1
LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS
MEDICINOS AKADEMIJA
Edita Albavičiūtė
LIETUVOS JAUNESNIOJO MOKYKLINIO
AMŽIAUS VAIKŲ ANTROPOMETRINIAI
RODIKLIAI IR JŲ SĄSAJOS SU
SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS
VEIKSNIAIS
Daktaro disertacija
Biomedicinos mokslai,
visuomenės sveikata (09B)
Kaunas, 2013
2
Disertacija rengta 2008–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Medicinos akademijoje.
Mokslinis vadovas
doc. dr. Aušra Petrauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,
Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata –
09B)
Konsultantas
prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis (Lietuvos sveikatos mokslų uni-
versitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės
sveikata – 09B)
3
TURINYS
SANTRUMPOS .................................................................................................................... 5
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS ....................................................................... 6
ĮVADAS ................................................................................................................................ 7
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................ 10
2. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................... 11
2.1. Vaikų fizinis vystymasis ir pagrindiniai vaikų augimo vertinimo standartai ..... 11 2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo, nepakankamo svorio epidemiologinė situacija
pasaulyje ir Lietuvoje.......................................................................................... 19 2.3. Nutukimo priežastys ........................................................................................... 23
2.3.1. Prenatalinis laikotarpis .............................................................................. 24 2.3.2. Ankstyvieji postnataliniai veiksniai .......................................................... 25 2.3.3. Mityba ir fizinis aktyvumas ...................................................................... 26 2.3.4. Šeimos veiksniai ....................................................................................... 30 2.3.5. Socialiniai veiksniai .................................................................................. 31 2.3.6. Tam tikri sveikatos sutrikimai ir nutukimas.............................................. 32
2.4. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai ......................................................... 33
3. DARBO APIMTIS IR TYRIMO METODAI ............................................................. 35
3.1. Bendra tyrimo schema ........................................................................................ 35 3.2. Tiriamieji ir jų charakteristika ............................................................................ 37 3.3. Tyrimo metodai................................................................................................... 38
3.3.1. Antropometrinis tyrimas ........................................................................... 38 3.3.2. Anketinė apklausa ..................................................................................... 41
3.4. Statistinis duomenų vertinimas ........................................................................... 45
4. REZULTATAI ............................................................................................................ 46
4.1. Lietuvos 7–10 metų vaikų fizinis išsivystymas 2008 ir 2010 m. ........................ 46 4.2. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki trečios
klasės ir Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos ............................... 58
4.2.1. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki
trečios klasės ....................................................................................................... 58 4.2.2. Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos.................................... 63
4.3. Vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajos ............................................... 65
4
4.4. Vaikų mitybos būklės socialiniai netolygumai ................................................... 71
4.4.1. Šeimos socialiniai netolygumai ................................................................ 71 4.4.2. Gyvenamosios vietos socialiniai netolygumai .......................................... 77
4.5. Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu, žindymo
trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu .................................................................... 83
4.5.1. Mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu ir žindymo trukme .................. 83 4.5.2. Mitybos būklės sąsajos su mitybos įpročiais ir fiziniu aktyvumu ............. 87
5. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................... 99
IŠVADOS .......................................................................................................................... 111
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................ 113
AUTORĖS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ........................................................................... 115
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ........................................................................................ 117
PRIEDAI ........................................................................................................................... 130
1 priedas .................................................................................................................... 130 2 priedas .................................................................................................................... 131 3 priedas .................................................................................................................... 132 4 priedas .................................................................................................................... 133
5
SANTRUMPOS
Abs. sk. – absoliutus skaičius
COSI – angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative
GS – galimybių santykis
HBSC – angl. Health Behaviour in School-Aged Children
IOTF – angl. International Obesity Task Force
JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos
KMI – kūno masės indeksas
KMI/A – kūno masės indeksas pagal amžių
KMU – Kauno medicinos universitetas
lls – laisvės laipsnių skaičius
LNL – lėtinės neinfekcinės ligos
LR – Lietuvos Respublika
LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
p – reikšmingumo lygmuo
PI – pasikliautinasis intervalas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
sav. – savaitė
S/A – svoris pagal amžių
SN – standartinis nuokrypis
χ2 – Chi kvadrato kriterijus
n – tiriamųjų skaičius
proc. – procentai
pav. – paveikslas
r – koreliacijos koeficientas
X – vidurkio reikšmė
Ū/A – ūgis pagal amžių
6
PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS
Fizinis vystymasis (angl. physical development) – žmogaus struktūri-
nių ir kai kurių funkcinių galių visuma, kuri gali priklausyti nuo
paveldėjimo, gyvenimo būdo ir sąlygų, persirgtų ligų ar fizinio aktyvumo
[1].
Gyvensena – tai gyvenimo ypatumai, priklausantys nuo gyvenimo
sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių,
nuo paties individo charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais,
artimaisiais, draugais ir aplinkiniais. Taip pat jai turi įtakos ugdymo įstaiga.
Gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka [2].
Jaunesnysis mokyklinis amžius (vidurinioji vaikystė) – amžius, be-
veik sutampantis su antrąja vaikyste. Tai 6 (7)–10 (11) gyvenimo metai [3].
Mitybos būklė (angl. nutritional status) – šiame darbe vertinta
atsižvelgiant į KMI reikšmes, pagal kurias tiriamieji buvo suskirstyti į 4
grupes: normalaus svorio, turinčius antsvorio, nutukusius ir liesus [4-8].
Mokinys (angl. k. pupil) – asmuo, kuris mokosi [9].
PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI) – tai
tarptautinė PSO koordinuojama iniciatyva pradėta įgyvendinti 2007 m.
Postnatalinis periodas (po gimimo) – šis laikotarpis trunka nuo
žmogaus gimimo iki mirties [10].
Ribinės vertės (angl. cut-off-points) – ribinės įvairių augimo kriterijų
vertės, pagal kurias nustatoma rizikos grupė ar patologija. Tarp įvairių popu-
liacijų jos dažnai skiriasi pagal amžių ir lytį vaikystėje bei paauglystėje [11].
Socialiniai veiksniai – tam tikra bendra individo būklė visuomenėje,
kurią atspindi lytis, amžius, išsilavinimas, profesija, darbo turėjimas,
materialinė padėtis, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai ir kt.
[12].
Z-reikšmė (angl. Z-score) – skaitinė reikšmė, rodanti per kiek
standartinių nuokrypių rodiklis yra nuo vidutinės reikšmės (vidurkio). Ji
gaunama atimant populiacijos vidutinę reikšmę iš atskiros reikšmės ir
skirtumą dalijant iš populiacijos standartinio nuokrypio [13].
7
ĮVADAS
Darbo aktualumas. Visame pasaulyje grėsmingai auga turinčių
antsvorio ir nutukusių vaikų bei paauglių skaičius [14, 15]. Nustatyta, kad
vienas iš penkių vaikų Europoje turi antsvorio. Mokslininkų apskaičiuota,
kad daugiau negu 60 proc. vaikų, turėjusių antsvorio iki brendimo, bus
nutukę ir suaugę bei turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo
riziką. Nutukusiems vaikams vis dažniau diagnozuojamos suaugusiųjų
ligos: 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kardiovaskulinės
ligos, kepenų nealkoholinis suriebėjimas, kiaušidžių policistozė ir kita.
Antsvorio turinčių vaikų psichinė sveikata taip pat blogesnė: jiems būdingas
neigiamesnis savęs vertinimas, depresiškumas, atskirties jausmas. Tokie
vaikai dažniau patiria patyčias, yra diskriminuojami bendraamžių [16-19].
Vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys yra įvairios. Tai gali būti susiję su
mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiais, taip pat su ekonominės,
socialinės aplinkos įtaka gyvensenai. Nutukimo paplitimo netolygumai tarp
įvairių socialinių grupių taip pat akivaizdūs.
Vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių ste-
bint jų sveikatos būklę ir augimą. Remiantis PSO Europos regioninio biuro
duomenimis, tik 13 iš 53 šalių-narių turi reprezentatyvius nacionalinius
antsvorio ir nutukimo paplitimo duomenis tarp 6–10 m. ir 19 šalių – tarp
10–19 m. amžiaus vaikų ir paauglių [20]. Palyginti šiuos duomenis tarp
šalių yra sudėtinga tiek dėl standartizuotos nutukimo matavimo metodikos
nebuvimo tarptautiniu mastu, tiek dėl skirtingo duomenų vertinimo bei
pateikimo, pvz., skirtingų antsvorio ir nutukimo apibrėžimų, standartų,
amžiaus klasifikavimo.
2006 m. Stambule (Turkija) Europos šalių ministrai, tarp jų ir Lietuvos
Respublikos sveikatos apsaugos ministras, pasirašė Kovos su nutukimu
chartiją ir įsipareigojo aktyvinti kovos su nutukimu veiksmus. Minėtoje
chartijoje PSO iškėlė tikslą per 4–5 metus, bet ne vėliau kaip iki 2015 m.,
sumažinti vaikų nutukimą [20]. 2007 m. buvo pradėtas naujas projektas –
PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI), kurios tikslas –
sukurti standartizuotą ir Europos mastu suderintą stebėsenos sistemą, ru-
tiniškai stebėti 6–9 m. pradinių klasių mokinių antsvorio ir nutukimo ten-
dencijas, siekiant suprasti nutukimo epidemijos mastą. PSO rekomendavo
atlikti tyrimą 6–9 m. amžiaus vaikų grupėje, kol dar neprasidėjęs brendimas
ir vaikų augimas yra gana stabilus. Lietuva į šią iniciatyvą įsijungė nuo pat
projekto pradžios ir tris kartus (2008, 2010 ir 2013 m.) atliko Lietuvos vaikų
augimo stebėsenos tyrimą. Šis disertacinis darbas parengtas išanalizavus ir
apibendrinus dviejų pirmųjų tarptautinio tyrimo etapų rezultatus.
8
Darbo mokslinis naujumas. Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyri-
mas buvo atliktas kaip PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos
(COSI) dalis. Pirmą kartą Lietuvoje ištirta nacionalinė, reprezentuojanti šalį
pradinių klasių mokinių imtis dešimtyje Lietuvos apskričių. Atliktas
momentinis ir kohortinis tyrimai, objektyviai vertinant pagrindinius vaikų
augimo rodiklius. Tyrimas atliktas laikantis PSO ekspertų parengto proto-
kolo ir naudojant vienodą antropometrinę įrangą visoje šalyje. Pagal vienin-
gą metodiką tyrimas atliktas 12 (2008 m.) ir 17 (2010 m.) PSO Europos
regiono šalių, todėl duomenis galima palyginti tarptautiniu mastu. Tiriamųjų
mitybos būklė (liesumas, normalus svoris, antsvoris ir nutukimas) palyginta
pagal du plačiausiai naudojamus tarptautinius vaikų augimo vertinimo
standartus: Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) ir PSO.
Nepakankamo svorio paplitimas tarp jaunesniojo mokyklinio amžiaus Lie-
tuvos vaikų iki šiol nebuvo analizuotas.
Panašių mokslinių tyrimų Lietuvoje apžvalga parodė, kad anksčiau at-
likti objektyvūs vaikų antropometriniai matavimai vykdyti tik didžiuosiuose
miestuose, pasirinktos imtys buvo nereprezentatyvios ir netolygios amžiaus
grupėse. Iki šiol sukaupta informacija – lokalaus pobūdžio, duomenys
pasenę ir neatspindi dabartinės situacijos [21–23]. Sąsajos tarp objektyvių
vaikų fizinio išsivystymo rodiklių, socialinių bei gyvensenos veiksnių nebu-
vo analizuotos.
Darbo praktinė reikšmė. Reprezentuojantys Lietuvą pradinių klasių
mokinių fizinio išsivystymo duomenys palyginti su kitų 12 (2008 m.) ir 17
(2010 m.) Europos šalių, dalyvavusių PSO COSI projekte, tyrimo rezulta-
tais. Surinkti duomenys leidžia aprašyti jaunesniojo mokyklinio amžiaus
Europos vaikų augimo ypatumus. Tyrimo rezultatai suteikia objektyvios
informacijos apie nutukimo epidemijos mastus Lietuvos jaunesniojo
mokyklinio amžiaus vaikų populiacijoje. Sukurta jaunesniojo mokyklinio
amžiaus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos sistema. Sukaupti duomenys gali
būti panaudoti kuriant Lietuvos vaikų augimo standartus.
Atliktas tyrimas įgalina nustatyti pažeidžiamiausias grupes bei
patikslinti prioritetines antsvorio ir nutukimo profilaktikos kryptis nuo
ankstyvos vaikystės.
Autorės indėlis. Siekiant gauti finansavimą Lietuvos vaikų augimo
stebėsenos tyrimui disertacinio darbo autorė kartu su darbo vadove rašė
projektus Lietuvos mokslo tarybai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto
Mokslo fondui. Trys iš šešių pateiktų projektų gavo finansavimą. Darbo
autorė organizavo ir atliko 2008, 2010 ir 2013 m. Lietuvos vaikų augimo
stebėsenos tyrimus Alytaus ir Kauno apskrityse. Sukodavo ir suvedė dviejų
pirmųjų tyrimų duomenis į kompiuterinę duomenų bazę, įsisavino
matematinės-statistinės analizės metodus, analizavo ir apibendrino tyrimų
9
rezultatus. Gautus tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamuose Lietuvos
žurnaluose, pristatė Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.
Anglų kalba parengė 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenų failus, kurie buvo
nusiųsti PSO COSI iniciatyvinei grupei, dalyvavo PSO ataskaitiniuose
susirinkimuose.
10
1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus
vaikų antropometrinius rodiklius ir jų sąsajas su socialiniais ir gyvensenos
veiksniais.
Darbo uždaviniai:
1. Įvertinti 7–10 metų Lietuvos vaikų fizinį išsivystymą.
2. Išanalizuoti antropometrinių rodiklių pokyčius vaikui augant nuo
pirmos iki trečios klasės ir įvertinti Lietuvos pirmokų fizinio
išsivystymo tendencijas.
3. Nustatyti vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajas.
4. Atskleisti vaikų mitybos būklės socialinius netolygumus.
5. Įvertinti Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajas su gimimo
svoriu, žindymo trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu.
11
2. LITERATŪROS APŽVALGA
2.1. Vaikų fizinis vystymasis ir pagrindiniai vaikų augimo
vertinimo standartai
Vaikų ir paauglių fizinio vystymosi tyrimai yra vieni iš svarbiausių
stebint jų sveikatos būklę ir gerovę. Vaiko augimas yra sudėtingas genetinių
veiksnių, sveikatos, mitybos ir aplinkos sąveikos rezultatas [24]. Socialinių
ir ekonominių sąlygų pagerėjimas nulėmė ūgio, svorio ir kitų žmogaus kūno
matmenų pokyčius [25–28]. Todėl epochinės vaikų augimo tendencijos yra
svarbios vertinant šalies visuomenės sveikatos ir ekonominės situacijos
pokyčius.
Antropometrija yra vienintelis paprastas, pigus ir specialios įrangos bei
sąlygų nereikalaujantis kūno sudėties tyrimo metodas [29]. Antropomet-
riniais tyrimais galima nustatyti bet kurio amžiaus vaikų kūno dydį,
proporcijas ir sudėtį. Dažniausiai matuojami antropometriniai rodikliai yra
ūgis ir svoris bei jų santykis, kūno apimtys bei odos riebalinės klostės [30].
Ūgis ir svoris yra populiariausi antropometriniai rodikliai, kurių matavimo
paklaidos nedidelės, todėl iš jų apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI)
yra pakankamai tikslus. Vaikų KMI kinta priklausomai nuo amžiaus ir
lyties. KMI didėja kūdikystėje, maksimumą pasiekia pirmųjų metų pabai-
goje, priešmokykliniame amžiuje sumažėja ir vėl didėja paauglystėje [31].
Terminas „tuklumo grąža“ yra naudojamas apibūdinant 6–8 m. vaikų fizinį
vystymąsi, kai KMI pasiekęs minimumą po to vėl pradeda didėti [32].
Ankstyva tuklumo grąža didina nutukimo riziką vėlesniais gyvenimo
laikotarpiais [31–33]. KMI yra geras parametras vertinant metabolinių bei
širdies ir kraujagyslių ligų riziką [34, 35].
Medicininėje praktikoje naudojami ir kiti kūno sudėties tyrimo metodai,
paremti skirtingu audinių tankiu (povandeninis svėrimas – hidrodensito-
metrija, oro poslinkio pletizmografija); skenavimu (kompiuterinė tomogra-
fija, kiekybinė kompiuterinė tomografija; magnetinio branduolinio rezo-
nanso metodas, dvisrautė radioabsorbciometrija (angl. dual-energy x-ray
absorptiometry, DXA); bioelektrinio impedanso metodu [36–38]. Tačiau šie
išvardinti kūno sudėties tyrimo metodai yra brangūs ir sunkiai pritaikomi
epidemiologiniuose tyrimuose.
Tuo tarpu daug paprastesni yra tiesioginiai įvairių kūno parametrų
matavimai, naudojant medicinines svarstykles ir ūgio matuokles, kaliperį,
tamprią centimetrinę juostelę. Šie antropometriniai tyrimai yra neinvaziniai,
saugūs, pigūs ir labiausiai tinkami epidemiologiniams tyrimams atlikti [11,
29, 38].
12
PSO teigia, kad sveiki vaikai, augantys sveikoje aplinkoje, kai paten-
kinami visi jų fiziologiniai poreikiai, per pirmuosius 5 gyvenimo metus
vystosi panašiai ir jų fizinio išsivystymo rodikliai – panašūs [4, 39]. Tačiau
dėl genetinės įvairovės, ženklių aplinkos bei įvairių socialinių veiksnių
netolygumų vis dar stebimi ryškūs antropometrinių rodiklių skirtumai
skirtingose populiacijose [4]. Pagal tai, kaip vaikas vystosi, galima spręsti
apie būsimų kartų sveikatą, prognozuoti sergamumą tam tikromis ligomis
bei numatyti profilaktikos priemones. Augimą daugiausia nulemia paveldėti
veiksniai, tačiau paveldėtą augimo pobūdį gali keisti ir tam tikri vidiniai
arba išoriniai veiksniai: bendra sveikatos būklė (tam tikros ligos, fizinis
aktyvumas), mityba, ypač baltymų, mikroelementų (Zn, Fe, Ca), vitaminų
gavimas ir įsisavinimas, o taip pat psichinė, emocinė aplinka, įtampa, stresas
ar net gamtiniai veiksniai (klimatas, geografinė padėtis ir kt.) [30].
Ūgio ir svorio augimo greičiui apibūdinti ir vertinti yra apskaičiuojamas
vaikų ūgio (cm) ir svorio (kg) prieaugis per metus, kuris klinikinėje
praktikoje yra vertinamas pagal augimo diagramas [40]. Ūgio stebėjimas ir
jo didėjimo greičio vertinimas yra labiausiai jautrus rodiklis nustatant
augimo sutrikimus ankstyvoje visų lėtinių ligų stadijoje. Vaikų nuo 6 iki 10
metų amžiaus ūgis vidutiniškai padidėja nuo 5 iki 6 cm, o svoris – 2,5 kg
per metus [41, 42].
Europos šalių mokslininkai, atliekantys longitudinius vaikų augimo
stebėjimo tyrimus ir vertinantys epochinius pokyčius, pažymi laipsnišką
tiriamųjų ūgio didėjimą nuo 0,3–3 cm per dešimtmetį [24]. Taigi vaikų ir
paauglių fizinio išsivystymo tyrimai bei stebėsena yra reikšmingi ir vieni
svarbiausių stebint ir aprašant epochines vaikų vystymosi tendencijas.
Daugelyje šalių vaikų augimui vertinti naudojamos augimo rodiklių
lentelės arba diagramos. Pagrindinis augimo vertinimas apima vaiko
ilgio/ūgio ir svorio matavimus bei gautų rodiklių palyginimą su augimo
standartais. Palyginimo tikslas – įvertinti, ar vaikas auga normaliai, ar yra
augimo sutrikimų (svorio, ūgio atsilikimas, antsvoris, nutukimas). Todėl
geriausia vaikų augimą, jo fizinį išsivystymą vertinti pagal savo šalies
nacionalinius standartus. Pastebėjus augimo sutrikimų, gydytojas turėtų
pasikalbėti su vaiko tėvais, siekdamas įvertinti tokio augimo priežastis,
kurios gali būti įvairios ir susijusios su vaiko sveikatos, netinkamos vaiko
mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo ar kt. veiksniais [43]. Būtina
atidžiai apžiūrėti labai mažus ir labai didelius vaikus, nes labiausiai tikėtina,
kad jie gali turėti sveikatos sutrikimų. Tokius vaikus reikėtų kruopščiai
ištirti, stebėti jų augimą, o prireikus skirti endokrinologo bei genetiko
konsultacijas, išsiaiškinti tėvų ūgį ir augimo ypatumus, išmatuoti vaiko
morfologinius, nustatyti funkcinius ir biocheminius rodiklius, įsitikinti, ar
nėra organinės patologijos. Janina Tutkuvienė rekomenduoja apskaičiuoti,
13
koks ūgio prieaugis buvo per metus ir koks yra, ar jis pakito ir kada pakito.
Jei organinės patologijos nėra ir augimo tempas visada buvo panašus, tėvai
yra labai žemo arba aukšto ūgio, vadinasi, toks lėtas arba greitas augimas
yra individuali vaiko savybė. Tačiau dažnai, esant labai mažam arba labai
dideliam vaiko ūgiui bei kitų rodiklių neproporcingumui ūgio atžvilgiu,
tikėtina, kad toks vaikas serga kokia nors liga [44].
Epidemiologiniuose tyrimuose vaikų antsvoriui bei nutukimui vertinti
vis dažniau taikomas KMI. Kadangi ūgio ir svorio matavimo paklaidos
nedidelės, todėl iš šių rodiklių apskaičiuojamas KMI arba Adolphe Quetelet
indeksas yra pakankamai tikslus ir tinkamas rodiklis epidemiologiniuose
tyrimuose [11]. KMI apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2
ir plačiai naudojamas suaugusiems gyventojams [11, 45, 46]. Rekomen-
duojama, kad KMI būtų taikomas ir vaikams bei paaugliams [5, 11, 47–49].
Lietuvoje kol kas nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl jų
antsvorį bei nutukimą rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius KMI
vertinimo standartus. Deja, iki šiol tik kelios šalys (pvz., Belgija, Čekija,
JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) patvirtino ir įdiegė į praktiką nacio-
nalinius vaikų KMI standartus [50]. Šiuo metu vaikų ir paauglių augimo
vertinimui ir palyginimui tarp šalių naudojama keletas skirtingų standartų.
Vaikų ir paauglių mitybos būklei vertinti dažniausiai rekomenduojami
šie pagrindiniai tarptautiniai standartai: 1) PSO rekomenduojamos KMI
procentilių kreivės, sudarytos remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos
centro duomenimis (angl. Centers for Disease Control and Prevention –
CDC) [47] 2) Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF)
pasiūlytos KMI ribinės vertės [5, 6]; 3) 2006–2007 m. PSO paskelbti
tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai [4, 40].
1) PSO rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, kurios sudarytos
remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis (CDC)
2000 m. pateikė atnaujintus 2–19 m. vaikų KMI 5-ąjį, 85-ąjį ir 95-ąjį pro-
centilius pagal amžių ir lytį. Jie apskaičiuoti remiantis penkiomis didelėmis
studijomis, atliktomis 1963–1994 m. [47]. Nacionaliniu sveikatos tyrimu II
(angl. National Health Examination Survey (NHES II)) 1963–1965 m. buvo
tirti 6–11 m. vaikai; Nacionaliniu sveikatos tyrimu III (NHES III) 1966–
1970 m. tirti 12–17 m. paaugliai; Nacionaliniu sveikatos ir mitybos tyrimu I
(NHANES I) 1971–1974 m. tirti 2–19 m. vaikai ir paaugliai; Nacionaliniu
sveikatos ir mitybos tyrimu II (NHANES II) 1976–1980 m. tirti 2–19 m.
amžiaus vaikai ir paaugliai bei Nacionaliniu sveikatos ir mitybos tyrimu III
(NHANES III) 1988–1994 m. tirti 2–5 m. vaikai. Šiuose CDC standartuose
KMI vertinimo diagramos pateikiamos procentiliais pagal lytį nuo 2 iki 19
m. amžiaus vieno mėnesio intervalais. Liesumui vertinti taikytas 5-asis,
antsvoriui – 85-asis, nutukimui – 95-asis KMI procentilis [47].
14
2) Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti Tarp-
tautinė kovos su nutukimu darbo grupė (IOTF) pasiūlė KMI tarptautines
ribines vertes (antsvoriui 2000 m., liesumui – 2007 m.) [5, 6]. Šios vertės
apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą 2–18 m. vaikams ir
paaugliams, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį. KMI tarptautinės ribinės vertės
apskaičiuotos iš didelės tarptautinių tyrimų duomenų bazės, kuri buvo
sudaryta remiantis šešių šalių: Brazilijos (1989 m., tirti 2–18 metų vaikai ir
paaugliai); D. Britanijos (1978–1993 m., 2–18 metų), Honkongo (1993 m.,
2–18 metų), Nyderlandų (1980 m., 2–18 metų), Singapūro (1993 m., 6–18
metų) ir JAV (1963–1980 m., 2–18 metų) tyrimais. IOTF rekomenduoja-
muose kriterijuose KMI ribinės vertės pateikiamos 6 mėn. intervalais. Šios
ribinės vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI ribinėmis vertėmis, kurios 18
m. amžiuje yra sekančios: didelis liesumas, kai KMI = 16,0 kg/m2; vidutinis
liesumas, kai KMI = 17,0 kg/m2; nežymus liesumas, kai KMI = 18,5 kg/m
2;
antsvoris, kai KMI = 25 kg/m2, nutukimas, kai KMI = 30 kg/m
2 (2.1.1
lentelė) [5, 6].
2.1.1. lentelė. Vaikų kūno masės indekso IOTF ribinės vertės antsvoriui ir
nutukimui nustatyti pagal amžių ir lytį [5]
Vaiko amžius
(metais)
KMI ribinės vertės antsvoriui,
atitinkančios 25 kg/m2 18 m.
amžiuje
KMI ribinės vertės nutukimui,
atitinkančios 30 kg/m2 18 m.
amžiuje
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
2 18,41 18,02 20,09 19,81
2,5 18,13 17,76 19,80 19,55
3 17,89 17,56 19,57 19,36
3,5 17,69 17,40 19,39 19,23
4 17,55 17,28 19,29 19,15
4,5 17,47 17,19 19,26 19,12
5 17,42 17,15 19,30 19,17
5,5 17,45 17,20 19,47 19,34
6 17,55 17,34 19,78 19,65
6,5 17,71 17,53 20,23 20,08
7 17,92 17,75 20,63 20,51
7,5 18,16 18,03 21,09 21,01
8 18,44 18,35 21,60 21,57
8,5 18,76 18,69 22,17 22,18
9 19,10 19,07 22,77 22,81
9,5 19,46 19,45 23,39 23,46
15
2.1.1. lentelės tęsinys
Vaiko amžius
(metais)
KMI ribinės vertės antsvoriui,
atitinkančios 25 kg/m2 18 m.
amžiuje
KMI ribinės vertės nutukimui,
atitinkančios 30 kg/m2 18 m.
amžiuje
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
10 19,84 19,86 24,00 24,11
10,5 20,20 20,29 24,57 24,77
11 20,55 20,74 25,10 25,42
11,5 20,89 21,20 25,58 26,05
12 21,22 21,68 26,02 26,67
12,5 21,56 22,14 26,43 27,24
13 21,91 22,58 26,84 27,76
13,5 22,27 22,98 27,25 28,20
14 22,62 23,34 27,63 28,57
14,5 22,96 23,66 27,98 28,87
15 23,29 23,94 28,30 29,11
15,5 23,60 24,17 28,60 29,29
16 23,90 24,37 28,88 29,43
16,5 24,19 24,54 29,14 29,56
17 24,46 24,70 29,41 29,69
17,5 24,73 24,85 29,70 29,84
18 25 25 30 30
Išskiriami šie IOTF kriterijų pranašumai: 1) juos tikslinga taikyti, kai
reikia palyginti tyrimų duomenis tarp šalių ir stebėti nutukimo epidemijos
tendencijas; 2) galima vartoti tose šalyse, kurios neturi savų nacionalinių
augimo vertinimo standartų. Tačiau taip pat pripažįstama, kad šie
tarptautiniai vertinimo kriterijai labiau tinka Vakarų šalių gyventojams [51].
IOTF ribinės vertės labiau tinkamos epidemiologiniams tyrimams, kai
vertinamas ir palyginamas antsvorio, nutukimo paplitimas ir pokyčiai tarp
šalių, tačiau tebevyksta diskusija, ar šios ribinės vertės vienodai tinkamos
naudoti klinikinėje praktikoje [52]. 2012 m. Tarptautinė kovos su nutukimu
darbo grupė pateikė atnaujintas ir išplėstas vaikų liesumo, antsvorio ir
nutukimo KMI ribines vertes [53]. Atnaujintos KMI ribinės vertės
pateikiamos 1 mėnesio intervalais (ankstesnės – 6 mėn. intervalais). Kaip
teigia autoriai, naujos ribinės vertės yra identiškos originalioms, anksčiau
pateiktoms vertėms, nes paplitimo dažnis tarp anksčiau pateiktų ir
dabartinių ribinių verčių vidutiniškai skiriasi iki 0,2 proc. Neatitikimai buvo
mažesni tarp antsvorio ir nutukimo paplitimo, lyginant su liesumu [53].
16
3) 2006–2007 m. PSO paskelbė kūdikių ir vaikų iki penkerių metų
augimo vertinimo standartus [40]. Šie standartai buvo sudaryti remiantis
šešių šalių (Brazilija, Gana, Indija, Norvegija, Omanas ir JAV) 0–5 metų
vaikų imtimis. Kuriant standartus dvejus metus buvo stebimi laiku gimę
naujagimiai, žindyti ne mažiau kaip 6 mėn., papildomą maistą gavę
palaipsniui pagal rekomendacijas. Kita vaikų grupė – nuo 18 iki 71 mėn.
amžiaus buvo ištirta momentiškai. Abiejų imčių rodmenys buvo panaudoti
kuriant vaikų augimo standartus nuo gimimo iki penkerių metų amžiaus.
Naujieji PSO standartai rodo, jog vaikai auga „normaliai“, kai laikomasi
maitinimo ir sveikatos priežiūros rekomendacijų (pvz., išimtinai žindoma iki
6 mėn., vykdoma imunizacija, slauga ligos atveju). PSO, pateikdama
standartus, teigia, kad pirmaisiais gyvenimo metais viso pasaulio vaikai
auga panašiai, jei tenkinami vaikų mitybos, sveikatos ir jų priežiūros
poreikiai. Paprastai vaikų ūgio skirtumai pasireiškia vėliau, t.y. paauglys-
tėje, kai išryškėja tėvų genetinio fondo įtaka. Naujieji PSO augimo stan-
dartai apima ne tik fizinę, bet ir motorinę raidą nuo 4–18 mėn. amžiaus [43,
54]. PSO pabrėžia keturis 0–5 m. vaikų augimo standartų privalumus: 1)
žindyti vaikai standartuose pristatomi kaip normalaus augimo ir normalios
raidos pavyzdys; 2) teigiama, kad pagal naujuosius standartus bus galima
lengviau identifikuoti žemaūgius arba turinčius antsvorio bei nutukusius
vaikus; 3) naujieji standartai įgalins palyginti antsvorio ir nutukimo
paplitimą pasaulyje; 4) pagal pateiktas augimo kreives sveikatos priežiūros
specialistai galės identifikuoti sulėtėjusio augimo arba antsvorio riziką
turinčius vaikus [43].
PSO pateiktuose standartuose aprašoma, kaip reikėtų vertinti kūno
ilgį/ūgį pagal amžių, svorį pagal amžių, svorį pagal kūno ilgį/ūgį, KMI
pagal amžių. Kūno ilgis matuojamas vaikams iki dvejų metų (ant horizon-
talios liniuotės guldomas vaikas ir gauta kūno ilgio reikšmė yra 0,7 cm
didesnė negu tada, kai matuojama stovint); nuo dvejų metų ir vyresnių vaikų
ūgis matuojamas jiems stovint [54].
Naujuosiuose (2006–2007 m.) PSO vaikų augimo vertinimo standar-
tuose berniukų ir mergaičių augimas vertinamas standartinio nuokrypio
(SN) (angl. Standard deviation (SD)) arba Z-reikšmių (angl. Z-score)
metodu. Medianos ir standartinio nuokrypio kreivės yra apskaičiuotos iš
PSO multicentrinės vaikų augimo standartų studijos rodiklių. Kreivė,
pažymėta 0, kiekvienoje diagramoje atitinka medianą, t.y. vidurkį (2.1.1
pav.). Kitos kreivės yra standartinio nuokrypio kreivės, kurios rodo
nuokrypio atstumą nuo vidurkio. Augimo diagramose SN arba Z-reikšmių
kreivės yra teigiamos (1, 2, 3) ir neigiamos (-1, -2, -3). Rodiklis, atidėtas
toliau nuo medianos (arčiau 3 ar -3), gali rodyti augimo sutrikimą, tačiau,
vertinant tokį rodiklį, reikėtų atsižvelgti į vaiko sveikatos būklę, taip pat į
17
tėvų ūgį ir kt. [55]. PSO pateiktos augimo diagramos padeda sveikatos
priežiūros specialistams įvertinti konkretaus vaiko augimą. Po keleto
reguliarių vizitų pas specialistą galima nubrėžti vaiko augimo kreivę, kuri
gali rodyti, jog vaikas auga gerai; yra augimo sutrikimo rizika arba yra
augimo sutrikimas. Normaliai augančių vaikų augimo kreivės eina
lygiagrečiai medianai ir SN kreivėms. Jeigu vaiko augimo kreivė krypsta į
vieną arba į kitą pusę nuo medianos, tai rodo galimą augimo sutrikimą.
Augimo kreivė gali būti žemiau medianos arba virš jos. Interpretuojant
individualią vaiko augimo kreivę, reikėtų sunerimti, kai ji kerta SN kreivę,
staigiai kyla, leidžiasi arba yra plokščia (t. y., kai vaikas nepriauga svorio
arba ūgio) (2.1.1 pav.). Konkretaus vaiko augimą svarbu vertinti
kompleksiškai, pvz., jei vaikas sirgo ir nustatytas greitas jo svorio prieaugis,
tai reikėtų vertinti kaip normalų procesą – vaikas „pasiveja“ savo augimą
[55]. 2.1.1 paveiksle viršutinė augimo kreivė, nedaug svyruodama, seka 2
SN kreivės kryptį ir nerodo jokios rizikos, tačiau apatinė kreivė rodo, kad
berniuko svorio linija krypsta žemyn nuo tikėtinos augimo kreivės ir tai
rodo riziką. Jeigu kreivė dar daugiau nukryptų ir kirstų -2 SN kreivę, tai
rodytų svorio trūkumą. Taigi jei nepalanki augimo kreivės kryptis pastebima
laiku, galima imtis prevencinių priemonių, kol dar nėra sutrikimų [55].
2.1.1. pav. Vaikų svorio vertinimas pagal SN kreives, atsižvelgiant į amžių
(pagal PSO) [55]
2.1.2. lentelėje pateikti augimo sutrikimų apibrėžimai, atsižvelgiant į
SN arba Z-reikšmes.
18
2.1.2. lentelė. Augimo sutrikimai, atsižvelgiant į SN arba Z-reikšmes (pagal
PSO) [55]
SN arba
Z-reikšmė
Augimo rodikliai
Ūgis pagal
amžių
Svoris pagal
amžių Svoris pagal ūgį KMI pagal amžių
Virš 3 Žr. 1 past. Žr. 2 past. Nutukęs Nutukęs
Virš 2 Norma Antsvoris Antsvoris
Virš 1 Norma Galima antsvorio
rizika, žr. 3 past.
Galima antsvorio
rizika, žr. 3 past.
0 (mediana) Norma Norma Norma Norma
Žemiau -1 Norma Norma Norma Norma
Žemiau -2 Žemas
Žr. 4 past.
Svorio
trūkumas
Išsekęs Išsekęs
Žemiau -3 Labai žemas
Žr. 4 past.
Ryškus svorio
trūkumas
Labai išsekęs Labai išsekęs
1 pastaba. Šiose ribose vaikas yra labai aukštas. Aukštumas retai būna problema, bet kartais
jis gali būti taip stipriai išreikštas, jog galima pagalvoti apie endokrininę patologiją, tokią
kaip augimo hormonus gaminantį naviką, ypač, jeigu tėvai yra normalaus ūgio.
2 pastaba. Vaikas, kurio svoris pagal amžių patenka į šias ribas, gali turėti augimo
sutrikimų, bet tai geriau galima įvertinti iš svorio pagal ūgį arba KMI pagal amžių.
3 pastaba. Taškas, pažymėtas virš 1 SN, rodo galimą riziką. Augimo kreivės poslinkis link
2 SN linijos rodo aiškią riziką.
4 pastaba. Gali būti, jog žemas ar labai žemas vaikas turi antsvorio.
5–19 m. vaikų PSO augimo standartai buvo sudaryti matematiniu būdu
panaudojant JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro (NCHS) 1977 m.
duomenis [4].
Antsvorio arba nutukimo paplitimo duomenys gali skirtis, kai mitybos
būklei vertinti taikomi skirtingi kriterijai arba ribinės vertės. Todėl reikia
būti atidiems, ypač lyginant skirtingų šalių duomenis, kurie galėjo būti
vertinami taikant skirtingus standartus.
Lietuvoje vertinant vaiko fizinį vystymąsi taikomas procentilinis
metodas. Procentiliai visus stebėjimo dydžius didėjimo tvarka surykiuoja
procentinėje skalėje, vadinamoje variacine eilute [56]. Jie suskirsto požymio
variacinę eilutę į 100 intervalų. 50-asis procentilis dalija variacinę eilutę į
dvi dalis ir sutampa su imties mediana. Tarpai tarp procentilių vadinami
intervalais, „koridoriais“ arba „kanalais“ [44]. Pagrindiniai intervalai yra
šie: iki 3 procentilio – labai maži rodikliai; nuo 3 iki 10 procentilio – maži
rodikliai; nuo 10 iki 25 procentilio – apymažiai rodikliai; nuo 25 iki 75
procentilio – vidutiniai rodikliai; nuo 75 iki 90 procentilio – apydidžiai
rodikliai; nuo 90 iki 97 procentilio – dideli rodikliai; nuo 97 procentilio –
19
labai dideli rodikliai [23, 44]. Vertinant vaikų augimą Lietuvoje naudojamos
morfologinių ir funkcinių rodiklių lentelės bei vienmatės ir dvimatės
procentilinės diagramos pagal amžių ir lytį. Vienmatės procentilinės
diagramos gali būti naudojamos mergaičių ir berniukų ūgio, svorio, galvos
apimties pagal amžių vertinimui. Dvimatėse procentilinėse diagramose
galima vertinti svorio priklausomybės nuo ūgio kitimą pagal amžių atskirai
berniukams ir mergaitėms [44]. Svorio ir ūgio pagal amžių procentilinės
diagramos rodo ne tik rodiklio pasiskirstymą populiacijoje, bet ir
individualaus rodiklio padėtį joje, be to, rodo pokyčius su amžiumi [29].
Lietuvoje kol kas nėra vaikų KMI vertinimo standartų pagal amžių ir
lytį.
Apibendrinant pateiktą medžiagą galima teigti, kad atliekant visuo-
menės sveikatos epidemiologinius tyrimus, vykdant pirminę ir profilaktinę
sveikatos priežiūrą, nustatant antsvorio ir per mažo svorio riziką KMI
rekomenduojama taikyti kaip pagrindinį vaikų mitybos būklės vertinimo
rodiklį. Vaikystėje ir paauglystėje KMI kinta priklausomai nuo amžiaus ir
lyties, todėl tiriamųjų mitybos būklę reikėtų vertinti ir klasifikuoti pagal
konkrečias KMI ribines vertes, atsižvelgiant į amžių ir lytį. Jei šalis turi
savo KMI standartus, tada rekomenduojama vaikų augimą vertinti pagal
juos. Neturint nacionalinių KMI standartų, kaip alternatyva gali būti taikomi
tarptautiniai KMI vertinimo standartai. Nuolat turėtų būti vykdomi objek-
tyvūs, reprezentuojantys šalį vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo tyrimai,
įgyvendinama jų augimo stebėsena, kuri turėtų būti atliekama remiantis
standartizuota metodika. Remiantis stebėsenos tyrimų duomenimis
nacionaliniai vaikų augimo vertinimo standartai bent kas 10–15 m. turėtų
būti peržiūrimi ir atnaujinami.
2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo, nepakankamo svorio
epidemiologinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje
Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio, nutukimo ir ne-
pakankamo svorio paplitimas pagal amžių ir lytį yra įvairiai pasiskirstęs
pasaulyje.
