LIETUVOS JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ...2199707/2199707.pdf · Gyvensena nėra fiksuota,...

1

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS

MEDICINOS AKADEMIJA

Edita Albavičiūtė

LIETUVOS JAUNESNIOJO MOKYKLINIO

AMŽIAUS VAIKŲ ANTROPOMETRINIAI

RODIKLIAI IR JŲ SĄSAJOS SU

SOCIALINIAIS IR GYVENSENOS

VEIKSNIAIS

Daktaro disertacija

Biomedicinos mokslai,

visuomenės sveikata (09B)

Kaunas, 2013

2

Disertacija rengta 2008–2012 metais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Medicinos akademijoje.

Mokslinis vadovas

doc. dr. Aušra Petrauskienė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas,

Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata –

09B)

Konsultantas

prof. habil. dr. Apolinaras Zaborskis (Lietuvos sveikatos mokslų uni-

versitetas, Medicinos akademija, biomedicinos mokslai, visuomenės

sveikata – 09B)

3

TURINYS

SANTRUMPOS .................................................................................................................... 5

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS ....................................................................... 6

ĮVADAS ................................................................................................................................ 7

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI ........................................................................ 10

2. LITERATŪROS APŽVALGA ................................................................................... 11

2.1. Vaikų fizinis vystymasis ir pagrindiniai vaikų augimo vertinimo standartai ..... 11 2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo, nepakankamo svorio epidemiologinė situacija

pasaulyje ir Lietuvoje.......................................................................................... 19 2.3. Nutukimo priežastys ........................................................................................... 23

2.3.1. Prenatalinis laikotarpis .............................................................................. 24 2.3.2. Ankstyvieji postnataliniai veiksniai .......................................................... 25 2.3.3. Mityba ir fizinis aktyvumas ...................................................................... 26 2.3.4. Šeimos veiksniai ....................................................................................... 30 2.3.5. Socialiniai veiksniai .................................................................................. 31 2.3.6. Tam tikri sveikatos sutrikimai ir nutukimas.............................................. 32

2.4. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai ......................................................... 33

3. DARBO APIMTIS IR TYRIMO METODAI ............................................................. 35

3.1. Bendra tyrimo schema ........................................................................................ 35 3.2. Tiriamieji ir jų charakteristika ............................................................................ 37 3.3. Tyrimo metodai................................................................................................... 38

3.3.1. Antropometrinis tyrimas ........................................................................... 38 3.3.2. Anketinė apklausa ..................................................................................... 41

3.4. Statistinis duomenų vertinimas ........................................................................... 45

4. REZULTATAI ............................................................................................................ 46

4.1. Lietuvos 7–10 metų vaikų fizinis išsivystymas 2008 ir 2010 m. ........................ 46 4.2. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki trečios

klasės ir Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos ............................... 58

4.2.1. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki

trečios klasės ....................................................................................................... 58 4.2.2. Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos.................................... 63

4.3. Vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajos ............................................... 65

4

4.4. Vaikų mitybos būklės socialiniai netolygumai ................................................... 71

4.4.1. Šeimos socialiniai netolygumai ................................................................ 71 4.4.2. Gyvenamosios vietos socialiniai netolygumai .......................................... 77

4.5. Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu, žindymo

trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu .................................................................... 83

4.5.1. Mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu ir žindymo trukme .................. 83 4.5.2. Mitybos būklės sąsajos su mitybos įpročiais ir fiziniu aktyvumu ............. 87

5. REZULTATŲ APTARIMAS ..................................................................................... 99

IŠVADOS .......................................................................................................................... 111

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS ................................................................................ 113

AUTORĖS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS ........................................................................... 115

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS ........................................................................................ 117

PRIEDAI ........................................................................................................................... 130

1 priedas .................................................................................................................... 130 2 priedas .................................................................................................................... 131 3 priedas .................................................................................................................... 132 4 priedas .................................................................................................................... 133

5

SANTRUMPOS

Abs. sk. – absoliutus skaičius

COSI – angl. Childhood Obesity Surveillance Initiative

GS – galimybių santykis

HBSC – angl. Health Behaviour in School-Aged Children

IOTF – angl. International Obesity Task Force

JAV – Jungtinės Amerikos Valstijos

KMI – kūno masės indeksas

KMI/A – kūno masės indeksas pagal amžių

KMU – Kauno medicinos universitetas

lls – laisvės laipsnių skaičius

LNL – lėtinės neinfekcinės ligos

LR – Lietuvos Respublika

LSMU – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

p – reikšmingumo lygmuo

PI – pasikliautinasis intervalas

PSO – Pasaulio sveikatos organizacija

sav. – savaitė

S/A – svoris pagal amžių

SN – standartinis nuokrypis

χ2 – Chi kvadrato kriterijus

n – tiriamųjų skaičius

proc. – procentai

pav. – paveikslas

r – koreliacijos koeficientas

X – vidurkio reikšmė

Ū/A – ūgis pagal amžių

6

PAGRINDINIAI TERMINAI IR SĄVOKOS

Fizinis vystymasis (angl. physical development) – žmogaus struktūri-

nių ir kai kurių funkcinių galių visuma, kuri gali priklausyti nuo

paveldėjimo, gyvenimo būdo ir sąlygų, persirgtų ligų ar fizinio aktyvumo

[1].

Gyvensena – tai gyvenimo ypatumai, priklausantys nuo gyvenimo

sąlygų ir individualios elgsenos, socialinių, ekonominių, kultūrinių veiksnių,

nuo paties individo charakterio savybių. Ji formuojasi bendraujant su tėvais,

artimaisiais, draugais ir aplinkiniais. Taip pat jai turi įtakos ugdymo įstaiga.

Gyvensena nėra fiksuota, o kintanti kaip ir ją veikianti socialinė aplinka [2].

Jaunesnysis mokyklinis amžius (vidurinioji vaikystė) – amžius, be-

veik sutampantis su antrąja vaikyste. Tai 6 (7)–10 (11) gyvenimo metai [3].

Mitybos būklė (angl. nutritional status) – šiame darbe vertinta

atsižvelgiant į KMI reikšmes, pagal kurias tiriamieji buvo suskirstyti į 4

grupes: normalaus svorio, turinčius antsvorio, nutukusius ir liesus [4-8].

Mokinys (angl. k. pupil) – asmuo, kuris mokosi [9].

PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI) – tai

tarptautinė PSO koordinuojama iniciatyva pradėta įgyvendinti 2007 m.

Postnatalinis periodas (po gimimo) – šis laikotarpis trunka nuo

žmogaus gimimo iki mirties [10].

Ribinės vertės (angl. cut-off-points) – ribinės įvairių augimo kriterijų

vertės, pagal kurias nustatoma rizikos grupė ar patologija. Tarp įvairių popu-

liacijų jos dažnai skiriasi pagal amžių ir lytį vaikystėje bei paauglystėje [11].

Socialiniai veiksniai – tam tikra bendra individo būklė visuomenėje,

kurią atspindi lytis, amžius, išsilavinimas, profesija, darbo turėjimas,

materialinė padėtis, gyvenamoji vieta, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai ir kt.

[12].

Z-reikšmė (angl. Z-score) – skaitinė reikšmė, rodanti per kiek

standartinių nuokrypių rodiklis yra nuo vidutinės reikšmės (vidurkio). Ji

gaunama atimant populiacijos vidutinę reikšmę iš atskiros reikšmės ir

skirtumą dalijant iš populiacijos standartinio nuokrypio [13].

7

ĮVADAS

Darbo aktualumas. Visame pasaulyje grėsmingai auga turinčių

antsvorio ir nutukusių vaikų bei paauglių skaičius [14, 15]. Nustatyta, kad

vienas iš penkių vaikų Europoje turi antsvorio. Mokslininkų apskaičiuota,

kad daugiau negu 60 proc. vaikų, turėjusių antsvorio iki brendimo, bus

nutukę ir suaugę bei turės didesnę lėtinių neinfekcinių ligų išsivystymo

riziką. Nutukusiems vaikams vis dažniau diagnozuojamos suaugusiųjų

ligos: 2 tipo cukrinis diabetas, metabolinis sindromas, kardiovaskulinės

ligos, kepenų nealkoholinis suriebėjimas, kiaušidžių policistozė ir kita.

Antsvorio turinčių vaikų psichinė sveikata taip pat blogesnė: jiems būdingas

neigiamesnis savęs vertinimas, depresiškumas, atskirties jausmas. Tokie

vaikai dažniau patiria patyčias, yra diskriminuojami bendraamžių [16-19].

Vaikų antsvorio ir nutukimo priežastys yra įvairios. Tai gali būti susiję su

mitybos ir fizinio aktyvumo įpročių pokyčiais, taip pat su ekonominės,

socialinės aplinkos įtaka gyvensenai. Nutukimo paplitimo netolygumai tarp

įvairių socialinių grupių taip pat akivaizdūs.

Vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo tyrimai yra vieni svarbiausių ste-

bint jų sveikatos būklę ir augimą. Remiantis PSO Europos regioninio biuro

duomenimis, tik 13 iš 53 šalių-narių turi reprezentatyvius nacionalinius

antsvorio ir nutukimo paplitimo duomenis tarp 6–10 m. ir 19 šalių – tarp

10–19 m. amžiaus vaikų ir paauglių [20]. Palyginti šiuos duomenis tarp

šalių yra sudėtinga tiek dėl standartizuotos nutukimo matavimo metodikos

nebuvimo tarptautiniu mastu, tiek dėl skirtingo duomenų vertinimo bei

pateikimo, pvz., skirtingų antsvorio ir nutukimo apibrėžimų, standartų,

amžiaus klasifikavimo.

2006 m. Stambule (Turkija) Europos šalių ministrai, tarp jų ir Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministras, pasirašė Kovos su nutukimu

chartiją ir įsipareigojo aktyvinti kovos su nutukimu veiksmus. Minėtoje

chartijoje PSO iškėlė tikslą per 4–5 metus, bet ne vėliau kaip iki 2015 m.,

sumažinti vaikų nutukimą [20]. 2007 m. buvo pradėtas naujas projektas –

PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva (COSI), kurios tikslas –

sukurti standartizuotą ir Europos mastu suderintą stebėsenos sistemą, ru-

tiniškai stebėti 6–9 m. pradinių klasių mokinių antsvorio ir nutukimo ten-

dencijas, siekiant suprasti nutukimo epidemijos mastą. PSO rekomendavo

atlikti tyrimą 6–9 m. amžiaus vaikų grupėje, kol dar neprasidėjęs brendimas

ir vaikų augimas yra gana stabilus. Lietuva į šią iniciatyvą įsijungė nuo pat

projekto pradžios ir tris kartus (2008, 2010 ir 2013 m.) atliko Lietuvos vaikų

augimo stebėsenos tyrimą. Šis disertacinis darbas parengtas išanalizavus ir

apibendrinus dviejų pirmųjų tarptautinio tyrimo etapų rezultatus.

8

Darbo mokslinis naujumas. Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyri-

mas buvo atliktas kaip PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyvos

(COSI) dalis. Pirmą kartą Lietuvoje ištirta nacionalinė, reprezentuojanti šalį

pradinių klasių mokinių imtis dešimtyje Lietuvos apskričių. Atliktas

momentinis ir kohortinis tyrimai, objektyviai vertinant pagrindinius vaikų

augimo rodiklius. Tyrimas atliktas laikantis PSO ekspertų parengto proto-

kolo ir naudojant vienodą antropometrinę įrangą visoje šalyje. Pagal vienin-

gą metodiką tyrimas atliktas 12 (2008 m.) ir 17 (2010 m.) PSO Europos

regiono šalių, todėl duomenis galima palyginti tarptautiniu mastu. Tiriamųjų

mitybos būklė (liesumas, normalus svoris, antsvoris ir nutukimas) palyginta

pagal du plačiausiai naudojamus tarptautinius vaikų augimo vertinimo

standartus: Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF) ir PSO.

Nepakankamo svorio paplitimas tarp jaunesniojo mokyklinio amžiaus Lie-

tuvos vaikų iki šiol nebuvo analizuotas.

Panašių mokslinių tyrimų Lietuvoje apžvalga parodė, kad anksčiau at-

likti objektyvūs vaikų antropometriniai matavimai vykdyti tik didžiuosiuose

miestuose, pasirinktos imtys buvo nereprezentatyvios ir netolygios amžiaus

grupėse. Iki šiol sukaupta informacija – lokalaus pobūdžio, duomenys

pasenę ir neatspindi dabartinės situacijos [21–23]. Sąsajos tarp objektyvių

vaikų fizinio išsivystymo rodiklių, socialinių bei gyvensenos veiksnių nebu-

vo analizuotos.

Darbo praktinė reikšmė. Reprezentuojantys Lietuvą pradinių klasių

mokinių fizinio išsivystymo duomenys palyginti su kitų 12 (2008 m.) ir 17

(2010 m.) Europos šalių, dalyvavusių PSO COSI projekte, tyrimo rezulta-

tais. Surinkti duomenys leidžia aprašyti jaunesniojo mokyklinio amžiaus

Europos vaikų augimo ypatumus. Tyrimo rezultatai suteikia objektyvios

informacijos apie nutukimo epidemijos mastus Lietuvos jaunesniojo

mokyklinio amžiaus vaikų populiacijoje. Sukurta jaunesniojo mokyklinio

amžiaus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos sistema. Sukaupti duomenys gali

būti panaudoti kuriant Lietuvos vaikų augimo standartus.

Atliktas tyrimas įgalina nustatyti pažeidžiamiausias grupes bei

patikslinti prioritetines antsvorio ir nutukimo profilaktikos kryptis nuo

ankstyvos vaikystės.

Autorės indėlis. Siekiant gauti finansavimą Lietuvos vaikų augimo

stebėsenos tyrimui disertacinio darbo autorė kartu su darbo vadove rašė

projektus Lietuvos mokslo tarybai ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto

Mokslo fondui. Trys iš šešių pateiktų projektų gavo finansavimą. Darbo

autorė organizavo ir atliko 2008, 2010 ir 2013 m. Lietuvos vaikų augimo

stebėsenos tyrimus Alytaus ir Kauno apskrityse. Sukodavo ir suvedė dviejų

pirmųjų tyrimų duomenis į kompiuterinę duomenų bazę, įsisavino

matematinės-statistinės analizės metodus, analizavo ir apibendrino tyrimų

9

rezultatus. Gautus tyrimo rezultatus publikavo recenzuojamuose Lietuvos

žurnaluose, pristatė Lietuvos ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose.

Anglų kalba parengė 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenų failus, kurie buvo

nusiųsti PSO COSI iniciatyvinei grupei, dalyvavo PSO ataskaitiniuose

susirinkimuose.

10

1. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas – įvertinti Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus

vaikų antropometrinius rodiklius ir jų sąsajas su socialiniais ir gyvensenos

veiksniais.

Darbo uždaviniai:

1. Įvertinti 7–10 metų Lietuvos vaikų fizinį išsivystymą.

2. Išanalizuoti antropometrinių rodiklių pokyčius vaikui augant nuo

pirmos iki trečios klasės ir įvertinti Lietuvos pirmokų fizinio

išsivystymo tendencijas.

3. Nustatyti vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajas.

4. Atskleisti vaikų mitybos būklės socialinius netolygumus.

5. Įvertinti Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajas su gimimo

svoriu, žindymo trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu.

11

2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1. Vaikų fizinis vystymasis ir pagrindiniai vaikų augimo

vertinimo standartai

Vaikų ir paauglių fizinio vystymosi tyrimai yra vieni iš svarbiausių

stebint jų sveikatos būklę ir gerovę. Vaiko augimas yra sudėtingas genetinių

veiksnių, sveikatos, mitybos ir aplinkos sąveikos rezultatas [24]. Socialinių

ir ekonominių sąlygų pagerėjimas nulėmė ūgio, svorio ir kitų žmogaus kūno

matmenų pokyčius [25–28]. Todėl epochinės vaikų augimo tendencijos yra

svarbios vertinant šalies visuomenės sveikatos ir ekonominės situacijos

pokyčius.

Antropometrija yra vienintelis paprastas, pigus ir specialios įrangos bei

sąlygų nereikalaujantis kūno sudėties tyrimo metodas [29]. Antropomet-

riniais tyrimais galima nustatyti bet kurio amžiaus vaikų kūno dydį,

proporcijas ir sudėtį. Dažniausiai matuojami antropometriniai rodikliai yra

ūgis ir svoris bei jų santykis, kūno apimtys bei odos riebalinės klostės [30].

Ūgis ir svoris yra populiariausi antropometriniai rodikliai, kurių matavimo

paklaidos nedidelės, todėl iš jų apskaičiuojamas kūno masės indeksas (KMI)

yra pakankamai tikslus. Vaikų KMI kinta priklausomai nuo amžiaus ir

lyties. KMI didėja kūdikystėje, maksimumą pasiekia pirmųjų metų pabai-

goje, priešmokykliniame amžiuje sumažėja ir vėl didėja paauglystėje [31].

Terminas „tuklumo grąža“ yra naudojamas apibūdinant 6–8 m. vaikų fizinį

vystymąsi, kai KMI pasiekęs minimumą po to vėl pradeda didėti [32].

Ankstyva tuklumo grąža didina nutukimo riziką vėlesniais gyvenimo

laikotarpiais [31–33]. KMI yra geras parametras vertinant metabolinių bei

širdies ir kraujagyslių ligų riziką [34, 35].

Medicininėje praktikoje naudojami ir kiti kūno sudėties tyrimo metodai,

paremti skirtingu audinių tankiu (povandeninis svėrimas – hidrodensito-

metrija, oro poslinkio pletizmografija); skenavimu (kompiuterinė tomogra-

fija, kiekybinė kompiuterinė tomografija; magnetinio branduolinio rezo-

nanso metodas, dvisrautė radioabsorbciometrija (angl. dual-energy x-ray

absorptiometry, DXA); bioelektrinio impedanso metodu [36–38]. Tačiau šie

išvardinti kūno sudėties tyrimo metodai yra brangūs ir sunkiai pritaikomi

epidemiologiniuose tyrimuose.

Tuo tarpu daug paprastesni yra tiesioginiai įvairių kūno parametrų

matavimai, naudojant medicinines svarstykles ir ūgio matuokles, kaliperį,

tamprią centimetrinę juostelę. Šie antropometriniai tyrimai yra neinvaziniai,

saugūs, pigūs ir labiausiai tinkami epidemiologiniams tyrimams atlikti [11,

29, 38].

12

PSO teigia, kad sveiki vaikai, augantys sveikoje aplinkoje, kai paten-

kinami visi jų fiziologiniai poreikiai, per pirmuosius 5 gyvenimo metus

vystosi panašiai ir jų fizinio išsivystymo rodikliai – panašūs [4, 39]. Tačiau

dėl genetinės įvairovės, ženklių aplinkos bei įvairių socialinių veiksnių

netolygumų vis dar stebimi ryškūs antropometrinių rodiklių skirtumai

skirtingose populiacijose [4]. Pagal tai, kaip vaikas vystosi, galima spręsti

apie būsimų kartų sveikatą, prognozuoti sergamumą tam tikromis ligomis

bei numatyti profilaktikos priemones. Augimą daugiausia nulemia paveldėti

veiksniai, tačiau paveldėtą augimo pobūdį gali keisti ir tam tikri vidiniai

arba išoriniai veiksniai: bendra sveikatos būklė (tam tikros ligos, fizinis

aktyvumas), mityba, ypač baltymų, mikroelementų (Zn, Fe, Ca), vitaminų

gavimas ir įsisavinimas, o taip pat psichinė, emocinė aplinka, įtampa, stresas

ar net gamtiniai veiksniai (klimatas, geografinė padėtis ir kt.) [30].

Ūgio ir svorio augimo greičiui apibūdinti ir vertinti yra apskaičiuojamas

vaikų ūgio (cm) ir svorio (kg) prieaugis per metus, kuris klinikinėje

praktikoje yra vertinamas pagal augimo diagramas [40]. Ūgio stebėjimas ir

jo didėjimo greičio vertinimas yra labiausiai jautrus rodiklis nustatant

augimo sutrikimus ankstyvoje visų lėtinių ligų stadijoje. Vaikų nuo 6 iki 10

metų amžiaus ūgis vidutiniškai padidėja nuo 5 iki 6 cm, o svoris – 2,5 kg

per metus [41, 42].

Europos šalių mokslininkai, atliekantys longitudinius vaikų augimo

stebėjimo tyrimus ir vertinantys epochinius pokyčius, pažymi laipsnišką

tiriamųjų ūgio didėjimą nuo 0,3–3 cm per dešimtmetį [24]. Taigi vaikų ir

paauglių fizinio išsivystymo tyrimai bei stebėsena yra reikšmingi ir vieni

svarbiausių stebint ir aprašant epochines vaikų vystymosi tendencijas.

Daugelyje šalių vaikų augimui vertinti naudojamos augimo rodiklių

lentelės arba diagramos. Pagrindinis augimo vertinimas apima vaiko

ilgio/ūgio ir svorio matavimus bei gautų rodiklių palyginimą su augimo

standartais. Palyginimo tikslas – įvertinti, ar vaikas auga normaliai, ar yra

augimo sutrikimų (svorio, ūgio atsilikimas, antsvoris, nutukimas). Todėl

geriausia vaikų augimą, jo fizinį išsivystymą vertinti pagal savo šalies

nacionalinius standartus. Pastebėjus augimo sutrikimų, gydytojas turėtų

pasikalbėti su vaiko tėvais, siekdamas įvertinti tokio augimo priežastis,

kurios gali būti įvairios ir susijusios su vaiko sveikatos, netinkamos vaiko

mitybos, nepakankamo fizinio aktyvumo ar kt. veiksniais [43]. Būtina

atidžiai apžiūrėti labai mažus ir labai didelius vaikus, nes labiausiai tikėtina,

kad jie gali turėti sveikatos sutrikimų. Tokius vaikus reikėtų kruopščiai

ištirti, stebėti jų augimą, o prireikus skirti endokrinologo bei genetiko

konsultacijas, išsiaiškinti tėvų ūgį ir augimo ypatumus, išmatuoti vaiko

morfologinius, nustatyti funkcinius ir biocheminius rodiklius, įsitikinti, ar

nėra organinės patologijos. Janina Tutkuvienė rekomenduoja apskaičiuoti,

13

koks ūgio prieaugis buvo per metus ir koks yra, ar jis pakito ir kada pakito.

Jei organinės patologijos nėra ir augimo tempas visada buvo panašus, tėvai

yra labai žemo arba aukšto ūgio, vadinasi, toks lėtas arba greitas augimas

yra individuali vaiko savybė. Tačiau dažnai, esant labai mažam arba labai

dideliam vaiko ūgiui bei kitų rodiklių neproporcingumui ūgio atžvilgiu,

tikėtina, kad toks vaikas serga kokia nors liga [44].

Epidemiologiniuose tyrimuose vaikų antsvoriui bei nutukimui vertinti

vis dažniau taikomas KMI. Kadangi ūgio ir svorio matavimo paklaidos

nedidelės, todėl iš šių rodiklių apskaičiuojamas KMI arba Adolphe Quetelet

indeksas yra pakankamai tikslus ir tinkamas rodiklis epidemiologiniuose

tyrimuose [11]. KMI apskaičiuojamas pagal formulę: svoris (kg)/ūgis (m)2

ir plačiai naudojamas suaugusiems gyventojams [11, 45, 46]. Rekomen-

duojama, kad KMI būtų taikomas ir vaikams bei paaugliams [5, 11, 47–49].

Lietuvoje kol kas nėra vaikų KMI vertinimo normatyvų, todėl jų

antsvorį bei nutukimą rekomenduojama vertinti pagal tarptautinius KMI

vertinimo standartus. Deja, iki šiol tik kelios šalys (pvz., Belgija, Čekija,

JAV, Jungtinė Karalystė, Vokietija) patvirtino ir įdiegė į praktiką nacio-

nalinius vaikų KMI standartus [50]. Šiuo metu vaikų ir paauglių augimo

vertinimui ir palyginimui tarp šalių naudojama keletas skirtingų standartų.

Vaikų ir paauglių mitybos būklei vertinti dažniausiai rekomenduojami

šie pagrindiniai tarptautiniai standartai: 1) PSO rekomenduojamos KMI

procentilių kreivės, sudarytos remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos

centro duomenimis (angl. Centers for Disease Control and Prevention –

CDC) [47] 2) Tarptautinės kovos su nutukimu darbo grupės (IOTF)

pasiūlytos KMI ribinės vertės [5, 6]; 3) 2006–2007 m. PSO paskelbti

tarptautiniai vaikų augimo vertinimo standartai [4, 40].

1) PSO rekomenduojamos KMI procentilių kreivės, kurios sudarytos

remiantis JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis (CDC)

2000 m. pateikė atnaujintus 2–19 m. vaikų KMI 5-ąjį, 85-ąjį ir 95-ąjį pro-

centilius pagal amžių ir lytį. Jie apskaičiuoti remiantis penkiomis didelėmis

studijomis, atliktomis 1963–1994 m. [47]. Nacionaliniu sveikatos tyrimu II

(angl. National Health Examination Survey (NHES II)) 1963–1965 m. buvo

tirti 6–11 m. vaikai; Nacionaliniu sveikatos tyrimu III (NHES III) 1966–

1970 m. tirti 12–17 m. paaugliai; Nacionaliniu sveikatos ir mitybos tyrimu I

(NHANES I) 1971–1974 m. tirti 2–19 m. vaikai ir paaugliai; Nacionaliniu

sveikatos ir mitybos tyrimu II (NHANES II) 1976–1980 m. tirti 2–19 m.

amžiaus vaikai ir paaugliai bei Nacionaliniu sveikatos ir mitybos tyrimu III

(NHANES III) 1988–1994 m. tirti 2–5 m. vaikai. Šiuose CDC standartuose

KMI vertinimo diagramos pateikiamos procentiliais pagal lytį nuo 2 iki 19

m. amžiaus vieno mėnesio intervalais. Liesumui vertinti taikytas 5-asis,

antsvoriui – 85-asis, nutukimui – 95-asis KMI procentilis [47].

14

2) Vaikų ir paauglių antsvoriui, nutukimui ir liesumui vertinti Tarp-

tautinė kovos su nutukimu darbo grupė (IOTF) pasiūlė KMI tarptautines

ribines vertes (antsvoriui 2000 m., liesumui – 2007 m.) [5, 6]. Šios vertės

apibrėžia antsvorį, nutukimą ir įvairaus laipsnio liesumą 2–18 m. vaikams ir

paaugliams, atsižvelgiant į jų amžių ir lytį. KMI tarptautinės ribinės vertės

apskaičiuotos iš didelės tarptautinių tyrimų duomenų bazės, kuri buvo

sudaryta remiantis šešių šalių: Brazilijos (1989 m., tirti 2–18 metų vaikai ir

paaugliai); D. Britanijos (1978–1993 m., 2–18 metų), Honkongo (1993 m.,

2–18 metų), Nyderlandų (1980 m., 2–18 metų), Singapūro (1993 m., 6–18

metų) ir JAV (1963–1980 m., 2–18 metų) tyrimais. IOTF rekomenduoja-

muose kriterijuose KMI ribinės vertės pateikiamos 6 mėn. intervalais. Šios

ribinės vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI ribinėmis vertėmis, kurios 18

m. amžiuje yra sekančios: didelis liesumas, kai KMI = 16,0 kg/m2; vidutinis

liesumas, kai KMI = 17,0 kg/m2; nežymus liesumas, kai KMI = 18,5 kg/m

2;

antsvoris, kai KMI = 25 kg/m2, nutukimas, kai KMI = 30 kg/m

2 (2.1.1

lentelė) [5, 6].

2.1.1. lentelė. Vaikų kūno masės indekso IOTF ribinės vertės antsvoriui ir

nutukimui nustatyti pagal amžių ir lytį [5]

Vaiko amžius

(metais)

KMI ribinės vertės antsvoriui,

atitinkančios 25 kg/m2 18 m.

amžiuje

KMI ribinės vertės nutukimui,


amžiuje

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

2 18,41 18,02 20,09 19,81

2,5 18,13 17,76 19,80 19,55

3 17,89 17,56 19,57 19,36

3,5 17,69 17,40 19,39 19,23

4 17,55 17,28 19,29 19,15

4,5 17,47 17,19 19,26 19,12

5 17,42 17,15 19,30 19,17

5,5 17,45 17,20 19,47 19,34

6 17,55 17,34 19,78 19,65

6,5 17,71 17,53 20,23 20,08

7 17,92 17,75 20,63 20,51

7,5 18,16 18,03 21,09 21,01

8 18,44 18,35 21,60 21,57

8,5 18,76 18,69 22,17 22,18

9 19,10 19,07 22,77 22,81

9,5 19,46 19,45 23,39 23,46

15

2.1.1. lentelės tęsinys

Vaiko amžius

(metais)

KMI ribinės vertės antsvoriui,


amžiuje

KMI ribinės vertės nutukimui,


amžiuje


10 19,84 19,86 24,00 24,11

10,5 20,20 20,29 24,57 24,77

11 20,55 20,74 25,10 25,42

11,5 20,89 21,20 25,58 26,05

12 21,22 21,68 26,02 26,67

12,5 21,56 22,14 26,43 27,24

13 21,91 22,58 26,84 27,76

13,5 22,27 22,98 27,25 28,20

14 22,62 23,34 27,63 28,57

14,5 22,96 23,66 27,98 28,87

15 23,29 23,94 28,30 29,11

15,5 23,60 24,17 28,60 29,29

16 23,90 24,37 28,88 29,43

16,5 24,19 24,54 29,14 29,56

17 24,46 24,70 29,41 29,69

17,5 24,73 24,85 29,70 29,84

18 25 25 30 30

Išskiriami šie IOTF kriterijų pranašumai: 1) juos tikslinga taikyti, kai

reikia palyginti tyrimų duomenis tarp šalių ir stebėti nutukimo epidemijos

tendencijas; 2) galima vartoti tose šalyse, kurios neturi savų nacionalinių

augimo vertinimo standartų. Tačiau taip pat pripažįstama, kad šie

tarptautiniai vertinimo kriterijai labiau tinka Vakarų šalių gyventojams [51].

IOTF ribinės vertės labiau tinkamos epidemiologiniams tyrimams, kai

vertinamas ir palyginamas antsvorio, nutukimo paplitimas ir pokyčiai tarp

šalių, tačiau tebevyksta diskusija, ar šios ribinės vertės vienodai tinkamos

naudoti klinikinėje praktikoje [52]. 2012 m. Tarptautinė kovos su nutukimu

darbo grupė pateikė atnaujintas ir išplėstas vaikų liesumo, antsvorio ir

nutukimo KMI ribines vertes [53]. Atnaujintos KMI ribinės vertės

pateikiamos 1 mėnesio intervalais (ankstesnės – 6 mėn. intervalais). Kaip

teigia autoriai, naujos ribinės vertės yra identiškos originalioms, anksčiau

pateiktoms vertėms, nes paplitimo dažnis tarp anksčiau pateiktų ir

dabartinių ribinių verčių vidutiniškai skiriasi iki 0,2 proc. Neatitikimai buvo

mažesni tarp antsvorio ir nutukimo paplitimo, lyginant su liesumu [53].

16

3) 2006–2007 m. PSO paskelbė kūdikių ir vaikų iki penkerių metų

augimo vertinimo standartus [40]. Šie standartai buvo sudaryti remiantis

šešių šalių (Brazilija, Gana, Indija, Norvegija, Omanas ir JAV) 0–5 metų

vaikų imtimis. Kuriant standartus dvejus metus buvo stebimi laiku gimę

naujagimiai, žindyti ne mažiau kaip 6 mėn., papildomą maistą gavę

palaipsniui pagal rekomendacijas. Kita vaikų grupė – nuo 18 iki 71 mėn.

amžiaus buvo ištirta momentiškai. Abiejų imčių rodmenys buvo panaudoti

kuriant vaikų augimo standartus nuo gimimo iki penkerių metų amžiaus.

Naujieji PSO standartai rodo, jog vaikai auga „normaliai“, kai laikomasi

maitinimo ir sveikatos priežiūros rekomendacijų (pvz., išimtinai žindoma iki

6 mėn., vykdoma imunizacija, slauga ligos atveju). PSO, pateikdama

standartus, teigia, kad pirmaisiais gyvenimo metais viso pasaulio vaikai

auga panašiai, jei tenkinami vaikų mitybos, sveikatos ir jų priežiūros

poreikiai. Paprastai vaikų ūgio skirtumai pasireiškia vėliau, t.y. paauglys-

tėje, kai išryškėja tėvų genetinio fondo įtaka. Naujieji PSO augimo stan-

dartai apima ne tik fizinę, bet ir motorinę raidą nuo 4–18 mėn. amžiaus [43,

54]. PSO pabrėžia keturis 0–5 m. vaikų augimo standartų privalumus: 1)

žindyti vaikai standartuose pristatomi kaip normalaus augimo ir normalios

raidos pavyzdys; 2) teigiama, kad pagal naujuosius standartus bus galima

lengviau identifikuoti žemaūgius arba turinčius antsvorio bei nutukusius

vaikus; 3) naujieji standartai įgalins palyginti antsvorio ir nutukimo

paplitimą pasaulyje; 4) pagal pateiktas augimo kreives sveikatos priežiūros

specialistai galės identifikuoti sulėtėjusio augimo arba antsvorio riziką

turinčius vaikus [43].

PSO pateiktuose standartuose aprašoma, kaip reikėtų vertinti kūno

ilgį/ūgį pagal amžių, svorį pagal amžių, svorį pagal kūno ilgį/ūgį, KMI

pagal amžių. Kūno ilgis matuojamas vaikams iki dvejų metų (ant horizon-

talios liniuotės guldomas vaikas ir gauta kūno ilgio reikšmė yra 0,7 cm

didesnė negu tada, kai matuojama stovint); nuo dvejų metų ir vyresnių vaikų

ūgis matuojamas jiems stovint [54].

Naujuosiuose (2006–2007 m.) PSO vaikų augimo vertinimo standar-

tuose berniukų ir mergaičių augimas vertinamas standartinio nuokrypio

(SN) (angl. Standard deviation (SD)) arba Z-reikšmių (angl. Z-score)

metodu. Medianos ir standartinio nuokrypio kreivės yra apskaičiuotos iš

PSO multicentrinės vaikų augimo standartų studijos rodiklių. Kreivė,

pažymėta 0, kiekvienoje diagramoje atitinka medianą, t.y. vidurkį (2.1.1

pav.). Kitos kreivės yra standartinio nuokrypio kreivės, kurios rodo

nuokrypio atstumą nuo vidurkio. Augimo diagramose SN arba Z-reikšmių

kreivės yra teigiamos (1, 2, 3) ir neigiamos (-1, -2, -3). Rodiklis, atidėtas

toliau nuo medianos (arčiau 3 ar -3), gali rodyti augimo sutrikimą, tačiau,

vertinant tokį rodiklį, reikėtų atsižvelgti į vaiko sveikatos būklę, taip pat į

17

tėvų ūgį ir kt. [55]. PSO pateiktos augimo diagramos padeda sveikatos

priežiūros specialistams įvertinti konkretaus vaiko augimą. Po keleto

reguliarių vizitų pas specialistą galima nubrėžti vaiko augimo kreivę, kuri

gali rodyti, jog vaikas auga gerai; yra augimo sutrikimo rizika arba yra

augimo sutrikimas. Normaliai augančių vaikų augimo kreivės eina

lygiagrečiai medianai ir SN kreivėms. Jeigu vaiko augimo kreivė krypsta į

vieną arba į kitą pusę nuo medianos, tai rodo galimą augimo sutrikimą.

Augimo kreivė gali būti žemiau medianos arba virš jos. Interpretuojant

individualią vaiko augimo kreivę, reikėtų sunerimti, kai ji kerta SN kreivę,

staigiai kyla, leidžiasi arba yra plokščia (t. y., kai vaikas nepriauga svorio

arba ūgio) (2.1.1 pav.). Konkretaus vaiko augimą svarbu vertinti

kompleksiškai, pvz., jei vaikas sirgo ir nustatytas greitas jo svorio prieaugis,

tai reikėtų vertinti kaip normalų procesą – vaikas „pasiveja“ savo augimą

[55]. 2.1.1 paveiksle viršutinė augimo kreivė, nedaug svyruodama, seka 2

SN kreivės kryptį ir nerodo jokios rizikos, tačiau apatinė kreivė rodo, kad

berniuko svorio linija krypsta žemyn nuo tikėtinos augimo kreivės ir tai

rodo riziką. Jeigu kreivė dar daugiau nukryptų ir kirstų -2 SN kreivę, tai

rodytų svorio trūkumą. Taigi jei nepalanki augimo kreivės kryptis pastebima

laiku, galima imtis prevencinių priemonių, kol dar nėra sutrikimų [55].

2.1.1. pav. Vaikų svorio vertinimas pagal SN kreives, atsižvelgiant į amžių

(pagal PSO) [55]

2.1.2. lentelėje pateikti augimo sutrikimų apibrėžimai, atsižvelgiant į

SN arba Z-reikšmes.

18

2.1.2. lentelė. Augimo sutrikimai, atsižvelgiant į SN arba Z-reikšmes (pagal

PSO) [55]

SN arba

Z-reikšmė

Augimo rodikliai

Ūgis pagal

amžių

Svoris pagal

amžių Svoris pagal ūgį KMI pagal amžių

Virš 3 Žr. 1 past. Žr. 2 past. Nutukęs Nutukęs

Virš 2 Norma Antsvoris Antsvoris

Virš 1 Norma Galima antsvorio

rizika, žr. 3 past.

Galima antsvorio

rizika, žr. 3 past.

0 (mediana) Norma Norma Norma Norma

Žemiau -1 Norma Norma Norma Norma

Žemiau -2 Žemas

Žr. 4 past.

Svorio

trūkumas

Išsekęs Išsekęs

Žemiau -3 Labai žemas

Žr. 4 past.

Ryškus svorio

trūkumas

Labai išsekęs Labai išsekęs

1 pastaba. Šiose ribose vaikas yra labai aukštas. Aukštumas retai būna problema, bet kartais

jis gali būti taip stipriai išreikštas, jog galima pagalvoti apie endokrininę patologiją, tokią

kaip augimo hormonus gaminantį naviką, ypač, jeigu tėvai yra normalaus ūgio.

2 pastaba. Vaikas, kurio svoris pagal amžių patenka į šias ribas, gali turėti augimo

sutrikimų, bet tai geriau galima įvertinti iš svorio pagal ūgį arba KMI pagal amžių.

3 pastaba. Taškas, pažymėtas virš 1 SN, rodo galimą riziką. Augimo kreivės poslinkis link

2 SN linijos rodo aiškią riziką.

4 pastaba. Gali būti, jog žemas ar labai žemas vaikas turi antsvorio.

5–19 m. vaikų PSO augimo standartai buvo sudaryti matematiniu būdu

panaudojant JAV Nacionalinio sveikatos statistikos centro (NCHS) 1977 m.

duomenis [4].

Antsvorio arba nutukimo paplitimo duomenys gali skirtis, kai mitybos

būklei vertinti taikomi skirtingi kriterijai arba ribinės vertės. Todėl reikia

būti atidiems, ypač lyginant skirtingų šalių duomenis, kurie galėjo būti

vertinami taikant skirtingus standartus.

Lietuvoje vertinant vaiko fizinį vystymąsi taikomas procentilinis

metodas. Procentiliai visus stebėjimo dydžius didėjimo tvarka surykiuoja

procentinėje skalėje, vadinamoje variacine eilute [56]. Jie suskirsto požymio

variacinę eilutę į 100 intervalų. 50-asis procentilis dalija variacinę eilutę į

dvi dalis ir sutampa su imties mediana. Tarpai tarp procentilių vadinami

intervalais, „koridoriais“ arba „kanalais“ [44]. Pagrindiniai intervalai yra

šie: iki 3 procentilio – labai maži rodikliai; nuo 3 iki 10 procentilio – maži

rodikliai; nuo 10 iki 25 procentilio – apymažiai rodikliai; nuo 25 iki 75

procentilio – vidutiniai rodikliai; nuo 75 iki 90 procentilio – apydidžiai

rodikliai; nuo 90 iki 97 procentilio – dideli rodikliai; nuo 97 procentilio –

19

labai dideli rodikliai [23, 44]. Vertinant vaikų augimą Lietuvoje naudojamos

morfologinių ir funkcinių rodiklių lentelės bei vienmatės ir dvimatės

procentilinės diagramos pagal amžių ir lytį. Vienmatės procentilinės

diagramos gali būti naudojamos mergaičių ir berniukų ūgio, svorio, galvos

apimties pagal amžių vertinimui. Dvimatėse procentilinėse diagramose

galima vertinti svorio priklausomybės nuo ūgio kitimą pagal amžių atskirai

berniukams ir mergaitėms [44]. Svorio ir ūgio pagal amžių procentilinės

diagramos rodo ne tik rodiklio pasiskirstymą populiacijoje, bet ir

individualaus rodiklio padėtį joje, be to, rodo pokyčius su amžiumi [29].

Lietuvoje kol kas nėra vaikų KMI vertinimo standartų pagal amžių ir

lytį.

Apibendrinant pateiktą medžiagą galima teigti, kad atliekant visuo-

menės sveikatos epidemiologinius tyrimus, vykdant pirminę ir profilaktinę

sveikatos priežiūrą, nustatant antsvorio ir per mažo svorio riziką KMI

rekomenduojama taikyti kaip pagrindinį vaikų mitybos būklės vertinimo

rodiklį. Vaikystėje ir paauglystėje KMI kinta priklausomai nuo amžiaus ir

lyties, todėl tiriamųjų mitybos būklę reikėtų vertinti ir klasifikuoti pagal

konkrečias KMI ribines vertes, atsižvelgiant į amžių ir lytį. Jei šalis turi

savo KMI standartus, tada rekomenduojama vaikų augimą vertinti pagal

juos. Neturint nacionalinių KMI standartų, kaip alternatyva gali būti taikomi

tarptautiniai KMI vertinimo standartai. Nuolat turėtų būti vykdomi objek-

tyvūs, reprezentuojantys šalį vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo tyrimai,

įgyvendinama jų augimo stebėsena, kuri turėtų būti atliekama remiantis

standartizuota metodika. Remiantis stebėsenos tyrimų duomenimis

nacionaliniai vaikų augimo vertinimo standartai bent kas 10–15 m. turėtų

būti peržiūrimi ir atnaujinami.

2.2. Vaikų antsvorio, nutukimo, nepakankamo svorio

epidemiologinė situacija pasaulyje ir Lietuvoje

Ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų antsvorio, nutukimo ir ne-

pakankamo svorio paplitimas pagal amžių ir lytį yra įvairiai pasiskirstęs

pasaulyje.

