111

ISSN 1392-0448. LIETUVOSISTORIJOSSTUDIJOS.2012 29

Sovietinio veltĖdžiavimo FenomenaS KaSdienYbĖS praktikų ir jŲ trajektorijų požiūriutomas vaiseta

DoktorantasVilniaus universiteto Istorijos fakultetoIstorijos teorijos ir kultūros istorijos katedraMob. tel. 8 610 327 73El. paštas: tomas.vaiseta@gmail.com

Įvadas

Istoriografijojepaplitovėlyvojosovietme-čio naratyvai, kuriuos galėtume apiben-drintidvisluoksniuvaizdiniu: lyggaubtasant visuomenės uždėta valdžia (režimas)stagnuoja, o po ja ar anapus jos kunku-liuoja komunistiniams idealams abejingas kasdienis gyvenimas. Šie du sluoksniai pa-prastai supriešinami – у̃rančiai formaliosvaldžios galiai priešpriešinami kontroleinepavaldūssocialiniaireiškiniai.Tyrimuo-se tai aprašoma individualios autonomijos („vidinė rezistencija“, „dvigubas gyve-nimas“) arba platesnių socialinių darinių(„paralelinėvisuomenė“,„tinklųvisuome-nė“,„visuomeninėerdvė“)sąvokomis.

antropologas alexei Yurchakas kriti-kuoja tokią sovietinės tikrovės redukcijąirmėgina jąkeistidiskursinedviejųmat-menų interpretacija. Pagal ją, ritualizuotiautoritetiniodiskursoaktai (kalbos,posė-džiai, rinkimai, balsavimas, paradai etc.)turėjo steigiamąją (angl. constative) ir atliekamąją (angl. performative1)reikšmę.

1 V. Ivanauskas terminą performative verčia„vykdomoji“ dimensija. Žr. Ivanauskas V. Sovietinis režimas ir kultūrinės nomenklatūros kaita vėlyvuoju

Steigiamasis matmuo tvirtino tiesioginę(„pažodinę“) veiksmo reikšmę, atlieka­masismatmuo tuopačiuveiksmu įgalinokitusveiksmusiratvėrėjiemsgalimybes.Pavyzdžiui, per partinį susirinkimą bal-suotojas pakelia ranką už jam nežinomąkandidatą– taisteigiamasis matmuo, nes jisbalsuoja,norsbalsavimorezultatasjamneturireikšmės.Tačiautaipelgtisbalsuo-tojąmotyvuojaatliekamasis matmuo – jis balsavimu ar kitu ritualizuotu veiksmukaskart„steigia“save,kaip„normalų“so-vietinįžmogų,nessiekiaišsaugotipozici-jas teisinių, administracinių, institucinių,socialinių, kultūrinių normų, taisyklių irryšiųatžvilgiu.Taipjissusikuriagalimybępatenkinti kitus, su steigiamojo matmens tikslais nesusijusius interesus, poreikius ir prasmes2. Pavyzdžiui, tapti komjau-nuoliu ir dalyvauti partiniuose ritualuose jaunusžmonesskatinonetikėjimaskomu-nistiniais idealais (pradinė tokio veiksmoreikšmė),onorasgautigerąišsilavinimąar

sovietmečiuLietuvoje.Rašytojųaplinkosatvejis//Poli-tologija. 2010, Nr. 4 (60), p. 65.

2 Yurchak A. EverythingWas Forever, Until ItWasNoMore:TheLastSovietGeneration.PrincetonUniversity Press, 2005, p. 23, 25.

112

užsitikrintimaterialinesprivilegijas.Taigisteigiamasismatmuoišliekatodėl,kadpa-deda rastis atliekamajam.

PasakA.Yurchako, vėlyvuoju soviet-mečiuvykopradiniųautoritetiniodiskursoreikšmių perinterpretavimas, kurio metuvisdidesnęsvarbąįgavoatliekamasis mat-muo, o steigiamasis išbluko ar tapo ne-svarbus. Antropologas šią transformacijąvadina atliekamuoju poslinkiu.Jometuau-toritetinisdiskursasstruktūriniulygmeniuperėjo milžinišką vidinės normalizacijosprocesą,kaistruktūrossustabarėjoirbuvokartojamos skirtinguose kontekstuose. Tai pasireiškė ne tik tekstiniu ar vizualiuojuideologijos lygmeniu, bet ir kasdienybėspraktikose. a. Yurchakas paaiškina, kaip šio proceso metu išsiplėtė atliekamasis matmuo,perkurįsovietinėjetikrovėjeišsi-liejonetikėtosirneprognozuotosprasmės,oišjųkilopraktikos.

Praktikųsąvokasociologijojepirmiau-sia siejama su Pierre’o Bourdieu teorijo-mis.Šiamestraipsnyjemesišjųformaliaiperimame praktikųsampratą,kaipsubjektovidiniųmotyvacijų,interesųirporeikiųre-alizacijąkasdienybėjeperveikimą3.Tačiauliksimepriejoteorijųesminėsproblemati-kos – habitus–slenksčioirjoneperžengsi-me,nesnagrinėjamenesubjekto(„laisvosvalios“)irobjektyviųišoriniųstruktūrųsą-veikosklausimą4,odviejųsubjektų–indi-vidųirrežimo–sąveiką.Režimonegalimatapatinti su„objektyviąja“ išorine tikrove

3 Bourdieu P. The Logic of Practice // Polity Press, 2010, p. 53–53.

4 ŠįklausimąP.Bourdieusprendžiavartodamashabitus sąvoką – internalizuotą „išorę“ arba praeitiespatirtį,antrąjąprigimtį,susiformavusiąvidinędispozici-jųsistemą,kurinulemiaasmensmąstymą,motyvacijas,interesus, poreikius ir „kuria ir organizuoja praktikasir reprezentacijas“. Žr.Bourdieu P. Logic of Practice, p. 52–65.

dėljoteleokratinės5prigimties–sąmonin-go siekio keisti esamas struktūras pagalhierarchizuotustikslus.Kitaiptariant,kas-dienybėspraktikasanalizuosimeperreži-motikslųirindividųmotyvacijossusikir-timoįtampą,betnesigilinsimeneiįjųmo-tyvacijospriežastis,neijas(bentteoriškai)galėjusiasformuoti„objektyvias“sąlygas.Čiagalimatikpažymėti,kadsovietinisre-žimas (ypačpradiniais etapais) siekė taiptransformuoti išorines struktūras, o lygiagretairpatįžmogų,kadsukurtasocialisti-nėtvarka„naujajamsovietiniamžmogui“turėjo atrodyti kaip vienintelė teisinga irįmanoma,vadinasi,išorinėsstruktūrosati-tiktųvidinessubjektovertybes.Šiosutopi-nėshipotezėsatvejugalėtumekalbėtiapiesusiformavusį sovietinįhabitus, kuris per praktikas reprodukuotų pačią sistemą irvestų jąkomunizmo link.Tačiau totalita-rinis„naujojožmogaus“projektasnepavy-ko:išorinėsstruktūrosskirtingaipasidavėtransformacijai, o sovietinių vertybių in-ternalizavimas, jei ir vyko, tai labai skir-tingaismastaisirformomis.Iššios„nesė-kmės“kilodaliesžmoniųnesitapatinimassuideologinėmisvertybėmisirvisasiste-ma.A.Yurchakas taiaprašokaip jausenąvnie – gyvenimą„užsistemos“:„Inairjosdraugai kalbėjo apie „lengvą gyvenimą“(žili liechko),„gyvenolabailinksmągyve-nimą“(veli očenj vesioluju žiznj) ir„aps-kritailinksminosi“(voobščie veselilis). Šie žodžiainėraapieegzistencijosnerimtumą,bet apie sovietinių politinių ir socialiniųrūpesčių pakeitimą visai kitokios rūšiesrūpesčiais,kurieleidosusikurtikūrybingąirįdomųgyvenimą.“6 Lietuviškuose teks-

5 Žr.Walicki A.Marksizmas ir šuolis į laisvėskaralystę:komunizmoutopijosistorija.Vilnius:Mintis,2005, p. 454.

6 Yurchak A., p. 132.

113

tuose taip pat galima aptikti panašių liu-dijimų: štai EdmondasKelmickas atkrei-piadėmesį,kad jobičiulioRimoBurokolaikysenabuvo,„kaigyveni tarsiSovietųSąjunganeegzistuotų“7.

Tačiau A. Yurchako dviejų matmnųkoncepcijaaprašėsovietinę tikrovę išsu-bjektoperspektyvos,todėljisnesiėmėtyri-nėtiarneįvertino,kokiosįtakosformuotisprasmėmsirpraktikomsanapusautoriteti-niodiskursoturėjopačiossustabarėjusiosstruktūros.Todėl šiuo straipsniubandysi-me parodyti, kad per steigiamąjį matme-nį vykdavęs prisirišimas prie įvairių nor-mųirtaisyklių,t.y.savęs,kaipsovietiniožmogaus,„normalizavimas“8, leido ne tik vertis atliekamojo matmens galimybėms,betirapribojošiųpasirinkimųskalę, t.y.struktūros lėmėpotencialiųpraktikųvari-acijąir jųpobūdį.PasinaudodamiMiche-liodeCerteaumetafora,galėtumekalbėtiapie„disciplinostinklepagautų“9individųveikimą,kaitolynnuogalioscentropasi-rinkimų diapozonas platėja (metaforiškaikalbant, atstumas tarp tinklogijųdidėja),tačiautamtikrolaipsniostruktūrinisdeter-minavimas išlieka.