Kalbant apie vaikų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio papli-
timą bei palyginimą tarp šalių iškyla keletas problemų, dėl kurių sudėtinga
palyginti duomenis. Pirmiausia susiduriama su metodologinėmis
problemomis apibrėžiant antsvorį, nutukimą ir liesumą, nes nėra aiškių ir
vieningų KMI vertinimo ribinių verčių (jos yra skirtingos IOTF, PSO, CDC
ir kt. vertinimo metodikose). Pristatant duomenis, paplitimas pateikiamas
skirtinguose amžiaus grupių intervaluose. Vieni autoriai pristato objektyvių
20
antropometrinių tyrimų duomenis, kiti – subjektyvių. Nepakanka duomenų,
atspindinčių demografinius, kultūrinius, socialinius ir ekonominius Europos
gyventojų rodiklius [36, 57–59].
Per didelis kūno svoris yra vienas rimčiausių visuomenės sveikatos
iššūkių XXI amžiuje. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas sparčiai didėja
visame pasaulyje, įskaitant ir Europos šalis [14]. Per pastaruosius
dešimtmečius tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse nutukimas
tapo didele problema tarp visų socialinių ir amžiaus grupių [15]. Nutukimo
paplitimas kasmet didėja ir šiuo metu yra 10 kartų didesnis negu buvo 1970
metais. PSO apskaičiavo, kad 2005 m. daugiau negu 1 milijonas žmonių
pasaulyje turėjo antsvorio ir daugiau kaip 300 milijonų buvo nutukę [15,
60]. Vaikų ir paauglių nutukimo paplitimo didėjimo tendencija
išsivysčiusiose šalyse, ypač kelia nerimą [61].
Europoje ir JAV paskutiniais dešimtmečiais antsvorio paplitimas
padidėjo nuo dviejų iki keturių kartų [62]. Remiantis Tarptautinės kovos su
nutukimu darbo grupės rekomenduojamomis ribinėmis vertėmis apskai-
čiuota, kad apie 20 proc. vaikų ir paauglių PSO Europos regione turėjo
antsvorio, įskaitant nutukimą, o trečdalis iš jų buvo nutukę [17]. Kovos su
nutukimu darbo grupės duomenimis, mažesnis antsvorio paplitimas nu-
statytas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose ekonomika patyrė įvairaus
nuosmukio periodus, o ypač 1990 m. politiniu pereinamuoju laikotarpiu. Tai
ypač buvo stebima Rusijoje, kur pajamos, tenkančios vienam gyventojui,
gerokai sumažėjo, ko pasekoje sumažėjo antsvorio turinčių vaikų, bet išaugo
nepakankamo svorio vaikų paplitimas [17, 63].
7–11 m. amžiaus vaikų grupėje didžiausias antsvorio ir nutukimo
paplitimas buvo nustatytas Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Maltoje – apie
30 proc.; Anglijoje, Airijoje, Švedijoje ir Graikijoje – viršijo 20 proc.;
Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje,
Danijoje – apie 10–20 proc. Paauglių (13–17 m. amžiaus) grupėje didžiau-
sias antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo Ispanijoje, Graikijoje, Anglijoje,
Italijoje, Bulgarijoje ir Airijoje – viršijo 20 proc. [64].
JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, nutukusių
vaikų 2007–2008 m. 2–5 m. amžiaus grupėje buvo 10,4 proc., 6–11 m. –
19,6 proc., 12–19 m. – 18,1 proc. [65]. JAV vaikų antsvoris ir nutukimas
yra didžiausias tarp visų šalių pasaulyje [66].
Jungtinėje Karalystėje nuo 1974 metų stabiliai didėjo antsvorio
paplitimas: tarp 5–10 m. mergaičių antsvorio paplitimas (vertintas pagal
IOTF kriterijus) padidėjo nuo 9,4 proc. 1974 m. iki 23,3 proc. 2002–2003
m.; tarp berniukų – atitinkamai nuo 6,9 iki 17,4 proc. [67]. Kaip skelbiama,
paskutiniais metais Jungtinėje Karalystėje mokyklinio amžiaus vaikų
21
antsvorio ir nutukimo paplitimas nebedidėja, tačiau ši tendencija nestebima
tarp vaikų iš žemo socialinio sluoksnio šeimų [68].
Mus dominančioje amžiaus grupėje atlikti objektyvūs nacionaliniai
įvairių šalių vaikų fizinio išsivystymo tyrimai pateikia skirtingus rezultatus:
tarp pradinių klasių mokinių (6–9 m.) abiejose lytyse didžiausias antsvorio,
įskaitant nutukimą paplitimas nustatytas Ispanijoje – 35,2 proc. ir
Portugalijoje (7–9 m., 31,5 proc.). Mažiausias – Slovakijoje (7–9 m., 15,2
proc.), Prancūzijoje (7–9 m., 18,1 proc.), Šveicarijoje (6–9 m., 18,3 proc.)
[17]. Paauglių grupėje didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą paplitimas
yra tarp Airijos mergaičių (9–12 m., 27,3proc.) ir Ispanijos berniukų (10–17
m., 31,7 proc.). Mažiausias procentas turinčių antsvorio vaikų nustatytas tarp
Čekijos 14–17 m. berniukų ir mergaičių – 9 proc. [17].
Kaimyninėje Latvijoje 2007–2009 m. atliktas 9 ir 10 m. vaikų kūno
sudėties tyrimas ir nustatyta, kad turinčių antsvorio berniukų buvo
atitinkamai 9,4 ir 14,9 proc., mergaičių – 28,3 ir 15,8 proc. Nutukusių 9 ir
10 m. berniukų buvo atitinkamai 4,7 ir 6,6 proc., mergaičių – 6,1 ir 7,2 proc.
Nepakankamo kūno svorio paplitimas tarp 9 metų berniukų buvo 16,4; tarp
10 m. – 22,1 proc. Liesų 9 m. mergaičių buvo 11,1 proc., 10 m. – 22,3 proc.
[69].
2001 m. Lenkijoje, remiantis Europos vaikų nutukimo grupės proto-
kolu, buvo atliktas 7–9 m. amžiaus vaikų tyrimas, kurio metu objektyviai
buvo matuojamas vaikų ūgis ir svoris. Mitybos būklė įvertinta pagal IOTF
kriterijus. Ištyrus 2916 vaikų nustatyta, kad turinčių antsvorio berniukų ir
mergaičių buvo 11,8 proc., nutukusių – 3,6 proc. [70].
Kas ketveri metai (1994, 1998, 2002, 2006, 2010) vykdomas 11, 13 ir
15 m. Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC), kuriame
dalyvauja ir Lietuva. Anketoje paaugliai turi nurodyti savo ūgį ir svorį.
2005–2006 m. HBSC tyrimo duomenimis tarp 11, 13 ir 15 m. mokinių
didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas buvo stebėtas JAV –
28,8 proc., Italijoje – 18,3 proc., Graikijoje – 18,3 proc., Ispanijoje – 17,3
proc. Didžiausi nutukimo procentai stebėti JAV 8,9 proc. ir Kanadoje 5,2
proc. Mažiausias antsvorio, įskaitant nutukimą paplitimas stebėtas
Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje, atitinkamai 7,2, 7,6 ir 8,0 proc., nutukimo
– Slovakijoje, Ukrainoje – 0,8 proc.; Šveicarijoje, Rusijoje, Latvijoje,
Lietuvoje – 0,9 proc. [71]. 2010 m. HBSC tyrimo duomenimis, atliekant
tarptautinius palyginimus pagal antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimą, 11
m. Lietuvos mokiniai buvo 26 vietoje iš 39 tyrime dalyvavusių šalių (per
didelio svorio berniukų nustatyta 16 proc., o mergaičių – 10 proc.). 13 m.
amžiaus grupėje antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų ir mergačių
buvo atitinkamai 13 ir 8 proc., o 15 m. amžiaus grupėje antsvorio ir
nutukimo paplitimas tarp Lietuvos paauglių buvo vienas mažiausių iš visų
22
tyrime dalyvavusių šalių (per didelio svorio berniukų nustatyta 13 proc., o
mergaičių – 5 proc.) [72].
Lietuvoje trūksta tyrimų, vertinančių vaikų antsvorio ir nutukimo papli-
timą bei jų tendencijas, o duomenų apie liesų vaikų paplitimą – nėra.
Lietuvoje daugiausiai tyrimų, kurių metu objektyviai matuotas vaikų
ūgis ir svoris, yra atlikę Vilniaus universiteto mokslininkai. 1985, 2000 ir
2002 m. jie atliko vaikų ir paauglių fizinės būklės tyrimus [22]. Tiriamųjų
mitybos būklė buvo vertinama naudojant IOTF kriterijus. Tutkuvienės
duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis tarp vyresnių
mergaičių (14-18 m.), lyginant su vyresniais berniukais (15-18 m.). Tarp
jaunesnio amžiaus 7–13 m. mergaičių antsvorio paplitimas 1985 m. buvo
5,8 proc.; 2000 m. – 7,3; 2002 m. – 5,2 proc. Nutukimo paplitimas buvo
nedidelis: 1985 m. – 1,0 proc.; 2000 m. – 1,1; 2002 m. – 0,8 proc. Tarp 7-14
m. amžiaus berniukų antsvorio paplitimas 1985 m. buvo 7,1; 2000 m. – 7,2;
2002 m. – 7,3 proc. Nutukimo paplitimas tarp jaunesniojo mokyklinio
amžiaus berniukų 1985 m. buvo 1,1, 2000 m. – 1,7; 2002 m. – 1,4 proc.
[22].
Tarp 14–18 m. paauglių mergaičių antsvorio paplitimas 1985 m. buvo
10,8; 2000 m. – 3,4; 2002 m. – 4,5 proc. 15–18 m. amžiaus berniukų
grupėje antsvorio paplitimas 1985 m. buvo 8,3; 2000 – 6,0; 2002 m. – 6,2
proc. Nutukimo paplitimas tarp 14–18 m. mergaičių 1985 m. buvo 1,2; 2000
– 0; 2002 – 0,5 proc. Panašus nutukimo paplitimas stebėtas ir tarp 15-18 m.
amžiaus berniukų: 1985 m. – 1,0; 2000 – 0,8; 2002 – 0,9 proc. Autorė
teigia, kad antsvorio paplitimas tarp jaunesnių Lietuvos paauglių per
praėjusius 15 m. pasikeitė nežymiai, tačiau tendencijos tokios pat neigiamos
kaip Šiaurės Europoje [22].
2003–2006 m. Vilniaus mieste buvo ištirta daugiau kaip 1000 3–6 metų
amžiaus vaikų. Antsvorio paplitimas buvo dažnesnis tarp mergaičių, ir siekė
18,2 proc., o tarp berniukų – 12,4 proc. Nutukimo dažnis tarp ištirtų
ikimokyklinio amžiaus vaikų buvo gana žemas, atitinkamai 1,9 proc. tarp
mergaičių ir 3,7 proc. tarp berniukų [23].
Objektyvių duomenų apie liesų vaikų paplitimą tarp jaunesniojo
mokyklinio amžiaus vaikų išsivysčiusiose šalyse yra nepakankamai.
Daugumoje mokslinių publikacijų yra analizuojamos antsvorio ir nutukimo
problemos, kadangi pastaraisiais dešimtmečiais antsvoris ir nutukimas tapo
pasaulinio masto problema. Išsivysčiusiose šalyse nepakankamo svorio
vaikų yra palyginti nedidelis procentas, lyginant su per didelio svorio
vaikais. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse 3–8 proc. vaikų yra
nepakankamo kūno svorio [73, 74].
Giacomo Lazzeri su bendraautoriais Italijoje ištyrė 2109 8–9 metų
vaikus (1091 berniuką ir 1018 mergaičių). Įvertinę vaikų mitybos būklę
23
pagal IOTF kriterijus mokslininkai nustatė, kad nepakankamo svorio vaikų
buvo tik 0,9 proc. (0,8 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių). Tuo tarpu
turinčių antsvorio buvo 23,4 proc. tiriamųjų vaikų (22,3 proc. berniukų ir
24,6 proc. mergaičių). Nutukimas nustatytas 7,9 proc. vaikų (9,1 proc.
berniukų ir 6,7 proc. mergaičių) [61].
Kwok-Kei Mak ir Sharon H. Tan atliko mokslinių tyrimų sisteminę
apžvalgą apie nepakankamo svorio vaikų paplitimą ir pokyčius per 20 m.
Azijos šalyse [75]. Autoriai nustatė, kad Rytų Azijos šalyse nepakankamo
svorio mergaičių buvo daugiau negu berniukų. Tačiau Pietų ir Vakarų Azijos
šalyse buvo daugiau liesų berniukų negu mergaičių. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje
(Vietname) 2002 m. nepakankamo svorio berniukų buvo 38,4 proc., o
mergaičių – 31,2 proc. Vakarų Azijoje (Bahraine) 2005–2006 m. per mažo
svorio berniukų buvo 8,6 proc., o mergaičių – 2,3 proc., Irane 2003–2004 m.
8,1 proc. berniukų ir 5,7 proc. mergaičių buvo nepakankamo kūno svorio
[75].
Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas
Europoje ir pasaulyje yra skirtingas, bet palaipsniui didėjantis. Duomenis
tarp šalių palyginti yra gana sudėtinga dėl naudojamų skirtingų tyrimų
metodikų ir mitybos būklės vertinimo standartų, amžiaus grupių
klasifikavimo. Mokslinių publikacijų apie šalį reprezentuojančius
epidemiologinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinio išsivystymo
tyrimus nėra daug, o ypač trūksta informacijos apie nepakankamo kūno
svorio paplitimą tarp Europos vaikų. Dažniausiai duomenis apie liesumo
paplitimą tarp vaikų pateikia besivystančios šalys, tačiau dėl skirtingų
gyvenimo sąlygų, mitybos tradicijų, ekonominių ir kultūrinių skirtumų
tyrimų rezultatus sudėtinga palyginti.
2.3. Nutukimo priežastys
Įvairių veiksnių įtaka vaikų antsvoriui ir nutukimui dažniausiai
vertinama atliekant momentinius epidemiologinius tyrimus, kurie suteikia
mažai informacijos apie priežastinį ryšį. Tačiau atliekami išsamūs,
ilgalaikiai tyrimai padeda įvertinti ir nustatyti kai kurias svarbias nutukimo
priežastis [19, 76]. Nutukimo etiologinė klasifikacija pateikiama 2.3.1 len-
telėje.
24
2.3.1 lentelė. Etiologinė nutukimo klasifikacija [77]
Prenataliniai veiksniai
Motinos svorio prieaugis nėštumo metu
Gretutinės motinos ligos
Rūkymas nėštumo metu
Su mityba susijęs nutukimas
Kūdikių maitinimas
Didelio riebalų kiekio suvartojimas
Persivalgymas
Valgymo dažnis
Socialiniai ir elgesiniai veiksniai
Socioekonominė padėtis
Etninė grupė
Psichologiniai veiksniai
Suvaržytas valgymas
Persivalgymo sutrikimas
Naktinio valgymo sindromas
Sėdimas gyvenimo būdas
Ilga sėdima veikla
Priverstinis neaktyvumas (trauma, operacija)
Jatrogeniniai veiksniai
Nutukimą sukeliantys medikamentai
Pagumburio operacijos
Neuroendokrininis nutukimas
Hipotalaminis nutukimas
Kušingo sindromas
Policistinių kiaušidžių sindromas
Hipogonadizmas
Augimo hormono nepakankamumas
Pseudohipoparatiroidizmas
Sezoninis afektinis sutrikimas
Genetinis nutukimas
Autosominis recesyvinis paveldimumas
Autosominis dominantinis paveldimumas
Su X chromosoma susiję sutrikimai
Kitos chromosominės anomalijos
Antsvoris ir nutukimas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau yra
išskiriami tam tikri laikotarpiai, kai priaugama daugiau svorio.
2.3.1. Prenatalinis laikotarpis
Nustatyta, kad mamos kūno svoris nėštumo metu gali įtakoti kūdikio
kūno dydį, formą ir net kūno sandarą jau vėlesniame amžiuje. Didelis svorio
priaugimas nėštumo laikotarpiu yra rizikos veiksnys naujagimiui būti nutu-
25
kusiu vaikystėje. Be to, motinos rūkymas arba cukrinis diabetas didina
palikuonių nutukimo riziką [78-82].
2.3.2. Ankstyvieji postnataliniai veiksniai
Kūdikio gimimo svoris yra mamos mitybos ir sveikatos būklės rodiklis,
turintis įtakos tolimesnei jo sveikatai. Mokslinėje literatūroje pateikiama
nemažai mokslinių tyrimų patvirtinančių, kad didelis gimimo svoris siejasi
su didesniu KMI vėlesniame amžiuje [83–87]. Tačiau atlikti tyrimai įrodo,
kad ir mažas gimimo svoris siejasi su antsvoriu vėlesniame amžiuje [88,
89]. Mažo gimimo svorio (<2500 g) vaikai turi didesnę metabolinio
sindromo ir pilvinio nutukimo riziką suaugus [83, 87]. Zhenyu Yang ir
Sandra L. Huffman nustatė, kad mažesnio gimimo svorio tiriamieji turi
didesnę kūno riebalų ir mažesnę liesųjų audinių masę [83]. De Boo taip pat
teigia, kad kūdikiai, kurie yra mažo gimimo svorio ir ūgio bei kurių galvos
apimtis yra nedidelė, turi didesnę pilvinio nutukimo ir kitų sutrikimų,
susijusių su nutukimu vyresniame amžiuje, riziką [90].
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žindymas yra glaudžiai susijęs su
harmoningu augimu [80, 87]. Įrodyta, kad žindymas suteikia apsauginį
poveikį prieš antsvorį vaikystėje ir paauglystėje [17, 91]. Daug autorių
pastaruoju metu pateikia duomenis apie kūdikių žindymą ir jų augimą.
Škotijoje atlikta didelė studija, kurios metu buvo ištirta 32200 vaikų ir
nustatyta, kad tarp žindytų vaikų nutukimo paplitimas buvo statistiškai
reikšmingai mažesnis, net ir pakoregavus duomenis pagal socioekonominius
veiksnius, gimimo svorį ir lytį [92]. Arenz su bendraautoriais tyrė ryšį tarp
žindymo bei vaikų nutukimo ir atliko 9 studijų sisteminę literatūros
apžvalgą iš daugiau kaip 69000 dalyvių. Septyniose iš devynių studijų buvo
teigiama, kad žindymas sumažina nutukimo riziką daugiau kaip 20 proc.
[93].
Aštuonios Europos šalys (Italija, Estija, Kipras, Belgija, Švedija, Veng-
rija, Vokietija, Ispanija) analizavo 14726 2–9 m. vaikų išimtinio žindymo
sąsajas su antsvoriu. Kontroliuojant išsilavinimo, pajamų ir kitų veiksnių
įtaką nustatyta, kad išimtinis žindymas 4–6 mėnesius veikė kaip apsauginis
veiksnys prieš antsvorį, įskaitant nutukimą, lyginant su niekada nežindytais
vaikais [94].
Keturios šalys (Anglija, Velsas, Škotija ir Š. Airija) atliko reprezenta-
tyvų vaikų stebėsenos nuo gimimo iki 3 m. tyrimą. Nustatyta, kad žindymas
ir žindymo trukmė reikšmingai siejosi su svorio didėjimu nuo gimimo iki 3
m. amžiaus. Kūdikiai, kurie negavo motinos pieno, augo greičiau, lyginant
su tais, kurie buvo pradėti žindyti, lygiai kaip ir žindyti mažiau negu 4 mėn.,
lyginant su žindytais 4 mėn. ir ilgiau [95]. Hediger ir Gillman teigia, jog
26
maitinimas motinos pienu, lyginant su kūdikių maitinimu mišiniais, siejasi
su mažesne nutukimo rizika [96, 97].
PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėnesių amžiaus. Nuo
šešių mėnesių kūdikis turėtų gauti ir papildomo maisto, tačiau žindymas
turėtų būti tęsiamas ir toliau iki 2 metų ir ilgiau [98]. Nustatyta, kad ilgesnė
žindymo trukmė taip pat siejasi su mažesniu KMI vyresniems vaikams ir
suaugusiems [97, 99–101]. Thomas Harder su kolegomis atliko 17 studijų,
skirtų žindymo trukmės ir antsvorio rizikos vertinimui, analizę ir pateikė
išvadą, kad žindymo trukmė susijusi su mažesne antsvorio rizika. Autoriai
apskaičiavo, kad kiekvienas papildomo žindymo mėnuo iki 9 mėnesių
amžiaus 4 proc. sumažina antsvorio riziką [99]. Vokietijos mokslininkai,
ištyrę sąsajas tarp žindymo trukmės bei vaikų antsvorio ir nutukimo taip pat
nustatė, kad ilgesnė žindymo trukmė veikia kaip prevencinė priemonė prieš
antsvorį ir nutukimą [100].
Apžvalginiame moksliniame straipsnyje Owen su bendraautoriais
teigia, kad žindyti vaikai vyresniame amžiuje turi mažesnį KMI, lyginant su
nežindytais [102]. Kiti atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad žindymas
siejasi su mažesne nutukimo rizika ir suaugusiame amžiuje [86, 103-109].
Tačiau mokslinėje literatūroje pateikiama ir prieštaringų rezultatų,
įrodančių, kad žindymas ir jo trukmė nedaug siejasi su nutukimu
vyresniame vaiko amžiuje [96, 110–112].
Švedijoje atlikta perspektyvinė kohortinė studija, kurios metu tėvai
pildė klausimynus vaikui gimus ir kai vaikui buvo 1, 2,5 bei 5 metai.
Nustatytas silpnas ryšys tarp trumpo išimtinio žindymo ir nutukimo vaikui
sulaukus 5 m. amžiaus. Kaip teigia atliktos studijos autoriai, išimtinis
žindymas nėra apsaugantis veiksnys prieš nutukimą, bent jau ankstyvoje
vaikystėje [111].
2.3.3. Mityba ir fizinis aktyvumas
Sveika ir subalansuota mityba kartu su pakankamu fiziniu aktyvumu
yra svarbiausi antsvorio ir nutukimo prevenciniai veiksniai. Sumažėjęs
fizinis aktyvumas, pailgėjusi sėdimoji veikla bei nesveiki mitybos įpročiai
sutrikdo energijos balansą ir mokslinėje literatūroje įvardinami kaip
pagrindinės vaikų nutukimo epidemijos priežastys [17]. Vaikystėje susifor-
mavę gyvensenos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus. Nutukimo riziką didina
gyvenimas „tukinančioje“ aplinkoje, kai vartojama daug energijos turinčių
produktų ir įsivyrauja nejudrus gyvenimo būdas (2.3.3.1 lentelė) [17, 113].
27
2.3.3.1. lentelė. Nutukimą skatinantys aplinkos veiksniai [17]
Fizinį aktyvumą apsprendžiantys veiksniai
Padidėjęs transporto prieinamumas (pvz., vežiojama į mokyklą ir atgal)
Sumažėjusios galimybės būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu
Pasyvus poilsis
Galimybė žiūrėti televizijos programas ištisą parą
Mitybą apsprendžiantys veiksniai
Gausesnis ir įvairesnis didelio energinio tankio produktų prieinamumas
Didėjanti didelio energinio tankio produktų reklama ir pardavimas
Išaugusios maisto įsigijimo galimybės
Dažnesnis naudojimasis greito maisto ir restoranų paslaugomis
Didesnių maisto porcijų už mažesnę kainą pasiūla
Išaugusios galimybės pavalgyti viešosiose vietose
Didelė saldžių gaiviųjų gėrimų pasiūla
Pastebėta, kad pastaruosius du dešimtmečius tris kartus išaugo „greito
maisto“ vartojimas, pasikeitė porcijų dydis ir mitybos būdas [114]. Išaugęs
saldžių gėrimų, saldumynų, raudonos mėsos, riebaus ir menkaverčio maisto
vartojimas siejasi su antsvoriu [115–117]. Dažnai užkandžiaujantys ir
vartojantys riebų maistą vaikai turi didesnę nutukimo riziką [118–120].
Atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad grūdų produktai, vaisiai, daržo-
vės, riešutai, sėklos, taip pat pienas ir pieno produktų vartojimas nebuvo
susijęs su nutukimu [121].
Mitybos režimas ypatingai svarbus augančio vaiko fiziniam vystymuisi.
Vokietijoje ištyrus 4642 5–6 m. vaikų antropometrinių rodiklių sąsajas
su valgymo dažniu nustatytas atvirkštinis ryšys tarp valgymo dažnio ir
nutukimo: valgantys 4–5 kartus per dieną vaikai rečiau buvo nutukę, lygi-
nant su valgančiais 3 kartus per dieną vaikais [122].
Suomijos 1986 m. gimimo kohortos studijoje ištyrus 6247 šešiolik-
mečius nustatyta, kad valgymas 5 kartus per dieną statistiškai reikšmingai
sumažino antsvorio ir nutukimo riziką paaugliams [123].
Pusryčiavimas – ne mažiau svarbus mitybos režimo veiksnys. Pusryčiai
aprūpina organizmą energija ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis.
Nepusryčiaujantys vaikai gauna mažiau vitaminų, mikroelementų ir kitų
medžiagų negu pusryčiaujantys ir šias prarastas maisto medžiagas jiems
sunku kompensuoti kitų maitinimųsi metu [124]. Pusryčius praleidžiantys
vaikai dienos eigoje suvartoja daugiau riebalų bei kaloringesnio maisto ir
mažiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, lyginant su pusryčiaujančiais [125].
Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys tarp pusryčių praleidimo ir padidėjusio
KMI tarp vaikų ir suaugusiųjų [126–129]. Daugėja įrodymų, kad pusryčių
nevalgymas siejasi su kūno svoriu. Aštuonios Europos šalys (Belgija,
Graikija, Vengrija, Olandija, Norvegija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija)
28
analizavo 7915 10–12 m. vaikų mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei
televizoriaus žiūrėjimo įpročius valgymo metu. Nustatyta, kad kasdien
pusryčiaujantys vaikai turėjo mažesnę galimybę turėti antsvorio, lyginant su
nepusryčiaujančiais [130].
Graikijoje atliktas 6–12 m. vaikų mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir
nutukimo sąsajų tyrimas taip pat pateikė išvadą, kad nepusryčiaujantys
vaikai yra dažniau nutukę [131].
JAV Nacionalinis tęstinis paauglių sveikatos tyrimas atskleidė, kad
paauglystėje mažiau dienų pusryčiaujantys turėjo padidėjusį KMI
pilnametystėje [132]. Reguliarus pusryčių nevalgymas prisideda prie KMI
didėjimo ir padidina metabolinių bei širdies ligų riziką [133]. Dešimt metų
JAV trukęs longitudinis tyrimas, kurio metu buvo stebėtos 9–10 m.
mergaitės, jų mitybos įpročiai ir KMI pokyčiai, atskleidė, jog vėlyvoje
paauglystėje turinčių antsvorio, bet kasdien pusryčiaujančių merginų svoris
sumažėjo. Tyrimo autoriai straipsnyje pabrėžia ne tik pusryčiavimo, bet ir
fizinio aktyvumo svarbą palaikant normalų kūno svorį [134]. Floridos
universiteto mokslininkai apibendrino 47 studijų apie vaikų pusryčiavimą
rezultatus ir pateikė išvadą, kad pusryčių valgymas siejosi su mažesne
antsvorio rizika, nors ir ne visose studijose buvo nustatytos sąsajos tarp
pusryčių praleidimo ir antsvorio [135]. Štai pavyzdžiui JAV atlikto tyrimo
metu nustatyta, kad per tam tikrą laiką nepusryčiaujančių, bet turinčių
antsvorio vaikų KMI sumažėjo, tačiau normalaus svorio vaikai, kurie
niekada nevalgė pusryčių, priaugo svorio [126].
HBSC tyrimo duomenimis antsvorio paplitimas yra žemesnis tarp tų
paauglių, kurie kasdien pusryčiauja [71, 72]. HBSC 2010 m. tyrimo duo-
menimis, daugiausiai kasdien pusryčiaujančių tarp 11 m. vaikų buvo
Olandijoje, Portugalijoje, Švedijoje, mažiausiai – Slovėnijoje, Rumunijoje,
Grenlandijoje. Minėto tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasdien pusryčiau-
jančių 11 m. berniukų buvo 65, o mergaičių – 64 proc. [72].
Vaikų mitybos įpročiai siejasi ir su tėvų socialine padėtimi. Vaikai,
kurių tėvai turėjo žemesnį išsilavinimą ar buvo žemesnės socialinės pa-
dėties, turėjo mažesnę galimybę sveikai maitintis, lyginant su aukštesnio
išsilavinimo ir socialinio statuso šeimomis [17]. Mažas pajamas gaunan-
čiose šeimose vaikai mažiau vartojo šviežių vaisių ir daržovių, daugiau
saldumynų, cukraus, perdirbtų mėsos produktų ir sūrių užkandžių, lyginant
su didesnes pajamas gaunančiomis šeimomis [136, 137].
Vaisių vartojimas siejasi su geresne sveikata. Daugelyje šalių vaisių ir
daržovių suvartojamas kiekis šeimose neatitinka rekomenduojamos 400 g
per dieną normos. Apskaičiuota, kad Suomijoje, Airijoje, Švedijoje ir
Jungtinėje Karalystėje vaisių ir daržovių suvartojama mažiau negu 300 g per
29
dieną, kai tuo tarpu Graikijoje, Italijoje viršijama PSO rekomenduojama
norma [71].
Apolinaras Zaborskis ir Reda Lagūnaitė analizavo 2002–2010 metais
Lietuvoje atliktų HBSC tyrimų rezultatus. Mokslininkų duomenimis,
kasdien daržovių ir vaisių valgė aukštesnio socialinio statuso bei
turtingesnių šeimų vaikai [138]. Panašius rezultatus pateikia ir Edyta Suliga,
kuri Lenkijoje ištyrė 1064 7–16 m. amžiaus vaikų mitybą bei nustatė, kad
aukštesnio socialinio statuso šeimose vaikai dažniau ir daugiau vartojo ne
tik vaisių bei daržovių, bet ir žuvies [139]. Kitoje Zaborskio su bendra-
autoriais mokslinėje publikacijoje pristatyti rezultatai apie 17189 11, 13 ir
15 m. Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių pokyčius,
atsižvelgiant į socialinę-ekonominę padėtį, parodė, kad gerėjant šeimos
socialiniai ekonominiai padėčiai suvartojama ne tik daugiau vaisių ir
daržovių, bet ir saldainių, šokolado, sausainių bei gaiviųjų gėrimų [140].
Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko kasdienio gyvenimo dalis,
svarbus fizinei ir psichinei sveikatai ir pripažistamas svarbiu nutukimo
prevencijai [141, 142]. Mokslinėje literatūroje skiriamas vis didesnis dėme-
sys ėjimui pėsčiomis į mokyklą ir jo nauda kiekvieno vaiko kasdienybėje,
kuris gali būti vertinamas kaip dalis fizinio aktyvumo [92, 143]. Jenna
Panter su bendraautoriais teigia, kad vaikai, į mokyklą ėję pėsčiomis,
dažniau buvo fiziškai aktyvūs. Taigi reikėtų tinkamai įvertinti ėjimo
pėsčiomis į mokyklą svarbą ir naudą vaikams [144].
Žemo socialinio sluoksnio šeimose, vaikai linkę mažiau būti fiziškai
aktyviais ir daugiau užsiimti sėdimąja veikla [145, 146]. Televizoriaus
žiūrėjimas siejasi su nesveiko maisto vartojimu ir su sumažėjusiu fiziniu
aktyvumu [147]. Fizinis pasyvumas yra susijęs su biologiniais veiksniais.
Brazilijoje atliktas Mario M. Bracco su bendraautoriais 7–10 m. amžiaus
vaikų tyrimas, kuriame analizuoti biologiniai ir socialiniai veiksniai, susiję
su fiziniu pasyvumu. Nustatyta, kad vaikai, turėję antsvorio, reikšmingai
dažniau buvo fiziškai pasyvūs. Taip pat nustatyta, jog fiziškai pasyvesni
buvo vyresni negu 7,5 m. vaikai. Mergaitės reikšmingai dažniau buvo
fiziškai pasyvios, lyginant su berniukais [148].
Jungtinėje Karalystėje Robert J. Hancox su bendraautoriais nustatė, jog
ilgesnis laikas, praleistas prie televizoriaus, ir nepakankamas fizinis
aktyvumas gali sukelti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Minėti autoriai vykdė
26 metus trukusius tyrimus, kurių metu buvo stebima 1000 tiriamųjų nuo
pat gimimo. Ši ilgalaikė studija parodė, jog televizoriaus žiūrėjimas
vaikystėje ir paauglystėje siejosi su antsvoriu ir rūkymu, prasta fizine būkle
bei padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje sulaukus pilnametystės [149].
Kaip teigia Amerikos pediatrijos akademijos (APA) ekspertai, nutukimą
įtakoja daug įvairių veiksnių, kuriuos galima keisti, o pakeitus įtvirtinti kaip
30
gerus gyvenimo įgūdžius. Nutukimo prevencijos rekomendacijose nurodo-
ma, kad vaikams iki dvejų metų nereikėtų leisti žiūrėti televizoriaus, o nuo
dvejų metų jo žiūrėjimą riboti iki 2 valandų per dieną. Ta pati norma
taikoma ir naudojimosi kompiuteriu laikui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į
tai, kad bendras laikas, praleistas priešais kompiuterio ir televizoriaus
ekraną per dieną, neviršytų 2 valandų trukmės [150].
2.3.4. Šeimos veiksniai
Dvynių, įvaikintų vaikų ir šeimų tyrimai rodo, jog egzistuoja genetiniai
nutukimo veiksniai [151]. Atliekant dvynių studijas apskaičiuotas aukštas
nutukimo paveldimumas, svyruojantis nuo 0,6 iki 0,9, ir tik nežymiai
žemesnis dvyniams, kurie auginti atskirai, lyginant su tais, kurie buvo
auginami drauge. Nustatyta, kad įvaikintų vaikų KMI labiau koreliuoja su jų
biologinių tėvų negu su įtėvių KMI [151]. Be to, ne tik svoris, bet ir
medžiagų apykaitos greitis, terminis atsakas į maistą ir spontaninis fizinis
aktyvumas iki tam tikro lygio yra paveldimi [152]. Autoriai daro išvadą, kad
tiek svoris, tiek metaboliniai procesai, lemiantys svorio didėjimą, turi stiprų
paveldimumo komponentą [152].
Tėvų nutukimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, turinčių
įtakos vaikų nutukimui. Tėvai dalijasi su vaikais ne tik genetiniu fondu, bet
ir aplinka, kurioje jie gyvena. Tėvai gali įtakoti vaikų svorį savo elgesiu,
kuris apima veiksnius, kurie nulėmė jų pačių svorį [17]. Nustatyta, kad
vaikų antsvoris stipriai koreliuoja su tėvų nutukimu. Dauguma studijų įrodė,
kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais, jeigu abu tėvai yra nutukę [61,
153, 154].
JAV atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas, kurio metu buvo paly-
ginti 92 4,5 metų vaikai, kurių vienas arba abu tėvai turėjo antsvorio, ir tos
pačios amžiaus grupės 95 vaikai, kurių tėvai buvo normalaus svorio. Po
vienerių metų stebėjimo vaikai, kurių tėvai turėjo antsvorio, sukaupė
daugiau riebalų ir priaugo daugiau svorio, lyginant su vaikai, kurių tėvai
buvo normalaus svorio [155].
Šešiose Europos šalyse atliktas priešmokyklinio amžiaus 4–7 m. vaikų
tyrimas ir nustatyta, kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais buvo, jei
tėvai turėjo didelį KMI arba jie buvo žemos socialinės padėties [110, 156].
Nutukusiems vaikams taip pat kyla didesnė rizika tapti nutukusiais
suaugusiais [113, 157]. Guo apskaičiavo, kad nutukusiems 4 m. amžiaus
vaikams tikimybė būti nutukusiais suaugusiais yra 20 proc. didesnė negu
normalaus svorio vaikams, o nutukusiems paaugliams tokia tikimybė išauga
net iki 80 proc. [158]. D. Britanijos mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė,
31
kad 80 proc. turinčių antsvorio arba nutukusių 7 m. amžiaus vaikų turėjo
antsvorio ir 11 m. amžiuje [159].
Nutukimas vaikystėje, o ypač paauglystėje didino nutukimo riziką suau-
gusiame amžiuje [33]. Be to, per didelis svoris paauglystėje nulemia neigiamą
sveikatą vėlesniame amžiuje, jei antsvoris arba nutukimas išlieka [160].
Todėl labai svarbu imtis aktyvių veiksmų kovai su vaikų antsvoriu ir
nutukimu dar vaikystėje, nes vaikystėje ir paauglystėje susiformavę įpročiai
dažnai išlieka ir suaugus.
2.3.5. Socialiniai veiksniai
Šeimų socialinė padėtis gali būti vertinama įvairiai [161]. Skirtingose
mokslinėse studijose šeimų socialinė būklė apibrėžiama pajamomis, išsilavi-
nimo lygiu, gyvenimo sąlygomis, o socialiniai netolygumai apibūdinami šių
veiksnių skirtumais [146]. Kartais šeimos socialinės gerovės veiksniai
(pajamos, automobilio/ių, kompiuterio/ių turėjimas, galimybė išvykti atos-
togų ir kt.) apjungiami į vieną išvestinį rodiklį.
Visuomenės sveikatos požiūriu, socialiniai veiksniai nulemia daugiau
negu pusę ligų [162]. Mus dominanti 7–10 m. vaikų populiacija šiuo
požiūriu yra ypač pažeidžiama, nes vaikai visiškai priklauso nuo tėvų, jų
sukurtos gerovės, gyvensenos įpročių ir kt.
Socialiniai ir demografiniai veiksniai yra susiję su sveikatos netoly-
gumais tarp asmenų ir žmonių grupių. Ryšys tarp socioekonominės padėties
ir nutukimo yra daugiaveiksnis [38]. Tyrimais Jungtinėje Karalystėje
nustatyta, kad vaikai iš žemo socialinio sluoksnio šeimų dažniau turi antsvo-
rio arba yra nutukę, negu vaikai, gyvenantys aukštesnės socialinės padėties
šeimose [67, 68]. Vakarų šalyse aukštesnio socialinio sluoksnio grupėje
buvo nustatytas žemesnis antsvorio paplitimas [163]. Nutukimas yra labiau
paplitęs tarp žemo socialinio sluoksnio asmenų JAV ir kitur [164]. Nor-
vegijos mokslininkai, analizavę antsvorio paplitimą su socialiniais veiks-
niais, pažeistos struktūros, mažas šeimas, gyvenimą kaimo vietovėje pri-
skyrė prie rizikos veiksnių, susijusių su antsvoriu [165]. Kiti Norvegijos
mokslininkai, tyrę socioekonominių veiksnių įtaką vaikų nutukimui,
nenustatė sąsajų tarp šeimos sudėties, tėvų išsilavinimo [166]. Tutkuvienė,
atlikusi 0–20 m. amžiaus vaikų fizinės būklės tyrimus taip pat nenustatė
tiesioginės koreliacijos tarp vaikų fizinės būklės rodiklių ir tėvų socialinės
padėties [167]. Kaip teigia darbo autorė, Lietuvoje kol kas tėvų socialinė
padėtis ir išsilavinimas mažai koreliuoja su pajamomis.
Socialiniai veiksniai, tokie kaip gyvenamoji vieta, socialinis statusas,
šeimos pajamos, turtinė padėtis siejasi su šeimos gyvenimo būdo pasirin-
kimu. PSO Europos komisijos pranešime apie socialines sveikatos determi-
32
nantes teigiama, kad asmenys, kurių socioekonominė padėtis aukštesnė,
paprastai yra geresnės sveikatos. Ryšys tarp socioekonominės padėties ir
sveikatos yra labai stiprus ir tęsiasi per visą gyvenimą [168]. Pavyzdžiui,
Suomijoje atlikta 3676 vyrų stebėsenos nuo gimimo studija parodė, kad
sulėtėjęs intragimdinis augimas, žema socioekonominė padėtis ir žemos
pajamos siejosi su didesniu koronarinės širdies ligos dažniu suaugus [169].
Parsons su bendraautoriais atliko sveikų vaikų išsivysčiusiose šalyse
longitudinių studijų sisteminę apžvalgą, kurios tikslas buvo nustatyti rizikos
veiksnius vaikystėje, galėjusius įtakoti nutukimą suaugus [163]. Autoriai
nustatė, kad nutukusių tėvų palikuonys turėjo didesnę riziką būti nutu-
kusiais. Nebuvo nustatyta aiškių sąsajų tarp žemos socioekonominės padė-
ties ir nutukimo vaikystėje. Tačiau stiprūs ir pastovūs ryšiai buvo stebimi
tarp žemos socioekonominės padėties ankstyvoje vaikystėje ir didesnio
nutukimo paplitimo suaugus. Buvo nustatytos aiškios sąsajos tarp nutukimo
ir didelio gimimo svorio. Keliose studijose buvo nustatytas tiesioginis ryšys
tarp ankstyvo brendimo ir antsvorio. Aiškių įrodymų apie kūdikių maiti-
nimo būdo ir vėlesnio nutukimo sąsajas nerasta [163].
2.3.6. Tam tikri sveikatos sutrikimai ir nutukimas
Nutukimas gali būti susijęs su sveikatos būkle, pvz., su neuroendokri-
ninės sistemos ligomis – Kušingo sindromu, kuris pasireiškia specifiniu
nutukimu (mėnulio pavidalo veidas, nutukęs liemuo, plonos rankos bei
kojos), augimo hormono trūkumu, susijusiu su pilvo ir vidaus organų rie-
balų padidėjimu; hiperinsulinemija; įgimtu arba įgytais pagumburio
sutrikimais; sezoniniu afektiniu sutrikimu (žiemos arba vasaros depresija),
kuriuo sergant sunku keltis ryte, jaučiamas didelis rytinis silpnumas,
persimiegama ir persivalgoma, ypač angliavandenių, kurie ir sukelia svorio
didėjimą [170].
