Praktine_uzduotis

19
Praktinė užduotis Vadovaudamiesi toliau pateikiamais reikalavimais, parašykite Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties santrauką. Santrauką turi sudaryti trys struktūrinės dalys: 1.Bylos baigtis vienu sakiniu (pvz., LAT teismų sprendimą ir nutartį paliko nepakeistus). Bylos baigtis rašoma pagal nutarties rezoliucinę dalį (pažymėta pilkai). 2.Faktinės aplinkybės (60-70 žodžių). Rašoma pagal mėlynai pažymėtą nutarties aprašomąją dalį. 3.Teismo motyvacijos esmė (iki 200 žodžių). Rašoma pagal raudonai pažymėtą motyvacinę dalį. P. S. Į žalią ir violetinę nutarties dalis gilintis nereikia. Pavyzdys: 2007 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės nutarties Nr.: 3K-3-328/2007 santrauka: LAT perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas prašė teismo pripažinti jo motiną neveiksnia. Jis nurodė, kad nuo 2000 m. motina serga psichine liga, tačiau pas gydytojus psichiatrus jos nė karto nepavyko nukreipti. Liga pasireiškia kalbos sutrikimais, didele depresija, irzlumu, agresyvumu ir pan. Ji niekur nedirba, turi abejotinos reputacijos draugų, didelių skolų, nieko neįsileidžia į butą ir jam neleidžia niekam durų atidaryti, neatplėšia jai adresuotos korespondencijos. Teismai prašymą patenkino. LAT konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė pareiškėjo motinos, kurią buvo prašyta pripažinti neveiksnia, kaip byloje dalyvaujančio asmens, procesinę teisę būti tinkamai informuotai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Taip pat buvo pažeistos ir kitos esminės procesinės jos teisės (teisė pateikti prašymus, pareikšti nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui ir kitos), užtikrinančios 1

description

praktine

Transcript of Praktine_uzduotis

Praktin uduotis

Praktin uduotis

Vadovaudamiesi toliau pateikiamais reikalavimais, paraykite Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutarties santrauk.

Santrauk turi sudaryti trys struktrins dalys:

1. Bylos baigtis vienu sakiniu (pvz., LAT teism sprendim ir nutart paliko nepakeistus). Bylos baigtis raoma pagal nutarties rezoliucin dal (paymta pilkai).

2. Faktins aplinkybs (60-70 odi). Raoma pagal mlynai paymt nutarties apraomj dal.

3. Teismo motyvacijos esm (iki 200 odi). Raoma pagal raudonai paymt motyvacin dal.

P. S. ali ir violetin nutarties dalis gilintis nereikia.Pavyzdys:

2007 m. rugsjo 11 d.Lietuvos Aukiausiojo TeismocivilinsnutartiesNr.:3K-3-328/2007 santrauka:LAT perdav byl pirmosios instancijos teismui nagrinti i naujo.

Pareikjas pra teismo pripainti jo motin neveiksnia. Jis nurod, kad nuo 2000 m. motina serga psichine liga, taiau pas gydytojus psichiatrus jos n karto nepavyko nukreipti. Liga pasireikia kalbos sutrikimais, didele depresija, irzlumu, agresyvumu ir pan. Ji niekur nedirba, turi abejotinos reputacijos draug, dideli skol, nieko nesileidia but ir jam neleidia niekam dur atidaryti, neatplia jai adresuotos korespondencijos. Teismai praym patenkino.

LAT konstatavo, kad byl nagrinj teismai paeid pareikjo motinos, kuri buvo prayta pripainti neveiksnia, kaip byloje dalyvaujanio asmens, procesin teis bti tinkamai informuotai apie bylos nagrinjimo viet ir laik. Taip pat buvo paeistos ir kitos esmins procesins jos teiss (teis pateikti praymus, pareikti nualinimus byl nagrinjaniam teisjui ir kitos), utikrinanios teis teising teism. Pirmosios instancijos teismas situacij, kad aukimas negaljo bti teiktas, nes jau dveji metai kaip pareikjo motina paliktus praneimus neatsiliepia, o bdama namuose nieko nesileidia, nepagrstai prilygino aukimo teikimui pagal CPK 124 str. 2 d. ir byl nagrinjo pareikjo motinai teismo posdyje nedalyvaujant. Be to, teismas, nepateikdamas pareikjo motinai nutari dl priverstins ambulatorins, o vliau - stacionarins teismo psichiatrijos ekspertizs, paeid jos teis atskiruoju skundu apsksti ias nutartis. Nepateikus pareikjos motinai pirmosios instancijos teismo sprendimo, buvo paeista jos teis sprendim apsksti apeliaciniu skundu. Nors ETT jurisprudencijoje pripastama, kad dl psichins ligos gali egzistuoti tam tikri teisti ,,teiss teism apribojimai, taiau jie neturi i esms atimti asmens teiss teism (Golder v. United Kingdom, Winterwerp v. Netherlands, Lacarcel Menendez c. Espagne).