Čia reikiapabrėžtidudalykus:pirma,individualios praktikos, nors ir buvo nu-lemtos režimostruktūrų, retaiatitiko ide-ologinius planus ir dažnai savo esme netjiemsprieštaravo;antra,šiuo„voratinklio“modeliunemėginamaneiaprėptivisųso-vietmečiu egzistavusių praktikų, nei visųkiekvienoatskiroindividopraktikų,kitaip

7 Burokas R. (Ne)gyvenimofragmentai:eilėraš-čiai, šviesraščiai, sugrįžimai. Kaunas: Kitos knygos,2008, p. 188.

8 Netjeišis„normalizavimasis“nebuvoįsisąmo-nintas.

9 De Certeau M. The Practice of Everyday Life. University of California Press, 1988, p. xiv-xv.

tariant,manome, kadbuvo ir tokiųprak-tikų, kurias būtų sunku ar net negalimaapibrėžtikaipsąlygotas režimostruktūrų.Visdėltonagrinėtijųpoveikįmumsatrodoprasminga, nes istoriškai galima fiksuotitokias sovietinės tikrovės situacijas, ku-riomis labai skirtingo socialinio statuso individai elgėsi pagal tipišką šabloną, ojųveikimoskirtumaivarijuoja tik tam ti-kro elgsenos modelio ribose, kurias lemia atstumas nuo galios centro (taigi jo povei-kio).

Perskirtingųžmoniųanalogiškomissi-tuacijomisrealizuojamųpraktikų„tipišku-motaškus“mesbrėžiameanalitinępunk-tyrinęlinijąirjąvadinametrajektorijomis. Josatskleidžia,kaipišgalioscentrosklin-dantis struktūrinispoveikisveikė žmoniųelgesį periferijų link. Metaforiškai šiastrajektorijas galėtume pavadinti „vora-tinklio gijomis“.Trajektorijos sąvoką čiavartojamekitareikšmeneiM.deCerteau.Jis trajektoriją lyg „klaidžiojimo liniją“(„lignesd’erre“) brėžėneper skirtingosesocialinėse pozicijose esančių individųtipiškas praktikas, o per vieno subjekto veikimąerdvėjeirlaike10.Praktikųtrakta-vimas kaip trajektorijųparodoaiškiassą-sajastarpideologiškaiapibrėžtoautoriteti-niodiskursoirkasdienybėspraktikų.Kitavertus, trajektorijųvektoriaiatskleidžiairšiodiskursoirimoprocesąirkryptį.

Analizuoti pasirinktas veltėdžiavimoreiškinys,nesrežimodiskursasveltėdžiussmerkė kaip gyvenančius „antivisuome-niškai ir parazitiškai“, taigi juosnustūmėnetneįsocialiniuspakraščius,oužjųribų.Beto,patysveltėdžiai, tiksuteikdamiki-tas prasmes, šalindavosi sistemos ir, kaip R.Burokoatveju,vadinosave„deklasuotu

10 Ibid., p. xviii.

114

elementu“11. Praktikose tai pasireikšdavo primetamų vertybių kratymusi ir alter-natyvų paieška. Kitaip tariant, subjekty-vi veltėdžių jausena atitiko jurčiakiškąjąvnie,todėliššioskraštutinėsperspektyvospravartuverifikuotimūsųsiūlomąstruktū-rinio „voratinklio“ modelį. Ji tarsi neigiasovietiniųstruktūrųpoveikįžmonėms,ku-rių socialinę poziciją galėtume apibūdintitaip– sovietinėsvisuomenėsparibiai.Visdėlto šiame straipsnyje keliame hipotezę,kadstruktūriškaideterminuojamųpraktikųtrajektorijospasiekė irveltėdžiųkasdieny-bę. Vadinasi, jų praktikose galima aptiktibendrybių su socialiai arčiau galios centroesančiųsubjektųelgsena,norspasirinkimųapribojimaimąžta.Šiastrajektorijas atsek-simedekonstruodamikasdienybėspraktikassovietinėje darbo etikoje ir disciplinoje –sferoje, kuriojenet veltėdžiai negalėjo iš-vengti„normalizacijos“procesopoveikio.

Šiostraipsnioanalizeinaudojomėsso-vietiniudarboirveltėdžiavimoklausimusliečiančiuteisynu(DarboirBaudžiamuojukodeksais, jų komentarais, LTSR Aukš-čiausiosiosTarybos(AT)Prezidiumonuta-rimais), kuris padeda suprasti, koks asmuo sovietmečiu traktuotas kaip „veltėdis“,taippatpropagandine„Žinijos“medžiaga,atskleidžiančia ideologinędarbo reikšmę,Vilniaus radijo komponentų gamyklos,„Spartos“ fabriko pirminių partinių orga-nizacijų,VilniausmiestoSpalioirTarybųrajonų vykdomųjų komitetų Socialistinioteisėtumo ir viešosios tvarkos apsaugoskomisijųprotokolais,kuriuosegalimaap-tikti užuominų į kasdienes problemas, irįrašytaispokalbiaissubuvusiaisdarbinin-kaisirpatyrusiaisiais„veltėdišką“gyveni-mobūdą.

11 Ibid., p. 122.

1. Teisinis veltėdžiavimo užgimimas: su kuo buvo kovota?

Nagrinėdamiveltėdžiųpraktikas,turėsimegalvojetikdalįtųasmenų,kuriuosrežimastaipapibrėžėoficialiai.Todėlšisąvokarei-kalauja išgryninimo ar bent ja nusakomųreiškiniųsugrupavimo.Taipadėssuprasti,kokiassociopolitines„deviacijas“mėginošalinti režimas, irkuriągrupęanalizuoja-me šiame straipsnyje.

Pačiubendriausiu,masinėsauditorijoslygmeniu (humoristinėse laikraščių skil-tyse, satyriniuose žurnaluose, komedijosžanro filmuose) veltėdžiai dažniausiaibuvo tapatinami su alkoholikais. Pavyz-džiui,garsiojojekomedijoje„OperacijaYir kiti Šuriko nuotykiai“ į sustatytų vyrųeilęmilicininkaskreipiasi„piliečiaialko-holikai, chuliganai, veltėdžiai“. Iš tiesųalkoholizmo ir veltėdžiavimo, pirmiausiasuprantamo kaip darbo neatlikimo, nepa-sirodymo darbo vietoje, vengimo dirbti, problemosbuvosusijusios:antrasisdažnaibūdavo pirmojo pasekmė, rečiau – prie-žastis su pasėkme apsikeisdavovietomis.Atsižvelgiant į alkoholizmomastus vėly-vuojusovietmečiu12,alkoholioįtakąsunkubūtųpervertinti:darsovietmečiuatliktiso-cialiniaityrimai(todėlreikėtųjuosvertintikritiškai)rodė,esątarpasmenų,teistųdėlvalkatavimo, alkoholikai sudaro nuo 60 iki 82 proc.13Tačiauveltėdžiavimoreiški-

12 Pagal vieną iš tyrimų, 1982 metais SovietųSąjungoje suaugusio žmogaus suvartojamo alkoholiokiekispermetusprilygo18litrųgrynojospirito.Paly-ginti su1970metais, šis skaičiusbeveikpadvigubėjo.Devintojodešimtmečiopradžiojemaždaugkasketvirtogyventojo mirtis tiesiogiai ar netiesiogiai buvo susijusi su alkoholio vartojimu. Paimta iš Tompson W. The So-vietUnionunderBrezhnev.Edinburgh:PearsonEduca-tion Limited, 2003, p. 92.

13 Stephenson S. Crossing the Line: Vagrancy, Ho-melessness and Social Displacement in Russia. Hamps-hire: ashgate Publishing Limited, 2006, p. 87.

115

nio redukcija iki alkoholizmo problemos atitiktų sovietinės ideologijos strategijątokius žmones viešojoje erdvėje nurašytikaipdegradavusius,„pūlinius“antsveikosvisuomenėskūno,„parazituojančius“irtaidarančiuspaveikuspriklausomybei(vadi-nasi,morališkaiirfiziškaipažeistus).

Veltėdžiavimo,kaipatsisakymodirbti,problemakiloišgiluminiųsovietinėside-ologijosdarbosampratojeįrašytųpriežas-čių: jeiguprivatinuosavybėpanaikinta iregzistuojatikkolektyvinė,taiirvisasdar-basyraneprivačios, ovisosvisuomenėsturtogausinimas,todėlnedirbantisžmogus„nuskriaudžia“ ar „apvagia“ ne tik save(kaip būtų privačios nuosavybės atveju),betirvisąvisuomenę.Kadangidarbasvi-suomenėslabuieufemistiškaiišreiškėdar-bąvalstybėsvaldomoseorganizacijose,taibetkokiaprivatiūkinėveiklaužjųribos,net jei ji ir padeda atskiram individui iš-gyventi,galibūtitraktuojamakaipvengi-masdirbti.Visataibūdavoįvardijamakaipnusišalinimas nuo „visuomenei naudingodarbo“14.Šitokiaišpirmožvilgsniogrynaiideologinė argumentacija labai aiškiai at-sispindisovietinėjeteisėje,perkuriąbuvoįgyvendinamapraktiškai.