Vartojami tam tikri medikamentai taip pat gali sukelti nutukimą, pvz.,
prieštraukuliniai, antihistamininiai, priešdiabetiniai, antipsichotiniai vaistai,
steroidiniai hormonai, serotonino ir histamino antagonistai, antidepresantai
ir kt. [171].
Taigi apibendrinant galima teigti, kad remiantis momentiniais tyrimais
išsiaiškinti nutukimo priežastis yra gana sudėtinga, išsamesni ir
informatyvesni yra longitudiniai stebėjimo tyrimai. Vertinant ankstyvųjų
postnatalinių veiksnių ir vaikų nutukimo sąsajas pateikiami prieštaringi
rezultatai vertinantys gimimo svorį, žindymą ir žindymo trukmę. Šeimos
veiksniai yra reikšmingi vaikų nutukimo rizikai ir atlieka svarbų vaidmenį,
nors jie tik iš dalies paaiškina nutukimo fenomeną. Tėvai yra atsakingi ne
33
tik už vaikų genetinę informaciją, bet ir perduoda savo įpročius ir požiūrį į
gyvenimą. Šeimos gyvenimo būdas ypač reikšmingas vaikų mitybos ir
fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi.
2.4. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai
Antsvorio ir nutukimo vystymąsi sukelia disbalansas tarp energijos
gavimo ir jos išnaudojimo kartu su genetiniu polinkiu, ir tai gali nulemti
sveikatos būklę [172, 173]. Nutukimas vaikystėje yra susijęs su rimtomis
sveikatos komplikacijomis (2.4.1 lentelė). Dauguma iš šių ligų gali
pasireikšti kaip nutukimo pasekmės ir suaugus [174].
Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje 0,5 proc. nutukusių 5–18 metų
vaikų serga 2 tipo cukriniu diabetu (daugiau negu 27 tūkst. vaikų) ir 8,4
proc. (420 tūkst.) turi gliukozės tolerancijos sutrikimą [175].
Vaikų antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai yra kol kas mažiau
ištirtos negu suaugusiųjų, tačiau, kaip skelbiama, vaikų nutukimas susijęs su
širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, ortopedinėmis problemomis,
psichikos sveikatos sutrikimais, prastesniais pasiekimais mokykloje bei
prastesniu savęs vertinimu [16]. Kitos atliktos studijos pateikia rezultatus,
kad nutukę vaikai patiria neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes
fizinei ir psichinei sveikatai, atsiradusias dėl antsvorio bei nutukimo
vaikystėje ir paauglystėje [17–19, 176]. Richard S. Strauss atlikta studija
atskleidė, kad žemas savęs vertinimas būdingas 34 proc. 13–14 m. nutu-
kusių mergaičių ir 8 proc. normalaus svorio jų bendraamžių [177]. Nu-
statyta, kad turinčių antsvorio vaikų gyvenimo kokybė taip pat yra pras-
tesnė, lyginant su normalaus svorio vaikais [178].
2.4.1 lentelė. Vaikų antsvorio ir nutukimo pasekmės fizinei ir psichinei svei-
katai [62, 174]
Organų sistema Būklė
Širdies ir kraujagyslių Hipertenzija
Dislipidemija
Aterosklerozė
Endotelio disfunkcija
Endokrininė Insulino rezistentiškumas
2 tipo cukrinis diabetas
Metabolinis sindromas
Ankstyvas brendimas
Menstruacijų sutrikimai
Policistinių kiaušidžių sindromas
Hipogonadizmas
34
2.4.1. lentelės tęsinys
Organų sistema Būklė
Gasroenterologinė Nealkoholinis riebalinis kepenų pažeidimas
(steatohepatitas, cirozė)
Gastroezofaginis refliuksas
Tulžies pūslės akmenligė
Kvėpavimo Astma
Miego apnėja
Kaulų-raumenų Plokščiapadystė
Skoliozė
Osteoartritas
Šlaunikaulio galvutės epifiziolizė
Nervų Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija
Psichosocialinės pasekmės Prastesnis savęs vertinimas
Depresija
Nerimas
Patyčios
Oda Odos uždegimai, bėrimai, iššutimai
Juodoji akantozė
Apie nepakankamo svorio pasekmes vaikų sveikatai ir savijautai
pateikiama nedaug informacijos. Paauglystėje per mažas svoris yra susijęs
su skolioze, bronchų, plaučių ligomis, neurozėmis, celiakija, Krono liga,
osteoporoze, brendimo vėlavimu [179, 180] ir psichiatriniais sutrikimais
[181]. Taip pat daugėja įrodymų, kad mažas KMI ankstyvoje vaikystėje yra
rizikos veiksnys vėliau susirgti koronarine širdies liga [75]. Vaikų
nepakankamas svoris yra dar mažai ištyrinėta sritis, tačiau ši būklė, kaip ir
nutukimas, yra rizikos veiksnys įvairioms ligoms atsirasti vėlesniame
amžiuje.
Pastovus vaikų augimo stebėjimas padeda laiku aptikti tam tikras ligas,
mitybos ar socialinės aplinkos pokyčius. Dėl šių priežasčių atliekami
tyrimai didžiausią dėmesį skiria galimoms priežastims ir rizikos veiksniams,
susijusiems su vaikų nutukimu, nustatyti [38].
35
3. DARBO APIMTIS IR TYRIMO METODAI
Disertacinis darbas parengtas atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos
tyrimą, kuris buvo vykdomas dalyvaujant tarptautiniame PSO koordinuoja-
mame projekte „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (angl.
WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). COSI
tikslas – sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių mokinių antropo-
metrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vienin-
gomis matavimo procedūromis.
Iniciatyvoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo rutiniškai matuoti ir ver-
tinti pasirinkto amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijas,
siekiant suprasti nutukimo epidemijos vystymosi lygį 6–9 metų amžiaus vai-
kų grupėje ir gauti palyginamus duomenis tarp Europos regiono šalių. PSO
ekspertų sprendimu stebėsenos tiksline grupe buvo pasirinkta 6–9 metų
amžiaus vaikų grupė, nes dauguma šio amžiaus vaikų lanko ugdymo įstai-
gas, kuriose galima atlikti paprasčiausius vaikų fizinio išsivystymo epide-
miologinius tyrimus, taip pat tarp pasirinktos amžiaus grupės vaikų dar ne-
prasidėjęs brendimas ir vaikų augimas yra gana stabilus, todėl galimas duo-
menų palyginimas tarp skirtingų Europos šalių [59]. 2008 m. į pirmąjį COSI
projekto tyrimo etapą įsitraukė 13 Europos regiono šalių: Airija, Belgija,
Bulgarija, Čekija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Norvegija, Portugalija,
Slovėnija, Švedija ir kt. 2010 m. į antrąjį stebėsenos iniciatyvos etapą
įsitraukė dar 4 naujos šalys: Graikija, Ispanija, buvusi Jugoslavijos
Respublika Makedonija ir Vengrija. Lietuva COSI projekte dalyvauja nuo pat
iniciatyvos pradžios – 2007 m. Šiame disertaciniame darbe pristatomi dviejų
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) duomenys.
3.1. Bendra tyrimo schema
Atlikti momentiniai ir kohortinis jaunesniojo mokyklinio amžiaus Lie-
tuvos vaikų epidemiologiniai tyrimai, kurie buvo vykdomi vadovaujantis
PSO Europos regiono ir iniciatyvoje dalyvaujančių šalių ekspertų parengtu
tyrimo protokolu ir metodika [182].
PSO reikalavo, kad COSI projekte dalyvaujančios šalys ištirtų naciona-
linę, reprezentuojančią šalį pradinių klasių mokinių imtį vienoje arba dau-
giau iš nurodyto amžiaus (6,0–6,9; 7,0–7,9; 8,0–8,9 ar 9,0–9,9) vaikų gru-
pių. Stebėsenos tyrimo objektu Lietuvoje 2008 m. buvo pasirinkti pirmokai.
2010 m. antrojo stebėsenos etapo metu buvo tiriami pirmokai ir trečiokai
(3.1.1 pav.).
36
I etapas 2008 m.
Momentinis tyrimas
10 Lietuvos apskričių,
155 mokyklos
Pirmokai (n= 4939; atsako dažnis 81,7 proc.)
Pirmokų tėvai (n=4375; atsako dažnis 72,3 proc.)
II etapas 2010 m.
Momentinis tyrimas
10 Lietuvos apskričių,
161 mokykla
Pirmokai (n= 4986; atsako dažnis 80,8 proc.)
10 Lietuvos apskričių,
148 mokyklos
Pirmokų tėvai (n=4517; atsako dažnis 73,2 proc.)
Trečiokai (n= 4810; atsako dažnis 81,1 proc.)
Kohortinis tyrimas
10 Lietuvos apskričių,
148 mokyklos
Kohortą sudarė mokiniai, tirti 2008 m. ir pakartotinai ištirti
2010 m. (n= 3729; atsako dažnis 75,5 proc.)
3.1.1. pav. Bendra Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo schema
Reprezentuojanti Lietuvą tiriamųjų imtis buvo sudaryta daugiapakopės
imties (apskritis, mokykla, klasė) atrankos metodu. Lietuvos vaikų augimo
stebėsenos tyrimas atliktas visose dešimt apskričių, 56 savivaldybėse.
Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie septynmečių
vaikų skaičių Lietuvoje ir apskrityse 2007/2008 ir 2009/2010 mokslo me-
tais, buvo apskaičiuotos reikalingos ištirti vaikų imtys kiekvienoje apskrity-
je, išlaikant miesto ir kaimo vaikų santykį 2:1. Atsižvelgiant į PSO nurodytą
ir privalomą ištirti imties dydį (n=2800 septynerių metų amžiaus vaikų) bei
žinant, jog pirmoje klasėje mokosi septynmečiai ir aštuonmečiai vaikai,
buvo numatyta sudaryti 6000 pirmokų imtį. Iš Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas visų Lietuvos mokyklų, kuriose
mokosi pradinių klasių mokiniai, sąrašas. Mokyklos apskrityse buvo
pasirinktos atsitiktinės atrankos būdu. 2008 m. dešimtyje Lietuvos apskričių
buvo tiriami 155 mokyklų pirmokai, 2010 m. – 161 mokyklos pirmokai ir
trečiokai. Dauguma 2010 m. tirtųjų mokyklų buvo tos pačios kaip ir 2008
m. (n=144). Tyrime buvo kviečiami dalyvauti visi pasirinktoje klasėje
besimokantys vaikai. Antropometriškai ištirti tik tie vaikai, kurių tėvai
pasirašė sutikimą, kad vaikas dalyvautų tyrime.
Pagal protokolą, tyrimas galėjo trukti ne ilgiau kaip 8 savaites. 2008 ir
2010 m. dešimtyje Lietuvos apskričių pradinių klasių mokinių tyrimas buvo
vykdomas balandžio-gegužės mėnesiais.
37
3.2. Tiriamieji ir jų charakteristika
Tiriamąjį kontingentą sudarė 7–10 metų mokiniai. Per du tyrimo etapus
dešimtyje Lietuvos apskričių iš viso antropometriškai buvo ištirti 9925
pirmokai: 2008 m. – 4939 ir 2010 m. – 4986 vaikai (3.1.1 pav.). Dauguma
ištirtųjų buvo septynmečiai ir aštuonmečiai vaikai; šešiamečių ir devyn-
mečių ištirtose pirmokų imtyse buvo nedaug, todėl šių vaikų antropomet-
riniai duomenys į tolimesnę analizę nebuvo įtraukti (3.2.1 lentelė).
Antrajame tyrimo etape 2010 m. buvo atliktas ir trečių klasių mokinių
antropometrinis tyrimas. Ištirta 4810 trečiokų imtis, kurių dauguma buvo
devynmečiai ir dešimtmečiai vaikai (3.2.2 lentelė). Kadangi aštuonmečių ir
vienuolikamečių ištirtoje trečiokų imtyje buvo nedaug, todėl šių vaikų
antropometriniai rodikliai taip pat nebuvo įtraukti į matematinę-statistinę
duomenų analizę. Abiejų tyrimo etapų (pirmoje ir trečioje klasėje) antropo-
metrinius duomenis turėjo 3729 vaikai (atsako dažnis – 75,5 proc.).
3.2.1 lentelė. Tirtų Lietuvos pirmokų (2008 m. ir 2010 m.) skirstinys,
atsižvelgiant į amžių ir lytį
Amžius
Berniukai Mergaitės
2008 m. 2010 m. 2008 m. 2010 m.
n proc. n proc. n proc. n proc.
6 m. 19 0,7 14 0,6 21 0,9 32 1,3
7 m. 1660 64,6 1648 66,2 1649 69,5 1795 71,9
8 m. 872 34,1 820 32,9 695 29,3 662 26,5
9 m. 15 0,6 9 0,3 8 0,3 6 0,3
Iš viso: 2566 100,0 2491 100,0 2373 100,0 2495 100,0
3.2.2 lentelė. Tirtų Lietuvos trečiokų skirstinys, atsižvelgiant į amžių ir lytį
(2010 m.)
Amžius Berniukai Mergaitės
n proc. n proc.
8 m. 21 0,8 18 0,8
9 m. 1648 65,6 1608 69,9
10 m. 828 33,0 664 28,9
11 m. 14 0,6 9 0,4
Iš viso: 2511 100,0 2299 100,0
38
3.3. Tyrimo metodai
Darbe naudoti antropometrinio tyrimo ir anketinių apklausų tyrimo
metodai. Tyrimams atlikti gauti Lietuvos Bioetikos komiteto leidimai (2008
m. kovo 13 d. Nr. 16 ir 2010 m. sausio 4 d. Nr. 6B-10-02) (1, 2 priedai).
Apie tyrimo vykdymą buvo informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija,
kuri pritarė Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo vykdymui, bei
savivaldybių Švietimo skyriai.
3.3.1. Antropometrinis tyrimas
Tyrimo metu buvo matuojami 2 pagrindiniai vaikų augimo rodikliai:
ūgis ir svoris. Vaikų antropometriniams matavimams atlikti buvo naudota
PSO rekomenduota įranga: elektroninės medicininės nešiojamos SECA
svarstyklės, matuojančios 0,1 kg tikslumu, ir nešiojamos SECA ūgio ma-
tuoklės, matuojančios 0,1 mm tikslumu. Visi tyrėjai, dalyvavę atliekant
tyrimą, buvo apmokyti ir standartizuoti pagal PSO metodiką [11]. Visose
tirtose Lietuvos mokyklose buvo naudota vienoda antropometrinė įranga.
Antropometriniai vaikų tyrimai buvo atliekami atskiroje patalpoje –
visuomenės sveikatos specialistės kabinete arba klasėje. Tiriamieji nedide-
lėmis grupelėmis (po 3–4 vaikus), atskirai berniukai ir mergaitės, buvo
kviečiami į kabinetą, prieš matavimą jų paprašyta nueiti į tualetą, nusivilkti
viršutinius rūbus, nusiauti batus. Vaikai taip pat turėjo nusiimti pakabinamas
pinigines, mobiliuosius telefonus, grandinėles, bet kokius kitus ant kūno
nešiojamus daiktus, sunkesnius plaukų papuošalus.
Atliekant svorio matavimo procedūrą, svarstyklės buvo padedamos
horizontaliai ant kieto ir plokščio paviršiaus, gerai apšviestoje vietoje, kad
būtų aiškiai matomi prietaiso parodymai. Matuojant svorį vaikas turėjo
atsistoti svarstyklių viduryje, statydamas pėdas pažymėtose vietose. Tokioje
padėtyje tiriamasis turėjo ramiai stovėti tol, kol buvo užregistruojami
svarstyklių parodymai.
Prieš atliekant ūgio matavimą, ūgio matuoklė buvo stabiliai pastatoma
ant kieto, lygaus pagrindo prie sienos arba kolonos. Kūno ūgis buvo
matuojamas vaikui stovint tiesiai, suglaustais kulnais, nugarą atsukus į
vertikalią ūgio matuoklės lentą. Tiriamojo pečiai turėjo būti viename
aukštyje, rankos nuleistos vienodame lygyje nuo grindų. Pakaušis, nugara,
sėdmenys ir kulnai turėjo liesti vertikalią ūgio matuoklės lentą. Galvą
tiriamasis turėjo laikyti tiesiai, kad horizontali linija, einanti nuo ausies
landos ir akių kampo linijos, su siena sudarytų statų kampą ir būtų lygiagreti
slankiojančiai ūgio matuoklės daliai. Kartais, siekiant išlaikyti vaiko galvą
39
šioje padėtyje, dviem pirštais (nykščiu ir smiliumi) teko švelniai prilaikyti
vaiką už smakro.
Atliekant pirmokų ir trečiokų antropometrinius matavimus buvo
pildoma Tyrėjo užrašų anketa (3 priedas). Joje buvo registruojama tyrimo
data, mokyklos kodas ir vaiko charakteristikos: informacija apie gimimo
datą, lytį, išmatuotą kūno svorį (kg) ir ūgį (cm), tyrimo metu dėvėtą
aprangą. Vaikai rutiniškai nebuvo informuojami apie jų ūgio ir svorio
rodiklius.
Mokinių mitybos būklės vertinimas
Tiriamųjų mitybos būklė buvo vertinama atsižvelgiant į kūno masės
indekso (KMI) reikšmes.
Kiekvieno mokinio KMI apskaičiuotas naudojant formulę:
KMI=svoris (kg)/ūgis (m)2.
Atliekant matematinę-statistinę duomenų analizę, vaikų kūno svoris
buvo koreguotas pagal dėvėtų drabužių svorį tyrimo metu.
Tiriamųjų mitybos būklė vertinta pagal Tarptautinės kovos su nutukimu
darbo grupės (IOTF) pasiūlytas ribines KMI vertes, kurios nustatytos,
atsižvelgiant į tiriamųjų amžių ir lytį [5, 6]. Išskiriamos tokios mitybos
būklės grupės: didelis, vidutinis, nežymus liesumas, normalus kūno svoris,
antsvoris ir nutukimas. Šios ribinės vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI
ribinėmis vertėmis, kurios 18 m. amžiuje yra sekančios: didelis liesumas,
kai KMI = 16,0 kg/m2; vidutinis liesumas, kai KMI = 17,0 kg/m
2; nežymus
liesumas, kai KMI = 18,5 kg/m2; antsvoris, kai KMI = 25 kg/m
2, nutukimas,
kai KMI = 30 kg/m2.
Atlikus duomenų matematinę-statistinę analizę, vaikų su vidutiniu ir
dideliu liesumu buvo nedaug, todėl visi nepakankamo svorio vaikai buvo
priskirti vienai liesų vaikų grupei.
Kadangi disertacinis darbas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų
nutukimo stebėsenos iniciatyvoje, todėl vaikų mitybos būklė įvertinta pagal
2007 m. sukurtus PSO standartus mokyklinio amžiaus vaikams ir paaug-
liams. Remiantis PSO rekomenduotomis ribinėmis vertėmis su AnthroPlus
programa buvo apskaičiuotos ūgio-pagal-amžių (Ū/A), svorio-pagal-amžių
(S/A) ir KMI-pagal-amžių (KMI/A) Z-reikšmės (angl. z-scores) bei jų
skaitinės charakteristikos (vidurkis ir standartinis nuokrypis) kiekvienam
tiriamajam bei interpretuojami antropometriniai rodikliai [4, 183].
Remiantis PSO standartais, antsvoris buvo apibrėžtas, kai apskaičiuotos
KMI/A reikšmės buvo >+1 standartinio nuokrypio (SN) Z-reikšmės,
40
nutukimas >+2 SN Z-reikšmės, liesumas buvo nustatytas, kai KMI/A
reikšmės buvo <= – 2 SN Z-reikšmės.
Remiantis PSO metodika [184], ūgis yra pasiskirstęs pagal normalųjį
skirstinį. Taigi ūgio Z-reikšmė amžiaus t tiriamajam skaičiuojama pagal
formulę:
čia ir yra gaunami iš PSO lentelių ir yra amžiaus t
tiriamųjų ūgio vidurkis (mediana); yra amžiaus t tiriamųjų ūgio
standartinis nuokrypis [4].
Svorio ir KMI skirstiniai yra asimetriški ir jiems būdinga teigiama
asimetrija. Todėl PSO siūlo [184] svorio ir KMI Z-reikšmes matavimui y
skaičiuoti pagal tokį algoritmą:
Tarpinė Z-reikšmė:
Galutinė Z-reikšmė:
Čia – tris standartinius nuokrypius virš medianos atitinkanti ribinė
matavimo reikšmė laiko momentu t, suskaičiuota LMS metodu:
.
SD3neg – tris standartinius nuokrypius žemiau medianos atitinkanti
matavimo reikšmė laiko momentu t, suskaičiuota LMS metodu:
.
;
;
L(t), M(t) ir S(t) yra atitinkamai Box-Cox normaliojo skirstinio laipsnio,
medianos ir variacijos koeficiento reikšmės laiko momentu t. Jų reikšmės
randamos iš PSO lentelių [4].
Iš Z-reikšmių galima spręsti apie tiriamųjų būklę PSO standartų
atžvilgiu. Jeigu, pavyzdžiui, svorio Z-reikšmė lygi nuliui, tai reiškia, kad
41
tiriamojo svoris lygus vidutiniam atitinkamo amžiaus vaikų svoriui pagal
PSO standartus. Jei Z>2, tai rodo didelį svorio prieaugį, o jei Z<-2, tai rodo
didelį vaiko svorio trūkumą. Naudojantis Z reikšmėmis galima nustatyti, ar
vaikas yra normalaus ūgio, svorio, KMI, ar šie rodikliai yra per dideli, ar per
maži, lyginant su PSO standartais.
Vaikai su kraštutinėmis ūgio, svorio, KMI reikšmėmis buvo pašalinti iš
analizės, kai apskaičiuotos Ū/A Z-reikšmės buvo <-6 arba >+6; S/A Z –
reikšmės <-6 arba >+5; BMI/A Z-reikšmės <-5 arba >+5 [183].
Darbe palygintas normalaus svorio, antsvorio, nutukimo ir liesumo
paplitimas naudojant du dažniausiai vartojamus tarptautinius standartus –
IOTF ir PSO. Tačiau tolimesnėje duomenų analizėje buvo naudoti IOTF
kriterijai, nes daugumos Europos auksologų nuomone šios IOTF ribinės
KMI reikšmės yra objektyviausios vaikų liesumui, antsvoriui ir nutukimui
nustatyti. Didžioji dalis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos
iniciatyvoje dalyvaujančių šalių vaikų mitybos būklės vertinimui naudoja
IOTF kriterijus.
3.3.2. Anketinė apklausa
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime buvo pildomos 3 tipų PSO
ekspertų parengtos anketos: Tyrėjo užrašai, Šeimos apklausos anketa, Mo-
kyklos grįžtamasis lapas, kurios iš anglų kalbos buvo išverstos taikant
tarptautiniuose tyrimuose priimtas vertimo metodikas. Disertaciniame darbe
analizuojami Tyrėjo užrašų ir Šeimos apklausos anketų duomenys.
Šeimos apklausos anketoje (4 priedas) tėvams/globėjams buvo pateikti
45 klausimai apie vaiko ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, tėvų antro-
pometrinius rodiklius, šeimos sveikatą, vaikų gyvenseną, šeimos socialinius
veiksnius. Siekiant užtikrinti konfidencialumą anketos tėvams/globėjams
buvo dedamos į vokus. Šeimos apklausos anketą iš viso užpildė 8892 tėvai.
Ankstyvųjų postnatalinių veiksnių vertinimas. Tėvų buvo klausiama
„Ar Jūsų vaikas gimė laiku?“ Atsakymai suskirstyti į 2 grupes: gimė laiku
(po 37 nėštumo savaitės) ir gimė anksčiau laiko. Taip pat tėvų buvo
prašoma nurodyti, koks buvo vaiko gimimo svoris (GS). Remiantis tėvų
atsakymais, vaikai pagal gimimo svorį buvo suskirstyti į mažo GS (500–
2499 g), normalaus GS (2500–3999 g) ir didelio GS (4000 g ir daugiau)
vaikus. Buvo pateiktas klausimas „Ar vaikas buvo maitintas natūraliai
(žindytas)?“ ir pateikti galimi atsakymų variantai „žindytas“ arba „nežin-
dytas“. Analizuojant duomenis prie nežindytų vaikų grupės buvo priskirti ir
vaikai, kurie buvo žindyti trumpiau negu 1 mėnesį. Jei vaikas buvo žindytas,
42
toliau buvo teiraujamasi, „Kiek laiko vaikas buvo žindytas?“ Atsakymų
variantai apie žindymo trukmę buvo sugrupuoti į 4 grupes: iki 3 mėn.; 4-6
mėn.; daugiau negu 6 mėn.; 12 mėn. ir daugiau.
Mitybos įpročių vertinimas. Tėvai atsakinėjo į anketos klausimus apie
pirmokų mitybos ypatumus. Galimi atsakymų variantai į klausimą „Ar
dažnai Jūsų vaikas pusryčiauja?“ buvo sugrupuoti į 3 grupes: „Kasdien“, „4-
6 dienas per savaitę“ ir „Retai“, atsakymų variantus „1-3 dienas per
savaitę“, „Niekada“ apjungiant į vieną grupę. Buvo prašoma nurodyti, kiek
kartų vaikas įprastai valgo per dieną. Pateikti atsakymų variantai buvo
sugrupuoti į 3 grupes: „Iki 3 kartų“, „4-5 kartus“, „6 ir daugiau kartų“.
Teirautasi, koks vaiko apetitas („Geras“, „Vidutiniškas“, „Blogas“); kokius
riebalus dažniausiai tėvai vartoja tepdami vaikui sumuštinius. Galimi
atsakymų variantai: tepų riebalų mišinį („Saulutė“, „Venta“); margariną;
tikrą sviestą; jokių.
Dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tėvų buvo prašoma nurodyti,
kaip dažnai jų vaikai vartoja įvairius maisto produktus ir gėrimus. Į lentelę
buvo įtraukta 20 maisto produktų (4 priedas). Pateikti galimi atsakymų
variantai: „Kasdien“, „4–6 dienas per savaitę“, „1–3 dienas per savaitę“,
„Kartą arba kelis per mėnesį“ ir „Niekada“. Analizuojant tiriamųjų
duomenis pagal lytį atsakymų variantai buvo suskirstyti į tris grupes: dažnai
(apjungiant atsakymų variantus „Kasdien“ ir „4–6 dienas per savaitę“);
kartais (1–3 dienas per savaitę) ir retai (apjungiant atsakymų variantus
„Kartą arba kelis per mėnesį“ ir „Niekada“).
Siekiant sumažinti mitybos įpročius charakterizuojančių kintamųjų
skaičių, buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant šią analizę buvo ieškota
bendrųjų faktorių, apibūdinančių mitybos įpročius, kurie buvo tirti
dažnuminiu mitybos tyrimo metodu. Kintamųjų tinkamumas faktorinei
analizei buvo įvertintas pagal Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) matą. Gauta
KMO mato reikšmė buvo 0,76, todėl kintamieji yra patenkinamai tarpusa-
vyje susiję ir galima taikyti faktorinę analizę [56]. Taikant Varimax rotaciją
buvo išskirti 5 faktoriai, kurie paaiškino 49,3 proc. visų kintamųjų infor-
macijos apie mitybos įpročius. Faktorių aprašymas pateiktas 3.3.2.1 lente-
lėje. Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės,
pagal kurias tiriamieji buvo suskirstyti į turinčius teigiamas ir neigiamas
atitinkamo faktoriaus reikšmes. Teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamieji
dažnai vartoja konkrečiam faktoriui priskiriamus maisto produktus,
neigiamos – vartoja retai.
43
3.3.2.1. lentelė. Faktorių apibūdinimas
Faktoriai Aprašymas Kintamųjų teikiamos infor-
macijos įvertinimas (proc.)
„Nesveikų užkandžių“
faktorius“
Bulvių traškučiai, kukurūzų
lazdelės, gaivieji gėrimai, pica 17,4
„Vaisių ir daržovių“
faktorius“
Švieži vaisiai, šviežios daržovės,
vaisių sultys 11,8
„Baltyminio maisto“
faktorius
Natūrali mėsa, mėsos gaminiai,
paukštiena, žuvis, virtos daržovės 7,2
„Saldumynų“ faktorius Saldainiai, šokoladas, sausainiai,
spurgos 6,7
„Grūdų ir pieno
produktų“ faktorius“
Košės arba dribsniai, pienas,
pieno produktai, fermentinis sūris 6,2
Iš viso: 49,3 proc.
Fizinio aktyvumo vertinimas. Iš Šeimos apklausos anketos apie pir-
mokų fizinį aktyvumą buvo analizuojami 6 klausimai. Teirautasi „Kaip
vaikas dažniausiai nuvyksta ir grįžta iš mokyklos į namus?“ Galimi
atsakymų variantai buvo „Mokyklos autobusu“, „Visuomeniniu transportu“,
„Nuvežamas automobiliu“, „Važiuoja dviračiu“, „Eina pėsčiomis“. Pateikti
atsakymų variantai buvo apjungti į dvi grupes: atvyksta ir grįžta į/iš
mokyklos pasyviai (apjungiant važiavimą mokyklos autobusu, visuomeniniu
transportu ar vežimą automobiliu) ir aktyviai (apjungiant eina pėsčiomis ar
važiuoja dviračiu); „Kaip toli nuo vaiko namų yra mokykla?“ Atsakymų
variantai „Mažiau nei 1 km“, „1–2 km“, „3–4 km“, „Daugiau negu 5 km.
Tėvai taip pat atsakinėjo į klausimą „Ar Jūsų vaikas lanko sporto arba šokių
būrelį?“. Jei taip, tai kiek kartų per savaitę iš viso vaikas lanko sporto arba
šokių būrelius?
Remiantis Amerikos pediatrijos akademijos (APA) rekomendacijomis,
buvo įvertinta pirmokų pasyvi veikla apskaičiuojant sėdimos veiklos prie-
šais ekraną rodiklį (angl. screen time) [150]. Pagal šias rekomendacijas,
vaikai iki 2 m. neturėtų žiūrėti televizoriaus arba naudotis kompiuteriu, o
nuo dvejų metų ši veikla turėtų būti ribojama iki 2 valandų per dieną.
Remiantis Šeimos apklausos anketoje pateiktais atsakymų variantais į
klausimus „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žiūri televizorių darbo
dienomis?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žiūri televizorių
savaitgaliais?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu
darbo dienomis?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu
savaitgaliais?“ buvo apskaičiuotas sėdimos veiklos rodiklis. Jei vaikas darbo
dienomis ir savaitgaliais žiūrėdamas televizorių ir žaisdamas kompiuteriu
44
praleisdavo iki 2 val., buvo laikoma, kad jis neviršija APA rekomendacijų ir
priešais ekraną praleidžia leistiną valandų skaičių.
Socialinių šeimos veiksnių vertinimas. Anketoje tėvų buvo teirauja-
masi apie jų amžių, išsilavinimą, darbinę veiklą, pajamas, šeimos struktūrą.
Tėvai pagal amžių buvo suskirstyti į 3 grupes: iki 29 m., 30 - 39 m. ir 40 m.
ir vyresni. Analizuojant tėvų išsilavinimą taip pat buvo išskirtos 3
respondentų grupės: turintys vidurinį (apjungiant nebaigtą vidurinį ir
vidurinį išsilavinimą); aukštesnįjį bei aukštąjį (apjungiant bakalauro arba
magistro studijas) išsilavinimą. Tėvai pagal darbinę veiklą buvo suskirstyti į
dirbančius (apjungti atsakymų variantai dirba valstybinėje, privačioje
įstaigoje ar turi savo verslą) ir nedirbančius (mokosi, namų šeimininkė (-as),
bedarbė (-is), nedirba dėl sveikatos sutrikimų). Vertinant pajamas,
tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, anketoje nurodytos pajamos
buvo suskirstytos į 3 grupes: iki 600 Lt; 601–1200 Lt ir 1200 Lt ir daugiau.
Analizuojant klausimą apie šeimos struktūrą „Ar vaikas gyvena su abiem
tėvais?“, galimi atsakymų variantai: „Taip, su abiem“, „Su vienu iš tėvų“,
„Su artimaisiais/globėjais“, buvo pergrupuoti į dvi grupes: Pilna šeima ir
Pažeistos struktūros šeima (apjungiant atsakymų variantus gyvena su vienu
iš tėvų ir su artimaisiais/globėjais).
Analizuojant duomenis gyvenamosios vietos atžvilgiu buvo remtasi
Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.
Respondentai buvo suskirstyti į gyvenančius mieste (viename iš didžiųjų
miestų arba rajono centrų) ir kaime (miestelyje arba kaime) [185].
Šeimos sveikatos veiksnių vertinimas. Anketoje tėvų buvo prašoma
nurodyti savo ūgį ir svorį. Iš pateiktų duomenų buvo apskaičiuotas KMI, pa-
gal kurį tėvai, remiantis PSO rekomendacijomis, buvo suskirstyti į 4 grupes:
kai KMI < 18,50 kg/m2 – per mažas kūno svoris; 18,50–24,9 kg/m
2 – nor-
malus kūno svoris, 25,0–29,9 kg/m2
– antsvoris; ≥ 30,0 kg/m2
nutukimas
[11]. Apskaičiavus ir įvertinus tėvų KMI nustatyta, kad tėčių ir mamų,
turinčių KMI < 18,50 kg/m2 buvo nedidelis procentas, atitinkamai 0,2 ir 3,9
proc., todėl liesi ir normalaus svorio tėvai buvo sujungti į normalaus svorio
grupę. Taip pat anketoje tėvų buvo klausiama „Ar per pastaruosius 12 mėn.
Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad arterinis kraujo spaudimas
yra padidėjęs; kad Jūs ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu; ar per
pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūsų
ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs“? Galimi atsakymų
variantai: „taip“, „ne“, „nežinau“. Analizuojant duomenis buvo palikti tik
„taip“ arba „ne“ atsakymų variantai.
45
3.4. Statistinis duomenų vertinimas
Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 for Windows
programą.
Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti
procentai, kiekybiniams – vidurkiai, jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai,
standartinis nuokrypis, procentiliai). Kokybinių požymių skirstiniai lyginti
taikant Fišerio ir chi kvadrato kriterijų (χ2) bei z testą pagal Bonferoni me-
todą. Proporcijų palyginimui tarp priklausomų imčių buvo taikytas McNe-
maro testas.
Kiekybinių dydžių skirstinių normalumas buvo patikrintas Kolmogo-
rovo-Smirnovo testu. Normaliųjų skirstinių vidurkiai lyginti taikant disper-
sinę analizę (ANOVA su Bonferoni modifikacija). Skirstiniai, kurie neatiti-
ko normalumo kriterijų, buvo lyginti taikant neparametrinį Mann-Whitney
kriterijų.
Santykinis rodiklių (ūgio, svorio, KMI) pokytis procentais buvo skai-
čiuotas pagal formulę:
p1 rodiklio reikšmė periodo pradžioje; p2 rodiklio reikšmė periodo
pabaigoje.
Daugialypis liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo propor-
cijų palyginimas apskrityse atliktas panaudojant 2
testą. Jei 2
testo pagalba
buvo nustatyti statistiškai reikšmingi proporcijų skirtumai apskrityse,
poriniam proporcijų palyginimui taikyta Marascuillo procedūra [59, 186].
Atliekant tiesinę regresinę analizę, buvo įvertinti Lietuvos pirmokų
KMI ryšiai su tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų amžių.
Antsvorio priklausomybė nuo įvairių rizikos veiksnių vertinta taikant
logistinę regresinę analizę. Antsvorio grupę sudarė turintys antsvorio ir
nutukę vaikai. 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenys buvo analizuoti bendrai.
Skaičiuotas antsvorio galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis
intervalas (PI). Galimybių santykis laikytas reikšmingu, jeigu vienetas
neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.
Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.
46
4. REZULTATAI
4.1. Lietuvos 7–10 metų vaikų fizinis išsivystymas 2008 ir 2010 m.
Šiame disertaciniame darbe analizuojami ir pristatomi 9788 pirmokų
(4987 berniukų ir 4801 mergaitės) bei 4748 trečiokų (2476 berniukų ir 2272
mergaičių) antropometriniai rodikliai: ūgis, svoris ir KMI.
Vertinant Lietuvos pirmokų ir trečiokų antropometrinius rodiklius,
apskaičiuoti jų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai, standartinis nuokrypis bei
procentiliai (4.1.1 ir 4.1.2 lentelės). Vertinant septynmečių ir aštuonmečių
pirmokų berniukų ūgio vidurkius nustatyta, kad aštuonmečiai berniukai
buvo vidutiniškai 2,4 cm aukštesni už septynmečius berniukus; aštuonmetės
mergaitės – 2,5 cm aukštesnės už septynmetes.
Lyginant septynmečių ir aštuonmečių pirmokų svorio vidurkius
apskaičiuota, kad aštuonmečiai berniukai buvo vidutiniškai 1,5 kg sunkesni
už septynmečius berniukus, o aštuonmetės mergaitės buvo 1,1 kg sunkesnės
už septynmetes mergaites.
KMI vidurkiai tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų bei to paties
amžiaus mergaičių buvo panašūs.
Vertinant trečių klasių devynmečių ir dešimtmečių berniukų ir
mergaičių ūgio, svorio ir KMI rodiklius nustatyta, kad dešimtmečiai
berniukai 2,3 cm buvo aukštesni už devynmečius, o dešimtmetės mergaitės
2,5 cm buvo aukštesnės už devynmetes mergaites. Dešimtmečių berniukų
svorio vidurkis buvo 1,4 kg didesnis už apskaičiuotą devynmečių svorio
vidurkį, dešimtmečių mergaičių – 1,1 kg. Apskaičiuoti KMI vidurkiai tarp
devynmečių ir dešimtmečių berniukų bei mergaičių buvo panašūs.
Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad septynmečių ir
aštuonmečių berniukų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai buvo statistiškai reikš-
mingai didesni negu mergaičių (4.1.1 lentelė).
Analizuojant trečiokų antropometrinius rodiklius statistiškai reikšmingi
ūgio vidurkio skirtumai buvo nustatyti tarp devynmečių berniukų ir mergai-
čių (4.1.2 lentelė). Svorio ir KMI vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi
tarp devynmečių ir dešimtmečių berniukų ir mergaičių. Trečiokai berniukai
buvo aukštesni ir sunkesni už bendraamžes mergaites.
47
4.1.1. lentelė. Pirmokų ūgio, svorio bei kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal amžių ir lytį 2008 ir
2010 m.
Lytis Amžius n X SN Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
Ūgis, cm Berniukai 7 m. 3307 129,3***† 5,68 119,0 122,1 125,5 129,1 133,2 136,7 140,0
8 m. 1692 131,7*** 5,70 121,0 124,5 128,0 131,6 135,8 139,2 142,5
Mergaitės 7 m. 3444 128,5‡ 5,63 118,0 121,5 124,6 128,5 132,2 136,0 139,5
8 m. 1357 131,0 5,43 121,0 124,0 127,3 131,0 134,5 138,0 141,5
Svoris, kg Berniukai 7 m. 3290 27,6***† 5,20 20,5 22,3 24,3 26,5 29,9 34,5 40,3
8 m. 1690 29,1*** 5,81 21,0 23,2 25,2 27,9 31,6 36,5 44,2
Mergaitės 7 m. 3444 27,0‡ 5,44 19,6 21,4 23,4 25,9 29,5 34,3 40,6
8 m. 1357 28,1 5,56 20,7 22,4 24,3 27,0 30,5 35,8 41,2
KMI, kg/m2 Berniukai 7 m. 3297 16,5*** 2,32 13,5 14,3 15,0 15,9 17,3 19,4 22,5
8 m. 1690 16,7*** 2,43 13,5 14,3 15,1 16,1 17,6 19,7 22,7
Mergaitės 7 m. 3444 16,2 2,41 13,0 13,8 14,7 15,7 17,2 19,5 22,4
8 m. 1357 16,3 2,43 13,0 13,8 14,7 15,7 17,3 19,7 22,2
*** p<0,001, lyginant pagal lytį; † p<0,001 lyginant su aštuonmečiais berniukais; ‡ p<0,001 lyginant su aštuonmetėmis mergaitėmis.