Paraykite ios nutarties santrauk:

Civilin byla Nr. 3K-3-393/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorija 26.7.1., 44.2.4.2.2.6., 44.2.4.2.3.

LIETUVOS AUKIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. rugpjio 14 d.Vilnius

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija, susidedanti i teisj: Janinos Janukiens (kolegijos pirminink ir praneja), Grainos Davidoniens ir Gintaro Kryeviiaus,

raytinio proceso tvarka teismo posdyje inagrinjo civilin byl pagal atsakovo udarosios akcins bendrovs Ekstra inios ir iekovo . . kasacinius skundus dl Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties perirjimo civilinje byloje pagal iekovo . . iekin atsakovams UAB Ekstra inios ir UAB Lietuvos rytas dl teiss privat gyvenim gynimo ir neturtins alos atlyginimo; tretieji asmenys K. Z. ir L. V. Teisj kolegija

n u s t a t :

I. Gino esm

Iekovas, remdamasis CK 2.23 straipsniu, kreipsi teism su iekiniu dl teiss privat gyvenim ir jo slaptum paeidim ir nurod kad, atsakovui UAB Ekstra inios 2006 m. lapkriio 11 d. laikratyje (duomenys neskelbtini)ispausdinus K. Z. straipsn (duomenys neskelbtini) ir L. V. straipsn (duomenys neskelbtini)", kuriuose paskelbta informacija apie iekovo nesantuokin sn ir ikisantuokinius lytinius santykius, buvo paeista iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamyb. Tok straipsn ketino spausdinti ir antrasis atsakovas UAB Lietuvos rytas priede Gyvenimo bdas. Taip pat iekovas nurod, kad neteistais atsakovo UAB Ekstra inios veiksmais raant iekovo telefonin pokalb, padauginant j maiausiai penki egzempliori tirau ir sudarant slygas su juo susipainti tretiesiems asmenims, buvo paeistas iekovo telefonini pokalbi konfidencialumas, t. y. privatus gyvenimas. Iekovas nurod, kad, nepaisant vis jo paties, sutuoktins ir nepilnameio vaiko, apie kur buvo raoma, motinos pastang, jog toki straipsni nebt, atsakovas UAB Ekstra inios" pavieino informacij apie jo privat gyvenim, be iekovo sutikimo atskleid eimos paslapt. Tai sukrt iekov, privert pusei met atsisakyti planuotos veiklos ir neprisiimti nauj sipareigojim koncertuoti, buvo nesmagu prie irovus ir artimuosius, privaljs visiems aikintis. Iekovo teigimu, i atsakovo UAB Ekstra inios turt bti priteistas 100 001 Lt neturtins alos atlyginimas, nes atsakovas ispausdino net tris straipsnius, kurie paeid iekovo teis privatum, nors iekovas i anksto informavo atsakov, kad nesutinka su mint straipsni spausdinimu bei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemons, draudianios atsakovui spausdinti iuos straipsnius; ispausdinus straipsnius iekovas susilauk daug apkalb i aplinkini, patyr didel nervin tamp; atsakovas neteistai stebjo iekov ir rinko informacij apie iekov, fotografavo j, todl iekovui atsirado baim, kad jis yra nuolat stebimas, sekamas.

II. Pirmosios ir apeliacins instancij teism sprendimo ir nutarties esm

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. spalio 25 d. sprendimu iekin tenkino i dalies: pripaino, kad atsakovas UAB Ekstra inios (duomenys neskelbtini) laikratyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) ir straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskleids iekovo iekinyje nurodyt informacij paeid iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamyb; pripaino, kad atsakovas UAB Ekstra inios neteistai stebjo ir rinko informacij apie iekovo privat gyvenim, toki surinkt informacij paskelb 2006 m. lapkriio 18 d. laikratyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) ir tuo paeid iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamyb; pripaino, kad atsakovas UAB Ekstra inios neteistai ra iekovo telefonin pokalb ir taip paeid iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamyb; priteis iekovui i atsakovo UAB Ekstra inios 10 000 Lt neturtinei alai atlyginti ir 3254,40 Lt bylinjimosi ilaid. Teismas nurod, kad mogaus teiss privataus gyvenimo nelieiamum pagal CK 2.23 straipsn yra ginamos, kai nustatoma i fakt visuma: 1) informacijos paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleista informacija yra apie iekov; 3) faktas, jog paskleista informacija yra apie mogaus privat gyvenim; 4) faktas, jog informacija paskleista be asmens sutikimo; 5) faktas, jog informacija paskleista nesant teisto visuomens intereso.

