ŽVILGSNIS Į CENTRALIZUOTĄ ŠILUMOS TIEKIMĄ PRO … KE... · Saugumas ir tiekimo patikimumas,...

ŽVILGSNIS Į CENTRALIZUOTĄ ŠILUMOS

TIEKIMĄ PRO ENERGETINIO SAUGUMO

PRIZMĘ

1

Arvydas Galinis

Lietuvos energetikos institutas

Kaunas, 2014.03.27

Energetinis saugumas

2

Fizinis

nepatiekimas ar

tiekimo

apribojimas

Ekonominės

pasekmės

Gamtosauginės

pasekmės

Vartotojams reikia kelių rūšių produktų (elektra, šiluma, kuras ir kt.)

Nesaugūs būsime jei visa tai galios bent vienam iš reikalingų produktų

Energetinis saugumas (kai kurios aksiomos)

Elektros energijos gamyba

3

Elektros energetikos sistema

4

Elektros kainos pramoniniams vartotojams

5

Situacijos apžvalga. CŠT sistemose instaliuotos galios

6

Miesto/savival-dybės CŠT Esamos/naujos įrengtosios

galios

Šilumos įrenginių

įrengtosios galios, MW

Planuojamos ir

paramą gavusios

papildomos galios,

MW

2011 2012 2013 2014 2015

11 pasirinktų miestų

Įrengtosios galios, viso: 5955 6085 6167 216,9 174,4

tarp jų nauji biokuro

įrenginiai 0 94 162 123,5 144

tarp jų nauji ekonomaizeriai 0 32 57 12,7 30,4

Maksimali/minimali apkrova

2011 m. 2153/201

Vilnius



įrenginiai 28,0

tarp jų nauji ekonomaizeriai 3,2


2011 m. 857/70

Kaunas



įrenginiai 20 38 66,0

tarp jų nauji ekonomaizeriai 8 8 17,2


2011 m. 396/48

Klaipėda



įrenginiai 50 17,5 28

tarp jų nauji ekonomaizeriai 14,6 3,8


2011 m. 277/26

Šilumos kainos

7

Pagrindiniai ES ir Lietuvos energetikos

politikos tikslai (1)

8

Efektyvi energijos gamyba, tiekimas ir vartojimas,

Saugumas ir tiekimo patikimumas,

Konkurencinės rinkos sąlygos,

Darni plėtra.

Šilumos ūkio plėtros 2014-2020 metų programos tikslai (LEI)

9

1. Numatyti pagrindines centralizuoto šilumos tiekimo sistemos raidos ir

funkcionavimo kryptis, kurias įgyvendinus praktikoje būtų pasiektas darnus,

patikimas ir saugus šalies vartotojų aprūpinimas šiluma su mažiausiomis

išlaidomis, o tuo pačiu metu ir galimai mažiausia kaina galutiniams vartotojams;

2. Numatyti būdus ir priemones užtikrinančias, kad centralizuoto šilumos tiekimo

sistemos raida ir funkcionavimas maksimaliai prisidėtų prie ekonomiškai

pagrįstų šalies energetikos politikos nuostatų energetinio saugumo srityje

įgyvendinimo, nedarytų diskriminacinio poveikio kitų šalies energetikos

sektoriaus sistemų plėtrai ir funkcionavimui, bet siektų darnumo šioje srityje;

3. Centralizuoto šilumos tiekimo sistemos raidą ir funkcionavimą orientuoti į

maksimalaus šilumos gamybos, tiekimo ir vartojimo ekonominio

efektyvumo užtikrinimą, įtakos gamtinei aplinkai ir kitų reikalavimų

įvykdymą, pasiekiamą įvertinant ribotas šalies finansines galimybes, įskaitant

privačių investuotojų lėšas, tikslo įgyvendinimui efektyviai panaudojant ir

Europos Sąjungos finansinę paramą bei rinkos mechanizmų teikiamus

privalumus.

