cmyk

1

cmyk

„Respublikos“ leidinys Nr.19 (960) 2013 m. gegužės 11 d.

Kosmonauto sūnus - Žemės gyventojas

3

Vienintelis lietuvių kosmonautas bandytojas Rimantas Stankevičius labiau už viską troško pakilti į kosmosą. Tai buvo didžioji jo svajonė. Jaunesniojo sūnaus Algimanto Stankevičiaus troškimai kiek žemiškesni - jis turi žirgyną ir tai vadina širdžiai maloniu užsiėmimu. Tačiau Algimantas nepamiršo ir jam su krauju perduoto noro skraidyti. Juk jis - kosmonauto sūnus.

PRISIPAŽINIMAIDalia Michelevičiūtė

Aktorė Dalia Michelevičiūtė gimtąją kalbą poetiškai lygina su vyšnios žydėjimu, nes ją, kaip ir medį, būtina saugoti ir puoselėti. „Pasisavinti gimtosios kalbos lobiai išlieka atmintyje, nesvarbu, kur žmogų gyvenimas nublokš-tų“, - įsitikinusi scenos kalbą studentams dėstanti moteris.

5

LEGENDOSaleksanDras Macijauskas

Vienas iš Lietuvos fotografijos meno korifėjų kaunietis Alek-sandras Macijauskas, kuriam netrukus sukaks 75-eri, save laiko optimistu. Įsimylėjęs „įnoringąją damą fotografiją“, jis per gyveni-mą patyrė ir dangaus, ir pragaro vertų akimirkų.

4

MADOS PASAULYJEklauDija Šifer

11

Vikt

oro

Purio

nuo

tr.

2

cmykcmyk2

Trupmenosj/b laikasMintys

DieViškoji koMeDijA

Vis girdėdamas ir girdėdamas žmoniją taip žvaliai nuteikiantį žodį „progresas“, sekdamas isto-rinėmis epochomis vinguriuojan-čią nuopuolių ir pakilimų kreivę, mėgindamas užčiuopti žmonijos protų, širdžių ir sielų raidą, niekaip neįstengiu atsakyti - kylame ar krintame?

Galvoju apie šį jaunutį, dar tik įsibėgėjantį naująjį amžių, lyginu jį su krauju iš tolo tvoskiančiu dvide-šimtuoju ir niekaip negaliu pamirš-ti senos močiutės, sibirus, lagerius bei visus juose išslapstytus pragaro ratus perėjusios politinės kalinės, prisiminimo akimirkos, kai ji drauge su tūkstančiais likimo brolių po šiur-pios kelionės kalinių traukiniu ga-liausiai išlipo galinėje stotelėje - prie spygliuota tvora aptverto užpolia-rės lagerio vartų. Pasak moters, prie vartų juos pasitiko enkavėdistas, ginkluotas automatu, vietoj pasvei-kinimo ištaręs žodžius: „Vy Dante či-tali?“ (Ar Dantę skaitėte? - aut. vert.).

Lagerio sargybinis šiais žo-džiais naujuosius kalinius norėjo įbauginti ir paniekinti, turėdamas omeny genialiąją Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) „Dieviškąją ko-mediją“, tiksliau, jos „Pragarą“, da-rydamas aliuziją į užrašą, išrėžtą ant šioje trilogijos dalyje aprašyto pragaro vartų: „Čionai įžengęs, vil-tį mesk į šalį“.

Tai prisimindama moteris te-norėjo man papasakoti apie so-vietų naikinimo komandų cinizmą ir patirčių baisumą, bet išties ma-nosios mintys užkliuvo už visai ko kito - kad vien tos trumpos frazės, to ciniško bauginamo klausimo anuomet pakako, idant visos šios aliuzijos būtų visuotinai suprastos.

Įsivaizduojate? Ir varganas apšepęs lagerio vartų sargybinis, ir nuteistieji šį Dantės kūrinį buvo skaitę. Ir tai - ne paradoksalus atsi-tiktinumas, o XX a. dėsnis.

Ką gi - palyginkime su ano meto bendru vidutiniu žmonių iš-prusimu mūsų demokratiškąjį ir blizgųjį amžių. Taip ir matau prieš akis nūdienos režisierių, mėginantį kurti kino filmą pagal minėtosios moters patirčių istoriją. Esu įsitiki-nęs - užuomina apie Dantę būtų iškirpta kaip neįtikinanti, tikrovėje negalima. Beveik girdžiu ir to reži-sieriaus argumentą: „Suraskit man kalinių prižiūrėtoją bei tūkstantinę kalinių minią, kurie visi be išimties būtų intelektualai - pasaulinės lite-ratūros specialistai“.

Ir išties, jeigu ieškosime aplink save didžiųjų technologijų perga-lių laikmetyje, kur, išskyrus išma-nųjį telefoną ir „google“, kiti saviš-vietos būdai apskritai nežinomi, - vargu ar surasime.

Turiu prisipažinti - kai tik imu įsivaizduoti gyvenimą amžiuje, ku-riame visuotinai skaitomi Vergili-jus, Dantė, Gėtė, Dostojevskis, - kažkur krūtinėje sukirba pavydo kirminėlis.

Bet perskaityti šedevrai juk nesukliudė vieniems to amžiaus žmonėms virsti budeliais, kitiems - aukomis, o pragarą sukurti, deja, visai ne literatūroje.

Tad kylame ar krintame?

Rimvydas StankevičiuS

Šiandien ir rytoj Kauno sporto halė gyvena šokių ritmu. Čia jau 48 kartą rengiamas tarptautinis „Gintarinės poros“ konkursas. Įprasta, kad šį renginį pradeda legendinė sportinių šokių pora Jūratė ir Česlovas Norvaišos. Jie, susieję savo likimą su prieš 50 metų įkurtu „Sūkurio“ kolektyvu, yra tapę ne tik sportinių šokių olimpo, bet ir meilės bei ištikimybės miestui simboliu.

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Mokytojų aistros - jaunimui

Šiuos šokio veteranus galima vadinti Mokytojais iš didžiosios raidės, nuoširdžiais žmonėmis, su kuriais jaunimas lengvai randa ben-drą kalbą ir tampa jų sekėjais. Jie daugelį metų buvo įvairių tarptauti-nių konkursų nugalėtojai, Lietuvos vardą garsinę pasaulyje. „Sunkiai įsivaizduojama, kad sovietmečio laikais, kai tuometinis Kaunas bu-vo laikomas užsieniečiams uždaru miestu, sugebėta pramušti langą į pasaulį ir gauti Maskvos leidi-mą rengti tarptautinius pramogi-nių šokių konkursus“, - prisimena Č.Norvaiša. Kauniečių pora tai pa-siekė savo meistriškumu, pade-monstruotu tarptautiniuose vande-nyse, ir atkaklumu. Nuo 1974 metų juodu - „Sūkurio“ kolektyvo, taip pat šiomis dienomis švenčiančio 50-metį, vadovai. O pirmasis „Sū-kurio“ vadovas buvo inžinierius, šo-kio entuziastas Tomas Petreikis.

Šokių virusas gydo

Iš jų spinduliuoja elegancija, o laikysenos galėtų pavydėti ir kur

kas jaunesni žmonės. Visa tai ne tik dėl šokių ir sporto, bet ir už-koduota genuose.

„Mūsų tikslas yra tinkamai parengti jaunimą ir išmoky-ti tautą gražiai šokti“, - aiški-na J.Norvaišienė, šokių trenerė, tarptautinių konkursų teisėja, iš profesijos gydytoja, o pastaruoju metu televizijos šokių konkursų žiuri narė. Anot jos, paplitęs šo-kių virusas atliko didelį vaidmenį populiarinant sportinius šokius.

Ji primena, kad šokiai nėra vien skrajojimas po parketą puošnio-mis suknelėmis, o sunkus darbas, prakaitas, treniruotės. „Visas pro-fesionalusis sportas labai pajaunė-jo ir visi laimėjimai ateina kur kas anksčiau, o mes su Česlovu pradė-jome palyginti vėlai, bet šokome 30 metų ir pasiekėme daug. Tad viską gyvenime reikia daryti su galva, o ne aklai sekant mada“, - kalba žinoma moteris. Tie smagūs laikai - jų prisiminimuose, juos

mena daugelis nuotraukų, prizų, kurie netelpa namuose.

Šventė ir meistriškumo mokykla

Nuo pat jaunystės Č.Norvaiša filmuoja. Jis buvo įkūręs mėgė-jiško kino studiją „Banga“. Tad sportinių šokių šventinis marato-nas neapsieis ir be dokumentinių kadrų, kuriuose matysime, kaip savo mėgstamą šokį valsą šoka legendinė pora. O vėliau prie šio šventinio šokio prisidės ir didžiu-lė konkurso dalyvių minia. Šiame „Gintarinės poros“ konkurse daly-vauja apie 900 porų iš penkiolikos valstybių. „Konkursas - tai puiki sportinių šokių meistriškumo mo-kykla, kurioje dalyviai gali moky-tis vieni iš kitų“, - sako konkurso organizatorius.

Tad Kaune šiomis dienomis gali-ma pamatyti sportinių šokių elitą. Tai ne tik varžybos, bet ir didelė šven-tė žiūrovams. „Kai mes pradėjome rengti konkursą, suvažiuodavo tik sti-priausios poros iš Sovietų Sąjungos, o dabar sulaukiame nemažai pasau-lyje garsių porų iš svetur, - sportinių šokių fiestą komentavo Česlovas. - Šiame konkurse pirmą kartą bus įteikti išskirtiniai prizai „Sūkurio“ legendos“, kuriuos mes vadiname lietuviškaisiais „Oskarais“. Pirmieji juos gaus daugiausia laurų pasaulio čempionatuose pelnę Edita Daniūtė ir Arūnas Bižokas. Jie yra pasiekę aukščiausią lygį šokdami kartu, o su naujais partneriais įgijo naujos patirties ir gali kopti dar aukščiau“. O Jūratė pridūrė: „Sūkurio“ šlovės galerijoje yra ir nemažai kitų gabių žmonių. Tai Edita Sagatauskaitė ir Daivaras Andriuškevičius, Mantas Stasaitis ir Beata Onefater, Arlan-das ir Eglė Modzeliauskai, Lilė ir Valdas Podriezai, Jolanta ir Darius Mosteikos ir daug kitų. Sūkuriečių yra įvairiuose pasaulio kampeliuo-se, kur jie dirba šokių treneriais. Su išvykstančiais niekada neatsisveiki-name visiems laikams, nes jie žino, kad yra laukiami“.

Parengė Deimantė ZaiLSkaitĖ

Legenda tapusi „Gintarinė pora“

Kas su Kuo dainuoja

Gediminas STORPIRŠTIS

Tėvas ir sūnus Gediminas Stor-pirštis ir Ainis Storpirštis lygiai po penkiolikos metų grįžta į sceną su koncertais, pavadintais „Vėl kartu po 15-os metų“. Lygiai prieš tiek metų juos buvo galima sutikti dai-nuojant įvairių spektaklių dainas, kurias dainavo bardas G.Storpirštis, o jam laibu balsu pritarė sūnus Ai-nis. Dabar tėvas ir sūnus grįžta su visiškai nauja programa, kurioje gausu abiejų kūrybos. A.Storpirštis yra kylanti Lietuvos teatro žvaigždė, sutinkama įvairiuose teatrų spekta-kliuose, tačiau jis ne ką mažiau yra susijęs ir su muzika.

Kas Ką iliustravo

Sofija VAINILAITIENĖ

Žinoma dailininkė Sofija Vainilai-tienė iliustravo Martyno Vainilai-čio ir Algimanto Raudonikio kny-gelės vaikams „Saulė sodą pa-sodins“ 2-ąją dalį. Tai vaikų my-limo poeto M.Vainilaičio, kurio 80-ąsias gimimo metines minėjome šiemet, ir garsaus kompozitoriaus A.Raudonikio dainelių knyga su na-tomis. Spalvingais ir linksmais pie-šiniais ją iliustravusi poeto žmona dailininkė S.Vainilaitienė pasakoja, kad įvertintam poetui buvo labai įdomu kurti mažiesiems skaityto-jams - tą jis darė su didžiuliu už-sidegimu.

Kas Kaip auKlėja

Aldona VILUTYTĖ

Ypač dažnai diskutuojama, kaip reikia auklėti savo vaikus, kad jie užaugtų dorais piliečiais. Tuo tarpu paauglį sūnų auginanti Keistuolių teatro aktorė Aldona Vilutytė turi įdomų požiūrį į vaiko auklėjimą: „Kalbant apie vaiko auklėjimą“ tikiu, kad žodžiai nėra tokie visa-galiai - tu pats turi būti pavyzdys. Jeigu tau nepatinka, ką daro ta-vo vaikas, pasižiūrėk, ar tu pats to nedarai. Man dažniausiai taip ir būna, kad man kas nors nepa-tinka ar erzina vaiko elgesyje, į ką reaguoju jautriai ir su kuo aš pati nesusitvarkau“.

Kas nuo Ko bėga

Rolandas KAZLAS

Aktorius Rolandas Kazlas yra už-kietėjęs knygų skaitytojas ir dargi aktyvus maratonų bėgikas. „Kuo prastesnė knyga, tuo greičiau nuo jos bėgi, o kuo geresnė - tuo ilgiau bėgioji ir apie ją galvoji. Būna tokių knygų, kurios tave vejasi. Vejasi, nes tu jų vis dar neperskaitei. Bėgi, bėgi nuo tokios, atrodo, jau pabėgai, o knyga laukia tavęs priekyje ir tarsi sako: „Na, ką? Karas ar taika?“ O juk viskas iš esmės bėga: vanduo bėga, laikas bėga, nosis bėga, akys bėgio-ja, pirštai laksto, niekas nestovi...“

Viktoro Purio nuotr.

n Legendinė šokių pora Jūratė ir česlovas norvaišos

cmyk

3

cmyk / 3

Žirgai yra ypatingi

Kosmonauto bandytojo jaunes-nysis sūnus Algimantas mėgsta užversti galvą ir ilgai stebėti dan-guje išsidėsčiusias žvaigždes. „Ypač kai būna meteoritų lietus, tada mes važiuojame į laukus ir stebi-me tą reginį su šeima“, - pasakoja A.Stankevičius. Ieškodamas ramy-bės Algimantas su žmona Vytaute ir dviem vaikais - Ada ir Dovydu - išsi-kraustė gyventi į Jonavos rajoną, o pakaunėje nuomojasi žirgyną. „Mano pagrindinis darbas yra aukštuminiai darbai - tai pramoninis alpinizmas. Ir turiu žirgyną. Tai nėra verslas, o tiesiog širdžiai malonus užsiėmi-mas. Taip išėjo, kad buvo uždarytas Kaune esantis Marvelės žirgynas, o mes susidūrėme su ta problema, kad vaikams nebuvo kur jodinėti. Arba jeigu būdavo - tai labai toli. Ir apti-kome skelbimą, kad nuomojamas tas žirgynas, tai mes jį išsinuomojome ir toliau tęsiame žirgyno veiklą, - pa-sakoja A.Stankevičius. - Žirgas yra ypatingas gyvūnas. Ir pats bendra-vimas su žirgu ypatingas, nes žirgas nėra tavo nuosavybė - atėjęs į žir-gyną tiesiog tampi tos bandos dalimi ir turi užsitarnauti žirgo pagarbą“.

Tačiau gamtos apsuptyje gyve-nantis Algimantas, išsilaikęs ultra-lengvojo lėktuvo piloto teises, nepa-miršo ir jam su krauju perduoto po-mėgio skraidyti, ką vienu metu buvo gerokai apleidęs. „Ilgai neskraidžiau, tačiau šokinėjau su parašiutu, - pasa-koja Algimantas, kuris buvo vienas šuolių su guma organizatorių, vėliau persimetė į parašiutizmą. - Pastara-sis užsiėmimas man finansiškai buvo labiau prieinamas. O dabar kartais vėl pasiskraidau su lėktuvėliu, tačiau nuosavo dar neturiu“. Nuo troškimo pakilti į dangų jis neatgrasė ir savo vaikų - štai dešimtmetė dukra Ada jau turi jaunojo piloto licenciją. Skrai-do ir septyneriais metais vyresnio brolio Gintaro, plėtojančio nuosavą verslą, abu sūnūs. R.Stankevičiaus atžalų filosofija paprasta: jeigu šito nori, vadinasi, reikia tai daryti“.

Tėčio paveikslas

Koks atmintyje išlikęs tėvo kos-monauto R.Stankevičiaus paveiks-las? „Nepaisant to, kad jis labai mylėjo savo darbą, kuriam skirdavo didžiąją laiko dalį, jis taip pat buvo šeimyniškas ir nepaprastai geras

tėvas. Tačiau darbas jam buvo labai svarbus. Taip jau yra, kad savo dar-bą mylintis žmogus visą laiką turi ką nors aukoti - arba pats aukojasi, arba dėl jo aukojasi šeima. Manau,

mama buvo gan supratinga ir jinai aukojosi dėl sutuoktinio pomėgio - jo noro skraidyti. O kaip kitaip? Ma-ma sutiko su tėčiu gyventi. Jeigu moteris priima ir išteka už tokio

vyro, kuris turi tokią specialybę, tai negali jam apkarpyti sparnų“.

Kartu užtikrina, kad tėtis vi-sada atrasdavo laiko ir patiems artimiausiems žmonėms. Pasak A.Stankevičiaus, namuose nieka-da netvyrojo baimės jausmas, kad vieną dieną kosmonauto šeimą gali pasiekti žinia apie netektį, o ir pats tėvas kaip nors ypatingai neatsi-sveikindavo prieš rizikingą skrydį: „Apie tai nekalbėdavome. Mes tik jausdavome tai, kad gana dažnai žūdavo tėčio kolegos - kiti lakūnai“.