Teismas konstatavo, kad iuo atveju informacijos apie iekov paskleidimo per visuomens informavimo priemon faktai neabejotinai egzistuoja, gino straipsniuose iekovas yra vardijamas vardu ir pavarde, yra spausdinamos jo nuotraukos. Kiti du nustatytini faktai paskleista informacija yra apie mogaus privat gyvenim be io asmens sutikimo. Teismas nustat, kad atsakovo UAB Ekstra inios (duomenys neskelbtini) laikratyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) ir straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskleista informacija apie iekov buvo eimos paslaptis, kurios atskleidimu iekovas nebuvo suinteresuotas, tokios informacijos paskleidimas kenk abiej eim vaikams. Teismas konstatavo, kad faktas apie iekovo nesantuokin sn priskirtinas slapt asmenini fakt kategorijai (vidiniai asmens eimos ar eim santykiai, asmen lytinis gyvenimas), todl jo pavieinimas ribojamas bendrais pagrindais, reglamentuojaniais asmens teis privataus gyvenimo nelieiamyb bei slaptum. Teismas nustat, kad paskleista informacija yra apie iekovo privat gyvenim ir kad ji buvo paskleista neturint iekovo sutikimo. Teismo manymu, iekovas prie viej asmen rato negali bti priskiriamas, nes populiarumo muzikinje-pramoginje veikloje ir vieojo asmens svokos negali bti visikai sutapatinamos, todl teismas dl ios dalies sutiko su iekovo argumentais, ir sprend, kad iekovas nepriskirtinas viej asmen kategorijai ir CK 2.23 straipsnio 3 dalies prasme (einamos pareigos, padtis visuomenje). Teismas nurod, kad didiul antrat pirmame laikraio puslapyje, paios informacijos rinkimo bdas ir jos pateikimas rodo, jog sensacingumo interesas iuo atveju buvo svarbesnis u konkretaus fizinio asmens privataus gyvenimo nelieiamum, kad urnalisto profesin etika buvo paeista.

Iekovo reikalavim nustatyti, kad jis buvo neteistai sekamas, neteistai renkama informacija apie jo privat gyvenim ir tokia informacija paskelbta taip pat ir (duomenys neskelbtini) laikratyje (duomenys neskelbtini)straipsnyje (duomenys neskelbtini)", teismas pripaino i dalies pagrstu. Kadangi pats straipsnis buvo apie kit fizin asmen, o byloje rodym, kad t kart buvo stebimas btent iekovas ir, stebint viebut bei jo teritorij, tikslas buvo btent toks, nepakako, todl i reikalavimo dalis, susijusi su iekovo sekimu, nebuvo patenkinta. Taiau teismas pripaino, kad ir iame straipsnyje buvo paskelbta informacija apie iekovo asmen, kuri priskirtina jo privaiam gyvenimui, jokio visuomens intereso toki informacij inoti nebuvo, todl i informacija surinkta neteistai stebint iekov, jo elges privataus renginio metu, paeid iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamyb ir jo slaptum. Iekovo reikalavim nustatyti, kad atsakovas UAB Ekstra inios" neteistai rainjo iekovo telefonin pokalb, ir taip paeid jo teis privat gyvenim, teismas tenkino, nustats pokalbio turinio, jo konfidencialumo atskleidim tretiesiems asmenims bei io pokalbio rao neteistum. Teismas paymjo, kad urnalistui visais atvejais privalu i anksto gauti sutikim daryti garso ra, nepaisant tikslo, dl kurio to siekiama; byloje esanio garso rao turinys patvirtino, kad tokio sutikimo i iekovo jam telefonu paskambinusi urnalist nepra. Taiau iekovo reikalavimas pareigoti atsakov UAB Ekstra inios" sunaikinti iekovo neteistai rayt telefonin pokalb buvo netenkintas, nes tokio teismo sprendimo realus vykdymas bt i esms negalimas, nes nemanoma kontroliuoti, kiek kopij (laikmen) su iuo pokalbiu yra padaryta ar gali bti padaryta; tai galt ateityje nulemti ir ginus dl ios sprendimo dalies tinkamo vykdymo. Iekinio reikalavim udrausti atsakovams skelbti bet koki informacij apie iekovo nesantuokin nepilnamet vaik teismas atmet, konstatavs, kad is reikalavimas yra prevencinis, ala jau padaryta, naujos potencialios alos iekovui kilimo, kaip btinos prielaidos tokiam reikalavimui reikti, iekovas nerod.