48
4.1.2. lentelė. Trečiokų ūgio, svorio bei kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal amžių ir lytį
Lytis Amžius n X SN Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
Ūgis, cm Berniukai 9 m. 1648 140,5*† 6,31 128,5 132,6 136,4 140,5 144,9 148,7 152,0
10 m. 828 142,8 6,32 130,5 135,0 138,5 142,8 147,0 150,5 154,6
Mergaitės 9 m. 1608 139,9‡ 6,32 128,0 132,0 135,5 139,8 144,0 148,1 152,0
10 m. 664 142,4 6,15 131,0 134,6 138,0 142,0 146,5 150,5 154,0
Svoris, kg Berniukai 9 m. 1646 34,7***§ 7,50 24,8 27,1 29,6 33,1 37,9 44,7 52,1
10 m. 828 36,1*** 7,77 25,9 27,8 30,7 34,3 40,0 46,3 54,6
Mergaitės 9 m. 1608 33,6# 7,27 23,9 26,0 28,8 31,9 36,9 43,5 51,8
10 m. 664 34,7 7,46 24,6 27,1 29,6 33,5 38,3 43,9 52,3
KMI, kg/m2 Berniukai 9 m. 1648 17,4*** 2,90 13,9 14,7 15,5 16,7 18,5 21,5 24,8
10 m. 828 17,6*** 2,83 13,9 14,8 15,6 16,8 18,7 21,5 24,4
Mergaitės 9 m. 1608 17,1 2,84 13,2 14,2 15,2 16,4 18,2 21,1 24,0
10 m. 664 17,0 2,78 13,4 14,2 15,1 16,4 18,4 20,4 23,4
* p<0,05, lyginant pagal lytį; † p<0,001 lyginant su dešimtmečiais berniukais; ‡ p<0,001 lyginant su dešimtmetėmis mergaitėmis;
*** p<0,001, lyginant pagal lytį; § p<0,01 lyginant su dešimtmečiais berniukais; # p<0,01 lyginant su dešimtmetėmis mergaitėmis
49
Tiriamųjų mitybos būklė (normalus svoris, antsvoris, nutukimas ir
liesumas) buvo vertinama pagal KMI rodmenis.
Palyginus 2008 m. Lietuvos pirmokų mitybos būklę pagal amžių ir lytį
nustatyta, kad liesų septynmečių berniukų buvo 1,5 karto mažiau negu
mergaičių (4.1.3 lentelė). Turinčių antsvorio ir nutukusių berniukų ir mer-
gaičių buvo panašus procentas: kas devintas berniukas ir mergaitė turėjo
antsvorio, kas aštuonioliktas berniukas ir kas septyniolikta mergaitė buvo
nutukę. Tarp aštuonmečių pirmokų skirtumai taip pat išryškėjo liesų vaikų
grupėje: liesų berniukų buvo 1,5 karto mažiau negu mergaičių.
Vertinant mitybos būklę pagal lytį tarp septynmečių vaikų 2010 m.
statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti liesų vaikų grupėje: liesų berniukų
buvo 1,4 karto mažiau negu mergaičių (4.1.4 lentelė). Tarp aštuonmečių
vaikų mitybos būklės grupių ir lyties statistiškai reikšmingų skirtumų
nebuvo nustatyta.
4.1.3. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklauso-
mai nuo lyties ir amžiaus 2008 m. (pagal IOTF kriterijus)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 109 6,6* 162 9,8 271 8,2
Norma 1268 76,6* 1198 72,7 2466 74,6
Antsvoris 187 11,3 193 11,7 380 11,5
Nutukimas 92 5,5 98 5,8 188 5,7
Iš viso 1656 100 1651 100 3305 100
2=12,517; lls=3; p<0,01
8 metų:
Liesumas 70 8,0* 85 12,2 155 9,9
Norma 648 74,5 502 72,2 1150 73,5
Antsvoris 107 12,3 79 11,4 186 11,9
Nutukimas 45 5,2 29 4,2 74 4,7
Iš viso 870 100 695 100 1565 100
2=8,196; lls=3; p<0,05
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
50
4.1.4. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklauso-
mai nuo lyties ir amžiaus 2010 m. (pagal IOTF kriterijus)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 138 8,4* 204 11,4 342 10,0
Norma 1228 74,8* 1267 70,5 2495 72,6
Antsvoris 179 10,9 217 12,1 396 11,5
Nutukimas 96 5,9 107 6,0 203 5,9
Iš viso 1641 100 1795 100 3436 100
2=10,708; lls=3; p<0,01
8 metų:
Liesumas 79 9,7 85 12,8 164 11,1
Norma 612 74,6 466 70,4 1078 72,7
Antsvoris 88 10,7 83 12,6 171 11,5
Nutukimas 41 5,0 28 4,2 69 4,7
Iš viso 820 100 662 100 1482 100
2=5,810; lls=3; p>0,05
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Analizuojant abiejų tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) pirmokų antsvorio
ir nutukimo paplitimą pagal amžių ir lytį remiantis IOTF kriterijais matyti,
kad tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų ir mergaičių skirtumų
nenustatyta (4.1.5 lentelė). Tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo
vertinant vaikų liesumą: liesų septynmečių berniukų buvo reikšmingai ma-
žiau negu mergaičių (p<0,05). Panašūs rezultatai gauti ir tarp aštuonmečių
berniukų ir mergaičių: liesų aštuonmečių berniukų buvo reikšmingai mažiau
negu mergaičių (p<0,05).
51
4.1.5. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklau-
somai nuo lyties ir amžiaus (apjungti 2008 ir 2010 m.) (pagal IOTF
kriterijus)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 247 7,5* 366 10,6 613 9,1
Norma 2496 75,7* 2465 71,6 4961 73,6
Antsvoris 366 11,1 410 11,9 776 11,5
Nutukimas 188 5,7 203 5,9 391 5,8
Iš viso 3297 100 3444 100 6741 100
2=23,171; lls=3; p<0,001
8 metų:
Liesumas 149 8,9* 170 12,5 319 10,5
Norma 1260 74,6 968 71,3 2228 73,1
Antsvoris 195 11,5 162 11,9 357 11,7
Nutukimas 86 5,1 57 4,2 143 4,7
Iš viso 1690 100 1357 100 3047 100
2=12,338; lls=3; p<0,01
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Vertinant devynmečių ir dešimtmečių vaikų mitybos būklę pagal IOTF
kriterijus nustatyta, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp devynmečių
berniukų ir mergaičių buvo panašus (4.1.6 lentelė). Kas septintas devyn-
metis berniukas ir kas aštunta mergaitė turėjo antsvorio. Liesų devynmečių
berniukų buvo 1,7 karto mažiau negu mergaičių. Dešimtmečių vaikų gru-
pėje kas septintas berniukas ir kas devinta mergaitė turėjo antsvorio, nutu-
kusių berniukų ir mergaičių buvo nedidelis procentas. Skirtumai nustatyti
tarp liesų dešimtmečių vaikų: liesų berniukų buvo du kartus mažiau negu
mergaičių.
52
4.1.6. lentelė. 9–10 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupę
priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal IOTF kriterijus)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
9 metų:
Liesumas 121 7,3* 200 12,4 321 9,9
Norma 1215 73,7* 1132 70,4 2347 72,1
Antsvoris 222 13,5 208 12,9 430 13,2
Nutukimas 90 5,5 68 4,3 158 4,8
Iš viso: 1648 100 1608 100 3256 100
2=25,409; lls=3; p<0,001
10 metų:
Liesumas 66 8,0* 108 16,3 174 11,7
Norma 621 75,0 470 70,8 1091 73,1
Antsvoris 113 13,6 729 10,8 185 12,4
Nutukimas 28 3,4 14 2,1 42 2,8
Iš viso: 828 100 664 100 1492 100
2=27,091; lls=3; p<0,001
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Taigi, įvertinus mitybos būklę pagal Tarptautinės kovos su nutukimu
darbo grupės (IOTF) pasiūlytas ribines vertes buvo nustatyta, kad normalų
kūno svorį turėjo 73,4 proc. pirmokų ir 72,4 proc. trečiokų, kas šeštas pir-
mokas ir trečiokas turėjo antsvorio arba buvo nutukęs (atitinkamai 17 ir 17,2
proc.) ir kas dešimtas pirmokas ir trečiokas buvo liesas (atitinkamai 9,5 ir
10,4 proc.). Per didelio kūno svorio pirmokų ir trečiokų buvo 1,7 karto
daugiau negu liesų.
Kadangi disertacinis darbas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų
nutukimo stebėsenos iniciatyvoje, tolimesnėje analizėje vaikų mitybos būklė
įvertinta pagal PSO standartus (4.1.7 lentelė). Naudojant šiuos tarptautinius
standartus nustatyta, kad 2008 m. tyrimo duomenimis, normalų kūno svorį
turėjo dauguma septynmečių ir aštuonmečių vaikų, atitinamai 74,9 ir 73,9
proc. Nutukusių septynmečių ir aštuonmečių berniukų buvo nustatyta
daugiau negu mergaičių. Kas šeštas septynmetis berniukas ir kas septinta
mergaitė turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir kas keturiolikta mer-
gaitė buvo nutukę. Kas šeštas aštuonmetis berniukas ir kas aštunta mergaitė
turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir kas penkiolikta mergaitė buvo
nutukę. Taigi, naudojant PSO standartus, statistiškai reikšmingi skirtumai
53
pagal lytį nustatyti tarp nutukusių septynmečių ir nutukusių bei turinčių
antsvorio aštuonmečių vaikų.
4.1.7. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupes
priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus) (2008 m.)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 21 1,3 34 2,1 55 1,7
Norma 1217 73,5 1260 76,4 2477 74,9
Antsvoris 259 15,6 236 14,3 495 15,0
Nutukimas 159 9,6* 119 7,2 278 8,4
Iš viso 1656 100 1649 100 3305 100
2=10,628; lls=3; p<0,01
8 metų:
Liesumas 20 2,3 21 3,0 41 2,6
Norma 619 71,1* 537 77,3 1156 73,9
Antsvoris 146 16,8* 91 13,1 237 15,1
Nutukimas 85 9,8* 46 6,6 131 8,4
Iš viso 870 100 695 100 1565 100
2=10,782; lls=3; p=<0,01
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Remiantis 2010 m. tyrimo duomenimis ir įvertinus pirmokų mitybos
būklę pagal PSO standartus nustatyta, kad normalų kūno svorį turėjo
dauguma septynmečių ir aštuonmečių vaikų, atitinamai 75,0 ir 74,5 proc.
(4.1.8 lentelė). Statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo tarp nutukusių
septynmečių ir turinčių antsvorio aštuonmečių pirmokų. Kas septintas
septynmetis berniukas ir mergaitė turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir
kas keturiolikta mergaitė buvo nutukę. Kas šeštas aštuonmetis berniukas ir
kas aštunta mergaitė turėjo antsvorio, kas vienuoliktas berniukas ir kas
keturiolikta mergaitė buvo nutukę.
54
4.1.8. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupes
priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO kriterijus) (2010 m.)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 35 2,1 36 2,0 71 2,1
Norma 1202 73,2* 1376 76,7 2578 75,0
Antsvoris 247 15,1 253 14,1 500 14,6
Nutukimas 157 9,6* 130 7,2 287 8,4
Iš viso 1641 100 1795 100 3436 100
2=7,483; lls=3; p<0,05
8 metų:
Liesumas 15 1,8 17 2,6 32 2,2
Norma 590 72,0* 514 77,6 1104 74,5
Antsvoris 139 17,0* 82 12,4 221 14,9
Nutukimas 76 9,2 49 7,4 125 8,4
Iš viso 820 100 662 100 1482 100
2=9,149; lls=3; p<0,05
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Vertinant abiejų tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) pirmokų mitybos būklę
pagal PSO standartus, nustatyti panašūs rezultatai (4.1.9 lentelė).
55
4.1.9. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupes
priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus) (2008 ir 2010 m.)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
7 metų:
Liesumas 56 1,7 70 2,0 126 1,9
Norma 2419 73,4* 2636 76,5 5055 75,0
Antsvoris 506 15,3 489 14,2 995 14,8
Nutukimas 316 9,6* 249 7,2 565 8,4
Iš viso 3297 100 3444 100 6741 100
2=15,908; lls=3; p<0,001
8 metų:
Liesumas 35 2,1 38 2,8 73 2,4
Norma 1209 71,5* 1051 77,5 2260 74,2
Antsvoris 285 16,9* 173 12,7 458 15,0
Nutukimas 161 9,5* 95 7,0 256 8,4
Iš viso 1690 100 1357 100 3047 100
2=12,338; lls=3; p<0,01
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Analizuojant trečiokų mitybos būklę pagal PSO standartus, nustatyta,
kad kas šeštas trečiokas turėjo antsvorio (4.1.10. lentelė). Reikšmingi
skirtumai pagal lytį nustatyti tarp nutukusių trečiokų: devynmečių berniukų
buvo beveik 2 kartus, o dešimtmečių – 2,5 karto daugiau negu mergaičių.
Taip pat reikšmingi skirtumai pagal lytį nustatyti tarp liesų trečiokų: liesų
devynmečių ir dešimtmečių berniukų buvo reikšmingai mažiau negu
mergaičių.
56
4.1.10. lentelė. 9–10 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupes
priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus)
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys
n proc. n proc. n proc.
9 metų:
Liesumas 31 1,9* 54 3,4 85 2,6
Norma 1168 70,9* 1208 75,1 2376 73,0
Antsvoris 260 15,8 251 15,6 511 15,7
Nutukimas 189 11,5* 95 5,9 284 8,7
Iš viso 1648 100 1608 100 3256 100
2=37,682; lls=3; p<0,001
10 metų:
Liesumas 19 2,3* 28 4,2 47 3,2
Norma 598 72,2 506 76,2 1104 74,0
Antsvoris 131 15,8 104 15,7 235 15,8
Nutukimas 80 9,7* 26 3,9 106 7,1
Iš viso 828 100 664 100 1492 100
2=22,244; lls=3; p<0,001
* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.1.11 lentelėje pateiktos 7–10 metų berniukų ir mergaičių Ū/A, S/A ir
KMI/A vidurkių Z-reikšmės bei standartiniai nuokrypiai, kurie buvo
apskaičiuoti AnthroPlus programa. Visų vidurkių Z-reikšmės, išskyrus vie-
ną, buvo teigiamos. Gautos Z-reikšmės yra teigiamos ir didesnės už 0, tai
rodo, kad jos yra didesnės už apskaičiuotas PSO standartuose; neigiama Z-
reikšmė rodo, kad apskaičiuota reikšmė yra mažesnė nei PSO standartuose.
4.1.11. lentelė. Berniukų ir mergaičių ūgio pagal amžių, svorio pagal amžių
ir kūno masės indekso pagal amžių Z-reikšmių vidurkiai ir standartiniai
nuokrypiai
Amžius
Ūgio pagal amžių
Z-reikšmės
Svorio pagal amžių
Z-reikšmės
KMI pagal amžių
Z-reikšmės
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
X (SN) X (SN) X (SN)
7 m. 0,72 (1,01) 0,72 (0,97) 0,67 (1,16) 0,56 (1,08) 0,34 (1,23) 0,18 (0,97)
8 m. 0,61 (1,00) 0,58 (0,94) 0,60 (1,20) 0,41 (1,07) 0,32 (1,26) 0,10 (1,13)
9 m. 0,72 (1,00) 0,58 (0,99) 0,67 (1,11) 0,39 (1,09) 0,36 (1,23) 0,08 (1,16)
10 m. 0,63 (0,99) 0,43 (0,96) 0,73 (1,17) 0,39 (1,12) 0,29 (1,20) -0,09 (1,16)
57
4.1.1 ir 4.1.2 paveiksluose pateiktas pirmokų ir trečiokų normalaus
svorio, antsvorio, nutukimo ir liesumo paplitimas naudojant IOTF ir PSO
standartus. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad turinčių antsvorio ir nutu-
kusių pirmokų buvo nustatyta statistiškai reikšmingai mažiau vertinant pagal
IOTF, negu vertinant pagal PSO standartus. Liesų pirmokų vertinant pagal
IOTF kriterijus nustatyta 4,7 karto daugiau negu naudojant PSO standartus
(4.1.1 pav.).
Analizuojant antsvorio paplitimą tarp trečiokų pagal IOTF ir PSO
standartus reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau statistiškai reikš-
mingi skirtumai išryškėjo tarp nutukusių trečiokų: nustatyta 2 kartus didesnė
nutukusių vaikų dalis tiriamųjų mitybos būklę vertinant pagal PSO
standartus. Liesų trečiokų nustatyta 3,7 karto daugiau vertinant pagal IOTF
kriterijus negu pagal PSO standartus (4.1.2 pav.).
*p<0,05, lyginant su PSO standartais
4.1.1. pav. Pirmokų mitybos būklės palyginimas vertinant
pagal IOTF ir PSO standartus
58
*p<0,05, lyginant su PSO standartais
4.1.2. pav. Trečiokų mitybos būklės palyginimas vertinant
pagal IOTF ir PSO standartus
Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti, kad 7–10 m. berniukų
ūgio, svorio ir KMI vidurkiai reikšmingai skyrėsi visose amžiaus grupėse,
lyginant su atitinkamais mergaičių rodikliais: berniukai buvo aukštesni ir
sunkesni. Vertinant Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mity-
bos būklę pagal IOTF kriterijus dauguma tiriamųjų buvo normalaus kūno
svorio, kas šeštas turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, kas dešimtas buvo
liesas. Vertinant vaikų mitybos būklę pagal du skirtingus tarptautinius stan-
dartus nustatyta, kad naudojant IOTF kriterijus nepakankamo svorio papliti-
mas buvo 4 kartus aukštesnis, o per didelio svorio paplitimas – mažesnis
negu vertinant pagal PSO standartus.
4.2. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki
trečios klasės ir Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos
4.2.1. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos
iki trečios klasės
Pirmajame Lietuvos vaikų augimo stebėsenos etape buvo ištirti pir-
mokai ir 2010 m. antrojo tyrimo metu buvo tiriami trečiokai, kurių daugumą
sudarė 2008 m. tirtieji vaikai (žr. metodiką). Buvo įdomu įvertinti, kaip
pakito tiriamųjų vaikų rodikliai jiems augant.
Vertinant tų pačių berniukų ir mergaičių absoliutinį ūgio, svorio ir KMI
pokytį per dvejus metus nustatyta, kad mergaičių ūgio vidurkio pokytis
buvo šiek tiek didesnis negu berniukų, tačiau berniukų svorio ir KMI
59
vidurkiai po dvejų metų buvo didesni negu mergaičių (4.2.1.1 lentelė).
Berniukai ir mergaitės per dvejus metus vidutiniškai paaugo atitinkamai po
11,2 ir 11,4 cm. Per dvejus metus berniukai vidutiniškai priaugo 7,1 kg, o
mergaitės – 6,9 kg svorio.
4.2.1.1. lentelė. Berniukų ir mergaičių pagrindinių antropometrinių rodiklių
pokyčiai per dvejus metus
Rodiklis
Pirma klasė
(2008 m.)
Trečia klasė
(2010 m.)
Absoliutinis pokytis
2010–2008 m.
Santykinis pokytis
2010–2008 m. (proc.)
X SN X SN X SN X SN
Berniukai
Ūgis, cm 130,2 5,7 141,3 6,4 11,1 2,1 8,59 1,61
Svoris, kg 28,2 5,5 35,3 7,8 7,1 3,2 24,86 9,20
KMI,
kg/m2
16,5 2,3 17,5 2,9 1,0 1,3 5,90 7,72
Mergaitės
Ūgis, cm 129,3 5,4 140,7 6,4 11,4 2,5 8,83 1,92
Svoris, kg 27,2 5,3 34,1 7,4 6,9 3,1 25,16 9,44
KMI,
kg/m2
16,2 2,3 17,1 2,9 0,9 1,3 5,67 7,69
Analizuojant 2008 m. tirtųjų pirmokų mitybos būklę trečioje klasėje
nustatyta, kad dauguma vaikų po dvejų metų liko toje pačioje mitybos
būklės grupėje (4.2.1.1 pav.). Daugiau negu pusė berniukų, kurie pirmoje
klasėje buvo liesi, trečioje klasėje išliko liesais, dviejų penktadalių berniukų
mitybos būklė pasikeitė – jie perėjo iš liesų į normalaus svorio grupę.
Turinčių antsvorio berniukų po dvejų metų išliko du trečdaliai, ketvirtadalis
berniukų perėjo į normalaus svorio grupę. Beveik 70 proc. buvusių pirmokų
berniukų išliko nutukusiais ir po dvejų metų (trečioje klasėje), trečdalio
berniukų mitybos būklė pasikeitė – jie iš nutukusių perėjo į turinčių antsvo-
rio grupę.
60
4.2.1.1. pav. Berniukų skirstymas į mitybos būklės grupes trečioje klasėje,
atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje
Vertinant pirmokių mergaičių liesumo, normalaus svorio, antsvorio ir
nutukimo pokyčius trečioje klasėje nustatyta, kad dauguma liesų mergaičių
po dvejų metų išliko liesomis, o vieno ketvirtadalio iš jų mitybos būklė
pasikeitė – iš liesų jos perėjo į normalaus svorio grupę (4.2.1.2 pav.).
Turinčių antsvorio mergaičių po dvejų metų išliko du trečdaliai, o kas trečia
perėjo į normalaus svorio grupę. 70 proc. pirmokių mergaičių išliko nutu-
kusiomis ir po dviejų metų, o kas ketvirtos mergaitės mitybos būklė pa-
gerėjo – iš nutukusių jos perėjo į antsvorio grupę.
61
4.2.1.2. pav. Mergaičių pasiskirstymas į mitybos būklės grupes trečioje
klasėje, atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje
Apjungus vaikų mitybos būklę į dvi grupes: normalaus svorio grupę
(apjungti liesi ir normalaus svorio vaikai) bei per didelio svorio grupę
(apjungti turintys antsvorio ir nutukę vaikai) ir įvertinus mitybos būklės
pokyčius nuo pirmos iki trečios klasės nustatyta, kad didžioji dalis (93,7
proc.) berniukų, kurie pirmoje klasėje buvo normalaus svorio, trečioje
klasėje taip pat išliko normalaus svorio, o 6,3 proc. perėjo į per didelio svo-
rio grupę (4.2.1.3 pav.). Berniukų, pirmoje klasėje turėjusių per didelį svorį,
šioje kategorijoje trečioje klasėje išliko 82,3 proc., kas šeštas berniukas
perėjo į normalaus svorio grupę.
Panaši situacija stebima ir tarp mergaičių: dauguma (94,3 proc.)
mergaičių, kurios pirmoje klasėje buvo normalaus svorio, ir trečioje klasėje
išliko normalaus svorio, o 5,7 proc. perėjo į per didelio svorio grupę (4.2.1.3
pav.). Iš pirmoje klasėje turėjusių per didelį svorį mergaičių 82,3 proc. išliko
toje pačioje svorio grupėje ir trečioje klasėje, o kas penkta perėjo į
normalaus svorio grupę.
62
4.2.1.3. pav. Normalaus ir per didelio svorio berniukų ir mergaičių
mitybos būklės pokyčiai per dvejus metus
Atlikta dispersinė analizė parodė, kad absoliutinis svorio, ūgio ir KMI
pokytis priklauso nuo mitybos būklės grupės pirmoje klasėje (4.2.1.2
lentelė). Pirmoje klasėje buvę liesi ir normalaus svorio vaikai trečioje
klasėje priaugo mažiau svorio, lyginant su turėjusiais antsvorio ar nutu-
kusiais pirmokais. Ūgio pokytis per dvejus metus didžiausias buvo tarp
nutukusių vaikų, lyginant su liesais, normalaus svorio ar turinčiais antsvo-
rio. Ūgio pokytis tarp liesų ir turinčių antsvorio vaikų buvo panašus ir
reikšmingai nesiskyrė. KMI pokytis per dvejus metus tarp turinčių antsvorio
ir nutukusių vaikų skyrėsi statistiškai reikšmingai, lyginant su liesais ir
normalaus svorio vaikais.
4.2.1.2. lentelė. Ūgio, svorio, KMI vidurkių pokyčiai per dvejus metus atsi-
žvelgiant į KMI grupę pirmoje klasėje
KMI grupės
1 klasėje
Trečia klasė
Svorio pokytis, kg
(SN)
Ūgio pokytis, cm
(SN)
KMI pokytis
(SN)
Liesumas 5,46 (2,47)a 10,74 (2,69)a 0,85 (1,18)a
Normalus svoris 6,53 (2,59)b 11,25 (2,24)b 0,85 (1,17)a
Antsvoris 9,37 (3,69)c 11,69 (2,69)a 1,49 (1,74)b
Nutukimas 11,73 (4,39)d 12,14 (2,40)c 1,72 (1,92)b
ANOVA p<0,001 p<0,001 p<0,001
Vidurkiai pažymėti ta pačia raide, statistiškai reikšmingai nesiskiria (Bonferoni kriterijus).
63
4.2.2. Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas buvo atliktas du kartus –
2008 ir 2010 metais. Tyrimo metu buvo ištirtos dvi pirmokų imtys. Lyginant
pirmokų berniukų ir mergaičių pagrindinių antropometrinių rodiklių (ūgio,
svorio ir KMI) pokyčius per dvejus metus, statistiškai reikšmingų skirtumų
nebuvo nustatyta (4.2.2.1 lentelė).
4.2.2.1. lentelė. Pirmokų berniukų ir mergaičių ūgio, svorio, KMI vidurkiai
bei standartiniai nuokrypiai 2008 ir 2010 metais
Rodiklis Tyrimo metai N X SN P
Berniukai
Ūgis, cm 2008 m. 2532 130,1 5,8
0,647 2010 m. 2467 130,2 5,8
Svoris, kg 2008 m. 2520 28,2 5,4
0,515 2010 m. 2460 28,1 5,5
KMI, kg/m2
2008 m. 2526 16,6 2,3 0,146
2010 m. 2461 16,5 2,4
Mergaitės
Ūgis, cm 2008 m. 2344 129,3 5,5
0,653 2010 m. 2457 129,2 5,8
Svoris, kg 2008 m. 2344 27,4 5,4
0,262 2010 m. 2457 27,3 5,5
KMI, kg/m2 2008 m. 2344 16,3 2,4
0,159 2010 m. 2457 16,2 2,4
Lyginant pirmokų mitybos būklę pagal KMI 2008 ir 2010 m. matyti,
kad per dvejus metus normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimas
nesikeitė, tačiau liesų pirmokų nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau
2010 m. (4.2.2.1 pav.).
64
* p<0,05, lyginant su 2010 m. liesais pirmokais (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.2.2.1. pav. Pirmokų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2010 m.
Lyginant pirmokų berniukų mitybos būklę 2008 ir 2010 m. nustatyta,
kad normalaus svorio, turinčių antsvorio ir nutukusių berniukų buvo pana-
šus procentas, tačiau liesų berniukų 2010 m. buvo statistiškai reikšmingai
daugiau negu 2008 m. (4.2.2.2 pav.).
* p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.2.2.2. pav. Pirmokų berniukų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2010 m.
Palyginus pirmokių mergaičių mitybos būklę 2008 ir 2010 m. statistiš-
kai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (4.2.2.3 pav.).
65
4.2.2.3. pav. Pirmokių mergaičių mitybos būklės palyginimas
2008 ir 2010 m.
Apibendrinant pateiktus rezultatus galima teigti, kad per dvejus metus
tarp pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkių statistiškai reikšmingų skirtumų
nebuvo nustatyta. Lyginant pirmokų mitybos būklę pagal KMI 2008 ir 2010
m. nustatyta, kad per dvejus metus normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo
paplitimas nesikeitė, tačiau liesų pirmokų nustatyta statistiškai reikšmingai
daugiau 2010 m. Dauguma pirmokų išliko toje pačioje mitybos būklės
grupėje ir po dvejų metų.
4.3. Vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajos
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo metu 2008 ir 2010 m. Šeimos
apklausos anketoje tėvai buvo prašomi pateikti informaciją apie savo ūgį ir
svorį. Abiejų tyrimų metu tokius duomenis pateikė 8395 mamos ir 7428
tėčiai. Iš pateiktų subjektyvių rodiklių buvo apskaičiuoti tėvų KMI. Tėčių ir
mamų ūgio, svorio bei KMI vidurkiai pateikti 4.3.1 lentelėje. Kaip matyti
pateiktoje lentelėje, tėčiai buvo aukštesni, sunkesni ir jų KMI buvo didesnis,
lyginant su mamomis.
66
4.3.1. lentelė. Tėvų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai, standartiniai nuokrypiai
ir pasikliautinieji intervalai
Rodiklis Lytis n X SN 95 proc. PI
Ūgis, m Tėčiai 7611 1,79 0,68 1,79–1,80
Mamos 8506 1,66 0,57 1,66–1,66
Svoris, kg Tėčiai 7465 87,37 13,99 87,05–87,69
Mamos 8429 67,16 12,68 66,89–67,43
KMI, kg/m2 Tėčiai 7428 26,94 3,84 26,85–27,03
Mamos 8395 24,13 4,38 24,03–24,22
Palyginus tėčių ir mamų KMI pagal tyrimo metus, statistiškai reikš-
mingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).
Apskaičiuotas pirmokų tėčių KMI vidurkis (apjungus 2008 ir 2010 m.
tyrimų duomenis) buvo 26,9; mamų – 24,1 kg/m2. Įvertinus tėčių ir mamų
KMI nustatyta, kad normalų kūno svorį turėjo trečdalis tėčių ir du trečdaliai
mamų (4.3.1 pav.). Beveik pusė tėčių turėjo antsvorio, o kas penktas buvo
nutukęs. Mamų rodikliai buvo geresni, lyginant su tėčių: antsvorio turėjo
kas penkta mama ir kas dešimta buvo nutukusi.
*p<0,05, lyginant su mamomis.
4.3.1. pav. Tėvų KMI skirstinys
Anketoje tėvų buvo prašoma atsakyti į klausimą „Kaip vertinate savo
svorį?“ Daugiau negu pusė tėčių ir mamų (atitinkamai 63,4 ir 58,9 proc.)
nurodė, kad jų svoris – normalus. Trečdalis tėčių ir mamų (atitinkamai 28,1
ir 36,1 proc.) nurodė, kad jų svoris – per didelis. Palyginus apskaičiuotą
KMI ir tėvų nuomonę apie savo svorį nustatyta, kad dauguma per didelio
svorio mamų savo svorį vertino realiai (80 proc.), o daugiau negu pusė per
67
didelio svorio tėčių savo svorį laikė normaliu (59 proc.). Apie du trečdalius
liesų mamų ir tėčių atsakė turintys normalų kūno svorį (atitinkamai 65,7 ir
72,1 proc.).
Iš tyrime apklaustų tėvų apie du trečdaliai (64,3 tėčių ir 61,6 proc.
mamų) buvo 30-39 m. amžiaus. Kas penkta (20,3 proc.) mama ir kas
tryliktas (7,9 proc.) tėtis buvo iki 29 m. amžiaus; 40 m. ir vyresnių tėčių
buvo 1,5 karto daugiau negu mamų (atitinkamai 27,7 ir 18,1 proc.).
Įvertinus tėvų KMI skirtingose amžiaus grupėse nustatyta, kad su
amžiumi normalaus svorio tėčių ir mamų statistiškai reikšmingai mažėjo, o
turinčių antsvorio ir nutukusių – didėjo (4.3.2 lentelė). Tėčių antsvorio ir
nutukimo paplitimas jaunesnių kaip 29 m. bei 40 m. ir vyresnių skyrėsi
atitinkamai 1,2 ir 1,3 karto. Jaunesnės kaip 29 m. mamos antsvorio turėjo
1,5 karto mažiau, lyginant su 40 m. ir vyresnėmis mamomis. O nutukusių 40
m. ir vyresnių mamų buvo 2,5 karto daugiau, lyginant su jaunesnėmis kaip
29 m. amžiaus mamomis.
4.3.2. lentelė. Tėvų KMI grupių skirstinys, atsižvelgiant į amžiaus grupes
KMI grupės Tėčiai Mamos
Amžiaus grupės Amžiaus grupės
Iki 29 m. 30–39 m. 40 m. ir
vyresni Iki 29 m. 30–39 m.
40 m. ir
vyresni
<18,5 0,2 0,2 0,1 7,1* 3,6# 1,5
18,5–24,9 42,6* 34,7# 30,3 67,6* 64,0
# 50,4
25,0–29,9 41,7# 46,2 48,7 18,3* 22,7
# 30,6
≥30,0 15,5# 18,9 20,9 7,1* 9,7
# 17,5
*p<0,05, lyginant su 30–39 m. bei 40 m. ir vyresniais (z testas pagal Bonferoni metodą).
#p<0,05, lyginant su 40 m. ir vyresniais (z testas pagal Bonferoni metodą).
Mieste gyvenančių tėčių ir mamų buvo ištirta atitinkamai 5506 ir 6177,
kaime – atitinkamai 1922 ir 2218. Buvo įvertintos sąsajos tarp tėvų KMI ir
gyvenamosios vietos. Vertinant tėčių ir mamų KMI priklausomai nuo gy-
venamosios vietos, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik tarp mamų:
mieste normalaus svorio mamų buvo 1,2 karto daugiau negu kaime (4.3.3
lentelė). Turinčių antsvorio ir nutukusių mamų kaime buvo atitinkamai 1,2
ir 1,6 karto daugiau, lyginant su gyvenančiomis mieste.
68
4.3.3. lentelė. Tėčių ir mamų skirstinys pagal KMI grupes, atsižvelgiant į
gyvenamąją vietą
KMI grupės
Tėčiai Mamos
Gyvenamoji vieta Gyvenamoji vieta
Miestas Kaimas Miestas Kaimas
Nepakankamas svoris 0,1 0,3 4,0 3,9
Normalus svoris 33,7 35,5 65,0* 54,8
Antsvoris 47,2 44,4 21,9* 26,8
Nutukimas 19,0 19,8 9,1* 14,6
χ2=6,337; lls=3; p>0,05 χ
2=89,708; lls=3; p<0,001
*p<0,05 lyginant su gyvenančiomis kaime.
Pritaikius Spirmano (Spearman) koreliacijos koeficientą buvo apskai-
čiuoti koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių
(4.3.4 lentelė). Nustatyti patikimi, bet nestiprūs koreliaciniai ryšiai tarp
tėvo-vaiko bei mamos-vaiko rodmenų. Stipriausias (0,337) ryšys buvo
rastas tarp mamos-vaiko ūgio. Silpnesni ryšiai rasti tarp tėvo-vaiko ūgio bei
tėvo-vaiko ir mamos-vaiko svorio rodiklių.
4.3.4. lentelė. Antropometrinių rodiklių koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir
vaikų
Rodiklis Tėtis-vaikas Mama-vaikas
Ūgis, cm 0,326** 0,337**
Svoris, kg 0,258** 0,227**
KMI, kg/m2 0,206** 0,210**
**p<0,01.
4.3.5 lentelėje pateikiami 2008 ir 2010 m. tėvų ir vaikų ūgio, svorio ir
KMI rodiklių koreliacijos koeficientai, atsižvelgiant į vaiko lytį. Stipriausias
(0,354) ir statistiškai reikšmingas (p<0,01) ryšys buvo tarp mamos ir dukros
ūgio. Panašus koreliacijos koeficientas nustatytas tarp tėčio ir dukters ūgio.
Ūgio ryšiai tarp mamos-sūnaus bei mamos-dukters buvo stipresni negu tarp
tėčio-sūnaus arba tėčio-dukters. Svorio ryšiai buvo stipresni tarp tėčio-
sūnaus ir tėčio-dukters negu tarp mamos-sūnaus arba mamos-dukters.
69
4.3.5. lentelė. Antropometrinių rodiklių koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir
vaikų
Rodiklis Tėvas-sūnus Tėvas-dukra Mama-sūnus Mama-dukra
Ūgis, cm 0,316** 0,353** 0,337** 0,354**
Svoris, kg 0,266** 0,252** 0,216** 0,233**
KMI, kg/m2 0,223** 0,199** 0,189** 0,208**
**p<0,01.
Apjungus tėčių ir mamų KMI grupes į bendrą tėvų KMI grupę, nusta-
tyta, kad ketvirtadalis (24,4 proc.) tėvų buvo normalaus svorio ir tiek pat
(24,5 proc.) – nutukusių. Dviejuose penktadaliuose (41,3 proc.) šeimų tėčiai
buvo su antsvoriu/mama normalaus svorio, kas dešimtoje (9,8 proc.) šei-
moje tėvas buvo normalaus svorio/mama turinti antsvorio.
Nustatyta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp tėvų ir vaikų KMI grupių
(4.3.6 lentelė). Jei abu tėvai buvo normalaus svorio, tai berniukų ir mergai-
čių, turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo atitinkamai 8,8 ir 8,5 proc.
Jei abu tėvai buvo per didelio svorio, tai kas trečias vaikas taip pat turėjo per
didelį svorį. Jei abu tėvai buvo normalaus svorio, tai liesų vaikų procentas
buvo didžiausias, lyginant su kitomis tėvų KMI grupėmis.
4.3.6. lentelė. Bendros tėvų KMI grupės ir sąsajos su pirmokų mitybos būk-
lės grupėmis pagal lytį
Tėvų KMI
grupės
Liesumas NS Antsvoris Liesumas NS Antsvoris
Berniukai Mergaitės
Tėvas NS/motina NS 12,9 78,3 8,8 14,4 77,1 8,5
Tėvas su antsvoriu/
motina NS
7,2 75,4 17,5 11,5 71,2 17,3
Tėvas NS/motina su
antsvoriu
5,3 77,8 16,9 13,6 70,3 16,1
Tėvas su antsvoriu/
motina su antsvoriu
4,4 67,0 28,5 6,2 66,5 27,3
χ 2=144,510; lls=6; p<0,001 χ
2=118,904; lls=6; p<0,001
NS – normalaus svorio; Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą.
Taikant tiesinės regresijos modelį buvo nustatyti ryšiai tarp vaikų KMI
ir tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų amžių (4.3.7 lentelė). Nustatytas tiesioginis
ryšys tarp tėčio ir vaiko bei mamos ir vaiko KMI (p<0,001). Be to, vaikų
KMI priklausė nuo tėvų amžiaus: kuo jaunesni buvo tėvai, tuo vaikų KMI
buvo didesnis.
70
4.3.7. lentelė. Lietuvos pirmokų KMI ryšiai su tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų
amžių
Nepriklausomi kintamieji β 95 proc. pasikliautinieji
intervalai p
Tėčiai
KMI 0,141 0,126-0,156 0,001
Iki 29 m*. 0,253 0,021-0,484 0,032
29–30 m.* 0,174 0,044-0,304 0,009
R2 =4,8
Mamos
KMI 0,120 0,108-0,133 0,001
Iki 29 m.* 0,382 0,206-0,558 0,001
29–30 m.* 0,298 0,153-0,443 0,001
R2 =4,4
*lyginant su 40 m. ir vyresniais tėvais; R2 – regresijos koeficientas.
Buvo vertinamos sąsajos tarp tėvų lėtinių ligų, paveldėjimo veiksnių ir
vaikų mitybos būklės (4.3.8 lentelė). Trečdalis (31,9 proc.) tėvų nurodė, kad
jie arba šeimos nariai (seneliai) turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą; kas
penktas (18,4 proc.) – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje; kas
keturioliktas (7,4 proc.) – cukrinį diabetą.
Jei tėvai arba šeimos nariai turėjo padidėjusį arterinį kraujo spaudimą,
cholesterolio kiekį kraujyje arba sirgo cukriniu diabetu, statistiškai reikš-
mingai didesniam procentui jų vaikų buvo nustatytas antsvoris, įskaitant
nutukimą (4.3.8 lentelė). Vertinant paveldėjimo veiksnių ir vaikų mitybos
būklės sąsajas, nustatyta, kad liesų vaikų buvo 2,6 karto daugiau, jei abu
tėvai buvo normalaus svorio, lyginant su antsvorio turinčiais tėvais.
Jei tėvai ar šeimos nariai turėjo padidėjusį arterinį kraujo spaudimą,
cholesterolio kiekį kraujyje arba sirgo cukriniu diabetu, tai vaikų su
antsvoriu buvo nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis procentas,
lyginant su neturėjusiais išvardintų nusiskundimų.
71
4.3.8. lentelė. 7–8 metų pirmokų mitybos būklės ir paveldėjimo veiksnių są-
sajos (2008–2010 m.)
Veiksniai Liesumas Normalus svoris Antsvoris p
Paveldėjimo veiksniai:
Tėvas NS svorio/motina NS 13,6 77,7 8,7
0,001 Tėvas su antsvoriu/motina NS 9,4* 73,2 17,4*
Tėvas NS/motina su antsvoriu 9,6* 73,9 16,5*
Abu tėvai su antsvoriu 5,3* 66,7 27,9*
Tėvų ar šeimos narių padidėjęs AKS:
Taip 8,4** 72,2 19,4** 0,001
Ne 10,0 73,8 16,1
Tėvai ar šeimos nariai serga CD:
Taip 9,8 68,8# 21,4
#
0,024 Ne 9,6 73,4 17,0
Tėvų ar šeimos narių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs:
Taip 8,7 71,3 20,0##
0,008
Ne 9,8 73,5 16,6
NS – normalus svoris; Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;
*p<0,05, lyginant su normalaus svorio mama ir tėčiu (z testas pagal Bonferoni metodą);
**p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kurių AKS nepadidėjęs (z testas pagal
Bonferoni metodą); #p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kurie neserga CD (z testas
pagal Bonferoni metodą); ##
p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kuriems cholesterolio
kiekis kraujyje nepadidėjęs (z testas pagal Bonferoni metodą).
Apibendrinant galima teigti, kad normalų kūno svorį turėjo trečdalis
tėčių ir du trečdaliai mamų. Apie pusė tėčių ir kas penkta mama turėjo
antsvorio. Kas penktas tėtis ir kas dešimta mama buvo nutukę. Su amžiumi
tėčių ir mamų normalaus svorio paplitimas mažėjo, o antsvorio ir nutukimo
– didėjo. Stabiliausiu ir stipriausiu antropometriniu rodikliu tarp vaiko ir
vieno iš tėvų išlieka ūgis. Tėvų KMI siejosi su vaiko KMI.
