi, atsižvelgė į sparčiai kintančias aktualijas.

Projektas „Lyderių laikas“ vyksta jau keleri metai. Svarbu pasižiūrėti, kaip sekasi. Todėl pristatome vieną iš projekto leidinių, orientuotų į projekto rezultatus: jame atskleidžiamos projekto iniciatyvos, kuriomis siekiama nacionalinio lygmens švietimo politikos ir praktikos pokyčių (lyderystei aktualių teisės aktų rengimas, longitudiniai švietimo lyderystės tyrimai, lyderystės tinklų kūrimas virtualiojo-je aplinkoje, nacionaliniai lyderystės forumai ir tarptautinis bendradarbiavimas). Taip pat pristatome ilgalaikes mokymo programas, suteikusias galimybę beveik 500 Lietuvos švietimo lyderių mokytis (švietimo lyderystės konsultantų rengimas, švietimo lyderystės magistrantūros bei neformaliųjų programų studijos, projekto formuojama švietimo lyderystės biblioteka). Leidinyje pateikiami 15-os projekte dalyvavusių savivaldybių kūrybinių komandų kaitos projektai, atskleidžiantys poky-čius mokyklų ir savivaldybių lygmeniu, nueitą lyderystės mokymosi kelią, sustip-rėjusį bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą. Pateikdami projekto ekspertų Vidmanto Jurgaičio ir dr. Jolantos Urbanovič straipsnį „Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo plėtotės teisinės ir politinės aplinkos apžvalga“, rūpinamės projek-to tęstinumu. Žvelgiame į ateitį – kokios svarbiausios projekto pamokos ir kokius siūlome tolesnius žingsnius Lietuvos švietimo lyderystės kelyje.

Dėkojame visiems, rengusiems knygą „Lyderių laikas 2“: šansas susitelk-ti pokyčiams“ ar padėjusiems ją rengti. Tikimės, kad lyderystė mokymosi vardan svariai prisidės prie aukštesnės švietimo kokybės.

Dr. Rita Dukynaitė Švietimo ir mokslo ministerijos

Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja

5LYDERIŲ LAIKAS 2

TURINYS

ĮVADAS p. 7

Projekto „Lyderių laikas 2“ idėja p. 10Projekto iniciatorių žodžiai p. 10Projekto „lyderių laikas 2“ ištakos ir siekiai p. 12

I DALIS. LYDERYSTĖS INFRASTRUKTŪROS KŪRIMAS p. 19 Švietimo politikos analizė ir teisinės rekomendacijos p. 20 Nacionalinių švietimo lyderystės forumų organizavimas p. 23 Tarptautinis bendradarbiavimas p. 26 Longitudinis lyderystės raiškos tyrimas p. 28 Virtualioji lyderystės aplinka p. 29

II DALIS. LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS p. 33 Švietimo lyderystės konsultantų rengimo programa p. 34 Neformalioji švietimo lyderystės programa p. 37 Magistrantūros programa „Švietimo lyderystė“ p. 39 Švietimo lyderystės bibliotekos formavimas p. 42

III DALIS. LYDERYSTĖS PLĖTRA SAVIVALDYBĖSE p. 47 Savivaldybių lyderystės plėtros modeliai p. 48 Biržų rajonas. Lyderystė vardan kiekvieno besimokančiojo pažangos p. 52 Ignalinos rajonas. Verslumo skatinimas ugdant pasitikėjimą p. 57

Kėdainių rajonas. Veiksminga lyderystė – lyderių klubo veikla švietimo bendruomenei p. 70 Kretingos rajonas. Šeimos, mokyklos ir steigėjo tarpusavio

sąveikos ir grįžtamojo ryšio vaiko sėkmei modelis p. 78 Panevėžio rajonas. Veiksmingas savivaldybės ir mokyklų

komunikavimas siekiant geresnės mokymo(si) kokybės p. 87 Prienų rajonas. Mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės plėtra Prienų rajone p. 94 Rokiškio rajonas. Veiksmingos mokytojų (įsi)vertinimo sistemos sukūrimas mokinių mokymosi sėkmei p. 106

Skuodo rajonas. Vaiko sėkmei – koordinuota ir tvari švietimo pagalba p. 114

6 LYDERIŲ LAIKAS 2

Šakių rajonas. Švietimo vadybos atnaujinimas kuriant naujas bendradarbiavimo praktikas p. 122 Šiaulių miestas. Socialinių kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose p. 128 Telšių rajonas. Visų lygmenų švietimo lyderystės sistemos sukūrimas Telšių rajono savivaldybėje p. 139 Ukmergės rajonas. Erdvė augti: lyderiai ugdo lyderius Ukmergėje p .147 Vilkaviškio rajonas. Bendradarbiavimas vardan mokinio sėkmės p. 156 Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiaujančių mokyklų klubas lyderystei ir mokyklų pokyčiams skatinti p. 161 Vilniaus rajonas. Efektyvus mokyklos valdymas dėl geresnės ugdymo(si) kokybės p. 167

TĘSTINUMO IDĖJOS p. 175 Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo plėtotės teisinės ir

politinės aplinkos apžvalga p. 175 Idėjos ateičiai: baigiamosios pastabos p. 186

7LYDERIŲ LAIKAS 2

ĮVADAS

Švietimo bendruomenės dėmesiui pristatome knygą, aprašančią nacionali-nio projekto „Lyderių laikas 2“ lūkesčius, patirtis ir atradimus. 2011–2015 m. Švie-timo ir mokslo ministerijos inicijuotą projektą įgyvendino Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais VšĮ Mokyklų tobulinimo centru bei ISM Ekonomikos ir vadybos universitetu. Projektu siekiama tobulinti bendrojo ugdymo sistemą pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visais lygmenimis – klasėje, mokyklo-je, savivaldybėje ir nacionaliniu mastu. Šis sudėtingas, ambicingas ir daugialypis projektas suteikė Lietuvos švietimo bendruomenei pokyčių šansą: galimybę atsi-naujinti, atsitiesti, gauti įkvėpimo ir pasitikėjimo savimi. Į projektą įsitraukė tūks-tančiai Lietuvos švietimo lyderių, pasiryžusių pokyčiams savo klasėse, mokyklose ir savivaldybėse. Šioje knygoje projekto iniciatorių, dalyvių ir talkininkų akimis norime apžvelgti savo nueitą kelią, aptarti idėjines projekto nuostatas ir nuveik-tas veiklas. Kartu su šia knyga išleisti dar trys leidiniai, skirti projektui „Lyderių laikas 2“ vertinti ir refleksijai:

1. „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai“; 2. „Partneriškas konsultavimas(is) tobulinant mokyklas“; 3. „Mokytis lyderystės: neformaliosios švietimo lyderystės programos įgyvendinimo patirtis“.

8 LYDERIŲ LAIKAS 2

Knygos „Lyderių laikas 2“: šansas susitelkti pokyčiams“ struktūra ir turinys atspindi projekto lyderystės sampratą, jo siekius ir įgyvendinimo principus.

< KOMPETENCIJŲ STIPRINIMAS >

< LYDERYSTĖS INFRASTRUKTŪRA >

Paramos

paket

as

Konsu

ltavim

as

Longitudinis tyrimas

Politikos analizė ir

teisės aktų rengimas

Virtuali aplinka

Tarptautinė sklaida

Nacionaliniai forumai

Tinklai

Sisteminis pokytis savivaldybėse ir mokyklose

Kurdami projektą, daug dėmesio skyrėme konceptualiems projekto pama-tams suformuoti. Įvadinis skyrius „Projekto „LYDERIŲ LAIKAS 2“ idėja“ skiria-mas projekto idėjiniams, teoriniams pagrindams pristatyti, projekto iniciatoriams pakalbinti.

Magistro studijos

Neformalioji programa

Konsultantųrengimas

Švietimo lyderystės biblioteka

9LYDERIŲ LAIKAS 2

* I dalyje „Lyderystės infrastruktūros kūrimas“ dalijamės projekto iniciatyvomis, apimančiomis nacionalinio lygmens švietimo politi-kos ir praktikos pokyčius: lyderystei aktualių teisės aktų rengimą, longitudinius švietimo lyderystės tyrimus, lyderystės tinklų kūrimą virtualiojoje aplinkoje, nacionalinius lyderystės forumus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

* II dalyje „Lyderystės kompetencijų stiprinimas“ pristatome pagrindi-nes projekto „Lyderių laikas 2“ ilgalaikes mokymo programas, sutei-kusias beveik 500 Lietuvos švietimo lyderių galimybę pasinerti į gilų lyderystės pažinimą. Remdamiesi kūrėjų ir dalyvių įžvalgomis čia papasakosime apie švietimo lyderystės konsultantų rengimą, švieti-mo lyderystės magistrantūros bei neformaliąją programas, pristaty-sime projekto formuojamą švietimo lyderystės biblioteką.

* III dalis atspindi projekto poveikį 15-oje projekte dalyvavusių savi-valdybių, kurios buvo pagrindinis projekto taikinys. Čia pateikiami savivaldybių kūrybinių komandų parengti ir įgyvendinti kaitos projek-tai, atskleidžiantys sisteminį pokytį mokyklų ir savivaldybių lygiu bei nueitą lyderystės mokymosi kelią, sustiprėjusį bendradarbiavimą ir tarpusavio supratimą.

* Baigiamajame skyriuje „Tęstinumo idėjos“ pristatoma projekto ekspertų Vidmanto Jurgaičio ir dr. Jolantos Urbanovič parengta „Lyderystės ir mokyklų savarankiškumo plėtotės teisinės ir politinės aplinkos apžvalga“, kurioje aptariami pagrindiniai veiksniai, skatina-ntys švietimo lyderystę ir mokyklų savarankiškumą. Žvelgiame į atei-tį – kokios svarbiausios projekto pamokos ir kokius siūlome tolesnius žingsnius Lietuvos švietimo lyderystės kelyje.

Rengiant šią knygą buvo nelengva aprėpti visas projekto „Lyderių laikas 2“ veiklas ir iniciatyvas, tačiau stengėmės atspindėti svarbiausius įvykius: kiek-vienos veiklos aprašyme rasite pagrindinių faktų sąrašą. Vien faktai ne viską pasako, ypač apie idėjas, nuostatas, vertybes, dėl to pateikiame ir autentiškų įžvalgų bei atradimų, kuriais dalijosi projekto iniciatoriai, bendradarbiai ir daly-viai, davę interviu tinklalapiui „Lyderių laikas“. Dėkojame visiems, prisidėjusiems rengiant knygą „Lyderių laikas 2“: šansas susitelkti pokyčiams“, ir tikimės, kad joje sukaupta patirtis padės ir toliau išnaudoti pokyčių šansą, kurį suteikė projek-tas „Lyderių laikas 2“.

Knygos rengėjos

10 LYDERIŲ LAIKAS 2

PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKAS 2“ IDĖJA

Projekto iniciatorių žodžiai

„GERAI SUGALVOJOME...“

Iš interviu su projekto „Lyderių laikas 2“ vadove, Švietimo aprūpinimo centro direk-toriaus pavaduotoja Rasa Šnipiene

Padarėme labai daug. O, mano galva, svarbiausia – dirbame kokybiškai. Žinau, kodėl mums sekasi. Abi komandos, ir ta, kuri kūrė projektą, ir ta, kuri dabar jį įgyvendina, yra labai brandžios. Dažnokai pati sau tyliai pasakau – gerai sugalvojome. Man atrodo, kad pirma sėkmė yra tai, jog projekto veiklas planavome atsižvelgdami į visus tris lygmenis – nacionalinį, savivaldybių ir mokyklų, kad visų šių lygmenų atstovai mokosi formaliosiose ir neformaliosiose lyderystės studijose, dalyvauja kuriant unikalius savivaldybių lyderystės modelius ir nacionalinėje švietimo veikloje, mokosi procesinio konsultavimo. Buriasi „ta pačia kalba“ kalbančiųjų bendruomenė... Antroji didelė sėkmė – visos pagrindinės veiklos išplaukia viena iš kitos ir kiekvienoje tolesnėje veikloje dalyvauja bent dalis tų specialistų, kurie dalyvavo ir pirminėje. Pavyzdžiui, konsultacinis komponen-tas: pirmiausia buvo atliekamas tyrimas, paskui kuriamas aprašas, tada – šešios prog-ramos. Dalis tyrimą atlikusių specialistų dalyvavo ir kuriant aprašą, o dalis atlikusiųjų tyrimą ir kūrusiųjų aprašą – rengiant programas. Kai kurie specialistai, dalyvavę konsul-tacinio komponento veikloje, įsitraukė ir į kompetencijų bei decentralizavimo komponentų veiklas. Kaip sakoma, kairė žinojo, ką daro dešinė.

Iš interviu su projekto „Lyderių laikas“ iniciatore, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjo pavaduotoja dr. Rita Dukynaite

Buvo daug paskatų inicijuoti projektą. Viena iš jų – suvokimas, kad ugdymo turinys sumodernintas, kinta ugdymo procesas, auga reikalavimai švietimui, o švietimo vadyba daugeliu atžvilgių yra senstelėjusi arba neatitinkanti šiuolaikinio švietimo reikalavimų. Jauni ambicingi mokytojai nebenori dirbti švietimo sektoriuje, nenori daryti karjeros, tapti vadovais. Lyderystės esmė – turėti pasekėjų. Kurdami projektą, visą laiką telkėme žmones, kurie mūsų idėjas įgyvendintų arba atmestų. Bendrąja prasme lyderystė – tai visada tam tikras poveikis ir, tikiu, aukštesnės kokybės kūrimas. Tokie projektai, kaip „Lyderių laikas“, iš dalies atsiranda dėl iniciatyvių, kūrybingų žmonių. Beveik visos naujovės pasaulyje sukuriamos, kai išeinama už normų ribų. Žinoma, teisės normos yra reikalingos, kad įtvirtintų sugyvenimą visuomenėje, bet jos atitinka tik daugu-mai priimtiną vidutinį lygį. Lyderis ne laukia normų, o pasitiki savimi ir veikia. Atrasda-mas, nusivildamas, klysdamas, bet veikia ir kuria nauja.

11LYDERIŲ LAIKAS 2

Iš interviu su projekto „Lyderių laikas“ iniciatoriumi, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėju Ričardu Ališausku

„Lyderių laikas“ šiuo metu, ko gero, yra vienintelis projektas, skiriantis tiek daug dėmesio žmonių tarpusavio santykiams. Atkūrus nepriklausomybę savivaldybės buvo daug drąses-nės ir atviresnės. Paskui nukrypta į griežtą teisės aktų laikymąsi, reglamentavimą, ir valdymas užvėrė daugelį kelių savarankiškiems ieškojimams. Smulkmenišką reglamenta-vimą dabar ypač peikia verslas, kuriam trūksta erdvės, bet jis už save kovoja, o švietime daugelis susitaikė su tokia padėtimi. Lietuvoje keliami pilietinės gyvensenos tikslai ir šiame kontekste labai svarbu, koks bendruomeninis gyvenimas formuojamas pačioje mokykloje: kaip ji gyvena, kaip svarsto savo bėdas, ar slepia jas nuo mokinių, ar ir jie yra įtraukiami į problemų sprendimo procesą ir pajaučia demokratinio gyvenimo būdo skonį jau pačioje mokykloje? Ar per mokyklos tarybas, mokinių parlamentus, susirinkimus, kuriuose kelia-mos problemos, bandoma tai įgyvendinti? Juk visa tai yra visuomenės gyvenimo modelis, kuris vėliau galėtų daryti įtaką ir visam savarankiškam jauno žmogaus gyvenimui. Jeigu mokykloje vaikas girdi tik „daryk tą, daryk aną“, jis nepajaučia demokratinio gyvenimo būdo, neįgyja tokių įgūdžių ir įpročių. Mokykloje turi keistis visas gyvenimas. Ir lyderystės samprata, manytume, prie to turėtų prisidėti. Taigi projekto sėkmės rodiklis – pačių mokyklų ir savivaldybių pažanga, atskleista pristatymų metu baigiamojoje konferencijoje. To siekiama ir strategijoje „Lietuva 2030“: kad mes labiau telktumėmės kaip bendruomenė, ieškotume, kaip geriau vienas kitu pasirūpinti. Švietimas eina vienu žingsneliu priekyje ir veda visuomenę. Daugybė naujų dalykų švietime atsirado pirmiau nei kituose sektoriuose. Juk ir pilietinės galios indeksas tai patvirtina – švietimo bendruomenės jis yra aukštesnis. Uždavinys keisti šalies gyvenimo būdą per švie-timą yra labai svarbus. Tai aš siečiau ir su lyderystės projektu.


PROJEKTO „LYDERIŲ LAIKAS 2“ IŠTAKOS IR SIEKIAI

Projektas „Lyderių laikas 2“ – tai kolektyvinės kūrybos ir darnaus komandinio darbo vaisius. Jį kūrėme kaip audinį, kurio visos gijos yra susijusios ir tarpusavyje persipynusios.

Ilgalaikė projekto vizija – darniai veikianti švietimo lyderių atradimo, atskleidi-mo, ugdymo ir profesinio tobulinimosi sistema, padedanti jiems nuosekliai ir nuola-tos mokytis, įgyvendinti pažangias idėjas, kurti ir veikti drauge vardan mokymosi.

Projekto pagrindas – I etape (2009–2011 m.) sukurti konceptualūs dokumen-tai ir atlikti tyrimai.

Atlikti tyrimai:

1. Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas;2. Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas;3. Vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir

neformalaus jų papildymo galimybių studija;4. Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo meto-

dologija ir instrumentai;5. 1-asis longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos tyrimas.

Parengti konceptualūs modeliai:

1. Švietimo konsultavimo modelis;2. Švietimo lyderystės virtualiosios aplinkos koncepcija ir modelis;3. Lyderystės plėtros mokykloje modelis.

Sukurtos ilgalaikės mokymo programos:

1. Švietimo lyderystės konsultantų mokymo programos;2 Švietimo lyderystės magistrantūros programa;3. Neformalioji švietimo lyderystės programa.

Pradėjome nuo esminių susitarimų ir sampratų, kurios tapo visų projekto veik-lų pagrindu:

1. Mokinių mokymasis yra švietimo lyderių veiklos epicentras, po jo eina visų kitų (mokytojų, vadovų, konsultantų, tėvų ir kt.) mokymasis. Lyderystės paskirtis – sukurti tvirtesnį mokinių mokymosi pagrindą. Mokymąsi remianti lyderystė – plačių ir lygių sąlygų sukūrimas moki-niams, specialistams ir visai sistemai. Šioje sistemoje lyderiai atkakliai ir viešai koncentruoja savo ir kitų dėmesį į mokymą ir mokymąsi.

13LYDERIŲ LAIKAS 2

2. Judame nuo mokymo prie mokymosi paradigmos: svarbu ne tik padėti besimokantiesiems pasiekti gerų mokymosi rezultatų, bet ir plėtoti jų gebėjimus nuolat mokytis; įžvelgti ir pašalinti mokymosi kliūtis, mylėti ir tikėti besimokančiaisiais, stiprinti jų vertybinį pamatą bei tikėjimą savimi.

3. Švietimo lyderis pirmiausia yra mokymosi lyderis. Tai atsakingas, kūrybingas, į darnios plėtros principus ir nuolatinį švietimo bendruo-menės mokymąsi, tobulėjimą susitelkęs profesionalas, kurio veikla grindžiama tvirtu vertybiniu pamatu, atkakliai ir viešai koncentruojan-tis savo ir bendruomenės dėmesį į mokymo ir mokymosi kokybę.

4. Lyderystės reiškinys, lyderystė traktuojami kaip procesas, o ne padėtis, kurią žmogus oficialiai užima organizacijoje. Lyderystės rezultatas yra sėkmingas švietimo bendruomenės mokymasis arba aukšta visų lygmenų – nacionalinio, regioninio ir mokyklos – mokymosi kokybė, tačiau svarbu suvokti, kad pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu, turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi.

5. Švietimo lyderystei stiprėti būtini kultūriniai pokyčiai visais švietimo lygmenimis, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsako-mybės ir atskaitomybės sistemą.

6. Tvarioji lyderystė – tai prasmingų, plintančių ir tęstinių dalykų raida ir išsaugojimas, taikant tokius būdus, kurie sukuria teigiamus žmonių ryšius, leidžia jiems augti, nekenkia kitiems dabar ir ne kenks ateityje. Mokyklų lyderiai, siekdami ilgalaikių tikslų, turi būti gilaus ir plataus mokymosi šalininkai ir gynėjai, įsileidžiantys kūrybiš-kas idėjas, jie patys nuolatos mokosi, įtraukia mokinius ir tėvus į mokymosi tobulinimo procesą (Andy Hargreaves, Dean Fink (2008) „Tvarioji lyderystė“).

7. Pasidalytoji lyderystė yra alternatyva tradiciniam valdymui, kai organizacija suprantama kaip mechaninė sistema, kontroliuojama iš viršaus. Sėkmingos organizacijos veikia ne „mechaniniu“, o „gyvų-jų sistemų“ principu. Tai save reguliuojančios sistemos, kurioms nereikalinga išorinė kontrolė, nes, susidūrusios su aplinkos pokyčiais, jos reaguoja, ieško sprendimų ir natūraliai keičiasi, atsinaujina ir plėtojasi (Peter Senge (2008) „Besimokanti mokykla“).


8. Sisteminė lyderystė – tai mokyklų ir visos švietimo sistemos tobulini-mas pritraukiant, puoselėjant ir ugdant lyderius visais lygmenimis – klasėje, mokykloje, savivaldybėje ir nacionaliniu mastu (OECD (2008) „Improving School Leadership“).

9. Besimokanti organizacija sukuria sąlygas nuolatos kurti, įgyti ir perduoti žinias, keistis dėl naujų žinių ir naujo požiūrio įtakos. Jai būdingas atvirumas, bendradarbiavimas ir efektyvi komunikacija. Pasidalytosios lyderystės samprata glaudžiai siejasi su besimokan-čios organizacijos supratimu. Besimokančioje organizacijoje lyderys-tė tampa masiniu reiškiniu, t. y. lyderiais gali būti skirtingi žmonės, kurie imasi šio vaidmens priklausomai nuo situacijos ar užduoties. Žmonės pasirengia imtis lyderio vaidmens, nes yra nuolatos įtraukia-mi ir įgalinami (Peter Senge (2008) „Besimokanti mokykla“).

Projekto „Lyderių laikas 2“ tikslas

Suformuoti paramos švietimo lyderiams infrastruktūros pagrindus ir skatinti švietimo bendruomenių savarankiškumą siekiant gerinti ugdymo kokybę, stiprinant švietimo valdymo decentralizavimą ir plėtojant švietimo bendruomenės lyderystės kompetencijas.

Visos projekto veiklos lygiagrečiai vyksta nacionaliniu, savivaldybės ir mokyk-los lygmenimis. To reikia, kad tarp lygmenų nuolat vyktų dalijimasis, augtų tarpusavio pasitikėjimas ir supratimas, būtų realiai įgyvendinamas subsidiarumo principas. Be nacionalinio lygmens švietimo ir apskritai valstybės politikos poky-čių, naujų vadybos, bendradarbiavimo principų įgyvendinimo, negali vykti kaitos procesai nei savivaldybių, nei mokyklų lygmeniu.

Pokyčiai, vykstantys nacionaliniu ar savivaldybės lygmeniu, turi daryti įtaką geresniam mokinių mokymuisi klasėje. Tam kuriamos naujos bendradar-biavimo, tarimosi per viešąsias konsultacijas ir metinius švietimo lyderių foru-mus tradicijos.

Kokių pokyčių siekėme?

Nacionaliniu lygmeniu:

* skleidžiama lyderystės vardan mokymosi samprata; * kuriama ir palaikoma tarimosi bei viešų diskusijų kultūra; * skleidžiama ir įtvirtinama konsultavimosi praktika; * įtvirtinamos formalios ir neformalios lyderystės mokymosi galimybės; * aktyviai veikia virtualioji aplinka – portalas www.lyderiulaikas.smm.lt;

15LYDERIŲ LAIKAS 2

* reguliariai atliekami longitudiniai švietimo lyderystės tyrimai;* analizuojama teisinė aplinka, teikiamos rekomendacijos teisės aktų

rengėjams; * plėtojamas bendradarbiavimas tarptautiniuose lyderystės tinkluose.

Savivaldybių ir mokyklų lygmeniu:

* 15 savivaldybių dalyvaujant 75 mokykloms sukuria ir įgyvendina unikalius lyderystės skatinimo modelius, kuria ir puoselėja bendra-darbiavimo kultūrą, stiprina savo potencialą tenkinti visų besimokan-čiųjų mokymosi poreikius;

* savivaldybėse stiprėja lyderystės kompetencijos: apie 20 švietimo lyderių iš kiekvienos savivaldybės mokosi magistrantūroje arba pagal neformaliąją programą, jų projektiniai bei tiriamieji darbai pritaikomi ir skleidžiami praktikoje;

* aprašomas, filmuojamas ir skleidžiamas savivaldybės kaitos kelias, jame dalyvaujančių žmonių patirtis. Lyderių patirties istorijos patei-kiamos portale www.lyderiulaikas.smm.lt.

Projektui įgyvendinti sutelktos didelės pajėgos:

* projekto valdymu ir administravimu rūpinosi jungtinė 19-os žmonių iš Švietimo aprūpinimo ir Mokyklų tobulinimo centrų bei ISM Ekono-mikos ir vadybos universiteto komanda ir 9 narių valdymo grupė;

* projekto veiklų turinį kūrė ir įgyvendino tarptautinė 75-ių patyrusių konsultantų ir dėstytojų komanda;

* projekto veiklą savivaldybėse koordinavo 15-a savivaldybių lyderystės modelių turinio kūrėjų.

Aktyviausi projekto dalyviai:

* 15-os savivaldybių kūrybinės komandos ir jų švietimo bendruomenės – apie 1 000 žmonių;

* 52 švietimo lyderystės konsultantai;* 135 švietimo lyderystės magistrantai; * 280 neformaliosios programos dalyvių.

Projektas įtraukė tūkstančius Lietuvos švietimo sektoriaus atstovų, susidomė-jusių lyderystės idėjomis ir nusiteikusių veikti:

* daugiau kaip 1 000 nacionalinių lyderystės forumų dalyvių; * apie 2 000 lyderystės knygų pristatymų dalyvių;


LYDERYSTĖS MODELIS

Dalyvavimas

Efektyvus bendras mokymasis

Mokymasis

LYDERYSTĖ

Efektyvus pritaikymas

Rezultatas

Efektyvi bendra veikla

Mokym

asis kartu su kitais

Naujų (išmoktų)

dalykų pritaikymas

* apie 300 švietimo bendruomenės narių, dalyvavusių projekto viešo-siose konsultacijose.

Bendrą lyderystės sampratą išreiškė Lyderystės kubas, padėjęs susikalbėti visiems projekto dalyviams (adaptuota pagal Gintautas Cibulskas, Vilma Žydžiū-naitė (2012) „Lyderystės vystymosi mokykloje modelis“. Vilnius: ŠAC).

17LYDERIŲ LAIKAS 2

Lyderystė skleidžiasi trimatėje erdvėje:

* lyderystei svarbu DALYVAVIMAS, nes lyderis įtraukia žmones į bend-rą veiklą;

* lyderystė negalima be MOKYMOSI, nes visada einama nepramintu keliu;

* lyderystė nesuvokiama be REZULTATŲ, nes veikla negali būti savitiks lė, ji yra kryptinga ir ją ženklina pasiekimai

Trys lyderystės plokštumos:

1. bendros efektyvios veiklos plokštuma;2. mokymosi kartu plokštuma;3. individualiai išmoktų dalykų pritaikymo plokštuma.

Lyderystė – tai tolygiai DALYVAVIMO–MOKYMOSI–REZULTATO erdvėje besi-plėtojanti veikla. Einant lyderystės keliu, nėra galutinio ir nekintamo lyderystės taško. Jei tu esi lyderis tam tikru metu, tam tikroje grupėje ir tam tikrame konteks-te, tai nereiškia, kad taip ir bus visą laiką. Kitos situacijos gali reikalauti kitokios lyderystės, kitokių suinteresuotų subjektų bei kitokio konteksto. Pagrindinė šio modelio idėja yra ta, kad kuo aukštesnis taškas yra pasiektas tam tikroje lyderys-tės srityje, tuo ši lyderystė yra tvaresnė. Tai reikštų, kad, esant aktyvesnei veiklai ir įsitraukusiam dalyvavimui, prasmingam ir giliam mokymuisi bei apgalvotai lyderys-tei, darnesnė ir tvaresnė organizacijos veikla.

Kuo stipresnis individualizmas ir pasyvumas, tuo mažiau yra galimybių bendruomenės nariams mokytis iš aplinkos bei vieniems iš kitų. Bendruomenė-je, kurioje vyrauja pasyvumas, atsitraukimas, kontrolė, dažniausiai sakoma: „Mes nieko negalime pakeisti, nes yra primesti reglamentai, instrukcijos.“ Projektu siekiama keisti tokias nuostatas. Kuo Lietuvos švietimo bendruomenė bus akty-vesnė, iniciatyvesnė, ne konkuruojanti, o bendradarbiaujanti, tuo daugiau dalysi-mės lyderyste.

19LYDERIŲ LAIKAS 2

I DALIS. LYDERYSTĖS INFRASTRUKTŪROS

KŪRIMAS


ŠVIETIMO POLITIKOS ANALIZĖ IR TEISINĖS REKOMENDACIJOS

Palankiai lyderystės aplinkai kurtis būtini kultūriniai pokyčiai visais švietimo lygmenimis, grindžiami pagarba (žmogui, profesijai, susitarimams), pasitikėjimu, pagalba, įgalinimu, vedančiu į skaidrią bei aiškią atsakomybės ir atskaitomybės sistemą. Kultūrinių pokyčių tvarumui būtinos teisinės sąlygos: nuolatinė teisinio konteksto refleksija, rekomendacijų dėl teisės aktų ir jų projektų rengimas, švieti-mo politikos analizių – trumpraščių leidyba. Grupė, kurią sudarė teisininkas Denis Sosunov, teisininkas ir švietimo ekspertas Vidmantas Jurgaitis, finansų ekspertė dr. Zina Gaidienė, mokyklos vadovas ir konsultantas Rolandas Kučiauskas bei tyrė-jai dr. Jolanta Urbanovič ir dr. Romas Prakapas, analizavo teisinio konteksto poky-čius ir jų įtaką lyderystės aplinkai, teikė rekomendacijas dėl įvairių teisės aktų.

Parengtos koncepcijos, suteikiančios pagrindus naujiems teisės aktams rengti:

* Švietimo lyderių karjeros plėtotės gairės; * Mokyklų savarankiškumo stiprinimo / plėtotės gairės;* Rekomendacijos dėl švietimo konsultantų įdarbinimo ir veiklos formų.

Pateiktos teisės aktų rekomendacijos:

* Švietimo konsultavimo modelio įgyvendinimo bei institucionalizavi-mo rekomendacijos;

* Lyderystės plėtotės savivaldybėse gairės;* „Konsultantų veiklos organizacinių formų taikymas švietimo įstaigose“;* „Švietimo įstaigų finansavimo (mokinio krepšelio metodikos)

tobulinimas“;* „Profesinės pagalbos teikimo, mokyklų bei kitų švietimo įstaigų

bendradarbiavimo dėl organizacinio tobulinimosi organizavimas“; * „Mokyklos vadovų tapsmas ir karjeros plėtotė“; * „Neformaliu būdu įgytų lyderystės kompetencijų pripažinimas

universitetuose“; * „Formaliųjų ir neformaliųjų švietimo lyderystės studijų finansavimas“; * „Longitudinio lyderystės tyrimo nuolatinis įgyvendinimas“; * „Lyderystės virtualios aplinkos institucionalizavimas“.

Parengtas Švietimo įstatymo tobulinimo projektas, kurio tikslas – siekti palan-kesnių teisinių sąlygų mokyklų savarankiškumui bei švietimo lyderystei.

Parengtos trys švietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto anali-

zės-straipsniai:

* „Mokyklų savarankiškumo plėtotei svarbių mokyklos veiklos sričių teisinio reglamentavimo kaita“ (2012 m.);

21LYDERIŲ LAIKAS 2

* „Kai kurių švietimo sričių, susijusių su švietimo lyderystės plėtote ir lyderiavimą skatinančiu švietimo įstaigų valdymu, analizė“ (2013 m.);

* „Mokyklų savarankiškumo siekių ir perspektyvų teisinės aplinkos tyrimas“ (2014 m.).

Naujų idėjų švietimo politikai formuoti bei lyderystės praktikai suteiks ir įvai-rūs projekto ekspertų bei konsultantų parengti leidiniai:

* „Partneriškas konsultavimas(is) tobulinant mokyklas“ (leidinio rengė-jos Kotryna Gotberg, Solveiga Grudienė, Eglė Pranckūnienė, Marina Vildžiūnienė);

* „Mokytis lyderystės: neformaliosios švietimo lyderystės programos įgyvendinimo patirtis“ (leidinio rengėjas Aurimas Marijus Juozaitis);

* „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai. 3-iojo longitudinio tyrimo bei projekto vertinimo ataskaita“ (leidinio rengėjai Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, Eglė Katiliūtė, Berita Simonaitienė, Birutė Stanikūnienė).

Pasitelkus tyrėjus ir praktikus, parengta ir išleista 13 trumpraščių – švietimo problemų analizių vadybos bei lyderystės srityse:

2015 vasaris, Nr. 5 (129). „Mokytojas kaip transformacijos lyderis: faktas ar fikcija“ (Rasa Nedzinskaitė); 2015 sausis, Nr. 4 (128). „Ar konkurencija lemia švietimo kokybę?“ (dr. Emilija Sakadolskienė);2015 sausis, Nr. 3 (127). „Unikalios mokyklos kultūra“ (dr. Dalia Survutaitė);2015 sausis, Nr. 2 (126). „Šiuolaikinės mokyklos valdymas“ (Ilmantė Bagdonė);2015 sausis, Nr. 1 (125). „Švietimo ir ugdymo tikslų ir Lietuvos švietimo politikos nuostatų dermė“ (Margarita Vilkonienė);2014 vasaris, Nr. 4 (109). „Steigėjo dalyvavimas mokyklos lyderystėje“ (dr. Jolanta Navickaitė);2014 vasaris, Nr. 3 (108). „Kaip patobulinti mokyklą be pinigų?“ (dr. Ona Visockienė);2014 sausis, Nr. 2 (107). „Darbuotojų nuoma – svarba, trūkumai, galimybės, kitų šalių patirtis“ (dr. Gintautas Cibulskas, Nijolė Petrienė);2014 sausis, Nr. 1 (106). „Gero vadovavimo mokyklai ir sėkmingo mokinių mokymosi sąsajos“ (Arūnas Serneckas);2013 balandis, Nr. 1 (87). „Mokytojas lyderis – visuomenės varomoji jėga“ (Rasa Nedzinskaitė);


2012 liepa, Nr. 12 (76). „Kiek lyderystės surasta Lietuvos mokykloje?“ (Lidija Laurinčiukienė, Veronika Šiurkienė);2012 liepa, Nr. 11 (75). „Švietimo konsultavimas: fikcija ar tikrovė?“ (dr. Rasa Smaliukienė);2012 liepa, Nr. 10 (74). „Lyderystės kompetencija. Kam? Kodėl? Kaip?“ (Jolanta Navickaitė).

Vidmantas Jurgaitis, projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktų projektų ir teisinių rekomendacijų rengėjas

Teisinė aplinka – mokyklų savarankiškumui

Rengiant teisės aktų projektus buvo remiamasi projekto „Lyderių laikas“ metu atliktu Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimo išvadomis. Jose teigiama, kad „Lietuvos švietimo sistemoje nėra išsamiai apibrėžta, kas yra laikoma mokyklų savarankiškumu (autonomija). Konceptualiuose švietimo dokumentuose minimas valdymo liberalizavimas, finansinis savarankiškumas, tačiau pasigendama aiškaus mokyklų savarankiškumo apsi-brėžimo, o tai kelia painiavą švietimo bendruomenės skirtingų švietimo subjektų lygmeny-je, skirtingai traktuojant šią sąvoką.“ Ekspertų apklausa atskleidė, kad vienas pagrindinių visų lygmenų (o ypač įstatyminės bazės) trukdžių mokyklų savarankiškumui yra noras unifikuoti veiklas, o vėliau to unifikavimo pagrindu kontroliuoti mokyklas. Apskritai pagrindinė mokyklos veikla – mokinių ugdymas, švietimas. Matyt, geriau kalbėti ne apie kažkokias papildomas veiklas (nors ir tokių atvejų gali būti), bet apie pagrindinės veiklos savarankiškumo laipsnį. Čia vėl svarbu skirti keletą aspektų – realus neleidimas, laisvės priimti sprendimus ir veikti kuo racionaliau bei efektyviau ribojimas ir tariamas neleidimas, o iš tikrųjų nenoras spręsti realias problemas pridengiant savo nenorą, nege-bėjimą tuo, kad neva teisės aktai neleidžia. Pavyzdžiui, tyrimo išvada, jog visų mokyklų nuostatai iš esmės vienodi, nusirašyti vieni nuo kitų. Ar yra teisės aktas, kuris nustato pareigą suvienodinti mokyklų nuostatų formuluotes?.. Nėra. Antra, nėra ir vargu ar kada bus toks teisės aktas, kuris lieptų, kad vienos mokyklos nuostatai skirtųsi nuo kitų. Kas yra savarankiškumą didinanti teisinė aplinka? Realiai – tai daug „dedamųjų“ ir tarpusavyje susijusių dalykų. Tai ne tik teisės aktai, bet visų pirma institucionalizuota politinė valia, supratimas, kad kuriame kitokiais santykiais grindžiamą mokyklą, kitokius mokyklos santykius su jos savininku. Kartu tai supratimas, kad vis aktualiau yra kurti teisi-nę valstybę. Todėl labai svarbus teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumas moder-nioje visuomenėje suprantamas ne tik ir ne tiek kaip paklusimas teisės normai, bet visų pirma kaip paties teisės akto, jame esančių teisės normų teisingumas, tai yra ne tik kad negali būti pažeidžiamos asmenų teisės ir laisvės, bet jos turi atlikti ir kuriamąją pozity-vią funkciją. Teisinė aplinka yra mūsų visuomenės tam tikro interesų konsensuso, siekių ir pasirengimo tuos siekius įgyvendinti atspindys. Atsakę į klausimą, kiek mūsų visuomenėje yra pozityvios kritinės masės, norinčios, kad didėtų mokyklų savarankiškumas, suprasime, kokia yra aplinka. Manau, kad per visus nepriklausomos Lietuvos metus judame mokyklų savarankiškumo didinimo kryptimi. Juk mokyklų tarybų kaip aukščiausiosios savivaldos institucijos kūrimasis, joms suteiktų įgaliojimų realizavimas, naudojimasis ugdymo plano mokiniui ir mokyklai teikiamomis pasirinkimo galimybėmis, mokyklos veiklos įsivertinimo

23LYDERIŲ LAIKAS 2

proceso organizavimas ir apimties nusistatymas – tai ženklai, rodantys šio proceso realumą. Dabar atėjo laikas tiksliau išreikšti ir institucionalizuoti savarankiškumo didinimo procesus. Tai taip pat prisidės prie mokyklų savarankiškumą lemiančios teisinės aplinkos kūrimo. Bet koks išskyrimas, skirstymas yra santykinis dalykas. Tai kompleksinis kriterijus – čia ir bendruomenės dalyvavimo mokyklos veikloje laipsnis, pasitikėjimo ir atsakomybės kultūra, ir gebėjimas priimti racionalius reikalingus sprendimus bei už juos atsakyti. Pavojaus spekuliuoti yra. Ir to bus tiek, kiek bus noro apsimesti tokiu, koks nesi. Bus norin-čių tapti savarankiškomis, bet dar nepasiekusių pakankamos bendruomenės brandos. Ir bus brandžių bendruomenių, bet vis dar nedrįstančių garsiai pasakyti, kad gali prisiimti visą atsakomybę. Įtikinėjimas ir bendradarbiavimas – štai vaistai nuo pavojų. Savaran-kiškai besitvarkančiose mokyklose mokymasis mokiniams ir darbas darbuotojams turėtų tapti tikra švente, nes vyraus pasitikėjimo, kūrybingumo, geranoriškumo, atsakomybės ir atskaitomybės atmosfera. Tai skatins keistis kitas mokyklas. Savarankiškumo siekis siejamas ne su didesniu atlygiu, papildomu finansavimu, o su mokyklos bendruomenės galimybe tvarkytis savarankiškiau nei dabar, turint didesnes saviraiškos galimybes, galint laisviau disponuoti mokyklos turtu ir finansais. Čia pats svarbiausias žmogiškasis veiks-nys – visų pirma bendrumo ir brandos pripažinimas, pasitikėjimas ir patikėjimas patiems spręsti problemas, priimti reikiamus sprendimus ir už juos atsakyti. Dabartinis Švietimo įstatymas leidžia toliau plėtoti mokyklų savarankiškumą. Tačiau esminis dalykas – skirtingas (individualizuotas) švietimo valdymo subjektų santykis su skirtingo savarankiškumo laipsnio mokyklomis šios redakcijos Švietimo įstatyme nėra numatytas. Kad būtų lengviau suvokti būsimo teisinio reguliavimo kaitos apimtis, išskirtos penkios santykinės pagrindinės sritys, kuriose galėtų plėtotis mokyklų savarankiškumas. Kiekvienoje iš jų nurodyti vis kiti teisės aktai, kuriuos reikėtų keisti, kad rastųsi geresnės prielaidos mokyklų savarankiškumui didinti. Sunkumų bus, nes tai ne tik švietimo srities, bet ir biudžetinių bei viešųjų įstaigų ar kitų juridinių asmenų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Jiems priklauso ir darbo santykius, finansų, turto valdymą ir disponavimą juo reglamentuojantys teisės aktai. Teisė lemia daug, bet ne viską. Kartais daug svarbiau bendras siekis, užsidegimas, noras struktūriškai keisti situaciją.

NACIONALINIŲ ŠVIETIMO LYDERYSTĖS FORUMŲ ORGANIZAVIMAS

* Nacionalinis švietimo lyderystės forumas – tai metinis susibūrimas, kurio paskirtis – kalbėtis aktualiausiais švietimo klausimais, kartu ieškoti kūrybiškų būdų problemoms spręsti bei naujoms idėjoms įgyvendinti, susirasti bendraminčių, burtis į tinklus.

* 2013 m. forumas „Švietimo lyderiai atnaujina Lietuvą“ sulaukė 600 dalyvių iš 47 savivaldybių.

* 2014 m. forumas „Lietuvos kryptis > sėkmingas mokymasis“ sulaukė 700 dalyvių iš 56 savivaldybių.

* Nuo 2013 m. prasidėjo regioninių forumų judėjimas Kėdainiuose, Ukmergėje, Biržuose, Ignalinoje, Panevėžio r., Vilniuje, Telšiuose, Skuode, Šakiuose, Šiauliuose, Vilkaviškyje.


2013 m. forumas buvo organizuotas kartu su Valstybės pažangos taryba. Jo turinys parengtas pagal šešias temas, kurios išskirtos išanalizavus švietimo atstovų nuomones ir iš anksto gautus pasiūlymus:

* Lyderystės samprata: koks yra lyderio identitetas, kokios yra lyderys-tės apraiškos organizacijoje?

* Lyderių mokymasis: kaip stiprinti mokytojo lyderystę ir kurti lyderys-tei palankias sąlygas mokykloje?

* Mokinių mokymasis: kaip uždegti mokymuisi kiekvieną mokinį?* Mokyklos savarankiškumas: kokie žingsniai veda į savarankiškesnę

mokyklą?* Pagalba mokyklai: kaip paskatinti mokyklų tobulėjimą?* Nacionaliniai švietimo tikslai: ar žinome, kur einame?

Forumo rezultatas – švietimo lyderių bendruomenės kreipimasis į Lietuvos Respublikos vadovus, Lietuvos švietimo tarybą, visų politinių partijų atstovus bei visas švietimo ateitimi suinteresuotas organizacijas ir asmenis, kviečiantis tartis dėl pagrindinių veiklos nuostatų ir kartu dirbti pažangos darbus.

2014 m. forumo turinys kurtas pagal keturias sritis, susijusias su Valstybinės švietimo strategijos tikslais:

* profesionali ir motyvuota pedagogų bendruomenė;* kompetentingas vadovavimas ir lyderystė;* mokymosi prieinamumas ir lygios galimybės;* sąlygos mokytis visą gyvenimą.

Pirmąją forumo dieną analizavome tai, kas padeda ir kas trukdo mokytis, aptarėme Lietuvos visuomenės galias atsinaujinti ir kurti veiksmingesnį švietimą, susipažinome su pasauline patirtimi gerinant mokinių mokymosi pasiekimus. Vienu metu buvo pasakojama beveik 50 istorijų apie patirtis ir pokyčius, vedan-čius sėkmingo mokymosi link. Antroji diena buvo skirta naujiems sprendimams ir projektams kurti. Kiekvienas forumo dalyvis buvo bendro vyksmo kūrėjas, priside-dantis prie svarbių ateities projektų.

Ričardas Ališauskas, projekto „Lyderių laikas“ iniciatorius, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas

Tik pradėję įgyvendinti I etapo darbus jau turėjome idėją rengti šalyje kasmetinius arba kartą per dvejus metus nacionalinius lyderystės forumus – kviesti žmones tartis ir svarstyti, nagrinėti aktualiausius klausimus, ieškoti sprendimų. Lietuva neturi tokio renginio tradicijos. Yra buvę tik pavienių atvejų, kai, pavyzdžiui, Lietuvos mokyklos 600 metų jubiliejaus proga buvo rengiama didžiulė konferencija, o į jos programą įtraukti visi aktualūs klausimai.

25LYDERIŲ LAIKAS 2

Kasmet vyksta universitetų konferencijos, bet jos turi savo uždavinį – pristatyti naujausius mokslo darbus. Stokojame renginių, skirtų apskritai aktualiems švietimo įvykiams. Galbūt jiems galima prilyginti Valstybinės švietimo strategijos pristatymo konferenciją, jos įgyven-dinimo pusiaukelės refleksiją, bet tai buvo tik vienos dienos renginiai. Ketiname gaivinti tokių nacionalinių švietimo forumų idėją. Ir gal net paversti tradicija, kad išliktų ir projektui „Lyderių laikas“ pasibaigus. Aš manau, kad egzistuoja tokio susibūrimo ilgesys. Panašūs dalykai vyksta Estijoje. Turime vilties, kad projektui pasibaigus gal net pati Švietimo ir mokslo ministerija prisiims įsipareigojimą tęsti forumų tradiciją. Dabar vyksta pokyčiai Švietimo taryboje, tad gal ir ji taps tokių įvykių viena iš generatorių. Esmė – šiandien kabin-tis už idėjų, kurios yra gyvybingos, ir rengti žmones, kurie jas tęstų. Jeigu kalbame apie tvarius dalykus, tradiciją, turime galvoti apie pasekėjus, nes lyderiai, deja, irgi miršta, pasi-traukia kitur, kad ir kaip būtų liūdna. Esu organizavęs informatikos mokytojų nacionalines konferencijas. Aš seniai nebeturiu su tuo nieko bendra, bet jos tebevyksta.

2014 m. dalyvavimo forume patirtis gerai arba labai gerai įvertino 93 proc. respondentų.

Anoniminiai forumo dalyvių atsiliepimai

Ką išsinešate iš forumo?

„Bendrystės ir noro veikti pojūtį, veiklos idėjų.“ „Iš forumo išsinešiau sustiprėjusį bendruomeniškumo jausmą, nacionalinių švietimo stra-tegų dėmesį vidutinių ir žemesnių švietimo grandžių atstovams, motyvaciją ir toliau veikti ir eiti pirmyn.“ „Įkvėpimą dirbti kiek galėdama geriau.“„Įkvėpimą, bendrumo jausmą, daugiau optimizmo, kad kartu patobulinsime švietimą.“ „Pastiprinimą profesinei savigarbai, atsakomybę, paskatą domėtis naujovėmis, nepa-mirštant senų gerų tradicijų, nuolat mokytis, įsiklausyti į visų švietimo proceso dalyvių poreikius.“ „Naujų idėjų; čia susitikau naujų įdomių žmonių, toliau bendrausime, dalysimės gerąja patirtimi. Grįžau į darbą ir pasidalijau su kolegomis įgytomis idėjomis. Nutarėme mokyk-loje organizuoti renginį iš forumo medžiagos ir jį pavadinti „Priimk, drąsink, keiskis“. „Dirbant grupėse išsakyta naudingų, praktiškų idėjų. Forume dirbo kompetentingi lekto-riai, konferencijos organizatoriai. Man naudinga buvo tai, kad galėsiu forumo idėjų banką panaudoti ir pasiūlyti idėjų organizuodama rugpjūčio savivaldybės mokytojų konferenciją.“

Jūsų pastabos, siūlymai, komentarai

„Ačiū organizatoriams. Man šis forumas įspūdingas.“„Esu dėkingas. Renginį reklamuoju kolegoms.“„Dėkoju už puikią forumo atmosferą.“ „Retas renginys palieka įspūdžių taip ilgai, kaip šis, ir sužadina tikėjimą prasmingumu to, ką darai. Ačiū.“


Atsiliepimai apie 2013 m. forumą iš projekto „Lyderių laikas 2“ svetainės

„Sveikinu visus įvykus šiam šauniam, aktyviam, bendruomeniniam renginiui. Forumas – tai tarsi tautos aikštė, kurioje visi, kas norėjo, galėjo ieškoti sprendimų, pasisakyti, išsakyti savo požiūrį, nuomonę, jausmus. Čia mes galėjome mokytis, įgyti naujų žinių. Man buvo svarbu išgirsti, kad pokyčiai taip greitai nevyksta, tačiau jei kiekvienas pradėsime nuo savęs, jie tikrai įvyks. Forume sutikau daug pažįstamų švietimo žmonių ir dar daugiau naujų, su kuriais bandėme ieškoti sprendimų ir stengiamės būti kartu. Ačiū visiems už galimybę kartu ieškoti sprendimų švietimo srityje. Linkėčiau šio konstruk-tyvumo kasdien, gal tuomet nebereikėtų ieškoti kaltų ir galvoti apie draudimus. Buvo smagu dirbti kartu. Ačiū jums visiems. Ypatinga padėka ir pagarba organizatoriams.“

TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS

Projektas „Lyderių laikas 2“ yra nacionalinis, tačiau neužsidaręs Lietuvoje. Visuose projekto įgyvendinimo etapuose turėjome galimybę mokytis iš geriausių pasaulio pavyzdžių, dalytis savo idėjomis tarptautiniuose lyderystės tinkluose. Ypač daug projektui talkino tarptautinį pripažinimą įgijusios švietimo lyderystės ekspertės prof. Louise Stoll (Jungtinė Karalystė), prof. Jan Robertson (Naujoji Zelandija) ir dr. Coleen Jackson (Jungtinė Karalystė), prisidėjusios prie koncep-tualių projekto pagrindų kūrimo, projekto veiklų integracijos. Iš jų mokėmės, kaip praktiškai įgyvendinti „lyderystės vardan mokymosi“ sampratą.

Tarptautinė projekto sklaida:

* Tarptautinės profesinio tobulinimosi asociacijos (IPDA) konferencija „Profesinio mokymosi modelių persvarstymas“ Birmingeme (Jung-tinė Karalystė) 2014 m.;

* Lyderystės mokykloje simpoziumas Cuge (Šveicarija) 2013 m.;* Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai konferencija „Lyderystė švietime“

2013 m.;* „Švietimo įstaigų finansavimo (mokinio krepšelio metodikos) tobulinimas“;* dalyvavimas Europos švietimo lyderystės politikos tinkle (EPNoSL); * Tarptautinio mokyklų veiksmingumo ir tobulinimo kongreso (ICSEI)

25-oji konferencija Malmėje (Švedija) 2012 m.; * Tarptautinio mokyklų veiksmingumo ir tobulinimo kongreso (ICSEI)

konferencija Limasole (Kipras) 2011 m.; * 15-oji tarptautinė konferencija mąstymo kultūros tema „ICOT“ (Šiau-

rės Airija) 2011 m.;* straipsnis tarptautiniame žurnale: Jackson C., Blandford S., Pranc-

kuniene E., Vildziuniene M. (2011) Lyderių Laikas (Time For Leaders):

27LYDERIŲ LAIKAS 2

Lithuania’s Response To Changing Leadership And Learning In Their Schools. Professional Development in Education Journal, Vol. 37 (No. 5). p. 701-719, Routledge.

Eglė Pranckūnienė, projekto „Lyderių laikas 2“ partnerio Mokyklų tobulinimo centro direktorė

Projektą „Lyderių laikas“ stengėmės pristatyti visose tarptautinėse konferencijose, kuriose teko dalyvauti pastaraisiais metais. Ypač įsimintinas ir reikšmingas buvo 2012 m. Tarptautinis mokyklų veiksmingumo ir tobulinimo kongresas Malmėje, kur Lietuvai buvo parodytas išskirtinis dėmesys ir suteikta galimybė pristatyti sėkmingas Lietuvos švieti-mo patirtis bei iššūkius. Tokio dėmesio sulaukėme dėl to, kad projekto užsienio ekspertai prof. Louise Stoll, prof. Andy Hargreavesas ir dr. Coleen Jackson, aktyvūs šio kongreso organizatoriai, skatino mus dalytis projekto „Lyderių laikas“ patirtimis tarptautiniu mastu. Šiame kongrese turėjome unikalią galimybę pristatyti naujas projekto idėjas ir gauti įvai-rių šalių švietimo lyderystės žinovų įžvalgų. Buvome ir sveikinami dėl drąsių bei ambicin-gų idėjų, ir perspėjami dėl iššūkių ir sunkumų, kurie ir pasitvirtino, pvz., siekiant sisteminių pokyčių, sunku ar net neįmanoma įveikti sustabarėjusią organizacinę ir politinę kultūrą. Gavome labai gerų patarimų, kuriuos ir įgyvendinome, pvz., į projekto veiklas įtrauk-ti ne tik atrinktas 15-a savivaldybių, bet ir tas, kurios nebuvo atrinktos, kitaip bus daug nusivylimo. Paklausę šio patarimo, sudarėme įvairių galimybių ir kitoms savivaldybėms. Kitas svarbus projekto pristatymas buvo 2014 m. Birmingeme, Tarptautinės profesinio tobulinimosi asociacijos metinėje konferencijoje. Kartu su dr. Coleen Jackson parengėme pranešimą „Projektas „Lyderių laikas“ – unikalus profesinio tobulinimosi modelis“. Jame atskleidėme, kiek įvairių profesinio tobulinimosi galimybių projekte buvo suplanuota, kaip jos visos tarpusavyje susijusios ir kaip jomis siekiama sisteminio pokyčio savivaldybių lygmeniu. Iš komentarų supratome, kad toks projekto kompleksiškumas ir integralumas yra unikalus. Lietuva ir jos švietimas turi būti matomesnis tarptautiniu mastu. Tai leidžia matyti pasaulines tendencijas, įkvepia pasitikėjimo, kad turime didžiulį potencialą – kūry-bišką ir atsidavusią švietimo bendruomenę.

Prof. Louise Stoll: „Ugdyti lyderius – tai pastebėti lyderių savybių turinčius žmones ir juos brandinti“

Esu įsitikinusi, kad pradėję veikti žinodami, ko siekiate (šiuo atveju – kokius Lietuvos moki-niams geriau mokytis padėsiančius pokyčius norite įgyvendinti), pasieksite užsibrėžtą tikslą. Nesvarbu, ar savivaldybių veikla labiau orientuota į savivaldybių ir mokyklų bendradarbiavi-mą, ar į lyderystės plėtrą, ar į profesinę ir institucinę raidą – vis tiek savivaldybėse dirban-tys žmonės dirba išvien, siekdami sukurti geresnes sąlygas mokyti vaikus, jaunimą ir jiems mokytis. Jeigu šis siekis taps savivaldybių švietimo darbuotojų pokalbių, aptarimų ir į poky-čius sutelktos veiklos pagrindu, toks kryptingumas padės pasiekti užsibrėžtus tikslus. Matau, kad suplanuoti darbai savivaldybėse daugeliu atvejų jau ima duoti rezultatų. Stip-rėja tarpusavio ryšiai, pagrindinėse grupėse išryškėjo kūrybingumas. Nacionalinis švietimo lyderystės forumas projektui „Lyderių laikas“ tapo galimybe dalytis idėjomis, jas skleisti,


plėtoti svarbias koncepcijas ir sudominti daugiau žmonių. Tai, kas daroma, – kaip kelionė, kuriai būtinas laikas. Bet jūs teisingame kelyje. Matau, kad įgyvendinama daug mano kurtos vizijos aspektų, tačiau dar svarbiau yra tai, kad matau, jog „Lyderių laikas“ perėmė šias bei kitas idėjas iš šalies ir sukūrė savo aplinkai pritaikytas įgyvendinamas žinias. Tai nuostabu. Jaučiuosi kupina entuziazmo dėl to, kas bus pasiekta ateityje, ir didžiuojuosi, kad esu susijusi su „Lyderių laiku“. Man didžiulį įspūdį paliko visų žmonių, su kuriais teko susitikti, užsidegimas ir ryžtas siek-ti tikslo, mane sužavėjo jūsų troškimas įgyvendinti pokyčius, kad Lietuvos vaikai ir jauni-mas gyventų kitaip jau šiandien ir rytoj. Linkiu jums sėkmės įgyvendinant šią išskirtinai svarbią misiją ir tikiuosi likti svarbias jūsų projekto idėjas įgyvendinti padedančia drauge. Siekiant mokytis skatinančios lyderystės ir mokymosi lyderystės būtina suprasti, ką XXI a. Lietuvoje reiškia veiksmingai mokytis ir mokyti, taip pat kodėl svarbu, kad tarptautinės šios srities žinios būtų plačiai įsisąmonintos ir taikomos. Tai reikštų gebėjimą vadovauti mokinių mokymosi procesui. O tai apima bendro suvokimo, kas yra veiksmingas mokymas ir mokymasis, formavimą, įvairiausių veiksmingų strategijų taikymą, taip pat naujų, jei turimos nepasiteisina, kūrimą, savo pačių daromos pažangos kontrolę ir įvertinimą, kitų tobulinimą. Vienas iš veiksmingiausių būdų vadovauti mokymosi procesui – besimokančių profesinių bendruomenių ir besimokančiųjų tinklų pačiose mokyklose ir už jų ribų kūri-mas ir palaikymas. Būtina sudaryti sąlygas šioms savo praktiką tiriančioms ir profesinio mokymosi bendruomenėms klestėti, taip pat rasti būdų skatinti mokomuosius pokalbius ir bendruomenes dalytis žiniomis.

LONGITUDINIS LYDERYSTĖS RAIŠKOS TYRIMAS

Dr. Eglė Katiliūtė, longitudinio tyrimo metodikos ir instrumentų kūrėja

Lietuvoje nėra tradicijos kartoti tyrimus. Dažniausiai atliekami nors ir geri, kokybiški, tačiau vienkartiniai tyrimai. Kadangi švietimo lyderystė pripažįstama ne kaip „faktas ar rezultatas, bet kaip procesas ar reiškinys“, tai labai svarbu vertinti pokytį. „Vieninte-lė nuotrauka“, padaryta vienu metu, visada turi mažesnę vertę nei galimybė palyginti. Kadangi švietimo lyderystės raiška daro įtaką mokymosi sėkmei, svarbu ją analizuoti, lyginti su tarptautinio nacionalinio lygmens tyrimais, mokinių pasiekimų vertinimais ir pan. Nagrinėti, kodėl pasisekė ar nepasisekė mūsų vaikams viename ar kitame tarptautinia-me tyrime, lyginant ir vertinant sąlygas, kokias jie turi. Švietimo lyderystė – tik Lietuvoje naujas terminas, o iš esmės čia kalbama apie tam tikras sąlygas, kurios potencialiai galėtų sukurti mokymosi ir darbo sėkmės atmosferą. Lietuvoje edukologai longitudinių tyrimų neatlieka. Be to, tyrimai apskritai yra labai brangus dalykas. O kai kas gal net nežino, kad galimi ne tik kohortų tyrimai, kai siekiama surasti ir apklausti tuos pačius žmones. (Pirmą kartą apklausiami, kai jiems penkiolika, antrą – sulaukę dvidešimt, trečią – dvidešimt penkerių metų. Mes šito nesiekėme, nes mus domino bendras vaizdas nacionaliniu mastu.) Galimi ir tendencijų longitudiniai tyrimai, kai keliami tam tikri reikalavimai imties atrankai ir naudojami tie patys instrumentai, bet nereikalaujama, kad būtų surasti tie patys tiria-mieji. Kad būtų užtikrintas šių tyrimų tęstinumas, matyt, reikėtų dėmesio nacionaliniu lygmeniu. Tyrimų rezultatai galėtų būti naudojami priimant tam tikrus sprendimus ir

29LYDERIŲ LAIKAS 2

komentuojant tam tikrą situaciją. Reprezentatyvūs tyrimai yra brangūs, o mūsų atveju „Lyderių laiko“ projektinės lėšos leido tai padaryti.

* Longitudinio tyrimo tikslas – įvertinti lyderystę skatinančius elementus įvairiais švietimo sistemos lygmenimis: nacionaliniu, vietiniu (savivaldy-bės), mokyklos ir individo. Tendencijų tyrimai turėtų būti taikomi lyde-rystės švietime kaitai prognozuoti. Tiriama mokinių, jų tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų asmeninės lyderystės raiška bei švieti-mo organizacijų atvirumas lyderystei. Tyrimas periodiškai kartojamas.

* Longitudinio tyrimo metodologija ir instrumentai aptarti Eglės Katiliū-tės, Vidos Beresnevičiūtės, Linetos Ramonienės ir Jūratės Valuckienės leidinyje „Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodologija ir instrumentai“ (2012). Longitudinio lyderystės raiškos tyrimo metodologija orientuota į tendencijų lyderystės švietime raiš-kos tyrimą, kai tais pačiais instrumentais (rodikliais) tam tikrais laiko intervalais tiriamos tos pačios generalinės visumos imtys (reprezen-tatyvios ar tikslinės): mokinių, jų tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų asmeninės lyderystės raiška bei raiška švietimo organi-zacijoje; įvertinamas savivaldybės ir nacionalinio lygmens vaidmuo kuriant lyderystę palaikančią aplinką.

* Projekte „Lyderių laikas 2“ atlikti du švietimo lyderystės raiškos tyrimai, kurių atspirties taškas – pirmasis tyrimas, atskleidęs pradi-nę lyderystės raiškos situaciją ir padėjęs nustatyti lyderystės raiškos rodiklius.

* 2013 m. tyrimo tikslas – nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodik-lius (požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą, daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams, ir palyginti juos su anks-tesnio tyrimo rezultatais.

* 2014–2015 m. atlikto tyrimo tikslas – įvertinti ne tik švietimo lyderys-tės raiškos pokyčius, bet ir projekto „Lyderių laikas 2“ veiklų naudin-gumą projekte dalyvavusioms savivaldybėms, mokyklų vadovams ir mokytojams. Šio tyrimo ataskaita išleista atskiru leidiniu: J. Valuc-kienė, S. Balčiūnas, E. Katiliūtė, B. Simonaitienė, B. Stanikūnienė (2015) „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai“.

VIRTUALIOJI LYDERYSTĖS APLINKA

www.lyderiulaikas.smm.lt

Tai erdvė švietimo lyderiams informuoti, mokymuisi ir konsultavimui(si), patir-čių ir idėjų sklaidai, diskusijoms ir bendradarbiavimui. Tai vieta, kur kasdien telkiasi švietimo lyderių bendruomenė.


VLA informacinę ir funkcinę sandarą sudaro šių posistemių sritys ir jų teikia-mos galimybės:

* informavimo sritis: čia pristatoma aplinka, vykdomos apklausos, pateikiamos ir archyvuojamos naujienos, viešinamos „įkvepiančios istorijos“, pateikiama vaizdo medžiaga, skelbiami straipsniai, pristato-mi leidiniai, moksliniai darbai, pranešama apie renginius ir pateikia-mas jų kalendorius, taip pat yra naudingų nuorodų ir informacijos apie projektą;

* konsultavimo sritis: pateikiama informacijos apie konsultantus ir konsultacijas, viešinami konsultavimosi dienoraščiai, pateikiami atsiliepimai apie konsultacijas, sudaryta galimybė dalyvauti forume, užduoti klausimus ir gauti atsakymus;

* mokymosi sritis: pristatomas lyderystės plėtros modelis, pateikia-ma visa informacija, susijusi su formaliosiomis „Švietimo lyderystės“ studijomis ir neformaliojo mokymosi programa, sudaryta galimybė jungtis prie virtualiosios mokymosi aplinkos „Moodle“, pristatomi dirbant mokykloje naudingi įrankiai;

* bendradarbiavimo sritis: veikia „Idėjų bankas“, organizuojamas foru-mas, pateikiami veiklos švietimo srityje pasiūlymai;

* administravimo sritis: naudojamos registravimo, komentarų ir foru-mo moderavimo priemonės, darbo pasiūlos informacijos, naujien-laiškių tvarkymo bei siuntimo, naujienlaiškių gavėjų informacijos tvarkymo bei saugojimo priemonės.

* Per metus projekto virtualiojoje aplinkoje apsilanko daugiau nei 72 000 unikalių vartotojų beveik 122 000 kartų, t. y. kas antras Lietu-vos pedagogas.

* Vidutiniškai per mėnesį VLA aplanko 6 000 unikalių lankytojų daugiau nei 10 000 kartų.

* Turime 1 530 projekto naujienlaiškio prenumeratorių ir 2 781 sociali-nio tinklo „Facebook“ draugą, kurių gretos plečiasi kasdien.

