VŠT nuomos konkurso chronologija

1997 m. – Lietuvos energijos restruktūrizacija

1998 m. – AF International pradeda ruošti studiją

2000 m. 03 – Studijos ruošimo pabaiga

2000 07 16 – Sudaroma VMS Tarybos komisija

2001 02 22 – Išrenkamas patarėjas

2001 07 02 – Paskelbiamas nuomos konkursas

2001 10 22 – Rezultatai (preliminari eilė), prasideda derybos dėl sutarties

2001 12 05 – Komisija patvirtina sutartį, prasideda svarstymai VMS Taryboje

2002 02 01 – pasirašoma sutartis 15 metų laikotarpiui.

2002 04 01 – sutarties įsigaliojimo data.

VŠT nuomos konkursas

• Vilniaus miesto savivaldybės paskelbtame tarptautiniame koncesijos – nuomos konkurse dalyvavo 5 užsienio kompanijos.

• Pirmą kartą Lietuvoje, prieš patvirtinant sutartį Vilniaus miesto Taryboje, sutarties projektas buvo paskelbtas internete viešai diskusijai bei vertinimams.

• Konkursą stebėjo ir vertino ne tik Lietuvos institucijos, bet ir Pasaulio banko ekspertai.

Pasirinkto modelio principai

Nuosavybės išlaikymas Savivaldybės rankose

Visiška operatoriaus kontrolė

Skaidri ir kontroliuojama kainų politika

Verslo rizikos perkėlimas operatoriui

Garantuotos pajamos Vilniaus m. Savivaldybei

Vilniaus miesto savivaldybė – Savininkas

Dalkia – Laiduotojas (konkurso nugalėtojas)

SP AB “VŠT” – Nuomotojas

UAB Vilniaus energija – Operatorius (nuomininkas) 100 proc. akcijų sąvininkas - didžiausia Europoje energetikos paslaugų kompanija “Dalkia”. Įmonė neturi teisės perleisti akcijas trečioms šalims.

Sutarties šalys

Nuomos mokesčiaiNuomos mokesčiai UAB VŠTMokesčiai Vilniaus m. savivaldybei

Investicijos

Šilumos kaina

Technologiniai operatoriaus įsipareigojimai

Pagrindinės sutarties dalys

Ilgalaikių VŠT paskolų padengimas be palūkanų (į tarifą neįskaitomos) - 80,2 mln. Lt;

(VŠT paimtos paskolos iki 2001 metų)Nekilnojamo turto mokesčio sumokėjimas – 8 mln. Lt per metus, 120 mln. Lt per 15 metų;

(VŠT nekilnojamojo turto mokesčių nemokėjo)

Žemės nuomos mokesčio sumokėjimas – 1,8 mln. Lt per metus, 27 mln. Lt per 15 metų.

(iki 2002 metų buvo mokamas 0,9 mln. Lt per metus mokestis , VŠT ir šio mokesčio nemokėjo);

Amortizacijos kompensavimo mokestis, dengiamas per investicinę programą;

VŠT administracijos išlaikymo mokestis – 0,8 mln. Lt per metus, 12 mln. Lt per 15 metų.

Nuomos mokesčiai 2002

Mokėti specialų mokestį į Vilniaus Miesto biudžetą: 2 mln. Lt kiekvienais metais iki 2005 m. pabaigos, 2,5 mln. Lt kiekvienais metais nuo 2006 metų. Viso per 15 metų – 35,58 mln. Lt;

Apmokėti tarptautinės audito kompanijos paslaugas už VMS SP AB “VŠT” konsultavimą (pagal faktą).

Papildomi finansiniai įsipareigojimai

Mokesčiai

Mokesčiai VMS per 15 metų:

234,7 mln. Lt pinigais ir

579 mln. Lt per investicinę programą, neskaitant smulkaus ir vidutinio remonto, inventoriaus, transporto bei kitų būtinų įrengimų pirkimo.

Pavadinimas Iš viso, mln. Lt

2010 m. IV ketv.

Informacinės technologijos ir komunikacija 16,026 13,785

Termofikacinių elektrinių modernizacija 191,430 196,849

Rajoninių katilinių modernizacija 8,822 15,708

Šilumos trasos 227,718 152,509

Grupinių boilerinių likvidavimas 118,224 116,557

Iš viso mln. Lt 562,220 495,408

Investicinis planas

Papildomos investicijos: Investicijos, susijusios su avarine situacija arba ūkine veikla – 4 mln. Lt

Naujų miesto rajonų termofikavimas – 12,740

IŠ VISO: 578,960 mln.