4.4. Vaikų mitybos būklės socialiniai netolygumai
4.4.1. Šeimų socialiniai netolygumai
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime 2008 ir 2010 m. dauguma
apklaustų tėčių ir mamų buvo vidurinio išsilavinimo (atitinkamai 56,1 ir
48,2 proc.), kas penktas turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (atitinkamai 21,3 ir
19,5 proc.), kas ketvirtas tėtis (22,5 proc.) ir trečdalis (32,2 proc.) mamų
turėjo aukštąjį išsilavinimą.
72
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tėčių ir mamų išsilavi-
nimo bei tarp tyrimo metų (4.4.1.1 pav.). 2008 m. tėčių ir mamų su
aukštuoju išsilavinimu buvo statistiškai reikšmingai mažiau, lyginant su
2010 m. 2008 ir 2010 m. tėčių su viduriniu išsilavinimu buvo statistiškai
reikšmingai daugiau, o su aukštuoju statistiškai reikšmingai mažiau, lygi-
nant su mamomis.
*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą); #p<0,05, lyginant su
mamomis (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.1. pav. Tėčių ir mamų išsilavinimo skirstinys atsižvelgiant
į tyrimo metus
Palyginus pirmokų tėčių išsilavinimą pagal gyvenamąją vietą nustatyta
statistiškai reikšmingi skirtumai (4.4.1.2 pav.). Tėčių, gyvenančių kaime, su
viduriniu išsilavinimu buvo 1,3 karto daugiau. Su aukštesniuoju ir aukštuoju
išsilavinimu mieste tėčių buvo daugiau, lyginant su kaime gyvenančiais
tėčiais, atitinkamai 1,1 ir 2,3 karto.
73
* p<0,05, lyginant su kaimu (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.2. pav. Tėčių išsilavinimo skirstinys, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
Palyginus pirmokų mamų išsilavinimą pagal gyvenamąją vietą nustatyti
statistiškai reikšmingi skirtumai ir stebimos panašios tendencijos kaip ir su
tėčių išsilavinimu (4.4.1.3 pav.).
* p<0,05, lyginant su kaimu (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.3. pav. Mamų išsilavinimo skirstinys, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
Analizuojant šeimos pajamas tenkančias vienam šeimos nariui per
mėnesį, daugiau negu pusė (52,4 proc.) šeimų 2008 ir 2010 m. nurodė, kad
jų pajamos buvo žemos, trečdalio šeimų pajamos buvo vidutinės (34,7
proc.), kas aštuntos (12,9 proc.) šeimos – didelės. Nustatyti statistiškai
reikšmingi skirtumai tarp tyrimo metų ir pajamų dydžio (p<0,001). Žemas
pajamas gaunančių šeimų 2008 m. buvo 47,1 proc., 2010 m. – 57,6 proc.
Žemas pajamas gaunančių šeimų per dvejus metus išaugo 1,2 karto.
Vidutines ir dideles pajamas gaunančių šeimų per dvejų metų laikotarpį
sumažėjo, atitinkamai nuo 38,5 iki 31 proc. ir nuo 14,4 iki 11,4 proc.
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gaunamų pajamų dydžio ir
gyvenamosios vietos (4.4.1.4 pav.). Žemas pajamas gaunančių šeimų kaime
74
buvo 1,5 karto daugiau, lyginant su mieste gyvenančiomis šeimomis.
Vidutines ir dideles pajamas gaunančių šeimų mieste buvo daugiau negu
kaime, atitinkamai 1,6 ir 2,2 karto.
* p<0,05, lyginant su kaimu (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.4. pav. Šeimų pasiskirstymas (proc.) pagal pajamas, tenkančias
vienam šeimos nariui per mėnesį, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
Analizuojant tėvų darbinę veiklą 2008 ir 2010 m. nustatyta, kad daugu-
ma tėčių ir mamų turėjo darbą, atitinkamai 85,8 ir 71,9 proc. Tačiau paly-
ginus tėvų darbinę veiklą pagal tyrimo metus buvo nustatyta, kad dirbančių
tėvų procentas per dvejus metus statistiškai reikšmingai sumažėjo. Dirban-
čių tėčių per dvejus metus sumažėjo 1,2 karto, nuo 92 iki 79,3 proc., dirban-
čių mamų per dvejų metų laikotarpį taip pat sumažėjo: 2008 m. dirbančių
mamų buvo 74,7 proc., 2010 m. – 68,8 proc.
Analizuojant apklausoje dalyvavusių šeimų struktūrą, nustatyta, kad
dauguma pirmokų 2008 ir 2010 m. gyveno pilnoje šeimoje su mama ir tėčiu,
atitinkamai 79,7 ir 78,8 proc. Kas penktas pirmokas (2008 m., 19,7 proc.;
2010 m., 21,2 proc.) augo pažeistos struktūros šeimoje.
Įvertinus pirmokų mitybos būklę su tėčių ir mamų išsilavinimu nusta-
tyta, kad tarp tėčių išsilavinimo ir vaikų mitybos būklės statistiškai reikš-
mingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05). Mamų su viduriniu išsilavinimu
grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažiau vaikų su antsvoriu, lyginant su
aukštesniuoju mamų išsilavinimu (4.4.1.5 pav.).
75
*p<0,05, lyginant su aukštesniuoju išsilavinimu (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.5. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su mamų išsilavinimu
Lyginant šeimos pajamas ir pirmokų mitybos būklę, nustatyta, kad
vaikų turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, žemas pajamas gaunančiose
šeimose buvo 1,2 karto mažiau lyginant su vidutines ir dideles pajamas
gaunančiomis šeimomis (4.4.1.6 pav.). Žemas, vidutines ir dideles pajamas
gaunančiose šeimose liesų vaikų procentas buvo panašus.
*p<0,05, lyginant su vidutinėmis pajamomis (z testas pagal Bonferoni metodą); # p<0,05,
lyginant su vidutinėmis ir didelėmis pajamomis (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.4.1.6. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su pajamomis, tenkančiomis
vienam šeimos nariui per mėnesį
76
Siekiant įvertinti antsvorio, įskaitant nutukimą, ryšius su šeimos socia-
liniais veiksniais, atlikta logistinė regresinė analizė (4.4.1.1 lentelė). Nusta-
tyta, kad galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2
karto didesnė tarp mamų su aukštesniuoju ir 1,1 karto su aukštuoju išsila-
vinimu, lyginant su vidurinį išsilavinimą turinčiomis mamomis. Tėčių ir
mamų darbo turėjimas galimybę vaikui turėti antsvorio didino atitinkamai
1,2 ir 1,3 karto. Taip pat nustatyta, kad didesnė galimybė vaikui turėti
antsvorio yra vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šeimose. Mažesnė
galimybė turėti antsvorio nustatyta pirmokams, gyvenantiems su vienu iš
tėvų.
4.4.1.1. lentelė. Pirmokų antsvorio, įskaitant nutukimą, galimybių santykiai
(GS) ir jų pasikliautinieji intervalai (PI), atsižvelgiant į šeimos socialinius
veiksnius
Veiksniai Antsvoris, įskaitant nutukimą
Proc. GS 95 proc. PI p
Tėvo išsilavinimas
Vidurinis 17,5 1
0,507 Aukštesnysis 18,8 1,08 0,93–1,26
Universitetinis 17,3 0,98 0,85–1,14
Mamos išsilavinimas
Vidurinis 16,4 1
0,020 Aukštesnysis 19,2 1,22 1,05–1,42
Universitetinis 18,2 1,14 1,00–1,30
Tėčių darbinė veikla
Nedirba 14,7 1 0,003
Dirba 18,4 1,33 1,11–1,60
Mamų darbinė veikla
Nedirba 14,2 1 0,001
Dirba 18,7 1,38 1,21–1,59
Šeimos pajamos
Mažos 15,9 1
0,001 Vidutinės 19,1 1,25 1,10–1,43
Didelės 19,9 1,32 1,10–1,58
Šeimos struktūra
Pilna 17,9 1 0,001
Nepilna 15,1 0,82 0,70–0,95
Suvienodinta pagal vaiko lytį, amžių ir tyrimo metus.
77
4.4.2. Vaikų mitybos būklės netolygumai, atsižvelgiant į
gyvenamąja vietą
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo metu 2008 m. antropomet-
riškai buvo ištirtas 3561 (73,1 proc.) pirmokas, gyvenantis mieste, ir 1309
(26,9 proc.) – kaime. 2010 m. buvo ištirti 3624 (73,7) pirmokai, gyvenantys
mieste, ir 1294 (26,3 proc.) – kaime.
Lyginant 2008 m. miesto ir kaimo vaikų mitybos būklę tarpusavyje
nustatyta, kad turinčių antsvorio arba nutukusių pirmokų buvo daugiau
mieste negu kaime. Tačiau patikimi skirtumai nustatyti tarp turinčių
antsvorio mergaičių: gyvenančios mieste 1,5 karto daugiau turėjo antsvorio,
lyginant su gyvenančiomis kaime (4.4.2.1 lentelė).
4.4.2.1. lentelė. 2008 m. tirtų pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos
būklės grupes mieste ir kaime
Mitybos būklės grupės Miestas Kaimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Liesumas 6,9 10,2 7,5 11,6
Normalus svoris 75,0 71,5 78,1 75,4
Antsvoris 12,2 12,7* 10,1 8,5
Nutukimas 5,9 5,6 4,3 4,5
*p<0,05, lyginant su kaimo mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Lyginant 2010 m. tyrimo miesto ir kaimo vaikų rodiklius tarpusavyje
(4.4.2.2 lentelė) nustatyta, kad turinčių antsvorio arba nutukusių bei liesų
pirmokų buvo daugiau mieste negu kaime, tačiau skirtumai nebuvo statis-
tiškai reikšmingi.
4.4.2.1. lentelė. 2010 m. tirtų pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos
būklės grupes mieste ir kaime
Mitybos būklės grupės Miestas Kaimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Liesumas 9,2 12,3 7,7 10,1
Normalus svoris 73,9 69,5 77,0 73,5
Antsvoris 11,1 12,4 10,3 11,5
Nutukimas 5,8 5,7 5,1 4,8
Tolimesnėje analizėje vertintos trečiokų gyvenamosios vietos ir mity-
bos būklės sąsajos. Lyginant gyvenančių mieste ir kaime trečiokų rodiklius
tarpusavyje (4.4.2.2 lentelė) matyti, kad statistiškai reikšmingi skirtumai
78
buvo nustatyti tarp normalaus svorio ir turinčių antsvorio berniukų: mieste
normalaus svorio berniukų buvo patikimai mažiau, o turinčių antsvorio –
daugiau, lyginant su kaime gyvenančiais berniukais.
4.4.2.2. lentelė. 2010 m. tirtų trečiokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos
būklės grupes mieste ir kaime
Mitybos būklės grupės Miestas Kaimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Liesumas 7,9 13,6 6,7 13,5
Normalus svoris 72,5* 70,5 78,2 70,4
Antsvoris 14,5* 12,2 11,0 12,8
Nutukimas 5,1 3,7 4,1 3,3
*p<0,05, lyginant su kaimo berniukais (z testas pagal Bonferoni metodą).
Lyginant berniukų mitybos būklę atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
nustatyta, kad tarp mieste gyvenančių berniukų normalaus svorio, antsvorio
ir nutukimo paplitimas 2008 ir 2010 m. buvo panašus, tačiau liesų berniukų
2010 m. buvo reikšmingai daugiau negu 2008 m. (4.4.2.3 lentelė). Atlikus
palyginamąją analizę tarp kaime gyvenančių berniukų mitybos būklės skir-
tingais stebėsenos tyrimo metais skirtumų nenustatyta.
Lyginant mergaičių mitybos būklę atsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir
tyrimo metus, stebimos panašios tendencijos. Mieste gyvenančių liesų
mergaičių 2010 m. buvo reikšmingai daugiau negu 2008 m.
4.4.2.3. lentelė. Gyvenančių mieste ir kaime pirmokų mitybos būklė
2008 ir 2010 m.
Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės
2008 m. 2010 m. 2008 m. 2010 m.
Miestas
Liesumas 6,9* 9,2 10,2* 12,3
Normalus svoris 75 73,9 71,5 69,5
Antsvoris 12,2 11,1 12,7 12,4
Nutukimas 5,9 5,8 5,6 5,7
Kaimas
Liesumas 7,5 7,7 11,6 10,1
Normalus svoris 78,1 77,0 75,4 73,5
Antsvoris 10,1 10,3 8,6 11,5
Nutukimas 4,3 5,1 4,5 4,8
* p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).
79
4.4.2.4 lentelėje pristatomas pirmokų liesumo, normalaus svorio,
antsvorio bei nutukimo paplitimas 2008 ir 2010 m. dešimtyje Lietuvos
apskričių. Tarp tiriamųjų mitybos būklės grupių apskrityse nustatyti
statistiškai reikšmingi skirtumai (2=63,552; lls=27, p<0,0001 – 2008 m.;
2=85,620, lls=27, p<0,0001 – 2010 m.). 2008 m. liesų pirmokų procentas
apskrityse svyravo nuo 4,9 iki 14,2 proc.; 2010 m. – nuo 7,0 iki 16,3 proc.
Antsvorio paplitimas 2008 m. varijavo nuo 8,4 iki 13,8 proc.; 2010 m. – nuo
8,1 iki 14,6 proc. Nutukimo paplitimas 2008 m. mažiausias buvo Alytaus,
didžiausias – Klaipėdos apskrityse; 2010 m. mažiausias nutukimo procentas
buvo nustatytas Telšių, didžiausias – Utenos apskrityje.
4.4.2.4. lentelė. Pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos būklės
grupes Lietuvos apskrityse 2008 ir 2010 m.
Apskritys
Mitybos būklės grupės
Liesumas Normalus
svoris
Antsvoris Nutukimas
2008
m.
2010
m.
2008
m.
2010
m.
2008
m.
2010
m.
2008
m.
2010
m.
Alytaus 11,0 9,1 74,0 78,2 11,4 8,1 3,7 4,5
Kauno 7,9 7,0 75,6 74,2 10,8 13,2 5,7 5,7
Klaipėdos 4,9 11,6 74,9 71,9 12,4 9,8 7,8 6,7
Marijampolės 10,8 11,4 74,7 76,9 8,4 8,1 6,1 3,6
Panevėžio 10,3 7,0 71,1 73,1 12,4 14,6 6,3 5,3
Šiaulių 14,2 9,1 72,5 74,8 9,4 11,4 4,0 4,7
Tauragės 7,8 7,8 74,6 74,0 12,9 14,2 4,7 3,9
Telšių 6,5 16,3 78,4 70,2 12,1 11,0 3,0 2,4
Utenos 8,7 9,8 71,3 72,7 13,8 9,4 6,2 8,2
Vilniaus 7,6 14,4 74,1 67,5 13,2 11,4 5,1 6,7
Visa Lietuva 8,7 10,3 74,3 72,7 11,6 11,5 5,4 5,5
*p reikšmė 0,001 0,001 0,417 0,004 0,295 0,026 0,058 0,053
*lyginant atitinkamos KMI grupės proporcijas apskrityse pagal χ 2testą;
p<0,001 lyginant KMI grupių skirstinius apskrityse (2008 m.); p<0,001 lyginant KMI
grupių skirstinius apskrityse (2010 m.).
Tarp trečiokų mitybos būklės grupių apskrityse taip pat nustatyti statis-
tiškai reikšmingi skirtumai (2=56,956; lls=27, p<0,001). 4.4.2.5 lentelėje
matyti, kad liesų trečiokų mažiausias procentas buvo Utenos (8,1 proc.),
didžiausias – Vilniaus apskrityje (15,1 proc.). Antsvorio paplitimas apskrity-
se svyravo nuo 9,5 iki 15 proc. Mažiausias nutukimo paplitimas tarp trečio-
80
kų buvo nustatytas Telšių (2,1 proc.), didžiausias – Panevėžio apskrityje
(6,6 proc.).
4.4.2.5. lentelė. Trečiokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos būklės
grupes dešimtyje Lietuvos apskričių
Apskritys Mitybos būklės grupės
Liesumas Normalus svoris Antsvoris Nutukimas
Alytaus 10,7 75,6 10,7 3,0
Kauno 8,2 73,5 13,5 4,9
Klaipėdos 8,7 72,6 14,1 4,6
Marijampolės 10,9 73,5 9,5 6,2
Panevėžio 10,6 67,8 15,0 6,6
Šiaulių 9,8 73,7 14,1 2,4
Tauragės 10,4 73,0 12,6 4,0
Telšių 11,8 74,0 12,2 2,1
Utenos 8,1 71,8 14,7 5,4
Vilniaus 15,1 70,6 11,1 3,3
Visa Lietuva 10,4 72,4 13,0 4,2
*p reikšmė 0,002 0,401 0,286 0,008
*lyginant atitinkamos KMI grupės proporcijas apskrityse pagal χ 2testą;
p<0,001 lyginant KMI grupių skirstinius apskrityse.
Antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas apskrityse 2008 m. tarp ber-
niukų ir mergaičių svyravo nuo 13,1 iki 19,3 proc. ir nuo 11,7 iki 21,8 proc.
atitinkamai; 2010 m. – nuo 11,5 iki 20,9 proc. tarp berniukų ir nuo 10,6 iki
23,4 proc. tarp mergaičių. Tuo tarpu nutukimo paplitimas 2008 m. tarp
berniukų ir mergaičių apskrityse kito nuo 3,6 iki 7,8 proc. ir nuo 1,9 iki 7,8
proc. atitinkamai; 2010 m. – nuo 2,5 iki 10 proc. tarp berniukų bei nuo 2,4
iki 8,7 proc. tarp mergaičių (4.4.2.6 ir 4.4.2.7 lentelės).
Siekiant išsiaiškinti, ar visose apskrityse vaikai vystosi panašiai, buvo
atlikta Marascuillo procedūra, kuri leido įvertinti berniukų ir mergaičių ant-
svorio ir nutukimo paplitimo skirtumus apskrityse. Analizuojant 2008 m.
duomenis statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti tarp liesų Klaipė-
dos ir Šiaulių apskrities pirmokių mergaičių (4.4.2.6 lentelė). Palyginus
mitybos būklės grupes 2010 m. statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp
liesų Panevėžio ir Vilniaus apskrities berniukų (4.4.2.7 lentelė).
81
4.4.2.6. lentelė. Pirmokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo
paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių 2008 m.
Apskritys
Liesumas Antsvoris, įskaitant
nutukimą Nutukimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Alytaus 9,3a 13,0
a 13,3
a 17,1
a 4,0
a 3,3
a
Kauno 6,4a 9,5
a 16,8
a 16,2
a 5,6
a 5,9
a
Klaipėdos 4,1a 5,9
ab 19,3
a 21,2
a 7,8
a 7,8
a
Marijampolės 9,9a 11,7
a 17,1
a 11,7
a 7,2
a 4,8
a
Panevėžio 7,7a 13,0
a 17,5
a 19,9
a 5,7
a 6,9
a
Šiaulių 10,6a 17,7
ac 13,1
a 13,5
a 3,6
a 4,3
a
Tauragės 7,9a 7,7
a 17,3
a 17,9
a 3,6
a 6,0
a
Telšių 4,8a 8,6
a 17,2
a 12,3
a 3,8
a 1,9
a
Utenos 9,0a 8,5
a 18,0
a 21,8
a 6,8
a 5,6
a
Vilniaus 5,9a 9,4
a 19,0
a 17,5
a 5,4
a 4,8
a
Visa Lietuva 7,1 10,5 17,1 16,9 5,4 5,3
a Proporcijos, žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.
4.4.2.7. lentelė. Pirmokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo
paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių 2010 m.
Apskritys
Liesumas Antsvoris, įskaitant
nutukimą Nutukimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Alytaus 7,4a 10,7
a 12,8
a 12,6
a 5,4
a 3,8
a
Kauno 5,9a 8,0
a 17,6
a 20,0
a 6,1
a 5,3
a
Klaipėdos 9,8a 13,6
a 12,9
a 20,5
a 4,9
a 8,7
a
Marijampolės 11,5a 11,3
a 11,5
a 11,9
a 3,2
a 4,0
a
Panevėžio 4,3ab
9,6a 16,3
a 23,4
a 6,4
a 4,2
a
Šiaulių 7,5a 10,7
a 15,3
a 17,1
a 4,7
a 4,8
a
Tauragės 6,7a 9,2
a 20,0
a 16,0
a 4,7
a 3,1
a
Telšių 11,5a 21,1
a 16,4
a 10,6
a 2,5
a 2,4
a
Utenos 8,2a 11,1
a 20,9
a 14,8
a 10,0
a 6,7
a
Vilniaus 13,5ac
15,3a 18,4
a 17,8
a 6,3
a 7,2
a
Visa Lietuva 8,8 11,8 16,4 17,7 5,6 5,5
a Proporcijos, žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.
82
Marascuillo procedūra buvo atlikta vertinant ir trečiokų mitybos būklę
apskrityse. Antsvorio, įskaitant nutukimą, procentas apskrityse tarp trečiokų
berniukų ir mergaičių svyravo nuo 15,0 iki 22,5 proc. ir nuo 8,8 iki 22,2
proc. atitinkamai (4.4.2.8 lentelė). Nutukimo paplitimas tarp berniukų
svyravo nuo 2,3 iki 9,4 proc., tarp mergaičių – nuo 0,0 iki 6,4 proc. Verti-
nant trečiokų berniukų ir mergaičių antsvorio, įskaitant nutukimą, ir
nutukimo paplitimą tarp apskričių statistiškai reikšmingi skirtumai buvo
nustatyti tik tarp nutukusių Panevėžio ir Telšių apskrities mergaičių.
4.4.2.8. lentelė. Trečiokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir
nutukimo paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių
Apskritys Liesumas
Antsvoris, įskaitant
nutukimą Nutukimas
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Alytaus 7,2a 14,3
a 16,4
a 10,9
a 3,9
a 2,0
a
Kauno 5,3a 11,2
a 20,4
a 16,2
a 6,2
a 3,5
a
Klaipėdos 7,8a 9,8
a 17,2
a 20,7
a 4,3
a 5,1
a
Marijampolės 9,4a 12,4
a 22,5
a 8,8
a 9,4
a 2,9
a
Panevėžio 5,0a 16,3
a 22,2
a 21,0
a 6,7
a 6,4
ab
Šiaulių 6,9a 12,9
a 18,2
a 14,7
a 2,3
a 2,4
a
Tauragės 9,2a 12,0
a 16,3
a 16,8
a 3,3
a 4,8
a
Telšių 10,6a 13,3
a 15,0
a 13,3
a 3,8
a 0,0
ac
Utenos 6,8a 9,5
a 18,0
a 22,2
a 6,0
a 4,8
a
Vilniaus 10,0a 20,4
a 15,8
a 12,8
a 3,4
a 3,1
a
Visa Lietuva 7,6 13,6 18,3 15,9 4,8 3,6
a Proporcijos žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.
Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad vaikų mitybos būklė
siejosi su šeimos socialiniais veiksniais. Didėjant mamų išsilavinimui nusta-
tyta didesnė galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą. Dirbančių
tėvų bei gaunančių didesnes pajamas šeimų vaikams galimybės turėti
antsvorio arba būti nutukusiems buvo didesnės.
2008 ir 2010 m. per didelio svorio vaikų buvo daugiau mieste negu
kaime. Liesų pirmokų berniukų mieste ir kaime buvo statistiškai reikš-
mingai mažiau, lyginant su mergaitėmis. Vaikų mitybos būklė apskrityse
buvo panaši.
83
4.5. Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu,
žindymo trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu
4.5.1. Mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu ir žindymo trukme
Šeimos apklausos anketoje tėvai atsakinėjo į klausimus apie vaiko gi-
mimo laiką, gimimo svorį (GS), žindymo trukmę. Atlikus duomenų analizę
nustatyta, kad dauguma (90,3 proc.) vaikų 2008 ir 2010 m. buvo gimę laiku,
t.y po 37 nėštumo savaitės, neišnešiotų arba pernešiotų – 9,7 proc. 2008 m.
gimusių laiku tiriamųjų buvo daugiau, lyginant su 2010 m., atitinkamai 92,8
ir 87,7 proc.
Daugumos stebėsenoje dalyvavusių vaikų gimimo svoris buvo norma-
lus (4.5.1.1 lentelė). Kas penktas berniukas ir kas aštunta mergaitė gimė per
didelio svorio. 2008 ir 2010 m. gimusių per didelio svorio berniukų buvo
reikšmingai daugiau negu mergaičių. Mažo gimimo svorio vaikų buvo
nedidelis procentas. 2010 m. mažo gimimo svorio mergaičių buvo 1,6 karto
daugiau negu berniukų. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių vaikų buvo
žindyti. Daugiausia vaikų buvo žindyti iki 3 mėnesių, kas 5 pirmokas 2008
ir 2010 m. buvo žindytas 4–6 mėnesius. Tiriamųjų, žindytų 12 mėn. ir
ilgiau, 2010 m. buvo daugiau negu 2008 m., atitinkamai kas trečias ir kas
penktas pirmokas (4.5.1.1 lentelė).
4.5.1.1. lentelė. Tiriamųjų skirstinys, atsižvelgiant į gimimo svorį, žindymą
ir jo trukmę
Postnataliniai veiksniai 2008 metai 2010 metai
Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės
Gimimo svoris (g):
Mažas GS (<2499) 3,5 4,4 2,9* 4,6
Normalus GS (2500–3999) 76,5* 83,4 77,5* 83,6
Didelis GS (>4000) 20,0* 12,2 19,6* 11,8
Žindymo faktas:
Žindytas 80,1 79,2 81,2 81,1
Nežindytas 19,9 20,8 18,8 18,9
Žindymo trukmė:
Žindytas iki 3 mėn. 44,7 43,3 41,5 40,3
Žindytas 4–6 mėn. 21,1 22,9 18,8 19,7
Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 14,0 12,8 8,8 9,3
Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 20,2 21,0 31,2 30,7
*p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
84
Nustatyta, kad žindytų vaikų buvo reikšmingai daugiau tarp gyvenančių
mieste, lyginant su gyvenančiais kaime, atitinkamai 81,8 ir 76,7 proc.
(p<0,001). Vaikai iki 3 mėnesių reikšmingai dažniau buvo žindomi kaime
lyginant su mieste gyvenančiais, atitinkamai 47,3 ir 40,7 proc., (p<0,001),
tačiau 12 mėn. ir ilgiau buvo žindyti mieste nei kaime gyvenantys vaikai,
atitinkamai 26,7 ir 23,8 proc., (p<0,01).
Lyginant žindymo paplitimą, atsižvelgiant į mamos išsilavinimą, nusta-
tyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Kuo mamų išsilavinimas
buvo aukštesnis, tuo daugiau jos žindė: atitinkamai 75,8 proc. mamų su
viduriniu išsilavinimu, 81,7 proc. – su aukštesniuoju ir 87 proc. – su
aukštuoju. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp mamų išsilavini-
mo, žindymo trukmės ir tyrimo metų (4.5.1.2 lentelė). Nustatyta, kad 2010
m. vidurinio išsilavinimo mamų grupėje žindančių ilgiau negu 6 mėn. buvo
mažiau, lyginant su 2008 m., tačiau žindančių 12 mėn. ir ilgiau 2010 m.
buvo 1,5 karto daugiau tarp žemiausio išsilavinimo lygio mamų. Tarp
aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių mamų 2010 m. žindančių iki 3 mėn.
procentas sumažėjo, o žindžiusių 12 mėn. ir ilgiau – padidėjo. Mažesnis
procentas mamų, turinčių aukštąjį išsilavinimą 2010 m. žindė 4-6 ir ilgiau
kaip 6 mėnesius, lyginant su 2008 m.; tačiau 12 mėn. ir ilgiau žindančių
2010 m. buvo 1,4 karto daugiau negu 2008 m. Taigi apibendrinant galima
teigti, kad aukščiausią išsilavinimą įgijusios mamos dažniau savo vaikus
žindė ilgiau negu 6 mėn. bei 12 mėn. ir ilgiau, lyginant su žemesnio
išsilavinimo mamomis.
Analizuojant vaikų žindymo trukmę, atsižvelgiant į mamų amžių, nu-
statyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Jaunesnės negu 29 m. mamos
reikšmingai dažniau žindė iki 3 mėnesių, lyginant su 30-39 m. ir 40 m. ir
vyresnėmis mamomis (atitinkamai 55; 39,3 ir 39,4 proc., p<0,05); 12 mėn.
ir ilgiau reikšmingai dažniau žindė 40 m. ir vyresnės bei 30-39 m. mamos
lyginant su jaunesnėmis nei 29 m. mamomis (30,2; 27,8 ir 16 proc., p<0,05).
85
4.5.1.2. lentelė. Žindymo trukmės skirstinys, atsižvelgiant į mamų išsilavi-
nimą ir tyrimo metus
Išsilavinimas Tyrimo
metai
Žindymo trukmė
Iki 3 mėn. 4–6 mėn. Ilgiau negu
6 mėn.
12 mėn.
ir ilgiau
Vidurinis 2008 m. 53,5 21,7 10,0* 14,8*
2010 m. 50,8 20,4 6,9 21,9
χ2=31,472; lls=3; p<0,001
Aukštesnysis 2008 m. 45,0* 23,1 12,0 19,9*
2010 m. 38,2 21,8 9,5 30,5
χ2=21,090; lls=3; p<0,001
Aukštasis 2008 m. 29,8 21,6* 19,4* 29,2*
2010 m. 30,5 16,9 11,1 41,5
χ2=21,090; lls=3; p<0,001
*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).
Analizuojant pirmokų mitybos būklės sąsajas su gimimo laiku nustatyti
reikšmingi skirtumai: gimę laiku reikšmingai rečiau buvo liesi, negu gimę
iki 37 nėštumo savaitės (4.5.1.3 lentelė). Analizuojant gimimo svorio sąsa-
jas su mitybos būkle nustatyta, kad liesų pirmokų buvo reikšmingai daugiau
tarp vaikų, kurie gimė per mažo svorio, lyginant su normalaus gimimo svo-
rio vaikais. Turinčių antsvorio ir nutukusių pirmokų statistiškai reikšmingai
buvo daugiau tarp vaikų, kurių gimimo svoris buvo didelis, lyginant su
normalaus gimimo svorio vaikais.
Analizuojant pirmokų mitybos būklės sąsajas su žindymu bei žindymo
trukme statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.
86
4.5.1.3. lentelė. 7–8 metų pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo laiku,
svoriu ir žindymu 2008 ir 2010 m.
Veiksniai Liesumas Normalus
svoris
Antsvoris,
įskaitant nutukimą p
Gimimo laikas:
Gimė laiku (po 37 sav.) 9,3* 73,2 17,5 0,004
Gimė iki 37 nėštumo savaitės 12,9 71,6 15,5
Gimimo svoris (g):
Mažas GS (<2499) 18,4** 70,9 10,7**
0,001 Normalus GS (2500–3999) 10,2 73,3 16,5
Didelis GS (>4000) 4,3** 72,3 23,5**
Žindymas:
Žindytas 9,6 73,5 16,9 0,232
Nežindytas 9,5 71,8 18,7
Žindymo trukmė:
Žindytas iki 3 mėn. 9,4 74,3 16,3
0,514 Žindytas 4–6 mėn. 10,8 71,5 17,6
Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 9,2 72,5 18,3
Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 9,3 73,5 17,2
*p<0,05, lyginant su gimusiais iki 37 nėštumo savaitės (z testas pagal Bonferoni metodą);
**p<0,05, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais (z testas pagal Bonferoni metodą).
Išanalizavus trečiokų mitybos būklę ir sąsajas su postnataliniais veiks-
niais, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp gimimo svorio ir žin-
dymo fakto (4.5.1.4 lentelė). Gimimo svoris siejosi su mitybos būkle tre-
čioje klasėje: liesų trečiokų reikšmingai buvo daugiau tarp vaikų, kurių
gimimo svoris buvo mažas, lyginant su normalaus ir didelio gimimo svorio
vaikais. Gimę per didelio svorio vaikai statistiškai reikšmingai dažniau
turėjo antsvorio trečioje klasėje, lyginant su normalaus svorio vaikais.
Žindytų trečiokų, turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2 karto
mažiau lyginant su nežindytais. Tarp žindymo trukmės ir trečiokų mitybos
būklės statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.
87
4.5.1.4. lentelė. 9–10 metų trečiokų mitybos būklė ir sąsajos su gimimo
laiku, svoriu ir žindymu
Veiksniai Liesumas Normalus svoris Antsvoris p
Gimimo laikas:
Gimė laiku 9,5 72,1 18,4 0,627
Gimė iki 37 nėštumo savaitės 10,5 73,5 16,0
Gimimo svoris (g):
Mažas GS (<2499) 16,1* 75,8 8,1
0,001 Normalus GS (2500–3999) 10,5 71,8 17,7
Didelis GS (>4000) 4,0 72,6 23,4*
Žindymas:
Žindytas 10,0 72,7 17,3** 0,027
Nežindytas 8,2 70,3 21,4
Žindymo trukmė:
Žindytas iki 3 mėn. 10,7 72,0 17,3
0,397 Žindytas 4–6 mėn. 11,6 71,0 17,4
Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 7,6 74,3 18,1
Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 8,3 74,3 17,4
Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;
* p<0,05, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais (z testas pagal Bonferoni metodą);
** p<0,05, lyginant su nežindytais (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2. Mitybos būklės sąsajos su mitybos įpročiais ir fiziniu
aktyvumu
Pirmokų mitybos įpročiai buvo analizuojami iš Šeimos apklausos
anketos. Tėvai anketoje pildė klausimus apie vaikų mitybos ypatumus.
Kasdien pusryčiaujančių pirmokų procentas 2008 ir 2010 m. buvo panašus:
daugiau kaip du trečdaliai pirmokų pusryčiavo kasdien, retai pusryčiavo kas
ketvirtas tirtas pirmokas (4.5.2.1 pav.). Statistiškai reikšmingi skirtumai
buvo nustatyti tarp pusryčiaujančių 4–6 dienas per savaitę. Tokių vaikų
2008 m. buvo patikimai mažiau, lyginant su 2010 m.
88
*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą)
4.5.2.1. pav. Pirmokų pusryčiavimo skirstinys, atsižvelgiant į tyrimo metus
Analizuojant pagal lytį kasdien pusryčiaujančių berniukų ir mergaičių
(2008 ir 2010 m.) buvo daugiau kaip du trečdaliai (4.5.2.2 pav.). Statistiškai
reikšmingi skirtumai pagal lytį nustatyti tarp retai pusryčiaujančių pirmokų.
*p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.2. pav. Pirmokų pusryčiavimo skirstinys, atsižvelgiant į lytį
Įvertinus sąsajas tarp pirmokų mitybos būklės ir pusryčiavimo dažnio
nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys berniukai ir mergaitės dažniau buvo
liesi, lyginant su retai pusryčiaujančiais (4.5.2.1 lentelė). Valgančių kasdien
pusryčius berniukų su antsvoriu buvo 1,2 karto, o mergaičių – 1,5 karto
mažiau, lyginant su retai pusryčiaujančiais.
89
4.5.2.1. lentelė. Pirmokų mitybos būklės ir pusryčiavimo sąsajos pagal lytį
(2008–2010 m.)
Mitybos būklės grupės Pusryčiavimo dažnis
Kasdien 4-6 dienas Retai
Berniukai
Liesumas 8,5 5,7 6,8
Norma 75,3 75,3 73,6
Antsvoris 16,3* 19,0 19,6
Mergaitės
Liesumas 12,6* 10,3 9,0
Norma 72,3* 73,4 68,2
Antsvoris 15,1* 16,3* 22,8
Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;
*p<0,05, lyginant su retai pusryčiaujančiomis (z testas pagal Bonferoni metodą).
Didžioji dalis tėvų, gyvenančių mieste, atsakė, kad jų vaikas pusry-
čiauja kasdien, pusryčiaujančių retai pirmokų mieste buvo beveik ketvir-
tadalis (4.5.2.3 pav.). Kasdien pusryčiaujančių pirmokų kaime buvo du
trečdaliai, kas dešimtas vaikas pusryčius valgė 4–6 dienas, o retai pusryčius
valgė kas ketvirtas pirmokas. Mieste gyvenantys pirmokai statistiškai
reikšmingai dažniau valgė pusryčius lyginant su gyvenančiais kaime.
*p<0,05, lyginant su gyvenančiais kaime (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.3. pav. Pirmokų pusryčiavimo dažnio skirstinys
atsižvelgiant į gyvenamąją vietą
90
Tėvų anketinės apklausos (2008 ir 2010 m.) duomenimis, daugiau kaip
dviejų ketvirtadalių pirmokų apetitas buvo geras (44,9 proc.), vidutinišką
apetitą turėjo beveik pusė vaikų (47,8 proc.), o blogu apetitu pasižymėjo kas
keturioliktas pirmokas (7,3 proc.). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp
tyrimo metų ir lyties nebuvo nustatyta.
Vertinant sąsajas tarp pirmokų apetito ir mitybos būklės, nustatyti sta-
tistiškai reikšmingi skirtumai (4.5.2.4 pav.). Daugiausiai liesų vaikų pasižy-
mėjo blogu apetitu lyginant su turinčiais vidutinišką arba gerą apetitą.
Trečdalis vaikų, turėjusių antsvorio, pasižymėjo geru apetitu.
*p<0,05, lyginant su vidutinišku ir blogu apetitu (z testas pagal Bonferoni metodą);
#p<0,05, lyginant su blogu apetitu (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.4. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su apetitu
Analizuojant vaikų apetitą pagal gyvenamąją vietą nustatyta, kad
didžioji dalis (48,2 proc.) mieste gyvenančių vaikų turėjo vidutinišką
apetitą, du penktadaliai turėjo gerą apetitą ir kas tryliktas pirmokas pasižy-
mėjo blogu apetitu (4.5.2.5 pav.). Beveik pusė kaime gyvenančių vaikų
turėjo gerą ir vidutinišką apetitą ir kas devynioliktas – blogą apetitą. Mieste
statistiškai reikšmingai mažiau vaikų buvo turinčių gerą apetitą ir reikš-
mingai daugiau blogą apetitą, lyginant su kaime gyvenančiais.
91
*p<0,05, lyginant su gyvenančiais kaime (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.5. pav. Pirmokų skirstinys, atsižvelgiant į apetitą ir gyvenamąja vietą
Didžioji dalis vaikų valgė 4–5 kartus per dieną (69,5 proc.), iki 3 kartų
per dieną valgė ketvirtadalis vaikų (26,7 proc.), 6 ir daugiau kartų per dieną
valgė 3,8 proc. pirmokų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp valgymo
dažnio per dieną, atsižvelgiant į tyrimo metus ir lytį nebuvo nustatyta. Tarp
vaikų mitybos būklės grupių ir valgymo dažnio statistiškai reikšmingų
skirtumų nestebėta (p>0,05).
Tėvų anketoje buvo klausiama „Kokius riebalus dažniausiai vartoja tep-
dami sumuštinius vaikams?“. Sumuštiniams tepti tėvai daugiausiai naudojo
sviestą (34,5 proc.), trečdalis tėvų naudojo margariną (30,7 proc.) ir tepų
riebalų mišinį (28,4 proc.). Jokių riebalų sumuštiniams nevartojo kas šešio-
liktas respondentas (6,3 proc.). Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai
tarp sumuštiniams vartojamų riebalų rūšies ir tyrimo metų (4.5.2.6 pav.).
2010 m. 1,2 karto sumažėjo tepaus riebalų mišinio vartojimas ir tiek pat
išaugo sviesto vartojimas.
*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.6. pav. Sumuštiniams tepti naudojamų riebalų skirstinys,
atsižvelgiant į tyrimo metus
92
Tėvai Šeimos apklausos anketoje atsakinėjo į klausimus, kaip dažnai jų
vaikas valgo ir geria tam tikrus maisto produktus ir gėrimus per įprastinę
savaitę (4.5.2.2 lentelė). Šviežius vaisius dažnai vartojo apie du trečdaliai
pirmokų, daržoves apie du penktadaliai, košes kas trečias pirmokas.
Natūralų pieną dažnai vartojo 39,5 proc. berniukų ir 37,1 proc. mergaičių.
Natūralų pieną pirmokai dažniau vartojo, negu mažo riebumo. Pieno
produktus dažnai vartojo daugiau kaip du trečdaliai pirmokų. Nustatyta, kad
paukštieną daugiau negu pusė pirmokų vartojo kartais. Natūralią mėsą arba
jos gaminius dažnai vartojančių buvo apie pusė. Kas trečias ištirtas
pirmokas žuvies vartojo kartais ir daugiau negu pusė – retai. Gaiviųjų
gėrimų dažnai vartojo kas šeštas pirmokas, kartais – kas šeštas berniukas ir
kas penkta mergaitė. Mažo kaloringumo arba aromatizuoto pieno gėrimų
dauguma pirmokų vartojo retai. Apie du penktadalius pirmokų saldainių,
šokoladų vartojo dažnai ir dar du penktadaliai – kartais. Kas penkioliktas
berniukas ir kas aštuoniolikta mergaitė dažnai valgė „greito maisto“ (picos,
bulvyčių „fri“ ir kt.), kartais tokį maistą valgė kas septintas berniukas ir kas
aštunta mergaitė. Analizuojant maisto produktų vartojimo dažnį pagal lytį
nustatyta, kad dažnai vartojančių šviežių vaisių ir daržovių berniukų buvo
statistiškai reikšmingai mažiau negu mergaičių (4.5.2.2 lentelė). Berniukai
reikšmingai dažniau vartojo bulvių traškučių, sausainių arba picos.