* Nuo 2012 m. kovo mėn. projekto tinklalapyje yra paviešinti 45 filmuo-ti epizodai su projekto iniciatorių, kūrėjų ir dalyvių interviu.

* Nuo projekto pradžios VLA paskelbta beveik 200 pokalbių su švieti-mo lyderiais.

* Per trejus metus įvyko 15 knygų pristatymų ir VLA paviešinta 19 valandų vaizdo medžiagos.

31LYDERIŲ LAIKAS 2

Virginija Mačėnaitė-Luckienė, projekto „Lyderių laikas 2“ virtualiosios aplinkos redaktorė

Kaip mėgstu sakyti, „Lyderių laiko“ virtualioji aplinka – tai erdvė, kur susitinka ir telkiasi švietimo lyderiai. Čia kiekvienas švietimo atstovas ne tik randa išsamios ir laiku pateikia-mos informacijos apie paties projekto eigą ir rezultatus, bet taip pat ir gauna naujausių žinių švietimo, švietimo lyderystės, švietimo vadybos temomis iš Lietuvos ir pasaulio. Tuo ši virtualioji aplinka ir išsiskiria iš visų kitų lietuviškų švietimo tinklalapių. Tuo ji patraukia ir įtraukia... Tuo ji vienintelė tokia! Mes kasdien siūlome vartotojams kokybiškos ir kruopščiai atrinktos rašytinės, vaizdo ir garso medžiagos, padedančios švietimo bendruomenei nuolat mokytis, tobulėti, augti, siekti tapti švietimo profesionalais. Džiugina tai, kad, projektui einant į priekį, vietoje netrypčioja ir jo virtualioji aplinka. Ji taip pat auga, plečiasi, stengiasi atsinaujinti, prisi-taikyti prie vartotojų poreikių. Smagu, kad švietimo bendruomenė dabar turi galimybę „Lyderių laiko“ virtualiojoje aplinkoje ne tik ieškoti ir rasti naudingos informacijos, bet ir tarpusavyje bendrauti, konsultuoti(s), bendradarbiauti. Mūsų pastangas įvertina ir patys vartotojai, taikydami virtualiojoje aplinkoje gautą infor-maciją savo praktinėje veikloje. Dažnai išgirstame gerą žodį, padėką... O pernai mūsų surengtos apklausos rezultatai pranoko net pačius optimistiškiausius lūkesčius: absoliuti dauguma respondentų gyrė šią virtualiąją aplinką, retas kuris rado ką pasiūlyti, kaip būtų galima tobulinti. Smulkmena, sakysite, tačiau tai svarbus įvertinimas kiekvienam virtua-liosios aplinkos komandos nariui, tai pasitikėjimo savimi ir naujų jėgų įkvėpimo šaltinis. Didžiausia dovana mums – virtualiosios aplinkos suteikta nauda kiekvienam į ją užsuku-siam žmogui. Nuo pirmųjų dienų, kai tik pradėjo veikti projekto „Lyderių laikas“ svetainė, iki dabar, jai jau išaugus iki virtualiosios aplinkos, lankomumo rodikliai nuosekliai auga. Taip pat ir socialinio tinklo „Facebook“ paskyros draugų gretos kasdien didėja, po truputį auga ir projekto naujienlaiškio prenumeratorių skaičius. Visi šie rodmenys ir labai geri vartotojų atsiliepimai leidžia manyti, jog einama teisinga linkme. Žinoma, tobulėti ribų nėra, tad nuoširdžiai tikiuosi, kad, projektui „Lyderių laikas“ pasiekus trečiąjį etapą, galimybę atsi-naujinti tiek turinio, tiek dizaino, tiek technologinių sprendimų prasme turės ir virtualioji aplinka, o jos vartotojai galės džiaugtis dar labiau išplėtota erdve telktis draugėn.

33LYDERIŲ LAIKAS 2

II DALIS. LYDERYSTĖS KOMPETENCIJŲ

STIPRINIMAS


Projektas „Lyderių laikas 2“ suteikė įvairių mokymosi galimybių visos Lietu-vos švietimo lyderiams. Lygiagrečiai buvo įgyvendinamos trys skirtingos ilgalaikės mokymosi programos, skirtos įvairias mokymosi paskatas turintiems švietimo lyderiams. Pagal visas tris programas mokėsi ir nacionalinio, ir savivaldybės, ir mokyklos lygmens dalyviai.

Magistrantūros programa „Švietimo lyderystė“ ISM Va dybos ir ekonomikos universitete

Neformalioji švietimo lyderystės programa

Švietimo lyderystės konsultantų rengimo programa

2012–2014 m. 2013–2014 m. 2012–2014 m.

Skiriama švietimo lyderiams, siekiantiems bazinio švieti-mo lyderystės pasirengimo ir pasiryžusiems mokymuisi skirti daug laiko ir jėgų.

Skiriama didelę darbo patirtį turintiems švieti-mo lyderiams, linkusiems į savarankišką studijavimą bei refleksiją.

Skiriama patyrusiems švietimo specialistams, norintiems rimtai užsiimti švietimo lyderystės konsul-tavimo veikla ir siekiantiems naujos karjeros.

1-ojo srauto dalyviai buvo atrenkami iš nacionalinio lygmens ir 15-os projekte dalyvaujančių savivaldybių.

2-ojo srauto dalyviai yra iš įvairių Lietuvos savivaldybių bei nacionalinio lygmens.

Dalyvauti programo-je buvo pakviesti 15-os projekte bei atrankoje dalyvavusių savivaldybių atstovai.

Programoje dalyvavo Lietuvos švietimo lyderiai, atitikę atrankos kriterijus.

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS KONSULTANTŲ RENGIMO PROGRAMA

Solveiga Grudienė, Švietimo lyderystės konsultantų rengimo programos kūrėja ir dėstytoja

Kėlėme sau uždavinį sukurti tokį konsultavimo modelį, kuris sudarytų prielaidas kito-kiam pokyčių atsiradimo ir įgyvendinimo keliui, praplėstų jau turimą pagalbos švietimo įstaigoms priemonių arsenalą. Mūsų sukurtas ir antrajame projekto etape išbandytas konsultavimo modelis didele dalimi remiasi Peterio Blocko nepriekaištingo konsultavimo filosofija. Konsultantų rengimo programa taip pat paremta tomis pačiomis idėjomis. Kodėl nepriekaištingas? Todėl, kad ši konsultavimo filosofija skatina konsultantą ir klientą tapti naujų sprendimų ieškojimo partneriais, kai kiekvienas įneša savo indėlį: konsultan tas – gebėjimą suprasti vykstančius procesus ir panaudoti tinkamus įrankius reikiamu mome-ntu tam, kad būtų pažanga, klientas – savo situacijos supratimą, autentišką dalyvavimą

35LYDERIŲ LAIKAS 2

ir įsipareigojimą dirbti vardan tos pažangos, kuri reikalinga. Šiame bendrame kelyje bet kuriame etape galima sustoti, pasikoreguoti, rasti naują sprendimą. O tai garantuotai duos geriausią įmanomą rezultatą. Todėl ir nepriekaištingas.

Marina Vildžiūnienė, projekto partnerio Mokyklų tobulinimo centro programų direktorė, Konsultantų rengimo programos vadovė

Šis kelias iš tikrųjų buvo mokymosi kelias ir tiems, kurie rengė programą, ir tiems, kurie mokėsi. Tai buvo kelias, kuris teikė daug įkvėpimo, atradimų, džiugesio, patirties ir nuostabos. Labai norėčiau pakartoti tai dar ne kartą. Proceso prasme visada pasimokai iš to, kas buvo. Gal daugiau laiko galėtų būti skiriama praktikai, kad būtų galima išbandyti tai, ko mokomasi auditorijoje. Gal būtų galima sukeisti vietomis kai kurias sudedamąsias moky-mosi proceso dalis. Juk pati mokymosi kelionė trunka gana ilgai, daugiau nei 200 valandų. Mūsų mokymosi kelyje, dabar taip ir vadinsiu šią programą, vyravo bendradarbiavimo, o ne konkurencijos dvasia. Siūlydami programas pasakėme, kad norėtume, jog žmonės pasiskirs-tytų maždaug tolygiai. Ir, mūsų didžiam džiaugsmui, visų specializacijų grupės iš esmės buvo tolygios. Be to, pagal susitarimą, atitinkantį mūsų konsultavimo modelį, ateityje jie turi gali-mybę išklausyti ir kitas specializuotas programas. Principai, kuriais vadovavomės rengdami sertifikavimo procedūrą, sutampa su tomis vertybėmis ar principais, kurie pabrėžiami konsultavimo modelyje. Tai nuolatinio moky-mosi, atvirumo, autentiškumo ir partnerystės principai. Sertifikavimo metu daugiausia dėmesio skirta pateiktų darbų kokybei ir gebėjimui pademonstruoti savo, kaip konsultanto, kompetencijas.

Konsultantų rengimo programos tikslas – atrinkti ir parengti švietimo lyde-rystės konsultantus stiprinant jų partnerišką nuostatą į konsultavimąsi, suteikiant jiems žinių ir konsultavimo įrankių, sudarant sąlygas giliau save pažinti ir atskleisti asmenybės potencialą.

Švietimo lyderystės konsultantų tapsmo procesas apėmė šiuos etapus:

Po griežtos ir sudėtingos atrankos iš daugiau kaip 300 kandidatų atrinkti 52 švie timo lyderystės konsultantų programos dalyviai – mokytojai, mokyklų vadovai, dėstytojai, kuriems programa suteikė galimybę praplėsti savo profesinės veiklos sritį:

* mokytis „veikiant“, išbandant save; * mokytis praktiškai dirbant kartu su patyrusiais Lietuvos konsultantais;

Atranka

Mokymasis

Praktika

Sertifikavimas


* skleisti konsultavimo kultūrą ir sampratą Lietuvos švietimo sistemoje; * ieškoti ir atrasti naujų veiklos bei karjeros galimybių.

Jie baigė Bendrąją konsultantų rengimo programą ir po vieną specializuotą programą iš 5 pasiūlytųjų bei atliko 2-ų dalių praktiką. Sertifikavimo metu buvo įvertintos programos dalyvių įgytos konsultavimo kompetencijos ir jiems suteikti švietimo lyderystės konsultanto sertifikatai. Papildomai sertifikuota 20 savivaldy-bių konsultantų, jiems suteikti patyrusio švietimo lyderystės konsultanto sertifi-katai. Juos sertifikavo užsienio ekspertai.

Konsultantų mokymosi programa

Visi konsultantai mokėsi Bendrosios konsultavimo programos. Ją sudarė trys moduliai:

* Konsultavimo teorija ir praktika. Konsultanto kompetencijos; * Konsultavimas virtualioje erdvėje;* Konsultavimas ir lyderystė.

Bendroji konsultantų mokymo programa (168 val., iš jų 126 val. yra kontak-tinės, 22 val. skiriamos savarankiškam darbui, 20 val. – praktikai).

Baigę Bendrąją programą, konsultantai pasirinko po vieną specializuotą programą:

1. Strateginis valdymas; 2. Finansų valdymas;3. Personalo valdymas;4. Viešieji ryšiai ir socialinis dialogas; 5. Ugdymo proceso vadyba.

Parengtos 9 naujos konsultantų rengimo programos, kurios bus siūlomos konsultantams ateityje. Programos dalyviai atliko dviejų tipų praktiką:

* individualus neformaliosios švietimo lyderystės programos dalyvių konsultavimas; * grupinis konsultavimas drauge su patyrusiais konsultantais, dirbančiais su 15-os „Lyderių laikas 2“ savivaldybių kūrybinėmis komandomis.

Besimokantys konsultantai parengė ir įgyvendino individualų pokyčio projektą, rašė mokymosi dienoraštį, prisidėjo prie švietimo lyderystės forumų organizavimo, atliko kitus praktinius darbus.

Mokymo programos pabaigoje konsultantai dalyvavo sertifikavimo sesijoje, kurios metu pristatė savo praktinius darbus bei atliko specialias užduotis pagal

37LYDERIŲ LAIKAS 2

tam tikslui sukurtą konsultantų kompetencijų įvertinimo instrumentą. 48 konsultan-tai įvertinti teigiamai ir jiems suteikti švietimo lyderystės konsultantų sertifikatai.

20-čiai patyrusių konsultantų, dirbusių su savivaldybių kūrybinėmis koman-domis, buvo surengta papildoma sertifikavimo sesija, kurios metu jų konsulta-vimo kompetencijas vertino užsienio ekspertai ir jiems buvo suteikti patyrusių konsultantų sertifikatai. Ši veikla nebuvo numatyta projekte, o jos metu įgijome tarptautinio sertifikavimo organizavimo patirties.

Švietimo lyderystės konsultantų rengimo programos patirtis prisidėjo prie partneriško konsultavimo modelio išbandymo, kuris aprašytas knygoje „Partne-riškas konsultavimas(is) tobulinant mokyklas“.

Darius Mockus, konsultantų rengimo programos dalyvis, Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko pagrindinės mokyklos direktorius

Man, mokyklos vadovui ir švietimo bendruomenės nariui, švietimo konsultantų rengimo programa yra ypatingas katalizatorius. Be jokios abejonės, pavyko page-rinti konsultavimo, dalykines, vadybines ir andragogines kompetencijas. Kiekvienuo-se konsultantų mokymuose įgyju daugiau pasitikėjimo savimi, daugiau laiko skiriu savianalizei, o tai lemia sprendimų kokybę. Dirbant vadovu privalu išmanyti strategijų kūrimo ir įgyvendinimo principus, metodus bei būdus. Suprasti, kur slypi galimos strategijų nesėkmės, kaip jų išvengti ir, žinoma, kaip jas sėkmingai įgyvendinti. Dažnai tai nuvertinama, o strategijos „daromos“ tik todėl, kad reikia, nesuvokiant jų reikšmės. Taigi čia matau konsultavimo prasmę. Yra ir asmeninis praktinis šio pasirinkimo aspektas – noriu pats išbandyti naujus dalykus.

Lina Viršilienė, konsultantų rengimo programos dalyvė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinės mokyklos direktorė

Manasis konsultavimo supratimas ir praktinė veikla iš esmės pasikeitė. Anksčiau maniau, kad konsultantas privalo būti konsultuojamosios srities ekspertas, dabar į konsultacinį susitikimą einu ne su problemos sprendimo pavyzdžių ir parengtų scenarijų kraičiu, bet su konsultacijos planu ir vidiniais saugikliais: apgalvotais klausimais, konsultacijos modelio metodais, kurie mane sustabdo nuo situacijos komentavimo ir problemos sprendimo naštos prisiėmimo. Konsultacijos tikslas – leisti klientui pamatyti situaciją tarsi veidrodyje. Taip pat svarbu, kad konsultavimas nesibaigtų po vieno ar dviejų susitikimų – rezultatas ir poky-čiai atsiranda procese ir tam ypač svarbus grįžtamasis ryšys, galimybė matyti pokyčio eigą. Šiuo metu išbandau procesinio konsultavimo praktiką ir matau tokio proceso naudą.

NEFORMALIOJI ŠVIETIMO LYDERYSTĖS PROGRAMA

Doc. dr. Aurimas Juozaitis, Neformaliosios švietimo lyderystės programos kūrėjas ir dėstytojas

Manau, kad padarytas tikrai geras sprendimas organizuoti keturis mokymosi modulius. Jie leido dalyviams gilintis į lyderystę įvairiais aspektais: asmeniniu (I modulis),


per santykius su kitais žmonėmis (II modulis), per savo ir kolegų mokymosi organizavimą (III modulis), per savo ir kolegų susitelkimą organizacijoje (IV modulis). Svarbiausia, kad lektorių komanda dirbo labai dalykiškai ir draugiškai. Visi jautėmės įsipa-reigoję padaryti taip, kad dalyviams būtų kuo daugiau naudos. Programos sėkmė – ne tik ir ne tiek gera programa, kiek kvalifikuotas ir nuoširdus jos įgyvendintojų darbas. Saky-čiau, kad programos lektorių komanda padarė viską, ką galėjo, kad dalyviai gautų tai, kas prieš trejus metus buvo numatyta dokumentuose.

Neformaliosios švietimo lyderystės programos tikslas – suteikti profesinei veiklai reikalingų žinių iniciatyviems įvairių lygmenų švietimo lyderiams, stiprinant švietimo konteksto išmanymą ir plėtojant lyderystės kompetencijas, taikant į praktiką ir patirtį orientuotas profesinio mokymosi strategijas.

Programą baigė 248 studentai iš nacionalinio lygmens, 15-os projekto savi-valdybių ir kitų atrankoje dalyvavusių savivaldybių. Į programą galėjo įsitraukti švietimo darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą (ne mažiau kaip universite-tinį bakalauro laipsnį), ne mažiau kaip 4 metų vadybinio arba pedagoginio darbo patirtį bei stiprią mokymosi motyvaciją.

Ši neformalioji programa nuo kitų panašių programų skyrėsi tuo, kad jos turinys buvo suderintas su ISM švietimo lyderystės magistrantūros programa. Tai besimokantiesiems sudaro galimybę neformaliųjų studijų būdu įgytas kompetencijas siekti vertinti ir pripažinti, o pripažinus – išreikšti studijų kreditais ir Lietuvos, ir ne Lietuvos aukštosiose mokyklose.

Programą sudaro:

Įžanginis modulis (trukmė 1 diena, privalomas visiems dalyviams).

4 moduliai:

* Lyderis – savivaldžiai besimokantis vedlys (privalomas); * Lyderio ir pasekėjų santykiai (pasirenkamas);* Lyderis – mokymosi vedlys (pasirenkamas); * Lyderis besimokančioje organizacijoje (pasirenkamas).

Mokymosi organizavimas

Kiekvienas modulis susideda iš 2 dalių (dvi 3 dienų sesijos). Tarp modulių daromi ilgesni tarpai, kad besimokantieji turėtų laiko atlikti praktines užduotis.

2013 m. sausio mėn. Vilniuje vyko įžanginis seminaras, kuriame dalyvavo programos dalyviai iš visos Lietuvos. Kitų programos modulių dalyviai mokėsi arčiau namų. Mokymasis buvo organizuojamas 8-iais srautais, t. y. vieną besimo-kančiųjų grupę sudarė dalyviai iš 2-ų artimiausių projekte dalyvaujančių savivaldy-bių. Pirmasis modulio užsiėmimas vyko vienoje savivaldybėje, o antrasis – kitoje, kad dalyviams nereikėtų dažnai važiuoti toliau nuo namų. Tuo pačiu dalyviams tai suteikė progą geriau susipažinti su kitos savivaldybės mokyklų patirtimis. Po priva-lomo modulio „Lyderis – savivaldžiai besimokantis vedlys“ kiekvienas programos

39LYDERIŲ LAIKAS 2

dalyvis parengė savo tolesnio mokymosi planą ir turėjo asmeninę konsultaciją, kurios paskirtis – patikslinti kiekvieno mokymosi reikmes, t. y. kuriuos modulius pasirinkti, kokia forma / būdu atlikti tiriamąsias / projektines užduotis. Kiti trys programos moduliai buvo neprivalomi, bet didžioji dalis besimokančiųjų pasirinko mokytis visų modulių. Svarbi kiekvieno modulio mokymosi dalis – grupinis projek-tas, kurį atlikdami dalyviai gilinosi į pasirinktos temos teorinius pagrindus, tyrinėjo savo praktiką bei kartu ieškojo savo darbo tobulinimo būdų. Programoje dirbo tarptautinė dėstytojų komanda, sudaryta iš universitetų dėstytojų, švietimo ir vers-lo konsultantų, užsienio švietimo ekspertų. Programos organizavimas aštuoniais srautais reikalavo sutelkto planavimo, profesionalaus ir darnaus dėstytojų darbo.

Daiva Losinskienė, Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos direktoriaus pava-duotoja ugdymui

Didžiausias šios programos teikiamas pranašumas yra mąstymo pokytis, laisvės ir atsa-komybės suvokimas. Neformalioji švietimo lyderystės programa sulaužė mokymosi stereo-tipą – mokytis pagal šią programą yra tikrai įdomu, nes mokomės per savo patirtį. Man artimiausia yra autentiškoji lyderystė. Laikantis jos principų vadovaujamasi ne tik protu, bet ir širdimi, derinami visiems svarbūs dalykai – atsakomybė, skaidrumas, pripa-žįstamos klaidos, kurių neišvengiamai padarome visi. Projektas „Lyderių laikas 2“ įkvėpė norą mokytis, tobulėti, keistis ir savo pavyzdžiu keisti kitus. Svajoju išmokti girdėti ir išklausyti pašnekovą taip, kaip mūsų mokytojai. Norėčiau vėl dalyvauti panašiame projek-te. Aš jį apibūdinčiau kaip įkvepiantį.

Daiva Račkauskienė, Kretingos r. Darbėnų gimnazijos direktorės pavaduotoja ugdymui

Nustebino ir labai įpareigojo inovatyvi modulių atsiskaitymo forma: atsiskaitomuosius projektus rašo 3–5 žmonių komanda, privalomas bendravimas su mokymosi draugu iš kitos apskrities. Buvo labai įdomu susipažinti su asmenybės raidos, savęs pažinimo teorijomis, savarankiško mokymosi metodais, tvariosios lyderystės principais, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis vadovavimo teorijomis. Daug diskutuota apie tai, kas svarbu lyderiui: sužinojome, kokio lygmens lyderiai esame, kaip galime asmeniškai tobulėti. Besimokydama įgijau daug praktinių komandinio darbo įgūdžių. Žinios naudingos tiesioginiame darbe, bet kartu tai ir bagažo kaupimas ateičiai. Tvariosios lyderystės idėjos, ką darome šiandien, paveiks ir ateities kartas, todėl labai svarbu bendra visų atsakomybė.

MAGISTRANTŪROS PROGRAMA „ŠVIETIMO LYDERYSTĖ“

Margarita Pilkienė, Švietimo lyderystės magistrantų programos vadovė, ISM Executive School Taikomosios organizacijos ir Žmogiškųjų ištekių valdymo modulio vadovė

Programos tikslas kyla iš viso „Lyderių laiko“ projekto tikslo, konkrečiai – iš siekio sudaryti sąlygas vientisos ir integruotos visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemai,


padėsiančiai gerinti ugdymo kokybę. Projekto veikloje kuriamos vadybinių ir lyderystės kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo paslaugos, kurių viena iš formų ir yra magist-rantūros studijos. Kalbėdami apie programą, nuolat pabrėžiame, kad jos pagrindą sudaro integruotos lyderystės raiškos sritys: viešojo sektoriaus misijos suvokimas, lyderystė ir vadovavimas mokyklai kaip besimokančiai organizacijai, mokymo(si) proceso lyderystė, lyderystė mokytojų ir tėvų bendruomenėse bei asmeninis tobulėjimas ir branda. Tokią nuostatą atskleidžia ir ugdomų kompetencijų spektras, ir programos struktūra.

Studijų programos pavadinimas Švietimo lyderystė

Studijų sritis Socialiniai mokslai

Studijų kryptis ir šaka (pagrindinė) N200 Vadyba

Valstybinis kodas2 621N200

Studijų rūšis Universitetinės studijos

Studijų pakopa Antroji

Studijų forma ir trukmė (metais) Nuolatinė, 1,5 metų

Studijų programos apimtis (kreditais) 90 ECTS kreditų

Minimalus stojančiojo išsilavinimas Bakalauras ar jam atitinkantis išsilavinimas

Suteikiamas kvalifikacinis laipsnis ir (ar) kvalifikacija

Vadybos magistras

Lyderystės vardan mokymosi magistrantūros studijų programa skirta baka-lauro laipsnį turintiems ir aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą įgiju-siems švietimo sistemos praktikams, kurių darbo patirtis ne mažesnė nei 4 metai. Ji skirta pirmiausia tiems, kam aktualu įgyti lyderystės švietimo vadyboje kompe-tencijas: esamiems mokyklų vadovams, vadovų pavaduotojams, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams, t. y. tiems žmonėms, kurie siekia daryti poveikį mokymo(si) proceso dalyviams ir per juos – rezultatams. Mokyklos, kurių vadovai sukuria sąlygas stipriai lyderystės raiškai bendruomenėse, pasiekia aukš-tesnę mokymo(si) kokybę ir įneša didesnį indėlį įgyvendinant švietimo misiją.

Programa skirta ir dalykinėms-specialiosioms, ir bendrosioms – socialinėms ir asmeninėms lyderio kompetencijoms, kurias itin akcentuoja postmodernistinis požiūris, ugdyti: ar sekasi suprasti skirtingus žmones, suburti komandą tikslams pasiekti, konstruktyviai ir kūrybiškai spręsti problemas, ar gebama inovatyviai veikti neapibrėžtomis aplinkybėmis, konsultuoti, lavinti ir ugdyti kitus žmones ir save patį.

Švietimo lyderystės programos pagrindą sudaro lyderystės raiškos sritys: viešojo sektoriaus misijos suvokimas, lyderystė ir vadovavimas mokyklai kaip

41LYDERIŲ LAIKAS 2

besimokančiai organizacijai, mokymo(si) proceso lyderystė, lyderystė mokytojų ir tėvų bendruomenėse bei asmeninis tobulėjimas ir branda.

Programos paskirtis – parengti aukštos kvalifikacijos švietimo vadybos profe-sionalus – lyderius, gebančius kurti ir įgyvendinti lyderystės vardan mokymosi misiją įvairaus tipo ugdymo įstaigose ir švietimo valdymo bei savivaldos institu-cijose, t. y. pasiekti visapusiškų lyderystės raiškos švietimo kontekste rezultatų: sėkmingo mokinių ir bendruomenių mokymosi.

Švietimo lyderystės programą sudaro šie dalykai: švietimo misija per tvario-sios lyderystės plėtrą, strateginė švietimo organizacijos vadyba; lyderio asmeny-bės branda švietime; socialinių tyrimų metodologija; lyderystė besimokančioje švietimo organizacijoje; mokymosi procesą skatinanti lyderystė; lyderystė švie-timo organizacijos žmogiškųjų išteklių valdyme; inovatyvių švietimo projektų valdymas; kokybės vadyba švietimo organizacijoje; ugdomasis vadovavimas ir konsultavimas; funkcinių strategijų pagrindai (finansai ir rinkodara); baigiamasis magistro darbas.

Po bandymų moduliai pakoreguoti, įtraukiant modulius „Naujoji viešojo administravimo paradigma“, „Organizacinė elgsena“, modulis „Lyderystė besimo-kančioje švietimo organizacijoje“ pakeistas moduliu „Organizacijos, lyderystės ir vadovavimo teorijos“, modulis „Lyderio asmenybės branda švietime“ pakeistas moduliu „Lyderystės laboratorija“.

Programą dėsto ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, EU, Vytauto Didžio-jo ir Kauno technologijos universitetų dėstytojai, taip pat dėstytojai iš Didžiosios Britanijos universitetų.

Programos organizavimas

* Studijuojami 9 pagrindiniai ir du iš keturių pasirenkamų modulių. Studijos Kaune organizuojamos kas antrą penktadienį ir šeštadienį.* 1-ajame sraute mokėsi 81 studentas – 20 iš nacionalinio lygmens, 55 iš 15 savivaldybių, 6 iš kitų savivaldybių (Kauno, Kaišiadorių, Kelmės ir Šiaulių rajonų bei Kauno miesto).* Vadybos magistro kvalifikacinis laipsnis suteiktas 74 pirmojo srauto studentams.* 2-ajame sraute mokosi 73 studentai – 8 iš nacionalinio lygmens, 65 iš įvairių savivaldybių.

Jonas Petkevičius, I laidos formaliųjų švietimo lyderystės studijų magistras, Kauno r. Neveronių vidurinės mokyklos direktorius

Nuo pat pirmųjų paskaitų suvokėme, kad mokymo paradigma orientuota į studentą. Džiaugiamės profesionaliai parengta aiškia mokomąja medžiaga, iš naujausių arba svar-biausių šaltinių parinktais privalomais ir papildomais skaitiniais. Mokomojoje medžiagoje


pateikiami naujausi pasaulio moksliniai tyrimai ir teorijos. Visa medžiaga operatyviai skelbiama virtualiojoje mokymosi aplinkoje. Su programos vadovais, koordinatoriais ir tarp magistrantų nuolat vyko bendravimas elektroninėje erdvėje.

Vaiva Juškienė, II laidos formaliųjų švietimo lyderystės studijų magistrantė, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanė

Lyderystės studijos plečia supratimą apie tai, koks turi būti pedagogas, kokia turėtų būti mokykla. Renkantis šias studijas vienas iš tikslų – noras įgyti naujausių švietimo vadybos žinių. Labai skaudžiai reaguoju į kalbas, kad Lietuvoje yra pedagogų rengimo krizė. Iš studijų tikiuosi realaus poveikio mano vadovaujamo fakulteto teikiamų studijų programų kokybei. Tai jau vyksta – atnaujiname studijų programas. Mano noras – suformuoti tokią komandą, kurioje dirbtų žmonės, norintys ir gebantys būti pavyzdžiu. Studijos padeda atrasti tokių žmonių, be to, suteikia žinių, idėjų, kurias stengiuosi perduoti savo kolegoms. Taigi slaptasis studijų pasirinkimo motyvas – bent kiek prisidėti prie pedagogų rengimo Lietuvoje pokyčių – jau pradėtas realizuoti.

ŠVIETIMO LYDERYSTĖS BIBLIOTEKOS FORMAVIMAS

Lyderystės literatūros reikia nuolatiniam švietimo lyderių mokymuisi ir tobu-lėjimui. Siekiama formuoti švietimo lyderystės biblioteką, kviečiant švietimo praktikus ir tyrėjus siūlyti leistinas bei įsigytinas knygas, galinčias prisidėti prie naujų švietimo lyderystės idėjų sklaidos. Projekto iniciatyva išleistos 3 verstinės knygos, iš Lietuvos leidyklų nupirkta ir išplatinta 15-os pavadinimų knygų, išleis-tos 6 knygos, skirtos projekto patirtims pristatyti, surengti 82 knygų pristatymai, kuriuose dalyvavo apie 2 000 švietimo lyderių.

Išverstos, išleistos ir švietimo bendruomenei pristatytos knygos

* John Dewey „Demokratija ir ugdymas“ (angl. Democracy in Education), („Baltic printing house“, Klaipėda, 2013); garsus JAV filosofas, psichologas ir švietimo reformuotojas atskleidžia švietimo vaidmenį visuomenėje filosofi-nės antropologijos požiūriu.

* Shlomo Sharan, Ivy Geok Chin Tan „Mokyklų darbo organizavimas, siekiant užtikrinti veiksmingą mokymąsi“ (angl. Organizing Schools for Productive Learning), (UAB „Magistrai“, Vilnius, 2013); joje aptariamas mokyklų darbo organizavimas naujajame informacijos amžiuje, nagri-nėjamas produktyvusis ir įtraukiamasis mokymasis, domimasi naujojo amžiaus sąlygas atitinkančiomis mokyklomis, kurios vertinamos kaip bendruomenės.

* Peter Block „Nepriekaištingas konsultavimas“ (angl. Flawless Consulting), („Eugrimas“, Vilnius, 2013); gilinamasi į naujausią konsultavimo teoriją, pateiktos naujos įžvalgos apie tai, kaip galima organizuoti konsultavimą atrandant stipriąsias puses, teigiamus pavyzdžius ir kliento organizacijos ar bendruomenės talentus.

43LYDERIŲ LAIKAS 2

Nupirkta 15 pavadinimų edukacinių knygų (po 200 egz.) švietimo vadybos ir lyderystės tema. Jos pristatytos Lietuvos švietimo bendruomenei savivaldybių švietimo centruose.

* Ligita Šimanskienė, Antanas Seilius „Komandos: samprata, kūrimas, vado-vavimas“ (Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėda, 2009);

* Alexandre Havard „Dora lyderystė“ („Katalikų pasaulio leidiniai“, Vilnius, 2014);

* Valdonė Indrašienė, Gintautė Žibėnienė „Pasiekimų vertinimas ir įsivertini-mas“ (MRU leidykla, Vilnius, 2014);

* Algis Mickūnas „Mokykla, mokytojai, mokiniai“ („Versus aureus“, Vilnius, 2014);

* Irena Bakanauskienė „Personalo valdymas“ (VDU, Vilnius, 2008);* Viktorija Baršauskienė, Junona Almonaitienė, Rosita Lekavičienė, Dalia

Antinienė „Žmonių santykiai organizacijose“ (KTU leidykla „Technologija“, Kaunas, 2011);

* Gintautas Mažeikis „Po pono ir tarno: lyderystės ir meistrystės dialektika“ („Kitos knygos“, Vilnius, 2012);

* Brian Fidler „Strateginis mokyklos plėtros valdymas: vadovavimas mokyklos tobulinimo strategijai“ („Žara“, Vilnius, 2006);

* Rick A. Morris, Brette McWhorter Sember „Sėkminga projektų vadyba“ („Verslo žinios“, Vilnius, 2010);

* Tomas Misiukonis „Koučingo technikos“ („Vaga“, Vilnius, 2013);* Michael A. West „Efektyvus komandinis darbas“ („Poligrafija ir informatika“,

Kaunas, 2011);* Kolektyvinė monografija „Ugdymo dvasingumas“ („Edukologija“, Vilnius,

2012);* Daniel Goleman „Visuomeninis intelektas“ („Presvika“, Vilnius, 2009);* James Borg „Minties galia. Pakeiskite mąstymą, pakeisite gyvenimą“ („Tyto

alba“, Vilnius, 2012);* Beth Critchley Charlton „Neformaliojo vertinimo strategijos“ („Tyto alba“,

Vilnius, 2007).

Projekto „Lyderių laikas 2“ vykdytojai parengė ir išleido šešis leidinius:

* Gintautas Cibulskas, Vilma Žydžiūnaitė „Lyderystės vystymosi mokykloje modelis“ (3 000 egzempliorių tiražu; Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2012);

* Eglė Katiliūtė, Vida Beresnevičiūtė, Lineta Ramonienė, Jūratė Valuckienė „Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos tyrimo metodologija ir instrumentai“ (1 500 egzempliorių tiražu; Švietimo aprūpinimo centras, Vilnius, 2012);

* Kotryna Gotberg, Solveiga Grudienė, Eglė Pranckūnienė, Marina Vildžiū-nienė „Partneriškas konsultavimas(is) tobulinant mokyklas“

(1 500 egzempliorių tiražu; „Petro ofsetas“, Vilnius, 2015); * Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės: neformaliosios švietimo lyderystės programos įgyvendinimo patirtis“ (1 500 egzempliorių tiražu; „Petro ofsetas“, Vilnius, 2015); * Jūratė Valuckienė, Sigitas Balčiūnas, Eglė Katiliūtė, Berita Simonaitienė,

Birutė Stanikūnienė „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai“ (1 500 egzempliorių tiražu, Titnagas, Šiauliai, 2015);


* Eglė Pranckūnienė, Zina Rimgailienė, Gabrielė Characiejienė „Lyderių laikas 2“: šansas susitelkti pokyčiams. Lūkesčiai, patirtys, atradimai“ (1 500 egzempliorių tiražu, „Petro ofsetas“, Vilnius, 2015).

Visos išleistos ir nupirktos knygos proporcingai paskirstytos tikslinėms grupėms: Lietuvos rajonų švietimų centrams, švietimo įstaigų bibliotekoms. Knygų egzempliorių galima rasti ir pasiskolinti pasiskaityti Švietimo aprūpinimo centre.

ALMA HARRIS: RYTOJAUS LYDERIAI GEBA KEISTIS IR KEISTI

Prof. Alma Harris – švietimo lyderystės profesorė, Londono universiteto Švietimo instituto dėstytoja, Velso vyriausybės vyresnioji patarėja. Iš interviu jos knygos „Pasi-dalytoji lyderystė mokykloje. Ateities lyderių ugdymas“, išverstos ir išleistos Lietuvoje, pristatymo išvakarėse

Esu čia, nes noriu ne tik šį bei tą sužinoti apie Lietuvos švietimo sistemą, pasidomėti mokyklų veiklos rodikliais, bet ir pasinaudoti proga pabendrauti su šalies švietimo darbuo-tojais, kad geriau suprasčiau, kaip veikia Lietuvos švietimo sistema, o galbūt net iš jos pasimokyti. Mano manymu, yra kelios priežastys, dėl kurių galima palyginti vieną sistemą su kita. Manau, kad lyderystė yra taip pat svarbi Lietuvos ir Anglijos mokyklose. Lietuvos mokyk-los dirba ir jaunimas mokosi taip pat, kaip ir Anglijoje: jų tokie patys troškimai, tokie patys tikslai, tik sąlygos labai skirtingos. Manau, didžiausius skirtumus ir lemia skirtingos šalių sąlygos, kultūra. Švietimo lyderystė yra antrasis pagal svarbą svertas (po ugdymo programos ir paties mokymo proceso) mokinių pasiekimams gerinti. Lyderystė yra veiksminga priemonė, mažinanti atotrūkį tarp turinčiųjų geresnes ir prastesnes galimybes mokytis. Kuo daugiau žmonių susidomi lyderyste ir švietimu, tuo daugiau galios lyderystė turi šį skirtumą panaikinti. Lyderystės krizė reiškia, kad mums reikia daugiau lyderių ir pačioje švietimo sistemoje, ir galinčių ją papildyti – lyderiams turi būti pamaina. Pasidalytoji lyderystė yra daug plačiau pasidalyta tarp organizacijos bendruomenės narių. Ji nėra skirta tik turintiems formalaus lyderio atsakomybę. Pasidalytoji lyderystė suvokia-ma ne kaip vaidmuo ar prisiimta atsakomybė už tam tikrą funkcijų skaičių, o kaip gebėji-mas ar galėjimas lyderiauti. Ji gali pasireikšti kaip veikla, pasidalijama ir išplėstai vykdoma bet kurio organizacijos nario. Pavyzdžiui, mokyklose į ją būtų įtraukti ir mokiniai. Manau, kad pasidalytosios lyderystės praktinė apraiška aiškiai atsiskleidžia tada, kai mokyklos direktorius savo pareigas ima vertinti visiškai kitaip. Užuot buvęs visažiniu ir vienvaldžiu vadovu, jis patiki kai kurias savo veiklos funkcijas kitiems žmonėms. Tokia lyderystė nėra susijusi su asmenine autoriteto galia: direktorius mokykloje veikiau pade-da įgyvendinti lyderystę, nei ją valdo. Taigi viskas vyksta visiškai kitaip, kai lyderystę suvokiame kaip praktinę veiklą. Manau, esminį ateities lyderystės pokytį lems technologijos. Populiari idėja, jog mes esame globalios visuomenės dalis, bus plačiai taikoma praktikoje. Jau dabar Anglijos

45LYDERIŲ LAIKAS 2

mokykla labai lengvai gali bendrauti su Lietuvos mokykla, tad lyderystės užduotis – įver-tinti šias technologines galimybes ir jomis pasinaudoti. Jau nebegalima apsiriboti lyderys-te tik vienoje atskiroje mokykloje. Esu tikra, jog ateities lyderiai yra globalios arenos žmonės. Rytojaus lyderiai ateina veikti ne viename, o daugelyje lygių ir sistemų. Taigi jau dabar reikėtų skirti daugiau dėmesio visų sistemų lyderiams rengti, užuot laukus dvidešimtmetį, kol jie sukaups reikiamą patirtį ir mes išdidžiai ištarsime: „Jūs jau lyderiai.“ Derėtų išmokti atpažinti lyderystę ir įsisą-moninti, jog lyderiu gali tapti kiekvienas.

47LYDERIŲ LAIKAS 2

III DALIS. LYDERYSTĖS PLĖTRA

SAVIVALDYBĖSE


SAVIVALDYBIŲ LYDERYSTĖS PLĖTROS MODELIAI

Ričardas Ališauskas, projekto „Lyderių laikas“ iniciatorius, Švietimo ir mokslo ministerijos Strateginių programų skyriaus vedėjas

Planuota savivaldybes pasirinkti pagal sutartus kriterijus. Kadangi antrajame etape buvo numatyta ir bandomųjų dalykų, siekėme pasirinkti tas savivaldybes, kurios jau dalyvau-ja kitame projekte, nes norėjome išbandyti vieno ar kito projekto sąsajas. Pavyzdžiui, savivaldybes, kurios įsitraukusios į regioninės švietimo informacinės sistemos kūrimo projektą. Jos turi sumaniusios savų mechanizmų, savų būdų, kaip būtų galima stebėti, kas vyksta savivaldybės mokyklose. Remiantis rodiklių sistema mokykloms galima kelti užda-vinį pagerinti rezultatą. Arba visa savivaldybė, matydama silpnąją veiklos sritį, gali iškelti mokykloms uždavinį, kad jos darytų didelę pažangą. Įdomu, kaip pasiteisins kietesnis, griežtesnis valdymo stilius kartu su lyderystės technikomis, dėmesiu žmogui, tarpusa-vio santykiams, ne tik veiklos rezultatams. Kaip siekti aukštesnių rezultatų kartu kuriant bendruomenę, žmogiškuosius santykius? Ieškojome savivaldybių, kurios įsipareigotų, vertintų tai, ką gaus II projekto etape, ir tęstų darbus projektui pasibaigus. Atrinktų savivaldybių atstovai turėjo galimybę studijuoti lyde-rystę tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu. Mes galėjome išmėginti, kaip realiame gyvenime veikia sukurti moduliai: tiek formalioji magistrantūra, tiek neformaliosios studi-jos, kompetencijų pripažinimo mechanizmai. Dalyvaujančios savivaldybės ir mokyklos buvo pakviestos kurti savo modelį. Tai būtų vienas iš projekto rezultatų ir ne tik pačioms mokyk-loms. Ši patirtis dokumentuojama, o rastos ar išbandytos idėjos siūlomos kitiems. Atrinktos savivaldybės ir mokyklos pirmosios gavo ir konsultacinių paslaugų. Žodžiu, viskas, kas sukur-ta pirmajame projekto etape, buvo sufokusuota į šias savivaldybes ir jose išbandyta.

Eglė Pranckūnienė, projekto partnerio Mokyklų tobulinimo centro direktorė

Savivaldybės ir mokyklos lyderystės modelio kūrimas bei įgyvendinimas yra pati didžiausia, visą projektą „Lyderių laikas 2“ vienijanti veikla. Puikiai dirbo profesionaliai suformuotos kūrybinės komandos, kurioms padėjo konsultantai. Konsultantų komandos buvo sudarytos remiantis principu „vienas plius du“. Tai reiškia, kad vienas konsultantas yra konsultavimo žinovas, o du – švietimo ekspertai. Kūrybinės komandos susitikimai viso-se projekto savivaldybėse vyko kiekvieną mėnesį. Reikia pripažinti, kad mes nenumatėme pakankamai laiko tam, kad konsultantai ir savivaldybių koordinatoriai savo grupėje galėtų dažniau susitikti, kartu planuoti ir mokytis. Tiesa, šitaip bendrauti ir bendradarbiauti galėjome naudodamiesi virtualiąja aplinka, nors to tikrai nepakanka. Iš užsienio konsultan-tų mums daugiausiai padėjo Lietuvoje gerai žinomos dr. Coleen Jackson ir prof. Louise Stoll. Joms padedant rengtas specialus medžiagos paketas savivaldybėms – tam tikras savivaldybių profesinis pastiprinimas pagal jų pasirinktas sritis. Darbas su savivaldybėmis rėmėsi dviem sampratomis, suformuotomis pirmajame projekto etape: konsultavimo modelio, kuriame daugiausia dėmesio skiriama partneriškam konsultavi-mui, ir universalaus lyderystės plėtros modelio kūrimo. Kaip ir buvo numatyta, visos projekte dalyvaujančios savivaldybės pasirinko savo tobulintiną sritį. Jas galima suskirstyti į tris grupes. Dauguma savivaldybių nutarė plėtoti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, bendradar-biavimą tarp mokyklų ir savivaldybės ir su socialiniais partneriais siekdamos geresnio moki-nių mokymosi ir t. t., nes tuo metu, kai buvo nagrinėjama, su kokiomis problemomis susiduria savivaldybės, kaip viena iš ryškiausių problemų buvo pabrėžta bendradarbiavimo stoka.

49LYDERIŲ LAIKAS 2


Kita pasirinktoji sritis yra lyderystės plėtra. Šią sritį pasirinkusios savivaldybės kūrė tam tikrą sistemą, pagal kurią galės atpažinti potencialius švietimo lyderius ir teikti jiems profesinę pagalbą. Po Mokyklų tobulinimo centre vykusio penkiolikos projekte dalyvaujan-čių savivaldybių kūrybinių komandų koordinatorių susitikimo projekto konsultantė dr. Coleen Jackson pažymėjo: „Kai kurie dalykai yra nedideli, bet itin reikšmingi. Akivaiz-du, kad reikia lyderių rezervo ir dabartinių lyderių pamainos. O vienas iš esamų lyderių uždavinių ir yra atpažinti būsimus lyderius.“ Ir trečioji sritis – profesinis tobulinimasis bei institucinė plėtra, siekiant kokybiško moki-nių mokymosi: savivaldybė siekia sukurti tam tikrą sistemą, padedančią plėtoti mokytojų kompetencijas ir šitaip daryti įtaką mokinių mokymuisi. Visus šiuos pasirinkimus ir apsi-sprendimus lemia tas pats savivaldybės lyderystės modelis, susidedantis iš dviejų dalių. Viena iš jų – lyderystės plėtojimas, apimantis bendradarbiavimą tarpusavyje, kita – ženklus pasirinktos srities pokytis savivaldybėje.

Projektas „Lyderių laikas 2“ ypatingą dėmesį skyrė savivaldos lygmeniui: sudarė sąlygas 15-ai atrinktų savivaldybių sukurti unikalius lyderystės plėtros modelius, padedančius savivaldybės švietimo bendruomenei sutelkti turimą potencialą geresniam mokinių mokymuisi. Nors Lietuva ir maža, tačiau kiek-vienoje savivaldybėje yra unikalus kultūrinis, politinis ir socialinis kontekstas, veikia unikalios mokyklos, dirba įvairūs žmonės. Kiekviena savivaldybė turėjo galimybę susikurti savo unikalų projektą, padedantį stiprinti lyderystę pasirink-toje srityje. Projekte pasiūlyta galimybe susidomėjo ir paraiškas teikė 37 savi-valdybės, iš kurių buvo atrinkta 15.

Kokio rezultato siekėme:* kiekvienos savivaldybės kūrybinė komanda ir švietimo bendruomenė

suplanuos ir įgyvendins lyderystės plėtros projektą, kuriuo siekiama sisteminių pokyčių mokyklose ir savivaldybėje;

* savivaldybės švietimo bendruomenė taps aktyvesnė, bendruome-niškesnė, nuolat besimokanti, įgalinanti kiekvieną savo narį visas pastangas skirti geresniam mokinių mokymuisi.

Kiekviena savivaldybė turėjo šias tobulinimosi galimybes: * konsultacinę pagalbą kuriant ir įgyvendinant savo projektą * susitikimus su savivaldybėmis, užsienio ekspertų konsultacijas;* paramos paketą (40 000 Lt vertės), apėmusį stažuotes Lietuvos savi-

valdybėse ir užsienyje, mokymo programas pagal kiekvienos savival-dybės poreikius;

* 15 dalyvių galėjo mokytis pagal neformaliąją švietimo lyderystės programą;

* 3-4 dalyviai galėjo studijuoti ISM švietimo magistrantūros programą.



Kaip tai darėme?

Kiekvienoje savivaldybėje į projektą įsitraukė 5 mokyklos. Iš mokyklų vado-vų, mokytojų ir švietimo padalinių darbuotojų, politikų buvo suburtos kūrybi-nės komandos, kurioms talkino patyrę konsultantai, padėję suplanuoti projektą, jį įgyvendinti bei įsivertinti pažangą. Kiekviena komanda buvo unikali, dėl to ir konsultantai dirbo atsižvelgdami į konkrečius poreikius, pasirinktą temą ir koman-dos darbo stilių. Konsultantai įtraukė komandą į ilgalaikį ir intensyvų kūrybos ir mokymosi procesą. Dirbdami jie laikėsi tokių principų:

* besąlygiškai tikėti kiekvienos savivaldybės ir mokyklos galimybėmis tobulėti;

* remtis nuostata, kad kiekviena savivaldybė dirba gerai ir siekia dirbti dar geriau;

* veikti taip, kad konsultuojamieji jaustųsi vertinami, gerbiami, pasi-tikintys savimi;

* sudaryti sąlygas visiems konsultuojamiesiems dalinti, kalbėtis, reikštis; * stiprinti savivaldybių atstovų pasitikėjimą savo kūrybinėmis galiomis.

Kūrybinės komandos svarstė įvairias savo projektų idėjas:* naujos praktikos, kaip tobulinti savivaldybės ir mokyklų bendradar-

biavimą;* projekte dalyvaujančių mokyklų kuriamos inovacijos ir jų įgyvendini-

mo palaikymo mechanizmai savivaldos lygmeniu; * švietimo lyderių karjeros sistemos sukūrimas savivaldybės lygmeniu; * paramos mokyklų tobulinimo iniciatyvoms bei pagalbos mokykloms,

turinčioms problemų, mechanizmai;* švietimo lyderių įgalinimo būdai, pvz., socialinių partnerių įtrauki-

mas sprend žiant strateginius švietimo klausimus, rėmimasis duomenimis, analize priimant sprendimus, viešųjų konsultacijų, diskusijų organizavimas.

Kūrybinės komandos ieškojo įvairių problemų sprendimų:* mokyklų bendruomenių kūrybiškumo, inovatyvumo ir atsakomybės

skatinimas siekiant geresnės mokinių mokymosi kokybės; * švietimo darbuotojų profesinis tobulinimasis siekiant apčiuopiamos

mokinių mokymosi pažangos; * pasidalytoji atsakomybė už mokinių mokymąsi tarp visų švietimo

veikėjų savivaldybėje; * mokyklų konkurencijos padarinių mažinimas; * savivaldybės švietimo bendruomenės susitarimai dėl tikslų ir visuo-

tinis įsipareigojimas jų siekti.

51LYDERIŲ LAIKAS 2


Be konsultacinės pagalbos, kiekvienai savivaldybei buvo skirtas 40 000 Lt vertės paramos paketas. Kūrybinė komanda įkvėpimui semtis ir naujoms idėjoms puoselėti galėjo pasirinkti stažuotes Lietuvos savivaldybėse ir užsienyje, įvairias mokymo programas pagal savo kuriamo modelio specifiką:

* stažuotėse Lietuvos savivaldybėse (Druskininkų, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Kupiškio, Utenos, Anykščių r. bei Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Klaipėdos miestų savivaldybėse) dalyvavo 230 žmonių;

* stažuotėse užsienyje (Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Estijoje, Suomi-joje) dalyvavo 180 žmonių;

* mokymo programose dalyvavo apie 700 dalyvių.

Savivaldybių švietimo bendruomenės turėjo ir plačias mokymosi galimybes: * 15 dalyvių iš kiekvienos savivaldybės dalyvavo neformaliojoje švieti-

mo lyderystės programoje;* 3–4 dalyviai dalyvavo ISM švietimo magistrantūros programoje.

Besimokantieji ne tik plėtojo asmenines vadybos ir lyderystės kompetenci-jas, bet ir talkino kūrybinei komandai, atlikdami tyrimus bei projektus, dalydamiesi teorinėmis ir praktinėmis įžvalgomis.

Šioje knygos dalyje pateikiami sutrumpinti savivaldybių sukurtų ir įgyvendintų projektų aprašymai atspindi kūrybinių komandų ieškojimo kelią sprendžiant jiems aktualias problemas ir ieškant kiekvienai savivaldybei unikalių spendimo būdų. Kurdamos ir aprašydamos lyderystės modelius, kūrybinės komandos rėmėsi Lyde-rystės kubo samprata, kurią pateikėme knygos I dalyje.

* Lyderystei svarbu DALYVAVIMAS, nes lyderis įtraukia žmones į bend-rą veiklą.

* Lyderystė negalima be MOKYMOSI, nes visada einama nepramintu keliu.

* Lyderystė nesuvokiama be REZULTATŲ, nes veikla negali būti savitiks lė, ji yra kryptinga ir ją ženklina pasiekimai.

Aprašydama savo projektą, kiekviena kūrybinė komanda išryškino: * REZULTATĄ: kokia yra siekiama vizija, įgyvendinamas sisteminis besi-

mokančiųjų mokymosi pokytis, jo tvarumas ir tęstinumas; * DALYVAVIMĄ: kaip buvo kuriama bendradarbiavimo ir įsitraukimo

kultūra, įtraukiamos visos suinteresuotosios grupės;* MOKYMĄSI: kokios buvo taikomos profesinio mokymosi

formos, ką davė projekto suteiktos mokymosi galimybės.



BIRŽŲ RAJONAS. LYDERYSTĖ VARDAN KIEKVIENO BESIMOKANČIOJO PAŽANGOS

Kas pasikeitė?

Mums pavyko inicijuoti pokyčius lyderystės pagrindu, sukurtas savivaldybės švietimo kaitos modelis „Lyderystė vardan kiekvieno besimokančiojo pažangos“. Šiuo kūrybiniu darbu parodėme, kad pas mus galimi lyderystės kultūros diegimo būdai, pateikėme siūly-mų, kaip galima atnaujinti švietimo vadybą tam sutelkiant savivaldybės politikus, švietimo specialistus, mokyklų bendruomenes ir kitas suinteresuotas grupes.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Dalia Kėželienė

1. Vizija ir siekiamas rezultatas

Savivaldybės švietimo kaitos modeliu „Lyderystė vardan kiekvieno besimokan-čiojo pažangos“ pristatomi lyderystės kultūros diegimo būdai ir praktinė patirtis. Lyderystės plėtra pasirinkta kaip efektyviausia kryptis siekiant gerinti savivaldybės mokinių mokymąsi.

Vizija – kiekvieno besimokančiojo pažanga kuriant lyderystės ir pokyčių kultū-rą savivaldybės mokyklose. Lyderystės mokymąsi ir praktinį diegimą skatina Poky-čių grupė. Ją sudaro projekto „Lyderių laikas 2“ Biržų rajono savivaldybės kūrybinė komanda kartu su švietimo lyderystės studijų magistrantais ir neformaliosios švie-timo lyderystės programos dalyviais.

Pokyčių grupė veikia pagal šiuos principus: kiekvienas narys lyderystės veiklo-je dalyvauja savanoriškai ir atsakingai; kiekvienas narys skatina bendradarbiavimą, tvarumą, vadybos ir lyderystės darną, atvirumą, partnerystę, etiškumą; kiekvienas narys siūlo inovatyvią, su mokinių mokymosi pažanga susijusią veiklą ir kūrybiškai ją vykdo.

2. Modelio įgyvendinimo schema

Modelio įgyvendinimo ciklas – vieneri mokslo metai. Dalyviai – savivaldybės politikai, administracijos Švietimo skyriaus darbuotojai, bendrojo ugdymo mokyklų, Biržų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centro (PMMMC) vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai ir partneriai.

Pokyčių grupė organizuoja forumą, kuriame aptariamas modelio įgyvendini-mas. Savivaldybė įsteigia apdovanojimus už metų pažangą pagal numatytas sritis, modelį įgyvendinti norinčios mokyklos sutelkia svarbiausio pokyčio, idėjų įgyvendini-mo grupes, numato būdus ir pateikia informaciją apie bendradarbiavimą ir pagalbą.

Pokyčių grupės nariai – politikai kartu su Savivaldybės administracijos Švie-timo skyriumi rengia ateinančių metų savivaldybės mokyklų iniciatyvų skatinimo

53LYDERIŲ LAIKAS 2


finansinės programos projektą ir teikia svarstyti Savivaldybės tarybai. Įpusėjus mokslo metams Pokyčių grupė organizuoja bendradarbiavimo renginį įgyvendinimo sėkmėms ir problemoms aptarti. Pasibaigus mokslo metams modelį įgyvendinan-čios mokyklos Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui pateikia informaciją apie mokinių mokymosi pasiekimus, kuriems įtakos turėjo įgyvendinti pokyčiai. Savivaldy-bės apdovanojimai už metų pažangą teikiami savivaldybės švietimo forume.

3. Dalyvavimas

Įgyvendinant praktines idėjas dalyvavo savivaldybės politikai, Švietimo skyriaus darbuotojai, bendrojo ugdymo mokyklų, PMMMC vadovai, mokytojai, mokiniai, tėvai. Į pirmą kartą 2013 m. rugpjūčio 29 d. organizuotą savivaldybės švietimo forumą „Mokyti(s) smagu“ atvyko 120 dalyvių, jame aptartos 2013– 2014 m. m. pokyčių sritys.

Nauja veikla. Organizuotas savivaldybės vadovų ir tarybos narių kūrybinės komandos susitikimas Biržų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje. Penkios projekto mokyklos pateikė praktinių pavyzdžių, kaip sudarė įgyvendinimo grupes, kokias vykdė veiklas. Savivaldybės taryba 2014 m. biudžete skyrė lėšų savivaldybės ir mokyklų iniciatyvų skatinimo priemonėms, kurios vykdomos pasibaigus projektui.

Savivaldybės švietimo forumasdėl metų pokyčių

inicijavimo

Pokyčių, kurie efektyviai gerino

mokinių mokymąsi, viešas pristatymas

Mokyklų bendradarbiaujančios komandos parengia

pokyčių įgyvendinimo projektus

Pokyčių dalyvių mokymasis,

veikla, motyvavimas, profesinis palaikymas



Švietimo skyrius ir PMMMC parengė programą „Mokiniams apie lyderystę“, į kurią įsitraukė 70 mokinių iš įvairių bendrojo ugdymo mokyklų bei Biržų verslo ir technologijų centro. Programos tikslas – perteikti lyderystės idėjas mokyklų jaunimui. Švietimo lyderystė skirta kokybiškam mokymuisi paremti ir plėtoti. XXI a. žmogaus gebėjimai yra kitokie, mokyklose reikia naujo mąstymo, naujos patirties, informacijos šaltinių ir pavyzdžių. Programa siekiama sukurti veiksmingo aktyvių mokytojų ir mokinių bendravimo aplinką, skatinti mokinius ir mokytojus kartu kalbėtis apie lyderystę ir kurti jos praktinę raišką. 26 akademinių valandų prog-ramos metu bus tobulinamos bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos.

Biržų rajono Nemunėlio Radviliškio pagrindinėje mokykloje vykdoma veikla siekiama įgyvendinti vadybos pokyčius – mokykloje sukurta darbuotojų skatinimo sistema. Kuriant ją išmokta dirbti išvien. Organizuojamas metinis vadovo ir darbuo-tojo pokalbis, įsteigtas Mokytojų klubas. Mokykloje rengiami neformaliojo švietimo užsiėmimai „Lyderystės mokykla“.

Biržų „Aušros“ vidurinėje mokykloje, siekiant patobulinti ugdymo procesą, atlikti nuomonės tyrimai. Suburta iniciatyvinė tėvų grupė, parengtas Tėvų forumo įstatų projektas.

Biržų „Saulės“ gimnazijoje formuojamos sąlygos reikštis lyderystei. Gimnazija vykdo projektą „Mano pirmieji tyrinėjimai“, į jį įsitraukti pakvietė ir kitas mokyk-las. Dalyvavo 73 antrųjų klasių mokiniai. Parengti Savivaldybės mokyklų tiriamųjų darbų pristatymo nuostatai.

Biržų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje suburta mokinių lyderių grupė (31 mokinys). Biržų rajono Vabalninko Balio Sruogos vidurinėje mokykloje dalyva-vimas lyderystėje labiausiai pasireiškia plėtojant savivaldą. Mokykla sutelktomis pastangomis įgijo gimnazijos statusą.

4. Siekiamas ir įgyvendinamas sisteminis pokytis

Savivaldybėje įtvirtinama lyderystės kultūra, suvokimas, jog kiekvieno moki-nio mokymosi pažanga yra esminė mokyklos veikloje. Visiems projekto dalyviams paaiškėjo, kad norint įgyvendinti iniciatyvas labai svarbu susikalbėjimas profesiniu lygmeniu, intelektuali ir emocinė darbo atmosfera, bendravimas grupėje ir siekia-mo tikslo supratimas. Labai svarbu, kad apie švietimo specialistų galimybes veikti kitaip sužinojo politikai, sumažėjo sistemos uždarumas, mažiau kritikos, daugiau pasiūlymų, kaip mažinti mokyklų konkurenciją.

Savivaldybės vadovų sutelktos kūrybinės komandos nariai dvejus metus daly-vavo naujoje veikloje, mokėsi lyderystės ir partneriško bendradarbiavimo. Modelio vizijos ir laukiamo rezultato planavimo etape remtasi atliktu tyrimu ir apibendrinta Savivaldybės administracijos, mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių ir tėvų nuomo-ne bei pasiūlymais.

55LYDERIŲ LAIKAS 2


Tyrimo rezultatai patvirtino, kad labai svarbu skatinti vieni kitų pasiekimų pripažinimą dalijantis gerąja patirtimi. Dabar gi labiau pripažįstama kitų rajonų savivaldybių mokytojų veikla.

Vis dar gaji konkurencinė mokyklų kultūra. Švietimo skyrius turėtų skatinti nekonkurencinius mokyklų renginius. Būtinas neformalus mokytojų bendravi-mas, bendri projektai, pvz., savivaldybės finansuojamas metų idėjos (ar problemos sprendimo) projektas ir pan.

Pasak tyrimo dalyvių, geras, aktyvus savivaldybės mokyklos mokytojas yra kūrybiškas, gebantis naudotis ištekliais ir kurti ugdymo aplinkas mokykloje ir už jos ribų; jis gerai išmano bendrąsias programas pagal lygmenis ir geba teisingai vertinti, dirbti su įvairių gebėjimų mokiniais kiekvienam prieinamu mokymosi būdu.

Mokinių nuomone, geras mokytojas turėtų laipsniškai mokyti elgtis su moky-mo priemonėmis, nelaikyti jų paslėptų, kad mokiniai jų nesuniokotų. Sudary-ti sąlygas mokiniams laisvu nuo pamokų metu dalyvauti kitų klasių pamokose, kur galėtų patys pasikartoti mokomąją medžiagą ir padėtų kitiems mokytis. Tai būtų partnerystė mokantis. Mokiniams taip pat nepriimtinas vien savarankiškas mokymasis, jiems svarbu, kad dalį žinių suteiktų mokytojas, tačiau tai turėtų būti nenuobodu. Jiems patinka praktinės užduotys, aktyvūs mokymo metodai, vaizdi-nės priemonės, gera klasės atmosfera. Mokiniai nori daug dirbti pamokų metu, o namuose – mažai. Juos motyvuoja pažymys.

Aptariant aktyvaus mokytojo kriterijus išryškėjo, kad, mokinių nuomo-ne, aktyvus mokytojas nebijo naujovių, mokosi savarankiškai, geba bendrauti ir bendradarbiauti, mėgsta savo darbą ir myli vaikus.

Kvalifikacijos kėlimo naudą pripažįsta dauguma tyrime dalyvavusių mokytojų. Tačiau tik tada, jeigu tai vyksta savo noru dėl žinių ir tobulėjimo. Jeigu tik dėl pažymėjimo – nauda menka. Kvalifikaciją galima kelti ne tik aktyviai dalyvaujant seminaruose, bet ir mokantis savarankiškai.

Išanalizavus tėvų apklausos duomenis galima teigti, kad, jų manymu, gera pamoka – tai pirmiausia darbinga pamoka. Svarbiausia žinios, geri mokymosi pasiekimai ir rezultatai.

Savivaldybės kūrybinė komanda dėl efektyvaus konsultantų darbo ir motyvavi-mo susiformavo kaip naujo, atviro bendravimo ir bendradarbiavimo grupė, gebanti kurti geranoriškumo atmosferą, diskutuoti ir argumentuoti, kritiškai ir draugiškai veikti. Vienuolika skirtingos patirties žmonių kartu dirbo daugiau nei du šimtus valandų, tapo tarsi laikina institucija, surengė 26 susitikimus, kelis iš jų atvirus, orga-nizavo forumą, dalyvavo 2013 m. ir delegavo atstovus į 2014 m. nacionalinį forumą, kur įgijo naujos patirties. Kartu dirbant kūrybinėje komandoje ir kuriant unikalų savi-valdybės modelį gimė naujų idėjų, kilo daug svarstymų, tarimosi, požiūrių derinimo, nes atsirasdavo vis naujų pasiūlymų, modelio variantai keitėsi ir buvo tobulinami.



5. Savivaldybės švietimo bendruomenės mokymasis ir profesinis palaikymas

Lyderystės mokymasis vienomis ar kitomis formomis vyko visose savivaldy-bės mokyklose. 4 dalyviai iš savivaldybės mokyklų ISM Vadybos ir ekonomikos universitete baigė švietimo lyderystės magistrantūros studijas, 15 – neforma-liąją švietimo lyderystės programą. Šios programos dalyviai atstovauja beveik visoms (išskyrus vieną) Biržų rajono švietimo įstaigoms, 12 dalyvių pasirinko keturis modulius. 29 švietimo darbuotojai dalyvavo dviejose užsienio stažuotė-se Lenkijoje ir Čekijoje bei Estijoje ir Suomijoje, 24 – trijose stažuotėse Kauno ir Panevėžio miestų bei Šiaulių rajono savivaldybių švietimo įstaigose. Jie paskelbė patirties dienoraščius savivaldybės tinklalapyje ir savo mokyklose. Organizuotas 2 dienų seminaras „Lyderystė / vadybos pagrindai“, kuriame dalyvavo 25 švieti-mo darbuotojai. Visiems besimokantiems bei stažuočių dalyviams savivaldybės administracija ir mokyklų vadovai sudarė sąlygas išvykti, organizavo jų pavada-vimą. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriuje, PMMMC, 14-oje bendrojo ugdymo mokyklų sukaupta projekto knygų švietimo vadybos ir lyderystės tema. Jomis naudojasi projekto dalyviai ir kiti besidomintieji lyderystės plėtra. 2013 m. spalio–lapkričio mėnesiais Biržų PMMMC vyko 6 lyderystės knygų pristatymai. Nauja patirtis: filmuotuose knygų pristatymuose matyti, kaip atsakingai pasiren-gę knygas pristatantys žmonės.