Kalbant apie vaikų antsvorio, nutukimo ir nepakankamo svorio papli-

timą bei palyginimą tarp šalių iškyla keletas problemų, dėl kurių sudėtinga

palyginti duomenis. Pirmiausia susiduriama su metodologinėmis

problemomis apibrėžiant antsvorį, nutukimą ir liesumą, nes nėra aiškių ir

vieningų KMI vertinimo ribinių verčių (jos yra skirtingos IOTF, PSO, CDC

ir kt. vertinimo metodikose). Pristatant duomenis, paplitimas pateikiamas

skirtinguose amžiaus grupių intervaluose. Vieni autoriai pristato objektyvių

20

antropometrinių tyrimų duomenis, kiti – subjektyvių. Nepakanka duomenų,

atspindinčių demografinius, kultūrinius, socialinius ir ekonominius Europos

gyventojų rodiklius [36, 57–59].

Per didelis kūno svoris yra vienas rimčiausių visuomenės sveikatos

iššūkių XXI amžiuje. Vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimas sparčiai didėja

visame pasaulyje, įskaitant ir Europos šalis [14]. Per pastaruosius

dešimtmečius tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose šalyse nutukimas

tapo didele problema tarp visų socialinių ir amžiaus grupių [15]. Nutukimo

paplitimas kasmet didėja ir šiuo metu yra 10 kartų didesnis negu buvo 1970

metais. PSO apskaičiavo, kad 2005 m. daugiau negu 1 milijonas žmonių

pasaulyje turėjo antsvorio ir daugiau kaip 300 milijonų buvo nutukę [15,

60]. Vaikų ir paauglių nutukimo paplitimo didėjimo tendencija

išsivysčiusiose šalyse, ypač kelia nerimą [61].

Europoje ir JAV paskutiniais dešimtmečiais antsvorio paplitimas

padidėjo nuo dviejų iki keturių kartų [62]. Remiantis Tarptautinės kovos su

nutukimu darbo grupės rekomenduojamomis ribinėmis vertėmis apskai-

čiuota, kad apie 20 proc. vaikų ir paauglių PSO Europos regione turėjo

antsvorio, įskaitant nutukimą, o trečdalis iš jų buvo nutukę [17]. Kovos su

nutukimu darbo grupės duomenimis, mažesnis antsvorio paplitimas nu-

statytas Vidurio ir Rytų Europos šalyse, kuriose ekonomika patyrė įvairaus

nuosmukio periodus, o ypač 1990 m. politiniu pereinamuoju laikotarpiu. Tai

ypač buvo stebima Rusijoje, kur pajamos, tenkančios vienam gyventojui,

gerokai sumažėjo, ko pasekoje sumažėjo antsvorio turinčių vaikų, bet išaugo

nepakankamo svorio vaikų paplitimas [17, 63].

7–11 m. amžiaus vaikų grupėje didžiausias antsvorio ir nutukimo

paplitimas buvo nustatytas Ispanijoje, Portugalijoje, Italijoje, Maltoje – apie

30 proc.; Anglijoje, Airijoje, Švedijoje ir Graikijoje – viršijo 20 proc.;

Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Vokietijoje,

Danijoje – apie 10–20 proc. Paauglių (13–17 m. amžiaus) grupėje didžiau-

sias antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo Ispanijoje, Graikijoje, Anglijoje,

Italijoje, Bulgarijoje ir Airijoje – viršijo 20 proc. [64].

JAV Nacionalinio sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, nutukusių

vaikų 2007–2008 m. 2–5 m. amžiaus grupėje buvo 10,4 proc., 6–11 m. –

19,6 proc., 12–19 m. – 18,1 proc. [65]. JAV vaikų antsvoris ir nutukimas

yra didžiausias tarp visų šalių pasaulyje [66].

Jungtinėje Karalystėje nuo 1974 metų stabiliai didėjo antsvorio

paplitimas: tarp 5–10 m. mergaičių antsvorio paplitimas (vertintas pagal

IOTF kriterijus) padidėjo nuo 9,4 proc. 1974 m. iki 23,3 proc. 2002–2003

m.; tarp berniukų – atitinkamai nuo 6,9 iki 17,4 proc. [67]. Kaip skelbiama,

paskutiniais metais Jungtinėje Karalystėje mokyklinio amžiaus vaikų

21

antsvorio ir nutukimo paplitimas nebedidėja, tačiau ši tendencija nestebima

tarp vaikų iš žemo socialinio sluoksnio šeimų [68].

Mus dominančioje amžiaus grupėje atlikti objektyvūs nacionaliniai

įvairių šalių vaikų fizinio išsivystymo tyrimai pateikia skirtingus rezultatus:

tarp pradinių klasių mokinių (6–9 m.) abiejose lytyse didžiausias antsvorio,

įskaitant nutukimą paplitimas nustatytas Ispanijoje – 35,2 proc. ir

Portugalijoje (7–9 m., 31,5 proc.). Mažiausias – Slovakijoje (7–9 m., 15,2

proc.), Prancūzijoje (7–9 m., 18,1 proc.), Šveicarijoje (6–9 m., 18,3 proc.)

[17]. Paauglių grupėje didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą paplitimas

yra tarp Airijos mergaičių (9–12 m., 27,3proc.) ir Ispanijos berniukų (10–17

m., 31,7 proc.). Mažiausias procentas turinčių antsvorio vaikų nustatytas tarp

Čekijos 14–17 m. berniukų ir mergaičių – 9 proc. [17].

Kaimyninėje Latvijoje 2007–2009 m. atliktas 9 ir 10 m. vaikų kūno

sudėties tyrimas ir nustatyta, kad turinčių antsvorio berniukų buvo

atitinkamai 9,4 ir 14,9 proc., mergaičių – 28,3 ir 15,8 proc. Nutukusių 9 ir

10 m. berniukų buvo atitinkamai 4,7 ir 6,6 proc., mergaičių – 6,1 ir 7,2 proc.

Nepakankamo kūno svorio paplitimas tarp 9 metų berniukų buvo 16,4; tarp

10 m. – 22,1 proc. Liesų 9 m. mergaičių buvo 11,1 proc., 10 m. – 22,3 proc.

[69].

2001 m. Lenkijoje, remiantis Europos vaikų nutukimo grupės proto-

kolu, buvo atliktas 7–9 m. amžiaus vaikų tyrimas, kurio metu objektyviai

buvo matuojamas vaikų ūgis ir svoris. Mitybos būklė įvertinta pagal IOTF

kriterijus. Ištyrus 2916 vaikų nustatyta, kad turinčių antsvorio berniukų ir

mergaičių buvo 11,8 proc., nutukusių – 3,6 proc. [70].

Kas ketveri metai (1994, 1998, 2002, 2006, 2010) vykdomas 11, 13 ir

15 m. Moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimas (HBSC), kuriame

dalyvauja ir Lietuva. Anketoje paaugliai turi nurodyti savo ūgį ir svorį.

2005–2006 m. HBSC tyrimo duomenimis tarp 11, 13 ir 15 m. mokinių

didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas buvo stebėtas JAV –

28,8 proc., Italijoje – 18,3 proc., Graikijoje – 18,3 proc., Ispanijoje – 17,3

proc. Didžiausi nutukimo procentai stebėti JAV 8,9 proc. ir Kanadoje 5,2

proc. Mažiausias antsvorio, įskaitant nutukimą paplitimas stebėtas

Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje, atitinkamai 7,2, 7,6 ir 8,0 proc., nutukimo

– Slovakijoje, Ukrainoje – 0,8 proc.; Šveicarijoje, Rusijoje, Latvijoje,

Lietuvoje – 0,9 proc. [71]. 2010 m. HBSC tyrimo duomenimis, atliekant

tarptautinius palyginimus pagal antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimą, 11

m. Lietuvos mokiniai buvo 26 vietoje iš 39 tyrime dalyvavusių šalių (per

didelio svorio berniukų nustatyta 16 proc., o mergaičių – 10 proc.). 13 m.

amžiaus grupėje antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp berniukų ir mergačių

buvo atitinkamai 13 ir 8 proc., o 15 m. amžiaus grupėje antsvorio ir

nutukimo paplitimas tarp Lietuvos paauglių buvo vienas mažiausių iš visų

22

tyrime dalyvavusių šalių (per didelio svorio berniukų nustatyta 13 proc., o

mergaičių – 5 proc.) [72].

Lietuvoje trūksta tyrimų, vertinančių vaikų antsvorio ir nutukimo papli-

timą bei jų tendencijas, o duomenų apie liesų vaikų paplitimą – nėra.

Lietuvoje daugiausiai tyrimų, kurių metu objektyviai matuotas vaikų

ūgis ir svoris, yra atlikę Vilniaus universiteto mokslininkai. 1985, 2000 ir

2002 m. jie atliko vaikų ir paauglių fizinės būklės tyrimus [22]. Tiriamųjų

mitybos būklė buvo vertinama naudojant IOTF kriterijus. Tutkuvienės

duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis tarp vyresnių

mergaičių (14-18 m.), lyginant su vyresniais berniukais (15-18 m.). Tarp

jaunesnio amžiaus 7–13 m. mergaičių antsvorio paplitimas 1985 m. buvo

5,8 proc.; 2000 m. – 7,3; 2002 m. – 5,2 proc. Nutukimo paplitimas buvo

nedidelis: 1985 m. – 1,0 proc.; 2000 m. – 1,1; 2002 m. – 0,8 proc. Tarp 7-14

m. amžiaus berniukų antsvorio paplitimas 1985 m. buvo 7,1; 2000 m. – 7,2;

2002 m. – 7,3 proc. Nutukimo paplitimas tarp jaunesniojo mokyklinio

amžiaus berniukų 1985 m. buvo 1,1, 2000 m. – 1,7; 2002 m. – 1,4 proc.

[22].

Tarp 14–18 m. paauglių mergaičių antsvorio paplitimas 1985 m. buvo

10,8; 2000 m. – 3,4; 2002 m. – 4,5 proc. 15–18 m. amžiaus berniukų

grupėje antsvorio paplitimas 1985 m. buvo 8,3; 2000 – 6,0; 2002 m. – 6,2

proc. Nutukimo paplitimas tarp 14–18 m. mergaičių 1985 m. buvo 1,2; 2000

– 0; 2002 – 0,5 proc. Panašus nutukimo paplitimas stebėtas ir tarp 15-18 m.

amžiaus berniukų: 1985 m. – 1,0; 2000 – 0,8; 2002 – 0,9 proc. Autorė

teigia, kad antsvorio paplitimas tarp jaunesnių Lietuvos paauglių per

praėjusius 15 m. pasikeitė nežymiai, tačiau tendencijos tokios pat neigiamos

kaip Šiaurės Europoje [22].

2003–2006 m. Vilniaus mieste buvo ištirta daugiau kaip 1000 3–6 metų

amžiaus vaikų. Antsvorio paplitimas buvo dažnesnis tarp mergaičių, ir siekė

18,2 proc., o tarp berniukų – 12,4 proc. Nutukimo dažnis tarp ištirtų

ikimokyklinio amžiaus vaikų buvo gana žemas, atitinkamai 1,9 proc. tarp

mergaičių ir 3,7 proc. tarp berniukų [23].

Objektyvių duomenų apie liesų vaikų paplitimą tarp jaunesniojo

mokyklinio amžiaus vaikų išsivysčiusiose šalyse yra nepakankamai.

Daugumoje mokslinių publikacijų yra analizuojamos antsvorio ir nutukimo

problemos, kadangi pastaraisiais dešimtmečiais antsvoris ir nutukimas tapo

pasaulinio masto problema. Išsivysčiusiose šalyse nepakankamo svorio

vaikų yra palyginti nedidelis procentas, lyginant su per didelio svorio

vaikais. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse 3–8 proc. vaikų yra

nepakankamo kūno svorio [73, 74].

Giacomo Lazzeri su bendraautoriais Italijoje ištyrė 2109 8–9 metų

vaikus (1091 berniuką ir 1018 mergaičių). Įvertinę vaikų mitybos būklę

23

pagal IOTF kriterijus mokslininkai nustatė, kad nepakankamo svorio vaikų

buvo tik 0,9 proc. (0,8 proc. berniukų ir 1 proc. mergaičių). Tuo tarpu

turinčių antsvorio buvo 23,4 proc. tiriamųjų vaikų (22,3 proc. berniukų ir

24,6 proc. mergaičių). Nutukimas nustatytas 7,9 proc. vaikų (9,1 proc.

berniukų ir 6,7 proc. mergaičių) [61].

Kwok-Kei Mak ir Sharon H. Tan atliko mokslinių tyrimų sisteminę

apžvalgą apie nepakankamo svorio vaikų paplitimą ir pokyčius per 20 m.

Azijos šalyse [75]. Autoriai nustatė, kad Rytų Azijos šalyse nepakankamo

svorio mergaičių buvo daugiau negu berniukų. Tačiau Pietų ir Vakarų Azijos

šalyse buvo daugiau liesų berniukų negu mergaičių. Pavyzdžiui, Pietų Azijoje

(Vietname) 2002 m. nepakankamo svorio berniukų buvo 38,4 proc., o

mergaičių – 31,2 proc. Vakarų Azijoje (Bahraine) 2005–2006 m. per mažo

svorio berniukų buvo 8,6 proc., o mergaičių – 2,3 proc., Irane 2003–2004 m.

8,1 proc. berniukų ir 5,7 proc. mergaičių buvo nepakankamo kūno svorio

[75].

Apibendrinant galima teigti, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas

Europoje ir pasaulyje yra skirtingas, bet palaipsniui didėjantis. Duomenis

tarp šalių palyginti yra gana sudėtinga dėl naudojamų skirtingų tyrimų

metodikų ir mitybos būklės vertinimo standartų, amžiaus grupių

klasifikavimo. Mokslinių publikacijų apie šalį reprezentuojančius

epidemiologinius jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinio išsivystymo

tyrimus nėra daug, o ypač trūksta informacijos apie nepakankamo kūno

svorio paplitimą tarp Europos vaikų. Dažniausiai duomenis apie liesumo

paplitimą tarp vaikų pateikia besivystančios šalys, tačiau dėl skirtingų

gyvenimo sąlygų, mitybos tradicijų, ekonominių ir kultūrinių skirtumų

tyrimų rezultatus sudėtinga palyginti.

2.3. Nutukimo priežastys

Įvairių veiksnių įtaka vaikų antsvoriui ir nutukimui dažniausiai

vertinama atliekant momentinius epidemiologinius tyrimus, kurie suteikia

mažai informacijos apie priežastinį ryšį. Tačiau atliekami išsamūs,

ilgalaikiai tyrimai padeda įvertinti ir nustatyti kai kurias svarbias nutukimo

priežastis [19, 76]. Nutukimo etiologinė klasifikacija pateikiama 2.3.1 len-

telėje.

24

2.3.1 lentelė. Etiologinė nutukimo klasifikacija [77]

Prenataliniai veiksniai

Motinos svorio prieaugis nėštumo metu

Gretutinės motinos ligos

Rūkymas nėštumo metu

Su mityba susijęs nutukimas

Kūdikių maitinimas

Didelio riebalų kiekio suvartojimas

Persivalgymas

Valgymo dažnis

Socialiniai ir elgesiniai veiksniai

Socioekonominė padėtis

Etninė grupė

Psichologiniai veiksniai

Suvaržytas valgymas

Persivalgymo sutrikimas

Naktinio valgymo sindromas

Sėdimas gyvenimo būdas

Ilga sėdima veikla

Priverstinis neaktyvumas (trauma, operacija)

Jatrogeniniai veiksniai

Nutukimą sukeliantys medikamentai

Pagumburio operacijos

Neuroendokrininis nutukimas

Hipotalaminis nutukimas

Kušingo sindromas

Policistinių kiaušidžių sindromas

Hipogonadizmas

Augimo hormono nepakankamumas

Pseudohipoparatiroidizmas

Sezoninis afektinis sutrikimas

Genetinis nutukimas

Autosominis recesyvinis paveldimumas

Autosominis dominantinis paveldimumas

Su X chromosoma susiję sutrikimai

Kitos chromosominės anomalijos

Antsvoris ir nutukimas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau yra

išskiriami tam tikri laikotarpiai, kai priaugama daugiau svorio.

2.3.1. Prenatalinis laikotarpis

Nustatyta, kad mamos kūno svoris nėštumo metu gali įtakoti kūdikio

kūno dydį, formą ir net kūno sandarą jau vėlesniame amžiuje. Didelis svorio

priaugimas nėštumo laikotarpiu yra rizikos veiksnys naujagimiui būti nutu-

25

kusiu vaikystėje. Be to, motinos rūkymas arba cukrinis diabetas didina

palikuonių nutukimo riziką [78-82].

2.3.2. Ankstyvieji postnataliniai veiksniai

Kūdikio gimimo svoris yra mamos mitybos ir sveikatos būklės rodiklis,

turintis įtakos tolimesnei jo sveikatai. Mokslinėje literatūroje pateikiama

nemažai mokslinių tyrimų patvirtinančių, kad didelis gimimo svoris siejasi

su didesniu KMI vėlesniame amžiuje [83–87]. Tačiau atlikti tyrimai įrodo,

kad ir mažas gimimo svoris siejasi su antsvoriu vėlesniame amžiuje [88,

89]. Mažo gimimo svorio (<2500 g) vaikai turi didesnę metabolinio

sindromo ir pilvinio nutukimo riziką suaugus [83, 87]. Zhenyu Yang ir

Sandra L. Huffman nustatė, kad mažesnio gimimo svorio tiriamieji turi

didesnę kūno riebalų ir mažesnę liesųjų audinių masę [83]. De Boo taip pat

teigia, kad kūdikiai, kurie yra mažo gimimo svorio ir ūgio bei kurių galvos

apimtis yra nedidelė, turi didesnę pilvinio nutukimo ir kitų sutrikimų,

susijusių su nutukimu vyresniame amžiuje, riziką [90].

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad žindymas yra glaudžiai susijęs su

harmoningu augimu [80, 87]. Įrodyta, kad žindymas suteikia apsauginį

poveikį prieš antsvorį vaikystėje ir paauglystėje [17, 91]. Daug autorių

pastaruoju metu pateikia duomenis apie kūdikių žindymą ir jų augimą.

Škotijoje atlikta didelė studija, kurios metu buvo ištirta 32200 vaikų ir

nustatyta, kad tarp žindytų vaikų nutukimo paplitimas buvo statistiškai

reikšmingai mažesnis, net ir pakoregavus duomenis pagal socioekonominius

veiksnius, gimimo svorį ir lytį [92]. Arenz su bendraautoriais tyrė ryšį tarp

žindymo bei vaikų nutukimo ir atliko 9 studijų sisteminę literatūros

apžvalgą iš daugiau kaip 69000 dalyvių. Septyniose iš devynių studijų buvo

teigiama, kad žindymas sumažina nutukimo riziką daugiau kaip 20 proc.

[93].

Aštuonios Europos šalys (Italija, Estija, Kipras, Belgija, Švedija, Veng-

rija, Vokietija, Ispanija) analizavo 14726 2–9 m. vaikų išimtinio žindymo

sąsajas su antsvoriu. Kontroliuojant išsilavinimo, pajamų ir kitų veiksnių

įtaką nustatyta, kad išimtinis žindymas 4–6 mėnesius veikė kaip apsauginis

veiksnys prieš antsvorį, įskaitant nutukimą, lyginant su niekada nežindytais

vaikais [94].

Keturios šalys (Anglija, Velsas, Škotija ir Š. Airija) atliko reprezenta-

tyvų vaikų stebėsenos nuo gimimo iki 3 m. tyrimą. Nustatyta, kad žindymas

ir žindymo trukmė reikšmingai siejosi su svorio didėjimu nuo gimimo iki 3

m. amžiaus. Kūdikiai, kurie negavo motinos pieno, augo greičiau, lyginant

su tais, kurie buvo pradėti žindyti, lygiai kaip ir žindyti mažiau negu 4 mėn.,

lyginant su žindytais 4 mėn. ir ilgiau [95]. Hediger ir Gillman teigia, jog

26

maitinimas motinos pienu, lyginant su kūdikių maitinimu mišiniais, siejasi

su mažesne nutukimo rizika [96, 97].

PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6 mėnesių amžiaus. Nuo

šešių mėnesių kūdikis turėtų gauti ir papildomo maisto, tačiau žindymas

turėtų būti tęsiamas ir toliau iki 2 metų ir ilgiau [98]. Nustatyta, kad ilgesnė

žindymo trukmė taip pat siejasi su mažesniu KMI vyresniems vaikams ir

suaugusiems [97, 99–101]. Thomas Harder su kolegomis atliko 17 studijų,

skirtų žindymo trukmės ir antsvorio rizikos vertinimui, analizę ir pateikė

išvadą, kad žindymo trukmė susijusi su mažesne antsvorio rizika. Autoriai

apskaičiavo, kad kiekvienas papildomo žindymo mėnuo iki 9 mėnesių

amžiaus 4 proc. sumažina antsvorio riziką [99]. Vokietijos mokslininkai,

ištyrę sąsajas tarp žindymo trukmės bei vaikų antsvorio ir nutukimo taip pat

nustatė, kad ilgesnė žindymo trukmė veikia kaip prevencinė priemonė prieš

antsvorį ir nutukimą [100].

Apžvalginiame moksliniame straipsnyje Owen su bendraautoriais

teigia, kad žindyti vaikai vyresniame amžiuje turi mažesnį KMI, lyginant su

nežindytais [102]. Kiti atlikti tyrimai taip pat patvirtina, kad žindymas

siejasi su mažesne nutukimo rizika ir suaugusiame amžiuje [86, 103-109].

Tačiau mokslinėje literatūroje pateikiama ir prieštaringų rezultatų,

įrodančių, kad žindymas ir jo trukmė nedaug siejasi su nutukimu

vyresniame vaiko amžiuje [96, 110–112].

Švedijoje atlikta perspektyvinė kohortinė studija, kurios metu tėvai

pildė klausimynus vaikui gimus ir kai vaikui buvo 1, 2,5 bei 5 metai.

Nustatytas silpnas ryšys tarp trumpo išimtinio žindymo ir nutukimo vaikui

sulaukus 5 m. amžiaus. Kaip teigia atliktos studijos autoriai, išimtinis

žindymas nėra apsaugantis veiksnys prieš nutukimą, bent jau ankstyvoje

vaikystėje [111].

2.3.3. Mityba ir fizinis aktyvumas

Sveika ir subalansuota mityba kartu su pakankamu fiziniu aktyvumu

yra svarbiausi antsvorio ir nutukimo prevenciniai veiksniai. Sumažėjęs

fizinis aktyvumas, pailgėjusi sėdimoji veikla bei nesveiki mitybos įpročiai

sutrikdo energijos balansą ir mokslinėje literatūroje įvardinami kaip

pagrindinės vaikų nutukimo epidemijos priežastys [17]. Vaikystėje susifor-

mavę gyvensenos įpročiai dažnai išlieka ir suaugus. Nutukimo riziką didina

gyvenimas „tukinančioje“ aplinkoje, kai vartojama daug energijos turinčių

produktų ir įsivyrauja nejudrus gyvenimo būdas (2.3.3.1 lentelė) [17, 113].

27

2.3.3.1. lentelė. Nutukimą skatinantys aplinkos veiksniai [17]

Fizinį aktyvumą apsprendžiantys veiksniai

Padidėjęs transporto prieinamumas (pvz., vežiojama į mokyklą ir atgal)

Sumažėjusios galimybės būti fiziškai aktyviems laisvalaikiu

Pasyvus poilsis

Galimybė žiūrėti televizijos programas ištisą parą

Mitybą apsprendžiantys veiksniai

Gausesnis ir įvairesnis didelio energinio tankio produktų prieinamumas

Didėjanti didelio energinio tankio produktų reklama ir pardavimas

Išaugusios maisto įsigijimo galimybės

Dažnesnis naudojimasis greito maisto ir restoranų paslaugomis

Didesnių maisto porcijų už mažesnę kainą pasiūla

Išaugusios galimybės pavalgyti viešosiose vietose

Didelė saldžių gaiviųjų gėrimų pasiūla

Pastebėta, kad pastaruosius du dešimtmečius tris kartus išaugo „greito

maisto“ vartojimas, pasikeitė porcijų dydis ir mitybos būdas [114]. Išaugęs

saldžių gėrimų, saldumynų, raudonos mėsos, riebaus ir menkaverčio maisto

vartojimas siejasi su antsvoriu [115–117]. Dažnai užkandžiaujantys ir

vartojantys riebų maistą vaikai turi didesnę nutukimo riziką [118–120].

Atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad grūdų produktai, vaisiai, daržo-

vės, riešutai, sėklos, taip pat pienas ir pieno produktų vartojimas nebuvo

susijęs su nutukimu [121].

Mitybos režimas ypatingai svarbus augančio vaiko fiziniam vystymuisi.

Vokietijoje ištyrus 4642 5–6 m. vaikų antropometrinių rodiklių sąsajas

su valgymo dažniu nustatytas atvirkštinis ryšys tarp valgymo dažnio ir

nutukimo: valgantys 4–5 kartus per dieną vaikai rečiau buvo nutukę, lygi-

nant su valgančiais 3 kartus per dieną vaikais [122].

Suomijos 1986 m. gimimo kohortos studijoje ištyrus 6247 šešiolik-

mečius nustatyta, kad valgymas 5 kartus per dieną statistiškai reikšmingai

sumažino antsvorio ir nutukimo riziką paaugliams [123].

Pusryčiavimas – ne mažiau svarbus mitybos režimo veiksnys. Pusryčiai

aprūpina organizmą energija ir svarbiomis maistinėmis medžiagomis.

Nepusryčiaujantys vaikai gauna mažiau vitaminų, mikroelementų ir kitų

medžiagų negu pusryčiaujantys ir šias prarastas maisto medžiagas jiems

sunku kompensuoti kitų maitinimųsi metu [124]. Pusryčius praleidžiantys

vaikai dienos eigoje suvartoja daugiau riebalų bei kaloringesnio maisto ir

mažiau skaidulų, vitaminų ir mineralų, lyginant su pusryčiaujančiais [125].

Moksliniais tyrimais nustatytas ryšys tarp pusryčių praleidimo ir padidėjusio

KMI tarp vaikų ir suaugusiųjų [126–129]. Daugėja įrodymų, kad pusryčių

nevalgymas siejasi su kūno svoriu. Aštuonios Europos šalys (Belgija,

Graikija, Vengrija, Olandija, Norvegija, Slovėnija, Ispanija ir Šveicarija)

28

analizavo 7915 10–12 m. vaikų mitybos įpročių sąsajas su antsvoriu bei

televizoriaus žiūrėjimo įpročius valgymo metu. Nustatyta, kad kasdien

pusryčiaujantys vaikai turėjo mažesnę galimybę turėti antsvorio, lyginant su

nepusryčiaujančiais [130].

Graikijoje atliktas 6–12 m. vaikų mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir

nutukimo sąsajų tyrimas taip pat pateikė išvadą, kad nepusryčiaujantys

vaikai yra dažniau nutukę [131].

JAV Nacionalinis tęstinis paauglių sveikatos tyrimas atskleidė, kad

paauglystėje mažiau dienų pusryčiaujantys turėjo padidėjusį KMI

pilnametystėje [132]. Reguliarus pusryčių nevalgymas prisideda prie KMI

didėjimo ir padidina metabolinių bei širdies ligų riziką [133]. Dešimt metų

JAV trukęs longitudinis tyrimas, kurio metu buvo stebėtos 9–10 m.

mergaitės, jų mitybos įpročiai ir KMI pokyčiai, atskleidė, jog vėlyvoje

paauglystėje turinčių antsvorio, bet kasdien pusryčiaujančių merginų svoris

sumažėjo. Tyrimo autoriai straipsnyje pabrėžia ne tik pusryčiavimo, bet ir

fizinio aktyvumo svarbą palaikant normalų kūno svorį [134]. Floridos

universiteto mokslininkai apibendrino 47 studijų apie vaikų pusryčiavimą

rezultatus ir pateikė išvadą, kad pusryčių valgymas siejosi su mažesne

antsvorio rizika, nors ir ne visose studijose buvo nustatytos sąsajos tarp

pusryčių praleidimo ir antsvorio [135]. Štai pavyzdžiui JAV atlikto tyrimo

metu nustatyta, kad per tam tikrą laiką nepusryčiaujančių, bet turinčių

antsvorio vaikų KMI sumažėjo, tačiau normalaus svorio vaikai, kurie

niekada nevalgė pusryčių, priaugo svorio [126].

HBSC tyrimo duomenimis antsvorio paplitimas yra žemesnis tarp tų

paauglių, kurie kasdien pusryčiauja [71, 72]. HBSC 2010 m. tyrimo duo-

menimis, daugiausiai kasdien pusryčiaujančių tarp 11 m. vaikų buvo

Olandijoje, Portugalijoje, Švedijoje, mažiausiai – Slovėnijoje, Rumunijoje,

Grenlandijoje. Minėto tyrimo duomenimis, Lietuvoje kasdien pusryčiau-

jančių 11 m. berniukų buvo 65, o mergaičių – 64 proc. [72].

Vaikų mitybos įpročiai siejasi ir su tėvų socialine padėtimi. Vaikai,

kurių tėvai turėjo žemesnį išsilavinimą ar buvo žemesnės socialinės pa-

dėties, turėjo mažesnę galimybę sveikai maitintis, lyginant su aukštesnio

išsilavinimo ir socialinio statuso šeimomis [17]. Mažas pajamas gaunan-

čiose šeimose vaikai mažiau vartojo šviežių vaisių ir daržovių, daugiau

saldumynų, cukraus, perdirbtų mėsos produktų ir sūrių užkandžių, lyginant

su didesnes pajamas gaunančiomis šeimomis [136, 137].

Vaisių vartojimas siejasi su geresne sveikata. Daugelyje šalių vaisių ir

daržovių suvartojamas kiekis šeimose neatitinka rekomenduojamos 400 g

per dieną normos. Apskaičiuota, kad Suomijoje, Airijoje, Švedijoje ir

Jungtinėje Karalystėje vaisių ir daržovių suvartojama mažiau negu 300 g per

29

dieną, kai tuo tarpu Graikijoje, Italijoje viršijama PSO rekomenduojama

norma [71].

Apolinaras Zaborskis ir Reda Lagūnaitė analizavo 2002–2010 metais

Lietuvoje atliktų HBSC tyrimų rezultatus. Mokslininkų duomenimis,

kasdien daržovių ir vaisių valgė aukštesnio socialinio statuso bei

turtingesnių šeimų vaikai [138]. Panašius rezultatus pateikia ir Edyta Suliga,

kuri Lenkijoje ištyrė 1064 7–16 m. amžiaus vaikų mitybą bei nustatė, kad

aukštesnio socialinio statuso šeimose vaikai dažniau ir daugiau vartojo ne

tik vaisių bei daržovių, bet ir žuvies [139]. Kitoje Zaborskio su bendra-

autoriais mokslinėje publikacijoje pristatyti rezultatai apie 17189 11, 13 ir

15 m. Lietuvos mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių pokyčius,

atsižvelgiant į socialinę-ekonominę padėtį, parodė, kad gerėjant šeimos

socialiniai ekonominiai padėčiai suvartojama ne tik daugiau vaisių ir

daržovių, bet ir saldainių, šokolado, sausainių bei gaiviųjų gėrimų [140].

Fizinis aktyvumas yra neatsiejama vaiko kasdienio gyvenimo dalis,

svarbus fizinei ir psichinei sveikatai ir pripažistamas svarbiu nutukimo

prevencijai [141, 142]. Mokslinėje literatūroje skiriamas vis didesnis dėme-

sys ėjimui pėsčiomis į mokyklą ir jo nauda kiekvieno vaiko kasdienybėje,

kuris gali būti vertinamas kaip dalis fizinio aktyvumo [92, 143]. Jenna

Panter su bendraautoriais teigia, kad vaikai, į mokyklą ėję pėsčiomis,

dažniau buvo fiziškai aktyvūs. Taigi reikėtų tinkamai įvertinti ėjimo

pėsčiomis į mokyklą svarbą ir naudą vaikams [144].

Žemo socialinio sluoksnio šeimose, vaikai linkę mažiau būti fiziškai

aktyviais ir daugiau užsiimti sėdimąja veikla [145, 146]. Televizoriaus

žiūrėjimas siejasi su nesveiko maisto vartojimu ir su sumažėjusiu fiziniu

aktyvumu [147]. Fizinis pasyvumas yra susijęs su biologiniais veiksniais.

Brazilijoje atliktas Mario M. Bracco su bendraautoriais 7–10 m. amžiaus

vaikų tyrimas, kuriame analizuoti biologiniai ir socialiniai veiksniai, susiję

su fiziniu pasyvumu. Nustatyta, kad vaikai, turėję antsvorio, reikšmingai

dažniau buvo fiziškai pasyvūs. Taip pat nustatyta, jog fiziškai pasyvesni

buvo vyresni negu 7,5 m. vaikai. Mergaitės reikšmingai dažniau buvo

fiziškai pasyvios, lyginant su berniukais [148].

Jungtinėje Karalystėje Robert J. Hancox su bendraautoriais nustatė, jog

ilgesnis laikas, praleistas prie televizoriaus, ir nepakankamas fizinis

aktyvumas gali sukelti ilgalaikių pasekmių sveikatai. Minėti autoriai vykdė

26 metus trukusius tyrimus, kurių metu buvo stebima 1000 tiriamųjų nuo

pat gimimo. Ši ilgalaikė studija parodė, jog televizoriaus žiūrėjimas

vaikystėje ir paauglystėje siejosi su antsvoriu ir rūkymu, prasta fizine būkle

bei padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje sulaukus pilnametystės [149].

Kaip teigia Amerikos pediatrijos akademijos (APA) ekspertai, nutukimą

įtakoja daug įvairių veiksnių, kuriuos galima keisti, o pakeitus įtvirtinti kaip

30

gerus gyvenimo įgūdžius. Nutukimo prevencijos rekomendacijose nurodo-

ma, kad vaikams iki dvejų metų nereikėtų leisti žiūrėti televizoriaus, o nuo

dvejų metų jo žiūrėjimą riboti iki 2 valandų per dieną. Ta pati norma

taikoma ir naudojimosi kompiuteriu laikui. Labai svarbu atkreipti dėmesį į

tai, kad bendras laikas, praleistas priešais kompiuterio ir televizoriaus

ekraną per dieną, neviršytų 2 valandų trukmės [150].

2.3.4. Šeimos veiksniai

Dvynių, įvaikintų vaikų ir šeimų tyrimai rodo, jog egzistuoja genetiniai

nutukimo veiksniai [151]. Atliekant dvynių studijas apskaičiuotas aukštas

nutukimo paveldimumas, svyruojantis nuo 0,6 iki 0,9, ir tik nežymiai

žemesnis dvyniams, kurie auginti atskirai, lyginant su tais, kurie buvo

auginami drauge. Nustatyta, kad įvaikintų vaikų KMI labiau koreliuoja su jų

biologinių tėvų negu su įtėvių KMI [151]. Be to, ne tik svoris, bet ir

medžiagų apykaitos greitis, terminis atsakas į maistą ir spontaninis fizinis

aktyvumas iki tam tikro lygio yra paveldimi [152]. Autoriai daro išvadą, kad

tiek svoris, tiek metaboliniai procesai, lemiantys svorio didėjimą, turi stiprų

paveldimumo komponentą [152].

Tėvų nutukimas yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, turinčių

įtakos vaikų nutukimui. Tėvai dalijasi su vaikais ne tik genetiniu fondu, bet

ir aplinka, kurioje jie gyvena. Tėvai gali įtakoti vaikų svorį savo elgesiu,

kuris apima veiksnius, kurie nulėmė jų pačių svorį [17]. Nustatyta, kad

vaikų antsvoris stipriai koreliuoja su tėvų nutukimu. Dauguma studijų įrodė,

kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais, jeigu abu tėvai yra nutukę [61,

153, 154].

JAV atliktas perspektyvinis kohortinis tyrimas, kurio metu buvo paly-

ginti 92 4,5 metų vaikai, kurių vienas arba abu tėvai turėjo antsvorio, ir tos

pačios amžiaus grupės 95 vaikai, kurių tėvai buvo normalaus svorio. Po

vienerių metų stebėjimo vaikai, kurių tėvai turėjo antsvorio, sukaupė

daugiau riebalų ir priaugo daugiau svorio, lyginant su vaikai, kurių tėvai

buvo normalaus svorio [155].

Šešiose Europos šalyse atliktas priešmokyklinio amžiaus 4–7 m. vaikų

tyrimas ir nustatyta, kad didesnė rizika vaikams būti nutukusiais buvo, jei

tėvai turėjo didelį KMI arba jie buvo žemos socialinės padėties [110, 156].

Nutukusiems vaikams taip pat kyla didesnė rizika tapti nutukusiais

suaugusiais [113, 157]. Guo apskaičiavo, kad nutukusiems 4 m. amžiaus

vaikams tikimybė būti nutukusiais suaugusiais yra 20 proc. didesnė negu

normalaus svorio vaikams, o nutukusiems paaugliams tokia tikimybė išauga

net iki 80 proc. [158]. D. Britanijos mokslininkai atliko tyrimą ir nustatė,

31

kad 80 proc. turinčių antsvorio arba nutukusių 7 m. amžiaus vaikų turėjo

antsvorio ir 11 m. amžiuje [159].

Nutukimas vaikystėje, o ypač paauglystėje didino nutukimo riziką suau-

gusiame amžiuje [33]. Be to, per didelis svoris paauglystėje nulemia neigiamą

sveikatą vėlesniame amžiuje, jei antsvoris arba nutukimas išlieka [160].

Todėl labai svarbu imtis aktyvių veiksmų kovai su vaikų antsvoriu ir

nutukimu dar vaikystėje, nes vaikystėje ir paauglystėje susiformavę įpročiai

dažnai išlieka ir suaugus.

2.3.5. Socialiniai veiksniai

Šeimų socialinė padėtis gali būti vertinama įvairiai [161]. Skirtingose

mokslinėse studijose šeimų socialinė būklė apibrėžiama pajamomis, išsilavi-

nimo lygiu, gyvenimo sąlygomis, o socialiniai netolygumai apibūdinami šių

veiksnių skirtumais [146]. Kartais šeimos socialinės gerovės veiksniai

(pajamos, automobilio/ių, kompiuterio/ių turėjimas, galimybė išvykti atos-

togų ir kt.) apjungiami į vieną išvestinį rodiklį.

Visuomenės sveikatos požiūriu, socialiniai veiksniai nulemia daugiau

negu pusę ligų [162]. Mus dominanti 7–10 m. vaikų populiacija šiuo

požiūriu yra ypač pažeidžiama, nes vaikai visiškai priklauso nuo tėvų, jų

sukurtos gerovės, gyvensenos įpročių ir kt.

Socialiniai ir demografiniai veiksniai yra susiję su sveikatos netoly-

gumais tarp asmenų ir žmonių grupių. Ryšys tarp socioekonominės padėties

ir nutukimo yra daugiaveiksnis [38]. Tyrimais Jungtinėje Karalystėje

nustatyta, kad vaikai iš žemo socialinio sluoksnio šeimų dažniau turi antsvo-

rio arba yra nutukę, negu vaikai, gyvenantys aukštesnės socialinės padėties

šeimose [67, 68]. Vakarų šalyse aukštesnio socialinio sluoksnio grupėje

buvo nustatytas žemesnis antsvorio paplitimas [163]. Nutukimas yra labiau

paplitęs tarp žemo socialinio sluoksnio asmenų JAV ir kitur [164]. Nor-

vegijos mokslininkai, analizavę antsvorio paplitimą su socialiniais veiks-

niais, pažeistos struktūros, mažas šeimas, gyvenimą kaimo vietovėje pri-

skyrė prie rizikos veiksnių, susijusių su antsvoriu [165]. Kiti Norvegijos

mokslininkai, tyrę socioekonominių veiksnių įtaką vaikų nutukimui,

nenustatė sąsajų tarp šeimos sudėties, tėvų išsilavinimo [166]. Tutkuvienė,

atlikusi 0–20 m. amžiaus vaikų fizinės būklės tyrimus taip pat nenustatė

tiesioginės koreliacijos tarp vaikų fizinės būklės rodiklių ir tėvų socialinės

padėties [167]. Kaip teigia darbo autorė, Lietuvoje kol kas tėvų socialinė

padėtis ir išsilavinimas mažai koreliuoja su pajamomis.

Socialiniai veiksniai, tokie kaip gyvenamoji vieta, socialinis statusas,

šeimos pajamos, turtinė padėtis siejasi su šeimos gyvenimo būdo pasirin-

kimu. PSO Europos komisijos pranešime apie socialines sveikatos determi-

32

nantes teigiama, kad asmenys, kurių socioekonominė padėtis aukštesnė,

paprastai yra geresnės sveikatos. Ryšys tarp socioekonominės padėties ir

sveikatos yra labai stiprus ir tęsiasi per visą gyvenimą [168]. Pavyzdžiui,

Suomijoje atlikta 3676 vyrų stebėsenos nuo gimimo studija parodė, kad

sulėtėjęs intragimdinis augimas, žema socioekonominė padėtis ir žemos

pajamos siejosi su didesniu koronarinės širdies ligos dažniu suaugus [169].

Parsons su bendraautoriais atliko sveikų vaikų išsivysčiusiose šalyse

longitudinių studijų sisteminę apžvalgą, kurios tikslas buvo nustatyti rizikos

veiksnius vaikystėje, galėjusius įtakoti nutukimą suaugus [163]. Autoriai

nustatė, kad nutukusių tėvų palikuonys turėjo didesnę riziką būti nutu-

kusiais. Nebuvo nustatyta aiškių sąsajų tarp žemos socioekonominės padė-

ties ir nutukimo vaikystėje. Tačiau stiprūs ir pastovūs ryšiai buvo stebimi

tarp žemos socioekonominės padėties ankstyvoje vaikystėje ir didesnio

nutukimo paplitimo suaugus. Buvo nustatytos aiškios sąsajos tarp nutukimo

ir didelio gimimo svorio. Keliose studijose buvo nustatytas tiesioginis ryšys

tarp ankstyvo brendimo ir antsvorio. Aiškių įrodymų apie kūdikių maiti-

nimo būdo ir vėlesnio nutukimo sąsajas nerasta [163].

2.3.6. Tam tikri sveikatos sutrikimai ir nutukimas

Nutukimas gali būti susijęs su sveikatos būkle, pvz., su neuroendokri-

ninės sistemos ligomis – Kušingo sindromu, kuris pasireiškia specifiniu

nutukimu (mėnulio pavidalo veidas, nutukęs liemuo, plonos rankos bei

kojos), augimo hormono trūkumu, susijusiu su pilvo ir vidaus organų rie-

balų padidėjimu; hiperinsulinemija; įgimtu arba įgytais pagumburio

sutrikimais; sezoniniu afektiniu sutrikimu (žiemos arba vasaros depresija),

kuriuo sergant sunku keltis ryte, jaučiamas didelis rytinis silpnumas,

persimiegama ir persivalgoma, ypač angliavandenių, kurie ir sukelia svorio

didėjimą [170].