4.5.2.2. lentelė. Pirmokų maisto produktų ir gėrimų vartojimo dažnis pagal
lytį (2008 ir 2010 m.).
Maisto produktai ir gėrimai Dažnai Kartais Retai p
B M B M B M
Švieži vaisiai 58,4* 62,0 33,4* 30,4 8,2 7,6 0,002
Šviežios daržovės 39,2* 42,0 41,9 40,5 18,9 17,5 0,025
Virtos daržovės 28,0 28, 37,1 38,3 35,0 33,3 0,245
Košės/dribsniai 38,2 37,3 37,0* 39,5 24,8 23,2 0,043
100 proc. sultys 29,1 28,7 34,1 34,0 36,8 37,2 0,909
Natūralus pienas 39,5 37,1 18,3 18,5 42,2 44,4 0,060
Mažo riebumo pienas 31,6 30,7 19,3 19,5 49,0 49,8 0,640
Pieno produktai 64,4 65,1 27,4 27,1 8,1 7,8 0,792
Fermentinis sūris 34,1 33,2 36,5 37,5 29,5 29,2 0,563
Paukštiena 25,5 26,8 53,7 54,1 20,8 19,2 0,123
Raudona mėsa 50,4 49,7 40,1 41,2 9,5 9,1 0,552
Mėsos gaminiai 50,9 49,1 33,8 34,7 15,2 16,2 0,200
Žuvis 10,8 10,7 34,6 36,8 54,6 52,5 0,093
93
4.5.2.2. lentelės tęsinys.
Maisto produktai ir gėrimai Dažnai Kartais Retai p
B M B M B M
Gaivieji gėrimai 16,2 15,8 18,3 16,5 65,5 67,7 0,059
Mažo kal. gėrimai 2,3 2,5 5,1 4,3 92,6 93,3 0,156
Arom. pieno gėrimai 5,7 6,0 11,5 11,3 82,9 82,7 0,794
Bulvių traškučiai 8,5* 7,3 15,6* 13,3 75,8* 79,4 0,001
Saldainiai, šokoladas 40,8 42,8 40,0 39,5 19,2 17,7 0,081
Sausainiai, pyragai 31,1* 29,1 36,5* 39,3 32,4 31,3 0,025
Pica, bulvytes „fri“ 6,5* 5,3 14,7* 13,1 78,9* 81,6 0,004
B – berniukai; M – mergaitės;
*p<0,05, lyginant pagal lytį (z testas pagal Bonferoni metodą).
Analizuojant sąsajas tarp mitybos būklės ir šviežių vaisių, daržovių,
pieno ir pieno produktų, natūralios mėsos ar mėsos gaminių, gaiviųjų
gėrimų, „greito maisto“ vartojimo dažnio statistiškai reikšmingų skirtumų
nebuvo nustatyta (p>0,05).
Tačiau nustatyta, kad tiriamieji pirmokai, kurie, dažniau vartojo košių
arba dribsnių, rečiau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą. Taip pat buvo
nustatyta, kad dažnai valgantys saldainių pirmokai statistiškai reikšmingai
dažniau buvo liesi, lyginant su turinčiais antsvorio, įskaitant nutukimą,
atitinkamai 45,1 ir 40,7 proc. Panaši tendencija stebėta ir tarp pirmokų
dažnai valgančių sausainių arba pyragaičių: liesų buvo reikšmingai daugiau,
lyginant su turinčiais per didelį svorį pirmokais, atitinkamai 31,7 ir 26,3
proc.
Mitybos įpročių sąsajos su pirmokų mitybos būkle
Siekiant sumažinti mitybos įpročius apibūdinančių kintamųjų skaičių
buvo pritaikyta faktorinė analizė. Buvo išskirti 5 bendrieji mitybos faktoriai
(4.5.2.3. lentelė). „Vaisių ir daržovių“, „Grūdų ir pieno produktų“ bei
„Baltyminio maisto“ faktoriai apibūdino sveikos mitybos įpročius.
„Nesveikų užkandžių“ ir „Saldumynų“ faktoriai labiau atspindėjo nesveikos
mitybos įpročius.
Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės,
pagal kurias tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: kurių atitinkamo
faktoriaus reikšmės buvo teigiamos ir kurių faktoriaus reikšmės buvo nei-
giamos. Apskaičiuotos teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamieji dažnai valgo
tam faktoriui priskiriamus produktus, neigiamiamos reikšmės, kad valgo
retai.
94
4.5.2.3. lentelė. Maisto produktų ir gėrimų svorių įverčiai, kurie sudarė
pirmokų bendruosius mitybos faktorius
Maisto produktai
ir gėrimai
Faktoriai
Nesveikų
užkandžių
Vaisių ir
daržovių
Baltyminio
maisto
Saldumynų Grūdų ir pieno
produktų
Bulvių traškučiai,
kukurūzų lazdelės
0,794 – – – –
Gaivieji gėrimai 0,732 – – – –
Pica 0,672 – – – –
Švieži vaisiai – 0,770 – – –
Šviežios daržovės – 0,657 – – –
100% aisų sultys – 0,545 – – –
Natūrali mėsa – – 0,726 – –
Mėsos gaminiai – – 0,590 – –
Žuvis – – 0,528 – –
Virtos daržovės – – 0,473 – –
Paukštiena – – 0,407 – –
Saldainiai,
šokoladas
– – – 0,768 –
Sausainiai, spurgos – – – 0,720 –
Pienas – – – – 0,727
Košės arba
dribsniai
– – – – 0,694
Pieno produktai – – – – 0,442
Fermentinis sūris – – – – 0,413
Pateikti įverčiai ≥0,4.
Palyginus apskaičiuotus bendruosius faktorius su pirmokų mitybos
būkle statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti su „Grūdų ir pieno“ fakto-
riumi (4.5.2.7 pav.). Pirmokai, kurie dažniau valgė šiam faktoriui priskirtus
maisto produktus, 1,2 karto mažiau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą.
95
*p<0,05, lyginant su teigiamomis faktoriaus reikšmėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).
4.5.2.7. pav. Pirmokų „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriaus sąsajos su
mitybos būkle
Atlikus vienaveiksnę logistinę regresinę analizę nustatyta, kad pirmo-
kai, kurie dažniau vartojo „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriui priskirtus
maisto produktus, turėjo 1,2 karto mažesnę galimybę turėti antsvorio
(GS=0,84; 95 proc. PI 0,74–0,96; p=0,008). Tarp kitų mitybos faktorių
grupių ir tikimybės vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, nerasta
(p>0,05).
Taikant tiesinės regresijos modelį buvo ieškota ryšių tarp vaikų KMI ir
mitybos faktorių grupių (4.5.2.4 lentelė). Nustatytas tiesioginis ryšys tarp
vaikų KMI ir „Saldumynų“ bei „Grūdų ir pieno produktų“ faktorių. Vaikai,
valgantys daugiau saldumynų, turėjo mažesnį kūno svorį. Pirmokai, retai
vartojantys „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriui priskiriamų produktų,
dažniau turėjo padidėjusį KMI.
4.5.2.4. lentelė. Vaikų KMI sąsajos su mitybos faktoriais
Nepriklausomi kintamieji β 95 proc. pasikliautinieji
intervalai p
„Nesveikų užkandžių“ faktorius –0,015 –0,074–0,044 0,622
„Vaisių ir daržovių“ faktorius 0,032 –0,027–0,091 0,285
„Baltyminio maisto“ faktorius 0,049 –0,009–0,108 0,099
„Saldumynų“ faktorius –0,090 –0,149–(–0,031) 0,003
„Grūdų ir pieno produktų“ faktorius –0,107 –0,165–(–0,048) 0,001
Suvienodinta pagal lytį.
96
Iš Šeimos apklausos anketos buvo sužinota apie pirmokų fizinio akty-
vumo 2008 ir 2010 m. ypatumus. Analizuojant, kokiu būdu pirmokai pasie-
kia mokyklą, nustatyta, kad daugiau negu pusė pirmokų (52,1 proc.) į
mokyklą atvežami automobiliu arba atvyksta visuomeniniu transportu; tuo
tarpu iš mokyklos pėsčiomis grįžta didesnė dalis pirmokų (59,5 proc.). Pusė
tėvų (53 proc.) anketoje nurodė, kad jų vaikui nuo namų iki mokyklos yra
mažiau negu 1 kilometras, kas penktam (19,4 proc.) – 1–2 km; kas vienuo-
liktam pirmokui (9,3 proc.) nuo namų iki mokyklos yra 3–4 km, ir kas
penktam (18,3 proc.) iki mokyklos yra 5 ir daugiau kilometrų.
Pirmokų tėvai pateikė duomenis apie vaikų sporto arba šokių būrelių
lankymą. Tokius būrelius lankė 45,2 proc. Lietuvos pirmokų. Mergaitės
reikšmingai dažniau (p<0,05) lankė būrelius negu berniukai, atitinkamai 48
ir 42,3 proc. Nustatyta, kad daugiausia pirmokų būrelius lankė 2 kartus per
savaitę (40,1 proc.), 1 arba 3 kartus per savaitę būrelius lankė apie
ketvirtadalis pirmokų, atitinkamai 26,8 ir 22,8 proc. Reikšmingi skirtumai
nustatyti tarp gyvenamosios vietos ir būrelių lankymo (p<0,05). Mieste
gyvenantys pirmokai 1,3 karto dažniau lankė sporto arba šokių būrelius,
lyginant su kaime gyvenančiais pirmokais, atitinkamai 46,8 ir 34,7 proc.
Tarp pirmokų mitybos būklės ir būrelių lankymo, statistiškai reikš-
mingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05).
Remiantis Amerikos Pediatrijos akademijos (APA) rekomendacijomis,
buvo vertinama pasyvi pirmokų veikla, apskaičiuojant sėdimos veiklos prie-
šais ekraną rodiklį (žr. metodiką). Nustatyta, kad daugiau negu pusė (55,5
proc.) pirmokų darbo dienomis žaisdami kompiuteriu ir žiūrėdami televizo-
rių praleisdavo iki 2 val. per dieną ir atitiko APA rekomenduojamą sėdimo-
sios veiklos normą. Tačiau savaitgaliais rekomenduojamą normą atitiko tik
ketvirtadalis pirmokų (24,2 proc.). Įvertinus pirmokų mitybos būklės ir
sėdimos veiklos sąsajas darbo dienomis bei savaitgaliais, nustatyti statis-
tiškai reikšmingi skirtumai (4.5.2.8 pav.). Pirmokų, kurie darbo dienomis ir
savaitgaliais viršijo rekomenduojamą sėdimosios veiklos normą, statistiškai
reikšmingai dažniau turėjo antsvorio, lyginant su pirmokais, kurių sėdimoji
veikla atitiko normą.
97
*p<0,05, lyginant su 2 val. ir ilgiau (z testas pagal Bonferoni metodą).
Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą.
4.5.2.8. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su sėdimąja veikla
Atlikus logistinę regresinę analizę, įvertinti antsvorio, įskaitant nutukimą,
ryšiai su pirmokų fizinio aktyvumo ypatumais (4.5.2.5 lentelė). Nustatytos
statistiškai reikšmingos sąsajos tarp sėdimos veiklos darbo dienomis.
Nustatyta, kad galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2
karto didesnė, jeigu vaikas darbo dienomis žiūrėdavo televizorių ir žaisdavo
kompiuteriu 2 ir daugiau val. per dieną.
4.5.2.5. lentelė. Pirmokų antsvorio, įskaitant nutukimą, galimybių santykiai
(GS) ir jų pasikliautinieji intervaląi (PI), atsižvelgiant į fizinio aktyvumo
veiksnius
Veiksniai Antsvoris, įskaitant nutukimą
Proc. GS 95 proc. PI
Būrelių lankymas
Lanko 15,8 1
Nelanko 17,2 1,13 0,99–1,15
Atvyksta į mokylą
Eina 15,9 1
Veža 17,2 1,09 0,97–1,23
98
4.5.2.5. lentelės tęsinys
Grįžta iš mokyklos
Eina 16,5 1
Veža 16,8 1,03 0,91–1,16
Sėdimos veiklos priešais ekraną rodiklis (darbo dienomis)
Iki 2 val. 15,4 1
2 val. ir ilgiau 18,0 1,21 1,08–1,36
Sėdimos veiklos priešais ekraną rodiklis (savaitgaliais)
Iki 2 val. 15,5 1
2 val. ir ilgiau 16,8 1,09 0,96–1,27
Suvienodinta pagal vaiko lytį, amžių ir tyrimo metus.
Apibendrinant pateiktus rezultatus galima teigti, kad gimusių per
didelio svorio berniukų buvo reikšmingai daugiau negu mergaičių.
Daugiausia vaikų buvo žindyti iki 3 mėnesių, kas penktas pirmokas 2008 ir
2010 m. buvo žindytas 4–6 mėnesius. Ištirti pirmokai dažniausiai valgė 4–5
kartus per dieną, kasdien pusryčiavo daugiau kaip du trečdaliai vaikų.
Pirmokai per mažai kasdien vartojo šviežių vaisių ir daržovių, košių, nepa-
kankamai vartojo žuvies. Pusryčiaujančių kasdien pirmokų buvo daugiau
mieste, lyginant su gyvenančiais kaime.
Sporto arba šokių būrelius lankė 45,2 proc. pirmokų (42,3 proc. berniu-
kų ir 48 proc. mergaičių). Didžioji jų dalis (40,1 proc.) būrelius lankė 2
kartus per savaitę. Mieste gyvenantys pirmokai 1,3 karto dažniau lankė
sporto būrelius, lyginant su kaime gyvenančiais. Sąsajų tarp tiriamųjų sporto
arba šokių būrelių lankymo ir mitybos būklės nenustatyta.
Pirmokai, kurie viršijo sėdimos veiklos rodiklio normą ir prie ekrano
praleisdavo daugiau negu 2 val., statistiškai reikšmingai dažniau turėjo
antsvorio, įskaitant nutukimą, palyginti su trumpesnį laiką prie ekrano pra-
leidžiančiais vaikais.
99
5. REZULTATŲ APTARIMAS
PSO inicijavo Europos vaikų nutukimo stebėsenos tyrimą, kurio metu
būtų rutiniškai matuojami pradinių klasių vaikai, taip sukuriant vaikų
augimo ir nutukimo stebėsenos sistemą. Šis darbas yra vaikų augimo
Lietuvoje stebėsenos dalis, ir jame pristatomi pagrindiniai tyrimo rezultatai.
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos metu ištirta nacionalinė reprezentuojanti
Lietuvą pirmokų imtis. Šio amžiaus vaikų fizinis išsivystymas bei sąsajos su
įvairiais veiksniais Lietuvoje nebuvo tyrinėtos.
Lietuvių tauta yra sena Europos populiacija, išlaikiusi būdingus fizinės
sandaros bruožus [180]. Lietuvoje vaikų augimas pradėtas registruoti 1925–
1927 m. Vėlesni tyrimai buvo atlikti 1965–1967 m. ir 1985 m. [44, 180].
Mūsų ir šių paminėtų tyrimų 7–10 m. vaikų ūgio ir svorio vidurkiai patei-
kiami 5.1 lentelėje. Lyginant antropometrinių rodiklių rezultatus su anksčiau
atliktais tyrimais, mūsų 2008 ir 2010 m. pirmokų tyrimų duomenys buvo
apjungti, kadangi vaikų pagrindiniai antropometriniai rodikliai tarp skirtingų
tyrimo metų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.
5.1. lentelė. 7–10 m. vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai nuo 1925–2010 m.
Amžius 1925–1927 m.* 1965–1967 m.* 1985 m.** 2008–2010 m.***
B M B M B M B M
Ūgio akceleracija, cm
7 m. 116,6 116,1 124,8 124,4 126,4 124,6 129,3 128,5
8 m. 121,9 121,3 128,8 127,6 131,4 130,4 131,7 131,0
9 m. 126,0 125,4 132,9 133,3 136,5 135,5 140,5 139,9
10 m. 129,7 129,2 137,8 137,2 140,6 139,9 142,8 142,4
Svorio akceleracija, kg
7 m. 21,9 21,4 25,5 25,7 25,4 24,2 27,6 27,0
8 m. 24,3 23,9 28,2 27,3 28,3 27,0 29,1 28,1
9 m. 26,2 25,8 29,8 30,2 30,9 30,4 34,7 33,6
10 m. 28,6 28,1 33,0 32,8 33,5 32,5 36,1 34,7
B – berniukai; M – mergaitės.
*Balčiūnienė I, Nainys JV, Pavilonis S, Tutkuvienė J. Lietuvių antropologijos metmenys,
V. „Mokslas“ 1991;
**Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas; 1995.
*** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas.
Mūsų apskaičiuotas 7–10 m. Lietuvos vaikų ūgio ir svorio vidurkio
reikšmes lyginant su 1925–1927 m. tyrimo rezultatais, matyti, kad per 83
metų laikotarpį ūgio vidurkis tarp septynmečių berniukų ir mergaičių padi-
100
dėjo atitinkamai 12,7 ir 12,4 cm, tarp aštuonmečių – 9,8 ir 9,7 cm; tarp
devynmečių berniukų ir mergaičių – atitinkamai 14,5 ir 14,5 cm, tarp
dešimtmečių – 13,1 ir 13,2 cm. Svorio vidurkiai tarp septynmečių berniukų
ir mergaičių padidėjo atitinkamai 5,7 ir 5,6 kg, tarp aštuonmečių – 4,8 ir 4,2
kg; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo
atitinkamai 8,5 ir 7,8 kg; tarp dešimtmečių – 7,5 ir 6,6 kg [180].
XX a. pirmoje pusėje vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai buvo gana
ženklūs ir per 40 m. (nuo 1925–1927 iki 1965–1967 m.) ūgio vidurkis tarp
septynmečių berniukų ir mergaičių padidėjo atitinkamai 8,2 ir 8,3 cm, tarp
aštuonmečių – 6,9 ir 6,3 cm; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių –
atitinkamai 6,9 ir 7,9 cm, tarp dešimtmečių – 8,1 ir 8 cm. Svorio vidurkiai
tarp septynmečių berniukų ir mergaičių padidėjo atitinkamai 3,6 ir 4,3 kg.
Tarp aštuonmečių – 3,9 ir 3,4 kg; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių
svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3,6 ir 4,4 kg; tarp dešimtmečių – 4,4 ir
4,7 kg [180].
Per sekančius 40 metų (nuo 1965–1967 iki 2008 m.) pagrindiniai
jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų augimo rodikliai taip pat pakito. Iš
5.1 lentelės matyti, kad septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai
padidėjo atitinkamai 4,5 ir 4,1 cm; aštuonmečių – 2,9 ir 3,4 cm. Devyn-
mečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 7,6 ir 6,6
cm; dešimtmečių – 5 ir 5,2 cm. Septynmečių berniukų ir mergaičių svorio
vidurkiai padidėjo atitinkamai 2,1 ir 1,3 kg; aštuonmečių – 0,9 ir 0,8 kg.
Devynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 4,9
ir 3,4 kg; dešimtmečių – 3,1 ir 1,9 kg [180]. Kaip matyti iš pateiktų
duomenų stebimi netolygūs augimo rodiklių pokyčiai amžiaus grupėse,
kuriuos galima būtų paaiškinti ankstesnių tyrimų metodologiniais
ypatumais.
Mūsų atlikto tyrimo (2008 ir 2010 m.) pradinių klasių mokinių ūgio ir
svorio vidurkiai buvo palyginti su 1985 m. tyrimo rezultatais [44]. Per kiek
didesnį negu dvidešimties metų laikotarpį Lietuvos vaikų ūgio ir svorio
vidurkiai padidėjo labiau septynmečių ir devynmečių, negu aštuonmečių ir
dešimtmečių. Septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo
atitinkamai 2,9 ir 3,9 cm; aštuonmečių – 0,3 ir 0,6 cm; Devynmečių
berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 4,0 ir 4,4 cm;
dešimtmečių – 2,2 ir 2,5 cm. Septynmečių vaikų svorio vidurkiai padidėjo
atitinkamai 2,2 ir 2,8 kg; aštuonmečių – 0,8 ir 1,1 kg; devynmečių vaikų
svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3,8 ir 3,2 kg; dešimtmečių – 2,6 ir 2,2
kg [44].
101
Mūsų apskaičiuotus 7–10 m. berniukų ir mergaičių ūgio procentilius
palyginome su Lietuvos vaikų ūgio procentilių standartais [44] (5.2 ir 5.3
lentelės). Pateiktose lentelėse matyti, kad ypač dideli skirtumai išryškėjo
tarp 7 ir 9 m. vaikų ūgio procentilių, kurie svyravo nuo 4 iki 6 cm.
5.2. lentelė. 7–10 m. berniukų ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos
vaikų ūgio procentilių standartais [44]
Amžius
Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
7* m. 119,0 122,1 125,5 129,1 133,2 136,7 140,0
7 m. 114,0 117,0 120,0 124,0 128,0 131,0 134,0
8* m. 121,0 124,5 128,0 131,6 135,8 139,2 142,5
8 m. 119,0 122,0 126,0 130,0 133,0 136,0 140,0
9* m. 128,5 132,6 136,4 140,5 144,9 148,7 152,0
9 m. 124,0 128,0 131,0 135,0 138,5 142,0 146,0
10* m. 130,5 135,0 138,5 142,8 147,0 150,5 154,6
10 m. 130,0 133,0 136,0 140,0 144,0 148,0 153,0
* lyginant su Lietuvos berniukų ūgio procentilių standartais.
5.3. lentelė. 7–10 m. mergaičių ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos
vaikų ūgio procentilių standartais [44]
Amžius,
metais
Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
7* m. 118,0 121,5 124,6 128,5 132,2 136,0 139,5
7 m. 112,0 116,0 119,0 123,0 127,0 130,0 134,0
8* m. 121,0 124,0 127,3 131,0 134,5 138,0 141,5
8 m. 118,0 121,0 124,0 128,0 133,0 136,0 140,0
9* m. 128,0 132,0 135,5 139,8 144,0 148,1 152,0
9 m. 123,0 126,0 130,0 134,5 140,0 142,0 146,0
10* m. 131,0 134,6 138,0 142,0 146,5 150,5 154,0
10 m. 128,0 132,0 136,0 141,0 145,5 149,0 153,0
* lyginant su Lietuvos mergaičių ūgio procentilių standartais.
Lyginant 7–10 m. berniukų ir mergaičių svorio procentilius su Lietuvos
vaikų svorio procentilių standartais ypač ženklūs skirtumai išryškėjo tarp 9
m. vaikų (5.4 ir 5.5 lentelės) svorių procentilių [44]. 7, 8 ir 10 m. amžiaus
vaikų grupėse ryškesni skirtumai stebėti dažniausiai nuo 75 svorio
procentilio, nors neatitikimų pasitaikė lyginant 3, 10 ir 50 procentilius.
102
5.4. lentelė. 7–10 m. berniukų svorio procentilių palyginimas su Lietuvos
vaikų svorio procentilių standartais [44]
Amžius Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
7* m. 20,5 22,3 24,3 26,5 29,9 34,5 40,3
7 m. 19,0 21,0 22,0 24,0 26,0 29,0 34,0
8* m. 21,0 23,2 25,2 27,9 31,6 36,5 44,2
8 m. 21,0 23,0 24,0 26,0 29,0 33,0 40,0
9* m. 24,8 27,1 29,6 33,1 37,9 44,7 52,1
9 m. 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 37,0 46,0
10* m. 25,9 27,8 30,7 34,3 40,0 46,3 54,6
10 m. 24,0 27,0 30,0 32,0 36,0 42,0 53,0
* lyginant su Lietuvos berniukų svorio procentilių standartais.
5.5. lentelė. 7–10 m. mergaičių svorio procentilių palyginimas su Lietuvos
vaikų svorio procentilių standartais [44]
Amžius Procentiliai
3 10 25 50 75 90 97
7*m. 19,6 21,4 23,4 25,9 29,5 34,3 40,6
7 m. 18,0 20,0 22,0 24,0 26,0 28,0 32,0
8* m. 20,7 22,4 24,3 27,0 30,5 35,8 41,2
8 m. 20,0 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 38,0
9* m. 23,9 26,0 28,8 31,9 36,9 43,5 51,8
9 m. 21,0 23,0 26,0 29,0 33,0 36,0 44,0
10* m. 24,6 27,1 29,6 33,5 38,3 43,9 52,3
10 m. 23,0 26,0 29,0 32,0 37,0 42,0 50,0
* lyginant su Lietuvos mergaičių svorio procentilių standartais
Mūsų apskaičiuotas KMI vidurkių reikšmes palyginome su Tutkuvienės
pateiktais duomenimis, kai 1985 ir 2000 m. antropometriškai buvo ištirti
Vilniaus miesto 7–10 m. vaikai (5.6 lentelė) [22]. Lyginant duomenis
matyti, kad mūsų apskaičiuotos KMI vidurkio reikšmės visų amžiaus grupių
vaikams, išskyrus septynmečius berniukus, yra didesnės. Reikia pastebėti,
kad labai skiriasi lyginamų tyrimų imtys, pvz., 1985 m. buvo ištirtos 86
septynmetės mergaitės ir 103 berniukai; 2000 m. buvo ištirtos 83
septynmetės mergaitės ir 79 septynmečiai berniukai [22].
103
5.6. lentelė. 7–10 m. kūno masės indekso vidurkių pokyčiai nuo 1985–2010
m.
Amžius 1985 m.* 2000 m.* 2008–2010 m.**
B M B M B M
7 m. 15,9 15,6 16,7 15,5 16,5 16,2
8 m. 16,4 15,7 15,9 15,0 16,7 16,3
9 m. 16,5 16,5 16,5 15,6 17,4 17,1
10 m. 16,9 16,5 16,8 16,4 17,6 17,0
B – berniukai; M – mergaitės.
* Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian
children and adolescents, 1985–2002. Coll Antropol. 2007; 31(1): 109–21.
** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas.
Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mūsų nustatyti 7–10 m. vaikų augimo
rodikliai skiriasi nuo Lietuvos vaikų augimo standartuose pateikiamų
rodiklių [22].
Dar 1995 m. antropologas Gintautas Česnys yra pastebėjęs, kad būtina
bent kas dešimtmetį ištirti visų amžiaus grupių vaikų antropometrinius
rodiklius ir apskaičiuoti vietinius fizinio vystymosi standartus, kurie leistų
metodiškai vertinti augimą ir brendimą bei laiku pastebėti nukrypimus nuo
normos [44].
Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje kaip tik trūksta sistemingai
atliekamų reprezentuojančių šalį antropometrinių vaikų ir paauglių
stebėsenos tyrimų. Iki šiol praktikoje gydytojų naudojami vaikų augimo
standartai yra išleisti 1995 m., tačiau jie remiasi 1985 m. Vilniaus miesto
vaikų antropometrinių tyrimų duomenimis [22, 44].
Mūsų apskaičiuotą antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp jaunesniojo
mokyklinio amžiaus vaikų (2008 ir 2010 m.) palyginome su VU MF
antropologų 2000 m. atlikto tyrimo rezultatais [22]. Remdamiesi
Tutkuvienės pateiktais rezultatais apskaičiavome, kad antsvorio ir nutukimo
paplitimas tarp septynmečių berniukų/mergaičių nuo 2000 m. padidėjo
atitinkamai 1,8 proc. ir 1,3 proc./3,4 proc. ir 4,2 proc.; tarp aštuonmečių
vaikų atitinkamai 1,7 proc. ir 5,1 proc./7,3 proc. ir 2,7 proc. Tarp
devynmečių berniukų/mergaičių antsvorio ir nutukimo paplitimas padidėjo
atitinkamai 7,8 proc. ir 1,4 proc./5,3 proc. ir 4,3 proc.; tarp dešimtmečių –
atitinkamai 3,7 proc. ir 3,4 proc./0,3 proc. ir 2,1 proc. [22]. Kaip matyti, per
dešimtmetį antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje tarp 7–10 m.
berniukų ir mergaičių padidėjo, ir ypač padaugėjo nutukusių vaikų.
104
Nors antropometriniai tyrimai Lietuvoje atliekami per 200 metų, tačiau
keičiantis gyvensenai, socialinėms sąlygoms, keičiasi ir vaikų bei paauglių
augimas bei vystymasis, todėl vaikų ir jaunimo mitybos būklės stebėsena
turėtų būti atliekama pastoviai. VU MF mokslininkų 2000 ir 2002 m.
duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp 7–10 m. vaikų nebuvo
didelis [22], tačiau mūsų 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenys rodo, jog beveik
pasivijome Europos vaikų antsvorio, įskaitant nutukimą, vidurkį.
Epochiniai antropometrinių rodiklių pokyčiai stebimi ir kitų autorių
moksliniuose darbuose [27, 187-190].
Daugelyje mokslinių publikacijų pateikiamas antsvorio ir nutukimo
paplitimas, tačiau pateiktus rezultatus kartais yra sudėtinga palyginti, nes
šalys, turinčios savo nacionalinius vaikų augimo standartus dažniausiai
vaikų mitybos būklę ir vertina pagal savo šalies standartus. Kol kas nėra
vieningos tarptautinės per didelio svorio vertinimo metodikos. Tyrimų
rezultatus sudėtinga palyginti ir dėl skirtingo vaikų amžiaus klasifikavimo.
Neretai tyrimai pristatomi suskirsčius vaikus į didesnius amžiaus intervalus.
Liesumo paplitimą tarp šalių gana sudėtinga palyginti, nes mokslinėje
literatūroje dauguma išsivysčiusių Europos šalių dažniausiai pateikia
antsvorio ir nutukimo paplitimą, nutylėdamos liesumo procentus dėl mažo
jo paplitimo.
PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva buvo pradėta dėl
objektyvių duomenų apie jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vystymąsi
ir nutukimo paplitimą stokos ir vieningos antropometrinių duomenų tyrimo
ir vertinimo metodikos trūkumo. Šioje iniciatyvoje 2008 m. dalyvavo 12
šalių. Kadangi šalys antropometriškai matavo 6–9 m. amžiaus vaikus,
septynmečius vaikus išmatavo ir antropometrinius rodiklius pristatė 8 šalys,
aštuonmečius – 5, devynmečius – 2 šalys [59]. Palyginus mūsų tyrime
apskaičiuotus 2008 m septynmečių ūgio, svorio ir KMI vidurkius su kitų
COSI tyrime dalyvavusių šalių rezultatais, nustatyta, kad mūsų tirtųjų
septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio ir svorio vidurkiai buvo vieni
didžiausių [59]. Panašūs vaikų augimo rodikliai buvo gauti Švedijoje,
Slovėnijoje ir Portugalijoje. KMI vidurkiai tarp berniukų ir mergaičių
didžiausi buvo Portugalijoje. Mūsų apskaičiuoti KMI vidurkiai buvo
panašūs į Latvijos, Airijos, Švedijos, Slovėnijos pateiktus KMI vidurkius.
Remiantis šalių, dalyvaujančių šioje iniciatyvoje, duomenimis didžiausias
antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas tarp septynmečių berniukų
vertinant pagal IOTF kriterijus buvo Portugalijoje (26,8 proc.), Slovėnijoje
(24,2 proc.), Airijoje (21, proc.). Mažiausias – Švedijoje (14,6 proc.),
Belgijoje (15,2 proc.), Latvijoje (15,3 proc.) ir Lietuvoje (16,2 proc.). Tarp
mergaičių didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas buvo Portu-
galijoje (28,5 proc.), Bulgarijoje (24,2 proc.), Airijoje (22,8 proc.). Mažiau-
105
sias – Čekijoje (14,7 proc.), Latvijoje (15,1 proc.) ir Lietuvoje (16,2 proc.)
[59]. Duomenys apie liesumo paplitimą tarp COSI tyrime dalyvaujančių
šalių vaikų nėra paskelbta.
Mūsų atliktas Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas išryškino dar
vieną problemą – nustatyta, kad kas dešimtas ištirtas pradinukas yra liesas.
Kadangi mokslinių publikacijų apie liesumo paplitimą tarp Lietuvos vaikų
nėra, nebuvo galimybės duomenų palyginti ir įvertinti nepakankamo svorio
paplitimo tendencijų pastaraisiais dešimtmečiais.
Per mažo svorio paplitimas tarp Europos šalių vaikų, mokslinėse
publikacijose nėra gausiai pristatomas, be to, skirtingų vertinimo metodikų
taikymas riboja galimybes palyginti paplitimą. Dažnai per mažo svorio
vaikų paplitimas pateikiamas didžiuosiuose miestuose, o ne visos šalies
mastu. Renatos Bracale su bendraautoriais Milane (Italija) 2008 m. atlikto
tyrimo duomenimis, liesumo paplitimas 6–11 m. amžiaus vaikų grupėje
buvo panašus į mūsų. Liesų berniukų buvo 12,1 proc., mergaičių – 13,2
proc. [191]. Cuenca regione (Ispanija) 2004 m. 9–10 m. amžiaus grupėje
liesų berniukų nustatyta 9, mergaičių – 9,5 proc. [192].
Pirmą kartą Lietuvoje vaikų mitybos būklė buvo įvertinta ir palyginta
tarpusavyje pagal du plačiai taikomus tarptautinius standartus [4–6].
Įvertinus vaikų nutukimo, antsvorio, normalaus svorio ir liesumo paplitimą
pagal IOTF standartus, nustatytas didesnis procentas liesų vaikų, negu
naudojant PSO standartus, o antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis
vertinant pagal PSO standartus negu pagal IOTF kriterijus. Panašius
rezultatus skelbia ir kiti atlikti moksliniai tyrimai [59, 193–195]. COSI
tyrime dalyvaujanti Portugalija pristatė 2008 m. atlikto tyrimo, kurio metu
buvo ištirti 3765 6–8 m. amžiaus vaikai, rezultatus [193]. Vaikų antropo-
metriniai rodikliai buvo palyginti pagal skirtingus tarptautinius vertinimo
standartus. Portugalijos mokslininkai nustatė, kad antsvorio, įskaitant
nutukimą, paplitimas pagal IOTF ir PSO stadartus buvo atitinkamai 28,1 ir
37,9 proc.; o nutukimo paplitimas – atitinkamai 8,9 ir 15,3 proc. Liesų vaikų
pagal IOTF kriterijus buvo 4,8 proc., pagal PSO – 1 proc.
Xy Shan su kolegomis Beijinge (Kinija) 2004 m. ištyrė 21198 2–18 m.
amžiaus vaikus ir palygino antsvorio ir nutukimo paplitimą pagal IOTF ir
PSO standartus [195]. Autoriai nustatė, kad mus dominančioje 6–9 m.
amžiaus grupėje, įvertinus pagal IOTF kriterijus, vaikų turinčių antsvorio
buvo 11,2, pagal PSO – 12,1 proc. Nutukimas pagal IOTF kriterijus nusta-
tytas 6,3; pagal PSO – 10 proc. vaikų.
Vertinant mūsų tyrime ištirtų pirmokų ūgio ir svorio prieaugį per du
metus, nuo pirmos iki trečios klasės, nustatėme, kad berniukai ir mergaitės
ūgio priaugo tiek, kiek vidutiniškai turi priaugti tokio amžiaus vaikai, tačiau
svorio prieaugis mūsų tyrime ištirtų vaikų buvo didesnis. James Tanner
106
teigia, kad vaikai nuo 6 iki 10 metų amžiaus vidutiniškai priauga ūgio nuo 5
iki 6 cm per metus, o svorio – po 2,5 kg. [41].
Išanalizavus Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mitybos
būklės sąsajas su šeimos veiksniais, nustatytos sąsajos tarp vaikų ir tėvų
KMI, gimimo svorio, žindymo.
Disertaciniame darbe pristatyti rezultatai tarp vaikų ir tėvų antropomet-
rinių rodiklių neprieštarauja daugelio mokslininkų paskelbtiems rezultatams.
Kaip savo darbuose teigia užsienio autoriai, tėvų antsvoris ir nutukimas
tiesiogiai siejasi su vaikų mitybos būkle [196–200]. Mūsų tyrime nustatyta,
jei abu tėvai buvo per didelio kūno svorio, tai vaikų turinčių per didelį kūno
svorį nustatyta tris kartus daugiau, lyginant kai abu tėvai yra normalaus
svorio. Kylyje (Vokietija) atliktas 4517 5–7 m. amžiaus vaikų tyrimas ir
konstatuota, kad tėvų antsvoris yra vaikų antsvorio rizikos veiksnys, net
jeigu tik vienas iš tėvų yra per didelio svorio, nors autoriai stebėjo stipresnę
koreliaciją tarp mamų ir vaikų KMI, lyginant su tėčių ir vaikų KMI [198].
Mūsų atliktame tyrime buvo nustatyti ryšiai tarp tėvų ir jų vaikų KMI,
atsižvelgus į tėvų amžių. Nustatyta, kad jaunesnių kaip 29 m. ir 29–30 m.
tėvų amžiaus grupėse vaikų KMI buvo didesnis, lyginant su 40 m. ir
vyresniais tėvais. Galima daryti prielaidą, kad didėjant tėvų amžiui, mitybos
įpročiai gerėja ir tampa sveikesni, labiau rūpinamasi savo sveikata. 2007 m.
atlikto Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad
didėjant amžiui, vyrų ir moterų mityba kito teigiama linkme. Vyresnio
amžiaus gyventojai maitinosi sveikiau: jie rečiau valgė mėsos, dešrų,
saldumynų, dažniau – šviežių daržovių, vaisių, košių ir žuvies. Moterų
mityba buvo sveikesnė negu vyrų [201].
Disertacinio darbo duomenys patvirtino daugelio užsienio autorių dar-
buose pateikiamus rezultatus, kur teigiama, kad naujagimio svoris yra
susijęs su nutukimo rizika vėlesniame amžiuje [85, 86, 101, 202]. Karen
Schellong su bendraautoriais atliko 66 studijų meta-analizę ir nustatė, kad
mažas gimimo svoris (<2500 g) mažino antsvorio riziką vėlesniame gyve-
nime, o didelis gimimo svoris (>4000 g) – didino [86].
Analizuojant ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, turinčius įtakos
nutukimui vėlesniame amžiuje, žindymas yra išskiriamas kaip vienas iš
reikšmingų veiksnių. PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6
mėnesių amžiaus. Nuo šešių mėnesių kūdikis jau turėtų gauti ir papildomo
maisto, tačiau tęsiant žindymą iki 2 metų ir ilgiau [203, 204]. Mūsų atlikto
tyrimo anketoje nebuvo atskirai pateikta klausimo apie išimtinį žindymą,
todėl negalime pasakyti ir palyginti, kiek buvo išimtinai kūdikį žindančių
motinų. Atlikto tyrimo duomenimis, dauguma vaikų buvo žindyti iki 3
mėnesių, 4-6 mėn. žindė kas penkta mama. Sąsajų tarp pirmokų antsvorio ir
nutukimo bei žindymo nebuvo nustatyta. Tačiau buvo nustatyta, kad tarp
107
žindytų trečiokų, antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis, lyginant
su nežindytais. Tikėtina, kad stebint tų pačių mokinių kohortą, vyresniame
mokykliniame amžiuje turėtų išryškėti žindymo efektas.
PSO pateikia duomenis, kad žindyti kūdikystėje rečiau būna nutukusiais
suaugusiais [17]. Mokslinėse publikacijose vertinant žindymo įtaką vaikų
antsvoriui ir nutukimui pateikiami prieštaringi duomenys. Vieni autoriai
teigia, kad žindymas ir žindymo trukmė susiję su mažesne antsvorio ir
nutukimo rizika [100, 102]. Harder atlikta 17 studijų metaanalizė parodė,
kad ilgesnė žindymo trukmė siejosi su mažesne antsvorio rizika vėlesniame
amžiuje [99]. Kiti autoriai pateikia priešingus rezultatus, teigdami, kad
žindymas neturi įtakos vaikų antsvoriui ir nutukimui [205-209]. Šiame
darbe buvo įvertintos žindymo sąsajos su mamų išsilavinimu. Nustatyta, kad
didėjant išsilavinimo lygiui mamos dažniau žindė savo vaikus. Panašius
rezultatus pateikia ir Lietuvos mokslininkų 2005 m. atliktas tyrimas apie
išimtinio žindymo būklę dešimtyje Lietuvos apskričių [210]. Tyrime buvo
apklaustos 1543 motinos auginančios 12–18 mėn. vaikus. Autoriai nustatė,
kad žindymo trukmė tiesiogiai priklausė nuo motinos išsilavinimo: kuo
aukštesnis buvo motinos išsilavinimas, tuo ilgiau kūdikiai buvo žindyti (r =
0,2, p=0,000).
Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad
tiriamųjų vaikų antsvorio ir nutukimo rizika siejosi su sociodemografiniais
tėvų amžiaus, šeimos sudėties, tėvų išsilavinimo lygio, darbo turėjimo,
pajamų dydžio veiksniais.