Projekto veiklų sklaida vykdoma savivaldybės ir kai kurių mokyklų tinkla-lapiuose, teikta informacija projekto „Lyderių laikas 2“ interneto svetainei.

Ką keistumėte?

Projekto pradžioje norintiesiems dirbti kūrybinėje komandoje reikia organizuoti teorinius lyderystės mokymus ir pateikti daugiau žinių apie lyderystės tvarumo galimybes.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Dalia Kėželienė

6. Modelio tvarumas, tęstinumas

Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius parengė Savivaldybės ir mokyklų bendradarbiavimo bei mokymosi iniciatyvų skatinimo nuostatus, kurie reglamentuo-ja mokymosi iniciatyvų sritis ir apdovanojimų skyrimo tvarką. Apdovanojimų tikslas – skatinti švietimo vadybos ir mokymosi pažangos iniciatyvas keičiant mokyklo-se ugdymo(si) procesą taip, kad kiekvienas mokinys įgytų kompetencijas, būtinas sėkmingam mokymuisi. Apdovanojama už mokymosi pokyčių ir bendradarbiavimo

57LYDERIŲ LAIKAS 2


kultūros formavimą, lyderystės bei ugdymo naujovių įgyvendinimą ir sklaidą. Apdo-vanojimai mokykloms skiriami už vienerių mokslo metų pažangą įgyvendinant Biržų rajono savivaldybės švietimo kaitos modelį „Lyderystė vardan kiekvieno besimokan-čiojo pažangos“. Lėšas apdovanojimams skiria Biržų rajono savivaldybės taryba.

Mokymosi iniciatyvų skatinimo ir pažangos vertinimo informaciją mokyk-los direktorius teikia Savivaldybės administracijos Švietimo skyriui iki kiekvienų metų liepos 1 d. Apdovanojimų skyrimo komisijos sprendimą tvirtina Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas.

Mokymosi iniciatyvų apdovanojimai įteikiami prieš naujus mokslo metus. Kartu su jais ir lyderystės bei mokymosi pažangos logotipu pažymėti padėkos raštai inicia-tyviems mokyklos bendruomenės nariams ir partneriams direktoriaus teikimu.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyrius rengia ir koordinuoja Biržų rajo-no savivaldybės švietimo kaitos modelio „Lyderystė vardan kiekvieno besimokan-čiojo pažangos“ vienerių mokslo metų įgyvendinimo planą.

Antrajame savivaldybės švietimo forume aptarta, kaip remiantis modeliu 2014–2015 m. m. bus vykdomi metų pažangos darbai, kokia reikalinga parama mokyklose diegiant tvarią ir vertingą praktiką.

2014–2016 m. planuojamas savivaldybės mokyklų tobulinimo iniciatyvų finansa vi-mas. Savivaldybės tarybai kasmetinėse Švietimo skyriaus ir švietimo įstaigų ataskaito-se bus teikiama informacija apie lyderystės kultūros paskatintus mokymosi po kyčius.

Biržų rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Dalia Kėželienė, Skirmantė Griciūnienė, Vaidotas Butkevičius, Dainius Korsakas, Laimutis Štirvydas, Jurgita Umbrienė, Stasė Eitavičienė, Asta Petrusevičienė, Vaidutė Slavinskienė, Vaida Vaitaitytė, Genovaitė Norvidienė.

Konsultantai: Audrius Matiukas, Vitalija Dziuričienė.

IGNALINOS RAJONAS. VERSLUMO SKATINIMAS UGDANT PASITIKĖJIMĄ

Kas pasikeitė?

Susiformavo puiki komanda. Tikimės, kad parengtas lyderystės plėtros modelis ir įgyven-dinama Pasitikėjimo ugdymo programa didins rajono švietimo bendruomenės pasitikėjimą savimi ir kitais, o ilgalaikėje perspektyvoje prisidės prie nedarbo mažinimo.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Gasiukevičienė



Modelio aprašas

Ekonomika visada buvo pasitikėjimu grindžiamas žaidimas. Nors buvome įpratę manyti, kad komercinės veiklos ir prekybos pagrindas – auksas ar sidabras, iš tikrųjų jos rėmėsi dar svarbesniu dalyku – žmonių pasitikėjimu. Kol tas pasitikėjimas tvirtas, ekonomika klesti, ateitis kviečia mus pirmyn. O kai tik žmonių pasitikėjimas susvyruoja – ekonomika pasiligoja, ateities perspektyvos nublanksta.

Jeremy Rifkin, „Trečioji pramonės revoliucija: kaip lateralinės jėgos keičia energetiką, ekonomiką ir visą pasaulį“


Lyderystės plėtros modelio „Verslumo skatinimas ugdant pasitikėjimą“ (toliau – modelis) vizija rajono mokyklos abiturientui – „Laimingas, savimi pasitikintis žmogus, kuriantis gerovę savo krašte“.

Vizija atspindi tris pagrindinius komponentus: pasitikėjimą savimi, gebėjimą kurti gerovę (verslumą) ir patriotiškumą.

Patriotiškumo ugdymas rajono mokyklose vyksta gana sėkmingai, tačiau norintieji pasilikti Ignalinos rajone dažniausiai to nedaro dėl vienintelės priežasties – neranda darbo, o kurti savo verslo nedrįsta. Todėl mokyklose labiausiai reikėtų ugdyti verslumui tinkamas savybes. Verslumo skatinimas – vienas strateginių savi-valdybės tikslų, kurio siekta rengiant ir įgyvendinant šį modelį.

Verslumo skatinimo veikla mokyklose neįsivaizduojama be bendradarbiavimo ir lyderystės. Todėl modelio tikslas – skatinti bendradarbiavimą ir lyderystę, ugdant verslumo kompetencijas.

Verslumo sąvoka modelyje vartojama plačiąja prasme – tai ne tiek paties verslo ar įmonės kūrimas, kiek bendražmogiškos savybės. Kaip tinkamos ugdyti mokyklose ir šiuo metu reikalingiausios, pasirinktos tokios verslumo kompetencijos:

* gyvenimo būdas, kai planuoji pats (atsakomybė ir savęs pažinimas);* pozityvus mąstymas – pozityvi reakcija į nesėkmes, pasitikėjimas

savimi;* bendravimo menas – gali gauti naudos, išlikdamas malonus kitiems;* gebėjimas patraukti, suburti žmones bendrai veiklai (lyderystė);* peorinės žinios, praktiniai įgūdžiai.

Kadangi pirmosios keturios iš šių kompetencijų glaudžiai siejasi su pasitikėji-mu savimi ir kitais, joms ugdyti sukurta Pasitikėjimo ugdymo programa.

59LYDERIŲ LAIKAS 2


Pasitikėjimo kompetencija būtina ne tik verslininkui, bet ir kiekvienam sėkmingai gyventi siekiančiam jaunuoliui, kiekvienam gerai jaustis norinčiam vaikui. Todėl modelis ir pavadintas „Verslumo skatinimas ugdant pasitikėjimą“.

Modelio uždaviniai:

1. Sukurti Pasitikėjimo ugdymo programą (toliau – PUP);2. PUP tikslas – ugdyti savęs pažinimu besidomintį mokinį, gebantį

diskutuoti, siūlantį ir įgyvendinantį idėjas, pasitikintį savimi ir kitais;3. SPUP uždaviniai: pažinti save, tobulinti bendravimo įgūdžius, įgyti

drąsos veikti.

PUP STRUKTŪRA

PUP dalis PUP tema Trumpas PUP temos apibūdinimas

I. SAVĘS PAŽINIMAS

1. Kas aš esu? PUP įžanga. Savęs pažinimas, gebėjimas pažinti savo emocijas

2. Būk savimi Stipriosios ir silpnosios savybės, įsivertinimas, vardo galia, teigiamas savęs vertinimas

3. Mano gabumai ir interesai

Savęs tobulinimo, ateities* perspektyva

4. Noriu būti… Tobula ateities vizija – svajonė

II. BENDRAVI-MO MENAS

5. Pozityvus mąstymas

Savivertė ir jos ugdymas, pozityvus ir negatyvus mąstymas, pozityvaus mąstymo įgūdžiai

6. Dialogo menas Kaip susipažinti, užmegzti santykius, kaip bendrauti, tinkamai diskutuoti, teikti argumentus

7. Konfliktų sprendimo menas

Kaip tinkamai išsakyti ir priimti kritiką, kaip spręsti konf liktus, grįžtamasis ryšys, gebėjimas išsakyti savo emo cijas, konflikto pažinimas, tinkamas bend-ravimas konf likto metu, gebėjimas teikti ir priimti grįžtamąjį ry šį

8. Viešas kalbėjimas

Kūno kalba, retorikos menas, pristatymo, viešo kalbė-jimo įgūdžiai

* Temą galima tęsti mokinių ugdymo karjerai metu.



III. DRĄSA VEIKTI (VERS-LUMAS) – SIŪLYTI IR ĮGYVENDINTI IDĖJAS

9. Sėkmės istorijos

Žmogaus, kuriam sekasi, sąvoka. Susitikimai su įvai-riais sėkmingai dirbančiais žmonėmis

10. Kaip organi-zuoti renginį

Teorija, galimybių paieška, renginio organizavi-mo aptarimas: idėjos pasirinkimas (kaip suderinti visų nuomones), planavimas, darbų pasidalijimas, įgyvendinimas; aptarę šią temą vaikai organizuoja renginį

11. Kaip man pavyko?

Organizuoto renginio aptarimas

12. Džiaugsmo laiškas sau

Asmeniniai pokyčiai programai pasibaigus – gali būti parengta vaizdo medžiaga, parašytas paprastas laiškas, pasirinkta kita programos aptarimo forma

PUP VYKDYMO REKOMENDACIJOS

a) PUP rekomenduojama įgyvendinti klasių valandėlių metu. Dalis temų (pvz., susitikimai, renginiai) gali būti įgyvendinamos kelioms klasėms ar mokyklos renginių metu.

b) Kiekvienam mokiniui užsiėmimus visomis PUP temomis rekomen-duojama organizuoti ne mažiau kaip du kartus: vieną kartą 5–8 klasėje ir vieną kartą 9–12 klasėje.

c) Visas PUP temas konkrečioje klasėje rekomenduojama nagrinėti nuosekliai, tais pačiais mokslo metais.

d) Organizuojant PUP užsiėmimus, rekomenduojama atsižvelgti į vaikų amžių, jų brandą ir iš siūlomų užduočių pavyzdžių parinkti tinka-miausias konkrečiai klasei.

e) Viena PUP tema skirta mažiausiai vienai klasės valandėlei, bet ją gali-ma nagrinėti ir per 2–3 užsiėmimus.

f) Įgyvendinant PUP rekomenduojama atsižvelgti į anksčiau išsiaiškin-tus 5–12 klasių mokinių lūkesčius. Mokinių nuomone, įgyvendinant programą turėtų būti sudarytos sąlygos: užsiimti įdomia veikla (daug įvairių žaidimų); patikėta jiems patiems organizuoti dalį PUP veik-lų; mokytis dirbti komandoje; geriau pažinti save; daryti tai, ko kiti manė, kad negalėsi (drąsa); mokytis įveikti baimę ir kt.

g) Kadangi PUP parengta kaip verslumą skatinanti programa, rekomen-duojama kuo daugiau veiklų patikėti organizuoti patiems mokiniams.

61LYDERIŲ LAIKAS 2


h) Prieš įgyvendinant PUP ir ją įgyvendinus mokiniams ir mokytojui rekomenduojama užpildyti parengtą klausimyną.

LAUKIAMAS POKYTIS ĮGYVENDINUS PUP

PUP dalis Laukiamas mokinių pokytis įgyvendinus PUP

Klausimai pokyčiui įsivertinti

I. SAVĘS PAŽINIMAS

Mokinys geba pažinti save, įvardija ne mažiau kaip 4 savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, žino, kuo nori (nenori) būti.

1. Aš gebu įvardyti savo stipriąsias ir silpnąsias savybes.

2. Aš gebu save padrąsinti, save padrąsinti nesėkmės atveju.3. Aš patinku sau toks, koks esu.

II. BENDRAVIMO MENAS

Mokinys moka išsakyti savo nuomonę, pokalbio metu nenu-traukia pašnekovų, argumentuo-ja, moka geranoriškai palaikyti kitus, geba tinkamai reaguoti ir priimti kritiką, turi ir išsako savo nuomonę ir moka ją argume-ntuotai pagrįsti, žino, kaip reikia kalbėti viešai, ir geba praktiškai tai atlikti.

4. Aš drąsiai išsakau savo nuomonę.5. Man nesunku suprasti kito žmogaus nuomonę.6. Man nesunku kalbėti prieš klasę ar kitą audito-riją.7. Tinkamai reaguoju į kito žmogaus kritiką.

III. DRĄSA VEIKTI (VERSLUMAS) – SIŪLYTI IR ĮGYVEN-DINTI IDĖJAS

Padidėjęs mokinių aktyvumas, daugiau mokinių įgyvendintų renginių, mokiniai savarankiš-kai organizuoja klasės valan-dėles, siūlo ir įgyvendina kitų pasiūlytas idėjas, moka įveikti nesėkmes.

8. Aš turiu daug idėjų.9. Aš drąsiai imuosi inicia-tyvos veikti.10. Aš manau, kad manimi galima pasitikėti.

Užtikrinti PUP tęstinumą

Ignalinos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu pritarta PUP ir rekomenduojama ją įgyvendinti visose rajono bendrojo ugdymo mokyk-lose. Šios programos įgyvendinimą ketinama įtraukti į mokyklų ugdymo planus.



Derinant tarifikacijas, planuojama rekomenduoti numatyti mokytojams užmokestį už PUP įgyvendinimą (skirti daugiau valandų už vadovavimą klasei arba daugiau valandų už papildomus darbus).

Kasmet Mokytojo dienos proga planuojama skirti rajono savivaldybės mero padėką asmeniui, kūrybiškiausiai praėjusiais metais įgyvendinusiam programą. Atsi-žvelgus į aplinkybes, planuojama skatinti padėkomis už sėkmingą šios programos įgyvendinimą ir daugiau asmenų – mokytojų, verslininkų ar mokinių tėvų ir kt.

Mokyklose ir rajone ketinama paskirti PUP įgyvendinimo koordinatorius, o mokslo metų pradžioje – organizuoti jų susitikimą, išsiaiškinti situaciją mokyklo-se. Išsiaiškinęs pedagogų kvalifikacijos kėlimo poreikį, Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras kasmet organizuos bent vieną seminarą, susijusį su PUP įgyvendinimu. Seminarą galėtų vesti mokytojas savanoris, įgyven-dinantis PUP.

Į programos įgyvendinimą ir kitas veiklas įtraukti verslininkus, įvairių profesijų asmenis. Ketinama kviestis verslininkus, kai klasėse bus narinėjama programos tema „Sėkmės istorijos“. Įtraukti verslininkus ir į kitas su verslumo ugdymu susiju-sias mokyklose vykstančias veiklas.

Projektui pasibaigus ir toliau planuojama tęsti veiklą, dar aktyviau įtraukiant verslininkus, ūkininkus, amatininkus-namudininkus ir pan. Galimos tokios šios veiklos plėtros gairės:

* organizuoti verslumo būrelius; * su norinčiais vaikais eiti į įmones, pas ūkininkus stebėti veiklų (šiuo

metu einama klasėmis, todėl ne visi būna suinteresuoti); * „šešėliuojant“ susipažinti su mokyklose esamomis pareigybėmis,

įvairių darbuotojų, dirbančių mokykloje, darbu; * rengti konkursus kartu su įmonėmis (pvz., „Skaniausia pica“, „Vaikai

kuria reklamą“); * mokiniams praktiškai parodyti amatus ar darbus, iš ko žmogus

gali išgyventi (amatininkystė), kviestis smulkiuosius amatininkus į mokyklas;

* organizuoti mokinių praktiką pas smulkiuosius amatininkus;* suteikti galimybę „pajusti pinigus“ – vaikų darbų (papuošalų, suveny-

rų ir kt.) prekyba mokyklų mugėse;* susitikimai su verslininkais – sėkmės istorijos ir kt.

Kurdami šį modelį, savo veikloje rėmėmės bendradarbiavimo, tolerancijos, atvirumo, nuoseklumo principais, siekėme konkrečių tikslų (aktualių savivaldybės

63LYDERIŲ LAIKAS 2


lygmeniu), stengėmės įgyvendinti užsibrėžtus uždavinius. Savo vertybėmis laikėme pasitikėjimą savimi ir kitais, bendradarbiavimą įvairių bendruomenių lygmeniu, drąsą veikti, pagarbą vienas kitam, dalijimąsi turima patirtimi, gebėjimą susikalbė-ti, dirbti komandoje, mokytis vieniems iš kitų.

Norint išsiaiškinti, kokią visam rajonui būdingą problemą mokyklų bendruo-menės identifikuoja kaip pagrindinę, kaip mokyklų bendruomenės suvokia savimi pasitikintį žmogų, projekte dalyvaujančiose rajono mokyklose buvo atliekami įvai-rūs tyrimai, kuriais remiantis parengtas PUP poreikio Ignalinos rajono savivaldybė-je pagrindimas.

Siekiant išsiaiškinti, kaip mokyklų bendruomenės suvokia savimi pasitikintį žmogų, projekte dalyvaujančiose rajono mokyklose buvo atliekami šie tyrimai:

* projekte dalyvaujančių bendrojo ugdymo mokyklų darbuotojų nuomonės apie pasitikinčio žmogaus bruožus ir apie pasitikėjimo savimi ugdymo galimybes tyrimas. Jo rezultatai rodo, kad kiekvienas žmogus pasitikėjimą savimi suvokia skirtingai ir svarbiausiais laiko kitokius bruožus;

* projekte dalyvaujančių mokyklų mokinių su PUP susijusių lūkes-čių tyrimas. Su PUP susiję mokinių lūkesčiai: išmokti reikšti savo nuomonę; priimti kritiką ir reaguoti į ją (taip pat reikia išmokti ir išsakyti kritiką); išmokti įveikti baimę ir pasitikėti savimi; programa turėtų būti patraukli, intriguojanti, į ją įtraukta daug žaidimų (ir spor-tinių, ir intelektinių) ir dainų, joje turėtų būti vietos įdomiai kūrybinei veiklai – įgalinimui ir kt.;

* projekte dalyvaujančių mokyklų su PUP temų pasirinkimu susijusių lūkesčių tyrimas. Kiekviena mokykla turėjo pasiūlyti po 12 temų. Pasiūlytos, pavyzdžiui, šitokios temos: mano psichologinis portretas; kas aš esu? Ar moku bendrauti ir bendradarbiauti? Bendravimo ir bendradarbiavimo menas. Kaip priimti tinkamus sprendimus? Mano gabumai ir interesai. Savivaldybės kūrybinės komandos susitikime atrinktos aktualiausios mokyklų temos buvo įtrauktos į PUP. Susi-tikime taip pat nutarta, kad savivaldybės bei mokyklų komandų nariams ir vaikus mokysiantiems klasių auklėtojams reikės organi-zuoti mokymus, kaip nagrinėti daugelį temų. Į mokymus rekomen-duotina įtraukti ir mokinių tėvų atstovus bei pačius mokinius;

* projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvaujančių Ignalinos rajono savivaldy-bės bendrojo ugdymo mokyklų lūkesčių, susijusių su laukiamais vaikų raiškos pokyčiais įgyvendinus PUP, tyrimas. Mokyklų laukiamų vaikų



raiškos pokyčių pavyzdžiai: aš gebu įvardyti savo stipriąsias ir silpną-sias savybes, gebu save padrąsinti, sau pritarti nesėkmės atveju, aš patinku sau toks, koks esu; įvardijamos ne mažiau kaip 4 savo stipriosios ir silpnosios savybės; išbandomi nauji veikimo ir elgesio būdai; įsivertinamas elgesys;

* 2013 m. gegužės mėn. pagal projekto metu parengtą klausimyną atliktas projekte dalyvaujančių mokyklų mokinių ir mokytojų pasi-tikėjimo savimi tyrimas, kurio rezultatai pristatyti projekto viešinimo renginyje;

* 2014 m. kovo mėn. pagal rajono kūrybinės komandos narių užpildy-tas anketas atliktas pokyčio įsivertinimas.

Laukiamas mokinių pokytis įgyvendinus PUP: mokinys geba pažinti save, įvar-dija ne mažiau kaip 4 savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, žino, kuo nori (nenori) būti. Jis moka išsakyti savo nuomonę, pokalbio metu nenutraukia pašnekovų, argumentuoja, moka geranoriškai palaikyti kitus, žino, kaip reikia kalbėti viešai, ir geba praktiškai tai atlikti bei kt.

Remiantis šiais tyrimais parengtas PUP poreikio Ignalinos rajono savivaldybė-je pagrindimas. Nustatyta, kad pasitikėjimo ugdymas rajono mokyklose būtinas įgyvendinant tiek Ignalinos rajono savivaldybės 2011–2018 m. strateginį plėtros planą, tiek nacionalinius švietimo prioritetus ir Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ siekius.

2. Dalyvavimas

Kuriant ir įgyvendinant modelį į veiklą įsitraukė projekte dalyvaujančių mokyklų mokiniai, pedagogai (mokytojai, klasių auklėtojai, socialiniai pedagogai, logopedai), mokinių tėvai, mokyklos bendruomenė, savivaldybės lygmeniu – savivaldybės administracijos darbuotojai, rajono savivaldybės tarybos nariai. Į projekto veiklas vėliau buvo įtraukti ir projekte nedalyvaujančių mokyklų atstovai.

Kiekvienai šių grupių įgyvendinamas modelis yra svarbus. Modelio metu sukurta PUP padės kiekvienam ugdytis reikiamas savybes, mokiniai PUP atras daug įdomių temų, o kurdami ją jie jau tapo lygiaverčiais dalyviais. Klasių auklė-tojai gavo metodinę medžiagą auklėtiniams ugdyti ir kartu su kūrybine grupe įgijo komandinio darbo patirties. Mokytojai turėjo puikią galimybę keistis informaci-ja, geriau pažinti vieni kitus, tobulinti kompetencijas. Modelis visą rajono švieti-mo bendruomenę subūrė bendrai veiklai. Įgyvendinant modelį įveiktas mokyklų bendruomenių abejingumas ir konservatyvumas, išryškėjo lyderiai. Iš pradžių

65LYDERIŲ LAIKAS 2


kuriant modelį darbas vyko tik rajono, vėliau – ir mokyklų kūrybinėse komandose, dar vėliau į kūrybinės komandos susitikimus buvo pradėti kviesti įvairūs asmenys, susiję su nagrinėjama tema. Mokyklose informacija apie projektą „Lyderių laikas 2“ buvo skelbiama direkciniuose, metodinės tarybos susirinkimuose. Pasirinkus modelio kryptį, vyko projekto pristatymai, buvo įtrauktos mokyklų bendruomenės (ne tik mokinai, tėvai ir mokytojai, bet ir kiti mokyklų darbuotojai). Dar vėliau vyko mokymai kartu su tėvais, tėvų atstovai dalyvavo bendruose renginiuose, seminare.

Prasidėjus PUP kūrimo darbams, buvo pakviesti programą kurti norintys klasių auklėtojai, kurie į šią veiklą įtraukė savo auklėtinius, kiti pedagogai. Kurdami ir dalyvaudami seminaruose mokytojai kartu ir mokėsi. Mokiniai ne tik dalyvavo kuriant ir išbandant programą, bet ir reflektavo, išsakė savo nuomonę. Sugalvota daug įdomių veiklų. Kadangi įvairios grupės į veiklą įsitraukė savanoriškai, neigia-ma patirtimi negalime pasidalyti, išskyrus tai, kad vykdant savanorišką veiklą nuolatos buvo jaučiama laiko stoka tiek dėl darbų apimties, tiek dėl veiklų smulk-meniškumo ir dažnų susitikimų.

Projekto metu nuolat vyko įvairių projekto darbo grupių susitikimai-diskusijos, buvo pasitelkiami konsultantai ir vidiniai bei išoriniai patarėjai. Mokytojai dalyvavo stažuotėse, seminaruose, įvairiuose užsiėmimuose, mokyklos komandos pasita-rimuose. Sklandžiai dirbome grupinio darbo metodu. Mokiniai dalyvavo klasės valandėlėse, puikiai atliko užduotis, teikė pastabas ir pasiūlymus.

Nauja buvo tai, kad įvairių mokyklų komandos kūrė bendrą produktą. PUP temos buvo ne paskirstytos mokykloms, o kiekvienos temos rengimo grupe-lę sudarė įvairių mokyklų atstovai – tokiu būdu buvo sukurtos ne tik kūrybinės projekto komandos mokyklose bei savivaldybėje, bet ir tarpmokyklinės temų kūrimo komandos. Šitaip buvo skatinamas tarpmokyklinis bendradarbiavimas. Be to, vienas šalia kito kartu dirbo tiek pedagogas, tiek mokyklos vadovas. Sukur-ta nauja bendradarbiavimo praktika, kai kiekviena mokykla stengėsi įnešti indėlį į bendrą darbą. Nauja ir tai, kad į projekto veiklas buvo įtraukti ne tik tėvai, bet ir mokyklų darbuotojai ne pedagogai.

Naujos bendradarbiavimo patirties teikė ir neformaliosios švietimo lyderystės studijos, kai teko rengti bendrus (kartu su kitų savivaldybių atstovais) grupinius projektus. Tikimės, kad ir vėliau mokyklos, įgyvendindamos PUP (ir ne tik), dalysis patirtimi, inicijuos naujas veiklas.

Informacija apie projekto metu vykstančias veiklas buvo nuolat plačiai dalija-masi. Vyko kuriamo modelio pristatymai mokyklų bendruomenėms, savivaldybės tarybos nariams. Kūrybinės komandos nariai dalijosi patirtimi su projekte nedaly-vaujančiais mokytojais, nagrinėjo PUP temas kartu su kitų klasių (nedalyvaujančių projekte) mokiniais.



Sukurtoje projekto interneto svetainėje (http://www.ignalina.lt/index.php?4102456294) pateikiama visa informacija apie projekto veiklas rajone: rajono kūrybinės komandos susitikimų protokolai, nuorodos į straipsnius apie projekto veiklas (seminarus, stažuotes, modelio kūrimo procesą ir kt.), projekto metu atlikti tyrimai, sukurta PUP, modelio aprašymas. Apie įgyvendinamą projektą nuolat skel-biama mokyklų, savivaldybės interneto svetainėse, rajono spaudoje bei per Ignali-nos kabelinę televiziją. Taip pat daug neformaliai kalbėtasi įvairiose aplinkose.

Manome, kad dėl to padidėjo visuomenės susidomėjimas projekto veikla, jo nauda. Tai lyg kūrybinės komandos veiklos įvertinimas.

Ką keistumėte?

Manau, kad tikrai ne viską darytume taip pat. Tikriausiai nuo pat pradžių būtų mažiau ieškojimų, daugiau konkretumo. Antra vertus, gal kaip tik to ir reikėjo, kad padarytume tai, ką padarėme.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Gasiukevičienė

3. Siekiamas ir įgyvendinamas sisteminis pokytis (naujos praktikos, kultūros pokyčiai)

Siekiamas pokytis savivaldybėje – „laimingas, savimi pasitikintis žmogus, kuriantis gerovę savo krašte“. Pokyčio siekiama įgyvendinant modelio tikslą – skatinti bendradarbiavimą ir lyderystę, ugdant verslumo kompetencijas. Bendra-darbiavimas, anksčiau buvęs daugiau patariamojo ar kontrolės pobūdžio, tampa lygiaverte partneryste. Sukurti glaudesni ryšiai tarp mokyklų ir tarp savivaldybės bei mokyklų. Mokyklų bendruomenės dalyvauja mokymuose, bendradarbiauja tarpusavyje. Parengta pagalbinė priemonė klasių auklėtojams – klasių valandėlėse išbandomos PUP temos.

Manome, kad, sistemingai įgyvendinant PUP, mokiniai anksčiau ir tikslingiau apsispręs dėl būsimos profesijos pasirinkimo, didės jų motyvacija mokytis.

Pokytis vyksta, nes kuriant programą dalyvauja savivaldybės, verslo atstovai, mokyklų bendruomenė. Kūrybinės komandos nariai labiau pasitiki savimi ir kitais. Programos kūrimo darbo grupėse, bendradarbiaujant įvairių mokyklų mokytojams, parengtos PUP temos. Tobulėja mokinių profesinio orientavimo ir ugdymo karjerai veiklos. Didėja mokinių ir mokytojų pasitikėjimas savimi. Daugiau bendradarbiauja-ma neformaliai. Pokytį galėtume trumpai nusakyti šitaip: nebuvo yra bus.

Sukūrėme tvarų mokyklų ryšį. Kurdami modelį ir PUP, išmokome diskutuo-ti, priimti bendrus sprendimus, į tobulinimosi veiklą įtraukti platesnę rajono

67LYDERIŲ LAIKAS 2


bendruomenę (bibliotekų, kultūros centro darbuotojus ir pan.). Sukurta darni kūry-binė komanda, vyksta susitikimai savivaldybėje.

Ypatinga mokymosi praktika – stažuotės. Reikia pasakyti, kad kiekvienos prakti-kos sėkmei svarbus savanorystės principas. Kiekvienoje mokykloje atsirado nemažai savanorių, norinčių rengti ir išbandyti PUP. Kai kurių dalyvių nuomone, buvo galima susitikti rečiau, susitikimų metu kalbėti tik apie esmę, nesigilinti į smulkmenas.

Dalyje mokyklų nepasiteisino informacijos perteikimo būdas kūrybinė koman-da mokyklos bendruomenė. Priežastis – laiko stygius ir didelis užimtumas. Naujas mokymosi būdas – procesinis mokymasis – nebuvo palankiai priimtas galbūt todėl, kad žmonės tokiam mokymuisi nebuvo pasirengę ir neturėjo patirties. Bet daugelis naujų praktikų pasiteisino. Bendradarbiavimo praktika tęsiama toliau.

Projekto metu įvyko nemažai kultūrinių pokyčių:

* tarpinstitucinio bendravimo kultūroje nuo formalaus bendravi-mo pereita prie betarpiško; šiltais tarpusavio santykiais, kokybišku bendradarbiavimu džiaugiasi tiek rajono, tiek mokyklų kūrybinių komandų nariai;

* išmokta išklausyti ir suprasti kitokią nuomonę, plačiau ar „kitu kampu“, iš „kitos pusės“;

* kito mokymosi visą gyvenimą principų suvokimas įtraukiant tėvus, mokinius ir daugiau pedagogų. Mokytojai noriau vyksta į mokymus, lengviau buriasi į darbo grupes, galbūt net lengviau priima naujoves, vieni kitus skatina įsitraukti į mokymąsi.


Ateidami į projektą kiekvienas atsinešėme savo idėjų, kurios pamažu kito. Gebė-jimas suprasti kito žmogaus nuostatas, jas toleruoti – labai svarbus modelio įgyven-dinimo tarpsnis. Turėjo praeiti nemažai laiko, kol tapome darnia kūrybine komanda, gebančia išgirsti ir suprasti kitokią nuomonę, pozityviai reaguoti į kritiką.

Įgyvendindami modelį išmokome (įgijome):

* sąmoningumo ir savęs pažinimo, mokėjimo apibrėžti savo gebėjimų silpnybes ir stiprybes;

* pasitikėjimo savimi, komunikavimo, santykių kūrimo įgūdžių;



* nuostatų lankstumo, mąstymo nuostatų keitimo, klausymo ir klausi-nėjimo įgūdžių, gebėjimo kurti pasitikėjimo ir pagarbos atmosferą;

* įvaldyti įvairius bendradarbiavimo gebėjimus (dalijantis patirtimi, priimant sprendimus, dirbant komandoje);

* gebėjimo motyvuoti ir skatinti naujas perspektyvas, dalykinių žinių ir įgūdžių;

* įsipareigojimo, planavimo, strateginio mąstymo įgūdžių, pasitikėjimo savimi ir kitais priimant vertingus ir teisingus sprendimus;

* ugdomojo ir procesinio konsultavimo.

Įgyvendinant projektą buvo įvaldytos produktyvaus ir aktyvaus mokymosi strategijos. Ypač daug dėmesio buvo skiriama tarpasmeninei strategijai, daug dirbome ir mokėmės įvairios sudėties grupėse. Vyko paskaitos, diskusijos, pokal-biai su mokymosi draugu, buvo rašomas mokymosi dienoraštis, užsimezgė bendradarbiavimo ryšiai. Daug mokėmės savivaldžiai. Įvaldytos naujosios kūry-biškumą skatinančios technologijos, suprasta refleksijos svarba mokantis, atlikti veiksmo tyrimai. Didžiulę naudą teikė aktyvaus mokymosi strategijos. Buvo įdomu įsitraukti ir į procesinio konsultavimo modelį, kurį puikiai įvaldę mūsų konsultan-tai Alisa, Vitalija ir Rolandas. Gebėjimas nuteikti ir organizuoti darbą komandoje, grupėse – tai viena iš sėkmingo darbo prielaidų. Išmokta ugdomojo konsultavimo pagrindų. Su daugeliu naujovių susipažinta formaliųjų švietimo lyderystės studijų metu ir mokantis pagal neformaliąją programą.

Nors verbalinės (paskaitos, diskusijos) ir erdvinės (vaizduotės lavinimo, grafi-kų) strategijos nebuvo naujos, bet verbalinę, loginę, erdvinę, fizinę-kinestetinę, tarpasmeninę ir vidinę-asmeniškąją mokymosi strategiją patobulino kiekvienas projekto dalyvis.

Savivaldybei projekto įgyvendinimo metu buvo skiriama įvairi parama: nuola-tinis konsultavimas modelio kūrimo metu, įvairūs seminarai, stažuotės, švietimo lyderystės studijos. Paramos paketas naudingas ne tik savivaldybės, bet ir mokyk-lų komandoms, nes jos turėjo galimybę dalyvauti mokymuose, seminaruose, dalis asmenų – ir stažuotėse. Įgytas žinias sėkmingai pritaikome praktikoje.

Savivaldybės kūrybinėje komandoje, rengdami modelį, nuolat dirbo ir dirb-dami padedant konsultantams mokėsi kartu su kitais ir vieni iš kitų 14 asmenų, mokyklų komandose – 43. Iš viso vyko 29 rajono kūrybinės komandos susitikimai (iki 2014 m. gegužės 31 d.). Visų susitikimų protokolai ir medžiaga pateikta projek-to interneto svetainėje http://www.ignalina.lt/index.php?4102456294. 2 pedagogai studijavo formaliosiose švietimo lyderystės magistrantūros studijose, 15 – dalyva-vo neformaliojoje švietimo lyderystės programoje. Savaitės trukmės stažuotėse Lenkijoje ir Čekijoje dalyvavo 3, Estijoje ir Suomijoje – 8, Lenkijoje ir Vokietijoje –

69LYDERIŲ LAIKAS 2


3 pedagogai, trijų dienų trukmės stažuotėse Šiauliuose – 3, Anykščiuose – 3 pedagogai. Ryškiausių stažuočių patirčių aprašai pateikiami projekto interneto svetainėje.

Vyko daug PUP rengėjų mokymų. Seminare „Dialogo menas“ (2013 m. birželio 11 d.) dalyvavo 51, „Savivertė ir pozityvus mąstymas“ (2013 m. rugsėjo 27 d.) – 21, „Konfliktų sprendimo menas“ (2013 m. spalio 29 d.) – 31 dalyvis ir t. t. Informacijos apie seminarus taip pat galima rasti projekto interneto svetainėje.

PUP rengėjai ne tik dalyvavo mokymuose, bet ir diskutavo, tarėsi kartu su rajono kūrybine komanda. Tokių susitikimų metu buvo mokomasi recenzuoti, pateikti nuomonę, dirbti grupėse ir pan. Iš viso vyko 5 bendri PUP rengėjų susitiki-mai programos rengimo klausimais. 2014 m. gegužės 14 d. surengta konferencija „Nuo pasitikėjimo iki meilės gimtajam kraštui“.

Visa mokymosi (studijų, seminarų, stažuočių, savivaldžiai) patirtis labai pravertė rengiant modelį bei kuriant PUP. Reikėjo ir psichologijos žinių. Ypač svarbi buvo konsultantų, psichologų pagalba, nes kuriant PUP prireikė specifinių žinių. Skaitėme daug įvairios literatūros, ieškojome žaidimų, kad mokiniams būtų įdomu ir linksma. Dalyvavome vertinguose mokymuose, kurių temų spektras – nuo savęs pažinimo iki kitokio pamokos organizavimo.

Ketiname toliau reguliariai bendradarbiauti tarpusavyje, dalyvauti kompetentingų specialistų mokymuose. Mokytojams, dirbsiantiems su PUP, reikės mokymų ir semina-rų – manome, jog įgijome pakankamai patirties, kad galėtume konsultuoti kolegas.

5. Modelio tvarumas / tęstinumas

Manome, kad įgyvendinamas modelis yra tvarus, nes:

* įgyvendinamas pokytis jau yra prasidėjęs. Įvyko kokybinių visų lygių bendradarbiavimo pokyčių, tad toks bendradarbiavimas tęsis ir toliau. Parengta PUP bus įteisinta rajono savivaldybės teisės aktais ir kasmet įgyvendinama rajono mokyklose. Dalyvavimas projekto veik-lose tęsis, kadangi PUP įgyvendinama visose rajono mokyklose, kiek-vienas mokinys išklausys PUP temas, todėl projekto dalyvių ratas ne mažės, o didės;

* projekto metu susiformavusios naujos praktikos – gebėti į problemą pažvelgti kito žmogaus akimis, kartu dirbti komandoje, mokytis visą gyvenimą – turėtų išlikti, nes jos padeda spręsti problemas, ieškoti naujų idėjų;

* įvykę kultūriniai pokyčiai yra tvarūs – pradėjęs bendrauti betarpiškai, negali vėl grįžti prie formalaus bendravimo;



* mokymosi, profesinio tobulėjimo tęstinumas pasireikš tuo, kad PUP rengėjai turės padėti rengiant programą nedalyvavusiems kolegoms, o šio proceso metu tobulės abi pusės. Švietimo lyderystės studijos daugeliui jų dalyvių pažadino norą mokytis visą gyvenimą.

Modelio tvarumą padės užtikrinti ir tai, kad visose projekto veiklose kartu aktyviai dalyvavo kiekvienos mokyklos tiek administracijos atstovai, tiek mokytojai, taip pat pusė rajono švietimo padalinio darbuotojų, o paskutiniuoju metu į projekto veiklas (mokymus, PUP recenzavimą) įtraukėme ir projekte nedalyvavusias mokyk-las, todėl visi pokyčiai ir naujos praktikos jau tapo visos savivaldybės švietimo bendruomenės kultūros dalimi. Be to, savivaldybės švietimo padalinys atliks PUP įgyvendinimo mokyklose bei PUP mokymų įtraukimo į mokyklų bendrąsias ugdy-mo programas koordinatoriaus vaidmenį, viešins PUP temomis mokytojų pareng-tas pateiktis internete, skatins įgyvendintojus ir koordinatorius mokyklose.

Ignalinos rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Rita Gasiukevičienė, Gražina Mackonienė, Jūratė Sveikauskienė, Valentina Čeponienė,

Jolanta Dasytė, Julija Griškienė, Danguolė Vaitkevičienė, Joana Garnevičienė, Asta Urba-

naitė, Laimutė Šimonienė, Audronė Trapikienė, Valentina Mozūraitienė, Loreta Dronišinec,

Lina Gladkauskienė.

Konsultantai:

Alisa Miniotaitė, Rolandas Kučiauskas, Vitalija Bujanauskienė.

KĖDAINIŲ RAJONAS. VEIKSMINGA LYDERYSTĖ – LYDERIŲ KLUBO VEIKLA ŠVIETIMO BENDRUOMENEI

Kas pasikeitė?

Susiformavo aktyvių žmonių branduolys, kuris geba inicijuoti ir įgyvendinti idėjas; rajo-no lyderių klubas kviečia ir telkia į savo gretas kitų įstaigų pedagogus, tad dalyvių ratas plečiasi. Kūrybinė komanda švietimo ir visai rajono bendruomenei gana aiškiai parodė, kad lyderystė yra vertybė.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Audronė Stadalnykienė


Vizija – švietimo bendruomenės nariai, siekdami mokinių mokymosi pažan-gos, aktyviai dalyvauja savo įstaigų ir steigėjo strateginių sprendimų kūrimo

71LYDERIŲ LAIKAS 2


bei priėmimo procesuose, tobulina lyderystės kompetencijas, dalijasi patirtimi ir bendradarbiauja. Modelyje veiksminga lyderystė suprantama kaip vertybė-mis grindžia mi švietimo bendruomenės narių tarpusavio santykiai, kai ypatingą reikšmę turi asmens iniciatyvumas, tarpusavio pasitikėjimas, dalijimasis patirtimi, bendradarbiavimas, karjeros galimybės ir atsakomybė.

Rezultatas – 2013 m. rugsėjo 19 d. Kėdainių rajono Akademijos gimnazijoje paskelbta Lyderių klubo veiklos pradžia. Lyderių klubas – tai erdvė-platforma, suda-ranti sąlygas mokytis, konsultuotis, tobulėti, bendrauti ir bendradarbiauti.

Kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje suformuotos mokyklų lyde-rių komandos (toliau – lyderių komandos), į kurias įtraukiami mokytojai, mokiniai, tėvai ir socialiniai partneriai. Lyderių klubo ir lyderių komandų veiklos kryptys: pasi-tarimai, diskusijos švietimo politikos klausimais, kryptingas mokymasis, patirties dalijimasis ir bendradarbiavimas, lyderių (vadovų, mokytojų, mokinių ir tėvų) moty-vacijos sistemos kūrimas ir bendruomenės informavimas.

Lyderių klubo veikloje svarstomi aktualūs strateginiai, vienos įstaigos neiš-sprendžiami klausimai; pateikiamos rekomendacijos steigėjui, švietimo įstaigoms, organizuojami mokymai, renginiai, veiklų refleksijos ir kt. Kiekvienas rajono Lyderių klubo narys turi 15 žmonių grupę, kuriai perduoda visą informaciją, žinias (šitaip užtikrinamas Lyderių klubo veiklos viešinimas, rajono švietimo situacijos žinomu-mas ir informacijos sklaida).

Taigi modelis išbandytas projekte dalyvaujančiose mokyklose. Kūrybinė komanda inicijavo Lyderių klubo veiklą, kuri buvo vykdoma rotacijos principu. Lyde-rių klubui 1 mėnesį vadovavo (pirmininkavo) vienos mokyklos komanda, po mėne-sio estafetė buvo perduodama kitai mokyklai. Pirmininkaujanti mokykla vykdė visokeriopą Lyderių klubo veiklą: rengė klubo mėnesio planą, jį viešino, organizavo renginius, rūpinosi informacijos sklaida, rengė išvadas, rekomendacijas ir pan.

Modelis įgyvendinamas toliau. Lyderių klubo veiklą koordinuoja subur-ta koordinavimo grupė, kurią sudaro projekto kūrybinės komandos, švietimo skyriaus, projekto mokyklų ir projekte nedalyvaujančių mokyklų atstovai. Lyderių klubui pirmininkauja projekto mokykla su mokykla-draugu (projekte nedalyvau-jančia mokykla). Atliekamos reikiamos modelio korekcijos, modelis papildomas rekomendacijomis.

Modelio kūrybinio proceso principais pasirinktos Peterio Senge išskirtos penkios besimokančiųjų organizacijų disciplinos. Asmeninio meistriškumo princi-pas reiškia asmeninį tobulėjimą / augimą, pasireiškiantį bendru vizijos ir vertybių supratimu. Mąstymo modelių principas aktualus dėl būtinybės keisti mąstymą, požiūrį ir nuostatas. Bendros vizijos principas atskleidžia bendrą vizijos kūrimo ir priėmimo bendru sutarimu svarbą. Mokymosi komandomis principas apima



kryptingus ir reguliarius svarstymus, kaip sekėsi atlikti numatytas užduotis, ko išmokome, ką būtų galima padaryti geriau, kaip galėtume padėti kitam. Sisteminio mąstymo principas reiškia naujų galimybių paiešką, nes pokytis vienoje srityje daro poveikį ir kitoms sritims.

Modelio įgyvendinimas – tai nauja bendravimo ir bendradarbiavimo tarp visų rajono švietimo lygmenų patirtis, didinanti pasitikėjimą ir lyderystę.

2. Dalyvavimas

Į modelio kūrimo ir įgyvendinimo veiklą įsitraukė savivaldybės ir penkių projekte dalyvaujančių mokyklų kūrybinės komandos, projekto konsultantai, konsultantai-praktikantai, steigėjo ir socialinio partnerio – Kėdainių švietimo pagal-bos tarnybos – atstovai. Nuo 2013 m. kovo į kūrybinės komandos darbą ir projekto veiklas aktyviai įsitraukė šeštoji dalyvė – Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinė mokykla. Minėtose mokyklose suburtos lyderių komandos dalyvavo įgyvendinant modelį. Jį kuriant pasinaudota formaliųjų ir neformaliųjų lyderystės studijų dalyvių patirtimis.

Įgyvendinant modelį pastebėta, jog kartais idėjoms vykdyti pritrūksta motyva-cijos, pasitikėjimo kitais. Mokyklos, pirmininkaujančios Lyderių klubui, taikė įvairias renginių formas: protų mūšius, diskusijas, konferencijas, sportinio turizmo popie-tes, sporto varžybas, atvirų pamokų stebėjimą, paskaitas, seminarus ir kt. Į Lyderių klubo renginius įtrauktos projekte nedalyvaujančios rajono bendro-jo ugdymo mokyklos: Kėdainių „Atžalyno“ ir Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos, Kėdainių Juozo Paukštelio ir Dotnuvos pagrindinės mokyklos, Kėdainių kalbų bei Suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos. Renginiuose taip pat dalyva-vo ir kaimyninių rajonų mokyklų atstovai.

Daug dėmesio skiriama modeliui viešinti. Informacijos apie modelio kūrimo procesą ir įgyvendinimą pateikiama rajono savivaldybės tinklalapyje www.kedainiai.lt, projekto „Lyderių laikas 2“ ir Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos (Lyderių klubo paskyroje), projekte dalyvaujančių mokyklų interneto svetainėse. Taip pat apie unikalų savivaldybės lyderystės plėtros modelį žinias skleidžia forma-liųjų ir neformaliųjų lyderystės studijų studentai.

Modelis pristatytas rajono savivaldybės kūrybinės komandos susitikime su Biržų rajono savivaldybės kūrybine komanda, rajono švietimo lyderystės forume „Veiksminga lyderystė: ką galime duoti švietimo bendruomenei?“, rajono švietimo įstaigų vadovams (dviejuose vadovų pasitarimuose), rajono savivaldybės Tarybos Švietimo ir kultūros komiteto nariams, Klaipėdos miesto savivaldybės švieti-mo įstaigų atstovams, parodoje „Mokykla 2013“ Vilniuje. 2014 m. gegužės mėn.

73LYDERIŲ LAIKAS 2


Kėdainiuose organizuotas Vidurio Lietuvos švietimo lyderystės forumas „Kaip ugdysime rytojaus lyderius?“, kurio metu kuriamus švietimo lyderystės modelius pristatė forumo rengėjų Kėdainių, Prienų ir Ukmergės rajonų savivaldybių kūrybi-nės komandos. Forume dalyvavo 152 dalyviai iš 8 savivaldybių.

Pastaruoju metu stiprėja ne tik projekte dalyvaujančių savivaldybių bendra-darbiavimas.

Ką keistumėte?

Didžiąją dalį veiklų organizuotume taip pat, o keistume štai ką: daugiau rajono politikų įtrauktume į veiklą ir „nepaleistume“ (projekto pradžioje jie dalyvavo, o vėliau jų dalyvavimo ir įtakos nebejautėme). Daugiau žmonių, ypač mokinių, įtrauktume į mokyklų lyderių komandų veiklą. Atsisakytume dalies renginių, kurie buvo organizuoti savivaldybės lygmeniu. Į savivaldybės kūrybinės komandos veiklą įtrauktume Švietimo skyriaus vedėją ir visus šio skyriaus specialistus.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Audronė Stadalnykienė


Lyderių klube sudarytos sąlygos vienytis ir veikti visų rajono savivaldybės švie-timo lygmenų atstovams. Tai liudija apie galimą sisteminį pokytį, naują mokyklų ir savivaldybės tarpusavio bendradarbiavimo kultūrą, apie galimybę išnaudoti kiek-vienos mokyklos potencialą.

Susikūrusios mokyklų lyderių komandos kartu su mokyklų bendruomenėmis inicijavo, dalyvavo ir organizavo konferencijas, mokymus, praktinius užsiėmimus ir kt. renginius.

Kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla, atsižvelgdama į pasirinktą lyde-rystės kryptį, įgyvendino savo veiklos strategiją. Buvo ugdomi mokytojai-lyderiai, mokiniai-lyderiai, tėvai-lyderiai. Pastarieji buvo įtraukti į veiklų organizavimo ir vykdymo procesą.

Gera modelio praktika galima laikyti mokyklų komandų ir savivaldybės kūrybi-nės komandos pirmininkavimą Lyderių klubui. Ši praktika užtikrino galimybę kiek-vienai mokyklai dalytis savo gerąja patirtimi ir pasiekimais, siūlyti savo išbandytus problemų sprendimo būdus.

Įgyvendinant modelį nepakankamai įtrauktos mokyklos-draugai, t. y. projekte nedalyvaujančios rajono bendrojo ugdymo mokyklos. Lyderių klubo veikloje trūko visų švietimo lygmenų ir bendruomenės grupių atstovų, nesukurtas lyderystės raiškos patirčių duomenų bankas, trūko glaudesnio Lyderių klubo ir rajono Savival-dybės tarybos Švietimo ir kultūros komiteto bendradarbiavimo.



Įgyvendinant modelį dalyvaujančios mokyklos įgijo daugiau besimokančios organizacijos bruožų, atsirado prielaidos naujai bendradarbiavimo kultūrai kurti.

Įgyvendinamas pokytis prisidėjo prie mokinių pažangos: stiprėjo lyderystės kompetencijos, sukurtos sąlygos mokyklų bendruomenių lyderiams (mokinių, mokytojų, tėvų) augti.

Taikyti institucionalizavimo žingsniai: parengta Lyderių klubo veikloje dalyvau-jančių mokyklų ir steigėjo bendradarbiavimo ir partnerystės sutartis, numaty-tas kiekvienos mokyklos pirmininkavimo laikotarpis, susitarta dėl atsakomybės ir atskaitomybės už atliktų veiklų rezultatą ir sklaidą.


Iš pradžių vyravo švietimo bendruomenių nuostata, jog lyderystė mokyklose yra „vadovo rankose“. Įgyvendinant modelį nuostatos, elgsenos, požiūris į lyderystę nuolat keitėsi ir keičiasi. Dalyvavimas Lyderių klubo veikloje skatino bendradarbiauti ne tik atskirų grupių narius, bet ir visą bendruomenę. Išryškėjo nauji lyderiai, didė-jo projekte dalyvaujančių mokyklų motyvacija. Tai nuteikia pokyčiams ir formuoja nuostatą, jog kiekvienas gali būti lyderis ir atskleisti savo gebėjimus įvairiose srityse.

Vienas pagrindinių tvariosios lyderystės tikslų yra siekis, kad mokyklos taptų besimokančiomis organizacijomis. Įgyvendinant modelį buvo plėtojamas gebėji-mas veikti kartu, bendradarbiauti, dirbti komandoje, teikti idėjas ir jas įgyvendinti, prisiimti atsakomybę. Lyderystei skleistis kuriama palanki, motyvuojanti aplinka ir organizuojamas kryptingas mokymasis. Taikytos naujos mokymosi strategijos (pvz., tarpasmeninis ir vidinis-asmeninis mokymasis), organizuotas darbas grupėse (organizuoti 4 mokomieji renginiai, 4 diskusijos), socialiniai susibūrimai (organizuo-ti 2 forumai, 2 sporto varžybos), bendraamžių mokymas (įgyvendinama programa „Mokinys mokiniui“), kolektyviniai žaidimai (organizuotas proto mūšis), savarankiš-kas darbas studijuojant literatūrą, dienoraščių rašymas, refleksijos.

Projekto dalyviai turėjo galimybę dalyvauti dviejų ir trijų dienų mokymuose, stažuotėse Lietuvos savivaldybėse, edukacinėse išvykose į savivaldybes bei mokyk-las pagal pasirinktą temą, susijusią su savivaldybės tobulintina sritimi.

Formaliose švietimo lyderystės magistrantūros studijose studijavo ir magistro laipsnius įgijo 4 Kėdainių rajono savivaldybės švietimo įstaigų darbuotojai. Nefor-maliojoje švietimo lyderystės programoje dalyvavo 15 švietimo įstaigų darbuoto-jų, konsultantų rengimo programą baigė 2 konsultantai. Siekiant išnaudoti įgytą potencialą, planuojama surengti formaliųjų švietimo lyderystės studijų ir neforma-liosios programos dalyvių atliktų darbų pristatymus. Mokykloms rekomenduojama aktyviau naudotis konsultantų pagalba.

75LYDERIŲ LAIKAS 2


Stažuotėse užsienyje dalyvavo 6, šalies mokyklose – 11 žmonių. Mokymosi renginiuose apie lyderystės ir vadybos pagrindus, veiksmingą mokinių lyderystę kvalifikaciją kėlė 50 švietimo įstaigų metodinių grupių, savivaldos institucijų, kūry-binių grupių ir tėvų bendruomenės narių.

Ryškiausiomis mokymosi patirtimis galima įvardyti stažuotes, vykusias Lietu-vos savivaldybėse, rajono švietimo lyderystės forumus ir savivaldybės švietimo bendruomenės bendradarbiavimo renginius.

Įgyvendinant modelį trūko žinių ir kompetencijų, leidžiančių į lyderystės raiškos procesus sklandžiau įtraukti tėvus, projekte nedalyvaujančių mokyklų bendruomenes, konstruktyviau bendradarbiauti su steigėju. Planuojant tolesnę profesinę pagalbą galvojama apie naujas mokymosi strategijos kryptis. Viena iš jų – informalusis mokymasis. Tai strategija, kuria siekiama, kad lyderystės moky-masis būtų natūralus, kiekvieną dieną vykstantis procesas. Kita sritis – mokymasis iš konsultuojamosios praktikos ir partnerystės tinklų. Partnerystės sistema turėtų padėti mobilizuoti išteklius, kad mokymasis visą gyvenimą vyktų visais lygiais.

5. Modelio tvarumas

Modeliu siekiama suburti rajono švietimo lyderių bendruomenę, kuri inici-juotų bendras švietimo iniciatyvas, kurtų naują mokyklų ir savivaldybės tarpusa-vio bendradarbiavimo kultūrą, kad efektyvios mokymosi metodikos ir strategijos būtų perkeltos į klases. Tai padėtų sėkmingiau mokytis ir stiprintų mokyklų bendruomenes.

Įgyvendinant modelį pastebėta, jog Lyderių klubo veikla užtikrina galimy-bę susitikti švietimo lyderiams, atrasti bendraminčių ir pradėti bendradarbiauti įgyvendinant idėjas ir (ar) iniciatyvas. Nuo konkurencingumo pereinama prie bendradarbiavimo, esame / būname kūrybiniame procese, keičiasi vertybės – esame atviri, kūrybiški, draugiški, savi.

Lyderių klubo susitikimų (renginių) organizavimas įvairiose mokyklose (tą mėnesį pirmininkaujančioje mokykloje) sudarė galimybes siekti konkrečių rezul-tatų. Šitaip didėja aprėptis (dalyvaujančių žmonių skaičius) ir trukmė, užtikrinanti vertingiausių mokymo ir mokymosi aspektų perimamumą ir tęstinumą.

Pastebėta, jog vienas pirmininkavimo mėnuo buvo per trumpas laiko tarpas, kad būtų galima kokybiškai atlikti suplanuotas veiklas. Todėl sutarta pirmininkavi-mo laikotarpį pratęsti iki 1,5 ar 2 mėnesių.

Siekiant modelio tvarumo, kitas svarbus aspektas yra didinti bendro tikslo siekiančią švietimo bendruomenę. Modelio įgyvendinimo efektyvumą užtikrina iniciatyvių ir atsakingų žmonių grupė / branduolys. Nuo 2014 m. rugsėjo planuota, jog Lyderių klubui pirmininkaus projekto mokykla kartu su mokykla-draugu



(projekte nedalyvaujančia rajono bendrojo ugdymo mokykla). Lyderių klubo branduolys / koordinavimo grupė bus formuojama iš steigėjo, projekto mokyklų, projekte nedalyvaujančių mokyklų ir socialinių partnerių atstovų.

Modelio tvarumą ir tęstinumą užtikrins Lyderių klubo pirmininkavimo rotacijos principas, Lyderių klubo ir mokyklų lyderių komandų veiklos strategijos. Planuojant tolesnį mokymąsi ir profesinį tobulėjimą ieškoma naujų mokymosi krypčių, pavyz-džiui, vieniems pas kitus rengti stažuotes, keistis mokiniais ir pan.

TYRIMO „BENDRADARBIAVIMAS IR LYDERYSTĖS RAIŠKA KĖDAINIŲ RAJONO MOKYKLOSE“ APIBENDRINIMAS IR ANALIZĖ

Tyrimo tikslas − sužinoti, kaip būtų galima gerinti visų lygmenų bendradarbia-vimą ir lyderystę, darančią įtaką mokinių mokymosi sėkmei ir švietimo sistemos tobulinimui, kokiose srityse mokytojų bendruomenė yra aktyvi, kaip mokytojai, tėvai ir mokiniai supranta lyderystę, kokiose pedagoginės veiklos srityse pasigen-dama iniciatyvumo.

Tyrimo atlikimo logika. Parinktos tikslinės grupės: steigėjui (Kėdainių r. savi-valdybės tarybai ir administracijai) atstovaujančių institucijų – Švietimo ir kultūros komiteto, Švietimo skyriaus atstovai, projekte dalyvaujančių mokyklų vadovai, mokytojai, moksleiviai ir jų tėvai.

Tyrimas suplanuotas 5 etapais.Tyrimo metodai. Fokus grupės metodas, apklausa raštu (anketavimas), dokume-

ntų analizės metodas, statistinei analizei atlikti naudota iqesonline.lt duomenų bazė.Tyrimo imtis. Tyrimas atliktas projekte dalyvaujančiose rajono bendrojo ugdy-

mo mokyklose ir į projektą įsitraukusioje Kėdainių rajono Labūnavos pagrindinėje mokykloje.

Tyrimo duomenų apibendrinimas. Tyrimo rezultatai leido įvertinti rengiamo rajono savivaldybės švietimo lyderystės plėtros modelio pagrįstumą, koreguoti jo turinį. Po tyrimo pakoreguotas ir rengiamo modelio pavadinimas. Tyrimo metu išryš-kėjo, jog tyrime dalyvavusiose bendrojo ugdymo mokyklose yra sudarytos sąlygos lyderystei, geri grupinio darbo organizavimo įgūdžiai, užfiksuota pasidalytosios lyde-rystės bruožų. Visų tikslinių grupių atstovai sąlyginai panašiai apibūdina lyderystę. Lyderis, anot respondentų, privalo būti kompetentingas, aktyvus, atsakingas. Tačiau nei mokiniai, nei tėvai lyderystės netraktuoja kaip dalyvavimo ir mokymosi proceso. Kalbant apie lyderystės ugdymą mokyklose, akcentuojamas mokyklų vadovų inicia-tyvumas, kompetencija. Tyrimo metu išryškėjo, jog visų socialinių grupių bendravi-mas ir bendradarbiavimas vyksta daugiau formaliu lygmeniu, trūksta susikalbėjimo, įsiklausymo, susitarimo, stinga pasitikėjimu grįsto bendravimo.

Didžioji dalis respondentų teigia, kad efektyvi mokyklos veikla neįsivaizduoja-ma be tikrų lyderių, tačiau dalyvauti Lyderių klubo veikloje daugiausia pageidauja

77LYDERIŲ LAIKAS 2


mokytojai. Pagrindine motyvavimo forma jie įvardija apdovanojimus, garbės raštus, padėkas. Dalis tėvų teigia, jog turi pakankamai žinių apie lyderystę, o dides-nį dėmesį, anot jų, reikėtų skirti mokinių lyderystei skatinti ir ugdyti.

Daugiau nei pusė tyrime dalyvavusių tėvų neteikia jokių pasiūlymų mokyklų bendruomenėms. Šiuo atveju galima išskirti du aspektus, kad: 1) tėvai yra abejingi, trūksta jų aktyvumo ir iniciatyvos, 2) mokyklos neskiria pakankamai dėmesio tiks-lingam tėvų įtraukimui į mokyklos veiklas.

Rekomendacijos:

* kalbant apie lyderystę vartoti vienodas sąvokas ir ją suprasti tomis pačiomis prasmėmis;

* sukurti erdvę (Lyderių klubą), sudarančią sąlygas mokytis, konsultuo-tis, tobulėti;

* sudaryti prielaidas lyderystės procesų raiškai ir kultūros kaitai mokyklose;

* skatinant švietimo įstaigų bendruomenės narių lyderystę, suburti mokyklose lyderių komandas, įtraukiant į veiklą mokytojus, mokinius ir tėvus;

* kalbėti apie lyderystę kaip apie mokymą ir mokymąsi; * mokyklose rengti tėvų įtraukimo į mokyklos bendruomenės gyveni-

mą programas; * skleisti informaciją ir dalytis patirtimi apie veiksmingos lyderystės

raišką mokyklose; * parengti rekomendacijas lyderių atpažinimo ir jų motyvacijos

sistemai mokyklose sukurti;* neatskiriama visų lygmenų bendradarbiavimo ir partnerystės dalis –

šviečiamoji veikla, apimanti informacinių leidinių rengimą, mokymų apie lyderystę organizavimą ir kt.

Tyrimo rezultatai, išvados ir rekomendacijos pagrindžia, jog lyderystės raiška visų pirma yra matuojama tam tikros aplinkos ir sąlygų kūrimu.

Kėdainių rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Audronė Stadalnykienė, Neringa Širkienė, Violeta Liutkienė, Juozas Jančius, Henrikas Vaicekauskas, Asta Krasauskienė, Vijolė Glebauskienė, Liudas Tauginas, Indrė Mackevi-čienė, Rita Karnilavičienė, Mindaugas Danilevičius.

Konsultantai: Rūta Gudmonaitė, Skaidrutė Kriukienė, Anelė Raugienė.



KRETINGOS RAJONAS. ŠEIMOS, MOKYKLOS IR STEIGĖJO TARPUSAVIO SĄVEIKOS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO VAIKO SĖKMEI MODELIS

Kretingiškiai, kaip ir kitų savivaldybių lyderystės modelio kūrėjai, nuėjo netrumpą kelią ieškodami, svarstydami, mokydamiesi susitarti. Ir tai nebuvo labai lengva – keitėsi modelio tema, bet laikantis pagrindinių, sutartų lyderystės principų, konsultuojantis ir tariantis išsirutuliojo labai reikalinga ir puiki tema. Kūrybinės grupės siekis sustiprinti šeimos, mokyklos ir steigėjo sąveiką tikrai turėtų sukurti kuo palankesnes sąlygas kiek-vieno vaiko sėkmei.

Projekto kūrybinės komandos konsultantė Skaidrutė Kriukienė


Vizija – sukurti unikalų rajono švietimo politikų, mokyklų vadovų, pedagogų, mokinių ir tėvų lyderystės plėtros ir sąveikos modelį, numatant bendrą filosofiją ir veiklos kryptis, kurios būtų orientuotos į kiekvieno mokinio sėkmę.

Pagrindinis kūrybinės komandos principas – dėmesingumas, profesionalu-mas, teigiamas nusiteikimas. Kurdama modelį, projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinė grupė iškėlė prioritetą – pastebėti kiekvieną vaiką, užtikrinti jo saugumą ir gerą savijautą, padėti jam ugdytis ir realizuoti save.

Mokyklos, šeimos ir steigėjo bendradarbiavimas – svarbi vaiko sėkmės gran-dis. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad, tėvų ir mokytojų nuomone, politikai mažai domi-si konkrečių mokyklų problemomis. Anot apklaustųjų daugumos, savivaldybės tarybos nariai apie konkrečios mokyklos gyvenimą daugiausiai sužino iš interneto svetainių, o ne iš gyvo bendravimo. Daugelio (daugiau kaip 90 proc.) apklausos dalyvių nuomone, būtinas šeimos, mokyklos ir savivaldybės tarybos narių bendra-darbiavimas, naujų bendradarbiavimo formų paieška.

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad labai svarbu ieškoti įvairesnių bendravimo ir bendradarbiavimo formų. Tėvai daugiausia pageidavo bendravimo virtualiojoje aplinkoje – 33,2 proc., tėvų švietimo – 27,7 proc., tėvų iniciatyvinio klubo veiklos – 21,8 proc.

Lietuvos švietime nėra klasės vadovų rengimo sistemos, nevykdoma klasės vadovų atestacija, rajone nepakankamai dėmesio skiriama klasės vadovų kvalifi-kacijai tobulinti, nevykdoma klasės vadovų gerosios patirties sklaida. Mokyklose klasės vadovo veikla nėra prioritetinė, nes jos rezultatų vertinimas subjektyvus. Klasių vadovams priskiriama daug atsakomybės ir neapibrėžtų funkcijų, bet nėra aiškios atskaitomybės, trūksta psichologinių žinių.