Vartojami tam tikri medikamentai taip pat gali sukelti nutukimą, pvz.,

prieštraukuliniai, antihistamininiai, priešdiabetiniai, antipsichotiniai vaistai,

steroidiniai hormonai, serotonino ir histamino antagonistai, antidepresantai

ir kt. [171].

Taigi apibendrinant galima teigti, kad remiantis momentiniais tyrimais

išsiaiškinti nutukimo priežastis yra gana sudėtinga, išsamesni ir

informatyvesni yra longitudiniai stebėjimo tyrimai. Vertinant ankstyvųjų

postnatalinių veiksnių ir vaikų nutukimo sąsajas pateikiami prieštaringi

rezultatai vertinantys gimimo svorį, žindymą ir žindymo trukmę. Šeimos

veiksniai yra reikšmingi vaikų nutukimo rizikai ir atlieka svarbų vaidmenį,

nors jie tik iš dalies paaiškina nutukimo fenomeną. Tėvai yra atsakingi ne

33

tik už vaikų genetinę informaciją, bet ir perduoda savo įpročius ir požiūrį į

gyvenimą. Šeimos gyvenimo būdas ypač reikšmingas vaikų mitybos ir

fizinio aktyvumo įpročių formavimuisi.

2.4. Antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai

Antsvorio ir nutukimo vystymąsi sukelia disbalansas tarp energijos

gavimo ir jos išnaudojimo kartu su genetiniu polinkiu, ir tai gali nulemti

sveikatos būklę [172, 173]. Nutukimas vaikystėje yra susijęs su rimtomis

sveikatos komplikacijomis (2.4.1 lentelė). Dauguma iš šių ligų gali

pasireikšti kaip nutukimo pasekmės ir suaugus [174].

Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje 0,5 proc. nutukusių 5–18 metų

vaikų serga 2 tipo cukriniu diabetu (daugiau negu 27 tūkst. vaikų) ir 8,4

proc. (420 tūkst.) turi gliukozės tolerancijos sutrikimą [175].

Vaikų antsvorio ir nutukimo pasekmės sveikatai yra kol kas mažiau

ištirtos negu suaugusiųjų, tačiau, kaip skelbiama, vaikų nutukimas susijęs su

širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, ortopedinėmis problemomis,

psichikos sveikatos sutrikimais, prastesniais pasiekimais mokykloje bei

prastesniu savęs vertinimu [16]. Kitos atliktos studijos pateikia rezultatus,

kad nutukę vaikai patiria neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes

fizinei ir psichinei sveikatai, atsiradusias dėl antsvorio bei nutukimo

vaikystėje ir paauglystėje [17–19, 176]. Richard S. Strauss atlikta studija

atskleidė, kad žemas savęs vertinimas būdingas 34 proc. 13–14 m. nutu-

kusių mergaičių ir 8 proc. normalaus svorio jų bendraamžių [177]. Nu-

statyta, kad turinčių antsvorio vaikų gyvenimo kokybė taip pat yra pras-

tesnė, lyginant su normalaus svorio vaikais [178].

2.4.1 lentelė. Vaikų antsvorio ir nutukimo pasekmės fizinei ir psichinei svei-

katai [62, 174]

Organų sistema Būklė

Širdies ir kraujagyslių Hipertenzija

Dislipidemija

Aterosklerozė

Endotelio disfunkcija

Endokrininė Insulino rezistentiškumas

2 tipo cukrinis diabetas

Metabolinis sindromas

Ankstyvas brendimas

Menstruacijų sutrikimai

Policistinių kiaušidžių sindromas

Hipogonadizmas

34

2.4.1. lentelės tęsinys

Organų sistema Būklė

Gasroenterologinė Nealkoholinis riebalinis kepenų pažeidimas

(steatohepatitas, cirozė)

Gastroezofaginis refliuksas

Tulžies pūslės akmenligė

Kvėpavimo Astma

Miego apnėja

Kaulų-raumenų Plokščiapadystė

Skoliozė

Osteoartritas

Šlaunikaulio galvutės epifiziolizė

Nervų Idiopatinė intrakranijinė hipertenzija

Psichosocialinės pasekmės Prastesnis savęs vertinimas

Depresija

Nerimas

Patyčios

Oda Odos uždegimai, bėrimai, iššutimai

Juodoji akantozė

Apie nepakankamo svorio pasekmes vaikų sveikatai ir savijautai

pateikiama nedaug informacijos. Paauglystėje per mažas svoris yra susijęs

su skolioze, bronchų, plaučių ligomis, neurozėmis, celiakija, Krono liga,

osteoporoze, brendimo vėlavimu [179, 180] ir psichiatriniais sutrikimais

[181]. Taip pat daugėja įrodymų, kad mažas KMI ankstyvoje vaikystėje yra

rizikos veiksnys vėliau susirgti koronarine širdies liga [75]. Vaikų

nepakankamas svoris yra dar mažai ištyrinėta sritis, tačiau ši būklė, kaip ir

nutukimas, yra rizikos veiksnys įvairioms ligoms atsirasti vėlesniame

amžiuje.

Pastovus vaikų augimo stebėjimas padeda laiku aptikti tam tikras ligas,

mitybos ar socialinės aplinkos pokyčius. Dėl šių priežasčių atliekami

tyrimai didžiausią dėmesį skiria galimoms priežastims ir rizikos veiksniams,

susijusiems su vaikų nutukimu, nustatyti [38].

35

3. DARBO APIMTIS IR TYRIMO METODAI

Disertacinis darbas parengtas atlikus Lietuvos vaikų augimo stebėsenos

tyrimą, kuris buvo vykdomas dalyvaujant tarptautiniame PSO koordinuoja-

mame projekte „PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva“ (angl.

WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative – COSI). COSI

tikslas – sukurti Europos mastu suderintą pradinių klasių mokinių antropo-

metrinių duomenų rinkimo sistemą, paremtą bendru protokolu ir vienin-

gomis matavimo procedūromis.

Iniciatyvoje dalyvaujančios šalys įsipareigojo rutiniškai matuoti ir ver-

tinti pasirinkto amžiaus vaikų antsvorio ir nutukimo paplitimo tendencijas,

siekiant suprasti nutukimo epidemijos vystymosi lygį 6–9 metų amžiaus vai-

kų grupėje ir gauti palyginamus duomenis tarp Europos regiono šalių. PSO

ekspertų sprendimu stebėsenos tiksline grupe buvo pasirinkta 6–9 metų

amžiaus vaikų grupė, nes dauguma šio amžiaus vaikų lanko ugdymo įstai-

gas, kuriose galima atlikti paprasčiausius vaikų fizinio išsivystymo epide-

miologinius tyrimus, taip pat tarp pasirinktos amžiaus grupės vaikų dar ne-

prasidėjęs brendimas ir vaikų augimas yra gana stabilus, todėl galimas duo-

menų palyginimas tarp skirtingų Europos šalių [59]. 2008 m. į pirmąjį COSI

projekto tyrimo etapą įsitraukė 13 Europos regiono šalių: Airija, Belgija,

Bulgarija, Čekija, Italija, Latvija, Lietuva, Malta, Norvegija, Portugalija,

Slovėnija, Švedija ir kt. 2010 m. į antrąjį stebėsenos iniciatyvos etapą

įsitraukė dar 4 naujos šalys: Graikija, Ispanija, buvusi Jugoslavijos

Respublika Makedonija ir Vengrija. Lietuva COSI projekte dalyvauja nuo pat

iniciatyvos pradžios – 2007 m. Šiame disertaciniame darbe pristatomi dviejų

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) duomenys.

3.1. Bendra tyrimo schema

Atlikti momentiniai ir kohortinis jaunesniojo mokyklinio amžiaus Lie-

tuvos vaikų epidemiologiniai tyrimai, kurie buvo vykdomi vadovaujantis

PSO Europos regiono ir iniciatyvoje dalyvaujančių šalių ekspertų parengtu

tyrimo protokolu ir metodika [182].

PSO reikalavo, kad COSI projekte dalyvaujančios šalys ištirtų naciona-

linę, reprezentuojančią šalį pradinių klasių mokinių imtį vienoje arba dau-

giau iš nurodyto amžiaus (6,0–6,9; 7,0–7,9; 8,0–8,9 ar 9,0–9,9) vaikų gru-

pių. Stebėsenos tyrimo objektu Lietuvoje 2008 m. buvo pasirinkti pirmokai.

2010 m. antrojo stebėsenos etapo metu buvo tiriami pirmokai ir trečiokai

(3.1.1 pav.).

36

I etapas 2008 m.

Momentinis tyrimas

10 Lietuvos apskričių,

155 mokyklos

Pirmokai (n= 4939; atsako dažnis 81,7 proc.)

Pirmokų tėvai (n=4375; atsako dažnis 72,3 proc.)

II etapas 2010 m.

Momentinis tyrimas


161 mokykla

Pirmokai (n= 4986; atsako dažnis 80,8 proc.)


148 mokyklos

Pirmokų tėvai (n=4517; atsako dažnis 73,2 proc.)

Trečiokai (n= 4810; atsako dažnis 81,1 proc.)

Kohortinis tyrimas


148 mokyklos

Kohortą sudarė mokiniai, tirti 2008 m. ir pakartotinai ištirti

2010 m. (n= 3729; atsako dažnis 75,5 proc.)

3.1.1. pav. Bendra Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo schema

Reprezentuojanti Lietuvą tiriamųjų imtis buvo sudaryta daugiapakopės

imties (apskritis, mokykla, klasė) atrankos metodu. Lietuvos vaikų augimo

stebėsenos tyrimas atliktas visose dešimt apskričių, 56 savivaldybėse.

Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis apie septynmečių

vaikų skaičių Lietuvoje ir apskrityse 2007/2008 ir 2009/2010 mokslo me-

tais, buvo apskaičiuotos reikalingos ištirti vaikų imtys kiekvienoje apskrity-

je, išlaikant miesto ir kaimo vaikų santykį 2:1. Atsižvelgiant į PSO nurodytą

ir privalomą ištirti imties dydį (n=2800 septynerių metų amžiaus vaikų) bei

žinant, jog pirmoje klasėje mokosi septynmečiai ir aštuonmečiai vaikai,

buvo numatyta sudaryti 6000 pirmokų imtį. Iš Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas visų Lietuvos mokyklų, kuriose

mokosi pradinių klasių mokiniai, sąrašas. Mokyklos apskrityse buvo

pasirinktos atsitiktinės atrankos būdu. 2008 m. dešimtyje Lietuvos apskričių

buvo tiriami 155 mokyklų pirmokai, 2010 m. – 161 mokyklos pirmokai ir

trečiokai. Dauguma 2010 m. tirtųjų mokyklų buvo tos pačios kaip ir 2008

m. (n=144). Tyrime buvo kviečiami dalyvauti visi pasirinktoje klasėje

besimokantys vaikai. Antropometriškai ištirti tik tie vaikai, kurių tėvai

pasirašė sutikimą, kad vaikas dalyvautų tyrime.

Pagal protokolą, tyrimas galėjo trukti ne ilgiau kaip 8 savaites. 2008 ir

2010 m. dešimtyje Lietuvos apskričių pradinių klasių mokinių tyrimas buvo

vykdomas balandžio-gegužės mėnesiais.

37

3.2. Tiriamieji ir jų charakteristika

Tiriamąjį kontingentą sudarė 7–10 metų mokiniai. Per du tyrimo etapus

dešimtyje Lietuvos apskričių iš viso antropometriškai buvo ištirti 9925

pirmokai: 2008 m. – 4939 ir 2010 m. – 4986 vaikai (3.1.1 pav.). Dauguma

ištirtųjų buvo septynmečiai ir aštuonmečiai vaikai; šešiamečių ir devyn-

mečių ištirtose pirmokų imtyse buvo nedaug, todėl šių vaikų antropomet-

riniai duomenys į tolimesnę analizę nebuvo įtraukti (3.2.1 lentelė).

Antrajame tyrimo etape 2010 m. buvo atliktas ir trečių klasių mokinių

antropometrinis tyrimas. Ištirta 4810 trečiokų imtis, kurių dauguma buvo

devynmečiai ir dešimtmečiai vaikai (3.2.2 lentelė). Kadangi aštuonmečių ir

vienuolikamečių ištirtoje trečiokų imtyje buvo nedaug, todėl šių vaikų

antropometriniai rodikliai taip pat nebuvo įtraukti į matematinę-statistinę

duomenų analizę. Abiejų tyrimo etapų (pirmoje ir trečioje klasėje) antropo-

metrinius duomenis turėjo 3729 vaikai (atsako dažnis – 75,5 proc.).

3.2.1 lentelė. Tirtų Lietuvos pirmokų (2008 m. ir 2010 m.) skirstinys,

atsižvelgiant į amžių ir lytį

Amžius

Berniukai Mergaitės

2008 m. 2010 m. 2008 m. 2010 m.

n proc. n proc. n proc. n proc.

6 m. 19 0,7 14 0,6 21 0,9 32 1,3

7 m. 1660 64,6 1648 66,2 1649 69,5 1795 71,9

8 m. 872 34,1 820 32,9 695 29,3 662 26,5

9 m. 15 0,6 9 0,3 8 0,3 6 0,3

Iš viso: 2566 100,0 2491 100,0 2373 100,0 2495 100,0

3.2.2 lentelė. Tirtų Lietuvos trečiokų skirstinys, atsižvelgiant į amžių ir lytį

(2010 m.)

Amžius Berniukai Mergaitės

n proc. n proc.

8 m. 21 0,8 18 0,8

9 m. 1648 65,6 1608 69,9

10 m. 828 33,0 664 28,9

11 m. 14 0,6 9 0,4

Iš viso: 2511 100,0 2299 100,0

38

3.3. Tyrimo metodai

Darbe naudoti antropometrinio tyrimo ir anketinių apklausų tyrimo

metodai. Tyrimams atlikti gauti Lietuvos Bioetikos komiteto leidimai (2008

m. kovo 13 d. Nr. 16 ir 2010 m. sausio 4 d. Nr. 6B-10-02) (1, 2 priedai).

Apie tyrimo vykdymą buvo informuota LR Švietimo ir mokslo ministerija,

kuri pritarė Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo vykdymui, bei

savivaldybių Švietimo skyriai.

3.3.1. Antropometrinis tyrimas

Tyrimo metu buvo matuojami 2 pagrindiniai vaikų augimo rodikliai:

ūgis ir svoris. Vaikų antropometriniams matavimams atlikti buvo naudota

PSO rekomenduota įranga: elektroninės medicininės nešiojamos SECA

svarstyklės, matuojančios 0,1 kg tikslumu, ir nešiojamos SECA ūgio ma-

tuoklės, matuojančios 0,1 mm tikslumu. Visi tyrėjai, dalyvavę atliekant

tyrimą, buvo apmokyti ir standartizuoti pagal PSO metodiką [11]. Visose

tirtose Lietuvos mokyklose buvo naudota vienoda antropometrinė įranga.

Antropometriniai vaikų tyrimai buvo atliekami atskiroje patalpoje –

visuomenės sveikatos specialistės kabinete arba klasėje. Tiriamieji nedide-

lėmis grupelėmis (po 3–4 vaikus), atskirai berniukai ir mergaitės, buvo

kviečiami į kabinetą, prieš matavimą jų paprašyta nueiti į tualetą, nusivilkti

viršutinius rūbus, nusiauti batus. Vaikai taip pat turėjo nusiimti pakabinamas

pinigines, mobiliuosius telefonus, grandinėles, bet kokius kitus ant kūno

nešiojamus daiktus, sunkesnius plaukų papuošalus.

Atliekant svorio matavimo procedūrą, svarstyklės buvo padedamos

horizontaliai ant kieto ir plokščio paviršiaus, gerai apšviestoje vietoje, kad

būtų aiškiai matomi prietaiso parodymai. Matuojant svorį vaikas turėjo

atsistoti svarstyklių viduryje, statydamas pėdas pažymėtose vietose. Tokioje

padėtyje tiriamasis turėjo ramiai stovėti tol, kol buvo užregistruojami

svarstyklių parodymai.

Prieš atliekant ūgio matavimą, ūgio matuoklė buvo stabiliai pastatoma

ant kieto, lygaus pagrindo prie sienos arba kolonos. Kūno ūgis buvo

matuojamas vaikui stovint tiesiai, suglaustais kulnais, nugarą atsukus į

vertikalią ūgio matuoklės lentą. Tiriamojo pečiai turėjo būti viename

aukštyje, rankos nuleistos vienodame lygyje nuo grindų. Pakaušis, nugara,

sėdmenys ir kulnai turėjo liesti vertikalią ūgio matuoklės lentą. Galvą

tiriamasis turėjo laikyti tiesiai, kad horizontali linija, einanti nuo ausies

landos ir akių kampo linijos, su siena sudarytų statų kampą ir būtų lygiagreti

slankiojančiai ūgio matuoklės daliai. Kartais, siekiant išlaikyti vaiko galvą

39

šioje padėtyje, dviem pirštais (nykščiu ir smiliumi) teko švelniai prilaikyti

vaiką už smakro.

Atliekant pirmokų ir trečiokų antropometrinius matavimus buvo

pildoma Tyrėjo užrašų anketa (3 priedas). Joje buvo registruojama tyrimo

data, mokyklos kodas ir vaiko charakteristikos: informacija apie gimimo

datą, lytį, išmatuotą kūno svorį (kg) ir ūgį (cm), tyrimo metu dėvėtą

aprangą. Vaikai rutiniškai nebuvo informuojami apie jų ūgio ir svorio

rodiklius.

Mokinių mitybos būklės vertinimas

Tiriamųjų mitybos būklė buvo vertinama atsižvelgiant į kūno masės

indekso (KMI) reikšmes.

Kiekvieno mokinio KMI apskaičiuotas naudojant formulę:

KMI=svoris (kg)/ūgis (m)2.

Atliekant matematinę-statistinę duomenų analizę, vaikų kūno svoris

buvo koreguotas pagal dėvėtų drabužių svorį tyrimo metu.

Tiriamųjų mitybos būklė vertinta pagal Tarptautinės kovos su nutukimu

darbo grupės (IOTF) pasiūlytas ribines KMI vertes, kurios nustatytos,

atsižvelgiant į tiriamųjų amžių ir lytį [5, 6]. Išskiriamos tokios mitybos

būklės grupės: didelis, vidutinis, nežymus liesumas, normalus kūno svoris,

antsvoris ir nutukimas. Šios ribinės vertės yra susietos su suaugusiųjų KMI

ribinėmis vertėmis, kurios 18 m. amžiuje yra sekančios: didelis liesumas,

kai KMI = 16,0 kg/m2; vidutinis liesumas, kai KMI = 17,0 kg/m

2; nežymus

liesumas, kai KMI = 18,5 kg/m2; antsvoris, kai KMI = 25 kg/m

2, nutukimas,

kai KMI = 30 kg/m2.

Atlikus duomenų matematinę-statistinę analizę, vaikų su vidutiniu ir

dideliu liesumu buvo nedaug, todėl visi nepakankamo svorio vaikai buvo

priskirti vienai liesų vaikų grupei.

Kadangi disertacinis darbas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų

nutukimo stebėsenos iniciatyvoje, todėl vaikų mitybos būklė įvertinta pagal

2007 m. sukurtus PSO standartus mokyklinio amžiaus vaikams ir paaug-

liams. Remiantis PSO rekomenduotomis ribinėmis vertėmis su AnthroPlus

programa buvo apskaičiuotos ūgio-pagal-amžių (Ū/A), svorio-pagal-amžių

(S/A) ir KMI-pagal-amžių (KMI/A) Z-reikšmės (angl. z-scores) bei jų

skaitinės charakteristikos (vidurkis ir standartinis nuokrypis) kiekvienam

tiriamajam bei interpretuojami antropometriniai rodikliai [4, 183].

Remiantis PSO standartais, antsvoris buvo apibrėžtas, kai apskaičiuotos

KMI/A reikšmės buvo >+1 standartinio nuokrypio (SN) Z-reikšmės,

40

nutukimas >+2 SN Z-reikšmės, liesumas buvo nustatytas, kai KMI/A

reikšmės buvo <= – 2 SN Z-reikšmės.

Remiantis PSO metodika [184], ūgis yra pasiskirstęs pagal normalųjį

skirstinį. Taigi ūgio Z-reikšmė amžiaus t tiriamajam skaičiuojama pagal

formulę:

čia ir yra gaunami iš PSO lentelių ir yra amžiaus t

tiriamųjų ūgio vidurkis (mediana); yra amžiaus t tiriamųjų ūgio

standartinis nuokrypis [4].

Svorio ir KMI skirstiniai yra asimetriški ir jiems būdinga teigiama

asimetrija. Todėl PSO siūlo [184] svorio ir KMI Z-reikšmes matavimui y

skaičiuoti pagal tokį algoritmą:

Tarpinė Z-reikšmė:

Galutinė Z-reikšmė:

Čia – tris standartinius nuokrypius virš medianos atitinkanti ribinė

matavimo reikšmė laiko momentu t, suskaičiuota LMS metodu:

.

SD3neg – tris standartinius nuokrypius žemiau medianos atitinkanti

matavimo reikšmė laiko momentu t, suskaičiuota LMS metodu:

.

;

;

L(t), M(t) ir S(t) yra atitinkamai Box-Cox normaliojo skirstinio laipsnio,

medianos ir variacijos koeficiento reikšmės laiko momentu t. Jų reikšmės

randamos iš PSO lentelių [4].

Iš Z-reikšmių galima spręsti apie tiriamųjų būklę PSO standartų

atžvilgiu. Jeigu, pavyzdžiui, svorio Z-reikšmė lygi nuliui, tai reiškia, kad

41

tiriamojo svoris lygus vidutiniam atitinkamo amžiaus vaikų svoriui pagal

PSO standartus. Jei Z>2, tai rodo didelį svorio prieaugį, o jei Z<-2, tai rodo

didelį vaiko svorio trūkumą. Naudojantis Z reikšmėmis galima nustatyti, ar

vaikas yra normalaus ūgio, svorio, KMI, ar šie rodikliai yra per dideli, ar per

maži, lyginant su PSO standartais.

Vaikai su kraštutinėmis ūgio, svorio, KMI reikšmėmis buvo pašalinti iš

analizės, kai apskaičiuotos Ū/A Z-reikšmės buvo <-6 arba >+6; S/A Z –

reikšmės <-6 arba >+5; BMI/A Z-reikšmės <-5 arba >+5 [183].

Darbe palygintas normalaus svorio, antsvorio, nutukimo ir liesumo

paplitimas naudojant du dažniausiai vartojamus tarptautinius standartus –

IOTF ir PSO. Tačiau tolimesnėje duomenų analizėje buvo naudoti IOTF

kriterijai, nes daugumos Europos auksologų nuomone šios IOTF ribinės

KMI reikšmės yra objektyviausios vaikų liesumui, antsvoriui ir nutukimui

nustatyti. Didžioji dalis PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos

iniciatyvoje dalyvaujančių šalių vaikų mitybos būklės vertinimui naudoja

IOTF kriterijus.

3.3.2. Anketinė apklausa

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime buvo pildomos 3 tipų PSO

ekspertų parengtos anketos: Tyrėjo užrašai, Šeimos apklausos anketa, Mo-

kyklos grįžtamasis lapas, kurios iš anglų kalbos buvo išverstos taikant

tarptautiniuose tyrimuose priimtas vertimo metodikas. Disertaciniame darbe

analizuojami Tyrėjo užrašų ir Šeimos apklausos anketų duomenys.

Šeimos apklausos anketoje (4 priedas) tėvams/globėjams buvo pateikti

45 klausimai apie vaiko ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, tėvų antro-

pometrinius rodiklius, šeimos sveikatą, vaikų gyvenseną, šeimos socialinius

veiksnius. Siekiant užtikrinti konfidencialumą anketos tėvams/globėjams

buvo dedamos į vokus. Šeimos apklausos anketą iš viso užpildė 8892 tėvai.

Ankstyvųjų postnatalinių veiksnių vertinimas. Tėvų buvo klausiama

„Ar Jūsų vaikas gimė laiku?“ Atsakymai suskirstyti į 2 grupes: gimė laiku

(po 37 nėštumo savaitės) ir gimė anksčiau laiko. Taip pat tėvų buvo

prašoma nurodyti, koks buvo vaiko gimimo svoris (GS). Remiantis tėvų

atsakymais, vaikai pagal gimimo svorį buvo suskirstyti į mažo GS (500–

2499 g), normalaus GS (2500–3999 g) ir didelio GS (4000 g ir daugiau)

vaikus. Buvo pateiktas klausimas „Ar vaikas buvo maitintas natūraliai

(žindytas)?“ ir pateikti galimi atsakymų variantai „žindytas“ arba „nežin-

dytas“. Analizuojant duomenis prie nežindytų vaikų grupės buvo priskirti ir

vaikai, kurie buvo žindyti trumpiau negu 1 mėnesį. Jei vaikas buvo žindytas,

42

toliau buvo teiraujamasi, „Kiek laiko vaikas buvo žindytas?“ Atsakymų

variantai apie žindymo trukmę buvo sugrupuoti į 4 grupes: iki 3 mėn.; 4-6

mėn.; daugiau negu 6 mėn.; 12 mėn. ir daugiau.

Mitybos įpročių vertinimas. Tėvai atsakinėjo į anketos klausimus apie

pirmokų mitybos ypatumus. Galimi atsakymų variantai į klausimą „Ar

dažnai Jūsų vaikas pusryčiauja?“ buvo sugrupuoti į 3 grupes: „Kasdien“, „4-

6 dienas per savaitę“ ir „Retai“, atsakymų variantus „1-3 dienas per

savaitę“, „Niekada“ apjungiant į vieną grupę. Buvo prašoma nurodyti, kiek

kartų vaikas įprastai valgo per dieną. Pateikti atsakymų variantai buvo

sugrupuoti į 3 grupes: „Iki 3 kartų“, „4-5 kartus“, „6 ir daugiau kartų“.

Teirautasi, koks vaiko apetitas („Geras“, „Vidutiniškas“, „Blogas“); kokius

riebalus dažniausiai tėvai vartoja tepdami vaikui sumuštinius. Galimi

atsakymų variantai: tepų riebalų mišinį („Saulutė“, „Venta“); margariną;

tikrą sviestą; jokių.

Dažnuminis mitybos tyrimo metodas. Tėvų buvo prašoma nurodyti,

kaip dažnai jų vaikai vartoja įvairius maisto produktus ir gėrimus. Į lentelę

buvo įtraukta 20 maisto produktų (4 priedas). Pateikti galimi atsakymų

variantai: „Kasdien“, „4–6 dienas per savaitę“, „1–3 dienas per savaitę“,

„Kartą arba kelis per mėnesį“ ir „Niekada“. Analizuojant tiriamųjų

duomenis pagal lytį atsakymų variantai buvo suskirstyti į tris grupes: dažnai

(apjungiant atsakymų variantus „Kasdien“ ir „4–6 dienas per savaitę“);

kartais (1–3 dienas per savaitę) ir retai (apjungiant atsakymų variantus

„Kartą arba kelis per mėnesį“ ir „Niekada“).

Siekiant sumažinti mitybos įpročius charakterizuojančių kintamųjų

skaičių, buvo atlikta faktorinė analizė. Taikant šią analizę buvo ieškota

bendrųjų faktorių, apibūdinančių mitybos įpročius, kurie buvo tirti

dažnuminiu mitybos tyrimo metodu. Kintamųjų tinkamumas faktorinei

analizei buvo įvertintas pagal Kaizerio-Mejerio-Olkino (KMO) matą. Gauta

KMO mato reikšmė buvo 0,76, todėl kintamieji yra patenkinamai tarpusa-

vyje susiję ir galima taikyti faktorinę analizę [56]. Taikant Varimax rotaciją

buvo išskirti 5 faktoriai, kurie paaiškino 49,3 proc. visų kintamųjų infor-

macijos apie mitybos įpročius. Faktorių aprašymas pateiktas 3.3.2.1 lente-

lėje. Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės,

pagal kurias tiriamieji buvo suskirstyti į turinčius teigiamas ir neigiamas

atitinkamo faktoriaus reikšmes. Teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamieji

dažnai vartoja konkrečiam faktoriui priskiriamus maisto produktus,

neigiamos – vartoja retai.

43

3.3.2.1. lentelė. Faktorių apibūdinimas

Faktoriai Aprašymas Kintamųjų teikiamos infor-

macijos įvertinimas (proc.)

„Nesveikų užkandžių“

faktorius“

Bulvių traškučiai, kukurūzų

lazdelės, gaivieji gėrimai, pica 17,4

„Vaisių ir daržovių“

faktorius“

Švieži vaisiai, šviežios daržovės,

vaisių sultys 11,8

„Baltyminio maisto“

faktorius

Natūrali mėsa, mėsos gaminiai,

paukštiena, žuvis, virtos daržovės 7,2

„Saldumynų“ faktorius Saldainiai, šokoladas, sausainiai,

spurgos 6,7

„Grūdų ir pieno

produktų“ faktorius“

Košės arba dribsniai, pienas,

pieno produktai, fermentinis sūris 6,2

Iš viso: 49,3 proc.

Fizinio aktyvumo vertinimas. Iš Šeimos apklausos anketos apie pir-

mokų fizinį aktyvumą buvo analizuojami 6 klausimai. Teirautasi „Kaip

vaikas dažniausiai nuvyksta ir grįžta iš mokyklos į namus?“ Galimi

atsakymų variantai buvo „Mokyklos autobusu“, „Visuomeniniu transportu“,

„Nuvežamas automobiliu“, „Važiuoja dviračiu“, „Eina pėsčiomis“. Pateikti

atsakymų variantai buvo apjungti į dvi grupes: atvyksta ir grįžta į/iš

mokyklos pasyviai (apjungiant važiavimą mokyklos autobusu, visuomeniniu

transportu ar vežimą automobiliu) ir aktyviai (apjungiant eina pėsčiomis ar

važiuoja dviračiu); „Kaip toli nuo vaiko namų yra mokykla?“ Atsakymų

variantai „Mažiau nei 1 km“, „1–2 km“, „3–4 km“, „Daugiau negu 5 km.

Tėvai taip pat atsakinėjo į klausimą „Ar Jūsų vaikas lanko sporto arba šokių

būrelį?“. Jei taip, tai kiek kartų per savaitę iš viso vaikas lanko sporto arba

šokių būrelius?

Remiantis Amerikos pediatrijos akademijos (APA) rekomendacijomis,

buvo įvertinta pirmokų pasyvi veikla apskaičiuojant sėdimos veiklos prie-

šais ekraną rodiklį (angl. screen time) [150]. Pagal šias rekomendacijas,

vaikai iki 2 m. neturėtų žiūrėti televizoriaus arba naudotis kompiuteriu, o

nuo dvejų metų ši veikla turėtų būti ribojama iki 2 valandų per dieną.

Remiantis Šeimos apklausos anketoje pateiktais atsakymų variantais į

klausimus „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žiūri televizorių darbo

dienomis?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žiūri televizorių

savaitgaliais?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu

darbo dienomis?“; „Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas žaidžia kompiuteriu

savaitgaliais?“ buvo apskaičiuotas sėdimos veiklos rodiklis. Jei vaikas darbo

dienomis ir savaitgaliais žiūrėdamas televizorių ir žaisdamas kompiuteriu

44

praleisdavo iki 2 val., buvo laikoma, kad jis neviršija APA rekomendacijų ir

priešais ekraną praleidžia leistiną valandų skaičių.

Socialinių šeimos veiksnių vertinimas. Anketoje tėvų buvo teirauja-

masi apie jų amžių, išsilavinimą, darbinę veiklą, pajamas, šeimos struktūrą.

Tėvai pagal amžių buvo suskirstyti į 3 grupes: iki 29 m., 30 - 39 m. ir 40 m.

ir vyresni. Analizuojant tėvų išsilavinimą taip pat buvo išskirtos 3

respondentų grupės: turintys vidurinį (apjungiant nebaigtą vidurinį ir

vidurinį išsilavinimą); aukštesnįjį bei aukštąjį (apjungiant bakalauro arba

magistro studijas) išsilavinimą. Tėvai pagal darbinę veiklą buvo suskirstyti į

dirbančius (apjungti atsakymų variantai dirba valstybinėje, privačioje

įstaigoje ar turi savo verslą) ir nedirbančius (mokosi, namų šeimininkė (-as),

bedarbė (-is), nedirba dėl sveikatos sutrikimų). Vertinant pajamas,

tenkančias vienam šeimos nariui per mėnesį, anketoje nurodytos pajamos

buvo suskirstytos į 3 grupes: iki 600 Lt; 601–1200 Lt ir 1200 Lt ir daugiau.

Analizuojant klausimą apie šeimos struktūrą „Ar vaikas gyvena su abiem

tėvais?“, galimi atsakymų variantai: „Taip, su abiem“, „Su vienu iš tėvų“,

„Su artimaisiais/globėjais“, buvo pergrupuoti į dvi grupes: Pilna šeima ir

Pažeistos struktūros šeima (apjungiant atsakymų variantus gyvena su vienu

iš tėvų ir su artimaisiais/globėjais).

Analizuojant duomenis gyvenamosios vietos atžvilgiu buvo remtasi

Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymu.

Respondentai buvo suskirstyti į gyvenančius mieste (viename iš didžiųjų

miestų arba rajono centrų) ir kaime (miestelyje arba kaime) [185].

Šeimos sveikatos veiksnių vertinimas. Anketoje tėvų buvo prašoma

nurodyti savo ūgį ir svorį. Iš pateiktų duomenų buvo apskaičiuotas KMI, pa-

gal kurį tėvai, remiantis PSO rekomendacijomis, buvo suskirstyti į 4 grupes:

kai KMI < 18,50 kg/m2 – per mažas kūno svoris; 18,50–24,9 kg/m

2 – nor-

malus kūno svoris, 25,0–29,9 kg/m2

– antsvoris; ≥ 30,0 kg/m2

nutukimas

[11]. Apskaičiavus ir įvertinus tėvų KMI nustatyta, kad tėčių ir mamų,

turinčių KMI < 18,50 kg/m2 buvo nedidelis procentas, atitinkamai 0,2 ir 3,9

proc., todėl liesi ir normalaus svorio tėvai buvo sujungti į normalaus svorio

grupę. Taip pat anketoje tėvų buvo klausiama „Ar per pastaruosius 12 mėn.

Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad arterinis kraujo spaudimas

yra padidėjęs; kad Jūs ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu; ar per

pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūsų

ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs“? Galimi atsakymų

variantai: „taip“, „ne“, „nežinau“. Analizuojant duomenis buvo palikti tik

„taip“ arba „ne“ atsakymų variantai.

45

3.4. Statistinis duomenų vertinimas

Duomenų statistinė analizė atlikta naudojant SPSS 20.0 for Windows

programą.

Taikyta aprašomoji statistika (kokybiniams kintamiesiems skaičiuoti

procentai, kiekybiniams – vidurkiai, jų 95 proc. pasikliautinieji intervalai,

standartinis nuokrypis, procentiliai). Kokybinių požymių skirstiniai lyginti

taikant Fišerio ir chi kvadrato kriterijų (χ2) bei z testą pagal Bonferoni me-

todą. Proporcijų palyginimui tarp priklausomų imčių buvo taikytas McNe-

maro testas.

Kiekybinių dydžių skirstinių normalumas buvo patikrintas Kolmogo-

rovo-Smirnovo testu. Normaliųjų skirstinių vidurkiai lyginti taikant disper-

sinę analizę (ANOVA su Bonferoni modifikacija). Skirstiniai, kurie neatiti-

ko normalumo kriterijų, buvo lyginti taikant neparametrinį Mann-Whitney

kriterijų.

Santykinis rodiklių (ūgio, svorio, KMI) pokytis procentais buvo skai-

čiuotas pagal formulę:

p1 rodiklio reikšmė periodo pradžioje; p2 rodiklio reikšmė periodo

pabaigoje.

Daugialypis liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo propor-

cijų palyginimas apskrityse atliktas panaudojant 2

testą. Jei 2

testo pagalba

buvo nustatyti statistiškai reikšmingi proporcijų skirtumai apskrityse,

poriniam proporcijų palyginimui taikyta Marascuillo procedūra [59, 186].

Atliekant tiesinę regresinę analizę, buvo įvertinti Lietuvos pirmokų

KMI ryšiai su tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų amžių.

Antsvorio priklausomybė nuo įvairių rizikos veiksnių vertinta taikant

logistinę regresinę analizę. Antsvorio grupę sudarė turintys antsvorio ir

nutukę vaikai. 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenys buvo analizuoti bendrai.

Skaičiuotas antsvorio galimybių santykis (GS) ir jo 95 proc. pasikliautinasis

intervalas (PI). Galimybių santykis laikytas reikšmingu, jeigu vienetas

neįėjo į 95 proc. pasikliautinąjį intervalą.

Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo.

46

4. REZULTATAI

4.1. Lietuvos 7–10 metų vaikų fizinis išsivystymas 2008 ir 2010 m.

Šiame disertaciniame darbe analizuojami ir pristatomi 9788 pirmokų

(4987 berniukų ir 4801 mergaitės) bei 4748 trečiokų (2476 berniukų ir 2272

mergaičių) antropometriniai rodikliai: ūgis, svoris ir KMI.

Vertinant Lietuvos pirmokų ir trečiokų antropometrinius rodiklius,

apskaičiuoti jų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai, standartinis nuokrypis bei

procentiliai (4.1.1 ir 4.1.2 lentelės). Vertinant septynmečių ir aštuonmečių

pirmokų berniukų ūgio vidurkius nustatyta, kad aštuonmečiai berniukai

buvo vidutiniškai 2,4 cm aukštesni už septynmečius berniukus; aštuonmetės

mergaitės – 2,5 cm aukštesnės už septynmetes.

Lyginant septynmečių ir aštuonmečių pirmokų svorio vidurkius

apskaičiuota, kad aštuonmečiai berniukai buvo vidutiniškai 1,5 kg sunkesni

už septynmečius berniukus, o aštuonmetės mergaitės buvo 1,1 kg sunkesnės

už septynmetes mergaites.

KMI vidurkiai tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų bei to paties

amžiaus mergaičių buvo panašūs.

Vertinant trečių klasių devynmečių ir dešimtmečių berniukų ir

mergaičių ūgio, svorio ir KMI rodiklius nustatyta, kad dešimtmečiai

berniukai 2,3 cm buvo aukštesni už devynmečius, o dešimtmetės mergaitės

2,5 cm buvo aukštesnės už devynmetes mergaites. Dešimtmečių berniukų

svorio vidurkis buvo 1,4 kg didesnis už apskaičiuotą devynmečių svorio

vidurkį, dešimtmečių mergaičių – 1,1 kg. Apskaičiuoti KMI vidurkiai tarp

devynmečių ir dešimtmečių berniukų bei mergaičių buvo panašūs.

Apibendrinant pateiktus rezultatus, galima teigti, kad septynmečių ir

aštuonmečių berniukų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai buvo statistiškai reikš-

mingai didesni negu mergaičių (4.1.1 lentelė).

Analizuojant trečiokų antropometrinius rodiklius statistiškai reikšmingi

ūgio vidurkio skirtumai buvo nustatyti tarp devynmečių berniukų ir mergai-

čių (4.1.2 lentelė). Svorio ir KMI vidurkiai statistiškai reikšmingai skyrėsi

tarp devynmečių ir dešimtmečių berniukų ir mergaičių. Trečiokai berniukai

buvo aukštesni ir sunkesni už bendraamžes mergaites.

47

4.1.1. lentelė. Pirmokų ūgio, svorio bei kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal amžių ir lytį 2008 ir

2010 m.

Lytis Amžius n X SN Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

Ūgis, cm Berniukai 7 m. 3307 129,3***† 5,68 119,0 122,1 125,5 129,1 133,2 136,7 140,0

8 m. 1692 131,7*** 5,70 121,0 124,5 128,0 131,6 135,8 139,2 142,5

Mergaitės 7 m. 3444 128,5‡ 5,63 118,0 121,5 124,6 128,5 132,2 136,0 139,5

8 m. 1357 131,0 5,43 121,0 124,0 127,3 131,0 134,5 138,0 141,5

Svoris, kg Berniukai 7 m. 3290 27,6***† 5,20 20,5 22,3 24,3 26,5 29,9 34,5 40,3

8 m. 1690 29,1*** 5,81 21,0 23,2 25,2 27,9 31,6 36,5 44,2

Mergaitės 7 m. 3444 27,0‡ 5,44 19,6 21,4 23,4 25,9 29,5 34,3 40,6

8 m. 1357 28,1 5,56 20,7 22,4 24,3 27,0 30,5 35,8 41,2

KMI, kg/m2 Berniukai 7 m. 3297 16,5*** 2,32 13,5 14,3 15,0 15,9 17,3 19,4 22,5

8 m. 1690 16,7*** 2,43 13,5 14,3 15,1 16,1 17,6 19,7 22,7

Mergaitės 7 m. 3444 16,2 2,41 13,0 13,8 14,7 15,7 17,2 19,5 22,4

8 m. 1357 16,3 2,43 13,0 13,8 14,7 15,7 17,3 19,7 22,2

*** p<0,001, lyginant pagal lytį; † p<0,001 lyginant su aštuonmečiais berniukais; ‡ p<0,001 lyginant su aštuonmetėmis mergaitėmis.