Kasdienybėjedažnaisusiplakusiosbe-namystės ir valkatavimo (prie kurio šlie-tas ir veltėdžiavimas) praktikos teisinėje

14 Teisiškaigriežtą„visuomeneinaudingodarbo“traktavimąparodotoksteisinisišaiškinimas:„Nagrinė-jamojo nusikaltimo sudėties objektyvinę pusę sudarokaltininkopiktybinisvengimasvykdytinurodytąjįvyk-domojokomitetosprendimą.Pavyzdžiui,jeigukaltinin-kas be svarbių priežasčių nepradeda dirbti nustatytojeįmonėje ar statyboje arba įsidarbinęs sistemingai ne-vykdojampavestųpareigųarsistemingaipravaikštobesvarbiųpriežasčių,taippatjeigujissavavališkaipaliekadarbąbesvarbiųpriežasčiųirpan.,irtairodojonenorądirbtivisuomeneinaudingądarbą“//LietuvosTSRbau-džiamojo kodekso komentaras. Vilnius:Mintis, 1974, p. 344.

terminijoje buvo skiriamos: ne tik todėl,kad, tarkime, valkata galėjo turėti oficia-liai registruotus namus, bet ir todėl, kadšie terminaiapėmėskirtingussociopoliti-nius reiškinius, kuriuos bandė reguliuotirežimas.Benamystėpakliuvo įgyventojųmobilumokontrolękartusupasoturėjimu,gyvenamosios vietos registracija ir pan. (Tai atsispindėjo LTSR baudžiamojo ko-dekso(BK)212straipsnyje„Pasųtaisykliųpažeidimas“15). Valkatavimas, nors taip patsusijęssuasmensjudėjimu16,dažniau-siaitraktuotaskaipdarbodrausmėspažei-dimas,kartusuelgetavimuirparazitavimu(LTSR BK 240 straipsnis „Valkatavimasirelgetavimas“17).KadBK240straipsnispirmiausia sietas su darbo drausme, rodo joteisinėevoliucija:1970metųredakcijo-je jis papildytas 2401straipsniu„Piktybinisvengimasvykdytisprendimądėlįdarbini-moirparazitiškogyvenimonutraukimo“18, pagal kurį buvo teisiami nedirbantysveltėdžiai. Nors LTSR AT Prezidiumo 1975m.rugsėjo24d.įsakušisstraipsnisbuvo panaikintas, 1978 metų redakcijo-je 240 straipsnis pakoreguotas į „Siste-mingą valkatavimą arba elgetavimą“19, o

15 Lietuvos Tarybų Socialistinės RespublikosBaudžiamasiskodeksas.Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinėsliteratūrosleidykla,1961,p.102.

16 „Valkata“irdabartinėjelietuviųkalbojeturidviprasmes,kuriassiejajudėjimopožymis:1.kasbenamis,bastosi;2.kasbedarbobastosi, tinginys–Dabartinėslietuviųkalbosžodynas.Vilnius:Moksloirenciklopedi-jųleidybosinstitutas,2000,p.908.

17 Lietuvos Tarybų Socialistinės RespublikosBaudžiamasiskodeksas.Vilnius:Valstybinėpolitinėsirmokslinėsliteratūrosleidykla,1961,p.111.

18 LietuvosTarybųSocialistinėsRespublikosbau-džiamasiskodeksas:oficialus tekstas supakeitimais irpapildymais 1970.VI.15 ir su pastraipsniui susistemin-tosmedžiagospriedu.Vilnius:Mintis,1970,p.129.

19 LietuvosTarybų Socialistinės Respublikos bau-džiamasiskodeksas:oficialustekstassupakeitimaisirpa-pildymais1978m.balandžio15d.irsupastraipsniuisusis-temintosmedžiagospriedu.Vilnius:Mintis,1978,p.145.

116

1983 metų redakcijoje – į „Valkatavi-mą ar elgetavimą arba kitokį parazitinįgyvenimą“20. Benamių ir valkatų / vel-tėdžių atskyrimas gerai atsispindi var-totose abreviatūrose – БОМЖ (rus. без определенного места жительства) ir БОРЗ (rus. без определенного рода занятий). Vis dėlto, kadangi valkatavi-mas, kaip socialinė elgsena, susijusi sumobilumu, nuolatiniu judėjimu ir mato-mumuviešojojeerdvėje,irkaiptoksbuvoatpažįstamassovietiniorežimo,veltėdžia-vimoproblemataippatgalibūtinagrinėja-manetikdarbodrausmės,betirviešosioserdvės kontrolės, viešosios tvarkos palai-kymoplotmėje.

Benamystėsirvalkatavimokodifikacijaprasidėjotuopačiulaiku–N.Chruščiovovaldymo metais, apie 1960-uosius21. Vel-tėdžiai pirmiausia galėjo tikėtis sulauktine kriminalinės bausmės, o administraci-niųnuobaudųarbavisuomeniniopoveikiopriemonių. Tai reiškia, kad spręsti veltė-dystėsproblemąturėjonevienteismai,betir kiti administraciniai bei visuomeniniųorganizacijų organai (pvz., darbo susi-rinkimai, draugiškieji teismai). Pastarųjųdalyvavimasviešojoje erdvėjebuvoypačskatinamas, nes tai traktuota kaip kolekty-vo savikontrolė. Praktiškai visuomeninėsorganizacijosretaientuziastingaiimdavositokiųklausimų22,dažnaiįjuosžiūrėtafor-

20 LietuvosTarybųSocialistinėsRespublikosbau-džiamasiskodeksas:oficialus tekstas supakeitimais irpapildymais1983m.birželio1d.Vilnius:Mintis,1983,p. 174.

21 Norsirstalinmečiušiereiškiniainebuvotole-ruojamiirsujaisgriežtaikovota.Apietaidaugiauga-lima pasiskaityti knygoje S. Stephenson. Crossing the Line..., p. 83–85.

22 Po gamyklas ir fabrikus važinėję „Žinijos“propagandiniųpaskaitųlektoriainuolatpabrėždavoko-lektyvosavikontrolėsefektyvumą ir jo taikymostoką:„Praktikarodo,kadlabiausiaiefektyviosyravisuome-

maliai arba jie atsirasdavo dienotvarkėjeindividualiainiciatyvagreičiauišsavanau-diškųpaskatų(pasirodytiprincipingamaraktyviam, įsiteikti aukštesniajai valdžiai,kartais–suvestiasmeninessąskaitas)neisocialistiniosąmoningumo23.

Russelas E. Burfordas nurodo, kad pirmiejiantiparazitinių įstatymųprojektaipartijos laikraščiuose pasirodė 1957 me-tais, o pirmasis įsakas dėl „Kovos priešantivisuomeninius parazitinius elementussustiprinimo“tųpačiųmetųgegužės27d.išėjoUzbekijosTSR.Perateinančiustrejusmetusanalogiškiįsakaipasirodėdaraštuo-nioseSovietųSąjungosrespublikoseirtik1961m. gegužės 4 d. –RusijosTFSR24. Tų pačiųmetų tą patįmėnesį analogiškąįsakąišleidoLTSRATPrezidiumas25. Šia-me įsake rašoma, kad „tiek mieste, tiekir kaime dar pasitaiko pavienių asmenų,

niniopoveikiopriemonės,t.y.pažeidėjoelgesiosvars-tymasdraugiškajameteismearbadarbodraugųkolekty-ve.Deja,šiospoveikiopriemonėsrečiausiaitaikomos.“– Kemeklis P. Teisinės priemonės socialistinei darbodrausmeistiprinti:(medžiagalektoriui).Vilnius:LTSR„Žinijos“draugijosrotaprintas,1972,p.16.

23 Kad draugiškuosiuose teismuose kartais atsi-durdavoirprivatūskonfliktai,rodopavyzdysišUkmer-gės miškų ūkio gamybinio susivienijimo draugiškojoteismo, kur svarstytas dviejų kaimynių ginčas: vienažiūrėjo pro langą, kaip kita kasa bulves, ši pamačiusijąišvadino„gyvate“irįsiplieskėkonfliktas–Ukmergėsmiškųūkiogamybiniosusivienijimodraugiškojoteismoprotokolas,1980m.gruodžio10d.//VAA,f.20,ap.2, b. 128, l. 17.

24 Burford R. E. Jr. Getting the Bugs Out of So-cialist Legality: The Case of Joseph Brodsky and aDecade of Soviet anti-Parasite Legislation // The ame-ricanJournalofComparativeLaw,Vol.22,No.3(Sum-mer,1974),p.498–499 (prieigaper internetą:<http://www.jstor.org/stable/838966>, paskutinį kartą žiūrėta 2011 03 26).

25 LTSRAukščiausiosiosTarybosPrezidiumoįsa-kas„Dėlsustiprinimokovospriešasmenis,vengiančiusnaudingo visuomenei darbo ir gyvenančius antivisuo-meniškai bei parazitiškai“, Vilnius, 1961 m. gegužės26d. //LTSRAukščiausiosiosTarybos irVyriausybėsŽinios.1961,gegužės31d.,Nr.15.