Iki 2010 metų buvo rekonstruota ir pastatyta šilumos trasų:

D<250 – 103 000 m200<D<450 - 5030 mD>450 – 4108 m

Tai sudaro 19,8% visų miesto šilumos trasų

Šilumos trasos

Šilumos kainos

SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ aptarnaujamiems gyventojams tarifas mažinamas iki 0,10332 Lt/1kWh

Gamybiniams, komerciniams bei paslaugas teikiantiems klientams 0,1088 Lt/1kWh taikant nuolaidas iki 20 proc.

5 proc. žemesnis tarifas gyventojams

Iki 20 proc. nuolaidos pramonei

VMS pagrindinis tikslas konkurse buvo ne nuomos kainos dydis, kuris didintų šilumos kainą gyventojams, bet pirma – mažiausia šilumos kaina, antra – įmonės modernizavimas ir investicijų pritraukimas be savivaldybės garantijų, trečia – politikų kišimosi į įmonės veiklą apribojimas.

Kainos išlaikymas

P1 = P×[0,416(G1/G) + 0,06 (M1/M)+ 0,018(K1/K) + 0,096 (V1/V) +0,169(S1/S) + 0,241(1 + IR/100)] P – šilumos energijos kaina; G - gamtinių dujų kaina; M – dujų transportavimo magistraliniais dujotiekiais kaina; K – dujų transportavimo skirstomaisiais dujotiekiais kaina; V - šalto vandens kaina; S - vidutinis darbo užmokestis; IR –

infliacijos dydis, sutarties įsigaliojimo dieną IR lygus nuliui;

Šiluminės energijos kaina įšaldyta iki 2004 m.

Pradedant 2004 metais šilumos energijos kaina bus reguliuojama pritaikant indeksavimo formulę, kurios sudedamosios dalys yra nuo šilumos tiekėjo valios nepriklausantys veiksniai.

Indeksacijos formulė:

2008.01.01 įsigaliojo nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija ir nuo

2009.07.8 dienos nutarimu kainas už šilumą nustato Valstybinė Kainų ir Energetikos Komisija

Dedamųjų poveikis formulei

Tarifo perskaičiavimas yra taikomas tik tuo atveju jei šis perskaičiavimas tarifą pakeistų daugiau nei 2,5 proc. , ne dažniau nei 1 kartą per metus.

Tam, kad dujų kainos pokytis turėtų įtakos šilumos tarifui, gamtinių dujų kaina turėtų pakilti daugiau nei 6 proc., (arba 20 Lt už 1000 m3).

Tam, kad vidutinis darbo užmokestis turėtų įtakos šilumos tarifui, užmokestis turėtų pakilti 15 proc., (per paskutinius 3 metus VDU pakilo mažiau nei 5 proc.)

Tam, kad infliacija turėtų įtakos šilumos tarifui, ji turėtų pakilti daugiau nei 10 proc., (per paskutinius 3 metus infliacija pakilo 4 proc.)

★

★ Nuo 2009 m. šis sutarties punktas negalioja.

Derybų metu buvo pasiekta

Investicijų padidinimas nuo 430 mln. iki 700 mln.Padidintas tarifo stabilumas: peržiūrėjimas ne kas 0,5 m., bet kas 1 metai, formulės dedamųjų kitimo poveikis tarifui 2,5 proc. (vietoje 1 proc.).Satelitinių gyvenviečių šilumos tinklų ir 40 katilinių perdavimas

Iki tol buvusių VMS subsidijų nutraukimas nuo 2006 m. (sutaupyti miesto biudžeto 22 mln.)35,5 mln. Lt mokestis į Savivaldybes biudžetą

Apmokėti tarptautinės audito kompanijos paslaugas už SP AB “VŠT” konsultavimą (pagal faktą).

VISO PAPILDOMAI IŠSIDERĖTA – daugiau nei 335 mln. Lt

Pirmųjų nuomos metų rezultatai

• Per metus šilumos energijos kaina mažėjo du kartus. Šilumos energija atpigo iki 10,12 ct/kWh.

• Pirmą kartą istorijoje iš šilumos ūkio turto Vilniaus m. savivaldybė gavo dividendus –specialų mokestį – 2 mln. litų.

• Savivaldybė iš bendrovės “Vilniaus energija” gauna dukart didesnį žemės nuomos mokestį nei moka kitos pramonės įmonės.

• Savivaldybė neprisiėmė ir neprisiima jokių finansinių įsipareigojimų ar garantijų už operatoriaus veiklą.

• Pradedamas didelio vilniečių pritarimo sulaukęs Savivaldybės, “Vilniaus energijos” (6,5 mln. JAV dolerių) ir Pasaulio banko (2,5 mln. JAV dolerių) projektas namų vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemoms modernizuoti.

Neefektyvus turto valdymas

• Paaiškėjo ankstesnio šilumos ūkio valdymo neefektyvumas. Padidintos statybos kainos:– Šilumos trasų rekonstrukcija ir statyba kainavo 1,5-2 karto

daugiau nei buvo rinkos kainos.