Išanalizavus šeimos sudėties veiksnius buvo nustatyta, kad dauguma
pirmokų gyveno pilnoje šeimoje ir kas penktas pirmokas augo su vienu iš
tėvų arba su globėjais. Zaborskis ir Lagūnaitė, apibendrinę 2002–2010 metų
HBSC tyrimų duomenis, pateikia panašius rezultatus: kas ketvirtas (27,1
proc.) 11, 13 bei 15 metų vaikas Lietuvoje gyvena nepilnoje šeimoje [138].
Disertaciniame darbe buvo analizuojamos šeimos sudėties ir pirmokų
mitybos būklės sąsajos. Nustatyta, kad vaikams, gyvenantiems pažeistos
struktūros šeimose, nutukimo rizika buvo mažesnė. Matomai, tai sąlygoja
kuklesnė šeimų materialinė padėtis. Tačiau norvegai atlikę panašų tyrimą
nustatė, kad sąsajų tarp vaikų nutukimo ir pažeistos struktūros šeimų nebu-
vo. Gautus rezultatus autoriai paaiškino faktu, kad Norvegijoje socialiniai
netolygumai neryškūs ir praktiškai nėra skirtumų tarp pilnų ir nepilnų šeimų
[166]. Kiti autoriai teigia, jog su vienu iš tėvų augantys vaikai turi didesnę
tikimybę būti nutukusiais [211]. Keliama hipotezė, kad tai siejasi su mažes-
nėmis pajamomis, pigesnio ir mažiau palankaus sveikatai maisto pasirin-
kimu ir mažesnėmis fizinio aktyvumo galimybėmis.
Mūsų darbe buvo nustatyta, kad aukštesnis mamų išsilavinimo lygis,
tėčių ir mamų darbo turėjimas, didesnės pajamos didino tiriamųjų vaikų
108
nutukimo riziką. Tuo tarpu epidemiologiniai išsivysčiusių Vakarų šalių tyri-
mai, kuriuose buvo vertinama šeimų socioekonominė padėtis – tėvų išsila-
vinimas, užimtumas, pajamos, – dažniau pateikia priešingus, negu mūsų
gautieji, rezultatus. Autoriai teigia, kad žema šeimų socialinė padėtis didina
vaikų nutukimo riziką [24, 212].
Shrewsbury su bendraautoriais atlikę sisteminę mokslinių tyrimų
analizę rašo, kad 15 iš 20 studijų teigiama, jog tėvų išsilavinimas yra
atvirkščiai proporcingas vaikų nutukimui [165]. Labiau išsilavinę tėvai
atsakingiau vertina vaikų svorį ir palaiko sveikesnę gyvenseną. Aukštesnis
išsilavinimo lygis suteikia didesnę gerovę šeimai, tuo pačiu suteikia
galimybę sveikesniam pasirinkimui [211].
Lazzeri su bendraautoriais Toskanoje (Italija) tyrė sąsajas tarp vaikų ir
tėvų KMI bei tėvų išssilavinimo. Išanalizavę 1751 8–9 m. vaiko duomenis
autoriai nustatė atvirkštinę priklausomybę tarp tėvų išsilavinimo lygio ir
vaikų nutukimo: didžiausias vaikų nutukimo paplitimas buvo žemiausio
išsilavinimo tėvų šeimose ir didesnę įtaką turėjo tėčių išsilavinimas, lygi-
nant su mamų [61].
Julluson su bendraautoriais (Norvegija) analizavę vaikų mitybos būklės
ir šeimos veiksnių sąsajas reikšmingų ryšių tarp vaikų antsvorio ir tėvų
darbo turėjimo nenustatė [166]. Panašius rezultatus pateikia Shrewsbury ir
Wardle su bendraautoriais atliktų sisteminių mokslinių darbų apžvalga.
Pastarieji autoriai teigia, kad tik kelios studijos pateikia silpną koreliaciją
tarp tėvų profesinio statuso ir vaiko antsvorio [165, 211].
Daugelyje mokslinių studijų susijusių su mokyklinio amžiaus vaikų
nutukimu pabrėžiamas išskirtinis šeimos gyvensenos vaidmuo. Tėvų
elgsenos veiksniai sąmoningai arba nesąmoningai perduodami vaikams yra
esminiai [213, 214]. Vaiko mityba priklauso nuo šeimos mitybos įpročių.
Pearson su kolegomis išnagrinėję ryšius tarp šeimos bendravimo bei
perduodamų gyvensenos įpročių nustatė, kad vaisių bei daržovių vartojimas
didesnis šeimose, kuriose tėvai skatino valgyti šiuos produktus bei patys
rodė tinkamą pavyzdį, vartojo daugiau vaisių, daržovių, gėrė sulčių [215].
Pusryčių nauda augančiam organizmui yra neabejotina. Mūsų tyrimo
duomenimis, kasdien pusryčiavo daugiau negu du trečdaliai pirmokų.
Panašūs rezultatai aprašyti ir kitų Lietuvos autorių moksliniuose darbuose
[72, 216]. Stukas su bendraautoriais atliko Vilniaus miesto pradinių klasių
mokinių mitybos įpročių tyrimą ir taip pat nustatė, kad kasdien pusryčiavo
65,7 proc. vaikų [217].
Mūsų darbe nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai rečiau turėjo
antsvorio, lyginant su retai pusryčiaujančiais. Norvegijos mokslininkai gavo
panašius rezultatus: apklausę 6512 10–12 m. amžiaus vaikų tėvus autoriai
nustatė, kad nepusryčiaujantys paaugliai reikšmingai dažniau turėjo
109
antsvorio arba buvo nutukę. Taip pat nustatyta, kad pusryčiavimas žiūrint
TV reikšmingai dažniau siejosi su nutukimu [218].
Tėvai atsakingi už maisto kokybę ir jo prieinamumą šeimoje ir, net
jeigu tėvų mitybos įpročiai nėra sveiki, vaikai vis tiek juos perima. Wardle
su bendraautoriais nustatė, kad turinčių antsvorio arba nutukusių tėvų vaikai
dažniau renkasi kaloringą maistą, mažiau mėgsta daržoves, dažniau
persivalgo. Jie taip pat dažniau renkasi sėdimą veiklą [219].
Mūsų tyrimas atskleidė, kad pradinių klasių vaikai palyginti daug laiko
praleidžia priešais kompiuterio ir televizoriaus ekranus, ypač savaitgaliais.
Nustatyta, kad apie trys ketvirtadaliai pirmokų savaitgaliais prie ekrano
praleisdavo 2 ir daugiau valandų. Gauti rezultatai atskleidžia, jog daug Lie-
tuvos vaikų laisvalaikį savaitgaliais leidžia pasyviai. Tokio pasyvaus pirmo-
kų elgesio priežastys gali būti įvairios: šeimose nėra aktyvaus laisvalaikio
leidimo tradicijų; šeimos gyvenamoji vieta, tėvų nuomone, yra nesaugi;
vaikai neturi sąlygų būti fiziškai aktyviais; savaitgaliais tėvai užsiima namų
ruošos darbais ir neskiria pakankamai dėmesio vaikams, kurie paprasčiau-
siai leidžia laiką žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuteriu.
HBSC tyrimais nustatytas aukštas mokinių „sėdimo elgesio“ (angl.
sedentary behaviour), kurį apibūdina TV žiūrėjimas ir naudojimasis kom-
piuteriu, lygis. Nustatyta, kad savaitgaliais visose šalyse šis prie ekrano
praleidžiamas laikas dar pailgėja. Taip pat nustatyta, kad žiūrėdami TV ar
leisdami laiką prie kompiuterio daugiau laiko praleidžia jau turintys
antsvorio ir neturtingų namų ūkių vaikai [71, 72].
Analizuojant mitybos būklės sąsajas su sėdimąja prieš ekraną veikla,
mūsų darbe nustatyta, kad ilgesnis laikas praleistas priešais ekraną reikš-
mingai dažniau siejosi su antsvoriu. Kitų mokslininkų darbai pristato pana-
šius rezultatus. Cristina Padez (Portugalija) atliko įvairių rizikos veiksnių
įtakos 7–9 m. amžiaus vaikų antsvoriui analizę. Nustatyta, kad televizijos
žiūrėjimas daugiau negu 2 val. per dieną didino antsvorio ir nutukimo riziką,
kuri ypač padidėjo, jei TV žiūrėjo 4 val. ir daugiau [220]. Aštuonios Euro-
pos šalys (Belgija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija,
Ispanija ir Šveicarija) atlikę 10–12 m. mokinių momentinį mitybos įpročių
tyrimą nustatė sąsajas tarp televizijos žiūrėjimo valgymo metu ir per didelio
paauglių kūno svorio [130]. 2009–2010 m. JAV atlikto Nacionalinio
sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, sėdimoji veikla priešais ekraną
buvo nustatyta kaip vienintelis reikšmingas veiksnys jaunesniojo amžiaus
vaikų nutukimui, o paaugliams – mitybos įpročiai [221].
Nors tyrimas atskleidė daug svarbių dėsningumų, tačiau atliekant tyri-
mą neišvengta ir tam tikrų metodologinių ribotumų. Darbe pristatyti pirmų
ir trečių klasių mokinių tyrimo rezultatai ir aprašyti 7–10 metų amžiaus
110
vaikų fizinio išsivystymo rodikliai, tačiau netirti antrų ir ketvirtų klasių
mokiniai, kuriose mokosi daugiau aštuonerių ir dešimties metų vaikų. Ta
prasme mūsų ištirtos amžiaus grupės buvo netolygios. Siekiant optimaliai
tikslių antropometrinių tyrimų rezultatų, reikėtų tirti visų klasių mokinius.
Pastebėta, kad vaikai, kurių tėvai nesutiko, kad jų sūnus ar dukra
dalyvautų tyrime, dažniau turėjo per didelį svorį. Todėl atliekant panašaus
pobūdžio epidemiologinius tyrimus ir objektyviai vertinant Lietuvos vaikų
augimą, antropometriškai turėtų būti ištirti visi pasirinktos grupės vaikai.
Šeimos apklausos anketos dalis apie socioekonominę šeimos padėtį
kartais tėvų buvo neužpildoma. Anketa yra neanoniminė, matyt, tėvai pasi-
junta nesaugūs, pateikdami tokius duomenis apie savo šeimą.
Bet iš esmės, mūsų tyrimo rezultatai atspindi 7–10 m. Lietuvos vaikų
populiaciją. Buvo ištirti ir išanalizuoti 9925 pirmokų, 4810 trečiokų fizinio
išsivystymo rodikliai. Mokinių mitybos būklės sąsajos su šeimos gyvense-
nos veiksniais buvo analizuotos remiantis Šeimos apklausos anketų duome-
nimis, kurias užpildė 8892 tėvai. Atliktas didelės apimties momentinis ir
kohortinis tyrimai dešimtyje Lietuvos apskričių, objektyviai įvertinti pagrin-
diniai vaikų augimo rodikliai. Tyrimas atliktas laikantis PSO ekspertų pa-
rengto protokolo ir naudojant vienodą antropometrinę įrangą visoje šalyje.
Sukaupti duomenys gali būti panaudoti kuriant nacionalinius Lietuvos vaikų
augimo standartus. Labai svarbu ir toliau tęsti pradėtą darbą, vykdyti ilga-
laikę ir platesnę – visų amžiaus grupių vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo
stebėseną, detaliau įvertinti antsvorio ir nutukimo bei liesumo rizikos
veiksnius Lietuvos vaikų ir paauglių populiacijoje.
111
IŠVADOS
1. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp 7–10 m. berniukų ir
mergaičių fizinio išsivystymo: berniukų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai
visose tirtose amžiaus grupėse buvo didesni, lyginant su atitinkamais
mergaičių rodikliais. Vertinant Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus
vaikų KMI pagal IOTF kriterijus, nustatyta, kad kas šeštas tiriamasis
turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, kas dešimtas iš tiriamųjų vaikų buvo
liesas. Naudojant skirtingus tarptautinius augimo vertinimo standartus
nustatytas skirtingas antsvorio, nutukimo ir liesumo paplitimas. Per
didelio svorio vaikų nustatyta daugiau mieste negu kaime. Analizuojant
pagal lytį liesų pirmokų ir trečiokų berniukų mieste ir kaime buvo
statistiškai reikšmingai mažiau, lyginant su mergaitėmis. Vaikų mitybos
būklė visose apskrityse buvo panaši.
2. Per dvejus metus (nuo pirmos iki trečios klasės) absoliutus berniukų
ūgio prieaugis buvo 11,1 cm, mergaičių – 11,4 cm; absoliutus berniukų
svorio prieaugis buvo 7,1 kg, mergaičių – 6,9 kg. Dauguma tiriamųjų
išliko toje pačioje mitybos būklės grupėje ir po dvejų metų. Palyginus
2008 ir 2010 m. pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkius statistiškai
reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lyginant pirmokų mitybos būklę
pagal KMI, abiejų tyrimo etapų metu nustatytas panašus antsvorio ir
nutukimo paplitimas, tačiau 2010 m. buvo statistiškai reikšmingai
daugiau liesų vaikų negu 2008 m.
3. Analizuojant pirmokų tėvų antropometrinius rodiklius nustatyta, kad
apie pusė tėčių ir kas penkta mama turėjo antsvorio, o kas penktas tėtis
ir kas dešimta mama buvo nutukę. Vertinant tėvų ir vaikų antropo-
metrinių rodiklių sąsajas, ūgis buvo stipriausiu ir stabiliausiu rodikliu.
Tėvų KMI grupės siejosi su vaiko mitybos būkle: jei abu tėvai turėjo
antsvorio, įskaitant nutukimą, tai per didelio svorio vaikų buvo 3 kartus
daugiau, lyginant su normalaus svorio tėvais. Nustatytas tiesioginis
ryšys tarp tėčio ir vaiko bei mamos ir vaiko KMI. Vaikų KMI siejosi su
tėvų amžiumi: kuo jaunesni buvo tėvai, tuo vaikų KMI buvo didesnis.
4. Vaikų mitybos būklė siejosi su šeimos socialiniais veiksniais. Aukštes-
nis mamos išsilavinimo lygis, tėvų darbo turėjimas, didesnės pajamos,
tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, siejosi su didesniu antsvo-
rio paplitimu tarp pirmokų. Pažeistos struktūros šeimose nustatytas
mažesnis per didelio svorio tiriamųjų paplitimas, lyginant su pilnomis
šeimomis.
112
5. Mitybos būklė siejosi su gimimo svoriu: mažo gimimo svorio pirmokai
dažniau buvo liesi, o didelio gimimo svorio pirmokai dažniau turėjo
antsvorio, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais. Sąsajų tarp
pirmokų mitybos būklės ir žindymo nebuvo nustatyta, tačiau trečioje
klasėje žindytų per didelio svorio vaikų buvo 1,2 karto mažiau, lyginant
su nežindytais. Tarp pirmokų ir trečiokų mitybos būklės ir žindymo
trukmės sąsajų nenustatyta.
Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmokų mitybos būklės
ir apetito. Tarp kasdien pusryčiaujančių pirmokų nustatyta statistiškai
reikšmingai mažiau turinčių antsvorio, lyginant su retai pusryčiau-
jančiais. Pirmokai, kurie dažniau vartojo „Grūdų ir pieno produktų“
mitybos faktoriui priskirtus maisto produktus, 1,2 karto mažiau turėjo
antsvorio.
Tarp vežiojamų į mokyklą vaikų nustatytas statistiškai reikšmingai
didesnis antsvorio paplitimas, lyginant su pirmokais, ateinančiais pės-
čiomis. Sąsajų tarp tiriamųjų mitybos būklės ir sporto arba šokių būrelių
lankymo nenustatyta. Pirmokai, kurie viršijo sėdimos veiklos rodiklio
normą ir prie ekrano praleisdavo daugiau negu 2 val. per dieną,
statistiškai reikšmingai dažniau turėjo antsvorio, lyginant su trumpesnį
laiką prie ekrano praleidžiančiais vaikais.
113
PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS
Valstybiniu lygmeniu:
Sukurti visų amžiaus grupių vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo
stebėsenos sistemą, reguliariai atlikti valstybės finansuojamus moksli-
nius tyrimus, siekiant įvertinti vaikų ir paauglių mitybos būklę ir laiku
pastebėti sveikatai nepalankius pokyčius;
Būtina atnaujinti Lietuvos vaikų augimo standartus. Sukurti naciona-
linius vaikų ir paauglių mitybos būklės vertinimo standartus pagal
objektyvių tyrimų KMI rodiklius;
Vykdyti įgyvendinamų sveikatos ugdymo ir stiprinimo programų
efektyvumo vertinimą;
Sukurti optimalias sąlygas užsiimti fizine veikla, plėsti ir gerinti
laisvalaikio zonų, dviračių takų, stadionų infrastruktūrą;
Skatinti maisto pramonę gaminti daugiau liesų mėsos ir pieno pro-
duktų, mažinti cukraus kiekį konditerijos gaminiuose, didinti pratur-
tintų maistinėmis skaidulomis produktų pasiūlą;
Skatinti išimtinį kūdkių žindymą iki šešių mėnesių, pagal rekomen-
dacijas įvesti papildomus maisto produktus, tęsiant žindymą iki 2
metų ir ilgiau;
Didinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų aktyvumą, ugdant
gyventojų sveikos gyvensenos įpročius. Tobulinti profilaktinės veiklos
materialinio skatinimo sistemą;
Profilaktiniame darbe skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, įtrau-
kiant akušerius-ginekologus, šeimos gydytojus, pediatrus, slaugytojas,
visuomenės sveikatos biurų ir mokyklų visuomenės sveikatos priežiū-
ros specialistus, mokytojus;
Didinti žiniasklaidos atsakomybę už jų skleidžiamą informaciją;
Skirti didesnį dėmesį socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
Mokyklos lygmeniu:
Mokinių sveikata mokykloje turėtų tapti prioritetine sritimi;
Būtina suteikti mokiniams įrodymais pagrįstų žinių sveikos gyvense-
nos klausimais, formuoti požiūrį į sveikatą ir ugdyti įpročius, siekiant
užtikrinti, kad sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas taptų jų
elgesio dalimi;
Sveikatos ugdymo pamokos mokykloje turi vykti reguliariai. Pamokų
metu tūri būti vienodai dažnai kalbama visomis su sveikata susijusio-
mis temomis;
114
Aiškinti vaikams apie nesveikos mitybos pasekmes, paaugliams – apie
žalingą dietų poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, valgymo
sutrikimų grėsmę;
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams būtina šviesti visą
mokyklos bendruomenę ir ypač tėvus;
Skatinti ir suteikti galimybę mokytojams tobulinti savo kvalifikaciją
sveikatos ugdymo klausimais;
Skatinti mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą mokinių sveikatos
klausimais, organizuojant įvairias akcijas, įgyvendinant projektus,
kuriuose kartu su mokiniais dalyvautų ir tėvai;
Užtikrinti, kad kūno kultūros pamokų skaičius visose klasėse būtų ne
mažesnis kaip 3 pamokos per savaitę. Nemokami užklasiniai sporto
būreliai turėtų būti prieinami visų amžiaus grupių vaikams; mokyklos
sporto sale ir inventoriumi turėtų būti leidžiama naudotis ne pamokų
metu;
Didinti kūno kultūros pamokų patrauklumą, įtraukiant sveikatą stipri-
nančius pratimus, šiaurietišką ėjimą, slidinėjimą, plaukimą, jogą,
pilatesą, rytų kovos menus, atsipalaidavimo pratimus ir kt.;
Šeimos lygmeniu:
Šviesti tėvus, pasitelkiant žiniasklaidą, socialinę reklamą, informaci-
nes technologijas ir suteikiant jiems mokslu pagrįstų žinių apie mity-
bos, fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajas;
Formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinant vartoti daugiau šviežių
vaisių ir daržovių, grūdinių, liesų mėsos ir pieno produktų;
Fizinis aktyvumas turėtų tapti šeimos laisvalaikio praleidimo forma;
Riboti sėdimos veiklos trukmę, ją kaitalioti su aktyvia fizine veikla.
115
AUTORĖS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS
Disertacijos tema publikuotų darbų sąrašas
1. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Navardauskaitė T. Penkių
didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės svei-
kata 2012; 4(59): 103-111.
2. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Rusickaitė O. Vilniaus
apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuo-
menės sveikata 2012; 4(59): 86-95.
3. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Vilniaus apskrities pirmokų fizinė raida
(2008 m. ir 2010 m. tyrimas). Visuomenės sveikata 2011; 4(55): 66-75.
4. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Zaborskis A. 7–8 metų Lietuvos vaikų
fizinė raida (2008 m. nacionalinio tyrimo duomenys). Lietuvos
bendrosios praktikos gydytojas. 2011; 15 (7): 504-508.
Kiti disertacijos tema publikuoti darbai
1. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V. The main indexes of
anthropometrical measurements of Lithuanian first-formers (2008 and
2010). Biomedical engineering – 2012: Proceedings of international
conference. Kaunas University of Technology. 25-26 October 2012.
2012: 6-9.
2. Žaltauskė V, Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Lietuvos 7-8 metų amžiaus
vaikų mitybos įpročių ir šeimos socioekonominių veiksnių sąsajos. VI
nacionalinė doktorantų mokslinė konferencija „Mokslas – sveikatai“.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013 m. balandžio 05 d.
3. Petrauskienė A, Rugytė A, Albavičiūtė E. Correlations among the
socio-economic status of families and the nutrition habits of first-
formers (Lithuanian Children Growth Study, 2010). European journal
of public health: 5th European public health conference "All inclusive
public health": Portomaso, St. Julian's, Malta, 8–10 November 2012.
2012; 22 (2):178.
4. Albavičiūtė E, Petrauskienė A. Links among physical development of
7–8 years old children and socio-demographic inequalities of families
in Lithuania (2008 and 2010 survey). European journal of public health:
4th European public health conference “Public health and welfare –
welfare development and health: Copenhagen, 9–12 November 2011.
2011; 21(1): 65-66.
5. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Nutrition and Healthy Lifestyle
Determinants of physical development of 9–10 years old children in
116
Lithuania. 11th
European Nutrition Conference (FENS): Madrid, 26–29
October 2011. Ann Nutr Metab 2011; 58(3):188.
6. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Physical development of 7 and 8 years
old children of Lithuania (implementation of Childhood Obesity
Surveillance Initiative in 2008 and 2010). European journal of public
health: 4th European public health conference public health and welfare
– welfare development and health: Copenhagen, 9–12 November 2011.
2011; 21(l): 65.
7. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Prevalence and determinants of insuf-
ficient, normal weight, overweight and obesity in 7–10 years old
children of Lithuania. International Conference on Childhood Obesity –
CIOI: Oeiras, Portugal 6th
-9th
July. 2011: 34 (T1:OP008).
8. Albavičiūtė E, Malinauskaitė V, Petrauskienė A. The correlation bet-
ween eating habits of first-formers and socioeconomic status of families
in Lithuania. International Conference on Childhood Obesity – CIOI:
Oeiras, Portugal 6th
–9th
July. 2011:62 (T1:P.154).
9. Albavičiūtė E. The prevalence of overweight, obesity and insufficient
weight among 7–8 years old Lithuanian children. International journal
of pediatric obesity: IJPO: 19th
European Childhood Obesity Group
Meeting ‘Moving towards Health’: 17th
-19th
September 2009, Dublin,
Ireland. 2010; 5(1): 76.
117
BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS
1. Dadelienė R. Kineziologija. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras; 2008.
2. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas
mokyklose. Tyrimo ataskaita, Vilnius, 2007.
3. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žinynas. Vilnius: Gimtasis žodis; 2007.
4. de Onis M, Onyango AW, Borghi E, Siyam A, Nishida C, Siekmann J.
Development of a WHO growth reference for school-aged children and adolescents.
Bull World Health Organ 2007 Sep;85(9):660-667.
5. Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for
child overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ 2000 May
6;320(7244):1240-1243.
6. Cole TJ, Flegal KM, Nicholls D, Jackson AA. Body mass index cut offs to define
thinness in children and adolescents: international survey. BMJ 2007 Jul
28;335(7612):194.
7. Rolland-Cachera MF. Childhood obesity: current definitions and recommendations
for their use. Int J Pediatr Obes 2011 Oct;6(5-6):325-331.
8. Mei Z, Grummer-Strawn LM. Standard deviation of anthropometric Z-scores as a
data quality assessment tool using the 2006 WHO growth standards: a cross country
analysis. Bulletin of the World Health Organization.
9. Lietuvos respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, XI-1281 2011 m. kovo
17 d. Žin., 2011, Nr.:38-1804.
10. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius; 2004.
11. Physical status: the use and interpretation of anthropometry. Report of a WHO
Expert Committee. WHO Technical Report Series, No. 854. Geneva: World Health
Organization; 1995. Available at: http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_854.pdf.
12. Giddens A. Sociologija. Poligrafija ir informatika. Vilnius, p, 101; 2005.
13. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai II knyga. TEV: Vilnius;
2002.
14. Lobstein T, Frelut ML. Prevalence of overweight among children in Europe. Obes
Rev 2003 Nov;4(4):195-200.
15. Wang Y, Lobstein T. Worldwide trends in childhood overweight and obesity. Int J
Pediatr Obes 2006;1(1):11-25.
16. Dietz WH. Health consequences of obesity in youth: childhood predictors of adult
disease. Pediatrics 1998 Mar;101(3 Pt 2):518-525.
17. Branca F, Nikogosian H, Lobstein T. The Challenge of Obesity in the WHO
European Region and the Strategies for Response. WHO Regional Office for
Europe: Copenhagen, 2007.
18. Reilly JJ. Descriptive epidemiology and health consequences of childhood obesity.
Best Pract Res Clin Endocrinol Metab 2005 Sep;19(3):327-341.
19. Lobstein T, Baur L, Uauy R, IASO International Obesity TaskForce. Obesity in
children and young people: a crisis in public health. Obes Rev 2004 May;5 Suppl
1:4-104.
20. WHO European Ministerial Conference on Counteracting Obesity. Conference
Report. 2007.
21. Petrauskienė A. Vaiko sveikatos psichologinių veiksnių ypatumai darželio -
mokyklos kaitos laikotarpiu: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, visuomenės
sveikata (10B). 2002.
118
22. Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian
children and adolescents, 1985-2002. Coll Antropol 2007 Mar;31(1):109-121.
23. Jakimavičienė E.M. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinė būklė: kūno dydis,
proporcijos ir sudėtis: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas: 2007.
24. Juliusson P. B. Overweight and obesity in Norwegian children. Trends, current
prevalence, effect of socio-demographic factors and parental perception: doctor
dissertation, University of Bergen: 2010.
25. Tutkuviene J. Sex and gender differences in secular trend of body size and frame
indices of Lithuanians. Anthropol Anz 2005 Mar;63(1):29-44.
26. Toselli S, Ventrella AR, Franzaroli G, Brasili P. Growth and secular trend in school-
children from Cento, Ferrara, Italy. Coll Antropol 2006 Mar;30(1):65-74.
27. Vignerova J, Brabec M, Blaha P. Two centuries of growth among Czech children
and youth. Econ Hum Biol 2006 Jun;4(2):237-252.
28. Simsek F, Ulukol B, Gulnar SB. The secular trends in height and weight of Turkish
school children during 1993-2003. Child Care Health Dev 2005 Jul;31(4):441-447.
29. Raugalė A. (editor). Vaikų ligos. Vaikų ligų propedeutika. Naujagimio ligos.
Paveldimosios ligos. T.1. Vilnius: 2000.
30. Tutkuvienė J. Augimo standartai ir vaikų bei paauglių fizinės būklės vertinimas:
Lietuvos vaikų augimo ypatumai pastaraisiais dešimtmečiais. Kn.: Vaikų augimo
standartai: nacionaliniai ar tarptautiniai, „natūralūs“ ar „dirbtiniai“: tarptautinė
mokslinė konferencija. Vilnius: 2009. p. 66–93.
31. Whitaker RC, Pepe MS, Wright JA, Seidel KD, Dietz WH. Early adiposity rebound
and the risk of adult obesity. Pediatrics 1998 Mar;101(3):E5.
32. Rolland-Cachera MF, Deheeger M, Bellisle F, Sempe M, Guilloud-Bataille M,
Patois E. Adiposity rebound in children: a simple indicator for predicting obesity.
Am J Clin Nutr 1984 Jan;39(1):129-135.
33. Guo SS, Wu W, Chumlea WC, Roche AF. Predicting overweight and obesity in
adulthood from body mass index values in childhood and adolescence. Am J Clin
Nutr 2002 Sep;76(3):653-658.
34. Physical status: the use and interpretation of anthropometry. Report of a WHO
Expert Committee. World Health Organ Tech Rep Ser 1995;854:1-452.
35. Maffeis C, Pietrobelli A, Grezzani A, Provera S, Tato L. Waist circumference and
cardiovascular risk factors in prepubertal children. Obes Res 2001 Mar;9(3):179-
187.
36. Sweeting HN. Measurement and definitions of obesity in childhood and
adolescence: a field guide for the uninitiated. Nutr J 2007 Oct 26;6:32.
37. Mastavičiūtė A, Alekna V, Tamulaitienė M. Kūno sandaros tyrimo metodai.
Gerontologija 2011; 12(3): 177–186.
38. Vuorela N. Body Mass Index, Overweight and Obesity Among Children in Finland.
A Retrospective Epidemiological Study in Pirkanmaa District Spanning Over Four
Decades. University of Tampere, School of Medicine: University of Tampere; 2011.
39. WHO Multicentre Growth Reference Study Group. Assessment of differences in
linear growth among populations in the WHO Multicentre Growth Reference Study.
Acta Paediatr Suppl 2006 Apr;450:56-65.
40. WHO Multicentre Growth reference Study Group. WHO Child Growth Standards:
Length/height-for-age, weight-for-age, weight-for-length, weight-for-height and
body mass index-for-age: methods and development. 2006, Geneva; Available at:
http://www.who.int/childgrowth/standards/Technical_report.pdf. Accessed 2009-03-
12.
119
41. Tanner J. Fetus Into Man: Physical Growt from Conception to Maturity. Cambridge,
MA: Harvard University Press:, 1989.
42. Rogol AD, Clark PA, Roemmich JN. Growth and pubertal development in children
and adolescents: effects of diet and physical activity. Am J Clin Nutr 2000 Aug;72(2
Suppl):521S-8S.
43. World Health Organization. Training Course on Child Growth Assessment. WHO
Child Growth Standards. Measuring a Child's Growth. 2006.
44. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo įvertinimas. Vilnius: Meralas 1995.
45. Roche AF, Sievogel RM, Chumlea WC, Webb P. Grading body fatness from limited
anthropometric data. Am J Clin Nutr 1981 Dec;34(12):2831-2838.
46. Bray G, Bauchard C, James W. Handbook of obesity. New York: Marcel Dekker;
1998.
47. Kuczmarski RJ, Ogden CL, Guo SS, Grummer-Strawn LM, Flegal KM, Mei Z, et al.
2000 CDC Growth Charts for the United States: methods and development. Vital
Health Stat 11 2002 May;(246)(246):1-190.
48. Dietz WH, Robinson TN. Use of the body mass index (BMI) as a measure of
overweight in children and adolescents. J Pediatr 1998 Feb;132(2):191-193.
49. Freedman DS, Khan LK, Serdula MK, Dietz WH, Srinivasan SR, Berenson GS.
Inter-relationships among childhood BMI, childhood height, and adult obesity: the
Bogalusa Heart Study. Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Jan;28(1):10-16.
50. Tutkuvienė J. Growth references for the assessment of physical status in children
and adolescents. Kn.: Vaikų augimo standartai: nacionaliniai ar tarptautiniai,
„natūralūs“ ar „dirbtiniai“: tarptautinė mokslinė konferencija. Vilnius: 2009.
51. Wang Y. Epidemiology of childhood obesity--methodological aspects and
guidelines: what is new? Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Nov;28 Suppl 3:S21-
8.
52. Reilly JJ. Obesity in childhood and adolescence: evidence based clinical and public
health perspectives. Postgrad Med J 2006 Jul;82(969):429-437.
53. Cole TJ, Lobstein T. Extended international (IOTF) body mass index cut-offs for
thinness, overweight and obesity. Pediatr Obes 2012 Aug;7(4):284-294.
54. World Health Organiation. World Health Organization Training Course on Child
Growth Assessment. WHO Child Gowth Standards. Introduction. 2008.
55. World Health Organization. Training Course on Child Growth Assessment. WHO
Child Growth Standards. Interpreting Growth Indicators. 2008.
56. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I knyga. TEV: Vilnius;
2000.
57. Wang Y, Wang JQ. A comparison of international references for the assessment of
child and adolescent overweight and obesity in different populations. Eur J Clin
Nutr 2002 Oct;56(10):973-982.
58. Chinn S. Definitions of childhood obesity: current practice. Eur J Clin Nutr 2006
Oct;60(10):1189-1194.
59. Wijnhoven TM, van Raaij JM, Spinelli A, Rito AI, Hovengen R, Kunesova M, et al.
WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative 2008: weight, height and
body mass index in 6-9-year-old children. Pediatr Obes 2012 Sep 21.
60. World Health Organization. Preventing chronic diseases: a vital investment (2005).
ISBN 92 4 156300 1. Available at: http://www.who.int/chp/chronic_disease_
report/en/.
120
61. Lazzeri G, Pammolli A, Pilato V, Giacchi MV. Relationship between 8/9-yr-old
school children BMI, parents' BMI and educational level: a cross sectional survey.
Nutr J 2011 Jul 19;10:76-2891-10-76.
62. Ebbeling CB, Pawlak DB, Ludwig DS. Childhood obesity: public-health crisis,
common sense cure. Lancet 2002 Aug 10;360(9331):473-482.
63. Wang Y, Monteiro C, Popkin BM. Trends of obesity and underweight in older
children and adolescents in the United States, Brazil, China, and Russia. Am J Clin
Nutr 2002 Jun;75(6):971-977.
64. EU Platform on Diet, Physical Activity and Health. International Obesity Task
Force EU Platform Briefing Paper. 2005. Available at: http://ec.europa.eu/health/
ph_determinants/life_style/nutrition/documents/iotf_en.pdf.
65. Ogden C, Carroll M. Prevalence of Obesity Among Children and Adolescents:
United States, Trends 1963–1965 Through 2007–2008. 2010; Available at:
http://www.cdc.gov/nchs/data/hestat/obesity_child_07_08/obesity_child_07_08.pdf.
66. Lobstein T, Jackson-Leach R. Child overweight and obesity in the USA: prevalence
rates according to IOTF definitions. Int J Pediatr Obes 2007;2(1):62-64.
67. Stamatakis E, Primatesta P, Chinn S, Rona R, Falascheti E. Overweight and obesity
trends from 1974 to 2003 in English children: what is the role of socioeconomic
factors? Arch Dis Child 2005 Oct;90(10):999-1004.
68. Stamatakis E, Wardle J, Cole TJ. Childhood obesity and overweight prevalence
trends in England: evidence for growing socioeconomic disparities. Int J Obes
(Lond) 2010 Jan;34(1):41-47.
69. Karklina H, Apinis P, Kalnina L, Sauka M, Mozgis D, Krumina D, et al. Analysis of
body composition of 9- and 10-year-old children in Latvia. Medicina (Kaunas)
2011;47(10):573-578.
70. Malecka-Tendera E, Klimek K, Matusik P, Olszanecka-Glinianowicz M, Lehingue
Y, Polish Childhood Obesity Study Group. Obesity and overweight prevalence in
Polish 7- to 9-year-old children. Obes Res 2005 Jun;13(6):964-968.
71. Haug E, Rasmussen M, Samdal O, Iannotti R, Kelly C, Borraccino A, et al.
Overweight in school-aged children and its relationship with demographic and
lifestyle factors: results from the WHO-Collaborative Health Behaviour in School-
aged Children (HBSC) study. Int J Public Health 2009 Sep;54 Suppl 2:167-179.
72. Currie C, Zanotti C, Morgan A, Currie D, de Looze M, Roberts C, et al. World
Health Organization. Social determinants of health and well-being among people.
Health Behaviour in School-Aged children (HBSC) study: international report from
the 2009/2010 survey. 2012:107.
73. Boddy LM, Hackett AF, Stratton G. The prevalence of underweight in 9-10-year-old
schoolchildren in Liverpool: 1998-2006. Public Health Nutr 2009 Jul;12(7):953-956.
74. Sjoberg A, Lissner L, Albertsson-Wikland K, Marild S. Recent anthropometric
trends among Swedish school children: evidence for decreasing prevalence of
overweight in girls. Acta Paediatr 2008 Jan;97(1):118-123.
75. Mak KK, Tan SH. Underweight problems in Asian children and adolescents. Eur J
Pediatr 2012 May;171(5):779-785.
76. Davison KK, Birch LL. Childhood overweight: a contextual model and
recommendations for future research. Obes Rev 2001 Aug;2(3):159-171.
77. Bray GA. Etiology and natural history of obesity. 2012 m. spalio 26 d.; Available at:
http://www.uptodate.com/contents/etiology-and-natural-history-of-obesity.
78. Power C, Jefferis BJ. Fetal environment and subsequent obesity: a study of maternal
smoking. Int J Epidemiol 2002 Apr;31(2):413-419.
121
79. Dabelea D, Hanson RL, Lindsay RS, Pettitt DJ, Imperatore G, Gabir MM, et al.
Intrauterine exposure to diabetes conveys risks for type 2 diabetes and obesity: a
study of discordant sibships. Diabetes 2000 Dec;49(12):2208-2211.
80. Robinson SM, Godfrey KM. Feeding practices in pregnancy and infancy:
relationship with the development of overweight and obesity in childhood. Int J
Obes (Lond) 2008 Dec;32 Suppl 6:S4-10.
81. Laitinen J, Power C, Jarvelin MR. Family social class, maternal body mass index,
childhood body mass index, and age at menarche as predictors of adult obesity. Am
J Clin Nutr 2001 Sep;74(3):287-294.
82. Jensen DM, Damm P, Sorensen B, Molsted-Pedersen L, Westergaard JG, Ovesen P,
et al. Pregnancy outcome and prepregnancy body mass index in 2459 glucose-
tolerant Danish women. Am J Obstet Gynecol 2003 Jul;189(1):239-244.
83. Yang Z, Huffman SL. Nutrition in pregnancy and early childhood and associations
with obesity in developing countries. Matern Child Nutr 2013 Jan;9 Suppl 1:105-
119.
84. O'Callaghan MJ, Williams GM, Andersen MJ, Bor W, Najman JM. Prediction of
obesity in children at 5 years: a cohort study. J Paediatr Child Health 1997
Aug;33(4):311-316.
85. The NS, Adair LS, Gordon-Larsen P. A study of the birth weight-obesity relation
using a longitudinal cohort and sibling and twin pairs. Am J Epidemiol 2010 Sep
1;172(5):549-557.
86. Schellong K, Schulz S, Harder T, Plagemann A. Birth weight and long-term
overweight risk: systematic review and a meta-analysis including 643,902 persons
from 66 studies and 26 countries globally. PLoS One 2012;7(10):e47776.
87. Baird J, Fisher D, Lucas P, Kleijnen J, Roberts H, Law C. Being big or growing fast:
systematic review of size and growth in infancy and later obesity. BMJ 2005 Oct
22;331(7522):929.
88. Te Velde SJ, Twisk JW, Van Mechelen W, Kemper HC. Birth weight, adult body
composition, and subcutaneous fat distribution. Obes Res 2003 Feb;11(2):202-208.
89. Parsons TJ, Power C, Manor O. Fetal and early life growth and body mass index
from birth to early adulthood in 1958 British cohort: longitudinal study. BMJ 2001
Dec 8;323(7325):1331-1335.
90. de Boo HA, Harding JE. The developmental origins of adult disease (Barker)
hypothesis. Aust N Z J Obstet Gynaecol 2006 Feb;46(1):4-14.
91. Mayer-Davis EJ, Rifas-Shiman SL, Zhou L, Hu FB, Colditz GA, Gillman MW.
Breast-feeding and risk for childhood obesity: does maternal diabetes or obesity
status matter? Diabetes Care 2006 Oct;29(10):2231-2237.
92. Alexander D, Sjostrom M, Hillger C, Kirch W, Rigby M, Frazzica R. Challenges
and Findings in Measuring the Behavioural Determinants of Obesity in Children in
Europe. 1 st edition ed.; 2010:72.
93. Arenz S, Ruckerl R, Koletzko B, von Kries R. Breast-feeding and childhood
obesity--a systematic review. Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Oct;28(10):1247-
1256.
94. Hunsberger M, Lanfer A, Reeske A, Veidebaum T, Russo P, Hadjigeorgiou C, et al.
Infant feeding practices and prevalence of obesity in eight European countries - the
IDEFICS study. Public Health Nutr 2013 Feb;16(2):219-227.
95. Griffiths LJ, Smeeth L, Hawkins SS, Cole TJ, Dezateux C. Effects of infant feeding
practice on weight gain from birth to 3 years. Arch Dis Child 2009 Aug;94(8):577-
582.
122
96. Hediger ML, Overpeck MD, Kuczmarski RJ, Ruan WJ. Association between infant
breastfeeding and overweight in young children. JAMA 2001 May 16;285(19):2453-
2460.
97. Gillman MW, Rifas-Shiman SL, Camargo CA,Jr, Berkey CS, Frazier AL, Rockett
HR, et al. Risk of overweight among adolescents who were breastfed as infants.
JAMA 2001 May 16;285(19):2461-2467.
98. WHO. World Healt Organization. 10 facts on breastfeeding. July 2012; Available at:
http://www.who.int/features/factfiles/breastfeeding/en/index.html.