117

kurie atkakliai vengia sąžiningo darbo“,tačiautolesnispaaiškinimasrodo,kad„są-žiningas darbas“ čia griežtai susietas sudarbu valstybinėse organizacijose, todėlužjoribųpaliekamabetkokiaprivatiūki-nėveikla:„Tokiežmonėsneretaidėlakiųįsidarbina,betfaktiškaigyvenaneišdar-buįgytųpajamųirturtėjavalstybės,darbožmoniųsąskaitaarba,būdamidarbingi,išvisoniekurnedirba,verčiasidraudžiamaisverslais, privačiaįmonininkiška veikla,spekuliacija, elgetavimu, gauna ne darbu įgytas pajamas, eksploatuodami asmeni-nes automašinas, taip pat vasarnamiams skirtus sklypus bei kitus žemės sklypus,statosi namus ir vasarnamius ne darbu įgytomis lėšomis, tam tikslui naudodamineteisėtai įgytas statybines medžiagas, irkitaip antivisuomeniškai elgiasi.“26 Taigi prie parazitinių elementų galėjo būti pri-skirtiirrealiaidirbę,tiknesocialistinešiožodžioprasme,žmonės.PoporosmėnesiųLTSRATPrezidiumasišleistamepaaiški-nimepriduria,kadįsakastaikomasir„as-menims, užsiiminėjantiems prostitucija,supirkinėjantiems iš užsieniečių daiktussu tikslu juos parduoti, taip pat asmenims, vadovaujantiems nelegalioms religinėmssektoms“27.

Tad veltėdžiai, vengiantys naudingovisuomenei darbo ir gyvenantys antivisuo-meniškaibeiparazitiškai,galibūtikatego-rizuoti į: 1) vengiantys bet kokio darbo; 2)oficialiaidirbantys,betpagrindinespaja-

26 Ibid., p. 336.27 LTSRAukščiausiosios TarybosPrezidiumonu-

tarimas „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios TarybosPrezidiumoįsako„Dėlsustiprinimokovospriešasme-nis, vengiančius naudingo visuomenei darbo ir gyve-nančius antivisuomeniškai bei parazitiškai“ taikymo“,Vilnius, 1961 m. liepos 12 d., Lietuvos nacionalinėMartyno Mažvydo biblioteka, Lituanistikos fondas:a810/961, p. 2.

masgaunantysišprivačiosveiklos;3)ven-giantystikoficialausdarboiružsiimantysprivačiaveikla;4)spekuliantai;5)elgetos;6) prostitutės; 7) religinių sektų vadovai.Neaišku, ar remiantis paskutine kategorija, arišretorinėsstigmatizacijospaskatų,ta-čiauveltėdžiaisbūdavoįvardijamiįvairiųreliginiųkonfesijųatstovai (pvz.,vienuo-lės)arjųpatarnautojai28.Prisidegusveltė-džiavimutaippatbuvomėginamasusido-roti sudisidentais arkitais režimuinepa-togiais asmenimis29, bauginti ir persekioti įvairių subkultūrų jaunimą.Kaimuose šisįsakasbuvonukreiptasįvalstiečius,kuriearbadalįkolūkiodarbolaikoskirdavosavonuosavamūkeliuiprižiūrėti,arbaapskritaiatsisakydavodirbtikolūkyje30.

28 Vargonininkas S. V. Šeškevičius prisimena:„Daugybęmetųapiemanekalbėjo,kadesudidžiausias„lodarius“–tokspatskaipnuorytoikivakaroseptyniasdienaspersavaitęgirtas„pijokas“.Manenuolatpeikėirrodėpavyzdžiu,kokieneturibūtitarybiniaižmonės.Ir„Jaunimogretose“, ir„Šluotoje“tekosavokarikatūrasmatyti. Mano žmonaMarija darbo normalesnio gautiniekaip negalėjo.Buvo „tinkama“ tik biblioteką valy-ti.Maža to, kolūkis darbo jai nedavė, už „tinginystę“draugiškameteismesvarstė,antmiesteliogėdosstulpo–į„Satyroslangą“–joskarikatūrąkabindavo.Kolūkiopirmininkasspaudėmane tokiųniekųkaipvargonai irbažnyčioschorasatsisakytiirgriebtiskokiotikrovyriš-kodarbo“–Vitkienė S.Vargonininkąsovietmečiuvadi-noveltėdžiu//Anykšta.2009,gruodžio15(prieigaperinternetą: <http://www.anyksta.lt/print_forms/print_stl.php?sl=4196&rb=5>, paskutinį kartą žiūrėta 2011 0901).

29 Geriausiaižinomasatvejis–poetoJ.Brodskionuteisimasužparazitavimą.Žr.Burford E. R. Jr. Get-ting the Bugs Out of Socialist Legality...

30 Tokią išvadąsuponuojaLTSRATPrezidiumoišleistasnutarimasdėlįsakotaikymopraktikos,kuriamerašoma:„Varėnosrajono„Dzūkijos“kolūkyjevisuome-ninėje gamyboje nedalyvavo 40 kolūkiečių. Jie buvoįspėti kolūkiečių visuotiniame susirinkime, ir visi jiepradėjodirbti“–LTSRAukščiausiosiosTarybosPrezi-diumonutarimas„ApieLietuvosTSRAukščiausiosiosTarybosPrezidiumo1961m.gegužės27d.įsako„Dėlsustiprinimokovospriešasmenis,vengiančiusnaudin-govisuomeneidarboirgyvenančiusantivisuomeniškaibei parazitiškai“ taikymo praktiką“, Vilnius, 1961 m.

118

Toksplačiaiaprėpiantisveltėdžiavimoapibrėžimas ir įrašytos lanksčiai traktuo-tinos frazės (pvz., „dėl akių įsidarbina“)tuoj rado atgarsių, pasitelkiant NerijosPutinaitės frazeologiją, sovietinės išmo-nėskultūroje31.Įvairausrangopareigūnai,visuomeniniųorganizacijųveikėjaiiršiaipapsukrūs piliečiai netrukus ėmė naudotiskaltinimais veltėdžiavimu savanaudiškaistikslais.Atsiradoprogarevizuotiirmėgintipasikėsintiįkitųasmenųturtą.Labiausiaijuosmasinonumatytagalimybėveltėdįiš-keldintiįkitąvietą,taigiišpradžiųatlais-vinti,ovėliaunusavintigyvenamąjįplotą,kuriolabaitrūko.

Pasipylę piktnaudžiavimo atvejai ge-raimatytiišoficialiųdokumentų.1961m.spalio12d., taigivospusmetispo įsako,LTSRAT Prezidiumas nutarime pažymi,„kad kai kurie Darbo žmonių deputatųtarybųvykdomiejikomitetai, taippatmi-licijos, prokuratūros bei teismo organaipadarėrimtųklaidų,taikantgegužės27d.Įsaką“ ir pateikia pavyzdžių: „Klaipėdosmiesto prokuroras sankcionavo milicijos organųparuoštąmedžiagądėlA.Šimkaus,gim. 1917 m., iškeldinimo iš miesto kaip parazitinį elementą, nors šis pilietis yraaklas, II grupės invalidas ir gydytojųko-misijos pripažintas netekęs 100 procentųtiek profesinio, tiek ir bendro darbingumo. Liaudies teismas savo nutarimu atsisakėtaikytiA.Šimkuigegužės27d.Įsaką“32, ir

spalio 12 d., Lietuvos nacionalinėMartynoMažvydobiblioteka, Bendrieji fondai: Bt147895, p. 1.

31 Putinaitė N.Nenutrūkusi styga:prisitaikymasir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius: Aidai,2007, p. 160–201.

32 LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumonutarimas „Apie LietuvosTSRAukščiausiosios Tary-bosPrezidiumo1961m.gegužės27d. įsako„Dėlsu-stiprinimokovosprieš asmenis, vengiančiusnaudingovisuomeneidarboirgyvenančiusantivisuomeniškaibei

kitaspavyzdys:„Rokiškiorajonoliaudiesteismas priėmė nutarimą pritaikyti Įsakąpil.A. Jasiulioniui, IIgrupės invalidui, irjo žmonaiV. Jasiulionienei – trijųmaža-mečiųvaikųmotinai.“33Kaikurieteismainutarimusiškeldintipriėmėnetpoto,kaiįspėtasisasmuoįsidarbinoirtaiįrodėteis-moposėdyje.

Todėl netrukus valdžia ėmė griežtintiaplinkybes,kuriomisleidžiamaasmenįiš-keldinti.Betgalimybėperimtigyvenamą-jįplotąbuvo tokiaviliojanti,kad ir1965metų nutarime teko konstatuoti: „Šiauliųmiesto,Mažeikių rajono ir kai kurie kitiliaudies teismai jau po 1964metų spalio28dienosĮsakoįsigaliojimopriėmėnuta-rimusiškeldintiasmenis,gyvenančiusan-tivisuomeniškaibeiparazitiškai,kurie ta-čiauturišeimasirnuolatinesgyvenamąsiasvietas.Šieasmenysturėjobūtiperauklėja-midarbupagaljųgyvenamąsiasvietas.“34 Todėl1970metaisLKPCentroKomitetasirLTSRMinistrųTarybanutarė,kadasme-nįgalimapasiųstidirbtiįkitąrespublikosmiestą ar rajoną, jei „įdarbinimas gyve-namojojevietojeneturėsauklėjamojopo-veikio“,otokįsprendimąmiestųirrajonųDarbožmoniųdeputatųtarybųvykdomiejikomitetaigalipriimtitiksusitaręsuVidausreikalųirStatybosministerija35. Be abejo,

parazitiškai“taikymopraktiką“,Vilnius,1961m.spalio12d.,LietuvosnacionalinėMartynoMažvydobibliote-ka, Bendrieji fondai: Bt147895, p. 3–4.