Nors nuo kosmonauto bandytojo R.Stankevičiaus, kuris vienas pirmų-jų išbandė daugkartinio naudojimo kosminį laivą „Buran“, žūties praėjo daugiau nei dvidešimt metų, sūnui kiekvieną kartą skaudu kalbėti apie šį tragišką įvykį: „Apie tėčio žūtį su-žinojau grįžęs iš mokyklos. Aišku, eidamas iš mokyklos nesupratau, kas įvyko, tačiau pastebėjau, kad prie mūsų namo - mes gyvenome la-kūnų daugiabutyje - aikštelėje buvo sustoję labai daug mašinų. Iš pradžių tai atkreipė mano dėmesį. Paskui parėjęs namo pamačiau rankšluos-čiais uždengtus veidrodžius... Va taip ir sužinojau...“ - į nemalonius prisiminimus leidžiasi Algimantas, tuo metu su šeima gyvenęs pamas-kvyje. Gyvenimas be šeimos galvos buvo gana sudėtingas, nes reikėjo kraustytis į Lietuvą, keisti mokyklą: „Aš pradėjau mokytis Vilniuje esan-čiuose Lietuvių namuose, gyvenau bendrabutyje be tėvų, be nieko. Ant tėčio gal nepykdavau, pykdavau ant visos aplinkos - vis tiek patekau kaip ir į internatą. Iki tol visą laiką namie gyvendavome tarsi šiltnamio sąlygo-mis ir dabar staiga pradedi pats už save kovoti. Prasidėjo visai kitoks gyvenimas...“

Keistomis aplinkybėmis įvy-kusi tragedija, - R.Stankevičius užsimušė palyginti paprastoje si-tuacijoje, kai su naikintuvu atliko parodomąją mirties kilpą, - iki šiol užduoda daugybę mįslių. „Kaip ten kas įvyko, mes niekada taip ir nesu-žinosime. Ir turbūt visą gyvenimą apie tai svarstysime, - įsitikinęs kosmonauto sūnus, kuris nedažnai nuvyksta į tėvo žūties vietą Italijo-je. - Ten apima keisti jausmai, nes tai yra visiškai mažas aerodromė-lis. Ir protu nesuvokiama, kur ten reikėjo siųsti tokį didelį naikintuvą. Net mūsų vietiniai aerodromėliai žymiai didesni negu tas, kur tik

paprastas žolės laukas ir pastatyti keli angarai...“

Didžiausias gyvenimo noras

Dažnai akcentuojama, kad R.Stankevičius buvo vienintelis lietuvių kosmonautas. Su tuo tik iš dalies sutinka jo sūnus Algimantas: „Mes turime ir daugiau kosmonautų - turime K.Bobko, nors jis Amerikos astronautas, jo šaknys vis tiek yra Lietuvoje. Mes turime A.Jelisejevą, kuris irgi pusiau lietuvis - jo mama yra rusė, o tėvas lietuvis. Tik jis Kuraičio pavardę pakeitė dėl tam tikrų istorinių aplinkybių. Negali-ma Rimanto Stankevičiaus laikyti vieninteliu lietuvių kosmonautu. Galbūt jis yra vienintelis būtent kaip kosmonautas bandytojas, nes mes ti-krai kito tokio neturėjome ir neturi-me. Jis iš esmės buvo didis žmogus, kuris labai daug gero padarė aviacijai, nes būtent jisai sukūrė ir suktukų programą, kaip iš suktuko išeiti su naikintuvu - tos taisyklės galioja ir dabartinėje aviacijoje. Jo yra išban-dyta daugiau nei penkiasdešimt tipų lėktuvų. Tai yra gana dideli skaičiai. Apskritai jis žinojo, ko nori, ir labai tikslingai ėjo į aviaciją. Ko gero, jis labai aiškiai įžvelgė tą savo norą“.

Vis dėlto buvo vienas pats di-džiausias noras, bet jo R.Stankevičiui taip ir nepavyko įgyvendinti: „Tėtis labai norėjo pakilti į kosmosą. Jis taip ir nebuvo pakilęs, nors jau buvo duoti įsakymai ir visa kita. Manau, kad tam įvykiui koją pakišo visi po-litiniai neramumai. Aš manau, kad tai buvo kaip ir didžiausias mano tėčio gyvenimo noras. Mes neži-nodavome, kokios mintys sukasi jo galvoje, nes tuo momentu vyk-doma programa buvo kaip reikiant įslaptinta. Mes kai ką žinodavome, bet tai - tik smulkmenos“.

Kad ir kaip viskas susiklostė, tiek kosmonauto sūnūs, tiek anūkai nepaprastai didžiuojasi jo nuopel-nais. „Ir labai didelius reikalavimus iškart sau pradedi kelti. Tėčio gyve-nimas ne toks ir ilgas - nugyveno 46 metus, - bet jis įnešė gana di-delį indėlį į žmonijos istoriją. Tada ir pats susimąstai, o ką paliktum, jeigu, sakykime, išeitum anapus. Ar paliktum tokį pėdsaką, kad tavimi galėtų didžiuotis vaikai ir anūkai?..“

Vienintelio lietuvių kosmo-nauto bandytojo Rimanto Stankevičiaus (1944-1990) jaunesnysis sūnus Algiman-tas Stankevičius (35 m.) prisipažįsta, kad bet kokioje aplinkoje yra dažnai prašo-mas papasakoti apie savo tra-giškai žuvusį tėvą, labai daug nusipelniusį aviacijai. Tačiau aplinkinių smalsumas Algi-manto nė kiek nevargina. „Smagu, kad žmonės domisi ir kad nepamiršta tėčio“, - sako kosmonauto sūnus.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Taip jau yra, kad savo darbą mylintis žmogus visą laiką turi ką nors aukoti - arba pats aukojasi, arba dėl jo aukojasi šeimaVi

ktor

o Pu

rio, A

lgim

anto

Sta

nkev

ičia

us n

uotr.

likimaij/b žmonės

Rimanto Stankevičiaus sūnaus „kosmosas“

rimantas antanas stanKevičius

• Gimė 1944 m. liepos 26 d. Marijampolėje - mirė 1990 m. rugsėjo 9 d. Salgaredoje, Italijoje, palaidotas Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Lakūnas bandytojas, vienintelis lietuvis kosmonautas.

• 1962 m. baigė Marijampolės 2-ąją vidurinę mokyklą. Įstojo į Černigovo aukštąją aviacijos mokyklą, baigė 1966 m., tarnavo karo lakūnu.

• 1975 m. baigė SSRS Aviacijos pramonės ministerijos skrydžių tyrimo instituto lakūnų bandytojų mokyklą ir dirbo lakūnu bandytoju, atlikdamas bandomuosius aukščiausio sudėtingumo skrydžius. Skraidė 57 tipų lėktuvais ir turėjo didesnį nei 4000 valandų skrydžio stažą.

• 1977 m. lakūnas bandytojas paskirtas į specialaus pasirengimo grupę skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviais „Buran“. Kosmonauto kvalifikacija jam suteikta 1982 m. vasario 12 d. Nuo 1982 m. rugsėjo iki 1983 m. gegužės rengėsi kosminiam skrydžiui kaip rezervinės įgulos narys. Tačiau, pakeitus skrydžių į orbitinę stotį „Saliut-7“ programą, atšauktas iš įgulos. Nuo 1984 m. rengėsi skrydžiui daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „Buran“ ir mokėsi valdyti jį rankiniu ir automatiniu būdu.

• Žuvo 1990 m. rugsėjo 9 d. Trevizo provincijos Salgaredos aerodrome aviacijos šou metu, vykdydamas eilinį parodomąjį skrydį naikintuvu ir darydamas vertikalią pilotažo figūrą.

• Palaidotas Kaune, Žukovskio miesto kapinėse pastatytas memorialinis paminklas.

• 2002 m. Marijampolėje jo vardu pavadinta vidurinė mokykla.

n Su žmona kosmonautas susilaukė dviejų sūnų

4

cmykcmyk4

legendosj/b žmonės

Aleksandro Macijausko

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

A.Macijausko jubiliejui skirta fotografijų paroda, pavadinta „Vi-nys“ su paantrašte „(As)meniška retrospektyva“, trečiadienį atidaryta Kauno A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Ją surengė jaunas fotografas, fotomeno festi-valio „Kaunas Photo“ iniciatorius Mindaugas Kavaliauskas. O tai, kad fotografijos korifėjaus kūry-binis palikimas svarbus jaunimui, Aleksandrui ypač glosto širdį. Tad tai, kas pernelyg asmeniška ir kar-tu meniška, verta pamatyti. Mums pasisekė apsilankyti pas žmogų, kuris sovietmečiu vienas pirmųjų pralaužė geležinę uždangą ir pradėjo Lietuvos fotografijos meno pripaži-nimo pasaulyje epopėją.

Laiko ratas sukasi

Pats A.Macijauskas yra perėjęs visus devynis pragaro ratus. Apie tai atvirai prisipažįsta jis pats. Tai žino ir jo artimiausi bičiuliai, tos pačios fotomenininkų kastos žmo-nės, tai žinojo ir legendinis fotogra-fijos kritikas ir Aliaus (taip vadina A.Macijauską bičiuliai) draugas Skirmantas Valiulis, kurio įžangos žodžiai svariai ir netradiciškai kalba apie menininką jo išleistuose repre-zentaciniuose albumuose. Tad ką tik parašytum apie šį nepaprastos biografijos žmogų, tai neatspindės jo „šelmiško“ charakterio. Apie jo gyvenimą galima būtų parašyti nuotykių romaną su pikantiško-mis detalėmis arba sukurti kino filmą. Jis galėtų būti ir apie meilę, jo ištikimą gyvenimo palydovę ir

mūzą žmoną Nijolę, su kuria su-sipažino šokiuose, apie jo įnoringa dama pavadintą fotografiją, apie ypač pamėgtas keliones su žmona ir vaikais po Lietuvą, fotografuojant miestų ir miestelių turgus, bažny-čias, kapines, apie susitikimus su paprastais kaimo žmonėmis, riziką, kuri jį lydėdavo gaudant įdomesnes akimirkas demonstracijose ir šven-tėse, ir t.t. Visokias jam nutikusias istorijas Aleksandras gali pasakoti valandų valandas. Tad pirmyn, do-kumentininkai!..

Paskiausias fotomenininko iš-leistas albumas „Ratas. Fotogra-fijų rinktinė“, kurio viršelį ir puo-šia legendinė nuotrauka „Ratas“, darkart sugrąžina mums pačias įdomiausias, neišsemiamas be-ne įdomiausių jo ciklų „Lietuvos turgūs“, „Veterinarijos klinikoje“, „Demonstracijos“ ir kt. akimirkas. Pasak Aleksandro, ir dabar kai-mo turguose gali pamatyti pana-šių vaizdelių, tad kartais pravartu prisiminti, kad nauja yra užmiršta sena. Tik štai fotografavimo tech-nika yra pasikeitusi. Spalvotos nuotraukos akina ieškoti naujų

sprendimų ir temų. „Fotografas turi jausti kaip šuo, - šmaikštauja pašnekovas. - Svarbiausias dalykas menininkui buvo ir bus intuicija, tai akcentavo ir filosofas Henris Luisas Bergsonas, nes nieko per jėgą neišmoksi“.

Kasdienybė ir šventės

Mėgstantis ironiją, humo-rą ir kartais iš savęs pasišaipyti A.Macijauskas kritikuoja tuos, kurie mano, kad menas yra vien tik grožis. „Menas dažnai yra antigrožis, - kal-ba jis. - Visas pasaulis taip sukurtas, kad gyvenimas yra ne vien gėlytės ir žydintys sodai, bet ir pilka kasdie-nybė, kuri daug ko žmogų išmoko“. Todėl A.Macijauskas džiaugiasi, kad fotografo karjerą jis pradėjo dien-raštyje „Vakarinės naujienos“, ten dirbo šešerius metus. Gyvenimą matydavo nepagražintą. Vieną dieną fotografuodavo sudėtingas opera-cijas ar kokius nusikaltėlius, o kitą dieną - absurdo komediją - socialis-tinio lenktyniavimo pirmūnus: „Vy-resnioji karta prisimena tokį šūkį: „Penkmetį per dvejus metus!“ Tai štai, nuvažiuoju aš į vieną Kauno gamyklą ir fotografuoju maskvie-tės Pletniovos sekėją. Klausiu tos darbščiosios bitelės, kodėl ji pasišo-vė daugiau padaryti negu kitos. Ir išgirstu netikėtą atsakymą: „Turiu penkis vaikus ir mes statomės na-mą, tai man labai reikia pinigų“...

Laimingas žmogus

Save Aleksandras laiko laimingu žmogumi. „Ir avarijų turėjau žiaurių - likau gyvas, ir skendau Nemune, bet nepaskendau, ir Kauno gaujų mūšiuose, kuriuose badydavosi pei-liais, dalyvavau... Kažkas saugojo. Gal mama ar tėtis iš ten, aukštai. Bet gyvenime man sekėsi, nes su-tikau šaunių žmonių, - kalbėjo gyve-nimo vėtytas ir mėtytas fotografijos korifėjus. - Galima skyti, niekas dėl manęs, kai buvau ilgą laiką Foto-menininkų draugijos Kauno sky-riaus vadovu, nuoskaudos už ančio nenešiojo. Tiesa, kai kas yra mane apšmeižęs, kad neva aš sovietmečiu neleisdavau parodose rodyti kryžių. Nesąmonė, tiek visur esame kryžių parodę. Priešingai, Kaune rengia-mose parodose rodydavome ne tik kryžius, bet ir altorius... Ką darysi, vadovams visada už ką nors kliūva“. Bet už tai, kad kieto ir atkaklaus vadovo pastangomis išsaugota nuo mafijozų kėslų senamiesčio širdyje esanti fotografijos meno galerija, dė-kingi ne tik fotomenininkai.

O tos legendos, kad viskas blo-gai buvo tada, o dabar dar blogiau, prie A.Macijausko nelimpa. Visi tie dejavimai, pasak jo, eina dar nuo antikos laikų: „Jeigu pažvelgsime į žmonijos istoriją, tai visais laikais buvo keikiama valdžia, vyravo tos pačios žmogiškosios ydos, buvo niurzglių ir optimistų. Aš save laikau optimistu, nes tikiu, kad Lietuva buvo ir bus“.

„Visais laikais žmogų labiau domino pragaras negu rojus. Kas yra rojus? Amžinas, nekintantis dalykas. O štai pragaras - žmonijos pažangos simbolis. Pažanga visada ateina per dramą“, - šie kauniečio fotomenininko Aleksandro Macijausko, kuriam gegužės 16 dieną sukaks 75-eri, žodžiai bene geriausiai apibūdina jo neramų ir visokių įvykių prisodrintą gyvenimą. Šis žmogus iš tiesų nusipelnė ramaus gyvenimo užutekio Kauno priemiestyje, o prisiminimai gyvena šūsnyje jo įamžintų akimirkų.

dangus ir pragaras

truMpai apie fotoMenininką

• Gimė 1938 m. gegužės 16 d. Kaune.

• Tėvas, vietinės rinktinės karys, sušaudytas, motina buvo ištremta į Si-birą. Vaikystėje augo pas senelius, patyrė vargo.

• 1962 m. baigė vidurinę mokyklą, savarankiškai studijavo filosofiją.

• 1967-1979 m. dirbo fotografu dienraštyje „Vakarinės naujienos“.

• 1969 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvos fotografijos meno (LFM) draugiją.

• Nuo 1973 m. LFM draugijos atsakingasis sekretorius Vilniuje, po me-tų - Kaune, o nuo 1978 m. - Kauno skyriaus pirmininkas, įkūrė foto-grafijos meno mokyklą.

• Parodos ir apdovanojimai: Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1995 m.), surengė parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Maskvoje, Pary-žiuje, Niujorke, Briuselyje, Berlyne, Londone, Tokijuje ir kt. Už origina-lias ir savitas nuotraukas pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų.

• Fotoalbumai: „Mano Lietuva“ (1991 m., išleistas Londone), „Kaimo tur-gūs“ (1992 m.), „Gyventi“ (1997 m.), „Fotografijų rinktinė“ (2003 m.), „Atmintis: kelias į tylą“ (2006 m.), „Fotografijų rinktinė. Paskutinė kny-ga“ (2007 m.), „Fotografijų rinktinė. Ratas“ (2010 m.).

Kas pernelyg asmeniška ir kartu meniška, verta pamatyti

Viktoro Purio nuotr.

n „Ratas“ (1965 m.)

n iš serijos „Lietuvos turguose“ (kaišiadorys)

n „autoportretas“ (1977 m.) n „Šokis“ (autoportretas su žmona)

cmyk

5

cmyk

Giedrė MiLkevičiŪtĖ

Daugiau kaip 30 vaidmenų te-atre ir kine sukūrusią aktorę pava-saris džiugina ir tuo, kad netrukus pirmąjį kursą baigs jos studentai - Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete. Ji būsimiesiems aktoriams dėsto scenos kalbą.

- Spartūs globalizacijos pro-cesai neretai priverčia mus su-simąstyti ir sukrusti ką nors daryti, kad neišsigimtų mūsų graži lietuvių kalba, kurioje gausu tarmių. Esate viena iš tų aktorių, kurie ne tik sceno-je, bet ir gyvu poetiniu žodžiu padeda suvokti gimtosios kal-bos vertę. Ar jums nebaisu, kad šiandien tarsi vėl iš naujo tenka priminti, jog esame lietuviai ir turime gražią kalbą?

- Kalba ir teritorija, kurioje gyvename, yra esatis, apibrėžian-ti mus kaip žmones. Aišku, kad mums, kaip ir kiekvienai mažai tau-tai, labai svarbus savas lietuviškas žodis. Mane tas įžodinimo slėpinys domina ir kaip kuriantį žmogų, ir kaip tikinčiąją. Štai prieš dvejus metus, kai šventėme Česlovo Mi-lošo jubiliejinius metus, su keliais menininkais (kompozitoriumi Ju-liumi Aglinsku, videomenininkais Linu Liandzbergiu, Artūru Valiauga ir Juliumi Pilecku) parengiau tokį žodinį eskizą pagal šio Lietuvoje gimusio rašytojo kūrybą „Kalbos galia“. Ten buvo labai šiltai išsa-kytos mintys apie kalbos puoselė-jimą. Aš skaičiau rašytojo sukurtas miniatiūras iš žinomos jo knygos „Pakelės šunytis“. Šią programą ketinta perkelti ir į teatro sceną, tačiau sumanymas nebuvo įgy-vendintas, bet turiu vilties, kad jis išvys rampos šviesą. Tai buvo tarsi žodinis stebuklas apie prarastą Tė-vynę, Dievo ilgesys. Juk ir Šv.Jono evangelija prasideda: „Pirmiausia buvo žodis“.

- Sakoma, kad žodis žmogų gali pakylėti, bet gali ir nužu-dyti. Tad rūpi išgirsti jūsų nuo-monę apie žodžio galią.

- Man skaudžiausia būna tada, kai išgirstu jaunimą, na, ir savo kartos žmones, kurie nuvertina gimtąjį žodį, ieško kalbos šmaikš-

tumo, prisodrindami savo šneką slaviškų ir angliškų priežodžių. Kartais nesusikalbu su savo krikšto vaikais, kurie kas trečią žodį įter-pia vienokią ar kitokią svetimybę ar kokį internetinį naujadarą. Tad lietuvišką žodį turime saugoti, ko gero, labiau negu materialųjį tautos turtą: architektūrą, pastatus, dailės ir kitokį kultūros palikimą. Plytą po plytos gali paimti ir perkelti į kitą vietą, o kalba yra toks dalykas, kad ji siejasi tik su pačiu žmogumi.

- Jūs, be aktorystės, dar esa-te studijavusi Vilniaus universi-tete lietuvių kalbą ir literatūrą. Tad gražiai ir taisyklingai sce-nos kalbai turėjo įtakos ir te-nykščiai dėstytojai.