Iekinio reikalavim priteisti i atsakovo UAB Ekstra inios" 100 001 Lt neturtinei alai atlyginti teismas tenkino i dalies, konstatavs, kad informacija paeid iekovo teis privataus gyvenimo nelieiamum, neabejotinai sukl ir neigiam igyvenim, nepatogum iekovui, nes ne visi artimi jam mons tokius faktus inojo, buvo atauktas koncertas, nesiliov telefono skambuiai ir klausinjimai koncertuose su praymu paaikinti situacij, dl to iekovas patyr nervin tamp, pasklido apkalbos. Priteisdamas iekovui neturtins alos atlyginim teismas atsivelg aplinkyb, kad neturtins alos galima buvo ivengti, jei bt vykdyta Vilniaus miesto 3- iojo apylinks teismo 2006 m. lapkriio 10 d. nutartis dl laikinj apsaugos priemoni, kuria buvo udrausta atsakovams skelbti ioje byloje vliau ginijam informacij, kuri atsakovas UAB Ekstra inios gavo laiku, kai straipsniai dar nebuvo ispausdinti. Todl teismas sprend, kad atsakovas UAB Ekstra inios turjo reali galimyb pakeisti laikraio puslapius iki 19 val., kaip tai numatyta jo sutartyje su spaustuve, taiau to nepadar smoningai siekdamas btinai paskelbti i informacij apie iekov, arba dl blogos vadybos ir administravimo trkum, tad i aplinkyb vertintina kaip didinanti priteistin sum alai atlyginti. Teismas taip pat vertino laikraio iplatinimo mast, t. y. informacija buvo paskleista dideliu tirau per visuomens informavimo priemon, su ja susipaino platus ratas asmen, bei tai, kad iekovas bendravimo su iniasklaidos atstovais neveng, pateikdavo informacij ir apie tokius intymius, tik eimos gyvenimui (privataus gyvenimo sferai) priskirtinus dalykus, kaip vaiko pradjimas ar jo gimimas, todl teismas konstatavo, jog iekovas savo privataus gyvenimo didele vertybe nelaik. Teismas, nustats ir vertins mintas aplinkybes, sumaino praomos priteisti alos dyd iki 10 000 Lt u visus iekovo teiss privat gyvenimo paeidimus bei laik tai pakankama ir adekvaia padarytam teiss paeidimui satisfakcija.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija 2008 m. kovo 4 d. nutartimi i dalies tenkino iekovo apeliacin skund ir pakeit Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dal dl neturtins alos priteisimo: priteis iekovo naudai i atsakovo UAB Ekstra inios 25 000 Lt neturtinei alai atlyginti, 1050 Lt yminio mokesio u iekin, 3098 Lt atstovavimo ilaid pirmosios instancijos teisme. Teisj kolegija, sprsdama klausim dl iekovui priteistinos neturtins alos atlyginimo sumos, rmsi Europos mogaus Teisi Teismo, kurio jurisprudencijoje neretai konstatuojama, kad teiss pripainimas atskirais atvejais savaime yra satisfakcija u patirt skriaud, kad bt apginta paeista neturtin teis, ne visais atvejais yra btinas neturtins alos atlyginimas, o neturtin ala priteisiama tuo atveju, jeigu nustatoma, kad teiss paeidimo pripainimo nepakanka paeistai teisei apginti ( ETT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje H. D. v. Lietuva, Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. v. Pranczija, Nr. 7508/02, Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-7-2/2008, 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-569/2006) ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama praktika bei vertino ioje byloje nustatytas aplinkybes. Teisj kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nagrinjamoje byloje pasirinktu paeist teisi gynimo bdu, t. y. su tuo, kad vien tik teiss paeidimo faktas nagrinjamu atveju nra pakankama padarytos alos kompensavimo priemon, taiau nesutiko su priteistos alos dydiu. Apeliacins instancijos teismas nurod, kad iekovo pasirinkta profesija yra susijusi su buvimu dmesio centre, danu bendravimu su iniasklaida, todl jis, pasirinkdamas toki veikl, turi vertinti, kad jo gyvenimu yra domimasi, apie j raoma, todl tas faktas, kad apie iekov yra raoma, maiau veikia jo emocin bsen negu ioje situacijoje bt paveiktas asmuo, kuris iki informacijos paskelbimo nebt bendravs su iniasklaida. Vertinant, koki al iekovui padar jo teiss privataus gyvenimo nelieiamum paeidimai, atsivelgtina tiek pai paeidim pobd, tiek iekovo reakcij atliktus veiksmus (emocij iraik). Atsakovo UAB Ekstra inios paskleista informacija yra grynai asmeninio pobdio, jos paskelbimas nra susijs nei su profesine iekovo veikla, nei su visuomens interesu inoti, todl tokios informacijos paskelbimas yra noras praneti sensacing ini, o ne noras informuoti visuomen. Teisj kolegija nurod, kad neturtins alos atlyginimo klausim yra tikslinga sprsti atskirai kalbant apie kiekvien privataus gyvenimo paeidimo fakt, nes apie iekov du kartus paskelbta skirtinga, paeidianti teis privataus gyvenimo nelieiamyb informacija. Apeliacins instancijos teismas sprend, kad atsakovo UAB Ekstra inios paskelbta informacija apie iekovo nesantuokin sn iekov labiau paveik ir sukl jam nepalyginamai daugiau neigiam emocij, negu informacijos apie jo dalyvavim vakarlyje paskelbimas, todl neturtins alos suma, priteistina u pirmj paeidim, turi bti ymiai didesn palyginus j su suma, priteistina u antrj paeidim. Remdamasis byloje aptart fakt visuma, teisingumo ir protingumo principais, teismas sprend, kad pirmosios instancijos teismo priteista 10 000 Lt neturtins alos atlyginimo suma buvo nepakankama iekovui padarytos alos kompensacija, todl iekovui u pirmj privataus gyvenimo paeidimo fakt (informacijos apie nesantuokin vaik paskelbim) priteis 20 000 Lt sum, o u antrj 5000 Lt, i viso 25 000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo j teisiniai argumentai