79LYDERIŲ LAIKAS 2


Atsižvelgiant į tyrimo išvadas modelio prioritetui įgyvendinti pasirinktos trys kryptys:

* klasių vadovų veiklos stiprinimas;* bendradarbiavimo su tėvais formų ir metodų tobulinimas;* savivaldybės, mokyklos ir šeimos interesų bei veiklų derinimas.

ŠEIMOS, MOKYKLOS IR STEIGĖJO TARPUSAVIO SĄVEIKOS IR GRĮŽTAMOJO RYŠIO VAIKO SĖKMEI MODELIS:

Šeima

VAIKO SĖKMĖSavivaldybė Moky

kla

Bendra

darbi

avim

as

Rajono klasės vadovų metodinis būrelis

Semina-rų ciklas klasių vadovams

Gerosios patirties duomenų bankas

Tėvų ly

deryst

ėIniciatyvių tėvų klubai

Seminarų ciklas tėvams

Aktyvūs mokinių, tėvų susi-rinkimai

Rekomenda-cijos veiklai tobulinti. Veiklos pama-tavimo instru-mentai

Tėvų švietimas

Naujos bendradarbiavi-

mo formosKlasių vadovų

veiklos stiprinimasM

okym

asis

Ger

osio

s pa

tirtie

s sk

laid

a

2. Veiklų deri-nimas

1. Sprendimų priėmimas

3. Bendra-vimasSteigė-

jo atstovų susitikimai su mokyklų bendruome-nėmis

BENDRADARBIAVIMAS

GRĮŽTAMASIS RYŠYS



2. Dalyvavimas

Į projektą įsitraukė Kretingos rajono savivaldybės politikai, Švietimo skyriaus, Pedagogų švietimo centro (toliau – PŠC), Pedagoginės psichologinės tarny-bos (toliau – PPT) darbuotojai, J. Pabrėžos universitetinės ir Darbėnų gimnazi-jų, Vydmantų vidurinės, Marijono Daujoto ir Grūšlaukės pagrindinių mokyklų administracijos, klasių vadovai, mokiniai ir jų tėvai. Modelio kūrimo veiklą koordina-vo savivaldybės kūrybinė komanda.

Pradėtos taikyti naujos darbo su tėvais formos: tėvų vakarai, priimamieji, aktyvūs susirinkimai su tėvais, mokiniais ir mokytojais. Sudarytos palankesnės sąlygos tėvams dalyvauti mokyklos gyvenime, teikti pasiūlymus įvairiais ugdymo klausimais. Viena iš modelio įgyvendinimo veiklų – steigėjo atstovų ir mokyklų bendruomenių susitikimai. Susitikimų metu mokiniai ir mokytojai pristatė mokyk-las, aptarti pasiekimai ir problemos, išsakyti bendri rūpesčiai ir lūkesčiai.

Apie vykdomą projektą buvo rašoma rajoninėje spaudoje, projekte dalyvau-jančių mokyklų interneto svetainėse. Kūrybinė grupė projektą pristatė mokyklų vadovams, politikams, mokyklų bendruomenėms. Projekto modelis pristatytas Klaipėdos miesto konferencijoje „Švietimo lyderystė – strateginė šalies būtinybė. Patirtis. Bendradarbiavimas. Perspektyvos“.

Įgyvendinant modelį kiekvieną mėnesį vyko kūrybinės grupės refleksijos, jose dalyvavo projekto konsultantai-praktikantai, kurie teikė siūlymus, kaip gerinti veik-lų efektyvumą.

Ką keistumėte?

Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte, daugiau dėmesio skirtume klasių vadovų moky-mui, jų įtraukimui į projekto veiklas, refleksijai. Aktyviau bandytume įtraukti mokinius, skatintume mokytojų ir mokinių iš įvairių mokyklų bendradarbiavimą, apie projekto vykdo-mas veiklas dažniau ir išsamiau informuotume rajono bendruomenę.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Jolanta Jurgutienė


Mokyklose keičiasi bendradarbiavimo ir bendravimo su tėvais kultūra. Siekia-ma įtraukti tėvus į mokyklos sprendimų priėmimo procesą, rasti ir išugdyti tėvus lyderius. Iniciatyvių tėvų klubo nariai, diskutuodami grupėse, aiškinasi stipriąsias ir tobulintinas mokyklos veiklos sritis, numato pagrindines klubo veiklos gaires. Dvie-jose mokyklose nepavyksta įkurti iniciatyvių tėvų klubų. Bendruomenių manymu,

81LYDERIŲ LAIKAS 2


pagrindinės priežastys yra šios: patys veikliausi mokinių tėvai išvyksta dirbti į didesnius miestus ir negali tam skirti laiko; kita tėvų grupė tiesiog retai užsuka į mokyklą; dar kitiems yra gerai, kaip yra, jie įsitikinę, kad mokyklos reikalais turi rūpintis mokytojai. Šiose mokyklose tėvai įsitraukia į tikslines veiklas.

Bendras bendruomenių ir politikų tikslas – kiekvieno mokinio sėkmė. Betar-piškas politikų ir mokyklų bendruomenių bendravimas keičia šio lygmens bendra-darbiavimo kultūrą. Politikų teigimu, atviri susitikimai atskleidžia realią mokyklų padėtį, todėl politikai, planuodami savo veiklas, galės objektyviau priimti mokyk-loms aktualius sprendimus.

Modelio įgyvendinimo metu prie PŠC įsteigtas rajono klasės vadovų metodi-nis būrelis, kuris renka klasės vadovų gerosios patirties duomenų banką, rengia naujų edukacinių aplinkų / erdvių katalogą. Mokyklose didesnis dėmesys skiria-mas klasių vadovų kompetencijoms tobulinti. Klasių vadovai išbando naujas veik-los formas. Mokyklų klasių vadovų kūrybinės komandos, atsižvelgdamos į savo mokyklos kontekstą, su ugdytiniais tobulina pasirinktas bendrąsias kompetencijas, rengia kompetencijų įsivertinimo instrumentus, kurie padeda mokiniams stebėti savo tobulinamų kompetencijų pažangą.

Keičiantis mokymosi ir bendradarbiavimo kultūrai mokiniai tapo aktyvesni, mokosi išsikelti tikslus ir įsivertinti daromą pažangą. Aktyvesnis tėvų įsitraukimas į mokyklos veiklą daro įtaką vaikų mokymosi pažangai.

Aktyvus savivaldybės, mokyklos ir šeimos bendradarbiavimas keičia mokyklos kultūrą:

* suaktyvėjo ir sustiprėjo mokytojų, mokinių ir vietos bendruomenės ryšiai;

* vadovai ir mokytojai įgijo naujų pedagoginių žinių ir įgūdžių;* atsirado galimybė išbandyti šiuolaikinius mokymo metodus, aktyvias

pedagoginio darbo formas, pasidalyti patirtimi su kolegomis;* mokytojų ir darbuotojų pastangomis sukurtos naujos edukacinės

erdvės, vis daugiau pamokų vedama netradicinėje aplinkoje;* mokytojų ir darbuotojų pastangomis sukurtos naujos edukacinės

epagerėjo mokinių mokymosi motyvacija, tėvai labiau domisi vaikų pasiekimais.

4. Mokymasis ir profesinis palaikymas

Mokymasis vyko bendradarbiaujant su mokytojais, mokyklų ir savivaldybės kūrybinėmis komandomis, teiktos tikslinės konsultacijos, vyko gerosios patirties



sklaida. Mokinius ir tėvus konsultavo mokyklų kūrybinių komandų nariai, mokytojai, administracija. Kūrybinei grupei konsultacijas, patarimus teikė projekto konsultantės. Didelę naudą rajono kūrybinei komandai teikė MTC komanda, kuri organizavo susitikimus, mokymus, konsultacijas su užsienio ekspertais, skatino bendradarbiauti su kitomis šalies savivaldybių komandomis.

Neformalioji švietimo lyderystės programa. I modulį baigė 15 studentų, II–IV modulius studijavo 13 vadovų ir mokytojų iš įvairių rajono švietimo įstaigų (iš jų net penki – rajono kūrybinės grupės nariai).

Formaliąsias studijas pasirinko 2 mokytojai.Kūrybinė grupė dalyvavo Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultū-

ros centro organizuotoje konferencijoje „Lyderystės kultūros ugdymas švietime: projekto „Lyderių laikas“ siūlymai“ ir pristatė Kretingos rajono savivaldybės projek-to „Lyderių laikas 2“ modelį „Šeimos, mokyklos ir steigėjo tarpusavio sąveika ir grįžtamasis ryšys vaiko sėkmei“.

Mokyklų atstovai dalyvavo stažuotėse Utenos ir Kaišiadorių savivaldybėse bei Suomijoje ir Estijoje.

Projekte dalyvaujančiose mokyklose itin didelis dėmesys skiriamas klasių vadovų kvalifikacijai. Iš kiekvienos mokyklos po penkis klasių vadovus dalyvavo Kretingos švietimo skyriuje vykusiame seminare „Aktyvių darbo metodų taikymas dirbant su klase“ (25 dalyviai). Keturi mokyklų atstovai tobulino kompetencijas Utenoje, trys – Kaišiadoryse. 2014 m. balandį PŠC vyko mokymai „Besimokanti bendruomenė ir lyderystė“ (25 dalyviai). Klasių vadovai dalijosi patirtimi diskusijoje su visais gimnazijos klasių vadovais bei rajono klasių vadovų metodiniame būrelyje. Po stažuočių ir seminarų mokytojai dalijosi patirtimis rajono klasės vadovų meto-diniame būrelyje. Rajono klasės vadovų pasitarime PPT direktorė pristatė atvejų analizės grupę, į kurią klasių vadovai planuoja įsitraukti ateityje.

5. Tvarumas

Apibendrinant galima teigti, kad šis modelis kuria naujas praktikas: vyksta ryški šeimos, mokyklos ir steigėjo tarpusavio sąveikos kultūros kaita siekiant kiek-vieno mokinio sėkmės; įgyvendinamos modelio veiklos yra tęstinės; rajono klasės vadovai naudosis metodinio būrelio sukurtu gerosios patirties banku, edukaci-nių veiklų katalogu; taikomos naujos darbo formos su tėvais; kiekvienais metais planuojami mokyklų bendruomenių susitikimai su politikais; kūrybinės komandos ir jų pasekėjai tęs profesinio tobulėjimo veiklą: dalysis gerąja patirtimi, projekte gautomis žiniomis apie lyderystę, skatinančią sėkmingą mokinių ir bendruomenių mokymąsi; įgyta patirtis ir praktika bus plėtojama ir kitose rajono mokyklose.

83LYDERIŲ LAIKAS 2


Klasių vadovų veiklos stiprinimas

Kretingos rajono PŠC 2013 m. spalio 15 d. įsteigtas klasių vadovų metodinis būrelis. Mokytojai į būrelį iš kiekvienos mokyklos vyko savanoriškai, planuojama būrelį plėsti ir priimti visus pageidaujančius klasių vadovus.

Metodinio būrelio nariai prioritetine kryptimi pasirinko kūrybiškumo ugdymą įvairiose klasės vadovo veiklose.

Tikslui pasiekti numatyti trys uždaviniai: skatinti klasių vadovus burtis į bendruomenę organizuojant veiklas, dalijantis gerąja patirtimi, taip pat stiprin-ti bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą bei savo sėkmės istorijos kūrimą, tobulinti klasių vadovų kompetenciją.

Klasių vadovai kiekvieną mėnesį dalyvauja diskusijose, edukacinėse išvy-kose, seminaruose, paskaitose, metodiniuose susirinkimuose, vykdo tiriamąją veiklą.

Ypač klasių vadovams įsiminė metodinės dienos „Pažink Kretingos miesto edukacines erdves“. Klasių vadovai lankėsi tokiose Kretingos vietose, kur galė-tų vesti netradicines klasės valandėles, organizuoti įdomesnę mokinių veiklą. Renginio „Darbo supervizijoje ypatumai“ metu psichologės pristatė šios techni-kos privalumus ir ypatumus. Diskusijoje „Niekad nežinai, kuo pasibaigs auklė-tojo diena“ buvo aptarta daug klasių vadovams aktualių klausimų, apžvelgti teisiniai dokumentai, kuriais vadovaujantis sprendžiamos teisinės, rūpybos ir kt. problemos, susijusios su vaikų gerove. Seminare „Ugdymo karjerai metodi-nių priemonių taikymas klasės vadovo darbe“ klasių vadovai buvo supažindinti su Ugdymo karjerai programa, jos integravimo į klasių vadovų darbą galimybė-mis. Organizuojant klasių vadovų veiklas kilo ir problemų, iš jų didžiausia – pasyvus kai kurių klasių vadovų požiūris į dalyvavimą metodinio būrelio veik-lose. Lietuvos ugdymo įstaigų klasių vadovai nutarė aktyviau dalytis gerąja klasės vadovo darbo patirtimi.

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje vykdomas pokyčių projektas „Mokinių mokėjimo mokytis (toliau – MM) kompetencijos ugdymas“. Į šio projekto veiklą sėkmingai įsitraukė ir klasių vadovai.

Saviugdos pamoka „Klasių vadovų bendradarbiavimo su ugdytiniais ir jų tėvais formos“ Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje. Klasių vadovai daro didelę įtaką kuriant palankų mikroklimatą, gerinant vaikų saugumą ir savijautą gimnazijo-je. Jie yra pagrindiniai tarpininkai tarp gimnazijos ir tėvų. Gimnazijoje atliktas tyri-mas „Klasių vadovų veiklos veiksmingumas“.

Pradėtas įgyvendinti projektas „(Įsi)vertinimas kaip pažinimas. Motyvacija mokytis“ (1b ir 7b) klasėse. Klasių vadovai sukūrė metodiką, kaip siekti kiekvieno mokinio individualios pažangos mokiniams bendradarbiaujant grupėse.



Veikla vykdoma per klasių valandėles. Kiekvienas mokinys yra atsakingas ne tik už save, bet ir už savo grupės draugą. Projektas sėkmingai įgyvendintas, todėl nutar-ta kurti naują KV modelį ugdant bendrąsias kompetencijas.

2012–2014 m. gimnazijos veiklos planuose – bendrųjų kompetencijų ugdy-mo integravimas į įvairias veiklas, o ypač į klasių vadovų veiklą. Projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvauja penkios klasės. Projekto metu gimnazijoje sukurti kompe-tencijų ugdymo aplankai. Jie pristatyti Mokytojų tarybos posėdyje. Dalykų mokytojai bendrųjų kompetencijų ugdymą integravo į konkrečias pamokas, neformaliojo švietimo veiklą. Klasių vadovai su auklėtiniais plačiai analizavo, tyri-nėjo, diskutavo apie bendrąsias kompetencijas. Mokiniai ugdo MM ir socialines kompetencijas individualiai pildydami kompetencijų aplanką per klasių valandė-les, stebėdami ir vertindami grupėje savo ir grupės narių individualią pažangą. Mėnesio pabaigoje mokiniai supažindina tėvelius su individualia pažanga (pasi-rašytinai). Remdamiesi sukurtais kompetencijų įsivertinimo instrumentais, klasių vadovai vertina mokinių kompetencijų įgyvendinimo pokyčius, atlieka mokinių refleksiją (ar naudingas kompetencijų aplankas). Gimnazijoje kuriamas inovaty-vus vadovavimo klasei modelis, kuris užtikrintų sėkmingą vaiko socializaciją ir individualią pažangą ugdant bendrąsias kompetencijas.

Vydmantų vidurinėje mokykloje sukurta Klasių vadovų metodinė grupė. Jos veikla orientuota į komunikavimo ir asmeninės kompetencijos ugdymą. Atlik-tas pirminis šių kompetencijų vertinimas. Klasių vadovai su mokiniais susikūrė kompetencijų fiksavimo lapus. Po kiekvienos veiklos mokiniai bandė įsivertinti savo pažangą. Daugiau dėmesio buvo skiriama klasių vadovų kompetencijoms tobulinti – jie dalyvavo seminaruose, mokymuose.

Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje skatinamas mokinių socialinių kompeten-cijų ugdymas. Pedagogai iškėlė problemą, kad vaikams, gyvenantiems kaimiškoje vietovėje, ypač socialinės rizikos, bedarbių šeimose, trūksta socialinių kompetenci-jų. Spręsdami problemą 5–10 klasių auklėtojai susibūrė ir pradėjo vykdyti projektą „Socialinės kompetencijos ugdymas kaimiškoje pagrindinėje mokykloje“, kurio tiks-las – plėtoti dvasines ugdytinių galias, gebėjimus ir vertybines orientacijas, būtinas sėkmingai socialinei integracijai. Klasių vadovai išsikėlė uždavinį – ugdyti mokinių kūrybiškumą, tinkamo elgesio normas, atsakomybę už priimtų sprendimų įgyven-dinimą, motyvuoti vaikus daryti gerus darbus savo aplinkoje ir kt. Labiausiai patiko ir naudingiausios buvo veiklos netradicinėse aplinkose: kaimo bibliotekoje, kultūros namuose, kaimo pašte, pagalba išnešiojant spaudą, pažintis su veterinarijos gydy-tojo ir ūkininko veikla, gyvūnų priežiūra ir t. t.

J. Pabrėžos universitetinėje gimnazijoje klasių vadovai koregavo antrojo pusmečio veiklos planus. Didesnis dėmesys buvo skirtas mokinių mokėjimo

85LYDERIŲ LAIKAS 2


mokytis kompetencijai ugdyti. Tuo tikslu organizuoti klasių vadovų ugdymo karje-rai mokymai „Pažink save“, seminaras „Ugdymo karjerai metodinių priemonių taikymas klasės vadovo darbe“. Sukurtas gimnazijos klasių vadovų gerosios patir-ties duomenų bankas „Veiklos lyderystė“.

Bendradarbiavimo su tėvais formų ir metodų tobulinimas

Kretingos Marijono Daujoto pagrindinėje mokykloje suburtas Iniciatyvių tėvų klubas, kuriame dalyvauja 27 mokinių tėvai. Pirmųjų susitikimų metu tėvai dirbo grupėse, diskutavo, išskyrė stipriąsias ir tobulintinas mokyklos veiklos sritis, numa-tė Iniciatyvių tėvų klubo pagrindines veiklos kryptis.

Ypač aktyviai į klasės veiklą įsitraukė 1–4 klasių mokinių tėvai. Jie veda pamo-kas, klasės valandėles, organizuoja susitikimus savo darbovietėse, dalyvauja klasės renginiuose, projektinėje veikloje, padeda mokytojams organizuoti veiklą kitose edukacinėse aplinkose.

Kretingos rajono Darbėnų gimnazijoje pasikeitė tėvų švietimo kultūra ir bendradarbiavimo formos. Organizuoti tėvų vakarai „Kurkime gimnaziją kartu“, „Veikime kartu“, „Vaikai per tėvus, tėvai per vaikus“.

Organizuotos respublikinės metodinės ir praktinės konferencijos tėvams „Pozi-tyvi tėvystė“, „Tėvų vaidmuo mokykloje“. Regioninėje tėvams skirtoje konferencijo-je „Tėvų įtaka kuriant vaikų sveikatai palankią mokymosi / ugdymosi aplinką“ tėvai tapo lektoriais, patys rengė ir pristatė pranešimus. Konferencijos metu tėvai užsira-šė pagrindines mintis, o po to buvo sukurta „REZOLIUCIJA TĖVAMS. Tėvai + mokyk-la = sveiki vaikai“. Rezoliucija paskelbta gimnazijos interneto svetainėje.

Organizuotos tėvų, mokinių ir mokytojų diskusijos „Ar būtina kartu kurti pagarbų santykį šeimai su gimnazija, mokytoju?“. Tėvai, mokiniai ir mokytojai

Bendri renginiai Tėvų švietimas

Tėvų savanorystė

Edukaciniai užsiėmimai

Sprendimų priėmimas Aktyvūs susirinkimai

INICIATYVIŲ TĖVŲ KLUBAS

VEIKLOS KRYPTYS



išreiškė savo nuomonę apie gimnaziją aktyvaus susirinkimo metodu: gerai, kad...; blogai, kad...; pasiūlymai. Vyko gabių mokinių tėvų apskritasis stalas, atlikta apklausa „Gabių vaikų ugdymas: tėvų požiūris“. Išvados pristatytos Mokytojų tarybos posėdyje, tėvų vakare.

Tėvai sistemingai vertina gimnazijos veiklą, teikia pasiūlymų jai tobu-linti. Gimnazijos administracija visada atsižvelgia į tėvų pasiūlymus, peda-gogai reaguoja į tėvų pastabas. Švietimo formų ir metodų pokyčiai pakeitė bendruomenės narių santykius. Jie tapo atviresni, nuoširdesni, o tai padeda operatyviai, čia ir dabar, reaguoti į kilusias problemas. Artimiau pažįstant savo bendruomenės narius, bendradarbiavimas siekiant kiekvieno vaiko sėkmės tampa produktyvesnis.

Vydmantų vidurinėje mokykloje organizuoti aktyvūs tėvų, mokytojų ir mokinių susirinkimai „Ar gera vaikams mokykloje?“ ir „Kaip tėvai gali prisidė-ti prie vaikų ugdymo?“, įsitraukta į projektus „Keliaujanti tėvystės mokykla“, „Tėvų forumas“. Tėvai verslininkai dalyvauja mokyklos mugėse, tėvų sėkmės istorijos „Mano karjera“ – ypač sėkminga veikla pradinėse klasėse.

Grūšlaukės pagrindinėje mokykloje planuojant 2013–2014 mokslo metų veiklą vienas uždavinių buvo tobulinti pedagogų, mokinių ir tėvų bendradarbia-vimą. Ži nant mokyklos mokinių tėvų pasyvumą, bendru sutarimu atsisakyta visuotinių tėvų susirinkimų. Labiausiai pasiteisino apskritojo stalo susitikimai klasėse. Juos organizuoti padeda ir mokiniai. Susirinkimai vyksta kartu daly-vaujant tėvams, vaikams ir klasės vadovui, jei reikia, pasikviečiamas vienas ar kitas pedagogas. Kol kas nepavyko įkurti Iniciatyvių tėvų klubo.

J. Pabrėžos universitetinės gimnazijos klasėse organizuoti mokinių ir tėvų aktyvieji susirinkimai „Gimnazijos ir klasės veiklos įsivertinimas“, taip pat moki-nių, tėvų, mokytojų ir administracijos aktyvus susirinkimas „Kas lemia moki-nio sėkmę gimnazijoje?“, mokinių parlamento, klasės seniūnų, tėvų komiteto narių, klasių vadovų, mokytojų, administracijos apskritasis stalas „Kas daro įtaką mokymosi rezultatams?“.

Organizuota tėvų konferencija „Būsi saugus. Būsi sveikas“, festivalis „Draugystės respublika“. Viena iš renginio dalių – „Kas lemia vaiko sėkmę skir-tingose Europos šalyse?“ – skirta diskusijoms.

Kretingos rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Jolanta Jurgutienė, Ingrida Mineikienė, Rasa Stonkuvienė, Adelė Mazeliauskienė, Petronėlė Jocienė, Raimunda Viskontienė, Sonata Litvinienė, Sigita Vaicekauskienė, Daiva Račkauskienė.

Konsultantai: Rūta Gudmonaitė, Skaidrutė Kriukienė, Anelė Raugienė

87LYDERIŲ LAIKAS 2


PANEVĖŽIO RAJONAS. VEIKSMINGAS SAVIVALDYBĖS IR MOKYKLŲ KOMUNIKAVIMAS SIEKIANT GERESNĖS MOKYMO(SI) KOKYBĖS

Projekto pavadinimas patrauklus, kaskart savaip jį suvokiu. Pirmajame etape jis man asocijavosi su pagalba ir skrendančių gervių virtine, mentoryste, įgalinimu... Šiandien įsiklausiusi į žodžių skambesį suvokiu, kad lyderio laikas – tik akimirka, kai esi reikalingas komandai dėl išskirtinio savo žinojimo ir patyrimo. Norėdamas pratęsti šį būvį, turi būti nuolat daugiau žinantis, gebantis... Iš čia ir kyla mokymosi prasmė − prasmė sau pačiam.

Kūrybinės komandos narė Silvija Šukevičienė


Vizija. Veiksmingas savivaldybės ir mokyklų komunikavimas bei efektyvi savivaldy-bės specialistų pagalba sukuria sąlygas kiekvienam mokiniui patirti mokymosi sėkmę.

Siekiamas rezultatas. Atlikus išorinį vertinimą veiksmingai bendradarbiauja-ma rengiant ir įgyvendinant mokyklų strateginius, metinius ir veiklos tobulinimo planus, nuolat vykdoma švietimo stebėsena. Parengiami susitarimai dėl mokyk-los veiklų planavimo, sudaromas ir įteisinamas atnaujintas švietimo stebėsenos kiekybinių ir kokybinių rodiklių sąrašas. Vykdant stebėseną, numačius priorite-tus mokinių ugdymo ir ugdymosi sėkmei gerinti bei mokymosi kokybei užtikrinti, formuojasi sisteminė lyderystė: klasė–mokykla–savivaldybė.

Savo veikloje kūrybinė projekto grupė rėmėsi šiais principais ir vertybėmis: tobulėjimas, atsakomybė, konsultavimas(is), bendradarbiavimas, įsitraukimas, kūrybiškumas.

Modelio įgyvendinimas svarbus ir besimokantiesiems, ir mokyklai, ir savival-dybei, nes sudaromos sąlygos švietimo lyderystei, stažuotėse ir mokymų metu ugdomos lyderystės kompetencijos. Skiriamas dėmesys mokyklos išlaisvinimui ir unikalumui (mokyklos kūrė savo lyderystės modelius), švietimo darbuotojų įgalini-mui ir kt. Kultūrinių pokyčių (komunikavimo kultūros) siekis aktualus tiek besimo-kantiesiems, tiek mokyklai ir savivaldybei. Įgyvendinamas modelis svarbus visiems, nes savivaldybei ir mokykloms veiksmingai bendradarbiaujant galima efektyviau planuoti ir įgyvendinti veiklas mokyklose. Tai būtų prielaida naujiems lyderiams, puoselėjantiems mokymąsi remiančią lyderystę, mokyklose rastis.

Kuriant modelį remtasi pagrindinėmis tyrimų išvadomis, tikslinių grupių apklausa apie savivaldybės ir mokyklų komunikavimo sistemą rengiant strategi-nius, metinius ir veiklos tobulinimo planus.

Mokyklų vadovai bendrai sutarė, kad pagrindiniai strateginių planų rengimo trukdžiai yra susitarimų ir prioritetų nebuvimas savivaldybės lygmeniu. Problema – skirtingos metinio veiklos plano (metų) ir ugdymo plano (mokslo metų) datos.



Planuojant kalendorinių metų veiklą, sunku užtikrinti šalies, savivaldybės ir mokyklos švietimo prioritetų dermę. Rengiant strateginius planus reikalingos konsultacijos ir susitarimai. Strateginis planas dažnai įgyvendinamas nenuosekliai dėl politikų įtakos.

2. Dalyvavimas

Kuriant ir įgyvendinant modelį į veiklą įsitraukė projekto kūrybinė koman-da, kai kurių savivaldybės administracijos skyrių vedėjai, specialistai, savivaldy-bės tarybos nariai, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvaujančių ir nedalyvaujančių pagrindinių ir vidurinių mokyklų, gimna-zijų, mokyklų-darželių, vaikų lopšelių-darželių direktoriai, mokytojai, auklėtojai, vaikai ir mokiniai, tėvai (globėjai, rūpintojai), socialiniai partneriai.

3. Mokyklų lyderystės modeliai

Naujamiesčio vidurinės mokyklos modelis „Virtualių, netradicinių edukaci-nių erdvių panaudojimas ugdymo(si) procese, skatinant mokinių kūrybiškumą ir mokėjimo mokytis kompetenciją“. Mokykloje kuriama mokinių kūrybiškumą išlaisv inanti ir mokymo(si) motyvaciją skatinanti edukacinė aplinka. Pamokos, neformaliojo švietimo veiklos organizuojamos ne mokykloje esančiose edukacinėse erdvėse, parke.

Kuriant ir įgyvendinant modelį dalyvavo mokytojų savanorių kūrybinė grupė. Į kūrybinę veiklą buvo pakviestas mokinių parlamentas, kiti mokyklos darbuotojai.

Modelio kūrimo patirtis pristatyta 2013 m. Panevėžio rajono savivaldybėje vyku-siame projekto „Lyderių laikas 2“ forume ir Lietuvos švietimo forume Vilniuje. Pane-vėžio rajono savivaldybės švietimo bendruomenė suteikė galimybę pristatyti patirtį švietimo įstaigų direktorių susitikimuose, viešinti savivaldybės interneto svetainėje www.panrs.lt. Mokyklos kūrybinės komandos nariai dalyvauja projekto „Lyderių laikas 2“ seminaruose. Kuriamas mokyklos edukacinių erdvių kūrimo idėjų bankas.

Mokykla Tėvų švietimas Tėvų lyderystė

Teminiai susiri-nkimai klasėse,

paskaitos, moko-mieji, pažintiniai

seminarai

Bendra mokytojų ir tėvų planavimo darbo

grupė

Mokymasis tėvų forume

89LYDERIŲ LAIKAS 2


Mokykla, bendradarbiaudama su užsienio mokyklomis partnerėmis, integravo šių šalių kultūrinius akcentus į klasių erdves. Technologijų, dailės kabinetai pritai-komi kūrybiniam mokinių darbui. Mokytojams sudaromos galimybės dirbti inova-tyviai, naudojant šiuolaikines mokymo technologijas.

Dembavos progimnazijoje įgyvendinamas modelis „Mokyklos ir tėvų komuni-kavimo sistema siekiant efektyvesnės ugdymo(si) kokybės“. Pasirinkta kryptis – tėvų iniciatyvumo skatinimas siekiant efektyvesnės pagalbos vaikams mokantis. Išanalizavus mokyklos ir tėvų bendradarbiavimo situaciją prieita prie išvados, kad būtina susitarti dėl bendrų nuostatų ir pozicijos, siekiant gerinti bendradarbiavimą su tėvais. Mokykla, kaip institucija, turi realiai prisiimti atsakomybę už bendradar-biavimą su tėvais, tėvų savivaldos bei kitų struktūrų organizavimą ir kt.; mokyklos administracijos politikoje turi būti akcentuojamos partnerystės su tėvais idėjos; spręsdama problemas, mokykla būtinai turi pasitelkti tėvus, bendradarbiauti ir siekti jų pritarimo; mokyklos mikroklimatas turi būti atviras ir draugiškas tėvams; mokytojai turėtų laikytis nuostatos, kad tėvai yra mokytojų bendradarbiai.

Tapti / būti lyderiais tėvus padrąsintų suvokimas, kad sėkmingas vaikų auklėji-mas yra įmanomas tik tuomet, kai tėvai mąsto kaip lyderiai: „Kaip aš turiu pasikeis-ti, kad mano pasikeitimas paveiktų mano vaiką?“; lyderystė – tai socialinis įgūdis, kuris atsiranda nuosekliai lavinantis.

Tėvų iniciatyva Dembavos progimnazijoje įsteigtas Tėvų klubas, susibūrė ir plečia veiklą Kūrybiškumo mokyklėlė; tėvai aktyviai dalyvauja organizuojant rengi-nius, drauge vyksta į išvykas, veda klasės valandėles.

Ką keistumėte?

Reikėtų dar aktyvesnio savivaldybės specialistų įsitraukimo, atsakomybės, bendradarbiavimo.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Birutė Goberienė

Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijos modelio tikslas – skatinti tėvų (globėjų, rūpintojų) savivaldą. Modelis mokyklos bendruomenei pristatytas Panevėžio rajono savivaldybės lyderystės forume 2013 m. Įgyvendinant jį siekta sustiprinti bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais), skatinti ir tobulinti jų švietimą. Taikytos naujos bendradarbiavimo formos: apskritojo stalo diskusija, kurioje dalyvauja tėvai, mokytojai, mokiniai; bendri seminarai tėvams ir mokytojams; protmūšis ir kt.

Mokyklos bendruomenė, mokiniai, mokytojai ir tėvai dalyvavo mokymuose, susijusiuose su gimnazijos vizija, veiklos prioritetais ir strateginiais tikslais. Tėvai vertina tokius gimnazijos renginius, kaip „Abėcėlės šventė“, Kūčių vakarienė klasėse ir kt. Šitaip tėvams sudaroma galimybė pažinti savo atžalas kitoje aplinkoje, pabend rauti su mokytojais, išsakyti idėjas ir pastebėjimus.



Gimnazijoje formuojama nuostata, kad kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus. Ir tėvai, ir mokiniai dalyvauja mokytojų atrankos komisijų veikloje ir įgyvendinant konkrečias priemones tikslams pasiekti.

Dembavos lopšelis-darželis „Smalsutis“ savo veikloje remiasi pasidalytosios lyderystės principais ir vertybėmis. Visi įstaigos darbuotojai kelia kvalifikaciją. Sukurtos edukacinės zonos, skirtos vaikams ugdyti, pedagogės tapo savo erdvių koordinatorėmis. Apie sukurtas edukacines erdves sklaida vyko lyderystės forume „Lyderystė ir tvari mokyklų pažanga“, šalies konferencijoje „Edukacinės aplinkos ikimokyklinio ugdymo procese“, surengtoje Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vove-raitė“. Pedagogų posėdžių metu pristatyta literatūra lyderystės tema.

Panevėžio rajono švietimo centro modelis „Švietimo centro ir mokyklų veiks-mingos komunikacijos sistema siekiant ugdyti mokytojų profesijos kompetencijas, plėtoti lyderystę“. Centre sukurtas ir nuolat atnaujinamas pedagoginės patirties bankas; atsiranda vis daugiau švietimo lyderių, besidalijančių patirtimi. Vykdyta metodinių būrelių narių apklausa dėl galimybės dalytis patirtimi ir kvalifikacijos tobulinimo renginių poreikio.

Į modelio kūrimo veiklą įsitraukė 80 proc. mokyklų ir metodinių būrelių. Orga-nizuotos dvi praktinės konferencijos: „Kūrybinės dirbtuvės – 2013“ Velžio gimna-zijoje ir „Kūrybinės dirbtuvės – 2014“ Raguvos gimnazijoje. Jų metu gimnazijų bendruomenės dalijosi pedagogine patirtimi. 2013 m. praktinėje konferencijoje dalyvavo 154 rajono pedagogai, 2014 m. – 140 dalyvių. 2015 m. praktinė konferen-cija vyks Naujamiesčio vidurinėje mokykloje.

Taip pat organizuotos trys praktinės regioninės dalykinės konferencijos: „Specialiųjų poreikių mokinių ugdymas per įvairią veiklą“, „Gabių vaikų ugdymas ikimokykliniame amžiuje“ ir „Vaiko fizinės ir psichinės sveikatos stiprinimo galimy-bės ikimokyklinio ugdymo įstaigoje“. Konferencijų pranešėjai ne tik dalijosi patirti-mi, bet ir aptarė parengtas metodines priemones.

2013–2014 m. Švietimo centro iniciatyva išleisti 6 metodiniai leidiniai, kurių autoriai yra rajono mokytojai. 2013 m. organizuotas metodinės medžiagos konkur-sas „Interaktyvi pamoka“. Švietimo centras atviras rajono mokytojams, kuriama materialinė ir intelektinė bazė, sudaranti sąlygas nuolatiniam švietimo bendruome-nės mokymuisi, tvariajai lyderystei.

Įvairių grupių įtraukimas

Į projekto veiklas įtraukiant naujas grupes buvo laikomasi visuotinumo princi-po, t. y. kuo daugiau atstovaujančiųjų galėjo pareikšti savo nuomonę. Projektui įsibėgėjant suvokta, kad norint sėkmingai įgyvendinti pokyčius reikia laiko ir kantrybės. Rengiant savivaldybės ir mokyklų komunikavimo modelį, skatinant lyderystę, susitarimus, organizuotos mokyklų vadovų grupių (vidurinių mokyklų ir

91LYDERIŲ LAIKAS 2


gimnazijų, pagrindinių mokyklų ir progimnazijos, mokyklų-darželių ir lopšelių-dar-želių) ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų diskusijos (ką galime išspręsti, įgyvendinti patys, ką galime kartu nuveikti pasinaudodami kitų savival-dybių patirtimi ir kt.). Išsiaiškinti bendri tikslai (dermė su savivaldybės strateginiu planu), numatyta reikalinga pagalba (mokymai) ir išskirti etapai, kas, ką ir iki kada privalo padaryti. Galima teigti, kad šitaip sukurtos naujos įvairių grupių dalyvavi-mo ir bendradarbiavimo praktikos. Suaktyvėjo mokyklų ir savivaldybės darbuotojų dalyvavimas planuojant švietimo veiklą, priimant sprendimus.

Daug savivaldybės specialistų, dalyvaudami pasitarimuose, mokymuose, stažuotėse, forume bei organizuodami ir atlikdami tyrimą, aktyviai įsitraukė į projek-to „Lyderių laikas 2“ veiklas. Mokymuose ir stažuotėse dalyvavo ne tik projekto mokyklų bendruomenių nariai, bet ir projekte nedalyvaujančių mokyklų atstovai. Įtraukiant naujus dalyvius į modelio įgyvendinimo veiklą, tam tikrą vaidmenį suvaidi-no lyderystės forumas savivaldybėje, modelio pristatymo mokyklose, dalyvaujančio-se projekte, renginiai. Taip buvo įtraukti tėvai, suburtos darbo grupės.


Savivaldybės ir mokyklų mastu plėtojamos vadybinės kompetencijos, keičiantis komunikavimo (bendravimo) kultūrai atsirado daugiau pasitikėjimo, drąsiau prisiimama atsakomybė, stiprėja pasidalytosios lyderystės tradicija.

Susipažinus su lyderystės literatūra sėkmingiau formuojama nuostata, kad bendradarbiaudami pasiekiame gerų rezultatų. Atlikus fokus grupių tyrimą, parengtos rekomendacijos, tačiau ne visos jos pasirodė reikalingos, pavyzdžiui, neberengėme savivaldybės dokumentų valdymo tvarkos aprašo, taip pat tvarkos aprašo dėl tikslinių lėšų prašymų pateikimo ir tenkinimo, nes paaiškėjo, jog tai mažai kam aktualu.

Projekto dalyvių ir institucijų patirtis dokumentuojama įvairiomis formo-mis ir skleidžiama virtualiojoje aplinkoje. Kuriamos ir tęsiamos bendradarbia-vimo, tarimosi tradicijos. Pavyzdžiui, tartasi dėl Smilgių vidurinės mokyklos technologijų kabineto remonto (Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas, skyriaus specialistai, mokyklos kuratorius, mokyklos technologijų mokytojas, vietinio ūkio skyriaus vedėjas); Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistų pasitarimuose dalyvauja Informacinių technologijų, Personalo administravimo ir kitų skyrių vedėjai bei specialistai.

Kurdami modelį rengiame dokumentus (teisės aktus), kurių tolesnis įgyven-dinimas siejamas su mokinių mokymosi sėkme skatinant jų lyderystę ir sąlygų atitinkamo amžiaus vaikų lyderystei sudarymu.




Įgyvendinant modelį buvo taikomi bendro darbo, siekiant susitarto rezultato, principai. Atlikti projekto užduotis padėjo žinios, kurių pasisemta studijuojant projekto metu gautą literatūrą lyderystės tema, ir stažuotėse Lietuvoje bei užsieny-je įgyta patirtis, taip pat formaliųjų ir neformaliųjų studijų dalyvių įsitraukimas į veiklas, gerosios patirties sklaida tarp savivaldybių.

Į formaliąsias lyderystės studijas įsitraukė 6 žmonės (pagalbos specialis-tai, direktoriai, mokytojai), į neformaliąją lyderystės mokymosi programą – 13 žmonių (skyriaus vedėjas, direktoriai, direktorių pavaduotojai, specialistai, mokytojai).

Lyderystės kompetencija ugdyta savivaldybės kūrybinės komandos darbi-niuose susitikimuose su konsultantais, stažuotėse Lietuvoje (Utenos ir Kauno rajonų savivaldybėse), užsienyje (Lenkijoje ir Čekijoje, Estijoje ir Suomijoje) ir mokymuose tema „Lyderystės ir vadybos pagrindai, lyderių ugdymas“. Čia susi-pažinta su lyderystės teorijomis, aptarti vadovo ir lyderio suvokimo skirtumai mokykloje – ne kiekvienas vadovas yra ir gali būti lyderis, aiškintasi lyderių ugdymo ir jų skatinimo principai. Daug laiko skirta švietimo procesų įgyvendi-nimo, remiantis duomenimis grįsta vadyba, analizei, lyderystės kompetencijos sričių ir veiklos vertinimo metodams nagrinėti. Šia tema modeliuotos simuliaci-nės situacijos, atliktos grupinės užduotys, vyko diskusijos. Mokymuose dalyvavo 25 žmonės – savivaldybės specialistai, mero pavaduotojas, projekto kūrybinės komandos nariai, mokyklų direktoriai, jų pavaduotojai, mokytojai.

Įgyvendinant modelį buvo reikalinga profesionali pagalba: konsultacijos, paskaitos, mokymai.

6. Modelio tvarumas

Modelio „Savivaldybės ir mokyklų veiksmingas komunikavimas siekiant geresnės mokymo(si) kokybės“ tvarumą laiduoja sustiprėjęs geranoriškas ir profesionalus mokyklų ir savivaldybės specialistų bendradarbiavimas, dėmesys, skirtas mokyklų direktorių lyderystei, nes mokyklos vadovo, kaip lyderio, gebė-jimai lemia palankią mokyklos aplinką, gerina mokymosi atmosferą, mokytojų profesionalumą.

Modelio tvarumą užtikrina ir naujos praktikos. Įforminant Panevėžio rajono savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos tvarkos aprašą, su mokyklų vadovais aptarti teisės aktai, reglamentuojantys stebėsenos rodiklių (kiekybinių ir kokybi-

93LYDERIŲ LAIKAS 2


nių) rengimą, savivaldybės stebėsenos rodiklių sąrašo projektas svarstytas mokyk-lų bendruomenėse ir savivaldybės specialistų susibūrime bei įformintas teisės aktu. Diegiamas realus strateginis planavimas mokyklos veiklą orientuoja ne į atitiktį reglamentams, o į sutartų rezultatų siekį. Kuriant modelį įvyko kultūrinių ir elgsenos pokyčių, grindžiamų didesne pagarba mokytojo profesijai, pasitikėjimu, pagalba ir įgalinimu, skatinančiu aiškesnę ir skaidresnę atsakomybės ir atskaito-mybės sistemą. Tai lėmė vertybinių nuostatų kaitą, atsirado daugiau motyvacijos prisiimti atsakomybę ir veikti.

Mokymosi ir profesinio tobulėjimo tęstinumas. Reikalingas savivaldybės specialistų ir mokytojų skatinimas priimti ir pripažinti kolegų lyderystę. Būtina daugiau dėmesio skirti veiklai klasėse stebėti ir ugdymo bei ugdymosi kokybei gerinti, taip pat nemažinti pastangų lyderystės kompetencijai ugdyti.

Mokyklos strateginio, metinio veiklos plano rengimas gali sudaryti palan-kias sąlygas lyderystės raiškai, todėl Švietimo, kultūros ir sporto skyrius skatina rengiant planus įtraukti visą mokyklos bendruomenę, mokyklų kurato-rius. Panevėžio rajono švietimo centras inicijuoja mokymus strateginio planavi-mo tema.

Didelės įtakos mokyklos valdymo veiksmingumui turi mokyklos vadovo kompetencija. Todėl akcentuotinas jos stiprinimas siaurinant steigėjo įtaką iki lygiaverčio dalyvavimo priimant sprendimus kartu su mokyklos bendruomene. Būtina sudaryti visokeriopas sąlygas, kad mokyklos bendruomenė galėtų daryti įtaką priimant sprendimus joje. Projekto „Lyderių laikas 2“ pripažinimą ir įvertini-mą Panevėžio rajone patvirtina savivaldybės mero ir administracijos direktoriaus 2013 m. veiklos ataskaitoje išsakytas apibendrinimas: „Projekto „Lyderių laikas 2“ įgyvendinimas – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vienas veiklos prioritetų 2013 ir 2014 m.“

Informacijos apie tai, kaip įgyvendinamas projektas, pateikiama savivaldybės interneto svetainėje www.panrs.lt/svietimas/projektai.

Panevėžio rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Birutė Goberienė, Jolanta Grinkienė, Aušra Raišienė, Vaidas Pocius, Daiva Dirsienė,

Asta Sakalauskienė, Vilma Juozapavičiūtė-Kuprienė, Daina Murauskienė, Silvija

Šukevičienė, Dalius Dirsė, Jurgita Vaitiekūnienė.

Konsultantai:

Aiva Dirgėlienė, Audrius Matiukas, doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Monika Bilotienė.



PRIENŲ RAJONAS. MOKYTOJŲ KŪRYBIŠKUMO IR LYDERYSTĖS PLĖTRA PRIENŲ RAJONE

Kas pasikeitė?

Rajono švietimo bendruomenė pradėjo geriau suvokti ir vertinti lyderystę – tiesiog kuriamas lyderystės judėjimas. Daug dažniau taikomas refleksijos metodas, priimant sprendimus dažniau remiamasi duomenimis. Nemažai konkrečių pokyčių. Visi jaučiamės svarbūs, visų nuomonės reikalingos ir išklausomos. Žmonės tampa kūrybingesni, pakantesni skirtumams.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Renata Pavlavičienė

Modelio aprašas

Dalyvaudami projekte „Lyderių laikas 2“ supratome, kad lyderystė prasideda tada, kai imi pats veikti čia ir dabar, ne lauki instrukcijų, o aktyviai veiki, bandai, sieki naujovių. Rajono švietimo bendruomenė į lyderystę pradėjo žvelgti giliau – kuriamas lyderystės judėjimas. Jaučiami pokyčiai: naujos iniciatyvos mokyklose, drąsesnis kalbėjimasis apie patirtis, aktyvesnis mokytojų įsitraukimas ir mokinių įtraukimas, tarpusavio santykių lais-vėjimas, mokytojai labiau pripažįsta mokinių indėlį. Modelio veiklomis susidomėjo visa rajono švietimo bendruomenė. Ji pasijuto svarbi Lietu-vos švietimo dalis. (Mintys iš Prienų rajono lyderystės plėtros modelio kūrėjų ir įgyvendin-tojų refleksijos.)

Jūs norėtumėte panašių pokyčių? Mes galime atskleisti, kaip tai padaryti...


Prienų rajono lyderystės plėtros modelio viziją sudaro trys komponentai:

1. Atsakingas visų mokyklų bendruomenių narių bendradarbiavimas; 2. Geranoriškas ir išmanus (profesionalus) mokyklų ir jų savininko (stei-

gėjo) partneriškumas;3. Kiekvieno bendruomenės nario tobulėjimas ir sėkmė.

Kiekvienam iš jų esame numatę sėkmės rodiklius:

1.1. Ne mažiau kaip 10 proc. mokyklų mokytojų dalyvauja kuriant lyde-rystės modelį (toliau – LM);

1.2. Ne mažiau kaip 50 proc. mokyklų mokytojų dalyvauja įgyvendinant LM;

1.3. Ne mažiau kaip 50 proc. visų mokyklose priimamų sprendimų dėl mokyklos perspektyvos įtraukia visas suinteresuotąsias šalis ir ne

95LYDERIŲ LAIKAS 2


mažiau kaip 75 proc. šių sprendimų yra įgyvendinami laiku ir pagal sutartą standartą (kokybiškai);

1.4. Įgyvendintos ne mažiau kaip 2 naujos įsitraukimą skatinančios inicia-tyvos rajono metodinėje veikloje;

2.1. Ne rečiau kaip kartą per metus kiekvienoje projekto mokykloje vyks-ta mokyklos bendruomenės atstovų diskusija su bent vienu vietos politiku; jos metu priimami ne mažiau kaip 2 mokyklai aktualūs susi-tarimai;

2.2. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį savivaldybėje su vietos politikais yra aptariamos savivaldybės mokyklų aktualijos, šių pasitarimų metu priimami ne mažiau kaip 2 mokyklai aktualūs susitarimai;

3.1. Ne rečiau kaip kartą per mokslo metus vyksta švietimo skyriaus atstovo ir mokyklos vadovo bei ne mažiau kaip 90 proc. mokytojų ir ne mažiau kaip 75 proc. mokinių apibrėžtos veiklos refleksijos pokalbis;

3.2. Mokykloje įgyvendinama ne mažiau kaip viena nauja bendravimą skatinanti iniciatyva.

Nors buvo susitarta dėl vieno bendro lyderystės plėtros modelio, kiekviena mokykla turėjo sąlygas šį modelį realizuoti kūrybiškai. Įgyvendindami modelį siekė-me, kad Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas ir lyderystės gebėjimai sudarytų sąlygas skleistis visų mokyklų bendruomenių narių atsakingam bendra-darbiavimui; geranoriškam bei išmaniam (profesionaliam) mokyklų ir jų savininko (steigėjo) partneriškumui; kiekvieno bendruomenės nario tobulėjimui ir sėkmei.

Modelio įgyvendinimo sėkmę lėmė tai, kad jo kūrimo pradžioje buvo skirta pakankamai laiko vertybėms numatyti, aptarti ir išsiaiškinti, ką kiekviena iš jų mums reiškia. Šiomis vertybėmis rėmėmės visos veiklos metu. Tai atvirumas, tobu-lėjimas, tvarumas, autentiškumas, partneriškumas ir etiškumas.

Modelio įgyvendinimas buvo svarbus visais lygmenimis: ir besimokantiesiems, ir mokyklai, ir savivaldybei.

* Mokiniai mokosi kelti mokymosi ir profesinius tikslus, dėl to geba įsivertinti savo sėkmę.

* Kiekvieno mokytojo įsitraukimas didina atsakomybę už iškeltų tikslų įgyvendinimą ir atsakingą mokytojų bendradarbiavimą.

* Mokytojai ir mokyklų vadovai apmąsto savo veiklą, todėl gali įsivardy-ti savo stiprybes ir tobulintinas sritis.



* Naujos iniciatyvos didina bendruomenės narių įsitraukimą ir tarpusa-vio bendradarbiavimą, užtikrinamas atstovavimas visoms grupėms.

* Naujos iniciatyvos didina bendruomenės narių įsitraukimą ir tarpusa-vio bendradarbiavimą, užtikrinamas atstovavimas visoms grupėms.

* Politikai sužino mokyklų aktualijas, dalyvauja priimant mokyklai aktualius sprendimus, tai lemia geranorišką mokyklos ir steigėjo bendradarbiavimą, skatina diskusijas.

Kuriant modelį pagal tyrimų rezultatus buvo suformuluota pagrindinė projek-to „Lyderių laikas 2“ metu spręstina problema: mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės ugdymas plėtojant atsakingą švietimo bendruomenės partnerystę.

Projekto kūrybinės komandos diskusijose aptartos projekte dalyvaujančių Prienų rajono mokyklų, Švietimo skyriaus, Švietimo centro atstovų įvardytos prob-lemos, vėliau jos buvo išgrynintos ir susitarta dėl dviejų pagrindinių:

1) rajono švietimo bendruomenės narių įsipareigojimas siekti bendrų tikslų, tapatinimasis su šia bendruomene;

2) nepakankama atsakomybė ir atskaitomybė.

Tyrimą atliko patys projekto dalyviai. Jo tikslas – ištirti ir įvertinti galimybes sustiprinti atsakingą švietimo bendruomenės partnerystę plėtojant mokytojų kūry-biškumą ir lyderystės gebėjimus. Tyrimui kiekviena projekte dalyvaujanti mokykla pasirinko jai priimtiniausius metodus.

Tyrimo metodai: tyrimo metu buvo naudojamas fokus grupės metodas (kaip žvalgybinis, pagrindinis ir papildomas) bei tradicinė dokumentų analizė (žvalgybi-nis metodas).

Tyrimo imtis: I etape buvo nuspręsta išanalizuoti 6 projekte dalyvaujančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo dokumentus (išvadas) bei apklausti 200 švie-timo darbuotojų: projekte dalyvaujančių bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų ir vadovų, Švietimo skyriaus, Švietimo centro darbuotojų.

Tyrimas buvo suplanuotas dviem etapais.

Tyrimo duomenų analizė. Įvardytos pagrindinės projekte dalyvaujančioms mokykloms kylančios problemos:

* organizacijos kaip vienos komandos problema. Tai neleidžia siekti vieno tikslo. Akivaizdus poreikis turėti vieną lyderių komandą („Žibu-rio“ gimnazija);

97LYDERIŲ LAIKAS 2


* mokytojų įgytų žinių praktinio pritaikymo problema: mokytojai tobulina savo kvalifikaciją, tačiau neaišku, kaip naujos žinios skatina mokytoją dirbti kūrybiškiau (Veiverių Tomo Žilinsko gimnazija);

* ugdymo turinio problema – mokiniai siekia ugdytis bendrąsias kompetencijas, ne tik įgyti dalykinių žinių; kaip tai įrodyti mokytojams (Išlaužo pagrindinė mokykla);

* mokytojų lyderių savybių ugdymo problema; mokyklos išgyvena kaitą, reikia išmokti organizuotis ir per trumpą laiką priimti sprendi-mus („Revuonos“ vidurinė mokykla);

* antikultūrinė invazija: elgesio normų, vertybių nebepriėmimas; mokytojų ir mokinių copy paste sindromo problema, sumenkęs kūry-biškumas, viskas iš interneto (Skriaudžių pagrindinė mokykla);

* bendrų savivaldybės lygmens švietimo bendruomenės tikslų vieno-do suvokimo ir įsipareigojimo jų siekti problema (Švietimo skyrius ir Švietimo centras).

Fokus grupių diskusijose šios problemos buvo patikslintos.

Išvados. Remiantis tyrimų rezultatais suformuluota pagrindinė projekto „Lyde-rių laikas 2“ metu spręstina problema: mokytojų kūrybiškumo ir lyderystės ugdy-mas plėtojant atsakingą švietimo bendruomenės partnerystę.

Rekomendacijos. Kuriant lyderystės plėtros modelį tikslinga: atkreipti dėmesį į esamą mokyklos ir savivaldybės kontekstą; naudotis mokyklose ir savivaldybėse jau esančiomis struktūromis, susitarimais dėl procesų ir jų kokybės; nepamirš-ti, kad motyvaciją veikti ir keistis visų pirma skatina įsitraukimas; numatyti kuo daugiau veiklų, įtraukiančių ne tik mokytojus, bet ir mokinius, jų tėvus.

Svarbu sudaryti sąlygas tėvams tobulėti, kalbėti ir kalbėtis jų pačių „kalba“, dalytis informacija apie kylančius sunkumus, reflektuoti patirtis; maksimaliai „įdar-binti“ mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą koordinuojančias grupes; bendra-darbiauti ieškant kūrybiškų problemos sprendimų, netuščiažodžiaujant tartis ir susitarti, nebijoti naujų iššūkių.

2. Dalyvavimas

Modelį įgyvendino savivaldybės lygmens kūrybinė komanda, kiekvienoje iš modelį įgyvendinančių mokyklų – mokyklos lygmens kūrybinė komanda bei trys į vizijos įgyvendinimą orientuotos grupės: metodinių naujovių grupė, politinių spren-dimų grupė bei asmeninio tobulėjimo ir bendradarbiavimo grupė. Mūsų patirtis rodo, kad vėliau, atsižvelgiant į savivaldybės, mokyklų kontekstą bei specifiką, gali būti formuojamos ir kitokios grupės. Kuriant modelį aktyviau dalyvavo mokytojai



ir socialiniai partneriai, o įgyvendinant – ir kitos suinteresuotos grupės: pagalbą teikiantys specialistai, mokyklų vadovai, tėvai, mokiniai, Švietimo centro, Švietimo skyriaus, mokyklos steigėjo atstovai, politikai, socialiniai partneriai.

Apibendrindamos pasirinkto lyderystės modelio įgyvendinimo pažangą, kaip vieną iš didžiausių sėkmių, projekte dalyvaujančios mokyklos įvardijo būtent šių grupių veiklą. Toks būdas padėjo įtraukti kiek įmanoma daugiau mokyklų bendruomenių narių, be to, kaip įsitikinome, minėtos grupės ir jų veiklos kryptys yra labai tikslingos.

Modelio grupės

Kūrybinė komanda ugdė komandų telkimo, lyderiavimo įgūdžius, skatino ieškoti naujų bendradarbiavimo formų. Metodinių naujovių grupės darbas padėjo formuo-tis atviram dialogui apie mokyklos metodinę veiklą, lėmė norą atsinaujinti. Pagerėjo grupės narių planavimo įgūdžiai, pagausėjo galimybių pasireikšti mokytojų kūrybiš-kumui. Kuriant palankesnę aplinką kūrybiškumui ir lyderystei mokyklose išbandyta ir įvertinta, po to pritaikyta po dvi naujas įsitraukimą skatinančias iniciatyvas. Veiks-mingiausios iš minėtų iniciatyvų bus pritaikytos ir rajono metodinėje veikloje.

Politinių sprendimų grupė skatino reguliaresnį ir kryptingesnį bendradarbiavi-mą su politikais. Tai buvo daugiausia sunkumų kelianti lyderystės modelio įgyven-dinimo veikla. Prienų „Žiburio“ gimnazijos politinių sprendimų grupė organizavo diskusiją su Prienų rajono savivaldybės mero pavaduotoju ir Švietimo komiteto pirmininku. Diskusijoje dalyvavo ir politinių sprendimų grupės nariai, tėvai, moki-niai, Švietimo skyriaus atstovai. Diskusijos metu priimti du konkretūs susitarimai, gimnazijai skirtas finansavimas įsigyti kompiuterių. Veiverių Tomo Žilinsko gimna-zijoje buvo organizuoti trys susitikimai su vietos politikais. Susitikimų dalyvių nuomone, ši iniciatyva labai naudinga, tačiau reikia plėtoti gebėjimą priimti kon - kretesnius susitarimus. Įgyvendintas vienas konkretus ir gimnazijos bendruome-nei labai svarbus sprendimas – įsteigtas ikimokyklinio ugdymo skyrius. „Ąžuo-lo“ progimnazijoje grupė, pavadinta Politinių sprendimų ir progimnazijos plėtros planavimo grupe, yra atsakinga už mokyklos strategijos kūrimą bei jos įgyvendini-mo koordinavimą. Grupė rinko bendruomenės narių pageidavimus, pasiūlymus, susitikimuose su politikais inicijavo diskusijas. Modelio įgyvendinimas paskatino šią veiklą organizuoti kryptingai ir reguliariai.

Skriaudžių pagrindinės mokyklos politinių sprendimų grupė rajono savivaldy-bės atstovus į mokyklos renginius ir diskusijas kvietė 4 kartus. Į mokyklos sporto renginį ir apskritojo stalo diskusiją politikai neatvyko. Vienas savivaldybės tarybos narys atvyko į „Kūrybinių partnerysčių“ projekto baigiamąjį renginį. Dalyvaudami mokyklos renginiuose politikai pamato realią situaciją. Tai viena iš mokyklos gali-mybių viešinti savo veiklą. „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje vyko du mokyklos

99LYDERIŲ LAIKAS 2


bendruomenės ir politikų susitikimai. Mokyklos teigimu, švietimo bendruomenės, steigėjo ir politikų bendravimas tapo atviresnis, mokyklos administracija įgijo dery-bų įgūdžių.

Išlaužo pagrindinėje mokykloje bendradarbiaujant su politikais (seniūnu, administracijos direktoriumi) pavyko surengti kalėdinį krepšinio turnyrą, suderinti naują mokyklinio autobuso maršrutą.

Asmeninio tobulėjimo ir bendradarbiavimo grupė paskatino pradėti / pato-bulinti švietimo skyriaus atstovų, mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių refleksi-nius pokalbius, visapusiškiau vertinti kiekvieno bendruomenės nario tobulėjimą ir sėkmę. Šias iniciatyvas buvome pradėję ir anksčiau, t. y. kai kuriose mokyklose būdavo organizuojami mokytojų ir mokinių, mokyklų vadovų ir mokytojų pokal-biai. Projekto metu organizavome bendrą visų rajono mokyklų vadovų pasitarimą, kuriame su konsultantais aptarėme veiklos refleksijos temą. 2013 m. pradžioje rengėme mokyklų vadovų ir švietimo skyriaus atstovų pokalbius. Tokie pokalbiai taip pat vyko ir 2014 m., todėl baigiantis projektui veiklos refleksija vyksta visais lygmenimis, sukuriamos palankesnės sąlygos pokyčiams vykti.

Kitos suinteresuotos grupės. Mokiniai. Modelio paskatinti mokymo(si) proce-so pokyčiai stiprino mokinių mokymosi motyvaciją. Jie mokėsi kelti asmeninius tikslus ir tuo pačiu įsivertinti savo sėkmę, stebėdami mokytojų-lyderių veiklą, mokėsi lyderystės įgūdžių. Tėvams modelio įgyvendinimas padėjo geriau suprasti šiuolaikinio švietimo procesus, sudarė galimybes įsitraukti į mokyklos veiklos planavimo ir įgyvendinimo procesą, geriau pažinti savo vaikus. Mokytojai lyderystę vertino kaip iššūkį, kuris gali atverti naujas galimybes ne tik jiems patiems, bet ir jų mokiniams. Mokyklų vadovai įgijo derybų įgūdžių. Mokyklos bendruomenei mode-lis padėjo telktis. Rajono bendruomenės požiūriu padažnėjo švietimo bendruome-nės, steigėjo ir politikų pokalbiai, politikams atsirado daugiau galimybių suvokti realų mokytojo darbą, švietimo įstaigų reikmes.

Pastebėjome, kad į veiklą pavyko įtraukti skirtingas grupes. Privalomos modelio grupės (rajono ir mokyklų kūrybinės komandos, metodinių naujovių grupės, politinių sprendimų grupės, asmeninio tobulėjimo ir bendradarbiavimo grupės) įtraukiamos iš anksto apgalvojant ir realizuojant patį grupių sudarymo principą; kiekviena projek-te dalyvaujanti mokykla apsisprendė dėl grupių sudėties, jų darbo formų ir kt.

Kitos suinteresuotos grupės įtraukiamos: organizuojant kiek įmanoma platesnę informacijos apie kuriamą ir įgyvendinamą modelį sklaidą; stiprinant suvokimą, kad kiekvienas bendruomenės narys yra svarbus; taikant „sniego gniūžtės“ principą – modelio grupių nariai į kiekvieną organizuojamą veiklą kviečiasi bendradarbiauti kitus kolegas, tėvus, mokinius; aiškiai apibrėžiant laike organizuojamas veiklas.

Įgyvendinant modelį sukurtos ir įtvirtintos naujos įvairių grupių dalyvavimo ir bendradarbiavimo praktikos. Puikiai sekėsi remtis susitartais veiklos principais



ir vertybėmis. Mokytojai ir mokiniai drąsiai reiškė savo nuomonę teikdami pasiū-lymus dėl planuojamų veiklų, reflektavo, atsakingai vykdė pasirinktas funkcijas (atvirumas). Tobulėjimas ypač pasireiškė rengiant modelio planą. Tvarumą padėjo užtikrinti tai, kad modelio kūrimo pradžia sutapo su nauju mokyklų strateginio planavimo laikotarpiu, todėl buvo palankios galimybės modelio veiklas derinti su mokyklų strategija. Autentiškumas reiškėsi ieškant naujų bendradarbiavimo formų, atkreipiant dėmesį į mokyklų patirties, istorinį kontekstą. Partneriškumą užtikrino kiekvienam dalyviui sudarytos galimybės išsakyti savo nuomonę. Etišku-mą sustiprino tai, kad refleksiniai pokalbiai organizuoti visais lygmenimis.

Ar įvyko tai, ko tikėjotės?

Mes ir patys jau ne kartą esame sau uždavę šį klausimą: ar įvyko tai, ko tikėjomės? Modelio veiklomis susidomėjo visa rajono švietimo bendruomenė. Dalyvaudami projek-te „Lyderių laikas 2“ supratome, kad lyderystė prasideda tada, kai imi pats veikti čia ir dabar. Mūsų rajono švietimo bendruomenė pasijuto esanti svarbi Lietuvos švietimo bendruomenės dalis.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Renata Pavlavičienė

Įgyvendinant modelį vyko paveiki sklaida ir už formaliosios kūrybinės koman-dos ribų. Lyderystės modelis pirmiausia buvo pristatytas mokyklų bendruome-nėms, vėliau – rajono švietimo bendruomenei. Modelis ir veiklų patirtis pristatyta Rokiškio, Šakių rajonų švietimo bendruomenėms, aptarta tarptautinėje mokyklų lyderių konferencijoje „Tobulinkite savo mokyklą su ES programų pagalba“, nacio-naliniuose švietimo forumuose Vilniuje (2013 m. ir 2014 m.), skelbiama rajono spaudoje. Visa informacija viešinama virtualiojoje erdvėje: savivaldybės, mokyklų, projekto „Lyderių laikas 2“ interneto svetainėse.

3. Siekiamas ir įgyvendinamas sisteminis pokytis (naujos praktikos / kultūros pokyčiai)

Taikydami modelį įgyvendinome pokytį savivaldybės ir mokyklų mastu: Prienų rajone ugdomas mokytojų kūrybiškumas, lyderystės gebėjimai sudarė sąlygas skleistis visų mokyklų bendruomenių narių atsakingam bendradarbiavimui.

Pokytį pagrįsti ir įvertinti padėjo konkretūs įrodymai: ne mažiau kaip 10 proc. mokytojų dalyvavo kuriant lyderystės modelį, ne mažiau kaip 50 proc. – įgyvendi-nant; ne mažiau kaip 50 proc. visų mokyklose priimamų sprendimų dėl mokyklos perspektyvos įtraukė visas suinteresuotąsias šalis ir ne mažiau kaip 75 proc. šių sprendimų buvo įgyvendinami laiku ir kokybiškai; įgyvendintos ne mažiau kaip 2 naujos įsitraukimą skatinančios metodinės veiklos iniciatyvos.