- 1985 m. įstojau į Vilniaus uni-versitetą studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros, bet taip atsitiko todėl, kad tais metais tuometinėje Kon-servatorijoje nebuvo renkamas ak-torių kursas. Beje, į aktorinį įstojau tik iš trečio karto, tada, kai kursą rinko režisierius Jonas Vaitkus. Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gera, o tai, ką sužinai nauja, visada pra-verčia. Su didele pagarba prisimenu dėstytojus Valeriją Vaitkevičiūtę, Juozą Pikčilingį ir kitus. Jų pamo-kos tiesiog neįkainojamos. Ir toliau gilinuosi į kalbą, jos vertybes, deja, turiu pripažinti, kad mano žodynui, jeigu ne skaitymo dovana, naujų poetų posmai, būtų didelis pavojus nuskursti.

- Tai toji atsvara jums ir yra nūdienos poezija?

- Poezija visada buvo labai arti-ma mano sielai. Gal dėl to, kad esu gimusi pavasarį ir šis metų laikas mane, kaip ir daugelį žmonių, ska-tina imtis kažko nauja, prasminga. Gal todėl, kad visada domėjausi gegužę rengiama „Poezijos pava-sario“ švente. Savo studentams siūlau ir Kristijono Donelaičio „Metus“, o dar geriau Antano Ba-ranausko „Anykščių šilelį“ išmokti atmintinai. Tuomet tie kalbos lobiai

išlieka atmintyje, nesvarbu, kur tą jauną žmogų gyvenimas nublokštų.

- Teko girdėti iš Lietuvos teatro ir muzikos akademijos dėstytojų, kad kai kada pasi-taiko, jog būsimieji menininkai painioja šių korifėjų kūrybą. Ar jūsų studentai nenuvylė?

- Dėkui Dievui, ne. Jaunam žmo-gui reikia daugiau aiškinti, jam reikia gyvo pavyzdžio, kurio jis ne visada gauna mokykloje. Mes, žinoma, labai norėtume, kad tie vaikinai ir merginos būtų tikri tautos patriotai. Todėl mes, pedagogai, turime jiems padėti, daugiau pasakoti, o dar ge-riau pasiūlyti nuvažiuoti į tas vietas, kuriose gyveno ir kūrė mūsų krašto įžymybės. Mane labai guodžia mano kolegės ir mylimos aktorės Eglės Gabrėnaitės, turinčios labai didelę pedagoginio darbo patirtį, žodžiai: „Jeigu iš kurso du arba trys jauni žmonės kalbės raiškiai ir bus verti scenos, tai jau labai gerai“.

- Kokia poezija labiausiai jums pačiai prie širdies?

- Labai myliu ir vertinu An-taną A.Jonyną, Donaldą Kajoką, Marcelijų Martinaitį, Juditą Vaičiū-naitę, Sigitą Gedą ir dar daug kitų.

Tačiau mane dar labai sudomino 2004 metais išėjusi poeto Pauliaus Norvilo knygelė „Septyni metų laikai“. Kartais literatūriniuose vakaruose paskaitau jo poezijos. Mes esame ne tik krepšinio, te-atro, bet ir poezijos šalis. Mane džiugina, kad ir mūsų poezija ir poetai yra pasaulinės literatūros figūros. O tai, kad mūsų daininga kalba labai tinka poezijai, kad ji verčiama į kitas pasaulio kalbas, manau, yra svertas, kad lietuvių kalba neišnyks.

- Teatro scenoje anksčiau lietuvių autorių dramose retai nuskambėdavo nemotyvuotas žargonas ar koks riebesnis keiksmažodis. Dabar tai gali išgirsti kone kiekvieno teatro scenoje. Vieniems žiūrovams iš to ima juokas, kiti spjau-dosi. O kaip jūs reaguojate į tokius „šedevrus“. Gal teko atsisakyti jūsų sielai svetimo vaidmens?

- Taip, teko... O kiek ankstėliau su kolege esame atsisakę vaidinti spektaklyje „Sučiuptas velnias“ dėl mūsų ideologinių pažiūrų. Ta-čiau už tai teko ir nukentėti - dve-jus metus nebuvau kviečiama vai-dinti. Tiesą sakant, aš suprantu, kad darbas valstybiniame teatre įpareigoja, o ir pasiūlymai teatre nelepina kaip iš gausybės rago. Man regis, aktoriaus sąžinė ir pa-dorumas taip pat yra svarbūs. Na, o dabar, kai aktorystė tapo kone masiniu reiškiniu, kalbininkai ne kartą yra pastebėję prastą kai ku-rių televizijos serialų kalbą. O juk iš televizijos sklindantis žodis jau-nam žmogui dažnai tampa etalonu ir pasiteisinimu dėl jo paties žar-gono. Ne vienas ir savo mokyto-jams atrėžia: „Ko jūs norite? Taip kalba seriale“. Tas keiksmažodžių ir svetimybių srautas scenoje man labai rėžia ausį. Jie, beje, kaip ir nuogybės scenoje, gali būti patei-sinti tik tada, jeigu jų labai reikia pagal pasirinktą pjesę. Visokių

šlykštybių gal geriau režisieriams nesirinkti. Deja, tai daroma norint tokiu šokiravimu pritraukti kuo daugiau jaunimo.

- Tai vis dėlto ar atsisakytu-mėte tokio šokiruojančio jums siūlomo vaidmens?

- Tikriausiai atsisakyčiau, nors ir mano amžiaus aktorės moterys vaidmenimis tikrai nelepinamos.

- Neseniai Kauno menininkų namuose poetė Dovilė Zelčiūtė surengė jūsų kūrybos vakarą „Kalba scenoje ir kasdienybė-je“. Gal tai gražios iniciatyvos pradžia?

- Tame vakare turėjau progos iš-lukštenti savo mintis ir emocijas apie kalbą, o dar smagiau buvo paskaityti mėgstamų poetų eilių. Pajutau, kad auditorijai to reikia. Tad tikiuosi, kad gimtosios kalbos puoselėjimo misiją dar tęsiu ne tik studentams.

- Esate optimistė. Tai gal pasakytumėte receptą, kaip iš-vengti kalboje svetimybių?

- Meilę kalbai per prievartą sunku įskiepyti. Pirmiausia tai turi daryti tėvai.

- Pati esate anykštietė, tad to krašto rašytojai jums tikriau-siai ypač brangūs?

- Taip, ir Antanas Vienuolis, ir A.Baranauskas, ir šiandien kiek primirštas Jonas Biliūnas, kurio vardu pavadintą vidurinę moky-klą esu baigusi. O A.Baranauskas buvo tikras šviesulys: ne tik dva-sininkas, poetas, bet ir matemati-kas, keliautojas. Pamenu, kai dar mokykloje dalyvavau skaitovų konkursuose, skaičiau „Anykš-čių šilelį“ ir pelniau prizą. Mano mamytės šaknys, seneliai ir pro-seneliai yra nuo Liudiškių kaimo Anykščių rajone. Aš pati gimiau Kaune, kurį laiką su mamyte gy-venau Alytuje, o tik vėliau per-važiavome į Anykščius, tad save laikau anykštiete.

prisipažinimaij/b žmonės

irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Dalios MichelevičiūtėsAktorė ir skaitovė D.Michelevičiūtė (46) tarp kitų visuotinai pripažįstamų dvasinių vertybių išskiria gimtąją kalbą ir pati stengiasi kiek galėdama ją puoselėti. „Kalba - kaip vyšnios žydėjimas, ja reikia ne tik grožėtis, bet ir saugoti, kad nenuskurstų“, - įsitikinusi aktorė, kalbos syvų sėmusis Anykščių krašte. Ją žeidžia tai, jog ir iš scenos ar televizijos sklinda nemotyvuotas žargonas ar keiksmažodžiai.

n Dalia Michelevičiūtė tikisi, kad lietuvių kalba „nenubyrės“ kaip tie pavasarį pražydusios vyšnios žiedai

Poezija visada buvo labai artima mano sielai. Gal dėl to, kad esu gimusi pavasarį ir šis metų laikas mane, kaip ir daugelį žmonių, skatina imtis kažko nauja, prasminga

gimtosios kalbos misija

/ 5

6

cmykcmyk6

Visais laikais šio pasaulio galingieji stengėsi save apsupti antrininkais, kaip, tarkime, Napoleonas Bonapartas.

Imperatoriaus antrininkų buvo ieškoma visoje Prancūzijoje ir Ita-lijoje. Vienas iš tokių „kopijų“ buvo Fransua Robo (Francois Robaud). Kai imperatorius buvo ištremtas į Šv.Elenos salą Atlanto vandenyne, F.Robo grįžo į savo kaimą, o po ke-lių metų paslaptingai dingo. Buvo pasakojama, kad prie F.Robo namų privažiavo prabangi karieta, į ją valstietis buvo įsodintas ir jo dau-giau niekas nematė. Neįtikėtina, bet tuo pačiu metu pradėjo prastėti garsiojo kalinio Šv.Elenos saloje atmintis, jis pradėjo užmiršti labai svarbius savo gyvenimo įvykius. Tuo metu pasikeitė ir jo braižas bei interesai. Kai kurie tyrinėtojai tokias permainas aiškina tuo, kad tikrajam imperatoriui pavyko pa-bėgti, o jo vietą užėmė nelaimin-gasis antrininkas.

Pavojingi susitikimai

Nepaisant to, kad turėti savo paties kopiją gali būti naudinga, žmonės į antrininkus nuo seno žiūrėjo itin įtariai. Buvo manoma, kad susitikimas su tiksliu savo at-vaizdu gresia įvairiomis nelaimė-mis ir net mirtimi. Kalbama, kad likus nedaug laiko iki mirties savo antrininkes matė Rusijos impera-torės Jekaterina II ir Ana Joanov-na, taip pat lordas Džordžas Bai-

ronas (George Byron). Lemtingą susitikimą patyrė ir poetas Persis Šelis (Percy Shelley): irstydamasis ežere, P.Šelis pamatė, kad vieno-je iš daugybės valtelių sėdi tiksli jo kopija. Grįžęs į krantą, P.Šelis draugams papasakojo apie šį įvy-kį. Šie susitikimą palaikė bloga lemiančiu ženklu ir neapsiriko. Tą pačią dieną poetas nuskendo.

Panašių „pasimatymų“ būna ir mūsų dienomis. Ne pernelyg seniai Paryžiaus laikraščiai ra-šė apie eismo įvykį, kurio metu autobuso vairuotojas suvažinėjo savo antrininką. Dokumentų au-ka neturėjo ir policijai nepavyko nustatyti žuvusiojo asmenybės, todėl vienintelis žmogus, dalyva-vęs pėsčiojo laidotuvėse, buvo jį partrenkęs vairuotojas. O po me-tų mirė ir jis. 47 metų vyrą ištiko infarktas.

Gamtos pokštas ar vaizduotės žaismas?

Tai iš kur atsiranda antrininkai ir ar iš tiesų jų pasirodymas žmo-gaus gyvenime gali būti pavojin-gas? Yra įvairių teorijų. Mistikos šalininkai mano, kad gamta nie-kada nesukuria po vieną žmogaus egzempliorių. Neva kiekvienas iš mūsų turi, taip sakant, „atsarginę kopiją“, kuri reikalinga norint žino-ti, kaip vienas ir tas pats žmogus vystosi įvairiomis sąlygomis. Jei kopijos atsitiktinai atsiduria vie-noje vietoje, viena tampa neberei-kalinga ir tada gamta „programuo-ja“ vieną iš jų susinaikinti. Tačiau anaiptol ne visus, kurie kada nors buvo susitikę su antrininkais, iš-tiko kokios nors tragedijos. Bet daugelis iš tų žmonių sakė, kad po panašių susitikimų jautė keistus norus, pavyzdžiui, įeiti į svetimą namą arba sėsti į jiems nereikalin-gą traukinį arba autobusą. Galbūt įveikę šį norą šie žmonės apgavo likimą?

Yra ir visiškai fantastinė an-trininkų atsiradimo teorija. Atseit antrininkai - tai žmogaus pasąmo-nės veiklos vaisius. Kai žmogus būna susijaudinęs arba nujaučia savo mirtį, jis patiria tokias stiprias emocijas, kad šios realizuojasi an-trininko pavidalu. Žinoma, patikėti tokia versija iš esmės neįmanoma, tačiau visiškai tikėtina, kad dvasi-

nio sukrėtimo akimirkomis dauge-lis iš mūsų vaizduotėje susikuria antrininkus, o paskui šventai tiki, kad matė veidrodinį savo atvaizdą.

Didelė šeima

Mokslininkai genetikai mano, kad antrininkai su mistika neturi nieko bendra. Tai tiesiog žmonės, turintys vienodą genų rinkinį. Tie genai lemia ūgį, akių ir plaukų spalvą ir kitus išvaizdos aspektus. Nepaisant didžiulės įmanomų genų derinių įvairovės, mokslininkams toks pasikartojimas visai neatro-do neįtikėtinas. 99,9 proc. žmonių genomo yra vienodi, ir tik viena dešimtoji procento lemia tai, kad kiekvienas žmogus yra unikalus. O genų, lemiančių išvaizdą, dar mažiau. Todėl vienodi išorinių duo-menų rinkiniai nors ir retai, bet pasitaiko. Kaip pasaulyje atsiranda visiškai vienodų žmonių, bando aiš-kinti ir matematikai. Pagal jų teoriją antrininkai - tai tiesiog giminės. Mokslininkų skaičiavimais, per 8 kartas žmogus turi daugiau kaip 250 giminaičių, o po 30 kartų gi-minių skaičius artėja prie milijono. Ir nėra nieko antgamtiško, jei kada nors susidursite su kuo nors iš tos plačios „giminės“, kas bus panašus į jus kaip du vandens lašai.

Parengė Milda kunSkaitĖ

„kopijos“j/b Teorijos

Antrininkai: kas jie?

Kartą nebyliojo kino karalius Čarlis Čaplinas nutarė incognito dalyvauti savo antrininkų konkurse. Tikrasis Č.Čaplinas užėmė tik trečiąją vietą!

Portlando gyventojas Alenas Hekardas padavė į teismą vieną iš geriausių visų laikų krepšininkų Maiklą Džordaną. A.Hekardo manymu, panašumu į jį M.Džordanas sugadino jam gyvenimą, nes žmonės jį nuolatos painioja su krepšininku

ePA-

elto

s nuo

tr.

1. Princo viljamo ir keitės antrininkai per fotosesiją Londone. 2. ernesto Hemingvėjaus antrininkų konkurso dalyviai

21

cmyk

7

cmykcmyk

�

cmyk

INTERNETE - www.REspublIka.lT 2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis RaŠYkITE MuMs: sportas@respublika.net

dienraščio „respublika“ priedas

Leidinys Nr. 36

Asmenybė �

Balandžio 27 d. Švenčionių rajone, Adutiškyje, vyko XV atviras Lietuvos svarsčių kilnojimo federacijos jaunių ir suaugusiųjų čempionatas. Svorio kategorijoje iki 105 kg čempionu tapo vidiškietis Stepanas Andrejevas. Pasak vasarą 50-metį švęsiančio svarsčių kilnotojo, svarsčio paslėpti jis dar tikrai neketina ir toliau aktyviai sportuodamas drąsiai svajoja apie pasaulio svarsčių kilnojimo pirmenybes.

Aistė LABINAITĖŽurnalistė

Stūmimo rungtis sunkesnė

Iš viso čempionate dalyvavo net 101 dalyvis. S.Andrejevas nu-galėjo ir absoliučioje įskaitoje su-augusiųjų grupėje, surinkęs 308 dvikovės taškus.

„Iš tiesų nelabai tikėjausi, kad pavyks tapti čempionu, nes daly-vavo daug jaunesnių, stiprių var-žovų. Tačiau šioms pirmenybėms tikrai daug ruošiausi. 2012 m. ko-vo pradžioje Panevėžyje vykusia-me Kazimiero Paltaroko taurės svarsčio kilnojimo turnyre įvyk-džiau sporto meistro normatyvą ir savo svorio kategorijoje laimė-jau pirmąją vietą. Po šio turnyro po truputį pradėjau ruoštis Lietu-vos čempionatui, taigi, galima sa-kyti, pasirengimas tęsėsi apie me-tus“, - „Sporto gyvenimui“ sakė S.Andrejevas.

Ruošiantis varžyboms sporti-ninko dienos treniruotė atrodyda-vo taip - 8-10 km krosas ir pusan-tros valandos darbas su svarsčiu. Per tokias treniruotes svarstis iš-keliamas apie 400 kartų, taigi tai būtų apie 13-14 tonų, nes S.An-drejevo kilnojamas svarstis sveria 32 kg.

„Varžybos tikrai nebuvo tokios lengvos, kad viskas puikiai klos-tytųsi, kaip sakoma - kaip per sviestą. Truputį sunkiau sekėsi stūmimo rungtis. Stūmimo rung-tyje kilnojami du 32 kg svarsčiai, o rovimo - vienas 32 kg svarstis, nuleidžiant jį visiškai. Šioje rung-tyje svarstį galima vieną kartą perimti į kitą ranką. Tiesiog prieš 15 metų patyriau stuburo išvaržą, todėl stūmimas sunkiau sekasi. Rungtims skiriama po 10 minučių. Taigi rovime neišnaudojau tų visų minučių, o jėgos dar turėjau ir ga-lėjau išrauti dar kokius 15 kartų.

Stūmimo rungtyje teisėjai įskaitė 66 kartus, nors išstūmiau 69. Tai-gi pagerinau savo rezultatus, nes pernai įskaitė 62 iš 64 pakėlimų. Tačiau pernai pagerinau absoliutų Lietuvos rekordą rovimo rungtyje, iškėliau svarstį 188 kartus. Šie-met pavyko iškelti mažiau - 176. Truputį laiko neapsiskaičiavau, lė-čiau pradėjau ir taip išėjo“, - teigė S.Andrejevas.

Ne per senas

Dabar S.Andrejevas pradėjo ruoštis Europos svarsčių kilnoji-mo čempionatui, kuris gegužės 28-30 d. vyks Airijoje. „Noriu paban-dyti nugalėti ir Europos pirmeny-bėse. Tikiu, kad rezultatai tikrai nebus žemesni nei Lietuvos čem-pionate. Žinoma, taip pat norėtųsi dar truputį pagerinti savo asmeni-nius rezultatus stūmimo rungtyje. Pavyzdžiui, norėčiau pakelti ko-kius 75 kartus. Kalbant apie sva-jones, tai, be Europos čempionato, norėčiau dalyvauti ir pasaulio pir-menybėse. Dabar išbandysiu jėgas Senojo žemyno čempionate. Jeigu ten viskas normaliai pasiseks, gal kada kovosiu ir su stipriausiais pla-netos sportininkais“, - sakė S.And-rejevas.

Liepos 20 d. 50-mečio jubilie-jų švęsiantis sportininkas prisi-minė, kad varžybose dalyvauti pradėjo nuo 25 metų. Pirmiausia, žinoma, vidiškietis dalyvaudavo įvairiausiose varžybose kaimuo-se, o paskui, pasiekus gerų rezul-

tatų, pradėjus sektis, S.Andreje-vas rovimo rungtyje jau būdavo nepralenkiamas ir rajoninėse var-žybose. Ir čia jis įveikdavo visus savo varžovus.