48

4.1.2. lentelė. Trečiokų ūgio, svorio bei kūno masės indekso vidurkių ir procentilių įverčiai pagal amžių ir lytį

Lytis Amžius n X SN Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

Ūgis, cm Berniukai 9 m. 1648 140,5*† 6,31 128,5 132,6 136,4 140,5 144,9 148,7 152,0

10 m. 828 142,8 6,32 130,5 135,0 138,5 142,8 147,0 150,5 154,6

Mergaitės 9 m. 1608 139,9‡ 6,32 128,0 132,0 135,5 139,8 144,0 148,1 152,0

10 m. 664 142,4 6,15 131,0 134,6 138,0 142,0 146,5 150,5 154,0

Svoris, kg Berniukai 9 m. 1646 34,7***§ 7,50 24,8 27,1 29,6 33,1 37,9 44,7 52,1

10 m. 828 36,1*** 7,77 25,9 27,8 30,7 34,3 40,0 46,3 54,6

Mergaitės 9 m. 1608 33,6# 7,27 23,9 26,0 28,8 31,9 36,9 43,5 51,8

10 m. 664 34,7 7,46 24,6 27,1 29,6 33,5 38,3 43,9 52,3

KMI, kg/m2 Berniukai 9 m. 1648 17,4*** 2,90 13,9 14,7 15,5 16,7 18,5 21,5 24,8

10 m. 828 17,6*** 2,83 13,9 14,8 15,6 16,8 18,7 21,5 24,4

Mergaitės 9 m. 1608 17,1 2,84 13,2 14,2 15,2 16,4 18,2 21,1 24,0

10 m. 664 17,0 2,78 13,4 14,2 15,1 16,4 18,4 20,4 23,4

* p<0,05, lyginant pagal lytį; † p<0,001 lyginant su dešimtmečiais berniukais; ‡ p<0,001 lyginant su dešimtmetėmis mergaitėmis;

*** p<0,001, lyginant pagal lytį; § p<0,01 lyginant su dešimtmečiais berniukais; # p<0,01 lyginant su dešimtmetėmis mergaitėmis

49

Tiriamųjų mitybos būklė (normalus svoris, antsvoris, nutukimas ir

liesumas) buvo vertinama pagal KMI rodmenis.

Palyginus 2008 m. Lietuvos pirmokų mitybos būklę pagal amžių ir lytį

nustatyta, kad liesų septynmečių berniukų buvo 1,5 karto mažiau negu

mergaičių (4.1.3 lentelė). Turinčių antsvorio ir nutukusių berniukų ir mer-

gaičių buvo panašus procentas: kas devintas berniukas ir mergaitė turėjo

antsvorio, kas aštuonioliktas berniukas ir kas septyniolikta mergaitė buvo

nutukę. Tarp aštuonmečių pirmokų skirtumai taip pat išryškėjo liesų vaikų

grupėje: liesų berniukų buvo 1,5 karto mažiau negu mergaičių.

Vertinant mitybos būklę pagal lytį tarp septynmečių vaikų 2010 m.

statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti liesų vaikų grupėje: liesų berniukų

buvo 1,4 karto mažiau negu mergaičių (4.1.4 lentelė). Tarp aštuonmečių

vaikų mitybos būklės grupių ir lyties statistiškai reikšmingų skirtumų

nebuvo nustatyta.

4.1.3. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklauso-

mai nuo lyties ir amžiaus 2008 m. (pagal IOTF kriterijus)

Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės Abi lytys

n proc. n proc. n proc.

7 metų:

Liesumas 109 6,6* 162 9,8 271 8,2

Norma 1268 76,6* 1198 72,7 2466 74,6

Antsvoris 187 11,3 193 11,7 380 11,5

Nutukimas 92 5,5 98 5,8 188 5,7

Iš viso 1656 100 1651 100 3305 100

2=12,517; lls=3; p<0,01

8 metų:

Liesumas 70 8,0* 85 12,2 155 9,9

Norma 648 74,5 502 72,2 1150 73,5

Antsvoris 107 12,3 79 11,4 186 11,9

Nutukimas 45 5,2 29 4,2 74 4,7

Iš viso 870 100 695 100 1565 100

2=8,196; lls=3; p<0,05

* p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).

50

4.1.4. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklauso-

mai nuo lyties ir amžiaus 2010 m. (pagal IOTF kriterijus)



7 metų:

Liesumas 138 8,4* 204 11,4 342 10,0

Norma 1228 74,8* 1267 70,5 2495 72,6

Antsvoris 179 10,9 217 12,1 396 11,5

Nutukimas 96 5,9 107 6,0 203 5,9

Iš viso 1641 100 1795 100 3436 100

2=10,708; lls=3; p<0,01

8 metų:

Liesumas 79 9,7 85 12,8 164 11,1

Norma 612 74,6 466 70,4 1078 72,7

Antsvoris 88 10,7 83 12,6 171 11,5

Nutukimas 41 5,0 28 4,2 69 4,7

Iš viso 820 100 662 100 1482 100

2=5,810; lls=3; p>0,05


Analizuojant abiejų tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) pirmokų antsvorio

ir nutukimo paplitimą pagal amžių ir lytį remiantis IOTF kriterijais matyti,

kad tarp septynmečių ir aštuonmečių berniukų ir mergaičių skirtumų

nenustatyta (4.1.5 lentelė). Tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo

vertinant vaikų liesumą: liesų septynmečių berniukų buvo reikšmingai ma-

žiau negu mergaičių (p<0,05). Panašūs rezultatai gauti ir tarp aštuonmečių

berniukų ir mergaičių: liesų aštuonmečių berniukų buvo reikšmingai mažiau

negu mergaičių (p<0,05).

51

4.1.5. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklę priklau-

somai nuo lyties ir amžiaus (apjungti 2008 ir 2010 m.) (pagal IOTF

kriterijus)



7 metų:

Liesumas 247 7,5* 366 10,6 613 9,1

Norma 2496 75,7* 2465 71,6 4961 73,6

Antsvoris 366 11,1 410 11,9 776 11,5

Nutukimas 188 5,7 203 5,9 391 5,8

Iš viso 3297 100 3444 100 6741 100

2=23,171; lls=3; p<0,001

8 metų:

Liesumas 149 8,9* 170 12,5 319 10,5

Norma 1260 74,6 968 71,3 2228 73,1

Antsvoris 195 11,5 162 11,9 357 11,7

Nutukimas 86 5,1 57 4,2 143 4,7

Iš viso 1690 100 1357 100 3047 100

2=12,338; lls=3; p<0,01


Vertinant devynmečių ir dešimtmečių vaikų mitybos būklę pagal IOTF

kriterijus nustatyta, kad antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp devynmečių

berniukų ir mergaičių buvo panašus (4.1.6 lentelė). Kas septintas devyn-

metis berniukas ir kas aštunta mergaitė turėjo antsvorio. Liesų devynmečių

berniukų buvo 1,7 karto mažiau negu mergaičių. Dešimtmečių vaikų gru-

pėje kas septintas berniukas ir kas devinta mergaitė turėjo antsvorio, nutu-

kusių berniukų ir mergaičių buvo nedidelis procentas. Skirtumai nustatyti

tarp liesų dešimtmečių vaikų: liesų berniukų buvo du kartus mažiau negu

mergaičių.

52

4.1.6. lentelė. 9–10 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupę

priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal IOTF kriterijus)



9 metų:

Liesumas 121 7,3* 200 12,4 321 9,9

Norma 1215 73,7* 1132 70,4 2347 72,1

Antsvoris 222 13,5 208 12,9 430 13,2

Nutukimas 90 5,5 68 4,3 158 4,8

Iš viso: 1648 100 1608 100 3256 100

2=25,409; lls=3; p<0,001

10 metų:

Liesumas 66 8,0* 108 16,3 174 11,7

Norma 621 75,0 470 70,8 1091 73,1

Antsvoris 113 13,6 729 10,8 185 12,4

Nutukimas 28 3,4 14 2,1 42 2,8

Iš viso: 828 100 664 100 1492 100

2=27,091; lls=3; p<0,001


Taigi, įvertinus mitybos būklę pagal Tarptautinės kovos su nutukimu

darbo grupės (IOTF) pasiūlytas ribines vertes buvo nustatyta, kad normalų

kūno svorį turėjo 73,4 proc. pirmokų ir 72,4 proc. trečiokų, kas šeštas pir-

mokas ir trečiokas turėjo antsvorio arba buvo nutukęs (atitinkamai 17 ir 17,2

proc.) ir kas dešimtas pirmokas ir trečiokas buvo liesas (atitinkamai 9,5 ir

10,4 proc.). Per didelio kūno svorio pirmokų ir trečiokų buvo 1,7 karto

daugiau negu liesų.

Kadangi disertacinis darbas atliktas dalyvaujant PSO Europos vaikų

nutukimo stebėsenos iniciatyvoje, tolimesnėje analizėje vaikų mitybos būklė

įvertinta pagal PSO standartus (4.1.7 lentelė). Naudojant šiuos tarptautinius

standartus nustatyta, kad 2008 m. tyrimo duomenimis, normalų kūno svorį

turėjo dauguma septynmečių ir aštuonmečių vaikų, atitinamai 74,9 ir 73,9

proc. Nutukusių septynmečių ir aštuonmečių berniukų buvo nustatyta

daugiau negu mergaičių. Kas šeštas septynmetis berniukas ir kas septinta

mergaitė turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir kas keturiolikta mer-

gaitė buvo nutukę. Kas šeštas aštuonmetis berniukas ir kas aštunta mergaitė

turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir kas penkiolikta mergaitė buvo

nutukę. Taigi, naudojant PSO standartus, statistiškai reikšmingi skirtumai

53

pagal lytį nustatyti tarp nutukusių septynmečių ir nutukusių bei turinčių

antsvorio aštuonmečių vaikų.

4.1.7. lentelė. 7–8 metų vaikų pasiskirstymas pagal mitybos būklės grupes

priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus) (2008 m.)



7 metų:

Liesumas 21 1,3 34 2,1 55 1,7

Norma 1217 73,5 1260 76,4 2477 74,9

Antsvoris 259 15,6 236 14,3 495 15,0

Nutukimas 159 9,6* 119 7,2 278 8,4

Iš viso 1656 100 1649 100 3305 100

2=10,628; lls=3; p<0,01

8 metų:

Liesumas 20 2,3 21 3,0 41 2,6

Norma 619 71,1* 537 77,3 1156 73,9

Antsvoris 146 16,8* 91 13,1 237 15,1

Nutukimas 85 9,8* 46 6,6 131 8,4

Iš viso 870 100 695 100 1565 100

2=10,782; lls=3; p=<0,01


Remiantis 2010 m. tyrimo duomenimis ir įvertinus pirmokų mitybos

būklę pagal PSO standartus nustatyta, kad normalų kūno svorį turėjo

dauguma septynmečių ir aštuonmečių vaikų, atitinamai 75,0 ir 74,5 proc.

(4.1.8 lentelė). Statistiškai reikšmingi skirtumai išryškėjo tarp nutukusių

septynmečių ir turinčių antsvorio aštuonmečių pirmokų. Kas septintas

septynmetis berniukas ir mergaitė turėjo antsvorio, kas dešimtas berniukas ir

kas keturiolikta mergaitė buvo nutukę. Kas šeštas aštuonmetis berniukas ir

kas aštunta mergaitė turėjo antsvorio, kas vienuoliktas berniukas ir kas

keturiolikta mergaitė buvo nutukę.

54


priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO kriterijus) (2010 m.)



7 metų:

Liesumas 35 2,1 36 2,0 71 2,1

Norma 1202 73,2* 1376 76,7 2578 75,0

Antsvoris 247 15,1 253 14,1 500 14,6

Nutukimas 157 9,6* 130 7,2 287 8,4

Iš viso 1641 100 1795 100 3436 100

2=7,483; lls=3; p<0,05

8 metų:

Liesumas 15 1,8 17 2,6 32 2,2

Norma 590 72,0* 514 77,6 1104 74,5

Antsvoris 139 17,0* 82 12,4 221 14,9

Nutukimas 76 9,2 49 7,4 125 8,4

Iš viso 820 100 662 100 1482 100

2=9,149; lls=3; p<0,05


Vertinant abiejų tyrimo etapų (2008 ir 2010 m.) pirmokų mitybos būklę

pagal PSO standartus, nustatyti panašūs rezultatai (4.1.9 lentelė).

55


priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus) (2008 ir 2010 m.)



7 metų:

Liesumas 56 1,7 70 2,0 126 1,9

Norma 2419 73,4* 2636 76,5 5055 75,0

Antsvoris 506 15,3 489 14,2 995 14,8

Nutukimas 316 9,6* 249 7,2 565 8,4

Iš viso 3297 100 3444 100 6741 100

2=15,908; lls=3; p<0,001

8 metų:

Liesumas 35 2,1 38 2,8 73 2,4

Norma 1209 71,5* 1051 77,5 2260 74,2

Antsvoris 285 16,9* 173 12,7 458 15,0

Nutukimas 161 9,5* 95 7,0 256 8,4

Iš viso 1690 100 1357 100 3047 100

2=12,338; lls=3; p<0,01


Analizuojant trečiokų mitybos būklę pagal PSO standartus, nustatyta,

kad kas šeštas trečiokas turėjo antsvorio (4.1.10. lentelė). Reikšmingi

skirtumai pagal lytį nustatyti tarp nutukusių trečiokų: devynmečių berniukų

buvo beveik 2 kartus, o dešimtmečių – 2,5 karto daugiau negu mergaičių.

Taip pat reikšmingi skirtumai pagal lytį nustatyti tarp liesų trečiokų: liesų

devynmečių ir dešimtmečių berniukų buvo reikšmingai mažiau negu

mergaičių.

56


priklausomai nuo lyties ir amžiaus (pagal PSO standartus)



9 metų:

Liesumas 31 1,9* 54 3,4 85 2,6

Norma 1168 70,9* 1208 75,1 2376 73,0

Antsvoris 260 15,8 251 15,6 511 15,7

Nutukimas 189 11,5* 95 5,9 284 8,7

Iš viso 1648 100 1608 100 3256 100

2=37,682; lls=3; p<0,001

10 metų:

Liesumas 19 2,3* 28 4,2 47 3,2

Norma 598 72,2 506 76,2 1104 74,0

Antsvoris 131 15,8 104 15,7 235 15,8

Nutukimas 80 9,7* 26 3,9 106 7,1

Iš viso 828 100 664 100 1492 100

2=22,244; lls=3; p<0,001


4.1.11 lentelėje pateiktos 7–10 metų berniukų ir mergaičių Ū/A, S/A ir

KMI/A vidurkių Z-reikšmės bei standartiniai nuokrypiai, kurie buvo

apskaičiuoti AnthroPlus programa. Visų vidurkių Z-reikšmės, išskyrus vie-

ną, buvo teigiamos. Gautos Z-reikšmės yra teigiamos ir didesnės už 0, tai

rodo, kad jos yra didesnės už apskaičiuotas PSO standartuose; neigiama Z-

reikšmė rodo, kad apskaičiuota reikšmė yra mažesnė nei PSO standartuose.

4.1.11. lentelė. Berniukų ir mergaičių ūgio pagal amžių, svorio pagal amžių

ir kūno masės indekso pagal amžių Z-reikšmių vidurkiai ir standartiniai

nuokrypiai

Amžius

Ūgio pagal amžių

Z-reikšmės

Svorio pagal amžių

Z-reikšmės

KMI pagal amžių

Z-reikšmės

Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės Berniukai Mergaitės

X (SN) X (SN) X (SN)

7 m. 0,72 (1,01) 0,72 (0,97) 0,67 (1,16) 0,56 (1,08) 0,34 (1,23) 0,18 (0,97)

8 m. 0,61 (1,00) 0,58 (0,94) 0,60 (1,20) 0,41 (1,07) 0,32 (1,26) 0,10 (1,13)

9 m. 0,72 (1,00) 0,58 (0,99) 0,67 (1,11) 0,39 (1,09) 0,36 (1,23) 0,08 (1,16)

10 m. 0,63 (0,99) 0,43 (0,96) 0,73 (1,17) 0,39 (1,12) 0,29 (1,20) -0,09 (1,16)

57

4.1.1 ir 4.1.2 paveiksluose pateiktas pirmokų ir trečiokų normalaus

svorio, antsvorio, nutukimo ir liesumo paplitimas naudojant IOTF ir PSO

standartus. Išanalizavus duomenis nustatyta, kad turinčių antsvorio ir nutu-

kusių pirmokų buvo nustatyta statistiškai reikšmingai mažiau vertinant pagal

IOTF, negu vertinant pagal PSO standartus. Liesų pirmokų vertinant pagal

IOTF kriterijus nustatyta 4,7 karto daugiau negu naudojant PSO standartus

(4.1.1 pav.).

Analizuojant antsvorio paplitimą tarp trečiokų pagal IOTF ir PSO

standartus reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta, tačiau statistiškai reikš-

mingi skirtumai išryškėjo tarp nutukusių trečiokų: nustatyta 2 kartus didesnė

nutukusių vaikų dalis tiriamųjų mitybos būklę vertinant pagal PSO

standartus. Liesų trečiokų nustatyta 3,7 karto daugiau vertinant pagal IOTF

kriterijus negu pagal PSO standartus (4.1.2 pav.).

*p<0,05, lyginant su PSO standartais

4.1.1. pav. Pirmokų mitybos būklės palyginimas vertinant

pagal IOTF ir PSO standartus

58

*p<0,05, lyginant su PSO standartais

4.1.2. pav. Trečiokų mitybos būklės palyginimas vertinant

pagal IOTF ir PSO standartus

Apibendrinant pateiktus duomenis galima teigti, kad 7–10 m. berniukų

ūgio, svorio ir KMI vidurkiai reikšmingai skyrėsi visose amžiaus grupėse,

lyginant su atitinkamais mergaičių rodikliais: berniukai buvo aukštesni ir

sunkesni. Vertinant Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mity-

bos būklę pagal IOTF kriterijus dauguma tiriamųjų buvo normalaus kūno

svorio, kas šeštas turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, kas dešimtas buvo

liesas. Vertinant vaikų mitybos būklę pagal du skirtingus tarptautinius stan-

dartus nustatyta, kad naudojant IOTF kriterijus nepakankamo svorio papliti-

mas buvo 4 kartus aukštesnis, o per didelio svorio paplitimas – mažesnis

negu vertinant pagal PSO standartus.

4.2. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos iki

trečios klasės ir Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos

4.2.1. Antropometrinių rodiklių pokyčiai vaikui augant nuo pirmos

iki trečios klasės

Pirmajame Lietuvos vaikų augimo stebėsenos etape buvo ištirti pir-

mokai ir 2010 m. antrojo tyrimo metu buvo tiriami trečiokai, kurių daugumą

sudarė 2008 m. tirtieji vaikai (žr. metodiką). Buvo įdomu įvertinti, kaip

pakito tiriamųjų vaikų rodikliai jiems augant.

Vertinant tų pačių berniukų ir mergaičių absoliutinį ūgio, svorio ir KMI

pokytį per dvejus metus nustatyta, kad mergaičių ūgio vidurkio pokytis

buvo šiek tiek didesnis negu berniukų, tačiau berniukų svorio ir KMI

59

vidurkiai po dvejų metų buvo didesni negu mergaičių (4.2.1.1 lentelė).

Berniukai ir mergaitės per dvejus metus vidutiniškai paaugo atitinkamai po

11,2 ir 11,4 cm. Per dvejus metus berniukai vidutiniškai priaugo 7,1 kg, o

mergaitės – 6,9 kg svorio.

4.2.1.1. lentelė. Berniukų ir mergaičių pagrindinių antropometrinių rodiklių

pokyčiai per dvejus metus

Rodiklis

Pirma klasė

(2008 m.)

Trečia klasė

(2010 m.)

Absoliutinis pokytis

2010–2008 m.

Santykinis pokytis

2010–2008 m. (proc.)

X SN X SN X SN X SN

Berniukai

Ūgis, cm 130,2 5,7 141,3 6,4 11,1 2,1 8,59 1,61

Svoris, kg 28,2 5,5 35,3 7,8 7,1 3,2 24,86 9,20

KMI,

kg/m2

16,5 2,3 17,5 2,9 1,0 1,3 5,90 7,72

Mergaitės

Ūgis, cm 129,3 5,4 140,7 6,4 11,4 2,5 8,83 1,92

Svoris, kg 27,2 5,3 34,1 7,4 6,9 3,1 25,16 9,44

KMI,

kg/m2

16,2 2,3 17,1 2,9 0,9 1,3 5,67 7,69

Analizuojant 2008 m. tirtųjų pirmokų mitybos būklę trečioje klasėje

nustatyta, kad dauguma vaikų po dvejų metų liko toje pačioje mitybos

būklės grupėje (4.2.1.1 pav.). Daugiau negu pusė berniukų, kurie pirmoje

klasėje buvo liesi, trečioje klasėje išliko liesais, dviejų penktadalių berniukų

mitybos būklė pasikeitė – jie perėjo iš liesų į normalaus svorio grupę.

Turinčių antsvorio berniukų po dvejų metų išliko du trečdaliai, ketvirtadalis

berniukų perėjo į normalaus svorio grupę. Beveik 70 proc. buvusių pirmokų

berniukų išliko nutukusiais ir po dvejų metų (trečioje klasėje), trečdalio

berniukų mitybos būklė pasikeitė – jie iš nutukusių perėjo į turinčių antsvo-

rio grupę.

60

4.2.1.1. pav. Berniukų skirstymas į mitybos būklės grupes trečioje klasėje,

atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje

Vertinant pirmokių mergaičių liesumo, normalaus svorio, antsvorio ir

nutukimo pokyčius trečioje klasėje nustatyta, kad dauguma liesų mergaičių

po dvejų metų išliko liesomis, o vieno ketvirtadalio iš jų mitybos būklė

pasikeitė – iš liesų jos perėjo į normalaus svorio grupę (4.2.1.2 pav.).

Turinčių antsvorio mergaičių po dvejų metų išliko du trečdaliai, o kas trečia

perėjo į normalaus svorio grupę. 70 proc. pirmokių mergaičių išliko nutu-

kusiomis ir po dviejų metų, o kas ketvirtos mergaitės mitybos būklė pa-

gerėjo – iš nutukusių jos perėjo į antsvorio grupę.

61

4.2.1.2. pav. Mergaičių pasiskirstymas į mitybos būklės grupes trečioje

klasėje, atsižvelgiant į jų mitybos būklės grupę pirmoje klasėje

Apjungus vaikų mitybos būklę į dvi grupes: normalaus svorio grupę

(apjungti liesi ir normalaus svorio vaikai) bei per didelio svorio grupę

(apjungti turintys antsvorio ir nutukę vaikai) ir įvertinus mitybos būklės

pokyčius nuo pirmos iki trečios klasės nustatyta, kad didžioji dalis (93,7

proc.) berniukų, kurie pirmoje klasėje buvo normalaus svorio, trečioje

klasėje taip pat išliko normalaus svorio, o 6,3 proc. perėjo į per didelio svo-

rio grupę (4.2.1.3 pav.). Berniukų, pirmoje klasėje turėjusių per didelį svorį,

šioje kategorijoje trečioje klasėje išliko 82,3 proc., kas šeštas berniukas

perėjo į normalaus svorio grupę.

Panaši situacija stebima ir tarp mergaičių: dauguma (94,3 proc.)

mergaičių, kurios pirmoje klasėje buvo normalaus svorio, ir trečioje klasėje

išliko normalaus svorio, o 5,7 proc. perėjo į per didelio svorio grupę (4.2.1.3

pav.). Iš pirmoje klasėje turėjusių per didelį svorį mergaičių 82,3 proc. išliko

toje pačioje svorio grupėje ir trečioje klasėje, o kas penkta perėjo į

normalaus svorio grupę.

62

4.2.1.3. pav. Normalaus ir per didelio svorio berniukų ir mergaičių

mitybos būklės pokyčiai per dvejus metus

Atlikta dispersinė analizė parodė, kad absoliutinis svorio, ūgio ir KMI

pokytis priklauso nuo mitybos būklės grupės pirmoje klasėje (4.2.1.2

lentelė). Pirmoje klasėje buvę liesi ir normalaus svorio vaikai trečioje

klasėje priaugo mažiau svorio, lyginant su turėjusiais antsvorio ar nutu-

kusiais pirmokais. Ūgio pokytis per dvejus metus didžiausias buvo tarp

nutukusių vaikų, lyginant su liesais, normalaus svorio ar turinčiais antsvo-

rio. Ūgio pokytis tarp liesų ir turinčių antsvorio vaikų buvo panašus ir

reikšmingai nesiskyrė. KMI pokytis per dvejus metus tarp turinčių antsvorio

ir nutukusių vaikų skyrėsi statistiškai reikšmingai, lyginant su liesais ir

normalaus svorio vaikais.

4.2.1.2. lentelė. Ūgio, svorio, KMI vidurkių pokyčiai per dvejus metus atsi-

žvelgiant į KMI grupę pirmoje klasėje

KMI grupės

1 klasėje

Trečia klasė

Svorio pokytis, kg

(SN)

Ūgio pokytis, cm

(SN)

KMI pokytis

(SN)

Liesumas 5,46 (2,47)a 10,74 (2,69)a 0,85 (1,18)a

Normalus svoris 6,53 (2,59)b 11,25 (2,24)b 0,85 (1,17)a

Antsvoris 9,37 (3,69)c 11,69 (2,69)a 1,49 (1,74)b

Nutukimas 11,73 (4,39)d 12,14 (2,40)c 1,72 (1,92)b

ANOVA p<0,001 p<0,001 p<0,001

Vidurkiai pažymėti ta pačia raide, statistiškai reikšmingai nesiskiria (Bonferoni kriterijus).

63

4.2.2. Lietuvos pirmokų fizinio išsivystymo tendencijos

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas buvo atliktas du kartus –

2008 ir 2010 metais. Tyrimo metu buvo ištirtos dvi pirmokų imtys. Lyginant

pirmokų berniukų ir mergaičių pagrindinių antropometrinių rodiklių (ūgio,

svorio ir KMI) pokyčius per dvejus metus, statistiškai reikšmingų skirtumų

nebuvo nustatyta (4.2.2.1 lentelė).

4.2.2.1. lentelė. Pirmokų berniukų ir mergaičių ūgio, svorio, KMI vidurkiai

bei standartiniai nuokrypiai 2008 ir 2010 metais

Rodiklis Tyrimo metai N X SN P

Berniukai

Ūgis, cm 2008 m. 2532 130,1 5,8

0,647 2010 m. 2467 130,2 5,8

Svoris, kg 2008 m. 2520 28,2 5,4

0,515 2010 m. 2460 28,1 5,5

KMI, kg/m2

2008 m. 2526 16,6 2,3 0,146

2010 m. 2461 16,5 2,4

Mergaitės

Ūgis, cm 2008 m. 2344 129,3 5,5

0,653 2010 m. 2457 129,2 5,8

Svoris, kg 2008 m. 2344 27,4 5,4

0,262 2010 m. 2457 27,3 5,5

KMI, kg/m2 2008 m. 2344 16,3 2,4

0,159 2010 m. 2457 16,2 2,4

Lyginant pirmokų mitybos būklę pagal KMI 2008 ir 2010 m. matyti,

kad per dvejus metus normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo paplitimas

nesikeitė, tačiau liesų pirmokų nustatyta statistiškai reikšmingai daugiau

2010 m. (4.2.2.1 pav.).

64

* p<0,05, lyginant su 2010 m. liesais pirmokais (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.2.2.1. pav. Pirmokų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2010 m.

Lyginant pirmokų berniukų mitybos būklę 2008 ir 2010 m. nustatyta,

kad normalaus svorio, turinčių antsvorio ir nutukusių berniukų buvo pana-

šus procentas, tačiau liesų berniukų 2010 m. buvo statistiškai reikšmingai

daugiau negu 2008 m. (4.2.2.2 pav.).

* p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.2.2.2. pav. Pirmokų berniukų mitybos būklės palyginimas 2008 ir 2010 m.

Palyginus pirmokių mergaičių mitybos būklę 2008 ir 2010 m. statistiš-

kai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta (4.2.2.3 pav.).

65

4.2.2.3. pav. Pirmokių mergaičių mitybos būklės palyginimas

2008 ir 2010 m.

Apibendrinant pateiktus rezultatus galima teigti, kad per dvejus metus

tarp pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkių statistiškai reikšmingų skirtumų

nebuvo nustatyta. Lyginant pirmokų mitybos būklę pagal KMI 2008 ir 2010

m. nustatyta, kad per dvejus metus normalaus svorio, antsvorio ir nutukimo

paplitimas nesikeitė, tačiau liesų pirmokų nustatyta statistiškai reikšmingai

daugiau 2010 m. Dauguma pirmokų išliko toje pačioje mitybos būklės

grupėje ir po dvejų metų.

4.3. Vaikų ir jų tėvų antropometrinių rodiklių sąsajos

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo metu 2008 ir 2010 m. Šeimos

apklausos anketoje tėvai buvo prašomi pateikti informaciją apie savo ūgį ir

svorį. Abiejų tyrimų metu tokius duomenis pateikė 8395 mamos ir 7428

tėčiai. Iš pateiktų subjektyvių rodiklių buvo apskaičiuoti tėvų KMI. Tėčių ir

mamų ūgio, svorio bei KMI vidurkiai pateikti 4.3.1 lentelėje. Kaip matyti

pateiktoje lentelėje, tėčiai buvo aukštesni, sunkesni ir jų KMI buvo didesnis,

lyginant su mamomis.

66

4.3.1. lentelė. Tėvų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai, standartiniai nuokrypiai

ir pasikliautinieji intervalai

Rodiklis Lytis n X SN 95 proc. PI

Ūgis, m Tėčiai 7611 1,79 0,68 1,79–1,80

Mamos 8506 1,66 0,57 1,66–1,66

Svoris, kg Tėčiai 7465 87,37 13,99 87,05–87,69

Mamos 8429 67,16 12,68 66,89–67,43

KMI, kg/m2 Tėčiai 7428 26,94 3,84 26,85–27,03

Mamos 8395 24,13 4,38 24,03–24,22

Palyginus tėčių ir mamų KMI pagal tyrimo metus, statistiškai reikš-

mingų skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Apskaičiuotas pirmokų tėčių KMI vidurkis (apjungus 2008 ir 2010 m.

tyrimų duomenis) buvo 26,9; mamų – 24,1 kg/m2. Įvertinus tėčių ir mamų

KMI nustatyta, kad normalų kūno svorį turėjo trečdalis tėčių ir du trečdaliai

mamų (4.3.1 pav.). Beveik pusė tėčių turėjo antsvorio, o kas penktas buvo

nutukęs. Mamų rodikliai buvo geresni, lyginant su tėčių: antsvorio turėjo

kas penkta mama ir kas dešimta buvo nutukusi.

*p<0,05, lyginant su mamomis.

4.3.1. pav. Tėvų KMI skirstinys

Anketoje tėvų buvo prašoma atsakyti į klausimą „Kaip vertinate savo

svorį?“ Daugiau negu pusė tėčių ir mamų (atitinkamai 63,4 ir 58,9 proc.)

nurodė, kad jų svoris – normalus. Trečdalis tėčių ir mamų (atitinkamai 28,1

ir 36,1 proc.) nurodė, kad jų svoris – per didelis. Palyginus apskaičiuotą

KMI ir tėvų nuomonę apie savo svorį nustatyta, kad dauguma per didelio

svorio mamų savo svorį vertino realiai (80 proc.), o daugiau negu pusė per

67

didelio svorio tėčių savo svorį laikė normaliu (59 proc.). Apie du trečdalius

liesų mamų ir tėčių atsakė turintys normalų kūno svorį (atitinkamai 65,7 ir

72,1 proc.).

Iš tyrime apklaustų tėvų apie du trečdaliai (64,3 tėčių ir 61,6 proc.

mamų) buvo 30-39 m. amžiaus. Kas penkta (20,3 proc.) mama ir kas

tryliktas (7,9 proc.) tėtis buvo iki 29 m. amžiaus; 40 m. ir vyresnių tėčių

buvo 1,5 karto daugiau negu mamų (atitinkamai 27,7 ir 18,1 proc.).

Įvertinus tėvų KMI skirtingose amžiaus grupėse nustatyta, kad su

amžiumi normalaus svorio tėčių ir mamų statistiškai reikšmingai mažėjo, o

turinčių antsvorio ir nutukusių – didėjo (4.3.2 lentelė). Tėčių antsvorio ir

nutukimo paplitimas jaunesnių kaip 29 m. bei 40 m. ir vyresnių skyrėsi

atitinkamai 1,2 ir 1,3 karto. Jaunesnės kaip 29 m. mamos antsvorio turėjo

1,5 karto mažiau, lyginant su 40 m. ir vyresnėmis mamomis. O nutukusių 40

m. ir vyresnių mamų buvo 2,5 karto daugiau, lyginant su jaunesnėmis kaip

29 m. amžiaus mamomis.

4.3.2. lentelė. Tėvų KMI grupių skirstinys, atsižvelgiant į amžiaus grupes

KMI grupės Tėčiai Mamos

Amžiaus grupės Amžiaus grupės

Iki 29 m. 30–39 m. 40 m. ir

vyresni Iki 29 m. 30–39 m.

40 m. ir

vyresni

<18,5 0,2 0,2 0,1 7,1* 3,6# 1,5

18,5–24,9 42,6* 34,7# 30,3 67,6* 64,0

# 50,4

25,0–29,9 41,7# 46,2 48,7 18,3* 22,7

# 30,6

≥30,0 15,5# 18,9 20,9 7,1* 9,7

# 17,5

*p<0,05, lyginant su 30–39 m. bei 40 m. ir vyresniais (z testas pagal Bonferoni metodą).

#p<0,05, lyginant su 40 m. ir vyresniais (z testas pagal Bonferoni metodą).

Mieste gyvenančių tėčių ir mamų buvo ištirta atitinkamai 5506 ir 6177,

kaime – atitinkamai 1922 ir 2218. Buvo įvertintos sąsajos tarp tėvų KMI ir

gyvenamosios vietos. Vertinant tėčių ir mamų KMI priklausomai nuo gy-

venamosios vietos, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tik tarp mamų:

mieste normalaus svorio mamų buvo 1,2 karto daugiau negu kaime (4.3.3

lentelė). Turinčių antsvorio ir nutukusių mamų kaime buvo atitinkamai 1,2

ir 1,6 karto daugiau, lyginant su gyvenančiomis mieste.

68

4.3.3. lentelė. Tėčių ir mamų skirstinys pagal KMI grupes, atsižvelgiant į

gyvenamąją vietą

KMI grupės

Tėčiai Mamos

Gyvenamoji vieta Gyvenamoji vieta

Miestas Kaimas Miestas Kaimas

Nepakankamas svoris 0,1 0,3 4,0 3,9

Normalus svoris 33,7 35,5 65,0* 54,8

Antsvoris 47,2 44,4 21,9* 26,8

Nutukimas 19,0 19,8 9,1* 14,6

χ2=6,337; lls=3; p>0,05 χ

2=89,708; lls=3; p<0,001

*p<0,05 lyginant su gyvenančiomis kaime.

Pritaikius Spirmano (Spearman) koreliacijos koeficientą buvo apskai-

čiuoti koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir vaikų antropometrinių rodiklių

(4.3.4 lentelė). Nustatyti patikimi, bet nestiprūs koreliaciniai ryšiai tarp

tėvo-vaiko bei mamos-vaiko rodmenų. Stipriausias (0,337) ryšys buvo

rastas tarp mamos-vaiko ūgio. Silpnesni ryšiai rasti tarp tėvo-vaiko ūgio bei

tėvo-vaiko ir mamos-vaiko svorio rodiklių.

4.3.4. lentelė. Antropometrinių rodiklių koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir

vaikų

Rodiklis Tėtis-vaikas Mama-vaikas

Ūgis, cm 0,326** 0,337**

Svoris, kg 0,258** 0,227**

KMI, kg/m2 0,206** 0,210**

**p<0,01.

4.3.5 lentelėje pateikiami 2008 ir 2010 m. tėvų ir vaikų ūgio, svorio ir

KMI rodiklių koreliacijos koeficientai, atsižvelgiant į vaiko lytį. Stipriausias

(0,354) ir statistiškai reikšmingas (p<0,01) ryšys buvo tarp mamos ir dukros

ūgio. Panašus koreliacijos koeficientas nustatytas tarp tėčio ir dukters ūgio.

Ūgio ryšiai tarp mamos-sūnaus bei mamos-dukters buvo stipresni negu tarp

tėčio-sūnaus arba tėčio-dukters. Svorio ryšiai buvo stipresni tarp tėčio-

sūnaus ir tėčio-dukters negu tarp mamos-sūnaus arba mamos-dukters.

69

4.3.5. lentelė. Antropometrinių rodiklių koreliacijos koeficientai tarp tėvų ir

vaikų

Rodiklis Tėvas-sūnus Tėvas-dukra Mama-sūnus Mama-dukra

Ūgis, cm 0,316** 0,353** 0,337** 0,354**

Svoris, kg 0,266** 0,252** 0,216** 0,233**

KMI, kg/m2 0,223** 0,199** 0,189** 0,208**

**p<0,01.

Apjungus tėčių ir mamų KMI grupes į bendrą tėvų KMI grupę, nusta-

tyta, kad ketvirtadalis (24,4 proc.) tėvų buvo normalaus svorio ir tiek pat

(24,5 proc.) – nutukusių. Dviejuose penktadaliuose (41,3 proc.) šeimų tėčiai

buvo su antsvoriu/mama normalaus svorio, kas dešimtoje (9,8 proc.) šei-

moje tėvas buvo normalaus svorio/mama turinti antsvorio.

Nustatyta statistiškai reikšmingos sąsajos tarp tėvų ir vaikų KMI grupių

(4.3.6 lentelė). Jei abu tėvai buvo normalaus svorio, tai berniukų ir mergai-

čių, turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo atitinkamai 8,8 ir 8,5 proc.

Jei abu tėvai buvo per didelio svorio, tai kas trečias vaikas taip pat turėjo per

didelį svorį. Jei abu tėvai buvo normalaus svorio, tai liesų vaikų procentas

buvo didžiausias, lyginant su kitomis tėvų KMI grupėmis.

4.3.6. lentelė. Bendros tėvų KMI grupės ir sąsajos su pirmokų mitybos būk-

lės grupėmis pagal lytį

Tėvų KMI

grupės

Liesumas NS Antsvoris Liesumas NS Antsvoris

Berniukai Mergaitės

Tėvas NS/motina NS 12,9 78,3 8,8 14,4 77,1 8,5

Tėvas su antsvoriu/

motina NS

7,2 75,4 17,5 11,5 71,2 17,3

Tėvas NS/motina su

antsvoriu

5,3 77,8 16,9 13,6 70,3 16,1

Tėvas su antsvoriu/

motina su antsvoriu

4,4 67,0 28,5 6,2 66,5 27,3

χ 2=144,510; lls=6; p<0,001 χ

2=118,904; lls=6; p<0,001

NS – normalaus svorio; Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą.

Taikant tiesinės regresijos modelį buvo nustatyti ryšiai tarp vaikų KMI

ir tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų amžių (4.3.7 lentelė). Nustatytas tiesioginis

ryšys tarp tėčio ir vaiko bei mamos ir vaiko KMI (p<0,001). Be to, vaikų

KMI priklausė nuo tėvų amžiaus: kuo jaunesni buvo tėvai, tuo vaikų KMI

buvo didesnis.

70

4.3.7. lentelė. Lietuvos pirmokų KMI ryšiai su tėvų KMI, atsižvelgiant į tėvų

amžių

Nepriklausomi kintamieji β 95 proc. pasikliautinieji

intervalai p

Tėčiai

KMI 0,141 0,126-0,156 0,001

Iki 29 m*. 0,253 0,021-0,484 0,032

29–30 m.* 0,174 0,044-0,304 0,009

R2 =4,8

Mamos

KMI 0,120 0,108-0,133 0,001

Iki 29 m.* 0,382 0,206-0,558 0,001

29–30 m.* 0,298 0,153-0,443 0,001

R2 =4,4

*lyginant su 40 m. ir vyresniais tėvais; R2 – regresijos koeficientas.

Buvo vertinamos sąsajos tarp tėvų lėtinių ligų, paveldėjimo veiksnių ir

vaikų mitybos būklės (4.3.8 lentelė). Trečdalis (31,9 proc.) tėvų nurodė, kad

jie arba šeimos nariai (seneliai) turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą; kas

penktas (18,4 proc.) – padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje; kas

keturioliktas (7,4 proc.) – cukrinį diabetą.

Jei tėvai arba šeimos nariai turėjo padidėjusį arterinį kraujo spaudimą,

cholesterolio kiekį kraujyje arba sirgo cukriniu diabetu, statistiškai reikš-

mingai didesniam procentui jų vaikų buvo nustatytas antsvoris, įskaitant

nutukimą (4.3.8 lentelė). Vertinant paveldėjimo veiksnių ir vaikų mitybos

būklės sąsajas, nustatyta, kad liesų vaikų buvo 2,6 karto daugiau, jei abu

tėvai buvo normalaus svorio, lyginant su antsvorio turinčiais tėvais.

Jei tėvai ar šeimos nariai turėjo padidėjusį arterinį kraujo spaudimą,

cholesterolio kiekį kraujyje arba sirgo cukriniu diabetu, tai vaikų su

antsvoriu buvo nustatytas statistiškai reikšmingai didesnis procentas,

lyginant su neturėjusiais išvardintų nusiskundimų.

71

4.3.8. lentelė. 7–8 metų pirmokų mitybos būklės ir paveldėjimo veiksnių są-

sajos (2008–2010 m.)

Veiksniai Liesumas Normalus svoris Antsvoris p

Paveldėjimo veiksniai:

Tėvas NS svorio/motina NS 13,6 77,7 8,7

0,001 Tėvas su antsvoriu/motina NS 9,4* 73,2 17,4*

Tėvas NS/motina su antsvoriu 9,6* 73,9 16,5*

Abu tėvai su antsvoriu 5,3* 66,7 27,9*

Tėvų ar šeimos narių padidėjęs AKS:

Taip 8,4** 72,2 19,4** 0,001

Ne 10,0 73,8 16,1

Tėvai ar šeimos nariai serga CD:

Taip 9,8 68,8# 21,4

#

0,024 Ne 9,6 73,4 17,0

Tėvų ar šeimos narių cholesterolio kiekis kraujyje padidėjęs:

Taip 8,7 71,3 20,0##

0,008

Ne 9,8 73,5 16,6

NS – normalus svoris; Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;

*p<0,05, lyginant su normalaus svorio mama ir tėčiu (z testas pagal Bonferoni metodą);

**p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kurių AKS nepadidėjęs (z testas pagal

Bonferoni metodą); #p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kurie neserga CD (z testas

pagal Bonferoni metodą); ##

p<0,05, lyginant su tėvais/šeimos nariais, kuriems cholesterolio

kiekis kraujyje nepadidėjęs (z testas pagal Bonferoni metodą).

Apibendrinant galima teigti, kad normalų kūno svorį turėjo trečdalis

tėčių ir du trečdaliai mamų. Apie pusė tėčių ir kas penkta mama turėjo

antsvorio. Kas penktas tėtis ir kas dešimta mama buvo nutukę. Su amžiumi

tėčių ir mamų normalaus svorio paplitimas mažėjo, o antsvorio ir nutukimo

– didėjo. Stabiliausiu ir stipriausiu antropometriniu rodikliu tarp vaiko ir

vieno iš tėvų išlieka ūgis. Tėvų KMI siejosi su vaiko KMI.