33 Ibid., p. 4.34 LTSRAukščiausiosiosTarybosPrezidiumonu-

tarimas „Dėl vykdymoLietuvosTSRAukščiausiosiosTarybosPrezidiumo1964metųspalio28dienosįsakokovos prieš asmenis, vengiančiusnaudingovisuomeneidarboirgyvenančiusantivisuomeniškaibeiparazitiškai,klausimais“, 1965m. kovo 13 d., Lietuvos nacionali-nėMartynoMažvydobiblioteka,Lituanistikosfondas:a345/965, p. 3.

35 LKPCentroKomitetoirLTSRMinistrųTary-bosnutarimas„Dėlpriemoniųkovaisuasmenimis,ven-

119

atsisakytiiškeldintigalėjoskatintiirkitospriežastys:pasakR.E.Burfordo,valdžiapastebėjo,kadtaimenkaiskatinoasmeniskeistipožiūrįįdarbą,naujojevietojejuosbuvo sunkiau kontroliuoti, o atskirais atve-jaisjieimdavodaryti„neigiamą“įtakąvie-tiniamspažeidžiamiemsindividams36.

Vis dėlto, matyt, bent dešimtmetį po1961m.gegužės27d.įsakoveltėdžiavimomastaibuvoišpūstidėlšiųpiktnaudžiavi-mų.Taippat,kaipmatėme,tarpveltėdžiųpatekdavoįvairūskitųkategorijųžmonės,tačiau šiame straipsnyje nagrinėjame tikpraktikas tokių asmenų, kurie sąmonin­gai atsisakė dirbti arba įsidarbino „dėl akių“37, bet tai buvo ne privačios ūkinėsveiklos priedanga, o apsauga nuo teisė-saugos persekiojimo. Daugiausia tai buvo įvairių subkultūrų atstovai (bitnikai, hi-piai,vėliau–pankai,anarchistai),taippatoficialią kultūrą atmetantys menininkai,pavieniai visuomenės atskalūnai. Tokiųasmenųbuvonedaug,ojųaplinkąpažino-jusiųžmoniųteigimu,kraštutinėspriemo-nės–gaudymoirteisimoužbangladešą38 – prieš juos imdavosi, tik jei jie smarkiai įkyrėdavo (ne kartą įspėti, užsiimdavoantisovietine veikla, nuolat nepaklusdavo „rekomendacijoms“) arba milicijos įga-liotiniui prireikdavo „procentų, kad vedakovąsuveltėdžiavimu“39.Veltėdžiais lai-kytiems hipiuojantiems jaunuoliams ypa-tingasdėmesysskirtaspoRomoKalantos

giančiais visuomenei naudingo darbo ir gyvenančiaisantivisuomeniškai bei parazitiškai, stiprinti“, 1970m.kovo27d.,Nr.121//LTSRAukščiausiosiosTarybosirVyriausybėsŽinios.1970,gegužės20,Nr.14,p.239.

36 Burford E. R. Jr., p. 500.37 Kartaisbuvosakoma„palaikytidarbą“.Išauto-

riaus pokalbio su E. B. 38 Taip buvo vadinamas veltėdžiavimas soviet-

mečiu.39 autoriaus pokalbis su E. B.

susideginimo1972m.gegužęKaune.AnotistorikoArvydoAnušausko,anksčiaumili-cijossuregistruotieji„vedęantivisuomeni-nįgyvenimobūdą“aktyviausiaidalyvavo1972 m. gegužės 18–19 d. kilusiose de-monstracijose40.

Sovietinės benamystės ir valkatavimoreiškinius tyrinėjusi Svetlana Stephensonteigė, jog sovietų valstybė tik „kartaisėmėsi nenuoširdžių mėginimų“ per įdar-binimą reabilituoti (taigi įtraukti) „asoci-aliuselementus“,o išprincipobenamius,valkatas ir parazitus laikė „socialinėmisšiukšlėmis“ (angl.social waste)41.Tačiaujeigu kalbėsime ne apie tuos „asocialiusasmenis“,kuriedėlstruktūriniųsocialinių,politiniųirekonominių(sugrįžętremtiniai,paleistikaliniaietc.)arbaasmeniniųprie-žasčiųnebegalidirbti, todėl jiemsreikėtųspecialios socialinės rūpybos ir reabili-tacijos, o fiziškai pajėgius ir sąmoningusasmenis, šis teiginys pasirodys klaidingas. Režimas negalėjo sau leisti turėti tokiųpiliečių, kurie laisva valia apsisprendžianedirbti„visuomeneinaudingodarbo“,to-dėlbuvoparengtavisasistema,kaip juosįtraukti ir tik kraštutiniais atvejais – dis-kredituoti. Susiformavo visuomeninių iradministraciniųpoveikiopriemoniųkom-pleksas (auklėjimas, priverstinis įdarbini-mas), o įvairios partinės, propagandinėsirvisuomeninėsorganizacijos skyrėdauglaikodarbodrausmėsirviešosiostvarkosklausimams42.Kadnedisciplinuotųirpra-sižengti linkusiųasmenųnėra iškartoat-

40 Anušauskas A.RepresinėSSRSVidausreikalųsistemaLietuvoje//Lietuvosvidausreikalųistorija.Vil-nius:Vilniausdailėsakademijosleidykla,2008,p.324.

41 Stephenson S., p. 13.42 Pavyzdžiui, gamyklų pirminėse partinėse or-

ganizacijosedarboirviešosiostvarkospažeidimai(nuopravaikštųirvėlavimųikipasirodymoneblaiviam)buvovienadažniausiaisvarstomųtemų.

120

sikratoma,ojuosmėginama„perauklėti“,rodo gamyklose pasikartojantys skundai, kaddarbodrausmępalaikytitrukdoišvie-nosvietosįkitąperkeltigeraižinomivel-tėdžiai ir pravaikštininkai43. Kita vertus, S.Stephensonągalimapapildyti,kadreži-mas atkurdavo socialinę tvarką perkelda-mas „asocialius elementus“ į geografinęperiferiją, alkoholikų gydymo įstaigas ardarbo stovyklas, omūsų aptartiems indi-vidams šia prasme dar buvo pritaikytos ir psichiatrinės ligoninės.Tai, bekitako,turėjo išreikšti ideologinę nuostatą, kadpsichiškaisveikasžmogussavovaliataipnesielgtų.Kaipnepripažįstantstruktūriniųskurdoirbenamystėspriežasčiųbenamiai,valkatos ir elgetos galėjo tokį gyvenimobūdą pasirinkti tik savo valia dėl asme-ninių patologijų (nesugebėjimo palaikytisocialiniusryšius–sukurtišeimą,susirastidraugų,įsitrauktiįdarbiniussantykius)44, taip neigiantys kitokias nei socialistiniųvertybių preferencijas veltėdžiai galėjotokie būti tik dėlmoralinės degradacijos,infantilumo arba psichinio nestabilumo.

2. Sovietinė darbo etika ir drausmė: darbo laiko nusavinimas

Įsidarbinimas „dėl akių“, galimybė dir-bantnedirbtiarbadirbtikuomažiauyratasvarbiausiapraktika,kuri,išvienospusės,siejasi su visuotinai vyravusia sovietine darbo etika ir šlyjančia darbo drausme,

43 Vilniaus radijo komponentų gamyklos cechoNr.31viršininkopavaduotojasskundžiasi:„Padaugėju-siųdisciplinosirviešosiostvarkospažeidimųpriežastista,kadįmūsųcechąkadrųskyriusatsiuntėveltėdžius,skrajūnusirpravaikštininkus.Taidrg.Bormašenko,Be-žosis,ireilėkitų“–Vilniausradijokomponentųgamy-klosatviraspirminiųpartiniųorganizacijųsusirinkimas,1974m.birželio28d.,protokolasNr.2.,LYA,f.15008,ap. I, b. 52, l. 65.

44 Stephenson S., p. 88.

o iš kitos pusės nurodo išeitį tų asmenų,kurie nenorėjo dirbti, bet buvo privers-ti (įsidarbinti įpareigojo ir Baudžiamasiskodeksas).Todėlgalimakalbėtiapievisądarbo praktikų trajektoriją – panašius el-gesiomodelius,nulemtustųpačiųišoriniųideologinių ir socioekonominių determi-nančių.Kadangipriverstinisįsidarbinimasyraganaakivaizdusreiškinys,šiamesky-riujedaugiaudėmesioskirsimepaaiškintisovietinei darbo etikai ir drausmei.

LTSRDarboįstatymųkodeksopream-bulėskelbė:„TSR–pagaljodarbą“,dar-basyrakiekvienodarbingopiliečiopareigairmoralinėpriedermėpagalprincipą:„Kasnedirba,tasnevalgo.“45 Ši imperatyvi ide-ologinėformuluotėslėpėvienąpamatiniųsovietinės santvarkos problemų: teoriškaikiekvienamdarbągarantavusisistemakas-dienybėjenuolatsusidurdavosuaukščiau-siotikslo(nedarbopanaikinimo)realizaci-jostrikdžiais,nesviendarbosuteikimone-užtekodarbuotojųporeikiamspatenkintiirjųmotyvacijaipalaikyti.Tad,kovojantsuvisuotinaiišplitusiadarbuotojųdemotyva-cija,ideologiniulygmeniubuvopabrėžia-makomunizmokūrėjomoralinėpriedermėdirbti, eksploatuojamas darbo kultas, teilo-riškąja dvasia akcentuojamas nuolatinisdarbonašumodidinimas,kurisbuvoįvel-kamasįsocialistinįlenktyniavimąirdarbopirmūnųpanegiriką bei skatinimą, kurtosįvairios premijavimo sistemos.Taip reži-masne tik siekė laikytis ideologiniųver-tybių,betirmėginospręsticentralizuotosplaninėsekonomikos,kuriosprincipųnie-kadaneatsisakė,neefektyvumobėdas.