99. Harder T, Bergmann R, Kallischnigg G, Plagemann A. Duration of breastfeeding
and risk of overweight: a meta-analysis. Am J Epidemiol 2005 Sep 1;162(5):397-
403.
100. Weyermann M, Rothenbacher D, Brenner H. Duration of breastfeeding and risk of
overweight in childhood: a prospective birth cohort study from Germany. Int J Obes
(Lond) 2006 Aug;30(8):1281-1287.
101. Lazarou C, Panagiotakos DB, Panayiotou G, Matalas AL. Overweight and obesity in
preadolescent children and their parents in Cyprus: prevalence and associated socio-
demographic factors - the CYKIDS study. Obes Rev 2008 May;9(3):185-193.
102. Owen CG, Martin RM, Whincup PH, Smith GD, Cook DG. Effect of infant feeding
on the risk of obesity across the life course: a quantitative review of published
evidence. Pediatrics 2005 May;115(5):1367-1377.
103. Gartner LM, Morton J, Lawrence RA, Naylor AJ, O'Hare D, Schanler RJ, et al.
Breastfeeding and the use of human milk. Pediatrics 2005 Feb;115(2):496-506.
104. U.S. Preventive Services Task Force. Primary care interventions to promote
breastfeeding: U.S. Preventive Services Task Force recommendation statement. Ann
Intern Med 2008 Oct 21;149(8):560-564.
105. The optimal duration of exclusive breastfeeding. Report of an expert consultation.
WHO: Geneva, Switzerland. 2002.
106. Kramer MS, Kakuma R. Optimal duration of exclusive breastfeeding. Cochrane
Database Syst Rev 2012 Aug 15;8:CD003517.
107. Martin RM, Ben-Shlomo Y, Gunnell D, Elwood P, Yarnell JW, Davey Smith G.
Breast feeding and cardiovascular disease risk factors, incidence, and mortality: the
Caerphilly study. J Epidemiol Community Health 2005 Feb;59(2):121-129.
108. Lamb MM, Dabelea D, Yin X, Ogden LG, Klingensmith GJ, Rewers M, et al. Early-
life predictors of higher body mass index in healthy children. Ann Nutr Metab
2010;56(1):16-22.
109. McCrory C, Layte R. The effect of breastfeeding on children's educational test
scores at nine years of age: results of an Irish cohort study. Soc Sci Med 2011
May;72(9):1515-1521.
110. Santiago S, Zazpe I, Cuervo M, Martinez JA. Perinatal and parental determinants of
childhood overweight in 6-12 years old children. Nutr Hosp 2012 Mar-
Apr;27(2):599-605.
111. Huus K, Ludvigsson JF, Enskar K, Ludvigsson J. Exclusive breastfeeding of
Swedish children and its possible influence on the development of obesity: a
prospective cohort study. BMC Pediatr 2008 Oct 9;8:42-2431-8-42.
112. Woo JG, Dolan LM, Morrow AL, Geraghty SR, Goodman E. Breastfeeding helps
explain racial and socioeconomic status disparities in adolescent adiposity.
Pediatrics 2008 Mar;121(3):e458-65.
123
113. Europos Komisijos Baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir
nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. KOM (2007) 279 galutinis,
Briuselis.
114. Hare-Bruun H, Nielsen BM, Kristensen PL, Moller NC, Togo P, Heitmann BL.
Television viewing, food preferences, and food habits among children: a prospective
epidemiological study. BMC Public Health 2011 May 13;11:311-2458-11-311.
115. Ludwig DS, Peterson KE, Gortmaker SL. Relation between consumption of sugar-
sweetened drinks and childhood obesity: a prospective, observational analysis.
Lancet 2001 Feb 17;357(9255):505-508.
116. Bowman SA, Gortmaker SL, Ebbeling CB, Pereira MA, Ludwig DS. Effects of fast-
food consumption on energy intake and diet quality among children in a national
household survey. Pediatrics 2004 Jan;113(1 Pt 1):112-118.
117. Nicklas TA, Yang SJ, Baranowski T, Zakeri I, Berenson G. Eating patterns and
obesity in children. The Bogalusa Heart Study. Am J Prev Med 2003 Jul;25(1):9-16.
118. Fisher JO, Kral TV. Super-size me: Portion size effects on young children's eating.
Physiol Behav 2008 Apr 22;94(1):39-47.
119. Fisher JO, Birch LL. Eating in the absence of hunger and overweight in girls from 5
to 7 y of age. Am J Clin Nutr 2002 Jul;76(1):226-231.
120. Tucker LA, Seljaas GT, Hager RL. Body fat percentage of children varies
according to their diet composition. J Am Diet Assoc 1997 Sep;97(9):981-986.
121. Summerbell C, Douthwaite W., Whittaker V., Ells LJ., Hillier F., Smith S. et al. The
association between diet and physical activity and subsequent excess weight gain
and obesity assessed at 5 years age or older: a systematic review of the
epidemiological evidence. Discussion and conclusions. Int J Obes 33 Suppl 3: S78–
81. 2009.
122. Toschke AM, Thorsteinsdottir KH, von Kries R, GME Study Group. Meal
frequency, breakfast consumption and childhood obesity. Int J Pediatr Obes
2009;4(4):242-248.
123. Jaaskelainen A, Schwab U, Kolehmainen M, Pirkola J, Jarvelin MR, Laitinen J.
Associations of meal frequency and breakfast with obesity and metabolic syndrome
traits in adolescents of Northern Finland Birth Cohort 1986. Nutr Metab Cardiovasc
Dis 2012 Aug 14.
124. Sjoberg A, Hallberg L, Hoglund D, Hulthen L. Meal pattern, food choice, nutrient
intake and lifestyle factors in The Goteborg Adolescence Study. Eur J Clin Nutr
2003 Dec;57(12):1569-1578.
125. Timlin MT, Pereira MA. Breakfast frequency and quality in the etiology of adult
obesity and chronic diseases. Nutr Rev 2007 Jun;65(6 Pt 1):268-281.
126. Berkey CS, Rockett HR, Gillman MW, Field AE, Colditz GA. Longitudinal study of
skipping breakfast and weight change in adolescents. Int J Obes Relat Metab Disord
2003 Oct;27(10):1258-1266.
127. Berg C, Lappas G, Wolk A, Strandhagen E, Toren K, Rosengren A, et al. Eating
patterns and portion size associated with obesity in a Swedish population. Appetite
2009 Feb;52(1):21-26.
128. Marin-Guerrero AC, Gutierrez-Fisac JL, Guallar-Castillon P, Banegas JR, Rodri-
guez-Artalejo F. Eating behaviours and obesity in the adult population of Spain. Br J
Nutr 2008 Nov;100(5):1142-1148.
129. Antonogeorgos G, Panagiotakos DB, Papadimitriou A, Priftis KN, Anthracopoulos
M, Nicolaidou P. Breakfast consumption and meal frequency interaction with
childhood obesity. Pediatr Obes 2012 Feb;7(1):65-72.
124
130. Vik FN, Bjornara HB, Overby NC, Lien N, Androutsos O, Maes L, et al.
Associations between eating meals, watching TV while eating meals and weight
status among children, ages 10--12 years in eight European countries: the ENERGY
cross-sectional study. Int J Behav Nutr Phys Act 2013 May 15;10(1):58.
131. Kyriazis I, Rekleiti M, Saridi M, Beliotis E, Toska A, Souliotis K, et al. Prevalence
of obesity in children aged 6-12 years in Greece: nutritional behaviour and physical
activity. Arch Med Sci 2012 Nov 9;8(5):859-864.
132. Niemeier HM, Raynor HA, Lloyd-Richardson EE, Rogers ML, Wing RR. Fast food
consumption and breakfast skipping: predictors of weight gain from adolescence to
adulthood in a nationally representative sample. J Adolesc Health 2006
Dec;39(6):842-849.
133. Smith KJ, Gall SL, McNaughton SA, Blizzard L, Dwyer T, Venn AJ. Skipping
breakfast: longitudinal associations with cardiometabolic risk factors in the
Childhood Determinants of Adult Health Study. Am J Clin Nutr 2010
Dec;92(6):1316-1325.
134. Albertson AM, Franko DL, Thompson D, Eldridge AL, Holschuh N, Affenito SG, et
al. Longitudinal patterns of breakfast eating in black and white adolescent girls.
Obesity (Silver Spring) 2007 Sep;15(9):2282-2292.
135. Rampersaud GC, Pereira MA, Girard BL, Adams J, Metzl JD. Breakfast habits,
nutritional status, body weight, and academic performance in children and
adolescents. J Am Diet Assoc 2005 May;105(5):743-60; quiz 761-2.
136. Mathieson A, Koller T. Addressing the socioeconomic determinants of healthy eating
habits and physical activity levels among adolescents. WHO/HBSC FORUM 2006.
Copenhagen: World Health Organization. Available at: http://www.euro.who.int/
Document/e89375.pdf.
137. Pitel L, Madarasova Geckova A, Reijneveld SA, van Dijk JP. Socioeconomic
differences in adolescent health-related behavior differ by gender. J Epidemiol
2013;23(3):211-218.
138. Zaborskis A, Lagūnaitė R. Vaisiai ir daržovės mokinio valgiaraštyje: mityba ir
socialiniai netolygumai 2002–2010 metais. Visuomenės sveikata 2011;2(53)(65-81).
139. Suliga E. Parental education and living environmental influence on physical
development, nutritional habits as well as level of physical activity in Polish
children and adolescents. Anthropol Anz 2010;68(1)(53-66).
140. Zaborskis A, Lagunaite R, Busha R, Lubiene J. Trend in eating habits among
Lithuanian school-aged children in context of social inequality: three cross-sectional
surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012 Jan 19;12:52-2458-12-52.
141. Andersen LB, Harro M, Sardinha LB, Froberg K, Ekelund U, Brage S, et al.
Physical activity and clustered cardiovascular risk in children: a cross-sectional
study (The European Youth Heart Study). Lancet 2006 Jul 22;368(9532):299-304.
142. Parfitt G, Eston RG. The relationship between children's habitual activity level and
psychological well-being. Acta Paediatr 2005 Dec;94(12):1791-1797.
143. van Sluijs EM, Fearne VA, Mattocks C, Riddoch C, Griffin SJ, Ness A. The
contribution of active travel to children's physical activity levels: cross-sectional
results from the ALSPAC study. Prev Med 2009 Jun;48(6):519-524.
144. Panter J, Jones A, Van Sluijs E, Griffin S. The influence of distance to school on the
associations between active commuting and physical activity. Pediatr Exerc Sci
2011 Feb;23(1):72-86.
145. Dowler E. Inequalities in diet and physical activity in Europe. Public Health Nutr
2001 Apr;4(2B):701-709.
125
146. Pomerleau J, Knai C, Branka F, Robertson A, Rutter H, McKee M, et al. Prevention
of Obesity in Europe – Consortium for the prevention of obesity through effective
nutrition and physical activity actions – EURO-PREVOB.Tackling the social and
economic determinants of nutrition and physical activity for the prevention of
obesity across EuropeD3.1: Review of the literature of obesity (and inequalities in
obesity) in Europe and of its main determinants: nutrition and physical activity.
2008.
147. Vereecken CA, Todd J, Roberts C, Mulvihill C, Maes L. Television viewing
behaviour and associations with food habits in different countries. Public Health
Nutr 2006 Apr;9(2):244-250.
148. Bracco MM, Colugnati FA, Pratt M, Taddei JA. Multivariate hierarchical model for
physical inactivity among public school children. J Pediatr (Rio J) 2006 Jul-
Aug;82(4):302-307.
149. Hancox RJ, Milne BJ, Poulton R. Association between child and adolescent
television viewing and adult health: a longitudinal birth cohort study. Lancet 2004
Jul 17-23;364(9430):257-262.
150. American Academy of Pediatrics. Committee on Public Education. American
Academy of Pediatrics: Children, adolescents, and television. Pediatrics 2001
Feb;107(2):423-426.
151. Wardle J, Carnell S, Haworth CM, Plomin R. Evidence for a strong genetic
influence on childhood adiposity despite the force of the obesogenic environment.
Am J Clin Nutr 2008 Feb;87(2):398-404.
152. Perusse L, Rankinen T, Zuberi A, Chagnon YC, Weisnagel SJ, Argyropoulos G, et
al. The human obesity gene map: the 2004 update. Obes Res 2005 Mar;13(3):381-
490.
153. Maffeis C, Micciolo R, Must A, Zaffanello M, Pinelli L. Parental and perinatal
factors associated with childhood obesity in north-east Italy. Int J Obes Relat Metab
Disord 1994 May;18(5):301-305.
154. Whitaker RC, Wright JA, Pepe MS, Seidel KD, Dietz WH. Predicting obesity in
young adulthood from childhood and parental obesity. N Engl J Med 1997 Sep
25;337(13):869-873.
155. Eck LH, Klesges RC, Hanson CL, Slawson D. Children at familial risk for obesity:
an examination of dietary intake, physical activity and weight status. Int J Obes
Relat Metab Disord 1992 Feb;16(2):71-78.
156. van Stralen MM, te Velde SJ, van Nassau F, Brug J, Grammatikaki E, Maes L, et al.
Weight status of European preschool children and associations with family
demographics and energy balance-related behaviours: a pooled analysis of six
European studies. Obes Rev 2012 Mar;13 Suppl 1:29-41.
157. Reilly JJ, Methven E, McDowell ZC, Hacking B, Alexander D, Stewart L, et al.
Health consequences of obesity. Arch Dis Child 2003 Sep;88(9):748-752.
158. Guo SS, Chumlea WC. Tracking of body mass index in children in relation to
overweight in adulthood. Am J Clin Nutr 1999 Jul;70(1 Part 2):145S-148S.
159. Wright CM, Emmett PM, Ness AR, Reilly JJ, Sherriff A. Tracking of obesity and
body fatness through mid-childhood. Arch Dis Child 2010 Aug;95(8):612-617.
160. Must A, Phillips SM, Naumova EN. Occurrence and timing of childhood overweight
and mortality: findings from the Third Harvard Growth Study. J Pediatr 2012
May;160(5):743-750.
126
161. Braveman PA, Cubbin C, Egerter S, Chideya S, Marchi KS, Metzler M, et al.
Socioeconomic status in health research: one size does not fit all. JAMA 2005 Dec
14;294(22):2879-2888.
162. Savičiūtė R. Sveikatos ir socialinių veiksnių sąsajų tyrimas. Daktaro disertacija,
Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (09 B). Vilnius, 2013.
163. Parsons TJ, Power C, Logan S, Summerbell CD. Childhood predictors of adult
obesity: a systematic review. Int J Obes Relat Metab Disord 1999 Nov;23 Suppl
8:S1-107.
164. Drewnowski A, Rehm CD, Solet D. Disparities in obesity rates: analysis by ZIP
code area. Soc Sci Med 2007 Dec;65(12):2458-2463.
165. Shrewsbury V, Wardle J. Socioeconomic status and adiposity in childhood: a
systematic review of cross-sectional studies 1990-2005. Obesity (Silver Spring)
2008 Feb;16(2):275-284.
166. Juliusson PB, Eide GE, Roelants M, Waaler PE, Hauspie R, Bjerknes R. Overweight
and obesity in Norwegian children: prevalence and socio-demographic risk factors.
Acta Paediatr 2010 Jun;99(6):900-905.
167. Tutkuvienė J. Lietuvių vaikų auksologinė charakteristika:augimo ir brendimo
kriterijai, veiksniai ir epochiniai pokyčiai: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo
darbų apžvalga: biomedicinos mokslai, medicina (B 07). Vilnius:[VU leidykla],
2007-42 p.
168. Irwin LG, Siddiqi A, Hertzman C. Early Child Development: A Powerful Equalizer.
Final Report for the World Health Organization's Commission on the Social
Determinants of Health. 2007.
169. Barker DJ, Forsen T, Uutela A, Osmond C, Eriksson JG. Size at birth and resilience
to effects of poor living conditions in adult life: longitudinal study. BMJ 2001 Dec
1;323(7324):1273-1276.
170. Tam EM, Lam RW, Robertson HA, Stewart JN, Yatham LN, Zis AP. Atypical
depressive symptoms in seasonal and non-seasonal mood disorders. J Affect Disord
1997 Jun;44(1):39-44.
171. Leslie WS, Hankey CR, Lean ME. Weight gain as an adverse effect of some
commonly prescribed drugs: a systematic review. QJM 2007 Jul;100(7):395-404.
172. Bleich SN, Ku R, Wang YC. Relative contribution of energy intake and energy
expenditure to childhood obesity: a review of the literature and directions for future
research. Int J Obes (Lond) 2011 Jan;35(1):1-15.
173. Loos RJ, Bouchard C. Obesity--is it a genetic disorder? J Intern Med 2003
Nov;254(5):401-425.
174. M. J. Pallan. Childhood obesity and its prevention in primary school-aged children:
a focus on South Asian communitie in the UK. College of Medical and Dental
Sciences: The University of Birmingham; 2010.
175. Jackson-Leach R, Lobstein T. Estimated burden of paediatric obesity and co-
morbidities in Europe. Part 1. The increase in the prevalence of child obesity in
Europe is itself increasing. Int J Pediatr Obes 2006;1(1):26-32.
176. Reilly JJ, Armstrong J, Dorosty AR, Emmett PM, Ness A, Rogers I, et al. Early life
risk factors for obesity in childhood: cohort study. BMJ 2005 Jun
11;330(7504):1357.
177. Strauss RS. Childhood obesity and self-esteem. Pediatrics 2000 Jan;105(1):e15.
178. Williams J, Wake M, Hesketh K, Maher E, Waters E. Health-related quality of life
of overweight and obese children. JAMA 2005 Jan 5;293(1):70-76.
127
179. Lusky A, Barell V, Lubin F, Kaplan G, Layani V, Shohat Z, et al. Relationship
between morbidity and extreme values of body mass index in adolescents. Int J
Epidemiol 1996 Aug;25(4):829-834.
180. Balčiūnienė I, Nainys J. Lietuvių antropologijos metmenys. Vilnius: Mokslas; 1991.
181. Henninghausen K, Rischmuller B, Heseker H, Remschmidt H, Hebebrand J. Low
body mass indices in adolescents with obsessive-compulsive disorder. Acta
Psychiatr Scand 1999 Apr;99(4):267-273.
182. Wijnhoven T, Branca F. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative.
Protocol, WHO Regional Office for Europe: Copenhagen. 2008;Version January
2008.
183. Blössner M, Siyam A, Borghi E, Onyango A, de Onis M. WHO AnthroPlus for
Personal Computers Manual: Software for Assessing Growth of the World's
Children and Adolescents. World Health Organization: Geneva. 2009; Available at:
http://www.who.int/growthref/tools/who_anthroplus_manual.pdf.
184. World Health Organization. Computation of centiles and z-scores for height-for-
age,weight-for-age and bmi-for-age. 2006. Available at: http://www.who.int/
growthref/computation.pdf.
185. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-
558, 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-558 Vilnius. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/
pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419. Paieška atlikta 2011 m. lapkričio
mėn. 15 d.
186. Marascuilo LA. Large-sample multiple comparisons. Psychol Bull 1966
May;65(5):280-290.
187. Karklina H, Krumina D, Ebela I, Valeinis J, Knipse G. A cross sectional research on
the height, weight and body mass index of children aged 5-6 years in Latvia and its
secular changes during the last century. Cent Eur J Public Health 2013 Mar;21(1):3-
7.
188. Kunesova M, Vignerova J, Parizkova J, Prochazka B, Braunerova R, Riedlova J, et
al. Long-term changes in prevalence of overweight and obesity in Czech 7-year-old
children: evaluation of different cut-off criteria of childhood obesity. Obes Rev 2011
Jul;12(7):483-491.
189. Orden AB, Bucci PJ, Petrone S. Trends in weight, height, BMI and obesity in
schoolchildren from Santa Rosa (Argentina), 1990-2005/07. Ann Hum Biol 2013
Jul;40(4):348-354.
190. Kautiainen S, Rimpela A, Vikat A, Virtanen SM. Secular trends in overweight and
obesity among Finnish adolescents in 1977-1999. Int J Obes Relat Metab Disord
2002 Apr;26(4):544-552.
191. Bracale R, Milani L, Ferrara E, Balzaretti C, Valerio A, Russo V, et al. Childhood
obesity, overweight and underweight: a study in primary schools in Milan. Eat
Weight Disord 2013 Jun;18(2):183-191.
192. Martinez-Vizcaino V, Sanchez Lopez M, Moya Martinez P, Solera Martinez M,
Notario Pacheco B, Salcedo Aguilar F, et al. Trends in excess weight and thinness
among Spanish schoolchildren in the period 1992-2004: the Cuenca study. Public
Health Nutr 2009 Jul;12(7):1015-1018.
193. Rito A, Wijnhoven TM, Rutter H, Carvalho MA, Paixao E, Ramos C, et al.
Prevalence of obesity among Portuguese children (6-8 years old) using three
definition criteria: COSI Portugal, 2008. Pediatr Obes 2012 Aug 17.
128
194. Twells LK, Newhook LA. Obesity prevalence estimates in a Canadian regional
population of preschool children using variant growth references. BMC Pediatr 2011
Feb 28;11:21-2431-11-21.
195. Shan XY, Xi B, Cheng H, Hou DQ, Wang Y, Mi J. Prevalence and behavioral risk
factors of overweight and obesity among children aged 2-18 in Beijing, China. Int J
Pediatr Obes 2010 Oct;5(5):383-389.
196. Cooper R, Pinto Pereira SM, Power C, Hypponen E. Parental obesity and risk
factors for cardiovascular disease among their offspring in mid-life: findings from
the 1958 British Birth Cohort Study. Int J Obes (Lond) 2013 Apr 9.
197. Lake JK, Power C, Cole TJ. Child to adult body mass index in the 1958 British birth
cohort: associations with parental obesity. Arch Dis Child 1997 Nov;77(5):376-381.
198. Danielzik S, Langnase K, Mast M, Spethmann C, Muller MJ. Impact of parental
BMI on the manifestation of overweight 5-7 year old children. Eur J Nutr 2002
Jun;41(3):132-138.
199. Cooper R, Hypponen E, Berry D, Power C. Associations between parental and
offspring adiposity up to midlife: the contribution of adult lifestyle factors in the
1958 British Birth Cohort Study. Am J Clin Nutr 2010 Oct;92(4):946-953.
200. Safer DL, Agras WS, Bryson S, Hammer LD. Early body mass index and other
anthropometric relationships between parents and children. Int J Obes Relat Metab
Disord 2001 Oct;25(10):1532-1536.
201. Ramažauskienė V. Suaugusių Lietuvos gyventojų mityba ir lipidų apykaitos
sutrikimai 1987-2007 metais: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, medicina
(09 B). Kaunas, 2011.
202. Gunnarsdottir I, Birgisdottir BE, Benediktsson R, Gudnason V, Thorsdottir I.
Association between size at birth, truncal fat and obesity in adult life and its
contribution to blood pressure and coronary heart disease; study in a high birth
weight population. Eur J Clin Nutr 2004 May;58(5):812-818.
203. World Health Organization. Diet, nutrition and the prevention on chronic disease.
WHO Technical Report Series. 2003:32.
204. Michaelsen F, Weaver L, Branca F, Robertson A. Feeding and nutrition of infants
and young children. WHO Regional publications, European series, No 87.
205. Araujo CL, Victora CG, Hallal PC, Gigante DP. Breastfeeding and overweight in
childhood: evidence from the Pelotas 1993 birth cohort study. Int J Obes (Lond)
2006 Mar;30(3):500-506.
206. Michels KB, Willett WC, Graubard BI, Vaidya RL, Cantwell MM, Sansbury LB, et
al. A longitudinal study of infant feeding and obesity throughout life course. Int J
Obes (Lond) 2007 Jul;31(7):1078-1085.
207. Durmus B, van Rossem L, Duijts L, Arends LR, Raat H, Moll HA, et al. Breast-
feeding and growth in children until the age of 3 years: the Generation R Study. Br J
Nutr 2011 Jun;105(11):1704-1711.
208. Liese AD, Hirsch T, von Mutius E, Keil U, Leupold W, Weiland SK. Inverse
association of overweight and breast feeding in 9 to 10-y-old children in Germany.
Int J Obes Relat Metab Disord 2001 Nov;25(11):1644-1650.
209. Jiang M, Foster EM. Duration of breastfeeding and childhood obesity: a generalized
propensity score approach. Health Serv Res 2013 Apr;48(2 Pt 1):628-651.
210. Bartkevičiūtė R, Barzda A, Stukas R, Vingras A, Abaravičius A. Kūdikių išimtinio
žindymo trukmė ir jai įtakos turinčių veiksnių tyrimas . Visuomenės sveikata. 2007,
Nr. 1(36). P.21-25.
129
211. Hesketh K, Crawford D, Salmon J, Jackson M, Campbell K. Associations between
family circumstance and weight status of Australian children. Int J Pediatr Obes
2007;2(2):86-96.
212. Kleiser C, Schaffrath Rosario A, Mensink GB, Prinz-Langenohl R, Kurth BM.
Potential determinants of obesity among children and adolescents in Germany:
results from the cross-sectional KiGGS Study. BMC Public Health 2009 Feb 2;9:46-
2458-9-46.
213. Cribb VL, Jones LR, Rogers IS, Ness AR, Emmett PM. Is maternal education level
associated with diet in 10-year-old children? Public Health Nutr 2011
Nov;14(11):2037-2048.
214. Ravussin E, Swinburn BA. Pathophysiology of obesity. Lancet 1992 Aug
15;340(8816):404-408.
215. Pearson N, Biddle SJ, Gorely T. Family correlates of fruit and vegetable
consumption in children and adolescents: a systematic review. Public Health Nutr
2009 Feb;12(2):267-283.
216. Pirmo vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimo ir
veiksmingumo vertinimo, apimančio 2010 m. rugpjūčio 1d.–2011 m. liepos 31 d.
laikotarpį, ataskaita. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/agriculture/sfs/
documents/lt_evaluation_report_-_2010-2011_lt.pdf. Paieška atlikta 2012 m.
rugsėjo mėn. 20 d.
217. Stukas R, Kalibatienė D, Vingras A, Dobrovolskij V, Savickaja K. Vilniaus miesto
pradinių klasių mokinių gyvensena ir sveikata. 2011 T. 17 (Nr. 4), P.430–
436:Medicinos teorija ir praktika.
218. Bjornara HB, Vik FN, Brug J, Manios Y, De Bourdeaudhuij I, Jan N, et al. The
association of breakfast skipping and television viewing at breakfast with weight
status among parents of 10-12-year-olds in eight European countries; the ENERGY
(EuropeaN Energy balance Research to prevent excessive weight Gain among
Youth) cross-sectional study. Public Health Nutr 2013 Mar 11:1-9.
219. Wardle J, Guthrie C, Sanderson S, Birch L, Plomin R. Food and activity preferences
in children of lean and obese parents. Int J Obes Relat Metab Disord 2001
Jul;25(7):971-977.
220. Padez C, Mourao I, Moreira P, Rosado V. Prevalence and risk factors for over-
weight and obesity in Portuguese children. Acta Paediatr 2005 Nov;94(11): 1550-
1557.
221. Siddarth D. Risk Factors for Obesity in Children and Adults. J Investig Med 2013
Jul 8.
130
PRIEDAI
1 priedas
131
2 priedas
132
3 priedas
Kauno medicinos universitetas
Koordinuojant PSO
Europos vaikų augimo
stebėsena (2010) LTU
Tyrėjo užrašai
1. Vaiko vardas, pavardė
....................................................................................
7. Tyrimo data:
20...... m........mėn. ......... d............
2 Vaiko kodas:
.................................................................................
8. Tyrimo laikas: iki pietų -1; po
pietų – 2
3 Vaiko lytis: berniukas – 1; mergaitė – 2
9. Tyrėjo kodas:
.................................................
4. Vaiko gimimo data:
20........m................... mėn. ......... d.
5. Vaiko klasė: ..............................................
6. Mokyklos kodas:........................................
10. Ar sutinki, kad pamatuotumėm tavo ūgį ir kūno svorį? 1 – taip, 2 – ne
Jei vaikas sutinka būti išmatuotas, pildyti 12 klausimą, jei nesutinka, pildyti 11 klausimą.
11. Ar gali pasakyti, kodėl nesutinki?
1 – vaikas blogai jaučiasi, skundžiasi skausmu 3 – vaikas neįgalus
2 – vaikas nervinasi 4 – kita....................
12. Kūno svoris (kg): .................., ....
13. Ūgis (cm): .................., ....
14. Vaiko apranga:
1 – apatiniai drabužiai 3 – lengva apranga
2 – sportiniai drabužiai 4 – kita
15. Ar šiandien pusryčiavai? 1 – taip, 2 – ne
TIK TREČIOKAMS:
16. Ar kasdien valgai šiltus pietus?
1 – taip, 2 – ne 18. Ar lankai sporto ar šokių būrelį?
1 – taip, 2 – ne
17. Kiek kartų per dieną valgai?
................. kartus 19. Jei taip, tai kiek kartų per savaitę? .............. kartus
133
4 priedas
KMU
koordinuojant PSO
Lietuvos vaikų augimo
stebėsena
Šeimos apklausos anketa
2010 m.
Gerbiamieji tėveliai, šį tyrimą atlieka Kauno medicinos universitetas, bendradar-
biaudamas su Pasaulio sveikatos organizacija. Tyrimo tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti
jų mitybos, fizinio aktyvumo ypatumus. Tai tęstinis tarptautinis tyrimas, į kurį 2008 m.
įsitraukė 13 Europos Sąjungos šalių (Belgija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė,
Italija, Čekija, Slovėnija, Latvija, Malta ir kt.). Jūsų vaiko klasė atsitiktiniu būdu buvo
atrinkta dalyvauti šiame tyrime, kurio metu norėsime išmatuoti Jūsų vaiko ūgį ir svorį. Jūsų
prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Mums labai svarbus kiekvieno iš Jūsų
dalyvavimas, siekiant, kad tyrimo duomenys būtų patikimi ir reprezentuotų šalį.
Maloniai prašome užpildyti šią anketą ir ne vėliau kaip per savaitę sugrąžinti
savo vaiko klasės auklėtojai. Pateikdami duomenis Jūs sutinkate dalyvauti tyrime.
Užtikriname, kad Jūsų pateikta informacija bus visiškai konfidenciali ir naudojama tik
tyrimo tikslams, prieinama tik koduojančiam asmeniui, suvedančiam duomenis į
kompiuterinę bazę. Analizuojamiems duomenims vietoje asmeninės informacijos bus
suteikti skaitmeniniai kodai. Suvedus anketų duomenis į kompiuterinę bazę visų tiriamųjų
asmeniniai duomenys iš karto bus sunaikinti.
Anketos pildymo data: 201.. m. .......................mėn. .......d.
1. Jūsų vaiko vardas ..............................., pavardė .....................................................,
tautybė.......................
2. Jūsų vaiko gimimo data: 200....m. ...........................mėn. .......d.
3. Jūsų vaiko lytis:1 – berniukas 2 – mergaitė
4. Jūsų vaiko mokyklos pavadinimas: .............................................................................................................
5. Kurioje klasėje mokosi Jūsų vaikas? ............. klasėje
6. Koks buvo Jūsų vaiko gimimo svoris (gramais)? ......................
7. Ar Jūsų vaikas gimė laiku (po 37 nėštumo savaitės)?
1 – taip 2 – gimė neišnešiotas 3 – pernešiotas 4 – nežinau
8. Ar Jūsų vaikas serga lėtine liga, pvz., širdies yda, bronchų astma, diabetu,
cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, tuberkulioze, kraujo, inkstų, jungiamojo audinio,
paveldimomis ligomis ar kt.?
1 – neserga 2 – taip, serga (įrašykite) .........................................................................
134
9. Kiek Jums metų? Vaiko mama: ........metų Vaiko tėtis: .........metų
10. Koks Jūsų ūgis, svoris, juosmens apimtis:
Vaiko mama: Vaiko tėtis:
Ūgis ................. cm Ūgis .................. cm
Svoris ................. kg Svoris ................... cm
Juosmens apimtis .......... cm Juosmens apimtis .............cm
11. Kaip vertinate savo svorį?
Vaiko mama: 1 – per mažas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – nežinau
Vaiko tėtis: 1 – per mažas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – nežinau
12. Kaip Jūsų vaikas dažniausiai nueina ir grįžta iš mokyklos į namus? (pažymėkite
vieną atsakymą )
Atvyksta į mokyklą: Grįžta iš mokyklos :
Mokyklos autobusu Mokyklos autobusu
Visuomeniniu transportu Visuomeniniu transportu
Nuvežame automobiliu Parsivežame automobiliu
Važiuoja dviračiu Važiuoja dviračiu
Eina pėsčiomis Eina pėsčiomis
Kita ............................... Kita ................................
13. Ar, Jūsų nuomone, vaikas gali saugiais keliais nueiti ar nuvažiuoti dviračiu į
mokyklą?
1 – taip 2 – ne
14. Kaip toli nuo Jūsų namų yra vaiko mokykla? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – mažiau nei 1 km; 2 – 1-2 km; 3 – 3-4 km; 4 – 5-6 km; 5 –
daugiau nei 6 km
15. Ar Jūsų vaikas lanko sporto arba šokių būrelį?
1 – taip 2 – ne (pereikite prie 17 klausimo)
16. Jei „taip“, tai kelis kartus per savaitę vaikas lanko sporto arba/ir šokių būrelius (iš
viso)?
1 dieną per savaitę 4 dienas per savaitę 7 dienas per savaitę
2 dienas per savaitę 5 dienas per savaitę
3 dienas per savaitę 6 dienas per savaitę
17. Kiek laiko per parą Jūsų vaikas įprastai miega (įskaitant ir dienos miegą)?
.................val.
18. Kiek valandų laisvalaikiu įprastai Jūsų vaikas žaidžia lauke? (Tinkamą atsakymą
pažymėkite )
Darbo dienomis: Savaitgaliais: Visai nežaidžia Visai nežaidžia
Apie pusę valandos per dieną Apie pusę valandos per dieną
Apie 1 val. per dieną Apie 1 val. per dieną
Apie 2 val. per dieną Apie 2 val. per dieną
Apie 3 val. ir daugiau per dieną Apie 3 val. ir daugiau per dieną
135
19. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai ruošia pamokas ar skaito knygą?
Darbo dienomis: Savaitgaliais:
Visai neruošia Visai neruošia
Mažiau nei 1 val. Mažiau nei 1 val.
Apie 1 val. Apie 1 val.
Apie 2 val. Apie 2 val.
Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau
20. Kiek valandų per dieną įprastai Jūsų vaikas žaidžia su kompiuteriu?
Darbo dienomis: Savaitgaliais:
Visai nežaidžia Visai nežaidžia
Apie pusę valandos Apie pusę valandos
Apie 1 val. Apie 1 val.
Apie 2 val. Apie 2 val.
Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau
21. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai žiūri televizorių (įskaitant video)?
Darbo dienomis: Savaitgaliais:
Visai nežiūri Visai nežiūri
Apie pusę valandos Apie pusę valandos
Apie 1 val. Apie 1 val.
Apie 2 val. Apie 2 val.
Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau
22. Koks Jūsų vaiko apetitas? 1 – geras; 2 – vidutiniškas; 3 – blogas
23. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas įprastai valgo (įrašykite):............. kartų
24. Kada Jūsų vaikas paprastai vakarieniauja (įrašykite): apie .......val.
25. Ar dažnai Jūsų vaikas pusryčiauja (tinkamą atsakymą pabraukite):
1 – kasdien; 2 – 4-6 dienas per sav.; 3 – 1-3 dienas per sav.; 4 – niekada
26. Kokius riebalus dažniausiai vartojate tepdami vaikui sumuštinius? (Tinkamą
atsakymą pabraukite)
1 – tepų riebalų mišinį („Saulutė“, „Venta“) 2 – margariną; 3 – tikrą sviestą;4 – jokių
136
27. Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo ir geria šiuos maisto produktus ir gėrimus per
įprastinę savaitę? (Pažymėkite )
Maisto produktai Kasdien 4–6
dienas
1–3
dienas
Kartą ar kelis
per mėn.
Niekada
Šviežius vaisius
Šviežias (nevirtas) daržoves
Virtas daržoves (išskyrus bulves)
Košes arba dribsnius
100% vaisių sultis
Gaiviuosius gėrimus su cukrumi
(limonadą)
Mažo kaloringumo gėrimus
(„light“ coca-cola)
Mažo riebumo, nugriebtą pieną
Natūralų pieną
Aromatizuotą pieno gėrimą (pvz.,
šokoladinį)
Fermentinį sūrį
Jogurtą, varškę, baltą sūrį ir kt.
pieno produktus
Paukštieną
Mėsą (natūralią)
Mėsos gaminius (dešrą, dešreles,
rūkytus prod.)
Žuvį (taip pat silkę)
Bulvių traškučius, kukurūzų
lazdeles, skrudintus kukurūzus,
sūrius žemės riešutus
Saldainius, šokoladą
Sausainius, pyragaičius, spurgas
ar tortus
Picas, bulvytes „fri“, skrudintas
bulves, mėsainius, pyragėlius su
mėsa ar dešrele
28. Kas Jums svarbiausia perkant maistą savo šeimai? (Sunumeruokite visus atsakymų
variantus didėjančia tvarka pagal svarbą. Jums svarbiausią pažymėkite „1“, antrą pagal
svarbumą „2“ ir taip toliau iki „9“).
Skonis Šeimos mitybos įpročiai Laikas, sugaištamas gaminimui
Reklama Nauda sveikatai Atstumas iki parduotuvės
Produkto kilmė Gamintojas (pvz., Rokiškio sūris)
137
29. Kiek šaukštelių cukraus vaikas deda į puodelį arbatos? Jeigu nevartoja, įrašykite
„0“ ...... šaukštelių
30. Ar Jūsų vaikas buvo maitintas natūraliai (žindytas)? 1 – taip 2 – ne
(pereikite prie 32 klausimo)
31. Jei „taip“, kiek laiko Jūsų vaikas buvo žindytas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – mažiau nei mėn.; 2 – 1 mėn.; 3 – 2 mėn.; 4 – 3 mėn.; 5 – 4 mėn.; 6 – 5 mėn.; 7 – 6
mėn.; 8 – daugiau nei 6 mėn.; 9 – 12 mėn.; 10 – daugiau nei 12 mėn.
32. Kaip vertinate dabartinę savo vaiko sveikatą?
1 – puikiai; 2 – gerai; 3 – vidutiniškai; 4 – blogai
33. Kiek kartų (ne dienų) per šiuos mokslo metus Jūsų vaikas nelankė mokyklos dėl
ligos? .......... kartų
34. Kaip manote, kiek Jūsų vaikas yra fiziškai aktyvus?
1 – labai aktyvus (daug sportuoja, žaidžia, bėgioja, lanko sporto ar šokių būrelį, padeda
ūkyje); 2 – pakankamai aktyvus; 3 – nelabai aktyvus;4 – visai neaktyvus
35. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad
arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs arba Jūs ar Jūsų artimieji serga hipertonine
(padidėjusio kraujospūdžio) liga? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – taip 2 – ne 3 – nežinau
36. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūs
ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – taip 2 – ne 3 – nežinau
37. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad
Jūsų ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs? (Tinkamą atsakymą
pabraukite)
1 – taip 2 – ne 3 – nežinau
38. Iš kiek asmenų susideda Jūsų šeima (įrašykite skaičių)?
.............. vyresnių nei 18 metų asmenų; .............. jaunesnių nei 18 metų asmenų
39. Ar vaikas gyvena su abiem tėvais? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – taip, su abiem;2 – su vienu iš tėvų; 3 – su artimaisiais/globėjais
40. Koks Jūsų išsilavinimas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
Mama: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos
atestatu); 3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l.); 5)
aukštasis (magistro l.);
Tėtis: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos
atestatu); 3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l.); 5)
aukštasis (magistro l.);
138
41. Kokios yra vidutinės pajamos, tenkančios vienam Jūsų šeimos nariui per mėnesį?
iki 400 Lt; 400–600 Lt; 601–800 Lt; 801–1200 Lt; daugiau 1200 Lt
42. Pastaruosius dvylika mėnesių Jūs dirbate (prašome pasirinkti tik vieną atsakymą)
Mama: :
Valstybinėje įstaigoje Valstybinėje įstaigoje
Privačioje įstaigoje Privačioje įstaigoje
Turite savo verslą Turite savo verslą
Mokotės Mokotės
Esate namų šeimininkė Esate namų šeimininkas
Esate bedarbė, bet galinti dirbti Esate bedarbis, bet galintis dirbti
Nedirbate dėl sveikatos Nedirbate dėl sveikatos
43. Kokiame būste Jūs gyvenate? (Tinkamą atsakymą pabraukite)
1 – individualiame name; 2 – sublokuotame name; 3 – bute; 4 – namo dalyje su bendro
naudojimo patalpomis; 5 – buto dalyje su bendro naudojimo patalpomis; 6 kita
................................................
44. Jūsų būstas yra: 1 – su visais patogumais; 2 – su daliniais patogumais;
3 – be patogumų
45. Jūsų būstas yra:
1 – Jūsų nuosavybė; 2 – nuomojamas; 3 – kita (apibūdinkite)................
Jūsų pastabos:
..................................................................................................................................................
Top Related