Svarsčio kilnojimas S.Andreje-vui labai patiko ir įtraukė todėl, kad čia ugdoma ištvermė.

„Juk kartais būna jau net akyse mėlyna, nebegali, bet eini po žings-nelį į priekį, gerini rezultatus ir pa-vyksta daugiau iškelti. Šiame spor-te labai svarbus bėgimas, kvėpavi-mas. Nors ant nosies jau ir 50-me-tis, apie amžių negalvoju. Amžius sporte tikrai nėra riba. Tenka ma-tyti ir 80-mečius lakstančius. Pvz., senjorai nuo 60 metų gali jau kelti ir 16 kg svarstį. Tokių dalyvių ti-krai yra. Man irgi draugai sako: „Ką tu čia senelis, kur ten lendi?“, bet aš dar turiu jėgos, noriu pasi-ruošti, noriu dalyvauti. Toliau spor-tuoti dar tikrai planuoju“, - kalbėjo S.Andrejevas.

Prieš svarsčių kilnojimą 49-erių vidiškiečio gyvenime buvo ir kitų sporto šakų. Nuo 13 metų S.Andre-jevas lankė lengvosios atletikos tre-niruotes, paskui Panevėžyje trejus metus ėjo į bokso treniruotes. Tada porą metų dar kariuomenėje užsi-iminėjo boksu, taigi iš viso apie 5 metus skyrė šiai sporto šakai. Ta-čiau galiausiai su boksu teko atsi-sveikinti.

„Tiesiog išvažiavau iš Panevė-žio, dabar gyvenu Ignalinoje ir čia nebuvo jokio bokso klubo, taigi šios sporto šakos ir netęsiau. No-rėjau, bet nebuvo sąlygų. Labai myliu sportą. Man ši sporto šaka padeda ir gyvenime, ir darbe. Ma-no darbas tikrai nelengvas, dirbu poste Medininkuose. Taigi reikia išstovėti visą parą, jei nepaspor-tuoju, būna, kad skauda kojas, o pasiruošęs lengvai gali dirbti visą parą. Sportas man tikrai tik į nau-dą“, - teigė Lietuvos muitinės pa-reigūnu dirbantis sportininkas.

Susidomėjimas išaugo

S.Andrejevas prisipa-žino, kad pernai įvykdy-tas sporto meistro nor-matyvas labai brangus ir įsimintinas, nes nė-ra taip lengva tai pada-ryti. Juk niekas nedali-ja tokių titulų veltui. Ta-čiau šiemet iškovotas Lietuvos čempiono vardas sportininkui reikšmingesnis. „O dar nugalėjau ir absoliučioje įskaitoje. Įveikiau tokius vyrus, kurie dalyvauja pa-saulio čempionatuose. Taigi šiuo paskutiniu iškovotu laimėjimu tur-būt didžiuojuosi labiausiai per savo sportininko karjerą“, - kalbėjo S.Andrejevas.

Svarsčio kilnotojas, paklaus-tas, kokių traumų yra patyręs per tuos metus sporto pasaulyje, džiaugėsi, kad didesnių traumų pavyko išvengti.

„Kai tik pradėjau dirbti su svarsčiais, nepadariau atitinkamo apšilimo, paėmiau du svarsčius, iškart abu pastūmiau ir išvežė į ligoninę. Patyriau išvaržą. Tie-siog reikia gerai pasiruošti, pada-ryti apšilimą ir viskas bus gerai. Šiaip kokių rimtų traumų mano gyvenime nebuvo“, - sakė S.An-drejevas.

Lietuvos čempiono teigimu, šioje sporto šakoje vienodai svar-bus ir psichologinis, ir fizinis pa-sirengimas. „Žinoma, kai tu fiziš-kai gerai pasiruošęs, tai automa-tiškai ir psichologiškai geriau nu-siteiki, tiki savo jėgomis“, - atvi-ravo sportininkas.

S.Andrejevas dar pridūrė, kad susidomėjimas šia sporto šaka Lie-tuvoje tikrai yra. O į varžybas su-sirenka penkis kartus daugiau da-lyvių nei prieš 20 metų.

„Anksčiau, prieš kokius 20 me-tų, kai važinėdavau į varžybas, tiek

jaunimo nesusirinkdavo kaip dabar. O dabar čempionatuose ir jaunimo, ir jaunių grupės. Matosi, kad žmo-nės mėgsta sportuoti ir myli šią sporto šaką. Anksčiau kilnoti galė-davai tik 32 kg svarstį. O dabar, pvz., jauniai gali kelti 16 kg, jauni-mas 24-32 kg. Žmogus tiesiog pri-pranta, eina etapais ir taip atsiran-

da rezultatai. Kai Adutiškyje vyko čempionatas, galima sakyti, nebu-vo net kaip praeiti salėje. Pirmą kartą mačiau tiek dalyvių. Taip pat ir žiūrovų daug buvo. Tokiems čempionatams jau reikėtų didesnės salės, nes ši sporto šaka tikrai to-bulėja, žmonės domisi“, - teigė S.Andrejevas.

Step

ano

Andr

ejev

o as

men

inio

alb

umo

nuot

r.

Nors ant nosies jau ir 50-metis, apie amžių negalvoju. Amžius sporte tikrai nėra riba. Tenka matyti ir 80-mečius lakstančius. Toliau sportuoti dar tikrai planuoju

�

meIsTRAs. Lietuvos svarsčių kilnojimo čempionatui Stepanas Andrejevas ruošėsi beveik metus

�

s.andrejevas: amžius sporte ne riba

8

cmykcmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis 3

krepšinis � savaitės gimtadieniai �

Mindaugas Špokas(1975 m. gegužės 13 d.)

Buvęs plaukikas, sporto orga­nizatorius. atlantos olimpinių žai­dynių, Europos ir pasaulio čempio­natų dalyvis.

Česlovas JEzErskas(1949 m. gegužės 14 d.)

Buvęs imtynininkas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas. Daugkartinis Lietuvos, Europos ir pa­saulio sambo imtynių čempionas.

Jurgita ŠtrEimikytė-VirBickiEnė(1972 m. gegužės 14 d.)

Viena geriausių visų laikų Lietu­vos krepšininkių, buvusi Lietuvos mo­terų rinktinės narė. moterų Eurolygos nugalėtoja ir Europos čempionė.

Rimas kurtinaitis(1960 m. gegužės 15 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. Le­gendinio kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės žaidėjas. olimpinis čempio­nas ir prizininkas.

Vydas GEDViLas(1959 m. gegužės 17 d.)

Buvęs krepšinio treneris, politi­nis veikėjas. Jo treniruota Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1��7 m. laimėjo Europos pirmenybes.

Antanas sirEika(1956 gegužės 11 d.)

krepšinio treneris, buvęs Lietu­vos nacionalinės krepšinio rinktinės strategas. su rinktine 2003 m. Euro­pos čempionate iškovojo auksą.

Virginijus LiuBŠys(1958 m. gegužės 12 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. su panevėžio „Ekranu“ iškovojo Lietuvos čempionų titulą kaip žaidėjas (1��5 m.) ir kaip treneris (1��3 ir 2005 m.).

Aurelijus skarBaLius(1973 m. gegužės 12 d.)

Buvęs futbolininkas, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės narys. Daugkartinis Danijos čempionas, „iF Bronby“ vyriausiasis treneris.

Edgaras Jankauskas(1975 m. gegužės 12 d.)

Vienas geriausių visų laikų Lietu­vos futbolininkų, buvęs Lietuvos nacio­nalinės rinktinės puolėjas. uEFa taurės ir Čempionų lygos laimėtojas.

Linas EiDukEViČius(1969 m. gegužės 13 d.)

Buriuotojas, buriavimo treneris. Jo auklėtinė ­ Gintarė Volungevičiū­tė 200� m. pekino olimpinėse žaidy­nėse užėmė antrą vietą.

Praėjusį antradienį Vilniaus „Siemens“ arena nusidažė žalia spalva. Ketvirtosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse šeimininkus - „Lietuvos ryto“ krepšininkus - įveikę Kauno „Žalgirio“ žaidėjai pasipuošė tradiciškai žaliais čempioniškais marškinėliais, iššovė pergalės šampaną ir nusikirpo dar vieną tinklelį nuo vilniečių arenos krepšio.

Evaldas GELumBauskas„Respublikos“ žurnalistas

Žaibiška serija

Šiais metais LKL finalo serija užtruko vos aštuonias dienas - nuo balandžio 30 iki gegužės 7 d. Prieš eilinę, jau 15-ąją, Lietuvos krepšinio galiūnų finalinę akistatą girdėjosi įvairių prognozių, bet absoliuti dau-guma ekspertų, specialistų ir eilinių mėgėjų pergalę prognozavo „Žalgi-riui“. Gal tik „Lietuvos ryto“ kapi-tonas Steponas Babrauskas išdrįso paprieštarauti šiai nuostatai ir prieš pirmąsias finalo serijos rungtynes pareiškė, kad jo komanda laimės se-riją 4-3. Tiesa, kiti sostinės ekipos krepšininkai kapitono iniciatyvos nepalaikė ir apsiribojo bendro pobū-džio frazėmis apie norą siekti per-galės, kovoti, stengtis ir (jei pavyks) laimėti.

Iš „Žalgirio“ stovyklos jau po pirmųjų finalo rungtynių (88:73) nu-skambėjo kategoriškas teiginys: „Seriją norime užbaigti kuo grei-čiau“. Savo tikslą kauniečiai pasiekė. Tiesa, antrosiose, Vilniuje vykusio-se finalo serijos rungtynėse pergalę savo rankose laikė „Lietuvos rytas“. Jei konkrečiau - tai prie baudų me-timų linijos lemiamomis akimirko-mis atsidūrę Artūras Jomantas ir Mindaugas Katelynas. Tačiau jų me-timai tikslo nepasiekė ir bene pirmą kartą šį sezoną sėkmingiau rungty-nių pabaigoje sužaidę žalgiriečiai iš-plėšė pergalę (77:71).

Trečiasis serijos mačas (72:45) turėtų dar ilgai sapnuotis „Lietuvos ryto“ krepšininkams. Per 40 min. sukrapštę vos 45 taškus vilniečiai tapo naujojo LKL superfinalų serijos „rezultatyvumo“ antirekordo auto-riais. Nors po šio mačo „Lietuvos rytas“ dar žvangino ginklais ir tvir-tino, jog padarys viską, kad dar bent kartą sugrįžtų į Kauną, jėgų, ryžto ir valios sostinės ekipai užteko tik trims kėliniams. Kšištofo Lavrino-vičiaus tritaškis ir baudos metimas paskutinėmis trečiojo kėlinio sekun-dėmis nustūmė vilniečius prie be-dugnės krašto, o taiklių metimų kruša ketvirtą kėlinį pradėję „Žalgi-rio“ krepšininkai galutinai palaidojo varžovų viltis iškovoti bent vieną pergalę šioje serijoje.

Tai buvo jau penktoji „sausa“ „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ finalo serija. 2004, 2005, 2012 (iki trijų pergalių) ir 2013 m. triumfavo „Žal-giris“, o 2006 m. - „Lietuvos rytas“. Vis dėlto šį sezoną Kauno komandos dominavimas tarpusavio mačuose buvo akivaizdus ir neginčijamas. Su tuo sutiko ir „Sporto gyvenimo“ kal-binti krepšinio ekspertai.

Puolimo bangaKauno „Žal-

girio“ koman-dos buvęs spor-to direktorius Vitoldas Ma-salskis patikino nuo pat pradžių neabejojęs „sau-sa“ kauniečių

pergale. „Pasakysiu atvirai: dar prieš finalus kalbėdamas su krepšininkais pasakiau, kad jie turi seriją laimėti 4-0. Kodėl? Nes jie paprasčiausiai yra visais aspektais pranašesni už varžo-vus. Tas pranašumas plika akimi ma-tėsi nuo pirmų iki paskutinių rung-tynių, - teigė V.Masalskis. - Tiesa, antrose rungtynėse „Lietuvos rytas“ sugebėjo dėl aktyvios gynybos iš-mušti „Žalgirį“ iš ritmo, bet atakuo-dami vilniečiai vis tiek neprilygo žal-giriečiams.

Vis dėlto krepšinis susideda iš dviejų dalykų: gynybos ir puolimo. Gynyba - tai juodas darbas, o puoli-mas - meistriškumas. Tai tą juodą dar-bą „Lietuvos ryto“ krepšininkai darė taip, kaip mokėjo, ir tiek, kiek galėjo. Naujasis jų treneris Dirkas Bauerma-nas (Dirk Bauermman) įnešė tam ti-krų naujovių būtent gynyboje. Bet puolimas nuo trenerio darbo ir suma-nymų daug mažiau priklauso. Tai jau žaidėjų meistriškumo, individualių sugebėjimų laukas. Jei nepataikai iš po krepšio, prameti baudų metimus - treneris čia nieko nepadarys. Būtent žaidėjų meistriškumu atakuojant var-žovų krepšį „Žalgiris“ buvo kelis kar-tus geresnis nei „Lietuvos rytas“. Be to, kauniečių atsarginių suolelis buvo ilgesnis, visose pozicijose - didesnis lygiaverčių krepšininkų pasirinkimas. Tad jų pergalė nekėlė abejonių. O „Lietuvos rytui“, atsižvelgiant į ko-mandos komplektaciją, apskritai pa-sisekė, kad pateko į finalą“.

Finalo „lūžis“

Buvęs Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės vyriausiasis tre-neris Kęstutis Kemzūra buvo šiek

tiek atsarges-nis. „Niekada nesitikiu, kad finalinė serija bus „sausa“. Vis dėlto čia juk finalas, ne vie-nerios, o net ketverios rung-

tynės. Kita vertus, šį sezoną „Žal-giris“ buvo tikrai galingai sukom-plektuotas, demonstravo geresnį žaidimą nei „Lietuvos ryto“ koman-da. Bet bent vienos vilniečių perga-lės tikėjausi. Ir antrosiose rungty-nėse labai nedaug trūko, kad jie tą pergalę pasiimtų. Bet jie patys tą viltį ir palaidojo, - samprotavo K.Kemzūra. - Manau, kad jei vilniečiai būtų išlyginę finalo seriją, tada jau žalgiriečiams būtų buvę sunkiau. Neabejoju, kad jie vis tiek būtų tri-umfavę, bet įtampos būtų gerokai daugiau. Gal jie būtų pradėję šiek tiek abejoti savimi, savo jėgomis. Bet taip nenutiko, o likusiose rung-tynėse „Žalgiris“ vilniečiams nesu-teikė jokių vilčių užsikabinti“.

VTB Vie-ningosios lygos vykdomasis di-rektorius To-mas Pačėsas prieš finalo pra-džią prognoza-vo, kad seriją 4-2 laimės „Žal-

giris“. Pasak 42-ejų krepšinio spe-cialisto, jo prognozės subyrėjo po antrojo serijos susitikimo. „D.Bau-ermanas pirmose rungtynėse iš-bandė kelis gynybos variantus, o pamatęs, kad nieko nebus, leido pa-ilsėti lyderiams. Antros rungtynės buvo lemiamos. Į tas rungtynes Vil-niaus krepšininkai sudėjo viską, ką turėjo, - jėgas, širdį, protą ir pana-šiai. Bet to neužteko. Tada pasa-kiau, kad viskas šioje serijoje jau aišku - Kaune jie neturi jokių šansų, o Vilniuje paaiškėjo, kad tai yra ko-manda be charakterio ir be ryškių asmenybių, - kritikos nepagailėjo T.Pačėsas. - Galima kalbėti apie no-rą laimėti, rezervuotą viešbutį Kau-ne ar geresnį autobusą. Tai tik kal-bos, jos neturi jokios reikšmės krepšinio aikštėje. Negalima sakyti, kad vilniečiai nekovojo. Jie gauna atlyginimą, be to, į rungtynes susi-rinko daug žiūrovų, plūstelėjo adre-nalinas. Bet dar kartą išryškėjo di-džiausia jų problema - kai tik ko-manda pralaimi, atsilieka - iš karto palūžta. Tai man yra nesuprantama. Negalima nuleisti rankų ir pasiduo-ti, jei varžovas ketvirtame kėlinyje pataikė kelis metimus ir šiek tiek atitrūko“.

T.Pačėso teigimu, net ir laimėję antras rungtynes, vilniečiai LKL aukso žiedų nebūtų iškovoję. „Sa-kiau, kad kuo ilgiau serija truks, tuo „Lietuvos rytui“ bus blogiau. Ne-svarbu, 4-1 ar 4-2, bet „Žalgiris“ būtų laimėjęs. Paprasčiausiai Kauno ekipoje buvo daug geresnė žaidėjų rotacija, lygesnė sudėtis. O vilnie-čiai tiesiog mėgino suktis iš sudė-tingos padėties, užkaišyti skyles po krepšiais tuo, kas buvo po ranka. Trumpai tariant, LKL finalo serijo-je su turimais žaidėjais jie neturėjo jokių šansų rimčiau pasipriešinti „Žalgiriui“.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

LKL superfinalas: absoliutus „Žalgirio“ dominavimas

triUmFas. 20-ą kartą Lietuvos krepšinio lygos finale žaidęs Kauno „Žalgiris“ 10-ą kartą įveikė „Lietuvos rytą“ ir iškovojo jau 15-ąjį Lietuvos čempionų titulą

�

paLaikYmas. Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas savo komandą palaikė morališkai

�

treneris. Kauno „Žalgirio“ strategas Choanas Plasa pergalės džiaugsmu dalijosi su žmona

�

nUOvargis. Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderis Renaldas Seibutis antrus metus iš eilės LKL finalus paliko be pergalės

�

BaLandŽio 30 d. KaunaS„Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 88:73GeGuŽėS 2 d. ViLniuS„Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 71:77GeGuŽėS 4 d. KaunaS„Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 72:45GeGuŽėS 7 d. ViLniuS„Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 65:83

rUngtYnės

(raide R pažymėtas reguliariojo sezono nugalėtojas):1994 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-11995 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-01996 m. „Žalgiris“ - „Atletas“ (R) 3-21997 m. „Žalgiris“ (R) - „Žemaitijos olimpas“ 3-01998 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-11999 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 3-02000 m. „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ (R) 3-12001 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 3-22002 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-32003 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 4-22004 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-02005 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-02006 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-02007 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-22008 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 4-12009 m. „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ (R) 4-12010 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-32011 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-12012 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 3-02013 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-0

LkL sUperFinaLai

pUrsLai. Pergalės šampaną „Siemens“ arenoje iššovė dėl traumos šį sezoną nežaidžiantis Tadas Klimavičius�

pirmasis. Žalgiriečiui adui Juškevičiui tai buvo pirmasis čempioniškas tinklelis

�

cmyk

9

cmyk

�

cmyk

�

cmyk

Sporto gyvenimas 2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis2 Sporto gyvenimas2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis 3

krepšinis � savaitės gimtadieniai �

Mindaugas Špokas(1975 m. gegužės 13 d.)

Buvęs plaukikas, sporto orga­nizatorius. atlantos olimpinių žai­dynių, Europos ir pasaulio čempio­natų dalyvis.