45 LietuvosTarybųSocialistinėsRespublikosDar-boįstatymųkodeksas:oficialustekstassupakeitimaisirpapildymais1977m.sausio1d.Vilnius:Mintis,1977,p. 4.

121

Tačiaucentralizuotaplaninėekonomi-kairvisuotinėsdarbogarantijos,išvienospusės, ir susiklosčiusi realipadėtis, iški-tos pusės, sukūrė sąlygas, kuriomis galė-jo pasireikšti mūsų nagrinėjama praktikųtrajektorija–jąčiavadinsimedarbo laiko nusavinimu.Planinėekonomikaįpareigojokiekvieną įmonę ir joskolektyvą įvykdy-titamtikrasnormas,užkuriaspirmiausiabuvoatsakingiįmoniųvadovai.Šiprievo-lė skatino juos saugoti darbininkus, ypačplanoterminamsartėjantpriepabaigos.Iš-laikytiarbapriimtiįdarbąnaujusdarbinin-kustaippatįpareigojovisuotiniodarboga-rantija,beto,nuolatinįnerimąirspaudimąįmoniųvadovamssukeldavodidelisdarbojėgos trūkumas46.Tokiomisaplinkybėmisvadovaibūdavopriverstinetiksusitaiky-ti su tuo, kad darbininkai prastai atlieka savoužduotis,betirbentikitamtikroly-giotoleruotidarbodrausmėspažeidimusiršalutinęveiklą.Priedarbodrausmėsirimoprisidėdavo stringančios ekonomikos su-keltos prastovos (pvz., pramonės įmonėnegauna reikiamų žaliavų) ir darbininkųpasirinkimas,užuotviršijusįvykdytąnor-mą,pasirūpintiprivačiąnaudąteikiančiaisreikalais (jeigu, tarkime, moralinės ir fi-nansinėspremijossocialistinėselenktynė-se teikiamažiaunaudosarpasitenkinimoneiprivatūsinteresai).Kitaiptariant,dar-bininkamsatsiradodauggalimybiųnusa-vintilaiką,skirtąjųtiesioginiamdarbuiat-likti,otainulemdavodarbodrausmėspa-žeidimusirapskritaispecifinėssovietinėsdarbo etikos formavimąsi. AntropologėKatherineVerdery,apeliuodamaįšioseti-kos specifiškumą, teigia, kad darbininkai

46 Apiedemografinesdarbo jėgos trūkumoprie-žastisskaitykiteLewin M. The Soviet Century. London: Verso, p. 334–341.

darydavotiekmažai,kiekbuvoįmanoma,todėlgalimakalbėtiapienedarbokultąir„vidinį sabotažą“47. Kiek atsainiai atlie-kamodarboetikabuvo įsigalėjusi irkiekšlyjantidrausmėpaveikėsovietinęekono-miką, turbūt neįmanoma tiksliai įvertinti,bet gera užuomina galėtų būti pravaikštųklausimas.

Pravaikšta buvo fiksuojama, jei dar-buotojo nebūdavo darbo vietoje daugiauneidvivalandas.Kadjoskėlėrimtųrūpes-čiųsovietineiekonomikaiirgalvosskaus-mą įmonių vadovams ir ideologiniamsdarbuotojams, rodo tai, kiek daug dėme-sio profesinėje literatūroje ir viešajamediskurse buvo skiriama darbo drausmėstemai: įmonių partinių organizacijų su-sirinkimuose darbo drausmės pažeidimųklausimai nuolat patekdavo į dienotvar-kes,gamyklosebuvoatliekamidarbininkųdarbo efektyvumo matavimai, leidžiamametodinė literatūra, skirta darbonašumuiįvertintiirdidinti,kiekvienasautoriuspa-teikdavo darbo drausmės kiekybinius irkokybinius rodiklius – dėl prastovų, pra-vaikštų ir vėlavimų prarandamas darbominutes ir jų piniginę išraišką. Jos neat-spindirealiųpravaikštosmastų(nemenkajųdalisbuvoneužfiksuojama,omatantpa-šaliniam stebėtojui darbininkas dirbdavokiturežimu),tačiaunusakoneslepiamąsu-sirūpinomastą.Vienas„Žinijos“lektorius1972metaisrašė:„Ypačdideliųnuostoliųliaudiesūkispatiriadėltokiodarbodraus-mės pažeidimo, kaip pravaikštos. Mūsųrespublikoje per metus padaro pravaikštas daugiaukaip90000darbuotojų.Išjųapie12000atleidžiamiužtaiišdarbo.Dėltoturima apie 100 000 žmogaus darbo die-

47 Verdery K.WhatWasSocialism,AndWhatCo-mesNext?PrincetonUniversityPress,1996,p.23.

122

nų, arba 250 000 rb. nuostolių.“48 O štai kitasskaičiavimoirmoralinioapeliavimo būdas: „Sociologai apskaičiavo, kad dar-bodrausmėspažeidėjai (pravaikštininkai)daronuostoliusnetikvisuomenei,įmonei,kurioje jie dirba, bet sau ir savo šeimoms. Dėl tokiodarbuotojokaltės šeimaviduti-niškaipermetusprarandaapie500rublių.Darbo drausmės pažeidėjai paprastai su-daro absoliučią daugumą tų, kurie nuolatkeičiadarbovietą.“49

Nepaisant to, faktiškai pravaikštos buvoplačiaipraktikuojamosirneretaito-leruojamos.Tikruosiusjųmastusvadovy-bėapytikriaiįsivaizdavo,žinojoirkadjostoleruojamos.Vilniausradijokomponentųgamyklos1974m.birželio28d.pirminiųpartinių organizacijų susirinkime eilinįkartądiskutuotaapiedarbodrausmę.Pojopriimtamenutarimepažymima,kad,pagal„toli gražu nepilnus kadrų skyriaus duo-menis“, 1973 metais prarasta apie 1824valandas darbo laiko50,obalandžiomėnesįatlikuspatikrinimąnustatyta,kadcechuo-se darbo ataskaitos pildomos „be būtinopažeidimų įvertinimo“, viename cechepažeidimai netgi užtušuojami „lygiavos“principu: „Visiems meistrams skyriuje„Darbodisciplinoslygis“užkovąįrašytasaukščiausiasbalas01, kai tuometukovąpavėlavo36žmonėsirbuvotrysdiscipli-ninėsnuobaudos.“51Įsusirinkimąiškviesticechųvadovaiteisindamiesipateikėtipiš-kasdarbodrausmėspažeidimųpriežastis:

48 Kemeklis P. Teisinės priemonės socialistineidarbodrausmeistiprinti:(medžiagalektoriui).Vilnius:LTSR„Žinijos“draugijosrotaprintas,1972,p.5.

49 Lipnevičius H. Darbo drausmė – kiekvienopiliečio pareiga: (medžiaga lektoriui).Vilnius:LietuvosTSR„Žinijos“draugijosvaldybosrotaprintas,1978,p.7.

50 Vilniaus radijo komponentų gamyklos atviraspirminių partinių organizacijų susirinkimas, 1974 m.birželio28d.,protokolasNr.2//LYA,f.15008,ap.I, b. 52, l. 78.

51 Ibid., l. 80.

„Yratokiakategorijažmonių,nėrakonuo-dėmės slėpti, kuriuos buvo galima seniaiatleisti – tai krovikai, bet ir tai padaryti negalima, nes nebus kam jų pakeisti“52; „Perpaskutinįpusmetįkolektyvas išaugo1,5karto.Dėlstiprausžmoniųtrūkumoperšįperiodąmesbuvomepriverstipriimtibetkokius žmones, tarp jų ir žinomus darbodisciplinos pažeidėjus“53 ir „Žinoma, yrakaltėirmeistrų,irkitųdarbininkų,betko-kiagalieitikalbaapiediscipliną,kaižmo-nėsateinaįdarbąirvisąsavaitęnežino,arjobus,arbusreikalingųmedžiagų“54.

Pravaikštos dažniausiai būdavo susie-jamos su alkoholizmo problema. Tačiauši taisyklėgreičiausiai tinka tik formaliaifiksuojamaipusei,užkuriosglūdėjoįvai-rūskitinusavinto laikoišnaudojimobūdai,daugplačiautoleruojamiirtodėlrečiaupa-kliūdavęįoficialioskontrolėsžiūroslauką.Be to, tarp pravaikštininkųpatekdavo tikdaugiau nei dvi valandas savo darbo vieto-jenebūdavędarbininkai,olaiko nusavini­mopraktikossėkmingaivykdavoirdarbovietoje,ir trumpesnėmislaikoatkarpomis(jasišdaliesapima„vėlavimai“).Jųmetudarbininkaigalėjospėtipagamintiproduk-cijos,kuriviršydavonormąirtodėlgalėjobūti„išnešta“,t.y.pavogta55. Taip pat im-davosi tvarkyti kitus reikalus.