Atsakovas UAB Ekstra inios kasaciniu skundu prao panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutart ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendim. Kasacinis skundas grindiamas iais motyvais:

1. Apeliacins instancijos teismas atsivelg ne visus neturtins alos atlyginimui nustatyti reikmingus kriterijus, nevertino j kaip visumos, o sureikmino tik iekovui palankius kriterijus, todl priteis iekovui nepagrstai didel neturtins alos atlyginim. Apeliacins instancijos teismas, padidindamas iekovui priteist neturtins alos atlyginim, nurod i esms vienintel motyv: kad paskelbti duomenys apie iekovo privat gyvenim sukl iekovui neigiam emocij, privert jaustis nejaukiai ir teisintis artimiesiems. Teismas nevardijo joki ilgalaiki neigiam padarini, atsiradusi iekovui dl paskelbt duomen, prieingai teismo nustatyti iekovo igyvenimai yra trumpalaikiai. Neturtins alos atlyginimas priklauso ne tik nuo paeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentjusio asmens patirt neigiam padarini dydio, j akivaizdumo. Byloje nustatyta, kad iekovo artimieji iki duomen paskelbimo inojo apie iekovo nesantuokin sn. Dl paskelbt duomen padidjs visuomens susidomjimas iekovui vertintinas labiau teigiamai, nei neigiamai. Apeliacins instancijos teismas neatsivelg tai, kad iekovas gina vertybes, tiesiogiai nesusijusias su gyvybikai svarbiausiais fizinio asmens griais gyvybe ar sveikata; iekovas dl ekonomini prieasi nuolat siekia padidinto visuomens dmesio, nevengia vieinti savo ir savo eimos privataus gyvenimo aplinkybi, diskusijos apie iekovo privat gyvenim nesukelia jam neigiam pasekmi.

2. CK 2.23 straipsnyje nurodyta, kad informacija apie asmens privat gyvenim gali bti skelbiama tik jo sutikimu, taiau nenustatyta, kokia forma is sutikimas turi bti duodamas, todl darytina ivada, kad toks sutikimas gali bti duodamas odiu, ratu ar konkliudentiniais veiksmais. Teiss doktrinoje ir Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas bylos Nr. 3K-3-569/2006) pripastama, kad gali bti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomjimas konkreiu asmeniu dl jo veiklos ar su juo susijusio vykio, todl, sprendiant privatumo paeidimu asmeniui padarytos alos atlyginimo klausim, turi bti atsivelgiama ne tik ios informacijos turin, bet ir asmens, apie kur tokia informacija paskelbta, veiksmus. Iekovui savo iniciatyva suformavus praktik, kad informacijos apie eimos narius, j asmenin gyvenim ar iekovo laisvalaik vieas paskelbimas nepriskiriamas nuo visuomens saugomo privataus gyvenimo detalms, bandymas riboti atsakovo teis skleisti savo iniciatyva surinkt informacij, pasinaudojant statymuose numatyta privataus gyvenimo apsauga, vertintinas kaip piktnaudiavimas teise, o ne paeist teisi gynimas.