Česlovas JEzErskas(1949 m. gegužės 14 d.)

Buvęs imtynininkas, Lietuvos kariuomenės brigados generolas. Daugkartinis Lietuvos, Europos ir pa­saulio sambo imtynių čempionas.

Jurgita ŠtrEimikytė-VirBickiEnė(1972 m. gegužės 14 d.)

Viena geriausių visų laikų Lietu­vos krepšininkių, buvusi Lietuvos mo­terų rinktinės narė. moterų Eurolygos nugalėtoja ir Europos čempionė.

Rimas kurtinaitis(1960 m. gegužės 15 d.)

Buvęs krepšininkas, treneris. Le­gendinio kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės žaidėjas. olimpinis čempio­nas ir prizininkas.

Vydas GEDViLas(1959 m. gegužės 17 d.)

Buvęs krepšinio treneris, politi­nis veikėjas. Jo treniruota Lietuvos moterų krepšinio rinktinė 1��7 m. laimėjo Europos pirmenybes.

Antanas sirEika(1956 gegužės 11 d.)

krepšinio treneris, buvęs Lietu­vos nacionalinės krepšinio rinktinės strategas. su rinktine 2003 m. Euro­pos čempionate iškovojo auksą.

Virginijus LiuBŠys(1958 m. gegužės 12 d.)

Buvęs futbolininkas, treneris. su panevėžio „Ekranu“ iškovojo Lietuvos čempionų titulą kaip žaidėjas (1��5 m.) ir kaip treneris (1��3 ir 2005 m.).

Aurelijus skarBaLius(1973 m. gegužės 12 d.)

Buvęs futbolininkas, Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės narys. Daugkartinis Danijos čempionas, „iF Bronby“ vyriausiasis treneris.

Edgaras Jankauskas(1975 m. gegužės 12 d.)

Vienas geriausių visų laikų Lietu­vos futbolininkų, buvęs Lietuvos nacio­nalinės rinktinės puolėjas. uEFa taurės ir Čempionų lygos laimėtojas.

Linas EiDukEViČius(1969 m. gegužės 13 d.)

Buriuotojas, buriavimo treneris. Jo auklėtinė ­ Gintarė Volungevičiū­tė 200� m. pekino olimpinėse žaidy­nėse užėmė antrą vietą.

Praėjusį antradienį Vilniaus „Siemens“ arena nusidažė žalia spalva. Ketvirtosiose Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos rungtynėse šeimininkus - „Lietuvos ryto“ krepšininkus - įveikę Kauno „Žalgirio“ žaidėjai pasipuošė tradiciškai žaliais čempioniškais marškinėliais, iššovė pergalės šampaną ir nusikirpo dar vieną tinklelį nuo vilniečių arenos krepšio.

Evaldas GELumBauskas„Respublikos“ žurnalistas

Žaibiška serija

Šiais metais LKL finalo serija užtruko vos aštuonias dienas - nuo balandžio 30 iki gegužės 7 d. Prieš eilinę, jau 15-ąją, Lietuvos krepšinio galiūnų finalinę akistatą girdėjosi įvairių prognozių, bet absoliuti dau-guma ekspertų, specialistų ir eilinių mėgėjų pergalę prognozavo „Žalgi-riui“. Gal tik „Lietuvos ryto“ kapi-tonas Steponas Babrauskas išdrįso paprieštarauti šiai nuostatai ir prieš pirmąsias finalo serijos rungtynes pareiškė, kad jo komanda laimės se-riją 4-3. Tiesa, kiti sostinės ekipos krepšininkai kapitono iniciatyvos nepalaikė ir apsiribojo bendro pobū-džio frazėmis apie norą siekti per-galės, kovoti, stengtis ir (jei pavyks) laimėti.

Iš „Žalgirio“ stovyklos jau po pirmųjų finalo rungtynių (88:73) nu-skambėjo kategoriškas teiginys: „Seriją norime užbaigti kuo grei-čiau“. Savo tikslą kauniečiai pasiekė. Tiesa, antrosiose, Vilniuje vykusio-se finalo serijos rungtynėse pergalę savo rankose laikė „Lietuvos rytas“. Jei konkrečiau - tai prie baudų me-timų linijos lemiamomis akimirko-mis atsidūrę Artūras Jomantas ir Mindaugas Katelynas. Tačiau jų me-timai tikslo nepasiekė ir bene pirmą kartą šį sezoną sėkmingiau rungty-nių pabaigoje sužaidę žalgiriečiai iš-plėšė pergalę (77:71).

Trečiasis serijos mačas (72:45) turėtų dar ilgai sapnuotis „Lietuvos ryto“ krepšininkams. Per 40 min. sukrapštę vos 45 taškus vilniečiai tapo naujojo LKL superfinalų serijos „rezultatyvumo“ antirekordo auto-riais. Nors po šio mačo „Lietuvos rytas“ dar žvangino ginklais ir tvir-tino, jog padarys viską, kad dar bent kartą sugrįžtų į Kauną, jėgų, ryžto ir valios sostinės ekipai užteko tik trims kėliniams. Kšištofo Lavrino-vičiaus tritaškis ir baudos metimas paskutinėmis trečiojo kėlinio sekun-dėmis nustūmė vilniečius prie be-dugnės krašto, o taiklių metimų kruša ketvirtą kėlinį pradėję „Žalgi-rio“ krepšininkai galutinai palaidojo varžovų viltis iškovoti bent vieną pergalę šioje serijoje.

Tai buvo jau penktoji „sausa“ „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ finalo serija. 2004, 2005, 2012 (iki trijų pergalių) ir 2013 m. triumfavo „Žal-giris“, o 2006 m. - „Lietuvos rytas“. Vis dėlto šį sezoną Kauno komandos dominavimas tarpusavio mačuose buvo akivaizdus ir neginčijamas. Su tuo sutiko ir „Sporto gyvenimo“ kal-binti krepšinio ekspertai.

Puolimo bangaKauno „Žal-

girio“ koman-dos buvęs spor-to direktorius Vitoldas Ma-salskis patikino nuo pat pradžių neabejojęs „sau-sa“ kauniečių

pergale. „Pasakysiu atvirai: dar prieš finalus kalbėdamas su krepšininkais pasakiau, kad jie turi seriją laimėti 4-0. Kodėl? Nes jie paprasčiausiai yra visais aspektais pranašesni už varžo-vus. Tas pranašumas plika akimi ma-tėsi nuo pirmų iki paskutinių rung-tynių, - teigė V.Masalskis. - Tiesa, antrose rungtynėse „Lietuvos rytas“ sugebėjo dėl aktyvios gynybos iš-mušti „Žalgirį“ iš ritmo, bet atakuo-dami vilniečiai vis tiek neprilygo žal-giriečiams.

Vis dėlto krepšinis susideda iš dviejų dalykų: gynybos ir puolimo. Gynyba - tai juodas darbas, o puoli-mas - meistriškumas. Tai tą juodą dar-bą „Lietuvos ryto“ krepšininkai darė taip, kaip mokėjo, ir tiek, kiek galėjo. Naujasis jų treneris Dirkas Bauerma-nas (Dirk Bauermman) įnešė tam ti-krų naujovių būtent gynyboje. Bet puolimas nuo trenerio darbo ir suma-nymų daug mažiau priklauso. Tai jau žaidėjų meistriškumo, individualių sugebėjimų laukas. Jei nepataikai iš po krepšio, prameti baudų metimus - treneris čia nieko nepadarys. Būtent žaidėjų meistriškumu atakuojant var-žovų krepšį „Žalgiris“ buvo kelis kar-tus geresnis nei „Lietuvos rytas“. Be to, kauniečių atsarginių suolelis buvo ilgesnis, visose pozicijose - didesnis lygiaverčių krepšininkų pasirinkimas. Tad jų pergalė nekėlė abejonių. O „Lietuvos rytui“, atsižvelgiant į ko-mandos komplektaciją, apskritai pa-sisekė, kad pateko į finalą“.

Finalo „lūžis“

Buvęs Lietuvos nacionalinės krepšinio rinktinės vyriausiasis tre-neris Kęstutis Kemzūra buvo šiek

tiek atsarges-nis. „Niekada nesitikiu, kad finalinė serija bus „sausa“. Vis dėlto čia juk finalas, ne vie-nerios, o net ketverios rung-

tynės. Kita vertus, šį sezoną „Žal-giris“ buvo tikrai galingai sukom-plektuotas, demonstravo geresnį žaidimą nei „Lietuvos ryto“ koman-da. Bet bent vienos vilniečių perga-lės tikėjausi. Ir antrosiose rungty-nėse labai nedaug trūko, kad jie tą pergalę pasiimtų. Bet jie patys tą viltį ir palaidojo, - samprotavo K.Kemzūra. - Manau, kad jei vilniečiai būtų išlyginę finalo seriją, tada jau žalgiriečiams būtų buvę sunkiau. Neabejoju, kad jie vis tiek būtų tri-umfavę, bet įtampos būtų gerokai daugiau. Gal jie būtų pradėję šiek tiek abejoti savimi, savo jėgomis. Bet taip nenutiko, o likusiose rung-tynėse „Žalgiris“ vilniečiams nesu-teikė jokių vilčių užsikabinti“.

VTB Vie-ningosios lygos vykdomasis di-rektorius To-mas Pačėsas prieš finalo pra-džią prognoza-vo, kad seriją 4-2 laimės „Žal-

giris“. Pasak 42-ejų krepšinio spe-cialisto, jo prognozės subyrėjo po antrojo serijos susitikimo. „D.Bau-ermanas pirmose rungtynėse iš-bandė kelis gynybos variantus, o pamatęs, kad nieko nebus, leido pa-ilsėti lyderiams. Antros rungtynės buvo lemiamos. Į tas rungtynes Vil-niaus krepšininkai sudėjo viską, ką turėjo, - jėgas, širdį, protą ir pana-šiai. Bet to neužteko. Tada pasa-kiau, kad viskas šioje serijoje jau aišku - Kaune jie neturi jokių šansų, o Vilniuje paaiškėjo, kad tai yra ko-manda be charakterio ir be ryškių asmenybių, - kritikos nepagailėjo T.Pačėsas. - Galima kalbėti apie no-rą laimėti, rezervuotą viešbutį Kau-ne ar geresnį autobusą. Tai tik kal-bos, jos neturi jokios reikšmės krepšinio aikštėje. Negalima sakyti, kad vilniečiai nekovojo. Jie gauna atlyginimą, be to, į rungtynes susi-rinko daug žiūrovų, plūstelėjo adre-nalinas. Bet dar kartą išryškėjo di-džiausia jų problema - kai tik ko-manda pralaimi, atsilieka - iš karto palūžta. Tai man yra nesuprantama. Negalima nuleisti rankų ir pasiduo-ti, jei varžovas ketvirtame kėlinyje pataikė kelis metimus ir šiek tiek atitrūko“.

T.Pačėso teigimu, net ir laimėję antras rungtynes, vilniečiai LKL aukso žiedų nebūtų iškovoję. „Sa-kiau, kad kuo ilgiau serija truks, tuo „Lietuvos rytui“ bus blogiau. Ne-svarbu, 4-1 ar 4-2, bet „Žalgiris“ būtų laimėjęs. Paprasčiausiai Kauno ekipoje buvo daug geresnė žaidėjų rotacija, lygesnė sudėtis. O vilnie-čiai tiesiog mėgino suktis iš sudė-tingos padėties, užkaišyti skyles po krepšiais tuo, kas buvo po ranka. Trumpai tariant, LKL finalo serijo-je su turimais žaidėjais jie neturėjo jokių šansų rimčiau pasipriešinti „Žalgiriui“.

Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

LKL superfinalas: absoliutus „Žalgirio“ dominavimas

triUmFas. 20-ą kartą Lietuvos krepšinio lygos finale žaidęs Kauno „Žalgiris“ 10-ą kartą įveikė „Lietuvos rytą“ ir iškovojo jau 15-ąjį Lietuvos čempionų titulą

�

paLaikYmas. Kauno „Žalgirio“ kapitonas Paulius Jankūnas savo komandą palaikė morališkai

�

treneris. Kauno „Žalgirio“ strategas Choanas Plasa pergalės džiaugsmu dalijosi su žmona

�

nUOvargis. Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderis Renaldas Seibutis antrus metus iš eilės LKL finalus paliko be pergalės

�

BaLandŽio 30 d. KaunaS„Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 88:73GeGuŽėS 2 d. ViLniuS„Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 71:77GeGuŽėS 4 d. KaunaS„Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ 72:45GeGuŽėS 7 d. ViLniuS„Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ 65:83

rUngtYnės

(raide R pažymėtas reguliariojo sezono nugalėtojas):1994 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-11995 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-01996 m. „Žalgiris“ - „Atletas“ (R) 3-21997 m. „Žalgiris“ (R) - „Žemaitijos olimpas“ 3-01998 m. „Žalgiris“ (R) - „Atletas“ 3-11999 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 3-02000 m. „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ (R) 3-12001 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 3-22002 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-32003 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 4-22004 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-02005 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-02006 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-02007 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-22008 m. „Žalgiris“ - „Lietuvos rytas“ (R) 4-12009 m. „Lietuvos rytas“ - „Žalgiris“ (R) 4-12010 m. „Lietuvos rytas“ (R) - „Žalgiris“ 4-32011 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-12012 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 3-02013 m. „Žalgiris“ (R) - „Lietuvos rytas“ 4-0

LkL sUperFinaLai

pUrsLai. Pergalės šampaną „Siemens“ arenoje iššovė dėl traumos šį sezoną nežaidžiantis Tadas Klimavičius�

pirmasis. Žalgiriečiui adui Juškevičiui tai buvo pirmasis čempioniškas tinklelis

�

10

cmykcmyk

Maudžiančios nugaros, pavojingi gimdymai, nutrintos kojos ir protinių dantų skausmai - vieni iš daugelio negalavimų, kuriuos sukėlė evoliucija, teigia tyrėjai.

Evoliuciniu požiūriu, žmones kol kas galima vadinti sėkmingiau-siais planetoje primatais, o jų skai-čius pasaulyje siekia 7 milijardus. Žmonės dėl to turėtų būti dėkingi keletui gerai žinomų adaptacijų, tarp jų - didelėms, sudėtingoms smegenims ir vaikščiojimui stačio-mis ant dviejų kojų. Tačiau šie pra-našumai turi ir savų trūkumų.

„Kalbame apie žmogaus evo-liucijos paliktus randus“, - teigia antropologas Alanas Manas (Alan Mann) iš Prinstono universiteto.

Pavyzdžiui, nors pradėjus vaikš-čioti stačiomis atlaisvėjo rankos, kuriomis buvo galima paimti įran-kius, dėl to atsiradęs gravitacijos spaudimas žmogaus stuburui galė-jo būti unikalių nugaros skausmų priežastis.

„Mes esame vieninteliai žin-duoliai, kuriems savaime lūžta slanksteliai“, - tvirtina antropolo-gas ir anatomas Briusas Latimeris (Bruce Latimer) iš „Case Western“ rezervato universiteto.

Norint suprasti iššūkius, su kuriais žmogaus stuburas susidu-ria dėl to, kad vaikštome stačio-mis, B.Latimeris siūlo stuburą įsi-vaizduoti kaip bokštą, susidedantį iš 24 puodelių ir lėkščių. Kiekvie-nas puodelis - tai slankstelis, o lėkštė - diskas tarp slankstelių.

„Tada paimkite knygą, pavyz-džiui, žodyną, ir uždėkite ją ant vir-šaus. Tai yra galva. Jei būsite labai atsargūs, pasieksite pusiausvyrą, nes priešingu atveju ant žemės bus daug porceliano. Tuomet įsivaizduo-kite, kad pridedate visus išlinkimus, kurių natūraliai yra nugaroje. Net ir turėdami visas lipnios juostos at-sargas pasaulyje, nesugebėtumėte pasiekti pusiausvyros“, - kalbėjo mokslininkas.

Kai stubure išsivysto išlinkimų, kad stovint stačiomis būtų galima išlaikyti pusiausvyrą, tam tikruo-se jo taškuose gali atsirasti įtam-pa. Dėl to kyla tokie negalavimai

kaip lordozė (stuburo išlinkimas į priekį), kifozė (stuburo išlinkimas į užpakalį) ar skoliozė (stuburo iš-linkimas į šonus).

Be to, stuburas kenčia nuo to, kaip žmogus vaikšto - vieną koją dėdamas į priekį, o priešinga ranka modamas pakojui.

„Tai sukuria sukimosi judesį, o bėgant laikui, po milijonų tokių pasisukimų, diskai tarp slanks-telių susidėvi ir suyra. Taip at-siranda diskų išvarža“, - aiškino B.Latimeris.

Perėjimas nuo vaikščiojimo ke-turiomis prie vaikščiojimo dviem kojomis taip pat sukėlė pėdų pro-blemų, tokių kaip plokščiapadystė ar kojos nykščio skauduliai. Fosilijų įrodymai leidžia manyti, kad žmo-nes kojų problemos, tokios kaip kulkšnies sausgyslių patempimai, vargino dar prieš 3,5 mln. metų, o to priežastis nėra tik vėliau papli-tusi sėsli gyvensena.

„Fosilijos atskleidžia, kad dau-gumą bėdų dėl pėdų, kurios ka-muoja mus dabar, galima atsekti praeityje“, - teigė morfologas Dže-remis De Silva (Jeremy De Silva) iš Bostono universiteto.

Ryškus smegenų apimties padi-dėjimas labiausiai žmones išskyrė iš gyvūnų karalystės, tačiau taip pat lėmė problemas, kurias sukelia protiniai dantys - krūminiai dantys, pradedantys dygti besibaigiant pa-auglystei.

„Palyginti su protėviais, mūsų smegenys išsiplėtė beveik tri-gubai. Dėl to pasikeitė kaukolės ertmės architektūra“, - tvirtina A.Manas.

Dėl šios priežasties dažnai ne-belieka vietos protiniams dantims augti, tad jų dygimas būna labai skausmingas.

„Evoliucija nesukuria tobuly-bės“, - tvirtina A.Manas.

Protinių dantų keliamos proble-mos greičiausiai paaiškina, kodėl žmonių populiacijoje paplito gene-tinės mutacijos, užkertančios kelią jų vystymuisi.

„Populiacija, kurios atstovams dažniausiai trūksta protinių dantų, yra inuitai, gyvenantys Arktyje, Šiaurės Amerikoje. Ten šių krū-minių dantų neturi 44 proc. žmo-nių“, - sako A.Manas.

Įdomu tai, kad vienintelė žmo-nių populiacija, kuri sulaukusi pilna-metystės visuomet turėjo protinius dantis, buvo neandertaliečiai.

Dėl vaikščiojimo stačiomis daug rizikingesni tapo gimdymai.

„Jei ieškote pavyzdžių, kad ne-same sumanaus projekto pavyzdys, toli keliauti nereikės. Pažiūrėkite, kaip sudėtingai ir nepatogiai gimdo-me vaikus“, - sako antropologė Ka-ren Rozenberg (Karen Rosenberg) iš Delavero universiteto.