4.4. Vaikų mitybos būklės socialiniai netolygumai

4.4.1. Šeimų socialiniai netolygumai

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrime 2008 ir 2010 m. dauguma

apklaustų tėčių ir mamų buvo vidurinio išsilavinimo (atitinkamai 56,1 ir

48,2 proc.), kas penktas turėjo aukštesnįjį išsilavinimą (atitinkamai 21,3 ir

19,5 proc.), kas ketvirtas tėtis (22,5 proc.) ir trečdalis (32,2 proc.) mamų

turėjo aukštąjį išsilavinimą.

72

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp tėčių ir mamų išsilavi-

nimo bei tarp tyrimo metų (4.4.1.1 pav.). 2008 m. tėčių ir mamų su

aukštuoju išsilavinimu buvo statistiškai reikšmingai mažiau, lyginant su

2010 m. 2008 ir 2010 m. tėčių su viduriniu išsilavinimu buvo statistiškai

reikšmingai daugiau, o su aukštuoju statistiškai reikšmingai mažiau, lygi-

nant su mamomis.

*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą); #p<0,05, lyginant su

mamomis (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.4.1.1. pav. Tėčių ir mamų išsilavinimo skirstinys atsižvelgiant

į tyrimo metus

Palyginus pirmokų tėčių išsilavinimą pagal gyvenamąją vietą nustatyta

statistiškai reikšmingi skirtumai (4.4.1.2 pav.). Tėčių, gyvenančių kaime, su

viduriniu išsilavinimu buvo 1,3 karto daugiau. Su aukštesniuoju ir aukštuoju

išsilavinimu mieste tėčių buvo daugiau, lyginant su kaime gyvenančiais

tėčiais, atitinkamai 1,1 ir 2,3 karto.

73

* p<0,05, lyginant su kaimu (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.4.1.2. pav. Tėčių išsilavinimo skirstinys, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

Palyginus pirmokų mamų išsilavinimą pagal gyvenamąją vietą nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai ir stebimos panašios tendencijos kaip ir su

tėčių išsilavinimu (4.4.1.3 pav.).


4.4.1.3. pav. Mamų išsilavinimo skirstinys, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

Analizuojant šeimos pajamas tenkančias vienam šeimos nariui per

mėnesį, daugiau negu pusė (52,4 proc.) šeimų 2008 ir 2010 m. nurodė, kad

jų pajamos buvo žemos, trečdalio šeimų pajamos buvo vidutinės (34,7

proc.), kas aštuntos (12,9 proc.) šeimos – didelės. Nustatyti statistiškai

reikšmingi skirtumai tarp tyrimo metų ir pajamų dydžio (p<0,001). Žemas

pajamas gaunančių šeimų 2008 m. buvo 47,1 proc., 2010 m. – 57,6 proc.

Žemas pajamas gaunančių šeimų per dvejus metus išaugo 1,2 karto.

Vidutines ir dideles pajamas gaunančių šeimų per dvejų metų laikotarpį

sumažėjo, atitinkamai nuo 38,5 iki 31 proc. ir nuo 14,4 iki 11,4 proc.

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp gaunamų pajamų dydžio ir

gyvenamosios vietos (4.4.1.4 pav.). Žemas pajamas gaunančių šeimų kaime

74

buvo 1,5 karto daugiau, lyginant su mieste gyvenančiomis šeimomis.

Vidutines ir dideles pajamas gaunančių šeimų mieste buvo daugiau negu

kaime, atitinkamai 1,6 ir 2,2 karto.


4.4.1.4. pav. Šeimų pasiskirstymas (proc.) pagal pajamas, tenkančias

vienam šeimos nariui per mėnesį, atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

Analizuojant tėvų darbinę veiklą 2008 ir 2010 m. nustatyta, kad daugu-

ma tėčių ir mamų turėjo darbą, atitinkamai 85,8 ir 71,9 proc. Tačiau paly-

ginus tėvų darbinę veiklą pagal tyrimo metus buvo nustatyta, kad dirbančių

tėvų procentas per dvejus metus statistiškai reikšmingai sumažėjo. Dirban-

čių tėčių per dvejus metus sumažėjo 1,2 karto, nuo 92 iki 79,3 proc., dirban-

čių mamų per dvejų metų laikotarpį taip pat sumažėjo: 2008 m. dirbančių

mamų buvo 74,7 proc., 2010 m. – 68,8 proc.

Analizuojant apklausoje dalyvavusių šeimų struktūrą, nustatyta, kad

dauguma pirmokų 2008 ir 2010 m. gyveno pilnoje šeimoje su mama ir tėčiu,

atitinkamai 79,7 ir 78,8 proc. Kas penktas pirmokas (2008 m., 19,7 proc.;

2010 m., 21,2 proc.) augo pažeistos struktūros šeimoje.

Įvertinus pirmokų mitybos būklę su tėčių ir mamų išsilavinimu nusta-

tyta, kad tarp tėčių išsilavinimo ir vaikų mitybos būklės statistiškai reikš-

mingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05). Mamų su viduriniu išsilavinimu

grupėje buvo statistiškai reikšmingai mažiau vaikų su antsvoriu, lyginant su

aukštesniuoju mamų išsilavinimu (4.4.1.5 pav.).

75

*p<0,05, lyginant su aukštesniuoju išsilavinimu (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.4.1.5. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su mamų išsilavinimu

Lyginant šeimos pajamas ir pirmokų mitybos būklę, nustatyta, kad

vaikų turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, žemas pajamas gaunančiose

šeimose buvo 1,2 karto mažiau lyginant su vidutines ir dideles pajamas

gaunančiomis šeimomis (4.4.1.6 pav.). Žemas, vidutines ir dideles pajamas

gaunančiose šeimose liesų vaikų procentas buvo panašus.

*p<0,05, lyginant su vidutinėmis pajamomis (z testas pagal Bonferoni metodą); # p<0,05,

lyginant su vidutinėmis ir didelėmis pajamomis (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.4.1.6. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su pajamomis, tenkančiomis

vienam šeimos nariui per mėnesį

76

Siekiant įvertinti antsvorio, įskaitant nutukimą, ryšius su šeimos socia-

liniais veiksniais, atlikta logistinė regresinė analizė (4.4.1.1 lentelė). Nusta-

tyta, kad galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2

karto didesnė tarp mamų su aukštesniuoju ir 1,1 karto su aukštuoju išsila-

vinimu, lyginant su vidurinį išsilavinimą turinčiomis mamomis. Tėčių ir

mamų darbo turėjimas galimybę vaikui turėti antsvorio didino atitinkamai

1,2 ir 1,3 karto. Taip pat nustatyta, kad didesnė galimybė vaikui turėti

antsvorio yra vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šeimose. Mažesnė

galimybė turėti antsvorio nustatyta pirmokams, gyvenantiems su vienu iš

tėvų.

4.4.1.1. lentelė. Pirmokų antsvorio, įskaitant nutukimą, galimybių santykiai

(GS) ir jų pasikliautinieji intervalai (PI), atsižvelgiant į šeimos socialinius

veiksnius

Veiksniai Antsvoris, įskaitant nutukimą

Proc. GS 95 proc. PI p

Tėvo išsilavinimas

Vidurinis 17,5 1

0,507 Aukštesnysis 18,8 1,08 0,93–1,26

Universitetinis 17,3 0,98 0,85–1,14

Mamos išsilavinimas

Vidurinis 16,4 1

0,020 Aukštesnysis 19,2 1,22 1,05–1,42

Universitetinis 18,2 1,14 1,00–1,30

Tėčių darbinė veikla

Nedirba 14,7 1 0,003

Dirba 18,4 1,33 1,11–1,60

Mamų darbinė veikla

Nedirba 14,2 1 0,001

Dirba 18,7 1,38 1,21–1,59

Šeimos pajamos

Mažos 15,9 1

0,001 Vidutinės 19,1 1,25 1,10–1,43

Didelės 19,9 1,32 1,10–1,58

Šeimos struktūra

Pilna 17,9 1 0,001

Nepilna 15,1 0,82 0,70–0,95

Suvienodinta pagal vaiko lytį, amžių ir tyrimo metus.

77

4.4.2. Vaikų mitybos būklės netolygumai, atsižvelgiant į

gyvenamąja vietą

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo metu 2008 m. antropomet-

riškai buvo ištirtas 3561 (73,1 proc.) pirmokas, gyvenantis mieste, ir 1309

(26,9 proc.) – kaime. 2010 m. buvo ištirti 3624 (73,7) pirmokai, gyvenantys

mieste, ir 1294 (26,3 proc.) – kaime.

Lyginant 2008 m. miesto ir kaimo vaikų mitybos būklę tarpusavyje

nustatyta, kad turinčių antsvorio arba nutukusių pirmokų buvo daugiau

mieste negu kaime. Tačiau patikimi skirtumai nustatyti tarp turinčių

antsvorio mergaičių: gyvenančios mieste 1,5 karto daugiau turėjo antsvorio,

lyginant su gyvenančiomis kaime (4.4.2.1 lentelė).

4.4.2.1. lentelė. 2008 m. tirtų pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos

būklės grupes mieste ir kaime

Mitybos būklės grupės Miestas Kaimas


Liesumas 6,9 10,2 7,5 11,6

Normalus svoris 75,0 71,5 78,1 75,4

Antsvoris 12,2 12,7* 10,1 8,5

Nutukimas 5,9 5,6 4,3 4,5

*p<0,05, lyginant su kaimo mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).

Lyginant 2010 m. tyrimo miesto ir kaimo vaikų rodiklius tarpusavyje

(4.4.2.2 lentelė) nustatyta, kad turinčių antsvorio arba nutukusių bei liesų

pirmokų buvo daugiau mieste negu kaime, tačiau skirtumai nebuvo statis-

tiškai reikšmingi.

4.4.2.1. lentelė. 2010 m. tirtų pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos




Liesumas 9,2 12,3 7,7 10,1


Antsvoris 11,1 12,4 10,3 11,5

Nutukimas 5,8 5,7 5,1 4,8

Tolimesnėje analizėje vertintos trečiokų gyvenamosios vietos ir mity-

bos būklės sąsajos. Lyginant gyvenančių mieste ir kaime trečiokų rodiklius

tarpusavyje (4.4.2.2 lentelė) matyti, kad statistiškai reikšmingi skirtumai

78

buvo nustatyti tarp normalaus svorio ir turinčių antsvorio berniukų: mieste

normalaus svorio berniukų buvo patikimai mažiau, o turinčių antsvorio –

daugiau, lyginant su kaime gyvenančiais berniukais.

4.4.2.2. lentelė. 2010 m. tirtų trečiokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos




Liesumas 7,9 13,6 6,7 13,5

Normalus svoris 72,5* 70,5 78,2 70,4

Antsvoris 14,5* 12,2 11,0 12,8

Nutukimas 5,1 3,7 4,1 3,3

*p<0,05, lyginant su kaimo berniukais (z testas pagal Bonferoni metodą).

Lyginant berniukų mitybos būklę atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

nustatyta, kad tarp mieste gyvenančių berniukų normalaus svorio, antsvorio

ir nutukimo paplitimas 2008 ir 2010 m. buvo panašus, tačiau liesų berniukų

2010 m. buvo reikšmingai daugiau negu 2008 m. (4.4.2.3 lentelė). Atlikus

palyginamąją analizę tarp kaime gyvenančių berniukų mitybos būklės skir-

tingais stebėsenos tyrimo metais skirtumų nenustatyta.

Lyginant mergaičių mitybos būklę atsižvelgiant į gyvenamąją vietą ir

tyrimo metus, stebimos panašios tendencijos. Mieste gyvenančių liesų

mergaičių 2010 m. buvo reikšmingai daugiau negu 2008 m.

4.4.2.3. lentelė. Gyvenančių mieste ir kaime pirmokų mitybos būklė

2008 ir 2010 m.

Mitybos būklės grupės Berniukai Mergaitės

2008 m. 2010 m. 2008 m. 2010 m.

Miestas

Liesumas 6,9* 9,2 10,2* 12,3

Normalus svoris 75 73,9 71,5 69,5

Antsvoris 12,2 11,1 12,7 12,4

Nutukimas 5,9 5,8 5,6 5,7

Kaimas

Liesumas 7,5 7,7 11,6 10,1


Antsvoris 10,1 10,3 8,6 11,5

Nutukimas 4,3 5,1 4,5 4,8

* p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).

79

4.4.2.4 lentelėje pristatomas pirmokų liesumo, normalaus svorio,

antsvorio bei nutukimo paplitimas 2008 ir 2010 m. dešimtyje Lietuvos

apskričių. Tarp tiriamųjų mitybos būklės grupių apskrityse nustatyti

statistiškai reikšmingi skirtumai (2=63,552; lls=27, p<0,0001 – 2008 m.;

2=85,620, lls=27, p<0,0001 – 2010 m.). 2008 m. liesų pirmokų procentas

apskrityse svyravo nuo 4,9 iki 14,2 proc.; 2010 m. – nuo 7,0 iki 16,3 proc.

Antsvorio paplitimas 2008 m. varijavo nuo 8,4 iki 13,8 proc.; 2010 m. – nuo

8,1 iki 14,6 proc. Nutukimo paplitimas 2008 m. mažiausias buvo Alytaus,

didžiausias – Klaipėdos apskrityse; 2010 m. mažiausias nutukimo procentas

buvo nustatytas Telšių, didžiausias – Utenos apskrityje.

4.4.2.4. lentelė. Pirmokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos būklės

grupes Lietuvos apskrityse 2008 ir 2010 m.

Apskritys

Mitybos būklės grupės

Liesumas Normalus

svoris

Antsvoris Nutukimas

2008

m.

2010

m.

2008

m.

2010

m.

2008

m.

2010

m.

2008

m.

2010

m.

Alytaus 11,0 9,1 74,0 78,2 11,4 8,1 3,7 4,5

Kauno 7,9 7,0 75,6 74,2 10,8 13,2 5,7 5,7

Klaipėdos 4,9 11,6 74,9 71,9 12,4 9,8 7,8 6,7

Marijampolės 10,8 11,4 74,7 76,9 8,4 8,1 6,1 3,6

Panevėžio 10,3 7,0 71,1 73,1 12,4 14,6 6,3 5,3

Šiaulių 14,2 9,1 72,5 74,8 9,4 11,4 4,0 4,7

Tauragės 7,8 7,8 74,6 74,0 12,9 14,2 4,7 3,9

Telšių 6,5 16,3 78,4 70,2 12,1 11,0 3,0 2,4

Utenos 8,7 9,8 71,3 72,7 13,8 9,4 6,2 8,2

Vilniaus 7,6 14,4 74,1 67,5 13,2 11,4 5,1 6,7

Visa Lietuva 8,7 10,3 74,3 72,7 11,6 11,5 5,4 5,5

*p reikšmė 0,001 0,001 0,417 0,004 0,295 0,026 0,058 0,053

*lyginant atitinkamos KMI grupės proporcijas apskrityse pagal χ 2testą;

p<0,001 lyginant KMI grupių skirstinius apskrityse (2008 m.); p<0,001 lyginant KMI

grupių skirstinius apskrityse (2010 m.).

Tarp trečiokų mitybos būklės grupių apskrityse taip pat nustatyti statis-

tiškai reikšmingi skirtumai (2=56,956; lls=27, p<0,001). 4.4.2.5 lentelėje

matyti, kad liesų trečiokų mažiausias procentas buvo Utenos (8,1 proc.),

didžiausias – Vilniaus apskrityje (15,1 proc.). Antsvorio paplitimas apskrity-

se svyravo nuo 9,5 iki 15 proc. Mažiausias nutukimo paplitimas tarp trečio-

80

kų buvo nustatytas Telšių (2,1 proc.), didžiausias – Panevėžio apskrityje

(6,6 proc.).

4.4.2.5. lentelė. Trečiokų pasiskirstymas (proc.) pagal mitybos būklės

grupes dešimtyje Lietuvos apskričių

Apskritys Mitybos būklės grupės

Liesumas Normalus svoris Antsvoris Nutukimas

Alytaus 10,7 75,6 10,7 3,0

Kauno 8,2 73,5 13,5 4,9

Klaipėdos 8,7 72,6 14,1 4,6

Marijampolės 10,9 73,5 9,5 6,2

Panevėžio 10,6 67,8 15,0 6,6

Šiaulių 9,8 73,7 14,1 2,4

Tauragės 10,4 73,0 12,6 4,0

Telšių 11,8 74,0 12,2 2,1

Utenos 8,1 71,8 14,7 5,4

Vilniaus 15,1 70,6 11,1 3,3

Visa Lietuva 10,4 72,4 13,0 4,2

*p reikšmė 0,002 0,401 0,286 0,008

*lyginant atitinkamos KMI grupės proporcijas apskrityse pagal χ 2testą;

p<0,001 lyginant KMI grupių skirstinius apskrityse.

Antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas apskrityse 2008 m. tarp ber-

niukų ir mergaičių svyravo nuo 13,1 iki 19,3 proc. ir nuo 11,7 iki 21,8 proc.

atitinkamai; 2010 m. – nuo 11,5 iki 20,9 proc. tarp berniukų ir nuo 10,6 iki

23,4 proc. tarp mergaičių. Tuo tarpu nutukimo paplitimas 2008 m. tarp

berniukų ir mergaičių apskrityse kito nuo 3,6 iki 7,8 proc. ir nuo 1,9 iki 7,8

proc. atitinkamai; 2010 m. – nuo 2,5 iki 10 proc. tarp berniukų bei nuo 2,4

iki 8,7 proc. tarp mergaičių (4.4.2.6 ir 4.4.2.7 lentelės).

Siekiant išsiaiškinti, ar visose apskrityse vaikai vystosi panašiai, buvo

atlikta Marascuillo procedūra, kuri leido įvertinti berniukų ir mergaičių ant-

svorio ir nutukimo paplitimo skirtumus apskrityse. Analizuojant 2008 m.

duomenis statistiškai reikšmingi skirtumai buvo nustatyti tarp liesų Klaipė-

dos ir Šiaulių apskrities pirmokių mergaičių (4.4.2.6 lentelė). Palyginus

mitybos būklės grupes 2010 m. statistiškai reikšmingi skirtumai rasti tarp

liesų Panevėžio ir Vilniaus apskrities berniukų (4.4.2.7 lentelė).

81

4.4.2.6. lentelė. Pirmokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo

paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių 2008 m.

Apskritys

Liesumas Antsvoris, įskaitant

nutukimą Nutukimas


Alytaus 9,3a 13,0

a 13,3

a 17,1

a 4,0

a 3,3

a

Kauno 6,4a 9,5

a 16,8

a 16,2

a 5,6

a 5,9

a

Klaipėdos 4,1a 5,9

ab 19,3

a 21,2

a 7,8

a 7,8

a

Marijampolės 9,9a 11,7

a 17,1

a 11,7

a 7,2

a 4,8

a

Panevėžio 7,7a 13,0

a 17,5

a 19,9

a 5,7

a 6,9

a

Šiaulių 10,6a 17,7

ac 13,1

a 13,5

a 3,6

a 4,3

a

Tauragės 7,9a 7,7

a 17,3

a 17,9

a 3,6

a 6,0

a

Telšių 4,8a 8,6

a 17,2

a 12,3

a 3,8

a 1,9

a

Utenos 9,0a 8,5

a 18,0

a 21,8

a 6,8

a 5,6

a

Vilniaus 5,9a 9,4

a 19,0

a 17,5

a 5,4

a 4,8

a

Visa Lietuva 7,1 10,5 17,1 16,9 5,4 5,3

a Proporcijos, žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.

4.4.2.7. lentelė. Pirmokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir nutukimo

paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių 2010 m.

Apskritys

Liesumas Antsvoris, įskaitant

nutukimą Nutukimas


Alytaus 7,4a 10,7

a 12,8

a 12,6

a 5,4

a 3,8

a

Kauno 5,9a 8,0

a 17,6

a 20,0

a 6,1

a 5,3

a

Klaipėdos 9,8a 13,6

a 12,9

a 20,5

a 4,9

a 8,7

a


a 11,5

a 11,9

a 3,2

a 4,0

a

Panevėžio 4,3ab

9,6a 16,3

a 23,4

a 6,4

a 4,2

a

Šiaulių 7,5a 10,7

a 15,3

a 17,1

a 4,7

a 4,8

a

Tauragės 6,7a 9,2

a 20,0

a 16,0

a 4,7

a 3,1

a

Telšių 11,5a 21,1

a 16,4

a 10,6

a 2,5

a 2,4

a

Utenos 8,2a 11,1

a 20,9

a 14,8

a 10,0

a 6,7

a

Vilniaus 13,5ac

15,3a 18,4

a 17,8

a 6,3

a 7,2

a

Visa Lietuva 8,8 11,8 16,4 17,7 5,6 5,5

a Proporcijos, žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.

82

Marascuillo procedūra buvo atlikta vertinant ir trečiokų mitybos būklę

apskrityse. Antsvorio, įskaitant nutukimą, procentas apskrityse tarp trečiokų

berniukų ir mergaičių svyravo nuo 15,0 iki 22,5 proc. ir nuo 8,8 iki 22,2

proc. atitinkamai (4.4.2.8 lentelė). Nutukimo paplitimas tarp berniukų

svyravo nuo 2,3 iki 9,4 proc., tarp mergaičių – nuo 0,0 iki 6,4 proc. Verti-

nant trečiokų berniukų ir mergaičių antsvorio, įskaitant nutukimą, ir

nutukimo paplitimą tarp apskričių statistiškai reikšmingi skirtumai buvo

nustatyti tik tarp nutukusių Panevėžio ir Telšių apskrities mergaičių.

4.4.2.8. lentelė. Trečiokų liesumo, antsvorio, įskaitant nutukimą, ir

nutukimo paplitimas (proc.) dešimtyje Lietuvos apskričių

Apskritys Liesumas

Antsvoris, įskaitant

nutukimą Nutukimas


Alytaus 7,2a 14,3

a 16,4

a 10,9

a 3,9

a 2,0

a

Kauno 5,3a 11,2

a 20,4

a 16,2

a 6,2

a 3,5

a

Klaipėdos 7,8a 9,8

a 17,2

a 20,7

a 4,3

a 5,1

a


a 22,5

a 8,8

a 9,4

a 2,9

a

Panevėžio 5,0a 16,3

a 22,2

a 21,0

a 6,7

a 6,4

ab

Šiaulių 6,9a 12,9

a 18,2

a 14,7

a 2,3

a 2,4

a

Tauragės 9,2a 12,0

a 16,3

a 16,8

a 3,3

a 4,8

a

Telšių 10,6a 13,3

a 15,0

a 13,3

a 3,8

a 0,0

ac

Utenos 6,8a 9,5

a 18,0

a 22,2

a 6,0

a 4,8

a

Vilniaus 10,0a 20,4

a 15,8

a 12,8

a 3,4

a 3,1

a

Visa Lietuva 7,6 13,6 18,3 15,9 4,8 3,6

a Proporcijos žymimos ta pačia raide statistiškai reikšmingai nesiskiria viena nuo kitos.

Apibendrinant gautus rezultatus galima teigti, kad vaikų mitybos būklė

siejosi su šeimos socialiniais veiksniais. Didėjant mamų išsilavinimui nusta-

tyta didesnė galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą. Dirbančių

tėvų bei gaunančių didesnes pajamas šeimų vaikams galimybės turėti

antsvorio arba būti nutukusiems buvo didesnės.

2008 ir 2010 m. per didelio svorio vaikų buvo daugiau mieste negu

kaime. Liesų pirmokų berniukų mieste ir kaime buvo statistiškai reikš-

mingai mažiau, lyginant su mergaitėmis. Vaikų mitybos būklė apskrityse

buvo panaši.

83

4.5. Lietuvos pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu,

žindymo trukme, mityba ir fiziniu aktyvumu

4.5.1. Mitybos būklės sąsajos su gimimo svoriu ir žindymo trukme

Šeimos apklausos anketoje tėvai atsakinėjo į klausimus apie vaiko gi-

mimo laiką, gimimo svorį (GS), žindymo trukmę. Atlikus duomenų analizę

nustatyta, kad dauguma (90,3 proc.) vaikų 2008 ir 2010 m. buvo gimę laiku,

t.y po 37 nėštumo savaitės, neišnešiotų arba pernešiotų – 9,7 proc. 2008 m.

gimusių laiku tiriamųjų buvo daugiau, lyginant su 2010 m., atitinkamai 92,8

ir 87,7 proc.

Daugumos stebėsenoje dalyvavusių vaikų gimimo svoris buvo norma-

lus (4.5.1.1 lentelė). Kas penktas berniukas ir kas aštunta mergaitė gimė per

didelio svorio. 2008 ir 2010 m. gimusių per didelio svorio berniukų buvo

reikšmingai daugiau negu mergaičių. Mažo gimimo svorio vaikų buvo

nedidelis procentas. 2010 m. mažo gimimo svorio mergaičių buvo 1,6 karto

daugiau negu berniukų. Didžioji dalis tyrime dalyvavusių vaikų buvo

žindyti. Daugiausia vaikų buvo žindyti iki 3 mėnesių, kas 5 pirmokas 2008

ir 2010 m. buvo žindytas 4–6 mėnesius. Tiriamųjų, žindytų 12 mėn. ir

ilgiau, 2010 m. buvo daugiau negu 2008 m., atitinkamai kas trečias ir kas

penktas pirmokas (4.5.1.1 lentelė).

4.5.1.1. lentelė. Tiriamųjų skirstinys, atsižvelgiant į gimimo svorį, žindymą

ir jo trukmę

Postnataliniai veiksniai 2008 metai 2010 metai


Gimimo svoris (g):

Mažas GS (<2499) 3,5 4,4 2,9* 4,6

Normalus GS (2500–3999) 76,5* 83,4 77,5* 83,6

Didelis GS (>4000) 20,0* 12,2 19,6* 11,8

Žindymo faktas:

Žindytas 80,1 79,2 81,2 81,1

Nežindytas 19,9 20,8 18,8 18,9

Žindymo trukmė:

Žindytas iki 3 mėn. 44,7 43,3 41,5 40,3

Žindytas 4–6 mėn. 21,1 22,9 18,8 19,7

Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 14,0 12,8 8,8 9,3

Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 20,2 21,0 31,2 30,7

*p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).

84

Nustatyta, kad žindytų vaikų buvo reikšmingai daugiau tarp gyvenančių

mieste, lyginant su gyvenančiais kaime, atitinkamai 81,8 ir 76,7 proc.

(p<0,001). Vaikai iki 3 mėnesių reikšmingai dažniau buvo žindomi kaime

lyginant su mieste gyvenančiais, atitinkamai 47,3 ir 40,7 proc., (p<0,001),

tačiau 12 mėn. ir ilgiau buvo žindyti mieste nei kaime gyvenantys vaikai,

atitinkamai 26,7 ir 23,8 proc., (p<0,01).

Lyginant žindymo paplitimą, atsižvelgiant į mamos išsilavinimą, nusta-

tyti statistiškai reikšmingi skirtumai (p<0,001). Kuo mamų išsilavinimas

buvo aukštesnis, tuo daugiau jos žindė: atitinkamai 75,8 proc. mamų su

viduriniu išsilavinimu, 81,7 proc. – su aukštesniuoju ir 87 proc. – su

aukštuoju. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp mamų išsilavini-

mo, žindymo trukmės ir tyrimo metų (4.5.1.2 lentelė). Nustatyta, kad 2010

m. vidurinio išsilavinimo mamų grupėje žindančių ilgiau negu 6 mėn. buvo

mažiau, lyginant su 2008 m., tačiau žindančių 12 mėn. ir ilgiau 2010 m.

buvo 1,5 karto daugiau tarp žemiausio išsilavinimo lygio mamų. Tarp

aukštesnįjį išsilavinimą įgijusių mamų 2010 m. žindančių iki 3 mėn.

procentas sumažėjo, o žindžiusių 12 mėn. ir ilgiau – padidėjo. Mažesnis

procentas mamų, turinčių aukštąjį išsilavinimą 2010 m. žindė 4-6 ir ilgiau

kaip 6 mėnesius, lyginant su 2008 m.; tačiau 12 mėn. ir ilgiau žindančių

2010 m. buvo 1,4 karto daugiau negu 2008 m. Taigi apibendrinant galima

teigti, kad aukščiausią išsilavinimą įgijusios mamos dažniau savo vaikus

žindė ilgiau negu 6 mėn. bei 12 mėn. ir ilgiau, lyginant su žemesnio

išsilavinimo mamomis.

Analizuojant vaikų žindymo trukmę, atsižvelgiant į mamų amžių, nu-

statyti statistiškai reikšmingi skirtumai. Jaunesnės negu 29 m. mamos

reikšmingai dažniau žindė iki 3 mėnesių, lyginant su 30-39 m. ir 40 m. ir

vyresnėmis mamomis (atitinkamai 55; 39,3 ir 39,4 proc., p<0,05); 12 mėn.

ir ilgiau reikšmingai dažniau žindė 40 m. ir vyresnės bei 30-39 m. mamos

lyginant su jaunesnėmis nei 29 m. mamomis (30,2; 27,8 ir 16 proc., p<0,05).

85

4.5.1.2. lentelė. Žindymo trukmės skirstinys, atsižvelgiant į mamų išsilavi-

nimą ir tyrimo metus

Išsilavinimas Tyrimo

metai

Žindymo trukmė

Iki 3 mėn. 4–6 mėn. Ilgiau negu

6 mėn.

12 mėn.

ir ilgiau

Vidurinis 2008 m. 53,5 21,7 10,0* 14,8*

2010 m. 50,8 20,4 6,9 21,9

χ2=31,472; lls=3; p<0,001

Aukštesnysis 2008 m. 45,0* 23,1 12,0 19,9*

2010 m. 38,2 21,8 9,5 30,5

χ2=21,090; lls=3; p<0,001

Aukštasis 2008 m. 29,8 21,6* 19,4* 29,2*

2010 m. 30,5 16,9 11,1 41,5

χ2=21,090; lls=3; p<0,001

*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).

Analizuojant pirmokų mitybos būklės sąsajas su gimimo laiku nustatyti

reikšmingi skirtumai: gimę laiku reikšmingai rečiau buvo liesi, negu gimę

iki 37 nėštumo savaitės (4.5.1.3 lentelė). Analizuojant gimimo svorio sąsa-

jas su mitybos būkle nustatyta, kad liesų pirmokų buvo reikšmingai daugiau

tarp vaikų, kurie gimė per mažo svorio, lyginant su normalaus gimimo svo-

rio vaikais. Turinčių antsvorio ir nutukusių pirmokų statistiškai reikšmingai

buvo daugiau tarp vaikų, kurių gimimo svoris buvo didelis, lyginant su

normalaus gimimo svorio vaikais.

Analizuojant pirmokų mitybos būklės sąsajas su žindymu bei žindymo

trukme statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.

86

4.5.1.3. lentelė. 7–8 metų pirmokų mitybos būklės sąsajos su gimimo laiku,

svoriu ir žindymu 2008 ir 2010 m.

Veiksniai Liesumas Normalus

svoris

Antsvoris,

įskaitant nutukimą p

Gimimo laikas:

Gimė laiku (po 37 sav.) 9,3* 73,2 17,5 0,004

Gimė iki 37 nėštumo savaitės 12,9 71,6 15,5

Gimimo svoris (g):

Mažas GS (<2499) 18,4** 70,9 10,7**

0,001 Normalus GS (2500–3999) 10,2 73,3 16,5

Didelis GS (>4000) 4,3** 72,3 23,5**

Žindymas:

Žindytas 9,6 73,5 16,9 0,232

Nežindytas 9,5 71,8 18,7

Žindymo trukmė:

Žindytas iki 3 mėn. 9,4 74,3 16,3

0,514 Žindytas 4–6 mėn. 10,8 71,5 17,6

Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 9,2 72,5 18,3

Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 9,3 73,5 17,2

*p<0,05, lyginant su gimusiais iki 37 nėštumo savaitės (z testas pagal Bonferoni metodą);

**p<0,05, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais (z testas pagal Bonferoni metodą).

Išanalizavus trečiokų mitybos būklę ir sąsajas su postnataliniais veiks-

niais, statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti tarp gimimo svorio ir žin-

dymo fakto (4.5.1.4 lentelė). Gimimo svoris siejosi su mitybos būkle tre-

čioje klasėje: liesų trečiokų reikšmingai buvo daugiau tarp vaikų, kurių

gimimo svoris buvo mažas, lyginant su normalaus ir didelio gimimo svorio

vaikais. Gimę per didelio svorio vaikai statistiškai reikšmingai dažniau

turėjo antsvorio trečioje klasėje, lyginant su normalaus svorio vaikais.

Žindytų trečiokų, turinčių antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2 karto

mažiau lyginant su nežindytais. Tarp žindymo trukmės ir trečiokų mitybos

būklės statistiškai reikšmingų skirtumų nebuvo nustatyta.

87

4.5.1.4. lentelė. 9–10 metų trečiokų mitybos būklė ir sąsajos su gimimo

laiku, svoriu ir žindymu

Veiksniai Liesumas Normalus svoris Antsvoris p

Gimimo laikas:

Gimė laiku 9,5 72,1 18,4 0,627

Gimė iki 37 nėštumo savaitės 10,5 73,5 16,0

Gimimo svoris (g):

Mažas GS (<2499) 16,1* 75,8 8,1

0,001 Normalus GS (2500–3999) 10,5 71,8 17,7

Didelis GS (>4000) 4,0 72,6 23,4*

Žindymas:

Žindytas 10,0 72,7 17,3** 0,027

Nežindytas 8,2 70,3 21,4

Žindymo trukmė:

Žindytas iki 3 mėn. 10,7 72,0 17,3

0,397 Žindytas 4–6 mėn. 11,6 71,0 17,4

Žindytas ilgiau negu 6 mėn. 7,6 74,3 18,1

Žindytas 12 mėn. ir ilgiau 8,3 74,3 17,4

Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;

* p<0,05, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais (z testas pagal Bonferoni metodą);

** p<0,05, lyginant su nežindytais (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2. Mitybos būklės sąsajos su mitybos įpročiais ir fiziniu

aktyvumu

Pirmokų mitybos įpročiai buvo analizuojami iš Šeimos apklausos

anketos. Tėvai anketoje pildė klausimus apie vaikų mitybos ypatumus.

Kasdien pusryčiaujančių pirmokų procentas 2008 ir 2010 m. buvo panašus:

daugiau kaip du trečdaliai pirmokų pusryčiavo kasdien, retai pusryčiavo kas

ketvirtas tirtas pirmokas (4.5.2.1 pav.). Statistiškai reikšmingi skirtumai

buvo nustatyti tarp pusryčiaujančių 4–6 dienas per savaitę. Tokių vaikų

2008 m. buvo patikimai mažiau, lyginant su 2010 m.

88

*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą)

4.5.2.1. pav. Pirmokų pusryčiavimo skirstinys, atsižvelgiant į tyrimo metus

Analizuojant pagal lytį kasdien pusryčiaujančių berniukų ir mergaičių

(2008 ir 2010 m.) buvo daugiau kaip du trečdaliai (4.5.2.2 pav.). Statistiškai

reikšmingi skirtumai pagal lytį nustatyti tarp retai pusryčiaujančių pirmokų.

*p<0,05, lyginant su mergaitėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.2. pav. Pirmokų pusryčiavimo skirstinys, atsižvelgiant į lytį

Įvertinus sąsajas tarp pirmokų mitybos būklės ir pusryčiavimo dažnio

nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys berniukai ir mergaitės dažniau buvo

liesi, lyginant su retai pusryčiaujančiais (4.5.2.1 lentelė). Valgančių kasdien

pusryčius berniukų su antsvoriu buvo 1,2 karto, o mergaičių – 1,5 karto

mažiau, lyginant su retai pusryčiaujančiais.

89

4.5.2.1. lentelė. Pirmokų mitybos būklės ir pusryčiavimo sąsajos pagal lytį

(2008–2010 m.)

Mitybos būklės grupės Pusryčiavimo dažnis

Kasdien 4-6 dienas Retai

Berniukai

Liesumas 8,5 5,7 6,8

Norma 75,3 75,3 73,6

Antsvoris 16,3* 19,0 19,6

Mergaitės

Liesumas 12,6* 10,3 9,0

Norma 72,3* 73,4 68,2

Antsvoris 15,1* 16,3* 22,8

Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą;

*p<0,05, lyginant su retai pusryčiaujančiomis (z testas pagal Bonferoni metodą).

Didžioji dalis tėvų, gyvenančių mieste, atsakė, kad jų vaikas pusry-

čiauja kasdien, pusryčiaujančių retai pirmokų mieste buvo beveik ketvir-

tadalis (4.5.2.3 pav.). Kasdien pusryčiaujančių pirmokų kaime buvo du

trečdaliai, kas dešimtas vaikas pusryčius valgė 4–6 dienas, o retai pusryčius

valgė kas ketvirtas pirmokas. Mieste gyvenantys pirmokai statistiškai

reikšmingai dažniau valgė pusryčius lyginant su gyvenančiais kaime.

*p<0,05, lyginant su gyvenančiais kaime (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.3. pav. Pirmokų pusryčiavimo dažnio skirstinys

atsižvelgiant į gyvenamąją vietą

90

Tėvų anketinės apklausos (2008 ir 2010 m.) duomenimis, daugiau kaip

dviejų ketvirtadalių pirmokų apetitas buvo geras (44,9 proc.), vidutinišką

apetitą turėjo beveik pusė vaikų (47,8 proc.), o blogu apetitu pasižymėjo kas

keturioliktas pirmokas (7,3 proc.). Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp

tyrimo metų ir lyties nebuvo nustatyta.

Vertinant sąsajas tarp pirmokų apetito ir mitybos būklės, nustatyti sta-

tistiškai reikšmingi skirtumai (4.5.2.4 pav.). Daugiausiai liesų vaikų pasižy-

mėjo blogu apetitu lyginant su turinčiais vidutinišką arba gerą apetitą.

Trečdalis vaikų, turėjusių antsvorio, pasižymėjo geru apetitu.

*p<0,05, lyginant su vidutinišku ir blogu apetitu (z testas pagal Bonferoni metodą);

#p<0,05, lyginant su blogu apetitu (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.4. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su apetitu

Analizuojant vaikų apetitą pagal gyvenamąją vietą nustatyta, kad

didžioji dalis (48,2 proc.) mieste gyvenančių vaikų turėjo vidutinišką

apetitą, du penktadaliai turėjo gerą apetitą ir kas tryliktas pirmokas pasižy-

mėjo blogu apetitu (4.5.2.5 pav.). Beveik pusė kaime gyvenančių vaikų

turėjo gerą ir vidutinišką apetitą ir kas devynioliktas – blogą apetitą. Mieste

statistiškai reikšmingai mažiau vaikų buvo turinčių gerą apetitą ir reikš-

mingai daugiau blogą apetitą, lyginant su kaime gyvenančiais.

91

*p<0,05, lyginant su gyvenančiais kaime (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.5. pav. Pirmokų skirstinys, atsižvelgiant į apetitą ir gyvenamąja vietą

Didžioji dalis vaikų valgė 4–5 kartus per dieną (69,5 proc.), iki 3 kartų

per dieną valgė ketvirtadalis vaikų (26,7 proc.), 6 ir daugiau kartų per dieną

valgė 3,8 proc. pirmokų. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp valgymo

dažnio per dieną, atsižvelgiant į tyrimo metus ir lytį nebuvo nustatyta. Tarp

vaikų mitybos būklės grupių ir valgymo dažnio statistiškai reikšmingų

skirtumų nestebėta (p>0,05).

Tėvų anketoje buvo klausiama „Kokius riebalus dažniausiai vartoja tep-

dami sumuštinius vaikams?“. Sumuštiniams tepti tėvai daugiausiai naudojo

sviestą (34,5 proc.), trečdalis tėvų naudojo margariną (30,7 proc.) ir tepų

riebalų mišinį (28,4 proc.). Jokių riebalų sumuštiniams nevartojo kas šešio-

liktas respondentas (6,3 proc.). Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai

tarp sumuštiniams vartojamų riebalų rūšies ir tyrimo metų (4.5.2.6 pav.).

2010 m. 1,2 karto sumažėjo tepaus riebalų mišinio vartojimas ir tiek pat

išaugo sviesto vartojimas.

*p<0,05, lyginant su 2010 m. (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.6. pav. Sumuštiniams tepti naudojamų riebalų skirstinys,

atsižvelgiant į tyrimo metus

92

Tėvai Šeimos apklausos anketoje atsakinėjo į klausimus, kaip dažnai jų

vaikas valgo ir geria tam tikrus maisto produktus ir gėrimus per įprastinę

savaitę (4.5.2.2 lentelė). Šviežius vaisius dažnai vartojo apie du trečdaliai

pirmokų, daržoves apie du penktadaliai, košes kas trečias pirmokas.

Natūralų pieną dažnai vartojo 39,5 proc. berniukų ir 37,1 proc. mergaičių.

Natūralų pieną pirmokai dažniau vartojo, negu mažo riebumo. Pieno

produktus dažnai vartojo daugiau kaip du trečdaliai pirmokų. Nustatyta, kad

paukštieną daugiau negu pusė pirmokų vartojo kartais. Natūralią mėsą arba

jos gaminius dažnai vartojančių buvo apie pusė. Kas trečias ištirtas

pirmokas žuvies vartojo kartais ir daugiau negu pusė – retai. Gaiviųjų

gėrimų dažnai vartojo kas šeštas pirmokas, kartais – kas šeštas berniukas ir

kas penkta mergaitė. Mažo kaloringumo arba aromatizuoto pieno gėrimų

dauguma pirmokų vartojo retai. Apie du penktadalius pirmokų saldainių,

šokoladų vartojo dažnai ir dar du penktadaliai – kartais. Kas penkioliktas

berniukas ir kas aštuoniolikta mergaitė dažnai valgė „greito maisto“ (picos,

bulvyčių „fri“ ir kt.), kartais tokį maistą valgė kas septintas berniukas ir kas

aštunta mergaitė. Analizuojant maisto produktų vartojimo dažnį pagal lytį

nustatyta, kad dažnai vartojančių šviežių vaisių ir daržovių berniukų buvo

statistiškai reikšmingai mažiau negu mergaičių (4.5.2.2 lentelė). Berniukai

reikšmingai dažniau vartojo bulvių traškučių, sausainių arba picos.

4.5.2.2. lentelė. Pirmokų maisto produktų ir gėrimų vartojimo dažnis pagal

lytį (2008 ir 2010 m.).