52 Ibid., l. 66.53 Ibid., l. 67.54 Ibid., l. 68.55 „Spartos“fabrikodirektoriusA.V.Vašurkinas

pervienąpartinioūkinioaktyvosusirinkimąpyko:„Ce-chuose laikunegalisulaikyti tų,kuriegaminaproduk-cijąišnešimui,ojuknėraabejonių,kadšaliadirbantyskolegos pastebi šitą netvarką ir turbūt daugumamatė,kaipAdomaitienė–cechonr.2kontrolierė–nešėįdra-bužinękojinesirpuskojines“–Fabriko„Sparta“parti-nio-ūkinio aktyvo susirinkimas, 1970m. vasario 6 d.,protokolas Nr. 3 // LYa, f. 7672, ap. 2, b. 14, l. 16–17. Daugiauapie„nešimus“galimapasiskaitytiGrybkaus­kas S. Sovietinė nomenklatūra ir pramonė Lietuvoje1965–1985 metais. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2011, p. 327–328.

123

Pateiksime vieną pavyzdį iš draugiš-kųjų teismų praktikos. 1985 m. birželio 20d.„Audros“fabrikodraugiškajameteis-me svarstytas Planavimo skyriaus ekono-mistasZenonasLiniauskas, pavėlavęs popietųįdarbą2val.15min.Draugiškajamteismuijisaiškinosi:„Tądienąpietųper-traukosmetusavoautomašinanuvažiavauįūkiniųprekiųparduotuvę irgavaunusi-pirktichemikalų,kuriųilgąlaikąieškojau.Nusprendžiau nuvežti į kolektyvinį sodą.Tenpradėjaujaispurkštisodinius.Ilgokaiužtrukau. Išvažiuodamas iš sodo, sutikaufabriko „Latviją“, kuria bendradarbiai at-važiavomanęsieškoti.Supratau,kaddarbodrausmę pažeidžiau, kažkaip nepagalvo-jau.Atsiprašaukolektyvą.“56 Iš Planavimo skyriaus viršininko I. Simonavičiaus pa-sakojimoaiškėja,kaddarbuotojasiranks-čiauvėluodavęspopietųįdarbą,skyriausviršininkasdarydavęsjampastabas,tačiauoficialiai Z. Liniauskas „turi tik paskati-nimus“,o ieškoti jokolektyviniame sode„kažkaspatarė“57. Šis smulkus incidentas nusako bent keletą reikšmingų sovietinėskasdienybės bruožų. Pirma, dominavusiądeficito kultūrą – vyras turbūt nemelavo,kadpavykogautisunkiairandamųchemi-kalų,oįparduotuvęjuos„išmetė“tikbesi-baigiant galiojimo laikui. antra, ir pats dar-buotojas, ir jo viršininkas pripažįsta, kadvėlavimųpasitaikė ir anksčiau, bet darbejis iki tol buvo tik skatinamas. Taigi gali-mainterpretuoti,kadįtaižiūrėtaformaliaiirišprincipotoleruota,kolgalbūtkažkamėmėnepatikti.Trečia,jisatskleidžia,kaipbūdavonusavinamas laikas–darbometuvykstama sutvarkytiprivačiųreikalų.Kad

56 Galdikienė M., Dambrauskas A., Skaisgiris P. Draugiškųjųteismųnuostatųkomentaras.Vilnius:Min-tis, 1986, p. 62.

57 Ibid., p. 62.

tainebūtajokiospaslapties,išduodaužuo-mina, esą „kažkas“ pasakė (taigi žinojo),kurreikėtųieškotidingusiodarbuotojo.

Nusavinto laikoišnaudojimobūdaipri-klausydavonuoatliekamodarbopobūdžio,tačiaupatinusavinimopraktikareikšdavo-si visur, kitaip tariant, jos trajektorija drie-kėsikonepervisasprofesijas.Pavyzdžiui,architektas Marius Šaliamoras pasakojo,kadmaždaugdevintojodešimtmečiovidu-ryjearchitektamsjautarsibuvoleistaužsi-dirbti–jųatlyginimaspriklausėnuoatliktodarbo. Bet uždarbio fondas išliko ribotas,todėl,pasiekęsjoribą,negalėjaitikėtisgau-ti didesnės pinigų sumos. „Išsėmus“ visąfondą, žmogus galėjo rinktis – arba dirbtituščiai,arbalaikorezervąišnaudotikitiemsreikalams. Priedangai prieš kadrų skyrių,kuris reikalaudavo darbuotojus būti darbovietoje, naudotas „pakabinto švarko efek-tas“.Žmogusišeidamaspakabinasavošvar-ką,ojeikasateinair ieško,kolegossako:„O,jisčiakažkurnetolinuėjo,va,švarkaskabo.“58 Panašūs gudravimai nebuvo vienkabinetinio darbo prerogatyva. Gamykloje priestakliųarkonvejeriostovėjędarbinin-kai rasdavo savų metodų nusavinti laiką.Pasak Šiaulių „Vairo“ gamykloje dirbusioE. B., nebuvo sunku dieninės pamainosmetu pasigaminti daugiau detalių nei rei-kia,oatėjusįnaktinępamainą,tasdetalesišsitraukti59. Tada beveik visą darbo laikągalėdavo skirti alkoholio vartojimui arbažaidimuikortomisirdomino.Neatsitiktinaidaugiausiagirtųdarbininkųgamyklosebū-davo aptinkama po antros pamainos.

Darbo sabotavimas nebūtų galėjęsvykti be pajautimo, kad administracijos atžvilgiu darbininkas turi tam tikrą galią,

58 AutoriauspokalbissuMariumiŠaliamoru.59 autoriaus pokalbis su E. B.

124

nulemtą darbo jėgos, ypač kvalifikuotos,trūkumo.Vilniausgrąžtųgamyklosatsto-vas skundėsi: „Mūsų gamykloje kova sugirtuokliaisirkitokiaistvarkospažeidėjaisvykdomalabaisunkiai.Darbininkaijokiųnuobaudųnebijo, jeigukas– iškartopa-duoda pareiškimą ir eina į kitą gamyklą,o ten yra priimami sumalonumu.“60DėltoK.Verderydarėišvadą,kadsocializmosąlygomis darbininkai užėmė sąlyginaistipresnes pozicijas vadovybės atžvilgiuneidarbininkaikapitalizmosantvarkoje61. Buvusio„Vairo“darbininkopateiktaspa-vyzdysrodo,kadtokiaišvadaištiesųnėraperdėta.Jispasakojo,kaipkartąpakliuvoįblaivykląirjamgrėsėprarastimėnesiopre-miją.Kolegosjįpamokėatėjusįdarbąne-jungtistakliųirišsireikalauti,kadpremijosnenubrauktų.E.B.prisimena:„Ateini,gir-di,vėlnormos,tasnegerai,tasnegerai[sa-kai]:stop,nejungsiustaklių,patsjunk,taureikia,tuirdirbk,<...>dėjau…Irnedirb-siu. Išeidavau, rūkydavau. Pagal įstatymąpravaikštayra,jeigutudarbovietojnebūniilgiauneidvivalandas.Taivatašvalandąrūkau, ateinu, išeinu, vėl valandą rūkau.Kątumanpadarysi?Nu,ojeigujamdegaplanas, tada daro nuolaidas. Vat toks labai greitas, trumpas darbo nutraukimas padeda išspręstinedidelesproblemasvisada.“62

Tokiąsituacijąpriskirtigamyklos„vi-dineidemokratijai“kaiptaidarokaikurieautoriai, nėra tikslu net jei pripažįstama,kadjibuvopaternalistiniopobūdžio, t.y.administracijos kontroliuojama63. Būti-nybėderėtissudarbininkais irdaryti tam

60 Vilniaus m. Spalio rajono vykdomojo komite-toSocialistinioteisėtumoirviešosiostvarkosapsaugoskomisijos posėdis, 1977 m. sausio 26 d., protokolas Nr. 15 // Vaa, f. 765, ap. 1, b. 920, l. 22.

61 Verdery K., p. 23.62 autoriaus pokalbis su E. B.63 Grybkauskas S., p. 301–302.

tikrasnuolaidaskildavoneiš„vidinėsde-mokratijos“,oišnesutarimųgrėsmės.Pas-tarųjų išvirtimas į atvirą konfliktą galėjoreikštinetikgamybosprocesosustojimą,bet ir išorinės partinės valdžios įsikiši-mą, kuris neretai skaudžiau atsiliepdavopačiai administracijai nei darbininkams,nes,kaippažymiS.Grybkauskas, „konf-liktas įmonėje vertintas kaip ideologinisadministracijos aplaidumas bei svarbiau-sios politinės funkcijos nevykdymas“64. Panašu, kad daug gamyklų sovietmečiugyveno nuolatinės įtampos sąlygomis, odarbininkų pasipriešinimas nebuvo išim-tiniai atvejai. Kai 1973 m. sausio 17 d.Vilniausradijokomponentųgamyklojeat-sisakė dirbti išdirbio normų peržiūrėjimunepatenkinti darbininkai, partinio komite-to posėdyje buvoužsiminta, kad panašūsincidentai jau vyko ir kituose cechuose, ir kitose gamyklose65.Nesutarimaidėldarboplanų buvo tik vienas iš įtampos židinių.Kitas – darbininkus pasiekiančios žiniosar gandai apie administracijos privilegijas ir piktnaudžiavimus, plačiai išplitusius,bet tik retais atvejais viešai aptariamus. Pavyzdžiui, „Spartos“ partinio komitetoposėdyjesvarstytaskandidatoįKPnariusStaniulio66 skundas, kad administracija ne-naudojapagal paskirtį už fabrikopinigusįsigytokaterio,onorintiesiemsgautibutąsudarytosdvieilės–jauniesiemsspecialis-tams ir kitiems darbininkams67. Nors per posėdįnutarta fabrikodirektorių įspėti, ojopavaduotoją–nubausti,popusėsmetų

64 Ibid., p. 299.65 Vilniaus radijo komponentų gamyklos parti-

niokomitetoposėdis,1973m.sausio23d.,protokolas Nr. 82 // LYa, f. 15008, ap. I, b. 51, l. 21.