Sudėtingos visuomenės, kurias sukūrė žmogus, dabar padeda mo-terims išgyventi gimdymą.

„Mums šias problemas sušvel-ninti padeda pribuvėjos, akušerės ir kiti gydytojai, dalyvaujantys gim-dyme“, - tvirtina ji.

„Jei inžinierius gautų užduotį suprojektuoti žmogaus kūną, jis niekada jo nesukurtų taip, kaip evo-liucionavo žmogus. Nelaimei, ne-galime grįžti prie vaikščiojimo ke-turiomis. Mes evoliuciškai jau per daug pakitę. Be to, tai nėra būdas spręsti mūsų problemas“, - įsitiki-nęs B.Latimeris.

„Respublikos“, lrt inf.

žmogusj/b slėpiniai

Skausmai ir kančios,už kuriuos

turime dėkoti

evoliucijai

Daug kam yra žinomas fe-nomenas deja vu (dežaviu), kai nauji įspūdžiai, žmonės ir vieto-vės atrodo jau matyti anksčiau. Apie priešingą efektą - jamais vu (žameviu - pranc. niekada nema-tyta) - žinoma gerokai mažiau. Pastaruoju atveju žmogus įpras-tą situaciją vertina taip, tarsi su ja susidurtų pirmą kartą.

šis reiškinys panašus į trum-palaikį atminties praradimą. šio „sindromo“ auką kelias minutes gali užvaldyti jausmas, kad aplin-kiniai žmonės ir daiktai yra visiškai nepažįstami. Pavyzdžiui, žmogus yra savo namuose ir kalbasi su artimu draugu arba šeimos nariu. Staiga jam pasirodo, kad jis yra ne-pažįstamoje aplinkoje, o priešais sėdi kažkoks svetimas žmogus. jei tai atsitinka ne pirmą kartą, jis laikui bėgant išmoksta valdytis ir nepasiduoti panikai. Nors gali elgtis keistokai arba nepataikyti atsakyti. Jamais vu iš esmės skiriasi nuo amnezijos - atminties prara-

dimo. Amnezija paprastai ištinka dėl objektyvių priežasčių - trau-mos, šoko, streso arba senatvinių pasikeitimų. kaip žinoma, senu-kai, sergantys skleroze, paprastai užmiršta, kas vyko vakar, bet gali smulkiai papasakoti apie jaunystės įvykius. Būna ir atvirkščiai - gerai prisimena naujausius įvykius, bet visiškai pamiršta, kas įvyko seniau. Visiškas ir dalinis atminties praradi-mas būdingas ir asmenims, kurie tvirtina, kad juos pagrobė ateiviai arba dar kažkokios neaiškios jėgos. Tačiau amnezijos ištiktieji papras-tai pamiršta praeities įvykius arba žmones, o jamais vu yra susijęs su dabartimi. Tarkime, žiūrite pro sa-vo namų langą ir staiga supranta-te, kad pasaulis už lango jums yra visiškai nepažįstamas. Toks įspūdis, kad smegenys kurį laiką tiesiog išsijungia, „pakimba“ programa...

Neurofiziologijos specialistų

nuomone, ir deja vu, ir jamais vu yra susiję su dviejų galvos sme-genų sričių, kurių viena atsako už atmintį ir informacijos priėmimą, sąveikos sutrikimais. Beje, deja vu pasitaiko daug dažniau, nors šis reiškinys atrodo gerokai mįslinges-nis, nes žmogui ne šiaip pasirodo, kad jis anksčiau kažkur matė kitą žmogų ar vietovę arba kokį nors objektą, bet ši informacija iš tiesų pasitvirtina.

Garsus psichologas karlas jun-gas (Carl jung) tvirtino, kad nuo 12 metų gyvena tarsi dviejuose pasau-liuose, dabarties ir tolimoje praeityje. kartą jis pamatė gydytojo portretą, nutapytą XViii a. Medikas avėjo batus su sagtimis. k.jungui pasirodė, kad kadaise ir jis turėjo tokius batus. Be to, psichologas tikėjo, kad gimė ne 1875 m., o 1775 m. Nuvykęs į Nairo-bį, profesorius pastebėjo tamsiaodį vyrą, atsirėmusį į ietį. jam iškart kilo pojūtis, kad jis čia jau buvo prieš 2000 metų ir buvo sutikęs šį žmogų! Vieną panašų deja vu atvejį laiške bi-čiuliui aprašė Levas Tolstojus. kartą per medžioklę jo žirgas pasibaidė ir numetė raitelį ant žemės. Tą aki-mirką rašytojas prisiminė: su juo tai jau įvyko prieš 200 metų, bet tada jis buvo kitas žmogus, su kitu vardu ir likimu.

Pasakoja mūsų amžininkas V.G.: „Man gana dažnai pasitaiko,

kad atvažiuoju į nepažįstamą vie-tą ir ją atpažįstu. iš anksto žinau, kas yra pastate, į kurį patekau pirmą kartą, arba koks vaizdas atsivers pasukus už kampo... ke-letą kartų aš „atpažindavau“ visiš-kai svetimus žmones. Vieną sykį įstaigoje pamačiau moterį, ir vos tik ji įėjo į kambarį, aš jau žinojau jos vardą, pavardę, pareigas, šei-myninę padėtį ir kitus duomenis. Aš patyliukais priėjau prie vienos darbuotojos ir patikrinau infor-maciją - viskas pasitvirtino“.

Visai gali būti, kad deja vu - tam tikra aiškiaregystės forma, savotiški „prisiminimai apie ateitį“. Beje, ne-retai kažkokie žmonės ir situacijos mums iš pradžių sapnuojasi, o pas-kui su jais susiduriame tikrovėje. Taip pat egzistuoja hipotezė, kad laikas - santykinė kategorija, todėl kai kurie žmonės sugeba „matyti“ tiek tolimos praeities, tiek ateities įvykius. Bet tai paaiškinti mokslo požiūriu kol kas yra neįmanoma.

Milda kunSkaitĖ

Užmirštatikrovė

Palyginti su protėviais, mūsų smegenys išsiplėtė beveik trigubai. Dėl to pasikeitė kaukolės ertmės architektūra

ePA-

elto

s nuo

tr.

10 cmyk

11

cmyk

mados pasaulyjej/b įžymybės

K.Šifer: laimingas topmodelio gyvenimasKlaudija, Sindi, Naomi, Linda... Daug metų nereikėdavo net jų pavardžių, visiems ir taip būdavo aišku, apie ką kalbama. Manekenės pirmą kartą per visą istoriją įgijo pasaulinių žvaigždžių statusą - jų buvo pilna visur, jos buvo garsios, turtingos, gražios, charizmatiškos..

Praėjo ne tiek daug laiko, o top-modelių epocha nuėjo į užmarštį. Šiandien yra žinomų, simpatiškų veidų, bet tokios pasaulinės šlovės, begalinio dievinimo ir žavėjimosi neliko nė kvapo. Ir iš kur bus? Juk tam, kaip sako Klaudija Šifer (Clau-dia Schiffer), reikėjo metų metais nedingti nuo žurnalų viršelių, da-lyvauti daugybėje įvairiausių rekla-mos kampanijų ir būti pripažinta įtakingų mados karalių mūza. O dabar reklamoje dalyvauja visi, nuo kino ir popmuzikos žvaigždžių iki garsių sportininkų. Ir ant žurnalų viršelių jie pasirodo dažniau negu profesio nalūs modeliai. Pinigus, aišku, uždirba didelius, tikriausiai net didesnius, negu kadaise tas eli-tinis dešimtukas, bet... Beje, Klau-dija, Sindi, Linda ir dar kelios „top“ vis dar rikiuotėje. Joms per 40, bet jų sutikimas dalyvauti svarbiame mados renginyje, kaip ir anksčiau, kainuoja brangiai. O štai jų likimai klostėsi įvairiai. Laimę anksčiau už visas rado K.Šifer...

Darbas be poilsio dienų

O mokykloje ji viena neturėjo draugo - berniukai pirmenybę tei-kė normalaus ūgio mergaitėms, ne tokioms aukštoms, liesoms ir dar drovioms. Kartą 17-metė Klaudi-ja, kuriai labai norėjosi dėmesio, nuvažiavo į diskoteką viename iš Diuseldorfo klubų, ir tame pačiame klube ją pamatė reklamos agen-tūros darbuotojas. Po ilgų dery-bų su Klaudijos tėvais - jos mama yra buhalterė, o tėtis advokatas - Klaudija buvo išleista padirbėti į Par-yžių. Ji privalėjo per metus išmokti kalbą ir suprasti, ką jai gali pasiū-lyti mados pasaulis. Jei nieko gero, lygiai po metų turėjo grįžti namo ir ruoštis mokytis advokato profesijos. Bet mados pasaulis tiesiog įsiki-bo į sutrikusią Klaudiją. Nepaisant to, kad į susitikimus ir fotosesijas ji ateidavo su senais ištampytais džinsais ir beformiais megztiniais. Bet Brižitos Bardo (Brigitte Bar-dot) įvaizdžio ir tuomet nepaprastai populiaraus moteriškumo simbolio lėlės Barbės derinys darė stebuklus. Dizaineris Karlas Lagerfeldas (Karl Lagerfeld) paskelbė ją savo mūza, vienas po kito pasirodydavo žur-nalai su jos nuotrauka ant viršelio. K.Šifer užkariavo ne tik Paryžių, bet ir visą pasaulį. Jos tvarkaraštyje nebuvo poilsio dienų. Arba šven-čių. Tik darbas kiekvieną dieną. O tėvai atidžiai stebėjo, kad darbda-viai laikytųsi sutarčių. Vėlai vakare, grįžusi į dar vieną viešbutį dar vie-name pasaulio mieste, ji neleisda-vo sau užmigti neatsakiusi į visus

gautus pranešimus ir skambučius. Sulaukusi 26-erių, Klaudija patyrė baisų nusivylimą: K.Lagerfeldas atsisakė toliau bendradarbiauti su savo mylimu modeliu. Tai buvo ženklas, kad atėjo laikas patyliu-kais ieškoti kitų saviraiškos būdų - kol ji dar viršūnėje. Juk jeigu net draugas gali taip pasielgti, vadinasi, ji nebevaldo padėties.

Klaudija pradėjo aktyviai plėtoti savo veiklą. Ištyrinėjusi viską, kas susiję su vaizdo įrašų rinka, pasvėru-si galimą riziką, peržiūrėjusi šimtus pratimų ir kursų įrašų, Klaudija išlei-do vaizdo filmą, kuriame demonstra-vo moterims, kaip įgauti gerą fizinę formą ir ištobulinti figūrą. Būtent jos įrašų buvo parduota daugiausiai. Lygiai taip pat nuodugniai Klaudija elgėsi visur. Mados kalendorius, ku-riame ji yra pagrindinė veikėja? Pui-

ku, bet kaip, kur, kas filmuos ir kokia tema - sprendžia tik ji. Asistentus ir prodiuserius K.Šifer privarydavo iki įsiūčio, bet kitaip tiesiog negalėjo. Tai tas pats, kas išmesti suplyšusį arba nebenaują daiktą. Arba nesuvalgytą obuolį. Ji visada padėdavo jį atgal į šaldytuvą. Jai būdavo nepakeliamai skaudu, kai tekdavo ką nors išmes-ti. Ji ne godi ir ne šykšti, tiesiog nuo mažens išmokyta viską kontroliuoti. Tik asmeniniame gyvenime jai tai nelabai sekėsi...

Kas sakė, kad ji tik manekenė?

Klaudijos pasirodymas su itin populiariu magu Deividu Koper-fyldu (David Copperfield) iš pra-džių visus apstulbino. Na, kas juos gali sieti, išskyrus ūgį ir šlovę?

Magą ir reiklią, į jokius skandalus neįsipainiojusią K.Šifer? Klaudi-ja ir Deividas nedažnai pasirody-davo kartu, ir nenuostabu. Jis be perstojo gastroliavo, o ji dirbo be poilsio dienų. Bet tai nesutrukdė D. Koperfyldui užmauti ant Klaudijos piršto sužadėtuvių žiedo su didžiu-liu briliantu (kažkas pasišaipė, kad jis panašus į melioną). Ji saugojo jį seife. Suprantama, vestuvėms taip pat reikėjo rasti laiko. „Magiškas“ romanas truko 5 metus ir apaugo gandais, kad ir jis, ir ji tiesiog daro sau reklamą. Kad ir kaip ten buvo, sužadėtuvės nutrūko. Ir beveik iš-kart Klaudija atsidūrė visiškai kito-kio vyro glėbyje. Timas Džefrisas (Tim Jeffries) buvo turtingos anglų šeimos paveldėtojas, pleibojus, ir visi be išimties atsiliepdavo apie jį kaip apie „visais atžvilgiais malonų vyruką“. Net jo buvusios draugės, kurias jis paliko, apie jį nesakė nė vieno blogo žodžio. Galbūt todėl Ti-mas, kaip sakydavo piktanoriai, buvo „įdomus“ kaip stiklinė šalto vandens. Iš tiesų jis turėjo mažai pinigų (o pa-likimo jam kol kas niekas nesiruošė palikti), pajamos iš darbo (jis turėjo nedidelę galeriją Londone) buvo ku-klios, bet visos šios kitiems svarbios detalės Timui netrukdė leisti laiką

savo draugų jachtose, vakarėliuose jų vilose ir namuose. Ką gi, būdama su juo Klaudija galėjo bent truputį pailsėti ir atsipalaiduoti. Galų gale, kas sakė, kad ji tik manekenė? Ir pavalgyti mėgsta (tik negalima, ki-taip iškart auga svoris, todėl griežtai laikosi savo taisyklių - valgo mažai ir nevalgo, kai labai norisi). Ir emo-cijos jai visiškai nesvetimos. Atėjo laikas, ir Klaudija rimtai susimąstė apie šeimą ir vaikus, mylimą vyrą ir savo gūžtą. Deja, Timas vyro ir tėvo vaidmeniui aiškiai netiko. Jų sužadė-tuvės taip pat nutrūko.

Vietoj brilianto - vėžliukas

Tuo metu ji ir susipažino su Me-tju Vonu (Matthew Vaughn), reži-sieriaus Gajaus Ričio (Guy Richie) draugu. Šis susitikimas abiem buvo lemtingas: jiems reikėjo emocinės paramos, meilės, abu jautėsi „ne savo rogėse“, kažkuo nuskriausti. Ir abu buvo labai drovūs ir vengė

visokių beprasmiškų vakarėlių ir girtavimo iki paryčių. Klaudija at-rodė pribloškiamai, ir kaip Metju galėjo jos neįsimylėti? O jos visiš-kai netrikdė tai, kad M.Vonas už ją žemesnis, pradeda plikti ir apskritai visai neįžymus. „Vyrui išvaizda nėra svarbiausia. Jis turi būti protingas, seksualus ir vyriškas“, - taip manė K.Šifer. Vietoj milžiniško brilianto M.Vonas sužadėtuvių proga padova-nojo jai mielą vėžliuką. O pasipiršo visiškai keistai, nes bijojo sulaukti neigiamo atsakymo: paprašė drau-go dailininko nupiešti paveikslą, o jame žodžius - jo širdies ir rankos pasiūlymą. Ir pakabino tą paveikslą Klaudijai prieš nosį. Laimė, ji pa-veikslą pastebėjo ir M.Vonui atiteko prizas - moteris, apie kurią svajojo visi pasaulio vyrai. O Klaudijai tokių mielų ir malonių smulkmenų kaip tik ir trūko jos tvarkingame, sėkminga-me, bet be jokių emocijų gyvenime! Draugų nuostabai (nekalbant apie šeimą), vestuvių išvakarėse pora pareiškė, kad nepasirašys vedybų sutarties: net jei jų sąjunga iširs, nė vienas nepretenduos į kito pinigus. Tuo metu Metju turėjo apie 9 mln. dolerių (maždaug 24 mln. litų), gero-kai mažiau nei Klaudija. Jie susituokė 2002 m., laikydamiesi griežčiausios konspiracijos. Nuotaka su jos draugo Valentino sukurta prašmat nia suknia pakeliui į mažą kaimo bažnytėlę buvo dangstoma antklodėmis. Supranta-ma, Klaudija pati viską organizavo, nuo kiekvienos gėlytės iki valgia-raščio. „Jei kur nors investuoju savo pinigus, turiu būti tikra, kad jų nepra-rasiu. Aš - perfekcionistė“, - dažnai kartodavo Klaudija tais laikais, kai prie jos vardo nereikėdavo pavardės.

Pirmąjį vaiką, sūnų Kasparą Me-tju, Klaudija pagimdė 2003 m. 2004 m. lapkritį - dukrą Klementiną, o 2010 m. - dar vieną dukrytę, Ko-zimą Violetą. Anglijoje nusipirkusi pilį, Klaudija pati prižiūrėjo, kaip remontuojamos ir rekonstruojamos visos patalpos. Ji šeimininkauja na-muose, prižiūri vaikus, rūpinasi tin-kama visų šeimos narių mityba, dalyvauja labdaros akcijose, kartkar-tėmis maloningai priima garsiausių mados namų ir firmų kvietimus. O M.Vonas filmuoja. Tik kartą spauda, net šiek tiek nustebusi, įsibrovė į jų šeimos idilę. Tai įvyko, kai Klaudija vos nesugriovė jaunos moters Sofi Mičel (Sophie Michel), apie dvejus metus K.Šifer namuose dirbusios vyriausiąja virėja, gyvenimo ir kar-jeros. Leidykloje, kuri ruošėsi išleisti Sofi knygą, buvo nutarta ant knygos viršelio pacituoti žodžius, kuriuos Klaudija parašė atviruke S.Mičel ma-mai: „Mes visi labai mylime Sofi ir mėgstame viską, ką ji gamina“. Bet nesuderino to su K.Šifer. Nepadarė to ir virėja, įsitikinusi savo buvusios šeimininkės lojalumu, juk neretai jos abi bendraudavo kaip lygios, kaip draugės. Istorija baigėsi tuo, kad visi knygos egzemplioriai buvo kon-fiskuoti. Sofi bankrutavo - nepajėgė sumokėti teismo išlaidų ir baudos. K.Šifer ir jos advokatų nuomone, autorės ir leidyklos bandymas panau-doti jos žodžius knygos viršelyje be jos sutikimo buvo neteisėtas.

Parengė Milda kunSkaitĖ

Mados pasaulis tiesiog įsikibo į sutrikusią Klaudiją. Nepaisant to, kad į susitikimus ir fotosesijas ji ateidavo su senais ištampytais džinsais ir beformiais megztiniais

ePA-eltos nuotr.

/ 11

12

cmykcmyk12

Taip pat Kanados specialistai apklausė savo šalies vairuotojus ir įvardijo pagrindines susierzinimo priežastis vairuojant. Vairuotojus, bent jau Kanados, nervina staigus persirikiavimas, pernelyg lėtas judė-jimas ir atstumo nesilaikymas. Dar vairuotojai būna itin nepatenkinti, kai kiti eismo dalyviai nerodo posūkių, tai yra staigiai keičia kryptį, neįspė-dami važiuojančiųjų iš paskos.