Maisto produktai ir gėrimai Dažnai Kartais Retai p

B M B M B M

Švieži vaisiai 58,4* 62,0 33,4* 30,4 8,2 7,6 0,002

Šviežios daržovės 39,2* 42,0 41,9 40,5 18,9 17,5 0,025

Virtos daržovės 28,0 28, 37,1 38,3 35,0 33,3 0,245

Košės/dribsniai 38,2 37,3 37,0* 39,5 24,8 23,2 0,043

100 proc. sultys 29,1 28,7 34,1 34,0 36,8 37,2 0,909

Natūralus pienas 39,5 37,1 18,3 18,5 42,2 44,4 0,060

Mažo riebumo pienas 31,6 30,7 19,3 19,5 49,0 49,8 0,640

Pieno produktai 64,4 65,1 27,4 27,1 8,1 7,8 0,792

Fermentinis sūris 34,1 33,2 36,5 37,5 29,5 29,2 0,563

Paukštiena 25,5 26,8 53,7 54,1 20,8 19,2 0,123

Raudona mėsa 50,4 49,7 40,1 41,2 9,5 9,1 0,552

Mėsos gaminiai 50,9 49,1 33,8 34,7 15,2 16,2 0,200

Žuvis 10,8 10,7 34,6 36,8 54,6 52,5 0,093

93

4.5.2.2. lentelės tęsinys.

Maisto produktai ir gėrimai Dažnai Kartais Retai p

B M B M B M

Gaivieji gėrimai 16,2 15,8 18,3 16,5 65,5 67,7 0,059

Mažo kal. gėrimai 2,3 2,5 5,1 4,3 92,6 93,3 0,156

Arom. pieno gėrimai 5,7 6,0 11,5 11,3 82,9 82,7 0,794

Bulvių traškučiai 8,5* 7,3 15,6* 13,3 75,8* 79,4 0,001

Saldainiai, šokoladas 40,8 42,8 40,0 39,5 19,2 17,7 0,081

Sausainiai, pyragai 31,1* 29,1 36,5* 39,3 32,4 31,3 0,025

Pica, bulvytes „fri“ 6,5* 5,3 14,7* 13,1 78,9* 81,6 0,004

B – berniukai; M – mergaitės;

*p<0,05, lyginant pagal lytį (z testas pagal Bonferoni metodą).

Analizuojant sąsajas tarp mitybos būklės ir šviežių vaisių, daržovių,

pieno ir pieno produktų, natūralios mėsos ar mėsos gaminių, gaiviųjų

gėrimų, „greito maisto“ vartojimo dažnio statistiškai reikšmingų skirtumų

nebuvo nustatyta (p>0,05).

Tačiau nustatyta, kad tiriamieji pirmokai, kurie, dažniau vartojo košių

arba dribsnių, rečiau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą. Taip pat buvo

nustatyta, kad dažnai valgantys saldainių pirmokai statistiškai reikšmingai

dažniau buvo liesi, lyginant su turinčiais antsvorio, įskaitant nutukimą,

atitinkamai 45,1 ir 40,7 proc. Panaši tendencija stebėta ir tarp pirmokų

dažnai valgančių sausainių arba pyragaičių: liesų buvo reikšmingai daugiau,

lyginant su turinčiais per didelį svorį pirmokais, atitinkamai 31,7 ir 26,3

proc.

Mitybos įpročių sąsajos su pirmokų mitybos būkle

Siekiant sumažinti mitybos įpročius apibūdinančių kintamųjų skaičių

buvo pritaikyta faktorinė analizė. Buvo išskirti 5 bendrieji mitybos faktoriai

(4.5.2.3. lentelė). „Vaisių ir daržovių“, „Grūdų ir pieno produktų“ bei

„Baltyminio maisto“ faktoriai apibūdino sveikos mitybos įpročius.

„Nesveikų užkandžių“ ir „Saldumynų“ faktoriai labiau atspindėjo nesveikos

mitybos įpročius.

Kiekvienam tiriamajam buvo apskaičiuotos bendrųjų faktorių reikšmės,

pagal kurias tiriamieji buvo padalinti į dvi grupes: kurių atitinkamo

faktoriaus reikšmės buvo teigiamos ir kurių faktoriaus reikšmės buvo nei-

giamos. Apskaičiuotos teigiamos reikšmės rodo, kad tiriamieji dažnai valgo

tam faktoriui priskiriamus produktus, neigiamiamos reikšmės, kad valgo

retai.

94

4.5.2.3. lentelė. Maisto produktų ir gėrimų svorių įverčiai, kurie sudarė

pirmokų bendruosius mitybos faktorius

Maisto produktai

ir gėrimai

Faktoriai

Nesveikų

užkandžių

Vaisių ir

daržovių

Baltyminio

maisto

Saldumynų Grūdų ir pieno

produktų

Bulvių traškučiai,

kukurūzų lazdelės

0,794 – – – –

Gaivieji gėrimai 0,732 – – – –

Pica 0,672 – – – –

Švieži vaisiai – 0,770 – – –

Šviežios daržovės – 0,657 – – –

100% aisų sultys – 0,545 – – –

Natūrali mėsa – – 0,726 – –

Mėsos gaminiai – – 0,590 – –

Žuvis – – 0,528 – –

Virtos daržovės – – 0,473 – –

Paukštiena – – 0,407 – –

Saldainiai,

šokoladas

– – – 0,768 –

Sausainiai, spurgos – – – 0,720 –

Pienas – – – – 0,727

Košės arba

dribsniai

– – – – 0,694

Pieno produktai – – – – 0,442

Fermentinis sūris – – – – 0,413

Pateikti įverčiai ≥0,4.

Palyginus apskaičiuotus bendruosius faktorius su pirmokų mitybos

būkle statistiškai reikšmingi skirtumai nustatyti su „Grūdų ir pieno“ fakto-

riumi (4.5.2.7 pav.). Pirmokai, kurie dažniau valgė šiam faktoriui priskirtus

maisto produktus, 1,2 karto mažiau turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą.

95

*p<0,05, lyginant su teigiamomis faktoriaus reikšmėmis (z testas pagal Bonferoni metodą).

4.5.2.7. pav. Pirmokų „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriaus sąsajos su

mitybos būkle

Atlikus vienaveiksnę logistinę regresinę analizę nustatyta, kad pirmo-

kai, kurie dažniau vartojo „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriui priskirtus

maisto produktus, turėjo 1,2 karto mažesnę galimybę turėti antsvorio

(GS=0,84; 95 proc. PI 0,74–0,96; p=0,008). Tarp kitų mitybos faktorių

grupių ir tikimybės vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, nerasta

(p>0,05).

Taikant tiesinės regresijos modelį buvo ieškota ryšių tarp vaikų KMI ir

mitybos faktorių grupių (4.5.2.4 lentelė). Nustatytas tiesioginis ryšys tarp

vaikų KMI ir „Saldumynų“ bei „Grūdų ir pieno produktų“ faktorių. Vaikai,

valgantys daugiau saldumynų, turėjo mažesnį kūno svorį. Pirmokai, retai

vartojantys „Grūdų ir pieno produktų“ faktoriui priskiriamų produktų,

dažniau turėjo padidėjusį KMI.

4.5.2.4. lentelė. Vaikų KMI sąsajos su mitybos faktoriais

Nepriklausomi kintamieji β 95 proc. pasikliautinieji

intervalai p

„Nesveikų užkandžių“ faktorius –0,015 –0,074–0,044 0,622

„Vaisių ir daržovių“ faktorius 0,032 –0,027–0,091 0,285

„Baltyminio maisto“ faktorius 0,049 –0,009–0,108 0,099

„Saldumynų“ faktorius –0,090 –0,149–(–0,031) 0,003

„Grūdų ir pieno produktų“ faktorius –0,107 –0,165–(–0,048) 0,001

Suvienodinta pagal lytį.

96

Iš Šeimos apklausos anketos buvo sužinota apie pirmokų fizinio akty-

vumo 2008 ir 2010 m. ypatumus. Analizuojant, kokiu būdu pirmokai pasie-

kia mokyklą, nustatyta, kad daugiau negu pusė pirmokų (52,1 proc.) į

mokyklą atvežami automobiliu arba atvyksta visuomeniniu transportu; tuo

tarpu iš mokyklos pėsčiomis grįžta didesnė dalis pirmokų (59,5 proc.). Pusė

tėvų (53 proc.) anketoje nurodė, kad jų vaikui nuo namų iki mokyklos yra

mažiau negu 1 kilometras, kas penktam (19,4 proc.) – 1–2 km; kas vienuo-

liktam pirmokui (9,3 proc.) nuo namų iki mokyklos yra 3–4 km, ir kas

penktam (18,3 proc.) iki mokyklos yra 5 ir daugiau kilometrų.

Pirmokų tėvai pateikė duomenis apie vaikų sporto arba šokių būrelių

lankymą. Tokius būrelius lankė 45,2 proc. Lietuvos pirmokų. Mergaitės

reikšmingai dažniau (p<0,05) lankė būrelius negu berniukai, atitinkamai 48

ir 42,3 proc. Nustatyta, kad daugiausia pirmokų būrelius lankė 2 kartus per

savaitę (40,1 proc.), 1 arba 3 kartus per savaitę būrelius lankė apie

ketvirtadalis pirmokų, atitinkamai 26,8 ir 22,8 proc. Reikšmingi skirtumai

nustatyti tarp gyvenamosios vietos ir būrelių lankymo (p<0,05). Mieste

gyvenantys pirmokai 1,3 karto dažniau lankė sporto arba šokių būrelius,

lyginant su kaime gyvenančiais pirmokais, atitinkamai 46,8 ir 34,7 proc.

Tarp pirmokų mitybos būklės ir būrelių lankymo, statistiškai reikš-

mingų skirtumų nebuvo nustatyta (p>0,05).

Remiantis Amerikos Pediatrijos akademijos (APA) rekomendacijomis,

buvo vertinama pasyvi pirmokų veikla, apskaičiuojant sėdimos veiklos prie-

šais ekraną rodiklį (žr. metodiką). Nustatyta, kad daugiau negu pusė (55,5

proc.) pirmokų darbo dienomis žaisdami kompiuteriu ir žiūrėdami televizo-

rių praleisdavo iki 2 val. per dieną ir atitiko APA rekomenduojamą sėdimo-

sios veiklos normą. Tačiau savaitgaliais rekomenduojamą normą atitiko tik

ketvirtadalis pirmokų (24,2 proc.). Įvertinus pirmokų mitybos būklės ir

sėdimos veiklos sąsajas darbo dienomis bei savaitgaliais, nustatyti statis-

tiškai reikšmingi skirtumai (4.5.2.8 pav.). Pirmokų, kurie darbo dienomis ir

savaitgaliais viršijo rekomenduojamą sėdimosios veiklos normą, statistiškai

reikšmingai dažniau turėjo antsvorio, lyginant su pirmokais, kurių sėdimoji

veikla atitiko normą.

97

*p<0,05, lyginant su 2 val. ir ilgiau (z testas pagal Bonferoni metodą).

Antsvoris – antsvoris, įskaitant nutukimą.

4.5.2.8. pav. Pirmokų mitybos būklės sąsajos su sėdimąja veikla

Atlikus logistinę regresinę analizę, įvertinti antsvorio, įskaitant nutukimą,

ryšiai su pirmokų fizinio aktyvumo ypatumais (4.5.2.5 lentelė). Nustatytos

statistiškai reikšmingos sąsajos tarp sėdimos veiklos darbo dienomis.

Nustatyta, kad galimybė vaikui turėti antsvorio, įskaitant nutukimą, buvo 1,2

karto didesnė, jeigu vaikas darbo dienomis žiūrėdavo televizorių ir žaisdavo

kompiuteriu 2 ir daugiau val. per dieną.

4.5.2.5. lentelė. Pirmokų antsvorio, įskaitant nutukimą, galimybių santykiai

(GS) ir jų pasikliautinieji intervaląi (PI), atsižvelgiant į fizinio aktyvumo

veiksnius

Veiksniai Antsvoris, įskaitant nutukimą

Proc. GS 95 proc. PI

Būrelių lankymas

Lanko 15,8 1

Nelanko 17,2 1,13 0,99–1,15

Atvyksta į mokylą

Eina 15,9 1

Veža 17,2 1,09 0,97–1,23

98

4.5.2.5. lentelės tęsinys

Grįžta iš mokyklos

Eina 16,5 1

Veža 16,8 1,03 0,91–1,16

Sėdimos veiklos priešais ekraną rodiklis (darbo dienomis)

Iki 2 val. 15,4 1

2 val. ir ilgiau 18,0 1,21 1,08–1,36

Sėdimos veiklos priešais ekraną rodiklis (savaitgaliais)

Iki 2 val. 15,5 1

2 val. ir ilgiau 16,8 1,09 0,96–1,27

Suvienodinta pagal vaiko lytį, amžių ir tyrimo metus.

Apibendrinant pateiktus rezultatus galima teigti, kad gimusių per

didelio svorio berniukų buvo reikšmingai daugiau negu mergaičių.

Daugiausia vaikų buvo žindyti iki 3 mėnesių, kas penktas pirmokas 2008 ir

2010 m. buvo žindytas 4–6 mėnesius. Ištirti pirmokai dažniausiai valgė 4–5

kartus per dieną, kasdien pusryčiavo daugiau kaip du trečdaliai vaikų.

Pirmokai per mažai kasdien vartojo šviežių vaisių ir daržovių, košių, nepa-

kankamai vartojo žuvies. Pusryčiaujančių kasdien pirmokų buvo daugiau

mieste, lyginant su gyvenančiais kaime.

Sporto arba šokių būrelius lankė 45,2 proc. pirmokų (42,3 proc. berniu-

kų ir 48 proc. mergaičių). Didžioji jų dalis (40,1 proc.) būrelius lankė 2

kartus per savaitę. Mieste gyvenantys pirmokai 1,3 karto dažniau lankė

sporto būrelius, lyginant su kaime gyvenančiais. Sąsajų tarp tiriamųjų sporto

arba šokių būrelių lankymo ir mitybos būklės nenustatyta.

Pirmokai, kurie viršijo sėdimos veiklos rodiklio normą ir prie ekrano

praleisdavo daugiau negu 2 val., statistiškai reikšmingai dažniau turėjo

antsvorio, įskaitant nutukimą, palyginti su trumpesnį laiką prie ekrano pra-

leidžiančiais vaikais.

99

5. REZULTATŲ APTARIMAS

PSO inicijavo Europos vaikų nutukimo stebėsenos tyrimą, kurio metu

būtų rutiniškai matuojami pradinių klasių vaikai, taip sukuriant vaikų

augimo ir nutukimo stebėsenos sistemą. Šis darbas yra vaikų augimo

Lietuvoje stebėsenos dalis, ir jame pristatomi pagrindiniai tyrimo rezultatai.

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos metu ištirta nacionalinė reprezentuojanti

Lietuvą pirmokų imtis. Šio amžiaus vaikų fizinis išsivystymas bei sąsajos su

įvairiais veiksniais Lietuvoje nebuvo tyrinėtos.

Lietuvių tauta yra sena Europos populiacija, išlaikiusi būdingus fizinės

sandaros bruožus [180]. Lietuvoje vaikų augimas pradėtas registruoti 1925–

1927 m. Vėlesni tyrimai buvo atlikti 1965–1967 m. ir 1985 m. [44, 180].

Mūsų ir šių paminėtų tyrimų 7–10 m. vaikų ūgio ir svorio vidurkiai patei-

kiami 5.1 lentelėje. Lyginant antropometrinių rodiklių rezultatus su anksčiau

atliktais tyrimais, mūsų 2008 ir 2010 m. pirmokų tyrimų duomenys buvo

apjungti, kadangi vaikų pagrindiniai antropometriniai rodikliai tarp skirtingų

tyrimo metų statistiškai reikšmingai nesiskyrė.

5.1. lentelė. 7–10 m. vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai nuo 1925–2010 m.

Amžius 1925–1927 m.* 1965–1967 m.* 1985 m.** 2008–2010 m.***

B M B M B M B M

Ūgio akceleracija, cm

7 m. 116,6 116,1 124,8 124,4 126,4 124,6 129,3 128,5

8 m. 121,9 121,3 128,8 127,6 131,4 130,4 131,7 131,0

9 m. 126,0 125,4 132,9 133,3 136,5 135,5 140,5 139,9

10 m. 129,7 129,2 137,8 137,2 140,6 139,9 142,8 142,4

Svorio akceleracija, kg

7 m. 21,9 21,4 25,5 25,7 25,4 24,2 27,6 27,0

8 m. 24,3 23,9 28,2 27,3 28,3 27,0 29,1 28,1

9 m. 26,2 25,8 29,8 30,2 30,9 30,4 34,7 33,6

10 m. 28,6 28,1 33,0 32,8 33,5 32,5 36,1 34,7

B – berniukai; M – mergaitės.

*Balčiūnienė I, Nainys JV, Pavilonis S, Tutkuvienė J. Lietuvių antropologijos metmenys,

V. „Mokslas“ 1991;

**Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo vertinimas. Vilnius: Meralas; 1995.

*** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas.

Mūsų apskaičiuotas 7–10 m. Lietuvos vaikų ūgio ir svorio vidurkio

reikšmes lyginant su 1925–1927 m. tyrimo rezultatais, matyti, kad per 83

metų laikotarpį ūgio vidurkis tarp septynmečių berniukų ir mergaičių padi-

100

dėjo atitinkamai 12,7 ir 12,4 cm, tarp aštuonmečių – 9,8 ir 9,7 cm; tarp

devynmečių berniukų ir mergaičių – atitinkamai 14,5 ir 14,5 cm, tarp

dešimtmečių – 13,1 ir 13,2 cm. Svorio vidurkiai tarp septynmečių berniukų

ir mergaičių padidėjo atitinkamai 5,7 ir 5,6 kg, tarp aštuonmečių – 4,8 ir 4,2

kg; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo

atitinkamai 8,5 ir 7,8 kg; tarp dešimtmečių – 7,5 ir 6,6 kg [180].

XX a. pirmoje pusėje vaikų ūgio ir svorio vidurkių pokyčiai buvo gana

ženklūs ir per 40 m. (nuo 1925–1927 iki 1965–1967 m.) ūgio vidurkis tarp

septynmečių berniukų ir mergaičių padidėjo atitinkamai 8,2 ir 8,3 cm, tarp

aštuonmečių – 6,9 ir 6,3 cm; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių –

atitinkamai 6,9 ir 7,9 cm, tarp dešimtmečių – 8,1 ir 8 cm. Svorio vidurkiai

tarp septynmečių berniukų ir mergaičių padidėjo atitinkamai 3,6 ir 4,3 kg.

Tarp aštuonmečių – 3,9 ir 3,4 kg; tarp devynmečių berniukų ir mergaičių

svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3,6 ir 4,4 kg; tarp dešimtmečių – 4,4 ir

4,7 kg [180].

Per sekančius 40 metų (nuo 1965–1967 iki 2008 m.) pagrindiniai

jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų augimo rodikliai taip pat pakito. Iš

5.1 lentelės matyti, kad septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai

padidėjo atitinkamai 4,5 ir 4,1 cm; aštuonmečių – 2,9 ir 3,4 cm. Devyn-

mečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 7,6 ir 6,6

cm; dešimtmečių – 5 ir 5,2 cm. Septynmečių berniukų ir mergaičių svorio

vidurkiai padidėjo atitinkamai 2,1 ir 1,3 kg; aštuonmečių – 0,9 ir 0,8 kg.

Devynmečių berniukų ir mergaičių svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 4,9

ir 3,4 kg; dešimtmečių – 3,1 ir 1,9 kg [180]. Kaip matyti iš pateiktų

duomenų stebimi netolygūs augimo rodiklių pokyčiai amžiaus grupėse,

kuriuos galima būtų paaiškinti ankstesnių tyrimų metodologiniais

ypatumais.

Mūsų atlikto tyrimo (2008 ir 2010 m.) pradinių klasių mokinių ūgio ir

svorio vidurkiai buvo palyginti su 1985 m. tyrimo rezultatais [44]. Per kiek

didesnį negu dvidešimties metų laikotarpį Lietuvos vaikų ūgio ir svorio

vidurkiai padidėjo labiau septynmečių ir devynmečių, negu aštuonmečių ir

dešimtmečių. Septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo

atitinkamai 2,9 ir 3,9 cm; aštuonmečių – 0,3 ir 0,6 cm; Devynmečių

berniukų ir mergaičių ūgio vidurkiai padidėjo atitinkamai 4,0 ir 4,4 cm;

dešimtmečių – 2,2 ir 2,5 cm. Septynmečių vaikų svorio vidurkiai padidėjo

atitinkamai 2,2 ir 2,8 kg; aštuonmečių – 0,8 ir 1,1 kg; devynmečių vaikų

svorio vidurkiai padidėjo atitinkamai 3,8 ir 3,2 kg; dešimtmečių – 2,6 ir 2,2

kg [44].

101

Mūsų apskaičiuotus 7–10 m. berniukų ir mergaičių ūgio procentilius

palyginome su Lietuvos vaikų ūgio procentilių standartais [44] (5.2 ir 5.3

lentelės). Pateiktose lentelėse matyti, kad ypač dideli skirtumai išryškėjo

tarp 7 ir 9 m. vaikų ūgio procentilių, kurie svyravo nuo 4 iki 6 cm.

5.2. lentelė. 7–10 m. berniukų ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos

vaikų ūgio procentilių standartais [44]

Amžius

Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

7* m. 119,0 122,1 125,5 129,1 133,2 136,7 140,0

7 m. 114,0 117,0 120,0 124,0 128,0 131,0 134,0

8* m. 121,0 124,5 128,0 131,6 135,8 139,2 142,5

8 m. 119,0 122,0 126,0 130,0 133,0 136,0 140,0

9* m. 128,5 132,6 136,4 140,5 144,9 148,7 152,0

9 m. 124,0 128,0 131,0 135,0 138,5 142,0 146,0

10* m. 130,5 135,0 138,5 142,8 147,0 150,5 154,6

10 m. 130,0 133,0 136,0 140,0 144,0 148,0 153,0

* lyginant su Lietuvos berniukų ūgio procentilių standartais.

5.3. lentelė. 7–10 m. mergaičių ūgio procentilių palyginimas su Lietuvos

vaikų ūgio procentilių standartais [44]

Amžius,

metais

Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

7* m. 118,0 121,5 124,6 128,5 132,2 136,0 139,5

7 m. 112,0 116,0 119,0 123,0 127,0 130,0 134,0

8* m. 121,0 124,0 127,3 131,0 134,5 138,0 141,5

8 m. 118,0 121,0 124,0 128,0 133,0 136,0 140,0

9* m. 128,0 132,0 135,5 139,8 144,0 148,1 152,0

9 m. 123,0 126,0 130,0 134,5 140,0 142,0 146,0

10* m. 131,0 134,6 138,0 142,0 146,5 150,5 154,0

10 m. 128,0 132,0 136,0 141,0 145,5 149,0 153,0

* lyginant su Lietuvos mergaičių ūgio procentilių standartais.

Lyginant 7–10 m. berniukų ir mergaičių svorio procentilius su Lietuvos

vaikų svorio procentilių standartais ypač ženklūs skirtumai išryškėjo tarp 9

m. vaikų (5.4 ir 5.5 lentelės) svorių procentilių [44]. 7, 8 ir 10 m. amžiaus

vaikų grupėse ryškesni skirtumai stebėti dažniausiai nuo 75 svorio

procentilio, nors neatitikimų pasitaikė lyginant 3, 10 ir 50 procentilius.

102

5.4. lentelė. 7–10 m. berniukų svorio procentilių palyginimas su Lietuvos

vaikų svorio procentilių standartais [44]

Amžius Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

7* m. 20,5 22,3 24,3 26,5 29,9 34,5 40,3

7 m. 19,0 21,0 22,0 24,0 26,0 29,0 34,0

8* m. 21,0 23,2 25,2 27,9 31,6 36,5 44,2

8 m. 21,0 23,0 24,0 26,0 29,0 33,0 40,0

9* m. 24,8 27,1 29,6 33,1 37,9 44,7 52,1

9 m. 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 37,0 46,0

10* m. 25,9 27,8 30,7 34,3 40,0 46,3 54,6

10 m. 24,0 27,0 30,0 32,0 36,0 42,0 53,0

* lyginant su Lietuvos berniukų svorio procentilių standartais.

5.5. lentelė. 7–10 m. mergaičių svorio procentilių palyginimas su Lietuvos

vaikų svorio procentilių standartais [44]

Amžius Procentiliai

3 10 25 50 75 90 97

7*m. 19,6 21,4 23,4 25,9 29,5 34,3 40,6

7 m. 18,0 20,0 22,0 24,0 26,0 28,0 32,0

8* m. 20,7 22,4 24,3 27,0 30,5 35,8 41,2

8 m. 20,0 22,0 24,0 26,0 29,0 32,0 38,0

9* m. 23,9 26,0 28,8 31,9 36,9 43,5 51,8

9 m. 21,0 23,0 26,0 29,0 33,0 36,0 44,0

10* m. 24,6 27,1 29,6 33,5 38,3 43,9 52,3

10 m. 23,0 26,0 29,0 32,0 37,0 42,0 50,0

* lyginant su Lietuvos mergaičių svorio procentilių standartais

Mūsų apskaičiuotas KMI vidurkių reikšmes palyginome su Tutkuvienės

pateiktais duomenimis, kai 1985 ir 2000 m. antropometriškai buvo ištirti

Vilniaus miesto 7–10 m. vaikai (5.6 lentelė) [22]. Lyginant duomenis

matyti, kad mūsų apskaičiuotos KMI vidurkio reikšmės visų amžiaus grupių

vaikams, išskyrus septynmečius berniukus, yra didesnės. Reikia pastebėti,

kad labai skiriasi lyginamų tyrimų imtys, pvz., 1985 m. buvo ištirtos 86

septynmetės mergaitės ir 103 berniukai; 2000 m. buvo ištirtos 83

septynmetės mergaitės ir 79 septynmečiai berniukai [22].

103

5.6. lentelė. 7–10 m. kūno masės indekso vidurkių pokyčiai nuo 1985–2010

m.

Amžius 1985 m.* 2000 m.* 2008–2010 m.**

B M B M B M

7 m. 15,9 15,6 16,7 15,5 16,5 16,2

8 m. 16,4 15,7 15,9 15,0 16,7 16,3

9 m. 16,5 16,5 16,5 15,6 17,4 17,1

10 m. 16,9 16,5 16,8 16,4 17,6 17,0

B – berniukai; M – mergaitės.

* Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian

children and adolescents, 1985–2002. Coll Antropol. 2007; 31(1): 109–21.

** Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas.

Kaip matyti iš pateiktų duomenų, mūsų nustatyti 7–10 m. vaikų augimo

rodikliai skiriasi nuo Lietuvos vaikų augimo standartuose pateikiamų

rodiklių [22].

Dar 1995 m. antropologas Gintautas Česnys yra pastebėjęs, kad būtina

bent kas dešimtmetį ištirti visų amžiaus grupių vaikų antropometrinius

rodiklius ir apskaičiuoti vietinius fizinio vystymosi standartus, kurie leistų

metodiškai vertinti augimą ir brendimą bei laiku pastebėti nukrypimus nuo

normos [44].

Atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje kaip tik trūksta sistemingai

atliekamų reprezentuojančių šalį antropometrinių vaikų ir paauglių

stebėsenos tyrimų. Iki šiol praktikoje gydytojų naudojami vaikų augimo

standartai yra išleisti 1995 m., tačiau jie remiasi 1985 m. Vilniaus miesto

vaikų antropometrinių tyrimų duomenimis [22, 44].

Mūsų apskaičiuotą antsvorio ir nutukimo paplitimą tarp jaunesniojo

mokyklinio amžiaus vaikų (2008 ir 2010 m.) palyginome su VU MF

antropologų 2000 m. atlikto tyrimo rezultatais [22]. Remdamiesi

Tutkuvienės pateiktais rezultatais apskaičiavome, kad antsvorio ir nutukimo

paplitimas tarp septynmečių berniukų/mergaičių nuo 2000 m. padidėjo

atitinkamai 1,8 proc. ir 1,3 proc./3,4 proc. ir 4,2 proc.; tarp aštuonmečių

vaikų atitinkamai 1,7 proc. ir 5,1 proc./7,3 proc. ir 2,7 proc. Tarp

devynmečių berniukų/mergaičių antsvorio ir nutukimo paplitimas padidėjo

atitinkamai 7,8 proc. ir 1,4 proc./5,3 proc. ir 4,3 proc.; tarp dešimtmečių –

atitinkamai 3,7 proc. ir 3,4 proc./0,3 proc. ir 2,1 proc. [22]. Kaip matyti, per

dešimtmetį antsvorio ir nutukimo paplitimas Lietuvoje tarp 7–10 m.

berniukų ir mergaičių padidėjo, ir ypač padaugėjo nutukusių vaikų.

104

Nors antropometriniai tyrimai Lietuvoje atliekami per 200 metų, tačiau

keičiantis gyvensenai, socialinėms sąlygoms, keičiasi ir vaikų bei paauglių

augimas bei vystymasis, todėl vaikų ir jaunimo mitybos būklės stebėsena

turėtų būti atliekama pastoviai. VU MF mokslininkų 2000 ir 2002 m.

duomenimis, antsvorio ir nutukimo paplitimas tarp 7–10 m. vaikų nebuvo

didelis [22], tačiau mūsų 2008 ir 2010 m. tyrimų duomenys rodo, jog beveik

pasivijome Europos vaikų antsvorio, įskaitant nutukimą, vidurkį.

Epochiniai antropometrinių rodiklių pokyčiai stebimi ir kitų autorių

moksliniuose darbuose [27, 187-190].

Daugelyje mokslinių publikacijų pateikiamas antsvorio ir nutukimo

paplitimas, tačiau pateiktus rezultatus kartais yra sudėtinga palyginti, nes

šalys, turinčios savo nacionalinius vaikų augimo standartus dažniausiai

vaikų mitybos būklę ir vertina pagal savo šalies standartus. Kol kas nėra

vieningos tarptautinės per didelio svorio vertinimo metodikos. Tyrimų

rezultatus sudėtinga palyginti ir dėl skirtingo vaikų amžiaus klasifikavimo.

Neretai tyrimai pristatomi suskirsčius vaikus į didesnius amžiaus intervalus.

Liesumo paplitimą tarp šalių gana sudėtinga palyginti, nes mokslinėje

literatūroje dauguma išsivysčiusių Europos šalių dažniausiai pateikia

antsvorio ir nutukimo paplitimą, nutylėdamos liesumo procentus dėl mažo

jo paplitimo.

PSO Europos vaikų nutukimo stebėsenos iniciatyva buvo pradėta dėl

objektyvių duomenų apie jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų vystymąsi

ir nutukimo paplitimą stokos ir vieningos antropometrinių duomenų tyrimo

ir vertinimo metodikos trūkumo. Šioje iniciatyvoje 2008 m. dalyvavo 12

šalių. Kadangi šalys antropometriškai matavo 6–9 m. amžiaus vaikus,

septynmečius vaikus išmatavo ir antropometrinius rodiklius pristatė 8 šalys,

aštuonmečius – 5, devynmečius – 2 šalys [59]. Palyginus mūsų tyrime

apskaičiuotus 2008 m septynmečių ūgio, svorio ir KMI vidurkius su kitų

COSI tyrime dalyvavusių šalių rezultatais, nustatyta, kad mūsų tirtųjų

septynmečių berniukų ir mergaičių ūgio ir svorio vidurkiai buvo vieni

didžiausių [59]. Panašūs vaikų augimo rodikliai buvo gauti Švedijoje,

Slovėnijoje ir Portugalijoje. KMI vidurkiai tarp berniukų ir mergaičių

didžiausi buvo Portugalijoje. Mūsų apskaičiuoti KMI vidurkiai buvo

panašūs į Latvijos, Airijos, Švedijos, Slovėnijos pateiktus KMI vidurkius.

Remiantis šalių, dalyvaujančių šioje iniciatyvoje, duomenimis didžiausias

antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas tarp septynmečių berniukų

vertinant pagal IOTF kriterijus buvo Portugalijoje (26,8 proc.), Slovėnijoje

(24,2 proc.), Airijoje (21, proc.). Mažiausias – Švedijoje (14,6 proc.),

Belgijoje (15,2 proc.), Latvijoje (15,3 proc.) ir Lietuvoje (16,2 proc.). Tarp

mergaičių didžiausias antsvorio, įskaitant nutukimą, paplitimas buvo Portu-

galijoje (28,5 proc.), Bulgarijoje (24,2 proc.), Airijoje (22,8 proc.). Mažiau-

105

sias – Čekijoje (14,7 proc.), Latvijoje (15,1 proc.) ir Lietuvoje (16,2 proc.)

[59]. Duomenys apie liesumo paplitimą tarp COSI tyrime dalyvaujančių

šalių vaikų nėra paskelbta.

Mūsų atliktas Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimas išryškino dar

vieną problemą – nustatyta, kad kas dešimtas ištirtas pradinukas yra liesas.

Kadangi mokslinių publikacijų apie liesumo paplitimą tarp Lietuvos vaikų

nėra, nebuvo galimybės duomenų palyginti ir įvertinti nepakankamo svorio

paplitimo tendencijų pastaraisiais dešimtmečiais.

Per mažo svorio paplitimas tarp Europos šalių vaikų, mokslinėse

publikacijose nėra gausiai pristatomas, be to, skirtingų vertinimo metodikų

taikymas riboja galimybes palyginti paplitimą. Dažnai per mažo svorio

vaikų paplitimas pateikiamas didžiuosiuose miestuose, o ne visos šalies

mastu. Renatos Bracale su bendraautoriais Milane (Italija) 2008 m. atlikto

tyrimo duomenimis, liesumo paplitimas 6–11 m. amžiaus vaikų grupėje

buvo panašus į mūsų. Liesų berniukų buvo 12,1 proc., mergaičių – 13,2

proc. [191]. Cuenca regione (Ispanija) 2004 m. 9–10 m. amžiaus grupėje

liesų berniukų nustatyta 9, mergaičių – 9,5 proc. [192].

Pirmą kartą Lietuvoje vaikų mitybos būklė buvo įvertinta ir palyginta

tarpusavyje pagal du plačiai taikomus tarptautinius standartus [4–6].

Įvertinus vaikų nutukimo, antsvorio, normalaus svorio ir liesumo paplitimą

pagal IOTF standartus, nustatytas didesnis procentas liesų vaikų, negu

naudojant PSO standartus, o antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo didesnis

vertinant pagal PSO standartus negu pagal IOTF kriterijus. Panašius

rezultatus skelbia ir kiti atlikti moksliniai tyrimai [59, 193–195]. COSI

tyrime dalyvaujanti Portugalija pristatė 2008 m. atlikto tyrimo, kurio metu

buvo ištirti 3765 6–8 m. amžiaus vaikai, rezultatus [193]. Vaikų antropo-

metriniai rodikliai buvo palyginti pagal skirtingus tarptautinius vertinimo

standartus. Portugalijos mokslininkai nustatė, kad antsvorio, įskaitant

nutukimą, paplitimas pagal IOTF ir PSO stadartus buvo atitinkamai 28,1 ir

37,9 proc.; o nutukimo paplitimas – atitinkamai 8,9 ir 15,3 proc. Liesų vaikų

pagal IOTF kriterijus buvo 4,8 proc., pagal PSO – 1 proc.

Xy Shan su kolegomis Beijinge (Kinija) 2004 m. ištyrė 21198 2–18 m.

amžiaus vaikus ir palygino antsvorio ir nutukimo paplitimą pagal IOTF ir

PSO standartus [195]. Autoriai nustatė, kad mus dominančioje 6–9 m.

amžiaus grupėje, įvertinus pagal IOTF kriterijus, vaikų turinčių antsvorio

buvo 11,2, pagal PSO – 12,1 proc. Nutukimas pagal IOTF kriterijus nusta-

tytas 6,3; pagal PSO – 10 proc. vaikų.

Vertinant mūsų tyrime ištirtų pirmokų ūgio ir svorio prieaugį per du

metus, nuo pirmos iki trečios klasės, nustatėme, kad berniukai ir mergaitės

ūgio priaugo tiek, kiek vidutiniškai turi priaugti tokio amžiaus vaikai, tačiau

svorio prieaugis mūsų tyrime ištirtų vaikų buvo didesnis. James Tanner

106

teigia, kad vaikai nuo 6 iki 10 metų amžiaus vidutiniškai priauga ūgio nuo 5

iki 6 cm per metus, o svorio – po 2,5 kg. [41].

Išanalizavus Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų mitybos

būklės sąsajas su šeimos veiksniais, nustatytos sąsajos tarp vaikų ir tėvų

KMI, gimimo svorio, žindymo.

Disertaciniame darbe pristatyti rezultatai tarp vaikų ir tėvų antropomet-

rinių rodiklių neprieštarauja daugelio mokslininkų paskelbtiems rezultatams.

Kaip savo darbuose teigia užsienio autoriai, tėvų antsvoris ir nutukimas

tiesiogiai siejasi su vaikų mitybos būkle [196–200]. Mūsų tyrime nustatyta,

jei abu tėvai buvo per didelio kūno svorio, tai vaikų turinčių per didelį kūno

svorį nustatyta tris kartus daugiau, lyginant kai abu tėvai yra normalaus

svorio. Kylyje (Vokietija) atliktas 4517 5–7 m. amžiaus vaikų tyrimas ir

konstatuota, kad tėvų antsvoris yra vaikų antsvorio rizikos veiksnys, net

jeigu tik vienas iš tėvų yra per didelio svorio, nors autoriai stebėjo stipresnę

koreliaciją tarp mamų ir vaikų KMI, lyginant su tėčių ir vaikų KMI [198].

Mūsų atliktame tyrime buvo nustatyti ryšiai tarp tėvų ir jų vaikų KMI,

atsižvelgus į tėvų amžių. Nustatyta, kad jaunesnių kaip 29 m. ir 29–30 m.

tėvų amžiaus grupėse vaikų KMI buvo didesnis, lyginant su 40 m. ir

vyresniais tėvais. Galima daryti prielaidą, kad didėjant tėvų amžiui, mitybos

įpročiai gerėja ir tampa sveikesni, labiau rūpinamasi savo sveikata. 2007 m.

atlikto Lietuvos suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas atskleidė, kad

didėjant amžiui, vyrų ir moterų mityba kito teigiama linkme. Vyresnio

amžiaus gyventojai maitinosi sveikiau: jie rečiau valgė mėsos, dešrų,

saldumynų, dažniau – šviežių daržovių, vaisių, košių ir žuvies. Moterų

mityba buvo sveikesnė negu vyrų [201].

Disertacinio darbo duomenys patvirtino daugelio užsienio autorių dar-

buose pateikiamus rezultatus, kur teigiama, kad naujagimio svoris yra

susijęs su nutukimo rizika vėlesniame amžiuje [85, 86, 101, 202]. Karen

Schellong su bendraautoriais atliko 66 studijų meta-analizę ir nustatė, kad

mažas gimimo svoris (<2500 g) mažino antsvorio riziką vėlesniame gyve-

nime, o didelis gimimo svoris (>4000 g) – didino [86].

Analizuojant ankstyvuosius postnatalinius veiksnius, turinčius įtakos

nutukimui vėlesniame amžiuje, žindymas yra išskiriamas kaip vienas iš

reikšmingų veiksnių. PSO rekomenduoja išimtinį kūdikių žindymą iki 6

mėnesių amžiaus. Nuo šešių mėnesių kūdikis jau turėtų gauti ir papildomo

maisto, tačiau tęsiant žindymą iki 2 metų ir ilgiau [203, 204]. Mūsų atlikto

tyrimo anketoje nebuvo atskirai pateikta klausimo apie išimtinį žindymą,

todėl negalime pasakyti ir palyginti, kiek buvo išimtinai kūdikį žindančių

motinų. Atlikto tyrimo duomenimis, dauguma vaikų buvo žindyti iki 3

mėnesių, 4-6 mėn. žindė kas penkta mama. Sąsajų tarp pirmokų antsvorio ir

nutukimo bei žindymo nebuvo nustatyta. Tačiau buvo nustatyta, kad tarp

107

žindytų trečiokų, antsvorio ir nutukimo paplitimas buvo mažesnis, lyginant

su nežindytais. Tikėtina, kad stebint tų pačių mokinių kohortą, vyresniame

mokykliniame amžiuje turėtų išryškėti žindymo efektas.

PSO pateikia duomenis, kad žindyti kūdikystėje rečiau būna nutukusiais

suaugusiais [17]. Mokslinėse publikacijose vertinant žindymo įtaką vaikų

antsvoriui ir nutukimui pateikiami prieštaringi duomenys. Vieni autoriai

teigia, kad žindymas ir žindymo trukmė susiję su mažesne antsvorio ir

nutukimo rizika [100, 102]. Harder atlikta 17 studijų metaanalizė parodė,

kad ilgesnė žindymo trukmė siejosi su mažesne antsvorio rizika vėlesniame

amžiuje [99]. Kiti autoriai pateikia priešingus rezultatus, teigdami, kad

žindymas neturi įtakos vaikų antsvoriui ir nutukimui [205-209]. Šiame

darbe buvo įvertintos žindymo sąsajos su mamų išsilavinimu. Nustatyta, kad

didėjant išsilavinimo lygiui mamos dažniau žindė savo vaikus. Panašius

rezultatus pateikia ir Lietuvos mokslininkų 2005 m. atliktas tyrimas apie

išimtinio žindymo būklę dešimtyje Lietuvos apskričių [210]. Tyrime buvo

apklaustos 1543 motinos auginančios 12–18 mėn. vaikus. Autoriai nustatė,

kad žindymo trukmė tiesiogiai priklausė nuo motinos išsilavinimo: kuo

aukštesnis buvo motinos išsilavinimas, tuo ilgiau kūdikiai buvo žindyti (r =

0,2, p=0,000).

Lietuvos vaikų augimo stebėsenos tyrimo rezultatai atskleidė, kad

tiriamųjų vaikų antsvorio ir nutukimo rizika siejosi su sociodemografiniais

tėvų amžiaus, šeimos sudėties, tėvų išsilavinimo lygio, darbo turėjimo,

pajamų dydžio veiksniais.

Išanalizavus šeimos sudėties veiksnius buvo nustatyta, kad dauguma

pirmokų gyveno pilnoje šeimoje ir kas penktas pirmokas augo su vienu iš

tėvų arba su globėjais. Zaborskis ir Lagūnaitė, apibendrinę 2002–2010 metų

HBSC tyrimų duomenis, pateikia panašius rezultatus: kas ketvirtas (27,1

proc.) 11, 13 bei 15 metų vaikas Lietuvoje gyvena nepilnoje šeimoje [138].