101LYDERIŲ LAIKAS 2


Ne rečiau kaip kartą per metus kiekvienoje projekto mokykloje vyko mokyklos bendruomenės atstovų diskusija su vietos politiku, kurios metu buvo priimti ne mažiau kaip du mokyklai aktualūs susitarimai. Ne rečiau kaip kartą per pusmetį savivaldybėje su vietos politikais buvo aptariamos savivaldybės mokyklų aktualijos, šių pasitarimų metu priimti ne mažiau kaip du mokyklai aktualūs susitarimai.

Ne rečiau kaip kartą per mokslo metus vyko apibrėžtos veiklos refleksijos švieti-mo skyriaus atstovo ir mokyklos vadovo bei mokytojų pokalbis; įgyvendintos ne ma -žiau kaip dvi naujos mokyklos bendruomenės bendravimą skatinančios iniciatyvos.

Įgyvendindami modelį sukūrėme naujas tvarias praktikas, įtraukėme rajono švietimo ir mokyklų bendruomenių narius.

Visų mokyklų bendruomenių narių atsakingo bendradarbiavimo praktikos:

* organizuota mokytojų / tėvų saviugdos klubo veikla;* organizuojant bendrus mokyklų renginius aktyviai ir masiškai įsitrau-

kia tiek mokytojai ir pagalbos specialistai, tiek mokiniai ir tėvai;* organizuojami bendri kelių mokyklų bendruomenių pasitarimai;* dažniau mokyklos administracijai organizuojamos trumpos išvykos į

kitas mokyklas, siekiant konsultuotis labai konkrečiais klausimais; * sustiprėjo metodinių iniciatyvų planavimo, įgyvendinimo ir poveikio

analizavimo praktika.

Geranoriško bei išmanančio (profesionalaus) mokyklų ir jų savininko (steigėjo) partneriškumo praktikos:

* sukurta praktika kviestis rajono politikus į diskusijas su mokyklos bendruomenės atstovais mokyklai aktualiais klausimais;

* sustiprinta ir išplėsta praktika reguliariai bendradarbiauti su mokyk-los dalininkais: seniūnu, savivaldybės administracijos padaliniais.

Kiekvieno bendruomenės nario tobulėjimo ir sėkmės praktikos:

* pagilintos ir išplėstos praktikos organizuoti apibrėžtos veiklos reflek-sinius individualius pokalbius visais lygmenimis;

* atsirado mokyklos vadovo individualaus refleksinio pokalbio su švieti-mo skyriaus atstovu praktika;

* pagilintas ir išplėstas savarankiško mokinių mokymosi organizavi-mas; mokiniams sukurta naujų veiklų.



Įgyvendinant modelį buvo plėtojamos jau esamos ir kuriamos naujos tradici-jos. Sukurtos įvairios tvarios praktikos, kurias mokyklos ketina tęsti.

Išlaužo pagrindinėje mokykloje sukurta praktika organizuoti mokytojų / tėvų saviugdos klubą, taip pat rengiami refleksiniai individualūs pokalbiai su 1–10 kl. mokiniais ir pedagogais, plačiau organizuojamas savarankiškas mokinių moky-masis. Pradėta įgyvendinti praktika kviestis rajono ir šalies politikus diskutuoti su mokyklos savivaldos atstovais. Organizuojami bendri mokyklų renginiai įtraukiant tiek mokytojus ir pagalbos specialistus, tiek mokinius ir tėvus bei kt.

„Ąžuolo“ progimnazija sėkmingai sukūrė refleksinių pokalbių visais lygmeni-mis praktikas ir plėtoja mokykloje reflektavimo kultūrą.

Skriaudžių pagrindinėje mokykloje labiausiai pasiteisino individualūs mokyk-los direktorės ir mokytojų pokalbiai, jie vyko 2 kartus ir planuojama tęsti toliau. Metodinė naujovė „Dienos muziejuose“ išbandyta 2 kartus, pasiteisino ir bus toliau įgyvendinama bendradarbiavimą skatinanti veikla „Kūrybinės dirbtuvės“.

„Žiburio“ gimnazija kaip tvarias ir tęstinas praktikas įvardija įsitraukimą skatinančių iniciatyvų įgyvendinimą – tai kūrybiniai, praktiniai ir tiriamieji darbai, kurių pristatymas vyksta netradicinėje aplinkoje; taip pat refleksinius pokalbius, kurie vyksta jau trečius metus.

Dalį praktikų buvo sudėtinga įgyvendinti, kai kurios iš jų nepasiteisino. Išlaužo pagrindinėje mokykloje 2013 m. nepasisekė organizuoti bendros politikų ir mokyk-los savivaldos atstovų diskusijos. Nebuvo organizuoti mokinių debatai apie bendrų-jų kompetencijų ugdymą. „Ąžuolo“ progimnazijoje nepavyko problemų spręsti susitikimų su politikais metu. Skriaudžių pagrindinėje mokykloje tėvai nesidomi mokytojų metodine darbine veikla, nes jie nėra šios srities žinovai. Jie nori prisidėti kaip pagalbininkai prie įgyvendinamų veiklų. Mokykla atsisakė antros ekskursijos į inovatyviai dirbančią mokyklą, nes daug naudingiau semtis patirties mokyklose, atrinktose ne pagal inovatyvumo kriterijų.

Įgyvendinant modelį įvyko kultūrinis pokytis, kurį pagrindžia mokyklų pateikti argumentai.

Išlaužo pagrindinės mokyklos mokytojai labiau susitelkė, daugiau dėmesio skiria savo tobulėjimui. Gilėja partnerystė su tėvais, bendravimas su politikais. „Revuonos“ pagrindinėje mokykloje daugiau sprendimų priimama darbo grupėse. Aktyvėja tėvų komiteto veikla. „Ąžuolo“ progimnazijoje kuriama nauja reflektavimo praktika ir kultūra. Populiarėja neformalus mokytojų bendravimas, prigijo kavos gėrimo pertraukų mokytojų kambaryje tradicija. Kiekvieną antradienį po pamokų vyksta mokytojų formalios ir neformalios diskusijos apie mokyklą, veiklas ir kt. „Žiburio“ gimnazijoje tradicija tampa refleksiniai pokalbiai, kūrybiniai, tiriamieji ir praktiniai darbai, diskusijos su politikais.



Patirtis parodė, kad šis modelis gali būti įgyvendintas, jeigu vyrauja demokra-tinė terpė, daugelis švietimo bendruomenės narių jaučia poreikį tobulėti, drąsiai dėsto savo mintis, atidžiai įsiklauso į kitų nuomonę, įsipareigoja kartu siekti bendro rezultato.

Įgyvendinant modelį padeda: sutelktas mokytojų asmeninis ir bendras tobulė-jimas, aktyvi tėvų savivaldos institucija ar bent keleto tėvų veikla, formalių ir ypač neformalių mokytojų diskusijų tradicijos, aktyvi ir rezultatyvi mokyklos projektinė veikla, mokyklos patirtis organizuojant įvairaus lygmens renginius.

Įgyvendinamas pokytis neabejotinai prisideda prie mokinių mokymosi pažangos:

* glaudesnis mokytojų ir tėvų bendradarbiavimas suteikia galimybę susitarti dėl bendrų veiksmų, kurie skatintų mokinių atsakomybę mokantis;

* mokykloje plėtojama visų bendruomenės narių lyderystė sudaro pagrindą sėkmingam mokymui(si);

* pritaikius metodines naujoves, mokykloje keičiasi ugdymo procesas, tai stiprina mokinių domėjimąsi mokomaisiais dalykais, ugdo kūry-biškumą ir lyderystę;

* mokiniai turi vis daugiau galimybių dirbti savarankiškai pamokose, kai mokytojai jiems yra tik konsultantai;

* refleksinių pokalbių metu mokiniai įsivertina savo mokymąsi, numa-to konkrečius mokymosi uždavinius – gilėja jų mokymosi kompeten-cija, stiprėja atsakomybė už mokymąsi;

* mokiniai turi vis daugiau galimybių ir drąsos didžiuotis savo asmeni-ne pažanga ir tai stiprina jų mokymosi motyvaciją;

* mokytojai, apmąstydami savo veiklą, nuolat tobulina mokymą.

Siekdami užtikrinti įgyvendinamų pokyčių tvarumą, juos institucionalizavome:

* projekto „Lyderių laikas 2“ modelio veiklos įtrauktos į mokyklos stra-teginį ir metinį planus, taip pat mokyklų ir metodinių tarybų planus;

* modelyje numatytos metodinės naujovės įtraukiamos į ugdymo planus; * kartu su mokyklų vadovais parengta ir administracijos direktoriaus

patvirtinta mokyklos vadovo metų ataskaitos forma, kurios pagrindu vyksta refleksijos pokalbis;

* mokyklose parengtos ir patvirtintos refleksinių pokalbių formos / planai; * refleksiniai pokalbiai su mokiniais ir auklėtojais įtraukti į mokinių

pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašus.




Siekdami sėkmingai įgyvendinti modelį, plėtojome tam tikras nuostatas / elgsenas / žinojimus:

* mokytojo kūrybiškumas pamokoje ugdant mokinio lyderystę;* mokytojų lyderystės įgūdžiai, savęs vertinimo ir tobulinimo kompe-

tencijos, diskusijų, debatų organizavimo ir vedimo gebėjimai;* tėvų gebėjimas išgirsti ir priimti daugiau ir įvairiapusiškesnės infor-

macijos apie mokyklos ir mokinio veiklą; * mokinių lyderystės gebėjimai, savęs vertinimo ir tobulinimo

kompetencijos;* tolerancija kitų (kitai) nuomonei, nuoširdus ir atviras dialogas,

pakan tumas; * gebėjimas savo poreikius priderinti prie kitų; * bendradarbiavimas nuo abstrakčios idėjos iki konkretaus plano ir jo

įgyvendinimo;* vertybinių nuostatų plėtojimas akcentuojant bendradarbiavimą su

mokiniu ir jo tėvais; * vadovavimo, grindžiamo pasidalytosios lyderystės principais,

plėtojimas; * kiekvieno mokyklos darbuotojo atsakomybės, įgyvendinant įvairias

veiklas, suvokimas ir prisiėmimas. Įgyvendinama modelio veikla padėjo įvaldyti ir naujas mokymosi strategijas:

tarpasmeninio, fizinio ir kinestezinio mokymosi, mokymosi bendradarbiaujant, veiklų derinimo, integralumo ir kt.

Kryptingai organizuoti modelio įgyvendinimo veiklą padėjo projekto „Lyderių laikas 2“ metu savivaldybei teikiama mokymosi ir kitokia pagalba: 22 projek-te dalyvaujančių šešių mokyklų, Švietimo centro ir Švietimo skyriaus atstovai vyko į stažuotę Lenkijoje ir Čekijoje, panaudojant papildomą paramos pake-tą 25 mokytojams organizuoti mokymai „Mokytojo kūrybiškumas pamokoje ugdant mokinio lyderystę“, vyko sistemingi susitikimai su projekto konsultan-tais, perduotas knygų lyderystės tema rinkinys, savivaldybės lyderystės modelio turinio kūrėja turėjo galimybę dalyvauti visų savivaldybių koordinatorių susitiki-muose, suteikta galimybė pristatyti savivaldybės patirtį nacionaliniuose švietimo lyderystės forumuose.



Į mokymąsi pagal įvairias strategijas įsitraukė: 100 proc. Švietimo skyriaus darbuotojų, 50–100 proc. projekte dalyvavusių mokyklų mokytojų, 100 proc. projekte dalyvavusių mokyklų vadovų, 20–60 proc. mokinių ir 2–20 proc. tėvų.

Šalia mokymosi galimybių reikėjo ir kitokios profesinės pagalbos: konsultacijų kuriant, įgyvendinant ir analizuojant lyderystės modelį, teorinių ir praktinių žinių, kaip organizuoti ir vadovauti diskusijoms, pasirengti refleksiniams pokalbiams, ugdyti kūrybiškumą ir kt. 2013 m. įvyko 6 susitikimai su projekto konsultantais, 3 projekte dalyvaujančių mokyklų bendradarbiavimo renginiai, kurių metu mokyk-lų komandos dalijosi metodinių naujovių diegimo, refleksinių pokalbių su mokiniais ir mokytojais, bendravimo su politikais patirtimi.

Manome, kad būtų tikslinga ir panašios profesinės pagalbos tąsa:

* jau sukurto ir įgyvendinamo lyderystės modelio palaikymas ir jo tęsimas išlaikant susiformavusių komandų ir darbo grupių veiklos tradicijas bei principus, įtraukiant likusias (projekte nedalyvavusias) rajono mokyklas;

* psichologiniai seminarai tema „Tėvų įtraukimo į mokyklos gyveni-mą psichologiniai aspektai“ ir „Sutelktos mokyklos bendruomenės formavimo principai“;

* konsultacijos apie edukacinių programų rengimą / naudojimąsi jomis planuojant ir įgyvendinant tolesnes įsitraukimą skatinančias strategijas.


Mūsų įgyvendinto modelio tvarumą ir tęstinumą padeda užtikrinti keli aspek-tai: įgyvendinamo pokyčio aktualumas, švietimo bendruomenės narių dalyvavimas šiame pokytyje, atrastos naujos prasmingos praktikos, įvykusi kultūros kaita ir gali-mybės tęsti pradėtą mokymąsi bei profesinį tobulėjimą.

Projekto pradžia Prienų rajono savivaldybėje sutapo su nauju mokyklų strate-ginio planavimo laikotarpiu. Natūralu, kad šios veiklos tęsis ir projektui pasibaigus. Mokyklos pozityviai vertina aiškų modelio įgyvendinimo planą.

Prienų rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Renata Pavlavičienė, Irma Šneiderienė, Ilona Balčiukynienė, Danutė Stankevičienė, Giedrė Tautvydienė, Rasa Žilinskienė, Rimvydas Zailskas, Renata Liagienė, Audronė Raibužienė, Daiva Keblienė.

Konsultantai: doc. dr. Aurimas M. Juozaitis, Olivija Sarainienė, Romualda Juozaitienė.



ROKIŠKIO RAJONAS. VEIKSMINGOS MOKYTOJŲ (ĮSI)VERTINIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS MOKINIŲ MOKYMOSI SĖKMEI

Kas pasikeitė?

Aktualiais ugdymo klausimais diskutavo įvairių lygmenų interesų grupės. Tai liudija apie galimą sisteminį pokytį, naują bendradarbiavimo kultūrą. Susitarta dėl bendros mokytojo kompetencijų sampratos. Tai ne tik iniciatyvos ir pokyčiai projekto mokyklose, bet ir kitų rajono mokyklų susidomėjimas modeliu, sklaida jų bendruomenėse.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Elmonienė


Vizija – veiksmingos pedagogų (įsi)vertinimo sistemos sukūrimas. Paskirtis – pedagogų skatinimas ir pagalbos jiems teikimas.

Kūrybinis modelio procesas paremtas asmens iniciatyvumo, atsakomybės, kolegialumo, tolerancijos, bendradarbiavimo, saugumo, atvirumo, prasmingumo, rezultatyvumo, susitarimo, novatoriškumo ir sutelktumo vertybėmis bei principais.

2. Dalyvavimas

Į modelio kūrimo ir įgyvendinimo veiklą įsitraukė savivaldybės kūrybinė koman-da, konsultantai, konsultantai praktikantai, formaliųjų ir neformaliųjų studijų daly-viai, 5 projekto mokyklų – Juozo Tūbelio progimnazijos, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, Kamajų Antano Strazdo, Juodupės ir Pandėlio gimnazijų – kūrybinės komandos, veiklos įsivertinimo grupės, administracija, mokiniai (13 klasių), jų tėvai, dėstantys mokytojai ir klasių vadovai.

Projektas pristatytas rajono pedagogų bendruomenei: rajono švietimo įstaigų metodinės tarybos nariams, mokyklų vadovų (direktorių), pavaduotojų būreliui, projekte dalyvaujančių mokyklų bendruomenėms (pristatymo formos parinktos pagal mokyklų pageidavimus). Šitaip sudarytos galimybės mokytojams, tėvams ir mokiniams aktyviai įsitraukti į modelio kūrimo procesą. Mokiniai, tėvai ir mokytojai buvo kviečiami dalyvauti diskusijose dėl gero mokytojo ir mokinių mokymosi sėkmės sampratos. Analizuojant ir apibendrinant surinktus duomenis, rengiant modelio procedūrų aprašą į veiklą aktyviai įsitraukė savivaldybės ir mokyklų kūry-binių komandų nariai, formaliųjų ir neformaliųjų studijų studentai, mokyklų savi-valdos institucijos ir bendruomenės.

Visoms interesų grupėms labai svarbus galutinis rezultatas – kokybiškas savi-valdybės modelis „Veiksmingos mokytojų (įsi)vertinimo sistemos sukūrimas moki-nių mokymosi sėkmei“. Modelis pasibaigus projektui bus įgyvendinamas ne tik projekto, bet ir kitose savivaldybės mokyklose.



Ir mokiniams, ir mokytojams, ir tėvams svarbus pagrindinis projekto tikslas – didesnė mokinių mokymosi sėkmė. Todėl mokiniams ir jų tėvams svarbu turėti galimybę įvardyti savo lūkesčius (Kas yra geras mokytojas? Kas yra mokymo-si sėkmė?), mokytojams svarbu žinoti klientų, kolegų ir administracijos nuomo-nę, palyginti ją su įsivertinimo duomenimis, atsižvelgti į mokinių lūkesčius ir po metinio pokalbio su vadovu numatyti kryptingą savo kompetencijų tobulinimą. Administracijai svarbu turėti visapusiškų duomenų apie savo ir mokytojų darbo kokybę, žinoti klientų lūkesčius ir gerai pasirengti metiniams pokalbiams su mokytojais. Įgyvendinamas modelis suteikia galimybę kiekvienai iš šių grupių išreikšti savo lūkesčius, poreikius ir juos suderinti.

Šio modelio kūrimas ir įgyvendinimas – nauja patirtis tarpinstitucinio bendra-darbiavimo srityje: savivaldybės politikų, administracijos darbuotojų priartėjimas prie mokyklos, geresnis mokyklos gyvenimo problemų suvokimas, galimybė gauti paramą ir pagalbą sprendžiant jas, siekiant stiprinti mokinių pažangą ir užtikrin-ti mokymosi sėkmę. O mokinio mokymosi sėkmė – tai formalieji ir neformalie-ji pasiekimai, pasitenkinimas ugdymo procesu (mokytoju, pamoka, mokomąja medžiaga, santykiu su mokytoju ir mokymosi aplinka).

Ką keistumėte?

Ką keistume? Nekeistume nieko, nes buvo labai puiki, darbinga ir atsakinga kūrybinė komanda, sukūrusi unikalų savivaldybės modelį – pedagogų (įsi)vertinimo sistemą. Tai inovatyvi pedagoginio personalo (įsi)vertinimo sistema.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Elmonienė

Modelis (projektas) konferencijos „(Įsi)vertinimo sistema mokinių, mokytojų ir organizacijų pažangai“ metu buvo pristatytas visų Rokiškio savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų atstovams, Prienų ir Utenos rajonų pedagoginei bendruome-nei. Renginio sėkmė – projekte nedalyvaujančių mokyklų susidomėjimas modeliu, sklaida tų mokyklų bendruomenėse.

Informacija apie kūrybinį modelio procesą ir rezultatus skelbiama savival-dybės ir projekto mokyklų interneto svetainėse. Naujoji patirtis vienoje projekto mokykloje buvo pristatyta mokyklų veiklos kokybės išoriniams vertintojams, kurie šio modelio rengimą ir visą su tuo susijusią veiklą įvertino puikiai – kaip vieną iš stipriausių mokyklos veiklos aspektų.

3. Įgyvendinimo etapai

Pirmajame etape (nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn.) buvo analizuojami savivaldybės ir projekto mokyklų surinkti duomenys. Jų analizę atliko



savivaldybės kūrybinė komanda, projekto mokyklų koordinatoriai, projekto forma-liųjų studijų studentai. Rezultatas – pateikta tyrimo duomenų analizė ir išgryninta problema: mokytojo pedagoginių kompetencijų įtaka mokinių mokymosi sėkmei, pradėtas kurti pedagogų (įsi)vertinimo instrumentas.

Mokytojų instrumento apibūdinimas. Tyrimo duomenims rinkti panaudotas klausimynas, kuris buvo pateiktas elektroninėje sistemoje. Klausimyną sudarė instrukcinė ir motyvacinė dalys bei diagnostinis blokas. Respondentų atsakymams fiksuoti naudota Likerto skalė: 5 – visiškai sutinku, 1 – visiškai nesutinku.

Apklausoje dalyvavę mokytojai vertino pavaduotojo ugdymui kompetencijas (vadybines, perkeliamąsias, pedagogines). Mokytojų apklausos apie pavaduotojų ugdymui kompetencijas duomenys analizuoti santykinių dažnių būdu.

Antrajame etape (nuo 2013 m. sausio mėn. iki 2013 m. balandžio mėn.) buvo nustatomi mokytojų, mokinių ir jų tėvų lūkesčiai. Tam naudoti įvairūs tyrimo meto-dai. Surinktus duomenis analizavo ir apibendrino rajono savivaldybės kūrybinė komanda. Šio etapo rezultatas – parengtas Pedagogų kompetencijų aprašas.

Tėvų instrumento apibūdinimas. Tyrimo duomenys rinkti naudojantis elekt-roniniame dienyne pateiktu klausimynu. Respondentų atsakymams fiksuoti taikyta Likerto skalė: 5 – visiškai sutinku, 1 – visiškai nesutinku. Apklaustų tėvų respondentų skaičius yra 100 proc. Apklausoje dalyvavę tėvai vertino klasės auklė-tojo kompetencijas. Tėvų apklausos duomenys analizuoti santykinių dažnių būdu. Pateiktas respondentų atsakymų pasiskirstymas procentais, kurie skaičiuoti nuo tyrime dalyvavusių respondentų skaičiaus.

Mokinių instrumento apibūdinimas. Tyrimo duomenys rinkti naudojantis elektroniniame dienyne pateiktu klausimynu. Atsakymams fiksuoti naudota 5 pakopų ranginė skalė.

Apklausoje dalyvavo visa (5–12) klasė, priklausomai nuo mokyklos tipo. Moki-niai pildė anketą apie tris parinktus mokytojus.

Analizuoti ir lyginti atskirų klasių mokinių apklausos duomenys išskiriant berniukų ir mergaičių lygmenis pagal pasiekimus, taip pat pagal gyvenamąją vietovę – mieste ar kaime. Respondentų atsakymai lyginti pagal klases ir lytis, gyvenamąją vietovę ir mokymosi pasiekimus. Tada atlikta apibendrinamoji anali-zė (pateiktas visų respondentų atsakymų pasiskirstymas procentais). Lyginamoji analizė atlikta įvairiais pjūviais.

Trečiajame etape (nuo 2013 m. birželio mėn. iki 2013 m. gruodžio mėn.) parengtas veiklos (įsi)vertinimo aprašo projektas, klausimynai mokiniams ir jų tėvams bei kolegoms, modelio rengimo procedūrų aprašai. Šio etapo rezultatas – parengtas Pedagogų (įsi)vertinimo sistemos aprašas (projektas).

Ketvirtajame etape (nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn.) parengtos internetinio apklausos įrankio (Google analytics) naudojimo nuorodos.



Modelis išbandomas projekto mokyklose, atliekamos reikiamos jo korekci-jos, modelis papildomas rekomendacijomis dėl mokyklų direktorių (įsi)vertinimo. Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centras įkūrė konsultacinę grupę, kurią sudaro projekto kūrybinės komandos nariai. Jie konsultuoja mokyklas, pradėjusias įgyvendinti modelį, jų vadovus ir mokytojus.


Ko gero, didžiausia šio modelio rengimo sėkmė yra ta, kad aktualiais ugdymo klausimais diskutavo įvairių lygmenų interesų grupės – mokyklų atstovai, bendruo-menių nariai, politikai, Švietimo skyriaus ir Švietimo centro vadovai bei specialis-tai. Tai liudija apie galimą sisteminį pokytį, naują bendradarbiavimo kultūrą. Kitas pokytis – susitarimas dėl bendros mokytojo kompetencijų, aktualių mūsų rajono švietimo bendruomenei, sampratos. Tikėtina, kad įgyvendinant modelį gerės visų savivaldybės mokyklų ugdymo kokybė.

Sukurtas modelis – Pedagogų (įsi)vertinimo sistema. Tai inovatyvi peda-goginio personalo (įsi)vertinimo sistema, suteikianti galimybę pažangiai (įsi)vertinti mokytojų, pavaduotojų ugdymui kompetencijas ir veiklą, skatinanti darbuotojų motyvaciją, tikslingą mokytojo kompetencijų, turinčių įtakos moki-nių mokymo(si) sėkmei, ugdymą. Realiai įvertinti esminius pokyčius mokyk-lose įdiegę modelį galėsime tik 2015 m., tačiau išbandant sistemą juntamas didėjantis mokytojų aktyvumas, noras pažinti save ir pabandyti objektyviai (įsi)vertinti savo darbo privalumus ir trūkumus, tikslingai planuoti veiklą ir kvalifika-cijos tobulinimą. Sistemos diegimas sustiprino ne tik kūrybinės komandos, bet ir mokyklų bendradarbiavimo kompetencijas. Susitarimo dvasia – vienas iš esminių (įsi)vertinimo modelio principų. Įgyvendinamas pokytis turėtų keisti mokytojo nuostatas ir veiklą dirbant su mokiniais, t. y. daugiau bendravimo, bendradar-biavimo, motyvavimo ir paramos, novatoriškumo, geresnio mokinių pažinimo ir gebėjimo spręsti problemas, gilesnio dalyko išmanymo. Šių kompetencijų tobuli-nimas padėtų pasiekti didesnę mokinių pažangą: gerėtų mokymosi pasiekimai ir pasitenkinimas mokymosi veikla, būtų geresnis pamokų lankomumas, didesnis aktyvumas popamokinėje veikloje.

Projekte dalyvaujančios mokyklos įgijo daugiau besimokančios organiza-cijos bruožų. Išgirsti ir suprasti mokinio lūkesčiai. Po metinių pokalbių pagerėjo mokytojų ir mokyklų vadovų tarpusavio supratimas, pasitikėjimas ir palaikymas. Negalima tvirtinti, kad visi mokytojai pritaria šiai (įsi)vertinimo sistemai, nes tai yra individualus (įsi)vertinimas. Jo prasmė – gauti patvirtinimą, kad einama teisingu keliu. O tai motyvuoja būti jei ne geriausiu, tai bent geresniu nei buvai vakar.




Vienas iš pagrindinių tvariosios lyderystės tikslų yra siekis, kad mokyklos taptų besimokančiomis bendruomenėmis. Įgyvendinant modelį reikėjo plėtoti gebėjimą būti kartu, dirbti komandoje, įprasminti žinojimą, kad lyderis nebūtinai turi būti vienas žmogus organizacijoje. Siekiant geresnio mokinių mokymosi, lyde-rystę vertėtų sutelkti į mokymą bei mokymąsi ir kiek galima labiau priartinti prie klasės veiklos. Tik tinkamai padalijus lyderystę sukuriamos mokinių mokymosi poreikiams patenkinti reikiamos sąlygos.

Kuriant modelį įvaldyta mokymosi mokytis strategija (formaliosios studijos ir neformaliosios programos), mokymosi bendradarbiaujant strategija skirtingais švietimo lygmenimis: instituciniu, regioniniu (projekto „Lyderių laikas 2“ komandi-nis darbas, bendradarbiavimas su mokytojais, mokyklų ir savivaldybės kūrybinė-mis komandomis), interaktyviojo mokymosi ir mokymosi visą gyvenimą strategijos. Švietimo misija įgavo tvariosios lyderystės plėtros prasmę, kuri daro teigiamą įtaką strateginiams mokyklos pokyčiams.

Projekto metu 4 formaliųjų studijų studentai ir 15 neformaliųjų lyderystės programų dalyvių buvo rengiami tapti aukštos kvalifikacijos švietimo vadybini-nkais. Parašyti keturi baigiamieji magistrų darbai ir ištirta neformaliojo suaugu-siųjų švietimo teikiamų paslaugų kokybė, identifikuotas šio švietimo poreikis, veiksniai, lemiantys mokinių lyderių ugdymą bendrojo ugdymo mokykloje. Aptarus gautus rezultatus matyti, kad visa tai turi tiesioginės įtakos mokinių mokymosi sėkmei ir įgyvendinamo projekto tęstinumui bei tvarumui užtikrinti.

Organizuota 3 dienų mokomoji stažuotė Utenos savivaldybėje. Joje dalyva-vo vienas Rokiškio rajono savivaldybės atstovas. Mokomojoje išvykoje į Lenki-ją ir Vokietiją dalyvavo 16 savivaldybės atstovų. Vyko mokymai „Metinis veiklos vertinimo pokalbis su darbuotoju“, kuriuose dalyvavo 25 visų savivaldybės mokyklų atstovai. Rokiškio rajono savivaldybės kūrybinę komandą nuolat konsultavo paskir-ti konsultantai ir konsultantai praktikantai.

Į mokymąsi įsitraukė Rokiškio rajono savivaldybės politikai, Švietimo skyriaus ir Švietimo centro darbuotojai, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, Juozo Tūbelio progimnazijos, Pandėlio, Kamajų Antano Strazdo, Juodupės gimnazijų ir kitų savivaldybės mokyklų atstovai. Sukurtas modelis „Veiksmingos pedagogų (įsi)vertinimo sistemos sukūrimas mokinių mokymosi sėkmei“ sudaro galimybes giles-nei mokytojų savianalizei, refleksijai, o tai daro tiesioginę įtaką mokinių mokymuisi.

Kuriant ir įgyvendinant modelį reikėjo visos bendruomenės pagalbos. Šiame procese dalyvavo patyrę švietimo vadybininkai, konsultantai, konsultantai praktikan tai, mokytojai, tėvai ir mokiniai. Mokinius ir tėvus konsultavo mokyklų



kūrybinių komandų nariai, mokytojai, administracija. Mokiniai buvo mokomi drąsiai išsakyti savo nuomonę, pagrįsti ją, reflektuoti ir t. t. Mokyklų kūrybines komandas konsultavo ir reikiamą pagalbą teikė savivaldybės kūrybinė komanda. Savivaldybės ir mokyklų kūrybinės komandos nariai mokėsi bendradarbiaudami tarpusavyje, konsultuojami (mokomi) projekto konsultantų, dalyvaudami foru-muose, projekto konsultacijose, savivaldybių bendradarbiavimo renginiuose ir pan.

Modelį planuojama taikyti ne tik projekte dalyvaujančiose mokyklose, bet ir kitose rajono ir šalies ugdymo įstaigose, keistis nuomonėmis su kolegomis ir gauti grįžtamąjį ryšį. Tikimasi, kad modelis bus viena iš veiksmingesnių priemonių, sprendžiant mokinių mokymosi motyvacijos problemas, siekiant lavinti ir tobulinti kiekvieno mokinio gebėjimus. Modelis leis plačiau ir giliau pažvelgti į mokytojų stipriąsias ir tobulintinas kompetencijų sritis, tai skatins patobulinti atitinkamus savo gebėjimus ir kvalifikaciją.


Įgyvendindami lyderystės plėtros modelį „Veiksmingos pedagogų (įsi)vertini-mo sistemos sukūrimas mokinių mokymosi sėkmei“ siekėme, kad Rokiškio rajono pedagogų kompetencijos ir veikla būtų sistemingai vertinama, kryptingai tobulina-ma ir skatinama. Pedagogų profesinės ir bendrosios kompetencijos daro poveikį mokinių mokymosi sėkmei plačiąja prasme – lemia ne tik akademinę, bet ir sociali-nę, asmeninę pažangą.

Modelį įgyvendino savivaldybės lygmens kūrybinė komanda, kiekvienoje iš modelį įgyvendinančių (projekto) mokyklų veikia mokyklos kūrybinė komanda. Kiek-viena modelį išbandžiusi mokykla savo patirtimi dalijasi su dar bent viena ar dviem savivaldybės ugdymo įstaigomis – tokiu būdu į modelio įgyvendinimo veiklą įsitrau-kia beveik visa pedagogų bendruomenė. Plėtojant modelį itin svarbus ir socialinių partnerių, ypač Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centro, dalyvavimas.

Nepaisant to, kad mokyklose taikomos įvairios veiklos vertinimo praktikos, jos nepakankamai siejamos su mokinių mokymosi sėkme. Mūsų parengtas modelis pasižymi sisteminiu požiūriu į mokytojo / pedagogo veiklos kokybę ir jos tobulini-mo kryptingumą. Siekiama įgyvendinti periodinį veiklos ir kompetencijų (įsi)vertini-mą, metinių tikslų kėlimą, jų aptarimą su kuruojančiu vadovu ir kt.

Projekto modelis gali būti įgyvendinamas tam tikros kultūros įstaigose – jų bendruomenės nariai turi jausti įsivertinimo, asmeninio tobulėjimo poreikį. Tikėtina, kad mokyklų kultūra keisis iš esmės – gerokai dažnesnės taps diskusijos apie moki-nių pažangos ir mokytojo kompetencijų ryšį, pedagogų indėlį tobulinant mokyklos veiklą, stiprės demokratiniai procesai, pasitikėjimas vienas kitu, atvirumas. Be to, daugiau dėmesio bus skiriama pedagogams skatinti ir profesiniam palaikymui.



Įgyvendinamas modelis turės didelės įtakos pedagogų kompetencijų stiprinimui – lems prioritetines kvalifikacijos tobulinimo kryptis ir tematiką. Kita svarbi profesinė tobulėjimo galimybė – procesinis konsultavimas, kurį organizuos ir įgyvendins prie Rokiškio rajono savivaldybės Švietimo centro suburta konsultantų komanda.

Savivaldybės modelis pradėtas įgyvendinti 2014–2015 m. m. projekte dalyvau-jančiose mokyklose. Iki 2014 m. gruodžio mėn. Pedagogų (įsi)vertinimo sistemos aprašas papildytas rekomendacijomis dėl mokyklų direktorių (įsi)vertinimo, aptar-tas Rokiškio rajono švietimo įstaigų vadovų asociacijoje ir Švietimo darbuotojų profesinėje sąjungoje, teiktas tvirtinti Rokiškio rajono savivaldybės administraci-jos direktoriui. Patvirtintas aprašas tampa rekomendacinio pobūdžio teisės aktu kitoms savivaldybės mokykloms. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius ir Švietimo centras koordinuoja savivaldybės modelio įgyvendini-mo veiklą, teikia konsultacinę pagalbą, inicijuoja gerosios patirties sklaidą.

PEDAGOGŲ (ĮSI)VERTINIMO SISTEMOS ELEMENTAI

Pedagogų (įsi)vertinimo sistema orientuota ne tik į mokinių mokymosi sėkmę, bet ir į darbuotojų motyvavimą bei skatinimą. Pagrindinis sistemos tikslas – naujai, veiksmingai ir pažangiai (įsi)vertinti mokytojo kompetencijas ir veiklą, skatinti darbuotojų motyvaciją ir tikslingai ugdyti kompetencijas, turinčias įtakos mokinių mokymo(si) sėkmei.

Tikslų kėlimo rekomendacijos. Darbuotojų pasiekimai yra veikiami trijų veiks-nių: gebėjimo (galėjimo), ryžto (norėjimo) ir aplinkybių (yra galimybių / leidžiama / draudžiama / nėra galimybių).

Nuo to, ar nustatomi tinkami tikslai, priklauso jų įgyvendinimo galimybės. Keliamus darbuotojų tikslus svarbu susieti horizontaliai (t. y. su kitų skyrių ar pada-linių tikslais) ir vertikaliai (t. y. su kitų organizacijos lygmenų tikslais).

Pradedama nuo bendrų mokyklos ir atitinkamos pareigybės funkcijos tikslų. Bendri tikslai dalijami į smulkesnius – iki individualaus lygmens. Svarbu patikrinti, ar nesidubliuoja skirtingų funkcijų ar pavienių darbuotojų tikslai.

Efektyvu, kai mokyklos vadovas, jau žinodamas galutinius metinius tikslus, surenka visą funkcinių vadovų komandą ir aptaria, kaip kiekviena funkcija prisi-dės prie mokyklos tikslų įgyvendinimo, o po to vyksta tiesioginių arba mokytojus kuruojančių vadovų individualūs pokalbiai.

Panašiu principu tikslai organizacijoje skirstomi toliau: funkcinis (tiesioginis) vadovas juos skiria savo tiesioginiams pavaldiniams. Kartu su bendrais mokyklos tikslais kiekvienas darbuotojas turi turėti ir su savo pareigybe susijusių tikslų.

Darbuotojų skatinimo galimybės. Rekomenduojama: tarnybinio atlygio koefi-cientų didinimas, karjeros galimybės, valandų už kitus darbus skyrimas, sudaro-mos sąlygos ir finansuojamas kvalifikacijos tobulinimas užsienyje, prioriteto tvarka



aprūpinami pageidaujamomis mokymo priemonėmis, skiriamas didesnis pamokų krūvis, jei darbuotojas to pageidauja ir yra galimybė.

Dėl viešajame sektoriuje prigijusio „įdarbinimo visam gyvenimui“ ir dabartinės atlyginimo politikos, mokytojo (įsi)vertinimas kol kas neturės didelės reikšmės. Tačiau norint plėtoti pedagoginio personalo motyvavimą, apmokėjimą ir skatinimą bus būtina turėti mokytojo kompetencijų ir jo veiklos (įsi)vertinimo sistemą.

Metinis veiklos vertinimo pokalbis. Metinis pokalbis – tai svarbiausia veiklos valdymo sistemos dalis, vadovo ir pavaldinio susitikimas, per kurį apibendrinama, kaip pasiekti praėjusio laikotarpio (metų arba mokslo metų) tikslai, aptariamos vertinamojo darbuotojo kompetencijos ir nustatomos ateinančio laikotarpio veiklos (tikslai) bei tobulinimosi sritys.

Esminis metinio pokalbio tikslas – susitarti, ką ir kaip mokytojas turi daryti per ateinantį vertinimo laikotarpį, kad pasiektų savo darbo ir tobulinimosi tikslus.

Pokalbio dalys: tikslų įgyvendinimo apžvalga, mokytojo kompetencijų lygio įvertinimas, ateinančių metų tikslų nustatymas ir ugdymo(si) ir / ar kvalifikacijos tobulinimo plano sudarymas.

Efektyvaus metinio pokalbio ypatybės: turi vykti darbuotojo ir vadovo dialo-gas, kai kiekvieną pokalbio dalį pradeda mokytojas, o vadovas savo nuomonę išsa-ko tik išgirdęs darbuotojo įsivertinimą.

Metinio pokalbio išraiška – užpildyta metinio pokalbio forma, kurioje fiksuo-jami galutiniai per pokalbį sutarti vertinimai ir ateities tikslai. Tačiau svarbiausias rezultatas – vadovo ir mokytojo susitarimas bei abipusis įsitikinimas, kad darbas ateityje bus sėkmingesnis.

Vertinimo konfidencialumas. Mokytojo, pavaduotojo ugdymui kompetencijų ir veiklos vertinimo informacija skirta jam pačiam, jį kuruojančiam (tiesioginiam) vadovui ir mokyklos direktoriui. Kitiems mokyklos darbuotojams ši informacija turi būti nepasiekiama. Apklausų duomenis apdorojantis asmuo turi pasirašyti konfi-dencialumo pasižadėjimą ir už informacijos atskleidimą atsakyti Lietuvos Respubli-kos įstatymų nustatyta tvarka. Svarbu laikytis konfidencialumo reikalavimo, nes jį pažeidus prarandamas darbuotojų pasitikėjimas, galima demotyvacija ir kt.

Tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniams elektroniniame dienyne patei-kiama tik apibendrinta apklausų informacija.

Rokiškio rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Rita Elmonienė, Diana Guzienė, Vitalijus Jocys, Jūratė Kavoliūnienė, Aurimas Laužadis, Elin-

ga Mikulėnienė, Dalia Petrauskienė, Olivija Saranienė, Albinas Urbonas, Jovita Čeičienė.

Konsultantai:

Alisa Miniotaitė, Rolandas Kučiauskas, Vitalija Bujanauskienė.



SKUODO RAJONAS. VAIKO SĖKMEI – KOORDINUOTA IR TVARI ŠVIETIMO PAGALBA

Aš pasakyčiau, kad tai komanda „su stuburu“: atvirai kalba apie problemas, kryptingai dirba, visuomet pateikia turiningus savarankiškų užduočių sprendimus. Kaip šalintinus trūkumus nurodę konkurenciją ir rajono švietimo bendruomenės narių ryšio nebuvimą, savo komandoje jie neblogai bendradarbiauja ir patys tai pastebi. Kurdami lyderystės plėtros modelį jau pačiame projekto komandos darbe siekėme taikyti „Lyderių laiko“ lyde-rystės principus (įsitraukimą, mokymąsi, prasmingo tikslo siekimą). Manau, Skuodo kūry-binės komandos veikla remiasi jais.

Kūrybinės komandos konsultantė Kotryna Gotberg

1. Modelio vizija ir siekiami rezultatai

Vizija: sukūrus ir įdiegus suinteresuotų šalių (SŠ), dirbančių su vaiku, partne-rystės modelį bus užtikrinta vaiko ugdymo(si) ir jo asmenybės tobulėjimo sėkmė. SŠ – kitos projekte tiesiogiai nedalyvaujančios rajono ugdymo įstaigos, Savivaldy-bės administracijos Švietimo, Vaiko teisių apsaugos, Socialinės paramos skyriai, Skuodo informacijos centras (SIC), Švietimo įstaigų vadovų asociacija, Vaikų ir moksleivių tėvų asociacija, Vaiko gerovės komisija (VGK), Savivaldybės tarybos nariai, Kultūros centras, Socialinių paslaugų šeimai centras, PPT, PSPC, Jaunimo centras, Kūno kultūros ir sporto centras, viešoji biblioteka, Policijos komisariatas, seniūnijos.

Tikslas: susitarus vaikų sėkme suinteresuotoms šalims, sukurti ir įdiegti veik-los koordinavimo modelį Skuodo rajone (žr. schemą).

Uždaviniai ir siekiami rezultatai: SŠ susitarus, užtikrinti koordinuotą pagalbą vaikams, šeimoms ir švietimo įstaigoms Skuodo rajone 2013–2014 m.; prie Savi-valdybės administracijos įsteigti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinato-riaus pareigybę; sustiprinti PPT, įsteigiant psichologo etatą mobiliam darbui rajono švietimo įstaigose; sukurti medijų tinklą operatyviam SŠ institucijų ryšiui užtikrinti; sukurti ir pradėti įgyvendinti kryptingo ir tvaraus SŠ mokymosi ir gerosios patir-ties sklaidos sistemą, švietimo įstaigų interneto svetainėse suformuojant gerosios patirties ir edukacinių aplinkų katalogus. Kiekvienoje švietimo įstaigoje per metus įgyvendinti bent vieną prioritetinės srities projektą, įtraukiant mažiausiai tris SŠ.

2. Dalyvavimas

Į projekto „Lyderių laikas 2“ modelio „Vaiko sėkmei – koordinuota ir tvari švie-timo pagalba“ kūrimo ir įgyvendinimo veiklą įsitraukė šios grupės: kūrybinė grupė, sudaryta iš 5 rajono mokyklų vadovų, pavaduotojų bei savivaldybės administracijos,



SIC, Skuodo meno mokyklos atstovai (10 asmenų), 5 rajono mokyklų (P. Žadeikio, Mosėdžio, Ylakių gimnazijų, Bartuvos progimnazijos ir Barstyčių vidurinės) bendruomenės (tėvai, mokytojai, mokiniai), bandomosios klasės projekto dalyviai, kitos projekte tiesiogiai nedalyvaujančios rajono ugdymo įstaigos.

BENDRADARBIAVIMO FORMOS

* Švietimo įstaigos* Savivaldybės administracijos

Švietimo skyrius* Skuodo informacijos

centras (SIC)

* Vaikų ir moksleivių tėvų asociacija

* Vaiko gerovės komisija(VGK)

* Švietimo įstaigų vadovų asociacija

Pagalbos vaikui, šeimai ir mokyklai

koordinatorius

* Kultūros centras* Jaunimo centras

* Kūno kultūros ir sporto centras* Viešoji biblioteka

* Seniūnijos* Savivaldybės administra-

cijos Vaiko teisių apsaugos skyrius* Policijos komisariatas

(PK)

* Savivaldybės administracijos

Socialinės paramos skyrius* Socialinės pagalbos

šeimai centras* Pedagoginė psichologinė

tarnyba (PPT)* Pirminės sveikatos priežiūros centras

(PSPC)

Neformalusis švietimas Projektinė veikla

Sisteminė pagalba vaikui

Tarpinstitucinio bendradarbiavimo

užtikrinimas

Tiesioginis bendravimas

Socialinės medijos tarpinstituciniam bendradarbiavimui



Dvejus projekto vykdymo metus kūrybinė grupė telkė kitus projekto narius:

* 5 projekto mokyklose buvo iškeltos problemos, išskirtos priorite-tinės tobulinimosi ir bendradarbiavimo kryptys. Šiam tikslui suburtos komandos, kurios dalyvavo įgyvendinant modelio tikslus ir uždavinius;

* visus mokslo metus įgyvendinant modelio trečiojo uždavinio veiklas vyksta bandomosios klasės projektas;

* kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje suburta aktyvių mokytojų komanda, padėjusi įgyvendinti veiklas bandomosiose klasėse;

* tėvai įsitraukė į bandomųjų klasių veiklą, dalis jų susibūrė į saviugdos klubus;

* vaikai ėmėsi jiems neįprastų veiklų, šitaip stiprindami savo kompe-tencijas;

* glaudesnis ir pačių Skuodo rajono mokyklų bendradarbiavimas – jos planavo bendrus renginius, vasaros stovyklas, kvietė dalyvauti bendruose projektuose. Susitarta pasidalyti patirtimi apie sėkmes ir nesėkmes vykdant bandomųjų klasių projektus;

* pasinaudodami mokymosi paketu, mokyklų, tėvų ir SŠ atstovai daly-vavo 4 seminaruose. Mokyklų atstovai stažavosi šalies ir užsienio švietimo įstaigose bei savivaldybėse.

Mokymasis bendradarbiauti. Atvirų SŠ konsultacijų metu pateikti net 4 alter-natyvių tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo modelių, susiju-sių su švietimo pagalbos struktūros kūrimu, variantai.

1 modelis. Privalumai: sujungus rajono pedagogų metodinę veiklą ir tikslingą, institucijų poreikių tyrimais besiremiančią kvalifikacijos kėlimo programą, insti-tucijų veikla taptų efektyvesnė, koordinuotesnė. Būtų užtikrinamas mokyklų ir partnerių komandinis darbas planuojant pagalbos mokiniui ir / ar šeimai būdus ir vykdant šią veiklą, taip pat sudaryta galimybė konsultuoti švietimo įstaigas, rengiančias ir teikiančias projektus dėl ES specialiosios pagalbos mokiniui teikimo, pedagogų ir partnerių kvalifikacijos kėlimo, materialinės bazės turtinimo. Daugiau darbuotojų užtikrintų paslaugų prieinamumą vaikams, jų tėvams, mokytojams ir kt. savivaldybės gyventojams.

Būtų išspręstas daugelio mokyklų ir tėvų išreikštas lūkestis – sudaryta galimybė vaikams gauti psichologo konsultacijas. Centrui tikslingai panaudojamos pradinės mokyklos patalpos, nedidelis papildomas finansavimas naujai struktūrai – 3,75 etato jau funkcionuoja + koordinatoriaus-vadovo etatas.



Trūkumai: neišvengiami interesų konfliktai – institucijų vadovai bijo prarasti įtakos sferas ir priešinasi pokyčiams. Švietimo pagalbos centrą netinka steigti prie Švietimo skyriaus, nes tuomet specialistai negalės teikti klientui iš dalies mokamų paslaugų.

2 modelis. Privalumai: nauja pareigybė – pagalbos vaikui, šeimai ir mokyklai koordinatorius, pavaldus savivaldybės administracijai. Paskirtas asmuo koordinuo-ja visų savivaldybei pavaldžių institucijų, kurios rūpinasi pagalbos teikimu (vaikui, šeimai), veiklą. Mokymasis bendradarbiauti. Vadovauja VGK ir Tarpinstitucinio bendradarbiavimo komandai (TBK).

Visa informacija telkiama vienose rankose – bendra duomenų bazė. Lengviau stebėti ir koordinuoti visų institucijų bendradarbiavimo veiklos efektyvumą ir koky-bę, švietimo įstaigoms lengviau pasitelkti į pagalbą partnerius. Nedidelės finansi-nės išlaidos – tik vienas papildomas etatas.

Trūkumai: mažai patirties vykdant tokio pobūdžio veiklą, institucijų vadovų nepa-sitenkinimas atsiradus dar vienam stebėseną ir darbų koordinavimą vykdančiam asmeniui, mažai galimybių rašyti europinius projektus ir pritraukti papildomų lėšų. Žmogiškasis faktorius – koordinatorius turi būti profesionalus švietimo vadybininkas.

3 modelis. Privalumai: Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas tampa švietimo pagalbos koordinatoriumi. Atsiranda didesnės galimybės suburti visas vaiko ugdy-mu besirūpinančias institucijas, lengviau surinkti informaciją apie švietimo pagal-bos poreikius. Nereikia naujo finansavimo.

Trūkumai: nėra teisinės bazės, kuri užtikrintų nuolatinę visų institucijų partne-rystę, atsiskaitomumą.

Švietimo skyrius gali būti priešiškai nusiteikęs SŠ atžvilgiu. Dubliuojami kai kurie darbai, Švietimo skyriui, savivaldybės teisininkams – papildomi darbai. Nepa-tenkinamas svarbus daugelio mokyklų ir tėvų lūkestis – sudaryti galimybę gauti psichologo konsultacijas.

4 modelis. Privalumai: SŠ teisinėje bazėje atsiranda bendradarbiavimo nuostata / įsipareigojimai. Teisinės bazės korekcija atvertų kelią susitarimams ir apibrėžtų pavaldumą.

SŠ veiklos sferų / atsakomybių išmanymas padėtų rasti sąlyčio ir bendradar-biavimo taškus. Nereikia papildomo finansavimo.

Trūkumai: SŠ priešinimasis pokyčiams, papildomas darbas savivaldybės teisi-ninkams, žmogiškasis SŠ vadovų faktorius, neaišku, ar pakeitus dokumentus tikrai pakis požiūris ir į veiklas, niekas nekoordinuos SŠ veiksmų teikiant pagalbą vaikui. Nepatenkintas lūkestis – sudaryti galimybę gauti psichologo konsultacijas vaikams.

Pasirinkus bet kurį modelio variantą, be papildomų investicijų rajono švieti-mo pokyčiai nevyks. Kūrybinė grupė numatė ir galimybę koordinavimo funkciją suteikti Švietimo tarybai, kuri šiuo metu yra paleista, kaip neveiksminga savivaldos



institucija. Jei nepavyks suderinti koordinatoriaus etato – kūrybinė grupė siūlys at kurti Švietimo tarybą, parengti naują funkcijų aprašą ir jį patvirtinti rajono taryboje.

Kūrybinis darbas. Kiekviena mokykla, vykdydama projektą, susikūrė savitą sistemą, numatė eigą, kaip pasiekti iškeltą tikslą, ir parengė susitarimus, kuriais galės pasinaudoti ir kitų mokyklų kolegos. Pavyzdžiui, Mosėdžio gimnazijoje vykda-nt bandomosios klasės projektą aktyviai įsitraukė tėvai, PPT, mokytojai. Glaudžiau bendradarbiauti pradėjo ir pačios Skuodo rajono mokyklos. Jos planavo bendrus renginius, vasaros stovyklas, kvietė dalyvauti bendruose projektuose. Susitarta pasi-dalyti patirtimi apie sėkmes ir nesėkmes vykdant bandomųjų klasių projektus.

Mosėdžio gimnazijos komanda pasinaudojo galimybe dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programoje „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai; savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir sprendžiant problemas“. Ši programa leido susipažinti su užsienio valstybių ir Lietuvos mokyklų patirtimis. Gimnazijos direk-torė A. Šverienė susipažino su Estijos ir Suomijos švietimo sistemomis, jos pavaduo-toja D. Šiaulienė vyko į Lenkiją ir Čekiją. Šios edukacinės programos metu domėtasi, kaip vyksta tėvų ir mokyklos, švietimo ir socialinių inovacinių centrų, švietimo skyrių, savivaldybių bendradarbiavimas. Įgytomis žiniomis pasidalyta konsultacijoje Skuodo projekto „Lyderių laikas 2“ dalyviams, taip pat rajono laikraštyje „Mūsų žodis“ bei infor-maciniame leidinyje „Švietimo naujienos“ (2013 m. Nr. 10 (332), str. „Ar įmanoma part-nerystės dėlionė Skuodo rajone?“). Patirtis stažuotėse neabejotinai paskatino naujus pokyčius Mosėdžio gimnazijos veikloje. Pristatytas savęs pažinimo metodas „Bingo“, kurį klasės valandėlių metu taiko ne vienas klasės auklėtojas. Bibliotekos vedėja domė-josi mokinių skaitymo skatinimo veiklomis, pradinių klasių mokytojos – kaip ugdyti kultūringą mokinių elgesį, socialinė darbuotoja – apie pagalbos mokiniui teikimo patirtį ir kt. Ne vienam mokytojui kilo idėjų, kaip Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos patirtį galėtų įgyvendinti savo veikloje, ir net pateikė gimnazijos direktorei pasiūlymų.

Kadangi Mosėdžio gimnazijos vienas iš 2014 m. veiklos prioritetų orientuo-tas į mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą, labai pravertė minėtos Panevėžio mokyklos patirtis. Iki mokslo metų pabaigos vyko bandomasis laikotarpis – klasių auklėtojai kartu su dalykų mokytojais padėjo mokiniams išsikelti individualius tiks-lus, numatyti etapus.

Visus mokslo metus 8b klasėje vyko bandomasis projektas. Iškelta problema: mokiniai yra nedrąsūs, jiems sunku kalbėti viešuose renginiuose, pamokose jie dažnai tyli. Šioje klasėje veiklos, susijusios su asmenybės tobulinimu, buvo ypač įdomios ir naudingos. Auklėtoja pastebėjo, kad didesni ar mažesni pokyčiai klasės kolektyve ar individualių pasiekimų lygiu yra akivaizdūs: matematikos olimpiadoje užimta 3 vieta, vokiečių kalbos olimpiadoje – 1 ir 3 vietos. Tėvai pastebėjo besikei-čiantį vaikų elgesį ir pasiekimus.



Dalyvaudama projekto „Lyderių laikas“ pirmajame etape pati mokiausi, į komandą subūriau žmones, kurie, mano manymu, yra lyderiai ir suvokia, jog švietimo situacija kelia nerimą, todėl reikia veikti. Mažose savivaldybėse formaliųjų lyderių kaita nedidelė, naujam lyderiui sunku. Jam būtina sudaryti sąlygas. Mes, toji dešimties žmonių komanda, labai daug dirbo-me, tai buvo puikus kūrybinis darbas. Bet man teko dalyvauti tik viename koordinatorių susi-tikime. Galėjau palyginti ir pasidžiaugti, kad nesame prastesni. Tai rodo, kad lyderystės idėja ir pats projektas yra svarbūs, kad šito savivaldybių švietimui tikrai reikia.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė, iki rinkimų – savivaldybės projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos koordinatorė Audronė Pitrėnienė

3. Siekiamas ir įgyvendintas sisteminis pokytis

Dvejus projekto metus vyko intensyvios paieškos, kaip užtikrinti su vaiko sėkme susijusių SŠ bendradarbiavimą. Nepaisant savivaldybės administracijos nepritarimo steigti Švietimo pagalbos centrą, įvyko sisteminių pokyčių, susijusių su SŠ institucijų vadovų bandymu susikalbėti dėl vaikų gerovės užtikrinimo.

Pokyčiai savivaldybės lygmeniu: keičiasi tarpinstitucinio bendradarbiavimo kultūra, daugiau viešumo ir susikalbėjimo: dalijamasi patirtimi, keliamos ir kartu sprendžiamos problemos. Po 3 atvirų konsultacijų apie tarpinstitucinio bendradar-biavimo stiprinimo kryptis ir galimybes, dalyvaujant aukščiausiems savivaldybės poli-tikams ir SŠ institucijų vadovams, pasiektas žodinis pritarimas dėl pagalbos vaikui, šeimai ir mokyklai koordinatoriaus bei papildomos psichologo pareigybės steigimo.

Keliama 5 mokyklų bendruomenių atstovų kvalifikacija. Projekto dalyviai mokosi ne tik mokymuose, stažuotėse, bet ir vieni iš kitų. Apie projekto „Lyderių laikas 2“ komandos siekius ir veiklą žino ne tik didžioji švietimo bendruomenės dalis, bet ir tėvai, kitos vaiko sėkme besirūpinančios SŠ institucijos.

Pokyčiai švietimo įstaigų lygmeniu: projekte dalyvaujančios mokyklos įgyven-dina savo projektus – savivaldybės projekto tęsinius, 5 savivaldybės mokyklose yra pasirinktos bandomosios klasės, kuriose bendru mokyklų lyderių komandų susita-rimu didesnis dėmesys skiriamas mokinių asmeninei pažangai, mokėjimo mokytis kompetencijai ugdyti, bendradarbiavimui su tėvais ir su SŠ institucijomis.

Didėja dalies mokytojų aktyvumas, įsitraukimas į ugdymo proceso organiza-vimo ir asmeninių, profesinių kompetencijų tobulinimo veiklą. Mokymosi procesas tampa įdomesnis, atsiranda naujų veiklų, planuojami ir įgyvendinami nauji projek-tai. Mokiniai prisiima dalį atsakomybės už savo mokymosi pasiekimus, ugdomi lyderystės gebėjimai. Mokinių tėveliai skatinami domėtis vaiko ugdymu(si), įtrau-kiami į klasės veiklų planavimo ir įgyvendinimo procesą, dalis tėvų tapo atviresni. Projekto veiklos prisidėjo prie mokinių mokymosi pažangos. Pvz., penktų klasių mokiniai jau geba kelti mokymosi tikslus, įsivertina savo atliktą darbą, vertina



kitus. Visi mokiniai yra pažangūs. Vyresnieji mokiniai aktyviau įsitraukia į nefor-maliąją veiklą, kelia sau aukštesnius tikslus. Tęstinės veiklos numatytos atskirų mokyklų strateginiuose ir metų veiklos planuose.

Neišsipildę lūkesčiai: nepavyko įtraukti visų bandomosiose klasėse dirbančių mokytojų ir mokinių tėvų į aktyvią projekto veiklą; neaptarti SŠ bendradarbiavimo principai siekiant užtikrinti koordinuotą veiklą.

4. Mokymasis ir profesinis palaikymas

Projekto metu buvo tobulinamos šios kompetencijos: komunikavimo efekty-vumas, visų vaiko sėkme SŠ valdymas ir veiklos koordinavimas, konfliktų valdy-mas, žmonių motyvavimas (tėvų, savivaldybės politikų) ir kt.

Savivaldybės švietimo bendruomenės atstovai įvaldė naujas mokymosi strate-gijas: 3 žmonės baigė lyderystės magistrantūros studijas ir įgijo magistro laipsnius, Švietimo lyderystės konsultantų programą baigė 1 žmogus, neformaliąją švietimo lyderystės programą – 15 savivaldybės atstovų, vyko 4 stažuotės šalies savivaldy-bėse: Utenoje, Klaipėdoje Kaune, Panevėžyje. 3 stažuotės vyko užsienio valstybė-se: 4 projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos nariai pasinaudojo galimybe dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programoje „Įvairūs mokyklų ir savivaldybių bendradarbiavimo modeliai; savivaldybių pagalba mokyklų iniciatyvoms ir spren-džiant problemas Suomijoje ir Estijoje“, 2 žmonės dalyvavo stažuotėje Lenkijoje ir Čekijoje, 3 – stažuotėje Lenkijoje ir Vokietijoje.

Stažuotėse įgyta patirtis ir įspūdžiai pristatyti mokyklų bendruomenėms, rajono ugdymo įstaigų vadovams, „Lyderių laiko 2“ kūrybinei komandai. Parengti straipsniai publikuoti rajono laikraštyje „Mūsų žodis“, virtualiojoje erdvėje – projekto svetainėje lyderiulaikas.smm.lt bei informaciniame leidinyje „Švietimo naujienos“.

2013–2014 m. vyko kvalifikacijos kėlimo seminarai: „Komunikacijos sistemos, bendradarbiavimo gebėjimai, partnerystė savivaldybės lygmenyje“, „Lyderio asmenybės branda ir lyderystės raiška, daranti įtaką pokyčiams organizacijoje“ ir „Mokymosi motyvacijos stiprinimas bei mokytojų įgytų žinių perkėlimas į pamoką ir gyvenimo praktiką“. Seminaruose dalyvavo mokytojai, mokiniai, tėvų ir kitų SŠ atstovai. Tai nauja patirtis, kai mokomasi kartu mišriose grupėse, diskutuojant, reflektuojant, geriau pažįstant vienas kitą. Seminaruose dalyvavo apie 100 žmonių.

Vyko nuolatiniai projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės grupės mokymai, kuriems vadovavo konsultantės K. Gotberg, V. Vaitiekienė ir V. Kamenskienė. Jos perteikė pačias naujausias mokymo ir mokymosi strategijas bei metodus. Patirtimi dalytasi bandomosiose klasėse, organizuotas lyderystės forumas „Vaiko sėkmei – koordinuota ir tvari švietimo pagalba“, kuriame dalyvavo visų Skuodo švietimo institucijų ir SŠ atstovai, tėvai, mokiniai.



Mokymosi „virusas“ iš kūrybinės komandos persikėlė į projekte dalyvaujan-čias mokyklas: Bartuvos progimnazijoje įkurtas bandomojoje 5b klasėje dėstan-čių mokytojų klubas, gilintasi į motyvacijos palaikymą pamokose, tėvų vaidmenį siekiant mokinio pažangos; Barstyčių vidurinėje mokykloje metodinėse grupėse vyko seminarai apie mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymą; Mosėdžio gimna-zijoje psichologas tėvams skaitė paskaitą, kaip jie galėtų prisidėti prie savo vaiko asmenybės ugdymo. P. Žadeikio gimnazijos mokytojų komanda, tobulindama gebėjimus palaikyti mokymosi motyvaciją, gilino žinias tema „Mokymosi medžia-gos pateikimas mokyklos erdvėse kūrybiškam mokymuisi skatinti“. Gimnazijos mokytojams organizuotas Mokytojų tarybos posėdis apie mokymosi lyderystę ir pasidalytąją lyderystę, atlikti lyderystės tyrimai mokytojų kolektyve. Ylakių gimna-zijos mokytojų komanda gilinosi į savivaldaus mokymosi principus, parengė atmin-tines, kaip tėvai gali padėti vaikams savivaldžiai mokytis.


Siekiant užtikrinti modelio tvarumą svarbu neprarasti entuziazmo ir noro dalytis mokyklų patirtimi, siekti bendradarbiavimo susitarimų su SŠ. Todėl kasmet įvairiose rajono mokyklose organizuosime pavasario lyderystės forumus, kuriuose aptarsime švietimo problemas, ieškosime partnerystės formų, kaip bendradar-biauti su SŠ. Jau dabar tęsiamas rajono mokyklų bendradarbiavimas, skleidžia-ma geroji patirtis, susitariama dėl sklaidos formų (seminarų, diskusijų, stažuočių, šešėliavimo, netradicinių pamokų ir kt.). Projekto mokyklose plėtojame iniciatyvių mokytojų klubų, grupių, komandų veiklas, įtraukdami naujus mokytojus (lyderius). Remdamiesi įgyta bandomųjų klasių patirtimi, tęsiame mokėjimo mokytis, kūry-biškumo, asmeninių kompetencijų ugdymą(si) įtraukdami ir kitas klases.

Sieksime, kad apskritojo stalo diskusija su SŠ kiekvieną rugsėjį taptų tradicija. Ugdydami lyderystės gebėjimus, ieškodami ir įtraukdami į veiklas naujus lyderius, kasmet rajono vaikams rengsime vasaros poilsio stovyklą.

Nustačius klasės tobulintiną / aktualią sritį, tęsiami bandomųjų klasių projek-tai su tėvais. Apsispręsta tęsti diskusiją su savivaldybės meru, administracijos direktoriumi, Švietimo skyriumi ir Savivaldybės taryba dėl pagalbos vaikui, šeimai ir mokyklai koordinatoriaus pareigybės ir papildomo psichologo etato įsteigimo.

Skuodo rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Anelė Raugienė, Levutė Staniuvienė, Romas Kasparas, Vita Zaborienė, Virginija Šarlauskienė, Audronė Šverienė, Elina Rusteikienė, Žydronė Žukauskaitė, Gražina Skarienė.

Konsultantai: Kotryna Gotberg, Virginija Vaitiekienė, Vida Kamenskienė.



ŠAKIŲ RAJONAS. ŠVIETIMO VADYBOS ATNAUJINIMAS KURIANT NAUJAS BENDRADARBIAVIMO PRAKTIKAS

Kas pasikeitė?