CŠT sistemų raidos analizė. Metodiniai principai

10

Šiluma

Šilumos tiekimo

sistema i-ajame

mieste

Šilumos tiekimo

sistema i+1

ajame mieste

Elektros energijos tiekimo

sistema

Kuro tiekimo

sistema

Kuras

Kuras

Kuras

Elektra

Ele

ktr

a

Šilumos

vartotojai i-

ajame mieste

Šiluma

Šilumos

vartotojai i+1-

ajame mieste

Šalies elektros

energijos

vartotojai

Elektra

Energetikos politikos nuostatos

Išoriniai faktoriai

Gamtosauginiai apribojimai

Elektros

energijos

mainai su

užsieniu

Rezervin

ės galios

mainai su

užsieniu

Kartu su

energijos

vartojimo

efektyvumo

priemonių

diegimu

Energetinis

saugumas

Generuojančių galių struktūros optimizacija

15

Šilumos gamybos technologijų raidos paieška kiekviename mieste

vykdoma tarp didelio skaičiaus esamų, modernizuotinų ir naujų

technologijų, kurios potencialiai gali būti kada nors įrengtos

nagrinėjamame mieste, minimizuojant energijos (šilumos ir elektros)

gamybos ir tiekimo išlaidas (tuo pačiu ir kainas galutiniams

vartotojams).

Technologijų efektyvumas vertinamas pagal investicijų apimtis jų

įrengimui, pastoviąsias ir kintamąsias eksploatacines išlaidas,

galimas naudoti kuro rūšis ir jų kainas, naudingo veikimo

koeficientus, tarnavimo ir statybos laiką, gamtosaugines

charakteristikas ir t.t., įvertinant vietinių ir atsinaujinančių energijos

išteklių prieinamumą ir potencialą, tuo pačiu atsižvelgiant į šalies

energetikos politikos nuostatas, rezervinių galių (šilumos ir elektros)

poreikį, prieinamumą ir jo užtikrinimo galimybes.

Finansinės paramos skirstymo principai

22

TE (su realiom investicijom)

Katilinė (su realiom investicijom)

E

lek

tra

Šil

um

a

TE dubleris (be realių investicijų)

Katilinės

dubleris (be realių investicijų)

Elektra

Šiluma

Vartojimas

Tiekimas

Investicijos

Investicijos

Paramos intensyvumas =

Katilinės dubleris (Inv)

Katilinės dubleris (Inv) Katilinė (Inv)+ =

Paramos intensyvumas?

Elektros energijos gamyba (AEI technologijoms ir efektyviajai

termofikacijai teikiant iki 50 % paramos investicijoms)

25

Neribojant importo Šalyje gaminant ne mažiau 50 % elektros

Šalyje gaminant ne mažiau 80 % elektros

Iškastinio kuro TE Importas

Biokuro TE

AEI elektrinės

Iškastinio kuro TE

Importas Biokuro TE

AEI elektrinės

Iškastinio kuro KE

Iškastinio kuro KE

Importas

Biokuro TE

AEI elektrinės Iškastinio kuro TE

0

5000

10000

15000

20000

25000

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

20

31

20

33

20

35

20

37

20

39

20

41

20

43

20

45

20

47

20

49

GWh

Metai

Importas-eksportas

Atliekinių ištekliųelektrinės

AEI TE

Iškastinio kuro TE

AEI elektrinės

Iškastinio kuro elektrinės

Galutiniai poreikiai

Bendros reikmės

Iškastinio kuro TE

Biokuro TE

AEI elektrinės

Visagino AE

Importas


ir statant VAE

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

MW

Metai

Branduolinės TE

Branduolinės

Atgautųjų išteklių el.