Disertaciniame darbe buvo analizuojamos šeimos sudėties ir pirmokų

mitybos būklės sąsajos. Nustatyta, kad vaikams, gyvenantiems pažeistos

struktūros šeimose, nutukimo rizika buvo mažesnė. Matomai, tai sąlygoja

kuklesnė šeimų materialinė padėtis. Tačiau norvegai atlikę panašų tyrimą

nustatė, kad sąsajų tarp vaikų nutukimo ir pažeistos struktūros šeimų nebu-

vo. Gautus rezultatus autoriai paaiškino faktu, kad Norvegijoje socialiniai

netolygumai neryškūs ir praktiškai nėra skirtumų tarp pilnų ir nepilnų šeimų

[166]. Kiti autoriai teigia, jog su vienu iš tėvų augantys vaikai turi didesnę

tikimybę būti nutukusiais [211]. Keliama hipotezė, kad tai siejasi su mažes-

nėmis pajamomis, pigesnio ir mažiau palankaus sveikatai maisto pasirin-

kimu ir mažesnėmis fizinio aktyvumo galimybėmis.

Mūsų darbe buvo nustatyta, kad aukštesnis mamų išsilavinimo lygis,

tėčių ir mamų darbo turėjimas, didesnės pajamos didino tiriamųjų vaikų

108

nutukimo riziką. Tuo tarpu epidemiologiniai išsivysčiusių Vakarų šalių tyri-

mai, kuriuose buvo vertinama šeimų socioekonominė padėtis – tėvų išsila-

vinimas, užimtumas, pajamos, – dažniau pateikia priešingus, negu mūsų

gautieji, rezultatus. Autoriai teigia, kad žema šeimų socialinė padėtis didina

vaikų nutukimo riziką [24, 212].

Shrewsbury su bendraautoriais atlikę sisteminę mokslinių tyrimų

analizę rašo, kad 15 iš 20 studijų teigiama, jog tėvų išsilavinimas yra

atvirkščiai proporcingas vaikų nutukimui [165]. Labiau išsilavinę tėvai

atsakingiau vertina vaikų svorį ir palaiko sveikesnę gyvenseną. Aukštesnis

išsilavinimo lygis suteikia didesnę gerovę šeimai, tuo pačiu suteikia

galimybę sveikesniam pasirinkimui [211].

Lazzeri su bendraautoriais Toskanoje (Italija) tyrė sąsajas tarp vaikų ir

tėvų KMI bei tėvų išssilavinimo. Išanalizavę 1751 8–9 m. vaiko duomenis

autoriai nustatė atvirkštinę priklausomybę tarp tėvų išsilavinimo lygio ir

vaikų nutukimo: didžiausias vaikų nutukimo paplitimas buvo žemiausio

išsilavinimo tėvų šeimose ir didesnę įtaką turėjo tėčių išsilavinimas, lygi-

nant su mamų [61].

Julluson su bendraautoriais (Norvegija) analizavę vaikų mitybos būklės

ir šeimos veiksnių sąsajas reikšmingų ryšių tarp vaikų antsvorio ir tėvų

darbo turėjimo nenustatė [166]. Panašius rezultatus pateikia Shrewsbury ir

Wardle su bendraautoriais atliktų sisteminių mokslinių darbų apžvalga.

Pastarieji autoriai teigia, kad tik kelios studijos pateikia silpną koreliaciją

tarp tėvų profesinio statuso ir vaiko antsvorio [165, 211].

Daugelyje mokslinių studijų susijusių su mokyklinio amžiaus vaikų

nutukimu pabrėžiamas išskirtinis šeimos gyvensenos vaidmuo. Tėvų

elgsenos veiksniai sąmoningai arba nesąmoningai perduodami vaikams yra

esminiai [213, 214]. Vaiko mityba priklauso nuo šeimos mitybos įpročių.

Pearson su kolegomis išnagrinėję ryšius tarp šeimos bendravimo bei

perduodamų gyvensenos įpročių nustatė, kad vaisių bei daržovių vartojimas

didesnis šeimose, kuriose tėvai skatino valgyti šiuos produktus bei patys

rodė tinkamą pavyzdį, vartojo daugiau vaisių, daržovių, gėrė sulčių [215].

Pusryčių nauda augančiam organizmui yra neabejotina. Mūsų tyrimo

duomenimis, kasdien pusryčiavo daugiau negu du trečdaliai pirmokų.

Panašūs rezultatai aprašyti ir kitų Lietuvos autorių moksliniuose darbuose

[72, 216]. Stukas su bendraautoriais atliko Vilniaus miesto pradinių klasių

mokinių mitybos įpročių tyrimą ir taip pat nustatė, kad kasdien pusryčiavo

65,7 proc. vaikų [217].

Mūsų darbe nustatyta, kad kasdien pusryčiaujantys vaikai rečiau turėjo

antsvorio, lyginant su retai pusryčiaujančiais. Norvegijos mokslininkai gavo

panašius rezultatus: apklausę 6512 10–12 m. amžiaus vaikų tėvus autoriai

nustatė, kad nepusryčiaujantys paaugliai reikšmingai dažniau turėjo

109

antsvorio arba buvo nutukę. Taip pat nustatyta, kad pusryčiavimas žiūrint

TV reikšmingai dažniau siejosi su nutukimu [218].

Tėvai atsakingi už maisto kokybę ir jo prieinamumą šeimoje ir, net

jeigu tėvų mitybos įpročiai nėra sveiki, vaikai vis tiek juos perima. Wardle

su bendraautoriais nustatė, kad turinčių antsvorio arba nutukusių tėvų vaikai

dažniau renkasi kaloringą maistą, mažiau mėgsta daržoves, dažniau

persivalgo. Jie taip pat dažniau renkasi sėdimą veiklą [219].

Mūsų tyrimas atskleidė, kad pradinių klasių vaikai palyginti daug laiko

praleidžia priešais kompiuterio ir televizoriaus ekranus, ypač savaitgaliais.

Nustatyta, kad apie trys ketvirtadaliai pirmokų savaitgaliais prie ekrano

praleisdavo 2 ir daugiau valandų. Gauti rezultatai atskleidžia, jog daug Lie-

tuvos vaikų laisvalaikį savaitgaliais leidžia pasyviai. Tokio pasyvaus pirmo-

kų elgesio priežastys gali būti įvairios: šeimose nėra aktyvaus laisvalaikio

leidimo tradicijų; šeimos gyvenamoji vieta, tėvų nuomone, yra nesaugi;

vaikai neturi sąlygų būti fiziškai aktyviais; savaitgaliais tėvai užsiima namų

ruošos darbais ir neskiria pakankamai dėmesio vaikams, kurie paprasčiau-

siai leidžia laiką žiūrėdami televizorių arba žaisdami kompiuteriu.

HBSC tyrimais nustatytas aukštas mokinių „sėdimo elgesio“ (angl.

sedentary behaviour), kurį apibūdina TV žiūrėjimas ir naudojimasis kom-

piuteriu, lygis. Nustatyta, kad savaitgaliais visose šalyse šis prie ekrano

praleidžiamas laikas dar pailgėja. Taip pat nustatyta, kad žiūrėdami TV ar

leisdami laiką prie kompiuterio daugiau laiko praleidžia jau turintys

antsvorio ir neturtingų namų ūkių vaikai [71, 72].

Analizuojant mitybos būklės sąsajas su sėdimąja prieš ekraną veikla,

mūsų darbe nustatyta, kad ilgesnis laikas praleistas priešais ekraną reikš-

mingai dažniau siejosi su antsvoriu. Kitų mokslininkų darbai pristato pana-

šius rezultatus. Cristina Padez (Portugalija) atliko įvairių rizikos veiksnių

įtakos 7–9 m. amžiaus vaikų antsvoriui analizę. Nustatyta, kad televizijos

žiūrėjimas daugiau negu 2 val. per dieną didino antsvorio ir nutukimo riziką,

kuri ypač padidėjo, jei TV žiūrėjo 4 val. ir daugiau [220]. Aštuonios Euro-

pos šalys (Belgija, Graikija, Vengrija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija,

Ispanija ir Šveicarija) atlikę 10–12 m. mokinių momentinį mitybos įpročių

tyrimą nustatė sąsajas tarp televizijos žiūrėjimo valgymo metu ir per didelio

paauglių kūno svorio [130]. 2009–2010 m. JAV atlikto Nacionalinio

sveikatos ir mitybos tyrimo duomenimis, sėdimoji veikla priešais ekraną

buvo nustatyta kaip vienintelis reikšmingas veiksnys jaunesniojo amžiaus

vaikų nutukimui, o paaugliams – mitybos įpročiai [221].

Nors tyrimas atskleidė daug svarbių dėsningumų, tačiau atliekant tyri-

mą neišvengta ir tam tikrų metodologinių ribotumų. Darbe pristatyti pirmų

ir trečių klasių mokinių tyrimo rezultatai ir aprašyti 7–10 metų amžiaus

110

vaikų fizinio išsivystymo rodikliai, tačiau netirti antrų ir ketvirtų klasių

mokiniai, kuriose mokosi daugiau aštuonerių ir dešimties metų vaikų. Ta

prasme mūsų ištirtos amžiaus grupės buvo netolygios. Siekiant optimaliai

tikslių antropometrinių tyrimų rezultatų, reikėtų tirti visų klasių mokinius.

Pastebėta, kad vaikai, kurių tėvai nesutiko, kad jų sūnus ar dukra

dalyvautų tyrime, dažniau turėjo per didelį svorį. Todėl atliekant panašaus

pobūdžio epidemiologinius tyrimus ir objektyviai vertinant Lietuvos vaikų

augimą, antropometriškai turėtų būti ištirti visi pasirinktos grupės vaikai.

Šeimos apklausos anketos dalis apie socioekonominę šeimos padėtį

kartais tėvų buvo neužpildoma. Anketa yra neanoniminė, matyt, tėvai pasi-

junta nesaugūs, pateikdami tokius duomenis apie savo šeimą.

Bet iš esmės, mūsų tyrimo rezultatai atspindi 7–10 m. Lietuvos vaikų

populiaciją. Buvo ištirti ir išanalizuoti 9925 pirmokų, 4810 trečiokų fizinio

išsivystymo rodikliai. Mokinių mitybos būklės sąsajos su šeimos gyvense-

nos veiksniais buvo analizuotos remiantis Šeimos apklausos anketų duome-

nimis, kurias užpildė 8892 tėvai. Atliktas didelės apimties momentinis ir

kohortinis tyrimai dešimtyje Lietuvos apskričių, objektyviai įvertinti pagrin-

diniai vaikų augimo rodikliai. Tyrimas atliktas laikantis PSO ekspertų pa-

rengto protokolo ir naudojant vienodą antropometrinę įrangą visoje šalyje.

Sukaupti duomenys gali būti panaudoti kuriant nacionalinius Lietuvos vaikų

augimo standartus. Labai svarbu ir toliau tęsti pradėtą darbą, vykdyti ilga-

laikę ir platesnę – visų amžiaus grupių vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo

stebėseną, detaliau įvertinti antsvorio ir nutukimo bei liesumo rizikos

veiksnius Lietuvos vaikų ir paauglių populiacijoje.

111

IŠVADOS

1. Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp 7–10 m. berniukų ir

mergaičių fizinio išsivystymo: berniukų ūgio, svorio ir KMI vidurkiai

visose tirtose amžiaus grupėse buvo didesni, lyginant su atitinkamais

mergaičių rodikliais. Vertinant Lietuvos jaunesniojo mokyklinio amžiaus

vaikų KMI pagal IOTF kriterijus, nustatyta, kad kas šeštas tiriamasis

turėjo antsvorio, įskaitant nutukimą, kas dešimtas iš tiriamųjų vaikų buvo

liesas. Naudojant skirtingus tarptautinius augimo vertinimo standartus

nustatytas skirtingas antsvorio, nutukimo ir liesumo paplitimas. Per

didelio svorio vaikų nustatyta daugiau mieste negu kaime. Analizuojant

pagal lytį liesų pirmokų ir trečiokų berniukų mieste ir kaime buvo

statistiškai reikšmingai mažiau, lyginant su mergaitėmis. Vaikų mitybos

būklė visose apskrityse buvo panaši.

2. Per dvejus metus (nuo pirmos iki trečios klasės) absoliutus berniukų

ūgio prieaugis buvo 11,1 cm, mergaičių – 11,4 cm; absoliutus berniukų

svorio prieaugis buvo 7,1 kg, mergaičių – 6,9 kg. Dauguma tiriamųjų

išliko toje pačioje mitybos būklės grupėje ir po dvejų metų. Palyginus

2008 ir 2010 m. pirmokų ūgio, svorio ir KMI vidurkius statistiškai

reikšmingų skirtumų nenustatyta. Lyginant pirmokų mitybos būklę

pagal KMI, abiejų tyrimo etapų metu nustatytas panašus antsvorio ir

nutukimo paplitimas, tačiau 2010 m. buvo statistiškai reikšmingai

daugiau liesų vaikų negu 2008 m.

3. Analizuojant pirmokų tėvų antropometrinius rodiklius nustatyta, kad

apie pusė tėčių ir kas penkta mama turėjo antsvorio, o kas penktas tėtis

ir kas dešimta mama buvo nutukę. Vertinant tėvų ir vaikų antropo-

metrinių rodiklių sąsajas, ūgis buvo stipriausiu ir stabiliausiu rodikliu.

Tėvų KMI grupės siejosi su vaiko mitybos būkle: jei abu tėvai turėjo

antsvorio, įskaitant nutukimą, tai per didelio svorio vaikų buvo 3 kartus

daugiau, lyginant su normalaus svorio tėvais. Nustatytas tiesioginis

ryšys tarp tėčio ir vaiko bei mamos ir vaiko KMI. Vaikų KMI siejosi su

tėvų amžiumi: kuo jaunesni buvo tėvai, tuo vaikų KMI buvo didesnis.

4. Vaikų mitybos būklė siejosi su šeimos socialiniais veiksniais. Aukštes-

nis mamos išsilavinimo lygis, tėvų darbo turėjimas, didesnės pajamos,

tenkančios vienam šeimos nariui per mėnesį, siejosi su didesniu antsvo-

rio paplitimu tarp pirmokų. Pažeistos struktūros šeimose nustatytas

mažesnis per didelio svorio tiriamųjų paplitimas, lyginant su pilnomis

šeimomis.

112

5. Mitybos būklė siejosi su gimimo svoriu: mažo gimimo svorio pirmokai

dažniau buvo liesi, o didelio gimimo svorio pirmokai dažniau turėjo

antsvorio, lyginant su normalaus gimimo svorio vaikais. Sąsajų tarp

pirmokų mitybos būklės ir žindymo nebuvo nustatyta, tačiau trečioje

klasėje žindytų per didelio svorio vaikų buvo 1,2 karto mažiau, lyginant

su nežindytais. Tarp pirmokų ir trečiokų mitybos būklės ir žindymo

trukmės sąsajų nenustatyta.

Nustatyti statistiškai reikšmingi skirtumai tarp pirmokų mitybos būklės

ir apetito. Tarp kasdien pusryčiaujančių pirmokų nustatyta statistiškai

reikšmingai mažiau turinčių antsvorio, lyginant su retai pusryčiau-

jančiais. Pirmokai, kurie dažniau vartojo „Grūdų ir pieno produktų“

mitybos faktoriui priskirtus maisto produktus, 1,2 karto mažiau turėjo

antsvorio.

Tarp vežiojamų į mokyklą vaikų nustatytas statistiškai reikšmingai

didesnis antsvorio paplitimas, lyginant su pirmokais, ateinančiais pės-

čiomis. Sąsajų tarp tiriamųjų mitybos būklės ir sporto arba šokių būrelių

lankymo nenustatyta. Pirmokai, kurie viršijo sėdimos veiklos rodiklio

normą ir prie ekrano praleisdavo daugiau negu 2 val. per dieną,

statistiškai reikšmingai dažniau turėjo antsvorio, lyginant su trumpesnį

laiką prie ekrano praleidžiančiais vaikais.

113

PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS

Valstybiniu lygmeniu:

Sukurti visų amžiaus grupių vaikų ir paauglių fizinio išsivystymo

stebėsenos sistemą, reguliariai atlikti valstybės finansuojamus moksli-

nius tyrimus, siekiant įvertinti vaikų ir paauglių mitybos būklę ir laiku

pastebėti sveikatai nepalankius pokyčius;

Būtina atnaujinti Lietuvos vaikų augimo standartus. Sukurti naciona-

linius vaikų ir paauglių mitybos būklės vertinimo standartus pagal

objektyvių tyrimų KMI rodiklius;

Vykdyti įgyvendinamų sveikatos ugdymo ir stiprinimo programų

efektyvumo vertinimą;

Sukurti optimalias sąlygas užsiimti fizine veikla, plėsti ir gerinti

laisvalaikio zonų, dviračių takų, stadionų infrastruktūrą;

Skatinti maisto pramonę gaminti daugiau liesų mėsos ir pieno pro-

duktų, mažinti cukraus kiekį konditerijos gaminiuose, didinti pratur-

tintų maistinėmis skaidulomis produktų pasiūlą;

Skatinti išimtinį kūdkių žindymą iki šešių mėnesių, pagal rekomen-

dacijas įvesti papildomus maisto produktus, tęsiant žindymą iki 2

metų ir ilgiau;

Didinti pirminės sveikatos priežiūros specialistų aktyvumą, ugdant

gyventojų sveikos gyvensenos įpročius. Tobulinti profilaktinės veiklos

materialinio skatinimo sistemą;

Profilaktiniame darbe skatinti tarpsektorinį bendradarbiavimą, įtrau-

kiant akušerius-ginekologus, šeimos gydytojus, pediatrus, slaugytojas,

visuomenės sveikatos biurų ir mokyklų visuomenės sveikatos priežiū-

ros specialistus, mokytojus;

Didinti žiniasklaidos atsakomybę už jų skleidžiamą informaciją;

Skirti didesnį dėmesį socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Mokyklos lygmeniu:

Mokinių sveikata mokykloje turėtų tapti prioritetine sritimi;

Būtina suteikti mokiniams įrodymais pagrįstų žinių sveikos gyvense-

nos klausimais, formuoti požiūrį į sveikatą ir ugdyti įpročius, siekiant

užtikrinti, kad sveika mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas taptų jų

elgesio dalimi;

Sveikatos ugdymo pamokos mokykloje turi vykti reguliariai. Pamokų

metu tūri būti vienodai dažnai kalbama visomis su sveikata susijusio-

mis temomis;

114

Aiškinti vaikams apie nesveikos mitybos pasekmes, paaugliams – apie

žalingą dietų poveikį jų fizinei ir psichinei sveikatai, valgymo

sutrikimų grėsmę;

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistams būtina šviesti visą

mokyklos bendruomenę ir ypač tėvus;

Skatinti ir suteikti galimybę mokytojams tobulinti savo kvalifikaciją

sveikatos ugdymo klausimais;

Skatinti mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą mokinių sveikatos

klausimais, organizuojant įvairias akcijas, įgyvendinant projektus,

kuriuose kartu su mokiniais dalyvautų ir tėvai;

Užtikrinti, kad kūno kultūros pamokų skaičius visose klasėse būtų ne

mažesnis kaip 3 pamokos per savaitę. Nemokami užklasiniai sporto

būreliai turėtų būti prieinami visų amžiaus grupių vaikams; mokyklos

sporto sale ir inventoriumi turėtų būti leidžiama naudotis ne pamokų

metu;

Didinti kūno kultūros pamokų patrauklumą, įtraukiant sveikatą stipri-

nančius pratimus, šiaurietišką ėjimą, slidinėjimą, plaukimą, jogą,

pilatesą, rytų kovos menus, atsipalaidavimo pratimus ir kt.;

Šeimos lygmeniu:

Šviesti tėvus, pasitelkiant žiniasklaidą, socialinę reklamą, informaci-

nes technologijas ir suteikiant jiems mokslu pagrįstų žinių apie mity-

bos, fizinio aktyvumo ir sveikatos sąsajas;

Formuoti sveikos mitybos įpročius, skatinant vartoti daugiau šviežių

vaisių ir daržovių, grūdinių, liesų mėsos ir pieno produktų;

Fizinis aktyvumas turėtų tapti šeimos laisvalaikio praleidimo forma;

Riboti sėdimos veiklos trukmę, ją kaitalioti su aktyvia fizine veikla.

115

AUTORĖS PUBLIKACIJŲ SĄRAŠAS

Disertacijos tema publikuotų darbų sąrašas

1. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Navardauskaitė T. Penkių

didžiųjų Lietuvos miestų pirmokų mitybos įpročiai. Visuomenės svei-

kata 2012; 4(59): 103-111.

2. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V, Rusickaitė O. Vilniaus

apskrities pirmokų mitybos būklės ir fizinio aktyvumo sąsajos. Visuo-

menės sveikata 2012; 4(59): 86-95.

3. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Vilniaus apskrities pirmokų fizinė raida

(2008 m. ir 2010 m. tyrimas). Visuomenės sveikata 2011; 4(55): 66-75.

4. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Zaborskis A. 7–8 metų Lietuvos vaikų

fizinė raida (2008 m. nacionalinio tyrimo duomenys). Lietuvos

bendrosios praktikos gydytojas. 2011; 15 (7): 504-508.

Kiti disertacijos tema publikuoti darbai

1. Petrauskienė A, Albavičiūtė E, Žaltauskė V. The main indexes of

anthropometrical measurements of Lithuanian first-formers (2008 and

2010). Biomedical engineering – 2012: Proceedings of international

conference. Kaunas University of Technology. 25-26 October 2012.

2012: 6-9.

2. Žaltauskė V, Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Lietuvos 7-8 metų amžiaus

vaikų mitybos įpročių ir šeimos socioekonominių veiksnių sąsajos. VI

nacionalinė doktorantų mokslinė konferencija „Mokslas – sveikatai“.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas; 2013 m. balandžio 05 d.

3. Petrauskienė A, Rugytė A, Albavičiūtė E. Correlations among the

socio-economic status of families and the nutrition habits of first-

formers (Lithuanian Children Growth Study, 2010). European journal

of public health: 5th European public health conference "All inclusive

public health": Portomaso, St. Julian's, Malta, 8–10 November 2012.

2012; 22 (2):178.

4. Albavičiūtė E, Petrauskienė A. Links among physical development of

7–8 years old children and socio-demographic inequalities of families

in Lithuania (2008 and 2010 survey). European journal of public health:

4th European public health conference “Public health and welfare –

welfare development and health: Copenhagen, 9–12 November 2011.

2011; 21(1): 65-66.

5. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Nutrition and Healthy Lifestyle

Determinants of physical development of 9–10 years old children in

116

Lithuania. 11th

European Nutrition Conference (FENS): Madrid, 26–29

October 2011. Ann Nutr Metab 2011; 58(3):188.

6. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Physical development of 7 and 8 years

old children of Lithuania (implementation of Childhood Obesity

Surveillance Initiative in 2008 and 2010). European journal of public

health: 4th European public health conference public health and welfare

– welfare development and health: Copenhagen, 9–12 November 2011.

2011; 21(l): 65.

7. Petrauskienė A, Albavičiūtė E. Prevalence and determinants of insuf-

ficient, normal weight, overweight and obesity in 7–10 years old

children of Lithuania. International Conference on Childhood Obesity –

CIOI: Oeiras, Portugal 6th

-9th

July. 2011: 34 (T1:OP008).

8. Albavičiūtė E, Malinauskaitė V, Petrauskienė A. The correlation bet-

ween eating habits of first-formers and socioeconomic status of families

in Lithuania. International Conference on Childhood Obesity – CIOI:

Oeiras, Portugal 6th

–9th

July. 2011:62 (T1:P.154).

9. Albavičiūtė E. The prevalence of overweight, obesity and insufficient

weight among 7–8 years old Lithuanian children. International journal

of pediatric obesity: IJPO: 19th

European Childhood Obesity Group

Meeting ‘Moving towards Health’: 17th

-19th

September 2009, Dublin,

Ireland. 2010; 5(1): 76.

117

BIBLIOGRAFIJOS SĄRAŠAS

1. Dadelienė R. Kineziologija. Vilnius: Lietuvos sporto informacijos centras; 2008.

2. Gudžinskienė V, Česnavičienė J, Suboč V. Sveikos gyvensenos ugdymas

mokyklose. Tyrimo ataskaita, Vilnius, 2007.

3. Jovaiša L. Enciklopedinis edukologijos žinynas. Vilnius: Gimtasis žodis; 2007.

4. de Onis M, Onyango AW, Borghi E, Siyam A, Nishida C, Siekmann J.

Development of a WHO growth reference for school-aged children and adolescents.

Bull World Health Organ 2007 Sep;85(9):660-667.

5. Cole TJ, Bellizzi MC, Flegal KM, Dietz WH. Establishing a standard definition for

child overweight and obesity worldwide: international survey. BMJ 2000 May

6;320(7244):1240-1243.

6. Cole TJ, Flegal KM, Nicholls D, Jackson AA. Body mass index cut offs to define

thinness in children and adolescents: international survey. BMJ 2007 Jul

28;335(7612):194.

7. Rolland-Cachera MF. Childhood obesity: current definitions and recommendations

for their use. Int J Pediatr Obes 2011 Oct;6(5-6):325-331.

8. Mei Z, Grummer-Strawn LM. Standard deviation of anthropometric Z-scores as a

data quality assessment tool using the 2006 WHO growth standards: a cross country

analysis. Bulletin of the World Health Organization.

9. Lietuvos respublikos švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas, XI-1281 2011 m. kovo

17 d. Žin., 2011, Nr.:38-1804.

10. Proškuvienė R. Sveikatos ugdymo įvadas. Vilnius; 2004.

11. Physical status: the use and interpretation of anthropometry. Report of a WHO

Expert Committee. WHO Technical Report Series, No. 854. Geneva: World Health

Organization; 1995. Available at: http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_854.pdf.

12. Giddens A. Sociologija. Poligrafija ir informatika. Vilnius, p, 101; 2005.

13. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai II knyga. TEV: Vilnius;

2002.

14. Lobstein T, Frelut ML. Prevalence of overweight among children in Europe. Obes

Rev 2003 Nov;4(4):195-200.

15. Wang Y, Lobstein T. Worldwide trends in childhood overweight and obesity. Int J

Pediatr Obes 2006;1(1):11-25.

16. Dietz WH. Health consequences of obesity in youth: childhood predictors of adult

disease. Pediatrics 1998 Mar;101(3 Pt 2):518-525.

17. Branca F, Nikogosian H, Lobstein T. The Challenge of Obesity in the WHO

European Region and the Strategies for Response. WHO Regional Office for

Europe: Copenhagen, 2007.

18. Reilly JJ. Descriptive epidemiology and health consequences of childhood obesity.

Best Pract Res Clin Endocrinol Metab 2005 Sep;19(3):327-341.

19. Lobstein T, Baur L, Uauy R, IASO International Obesity TaskForce. Obesity in

children and young people: a crisis in public health. Obes Rev 2004 May;5 Suppl

1:4-104.

20. WHO European Ministerial Conference on Counteracting Obesity. Conference

Report. 2007.

21. Petrauskienė A. Vaiko sveikatos psichologinių veiksnių ypatumai darželio -

mokyklos kaitos laikotarpiu: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, visuomenės

sveikata (10B). 2002.

http://whqlibdoc.who.int/trs/WHO_TRS_854.pdf.

118

22. Tutkuviene J. Body mass index, prevalence of overweight and obesity in Lithuanian

children and adolescents, 1985-2002. Coll Antropol 2007 Mar;31(1):109-121.

23. Jakimavičienė E.M. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinė būklė: kūno dydis,

proporcijos ir sudėtis: daktaro disertacija. Vilnius: Vilniaus universitetas: 2007.

24. Juliusson P. B. Overweight and obesity in Norwegian children. Trends, current

prevalence, effect of socio-demographic factors and parental perception: doctor

dissertation, University of Bergen: 2010.

25. Tutkuviene J. Sex and gender differences in secular trend of body size and frame

indices of Lithuanians. Anthropol Anz 2005 Mar;63(1):29-44.

26. Toselli S, Ventrella AR, Franzaroli G, Brasili P. Growth and secular trend in school-

children from Cento, Ferrara, Italy. Coll Antropol 2006 Mar;30(1):65-74.

27. Vignerova J, Brabec M, Blaha P. Two centuries of growth among Czech children

and youth. Econ Hum Biol 2006 Jun;4(2):237-252.

28. Simsek F, Ulukol B, Gulnar SB. The secular trends in height and weight of Turkish

school children during 1993-2003. Child Care Health Dev 2005 Jul;31(4):441-447.

29. Raugalė A. (editor). Vaikų ligos. Vaikų ligų propedeutika. Naujagimio ligos.

Paveldimosios ligos. T.1. Vilnius: 2000.

30. Tutkuvienė J. Augimo standartai ir vaikų bei paauglių fizinės būklės vertinimas:

Lietuvos vaikų augimo ypatumai pastaraisiais dešimtmečiais. Kn.: Vaikų augimo

standartai: nacionaliniai ar tarptautiniai, „natūralūs“ ar „dirbtiniai“: tarptautinė

mokslinė konferencija. Vilnius: 2009. p. 66–93.

31. Whitaker RC, Pepe MS, Wright JA, Seidel KD, Dietz WH. Early adiposity rebound

and the risk of adult obesity. Pediatrics 1998 Mar;101(3):E5.

32. Rolland-Cachera MF, Deheeger M, Bellisle F, Sempe M, Guilloud-Bataille M,

Patois E. Adiposity rebound in children: a simple indicator for predicting obesity.

Am J Clin Nutr 1984 Jan;39(1):129-135.

33. Guo SS, Wu W, Chumlea WC, Roche AF. Predicting overweight and obesity in

adulthood from body mass index values in childhood and adolescence. Am J Clin

Nutr 2002 Sep;76(3):653-658.

34. Physical status: the use and interpretation of anthropometry. Report of a WHO

Expert Committee. World Health Organ Tech Rep Ser 1995;854:1-452.

35. Maffeis C, Pietrobelli A, Grezzani A, Provera S, Tato L. Waist circumference and

cardiovascular risk factors in prepubertal children. Obes Res 2001 Mar;9(3):179-

187.

36. Sweeting HN. Measurement and definitions of obesity in childhood and

adolescence: a field guide for the uninitiated. Nutr J 2007 Oct 26;6:32.

37. Mastavičiūtė A, Alekna V, Tamulaitienė M. Kūno sandaros tyrimo metodai.

Gerontologija 2011; 12(3): 177–186.

38. Vuorela N. Body Mass Index, Overweight and Obesity Among Children in Finland.

A Retrospective Epidemiological Study in Pirkanmaa District Spanning Over Four

Decades. University of Tampere, School of Medicine: University of Tampere; 2011.

39. WHO Multicentre Growth Reference Study Group. Assessment of differences in

linear growth among populations in the WHO Multicentre Growth Reference Study.

Acta Paediatr Suppl 2006 Apr;450:56-65.

40. WHO Multicentre Growth reference Study Group. WHO Child Growth Standards:

Length/height-for-age, weight-for-age, weight-for-length, weight-for-height and

body mass index-for-age: methods and development. 2006, Geneva; Available at:

http://www.who.int/childgrowth/standards/Technical_report.pdf. Accessed 2009-03-

12.

119

41. Tanner J. Fetus Into Man: Physical Growt from Conception to Maturity. Cambridge,

MA: Harvard University Press:, 1989.

42. Rogol AD, Clark PA, Roemmich JN. Growth and pubertal development in children

and adolescents: effects of diet and physical activity. Am J Clin Nutr 2000 Aug;72(2

Suppl):521S-8S.

43. World Health Organization. Training Course on Child Growth Assessment. WHO

Child Growth Standards. Measuring a Child's Growth. 2006.

44. Tutkuvienė J. Vaikų augimo ir brendimo įvertinimas. Vilnius: Meralas 1995.

45. Roche AF, Sievogel RM, Chumlea WC, Webb P. Grading body fatness from limited

anthropometric data. Am J Clin Nutr 1981 Dec;34(12):2831-2838.

46. Bray G, Bauchard C, James W. Handbook of obesity. New York: Marcel Dekker;

1998.

47. Kuczmarski RJ, Ogden CL, Guo SS, Grummer-Strawn LM, Flegal KM, Mei Z, et al.

2000 CDC Growth Charts for the United States: methods and development. Vital

Health Stat 11 2002 May;(246)(246):1-190.

48. Dietz WH, Robinson TN. Use of the body mass index (BMI) as a measure of

overweight in children and adolescents. J Pediatr 1998 Feb;132(2):191-193.

49. Freedman DS, Khan LK, Serdula MK, Dietz WH, Srinivasan SR, Berenson GS.

Inter-relationships among childhood BMI, childhood height, and adult obesity: the

Bogalusa Heart Study. Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Jan;28(1):10-16.

50. Tutkuvienė J. Growth references for the assessment of physical status in children

and adolescents. Kn.: Vaikų augimo standartai: nacionaliniai ar tarptautiniai,

„natūralūs“ ar „dirbtiniai“: tarptautinė mokslinė konferencija. Vilnius: 2009.

51. Wang Y. Epidemiology of childhood obesity--methodological aspects and

guidelines: what is new? Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Nov;28 Suppl 3:S21-

8.

52. Reilly JJ. Obesity in childhood and adolescence: evidence based clinical and public

health perspectives. Postgrad Med J 2006 Jul;82(969):429-437.

53. Cole TJ, Lobstein T. Extended international (IOTF) body mass index cut-offs for

thinness, overweight and obesity. Pediatr Obes 2012 Aug;7(4):284-294.

54. World Health Organiation. World Health Organization Training Course on Child

Growth Assessment. WHO Child Gowth Standards. Introduction. 2008.

55. World Health Organization. Training Course on Child Growth Assessment. WHO

Child Growth Standards. Interpreting Growth Indicators. 2008.

56. Čekanavičius V, Murauskas G. Statistika ir jos taikymai I knyga. TEV: Vilnius;

2000.

57. Wang Y, Wang JQ. A comparison of international references for the assessment of

child and adolescent overweight and obesity in different populations. Eur J Clin

Nutr 2002 Oct;56(10):973-982.

58. Chinn S. Definitions of childhood obesity: current practice. Eur J Clin Nutr 2006

Oct;60(10):1189-1194.

59. Wijnhoven TM, van Raaij JM, Spinelli A, Rito AI, Hovengen R, Kunesova M, et al.

WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative 2008: weight, height and

body mass index in 6-9-year-old children. Pediatr Obes 2012 Sep 21.

60. World Health Organization. Preventing chronic diseases: a vital investment (2005).

ISBN 92 4 156300 1. Available at: http://www.who.int/chp/chronic_disease_

report/en/.

120

61. Lazzeri G, Pammolli A, Pilato V, Giacchi MV. Relationship between 8/9-yr-old

school children BMI, parents' BMI and educational level: a cross sectional survey.

Nutr J 2011 Jul 19;10:76-2891-10-76.

62. Ebbeling CB, Pawlak DB, Ludwig DS. Childhood obesity: public-health crisis,

common sense cure. Lancet 2002 Aug 10;360(9331):473-482.

63. Wang Y, Monteiro C, Popkin BM. Trends of obesity and underweight in older

children and adolescents in the United States, Brazil, China, and Russia. Am J Clin

Nutr 2002 Jun;75(6):971-977.

64. EU Platform on Diet, Physical Activity and Health. International Obesity Task

Force EU Platform Briefing Paper. 2005. Available at: http://ec.europa.eu/health/

ph_determinants/life_style/nutrition/documents/iotf_en.pdf.

65. Ogden C, Carroll M. Prevalence of Obesity Among Children and Adolescents:

United States, Trends 1963–1965 Through 2007–2008. 2010; Available at:

http://www.cdc.gov/nchs/data/hestat/obesity_child_07_08/obesity_child_07_08.pdf.

66. Lobstein T, Jackson-Leach R. Child overweight and obesity in the USA: prevalence

rates according to IOTF definitions. Int J Pediatr Obes 2007;2(1):62-64.

67. Stamatakis E, Primatesta P, Chinn S, Rona R, Falascheti E. Overweight and obesity

trends from 1974 to 2003 in English children: what is the role of socioeconomic

factors? Arch Dis Child 2005 Oct;90(10):999-1004.

68. Stamatakis E, Wardle J, Cole TJ. Childhood obesity and overweight prevalence

trends in England: evidence for growing socioeconomic disparities. Int J Obes

(Lond) 2010 Jan;34(1):41-47.

69. Karklina H, Apinis P, Kalnina L, Sauka M, Mozgis D, Krumina D, et al. Analysis of

body composition of 9- and 10-year-old children in Latvia. Medicina (Kaunas)

2011;47(10):573-578.

70. Malecka-Tendera E, Klimek K, Matusik P, Olszanecka-Glinianowicz M, Lehingue

Y, Polish Childhood Obesity Study Group. Obesity and overweight prevalence in

Polish 7- to 9-year-old children. Obes Res 2005 Jun;13(6):964-968.

71. Haug E, Rasmussen M, Samdal O, Iannotti R, Kelly C, Borraccino A, et al.

Overweight in school-aged children and its relationship with demographic and

lifestyle factors: results from the WHO-Collaborative Health Behaviour in School-

aged Children (HBSC) study. Int J Public Health 2009 Sep;54 Suppl 2:167-179.

72. Currie C, Zanotti C, Morgan A, Currie D, de Looze M, Roberts C, et al. World

Health Organization. Social determinants of health and well-being among people.

Health Behaviour in School-Aged children (HBSC) study: international report from

the 2009/2010 survey. 2012:107.

73. Boddy LM, Hackett AF, Stratton G. The prevalence of underweight in 9-10-year-old

schoolchildren in Liverpool: 1998-2006. Public Health Nutr 2009 Jul;12(7):953-956.

74. Sjoberg A, Lissner L, Albertsson-Wikland K, Marild S. Recent anthropometric

trends among Swedish school children: evidence for decreasing prevalence of

overweight in girls. Acta Paediatr 2008 Jan;97(1):118-123.

75. Mak KK, Tan SH. Underweight problems in Asian children and adolescents. Eur J

Pediatr 2012 May;171(5):779-785.

76. Davison KK, Birch LL. Childhood overweight: a contextual model and

recommendations for future research. Obes Rev 2001 Aug;2(3):159-171.

77. Bray GA. Etiology and natural history of obesity. 2012 m. spalio 26 d.; Available at:

http://www.uptodate.com/contents/etiology-and-natural-history-of-obesity.

78. Power C, Jefferis BJ. Fetal environment and subsequent obesity: a study of maternal

smoking. Int J Epidemiol 2002 Apr;31(2):413-419.

http://www.cdc.gov/nchs/data/hestat/obesity_child_07_08/obesity_child_07_08.pdf

http://www.uptodate.com/contents/etiology-and-natural-history-of-obesity

121

79. Dabelea D, Hanson RL, Lindsay RS, Pettitt DJ, Imperatore G, Gabir MM, et al.

Intrauterine exposure to diabetes conveys risks for type 2 diabetes and obesity: a

study of discordant sibships. Diabetes 2000 Dec;49(12):2208-2211.

80. Robinson SM, Godfrey KM. Feeding practices in pregnancy and infancy:

relationship with the development of overweight and obesity in childhood. Int J

Obes (Lond) 2008 Dec;32 Suppl 6:S4-10.

81. Laitinen J, Power C, Jarvelin MR. Family social class, maternal body mass index,

childhood body mass index, and age at menarche as predictors of adult obesity. Am

J Clin Nutr 2001 Sep;74(3):287-294.

82. Jensen DM, Damm P, Sorensen B, Molsted-Pedersen L, Westergaard JG, Ovesen P,

et al. Pregnancy outcome and prepregnancy body mass index in 2459 glucose-

tolerant Danish women. Am J Obstet Gynecol 2003 Jul;189(1):239-244.

83. Yang Z, Huffman SL. Nutrition in pregnancy and early childhood and associations

with obesity in developing countries. Matern Child Nutr 2013 Jan;9 Suppl 1:105-

119.

84. O'Callaghan MJ, Williams GM, Andersen MJ, Bor W, Najman JM. Prediction of

obesity in children at 5 years: a cohort study. J Paediatr Child Health 1997

Aug;33(4):311-316.

85. The NS, Adair LS, Gordon-Larsen P. A study of the birth weight-obesity relation

using a longitudinal cohort and sibling and twin pairs. Am J Epidemiol 2010 Sep

1;172(5):549-557.

86. Schellong K, Schulz S, Harder T, Plagemann A. Birth weight and long-term

overweight risk: systematic review and a meta-analysis including 643,902 persons

from 66 studies and 26 countries globally. PLoS One 2012;7(10):e47776.

87. Baird J, Fisher D, Lucas P, Kleijnen J, Roberts H, Law C. Being big or growing fast:

systematic review of size and growth in infancy and later obesity. BMJ 2005 Oct

22;331(7522):929.

88. Te Velde SJ, Twisk JW, Van Mechelen W, Kemper HC. Birth weight, adult body

composition, and subcutaneous fat distribution. Obes Res 2003 Feb;11(2):202-208.

89. Parsons TJ, Power C, Manor O. Fetal and early life growth and body mass index

from birth to early adulthood in 1958 British cohort: longitudinal study. BMJ 2001

Dec 8;323(7325):1331-1335.

90. de Boo HA, Harding JE. The developmental origins of adult disease (Barker)

hypothesis. Aust N Z J Obstet Gynaecol 2006 Feb;46(1):4-14.

91. Mayer-Davis EJ, Rifas-Shiman SL, Zhou L, Hu FB, Colditz GA, Gillman MW.

Breast-feeding and risk for childhood obesity: does maternal diabetes or obesity

status matter? Diabetes Care 2006 Oct;29(10):2231-2237.

92. Alexander D, Sjostrom M, Hillger C, Kirch W, Rigby M, Frazzica R. Challenges

and Findings in Measuring the Behavioural Determinants of Obesity in Children in

Europe. 1 st edition ed.; 2010:72.

93. Arenz S, Ruckerl R, Koletzko B, von Kries R. Breast-feeding and childhood

obesity--a systematic review. Int J Obes Relat Metab Disord 2004 Oct;28(10):1247-

1256.

94. Hunsberger M, Lanfer A, Reeske A, Veidebaum T, Russo P, Hadjigeorgiou C, et al.

Infant feeding practices and prevalence of obesity in eight European countries - the

IDEFICS study. Public Health Nutr 2013 Feb;16(2):219-227.

95. Griffiths LJ, Smeeth L, Hawkins SS, Cole TJ, Dezateux C. Effects of infant feeding

practice on weight gain from birth to 3 years. Arch Dis Child 2009 Aug;94(8):577-

582.

122

96. Hediger ML, Overpeck MD, Kuczmarski RJ, Ruan WJ. Association between infant

breastfeeding and overweight in young children. JAMA 2001 May 16;285(19):2453-

2460.

97. Gillman MW, Rifas-Shiman SL, Camargo CA,Jr, Berkey CS, Frazier AL, Rockett

HR, et al. Risk of overweight among adolescents who were breastfed as infants.

JAMA 2001 May 16;285(19):2461-2467.