Jau anksčiau mokslininkai pada-rė išvadą, kad prie vairo klausytis klasikinės muzikos yra pavojinga: jų nuomone, sulėtėja vairuotojo reakcija ir susilpnėja dėmesys, o kai kurios kompozicijos apskritai pasižymi migdančiu poveikiu. Beje, Kanados specialistai sudarė savotiš-ką „pavojingiausių“ muzikos kūri-nių reitingą. Pirmojoje vietoje tarp kūrinių, kurių nerekomenduojama klausytis sėdint prie vairo, atsidūrė L.Bethoveno (L.Beethoven) Penk-toji simfonija. Į pirmąjį penketą taip pat įėjo J.Bacho (J.Bach) ir J.Štrauso (J.Strauss) kūriniai. Popmuzikos, repo ir sunkiojo roko kūriniai ty-rime „nedalyvavo“. Kanadiečiai įvardijo ir labiausiai paplitusius įsitikinimus, kurie didina avarijų kelyje riziką. Pirmasis - vairuotojai

neabejoja, kad jų vairavimo įgūdžiai gerokai pranoksta kitų vairuotojų įgūdžius ir laiko tai pakankamu pagrindu kelyje rizikuoti. Ir dar: prašomi įvertinti patekimo į eis-mo įvykį tikimybę per artimiausius 12 mėnesių, dauguma vairuotojų mano, kad jiems ši tikimybė yra mažesnė nei kitiems vairuotojams.

O vairavimo specialistai mano, kad geriausia diena vairuoti - ta, kai vairuotojas išsiruošia į kelionę gerai nusiteikęs, techniškai tvarkin-ga mašina ir vyksta keliu, kuriame būna mažai grūsčių. Miesto gatvė-se būtina kliautis pasąmone, nes apgalvoti situaciją ne visada būna įmanoma. Beje, gražioji žmonijos dalis, nepaisant skeptiško pavy-duolių - vairuojančių vyrų požiū-rio, taip pat gali įvaldyti meną sau-giai vairuoti automobilį. Tai Saudo Arabijoje, kaip pasakojama, šeichai perka žmonoms mašinas be vari-klių, kad šios kur nors neįsirėžtų, o mūsų kraštuose damoms būtina mokytis vairuoti saugiai. Prieš mo-kantis vairavimo pagrindų būtina atsižvelgti į tai, kad stip riosios ly-ties atstovų ir gražiosios žmonijos pusės dvasinė būsena, susijusi su vairavimu, iš esmės skiriasi. Vai-

ruotojas vyras paprastai atsainiai žiūri į kelių eismo taisyk les, didesnį dėmesį skiria praktikai ir techni-niams klausimams, taip pat sten-giasi demonstruoti išradingumą ir vaizduotę. Gražioji automobilininkų dalis yra linkusi pulti į neviltį net įgavusi saugaus vairavimo įgūdžių, nors, kaip visi pripažįsta, vairuojanti moteris yra atsargi, jaučia didesnę atsakomybę, sąžiningai mokosi eis-mo taisyklių ir saugaus vairavimo teorijos. Norint saugiai vairuoti, reikia vengti ir pernelyg didelio atsargumo, ir beribio pasitikėjimo savimi - abu veiksniai yra vienodai pavojingi. Pagrindiniai saugaus vai-ravimo principai ir vyrams, ir mote-rims yra šie: vairas skirtas ne tam, kad pavojaus akimirką arba apėmus baimei būtų galima į jį mėšlungiš-kai įsikibti; negerai nenatūraliai spausti vairą arba perpinti rankas posūkiuose; pavojingose situacijose vengti paniškai spausti stabdį, taip pat staigiai didinti greitį ir staigiai stabdyti. Bent iš dalies laikantis šių patarimų, saugiai važinėti bus gali-ma bet kurią dieną, kad ir ką rašytų mokslininkai...

Parengė Milda kunSkaitĖ

Tyrimaij/b žvilgsnis

Kada vairuotisaugiausiakanados mokslininkai atliko įdomius tyrimus: jie nustatė, kad palankiausia diena vairuoti automobilį - bet kuris birželio sekmadienis. O štai pavojingiausia vairuoti, pasak kanadiečių, visais rugsėjo antradieniais. Beje, kalbama apie rytines piko valandas, kai vairuotojai būna labiau negu bet kada linkę į agresiją.

Iš pradžių magnetizmo nebuvo. Įvykus Didžiajam sprogimui, visatoje atsirado stulbinamai karštas elektros krūvį turinčių protonų, elektronų, helio ir ličio branduolių debesis. Kiekvienas jų galėjo sukurti magnetinį lauką kiekviena kryptimi, tačiau vienalytėse, tolygiose ankstyvojo kosmoso dujose visi šie laukai visiškai vienas kitą panaikino.

Kaip atsirado galingos, visatą formuojančios pirmapradžio magne-tizmo jėgos, iki šiol lieka paslaptis, tačiau fizikas Rainhardas Šlikaizeris (Reinhard Schlickeiser) iš Rūro uni-versiteto Bochume Teorinės fizikos instituto mano žinantis atsakymą.

Iš šių karštų dujų, kurios besi-plėsdamos vėso, atsirado atomai. Tačiau jos nesukūrė objektų su pastoviais magnetiniais laukais. Jie atsiras vėliau. Tačiau R.Šlikaizeris mano, kad egzistavo nepaprastai silpno magnetizmo forma, atsitik-tinai susikūrusi dar prieš tai, kai atsirado pirmosios žvaigždės. Šiuos silpnus laukus vėliau sustiprino ir ištempė pirmieji žvaigždžių vėjai ir sprogstančios žvaigždės.

Anot R.Šlikaizerio, magnetizmas gali būti sukuriamas natūraliai, su-kantis atomams ir subatominėms da-lelėms. Tačiau stipraus magnetizmo vos gimusioje visatoje būti negalėjo, nes tam reikia sunkiųjų elementų, tokių kaip nikelis ar geležis, o šie su-sidarė tik vėliau, žvaigždžių viduje. Norint sukurti dar sunkesnius ma-gnetinius elementus reikia superno-vų, didžiulių žvaigždžių, baigiančių savo gyvenimą, sunaikinimo.

„Magnetizmas susidaro kaskart, kai teka krūvis ar srovė. Tiesiog pridėkite kompasą prie laido, kuriuo teka tiesioginė srovė, ir stebėkite, kaip dreba rodyklė. Tačiau kai yra daugybė krūvių, keliaujančių visomis kryptimis, kaip tai vyko ankstyvo-joje visatoje, kol plazma (elektros krūvį turinčios dujos) atvėso ir su-sidarė atomai, vidutinė srovė visur lygi nuliui. Taigi gryno magnetizmo makroskopiniu mastu negali būti“, - teigė Maiklas Rajordanas (Michael Riordan) iš Kalifornijos universiteto Santa Kruze.

Galėjo nutikti taip, kad nepa-prastai aukštos temperatūros debe-siui vėstant (tai nutiko, kai visatai buvo maždaug 380 tūkst. metų) su-siformavo atsitiktinės magnetizmo salelės. Jas sukūrė tankio ir slėgio svyravimai. Anot R.Šlikaizerio, šie silpni magnetiniai laukai galė-jo siekti dešimtsikstilijonę teslos,

magnetizmo matavimo vieneto, da-lį. Magnetinio rezonanso aparatas, naudojamas medikų, vidutiniškai sukuria 3 teslų magnetizmą.

Magnetizmas buvo toks mažas, kad jis nedarė jokio poveikio jį su-pančioms dujoms, aiškina moks-lininkas. Priešingai, dujos veikė silpnus magnetinius laukus.

Galiausiai medžiaga visatoje su-formavo žvaigždes ir galaktikas. Žvaigždėms susidaryti sunkesniųjų elementų nereikėjo, tačiau vėsdamos ir suirdamos jos ėmė juos gaminti.

Jei žvaigždės gana masyvios, baigdamos savo gyvavimą jos sprogsta. Iš jų ištekantis srau-tas suslegia aplink esančią ter-pę, tuo pat metu papildydamas ją sunkesniaisiais elementais. Pasak R.Šlikaizerio, žvaigždžių vėjo ir sprogimų kombinacija pradeda ju-dinti mažus magnetinius laukus, juos suspausdama, sustiprindama

ir nukreipdama vėjo kryptimi.„Sklinda dujų srovė, prasimu-

šanti pro magnetinių laukų terpę, o viršgarsinio vėjo srovė suspau-džia ir sutvarko lauką“, - aiškino mokslininkas.

Galiausiai magnetinis laukas ta-po gana stiprus, kad galėtų pradėti veikti plazmą.

Tuo pat metu žvaigždės pradėjo kurti sunkesnius elementus, dėl ku-rių atomų sukimosi sukurti stipresni magnetiniai laukai. Šis magnetizmas suformavo ir Žemės magnetinius laukus. Būtent šis laukas matomas, kai stebima Šiaurės pašvaistė.

Atsitiktinio magnetizmo su-siformavimo teoriją suformulavo R.Šlikaizeris ir Piteris Junas (Peter Yoon) iš Fizikos mokslų ir technologijų universiteto Merilande. Anot P.Juno, R.Šlikaizeris ją pritaikė kosmologijai.

„Respublikos“, lrt inf.

Kaip visatoje atsirado magnetizmas?

SUTAUPYkiTe

10% NUoLAiDA

NAUjAS PARTNeRiS – PARDUoTUVė-kAViNė „LTASTe“. PRekYBA Tik LieTUViškAiS PRoDUkTAiS!Su „SeB Laisvalaikio“ kortele – 10% nuolaida sąskaitai ir prekėms. odminių g. 3, Vilnius ir Tarptautiniame Vilniaus oro uoste prie 1-3 vartų. Tel. (8 698) 26 865, www.ltaste.lt

cmyk

13

cmyk / 13

masalaij/b žūklė

viktoras aRMaLiS

Judesių tikroviškumas

„Kanopos“ tipo guminukų pluk-dymo taktika atskleidė labai svarbų tolesnei guminukų raidai dalyką: pasirodė, kad minkštųjų spiningo masalų veiksmingumas labai pri-klauso nuo animacijos. Čia nerei-kėtų ieškoti analogijos su pieštais filmukais, nes animacija bendrąja prasme reiškia judesio suteikimą negyviems daiktams, taip pat ir spiningo masalams. Būtent anima-cija kartu su masalo skleidžiamais virpesiais atsidūrė pirmame plane, o guminukai ėmė dominuoti tarp spiningo masalų ir stelbti kitų spi-ningo masalų, pavyzdžiui, voblerių populiarumą. Tiesa, čia reikia pa-daryti išlygą, kad yra situacijų, kur guminukas negali pakeisti voblerių, pavyzdžiui, upėtakių žūklėje. Bent jau kol kas negali, tačiau jau šian-dien lydekų ir sterkų žūklei gero-kai daugiau spiningininkų naudoja guminukus, o ne voblerius. Be to, guminukai tampa vieni pagrindinių jūrinės žūklės masalų.

Toks lūžis neįvyko šiaip sau -

jį lėmė labai svarbus guminukų kokybinis šuolis. Kol guminukai buvo vienspalviai ar dvispalviai, jie nė iš tolo negalėjo konkuruo-ti su vobleriais. Šie, nuspalvinti taip, kad visiškai tiksliai kopijuotų žuvelę, buvo daug tikroviškesni. Per pastarąjį dešimtmetį voblerių išvaizda tapo dar tobulesnė - jų „apdarai“ dabar idealiai imituoja kuojų, karosų, aukšlių, raudžių, gružlių, rainių, kūjagalvių ir kitų žuvelių, kurias medžioja plėšrio-sios žuvys, išvaizdą. Ankstesnės kartos guminukams toli gražu iki tokio tikroviškumo, tačiau naujoji guminukų karta šį barjerą ne tik įveikė, bet ir paliko toli už nu-garos. Turint galvoje šių masalų elastingumą, kuris užtikrina labai plastiškus, vadinasi, ir labai tikro-viškus guminuko judesius, naujieji guminukai keliomis galvomis len-kia savo pirmtakus ir visa galva - pačius tikroviškiausius voblerius.

Naujos kartos guminukai, ne-priklausomai nuo jų dydžio, be-veik niekuo nesiskiria nuo vieno efektyviausių masalų - negyvos žuvelės. Todėl jie tampa teikian-čiu daugiausiai galimybių spiningo masalu, o į pirmą planą iškyla gu-

minukų plukdymo ar, kitaip tariant, maksimaliai tikroviško jų pateikimo plėšriosioms žuvims uždavinys. Spiningininkai, studijuojantys ir naudojantys ne tik naujoviškus masalus, bet ir inovatyvius tokių masalų plukdymo būdus, gali pa-sigirti puikiais laimikiais. Kiti - ne visada. Ypač tie, kurie vis dar tradiciškai naudoja ankstesnės kar-tos guminukus.

Dvi tendencijos

Naujoviškoje guminukų plukdy-mo praktikoje šiandien pastebimos dvi tendencijos. Pirma - kuriami tokie guminukai, kuriuos galima būtų efektyviausiai plukdyti šiandien žinomais būdais (galvakabliai, mon-tažai), o antra - kuriamos naujos gu-minukų plukdymo metodikos ir joms užtikrinti reikalingos techninės prie-monės - kabliukai, svareliai, monta-žų elementai. Tačiau tiek vienu, tiek kitu atveju šios naujos tendencijos lemia guminukų konstrukciją.

Nepasakysiu naujienos, teig-damas, kad esame konservatyvių meškeriotojų kraštas, todėl minė-tos srities naujovės mūsų krašte mažai žinomos, o inovatyvūs gu-minukai - nepopuliarūs. Didelė retenybė - spiningininkas, naudo-jantis tikroviškas vėžių imitacijas. Kiekvienas besidomintis žuvų gy-vensena meškeriotojas puikiai žino, kad vėžiai - mėgstamas plėšriųjų žuvų grobis, tačiau retas kuris iš mūsų kraštiečių rinksis tokį ma-salą, nes, jį įsigijus, iškyla klausi-mas, kaip „vėžį“ plukdyti. Tiesiog užverti ant galvakablio? Kas bandė, tas žino, kad efektas gana silpnas, tačiau kodėl kituose kraštuose spiningininkai tokius masalus sėk-mingai naudoja? Ir ne tik vėžių, bet ir dėlių, sliekų, vandens vaba-lų, varlių imitacijas, pagamintas iš elastingo plastiko.

Pasirodo, naudojama visiškai kitokia guminukų plukdymo takti-ka. Štai vėžių imitacijos ne veria-mos ant galvakablių, o naudojamos specialios jungtys „Neko Rig“, su-sidedančios iš specialaus kabliuko ir silikoninio antgalio, į kurį įtvir-tinta metalinė spyruoklė. Ji įsrie-giama į „vėžio“ nugarą, o silikoninis

antgalis persmeigiamas kabliuku. Kaip tokiu montažu plukdomas masalas? Šiek tiek pasitreniravus galima išmokti „vėžį“ atplėšti nuo dugno, imituojant jo judesius, ir pa-leisti masalą plaukti atbulą. Tokia animacija tiek tikroviška, kad eše-rys nedvejodamas atakuoja „vėžį“.

Naujoviška „Neko Rig“ jungtis atskleidžia visiškai kitas spininga-vimo galimybes. Kiekvienas gali jas sau atverti, jei tobulinsis, lavins ranką ir galiausiai pasieks reikiamo meistriškumo, taip pat išsiaiškins masalų plukdymo tokiais monta-žais detales. Viena jų - į masalo korpusą įsmeigiami svareliai, kurie naudojami spininguojant nedidelėje gelmėje, o gilesnėse vietose gu-minukas gramzdinamas svareliu, tvirtinamu prie įsriegtos į masalo nosį spyruoklės gale esančios kil-putės. Tokie svareliai ne tik nu-gramzdina masalą, bet ir užtikrina reikiamą masalo animaciją, kuri nė iš tolo nebūtų prieinama nau-dojant tradicinį galvakablį. Dabar daugelis minkštųjų spiningo masalų plukdomi naujoviškai, todėl įsigy-jant naują guminuką visada reikia pasidomėti, kaip jis plukdomas, ir pagalvoti, ar tai atitiks jūsų spinin-gavimo stilių.

Kodėl du spiningininkai, viliodami žuvis vienodais guminukais, pasiekia skirtingų rezultatų? Šis reiškinys puikiai žinomas daugumai spiningininkų, tačiau retas bando gilintis į jo priežastis, o jos visiškai akivaizdžios: nėra dviejų spiningininkų, kurie visiškai vienodai plukdytų tą patį guminuką. Kitaip tariant, kiekvienas spiningininkas turi savo individualų stilių, o niuansai dažniausiai ir lemia, kad plukdomas masalas - patrauklus plėšrūnams.

Karta keičia kartą (2)

Žūklės prognozė50 proc. teisybėsgeriausias laikas žūklei pagal kibimo kalendorių š.m.

geguŽės 12 d.7.30-10.30, 14.00-14.30, 19.00-20.30 val.

geguŽės 18 d.6.00-8.30, 12.30-13.30, 18.30-19.30 val.

dosjė

nekorigM - įsriegiamos į gu-minuką spyruoklės su silikoni-niais antgaliais leidžia vandens gyvūnų imitacijas plukdyti taip, kad jos atrodytų visiškai natū-raliai.

jika rig - kad masalas nu-grimztų į reikiamą gelmę, tačiau gramzdas nevaržytų guminuko judesių, naudojami neapsun-kinantys prikabinami svareliai.

n Mūsiškiai ešeriai mielai stveria vėžiuką imituojantį masalą „LJ Hogy Hog“, kai jis plukdomas be svarelio

n vienas iš nedaugelio naujoviškų guminukų „LJ Ballist“, tinkamų plukdyti naudojant galvakablį

Vikt

oro

Arm

alio

nuo

tr.

14

cmykcmyk14

galvosūkiaij/b žaidimai

kryŽiaŽodis

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

ŠacHMatai

Nr.1 A.Karpovas - V.Salovas, 1993 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.2 J.Najeris - S.Ionovas, 2004 m. Baltieji pradeda ir laimi.

Nr.3 M.Lokeris, 1969 m. Baltieji laimi 2 ėjimais.

PRAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

3

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

2

a b c d e f g h

8

7

6

5

4

3

2

1

1

1 padėtis 1...Bb2 2.Be1 (2.Vd4 Ve2 3. Ve3 Va6; 2.Rf1 Vf3)2...Ve2.0:1 (3.Be2 Bb1)2 padėtis 1...f4 2.Žf4 Vf2 3.Kd3 Vd4 4.Kd4 Rc5 5.Kd3 Že5x3 padėtis 1.Rc8 h5 2.Žd7 Kh3 3.Že5.Kh4 4.Žf3x

Šachmatų mėgėjams proto mankštą rengia tarptautinis meistras, Lietuvos šachmatų čempionas Algirdas BANDZA.