1999 m. 2000 m. 2001 m. 2002 m.*

Senų šilumos trasų rekonstrukcija (1 m kaina litais)

1159 1274 1263 582

Naujų šilumos trasų statyba(1 m kaina litais)

933 720 960 636

* Vilniaus miesto šilumos ūkio valdymą perėmė UAB “Vilniaus energijai”.

Neefektyvus turto valdymas

• Nereikalingo, gamyboje nenaudojamo ilgalaikio turto vertė – 40 mln. litų.

• Netobulas ir neskaidrus sąskaitų gyventojams išrašymas.• Minimali bendrovės kompiuterizacija (Bendrovėje dirbo net 20

mechaninėmis rašomosiomis mašinėlėmis spausdinančių raštininkių).• Neįdiegta telemetrija.• Neautomatizuoti elektros gamybos įrengimai.• Neskaidrūs mazuto ir dujų kuro pirkimai.• Neginami vartotojų ir įmonės interesai prieš gamtinių dujų

tiekėjus.• Nuo 1994 m. dėl vartotojų atsijungimų nuo centralizuoto

šilumos tiekimo sistemų bendra jų galia mažėdavo po 5 proc. per metus.

•Modulinės transformatorinės (MT):• Populiariausia MTT 400 modulinė transformatorinė:

• Anksčiau pirkome už 34013 Lt.• Šiandien perkame už 23600 Lt. t.y. 30 % pigiau.

• Kita dažnai perkama MGT 250-1000 modulinė transformatorinė:• Anksčiau pirkome už 29570 Lt.• Šiandien perkame už 15000 Lt. t.y. 50 % pigiau.

• Lyginamos analogiškos komplektacijos MT , bet ne analogiški kiekiai:• Anksčiau pirkome daugiau „obuolių“ , t.y. 65 vnt., o dabar 30 vnt. • Dabar kol kas perkame „po vieną obuolį“ atskiriems objektams.

TINKLO INFRASTRUKTŪROS UŽBAIGTŲ PIRKIMŲ KAINŲ PALYGINIMAS:

Neefektyvus turto valdymas Kitas pavyzdys iš RST įmonės, kai pasikeitė valdymas

Kainų politika • Sutartis tarp VMS ir Dalkia leido nustatyti

mažesnes kainas nei nustatydavo VKEKK • 2008 01 01 įsigaliojo nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija, pagal kurią

savivaldybės, net ir tuo atveju, kai yra perdavusios šilumos ūkio valdymą, šilumos kainas nustato VKEKK (2009.07.8 dienos LRV nutarimas) Energetikos Komisija

• .Bazinė kaina taikoma nuo Nustatyta Komisijos, ct/kWh Faktinės kainos pagal

nuomos sutartį gyventojamsFaktinės kainos pagal nuomos sutartį kitiems vartotojams

2004 0401 10,58 10,125 10,58

2004 0701 10,58 9,954 10,58

2004 0701 12,78 12,305 12,78

2007 0701 14,76 14,567 14,76

2008 0801 22,56 22,56 22,56

2009.10.01 17,66 17,66 17,662009.12.01 19,04 19,04 19,042010.02.01 20,10 20,10 20,102010.05.01 21,10 21,10* 21,10

* 1 ct/kWh Vilniaus mieste sudaro apie 25 mln. lt

Šilumos pardavimai

Informacija apie ,,Vilniaus Energija’’ šilumos vartotojų skaičių ir šilumos energijos pardavimo pokytį per 2002 -2010 m.

Vartotojų skaičius Šilumos pardavimai tūkst. MWh.

2002 140 075 2 450,0

2003 146 202 2 533,1

2004 152 374 2 498,1

2005 163 437 2 504,6

2006 168 322 2 669,3

2007 173 480 2 577,0

2008 182 463 2 476,0

2009 186 859 2 573,5

2010 190 032 2 620,1

Išvados

• 2000 metais Vilniaus m. Savivaldybė susidūrė su dilema – ar pasirinkti Pasaulio banko siūlomą paskolą, už kurią turėtų garantuoti VMS ir patikėti modernizaciją politinių partijų įtakojamiems vadovams, ar miesto šilumos ūkį modernizuoti pasirenkant šiuolaikiškus vadybos principus.

– Jeigu būtų pasirinkta Pasaulio banko paskola, Savivaldybė būtų privalėjusi garantuoti už 50-70 mln. eurų paskolą bei padidinti šilumos energijos kainą, remiantis Pasaulio banko studija, iki 14 ct/kWh jau nuo 2004 metų.

– Vilnius pasirinko operatorių, todėl savo finansinius resursus galėjo skirti socialinei sferai, o šilumos kaina sumažėjo – nuo 10,88 ct./kWh iki 10,12 ct/ kWh. , t.y. 7 proc.