3. Apeliacins instancijos teismas neatsivelg kompensacin civilins atsakomybs funkcij, pareigojani teism priteisti teising kompensacij u patirtus neturtinio pobdio igyvenimus, o ne nubausti u paeidim atsaking asmen. Teismas priteis tokio dydio sum neturtinei alai atlyginti, kuri teism praktikoje priteisiama ginant absoliuias teises (teis gyvyb ar sveikat) ir byloje nustatytomis aplinkybmis negali bti pateisinama tokios santykins teiss (teis privat gyvenim) gynimo atvilgiu. Teismas turjo vertinti, ar parinkta alos atlyginimo suma yra teisinga, t. y. ar priteistas neturtins alos atlyginimas visikai atlygina iekovo patirt neturtin al (CK 6.251 straipsnio 1 dalis), o ne siekti parinkti kiek galima sunkesn finansin bausm u iekovo teiss privat gyvenim paeidim.

4. Kai paskelbiama informacija apie asmens privat gyvenim per iniasklaid, kyla dviej lygiaveri konstitucini vertybi teiss privat gyvenim ir visuomens teiss inoti (teiss skleisti informacij) - konfliktas. Lietuvos Aukiausiojo Teismo formuojama praktika teiss privat gyvenim gynimo bylose (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis civilinje byloje J. G. v. UAB Lietuvos rytas, bylos Nr. 3K-3-87/2004; Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2002 m. balandio 29 d. nutartis civilinje byloje H. G. v. UAB Tele 3, bylos Nr. 3K-3-660/2002) patvirtina, kad vien tik specifin iekovo padtis visuomenje gali formuoti teist ir pagrst visuomens interes suinoti iekovo privataus gyvenimo detales, o vieosios informacijos rengj tolesnis domjimasis privataus gyvenimo aplinkybmis, apie kurias iekovas pasakoja vieai, negali paeisti iekovo teisi. Iekovas neturi tesis naudotis tokia privataus gyvenimo apsauga, kuri galt bti prilyginama privaiai cenzrai, nes iekovas toleruoja ir skatina visuomens dmes jo atvilgiu. Civilinje atsakomybje galioja principas, kad kuo aikesn ir svarbesn yra vertyb, tuo stipriau ji ginama, todl teis privat gyvenim, kaip santykin teis, negali bti vertinama vienodai neturtins alos atlyginimo taikymo aspektu, kaip teis sveikat ar gyvyb, kurios yra absoliuios teiss.

Atsakovas UAB Lietuvos rytas pateik pareikim dl prisidjimo prie atsakovo UAB Ekstra inios kasacinio skundo, kuriuo palaiko atsakovo UAB Ekstra inios kasacinio skundo argumentus ir motyvus, bei prao atsakovo UAB Ekstra inios kasacin skund patenkinti ir panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutart bei palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendim.

Atsiliepime atsakovo UAB Ekstra inios kasacin skund iekovas prao kasacin skund atmesti ir palikti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutart nepakeist. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Apeliacins instancijos teismas tinkamai aikino ir taik CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes atsivelg tai, kad atsakovas UAB Ekstra inios nesiek informuoti visuomens ir patenkinti jos teist ir pagrst interes inoti iekovo vieo pobdio veiklos faktus, o ios informacijos paskelbimu siek patenkinti visuomens smalsum. Atsakovas UAB Ekstra inios nepais teismo udtos laikinosios apsaugos priemons drausti skelbti informacij apie iekovo nesantuokin sn ir tokiu bdu sukl iekovui neigiam igyvenim, t. y. siek padaryti al ir nesim joki priemoni ukirsti keli tokiai alai atsirasti. Atsakovas paeid iekovo privatum net tris kartus. Nustatant neturtins alos dyd svarbu atkreipti degs tai, kad atsakovas, savo veiksmais paeisdamas iekovo teis privat gyvenim, siek ekonomins naudos, pasipelnyti, pritraukti kuo daugiau skaitytoj, suadinti smalsum iekovo privataus gyvenimo sskaita.

2. Apeliacins instancijos teismas pripaino, kad pasirinkti, kokia iekovo asmeninio gyvenimo dalis gali bti prieinama plaiajai visuomenei, yra iekovo teis. Iekovas yra davs interviu ir pats kalbjs apie eim vieai tik teigiamais (diugiais) aspektais, o atsakovas paskelb informacij apie iekovo eimos paslapt, kurios iekovas nepageidavo vieai skelbti, nedav tam sutikimo. Todl nra pagrindo remtis konkliudentini veiksm koncepcija, rodinjant nepagrstai padidint neturtins alos atlyginim.