Vėjo ir saulės

HE ir HAE

Biokuro ir atliekų TE

Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro KE

Galutiniai galios poreikiai

Bendri galios poreikiai

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

20

31

20

33

20

35

20

37

20

39

20

41

20

43

20

45

20

47

20

49

MW

Metai

Branduolinės TE

Branduolinės


Vėjo ir saulės

HE ir HAE


Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro KE



0

500

1000

1500

2000

2500

3000

3500

4000

4500

5000

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

20

31

20

33

20

35

20

37

20

39

20

41

20

43

20

45

20

47

20

49

MW

Metai

Branduolinės TE

Branduolinės


Vėjo ir saulės

HE ir HAE


Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro KE



Instaliuotos galios elektrinėse (AEI technologijoms ir efektyviajai


26


Šalyje gaminant ne mažiau 80 % elektros Šalyje gaminant ne mažiau 80 % elektros

ir statant VAE

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

20112013201520172019202120232025202720292031203320352037203920412043204520472049

GWh

Metai

Iškastinio kuro TE

Biokuro TE

Atliekų TE

Biodujų TE

Biokuro VŠK

Biodujų-dyzelino VŠK

Iškastinio kuro VŠK

Galut_poreikiai

Bendri_poreikiai

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

GWh

Metai

Iškastinio kuro TE

Biokuro TE

Atlieku TE

Bioduju TE

Biokuro VŠK

Bioduju-dyzelino VŠK


Galut_poreikiai

Bendri_poreikiai

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

GWh

Metai

Iškastinio kuro TE

Biokuro TE

Atliekų TE

Biodujų TE

Biokuro VŠK



Galut_poreikiai

Bendri_poreikiai

Šilumos gamyba Lietuvoje (AEI technologijoms ir efektyviajai


27



Didinant vietinės elektros

energijos gamybos apimtis

smarkiai auga, iš pradžių

biokuro, vėliau ir iškastinio

kuro termofikacinių elektrinių

panaudojimas šilumos

gamyboje, iš rinkos stumiantis

biokuro ir iškastinio kuro VŠK.