PRAėjUSioS SAVAiTėSatsakyMaiVertikaliai: amerikietiški. Šok. Noro. erelis. atika. lema. lepšė. alaušas. kava. Peilis. Pilvas. ta. ra. Jankis. indas. Dulkės. lukas. Vrt. Sakuotas. kykas. Vino. aruodas. kūnas. Minam. idos. tomas. korida. reksas. Stotas. lakalas. Oras. Patalas. Bris. režimas. P. S. Marinas. Ba. Vagonas. aN. Diližanas. MiG. Omolonas. taiso. kalvadosas. Sąsiuvinis.

HOrizONtaliai: romanas. larisa. Ženeva. ar. roma. kuis. Gira. Duoda. ko. Juodos. Paltas. lenkas. atseikės. torpedos. Plis. toris. ima. Šešis. kotas. los. krės. kūmas. Vil. Jie. lynas. Mažos. lapiukas. raganą. Dvilinkas. Peronas. Saldas. lažinasi. Uvas. katinas. Šašas. Mokamas. tV. Otas. Viralas. ai. akis. Vinilas. Min. tornadas. Baisi. Prada. tomas. Bangos.

PaŽyMėtUOSe laNGeliUOSe: Santrauka.

„equador“ soliariumai:• vilnius

PC „BIG“Ukmergės g.369 Rūdninkų g.18/2 Senamiestis PC „Mandarinas“Ateities g.91 PC „IKI“šeškinės g.32 PC „Panorama“Saltoniškių g.9

• Kaunas PC „IKI-GIRSTUPIS“kovo 11-osios g.

• Šiauliai PC „Saulės miestas“Tilžės g.109 PC „Bruklinas“Pramonės g.6

Vienam burtų keliu atrinktam skaitytojui dovanojame 150 lt vertės abonementą soliariumų studijos „equador“ soliariumuose

spręskite kryžiažoDį ir laiMėkite:

Kryžiažodžio atsakymą siųskite žinute numeriu iki gegužės 16 d. 19 val. Žinutės kaina - 1 Lt.

1390sMs

PaVyzDyS: RE KR Atsakymas Vardas Pavardė Miestas (RE KR VANDENIS VARDENIS PAVARDENIS VILNIUS).

150 lt vertės abonementą soliariumų studijos „equador“ soliariumuose laimėjo:• Balčėtienė Girėna

(Vilnius)Dėl prizo skambinti

tel.: 238-70-31, 238-70-32 Vilniuje iki gegužės 15 d. 17 val.

PRAėjUSioS SAVAiTėS prizo laiMėtoja

cmyk

15

cmyk / 15

kakuro

galvosūkiaij/b žaidimai

iŠbrauk sudoku

(GeGUžėS 13-19 D.)Horoskopas

avinams prasi-deda visiškos harmo-nijos su savimi laiko-

tarpis. Jūsų norai atitiks jūsų ga-limybes. Gerai apgalvokite, kam skirti tokį brangų laiką, ir priim-kite teisingą sprendimą.

jauČiams kitą savaitę bus sunku patikėti savo ausi-

mis - informacija, kurios jie taip ilgai ieškojo, pati plaukia jiems į rankas. Išnaudokite aplinky-bes ir rodykite iniciatyvą, tada ne tik sužinosite išskirtinę nau-jieną, bet ir galėsite neblogai uždirbti.

dvyniai turės puikią progą pasiekti profesinės veiklos lai-

mėjimų, jeigu bendradarbiaus su įtakingais asmenimis. Dalyki-nis gyvenimas gerokai suakty-vės, o nauji ryšiai gali tapti karje-ros pamatu. Tačiau būkite bud-rūs, per daug nepasitikėkite ap-linkiniais.

vėžiams atei-nančiomis dienomis rekomenduojama vi-

sur kur orientuotis į draugus ir gimines. Su jų pagalba sutvar-kysite visus reikalus, o dauguma kasdienių rūpesčių pasitrauks į antrą planą. Palankiai susiklos-čius aplinkybėms, jūs atskleisite naujus savo talentus.

liūTai artimiausio-mis dienomis pakels savo autoritetą ben-

dradarbių akyse. Nebijokite pa-teikti vadovybei naujų pasiūly-mų ar prisiimti papildomos at-sakomybės. Aplinkiniai deramai įvertins jūsų laimėjimus.

mErgElės turės puikią galimybę reor-ganizuoti savo reika-

lus ir pergrupuoti jėgas. Jums pavyks visa, ką numatysite ir planuosite. Niekas netemdys nuotaikos. Daugiau bendraukite su žmonėmis, kurie gali ne tik kalbėti, bet ir priimti reikiamus sprendimus.

svarsTyklės gali tikėtis, kad bus įgyvendinta daug jų

sumanymų. Kitą savaitę padidės jūsų aktyvumas ir kūrybinis po-tencialas. Galite pasiekti neregė-tų laimėjimų visose srityse, atlikti svarbų vyresnybės įpareigojimą.

skorpionai galės būti aktyvūs profesinės veiklos sri-

tyje. Nepamirškite atsargumo, kitaip visi sumanymai gali žlugti. Ruoškitės priimti rimtus sprendi-mus, kad išvengtumėte konflik-to su bendradarbiais. Nesusipra-timų gali būti ir santykiuose su mylimu žmogumi. Nepulkite aiš-kintis, kas teisus, o kas kaltas.

Šauliai turės ga-limybę įgyvendinti savo iniciatyvas pro-

fesinės veiklos srityje. Tai teigia-mai atsilieps darbo rezultatams. Nepražiopsokite galimybės at-skleisti naujus savo talentus ir pelnyti žmonių įvertinimą.

ožiaragiams kita savaitė žada daugiausia teigiamas

tendencijas visose srityse. Galite tikėtis, kad bus išspręsti visi pi-niginiai klausimai. Tikriausiai gausite solidų darbo užmokes-čio priedą arba premiją. Savo planų verčiau neafišuokite. Ki-taip jie gali žlugti.

vandEniai kitą savaitę turi sutvarkyti svarbius reikalus, ku-

rie ilgai buvo atidėliojami. Labai rimtai žiūrėkite į tai, nes neįvyk-dyti įsipareigojimai gali pridary-ti daug rūpesčių. Asmeniniuose santykiuose galimi kivirčai.

žuvys kitą savai-tę bus atitrūkusios nuo įprastinių realijų.

Jūsų sumanymai gal tik jums at-rodys puikūs ir perspektyvūs. To padarinys gali būti nesutarimai tiek su artimais žmonėmis, tiek su bendradarbiais. Stiprus ir val-dingas žmogus mėgins jus pa-jungti savo valiai.

eidami nuo vienos raidės prie kitos (tik ne įstrižai), išbraukite pateiktus žodžius. Atsakymas - žodis iš neišbrauktų raidžių.

Pateiktų skaičių kombinacijos išbraukiamos įvairiomis kryptimis ( ), o atsakymas - likusių neišbrauktų skaitmenų suma.

jautis

n kompozitoriusLaimutis Antanas VILKONČIUS(1950 m. gegužės 13 d.)

n šokių čempionėEglė VISOCKAITĖ(1977 m. gegužės 15 d.)

n kompozitoriusAlgirdas MARTINAITIS(1950 m. gegužės 17 d.)

pagalbinės SkAičių SUMų ReikšMėS3=1+2 17=8+9 10=1+2+3+4 16=1+2+3+4+64=1+3 6=1+2+3 11=1+2+3+516=7+9 7=1+2+4 15=1+2+3+4+5

PRAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

2 4 58 1 6

7 9 39 2 3

57 8 6 1 2

5 4 95 4

2 9 8

9 5 7 69 8 3 5

6 5 1 8 36 7 3 9 12 4 3 5 9

9 4 5 64 9 5 1 3 2

3 2 1 6 81 2

Parengė : „Galvosūkių klubas”

Parengė žurnalo „oho“ redakcija

PRAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

3 4 1 5 9 8 7 2 62 9 5 3 6 7 1 4 86 7 8 4 1 2 3 9 51 5 7 2 8 4 9 6 38 6 2 9 3 5 4 1 79 3 4 6 7 1 5 8 27 1 9 8 5 6 2 3 45 2 6 1 4 3 8 7 94 8 3 7 2 9 6 5 1

9 7 5 8 6 4 2 1 33 2 6 5 1 7 9 8 41 8 4 2 9 3 7 6 52 3 8 6 7 9 5 4 15 4 9 1 8 2 3 7 66 1 7 4 3 5 8 2 97 6 3 9 4 8 1 5 28 5 1 3 2 6 4 9 74 9 2 7 5 1 6 3 8

PRAėjUSioS SAVAiTėS atsakyMai

23 A K U O T A I

16

cmykcmyk16

Dainininkė oro balionams sako „taip“Stasio žumbio nuotr.

pomėgiaij/b laisvalaikis

Operos dainininkė Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė (25 m.) skraidžioja padebesiuose tiesiogine to žodžio prasme - ji yra susižavėjusi oro balionų skrydžiais, kuriais užsikrėtė nuo sutuoktinio Sauliaus, ir net svarsto apie galimybę tapti oro balionų pilote. Ir dar - dainininkė laukiasi pirmagimio, tačiau nė kiek neliūdi, kad dėl to kurį laiką teks nutolti nuo savo didžiojo pomėgio.

Deimantė ZaiLSkaitĖ

Klasikinio dainavimo specialybės magistrantė, dainuojanti valstybinia-me dainų ir šokių ansamblyje „Lie-tuva“, kaip didžiausią savo gyvenimo pomėgį įvardija skraidymą oro balio-nais. Koks dainininkei, dalyvavusiai televizijos projekte „Auksinis balsas“, atrodo pasaulis iš paukščio skrydžio? „Pasaulis atrodo didelis, bet kartu ir mažas. Visi objektai po truputį ma-žėja, bet kylant vis aukščiau, gali jų pamatyti vis daugiau ir daugiau. Daž-niausiai mes skrendame virš Vilniaus arba virš Trakų, kai atsiveria itin gra-žus kraštovaizdis. Matai tai, ko negali pamatyti važiuodamas traukiniu arba automobiliu. Tikrai yra labai gražių vietų, matai, kaip žmonės gyvena, ką jie sėja, ką jie augina, ir taip toliau. Visiems siūlyčiau tai pamatyti“.

Ir net tiems, kurie mano turin-tys aukščio baimę. „Kad ir kaip būtų keista, esant kokiame nors dangorai-žio viršutiniame aukšte viskas atrodo baisiau negu iš oro baliono. Kai pakyli, matai, kaip viskas po truputį tolsta, ir oro balione gali prisijaukinti aukštį. Daugelis tų, kurie bijo aukščio, skris-dami oro balionu nepajustų didelės baimės“, - įsitikinusi jauna moteris.

Dainininkė sako, kad būnant vir-šuje mintys paprastai yra gerokai skaidresnės, optimistiškesnės, o nu-sileidus ant žemės jos vis tiek virsta žemiškesnėmis, ne visada būna to-kios šviesios. Kaip Indrė atradusi oro balionus? „Aš visą laiką žiūrėdavau į dangų - į skraidančius balionus ir mano viena iš svajonių buvo paskristi oro balionu. Ši svajonė išsipildė, kai sutikau savo būsimą vyrą Saulių, nes jis - oro balionų pilotas. Ir nuo to laiko mes va taip ir skraidome. (Šypsosi.) Aš ir pati galvoju, kad reikėtų išsilaikyti licenciją ir pačiai pradėti skraidyti - kiek čia galima būti keleivio vietoje. O kodėl balionai? Neįsivaizduoju, kas galėtų būti skeptiškai nusiteikęs ir kam galėtų nepatikti oro balionai. Nenusakomas jausmas, ypač kai ba-lionas paliečia medžio viršūnes ir gali nusiskinti kokią pušies šakelę arba kankorėžį ir parsivežti namo“, - sako dainininkė, prieš metus ištekėjusi už fiziko astronomo Sauliaus, kurio hobis taip pat yra oro balionai. Kaip dabar prisimena, koks buvo įspūdingas pir-masis skrydis: į balionų skrydį važia-vusi tik padėti komandai, susodinus visus keleivius, drauge skristi buvo pasivadinta ir Indrė. Nuo to karto jauna moteris neįsivaizduoja savo gyvenimo be oro balionų.

Balsui nekenkia

Ar skrydžiai oro balionais nepa-kenkia dainininkės balsui? „Aišku, kuo aukščiau kyli, tuo oras šaltes-nis. Bent mano balsui tai tikrai nėra pakenkę. Peršalti visą laiką galima ir visur. Man kaip tik oro balionai padeda atsiriboti, aš apie nieką ne-galvoju, susikaupiu kitoms mintims - apie dainavimą pagalvoju. Tame įžvelgiu tiktai teigiamus dalykus. Mintys išsivalo ir tai yra puiki proga pagalvoti apie tai, kas tau labiausiai rūpi. Jeigu tai būna prieš sesiją arba artimiausiomis dienomis yra nu-matytas koncertas - tiesiog galvoji apie tai, kas tau yra svarbu. Šiaip dažniausiai skrisdamas tiesiog dai-raisi - matai, kas yra prieš akis, žiū-ri į apačią, žiūri į viršų. Galvoji apie tai, kas tau yra gražu, kas tau rūpi, kas tau yra tuo metu aktualu“, - sako dainininkė, kuri labai vertina šį savo pomėgį, ypač todėl, kad jis priklauso nuo palankių oro sąlygų: jeigu nori skristi oro balionu - turi sulaukti gero oro.

O dėl saugumo, labai daug kas priklauso nuo piloto ir keleivių elg-senos skrydžio metu, - tarkime, jeigu keleivis persisvers per baliono krepšį, gresia nelaimingas atsitiki-mas. „Tiesiog reikia labai atsakingai ir atsargiai elgtis. Ir man atrodo, kad tų nelaimių tikrai būtų kur kas ma-žiau, jeigu patys į tai žiūrėtų kiek atsargiau ir rimčiau. Nesvarbu, ar tai būtų mano vyras, ar koks drau-gas, niekada nepagalvočiau, kad jie yra ekstremalai. Tai yra šiek tiek ekstremalus, bet labai romantiškas pomėgis...“ - sako dainininkė. Ji pa-stebėjo, kad oro balionu skrisdami keleiviai dažniausiai labai bijo paki-limo į aukštį, bijo paties aukščio ir medžių viršūnių. Ar galima nupieš-ti standartišką oro baliono keleivio portretą? „Tai išsigandęs svajoklis, kuris nuolat viską fotografuoja, o išlipęs iš baliono laimingas žiūri to-kiomis didelėmis didelėmis akimis ir sako: noriu dar, noriu dar, būtinai sugrįšiu. Tai čia yra tipinis geriukas keleivis“, - šypsosi dainininkė.

Ar galėtų sugretinti tas dvi nepa-

prastai svarbias akimirkas, kai tenka stovėti scenoje ir kai kyla oro balio-nu? „Buvimas scenoje yra tokia pa-kili akimirka, kai darai tai, ką nori, ką moki ir sugebi geriausiai. O pakilimas oro balionu - irgi yra labai pakilus momentas, kai atsiplėši nuo žemės. Tai, aišku, yra visiškai skirtingi daly-kai, nes oro balione dažniausiai būni savimi, būni labiau vienas ir mąstai apie kažką, kas tau yra svarbu ir kas tau rūpi. O scenoje viską atiduodi žiūrovui ir darai viską dėl jo. Tai yra visiškai skirtingi dalykai, bet galima juos ir sugretinti. Čia kaip pasižiūrė-si“, - sako dainininkė.

Pakeitė nuomonę apie operą

I.Anankaitė-Kalašnikovienė yra kilusi iš Alytaus. Baigusi Alytaus mu-zikos mokyklą - chorinį dainavimą, dar mokėsi estradinio dainavimo. „Šiaip norėjau būti medikė - chirurgė. Bet man nesisekė chemija ir tada aš nu-sprendžiau, kad reikia būti dainininke. (Juokiasi.) Aš dar vis audžiu mintį, kad kai pabaigsiu savo mokslus, imsiuosi skaityti kokių nors knygų apie medi-ciną, nes ši sritis mane labai traukia. Pasimokiusi estradinio dainavimo, pa-maniau, gal reikia savo gyvenimą su-sieti su muzika. Tada aš įstojau į Lie-tuvos muzikos ir teatro akademiją - į operinį dainavimą. Niekada neįsi-vaizdavau, kad galėčiau tai studijuoti, nes į operą visąlaik žvelgdavau skep-tiškai. Man operoje viskas atrodė sta-tiška, viskas taip pompastiška, didin-ga, o to aš nelabai mėgstu. Bet štai jau šiais metais aš baigiu magistrantūrą. Ir visiškai pakeičiau nuomonę apie operinį dainavimą. Galiu pasakyti, kad kuo toliau, tuo labiau jis man patinka - dėl to, kad reikia labai daug išmokti, daug patirti, kad suprastum, kaip rei-kia dainuoti, nes iš gatvės atėjęs žmo-gus tikrai nepadainuos operos taip, kaip reikėtų. Bet ateina laikas, kada reikia apsispręsti, ar eiti tolyn ope-ros keliu, ar rinktis lengvesnį žanrą. Tai aš einu lengvesnio žanro keliu - dalyvauju įvairiuose projektuose, dainuoju miuzikluose, nes lengvesnė muzika man yra visgi artimesnė negu opera“, - prisipažįsta dainininkė.

Ar nebijo, kad dėl motinystės teks padaryti nemažą pauzę muziki-nėje veikloje? „Žinoti, kad dainuoji dviese - labai nuostabus jausmas. Manau, kad viskas bus tik geriau - bus šeima, bus dar vienas klausyto-jas, o mes pasistengsime kaip gali-ma greičiau grįžti į sceną“, - šypsosi dainininkė, ką tik atidariusi naują skrydžių oro balionais sezoną. Tačiau dėl motinystės kuriam laikui turės pamiršti šį savo pomėgį.

Be oro balionų, kita Indrės aistra yra šunininkystė - jiedu su vyru turi Berno zenenhundo veislės šuniuką, su kuriuo važinėja po parodas ir lai-mi apdovanojimus. Kaip tik planuo-ja įsigyti ir antrą tokios pat veislės šunelį. „Buvimas su augintiniu la-bai ramina. Kažkaip vis pagalvoju, kad jeigu reikia nusiraminti ir jeigu ne balionai, tai šuo yra tas draugas, prie kurio tiesiog prisiglaudi ir jauti iš jo sklindančią beprotišką meilę ir gėrį. Tai irgi yra mano didelė aistra ir aš galvoju, kad tai išsiplėtos į kokį veislyną. Tai balionai, šunys - taip, ir dar dainavimas, aišku“.

Būnant viršuje mintys paprastai yra gerokai skaidresnės, optimistiškesnės, o nusileidus ant žemės jos vis tiek virsta žemiškesnėmis, ne visada būna tokios šviesios

n Su vyru Sauliumi skraidydama oro balionu dainininkė patiria daug romantiškų akimirkų