Požiūris į veikiantį mokytoją, mokinį, partnerį. Supratimas, kad lyderystė priklauso ne tik vadovui, o tvarūs mokymo(si) aplinkos pokyčiai atsiranda dirbant kartu ir dalijantis sėkmingo-mis praktikomis. Labai džiugina atsinaujinęs mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui metodinis bendradarbiavimas. Susiformavo naujas požiūris į tikslinį, mokyklų veiklos analizių duomenimis pagrįstą mokymąsi.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Nijolė Bitinienė

Modeliu „Švietimo vadybos atnaujinimas kuriant naujas bendradarbiavimo praktikas“ siekiama sustiprinti lyderystės galias savivaldybėje ir užtikrinti tvarius švietimo kaitos procesus. Šio modelio aprašas atspindi projekte „Lyderių laikas 2“ planuotą ir įgyvendintą švietimo vadybos pokytį. Aprašas – tai Šakių rajono savi-valdybės švietimo kaitos patirties dokumentavimas ir jos pristatymas visiems švie-timo kaita besidomintiems asmenims.

Vizija – įsipareigojimas kurti mokyklą, kurioje siekiama visų mokinių pažan-gos, kiekvienam mokiniui laiduojamos galimybės pasiekti aukščiausią jam įmano-mą išsilavinimo lygį, palaikomos ugdymo efektyvinimo idėjos, skatinama mokyklos bendruomenės narių pažanga ir nuolatinis tobulėjimas. Tokioje mokykloje remia-masi nuostata, kad kiekvienas mokinys yra asmenybė, kuriai būtina sudaryti ir kurti saugią, orią, teisingą ir laisvą ugdymosi aplinką. Mokyklos veiklos pagrindas: vadovų ir mokytojų profesionalumas, dėmesys mokinių poreikiams ir gebėjimams, orientavimasis į mokinių pažangos stebėjimą ir vertinimą (formuojamasis vertini-mas), mokytojų bendradarbiavimas, mokyklos ir visuomenės komunikavimas.

„Lyderių laiko 2“ projektas savivaldybėje modeliuoja atvirą aplinką mokytojų mokymuisi ir lyderystei, skatina mokytojus mokymąsi sieti su savo darbo ir pamo-kos tobulinimu. Modelio generuojamos naujos bendradarbiavimo praktikos kuria aplinką, kai mokyklos ir mokytojai gali bendradarbiaudami mokytis, spręsti prob-lemas ir dalytis sėkminga patirtimi. Modelis švietimo bendradarbiavimo idėjos svarbą plėtoja visais savivaldybės švietimo organizavimo lygmenimis. Visais lygme-nimis laikomasi vienos atsinaujinimo nuostatos: mokytojo veikla – tai raktas į sėkmingą mokinių gyvenimą ir visuomenės ateitį.

1. Tikslas

Pasiekti ir įtvirtinti mokyklų (ir kitų švietimo įstaigų) savarankiškumą: „Visų pirma, mokykla turi tapti ne objektu, kurį tvarko kas nors iš šalies, o subjektu –



veikėju, turinčiu savo veidą, tradicijas, tempus“ (Meilė Lukšienė). Formuoti moky-mosi aplinką turi laisvi kurti ir veikti mokytojai, o kiekviena mokykla turi turėti savo sėkmingos veiklos tradicijas. Todėl projekto kūrybinė komanda pagrindinį dėmesį skyrė lyderystės plėtotei mokyklose ir mokytojų mokymosi bei bendradarbiavimo pokyčiams, bendradarbiavimo praktikoms atnaujinti įvairiais savivaldybės švietimo lygmenimis. Tikimasi, kad tokioje aplinkoje visi švietimo dalyviai (ypač mokytojai) galės drąsiau veikti, priimti sprendimus ir rizikuoti teikdami idėjas. Nauja bendra-darbiavimo kultūra turi laiduoti mokytojams lyderiams mokymosi, konsultacijų, finansinių investicijų ir kt. paramą. Tokia bendradarbiavimo kultūra būtų sėkmin-gai dirbančios mokyklos kūrimo garantas.

2. Dalyvavimas

Kūrybinė projekto komanda siekė, kad lyderystės idėjos savivaldybės švieti-mo įstaigose būtų plėtojamos sklaidos principu: mokyklos skatinamos aktyvinti bendradarbiavimą ir kaitą, pasinaudojama formaliųjų švietimo lyderystės studijų studentų ir neformaliojo mokymosi programos dalyvių iniciatyvomis; plečiamas savivaldybės mokytojų metodinis bendradarbiavimas – atnaujinta Švietimo meto-dinės tarybos veikla, sukurta Metodinės tarybos koordinacinė grupė, pradėtas mokytojų mokymosi koordinavimas.

Plėtojant švietimo įstaigų vadovų pavaduotojų ugdymui metodinį bendradar-biavimą įkurtas jų, vadybininkų, tiesiogiai vadovaujančių ugdymo procesui, meto-dinis būrelis, suderintos metodinio bendradarbiavimo ir mokymosi programinės nuostatos, organizuojamas komandinis švietimo įstaigų vadovų pavaduotojų ugdy-mui mokymasis. Atnaujinus tarpmokyklinį bendradarbiavimą – Saugios mokyklos kūrimo procesą – įsitraukti skatinami ir mokiniai bei tėvai. Kuriant mokyklų ir savi-valdybės partnerystę, įtraukiami rajono savivaldybės vadovai ir politikai.

Švietimo atnaujinimo modelio kūrimo ir įgyvendinimo procese dalyvauja visos savivaldybės švietimo bendruomenės ir suinteresuotų institucijų atstovų grupės – mokytojai, mokyklų vadovai, savivaldybės administracijos švietimo vadybos grupė, rajono vadovai ir politikai.

Švietimo lyderystę suvokiant kaip švietimo inovatyvumo veiksnį, galima tikėtis pokyčių tvarumo ir tolesnio mokyklų savarankiškumo.


Kūrybinė komanda, kurdama švietimo vadybos atnaujinimo modelį, išgry-nino dvi pagrindines siekiamų pokyčių linijas – tarpinstitucinio ir tarpmokyklinio bendradarbiavimo. Kūrybinės komandos aprobuotos priemonės savivaldybės



švietimo lyderystės plėtros modeliui sukurti buvo „rastos“ diskutuojant su projekto bandomųjų mokyklų švietimo bendruomenėmis. Įvertinant aplinkybę, kad bando-mosios mokyklos yra „Lyderių laiko“ projekto kūrybinio darbo dalyvės ir galbūt šių mokyklų bendruomenių vertinimai ir nuomonės negalėtų būti pakankamai validus rodiklis, buvo atliekamas tyrimas visose savivaldybės švietimo įstaigose.

Apie tyrimą. Anketinėje savivaldybės mokyklų mokytojų apklausoje daly-vavo 230 mokytojų, žodinė apklausa atlikta 15 švietimo įstaigų. Pagal penkių bandomųjų mokyklų išorinio vertinimo ataskaitas organizuotos diskusijos fokus grupėse (viena grupė – 12 mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui, kita grupė – 18 sa vivaldybės švietimo metodinės tarybos narių) ir kt., taip pat interviu su rajono savivaldybės meru, mero pavaduotoja ir administracijos direktoriaus pavaduotoju, kuruojančiu švietimo klausimus, keturiais politikais, atstovaujančiais skirtingiems savivaldybės tarybos komitetams. Savivaldybės administracijos švietimo skyriuje savo nuomones išsakė skyriaus vedėja, pavaduotojas ir specialistai.

Atlikta patirties trijose kitose savivaldybėse analizė tiriant, kaip pasiteisina švietimo pagalbos centrų veikla ir kaip 5 savivaldybėse vykdomas viešasis informa-vimas švietimo klausimais.

Pagal tyrimo rezultatų analizę patikslinome dvi švietimo lyderystės plėtros kryptis: savivaldybės švietimo vadybos atnaujinimas užtikrinant naują bendradar-biavimo ir mokymosi aplinką (tarpinstitucinis bendradarbiavimas); tarpmokyklinis bendradarbiavimas, skatinantis mokyklų mokymąsi ir kaitą.

SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO VADYBOS ATNAUJINIMAS UŽTIKRINANT NAUJĄBENDRADARBIAVIMO IR MOKYMOSI APLINKĄ

Viešojo informavimo erdvės (turinio) atnaujinimas

Atlikti darbai: pradėtas švietimo skilties savivaldybės interneto svetainėje turi-nio atnaujinimas – sukurtos naujos rubrikos.

Tęstinumas: viešojo informavimo erdvės palaikymo tęstinumą užtikrintų savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus įsipareigojimas tobulinti švietimo skilties savivaldybės interneto svetainėje turinį ir užtikrinti susitarimus dėl švietimo įstaigų įsitraukimo.

Savivaldybės ir švietimo įstaigų bendradarbiavimo atnaujinimas: savivaldybės komandos dienos švietimo įstaigose – nauja bendradarbiavimo praktika.

Pokytis: savivaldybės komandos realiai susipažįsta su įstaigų veiklos aplinka, kartu su įstaigų komandomis aptaria bendruomenių iškeltus klausimus, planuoja bendrus susitarimus dėl pagalbos. Mokyklos kartu su savivaldybės atstovais partne-rystės principu gali susitarti dėl sėkmingo mokinių mokymosi sąlygų kūrimo.



Atlikti darbai: parengtas Savivaldybės komandos dienų švietimo įstaigose organizavimo aprašas.

Tęstinumas: parengtas savivaldybės komandos dienų mokyklose patirties apibendrinimas ir naujos bendradarbiavimo praktikos vertinimas.

Metodinio bendradarbiavimo turinio atnaujinimas

Pokytis: atnaujintas turinys laiduoja kitos kokybės įsipareigojimus ir įpareigojan-tį bendradarbiavimą, skatinantį lyderystės raišką, mokyklų kaitą ir kaitos įsivertini-mą, taip pat sąlygas gerinti mokytojų darbo kokybę ir mokinių mokymosi rezultatus.

Atlikti darbai: pasiekti susitarimai dėl metodinio darbo organizavimo sampra-tos, veiklos kaitos ir siekiamų rezultatų, atnaujinta savivaldybės Švietimo metodinės tarybos veikla. Įsteigtas švietimo įstaigų vadovų pavaduotojų ugdymui metodinis būrelis, suderinti susitarimai dėl jo veiklos principų ir prioritetų. Bendrame savival-dybės švietimo kontekste stebimi mokytojų bendradarbiavimo pokyčiai.

Tęstinumas: reikalingas savivaldybės administracijos palaikymas. Šiuo tikslu atliktas metodinio bendradarbiavimo pokyčių įsivertinimas ir apibendrinimas. Taip pat būtų reikšmingas Švietimo skyriaus įsipareigojimas ieškoti susitarimų dėl mokytojų mokymosi (kvalifikacijos kėlimo) programų, naudojantis įvairiais vertinimų duomeni-mis, taip pat dėl mokytojų sėkmingos patirties sklaidos ir mokytojų skatinimo, meto-dinio bendradarbiavimo įsivertinimo ir apibendrinimo kiekvienais mokslo metais.

Švietimo plėtotės ir pagalbos centro įkūrimo iniciatyva

Pokytis: Švietimo plėtotės ir pagalbos centro įkūrimo iniciatyva pagrįsta kelių tyrimų ir vertinimų analize: savivaldybėje nėra efektyvios kvalifikacijos kėlimo ir mokymosi koordinavimo veiklos, neanalizuojami viešojo sektoriaus specialistų moky-mosi poreikiai, darbo efektyvumas ir iššūkiai, reikalaujantys specialistų kompetenci-jų tobulinimo. Problemą galėtų išspręsti Švietimo plėtotės ir pagalbos centro veikla.

Atlikti darbai: pagrįsta Švietimo plėtotės ir pagalbos centro įkūrimo iniciatyva, parengta Švietimo plėtotės ir pagalbos centro steigimo galimybių analizė pristaty-ta rajono vadovams (gautas rajono vadovų teigiamas vertinimas, svarstomos gali-mybės steigti Švietimo plėtotės ir pagalbos centrą vykdant PPT vidaus struktūros pertvarką).

TARPMOKYKLINIO BENDRADARBIAVIMO, SKATINANČIO MOKYKLŲ MOKYMĄSI IR KAITĄ, APLINKOS KŪRIMAS

Siekiamas rezultatas: tarpmokyklinio bendradarbiavimo aplinkos pokytis, užtikrinantis mokyklų mokymąsi ir kaitą.



Galimi tvarumo trukdžiai: sunkumai dėl mokyklų veiklos (gimnazijos ir pagrin-dinės mokyklos) ir iniciatyvų palaikymo skirtumų, deficitinio mokyklų biudžeto, vidinių pokyčių, mokyklų struktūros reorganizavimo.

Rizikos mažinimas: pasiektas mokyklų vadovų susitarimas dėl bendradar-biavimo įsipareigojimų. Mokyklose pagrindinėmis nuostatomis apsispręsta laikyti dėmesį mokinių poreikiams ir gebėjimams, orientavimąsi į jų pažangos stebėjimą ir vertinimą, mokytojų metodinį bendradarbiavimą ir mokyklų komunikavimą.

Atnaujinant mokyklų bendradarbiavimą keltas uždavinys – kurti bendrų mokyk-lų darbų praktikas, kurios skatintų mokyklų mokymąsi ir kaitą. Šiuo tikslu siūlytas bendradarbiaujančių mokyklų tinklo modelis.

Mokyklų bendradarbiavimas pradėtas pagal dvi veiklas: mokyklų bendruome-nių grupių ir mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui bendradarbiavimo atnaujinimas.

Pasidalytosios lyderystės mokymasis

Naujos praktikos: suderinti susitarimai dėl bendradarbiavimo sričių, organi-zavimo principų, temos „Saugios mokyklos kūrimas“ (koordinatorius – Sintautų pagrindinė mokykla) ir dėl tarpmokyklinio bendradarbiavimo turinio, dalijimo-si idėjomis. Suderintas susitarimas dėl veiklos mokyklose pagal projektą „Saugi mokykla“ (VO „Gelbėkit vaikus“ iniciatyva). Vyksta bendradarbiaujančių mokyklų susitikimai, organizuoti mokinių komandų, mokytojų ir praktikų mokymai ir apskri-tojo stalo diskusija savivaldybėje.

Tęstinumas: jį galėtų užtikrinti mokyklų bendradarbiavimo gerosios praktikos sklaida ir galimybė įsitraukti naujoms mokykloms. Taip pat būtų reikšmingas Švie-timo skyriaus įsipareigojimas skatinti mokyklų bendradarbiavimą.

Dalijimasis sėkminga patirtimi – atvirų durų renginiai mokyklose

Naujos praktikos: mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui iniciatyva suderinti susitarimai dėl atvirų durų renginių mokyklose. Toks renginys tema „Kitokia kaimo švietimo įstaiga“ surengtas Plokščių mokyklos daugiafunkciame centre.

Tęstinumas: refleksija – kiek priimtina ir kiek pageidautina pažintis su sėkmin-gos veiklos patirtimis kitose mokyklose? Apibendrinimas planuojamas mokyklų vadovų pavaduotojų ugdymui metodinėje grupėje.


Savivaldybės švietimo bendruomenės mokymasis lėmė švietimo lyderystės raiš-kos pokyčius mokyklose. Keičiasi susitarimai dėl veiklos planavimo, mokomasi



įsivertinti, analizuoti ir interpretuoti gautus duomenis, gryninti problemas ir planuoti galimą kaitą. Dalis mokytojų pradėjo reflektuoti sukauptą patirtį ir žinias, formuluoti rekomendacijas, mokytis konstruktyvaus bendravimo ir bendradarbia-vimo komandoje. Atsirandantys pokyčiai metodinėje mokytojų veikloje generuoja mokymo(si) pokyčius ir tuo pačiu padeda kurti saugią ir laisvą ugdymosi aplinką kiekvienam mokiniui.

Stažuotės ir mokymai

Švietimo įstaigų vadovų pavaduotojai ugdymui ir Metodinės tarybos nariai stažavosi Utenoje ir Kelmėje. Stažuočių temos: „Duomenimis grįsto valdymo patir-tys“, „Savivaldybės patirtis vykdant įvairių partnerių bendradarbiavimą vardan mokinių mokymosi“.

Mokymosi seminare „Partnerystė mokyklų ir savivaldybės bendradarbiavime“ taip pat dalyvavo Metodinės tarybos narių ir švietimo įstaigų vadovų pavaduotojų ugdymui grupės.

Mokyklų vadovų pavaduotojams ugdymui surengti mokymai „Sėkminga pamoka ir sėkmingas pamokos vizitas – kaip skatinti mokytojų mokymąsi ir atrasti sėkmingo bendradarbiavimo su mokytojais paslaptis“. Patirtinio mokymosi susi-tikimas vyko Marijampolės švietimo centre.

Lyderių laiko kūrybinės komandos ir aktyvių mokytojų grupė (6 dalyviai) stažavosi Lenkijos ir Čekijos švietimo įstaigose, o projekto kūrybinės komandos ir savivaldybės administracijos atstovų grupė (8 dalyviai) – Estijos ir Suomijos švieti-mo įstaigose.

Stažuočių ir mokymų dalyviai įgytą patirtį paskleidė mokyklose ir kitose švieti-mo aplinkose.

Švietimo lyderystės magistrantūros studijos ir neformalioji švietimo lyderys-tės programa. Dalyviai skleidžia įgytą patirtį ir skatina lyderystę mokyklose, kitose švietimo aplinkose: švietimo lyderystės magistrantūros studijų I sraute studijavo 4 švietimo vadovai, II sraute – 4 mokytojai. Neformaliojoje švietimo lyderystės programoje dalyvavo 15 pedagogų.

Projekto pristatymas – socialinis dialogas visuomenėje. Švietimo konferencijo-je „Lyderių laiko“ projektas. Kaip tapti lyderiu?“ dalyvavo visų savivaldybės švietimo įstaigų atstovai, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vadovai ir specia-listai, rajono, projekto „Lyderių laikas 2“ vadovai. Inicijuota viešoji valanda visuo-menei „Lyderystė mokyklose“. Surengta baigiamoji konferencija „Mokyklos kaita „Lyderių laiko 2“ projekto kontekste“.

Projekto informacija skelbiama „Lyderių laiko 2“ ir Šakių savivaldybės interne-to tinklalapiuose. Straipsniai apie projekto veiklas – rajono laikraščiuose, portale www.manorajonas.lt.



Ką keistumėte?

Manau, kad darėme tai, ko mums reikėjo, ir taip, kaip reikėjo. Tai visos kūrybinės koman-dos ir kitų projekto idėjomis patikėjusių žmonių darbas. Mokykla yra organizacija, kurioje visais laikais mokėsi ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. Jei mokytojai nenorėtų keistis, jei mokyklai užtektų to, kas išmokta prieš dešimt ar kelias dešimtis metų, – sustotume.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Nijolė Bitinienė


Švietimo lyderystės plėtrą lemia švietimo aplinkos ir švietimo vadybos pokyčiai: didesnis švietimo vadovų įsipareigojimas priimti susitarimais grįstus sprendimus, geranoriška mokyklų ir jų savininko (savivaldybės) partnerystė, bendradarbiavimo kultūra ir kt. Kryptingesnis mokyklų komunikavimas skatina susitarimus dėl programų vykdymo ir pažangos vertinimo.

Savivaldybės modelio „Švietimo vadybos atnaujinimas kuriant naujas bendradarbiavimo praktikas“ tvarumą užtikrina kuriama palanki aplinka sutel-kiant materialiuosius ir žmogiškuosius švietimo išteklius. Modelis įtvirtina tvario-sios lyderystės tikslą – besimokanti bendruomenė, kai aplinka leidžia kiekvienam jos nariui tapti lyderiu.

Šakių rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Nijolė Bitinienė, Alina Staniulienė, Daiva Naujokaitienė, Dalius Jasevičius, Dovilė

Kazakaus kienė, Elvydas Pauliukėnas, Jūratė Mozūraitienė, Jūratė Stankaitytė, Lilija Liutvi-

nienė, Odeta Vasiliauskaitė, Rima Stepaitienė, Romas Eikevičius, Tautvydas Šukys, Vyda

Pranckevičienė, Vytautas Strolys.

Konsultantai:

dr. Gintautas Cibulskas, Asta Malčiauskienė, Snieguolė Vaičekauskienė.

ŠIAULIŲ MIESTAS. SOCIALINIŲ KOMPETENCIJŲ UGDYMO SISTEMOS SUKŪRIMAS ŠIAULIŲ MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLOSE

Miesto švietimo bendruomenė yra aktyvi, kūrybinga, jai būdingas pozityvus požiūris į pokyčius, nuolatinį mokymąsi ir tobulėjimą. Mano manymu, esame pasirengę bet kokiems naujiems uždaviniams. Švietimo organizatorių, teikėjų ir mokinių tėvų bendradarbiavimas, geri-nant švietimo paslaugų kokybę, tapo vaisingesnis subūrus miesto mokinių tėvų aktyvą. Spręsda-mi aktualiausius miesto švietimo klausimus, sudarome darbo grupes.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Edita Minkuvienė



1. Įvadas

Šiaulių miesto savivaldybės sukurtas Socialinių kompetencijų ugdymo (SKU) sistemos modelis skirtas visoms įvairių tipų bendrojo ugdymo mokykloms, siekiančioms visuminio mokinių ugdymo. SKU sistema unikali tuo, kad į ugdymo procesą įtraukiamos tiesiogiai su ugdymu nesusijusios įmonės, įstaigos, organi-zacijos, skatinama socialinė atsakomybė, telkiamos ne tik mokyklos, bet ir vietos bendruomenės, kitos suinteresuotos šalys. SKU sistema skirta nuosekliam moki-nių socialinių ir lyderystės kompetencijų ugdymui, profesiniam veiklinimui, skatina kūrybiškumą, altruizmą, savanorystę. SKU sistemoje numatyti organizaciniai ir vertinimo aspektai sudaro galimybę mokinių socialinę veiklą formalizuoti ir įvardyti kaip reikšmingą ugdymo turinio dalį.


Vizija – efektyviai veikianti socialinių kompetencijų ugdymo sistema Šiaulių miesto savivaldybės mokyklose. Ši į sąmoningos asmenybės ugdymą orientuota sistema įtraukia visas mokyklų bendruomenės grupes ir apima mokinių veiklas plačiame socialinių partnerių tinkle. Ji gerai žinoma miesto bendruomenei ir turi aiškius veiklos valdymo instrumentus.

Modelis kuriamas remiantis tokiomis vertybėmis: atvirumu, kūrybiškumu, tolerancija, atsakomybe, aktyvumu, bendruomeniškumu, partneryste, Europos Sąjungos, Lietuvos ir Šiaulių miesto strateginiais švietimo dokumentais, projekte dalyvaujančių mokyklų atliktų tyrimų rezultatais.

3. Tyrimai

Rengiant lyderystės plėtros modelį pirmiausia išanalizuoti pasirinktą proble-mą iliustruojantys faktai. Kadangi Šiaulių miesto mokyklos jau turėjo sukaupusios savitą socialinių kompetencijų ugdymo patirtį, buvo nuspręsta šią patirtį api ben-d rinti ir, ja remiantis, numatyti bendras veiklos gaires bei priimti sprendimus dėl nuoseklios socialinių kompetencijų ugdymo sistemos sukūrimo. Šiam tikslui buvo pasirinkta SSGG (stiprybės, silpnybės, galimybės, grėsmės) analizė.

Tyrimas vykdytas penkiose projekte dalyvaujančiose miesto mokyklose. Kiek-vienoje mokykloje projekto darbo grupės pasirinko savitą tyrimo atlikimo logiką: „Saulėtekio“ gimnazijoje parengta anketa ir raštu vykdyta apklausa, kurioje dalyvavo trys respondentų grupės: 20 mokinių, 5 tėvai, 18 mokytojų. Didždvario gimnazijoje vieną grupę sudarė 6 mokomųjų dalykų mokytojai, 4 klasių kuratoriai, 4 gimnazijos administracijos, 1 neformaliojo švietimo, 2 pagalbos specialistų atstovai ir projektų koordinatorius. Tyrimas atliktas taikant fokus metodą. Salduvės progimnazijoje



tyrimas atliktas šiais etapais: organizuota mokytojų (dalyvavo 47 mokytojai) disku-sija, mokinių (36 mokiniai) ir tėvų (35 tėvai) forumai. Šiaulių Medelyno progimnazi-joje tyrimas atliktas dviem etapais: organizuota mokytojų (dalyvavo 37 mokytojai) ir mokinių (dalyvavo 31 mokinys) savivaldos institucijų narių apklausa raštu. Šiaulių Normundo Valterio jaunimo mokykloje tyrimas atliktas trimis etapais: organizuoti mokytojų (dalyvavo 20 mokytojų) ir mokinių (dalyvavo 70 mokinių) aktyvieji susirinki-mai, kurių metu dirbdami grupėmis mokyklos bendruomenės atstovai išsakė savo nuomonę, išskirdami stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes. Šiuo klausimu taip pat organizuotas ir pokalbis su mokinių tėvais (dalyvavo 10 tėvų).

Atlikus tyrimą penkiose mokyklose organizuotas Šiaulių miesto savivaldybės projekto kūrybinės komandos pasitarimas. Dirbdami dviem grupėmis, kūrybinės komandos nariai apibendrino mokyklų SSGG analizės rezultatus ir, remdamiesi 325 respondentų (157 mokinių, 135 mokytojų, 50 tėvų) nuomone, įvertino Šiaulių miesto situaciją mokinių socialinių kompetencijų ugdymo srityje – miesto švietimo bendruomenės stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes ugdant mokinių sociali-nes kompetencijas.

4. Dalyvavimas

Šiaulių miesto savivaldybės lyderystės plėtros modelį kūrė šios grupės ir insti-tucijos: projekto „Lyderių laikas 2“ Šiaulių miesto savivaldybės kūrybinė komanda; savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų, dalyvaujančių projekte, vadovai (direk-toriai, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, ugdymo skyrių vedėjai); neformalio-jo suaugusiųjų švietimo mokyklos (Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centro) atstovas; projekte dalyvaujančių mokyklų bendruomenės: mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai); socialiniai partneriai; Šiaulių miesto vadovai ir švietimo administratoriai, politikai: meras ir jo pavaduotojai; savivaldybės administracijos direktorius ir jo pavaduotojai; savivaldybės tarybos atstovai (Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariai); Švietimo skyriaus specialistai.

Įgyvendinamas modelis svarbus: Šiaulių miesto savivaldybės kūrybinės komandos nariams – sudaromos galimybės plėtoti lyderystę ir aktyvinti miesto švietimo bendruomenę; mokiniams – sudaromos galimybės ugdyti(s) ir plėtoti bendravimo, bendradarbiavimo gebėjimus, pažinti save, ugdyti asmeninę atsa-komybę ir planuoti būsimą karjerą, dalyvauti socialinėje veikloje, apimančioje modelyje numatytas kryptis, pagalbą; mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) – galimybės telktis ir įsitraukti į vaikų socialinių kompetencijų ugdymo procesą orga-nizuojant bei vykdant įvairias veiklas, geriau pažinti savo vaikus, suprasti jų lūkes-čius; mokyklos administracijai – sudaromos galimybės greičiau reaguoti į aplinkoje vykstančius pokyčius; efektyviau planuoti mokyklos strateginę ir metinę veiklą, bendradarbiauti su socialiniais partneriais ir pritaikyti ugdymo turinį mokinių



poreikiams bei gebėjimams ir kt.; mokytojams, pagalbos specialistams – galimy-bės plėtoti bendravimo, bendradarbiavimo gebėjimus, motyvuoti mokytis visą gyvenimą, aktyvinti mokinių tėvus, įtraukiant juos į mokinių profesinį veiklini-mą, sistemingai organizuoti mokinių socialinių kompetencijų ugdymą naudojant jų veiklos fiksavimo ir vertinimo / įsivertinimo priemones (aplankus, dienoraštį); socialiniams partneriams – sudaromos galimybės tapti ugdymo proceso dalyviais, išsiugdyti būsimus darbuotojus, populiarinti savo įmonės / įstaigos veiklą; Šiaulių miesto vadovams ir švietimo administratoriams, politikams – sudaromos galimy-bės priimti sprendimus, kuriais būtų įteisinta Socialinių kompetencijų ugdymo Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose sistema, aktyvinti savo veiklą telkiant miesto organizacijas ir įstaigas į bendrą partnerystės tinklą.

Skirtingos grupės į modelio kūrimo ir įgyvendinimo procesą įtraukiamos taikant įvairias praktikas

Mokiniams organizuojami forumai, konferencijos, klasių valandėlės; mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams) rengiami klasių ir visuotiniai susirinkimai, forumai mokykloje ir mieste; mokytojai, pagalbos specialistai supažindinami su mode-lio idėja ir jos įgyvendinimo planu mokytojų tarybos posėdžių, metodinių grupių pasitarimų metu, organizuojamos metodinės konferencijos; mokyklose kuriamos mokytojų iniciatyvinės grupės, skatinančios ir įtraukiančios mokyklos bendruo-menės narius į socialinę veiklą, bendradarbiaujama su socialiniais partneriais dėl veiklų įgyvendinimo už mokyklos ribų; mokyklų vadovams organizuojami Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų vadovų pasitarimai; socialiniams partneriams rengiami susitikimai, kuriuose dalyvauja miesto vadovai, švietimo administrato-riai, mokyklų vadovai; organizuojami individualūs vizitai ir pokalbiai; Šiaulių miesto vadovai, švietimo administratoriai, politikai pasitarimuose, posėdžiuose supažindi-nami su modelio idėja, vykdoma veikla.

Įvairių grupių dalyvavimo ir bendradarbiavimo praktikų įtvirtinimas: mokyklos direktoriaus įsakymais patvirtinti šie dokumentai: SKU sistemos diegimo grupė mokykloje; mokinių socialinės veiklos fiksavimo ir vertinimo / įsivertinimo instru-mentai ir tvarka; Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsaky-mu patvirtintas Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių SKU sistemos modelio aprašas; pasirašytos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (savival-dybės administracijai atstovauja Administracijos direktorius) ir socialinių partnerių bendradarbiavimo sutartys.

5. Įgyvendintas sisteminis pokytis

Rezultato charakteristikos (rodikliai): nustatomos trys SKU sistemos kryptys: kūrybiškumas, veikla, pagalba:



* bendrai veiklai suburtos įvairių tipų mokyklos (gimnazijos, progimnazi-jos, jaunimo mokykla), Šiaulių mieste sutelktas bendras socialinių part-nerių tinklas, atsiranda naujos bendradarbiavimo patirtys;

* SKU sistemos modelio aprašas, pagrįstas tarptautinio bakalaureato diplomo programos (TB DP) CAS patirtimi ir Šiaulių miesto savivaldy-bės kūrybinės komandos atlikta SSGG analize;

* sukurta skiltis Šiaulių miesto savivaldybės interneto svetainėje – informacija apie modelio įgyvendinimą pateikiama ne rečiau kaip kartą per mėnesį;

* sukurti mokinių socialinės veiklos fiksavimo ir vertinimo / įsivertini-mo instrumentai (dienoraštis, elektroninis dienoraštis, įsivertinimo lapai ir kt.).

Įgyvendinamo pokyčio svarba mokinių ugdymosi pažangai. Bendra SKU sistema mokyklose skatina nuoseklios Šiaulių miesto mokinių socialinių kompetencijų ugdy-mo sistemos plėtrą, sudaro sąlygas ugdyti sąmoningą, savarankišką, veržlią, atsakin-gą ir solidariai savo, šalies ir pasaulio ateitį kuriančią bei kaitai atvirą asmenybę.

Kultūros pokyčiai. Mokyklose vyksta kryptinga veikla su socialiniais partne-riais, suburtas veiksmingas socialinių partnerių tinklas, sistemingai aptariamos veiklos; reglamentuota mokinių socialinė veikla (numatytas socialinės veiklos valandų skaičius mokiniui per mokslo metus, įvardytos socialinės veiklos kryptys, sukurtas vertinimo instrumentas – socialinės kompetencijos vertinamos analizuo-jant mokinių refleksijas); vyksta vertybinis pokytis: didėja mokyklos bendruomenės narių aktyvumas, atsakingumas, motyvacija; sprendimai priimami įvairių bendruo-menės grupių susitarimų būdu, laikantis bendrų vertybinių principų; skatinama savanorystė, gerėja emocinis mokyklos klimatas.

Praktikų tęstinumas ir užtikrinimas. SKU modelis 2014–2015 m. m. įgyvendina-mas visose projekte dalyvaujančiose Šiaulių miesto mokyklose. Modelio įgyvendini-mas reglamentuotas mokyklų strateginiuose, metinės veiklos ir ugdymo planuose.


Įgyvendinant modelį reikia: išmokti praktiškai taikyti žinias apie bendrųjų kompetencijų ugdymą (projekto kūrybinei komandai ir mokyklų bendruomenių atstovams organizuojami mokymai); tobulinti veiklų planavimo, organizavimo ir koordinavimo įgūdžius; plėtoti su savanoryste, bendravimu ir bendradarbiavimu susijusias nuostatas.

Mokymosi formos ir tolesnės profesinės pagalbos strategija. Savivaldybės kūrybinė komanda, mokyklų bendruomenės ir socialiniai partneriai mokosi



organizuodami forumus, konferencijas, paskaitas mokiniams ir mokinių tėvams (globėjams, rūpintojams), kūrybinės komandos darbinius pasitarimus, kuriuose dalyvauja socialiniai partneriai, taip pat kūrybinės komandos nariams ir mokytojams skirtas konsultacijas, mokymus apie bendrųjų kompetencijų ugdymą, lyderystės raišką ir jos įtaką mokykloje vykstantiems pokyčiams.

Mokyklos lygmuo

Mokykla

Karit

atyv

inė

kryp

tis

Pilie

tinė

kryp

tis

Ekol

ogin

ė kr

yptis

Kito

s kr

ypty

s

Socialiniai partneriai

Mok

ymas

(is)

Dal

yvav

imas

Šalies lygmuo

Kompetencijų pripažinimas / įvertinimas

(Įsi)vertinimas

SOCIALINĖS KOMPETENCIJOS

Miesto lygmuo

Kūrybiškumas, veiksmas, pagalba

Formalusis ugdymas

Neformalusis ugdymas

Socialinė veikla

Ugdymas karjerai



Šiame modelyje socialinių kompetencijų ugdymas apima tris tarpusavyje susijusias ir viena kitą papildančias dimensijas: formalųjį ugdymą, neformalųjį švietimą ir socialinę veiklą. Modelio unikalumas išreiškiamas aiškiai apibrėžtomis Šiaulių miesto socialinės veiklos kryptimis, mokyklos ir socialinių partnerių funkci-jomis, atsakomybe ir tarpusavio bendradarbiavimo ryšiais vykdant bendrą veiklą, aktyviu visų interesų grupių dalyvavimu ugdant mokinių socialines kompetencijas, skatinant nuolatinį mokymąsi ir savo veiklos įsivertinimą. Socialinės veiklos ašimi pasirinktas ugdymas karjerai (verslumas), apimantis tokias pagrindines kryptis: karitatyvinę, pilietinę, ekologinę. Socialinė veikla yra prasminga, kai yra šie kompo-nentai: kūrybiškumas, veiksmas, pagalba.

Modelio unikalumą atspindi ne tik anksčiau minėti kriterijai, bet ir sukurti bei modelio apraše pateikti veiklos fiksavimo, vertinimo instrumentai. Šie instrumentai padės įvertinti socialinius mokinių gebėjimus.

Vykdant projektą parengti ir patvirtinti teisės aktai, dokumentai, įteisinan-tys SKU Šiaulių miesto savivaldybės mokyklose sistemą savivaldos ir instituciniu lygmeniu. Taip pat pateiktos rekomendacijos Švietimo ir mokslo ministerijai dėl mokinių socialinių kompetencijų įteisinimo išsilavinimo dokumentuose.

Pasibaigus projektui siekiama išplėtoti socialinių partnerių (verslo įmonių, orga-nizacijų, biudžetinių įstaigų), padedančių įtraukti kuo daugiau Šiaulių miesto mokyk-lų mokinių ir sudarančių jiems sąlygas vykdyti socialinę veiklą ir ugdytis socialinius gebėjimus, tinklą. Socialinių kompetencijų ugdymo sistema ir toliau bus tobulinama siekiant, kad būtų sudarytos galimybės ją taikyti ne tik visose Šiaulių miesto savival-dybės pavaldumo bendrojo ugdymo, bet ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklose.

7. Modelio plano įgyvendinimas

Išanalizavus projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvaujančių mokyklų ir Šiaulių mies-to savivaldybės modelio veiklos planus išskirti šie sėkmingiausi aspektai:

* mokyklų bendruomenės narių motyvacija veikti, aktyvumas, kompeten tingumas. Manome, kad tai pavyko pasiekti sistemingai viešinant kuriamo modelio idėją ir pristatant vykdomas veiklas įvai-rioms mokyklos bendruomenės grupėms. Didelis dėmesys skirtas mokyklos bendruomenės narių mokymuisi: Šiaulių universiteto lekto-riai, mokyklų ugdymo karjeros koordinatoriai, socialiniai pedagogai, klasių vadovai mokiniams vedė praktinius užsiėmimus (pvz.: „Jausmai ir emocijos“, „Kūrybinio mąstymo prielaidos ir būdai“, „Karjera: būk matomas“, „Atrask save profesijų pasaulyje“, „Emocinis intelektas“); mokytojams organizavo metodines konferencijas (pvz.: „Mokinių kompetencijų ugdymas“, „Mokymosi bendradarbiaujant metodai“);



* modelio plano ir mokyklų strateginių, metinių veiklos ir ugdymo planų dermė, mokyklų ir savivaldybės strateginių planų dermė. Rengiant modelio planą buvo aptartos jo priemonių integravimo į mokyklų veik-los planavimo (ugdymo planus, mokytojų metodinių būrelių, klasių vadovų, specialistų veiklos planus ir pan.) ir savivaldybės veiklos plana-vimo (strateginius ir metinius švietimo veiklos planus) dokumentus galimybės, priimti susitarimai dėl konkrečių planavimo dokumentų (mokyklų strateginiai ir metiniai veiklos planai, ugdymo planai, mokyk-lų ir savivaldybės strateginiai planai) dermės. Rengdamos veiklos planavimo dokumentus visos institucijos šių susitarimų laikėsi;);

* lyderystės ir savanoriškos aktyvios mokinių veiklos propagavimas. Manome, kad tai pavyko pasiekti įtraukiant mokinius į intensyvias disku-sijas apie lyderystės sampratą ir jos plėtotės galimybes, savanoriškos veiklos prasmę ne tik savo asmenybės ugdymuisi, bet ir naudingumą visuomenei. Pačių mokinių iniciatyvos ir laisvai pasirinktos savanoriškos veiklos kryptys bei būdai sustiprino lyderystės idėjų sklaidą (pvz.: gimna-zistų vedami šokio užsiėmimai lopšelių-darželių ugdytiniams, kompiute-rinio raštingumo mokymai pagyvenusiems žmonėms ir t. t.);

* aptariant patirtas nesėkmes įgyvendinant modelio „Socialinių kompe-tencijų ugdymo sistemos sukūrimas Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose“ planą įvardyti šie probleminiai aspektai: bendradarbiaujant su socialiniais partneriais dėl jų veiklos specifišku-mo ir veiklos mokiniams organizavimo galimybių kai kurios priemonės nepasiteisina, reikia planuoti naujas veiklas, kurios nebuvo numatytos mokyklų modelio planuose, vėluojama laiku atlikti kai kurias veiklas, pvz., Šiaulių miesto savivaldybės modelio plane koreguojami Socialinių partnerių tinklo sukūrimo, Socialinių kompetencijų ugdymo Šiaulių miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose aprašo parengimo ir kt. įgyvendinimo terminai. Normundo Valterio jaunimo mokyklos modelio plane koreguojamos veiklos organizavimo ir fiksavimo formos; Medelyno ir Salduvės progimnazijų ir Didždvario gimnazijos modelio planuose koreguojamos veiklos siekiant pasitelkti kuo daugiau moki-nių tėvų ir juos įtraukti į bendrą veiklą;

* mokykloms veikiant pavieniui sunku įtraukti verslo organizacijas į veik-las, padedančias mokiniams ugdytis socialines kompetencijas;

* sunku motyvuoti verslo organizacijas įsitraukti į mokinių ugdomąją veiklą. Trūksta socialiai atsakingų partnerių, gebančių vykdyti moki-niams profesinę ir visuomenei naudingą veiklą bei prisiimti atsakomy-bę už tų veiklų kokybę.



Tikėtina, kad įvardytas problemas lėmė šie veiksniai: skirtingas mokyklų bendruomenių narių pasirengimas ir nusiteikimas veikti; miesto švietimo bendruo-menėje susiformavusi nevienoda socialinių kompetencijų samprata – jai suvieno-dinti reikia daugiau laiko; dalies asmenų, galinčių priimti sprendimus (politikai, miesto vadovai, švietimo administratoriai), skeptiškas požiūris į šio ir kitų projektų vykdomas veiklas; dalis mokytojų yra nepakankamai kompetentingi ugdyti moki-nių socialines kompetencijas (reikalingi mokymai); švietimo bendruomenė nėra pakankamai atvira kitoms miesto bendruomenės grupėms, silpnas partnerystės ryšys su verslo organizacijomis.

Siekiant išspręsti kilusias problemas išskirtos šios prioritetinės kryptys: bend-ravimo ir bendradarbiavimo su socialiniais partneriais (Šiaulių miesto verslo, nevy-riausybinės organizacijos, biudžetinės įstaigos) stiprinimas ir plėtojimas. Telkiant įvairias Šiaulių miesto verslo organizacijas į partnerystės tinklą, buvo intensyviai bendraujama su Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Tarpininkaujant šiai asociacijai atsirado daugiau galimybių pakviesti verslo įmones bendradarbiauti. Į partnerystės tinklą įsitraukė šios verslo ir kitos organizacijos: AB Šiaulių bankas, AB DNB bankas (finansinės paslaugos), UAB „Rūta“ (konditerijos gamyba), UAB „Salda“ (vėdinimo įrangos gamyba), UAB „Baltik vairas“ (dviračių gamyba), UAB „Plasteksus“ (plastikinė tara ir kiti plastikiniai gaminiai), UAB „Venta“ (baldų gamyba), Rūtos Stuopelienės projektavimo biuras (gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų projektavimas), UAB „Parlita“ (juvelyriniai dirbiniai) ir kt.

Tokį verslo įmonių aktyvumą jungtis į partnerystės tinklą veikiausiai lėmė bendri verslo įmonių ir Šiaulių miesto vadovų, švietimo administratorių, mokyklų vadovų, projekto „Lyderių laikas 2“ savivaldybės kūrybinės komandos pasitarimai. Pasitarimų metu aptartos galimybės organizuoti mokinių socialinę veiklą, susitarta dėl verslo įmonių ir mokyklų bendradarbiavimo krypčių ugdant mokinių socialines kompetencijas.

Bendradarbiavimo kryptys: įmonės veiklų viešinimas skatinant mokinius rinkti medžiagą apie įmonę, rengti informacinius straipsnius Šiaulių regioninėje spaudo-je, kurti reportažus ir įmonės interneto svetainės rubrikas, organizuojant mokinių patirties sklaidą konferencijose; įmonės darbuotojų paskaitos mokiniams; bendri įmonės ir mokyklų projektai; profesinis veiklinimas (mokinių dalyvavimas gamy-bos, paslaugų teikimo procesuose); mokslinis ir tiriamasis darbas (mokiniai atlieka nesudėtingus tyrimus, reikalingus įmonės veiklos sklaidai; mokiniai kartu su Šiau-lių universiteto mokslininkais – sudėtingesnius tyrimus, reikalingus įmonės veiklos kokybei gerinti).

Konkrečios veiklos kryptys suderintos su verslo įmonėmis individualiai. Šiuo tikslu organizuoti vizitai į kiekvieną įmonę. Verslo įmonių ir Šiaulių miesto savival-dybės bendradarbiavimas įteisintas sutartimis.



Į socialinių partnerių tinklą, be verslo organizacijų, įtrauktos 72 biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, su kuriomis mokyklos bendradarbiauja.

Siekiant sudaryti mokiniams daugiau galimybių aktyviai dalyvauti veiklose, padedančiose pažinti įvairias užimtumo sritis, profesijų ypatumus ir vykdyti visuo-menei naudingą veiklą, sustiprinta Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių universite-to, Šiaulių profesinio rengimo centro partnerystė. Susitarta, kaip juose būtų galima organizuoti mokinių ugdomąją veiklą, kaip galėtų bendradarbiauti studentai ir profesinio mokymo bei bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.

Manau, kad Šiaulių miesto mokykloms labiausiai reikia konsultacijų ugdymo proceso (moky-mo turinio aprėpties), mokinių socialinės veiklos organizavimo, ugdymo kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatų panaudojimo mokyklos veiklai tobulinti temomis. Ieškoti ko nors naujo – tai tobulėti. Manau, mūsų miesto švietimo bendruomenei būdingas poreikis keistis, ieškoti naujovių nėra tik ypatumas, tai jau panašu į gyvenimo būdą.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Edita Minkuvienė

8. Vykdomų veiklų viešinimas

Siekiant Šiaulių miesto visuomenę supažindinti su sukurtu Socialinių kompe-tencijų ugdymo sistemos modeliu ir projekto vykdomomis veiklomis, organizuo-ti pristatymai įvairioms švietimo bendruomenės grupėms, miesto teritorijoje veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, biudžetinėms įstaigoms ir verslo įmonėms.

Modelio pristatymas, patirties sklaida vykdyta ir nacionaliniu lygmeniu: 2013 m. lapkričio 22 d. pasidalyta patirtimi su Klaipėdos miesto švietimo bendruomene konferencijoje „Lyderystės kultūros ugdymas švietime: projekto „Lyderių laikas 2“ siūlymai“, 2014 m. sausio 3 d. pasidalyta patirtimi Simono Daukanto gimnazijoje vykusioje respublikinėje konferencijoje „Mokinių ugdymo karjerai kompetencijų tobulinimo problemos“.

Apie mokyklų vykdomas veiklas, susijusias su mokinių socialinių kompetenci-jų ugdymu, informacija sistemingai skelbiama jų interneto svetainėse, regioninė-je spaudoje, televizijoje. Mokyklos naudoja ir tokias sklaidos priemones: socialinės veiklos informacinis stendas (Salduvės progimnazija), socialinis tinklas „Facebook“, šalies alternatyviojo ugdymo tinklalapis (www.alternatyvusisugdymas.lt) (Normun-do Valterio jaunimo mokykla), naujienlaiškis „Antrieji namai“ (Didždvario gimnazija).

Šiaulių miesto savivaldybės tinklalapyje sukurta nauja rubrika (http://www.siauliai.lt), kuriant logotipą dalyvavo Šiaulių miesto gimnazijų mokiniai. Rubrikoje skelbiami teisiniai dokumentai (Mokinių socialinės kompetencijos ugdymo Šiau-lių miesto savivaldybės mokyklose sistemos įteisinimas savivaldos ir instituciniu



lygmenimis), pateikiama informacijos apie socialinius partnerius, dalyvaujančius Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklų mokinių socialinių kompetencijų ugdymo procese, jų vykdomas veiklas, savanorių klubų veiklą, mokymus ir įvykusius rengi-nius, pasakojamos sėkmės istorijos (patirties sklaida), pateikiamas veiklos kalendo-rius, nuotraukų.

9. Modelio diegimo sėkmės vertinimas

Įgyvendinant Šiaulių miesto savivaldybės lyderystės plėtros modelio planą 2013 m. lapkričio – 2014 m. sausio mėn. buvo atliekamas Socialinių kompetencijų ugdymo sistemos Šiaulių miesto mokyklose modelio diegimo sėkmės vertinimas. Kiekvienoje mokykloje modelį diegė nevienodas dalyvių skaičius. Modelis išbandy-tas pasitelkus įvairias mokinių ir mokyklos bendruomenės grupes bei socialinius partnerius.

Mokinių socialinės veiklos fiksavimo ir (įsi)vertinimo instrumentai. Modelis sukurtas remiantis tarptautinio bakalaureato visuomenei naudingos veiklos (CAS) programa. Sistema apima socialinių įgūdžių (asmeninių, bendravimo, bendradar-biavimo, veikimo socialinėje aplinkoje) formavimą ir stiprinimą. Diegiant minėtos sistemos modelį, mokyklose sukurti ir išbandyti šie mokinių socialinės veiklos fiksavimo ir (įsi)vertinimo instrumentai: Didždvario gimnazijoje – Socialinės veiklos dienoraštis (knygelė), „Saulėtekio“ gimnazijoje – Socialinių kompetencijų ugdymo dienoraštis, Normundo Valterio jaunimo mokykloje – Socialinės veiklos dienoraštis (elektroninis), Salduvės progimnazijoje – Mokinio refleksijos ir Klasės socialinės veiklos lapai, Šiaulių Medelyno progimnazijoje – Socialinės veiklos fiksavimo ir refleksijos dienoraštis.

Diegiant modelį geriausiai pavyko: organizuoti socialinių įgūdžių ugdymą veikiant socialinėje aplinkoje pagal modelyje nustatytas socialinės veiklos kryptis (Didždvario gimnazija); organizuoti veiklas su socialiniais partneriais (pvz., Lietuvos kariuomenės kūrėjais savanoriais, Kurtuvėnų regioniniu parku, nevyriausybine organizacija vaikų ir jaunimo klubu „Tarp savų“, Šiaulių universiteto botanikos sodu ir kt.; socialinių partnerių pasiūlytos veiklos atitiko mokinių poreikius ir mokyklų socialinės veiklos tradicijas, pvz., Normundo Valterio jaunimo mokykla, Medely-no progimnazija); sukurti naujas mokytojų ir mokinių bendradarbiavimo prakti-kas (pvz., susibūrė mokinių ir mokytojų komanda „Kartu“, dalyvaujanti Šiaulių B diviziono „Protų kovose su Robertu Petrausku“) („Saulėtekio“ gimnazija); inicijuoti mokyklos kultūros pokyčius (didėja mokyklos bendruomenės narių aktyvumas, atsakingumas, motyvacija) (Salduvės progimnazija).

Mokyklų patirti sunkumai: mokiniams sunku rašyti atliktos veiklos refleksiją (Didždvario gimnazija); žema 8 klasių ir 3 gimnazijos klasių mokinių motyvacija



dalyvauti socialinėje veikloje (Salduvės progimnazija, „Saulėtekio“ gimnazija); skeptiškas mokinių tėvų požiūris į socialinę veiklą (Normundo Valterio jaunimo mokykla); nėra etatinio darbuotojo, sudėtingas bendradarbiavimas su socialiniais partneriais organizuojant mokinių socialinę veiklą.

Šiaulių miesto savivaldybės kūrybinė komanda: Edita Minkuvienė, Rasa Stankuvienė, Juzefa Damskienė, Violeta Butkienė, Romualda Pupinytė, Ingrida Mažrimienė, Silva Sabaliauskienė, Natalija Kaunickienė, Jolanta Lembertienė, Loreta Tamulaitienė.

Konsultantai: doc. dr. Aurimas M. Juozaitis, Olivija Saranienė, Romualda Juozaitienė.

TELŠIŲ RAJONAS. VISŲ LYGMENŲ ŠVIETIMO LYDERYSTĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Vienas iš motyvų, paskatinęs dalyvauti projekte „Lyderių laikas 2“, buvo tai, kad rajone stokojama stiprių švietimo lyderių, kurių veikla apimtų ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir prisidėtų sprendžiant rajono švietimo problemas. Tai buvo pripažinta rengiant savival-dybės strateginio plėtros plano švietimo srities dalį.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Vargalytė


Vizija – veikianti aktyvi rajono savivaldybės Lyderių bendrija. Tai rajono švietimo organizacijų deleguotų aktyvių atstovų sambūris. Jame savanorišku-mo pagrindu gali dalyvauti mokyklų lyderių grupės, Telšių rajono savivaldybės administracijos, Švietimo centro ir kitų suinteresuotų šalių atstovai, kurių orga-nizacijų nuostatuose įteisinta švietimo veikla. Bendrijos tikslus, uždavinius, funk-cijas, narystę, struktūrą ir veiklą bei Mokyklų lyderių grupių tikslus, uždavinius ir funkcijas reglamentuoja Telšių rajono savivaldybės švietimo lyderių bendrijos (TSŠLB) veiklos aprašas. Informaciją apie savo veiklą Bendrija skelbia savivaldy-bės interneto svetainės (www.telsiai.lt) rubrikoje „Švietimo lyderių bendrija“.

Lyderių bendrijos tikslas – įtraukti švietimo bendruomenės narius ir skatin-ti rezultatyvų bendradarbiavimą, ugdant laimingą žmogų, susitarti, ką reikia pakeisti / padaryti, kad savivaldybėje atsirastų visų lygių lyderystė, daranti įtaką geresniam mokinių mokymui(si). Telšių rajono savivaldybės unikalaus lyderystės modelio veikimas pavaizduotas schemoje.



2. Kuriant modelį atsižvelgta į 2013 m. kovo–balandžio mėn. savivaldybės kūrybinės grupės ir mokyklų atstovų atliktą tyrimą

Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad švietimo bendruomenė žino, kas yra lyderys-tė, kokiomis savybėmis turi pasižymėti lyderis mokykloje. Mokykloje tėvų lyderystės nepastebi patys tėvai, mokiniai, nepedagoginiai darbuotojai. Visos apklausos dalyvių grupės, išskyrus tėvus, pastebi mokytojų lyderystę, o lyderius mokinius pastebi visos respondentų grupės. Lyderystės patirties daugiausia turi mokytojai ir mokiniai.

Visos respondentų grupės įvardija iniciatyvos trūkumą sprendžiant aktualius klausimus mokykloje, tačiau iš visų pasyviausi yra mokiniai. Visos respondentų grupės nepatenkintos esama situacija. Švietimo bendruomenė pritaria lyderių bendrijų kūrimui, dalyvauti jų veikloje labiausiai norėtų mokiniai.

Tyrimas atskleidė, kad mokyklų darbuotojai žino, jog mokykla bendradarbiauja su kitomis institucijomis, tačiau mokiniai ir jų tėvai nežino, nes bendradarbiaujama fragmentiškai. Pasyvumo priežastys: trūksta pastebėjimo, postūmio, sustabarėjęs mąstymas, pilietiškumo stoka, konkurencija, kuri labai jaučiama dėl mokinių bei mokinio krepšelio, biurokratizmas.

Respondentai išskiria poreikį mokytis, nes lyderiu gali būti kiekvienas, tačiau lyderystės reikia mokytis bendraujant ir bendradarbiaujant, dalijantis idėjomis ir gerąja patirtimi su kolegomis, mokantis etiketo, gilinant bendrąsias kompetenci-jas, užsiimant savišvieta.

Tyrimo rezultatų analizė parodė, kad rajono švietimo bendruomenė – moki-niai, mokytojai, tėvai ir nepedagoginiai darbuotojai – nori pokyčių, orientuotų į tai, kad būtų sudaromos sąlygos mokyklos ir rajono lygmeniu atsiskleisti lyderystei, kad būtų galima išsakyti savo nuomonę ir dalyvauti priimant sprendimus. Poreikį mokytis lyderystės nurodė visos Telšių rajono švietimo bendruomenės grupės.

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS UNIKALAUS LYDERYSTĖS MODELIO VEIKIMAS:

Savivaldybės švietimo lyderių bendrija

Suinteresuotos šalys

Telšių švietimo centras

Mokyklų lyderių grupės

MOKINYS



Plėtojant lyderystę svarbu, kad į sprendimų priėmimo procesą būtų įtraukti visi lygmenys.

Lyderystei plėtoti taip pat reikalingi ir vidiniai vadybiniai veiksniai: struktūra, parengta mokyklos strategija ir strateginis planas, mokyklos bendruomenės daly-vavimas priimant sprendimus ir kt. Norint plėtoti lyderystę, labai svarbu pareiginė-se instrukcijose ir grupių veiklos reglamentuose tiksliai apibrėžti veiklos funkcijas ir ribas, numatyti lyderystės lygmenis, lanksčius darbuotojų skatinimo svertus, taip pat svarbi mokyklos steigėjo įtaka sprendžiant problemas.

Tyrimo rekomendacijos:

* sudaryti sąlygas švietimo bendruomenės nariams imtis lyderystės;* lyderių bendrijų veikla turi būti orientuota į šeimos, mokyklos ir su

švietimu susijusių institucijų bendradarbiavimą, joje vadovautis pasi-tikėjimo principu, siekti apčiuopiamų rezultatų, skatinti įdomią veiklą;

* lyderių bendrijų veikla turi būti orientuota į šeimos, mokyklos ir su švietimu susijusių institucijų bendradarbiavimą, joje vadovautis pasi-tikėjimo principu, siekti apčiuopiamų rezultatų, skatinti įdomią veiklą;

* sukurti vidinę lyderių skatinimo sistemą ir tarp institucijų;* formuoti naują požiūrį į santykius: nuo konkurencijos prie bendradar-

biavimo ir kt.

3. Dalyvavimas

Kuriant ir įgyvendinant modelį dalyvavo kūrybinė komanda, suburta iš rajono savivaldybės administracijos, Švietimo centro ir projekte dalyvaujančių mokyklų atstovų. Prisidėjo mokyklose susibūrusios lyderių grupės (MLG), taip pat savival-dybės meras, politikos, žiniasklaidos, dvasininkijos, Žemaitijos kolegijos atstovai. Konkrečioms modelio veikloms (tyrimui, sklaidai, mokymams, mokinių renginiams) įgyvendinti pasitelkti formaliųjų lyderystės studijų magistrantai ir neformaliosios švietimo lyderystės programos dalyviai.

Kūrybinės grupės sudėtis, pasitraukus kai kuriems nariams, buvo atnaujina-ma, įtraukiami nauji nariai iš savanoriškai suburtų projekte dalyvaujančių mokyklų grupių. Kaip parodė patirtis, tvaresnės yra ne pagal pareigas ar vadovų įsakymu suformuotos, o savanorystės principu suburtos grupės.

Projekto metu buvo sukurtos naujos įvairių grupių dalyvavimo ir bendradar-biavimo praktikos. Naujas veiklos formas inicijavo Mokyklų lyderių grupės kartu su metodikos grupėmis. Vyksta mokyklų bendradarbiavimas poromis. Tačiau ne visi projekto dalyviai tolygiai įsitraukė į veiklas ir prisiėmė atsakomybę.



„Lyderių laiko 2“ projekto išskirtinumas ir pranašumas yra tai, kad veiklos lygiagre-čiai vyksta nacionaliniu, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis (pavyzdžiui, magistrantū-ros studijose dalyvauja visų lygmenų atstovai, pradedant ministro patarėju ir baigiant mokytoju), tai didina dalyvaujančiųjų projekte bendrumą, stiprina tarpusavio pasitikėjimą.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Rita Vargalytė

Informacijos apie vykdomą projektą buvo skelbta rajono žiniasklaidoje, savival-dybės ir projekte dalyvaujančių mokyklų bei projekto „Lyderių laikas 2“ interneto svetainėse, taip pat asmeniniuose projekto dalyvių „Facebook“ paskyrose. Asme-ninius įspūdžius ir pastebėjimus skelbė formaliųjų lyderystės studijų magistrantas, konsultantas, Telšių „Džiugo“ gimnazijos mokytojas Tomas Ubartas (www.altajus.net). Sklaida vyko ir renginiuose: rajono mokyklų vadovų, pavaduotojų ugdymui, rajono metodinių būrelių pirmininkų pasitarimuose, Telšių rajono savivaldybės Švietimo tarybos posėdyje, tėvų susirinkimuose, mokyklų renginiuose.


Projektas tarsi variklis, kuris užveda naujas veiklas, skatina savęs ir kolegų pažinimą. Parengtas Telšių rajono savivaldybės unikalus lyderystės plėtros modelis ir jo įgyvendinimo planas. Lyderių bendrijos veiklą reglamentuoja aprašas, patvir-tintas Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Mokyklose veikiančios lyderių grupės įteisintos mokyklų direktorių įsakymais.

Pakito požiūris į lyderystę ir jos raišką praktikoje. Penkiose mokyklose veikia lyderių grupės, kurios įgyvendina projekto idėjas. Plėtojamas besimokančios organizacijos modelis: Telšių „Džiugo“ gimnazijoje vyko projekto dalyvių inicijuoti mokymai pirmų gimnazijos klasių mokiniams ir klasių vadovams, Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinėje mokykloje – mokymai 9–12 klasių mokiniams lyderystės tema. Mokyklų bendradarbiavimą rodo įvykę Žemaitės gimnazijos ir Tryškių Lazdynų Pelėdos vidurinės mokyklos mokinių savivaldos susitikimai. Vincento Borisevičiaus ir Varnių Motiejaus Valančiaus gimnazijos organizavo mokinių konferencijas.

Bendros stažuotės, mokymai, renginiai suartino švietimo bendruomenę. Inten syviau bendradarbiauja vidurinį ugdymą teikiančios švietimo įstaigos. Suak-tyvėjo mokytojų, Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus bei Švietimo centro bendravimas.


Įgyvendindami modelį projekto dalyviai tobulino bendravimo ir bendradarbia-vimo, motyvacijos, pozityvaus mąstymo, įsiklausymo įgūdžius, ugdė planavimo,



tyrimo, modelio kūrimo, apibendrinimo, viešinimo, pokyčio valdymo kompeten-cijas. Projekto metu vyko ne tik unikalaus lyderystės modelio kūrybinės grupės susitikimai su konsultantais, bet ir mokyklas konsultavo kompetentingi švietimo įstaigų lyderiai iš Šiaulių, Plungės, Skuodo rajonų. Tryškių Lazdynų Pelėdos vidu-rinėje mokykloje ir Telšių Žemaitės gimnazijoje konsultantai padėjo organizuoti mokinių lyderystės forumą, kuriame mokiniai sužinojo, kokių savybių reikia lyde-riui, kaip juo tapti. Aktyviausieji Vincento Borisevičiaus gimnazijos lyderių koman-dos nariai su konsultantais dalyvavo diskusijoje „Kam mokykloje reikalingi tėvai?“ ir suplanavo veiklas, kurias vykdys savo ugdymo įstaigoje.

Vertinga pagalba buvo projekto paramos paketas. Telšių rajono savivaldybė pasirinko dviejų dienų seminarą „Komunikacijos sistema ir partneriškų santykių kūrimas. Bendradarbiavimo gebėjimų stiprinimas“ bei stažuotes Lietuvoje (trijų dienų Utenos rajono ir dviejų dienų Panevėžio miesto, Kaišiadorių rajono savivaldy-bių švietimo įstaigose) ir užsienyje (Lenkijoje ir Čekijoje, Estijoje ir Suomijoje, Lenki-joje ir Vokietijoje).

Tiek mokymai, tiek stažuotės buvo labai naudingi renginiai. Įgyta patirtimi dalytasi su kolegomis, numatyta tam tikrus metodus išbandyti per klasės valan-dėles ir tėvų susirinkimus. Mokymų ir stažuočių dalyviai akcentavo, kad atsiranda stimulas tobulinti komandinį darbą, nes dviese ar trise galima padaryti ir nuveikti daugiau, kad jie galės pritaikyti įgytą patirtį ieškodami artimesnio ryšio su mieste-lių bibliotekomis, siūlys metodinei tarybai ar metodinėms grupėms kurti integruo-tas programas, išnaudoti vietinį paveldą.

Apie dalyvavimą skaičiais: savivaldybės kūrybinės grupės veikloje dalyvavo 25 asmenys, penkiose mokyklose iš 5 žmonių suburtos mokyklų lyderių grupės plėtėsi, seminare „Komunikacijos sistema ir partneriškų santykių kūrimas. Bendra-darbiavimo gebėjimų stiprinimas“ mokėsi 29 dalyviai, stažuotėse Lietuvoje daly-vavo 40, užsienyje – 10 mokytojų, savivaldybės administracijos ir Švietimo centro atstovų, švietimo lyderystės magistrantūroje studijavo 4, neformaliojoje švietimo lyderystės programoje dalyvavo 15 mokytojų ir mokyklų vadovų, parengtas vienas konsultantas, mokyklų renginiuose dalyvavo apie 500 mokinių ir mokytojų.

Kuriant lyderystės modelį veiksmingai prisidėjo projekto konsultantės.


Įgyvendinamas pokytis: atlikto tyrimo išvados parodė, kokių pokyčių ir sąlygų reikia pozityviai lyderystei. Daugėja iniciatyvas palaikančių mokytojų, mokinių ir jų tėvų. Įkurtos lyderių grupės kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje, kurios planuoja ir įgyvendina planuotas veiklas. Sukurtas ir savivaldybės taryboje įteisin-tas Telšių rajono lyderių bendrijos veiklos aprašas.



Dalyvavimas: projekto mokyklų komandų nariai aktyviai dalyvauja susirinki-muose, susitikimuose, mokymuose, stažuotėse, dalijasi naujai įgyta patirtimi ir gauta informacija, planuoja ir vykdo bendras veiklas bendradarbiaudami tarpusa-vyje, dalijasi patirtimi.

Naujos praktikos: numatoma organizuoti apskritojo stalo diskusijas aktualio-mis rajono švietimo temomis ir projekte dalyvavusių mokyklų gerosios patirties sklaidos dienas. Numatyta, kad Lyderių bendrijos veiklą kasmet inicijuos / koor-dinuos vis kita projekte dalyvavusi mokykla. Dalyvių nuomone, ypač pasiteisino mokyklų bendradarbiavimas porose, ši praktika bus tęsiama. Sustiprėjo mokyk-lų, Telšių rajono savivaldybės administracijos Švietimo, sporto ir jaunimo reikalų skyriaus, Telšių švietimo centro ir kitų socialinių partnerių bendradarbiavimas.

Kultūros kaita: švietimo bendruomenei aiškėja lyderystės raiška praktiko-je, todėl gerėja bendravimo kultūra, keičiasi požiūris į bendravimą ir institucinį bendradarbiavimą.