Iškastinio kuro VŠK Iškastinio kuro VŠK


Biokuro VŠK Biokuro VŠK

Biokuro VŠK

Biokuro TE

Biokuro TE

Biokuro TE

Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro TE

Atliekų TE

Atliekų TE

Atliekų TE

Biodujų TE

Biodujų TE

Biodujų TE

Iškastinio kuro TE

0

2000

4000

6000

8000

10000

12000

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

20

31

20

33

20

35

20

37

20

39

20

41

20

43

20

45

20

47

20

49

GWh

Metai

Iškastinio kuro TE

Biokuro TE

Atliekų TE

Biodujų TE

Biokuro VŠK



Galut_poreikiai

Bendri_poreikiai


ir statant VAE


Biokuro VŠK

Biokuro TE

Iškastinio

kuro TE Atliekų TE

Biodujų TE

Šilumos gamybos dalis šalies biokuro VŠK

28

0

10

20

30

40

50

602

01

1

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Neribojant importo

Šalyje gaminant ne mažiau

50 % elektros


80 % elektros

Termofikacinių elektrinių dalis šilumos gamyboje

29

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

0

20

40

60

80

100

120

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Vilniuje

Kaune

0

10

20

30

40

50

60

70

80

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018

2019

2020

2021

2022

2023

2024

2025

2026

2027

2028

2029

2030

2031

2032

2033

2034

2035

2036

2037

2038

2039

2040

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Šalyje

Neribojant importo


80 % elektros

Biokuro TE dalis visų TE šilumos gamyboje

30

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Šalyje

0

20

40

60

80

100

120

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Vilniuje

0

20

40

60

80

100

120

20

11

20

12

20

13

20

14

20

15

20

16

20

17

20

18

20

19

20

20

20

21

20

22

20

23

20

24

20

25

20

26

20

27

20

28

20

29

20

30

20

31

20

32

20

33

20

34

20

35

20

36

20

37

20

38

20

39

20

40

%

Metai

Scenarijus D

Scenarijus E

Scenarijus F

Kaune

Šilumos gamybos šaltinių instaliuota galia šalyje

31

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

20

11

20

13

20

15

20

17

20

19

20

21

20

23

20

25

20

27

20

29

20

31

20

33

20

35

20

37

20

39

20

41

20

43

20

45

20

47

20

49

MW

Metai

Iškastinio kuro TE

Branduolinės TE

Biokuro TE

Komunalinių atliekų TE

Biodujų TE

Biokuro VŠK




Bendri poreikiai

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

20112013201520172019202120232025202720292031203320352037203920412043204520472049

MW

Metai

Iškastinio kuro TE

Branduolinės TE

Biokuro TE


Biodujų TE

Biokuro VŠK




Bendri poreikiai

0

1000

2000

3000

4000

5000

6000

7000

8000

9000

10000

2011

2013

2015

2017

2019

2021

2023

2025

2027

2029

2031

2033

2035

2037

2039

2041

2043

2045

2047

2049

MW

Metai

Iškastinio kuro TE

Branduolinės TE

Biokuro TE


Biodujų TE

Biokuro VŠK




Bendri poreikiai



Biokuro VŠK Biokuro VŠK

Biokuro VŠK




Biokuro TE

Biokuro TE

Biokuro TE Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro TE

Iškastinio kuro TE

34

100

150

200

250

300

350

400

450

201

1

201

2

201

3

201

4

201

5

201

6

201

7

201

8

201

9

202

0

202

1

202

2

202

3

202

4

202

5

202

6

202

7

202

8

202

9

203

0

203

1

203

2

203

3

203

4

203

5

203

6

203

7

203

8

203

9

204

0

204

1

204

2

204

3

204

4

204

5

204

6

204

7

204

8

204

9

Lt/

MW

h

Metai

Nord Pool

Neribojant importo

Gaminant 50% be

VAE

Gaminant 80%

Turint 80% galių

Energetinis saugumas ir elektros savikaina

35

Energetinio saugumo priemonės ir elektros savikaina

100

150

200

250

300

350

Lt/

MW

h

Metai

Nord Pool

Neribojant importo

Gaminant 50% su VAE

Gaminant 50% be VAE

Turint 50% galių

Turint 100% galių

Energetinis saugumas ir subsidijos elektrai

36

Subsidijų dydis 2050 m.:

~22 Lt/MWh, energetinį saugumą užtikrinant „Instaliuotomis galiomis“,

esant palankioms elektros importo sąlygoms;

~45 Lt/MWh „Instaliuotomis galiomis“ užtikrinant 100 % galimybę

šalyje pasigaminti reikiamą elektros energijos kiekį,

esant palankioms elektros importo sąlygoms;

~52 Lt/MWh, energetinį saugumą užtikrinant dėka „Visagino

AE statybos“;

~97 Lt/MWh realizuojant nebranduolinės generacijos alternatyvą.

CŠT technologijos gerinančios šalies energetinį saugumą

37

Biokuro termofikacinės elektrinės,

Komunalines atliekas naudojančios termofikacinės elektrinės,

Biodujų termofikacinės elektrinės,

Bazinius šilumos poreikius mažose CŠT sistemose dengiančios

dujinės variklinės TE,

Dujų turbininės (įskaitant kombinuotą ciklą) termofikacinės

elektrinės, esant reikalui gaminančios elektros energiją ir iš

šilumos gamybos proceso laikinai išstumiančios iškastinį kurą

ir biokurą naudojančius VŠK.

Galimas paramos pasiskirstymas pagal technologijų grupes

38 0 200 400 600 800 1000 1200 1400 1600 1800 2000

A

B

C

D

E

F

Biokuro VŠK

A

B

C

D

E

F

Biodujų TE

A

B

C

D

E

F

Biokuro ir…

A

B

C

D

E

F

Iškastinio kuro TE

A

B

C

D

E

F

Vėjo elektrinėsA 2014-20m. Viet.gam. neribota. Parama 80%

A 2021-27m. Viet.gam. neribota. Parama 80%

C 2014-20m. Viet.gam. 50%. Parama 80%

C 2021-27m. Viet.gam. 50%. Parama 80%

B 2014-20m. Viet.gam. 80%. Parama 80%

B 2021-27m. Viet.gam. 80%. Parama 80%

D 2014-20m. Viet.gam. neribota. Parama 50%

D 2021-27m. Viet.gam. neribota. Parama 50%

F 2014-20m. Viet.gam. 50%. Parama 50%

F 2021-27m. Viet.gam. 50%. Parama 50%

E 2014-20m. Viet.gam. 80%. Parama 50%

E 2021-27m. Viet.gam. 80%. Parama 50%

42

Paramos teikimas turi:

• vykdoma prisilaikant rekomendacijų dėl remiamų technologijų ir

diegiamų galių, technologijų instaliavimo vietų, naudojamų kuro

rūšių ir paramos fondo paskirstymo,

• būti vykdomas laikantis konkurencijos principų (pav. vienpusio

aukciono principu),

• prisidėti prie konkurencijos skatinimo ir naujų rinkos dalyvių

atsiradimo,

• būti vykdomas atsižvelgiant į technologijų gyvenimo ciklo

stadijas ir atsiperkamumą,

• nediskriminuoti technologijų,

• būti dinamiškas,

Paramos skirstymo praktinė realizacija

Įmonių veikla prie reguliuojamų šilumos kainų

43

12 ct/kWh

(8+4)

ct/kWh

20 MW

18 ct/kWh

(16+2) ct/kWh

100 MW

20 ct/kWh

(17+3) ct/kWh

200 MW

Kaina

Galia

Išlaidos įmonėje:

(12 ct/kWh * 20 MW +

+18 ct/kWh * 100 MW +

20 ct/kWh * 200 MW) *

3000 h = 181.2 mln.Lt

Reguliuotojo pripažįstama šilumos kaina:

181.2mln.Lt /(320MW * 3000h) =

= 18.875 ct/kWh

Šilumos tiekimo įmonė

Nepriklausomas gamintojas

Kaina

Galia

12 ct/kWh

(8+4) ct/kWh

80 MW

Poreikis

Kaip tai atrodys praktikoje?