3. Neturtins alos padarymo atveju civilin atsakomyb neribojama, todl neturtins alos atlyginimui taikomas visiko atlyginimo principas. Atsakovas paskleisdamas informacij apie iekovo privat gyvenim siek ekonomins naudos sau, neatsivelg iekovo griet atsisakym duoti sutikim paskelbti tokius duomenis, nepais teismo priimtos nutarties, draudianios skelbti toki informacij. Teismo priteista 25 000 Lt neturtins alos atlyginimo suma atsakovui yra ekonomikai naudinga; iekovo privatumo sskaita atsakovas udirbo daug daugiau negu priteista neturtin ala, todl neturtins alos atlyginimo padidinimas yra objektyvi ir pagrsta satisfakcija u tyin iekovo teisi paeidim.

4. Kolizija tarp teiss privat gyvenim ir spaudos laisvs yra sprendiama pirmosios naudai, iskyrus tuos atvejus, kai intervencija asmens privat gyvenim yra daroma vieojo intereso sumetimais ir kai asmuo pamina teiss saugomas vertybes. Lietuvos Aukiausiasis Teismas pripasta, kad gali bti pateisinamas stiprus trumpalaikis susidomjimas konkreiu asmeniu dl jo veiklos ar su juo susijusio vykio. Tokiu atveju turi bti isaugotas sikiimo asmens privatum proporcingumas visuomens pagrstam interesui (Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis civilinje byloje Nr. 3K-3-569). Atsakovo sikiimas iekovo privat gyvenim nebuvo proporcingas visuomens pagrstam interesui todl, kad atskleista informacija nebuvo susijusi su iekovo muzikine ar kita vykdoma veikla. Dl i prieasi visuomen neturjo jokio pagrsto intereso inoti iekovo privataus gyvenimo paslapi, o atsakovas pasinaudojo iekovo populiarumu siekdamas ekonomins naudos sau.

Iekovas kasaciniu skundu prao pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 4 d. nutarties dal dl neturtins alos atlyginimo: papildomai i atsakovo UAB Ekstra inios priteisti iekovui 50 000 Lt neturtins alos atlyginim, i kuri 40 000 Lt u teiss privat gyvenim paeidim dl (duomenys neskelbtini) laikratyje (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini) ir straipsnyje (duomenys neskelbtini) paskelbtos informacijos, 10 000 Lt dydio neturtins alos atlyginim u teiss privat gyvenim paeidim neteistai sekant iekov ir renkant informacij apie jo privat gyvenim ir i informacij ispausdinus (duomenys neskelbtini) straipsnyje (duomenys neskelbtini). Kasacinis skundas grindiamas iais motyvais:

1. Apeliacins instancijos teismas netinkamai aikino ir taik materialines teiss normas, reglamentuojanias neturtins alos atlyginim, nes neturtin al vertino 25 proc. reikalaujamos sumos daliai, neatsivelgdamas visus alos dydiui nustatyti reikmingus kriterijus. Atsakovas akivaizdiai siek padaryti al ir nesim joki priemoni ukirsti keli tokiai alai atsirasti, nors buvo priimta teismo nutartis, draudianti atsakovui toki informacij skelbti, bei pats iekovas aikiai ireik savo nesutikim dl tokios informacijos skleidimo. ios aplinkybs turt didinti neturtins alos atlyginim. Atsakovo veiklos tikslas yra pelno siekimas, todl atsakovas, tris kartus paeisdamas iekovo privat gyvenim, siek materialins naudos iekovo privatumo sskaita.

2. Iekovas yra pats davs interviu ir pats kalbjs apie savo eim tik teigiamais aspektais, taiau atsakovas skelb informacij apie iekovo eimos paslapt, kurios jis nepageidavo vieai skelbti ir aikiai ireik tok savo nesutikim. Toki aplinkybi sugretinimas, t. y. vaiko gimimas, nesantuokinio vaiko faktas, yra neproporcingas ir neadekvatus, nes ne iniasklaida nustato asmens privataus gyvenimo ribas, o pats iekovas. Tokios informacijos paskelbimas turjo neigiamos takos iekovo artimj gyvenimui. Paskelbta informacija yra laikytina eimos paslaptimi, todl tokios paslapties paskelbimas vieai, nepriklausomai nuo to, ar asmuo danai bna dmesio centre, ar danai bendrauja su iniasklaida, akivaizdiai daro al.