66 Vardas nenurodytas.67 „Spartos“ fabriko partinio komiteto posėdis,

1971 m. vasario 15 d., protokolas Nr. 11 // LYa, f. 7672, ap. 2, b. 15, l. 88–89.

125

dokumentuose randameįrašą,kadskundąparašęsdarbuotojaspereinaįkitądarbą68. Tikru kovos lauku tapdavo administracijos irpartiniųorganizacijųpastangospažaboti„išnešimus“.Uolesniuždisciplinąatsakin-gi meistrai, kontrolieriai ar draugovinin-kaisulaukdavo„išnešiotojų“grasinimųiršantažo69,okaikurie„draugaiaplinksavesudarėtokiassąlygas,kadprivedėžmonesikiašarų“70.Todėlnenuostabu,kadnetperatviruspartiniussusirinkimuskadrųvirši-ninkai keldavo prastos darbo atmosferos klausimus:„Mesmatome,kadpasmuskasketvirtasarpenktasžmogusišeinaišmūsųgamyklosdėlnesutarimųsuadministracijairkolektyvu.“71

Viešaiskelbiantvisuotinįnedarboįvei-kimą,iššiųkonfliktų,nesutarimųirnepa-sitenkinimų kildavęs masinis darbuotojųjudėjimasišvienosdarbovietėsįkitąilgiaunepabūnantvienojevietojeirsusidarančiosdarbo„pauzės“tarpjųbuvoslepiamospoeufemizmu„kadrųtekamumas“.S.Gryb-kauskas tai vadina sisteminiu nedarbu72, tačiau galbūt tiksliau šį socioekonominįreiškinį apibrėžti kaip darbo lakumą, nesjį formavonedarbopasiūlos stoka,o josperteklius kartu su visuotinio darbo siekia-mybe, ekonomikos neefektyvumu, pras-tomisdarbosąlygomis irkitaissocialinionepasitenkinimo faktoriais.

68 „Spartos“ fabriko partinio komiteto posėdis,1971m.birželio24d.,protokolasNr.21//LYA,f.7672,ap. 2, b. 15, l. 141.

69 „Spartos“fabrikopartinio-ūkinioaktyvosusi-rinkimas, 1970 m. vasario 6 d., protokolas Nr. 3 // LYa, f. 7672, ap. 2, b. 14, l. 18, 20.

70 „Spartos“ fabriko partinio komiteto posėdis,1974 m. sausio 9 d., protokolas Nr. 8 // LYa, f. 7672, ap. 2, b. 18, l. 210.

71 Vilniaus radijo komponentų gamyklos antrojipirminių partinių organizacijų ataskaitinė-rinkiminėkonferencija. 1975 m. spalio 27 d., protokolas Nr. 8 // LYa, f. 15008, ap. 1, b. 93, l. 139.

72 Grybkauskas S., p. 325.

Priverstinai įdarbinti ar darbą tik an-traeiliu savo gyvenimo tikslu laikę, todėlmenkai motyvuoti dirbti žmonės, režimotraktuoti kaip veltėdžiai, pakliūdavo į šį„kadrųtekamumo“srautąirdaugprisidėjoprie jo formavimosi. Sovietinė darbopo-litikapriversdavomūsųnagrinėjamo tipoasmenį „susirasti“ darbą, bet susiklosčiu-si darbo etika leisdavo išlaikyti atsainiąlaikyseną jo atžvilgiu, jiems prisitaikytipadėdavo paplitusios laiko nusavinimo praktikos.Vienas iš Kauno hipių lyderiųarkadijus Vinokuras prisimena, kad dar-bo reikėjo susirasti tik tam, kad išvengtųmilicijospersekiojimųiružsidirbtųkelio-nėms vasarai. Paklaustas apie darbą vie-noje gamykloje, jis teprisiminė, kad antkonvejeriovažinėdavoalkoholiobutelisirstikliukas73.Prievartinisįdarbinimasnepa-keisdavovidiniųnuostatų,betišmokydavoperimti tam tikras elgesio taisykles.

Išvados

A. Yurchako koncepcijos požiūriu veltė-džius turėtume laikyti vnie, t. y. „anapussistemos“. Ir iš tiesų jų požiūris į sovie-tinę santvarką ir jos palaikomas vertybesbuvo abejingas, skeptiškas ar griežtaineigiamas, jie jautėsi gyveną pagal savonuostatasirapsisprendimus.Patisovietinėideologijajuostaippatįvardijokaipanti­visuomeniškus elementus. Tačiau iš tiesųrežimo struktūrinio poveikio veltėdžiamsišvengti nepavyko. Priverstinis į(si)dar-binimas, prisirišimas prie struktūrų perdarbo santykius buvo tas minimalus so-vietinio žmogaus normalizacijos laipsnis,kuriofaktiškainegalėjoišvengtinėvienasasmuo,veltėdžiai–taippat.Išjųperspek-tyvosį(si)darbinimoveiksmosteigiamasis

73 autoriaus pokalbis su arkadijumi Vinokuru.

126

matmuo buvopriimtipagrindinįprincipą,kaddirbtiturikiekvienas.Jisatvėrėatlie­kamojo matmensgalimybes–užsitikrintisaugumą nuo teisėsaugos persekiojimų,išnaudotidarbolaikąkitiemsreikalamsirpatenkintikitusporeikius(pvz.,keliauti).

Tačiau neturėtų būti nuvertintas su-stabarėjusių struktūrų ir jas palaikančiosteigiamojo matmens vaidmuo. Visuotinis darbasirįdarbinimasištiesųbuvosustaba-rėjusi struktūra, nes nebeatitiko stringan-čios centralizuotos planinės ekonomikosporeikių,tačiauišlikonepakeistadėlfun-damentalių ideologinių nuostatų. Šis su-stabarėjimasnulėmėmūsųnagrinėtasdar-boetikos irdrausmėsydas (yrantividinėtvarka,piktnaudžiavimaspravaikštomisirvėlavimais, išsibalansavę administracijosirdarbininkųsantykiai,didelėdarbininkųrotacija), suformavusias „kadrų tekamu-mo“srautą,kurį čia įvardijomekaipdar-

bo lakumą. Be to, pačios sustabarėjusiosstruktūros padiktavo iš atliekamojo mat-mens kilusių praktikų ribas – visos josgalėjo būti ne „už visuomenei naudingodarbo“,o„darbe“irjosąskaita.

Veltėdžiaiprisitaikėpriesovietiniodar-bolakumoirjįišnaudodamikūrėįsidarbi­nimo „dėl akių“praktikas.Tačiausvarbiau-sia,kadšiospraktikosnebuvoišimtinės,opagalsavopožymiusatitikokitųsovietiniųdarbininkųelgsenąirbuvotikjoskraštuti-nė forma, todėlpersovietiniodarboetikąir discipliną mes nubrėžėme darbo laiko nusavinimotrajektoriją.Jiparodoryšįtarplabai skirtingų statusų žmonių elgsenos,o iš kitos pusės, atskleidžia režimo irimoprocesąirkryptį,jukveltėdžiavimaslaiky-tas paribiniu ar net antisisteminiu reiškiniu, kurioatstovaijautėsiesą„anapusrežimo“,tačiau jų „antisovietinė“ elgsena tebuvo„normaliossovietinės“elgsenostęsinys.

TheessaycriticizesAlexeiYurchak’stheoryofconsta-tive and performative dimensions, attempting to show how the anthropologist, in his analysis of late soviet society, ignores the impact of the constative dimension on performative choices. The author demonstrates how attachment to certain norms and rules of the soviet life, effected through the constative dimension, did not only open up possibilities in the performative dimension, but also limited the range of choices, i.e. socio-political structures determined the variation and character of potential practices.

Employing the notion of practices and their trajec-tories, the essay deals with one of the soviet everyday phenomena – vagrancy – and its place within soviet work ethics and discipline. Vagrancy is an apt object foranalysisbecause,intheofficialdiscourseoftheregime,vagrantsweredeclaimedas“anti-socialand

ThE phEnoMEnon oF SovIET vAgRAnCY FRoM ThE pERSpECTIvE oF dAILY pRACTICES And ThEIR TRAJECToRIES

Tomas VaisetaS u m m a r y

parasitical” elements and thuspushedwell beyondthe margins of society. The further analysis reveals, however, that not even vagrants were able to evade the regime’s structural impact.

Stagnant structures engendered certain vices of soviet work ethics and discipline (disintegration of internal order, chronic absenteeism and being late to work, unbalanced staff-management relations, high rates of employee turnover) and formed a stream of “staffvolatility”whichisoftencalledthevolatilityoflabour. Vagrants adapted themselves to this volatility of labour and established feigned-work practices. These practices were hardly exceptional: being similar to the behaviour of other soviet workers, they could be regarded as merely extreme instances of the latter. Therefore, the trajectory of labour time expropriation was drawn across soviet work ethics and discipline.

Įteikta 2011 09 09Parengta skelbti 2012 04 06