Išlaidos:

12 ct/kWh * 80 MW * 3000 h = 28.8 mln.Lt

Įmonių veikla prie reguliuojamų šilumos kainų

44

12 ct/kWh

(8+4)

ct/kWh

20 MW

18 ct/kWh

(16+2) ct/kWh

100 MW

20 ct/kWh

(17+3)

ct/kWh

120 MW

Kaina

Galia


12 ct/kWh

(8+4) ct/kWh

80 MW

Poreikis Išlaidos įmonėje:

(12 ct/kWh * 20 MW + 18 ct/kWh * 100 MW + 20 ct/kWh * 120 MW + 3 ct/kWh * 80 MW) *

3000 h = 140.4 mln.Lt

Pajamos įmonėje:

(18.875 ct/kWh * 240 MW) * 3000 h = 135.9 mln.Lt.

Patiriamas nuostolis 4.5 mln.Lt

Nepriklausomo gamintojo pajamos:

(18.875 ct/kWh * 80 MW) * 3000 h = 45.3 mln.Lt.

Gaunamas pelnas 16.5 mln.Lt

3

ct/kWh

(0+3)

ct/kWh

80

MW

Kokia išeitis?

„Problemos sprendimas“

45

1. Didinti šilumos kainas (Negalima leisti, kad šilumos tiekimo

įmonės patirtų nuostolius).

2. VKEKK tam pritaria (arba būna įtikinama).

3. Daugiau nepriklausomų gamintojų negalima įsileisti.

Dėl jų šilumos tiekimo įmonės patiria nuostolius, vartotojams

kainos tik kyla. Privatininkai godūs lupikautojai. Laukinis

kapitalizmas.

4. Stiprinti reguliavimą. Visą šilumos tiekimą atiduoti į savivaldybių

rankas, o gal net ir į vieną valstybinę įmonę.

Na ir kas gaunasi?

46

12 ct/kWh

(8+4)

ct/kWh

20 MW

18 ct/kWh

(16+2) ct/kWh

100 MW

20 ct/kWh

(17+3)

ct/kWh

120 MW

Kaina

Galia


12 ct/kWh

(8+4) ct/kWh

80 MW

Poreikis Išlaidos įmonėje:

(12 ct/kWh * 20 MW + 18 ct/kWh * 100 MW + 20 ct/kWh * 120 MW + 3 ct/kWh * 80 MW) *

3000 h = 140.4 mln.Lt

Pajamos įmonėje:

(19.5 ct/kWh * 240 MW) * 3000 h = 140.4 mln.Lt.

Patiriamas nuostolis 0 mln.Lt. Valio!

Nepriklausomo gamintojo pajamos:

(19.5 ct/kWh * 80 MW) * 3000 h = 46.8 mln.Lt.

Gaunamas pelnas išauga 1.5 mln.Lt

ir pasiekia 18 mln.Lt. Valio!

Gal “pramušiu“ dar vieną katilą.

3

ct/kWh

(0+3)

ct/kWh

80

MW

Nauja kaina:

140.4 mln.Lt / (240MW *

* 3000h) = 19.5 ct/kWh

O kaip vartotojas?

Ar jis jaučiasi saugus?

O gal „centrinė institucija“ ruošias

tapti visų CŠT įmonių dispečeriu?

Išvykau

Airijon

Vardan tos Lietuvos...Vardan tos Lietuvos...Tai kaip mes gyvename?

Išvykau

Anglijon

Man tą

Man tą

Manta

Ne Mantą

Tau tą

Tauta

Ne Man tą

Ačiū už dėmesį

48

ŽVILGSNIS Į CENTRALIZUOTĄ ŠILUMOS TIEKIMĄ PRO … KE... · Saugumas ir tiekimo patikimumas,...

Documents

Transcript of ŽVILGSNIS Į CENTRALIZUOTĄ ŠILUMOS TIEKIMĄ PRO … KE... · Saugumas ir tiekimo patikimumas,...