DARNI PLĖTRA:ATSINAUJINANTYS ENERGIJOS

ŠALTINIAI

Įvadas

Tarptautinis kontekstas:

– Rio de Žaneiro deklaracija (1992 m.) dėl darnaus vystymosi principų;– ES teritorinio vystymo prioritetai suformuoti už regioninį planavimą

atsakingų ministrų Europos konferencijoje (CEMAT) dėl Europos darnaus vystymo pagrindinių principų;

– ES 2004-2007 m. ministrų neformaliose konferencijose (Leipcigo chartija) priimtų dokumentų nuostatų dėl teritorinės darbotvarkės bei Europos teritorinio vystymo perspektyvos (policentriškumo, miesto ir kaimo partnerystės, kultūros ir gamtos paveldo darnus vystymas, demokratinių planavimo principai);

– Europos erdvinės plėtros perspektyvos dokumento (ESDP) nuostatos dėl sektorinių erdvinių strateginių planų sanglaudos;

– Lisabonos strategija dėl miestų vaidmens kuriant žinių ekonomiką, valstybių konkurencingumo pagrindą, Alborgo miestų darnios plėtros, Europos urbanistinėje chartijose akcentuojant visuomenės vaidmenį miestų darnioje plėtroje

Šalies teisinė aplinka:

– LR Seimo ir Vyriausybės 2002 m. LR Bendrasis planas dėl darnios urbanistinistinės politikos įgyvendinimo;

– LR Seimo ir Vyriausybės valstybės dėl ilgalaikės raidos strategijos įgyvendinimo; – BPD 2007-2013 prioritetai, dėl tvarios miestų plėtros, kaimo ir

mietų sanglaudos, energetinio efektyvumo ir saugumo, būsto plėtros optimizavimo ir renovacijos, socialinės saugos, techninės infrastruktūros vystymo

– LRV pavedimas dėl urbanistinės politikos suformavimo patikslinimas šiuolaikinės teritorijų raidos kontekste

LIETUVA

BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI

- Gyventojų skaičius - 3,37 mln.

- Daugiau nei 800,000 butų

- Daugiau nei 38,000 daugiabučių namų

Daugiabučių namų pagal statybos metus:

- 26% pastatyti iki 1960 m.

- 65% - 1960 – 1990 m.

- 9% - after 1990 m.

-- 97% privatūs, tik 3% savivaldybių nuomojamas socialinis būstas- dauguma daugiabučių yra nusidėvėję, trūksta tinkamos pastatų priežiūros

- daugiau nei 57% Lietuvos būsto savininkų nepatenkinti savo būstu

Lietuvos būstas

1,3 mln. gyv.pastatų

- 37% privačių namų,

- 60% privačių butų,

- 3% savivaldybės butų.

statybos metai:

- 26% iki 1960,

- 65% - 1960 – 1990,

- 9% - po 1990.

BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI

1000 –čiui gyventojų tenka 382 seni būstai

Ir tik 2,1 nauji

virš 60 % gyventojų gyvena daugiabučiuose, statytuose iki 1993 m.

Esama situacija (2007m.)

97 % būstų nuosavybės teise priklauso juose gyvenantiems asmenims.

- 813000 būstų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir apie 463000 būstų vienbučiuose ir dvibučiuose namuose (privačiuose namuose).

- 76 % visų būstų prijungta prie centralizuoto vandentiekio,

• apie 73 % būstų pajungta prie centralizuoto šilumos tiekimo,

• Daugumos miestų ir miestelių buitinės atliekos surenkamos centralizuotai, kaimo tipo gyvenvietėse diegiama konteinerinė atliekų tvarkymo sistema.

BŪSTAS LIETUVOJEPAGRINDINIAI FAKTAI

2009 m. bus uždaroma Ignalinos atominė elektrinė. Uždarymo rezultatas – padidės mokesčiai už sunaudotą elektros energiją.

Lietuvoje taip pat kaip ir kitose ES šalyse, didėjant dujų kainoms didėja ir mokesčiai už šildymą, per paskutinius metus šilumos kainos išaugo virš 40 procentų

Būstas ir energetika

Daugumos namų sienų ir langų šiluminė varža labai maža, todėl būstui šildyti naudojama daug energijos (per dieną vidutiniškai apie 200 kJ vienam laipsniui 1 m2 ), tai yra 2–2,5 karto daugiau, negu didžiumoje ES šiaurinių valstybių. Būsto sektoriuje sunaudojama:

~ 70% šiluminės energijos pagamintos centralizuotai, apšildant 35.982 tūkst.m2

~ 100 mln. Lt kasmet skiriama kompensacijoms

Centralizuoto šildymo infrastruktūra pasenusi ir energetiškai neefektyvi, ypač dideli energijos nuostoliai skirstymo tinkluose,

LIETUVOS BŪSTO POLITIKA

LIETUVOS BŪSTO STRATEGIJA

Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. sausio 21 d.nutarimu Nr. 60

SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS PROGRAMA

Patvirtinta 2004 m. birželio 9 d.