Mokymosi, profesinio tobulėjimo tęstinumas: organizuojant rajono Lyderių bendrijos veiklą pasinaudojama formaliųjų lyderystės magistrantūros studijų ir neformaliosios švietimo lyderystės programos dalyvių kompetencijomis. Tyrimo rezultatai parodė, kokios mokymų temos aktualios projekte dalyvaujančioms mokykloms. Į tai bus atsižvelgta planuojant šių mokyklų mokytojų ir kitų darbuoto-jų kvalifikacijos tobulinimo veiklą.

Savivaldybės švietimo padalinio vaidmuo kuriant ir įgyvendinant modelį bei užtikrinant jo tvarumą: Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius inici-javo savivaldybės narių dalyvavimą projekte, subūrė kūrybinę komandą ir joje aktyviai dalyvavo, remia mokyklų bendradarbiavimą, gerosios ugdymo patirties sklaidą, palaiko lyderystės iniciatyvas, parengė ir įteisino Lyderių bendrijos aprašą, rūpinasi veiklos tęstinumu ir sąlygų lyderiams burtis bei ugdytis sudarymu.

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ŠVIETIMO LYDERIŲ BENDRIJOS VEIKLOS APRAŠAS

I. Bendrieji nuostatai1. Telšių rajono savivaldybės švietimo lyderių bendrijos veiklos aprašas

(toliau – Aprašas) reglamentuoja Telšių rajono savivaldybės Švietimo lyderių bendrijos tikslus, uždavinius, funkcijas, narystę, struktūrą ir veiklos organi-zavimą bei Mokyklų lyderių grupių tikslus, uždavinius ir funkcijas. Pagrindi-nės šio Aprašo sąvokos:

* Telšių rajono savivaldybės lyderių bendrija (TŠLB) – Telšių rajono švietimo organizacijų deleguotų aktyvių atstovų sambūris.

* Mokyklų lyderių grupė (MLG) – suburta aktyvių mokyklos darbuotojų, tėvų, mokinių grupė, patvirtinta mokyklos direktoriaus įsakymu.

* Koordinuojanti mokykla – tokia mokykla, kuri, įsteigusi MLG, paeiliui viene-rius metus inicijuoja ir organizuoja TŠLB veiklą.



2. TŠLB oficialus pavadinimas yra Telšių rajono savivaldybės Švietimo lyderių bendrija. Sutrumpintas bendrijos pavadinimas – TŠLB.

3. TŠLB savanoriškumo pagrindu gali dalyvauti MLG, Telšių rajono savivaldy-bės administracijos (toliau – Administracija), Telšių švietimo centro (TŠC) ir kitų suinteresuotų šalių atstovai, kurių nuostatuose įteisinta švietimo veikla.

4. TŠLB savo veikloje vadovaujasi demokratiškumo, atvirumo, augimo, tvaru-mo, autentiškumo, partnerystės ir etiškumo principais.

5. TŠLB savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, kitais galiojančiais įstatymais ir teisės aktais bei šiuo Aprašu.

6. TŠLB buveinė – Administracijos Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius (Žemaitės g. 14, Telšiai).

7. TŠLB informaciją skelbia Telšių rajono savivaldybės interneto svetainės (www.telsiai.lt) rubrikoje „Švietimo lyderių bendrija“.

8. TŠLB veiklos laikotarpis neribotas.

II. TŠLB ir MGL veiklos tikslai, uždaviniai ir funkcijos9. Pagrindinis TŠLB tikslas – inicijuoti lyderystės plėtrą Telšių rajono savivaldy-

bės švietimo įstaigose, burti švietimo bendruomenes ir socialinius partne-rius siekiant sėkmingo vaiko ugdymo(si).

10. TŠLB uždaviniai:10.1. skatinti lyderystės ugdymą(si);10.2. dalyvauti sprendžiant aktualius rajono švietimo klausimus;10.3. inicijuoti naujovių diegimą.11. TŠLB atlieka šias funkcijas:11.1. planuoja veiklą, rūpinasi jos įgyvendinimu ir refleksija;11.2. organizuoja susitikimus, posėdžius, renginius;11.3. analizuoja savivaldybės ir nacionalinio lygmens priimamus aktualius švieti-

mo teisės aktų projektus;11.4. teikia pasiūlymus rengiamų dokumentų (savivaldybės ir nacionaliniu lygme-

niu) klausimais;11.5. telkia rajono bendruomenę švietimo iniciatyvoms įgyvendinti;11.6. inicijuoja projektus, mokymus, susijusius su lyderyste.12. MLG tikslas – inicijuoti lyderystės plėtrą mokykloje ir burti mokyklos

bendruomenę, socialinius partnerius siekiant sėkmingo vaiko ugdymo(si).13. MLG uždaviniai:13.1. skatinti lyderystės ugdymą(si) mokykloje;13.2. spręsti aktualius mokyklos švietimo klausimus;13.3. inicijuoti naujovių diegimą mokykloje.14. MLG funkcijos:14.1. planuoja veiklą, rūpinasi jos įgyvendinimu ir refleksija;14.2. padeda TŠLB organizuoti susitikimus, posėdžius, renginius;14.3. analizuoja savivaldybės priimamus aktualius švietimo teisės aktų projektus;14.4. teikia pasiūlymus rengiamų dokumentų (savivaldybės ir nacionaliniu lygme-

niu) klausimais;14.5. telkia mokyklos bendruomenę švietimo iniciatyvoms įgyvendinti;14.6. inicijuoja projektus, mokymus, susijusius su lyderyste;14.7. deleguoja MLB atstovus į TŠLB;14.8. įsitraukia į TŠLB numatytų tikslų ir veiklų įgyvendinimą.



III. TŠLB narystė, struktūra ir veiklos organizavimas15. MLG veikia pagal mokyklos direktoriaus patvirtintą MLG programą. Nariai

įtraukiami esančios grupės iniciatyva, savanoriškumo principu.16. TŠLB sudaro deleguoti MLG, Administracijos, TŠC, Telšių rajono mokinių

parlamento, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Telšių rajono skyriaus, Telšių rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto atstovai (toliau – Švietimo, kultūros ir sporto komitetas). Juos 3 metų kaden-cijai deleguoja:

16.1. MLG – 3 atstovus (iš jų vienas – tėvų atstovas);16.2. Administracija – 2 atstovus;16.3. TŠC – 1 atstovą16.4. Švietimo, kultūros ir sporto komitetas – 1 atstovą;16.5. Telšių rajono mokinių parlamentas – 2 atstovus;16.6. Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Telšių rajono skyrius – 3 (po vieną

atstovą iš ikimokyklinio ugdymo, pagrindinių, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų).

17. TŠLB personalinę sudėtį tvirtina Administracijos direktorius.18. TŠLB nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, jeigu jis atsistatydina.19. Naują narį į laisvą vietą siūlo ta organizacija, kuriai atstovavo atsistatydinęs

TŠLB narys.20. TŠLB trejiems metams renka pirmininką, o iš koordinuojančios mokyklos

MLG deleguotų atstovų – pavaduotoją ir sekretorių, kurių kadencija – viene-ri metai.

21. TŠLB veiklą inicijuoti ir organizuoti paeiliui, susitarimo būdu, vienerius metus padeda koordinuojanti mokykla.

22. Pirmąjį TŠLB posėdį organizuoja ir pirmininko rinkimus rengia Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius.

23. Koordinuojanti mokykla TŠLB padeda:23.1. inicijuoti ir organizuoti narių susitikimus;23.2. inicijuoti mokyklų bendradarbiavimą;23.3. organizuoti ne mažiau kaip vieną bendrą metinį renginį.24. TŠLB posėdžiai vyksta ne rečiau kaip 2 kartus per metus.25. TŠLB Telšių rajono savivaldybės tarybai metinę ataskaitą pateikia iki kitų

metų pirmojo ketvirčio pabaigos.26. Sąlygas TŠLB veiklai užtikrina Telšių rajono savivaldybės administracijos

Švietimo, kultūros, sporto ir jaunimo reikalų skyrius bei TŠC.

IV. Baigiamosios nuostatos27. TŠLB reorganizuojama arba likviduojama TŠLB arba Telšių rajono savivaldy-

bės tarybos iniciatyva.

Telšių rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Rita Vargalytė, Irena Petrauskienė, Daiva Mizgerienė, Daiva Tūmienė, Kristina Griciuvienė,

Egidijus Stonys, Laima Šimulienė, Regina Vidrinskienė.

Konsultantai:

Kotryna Gotberg, Virginija Vaitiekienė, Vida Kamenskienė.



UKMERGĖS RAJONAS. ERDVĖ AUGTI: LYDERIAI UGDO LYDERIUS UKMERGĖJE

Pirmiausia pasikeitė tai, kad noras dalyvauti, tobulinti rajono švietimo sistemą savivaldy-bės ir mokyklos lygmeniu tapo tikrove. Dabar tik nuo mūsų pačių priklauso, ar gebėsime atsakingai, nuolat mokydamiesi ir tobulėdami sukurti rajone infrastruktūrą, palankią naujoms iniciatyvoms, svarbiausia – mokymui(si) gerinti.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Dalė Steponavičienė

Keisti bendradarbiavimo kultūrą – rimtas iššūkis, kurio sprendimo ieškojome kurdami lyderystės, užtikrinančios tvarią mokyklų pažangą, modelį. Šis modelis skirtas žmonėms, kurie ieško sprendimų.

1. Kodėl mums tai svarbu?

Partnerystė yra vienas iš Europos šalių ir Lietuvos sanglaudos politikos kertinių principų, tačiau švietime partnerystė vis dar vertinama paviršutiniškai. Įvairių lygmenų institucijose ir mokyklose pritrūksta tarpusavio pasitikėjimo, o bendradar-biavimas laikomas papildoma našta. Išnagrinėjus mokslinių tyrimų išvadas bei reko-mendacijas, įvertinus situaciją Ukmergės rajono mokyklose (išanalizavus anketinių apklausų, išorinio vertinimo bei vidaus kokybės įsivertinimo duomenis) pasitvirtino, kad mokytojų, mokyklų, tėvų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas vyksta epizo-diškai; nėra efektyvios profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos, per mažai teikiama psichologinės pedagoginės pagalbos, skirtos krizių prevencijai, trūksta mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų grįžtamojo ryšio. Darėme prielaidas, kad tvariai mokyklų pažangai trukdo šie veiksniai: mokytojai linkę teigti, kad dėl neefektyvaus mokymosi ir blogų rezultatų dažniausiai kalti patys mokiniai ir jų tėvai; mokytojams trūksta emocinio ir socialinio saugumo; mokyklos labiau konkuruoja nei bendradar-biauja; jaunimui labiau rūpi pramogos nei mokymasis; mokytojai ugdymo procese dažniausiai taiko poveikio paradigmą, kurios esmė – informacijos perteikimas; nėra sisteminio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais; švietimo sistemoje dominuo-ja hierarchiniai santykiai. Taip pat švietimo sistemos pertvarka labiau orientuota į struktūrinius mokyklų pokyčius, o ne į veikimo įgalinimą šioje struktūroje; politikai tik deklaruoja, kad švietimas yra prioritetinė valstybės sritis.

2. Situacijos analizė

Siekdami įvertinti prielaidas, atlikome išsamią situacijos analizę: išnagrinėjome populiariausių mokslinių teorijų ir tyrimų išvadas bei rekomendacijas, atlikome anke-tines skirtingų interesų grupių apklausas, organizavome diskusijas, interviu, nagrinė-jome išorinio vertinimo ir vidaus kokybės įsivertinimo duomenis ir pan. Tyrimų imtis



iš anksto nebuvo nustatyta. Apklausoje dalyvavo projekte „Lyderių laikas 2“ dalyvau-jančių mokyklų įvairių klasių mokiniai, tėvai, mokytojai ir socialiniai partneriai.

Taikyti tyrimų metodai: mokslinės literatūros, dokumentų, mokyklų išori-nio vertinimo bei vidaus įsivertinimo duomenų analizės, fokus grupių apklausa, apklausa raštu, grupinės diskusijos ir grupinis interviu.

Atlikdami tyrimus orientavomės į šias bendradarbiavimo sritis: mokyklos ir tėvų bei mokyklų, vykdančių skirtingas ugdymo programas, bendradarbiavimas; mokyklų ryšiai su socialiniais partneriais.

Mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas

Tyrimo išvados:

1. Rajono mokyklose vyrauja tradiciniai bendradarbiavimo su tėvais būdai;

2. Mokyklų bendravimas su tėvais remiasi dviem kraštutinumais – pažangių ir motyvuotų mokinių gyrimu ir probleminių ar „degančių“ klausimų „gesinimu“, informuojant tėvus;

3. Mokyklos, kurios nusprendė atnaujinti tėvų pritraukimo ir priartini-mo prie mokyklos būdus, jau pasiekė rezultatų: tėvai pritaria mokyk-los politikai, gausiau dalyvauja jiems skirtuose renginiuose, aukštesni mokinių mokymosi rezultatai;

4. Dalis mokyklų tėvų švietimo politikos neplanuoja arba planuo-ja stichiškai, o suplanavusios netiria įgyvendintų veiklų ir veiksmų poveikio situacijos kaitai.

Kūrybinės komandos nariai mano, kad situacija keistųsi, jeigu mokyklos, siek-damos pagerinti tėvų švietimo politiką, pereitų prie tėvų poreikių tyrimo, duomenų naudojimo planams sudaryti, grįžtamojo ryšio (atlikus tyrimus, įgyvendinus veiklas ir t. t.) teikimo – diskutavimo, tėvų mokymo.

Mokyklų, vykdančių skirtingas ugdymo programas, bendradarbiavimas

Mokyklos bendradarbiauja, tačiau dažniausiai apsiribojama popamokiniais renginiais. Šis bendradarbiavimas nėra itin veiksmingas, nes juo nesiekiama moki-nių mokymosi sėkmės.

Tyrimo metu padaryta išvada, kad mokytojų ir mokinių bendruomenės pripa-žįsta būtinybę plėsti mokyklų bendradarbiavimą. Mokiniams tai leidžia geriau susi-pažinti su kitų mokyklų mokytojais, dalyvavę kitų mokyklų renginiuose jie



tikslingiau renkasi būsimą mokyklą (gimnaziją); pakeitus mokyklą lengvesnis adap-tacinis periodas. Mokytojai skatinami dalytis gerąja darbo patirtimi.

Mokyklų bendradarbiavimas taptų kryptingesnis, jeigu būtų pasiekti bend-ri susitarimai dėl programų įgyvendinimo, žinių vertinimo, mokymo priemonių naudojimo; didesnis dėmesys būtų skiriamas mokinių poreikiams tenkinti.

Siūlomos naujos bendradarbiavimo formos: bendri projektai; atviros pamokos kitų mokyklų mokiniams, atvirų durų dienos, keitimasis koncertinėmis programo-mis, apskritojo stalo diskusijos.

Mokyklų bendradarbiavimas su socialiniais partneriais

Išanalizavę Ukmergės r. savivaldybės gerąją patirtį pastebėjome, kad dažniausiai siekis bendradarbiauti su socialiniais partneriais kyla iš konkrečios mokyklos bendruomenės poreikio, jos užsibrėžtų tikslų arba kilus probleminiams klausimams, t. y. jis nėra privalomas ar „nuleistas iš viršaus“; bendradarbiaujama remiantis abipusiu sutarimu; bendradarbiavimas dažnai yra sudėtinė kitų veiklų dalis; bendri renginiai planuojami iš anksto; bendradarbiavimo formos gana įvai-rios; trūksta sisteminio tikslingo bendradarbiavimo.

Analizuodami sėkmingą mokyklų tarpusavio, mokyklų ir tėvų, mokyklų ir socialinių partnerių bendradarbiavimo praktiką pastebėjome, kad bendradarbiavi-mas vyksta siekiant pažangių pokyčių. Todėl manome, kad formuojant veiksmin-gos švietimo partnerystės erdvę ir kuriant modelį būtina keisti bendradarbiavimo kultūrą, įtraukiant suinteresuotas asmenų grupes į svarbių švietimo klausimų apta-rimą ir sprendimų paiešką, tuo pačiu pasidalijant ir stiprinant jų atsakomybę bei norą prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo.

Bendros išvados

Atlikti tyrimai parodė, kad gana dažnai mokytojų, mokyklų, tėvų ir socialinių partnerių bendradarbiavimas vyksta epizodiškai, pastaraisiais metais mokytojai dažniausiai ugdė savo kompetencijas dalykinėje srityje arba gilino psichologines žinias. Nėra efektyvios profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos, psicho-loginė pagalba teikiama įvykus kriziniam atvejui.

Mokyklų ir švietimo pagalbos įstaigų bendradarbiavimui trūksta grįžtamojo ryšio, refleksijos.

Neturime duomenų, kokią įtaką mokinių mokymui(si) turi suteikta pagalba mokytojams.

Akivaizdu, kad mūsų švietimo sistemai reikalingas kokybiškai naujas bendra-darbiavimo modelis, kuris įgalintų mokyklas siekti tvarios pažangos, būtų orientuotas į sėkmingą mokinių mokymą(si).



3. Lyderystės modelis. Erdvė augti: lyderiai ugdo lyderius Ukmergėje

Kurdami modelį kūrybinės komandos nariai aktyvias diskusijas perkeldavo į mokyklų bendruomenes. Apibendrinus šių diskusijų išvadas ir buvo parengtas modelis, pagrįstas veiksminga švietimo partneryste ir orientuotas į tris šiuo metu Ukmergės rajono savivaldybei aktualias problemines veiklos sritis: mokyklos ir tėvų partnerystę, tarpmokyklinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą su sociali-niais partneriais.

Tiesioginę įtaką mokymosi sėkmei ir pažangai turi mokykla ir jos bendruo-menės nariai (mokiniai, mokytojai, tėvai, mokyklos administracija). Diskusijos apie modelio turinį ir jo realizavimą peraugo į dviejų dienų viso rajono pedagogų ir socialinių partnerių lyderystės forumą „Kartu mes galime daugiau“. Pirmąją foru-mo dieną šešios rajono mokyklos su kolegomis dalijosi gerąja patirtimi apie gabių mokinių ugdymą, pagalbą vaikams, turintiems specialiųjų poreikių, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą, darbą su tėvais ir kt. Antrąją dieną per 400 renginio daly-vių ieškojo būdų, kaip suburti visą rajono bendruomenę siekiant kurti patrauklią mokymo(si) aplinką, kaip sudaryti sąlygas skleistis kiekvieno pedagogo kūrybinei minčiai. Forume modelio kūrybinė komanda, siekdama užtikrinti projekto veik-los tvarumą, iškėlė idėją sukurti švietimo partnerių klubą, kuris tęstų kūrybinės komandos darbą ir modelio „Erdvė augti: lyderiai ugdo lyderius Ukmergėje“ idėjas. Apie tai informuota rajono spaudoje, projekto „Lyderių laikas“, savivaldybės ir mokyklų interneto svetainėse.

Sulaukę švietimo bendruomenės pritarimo, rajono lyderystės modelio „Erdvė augti: lyderiai ugdo lyderius Ukmergėje“ kūrybinės komandos nariai ėmėsi kurti švietimo partnerių klubą „Erdvė augti“ (toliau – Klubas) (Juridinių asmenų registre įregistruotas 2014-03-26, kodas 303272738).

Vizija – patraukli ugdymo(si) erdvė Ukmergės rajono savivaldybėje.Tikslai: skatinti švietimo bendruomenės narius mokytis visą gyvenimą, kurti

unikalias įvairių lygmenų institucijų bendradarbiavimo formas, atviras naujoms idėjoms ir pokyčiams.

Pagrindinė klubo idėja – darau kitaip, darau geriau tam, kad mokymas ir mokymasis būtų patrauklesnis ir veiksmingesnis.

Klubo credo: sėdėdamas tradiciniame vežime dainuoju ne tik tradicines dainas.Klubas – nevyriausybinė organizacija, kurios veiklą reglamentuoja įstatai, o

narius vienija lyderystės (ne kaip žmogaus būdo bruožo, o kaip jo darbinės veik-los) idėja. Tai unikali įvairių lygmenų švietimo lyderių bendravimo ir bendradar-biavimo forma. Klubo nariais gali tapti visi, neabejingi sėkmingesniam mokinių mokymui(si) ir turintys idėjų, kaip tai padaryti. Klube visi yra lygiaverčiai partneriai. Sėkmės pagrindas – bendradarbiavimas, kuris skatina iniciatyvą ir kūrybiškumą,



gebėjimą suvokti skirtingus požiūrius, diskutuoti „nediskutuojamais“ klausimais, prieštaringų idėjų suderinimą, nuoširdžią partnerystę.

Klubo nariai vadovaujasi humaniškumo, lygiateisiškumo, iniciatyvumo, dina-miškumo, veiksmingumo, pasitikėjimo ir kt. principais.

Klubo valdymo struktūra sudaryta taip, kad užtikrintų lygiavertį klubo narių bendradarbiavimą. Rotacijos būdu dvejų metų laikotarpiui aukščiausias klubo valdymo organas – visuotinis narių susirinkimas – išrenka klubo valdybą, o ši – lyderį, klubo vadovą. Klubo nariai inicijuoja neformalias diskusijas ugdymo įstaigo-se. Diskusijų metu išsiaiškina pagrindines problemas, drauge ieško būdų, kaip jas spręsti, bendradarbiauja dalydamiesi gerąja patirtimi visais lygmenimis.

Klubo organizuotame viešinimo renginyje kolegos dalijosi sėkmės istorijomis, siūlė įvairias bendradarbiavimo su politikais, savivaldybės administracijos skyrių specialistais, kurie padėtų mokykloms spręsti mokymo(si) problemas, formas. Probleminės veiklos ir pokyčiai buvo aptarti beveik visuose rajono mokyklų kolek-tyvuose, ugdymo įstaigų vadovų pasitarime, kūrybinės komandos darbiniuose susitikimuose. Galime pasidžiaugti, kad mums geranoriškai sekasi keisti bendradar-biavimo santykius, kad šiuo metu jie labiau orientuoti į sėkmingesnį mokinių moky-mąsi. Esame įsitikinę, kad tik kai kurios lyderystės prielaidos gali būti bendros

1. VEIKSMINGOS ŠVIETIMO PARTNERYSTĖS DALYVIŲ SĄVEIKA

BENDRUOMENĖ ŠVIETIMO INSTITUCIJOS

SOCIALINIAI PARTNERIAI

Tėvai

MokiniaiPedagogai Mokyklos Kitos

institucijos

Karjeros planavimui, socializacijaiKiti

asmenys

BENDRADARBIAVIMAS

BENDRADARBIAVIMAS



visoms mokykloms, tačiau tikimės, kad kiekviena mokykla kūrybiškai prisitaikys gerąją sėkmingo, patrauklaus mokymo(si) patirtį savo aplinkoje.

Partnerystė mokyklos (institucijos) lygmeniu apima mokyklos administracijos, pedagogų, kitų mokyklos darbuotojų bei mokinių ir jų tėvų bendradarbiavimą.

Išorinis mokyklos (institucijos) partnerystės lygmuo apima bendradarbiavimą su kitomis mokyklomis, švietimo pagalbos įstaigomis ir socialiniais partneriais.

Asmeninis partnerystės lygmuo – tai atskirų asmenų bendradarbiavimas, dali-jantis informacija, patirtimi, idėjomis ir pan.

Kartą per metus Klubas organizuoja lyderystės forumą. Jame sudaroma galimy-bė Ukmergės rajono švietimo bendruomenei dalytis idėjomis, diskutuoti aktualiais švietimo klausimais, rasti problemų sprendimo būdus. Atsižvelgdamas į forume išsa-kytas mintis, Klubas planuoja naujas veiklas arba tęsia ir tobulina jau pradėtas. Visos veiklos orientuotos į galutinį rezultatą – sėkmingą mokinių mokymą ir mokymąsi.

Įgyvendindami projekto idėją pirmaisiais metais Klubo nariai nutarė toliau tęsti veiklas, orientuotas į projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos ir projekte daly-vaujančių mokyklų atrinktas problemines sritis: mokyklos ir tėvų partnerystę, tarp-mokyklinį bendradarbiavimą, bendradarbiavimą su socialiniais partneriais.

Projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos nariai, atsižvelgdami į tyrimų rezultatus, nutarė išbandyti, kaip veikia modelis pasirinktose probleminėse srityse

KLUBO „ERDVĖ AUGTI“ VEIKLOS SCHEMA:

Klub

as „

ERDV

Ė AU

GTI

“ Mokyklų bendruomenės įstaiga

Švietimo pagalbos įstaigos

Socialiniai partneriai

Diskusijos, forumai

Vidinė klubo veikla

Pagalba mokykloms

BENDRADARBIAVIMAS VEIKLOS



(mokyklos ir tėvų partnerystė, tarpmokyklinis bendradarbiavimas, bendradarbia-vimas su socialiniais partneriais). Projekte dalyvaujančios mokyklos pasiskirstė, kokia mokykla kurioje srityje keis bendradarbiavimo būdus ir formas.

Mokyklos ir tėvų partnerystė. Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyk-los veikla buvo orientuota į pirmąją veiklos sritį. Suburta kuriamo modelio veiklų išbandymo koordinavimo grupė, kurios nariai atliko išsamią 7 rajono mokyklų išori-nio vertinimo duomenų apie tėvų pedagoginį švietimą analizę, apibendrino stiprią-sias ir tobulintinas veiklos sritis ir pateikė konkrečias rekomendacijas. Remdamiesi koordinavimo grupės rekomendacijomis, dukstyniečiai parengė ir įgyvendino tęstinę partneryste grįsto tėvų įtraukimo į vaikų mokymąsi programą:

* inicijavo metodinius kvalifikacijos tobulinimo renginius mokytojams ir klasių auklėtojams: formaliųjų ir neformaliųjų lyderystės studijų daly-viai jiems padėjo susipažinti su šiuolaikinėmis mokslinėmis studijomis ir tyrimų išvadomis apie tėvų dalyvavimą mokinių ugdymo procese;

* susitarė, kokios pedagoginio švietimo formos paskatina ir įgalina mokyklos bendruomenę bendradarbiauti;

* visų klasių mokinių tėvus pakvietė dalyvauti apskritojo stalo diskusi-jose, kurias moderavo mokinių mamos ir tėčiai. Jose išsiaiškinta, ką mokykla (tėvų nuomone) daro gerai, ką reikėtų sustiprinti ir kuo tėvai gali ir nori padėti / prisidėti;

* tėvai siūlė veiklas ir patys jas įgyvendino: vedė karjeros ugdymo valandėles, drauge su vaikais dainavo Dėkingumo šventėje, rungty-niavo sporto šventėse, „aprengė“ mokyklos medžius Miesto šventės metu, organizavo klasių išvykas ir kt.;

* visiems tėvams patogiu laiku buvo sudaryta galimybė individua-liai konsultuotis su visų dalykų mokytojais ir pedagoginės pagalbos specialistais;

* dalyje klasių tėvai pradėjo dalytis gerąja įsitraukimo į vaiko moky-mo(si) procesą patirtimi, pvz., kaip auginti talentingą vaiką, kaip „draugauti“ su paaugliu ir kt.;

* kelioms tikslinėms (probleminėms) tėvų grupėms pedagoginės pagalbos specialistai parengė konkrečias tėvų pagalbos teikimo vaikams atmintines.

Pasiektas pagrindinis ir labai lauktas beveik dvejų metų veiklos rezultatas – besikeičianti mūsų bendruomenės santykių kokybė ir kultūra.

Gerąją patirtį Dukstynos mokyklos komanda pristatė Ukmergės r. švieti-mo įstaigų vadovams, skaitė pranešimą rajono pedagogų konferencijoje, vedė



tris praktinius seminarus apie apskritojo stalo diskusijų metodą kitose Ukmergės ugdymo įstaigose.

Mūsų savivaldybės pranašumas – nuolat veikianti visuomeninė patariamoji rajono švieti-mo savivaldos institucija – Ukmergės rajono savivaldybės švietimo taryba, atstovaujanti rajono bendruomenei formuojant švietimo politiką. Joje yra pedagogų, mokytojų pensi-ninkų, politikų, savivaldybės administracijos darbuotojų, mokyklų vadovų, tėvų ir mokinių atstovų, kurie teikia siūlymus ugdymo proceso tobulinimo, aplinkos gerinimo, pedagogų skatinimo klausimais.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Dalė Steponavičienė

Tarpmokyklinis bendradarbiavimas. Antano Smetonos, Jono Basanavi-čiaus gimnazijų ir Vidiškių pagrindinės mokyklos komandų pagrindinės veiklos buvo orientuotos į tarpinstitucinę partnerystę. Mokyklos, siekdamos sudaryti mokiniams galimybes išsamiau susipažinti su mokymosi sąlygomis ir saviraiškos galimybėmis perėjus mokytis į aukštesnės pakopos instituciją, pradėjo organi-zuoti bendrus, mokinių poreikius ir lūkesčius atitinkančius renginius. Pagrindinis principas – ne mokyklų konkurencija, o partneriškas bendradarbiavimas siekiant sėkmingesnio mokinių mokymo(si).

Miesto gimnazijose vienu metu vyko atvirų durų dienos pagrindinių mokyk-lų mokiniams. Renginių programa sudaryta atsižvelgus į pagrindinių mokyklų mokinių pageidavimus. Mokiniai pageidavo susipažinti su mokymosi galimybėmis gimnazijose, dalyvauti pamokose, sporto, meno ir tiksliųjų mokslų būrelių veiklose. Renginiuose dalyvavo daugiau kaip 200 būsimų (o gal ir ne) gimnazistų.

Šis renginys buvo kitoks, nes visi pagrindinių mokyklų mokiniai turėjo galimy-bę susipažinti su mokymosi sąlygomis gimnazijose, vyko intensyvus gimnazijų ir pagrindinių mokyklų vadovų, pedagogų bei mokinių bendradarbiavimas aptariant susitikimų programą, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokiniai patys norėjo daly-vauti įvairių tipų mokyklų renginiuose.

Kitų mokyklų bendradarbiavimą stiprinančių veiklų organizavimas. Jono Basanavičiaus gimnazijoje per gamtos ir tiksliųjų mokslų savaitę vyko protų mūšis „Visų mokslų raktas – klaustukas“, kuriame dalyvavo įvairių rajono mokyklų koman-dos. Protų mūšį vainikavo gimnazijos „Basafizikų“ programa „Fizika mūsų gyveni-me“ – bandymai, iliustruojantys fizikos dėsnius. Antano Smetonos gimnazijoje per gamtos ir tiksliųjų mokslų savaitę surengtas konkursas „Žvaigždžių valanda“, kuria-me taip pat dalyvavo mokiniai iš kitų rajono mokyklų. Tyrėjo dieną Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijoje netradicinėse mokymo aplinkose dirbo 109 gimnazistai ir 60 moksleivių kartu su mokytojais iš Dukstynos ir „Šilo“ pagrindinių mokyklų.



Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Ukmergės Želvos vidurinė mokykla pagrindinį dėmesį skyrė bendradarbiavimui su socialiniais partneriais. Į mokyklos organizuojamus renginius ir kitas veiklas buvo siekiama įtraukti visus Želvos miestelio bendruomenės narius. Aptariant kiekvieno renginio organiza-vimą čia dalyvauja ne tik mokytojai, mokiniai, tėvai, bet ir bibliotekos, kultūros centro darbuotojai, verslo atstovai. Daugeliui renginių sugalvotos itin patrauk-lios formos. „Draugystės knygą“ kūrė visa mokyklos bendruomenė (mokiniai, tėvai, mokytojai); vykstant tradiciniam renginiui „Menų savaitė 2014“ į parodą savo darbus atnešė ne tik mokiniai, jų tėvai, bet ir seneliai. Želvos bendruomenė vykdo projektą „Mielas vaike, auki sveikas“, kurio partneris yra Želvos vidurinė mokykla. Pavasarį mokiniai tvarko Makio ežero pakrantes, bendradarbiaudama su Želvos girininkija, mokykla organizuoja „gyvosios gamtos“ pamokas, ieško verslo partnerių ne tik kaip rėmėjų, bet ir kaip mokinių ateities karjeros planavi-mo partnerių. VšĮ „Auxilium projektai“ nuo 2013 m. yra mokyklos rėmėja. Siekia-ma suformuoti pagalbos mokyklai tinklą, kuris teiktų įvairaus tipo konsultacijas ir visokeriopą paramą.

4. Kaip atpažinsime sėkmę?

Modelio įgyvendinimo sėkmę liudija pasikeitusi bendradarbiavimo kultūra – nuo komandavimo, vadovavimo prie veiksmingos lyderystės: mokytojas – moki-nys, mokyklos vadovas – mokytojas, steigėjas – mokykla, mokykla – mokinių tėvai ir pan. Sėkme laikytina: kai ne mažiau kaip 70 proc. rajono ugdymo įstaigų pereinama nuo vadovavimo prie lyderystės (pedagogų apklausa), kai mokinių mokymosi rezultatai rajono ugdymo įstaigose nuolatos gerėja (pasiekimų lygių palyginimas), kai visose rajono mokyklose laiku suteikiama efektyvi pedagogi-nė, psichologinė pagalba (mokinių ir jų tėvų apklausa), kai rajone nėra mokyklos nelankančių mokinių, o praleistų pamokų skaičius kasmet mažėja (lankomumo apskaitos suvestinės).

5. Idėja virsta realybe

Klubas „Erdvė augti“ sutelkė Ukmergės rajono švietimo darbuotojų jėgas tam, kad ugdymo įstaigose būtų įgyvendinti esminiai, prasmingi ir tvarūs pokyčiai. Šiandien jis vienija per 70 bendraminčių, besidalijančių savo mokyklos ar asmeni-ne kitoniška sėkminga patirtimi, skatinančia veiksmingesnį mokymąsi. Naujienos apie Klubo veiklą skelbiamos interneto svetainėje http://erdveaugti.jimdo.com. Dalyvavome Ukmergės rajono savivaldybės nevyriausybinių organizacijų projektų



konkurse. Mūsų parengtam projektui „Sveika mokykla“, kuris svarbus mokiniams, skirtas finansavimas. Jam įgyvendinti Klubas subūrė aktyvius socialinius partnerius.

Ukmergės rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Dalė Steponavičienė, Ingrida Krikštaponienė, Darius Kaplūnas, Daiva Liumparienė,

Valentinas Gendvilis, Jolanta Balčiūnaitė, Jolanta Gelūnaitė, Vidas Tavoras, Adolfas

Girdžiūnas.

Konsultantai:

Audrius Matiukas, Alvyra Galkienė.

VILKAVIŠKIO RAJONAS. BENDRADARBIAVIMAS VARDAN MOKINIO SĖKMĖS

Pirmieji kūrybinės komandos darbiniai susitikimai buvo labai emocingi – mes daug kalbėjome, ginčijomės, klausėme vieni kitų ir visi kartu ieškojome atsakymų į vis dar kylančius klausimus. Tačiau ne veltui sakoma, kad ginčuose gimsta tiesa. Nebuvo lengva kalbėtis argumentų ir faktų kalba, įsiklausyti ir išgirsti, tačiau patyrėme komandinio darbo pranašumus.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Žydrė Žilinskienė

Pradžia buvo sunki. Sunkiai sekėsi aiškintis, suprasti, kolektyviai svarstyti bei visiems vienodai įsitraukti ir dalyvauti. Tačiau aiškindamiesi ir mokydamiesi vieni iš kitų išgryninome priežastis, kurios daro įtaką (ne)bendravimui ir (ne)bendradarbia-vimui rajone, bei numatėme bendrus bendradarbiavimo lūkesčius. Vėliau mokyklų bendruomenėse sutarėme, kad reikia plėtoti mokyklų ir savivaldybės, mokytojų, mokyklų, vadovų ir mokinių bendradarbiavimą, nes tik pasitikėjimu grįsti santykiai sutelkia bendruomenę, gerbiamas orumas ir idėjos. Padedant modelio kūrimo konsultantams, kūrybinėje komandoje išsiaiškinome ir sutarėme, kad bendradar-biavimas visais lygmenimis turėtų būti atviras, partneriškas, skatinantis pasitikėji-mą. Juk XXI a. mokykla turėtų kurti ir plėtoti bendradarbiavimo ir mokymosi vieni iš kitų kultūrą.

1. Idėja

Vizija – Vilkaviškio rajono savivaldybės mokykla yra mokykla, ugdanti mokinį gyvenimo sėkmei.

Tikslas – keičiant bendravimo ir bendradarbiavimo kultūrą, tobulinti pamoką, kurioje būtų sėkmingai ugdomos mokinių kompetencijos.



Vertybės – aktyvumas, kūrybiškumas, atvirumas pokyčiams, pilietiškumas. Jas išgryninome kūrybinės komandos, mokyklų bendruomenių diskusijose. Nuta-rėme siekti, kad vykdydami projekto veiklas jomis vadovautųsi ne tik kūrybinės komandos nariai, bet ir kiti lyderystės plėtros modelio įgyvendinimo dalyviai – mokiniai, mokytojai ir mokyklų vadovai.

Situacijos analizė. 2013 m. kovo–balandžio mėn. atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti: kokios veiklos sritys galėtų būti vienijančios mokyklas į tinklus, kokios edukacinės aplinkos mokyklose yra unikalios ir turėtų būti efektyviau išnaudojamos, kokios veiklos ar sambūriai būtų priimtiniausi mokyklų vadovams, tėvams, mokiniams ir labiausiai skatintų mokymosi motyvaciją, kokios vertybinės nuostatos svarbios tėvams ir mokiniams.

Bendru rajono bendrojo ugdymo mokyklų vadovų sutarimu buvo įkurta Iniciatyvių vadovų grupė (IVG), koordinuojanti mokyklų bendradarbiavimo kryptis. Pritarta idėjai sukurti edukacinių aplinkų katalogą. Tokio katalogo tikslas – suda-ryti sąlygas mokytojų kūrybiškumui, skatinti rajono mokyklų mokytojų ir mokinių bendradarbiavimą. Tyrimo metu projekte dalyvaujančių mokyklų tėvų anketinė apklausa patvirtino bendrus tėvų ir mokyklos lūkesčius dėl mokinių vertybinių nuostatų ugdymo.

Siekiant pamokos organizavimo kaitos rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose, išanalizuotos išorinio vertinimo ataskaitos, pasinaudota Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros parengta rajono ir respublikos duomenų lyginamą-ja analize, kuri patvirtino nuostatą, kad dažniausiai rajono mokyklose dominuo-ja tradicinės pamokos, kuriose naudojama per mažai aktyvių metodų. Ne visada sudaromos sąlygos mokiniams įsivertinti, prisiimti atsakomybę už savo mokymą-si. Pripažįstama, kad ne visose rajono mokyklose skiriama pakankamai dėmesio mokinių mokymosi būdams ir poreikiams. Tai neskatina jų sąmoningai mokytis, nežadina kūrybiškumo ir motyvacijos. Atlikta papildoma projekte dalyvaujančių mokyklų 5–8 klasių mokinių apklausa sustiprino žinojimą, kad mokytojai pamokoje retai taiko aktyvius metodus ir diferencijuoja užduotis mokiniams.

2. Dalyvavimas

Pagrindinę grupę, kūrusią lyderystės plėtros modelį savivaldybėje, sudarė penkių mokyklų, dalyvaujančių projekte, atstovai ir Vilkaviškio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai bei Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnybos specialistė. Vėliau prie grupės veiklos prisijungė dar dviejų mokyklų (Ketur-valakių mokyklos-daugiafunkcio centro ir Virbalio vidurinės mokyklos) atstovai.

Įgyvendinant projekto modelį į veiklas įsitraukė visų Vilkaviškio rajono bendro-jo ugdymo mokyklų komandos. Aprašytos rajono mokyklų edukacinės aplinkos.



Sukurtas Edukacinių aplinkų katalogas skelbiamas Vilkaviškio rajono švietimo pagal-bos tarnybos tinklalapyje http://www.vilkaviskiospt.lt/index.php/lyderi-laikas-2.html.

Mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui, dalyvaudami mokymuose, stiprino lyderystės, analitinius, ugdomojo vadovavimo gebėjimus. Mokėsi ne tik stebėti, anali-zuoti ir vertinti pamoką, bet ir kartu su išoriniais vertintojais mokė mokytojus savo mokyklose. (Virbalio vidurinėje mokykloje organizuota metodinė diena „Pagalbos mokiniui specialistų vaidmuo planuojant ugdymą“.) Kūrybinės komandos nariai lyde-rystės įgyvendinimo idėjomis dalijosi su pavaduotojais ugdymui, metodikos būrelių pirmininkais – „geros pamokos“ kriterijai aptarti ne tik su mokytojais, bet ir su moki-niais, šiomis idėjomis pasidalyta ir su projekte nedalyvaujančiomis mokyklomis.

Kiekvienai mokyklai įgyvendinamas modelis yra svarbus dėl dviejų pagrindinių priežasčių: bendrais susitarimais kryptingai siekiama tobulinti ugdymo procesą, ypač pamoką; visos veiklos vykdomos siekiant bendradarbiavimo ir organizacijų kultūros kaitos: visus sieja vienas tikslas – mokinio sėkmė.

Teigiamos pamokos: siekiant bendro susitarimo, svarbu tartis ir diskutuoti; įsipareigojimai atlikti tam tikrus darbus vienija mokyklas; visų projekto mokyklų pedagoginės bendruomenės susitarė dėl bendradarbiavimo krypčių, veiklų.

Neigiamos patirtys: dėl nuomonių ir požiūrių skirtumų labai sunku susitar-ti; skirtingų tipų mokyklų – skirtingos problemos, todėl sunku įsiklausyti ir jas suprasti; per ilgos diskusijos atima daug laiko, o naudos duoda mažai.

Informacijos apie vykdomas projekto „Lyderių laikas 2“ veiklas pateikiama Vilkaviškio rajono laikraštyje „Santaka“, visų projekte dalyvaujančių mokyklų ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos interneto tinklalapiuose.

Labai priimtina projekto idėja – lyderystė vardan mokymosi. Juk mokytis – tai atrasti. Knygų apie lyderystę autorė Linda Lambert rašo, kad „lyderystė mokykloje turi būti suprantama kaip abipusis tikslingas mokymasis bendradarbiaujant“.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Žydrė Žilinskienė

3. Siekiamas ir įgyvendinamas sisteminis pokytis, naujos praktikos

Stiprindama mokyklų partnerystę rajono pedagoginė bendruomenė susitarė dėl vertybinių nuostatų (aktyvumo, pilietiškumo, atvirumo pokyčiams, kūrybišku-mo) ugdymo.

Vilkaviškio mieste, įgyvendinus mokyklų tinklo pertvarkos planą, kuriasi nauja praktika – keičiasi miesto mokyklų bendravimo ir bendradarbiavimo kultū-ra, mokyklos susitarė dėl bendros mokinių priėmimo tvarkos, ugdymo programų tęstinumo užtikrinimo, bendrų veiklų.

Sukurtas mokyklų vadovų sambūris (IVG) koordinuoja lyderystės plėtrą rajono savivaldybėje. Grupė inicijuoja susitikimus su Vilkaviškio savivaldybės administracija



ir jos skyriais, mokyklų vadovais, dalyvauja kaip patariamasis balsas rengiant doku-mentus, vykdo sėkmingos bendradarbiavimo patirties sklaidą, organizuoja tarpmo-kyklinius susitikimus ir inicijuoja edukacinius renginius vadovams, teikia siūlymus savivaldybės administracijai sprendžiant mokinių pavėžėjimo, darbuotojų etatų normatyvų nustatymo, mokyklų tinklo ir kitais klausimais (2013 m. Vilkaviškio rajo-no savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinti nauji švietimo įstaigų etatinių parei-gybių normatyvai, kurie parengti atsižvelgus į IVG analizę bei pasiūlymus, 2014 m., koreguojant mokyklų tinklo planą, IVG aktyviai teikė konkrečius siūlymus).

Partnerystės. Stiprinant mokytojų partnerystę, vykdoma gerosios patirties sklaida „kolega kolegai“. Rajone susibūrė norinčių profesionaliai veikti, besimokan-čių ir bendradarbiaujančių mokyklų tinklas. Stiprinant mokinių ir mokytojų part-nerystę, nustatyti prioritetiniai pamokos tobulinimo aspektai – diferencijuojamos užduotys ir namų darbai, paisoma individualių mokinių poreikių; mokytojai pasi-renka ir taiko 2–3 aktyvius metodus per trimestrą, mokiniai stebi ir įsivertina savo pažangą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus, mokyklų veiklos planuose – užda-vinys tobulinti pamoką. Rajono mokyklose stebima ir pradėta fiksuoti individuali mokinių pažanga – kiekvienas mokinys braižo pasiekimų ir lūkesčių kreivę, mokosi kelti mokymosi tikslus ir kt.

Vis labiau naudojamasi sudarytu rajono mokyklų edukacinių aplinkų katalogu, pamokos vyksta kitose vietose, skatinančiose mokytojų ir mokinių bendradarbiavimą.

Nepasiteisino praktika steigti tėvų klubą. Atlikus tyrimą išaiškėjo, kad rajono mokyklose jau gana aktyviai veikia tėvų savivaldos institucijos.


Įgyvendinant modelį įsisąmoninta lyderystės samprata – lyderystės ir vadova-vimo skirtumai. Sutarta, kad būtina plėtoti supratimą apie lyderystę, organizacijos kultūros kaitą. Kuriant lyderystės plėtros modelį rajono savivaldybei buvo suteiktas mokymosi paketas – 24 val. mokymai mokyklų vadovų bendradarbiavimo gebėji-mams stiprinti. Visos rajono mokyklų komandos dalyvavo konsultantų mokymuose dėl mokyklų bendradarbiavimo galimybių, mokytojų lyderystės gebėjimų stiprini-mo. (Mokymuose dalyvavo visi mokyklų vadovai, pavaduotojai ugdymui, daugiau kaip 30 proc. mokytojų.)

Stažuotėse Kelmės ir Utenos savivaldybėse dalyvavo rajono mokyklų vado-vai, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai, Švietimo pagalbos tarnybos specialistė (6 dalyviai). Penki žmonės turėjo galimybę mokytis ir baigė Švietimo lyderystės magistrantūrą, neformaliojoje programoje dalyvavo 15 savivaldybės atstovų.



Kuriant lyderystės plėtros modelį kūrybinei komandai profesionaliai talkino konsultantai. Taip pat mokėmės iš kitų savivaldybių patirties. Tolesnė profesinės pagalbos strategija – mokymosi ir bendradarbiavimo idėjų (šio modelio idėjų) tapi-mas savastimi visose veiklose, kiekvienoje rajono ugdymo įstaigoje.


Atsakomybė, įsipareigojimai savo bendruomenei, kurioje dirbi, šiai komandai, sau pačiam neatsiejami nuo tvarumo. Suvokėme, kad pokytis neįvyksta greitai. Tik po metų pastebėjome, kad pradėjome „kalbėti ir kalbėtis viena kalba“, kad pradė-jo keistis mūsų bendravimo kultūra, atsirado suderintas požiūris. Dabar ta „viena kalba“ tariamasi jau visais lygmenimis.

Švietimo, kultūros ir sporto skyrius, Švietimo pagalbos tarnyba, Iniciatyvių vadovų grupė bendradarbiaudami planuoja tolesnės profesinės pagalbos strategiją savivaldybės švietimo įstaigose. Standartizuotų testų duomenimis, projekto stažuo-čių patirtimi bus remiamasi organizuojant ugdymo procesą ir pasibaigus projektui. Planuojama, kad mokyklos ir toliau naudosis mokytojų ir išorinių vertintojų patirtimi, organizuos pamokas ir kitus renginius naudodamosi edukacinių aplinkų katalogu.

Mokymasis, siekis būti geriausiu, komandinis mokyklų darbas skatina ir skatins mokytojų lyderystę. Tai išryškėjo projekto metu: iškilo naujų lyderių, inicia-tyvių veiklių vadovų, dirbančių vardan visų (ir mokytojų, ir mokinių) sėkmės.

VILKAVIŠKIO MIESTO MOKYKLŲ BENDRUOMENIŲ BENDRADARBIAVIMO PROGRAMA

Vykdoma bendradarbiavimo veikla

1. Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla ir „Ąžuolo“ progimnazija teikia infor-maciją Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijai apie 8 klasę baigiančius ir į gimnaziją mokytis ketinančius ateiti mokinius (pažangumas, lankomumas, klasės kolektyvo psichologinis ir socialinis mikroklimatas), konsultuojamasi dėl klasių auklėtojų skyrimo, klasių jungimo ar skaidymo.

2. Vilkaviškio pradinė mokykla teikia Salomėjos Nėries pagrindinei mokyklai informaciją apie 4 klasę baigiančius mokinius, vyksta bendri administracijų ir mokytojų, dirbančių 4-ose klasėse, susitikimai.

3. „Aušros“ gimnazija teikia mokykloms, kurių mokiniai atvyksta į gimnazijos I klasę, pirmojo pusmečio pažangumo ir lankomumo suvestines, lyginamąją pažangumo analizę.

4. Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos 10-os klasės mokinius su vidurinio ugdymo programos aprašu supažindina „Aušros“ gimnazijos administracija.

5. Užtikrinamas mokinių neformaliojo ugdymo tęstinumas: mokinių pučia-mųjų instrumentų orkestro vadovas dirba Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje ir „Aušros“ gimnazijoje, Vilkaviškio muzikos mokykloje ir Vilkaviš-kio pradinėje mokykloje. Orkestro užsiėmimus toliau tęsia gimnazijos



I klasės mokiniai, orkestrantų neformalusis ugdymas vyksta Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje.

6. „Aušros“ gimnazijos, Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos, „Ąžuo-lo“ progimnazijos ir Vilkaviškio pradinės mokyklos mokiniai dalyvauja kai kuriuose bendruose mokyklų renginiuose (poetės Salomėjos Nėries gimimo metinių minėjime, sportiniame kalėdiniame renginyje Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijoje).

7. Tariamasi dėl priėmimo į mokyklas sąlygų, siekiant ugdyti mokinių atsako-mybę už mokymąsi ir lankomumą.

Vilkaviškio rajono savivaldybės kūrybinė komanda:

Žydrė Žilinskienė, Rolandas Bulkauskas, Violeta Šaukščiuvienė, Svetlana Vitkovskaja,

Rasa Šlivinskienė, Daina Juškauskienė, Ingrida Meseckienė, Alma Finagėjevienė,

Grita Launikonienė.

Konsultantai:

dr. Gintautas Cibulskas, Kotryna Gotberg, Asta Malčiauskienė, Snieguolė Vaičekauskienė.

VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDRADARBIAUJANČIŲ MOKYKLŲ KLUBAS LYDERYSTEI IR MOKYKLŲ POKYČIAMS SKATINTI

Vilniuje susibūrė stipri komanda, kuri daug diskutuoja, aktyviai dirba, tiki rezultatu, nori jį pasiekti. Po ilgokų diskusijų Vilniaus komanda bendru sutarimu pasirinko visiems aktualią temą. Noriu pasidžiaugti kūrybinės komandos aktyvumu ir darbu mokyklose suburiant komandas bei aktyviai planuojant veiklas, į kurias stengiamasi įtraukti kuo daugiau mokytojų ir mokinių.

Kūrybinės komandos konsultantė Aiva Dirgėlienė

1. Vizija, siekiamas rezultatas

Mūsų veiklos principai: savarankiškumas, mobilumas, dalijimasis kartu. Darbo grupė išsikėlė du ilgalaikius tikslus bei po keletą uždavinių siekiant

kiekvieno tikslo.

* Pasiekti kokybišką ugdymą(si) pagal individualius besimokančiųjų poreikius ir gebėjimus.

* Sukurti lyderiaujančių ir bendradarbiaujančių mokyklų tinklą.

ŠEŠI UŽDAVINIAI SIEKIANT PIRMOJO TIKSLO: vykdyti stebėseną pagal sutar-tus rodiklius; sukurti ir įdiegti pagalbos sistemą ugdymo kokybei palaikyti ir jai



gerinti; optimizuoti švietimo padalinio veiklą; peržiūrėti savivaldos teisės aktus siekiant atsisakyti nereikalingų funkcijų bei sudaryti sąlygas lyderystei; rengti tiks-lingesnius pasitarimus, tikslinėmis grupėmis įtraukiant ir visas kitas savivaldybės institucijas (PPT, vaiko teisių, soc. rūpybos) ir ugdymo įstaigas; spręsti mokyklų finansinio savarankiškumo klausimą.

Argumentai

Įdiegus bendrą stebėsenos sistemą Vilniaus mieste bus veiksmingesnė švie-timo kokybės stebėsena, greičiau gvildenamos problemos atskirose institucijose ir užtikrinamas kokybiškas ugdymas bei mokymosi prieinamumas. Bus sudarytos teisinės ir organizacinės sąlygos mokykloms gauti lygiavertį finansavimą, pagerinti ugdymo įstaigų aplinką, atsiras aiškūs standartai, kaip gauti finansinę paramą.

Sukūrusios ir įdiegusios pagalbos sistemą mokyklos turės galimybę geriau pažinti mokinius ir jų mokymosi gebėjimus, realiai spręsti atskiros institucijos ugdymo problemas, padėti rengti programas ir dalytis ugdymo idėjomis.

Optimizavus švietimo padalinio veiklą būtų teikiama veiksmingesnė pagalba, užtikrinama ugdymo kokybė atskirose įstaigose, veiksmingesnis ir rezultatyvesnis švietimo administravimas.

Peržiūrėjus galiojančius teisės aktus galima nustatyti, kuriuos reikėtų atnau-jinti, kokių trūksta, kad atsirastų prielaidos ir realios galimybės švietimo lyderystei Vilniaus mieste plėtotis. Savivaldybei tai būtų itin svari išorinių ekspertų / konsul-tantų pagalba.

Rengiant tikslingesnius pasitarimus bendradarbiavimas taps efektyvesnis, mokyklos bendruomenės lengviau ir greičiau gaus tikslinę pagalbą.

Esama buhalterinio aptarnavimo sistema yra biurokratinė, neefektyvi: neužtik-rinamos skaidrios finansinės galimybės visoms miesto mokykloms, atskaitomybė gyventojams, dalis ugdymo įstaigų eikvoja lėšas. Esant centralizuotai buhalterijai, dalis vadovų vengė spręsti finansines įstaigos problemas, kai kurių vadovų finansinio raštingumo žinios yra sumenkusios.

TRYS UŽDAVINIAI SIEKIANT ANTROJO TIKSLO: sukurti idėjų ir gerosios patirties banką; propaguoti mokyklų vidaus struktūros pertvarkos privalumus; sudaryti teisines prielaidas švietimo lyderystei Vilniaus miesto savivaldybėje ir mokyklose plėtotis.

Argumentai

Gerosios patirties bankas sudarys sąlygas plėtoti lyderystę. Rasis didesnė galimybė pasidalyti patirtimi, mokyti ir mokytis, rasti pagalbą sprendžiant švietimo problemas ar gerinant institucijų atskirų sričių veiklos kokybę. Į lyderystės plėtrą



neįsitraukusioms mokykloms atsiras paskata apmąstyti teigiamą patirtį ir veikti. Bendradarbiavimas taps efektyvesnis. Atsiras galimybė teoriškai išgvildenti naujus sumanymus ir modeliuoti jų įgyvendinimo schemas.

Propaguojant mokyklų vidaus struktūros pertvarkos privalumus būtų sklan-džiau sprendžiamos mokyklų vidaus problemos, augtų kiekvieno bendruome-nės nario atsakomybė, mokyklos taptų atviresnės, o tai turėtų įtakos ugdymo(si) kokybei. Mokyklų bendruomenėms daugiau susipažinus su naujos struktū-ros privalumais, bus lengviau apsispręsti dėl struktūros pertvarkos, kiekvienas bendruomenės narys taps atsakingesnis, pagerės mokyklos veiklos kokybė.

Vilniaus miesto savivaldybė didžiuojasi dalyvavusi mokyklų vidaus pertvarkos bandomajame projekte 2006–2009 m. Manome, kad šio projekto rezultatai – sukurtos galimybės pakeisti vidaus struktūrą siekiant decentralizuoti mokyklos valdymą bei suteikti daugiau galimybių ir atsakomybių kitiems darbuotojams bei institucijoms – laiduoja mokyklai galimybę būti demokratiškesnei, o jos bendruo-menei bei mokiniams – galimybę tapti tam tikros srities lyderiais, besimokančia bendruomene ir lyderiaujančia įstaiga.

Sudarius teisines prielaidas švietimo lyderystei Vilniaus miesto savivaldybė-je ir mokyklose bei įteisinus jas savivaldybės teisės aktu būtų sudarytos realios galimybės lyderystės plėtrai vardan besimokančiojo sėkmės – kokybiško ugdymo. Mokyklos taptų besimokančios ir bendradarbiaujančios, nebūtų konkurentės. Tiki-mės, kad pats modelis bus patvirtintas teisės aktu.

2. Dalyvavimas

Siekiant pirmojo tikslo ir sprendžiant pasirinktus uždavinius turėtų dalyvauti savivaldybės švietimo padalinio specialistai, mokyklų atstovai, švietimo vadybos ekspertai, konsultantai, mokyklų išoriniai vertintojai ir konsultantai. Įgyvendinant antrąjį uždavinį turėtų dalyvauti ir socialiniai partneriai. Trečiajam uždaviniui vykdyti, be jau minėtų dalyvių, būtų reikalingi vidaus audito specialistai, mokyklų vadovai, profesinės sąjungos bei Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Kitiems trims uždaviniams įgyvendinti reikalingi Švietimo tarybos atstovai, švietimo vady-bos ekspertai, finansų apskaitos specialistai, miesto savivaldos institucijų, profesi-nės sąjungos, vadovų asociacijos atstovai.

Siekiant antrojo tikslo pasirinktiems uždaviniams spręsti reikėtų savivaldybės švietimo padalinio specialistų, mokyklų atstovų, švietimo vadybos ekspertų, konsul-tantų, mokyklų išorinių vertintojų ir suinteresuotų socialinių partnerių (universitetų, tėvų asociacijų atstovai ir pan.) dalyvavimo. Taip pat būtinas mokyklų bendruome-nės (vadovai, mokytojai, mokiniai, soc. partneriai ir pan.), mokyklų struktūros tobuli-nimo konsultantų, vadybos ekspertų ir išorinių vertintojų dalyvavimas.



Mokymasis. Užtikrinant ugdymo kokybę privalu išmokti vykdyti efektyvią švietimo stebėseną, mokytis saugiai ir tinkamai suteikti pagalbą ugdymo įstaigai, užtikrinti šios pagalbos veiksmingumą. Taip pat svarbu išmokti naudotis mokyklų išorinio vertinimo ataskaitomis, ekspertų išvadomis, akreditacijos dokumentais. Išmokus prisiimti atsakomybę, mokomasi dirbti ir bendradarbiauti komandoje bei pritraukti partnerių iš šalies.

Siekiant įgyvendinti kuriamą lyderystės modelį reikės suvokti, kas yra lyderys-tė, kaip ji diegiama į įvairias veiklas / procesus. Norint sudaryti teisines prielaidas švietimo lyderystei plėtoti, būtina turėti teorinių žinių apie pačią lyderystę ir jos taikymą švietimo sistemoje.

Siekdami organizuoti tikslingesnius renginius, turėsime mokytis atpažin-ti poreikius, juos sugrupuoti, panaudoti žinomus ar rasti naujų lektorių įvairioms temoms aiškinti. Norint efektyviau bendradarbiauti būtina ištirti poreikius ir rasti naujas formas, būdus bei nustatyti tikslines grupes. Siekiant atitikti šiuolaikinius švietimo poreikius, išlaikyti ar pakelti ugdymo kokybę būtina dalytis naujomis idėjomis, jas patikrinti ir realizuoti švietimo sistemoje, todėl reikia išmokti valdyti šį procesą.

MŪSŲ VEIKLOS PRINCIPAI:

Darbo grupė vizijai pasiekti iškėlė du ilgalaikius tikslus bei kiekvienam tikslui keletą uždavinių, kurie jiems pasirodė svarbiausi bei tam pritarė Vilniaus miesto švietimo bendruomenės nariai.

Savarankiškumas (veikia nepriklausomai)

Mobilumas (gali būti bet kur)

Dalijimasis kartu (mokymasis kartu)



Veiklų dalyviai turės išmokti prisiimti atsakomybę dėl finansų apskaitos ir finan sų vadybos, finansinio raštingumo bei atskaitomybės bendruomenei.

Kuriant bendradarbiaujančių mokyklų tinklą ir steigiant idėjų banką reikės išmokti kaupti idėjas ir atnaujinti banką, esant reikalui, ir patobulinti. Būtina išmok-ti sudominti švietimo sistemos dalyvius, kad jie noriai teiktų idėjas bankui siekda-mi, jog jis taptų priimtinas visai miesto švietimo bendruomenei.

Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiaujančių mokyklų klubas lyderystei ir mokyklų pokyčiams skatinti

3. Bendradarbiaujančių mokyklų klubas

Kurdami modelį nemažai triūsėme, kol išgryninome viziją, tikslus ir uždavi-nius. Užsimojome labai daug. Vėliau tikrindami, ar veiklos svarbios ir įveikiamos, pamatėme, kad ne viskas, kas mums atrodė labai svarbu, taip pat svarbu ir kitiems Vilniaus miesto švietimo bendruomenės nariams. Paramą gavome, bet stigo dides-nio miesto politikų ir savivaldybės švietimo vadovų dėmesio. Atlikę tyrimus supra-tome, kad per metus visko, ką suplanavome, neįvykdysime. Todėl 2013 m. rugsėjį nusprendėme įsteigti Vilniaus miesto savivaldybės bendradarbiaujančių mokyklų klubą, kuris padės įgyvendinti ne tik mūsų, bet ir daugelio Vilniaus miesto švietimo bendruomenių lūkesčius.

Tyrimas. Tyrimo darbo grupė atliko Vilniaus ugdymo įstaigų vadovų (direk-torių, pavaduotojų, skyriaus vedėjų) apklausą apie idėjų banko poreikį. Tyrimas atliktas el. būdu. Dalyvavo per 40 respondentų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad daly-kinės, psichologinės, pedagoginės, vadybos ir kt. medžiagos net 55 proc. vadovų ieško interneto svetainėse. Apibendrinant galima teigti, kad kuriamas idėjų bankas turėtų būti išskirtinis ir vertingesnis nei dabar esančios teminės švietimo interneto svetainės, jame turėtų būti kaupiama visų švietimo sričių praktinė patirtis (realios idėjos).

Veiklos plano įgyvendinimas

Nusprendus steigti savanorišką, neformalų klubą „Mokykla mokyklai“, jo stei-gėjais apsisprendė būti savivaldybės projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės darbo grupės nariai: mokyklų atstovai, švietimo skyriaus specialistai. Steigėjai mano, kad būtent tvarus klubas sudarys prielaidas įgyvendinti visas projekto veiklas ilgesniu laikotarpiu. Įsteigus klubą sudaromos prielaidos išlikti kūrybinei komandai net ir pasibaigus projektui. Prioritetu pasirinktos dvi planuotos veiklos: sukurti idėjų (patirčių) el. banką ir organizuoti kitokius mokyklų vadovų pasitarimus.



Apie įsteigtą klubą paskelbta Vilniaus mokyklų vadovų pasitarime 2014 m. vasario mėnesį. Siekėme, kad mokyklų vadovų susitikimas būtų ne tik pasidaliji-mas informacija, bet ir pasitarimas, kuriame visi kartu ieško atsakymų į klausimus. Dirbdami šia kryptimi pasinaudojome neformaliosiose ir formaliosiose lyderystės studijose įgytomis teorinėmis bei praktinėmis žiniomis, konsultantų, konsultavusių mūsų savivaldybės komandą, patarimais. Savivaldybės švietimo skyriaus vadovai pritarė mūsų idėjai ir Vilniaus „Santaros“ vidurinėje mokykloje kūrybinė darbo grupė pradėjo kurti idėjų (patirčių) banką.

Kūrybinė komanda sutarė dėl idėjų banko struktūros. Manome, kad teikti idėjas į banką turėtų tas asmuo (institucija), kuris sutiktų dalytis ir prisiimtų atsa-komybę. Tikime, kad bankas yra gera idėja siekiant reklamuoti mokyklą, keisti filosofiją, ieškoti naujovių. Tai gali būti siejama ir su pedagogine bei vadybine ates-tavimo sistemomis ar kitais vertinimais, taip pat tapti puikia priemone, padedančia patiems ar talkinant konsultantams išspręsti probleminius mokyklos klausimus bei pasisemti patirties.

Projekto kūrybinę komandą sudaro įvairių mokomųjų kalbų savivaldybės ir įvairių tipų privačių mokyklų atstovai. Kiekvienas komandos narys turi idėjų ir siūlymų. Taigi dirbdami labai greitai supratome, kad turime įsiklausyti į visas nuomones ir derinti savo pozicijas, jei norime išspręsti mums svarbius klausimus.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorius Tomas Jankūnas

Po kelių renginių vyko refleksija, kaip gerąja patirtimi pasidalyti su kitais. Svars-tėme, kaip aprašyti vykusius renginius, idėjas (patirtis) ir šią informaciją paskelbti kuriamoje interneto svetainėje. Kūrybinė komanda sutarė, kokia bus idėjų (patirčių) banko struktūra. Idėjos ir patirtys bus skirstomos į vidaus audito sritis, išskyrus dalykų pamokas, papildomai nurodant, kokioms ugdymo pakopoms informacija yra aktuali. Turinį sudarys: pavadinimas, anotacija, autoriai ar paslaugos teikėjai, kontaktiniai duomenys, mokama ar nemokama informacija ar paslauga. Aprašymas turi būti konkretus, patrauklus, galima pateikti vaizdo ir (ar) garso įrašų. Nuspren-dėme kaip idėjas (patirtis) skelbti informaciją apie renginius, pamokas, vadybos pavyzdžius, mokymo priemonių panaudojimą ir pan. Pateikiamos idėjos (patirtys), atitinkančios šiuos kriterijus: praktinis pritaikomumas, rezultatyvumas, galimybė paskleisti ir pasidalyti. Svarbu numatyti idėjos įvertinimo galimybę – pasinaudoti „ĮQES online“ ar kitomis el. vertinimo sistemomis, naudojamomis interneto svetainė-se. Taip pat būtina socialinių tinklalapių integracija (tai dar vienas vertinimo būdas) ir galimybė vartotojams el. paštu užsisakyti svetainės naujienas.