98. WHO. World Healt Organization. 10 facts on breastfeeding. July 2012; Available at:

http://www.who.int/features/factfiles/breastfeeding/en/index.html.

99. Harder T, Bergmann R, Kallischnigg G, Plagemann A. Duration of breastfeeding

and risk of overweight: a meta-analysis. Am J Epidemiol 2005 Sep 1;162(5):397-

403.

100. Weyermann M, Rothenbacher D, Brenner H. Duration of breastfeeding and risk of

overweight in childhood: a prospective birth cohort study from Germany. Int J Obes

(Lond) 2006 Aug;30(8):1281-1287.

101. Lazarou C, Panagiotakos DB, Panayiotou G, Matalas AL. Overweight and obesity in

preadolescent children and their parents in Cyprus: prevalence and associated socio-

demographic factors - the CYKIDS study. Obes Rev 2008 May;9(3):185-193.

102. Owen CG, Martin RM, Whincup PH, Smith GD, Cook DG. Effect of infant feeding

on the risk of obesity across the life course: a quantitative review of published

evidence. Pediatrics 2005 May;115(5):1367-1377.

103. Gartner LM, Morton J, Lawrence RA, Naylor AJ, O'Hare D, Schanler RJ, et al.

Breastfeeding and the use of human milk. Pediatrics 2005 Feb;115(2):496-506.

104. U.S. Preventive Services Task Force. Primary care interventions to promote

breastfeeding: U.S. Preventive Services Task Force recommendation statement. Ann

Intern Med 2008 Oct 21;149(8):560-564.

105. The optimal duration of exclusive breastfeeding. Report of an expert consultation.

WHO: Geneva, Switzerland. 2002.

106. Kramer MS, Kakuma R. Optimal duration of exclusive breastfeeding. Cochrane

Database Syst Rev 2012 Aug 15;8:CD003517.

107. Martin RM, Ben-Shlomo Y, Gunnell D, Elwood P, Yarnell JW, Davey Smith G.

Breast feeding and cardiovascular disease risk factors, incidence, and mortality: the

Caerphilly study. J Epidemiol Community Health 2005 Feb;59(2):121-129.

108. Lamb MM, Dabelea D, Yin X, Ogden LG, Klingensmith GJ, Rewers M, et al. Early-

life predictors of higher body mass index in healthy children. Ann Nutr Metab

2010;56(1):16-22.

109. McCrory C, Layte R. The effect of breastfeeding on children's educational test

scores at nine years of age: results of an Irish cohort study. Soc Sci Med 2011

May;72(9):1515-1521.

110. Santiago S, Zazpe I, Cuervo M, Martinez JA. Perinatal and parental determinants of

childhood overweight in 6-12 years old children. Nutr Hosp 2012 Mar-

Apr;27(2):599-605.

111. Huus K, Ludvigsson JF, Enskar K, Ludvigsson J. Exclusive breastfeeding of

Swedish children and its possible influence on the development of obesity: a

prospective cohort study. BMC Pediatr 2008 Oct 9;8:42-2431-8-42.

112. Woo JG, Dolan LM, Morrow AL, Geraghty SR, Goodman E. Breastfeeding helps

explain racial and socioeconomic status disparities in adolescent adiposity.

Pediatrics 2008 Mar;121(3):e458-65.

http://www.who.int/features/factfiles/breastfeeding/en/index.html

123

113. Europos Komisijos Baltoji knyga dėl Europos strategijos su mityba, antsvoriu ir

nutukimu susijusioms sveikatos problemoms spręsti. KOM (2007) 279 galutinis,

Briuselis.

114. Hare-Bruun H, Nielsen BM, Kristensen PL, Moller NC, Togo P, Heitmann BL.

Television viewing, food preferences, and food habits among children: a prospective

epidemiological study. BMC Public Health 2011 May 13;11:311-2458-11-311.

115. Ludwig DS, Peterson KE, Gortmaker SL. Relation between consumption of sugar-

sweetened drinks and childhood obesity: a prospective, observational analysis.

Lancet 2001 Feb 17;357(9255):505-508.

116. Bowman SA, Gortmaker SL, Ebbeling CB, Pereira MA, Ludwig DS. Effects of fast-

food consumption on energy intake and diet quality among children in a national

household survey. Pediatrics 2004 Jan;113(1 Pt 1):112-118.

117. Nicklas TA, Yang SJ, Baranowski T, Zakeri I, Berenson G. Eating patterns and

obesity in children. The Bogalusa Heart Study. Am J Prev Med 2003 Jul;25(1):9-16.

118. Fisher JO, Kral TV. Super-size me: Portion size effects on young children's eating.

Physiol Behav 2008 Apr 22;94(1):39-47.

119. Fisher JO, Birch LL. Eating in the absence of hunger and overweight in girls from 5

to 7 y of age. Am J Clin Nutr 2002 Jul;76(1):226-231.

120. Tucker LA, Seljaas GT, Hager RL. Body fat percentage of children varies

according to their diet composition. J Am Diet Assoc 1997 Sep;97(9):981-986.

121. Summerbell C, Douthwaite W., Whittaker V., Ells LJ., Hillier F., Smith S. et al. The

association between diet and physical activity and subsequent excess weight gain

and obesity assessed at 5 years age or older: a systematic review of the

epidemiological evidence. Discussion and conclusions. Int J Obes 33 Suppl 3: S78–

81. 2009.

122. Toschke AM, Thorsteinsdottir KH, von Kries R, GME Study Group. Meal

frequency, breakfast consumption and childhood obesity. Int J Pediatr Obes

2009;4(4):242-248.

123. Jaaskelainen A, Schwab U, Kolehmainen M, Pirkola J, Jarvelin MR, Laitinen J.

Associations of meal frequency and breakfast with obesity and metabolic syndrome

traits in adolescents of Northern Finland Birth Cohort 1986. Nutr Metab Cardiovasc

Dis 2012 Aug 14.

124. Sjoberg A, Hallberg L, Hoglund D, Hulthen L. Meal pattern, food choice, nutrient

intake and lifestyle factors in The Goteborg Adolescence Study. Eur J Clin Nutr

2003 Dec;57(12):1569-1578.

125. Timlin MT, Pereira MA. Breakfast frequency and quality in the etiology of adult

obesity and chronic diseases. Nutr Rev 2007 Jun;65(6 Pt 1):268-281.

126. Berkey CS, Rockett HR, Gillman MW, Field AE, Colditz GA. Longitudinal study of

skipping breakfast and weight change in adolescents. Int J Obes Relat Metab Disord

2003 Oct;27(10):1258-1266.

127. Berg C, Lappas G, Wolk A, Strandhagen E, Toren K, Rosengren A, et al. Eating

patterns and portion size associated with obesity in a Swedish population. Appetite

2009 Feb;52(1):21-26.

128. Marin-Guerrero AC, Gutierrez-Fisac JL, Guallar-Castillon P, Banegas JR, Rodri-

guez-Artalejo F. Eating behaviours and obesity in the adult population of Spain. Br J

Nutr 2008 Nov;100(5):1142-1148.

129. Antonogeorgos G, Panagiotakos DB, Papadimitriou A, Priftis KN, Anthracopoulos

M, Nicolaidou P. Breakfast consumption and meal frequency interaction with

childhood obesity. Pediatr Obes 2012 Feb;7(1):65-72.

124

130. Vik FN, Bjornara HB, Overby NC, Lien N, Androutsos O, Maes L, et al.

Associations between eating meals, watching TV while eating meals and weight

status among children, ages 10--12 years in eight European countries: the ENERGY

cross-sectional study. Int J Behav Nutr Phys Act 2013 May 15;10(1):58.

131. Kyriazis I, Rekleiti M, Saridi M, Beliotis E, Toska A, Souliotis K, et al. Prevalence

of obesity in children aged 6-12 years in Greece: nutritional behaviour and physical

activity. Arch Med Sci 2012 Nov 9;8(5):859-864.

132. Niemeier HM, Raynor HA, Lloyd-Richardson EE, Rogers ML, Wing RR. Fast food

consumption and breakfast skipping: predictors of weight gain from adolescence to

adulthood in a nationally representative sample. J Adolesc Health 2006

Dec;39(6):842-849.

133. Smith KJ, Gall SL, McNaughton SA, Blizzard L, Dwyer T, Venn AJ. Skipping

breakfast: longitudinal associations with cardiometabolic risk factors in the

Childhood Determinants of Adult Health Study. Am J Clin Nutr 2010

Dec;92(6):1316-1325.

134. Albertson AM, Franko DL, Thompson D, Eldridge AL, Holschuh N, Affenito SG, et

al. Longitudinal patterns of breakfast eating in black and white adolescent girls.

Obesity (Silver Spring) 2007 Sep;15(9):2282-2292.

135. Rampersaud GC, Pereira MA, Girard BL, Adams J, Metzl JD. Breakfast habits,

nutritional status, body weight, and academic performance in children and

adolescents. J Am Diet Assoc 2005 May;105(5):743-60; quiz 761-2.

136. Mathieson A, Koller T. Addressing the socioeconomic determinants of healthy eating

habits and physical activity levels among adolescents. WHO/HBSC FORUM 2006.

Copenhagen: World Health Organization. Available at: http://www.euro.who.int/

Document/e89375.pdf.

137. Pitel L, Madarasova Geckova A, Reijneveld SA, van Dijk JP. Socioeconomic

differences in adolescent health-related behavior differ by gender. J Epidemiol

2013;23(3):211-218.

138. Zaborskis A, Lagūnaitė R. Vaisiai ir daržovės mokinio valgiaraštyje: mityba ir

socialiniai netolygumai 2002–2010 metais. Visuomenės sveikata 2011;2(53)(65-81).

139. Suliga E. Parental education and living environmental influence on physical

development, nutritional habits as well as level of physical activity in Polish

children and adolescents. Anthropol Anz 2010;68(1)(53-66).

140. Zaborskis A, Lagunaite R, Busha R, Lubiene J. Trend in eating habits among

Lithuanian school-aged children in context of social inequality: three cross-sectional

surveys 2002, 2006 and 2010. BMC Public Health 2012 Jan 19;12:52-2458-12-52.

141. Andersen LB, Harro M, Sardinha LB, Froberg K, Ekelund U, Brage S, et al.

Physical activity and clustered cardiovascular risk in children: a cross-sectional

study (The European Youth Heart Study). Lancet 2006 Jul 22;368(9532):299-304.

142. Parfitt G, Eston RG. The relationship between children's habitual activity level and

psychological well-being. Acta Paediatr 2005 Dec;94(12):1791-1797.

143. van Sluijs EM, Fearne VA, Mattocks C, Riddoch C, Griffin SJ, Ness A. The

contribution of active travel to children's physical activity levels: cross-sectional

results from the ALSPAC study. Prev Med 2009 Jun;48(6):519-524.

144. Panter J, Jones A, Van Sluijs E, Griffin S. The influence of distance to school on the

associations between active commuting and physical activity. Pediatr Exerc Sci

2011 Feb;23(1):72-86.

145. Dowler E. Inequalities in diet and physical activity in Europe. Public Health Nutr

2001 Apr;4(2B):701-709.

125

146. Pomerleau J, Knai C, Branka F, Robertson A, Rutter H, McKee M, et al. Prevention

of Obesity in Europe – Consortium for the prevention of obesity through effective

nutrition and physical activity actions – EURO-PREVOB.Tackling the social and

economic determinants of nutrition and physical activity for the prevention of

obesity across EuropeD3.1: Review of the literature of obesity (and inequalities in

obesity) in Europe and of its main determinants: nutrition and physical activity.

2008.

147. Vereecken CA, Todd J, Roberts C, Mulvihill C, Maes L. Television viewing

behaviour and associations with food habits in different countries. Public Health

Nutr 2006 Apr;9(2):244-250.

148. Bracco MM, Colugnati FA, Pratt M, Taddei JA. Multivariate hierarchical model for

physical inactivity among public school children. J Pediatr (Rio J) 2006 Jul-

Aug;82(4):302-307.

149. Hancox RJ, Milne BJ, Poulton R. Association between child and adolescent

television viewing and adult health: a longitudinal birth cohort study. Lancet 2004

Jul 17-23;364(9430):257-262.

150. American Academy of Pediatrics. Committee on Public Education. American

Academy of Pediatrics: Children, adolescents, and television. Pediatrics 2001

Feb;107(2):423-426.

151. Wardle J, Carnell S, Haworth CM, Plomin R. Evidence for a strong genetic

influence on childhood adiposity despite the force of the obesogenic environment.

Am J Clin Nutr 2008 Feb;87(2):398-404.

152. Perusse L, Rankinen T, Zuberi A, Chagnon YC, Weisnagel SJ, Argyropoulos G, et

al. The human obesity gene map: the 2004 update. Obes Res 2005 Mar;13(3):381-

490.

153. Maffeis C, Micciolo R, Must A, Zaffanello M, Pinelli L. Parental and perinatal

factors associated with childhood obesity in north-east Italy. Int J Obes Relat Metab

Disord 1994 May;18(5):301-305.

154. Whitaker RC, Wright JA, Pepe MS, Seidel KD, Dietz WH. Predicting obesity in

young adulthood from childhood and parental obesity. N Engl J Med 1997 Sep

25;337(13):869-873.

155. Eck LH, Klesges RC, Hanson CL, Slawson D. Children at familial risk for obesity:

an examination of dietary intake, physical activity and weight status. Int J Obes

Relat Metab Disord 1992 Feb;16(2):71-78.

156. van Stralen MM, te Velde SJ, van Nassau F, Brug J, Grammatikaki E, Maes L, et al.

Weight status of European preschool children and associations with family

demographics and energy balance-related behaviours: a pooled analysis of six

European studies. Obes Rev 2012 Mar;13 Suppl 1:29-41.

157. Reilly JJ, Methven E, McDowell ZC, Hacking B, Alexander D, Stewart L, et al.

Health consequences of obesity. Arch Dis Child 2003 Sep;88(9):748-752.

158. Guo SS, Chumlea WC. Tracking of body mass index in children in relation to

overweight in adulthood. Am J Clin Nutr 1999 Jul;70(1 Part 2):145S-148S.

159. Wright CM, Emmett PM, Ness AR, Reilly JJ, Sherriff A. Tracking of obesity and

body fatness through mid-childhood. Arch Dis Child 2010 Aug;95(8):612-617.

160. Must A, Phillips SM, Naumova EN. Occurrence and timing of childhood overweight

and mortality: findings from the Third Harvard Growth Study. J Pediatr 2012

May;160(5):743-750.

126

161. Braveman PA, Cubbin C, Egerter S, Chideya S, Marchi KS, Metzler M, et al.

Socioeconomic status in health research: one size does not fit all. JAMA 2005 Dec

14;294(22):2879-2888.

162. Savičiūtė R. Sveikatos ir socialinių veiksnių sąsajų tyrimas. Daktaro disertacija,

Biomedicinos mokslai, visuomenės sveikata (09 B). Vilnius, 2013.

163. Parsons TJ, Power C, Logan S, Summerbell CD. Childhood predictors of adult

obesity: a systematic review. Int J Obes Relat Metab Disord 1999 Nov;23 Suppl

8:S1-107.

164. Drewnowski A, Rehm CD, Solet D. Disparities in obesity rates: analysis by ZIP

code area. Soc Sci Med 2007 Dec;65(12):2458-2463.

165. Shrewsbury V, Wardle J. Socioeconomic status and adiposity in childhood: a

systematic review of cross-sectional studies 1990-2005. Obesity (Silver Spring)

2008 Feb;16(2):275-284.

166. Juliusson PB, Eide GE, Roelants M, Waaler PE, Hauspie R, Bjerknes R. Overweight

and obesity in Norwegian children: prevalence and socio-demographic risk factors.

Acta Paediatr 2010 Jun;99(6):900-905.

167. Tutkuvienė J. Lietuvių vaikų auksologinė charakteristika:augimo ir brendimo

kriterijai, veiksniai ir epochiniai pokyčiai: habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo

darbų apžvalga: biomedicinos mokslai, medicina (B 07). Vilnius:[VU leidykla],

2007-42 p.

168. Irwin LG, Siddiqi A, Hertzman C. Early Child Development: A Powerful Equalizer.

Final Report for the World Health Organization's Commission on the Social

Determinants of Health. 2007.

169. Barker DJ, Forsen T, Uutela A, Osmond C, Eriksson JG. Size at birth and resilience

to effects of poor living conditions in adult life: longitudinal study. BMJ 2001 Dec

1;323(7324):1273-1276.

170. Tam EM, Lam RW, Robertson HA, Stewart JN, Yatham LN, Zis AP. Atypical

depressive symptoms in seasonal and non-seasonal mood disorders. J Affect Disord

1997 Jun;44(1):39-44.

171. Leslie WS, Hankey CR, Lean ME. Weight gain as an adverse effect of some

commonly prescribed drugs: a systematic review. QJM 2007 Jul;100(7):395-404.

172. Bleich SN, Ku R, Wang YC. Relative contribution of energy intake and energy

expenditure to childhood obesity: a review of the literature and directions for future

research. Int J Obes (Lond) 2011 Jan;35(1):1-15.

173. Loos RJ, Bouchard C. Obesity--is it a genetic disorder? J Intern Med 2003

Nov;254(5):401-425.

174. M. J. Pallan. Childhood obesity and its prevention in primary school-aged children:

a focus on South Asian communitie in the UK. College of Medical and Dental

Sciences: The University of Birmingham; 2010.

175. Jackson-Leach R, Lobstein T. Estimated burden of paediatric obesity and co-

morbidities in Europe. Part 1. The increase in the prevalence of child obesity in

Europe is itself increasing. Int J Pediatr Obes 2006;1(1):26-32.

176. Reilly JJ, Armstrong J, Dorosty AR, Emmett PM, Ness A, Rogers I, et al. Early life

risk factors for obesity in childhood: cohort study. BMJ 2005 Jun

11;330(7504):1357.

177. Strauss RS. Childhood obesity and self-esteem. Pediatrics 2000 Jan;105(1):e15.

178. Williams J, Wake M, Hesketh K, Maher E, Waters E. Health-related quality of life

of overweight and obese children. JAMA 2005 Jan 5;293(1):70-76.

127

179. Lusky A, Barell V, Lubin F, Kaplan G, Layani V, Shohat Z, et al. Relationship

between morbidity and extreme values of body mass index in adolescents. Int J

Epidemiol 1996 Aug;25(4):829-834.

180. Balčiūnienė I, Nainys J. Lietuvių antropologijos metmenys. Vilnius: Mokslas; 1991.

181. Henninghausen K, Rischmuller B, Heseker H, Remschmidt H, Hebebrand J. Low

body mass indices in adolescents with obsessive-compulsive disorder. Acta

Psychiatr Scand 1999 Apr;99(4):267-273.

182. Wijnhoven T, Branca F. WHO European Childhood Obesity Surveillance Initiative.

Protocol, WHO Regional Office for Europe: Copenhagen. 2008;Version January

2008.

183. Blössner M, Siyam A, Borghi E, Onyango A, de Onis M. WHO AnthroPlus for

Personal Computers Manual: Software for Assessing Growth of the World's

Children and Adolescents. World Health Organization: Geneva. 2009; Available at:

http://www.who.int/growthref/tools/who_anthroplus_manual.pdf.

184. World Health Organization. Computation of centiles and z-scores for height-for-

age,weight-for-age and bmi-for-age. 2006. Available at: http://www.who.int/

growthref/computation.pdf.

185. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-

558, 1994 m. liepos 19 d. Nr. I-558 Vilnius. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/

pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419. Paieška atlikta 2011 m. lapkričio

mėn. 15 d.

186. Marascuilo LA. Large-sample multiple comparisons. Psychol Bull 1966

May;65(5):280-290.

187. Karklina H, Krumina D, Ebela I, Valeinis J, Knipse G. A cross sectional research on

the height, weight and body mass index of children aged 5-6 years in Latvia and its

secular changes during the last century. Cent Eur J Public Health 2013 Mar;21(1):3-

7.

188. Kunesova M, Vignerova J, Parizkova J, Prochazka B, Braunerova R, Riedlova J, et

al. Long-term changes in prevalence of overweight and obesity in Czech 7-year-old

children: evaluation of different cut-off criteria of childhood obesity. Obes Rev 2011

Jul;12(7):483-491.

189. Orden AB, Bucci PJ, Petrone S. Trends in weight, height, BMI and obesity in

schoolchildren from Santa Rosa (Argentina), 1990-2005/07. Ann Hum Biol 2013

Jul;40(4):348-354.

190. Kautiainen S, Rimpela A, Vikat A, Virtanen SM. Secular trends in overweight and

obesity among Finnish adolescents in 1977-1999. Int J Obes Relat Metab Disord

2002 Apr;26(4):544-552.

191. Bracale R, Milani L, Ferrara E, Balzaretti C, Valerio A, Russo V, et al. Childhood

obesity, overweight and underweight: a study in primary schools in Milan. Eat

Weight Disord 2013 Jun;18(2):183-191.

192. Martinez-Vizcaino V, Sanchez Lopez M, Moya Martinez P, Solera Martinez M,

Notario Pacheco B, Salcedo Aguilar F, et al. Trends in excess weight and thinness

among Spanish schoolchildren in the period 1992-2004: the Cuenca study. Public

Health Nutr 2009 Jul;12(7):1015-1018.

193. Rito A, Wijnhoven TM, Rutter H, Carvalho MA, Paixao E, Ramos C, et al.

Prevalence of obesity among Portuguese children (6-8 years old) using three

definition criteria: COSI Portugal, 2008. Pediatr Obes 2012 Aug 17.

http://www.who.int/growthref/computation.pdf

http://www.who.int/growthref/computation.pdf

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419

http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=369419

128

194. Twells LK, Newhook LA. Obesity prevalence estimates in a Canadian regional

population of preschool children using variant growth references. BMC Pediatr 2011

Feb 28;11:21-2431-11-21.

195. Shan XY, Xi B, Cheng H, Hou DQ, Wang Y, Mi J. Prevalence and behavioral risk

factors of overweight and obesity among children aged 2-18 in Beijing, China. Int J

Pediatr Obes 2010 Oct;5(5):383-389.

196. Cooper R, Pinto Pereira SM, Power C, Hypponen E. Parental obesity and risk

factors for cardiovascular disease among their offspring in mid-life: findings from

the 1958 British Birth Cohort Study. Int J Obes (Lond) 2013 Apr 9.

197. Lake JK, Power C, Cole TJ. Child to adult body mass index in the 1958 British birth

cohort: associations with parental obesity. Arch Dis Child 1997 Nov;77(5):376-381.

198. Danielzik S, Langnase K, Mast M, Spethmann C, Muller MJ. Impact of parental

BMI on the manifestation of overweight 5-7 year old children. Eur J Nutr 2002

Jun;41(3):132-138.

199. Cooper R, Hypponen E, Berry D, Power C. Associations between parental and

offspring adiposity up to midlife: the contribution of adult lifestyle factors in the

1958 British Birth Cohort Study. Am J Clin Nutr 2010 Oct;92(4):946-953.

200. Safer DL, Agras WS, Bryson S, Hammer LD. Early body mass index and other

anthropometric relationships between parents and children. Int J Obes Relat Metab

Disord 2001 Oct;25(10):1532-1536.

201. Ramažauskienė V. Suaugusių Lietuvos gyventojų mityba ir lipidų apykaitos

sutrikimai 1987-2007 metais: daktaro disertacija: biomedicinos mokslai, medicina

(09 B). Kaunas, 2011.

202. Gunnarsdottir I, Birgisdottir BE, Benediktsson R, Gudnason V, Thorsdottir I.

Association between size at birth, truncal fat and obesity in adult life and its

contribution to blood pressure and coronary heart disease; study in a high birth

weight population. Eur J Clin Nutr 2004 May;58(5):812-818.

203. World Health Organization. Diet, nutrition and the prevention on chronic disease.

WHO Technical Report Series. 2003:32.

204. Michaelsen F, Weaver L, Branca F, Robertson A. Feeding and nutrition of infants

and young children. WHO Regional publications, European series, No 87.

205. Araujo CL, Victora CG, Hallal PC, Gigante DP. Breastfeeding and overweight in

childhood: evidence from the Pelotas 1993 birth cohort study. Int J Obes (Lond)

2006 Mar;30(3):500-506.

206. Michels KB, Willett WC, Graubard BI, Vaidya RL, Cantwell MM, Sansbury LB, et

al. A longitudinal study of infant feeding and obesity throughout life course. Int J

Obes (Lond) 2007 Jul;31(7):1078-1085.

207. Durmus B, van Rossem L, Duijts L, Arends LR, Raat H, Moll HA, et al. Breast-

feeding and growth in children until the age of 3 years: the Generation R Study. Br J

Nutr 2011 Jun;105(11):1704-1711.

208. Liese AD, Hirsch T, von Mutius E, Keil U, Leupold W, Weiland SK. Inverse

association of overweight and breast feeding in 9 to 10-y-old children in Germany.

Int J Obes Relat Metab Disord 2001 Nov;25(11):1644-1650.

209. Jiang M, Foster EM. Duration of breastfeeding and childhood obesity: a generalized

propensity score approach. Health Serv Res 2013 Apr;48(2 Pt 1):628-651.

210. Bartkevičiūtė R, Barzda A, Stukas R, Vingras A, Abaravičius A. Kūdikių išimtinio

žindymo trukmė ir jai įtakos turinčių veiksnių tyrimas . Visuomenės sveikata. 2007,

Nr. 1(36). P.21-25.

129

211. Hesketh K, Crawford D, Salmon J, Jackson M, Campbell K. Associations between

family circumstance and weight status of Australian children. Int J Pediatr Obes

2007;2(2):86-96.

212. Kleiser C, Schaffrath Rosario A, Mensink GB, Prinz-Langenohl R, Kurth BM.

Potential determinants of obesity among children and adolescents in Germany:

results from the cross-sectional KiGGS Study. BMC Public Health 2009 Feb 2;9:46-

2458-9-46.

213. Cribb VL, Jones LR, Rogers IS, Ness AR, Emmett PM. Is maternal education level

associated with diet in 10-year-old children? Public Health Nutr 2011

Nov;14(11):2037-2048.

214. Ravussin E, Swinburn BA. Pathophysiology of obesity. Lancet 1992 Aug

15;340(8816):404-408.

215. Pearson N, Biddle SJ, Gorely T. Family correlates of fruit and vegetable

consumption in children and adolescents: a systematic review. Public Health Nutr

2009 Feb;12(2):267-283.

216. Pirmo vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programos įgyvendinimo ir

veiksmingumo vertinimo, apimančio 2010 m. rugpjūčio 1d.–2011 m. liepos 31 d.

laikotarpį, ataskaita. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/agriculture/sfs/

documents/lt_evaluation_report_-_2010-2011_lt.pdf. Paieška atlikta 2012 m.

rugsėjo mėn. 20 d.

217. Stukas R, Kalibatienė D, Vingras A, Dobrovolskij V, Savickaja K. Vilniaus miesto

pradinių klasių mokinių gyvensena ir sveikata. 2011 T. 17 (Nr. 4), P.430–

436:Medicinos teorija ir praktika.

218. Bjornara HB, Vik FN, Brug J, Manios Y, De Bourdeaudhuij I, Jan N, et al. The

association of breakfast skipping and television viewing at breakfast with weight

status among parents of 10-12-year-olds in eight European countries; the ENERGY

(EuropeaN Energy balance Research to prevent excessive weight Gain among

Youth) cross-sectional study. Public Health Nutr 2013 Mar 11:1-9.

219. Wardle J, Guthrie C, Sanderson S, Birch L, Plomin R. Food and activity preferences

in children of lean and obese parents. Int J Obes Relat Metab Disord 2001

Jul;25(7):971-977.

220. Padez C, Mourao I, Moreira P, Rosado V. Prevalence and risk factors for over-

weight and obesity in Portuguese children. Acta Paediatr 2005 Nov;94(11): 1550-

1557.

221. Siddarth D. Risk Factors for Obesity in Children and Adults. J Investig Med 2013

Jul 8.

130

PRIEDAI

1 priedas

131

2 priedas

132

3 priedas

Kauno medicinos universitetas

Koordinuojant PSO

Europos vaikų augimo

stebėsena (2010) LTU

Tyrėjo užrašai

1. Vaiko vardas, pavardė

....................................................................................

7. Tyrimo data:

20...... m........mėn. ......... d............

2 Vaiko kodas:

.................................................................................

8. Tyrimo laikas: iki pietų -1; po

pietų – 2

3 Vaiko lytis: berniukas – 1; mergaitė – 2

9. Tyrėjo kodas:

.................................................

4. Vaiko gimimo data:

20........m................... mėn. ......... d.

5. Vaiko klasė: ..............................................

6. Mokyklos kodas:........................................

10. Ar sutinki, kad pamatuotumėm tavo ūgį ir kūno svorį? 1 – taip, 2 – ne

Jei vaikas sutinka būti išmatuotas, pildyti 12 klausimą, jei nesutinka, pildyti 11 klausimą.

11. Ar gali pasakyti, kodėl nesutinki?

1 – vaikas blogai jaučiasi, skundžiasi skausmu 3 – vaikas neįgalus

2 – vaikas nervinasi 4 – kita....................

12. Kūno svoris (kg): .................., ....

13. Ūgis (cm): .................., ....

14. Vaiko apranga:

1 – apatiniai drabužiai 3 – lengva apranga

2 – sportiniai drabužiai 4 – kita

15. Ar šiandien pusryčiavai? 1 – taip, 2 – ne

TIK TREČIOKAMS:

16. Ar kasdien valgai šiltus pietus?

1 – taip, 2 – ne 18. Ar lankai sporto ar šokių būrelį?

1 – taip, 2 – ne

17. Kiek kartų per dieną valgai?

................. kartus 19. Jei taip, tai kiek kartų per savaitę? .............. kartus

133

4 priedas

KMU

koordinuojant PSO

Lietuvos vaikų augimo

stebėsena

Šeimos apklausos anketa

2010 m.

Gerbiamieji tėveliai, šį tyrimą atlieka Kauno medicinos universitetas, bendradar-

biaudamas su Pasaulio sveikatos organizacija. Tyrimo tikslas – stebėti vaikų augimą, ištirti

jų mitybos, fizinio aktyvumo ypatumus. Tai tęstinis tarptautinis tyrimas, į kurį 2008 m.

įsitraukė 13 Europos Sąjungos šalių (Belgija, Švedija, Norvegija, Jungtinė Karalystė,

Italija, Čekija, Slovėnija, Latvija, Malta ir kt.). Jūsų vaiko klasė atsitiktiniu būdu buvo

atrinkta dalyvauti šiame tyrime, kurio metu norėsime išmatuoti Jūsų vaiko ūgį ir svorį. Jūsų

prašome atsakyti į anketoje pateiktus klausimus. Mums labai svarbus kiekvieno iš Jūsų

dalyvavimas, siekiant, kad tyrimo duomenys būtų patikimi ir reprezentuotų šalį.

Maloniai prašome užpildyti šią anketą ir ne vėliau kaip per savaitę sugrąžinti

savo vaiko klasės auklėtojai. Pateikdami duomenis Jūs sutinkate dalyvauti tyrime.

Užtikriname, kad Jūsų pateikta informacija bus visiškai konfidenciali ir naudojama tik

tyrimo tikslams, prieinama tik koduojančiam asmeniui, suvedančiam duomenis į

kompiuterinę bazę. Analizuojamiems duomenims vietoje asmeninės informacijos bus

suteikti skaitmeniniai kodai. Suvedus anketų duomenis į kompiuterinę bazę visų tiriamųjų

asmeniniai duomenys iš karto bus sunaikinti.

Anketos pildymo data: 201.. m. .......................mėn. .......d.

1. Jūsų vaiko vardas ..............................., pavardė .....................................................,

tautybė.......................

2. Jūsų vaiko gimimo data: 200....m. ...........................mėn. .......d.

3. Jūsų vaiko lytis:1 – berniukas 2 – mergaitė

4. Jūsų vaiko mokyklos pavadinimas: .............................................................................................................

5. Kurioje klasėje mokosi Jūsų vaikas? ............. klasėje

6. Koks buvo Jūsų vaiko gimimo svoris (gramais)? ......................

7. Ar Jūsų vaikas gimė laiku (po 37 nėštumo savaitės)?

1 – taip 2 – gimė neišnešiotas 3 – pernešiotas 4 – nežinau

8. Ar Jūsų vaikas serga lėtine liga, pvz., širdies yda, bronchų astma, diabetu,

cerebriniu paralyžiumi, epilepsija, tuberkulioze, kraujo, inkstų, jungiamojo audinio,

paveldimomis ligomis ar kt.?

1 – neserga 2 – taip, serga (įrašykite) .........................................................................

134

9. Kiek Jums metų? Vaiko mama: ........metų Vaiko tėtis: .........metų

10. Koks Jūsų ūgis, svoris, juosmens apimtis:

Vaiko mama: Vaiko tėtis:

Ūgis ................. cm Ūgis .................. cm

Svoris ................. kg Svoris ................... cm

Juosmens apimtis .......... cm Juosmens apimtis .............cm

11. Kaip vertinate savo svorį?

Vaiko mama: 1 – per mažas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – nežinau

Vaiko tėtis: 1 – per mažas 2 – normalus 3 – per didelis 4 – nežinau

12. Kaip Jūsų vaikas dažniausiai nueina ir grįžta iš mokyklos į namus? (pažymėkite

vieną atsakymą )

Atvyksta į mokyklą: Grįžta iš mokyklos :

Mokyklos autobusu Mokyklos autobusu

Visuomeniniu transportu Visuomeniniu transportu

Nuvežame automobiliu Parsivežame automobiliu

Važiuoja dviračiu Važiuoja dviračiu

Eina pėsčiomis Eina pėsčiomis

Kita ............................... Kita ................................

13. Ar, Jūsų nuomone, vaikas gali saugiais keliais nueiti ar nuvažiuoti dviračiu į

mokyklą?

1 – taip 2 – ne

14. Kaip toli nuo Jūsų namų yra vaiko mokykla? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – mažiau nei 1 km; 2 – 1-2 km; 3 – 3-4 km; 4 – 5-6 km; 5 –

daugiau nei 6 km

15. Ar Jūsų vaikas lanko sporto arba šokių būrelį?

1 – taip 2 – ne (pereikite prie 17 klausimo)

16. Jei „taip“, tai kelis kartus per savaitę vaikas lanko sporto arba/ir šokių būrelius (iš

viso)?

1 dieną per savaitę 4 dienas per savaitę 7 dienas per savaitę

2 dienas per savaitę 5 dienas per savaitę

3 dienas per savaitę 6 dienas per savaitę

17. Kiek laiko per parą Jūsų vaikas įprastai miega (įskaitant ir dienos miegą)?

.................val.

18. Kiek valandų laisvalaikiu įprastai Jūsų vaikas žaidžia lauke? (Tinkamą atsakymą

pažymėkite )

Darbo dienomis: Savaitgaliais: Visai nežaidžia Visai nežaidžia

Apie pusę valandos per dieną Apie pusę valandos per dieną

Apie 1 val. per dieną Apie 1 val. per dieną

Apie 2 val. per dieną Apie 2 val. per dieną

Apie 3 val. ir daugiau per dieną Apie 3 val. ir daugiau per dieną

135

19. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai ruošia pamokas ar skaito knygą?

Darbo dienomis: Savaitgaliais:

Visai neruošia Visai neruošia

Mažiau nei 1 val. Mažiau nei 1 val.

Apie 1 val. Apie 1 val.


Apie 3 val. ir daugiau Apie 3 val. ir daugiau

20. Kiek valandų per dieną įprastai Jūsų vaikas žaidžia su kompiuteriu?


Visai nežaidžia Visai nežaidžia

Apie pusę valandos Apie pusę valandos




21. Kiek valandų per dieną Jūsų vaikas įprastai žiūri televizorių (įskaitant video)?


Visai nežiūri Visai nežiūri

Apie pusę valandos Apie pusę valandos




22. Koks Jūsų vaiko apetitas? 1 – geras; 2 – vidutiniškas; 3 – blogas

23. Kiek kartų per dieną Jūsų vaikas įprastai valgo (įrašykite):............. kartų

24. Kada Jūsų vaikas paprastai vakarieniauja (įrašykite): apie .......val.

25. Ar dažnai Jūsų vaikas pusryčiauja (tinkamą atsakymą pabraukite):

1 – kasdien; 2 – 4-6 dienas per sav.; 3 – 1-3 dienas per sav.; 4 – niekada

26. Kokius riebalus dažniausiai vartojate tepdami vaikui sumuštinius? (Tinkamą

atsakymą pabraukite)

1 – tepų riebalų mišinį („Saulutė“, „Venta“) 2 – margariną; 3 – tikrą sviestą;4 – jokių

136

27. Kaip dažnai Jūsų vaikas valgo ir geria šiuos maisto produktus ir gėrimus per

įprastinę savaitę? (Pažymėkite )

Maisto produktai Kasdien 4–6

dienas

1–3

dienas

Kartą ar kelis

per mėn.

Niekada

Šviežius vaisius

Šviežias (nevirtas) daržoves

Virtas daržoves (išskyrus bulves)

Košes arba dribsnius

100% vaisių sultis

Gaiviuosius gėrimus su cukrumi

(limonadą)

Mažo kaloringumo gėrimus

(„light“ coca-cola)

Mažo riebumo, nugriebtą pieną

Natūralų pieną

Aromatizuotą pieno gėrimą (pvz.,

šokoladinį)

Fermentinį sūrį

Jogurtą, varškę, baltą sūrį ir kt.

pieno produktus

Paukštieną

Mėsą (natūralią)

Mėsos gaminius (dešrą, dešreles,

rūkytus prod.)

Žuvį (taip pat silkę)

Bulvių traškučius, kukurūzų

lazdeles, skrudintus kukurūzus,

sūrius žemės riešutus

Saldainius, šokoladą

Sausainius, pyragaičius, spurgas

ar tortus

Picas, bulvytes „fri“, skrudintas

bulves, mėsainius, pyragėlius su

mėsa ar dešrele

28. Kas Jums svarbiausia perkant maistą savo šeimai? (Sunumeruokite visus atsakymų

variantus didėjančia tvarka pagal svarbą. Jums svarbiausią pažymėkite „1“, antrą pagal

svarbumą „2“ ir taip toliau iki „9“).

Skonis Šeimos mitybos įpročiai Laikas, sugaištamas gaminimui

Reklama Nauda sveikatai Atstumas iki parduotuvės

Produkto kilmė Gamintojas (pvz., Rokiškio sūris)

137

29. Kiek šaukštelių cukraus vaikas deda į puodelį arbatos? Jeigu nevartoja, įrašykite

„0“ ...... šaukštelių

30. Ar Jūsų vaikas buvo maitintas natūraliai (žindytas)? 1 – taip 2 – ne

(pereikite prie 32 klausimo)

31. Jei „taip“, kiek laiko Jūsų vaikas buvo žindytas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – mažiau nei mėn.; 2 – 1 mėn.; 3 – 2 mėn.; 4 – 3 mėn.; 5 – 4 mėn.; 6 – 5 mėn.; 7 – 6

mėn.; 8 – daugiau nei 6 mėn.; 9 – 12 mėn.; 10 – daugiau nei 12 mėn.

32. Kaip vertinate dabartinę savo vaiko sveikatą?

1 – puikiai; 2 – gerai; 3 – vidutiniškai; 4 – blogai

33. Kiek kartų (ne dienų) per šiuos mokslo metus Jūsų vaikas nelankė mokyklos dėl

ligos? .......... kartų

34. Kaip manote, kiek Jūsų vaikas yra fiziškai aktyvus?

1 – labai aktyvus (daug sportuoja, žaidžia, bėgioja, lanko sporto ar šokių būrelį, padeda

ūkyje); 2 – pakankamai aktyvus; 3 – nelabai aktyvus;4 – visai neaktyvus

35. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad

arterinis kraujo spaudimas yra padidėjęs arba Jūs ar Jūsų artimieji serga hipertonine

(padidėjusio kraujospūdžio) liga? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – taip 2 – ne 3 – nežinau

36. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad Jūs

ar Jūsų artimieji serga cukriniu diabetu? (Tinkamą atsakymą pabraukite)


37. Ar per pastaruosius 12 mėn. Jums ar Jūsų šeimos nariams gydytojas sakė, kad

Jūsų ar Jūsų artimųjų cholesterolio kiekis yra padidėjęs? (Tinkamą atsakymą

pabraukite)


38. Iš kiek asmenų susideda Jūsų šeima (įrašykite skaičių)?

.............. vyresnių nei 18 metų asmenų; .............. jaunesnių nei 18 metų asmenų

39. Ar vaikas gyvena su abiem tėvais? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – taip, su abiem;2 – su vienu iš tėvų; 3 – su artimaisiais/globėjais

40. Koks Jūsų išsilavinimas? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

Mama: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos

atestatu); 3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l.); 5)

aukštasis (magistro l.);

Tėtis: 1) nebaigtas vidurinis; 2) vidurinis (vidurinė ar profesinė m-kla su vid. m-klos

atestatu); 3) aukštesnysis (technikumas, aukštesnioji m-kla); 4) aukštasis (bakalauro l.); 5)

aukštasis (magistro l.);

138

41. Kokios yra vidutinės pajamos, tenkančios vienam Jūsų šeimos nariui per mėnesį?

iki 400 Lt; 400–600 Lt; 601–800 Lt; 801–1200 Lt; daugiau 1200 Lt

42. Pastaruosius dvylika mėnesių Jūs dirbate (prašome pasirinkti tik vieną atsakymą)

Mama: :

Valstybinėje įstaigoje Valstybinėje įstaigoje

Privačioje įstaigoje Privačioje įstaigoje

Turite savo verslą Turite savo verslą

Mokotės Mokotės

Esate namų šeimininkė Esate namų šeimininkas

Esate bedarbė, bet galinti dirbti Esate bedarbis, bet galintis dirbti

Nedirbate dėl sveikatos Nedirbate dėl sveikatos

43. Kokiame būste Jūs gyvenate? (Tinkamą atsakymą pabraukite)

1 – individualiame name; 2 – sublokuotame name; 3 – bute; 4 – namo dalyje su bendro

naudojimo patalpomis; 5 – buto dalyje su bendro naudojimo patalpomis; 6 kita

................................................

44. Jūsų būstas yra: 1 – su visais patogumais; 2 – su daliniais patogumais;

3 – be patogumų

45. Jūsų būstas yra:

1 – Jūsų nuosavybė; 2 – nuomojamas; 3 – kita (apibūdinkite)................

Jūsų pastabos:

..................................................................................................................................................

LIETUVOS JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ...2199707/2199707.pdf · Gyvensena nėra fiksuota,...

Documents

Transcript of LIETUVOS JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ ...2199707/2199707.pdf · Gyvensena nėra fiksuota,...