SOCIALINIO BŪSTO FONDO PLĖTROS PROGRAMA

Patvirtinta 2004 m. birželio 9 d.

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA

Patvirtinta 2004 m. rugsėjo 23 d.

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMA

Patvirtinta 2004 m. rugsėjo 23 d.

Būsto politika

Lietuvos Būsto strategija (2004)

Daugiabučių namų modernizavimo programa

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO

PROGRAMATIKSLAS

Siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių būstų savininkus kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas.

TIKSLASSiekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energijos išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo šildymo išlaidoms kompensuoti, skatinti daugiabučių būstų savininkus kompleksiškai modernizuoti daugiabučius namus ir gyvenamuosius rajonus (kvartalus), sudarius tam tinkamas sąlygas.

PROGRAMA

Programa pradėta įgyvendinti 2005

Programoje dalyvauja:

- Daugiabučių namų savininkai

- Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra

- Savivaldybės - Komerciniai bankai

- Būsto paskolų draudimo bendrovė

- Pastatus administruojančios įmonės - Inžinierinės konsultacijų

firmos- Rangovinės organizacijos.

VALSTYBĖS PARAMA (1)

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims:

- apmokant pradinį įnašą, tačiau ne daugiau kaip 10 %

- kredito draudimo mokestį - padengiant jiems tenkantį kreditą ir palūkanas priklausomai nuo sutaupytos energijos

VALSTYBĖS PARAMA (2)

Apmokant dalį investicijų (priklausomai nuo

įgyvendinto projekto energinio efektyvumo):

15% - kai įgyvendinamos nedidelės apimties energiją

taupančios priemonės30% - didesnės apimties

energijos taupymo priemonių paketams (sienų, stogų

šiltinimas, langų keitimas)

50% - įgyvendinant kompleksinę renovaciją (įskaitant ir išorės sienų

šiltinimą)

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS

FINANSIN SCHEMA

MODERNIZAVIMUI SKIRTOS INVESTICIJOS: 100%

Galima savivaldybių

parama

Galima savivaldybių

parama

Daugiabučių namų savininkų pradinis įnašas

5%

Daugiabučių namų savininkų pradinis įnašas

5%

Valstybės parama15-30-50 %

(priklausomai nuo energiją taupančių

priemonių įgyvendinimo)

Valstybės parama išmokama po

investicijų projekto įgyvendinimo

Valstybės parama15-30-50 %

(priklausomai nuo energiją taupančių

priemonių įgyvendinimo)

Valstybės parama išmokama po

investicijų projekto įgyvendinimo

Būsto savininkų lėšos arba jei

reikia komercinio banko paskola

Būsto savininkų lėšos arba jei

reikia komercinio banko paskola

DAUGIABUČIŲ NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMOS REZULTATAI

Till 2020Till 2020Till 2020Till 20202005- iki dabar

Planuojama atnaujinti 24.000 daugiabučių namų

Tikimasi investuoti 12,5 mlrd. eurų

Atnaujinus daugiabučius galima sutaupyti daugiau nei 4TW/h šilumos energijos, kurių vertė dabartinėmis kainomis siekia 290 mln. eurų

Patvirtinta 720 investicijų projektų už 232 mln. eurų

Įgyvendinta 303 projektai už 38 mln. eurų

341 investicijų projektai yra patvirtinti ir šiuo metu rengiami įgyvendinimui už 55 mln. eurų

Iki 2020

Būsto politika ir energinis efektyvumas

• LR Statybos įstatymas –• Pastatų energinio naudingumo minimalūs reikalavimai

privalomi:• naujai statomiems pastatams;• rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems pastatams,

/Statybos techniniai reglamentai/• Pastatų energinio naudingumo sertifikavimas privalomas

– naujai statomiems pastatams, kurių projektavimo sąlygų sąvadas išduotas po 2007 m. sausio 4 d.

– Kitų pastatų, įstatymo papildymo įstatyme numatytais atvejais, nuo 2009 m. sausio 1 d.

Socialinio būsto plėtros programa Normatyviniai reikalavimai “Pasyvus

namas”

Būsto politika ir energinis efektyvumas

• Daugiabučių namų modernizavimo programa • Valstybės paramos daugiabučiams namamsmodernizuoti teikimo ir investicijų projektų energinioefektyvumo nustatymo taisyklės (LRV 2008 m. kovo 5 d.nutarimo Nr. 243 redakcija)

tikslas – užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą.

LR Darnaus vystymosi strategijoje akcentuojama vietinių ir ypač atsinaujinančiųjų išteklių svarba

Vizija ir būtinybė

Vis daugiau naudoti vietinių biologinių energijos išteklių (vėjo,

saulės, geoterminės energijos ir kt.). Šie ištekliai turi sudaryti vis didesnę

pirminės energijos dalį.