Mokymasis. Bendruomenė turės išmokti keistis, taikyti naujus modelius ar iš naujo atrasti senus, daugiau pasitikėti vieni kitais ir bendradarbiauti, prisiimti



atsakomybę. Darbo grupei ir kitoms lyderystės siekiančioms asmenų grupėms reikės tvarumo. Tai lyderystės plėtros būtinos sąlygos. 2014 m. pradėjome mokytis, ieškoti sprendimų stažuotėse. 14 mūsų savivaldybės atstovų savaitę stažavosi Estijoje ir Suomijoje, kur ieškojo švietimo sėkmės formulių, nagrinėjo švietimo sistemas, švietimo institucijų bendradarbiavimą ir pagalbą, švietimo koky-bės užtikrinimo sistemą. Stažuotėje Kaune susipažinome su įdiegta Kauno miesto mokyklų stebėsenos sistema bei domėjomės, kokią naudą ji teikia Kauno miesto savivaldybei bei Kauno miesto bendrojo ugdymo mokykloms. Stažuotėje Panevė-žyje nagrinėjome mokyklų savarankiškumo klausimą, stebėjome, kaip miesto švie-timo institucijos bendradarbiauja tarpusavyje.

Vilniaus miesto savivaldybės kūrybinė komanda:

Tomas Jankūnas, Gelena Juchnevič, Dalia Kubilinskienė, Kristina Gudelienė, Irena

Baranauskienė, Aušra Drumstienė, Regina Kraucevičiūtė, Jūratė Vilkončienė,

Rūta Osipavičiūtė, Jolanta Makovska, Jūratė Lutinskaitė-Kalibatienė.

Konsultantai:

Aiva Dirgėlienė, doc. dr. Emilija Sakadolskienė, Monika Bilotienė, Audrius Matiukas.

VILNIAUS RAJONAS. EFEKTYVUS MOKYKLOS VALDYMAS DĖL GERESNĖS UGDYMO(SI) KOKYBĖS

Kas pasikeitė?

Tikriausiai pasikeitėme mes visi. Supratome, kad labai svarbu girdėti ir išgirsti, keisti ir keistis, mokėti įkvėpti ir įgalinti veikti siekiant numatyto tikslo. Atsirado aiškus suvokimas, kad lyderystė – sąmoningai prisiimta ir pasidalyta atsakomybė, noras ir gebėjimas padėti kitiems, tobulėti pačiam, nuolat būti pažinimo ir ieškojimų kelyje. Tai darbas su savimi ir darbas komandoje. Projektas „Lyderių laikas 2“ leido ne tik pasireikšti ir atsiskleisti akty-viausiems, bet ir pritraukti abejojančius, padrąsinti gabius ir puikius, tačiau dažnai neryž-tingus ar kuklius mokytojus ir mokinius.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Sofija Ryžova


Vilniaus rajono savivaldybė – viena didžiausių Lietuvoje. Rajone unikalios daugiakultūrės tradicijos, tautų ir švietimo įstaigų įvairovė. Dalyvaudama „Lyderių



laiko 2“ projekte ji siekia sukurti savitą lyderystės modelį, kuris tobulintų vadovų bendradarbiavimo įgūdžius, dar labiau įtrauktų vadovus į aktyvų, dinamišką vady-bos kaitos procesą, tobulintų vadovų, mokyklų bendruomenės lyderių profesines ir asmenines kompetencijas, ugdytų mąstymo konstruktyvumą, emocinį raštingu-mą, kūrybingumą, iniciatyvumą, toleranciją, norą tobulėti, motyvaciją mokytis ir profesionaliai elgtis, pagarbą sau ir kitiems.

Unikaliam lyderystės modeliui kurti suburta kūrybinė komanda iš septynių projekte dalyvaujančių mokyklų, Vilniaus rajono pedagoginės psichologinės tarny-bos ir savivaldybės atstovų.

Atsižvelgdama į savivaldybės lūkesčius kūrybinė komanda suformulavo kuria-mo modelio temą – „Efektyvus mokyklos valdymas dėl geresnės ugdymo(si) koky-bės“. Susitarta dėl modelio vizijos – laimingas vaikas. Diskusijų metu išgryninome laimingo vaiko apibrėžimą – tai toks vaikas, kuris pažįsta ir pagal savo galimybes išreiškia save, puoselėja vertybes, jaučiasi savarankiškas ir saugus, bendradarbiau-ja bei patiria mokymosi sėkmę.

Modelio tikslas – sukurti ir įgyvendinti konsultacinės vadybinės ir pedagogi-nės tarpusavio pagalbos sistemą.

Laukiamas rezultatas – veikiantis unikalus lyderystės modelis, užtikrinantis sistemingą konsultacinę vadybinę ir pedagoginę tarpusavio pagalbą.

Tyrimo etapai, metodai ir išvados

Siekiant išanalizuoti ir pagrįsti kuriamo modelio būtinumą bei svarbą, pasi-naudota Švietimo skyriaus sukauptais duomenimis (vadovų anketavimas, švieti-mo įstaigų veiklos ataskaitos, vidinio ir išorinio vertinimo ataskaitos), kūrybinės komandos iniciatyva atliktas tyrimas rajono švietimo įstaigose apie aktualias konsultacijų temas, paramos ir pagalbos poreikį mokykloms siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės.

Tyrimo imtis. 1 etape apklausta 70 įvairaus tipo (30 neformaliojo švietimo, 3 pradinių, 11 pagrindinių, 18 vidurinių, 8 gimnazijų) švietimo įstaigų direktorių; 2 etape išanalizuotos visų 70 švietimo įstaigų pateiktos veiklos ataskaitos; 3 etape išnagrinėti visų (46) bendrojo ugdymo mokyklų vidaus įsivertinimo ir 9 išorinių vertinimų rezultatai; 4 etape apklausta 470 Vilniaus rajono savivaldybės švietimo įstaigų skirtingos kvalifikacinės kategorijos, įvairių dalykų ir patirties mokytojų; 5 etape atlikta mokyklų, 3 metodinių būrelių ir rajono savivaldybės interneto svetainių analizė; 6 etape savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas ir Švietimo skyriaus specialistai įvertino Vilniaus rajono savivaldybės švietimo stebė-senos rodiklius bei numatė tobulinimo gaires.



Tyrimo proceso aprašymas ir duomenų analizė. Tyrimas buvo suplanuotas ir atliktas 6 etapais. Fokus grupėse buvo užduodami įvairaus pobūdžio klausimai, kuriuos parengė projekto „Lyderių laikas 2“ kūrybinės komandos nariai, remda-miesi keturiomis modelio veiklomis. Tai vidinių ir išorinių konsultacijų modelių sukūrimas; aktualios informacijos teikimas savivaldybės, mokyklų ir kitose inter-neto svetainėse apie inovacijas, idėjas, bendrus projektus, renginius ir kt.; bendrų tarpmokyklinių renginių, projektų, stovyklų organizavimas; veiklų, skirtų tėvams (globėjams, rūpintojams), socialiniams partneriams, organizavimas mokyklose.

Šis apklausos būdas ir susitikimas su švietimo įstaigų bendruomenėmis prisi-dėjo prie projekto „Lyderių laikas 2“ ir savivaldybės projekto kūrybinės grupės vizijos išpopuliarinimo ir didesnio susidomėjimo projektu, pastebėtas aktyvesnis projekte dalyvaujančių mokyklų bendruomenių įsitraukimas ir veikla.

Tyrimo išvados. Išanalizavę 4 veiklas išsiaiškinome, kad kiekvienoje jų yra daly-kų, kuriais galime didžiuotis ir kuriuos reikėtų tobulinti ir vykdyti kitaip:

* švietimo įstaigose yra pakankamai lyderių, galinčių ir veikiančių vaiko labui;

* mokytojai geba įvardyti problemas, su kuriomis susiduria, žino, kas jiems gali padėti, ir stengiasi kuo skubiau išspręsti jas kreipdamiesi į savo kolegas, Vaiko gerovės komisijas, metodines grupes ir pan.;

* vidinėmis ir išorinėmis konsultacijomis mokytojai naudojasi, tačiau trūksta sistemos ir susitarimų, kaip tokia veikla galėtų vykti;

* švietimo bendruomenės siūlo tobulinti: ugdymo(si) procesą, bendra-darbiavimą su tėvais (globėjais, rūpintojais), sistemingą ir labiau įtraukiantį tėvus renginių organizavimą, dalijimąsi gerąja patirtimi virtualiojoje aplinkoje.

Tai aktualiausios tobulintinos veiklos. Sukauptų duomenų analizė ir tyrimo išvados patvirtino, kad kūrybinės komandos modelio tikslas, laukiamas rezultatas ir veiklos yra aktualios ne tik Vilniaus rajono švietimo įstaigų bendruomenėms, bet ir atsispindi Vyriausybės patvirtintoje Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje.

Sukūrus ir įgyvendinus konsultacinės vadybinės ir pedagoginės tarpusavio pagalbos sistemą, savivaldybės atstovai, mokyklų vadovai, mokytojai, pagalbos priežiūros specialistai, tėvai (globėjai, rūpintojai) bendraudami ir bendradarbiau-dami pasieks geresnę ugdymo(si) kokybę, konsultavimasis sustiprins pasitikėjimą ir lyderystę, tėveliai aktyviau įsitrauks į mokyklos organizuojamas veiklas, kartu spręs susidariusias problemas ir (ar) pasidžiaugs pasiekimais. Savo ruožtu savival-dybė galės lengvai išsiaiškinti tobulintinas sritis mokyklose, pagal konsultavimosi



poreikius padės išspręsti kylančias, o ne jau iškilusias problemas. Visa švietimo bendruomenė, mokyklų vadovai ir mokytojai pažvelgs į kiekvieno mokinio verty-binių nuostatų, gebėjimų ir žinių bei supratimo plėtotę kaip į integralų procesą – mokinio kompetencijų ugdymą. Bendromis pastangomis bus įgyvendinta modelio vizija – laimingas vaikas.

2. Dalyvavimas

Į modelio kūrimo ir įgyvendinimo procesą įtrauktos projekte dalyvaujančių mokyklų kūrybinės komandos, mokytojai, vadovai, tiesiogiai projekte nedaly-vaujančių mokyklų bendruomenės (vadovai, mokytojai), panaudojama forma-liųjų ir neformaliųjų lyderystės studijų dalyvių patirtis. Projektą palaiko Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Mokyklose buvo viešinamos projekto idėjos, buriamos bendraminčių komandos, išryškėjo lyderiai ir jų pasekėjai. Vadovai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai aktyviau teikia konsultacijas ir konsultuo-jasi patys: Valčiūnų vidurinėje mokykloje įsteigtas mokinių lyderių klubas, Vilniaus rajono biologijos mokytojų (www.biologai.jimdo.com) bei specialiųjų pedago-gų ir logopedų (www.laimingasvaikas.jimdo.com) interneto svetainėse sukurtos skiltys „Konsultavimas“, „Klausiate – atsakome“, aktyviausi Avižienių gimnazijos mokytojai, įkvėpti kelionės po Estiją ir Suomiją, sukūrė tinklaraščius, Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos mokytojai drąsiau ir aktyviau kviečia mokinius daly-vauti įvairiose veiklose (daugiau informacijos http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt (http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/naujienos/2766-trispalvs-gervs-papuo- vilniaus-r-nemio-v-rapolo-kalinausko-gimnazij). Aktyvesnį mokyklų dalyvavimą veik-lose, skatinančiose mokinių smalsumą ir motyvaciją, iliustruoja straipsniai Vilniaus rajono savivaldybės tinklalapyje www.vrsa.lt.

Sėkminga patirtis: sutelkta darni ir patirties turinti bendraminčių koman-da, kuriai rūpi mokinys, pokyčiai mokykloje. Projekte dalyvaujančiose mokyklo-se sukurti vidinių konsultacijų modeliai, kuriuos įgyvendinant taikomos naujos bendradarbiavimo praktikos: mokyklose gana sėkmingai teikiamos vidinės konsul-tacijos mokytojas mokiniui (sudarytas mokiniams patogus konsultacijų grafikas, numatyta lanksti konsultavimo sistema, kai mokinys gali pasirinkti mokytoją – konsultantą), kolega kolegai, mokinys mokiniui. Taip pat įgyvendinamas išorinių konsultacijų modelis.

Mokyklų kūrybinių komandų ir konsultantų grupių veikla aptariama metodi-nių grupių posėdžiuose, tėvų susirinkimuose bei mokytojų tarybos posėdžiuose. Mokyklos bendruomenės informavimas apie kūrybinės komandos veiklą padeda įvertinti geruosius pokyčius, pastebėti esamus trūkumus ir numatyti, kas keistina ar tobulintina. Rajono mastu projekto sklaida aktyviai vykdoma švietimo įstaigų



vadovų pasitarimuose, dalykų mokytojų metodiniuose būreliuose bei seminaruose. Ypač aktyviai sklaida buvo vykdoma vykstant į mokyklas ir pristatant projektą jų bendruomenėms.

Ką keistumėte?

Jeigu tektų dar kartą dalyvauti projekte, kai kurias veiklas tikrai atliktume kitaip. Atsi-žvelgiant į kitų šalių patirtį svarbu neskubėti priimti sprendimų, labiau orientuotis į galu-tinį rezultatą. Reikėtų ir daugiau ryžto, tarpusavio susikalbėjimo, pasitikėjimo savimi ir kitais.

Kūrybinės projekto komandos koordinatorė Sofija Ryžova

Kylantys sunkumai: sudėtinga įgyvendinti visas idėjas, į bendrą darbą įtraukti daug bendruomenės narių, padėti bendruomenei įveikti savo pasyvumą ir abejin-gumą, įtikinti, kad kuriamas modelis yra reikalingas ir svarbus.


Bendraminčių komandai pavyko susitarti dėl unikalaus savivaldybės lyde-rystės modelio pavadinimo, vizijos ir tikslo. Modelis yra unikalus tuo, kad iki šiol Vilniaus rajone neturėjome bendros sistemos, kaip konsultuoti ir konsultuotis tam tikromis temomis. Šis procesas vykdavo nesistemingai, dažnai tiesiogiai kreipiantis pagalbos į Švietimo skyriaus darbuotojus, mokyklų kuratorius, kaimyninių mokyklų vadovus, mokytojus, metodinių būrelių pirmininkus ir narius.

Siekiama sukurti sistemingą ir tvarų konsultavimo(si) modelį, kuris padėtų ne tik vadovui, mokytojui, tėvui (globėjui, rūpintojui), bet ir mokiniui, ne tik mokyklo-je, bet ir už jos ribų. Nuolat analizuojant mokinių pasiekimus, matant jų kryptingą užimtumą, stebint mokyklų įgyvendinamų veiklų kokybę ir mokinių, dalyvaujan-čių veiklose, skaičiaus kitimą, gilinantis į veiklų teikiamą naudą jau pastebimas šio modelio daromas pokytis – suaktyvėjusi gerosios patirties sklaida organizuojant, stebint atviras veiklas, integruotas pamokas, teorinius, praktinius užsiėmimus, juos aptariant (straipsniai apie vykdomas veiklas pateikiami interneto svetainėse: www.vrsa.lt, www.chemijosmokytojui.jimdo.com, www.biologai.jimdo.com, www.laimingasvaikas.jimdo.com).

Modelį pradėjome įgyvendinti etapais. Į procesą įtraukta apie 70 Vilniaus rajono mokyklų įvairios patirties turinčių vadovų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų, sutikusių būti išoriniais konsultantais ir dalytis patirtimi / konsultuoti dalyko, pagalbos mokiniui, bendradarbiavimo ir partnerystės, vadybos ir ugdy-mo(si) klausimais. Septyniose projekte dalyvaujančiose mokyklose nuo 2013 m.



veikia vidinių konsultacijų modeliai, kuriuos sukūrė kūrybinės mokyklų komandos. Mokyklų poreikiai skiriasi, taigi kiekviena jų ieško optimaliausių konsultacijų teiki-mo ir gavimo formų bei būdų.

Remdamiesi savanorystės principu sudarėme vidinių ir išorinių konsultantų sąrašus, parengėme Vidinių ir išorinių konsultacijų tvarkos aprašą, išorinių ir vidi-nių konsultacijų modelio schemą. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos turėtų pradė-ti veikti virtualioji konsultantų duomenų bazė – konsultantų svetainė. Būsimiems konsultantams organizuoti dviejų dienų mokymai tema „Mokymasis konsultuoti ir konsultuotis“ (dalyvavo 50 asmenų). Tikimės, kad konsultavimas(is) bus viena iš tvarių praktikų Vilniaus rajono savivaldybėje, o konsultantams – gera galimybė pasidalyti patirtimi su kolegomis ir patiems tobulėti.


Įgyvendinant modelį mokyklose išryškėjo lyderiai, keičiasi požiūris į lyderystę, įgyta bendravimo ir bendradarbiavimo, mokėjimo mokytis įgūdžių. Visi įtraukti asmenys išmoko dirbti komandose, bendradarbiauti, suprato, kad būti lyderiais, vadinasi, turėti pasekėjų. Įgyta žinių lyderystės tema, patobulintos bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijos, neįkainojama stažuotės užsienyje patirtis, sustiprinusi pojūtį, kad Lietuvos švietimo sistemoje reikalingi esminiai pokyčiai. Formaliųjų magistrantūros studijų ir neformaliosios lyderystės programos dalyviai įgytas žinias ir naujas praktikas (konsultavimą, kolegų, mokinių įtraukimą į diskusi-jas ir t. t.) pritaiko savo mokyklose ir už jų ribų, skatina lyderystę ir didina pasekėjų skaičių.

Vyksta atviresnis ir aktyvesnis bendravimas bei bendradarbiavimas, bend-raminčių paieška mokyklose, kuriose mokoma kitomis kalbomis ir (ar) įgyvendi-namos kitokios ugdomosios programos, bet jas vienija bendra vizija. Jaučiamas vadovų palaikymas. Per beveik dvejus projekto vykdymo metus pavyko patobulin-ti vadovų bendradarbiavimo įgūdžius, įtraukti vadovus į aktyvesnį vadybos kaitos procesą.

5. Modelio tvarumas

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu kiekvienas projekto dalyvis įgijo įvairių patirčių, o visi bendrai „užaugome“ ir kaip komanda. Konsultančių parama, stabili komandos sudėtis, reguliarūs susitikimai, bendravimas el. paštu sąlygojo pasitikė-jimą, atviras diskusijas ir svarbiausia bendru susitarimu inicijuojamus pokyčius.



VILNIAUS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIDINIŲ IR IŠORINIŲ KONSULTACIJŲ MODELIO SCHEMA:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyrius (koordinuoja, užtikrina kokybę,

teikia informaciją)

LR ŠMM pavaldžios institucijos,

ugdymo įskaigos ir kt.

IŠORINĖS KONSULTACIJOS

(Vilniaus r. savivaldybės duomenų bazė)

VIDINĖS KONSULTACIJOS

(ugdymo įstaigos ribose)

BESIKONSULTUOJANTYSIS (ugdymo įstaigos vadovas,

mokytojas, specialistas, mokinys, tėvas, kt.)

– informacijos, pagalbos paieška. – informacijos, pagalbos teikimas.

– grįžtamasis ryšys (atsiliepimai, pastabos, pasiūlymai).



Komandos „augimą“ atspindi veiklos istorija: nuo projekto pradžioje susiplanuotų 20 veiklų susikoncentravome ties keletu pačių svarbiausių, suvokdami kokybės, o ne kiekybės būtinumą modelio tvarumui užtikrinti.

Septynių tiesiogiai projekte dalyvaujančių mokyklų veikla vis dažniau atspin-di modelio vizijos įgyvendinimą (nuorodos į mokyklų tinklalapius www.visalauke.vilniausr.lm.lt, www.pakene.vilniausr.lm.lt, www.valciunai.vilniausr.lm.lt, www.ldkalgirdo.vilniausr.lm.lt, www.obrembskio.vilniausr.lm.lt, http://www.nemezis.vilniausr.lm.lt, www.avizieniai.vilniausr.lm.lt). Mokyklos tapo atviresnės kaitai, inicijuoja daugiau veiklų mokiniams, veiklos tapo spal-vingesnės.

Modelio tvarumui užtikrinti projekto pabaigoje planuoti trys susitikimai su rajono mokytojais, tėvų atstovais, kurių metu praktiškai išbandytos konsultacinės sistemos veikimo galimybės.

Švietimo skyriaus darbuotojai koordinuoja ir palaiko inicijuojamus pokyčius Vilniaus rajono mokyklose. Modelio tvarumą užtikrins ir Vilniaus rajono pedagogi-nės bendruomenės palaikymas bei noras keistis vardan laimingo vaiko.

Vilniaus rajono savivaldybės kūrybinė komanda: Sofija Ryžova, Irena Mazailo, Virginija Giedraitytė, Ana Pavilovič-Jančis,

Roman Juchnevič, Tatjana Prišmont, Violeta Leonovič, Ina Obolevičienė,

Nijolė Motiejūnienė, Česlava Šablinska, Ina Miloš

Konsultantai:

Solveiga Grudienė, Asta Malčiauskienė.


TĘSTINUMO IDĖJOS

LYDERYSTĖS IR MOKYKLŲ SAVARANKIŠKUMO PLĖTOTĖS TEISINĖS IR POLITINĖS APLINKOS APŽVALGA

Projekto „Lyderių laikas 2“ teisės aktų projektų ir teisinių rekomendacijų rengėjai Vidmantas Jurgaitis, dr. Jolanta Urbanovič

Mokyklos lyderystė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris daro įtaką mokinių mokymosi sėkmei. Tai pagrindžia tyrimai. Mokyklos lyderystė stiprina mokyklos kultūrą ir mikroklimatą, mokytojų motyvaciją, gerina mokymo ir moky-mosi kokybę. Tačiau pastebėta, kad lyderystės raiška stipresnė tose mokyk-lose, kuriose aukštesnis mokyklos autonomiškumo suvokimo laipsnis. Šiame kontekste mokyklos lyderystė suvokiama ne kaip formalių vaidmenų, postų ar pozicijų organizacijos struktūroje pasidalijimas, o kaip mokyklos bendruomenės įgalinimas veikti kartu ir siekti užsibrėžtų tikslų. Verta prisiminti Europos komi-sarės Androulla Vassiliou žodžius, pasakytus 2013 m. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai „Lyderystė švietime“ konferencijos metu: „Neužtenka parinkti tinka-mus žmones į vadovų pozicijas. Jiems turime suteikti erdvę ir autonomiją, kad jie galėtų įgyvendinti savo idėjas, plėtoti mokyklos gebėjimus. Turime padėti mokyk-loms tobulėti ir diegti naujoves.“

Pastaruoju metu Lietuvoje daromi tam tikri žingsniai mažinant mokyklų reguliavimą teisės aktais, suteikiant mokykloms daugiau autonomijos priimti įvai-rius sprendimus. Tačiau dėl teisės aktų gausos, ilgą laiką vyravusio centralizuoto valdymo reikalavimų ir kontrolės stokojama pasitikėjimo savarankiškai priimant sprendimus. Visa tai slopina kūrybiškumą, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę, tobulėjimo siekį ir pan.

Projekto metu parengtose Švietimo lyderystės plėtotės gairėse1 akcentuo-jamos tokios lyderystės plėtros mokykloje sėkmės prielaidos: aktyvi bendruo-menės savivalda, bendruomenė, dalyvaujanti priimant vadybinius sprendimus, socialiai teisinga ir demokratiška mokyklos aplinka, skatinama bendruomenės narių lyderystė. Šių aspektų visuma suponuoja svarbią nuostatą, kad mokyklų savarankiškumo plėtotė tampa galimybe sisteminei lyderystei švietime reikštis ir priemone pasiekti geresnių ugdymo rezultatų.

Lietuvoje įvairiais švietimo bendruomenės lygmenimis diskutuojant mokyklų savarankiškumo tema bei įvertinus esamą socioedukacinę, vadybinę ir teisinę

1 Švietimo lyderystės plėtotės gairės (2012). Prieiga per internetą: <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisiųsti%20dokumentus:/article/1964/

12%2011%2014%20LL2%20Lyderystes%20gairiu%20projektas.pdf> [žiūrėta 2015-03-05].


aplinkas2 parengtos Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairės3, kuriomis siekia-ma įtvirtinti bendruosius mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) savarankišku-mo plėtotės principus, apibrėžti mokyklų savarankiškumo raidą ir jo įteisinimą. Nors konceptualiuose švietimo raidos dokumentuose, pavyzdžiui, Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje4, yra susitarta plėtoti mokyklų, mokymosi bendruomenių savarankiškumą, įtvirtinti realų finansinį mokyklų savarankišku-mą, diegti atsakingą valdymą, tačiau pastebėtina, kad Lietuvos švietimo sistemo-je stokojama mokyklų savarankiškumo apibrėžties ir principinių susitarimų dėl jos realizavimo.

Įgyvendinant projektą „Lyderių laikas 2“ kasmet buvo atliekamos lyderystės plėtotės teisinio reguliavimo ir politinio konteksto pokyčių analizės. Jų rezultatai sudarė prielaidas 2014 m. inicijuoti kokybinio pobūdžio tyrimą siekiant apžvelgti mokyklų savarankiškumo suvokimą ir savarankiškos veiklos patirtį jose. Tyrime dalyvavo mokyklų bendruomenių nariai (mokyklų tarybų nariai, mokyklų vado-vai, mokytojai, tėvai). Aktyviausi apklausos dalyviai – mokyklų vadovai (direkto-riai, pavaduotojai ugdymui, skyrių vadovai).

Apibendrindami projekto veiklas norime apsistoti ties „atradimais“, sukaup-tais stebint lyderystės plėtotės teisinės aplinkos ir politinio konteksto pokyčius 2012–2014 m. bei nagrinėjant mokyklų savarankiškumo patirtį. Projekto metu mokyklų savarankiškumas nagrinėjamas vertinant šias pagrindines mokyklos veiklos sritis:

* mokyklos veiklos organizavimas,* mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai,* žmogiškieji ištekliai,* ugdymas (turinys, procesas),* vidinė kokybės vadyba.

Prieš pereinant prie atskirų mokyklos veiklos sričių, reikia apžvelgti keletą mokyklos savarankiškumo suvokimo aspektų. Paprastai mokslinėje literatūroje mokyklos savarankiškumas apibūdinamas kaip mokyklos teisė ir gebėjimas sava-rankiškai, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, priimti sprendimus, vykdyti veiklą ir prisiimti atsakomybę už veiklos rezultatus. Teigiama, kad didesnis mokyklų sava-rankiškumas priimant sprendimus sudaro sąlygas mokykloms geriau tenkinti mokinių poreikius, gerinti mokyklų veiklos kokybę.

2 Mokyklų savarankiškumo gairių projekto poveikio išplėstinio vertinimo pažyma (2012). Prieiga per internetą: <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20dokumentus:/article/1961/savara-

nkiskum_Sprend%20%20poveikio%20vertinimas_2012%2011%2005_MTC.pdf> [žiūrėta 2014-12-03].3 Mokyklų savarankiškumo plėtotės gairės (2012). Prieiga per internetą:

<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20dokumentus:/article/1961/12%2011%2014%20LL2%20Mokyklu%20savarankiskumo%20gaires.pdf> [žiūrėta 2014-12-03].

4 Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija.


Kaip jau minėta, mokyklų savarankiškumo plėtotė yra Lietuvos švietimo strategijos kryptis, tačiau tyrimo rezultatai parodė, kad ne visiems švietimo bendruomenės nariams tai yra žinoma, dalis iš jų neakcentuoja, kad strategija orientuota į mokyklų savarankiškumo plėtotę. Dauguma vadovų mokyklų sava-rankiškumo principus supranta, bet nelabai tiki galimybėmis plėtoti mokyklos savarankiškumą. Dažnai savarankiškos veiklos sėkmingumas siejamas su finan -sinėmis galimybėmis, kurios yra ribotos ypač mažesnėse mokyklose. Stebint ir analizuojant esamą situaciją galima daryti išvadą, kad mokyklų bendruomenės mokyklos savarankiškumą suvokia skirtingai, turi skirtingus savarankiškumo poreikius ir įgyvendinimo būdus. Tokie Lietuvos rezultatai sutampa su tarptau-tiniais mokyklų savarankiškumo tyrimų rezultatais, nes kiekviena mokykla yra unikali ir turi specifinę veiklos aplinką. Vis tik svarbu, kad mokyklos žinotų ir suprastų pagrindines nacionalines politikos vertybines nuostatas ir mokyklų savarankiškumo politikos tikslus.

Mokyklos veiklos organizavimas

Švietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto 2012 m. analizėje -straipsnyje5 pažymėta, kad 2011 m. patvirtinus Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo naują redakciją buvo pradėtas liberalizuoti mokyklų veiklos organizavi-mo teisinis reguliavimas: suteikta daugiau savarankiškumo mokyklos savinin-kui6 ir mokykloms, mokyklų bendruomenių nariai labiau įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą. Panaikinti privalomi reikalavimai mokyklų steigimo dokumen-tų (nuostatų, įstatų) turiniui, mokyklos bendruomenė privalomai įtraukiama į mokyklos veiklos planavimą, priimant sprendimus dėl mokymo aplinkos kūrimo ar keitimo ir kt. Tačiau kartu pastebėta, kad visiškas savarankiškumas ir atsa-komybė už sprendimų priėmimą mokyklos bendruomenei neperėjo, daugely-je atvejų mokyklų bendruomenių atstovų sprendimai galiotų tik esant mokyklų savininkų ir (ar) mokyklų vadovų pritarimui.

2014 m. atliktas tyrimas patvirtino, kad nuo 2011 m. pasikeitęs Švietimo įstatymas suteikė daugiau savarankiškumo mokykloms: leido laisviau organi-zuoti mokyklų veiklą, tvarkyti vidinę mokyklos valdymo struktūrą, keisti ugdymo proceso organizavimą, rengti mokyklos metinius planus, numatyti veiklos priori-tetus, veiklos tikslus bei būdus jiems pasiekti ir t. t. Tačiau kartais diegiami poky-čiai vertinami skeptiškai, kadangi nesikeitė vadovavimas mokykloms ir finansinė

5 Švietimo teisinio reglamentavimo ir politinio konteksto 2012 m. analizė-straipsnis (2013). Prieiga per internetą: <http://www.lyderiulaikas.smm.lt/Atsisi%C5%B3sti%20dokumentus:

/article/2531/MTC_SVIETIMO%20TEISIN%20REGLAMENTAVIMAS_2012%20analize_2013%2005%2020.pdf> [žiūrėta 2014-12-03].

6 Trumpinys „mokyklos savininkas“ suprantamas ne tik tiesiogiai, bet ir kaip mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas).

Anksčiau buvo įprasta jį vadinti „mokyklos steigėju“.


mokyklų situacija. Kita vertus, pastebima, kad kai kuriais atvejais mokyklose išlikęs centralizuoto valdymo, o ne savarankiškų sprendimų noras. Pavyzdžiui, siekiant lanksčios ir atviros švietimo sistemos verta centralizuotai suderinti ugdy-mo planus, kad būtų patogesnis mobilumas tarp mokyklų.

Verta pastebėti, kad mokyklų savarankiškumui plėtoti vien teisinių priemo-nių nepakanka. Realus mokyklų savarankiškumas priklauso nuo pasikeitusių teisės aktų įgyvendinimo savivaldybių ir mokyklų lygmenimis. Čia mokyklų sava-rankiškumas gali būti analizuojamas dviem aspektais: pirma, kiek laisvės priimti savarankiškus valdymo sprendimus faktiškai suteikta mokyklai kaip atskiram juridiniam asmeniui (ar jo struktūriniam padaliniui); antra, koks yra mokyklos bendruomenės ir jos atstovų vaidmuo priimant mokyklos valdymo sprendimus.

Mokyklos ir mokyklos savininko santykiai. Mokyklose sukaupta skirtinga bendradarbiavimo su jų savininkais patirtis. Kai kuriose mokyklose pastebimas veiksmingas bendradarbiavimas ir mokyklai suteikiamas reikiamas savarankišku-mas, tačiau dažnai savarankiškumas santykiuose su mokyklos savininku yra tik dalinis arba jo visai nėra. Kai kuriais atvejais mokyklos savininkas gali naudotis neribota diskrecija keisti mokyklos bendruomenės sprendimus savo nuožiūra.

Mokyklų savininkai neturėtų varžyti mokyklų savarankiškumo. Mokyklų veik-los organizavimo sprendimai (dėl mokyklos nuostatų, organizacinės struktūros, veiklos planavimo, aplinkos ir t. t.) turėtų būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra artimesni mokyklų bendruomenių nariams ir veiksmingiausi, skatintų mokyk-lų bendruomenių narių lyderystę. Mokyklos savininko ir mokyklos tarpusavio santykiai turėtų būti grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, suteikiant mokykloms reikalingą pagalbą.

Mokyklos vadovo ir mokyklos bendruomenės narių santykiai. Tyrimo rezul-tatai parodė, kad didele dalimi mokyklos savarankiškumo laipsnis priklauso nuo mokyklos vadovo pozicijos ir požiūrio. Atsakomybę perkėlus į mokyklos lygme-nį mokyklos vadovas yra priverstas ta atsakomybe dalytis su visa mokyklos bendruomene, todėl svarbus vadovo gebėjimas dalytis, suteikti atsakomybę ir pasitikėti bendruomenės nariais. Šiame kontekste svarbus ir pačios bendruome-nės aktyvumas, noras ir gebėjimas priimti atsakomybę. Kai kuriose mokyklose veiksmingai taikomas funkcijų ir atsakomybės perdavimas mokyklos bendruo-menės nariams, tačiau dažnai dalyvavimas sprendimų procese išlieka formalus. Nors teisės aktai numato vis didesnį mokyklos bendruomenių atstovų dalyvavi-mą mokyklos veiklos organizavimo srityse, pvz., strateginio planavimo, mokyklos aplinkos kūrimo ir pan., tačiau mokyklų savivaldos institucijų savarankiškumas išlieka sąlyginis, kadangi jų sprendimai yra labiau patariamojo (neprivalomojo) pobūdžio mokyklos direktoriui ir mokyklos savininkui.

Apibendrinant atradimus savarankiškos mokyklų veiklos organizavimo srityje galima teigti, kad Švietimo įstatymo nuostatos dėl galimybės perduoti dalį švieti-mo valdymo įgaliojimų mokyklos savivaldos institucijoms ir mokyklos vadovo


pareigos atsakyti už demokratinį švietimo įstaigos valdymą praktikoje skirtingai interpretuojamos ir įgyvendinamos nevienodu intensyvumu, tik iš dalies atsižvel-giant į mokyklų poreikius. Švietimo įstatyme stokojama mokyklos savarankišku-mo sąvokos ir plėtotės principų. Nesant šio reglamentavimo, nėra veiksmingų prielaidų švietimo valdymo subjektams vienodai interpretuoti Švietimo įstatymo nuostatas mokyklų savarankiškumo srityje ir siekti mokyklų savarankiškumo. Tačiau šalia teisinio pobūdžio priemonių mokyklų savarankiškumui ir lyderystei skatinti taip pat reikėtų informuoti ir konsultuoti mokyklų bendruomenes bei mokyklų savininkus apie mokyklų savarankiškumo poreikį ir naudą, skleisti gero-sios praktikos pavyzdžius bei pateikti rekomendacijas, kaip jais naudotis.

Mokyklos turtas, finansai ir materialieji ištekliai

Vienas iš veiklos savarankiškumo principų yra finansinė atsakomybė už finan savimą visais valdymo lygiais: valstybės savivaldybių, mokyklų. Svarstytina, už ką konkrečiai atsako mokyklų vadovai, kokia savivaldybių finansinė atsakomy-bė. Stokojama teisės aktų, kuriuose būtų aiškiai apibrėžta konkrečių vadybininkų atsakomybė ir atskaitomybė – kaip konkrečiai bus vertinama atsakomybė, kas ir kaip skatina vadybininkus ekonomiškai valdyti finansus ir kitus iš valstybės iždo finansuojamus išteklius.

Mažėjant mokinių skaičiui kasmet koreguojama mokinio krepšelio (toliau – MK) apskaičiavimo ir finansavimo paskirstymo metodika. 2013 m. labiau atsi-žvelgta į klasių komplektų skaičiaus kitimą ir su darbo santykiais susijusias išmo-kas, keičiantis mokinių skaičiui. Mokyklos finansavimas, taikant MK metodą, yra vienas iš dviejų išteklių finansavimo paskirstymo būdų Europos Sąjungos šalyse7. Jis numato iš anksto sutartų kriterijų taikymą apskaičiuojant konkrečią finansavi-mo sumą. ES šalyse taikomas ir kitas metodas – finansavimo suma apskaičiuo-jama pagal konkrečios mokyklos poreikius, bet nebūtinai remiantis išankstiniais kriterijais. Antrasis finansavimo būdas atsakingoms už švietimą valstybės tarny-boms suteikia daugiau laisvės nuspręsti skirstant finansinius išteklius.

Apibendrinant atradimus dėl MK finansavimo metodo galima paminėti gana skeptiško mokyklų atstovų požiūrio ir mokinių skaičiaus mažėjimo mokyklose koreliaciją. Tose mokyklose, kuriose mokinių skaičius pradėjo ženkliai mažėti, MK principas nulemia ir finansavimo pokyčius – nuolat mažėjančias mokyklos fina-nsavimo sumas. Didelę dalį sudaro pastoviosios mokyklos išlaidos, nepriklausan-čios nuo mokinių skaičiaus, jų suma nekinta proporcingai mokinių skaičiui. Mokykloms sunku padengti nemažas pastoviųjų išlaidų sumas. Todėl supranta-mas mokyklos bendruomenės narių nuogąstavimas dėl mažėjančio finansavimo

7 Financing Schools in Europe: Mechanisms, Methods and Criteria in Public Funding. Eurydice Re - port (2014). Prieiga per internetą: <http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/> [žiūrėta 2014-12-09].


ir didėjančių mokyklos skolų už pastovius paslaugų kaštus. Bet stebina tai, kad beveik visi švietimo bendruomenės nariai tarsi susitaiko su centralizuoto finansų valdymo principu ir nemato perspektyvos „išsilaisvinti“.

Žmogiškieji ištekliai

Remiantis teisinės aplinkos analize8 daroma išvada, kad pastaraisiais metais gerėjo teisinės prielaidos ir galimybės švietimo lyderystei, mokyklų, jų bendruo-menių savarankiškumui plėtotis žmogiškųjų išteklių srityje. Svarstytina, ar pasta-roji tendencija pakankama, kaip mokyklos bendruomenė galėtų ir turėtų veikti veiksmingiau, ar tikslinga keisti mokyklų vadovų pavaduotojų, struktūrinių pada-linių vadovų priėmimo į darbą tvarką, numatant galimybę mokyklos bendruome-nės atstovams aktyviau dalyvauti šiame procese.

Vadovų skyrimo tvarkos pokyčiai. 2011 m. buvo patvirtintas naujas Konkur-so valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų pareigoms eiti tvarkos aprašas. Pagal minėtąjį aprašą, kiekvienas preten-dentas, ketinantis dalyvauti paskelbtame konkurse, komisijai privalo pateikti vadovavimo švietimo įstaigai kompetencijų vertinimo ataskaitos, liudijančios, kad pretendentas atitinka vadovui privalomas vadovavimo švietimo įstaigai kompe-tencijas, kopiją. Kompetencijas vertina Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra (toliau – NMVA) ir jos pasitelkti specialistai.

Pasikeitusi vadovų atrankos ir konkurso tvarka yra taikoma tik tiesiogiai asmenims, norintiems tapti mokyklų vadovais. Mokyklų vadovų pavaduotojų, už ugdymą atsakingų skyrių vadovų ir kitokio lygmens su mokinių ugdymu susiju-sių vadovų pareigybėms mokyklose užimti nėra bendrų kvalifikacinių reikalavi-mų. Kiekviena mokykla gali įvardyti savus specifinius reikalavimus. Įžvelgiant tam tikrus tokios situacijos privalumus ir galimybes reikštis kiekvienos mokyklos savarankiškumui, vis tik tikslinga aptarti ir pasiūlyti bendras mokyklos vadovų tapsmo gaires, kurios galėtų tapti asmenų tapimo ir jų kompetencijų tobulinimo iki reikiamų mokyklos vadovui keliamų kompetencijų gairėmis.

Kita aktuali problema – tai atranką ir konkursą įveikusių, paskirtų ir pradė-jusių eiti pareigas mokyklų vadovų tolesnis kompetencijų ugdymas. Nors Vals-tybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje9 pabrėžiama, kad būtina „ugdyti švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų ir kitų asmenų telkiančios ir pasidalytosios lyderystės gebėjimus“, tačiau tarp numatomų veiklų ir siekinių pasigendama veiklų, orientuotų į vadovų lyderystės gebėjimų ugdymą. Šiuo metu mokyklos vadovų kompetencijų ugdy-mas praktiškai paliktas savieigai arba atskiroms pavienėms iniciatyvoms.

8 2011–2012 m. analizė9 Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija. Valstybės žinios. 2013, Nr. 140-7095.


Tokios vadovų kvalifikacijos tobulinimo sistemos suformavimas būtų reikšmingas indėlis plėtojant bendrąją švietimo vadybą.

Taip pat verta paminėti, kad šiuo metu svarstomi vadovų skyrimo tvarkos pakeitimai10, kurie sumažins mokyklos bendruomenės vaidmenį skiriant vado-vą. Pakeitimų autorių teigimu, pakeitimai parengti atsižvelgiant į kelerių metų konkursų valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų vadovų pareigoms eiti prak-tikoje surinktą informaciją, savivaldybių konkursų organizatorių ir konkursų daly-vių pastabas ir siūlymus.

Pedagoginio personalo valdymo teisinio reglamentavimo analizės parodė, kad žmogiškųjų išteklių sritis netapo mokyklos savarankiškumo plėtojimą skatinančiu faktoriumi. Nors teisės aktai nustato tam tikrą mokyklos ir jos vado-vo savarankiškumą, tačiau realiai nustatant mokyklos struktūrą, etatus ir parei-gybes vis dar dažni atvejai, kai šiuose procesuose aktyviai dalyvauja mokyklos savininkas. Padidėjęs mokyklos bendruomenės atstovų dalyvavimas skiriant darbuotojus į tam tikras pareigas mokyklose pasiteisino. Tai padidino konkursų organizavimo ir priėmimo į darbą demokratiškumą, skaidrumą, aiškumą. Kartu išryškinti tobulintini dalykai siekiant, kad mokyklos bendruomenės ir jos savivaldos institucijų vaidmuo būtų svaresnis. Kaip jau minėta, galiojantys teisės aktai sutei-kia teisę bendruomenės narių atstovams sprendžiamojo balso teise dalyvauti tik atrenkant mokyklos vadovą. Atrenkant į pareigas mokytojus, bendruomenės atstovai gali dalyvauti stebėtojo teisėmis, atrenkant kitus darbuotojus – tokia teisė nenumatyta. Taip pat mokyklos vadovai neišnaudoja visų teikiamų gali-mybių įtraukti darbuotojus ir jų atstovus derinant ir nustatant mokytojų darbo krūvio (o kartu mokytojų darbo užmokesčio), darbuotojų veiklos vertinimo klausimus.

Darbuotojų veiklos vertinimas yra labai svarbus tinkamai valdant bet kurios institucijos žmogiškuosius išteklius. Tyrimas parodė, kad darbuotojų veiklos vertinimas mokyklose organizuojamas skirtingai – vienose mokyklose jis visiš-kai nevykdomas, kitose įsivertinimas vyksta grupėse, o rezultatai svarstomi mokytojų tarybos posėdžiuose. Dalyje mokyklų mokytojo darbas vertinamas individualizuotai, organizuojant individualius pokalbius mokslo metų pabaigoje su mokyklos vadovais. Kai kuriose mokyklose yra nustatyta įsivertinimo forma, kurią pildo mokytojai baigiantis mokslo metams. Kai kurie atsakiusieji darbuo-tojų veiklos vertinimą susiejo su vykstančiu išoriniu ir vidiniu mokyklos auditu / vertinimu. Verta pabrėžti, kad, dalies švietimo bendruomenės narių nuomone, būtent darbuotojų veiklos vertinimas galėtų būti pati savarankiškiausia mokyklos veiklos sritis.

10 http://www.lrs.lt/pls/proj/dokpaieska.showdoc_l?p_id=1009947&p_org=85&p_fix=n&p_gov=n


Ugdymas (turinys, procesas)

Ugdymo turinį sudaro tai, ko mokoma ir mokomasi, kaip mokoma ir moko-masi, kaip vertinama mokinių pažanga ir pasiekimai, kokios mokymo ir mokymo-si priemonės naudojamos, o ugdymo turinio procesu vadinamas visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendini-mas, vertinimas ir atnaujinimas. Realizuojant ugdymą svarbus vaidmuo tenka mokyklų vidinei kultūrai – ar mokykla bendruomeniška, ar į sprendimų rengimo ir priėmimo procesą įtraukiami kiti mokyklos bendruomenės nariai, kokius vady-binius sprendimus ir kam dalyvaujant priima mokyklos administracija.

Tyrimas atskleidė, kad ugdymo turinio formavimą ir proceso organizavimą reglamentuojantys teisės aktai daro nevienodą poveikį. Vienų mokyklų atstovai teigia, kad teisės aktai savarankiškumo plėtotei netrukdo ir leidžia pačių mokyklų bendruomenėms kurti unikalią ar savitą ugdymo sistemą. Kitų mokyklų atstovai teigia priešingai. Todėl galime daryti prielaidą, kad skirtingą savarankiškumo raišką ir skirtingą turimo potencialo išnaudojimą atskleidę bendruomenės nariai yra iš skirtingų mokyklų, kurias veikia skirtingi vidiniai ir išoriniai veiksniai – užsi-tęsusi švietimo reforma, mokyklų tinklo racionalus / neracionalus sutvarkymas savivaldybėse, mažėjantis ar pakankamas mokinių skaičius, pakankamas finan-savimas ar lėšų trūkumas, mokyklų vidinė kultūra, vadovavimo kultūra, lyderys-tės raiškos laipsnis ir pan.

Vidinė kokybės vadyba

Kokybės užtikrinimas yra viena iš esminių vadybinio ciklo dalių, tiesiogiai susijusi su konkrečios organizacijos atsakomybe bei tvaria veiklos plėtra. Visos organizacijos, tarp jų ir bendrojo ugdymo institucijos, siekdamos kokybės, turė-tų analizuoti ir tobulinti savo veiklą. Teisinės prielaidos, padedančios stiprinti mokyklos savarankiškumą užtikrinant kokybės vadybą, suformuotos 2009 m. iš dalies liberalizavus mokyklos vadybą, tuo pačiu suteikiant didesnę atsakomybę mokyklų bendruomenėms. Atsakomybė už švietimo kokybės tobulinimą apibrėž-ta 2011 m. liepos 1 d. įsigaliojusios Švietimo įstatymo11 naujos redakcijos 37 straipsnyje, detalizuojant konkrečias atsakomybės ribas.

Akivaizdu, kad Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimo 2003–2012 m. analizėje12 pristatomi rezultatai, rodantys, kad 2011 m., priėmus Švietimo įstaty-mo naują redakciją, buvo galutinai pereita prie kokybės užtikrinimo sistemos, orientuotos į institucijos vidinį kokybės užtikrinimą, tėra formalioji teisės aktų

11 Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2011, Nr. 38-1804.12 Valstybinės švietimo strategijos įgyvendinimas 2003–2012. (2012). Vilnius:

Švietimo aprūpinimo centras.


įgyvendinimo pusė. Reali mokyklų praktika yra kiek kita. Tai savo ruožtu gali būti paaiškinama mokyklos savarankiškumo raida. Manytina, kad didesnė sėkmė lydi tas ugdymo institucijas, kurios siekia bendruomeninės savivaldos pagrindais besitvarkančios mokyklos statuso. Tokia mokykla inicijuoja, priima ir įgyvendina sprendimus visose veiklos srityse, jos ir savininko santykiai grindžiami pasitikė-jimu ir bendradarbiavimu. Juk ir Švietimo įstatymo 37 straipsnyje įtvirtintinos nuostatos tiesiogiai siejasi su mokyklos savarankiškumu – už švietimo kokybę atsako švietimo teikėjas ir mokyklos savininkas. Tai susiję su besikeičiančiu požiūriu į mokyklą: stiprėjant lyderystei mokykloje švietimo bendruomenėje plėtojamos nuostatos, kad savarankiškos mokyklos inicijuoja, priima ir įgyvendi-na sprendimus visose veiklos srityse.

Kitas šiuo atveju aktualus klausimas – ar esanti teisinė bazė palanki mokyk-los savarankiškumui stiprinti ir kokybės vadybos principams realizuoti praktikoje, kas itin trukdo šiam procesui. Svarbu paminėti, kad mokyklai Švietimo įstatymas iš esmės netrukdo realizuoti savo savarankiškumo. Viskas priklauso nuo kiek-vienos ugdymo institucijos – kaip ji apsisprendusi ir pasiryžusi būti atsakinga, gebanti prisiimti įgaliojimus veikti nuosekliai ir pan.

Tyrimo rezultatai rodo, kad yra mokyklų bendruomenių narių, siekiančių būti atsakingais profesionalais, tačiau jie pasigenda laiku teikiamos išorinės pagalbos – konsultacijų, tikslinių mokymų ir pan. Netgi pamokymas „skaityti teisės aktus“ yra labai reikalingas.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose stebimi teigiami subsidiarumo princi-po realizavimo pokyčiai – vis dažniau vienasmenis mokyklos valdymas keičiamas kolegialiu problemų sprendimu, bendradarbiavimu. Tačiau kai kuriose mokyklose veikla vis dar labai „formalizuota“, pasigendama „atskirų mokyklos savivaldos institucijų aktyvumo“.

Remiantis atlikta kokybės vadybos teisinio reglamentavimo analize bei atlik-to tyrimo rezultatais galima teigti, kad Lietuvoje besiformuojanti mokyklų koky-bės vadybos praktika susijusi su mokyklų savarankiškumu. Suformuotos teisinės prielaidos, padedančios stiprinti mokyklos savarankiškumą užtikrinant kokybės vadybą, tačiau kiekviena mokykla plėtoja savarankiškumą savo raidos tempu. Valstybės bei vietos valdžios ir valdymo, švietimo savivaldos institucijos gali skatinti ir padėti mokykloms plėtoti savarankiškumą. Minėta pagalba pasireiškia mokyklų konsultavimu, personalo kvalifikacijos tobulinimu, kita pagalba veiklai tobulinti. Tačiau netoleruotinas formalizuotas mokyklų savarankiškumo skatini-mas administraciniais metodais.

Švietimo pagalbos ir konsultavimo modelio kūrimas

Projekto atradimas, apimantis visą mokyklos veiklą, yra tai, kad vienas iš svarbiausių sėkmingos mokyklų savarankiškumo plėtotės veiksnių yra laiku


teikiama ir profesionali pagalba mokykloms, mokytojams. Kaip apibrėžta Švie-timo įstatyme, „švietimo pagalba – mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpin-tojams), mokytojams ir švietimo teikėjams specialistų teikiama pagalba, kurios tikslas – didinti švietimo veiksmingumą“.

Švietimo konsultavimas(is) – tai bendradarbiavimo forma, leidžianti dalytis patirtimi, gauti ir suteikti pagalbą sprendžiant konkrečias problemas ar tobulė-jant. Švietimo lyderystės plėtotės gairių13 autoriai pabrėžia, kad švietimo konsul-tavimas(is) – viena pagrindinių krypčių, kuria turėtų būti plėtojama švietimo lyderystė. Švietimo konsultavimas(is) turėtų tapti lygiaverčiu įrankiu stiprinant švietimo sistemos dalyvių profesionalumą, vykdant praktinę švietimo lyderys-tės sklaidą bei tobulinant švietimo įstaigas. Iki šiol Lietuvoje egzistavusi švieti-mo konsultantų rengimo atskirų projektų inicijuotose programose (kai daugiau orientuojamasi į žinių ir patirties perdavimą) patirtis keistina į profesionalių konsultantų rengimą ir konsultavimo paslaugų teikimą.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 6 straipsnyje numatyta, kad konsul-tacinė pagalba, kaip švietimo pagalbos rūšis, yra sudedamoji Lietuvos švietimo sistemos dalis. Šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, kad konsultuojant mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą ir siekti geresnės švietimo kokybės. Reikia paminėti Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu14 patvirtintą Valstybinę švietimo 2013–2022 metų strategiją, kurios vienas numatytų tikslų – pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai. Šiam tikslui pasiekti Strategijos 15.3 ir 15.4 punktai numato suteikti galimybių mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją plečiant kultūrinį akiratį, didinant šiuolaikinių technologijų išmany-mą, orientuojantis į kūrybiškumo, pilietiškumo, lyderystės, verslumo ugdymą ir atrandant įvairesnį pedagoginių funkcijų spektrą, skatinti mokslininkus įsitraukti į bendrąjį ugdymą ir teikti naujausias žinias; stimuliuoti nuolatinį dėstytojų bei formaliojo ir neformaliojo švietimo mokytojų pozityvios patirties perėmimą ir dalijimąsi, skatinti mokytojų ir dėstytojų judumą šalyje ir tarptautiniu mastu bei kitas keitimosi švietimo idėjomis formas.

Apibendrinant galima teigti, kad per pastarąjį laikotarpį priimti strateginio pobūdžio dokumentai įtvirtina pagrindus tobulinti švietimo konsultavimo sritį reglamentuojančius teisės aktus, siekiant užtikrinti profesionalių konsultantų rengimą ir kvalifikuotos konsultacinės pagalbos teikimą. Švietimo konsultavimas, kaip pažangi kvalifikacijos tobulinimo ir keitimosi švietimo idėjomis forma, leistų veiksmingai siekti aukščiau nurodytų strateginių tikslų.

13 http://www.lyderiulaikas.smm.lt/lt/biblioteka/dokumentai/projekto/1964-vietimo-lyderysts-pltots-gairs-projektas.

14 Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švieti-mo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“. Valstybės žinios, 2013, Nr. 140-7095.


Apibendrinant projekto veiklas ir rezultatus, konstatuotinos šios mintys: * mokyklų lyderystei turi įtakos nacionalinė švietimo politika, platesnis

politinis, ekonominis ir administracinis kontekstas bei vietiniai porei-kiai ir gebėjimai. Mokyklos veikla orientuota į nacionalinių ir konk-rečios mokyklos (savarankiškai iškeltų) švietimo tikslų realizavimą, todėl ji yra organizuojama sąveikaujant skirtingo lygmens švietimo subjektams;

* pagrindiniai sėkmingos lyderystės savarankiškoje mokykloje veiks-niai: mokyklos vadovo kompetencija, mokyklos bendruomenės aktyvumas ir palaikymas bei pasitikėjimas grandyje mokyklos savinin kas–mokyklos vadovas–bendruomenė. Svarbus vaidmuo tenka vidinei mokyklų kultūrai – ar mokykla bendruomeniška, ar į sprendimų rengimo ir jų priėmimo procesą įtraukiami kiti mokyklos bendruomenės nariai, kokius vadybinius sprendimams ir kam daly-vaujant priima mokyklos administracija;

* mokyklos skiriasi pagal vadovų vadovavimo stilių, jų turimas kompetencijas, mokyklos santykį su mokyklos savininku, mokyklos bendruomenės brandą prisiimti didesnę atsakomybę, todėl kiek-vienos mokyklos savarankiškumo plėtotė yra unikali ir neturėtų būti unifikuojama;

* nors mokyklos finansinis savarankiškumas – aktualus dalykas, tačiau jis dažniausiai suprantamas tik kaip pinigų paskirstymas ir kaip buhalterijos funkcija, o ne kaip ekonomiškas mokyklos išteklių valdy-mas. Mokyklų bendruomenės dar nėra pasirengusios prisiimti teisių ir atsakomybės savarankiškai valdyti mokyklų turtą ir išteklius;

* žmogiškųjų išteklių valdymo sritis netapo mokyklos savarankišku-mo plėtojimą skatinančiu faktoriumi. Nors teisės aktai nustato tam tikrą mokyklos ir jos vadovo savarankiškumą, tačiau realiai nustatant mokyklos struktūrą, etatus ir pareigybes vis dar dažni atvejai, kai šiuose procesuose mokyklos savininkas siaurina suteiktas galias. Mokyklos vadovai neišnaudoja visų teisinių ir vadybinių galimybių įtraukti darbuotojus ir jų atstovus derinant ir nustatant mokytojų darbo krūvio (o kartu mokytojų darbo užmokesčio), darbuotojų veiklos vertinimo klausimus. Įtraukiant mokyklos bendruomenės atstovus į žmogiškųjų išteklių planavimą ir valdymą vis aštriau iškyla šių atstovų atsakomybės ir atskaitomybės problema;

* pagrindiniai ugdymo turinį ir procesą formuojantys dokumentai mokyklų savarankiškumo nestabdo. Tačiau savarankiškumo raiškai svarbu konkrečios mokyklos unikali valdymo kultūra ir bendruome-niškumo lygis;


* teisinės prielaidos, padedančios stiprinti mokyklos savarankiškumą užtikrinant kokybės vadybą, suformuotos liberalizavus mokyklos vadybą, tuo pačiu suteikiant didesnę atsakomybę mokyklų bendruo-menėms. Opi problema – mokyklų vadovų vadybiniai gebėjimai ir kompetencijos. Kiekvienas švietimo kaitos etapas juos verčia jaustis nejaukiai. Valstybės bei vietos valdžios ir valdymo, švietimo savival-dos institucijos gali skatinti ir padėti mokykloms plėtoti savaran-kiškumą. Realiausia pagalba – mokyklų konsultavimas, personalo kvalifikacijos tobulinimas ir pan., tačiau netoleruotinas formalizuotas mokyklų savarankiškumo skatinimas administraciniais metodais.

IDĖJOS ATEIČIAI: BAIGIAMOSIOS PASTABOS

Šios knygos paskirtis – apžvelgti projekto „Lyderių laikas 2“ patirtį projekto iniciatorių, vykdytojų ir dalyvių akimis. Dabar dar sunku įvertinti, kiek tvarus bus projekto „Lyderių laikas 2“ poveikis Lietuvos švietimui. Tam reikia ilgesnės laiko perspektyvos, tačiau jau galime pasidalyti, ko išmokome bei kokią patirtį įgijome.

* Išlaikėme stambaus kompleksiško projekto sinergiją, nepamiršda-

mi, kad viskas, ką darome, yra vardan besimokančiųjų mokymosi sėkmės.

* Įvaldėme ilgalaikio savivaldybių ir mokyklų konsultavimo principus, padėjusius pasiekti konkrečių rezultatų.

* Turime didelę sertifikuotų švietimo lyderystės konsultantų komandą, pasirengusią tolesniems darbams.

* Sukūrėme ir įgyvendinome ilgalaikes ir tęstines mokymo programas didelėms žmonių grupėms; tam reikėjo didelio konsultantų ir lektorių susiklausymo, dažnų susitikimų bei tarpusavio derinimosi ir bendro mokymosi.

* Bendradarbiavome su įvairiais universitetais, įgyvendindami magist rantūros programą, bei kvietėme diskutuoti dėl neformaliuo-ju būdu įgytų lyderystės kompetencijų pripažinimo.

* Laikėmės skaidrumo ir atvirumo principų: nuolat rengėme viešą-sias konsultacijas ir tobulinome darbą, atsižvelgdami į gautus pasiūlymus.

* Darniai bendradarbiavome tarptautinėje komandoje. * Įgavome įtraukiančių švietimo forumų, skatinančių susikalbėjimą ir

dalijimąsi, organizavimo patirties.

Norime nuoširdžiai padėkoti visiems, įsitraukusiems į projektą bei patikė-jusiems jo idėjomis. Jaučiame besikuriančios švietimo lyderių bendruomenės


galią, džiaugiamės naujomis iniciatyvomis ir drąsesniais darbais. Tačiau darbas dar nebaigtas: tai, ką nuveikėme, yra sisteminių pokyčių šansas, tad turime eiti pirmyn.

* Turime stiprinti švietimo bendruomenės lyderystės gebėjimus kurti ir įgyvendinti sisteminio pokyčio projektus mokyklose, savivaldybėse bei nacionaliniu lygmeniu, kad tai apimtų visą Lietuvą.

* Reikia kurti švietimo profesionalų savitarpio pagalbos tinklą, išplečiant mokymosi, dalijimosi patirtimi ir bendradarbiavimo galimy-bes Lietuvoje ir tarptautiniu mastu.

* Turime stiprinti pradėtą kurti visų lygmenų lyderių kompetencijų plėtotės sistemą.

Šios trys kryptys galėtų susilieti į nacionalinę lyderystės iniciatyvą, siekian-čią tobulinti ugdymo įstaigų vadybos praktiką bei besimokančiųjų mokymosi kokybę. Plėtoti ir įgyvendinti šią iniciatyvą mums gali padėti M. Fullano ir A. Hargreaveso (Professional Capital: Transforming Teaching in Every School (Teachers College Press, 2012)) pasiūlyta profesinio kapitalo samprata, susidedan ti iš tokių komponentų:

* socialinis kapitalas: pasitikėjimu grindžiami žmonių tarpusavio ryšiai, priklausymas bendruomenėms ir tinklams, savitarpio pagalba. Projektas „Lyderių laikas 2“ pradėjo telkti švietimo lyderių bendruo-menę per nacionalinius ir regioninius forumus, savivaldybių bendra-darbiavimą, virtualiąją aplinką, tad turime potencijos tai tęsti;

* žmogiškasis kapitalas: kiekvienas žmogus, jo kompetencijos ir išsila-vinimas. Projektas „Lyderių laikas 2“ sukūrė švietimo lyderių moky-mosi, kompetencijų stiprinimo pagrindus. Tai apėmė tik dalį švietimo lyderių, tad šioje srityje dar laukia dideli darbai;

* sprendimų priėmimo kapitalas: pasitikėjimas žmonėmis ir jų įgali-nimas savarankiškai priimti sprendimus. Projektas „Lyderių laikas 2“ skatino nacionalinio, savivaldybės ir mokyklų lygmens švietimo lyderius imtis didesnės atsakomybės už kiekvieno besimokančiojo sėkmę, siekti didesnio mokyklų savarankiškumo bei profesinės auto-nomijos. Šią sritį ypač reikėtų stiprinti norint pasiekti ugdymo koky-bės pažangos nacionaliniu mastu.

Šios trys kapitalo rūšys susilieja į galingą profesinį kapitalą, kai stiprinamos

kompetencijos visais lygmenimis, skatinamas tarpusavio bendradarbiavimas ir koncentruojamasi į sisteminius pokyčius mokymosi pažangos vardan. Tai mūsų ateities gairės.


Pranckūnienė, E., Rimgailienė, Z., Characiejienė, G. „Lyderių laikas 2“: šansas susitelkti pokyčiams. Lūkesčiai, patirtys, atradimai Vilnius: Petro ofsetas, 2015. – 188 p.

Knyga skirta nacionalinio projekto „Lyderių laikas 2“ patirtims bei atradimams papasako-ti kūrėjų ir dalyvių lūpomis. Čia pateikiami konceptualūs projekto pagrindai, aprašomi lyderystės infrastruktūros kūrimo darbai nacionaliniu lygmeniu, pristatomos ilgalaikės lyderystės kompeten-cijų stiprinimo programos, lyderystės plėtros iniciatyvos 15-oje projekte dalyvavusių savivaldy-bių. Knygoje skiriamas dėmesys lyderystės ir mokyklų savarankiškumo teisiniam bei politiniam kontekstui, tolesnėms švietimo lyderystės plėtros perspektyvoms.

ISBN 978-609-420-443-2UDK 371.1(474.5) Li-105

Eglė Pranckūnienė, Zina Rimgailienė, Gabrielė Characiejienė„Lyderių laikas 2“: šansas susitelkti pokyčiams. Lūkesčiai, patirtys, atradimai Grafikos dizainerė Gailė Pranckūnaitė

Išleido ir spausdino UAB „Petro ofsetas“Naujoji Riovonių g. 25C, LT-03153 VilniusTel. +370 5 273 3347, faks. +370 5 273 [email protected]

ISBN 978-609-420-443-2

Šios knygos leidybą inicijavo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, vykdydamas projektą „Lyderių laikas 2“ (2011-2015).

Projektas yra Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP plius) dalis, kurį inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais – VšĮ Mokyklų tobulinimo centru bei ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu.Projekto tikslas – sukurti paramos švietimo lyderiams sistemą, skatinant švietimo bendruomenių savarankiškumą, švietimo specia-listams suteikiant daugiau saviraiškos ir karjeros galimybių. Tikimasi, kad leidinyje pateikiama informacija bei idėjos bus nau-dingos gerinant švietimo kokybę bei skatins lyderių augimą. Pasiūlymus, pastabas, komentarus prašome teikti Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centrui (www.lyderiulaikas.smm.lt).

„LYDERIŲ LAIKAS 2“: ŠANSAS SUSITELKTI POKYČIAMS susitelkti pokyciams.pdf · švietimo...

Documents

Transcript of „LYDERIŲ LAIKAS 2“: ŠANSAS SUSITELKTI POKYČIAMS susitelkti pokyciams.pdf · švietimo...