3. Teismas, vertindamas neturtins alos atlyginim, visai neatsivelg aplinkybes dl antrojo teiss paeidimo, t. y. neteisto stebjimo, neteistos informacijos rinkimo ir tokios informacijos paskelbimo. Teismas turjo atsivelgti tai, kad neteistas asmens stebjimas, sekimas, fotografavimas, kiekvienam protingam asmeniui sukelia neigiamas pasekmes. Toks sibrovimas asmens privat gyvenim, siekiant ekonomins naudos bei savo reitingams, laikytinas tyiniu ir iurkiu, todl tokios aplinkybs turt didinti neturtins alos atlyginim.

Atsiliepime iekovo kasacin skund atsakovas UAB Ekstra inios prao iekovo kasacin skund atmesti ir patenkinti atsakovo UAB Ekstra inios kasacin skund. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Iekovo argumentai dl pirmojo straipsnio spausdinimo po laikinj apsaugos priemoni pritaikymo bei atsakovo buvimo privaiu juridiniu asmeniu teism buvo aptarti ir vertinti, o iekovo nurodytos aplinkybs dl antrojo straipsnio spausdinimo po urnalist ir leidj etikos komisijos sprendimo paskelbimo neatitinka tikrovs. Minimas komisijos sprendimas Nr. 193 buvo priimtas 2006 m. gruodio 15 d., t. y. po abiej straipsni ispausdinimo. Po io sprendimo atsakovas informacijos nei apie iekovo nesantuokin vaik, nei apie pat iekov nespausdino, todl iekovo teiginys, kad atsakovas paeidinjo komisijos sprendim, yra nepagrstas.

2. Iekovas nepagrstai nurodo, kad jo sskaita atsakovas udirbo daugiau nei priteista neturtin ala, nes bendras laikraio (duomenys neskelbtini) tiraas sudar 70 000 vnt. Iekovas netinkamai aikina neturtins alos atlyginim reglamentuojanias materialines teiss normas. Kompensacin civilins atsakomybs funkcija pareigoja teism priteisti teising kompensacij u patirtus neturtinio pobdio igyvenimus, o ne nubausti u paeidim atsaking asmen. Iekovo patirta ala negali bti matuojama laikraio vienet skaiiumi ir u parduotus laikraius gautomis pajamomis, nes tai nesusij su iekovo igyvenimais dl neturtini vertybi paeidimo. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinja neturtins alos dyd, o ne svarsto dl iekinyje nurodyto alos dydio sumainimo ar tinkamo baudos dydio parinkimo.

3. Iekovas nevengia vieinti savo ir savo eimos privataus gyvenimo detali, o tam tikrais atvejais, net ir labai intymi. Iekovo profesija yra susijusi su buvimu dmesio centre ir danu bendravimu su iniasklaida, o iki ginijamos informacijos paskleidimo savo privataus gyvenimo itin akylai nesaugojo nuo paalini asmen ir nelaik didele vertybe. Iekovui tiek nuolatinis, tiek trumpalaikis visuomens dmesys yra ekonomikai naudingas. Iekovas, toleruodamas ir skatindamas visuomens dmes savo atvilgiu, neturi teiss naudotis tokia privataus gyvenimo apsauga, kuri gali bti prilyginama privaiai cenzrai.

4. Iekovas patikslintu iekiniu reikalavo atlyginti neturin al, kuri vertino 100 001 Lt suma. Apeliacins instancijos teismas iekovui priteis 25 000 Lt, kasaciniu skundu iekovas reikalauja papildomai priteisti tik 50 000 Lt, taiau kasaciniame skunde nepateikiami dalies iekinio reikalavimo atsisakymo motyvai. Tai, kad iekovas kasacinio skundo padavimo momentu jam padaryt neturtin al vertino maesne suma, nei paduodant patikslint iekin pirmosios instancijos teismui, parodo, jog iekovas i dalies pripasta iekinio reikalavimo dl neturtins alos atlyginimo nepagrstum.

Teisj kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir iaikinimai

Kasacinis teismas, neperengdamas kasacinio skundo rib, patikrina apskstus teism priimtus sprendimus teiss taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacins instancijos teism nustatyt aplinkybi (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose juos teiss taikymo aspektu keliami teiss norm, reglamentuojani teiss privat gyvenim ir jo slaptum paeidimo (delikto) asmens sutikimo dl privataus pobdio informacijos vieinimo, privataus gyvenimo ir saviraikos laisvs ribas, teisins atsakomybs neturtins alos dydio nustatymo teisinius kriterijus, aikinimo ir taikymo klausimai, dl kuri teisj kolegija pasisako.

Dl teiss privat gyvenim paeidimoTeis privat gyvenim yra viena i pagrindini mogaus teisi. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau Konstitucija) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mogaus privatus gyvenimas nelieiamas; nurodyto straipsnio 4 dalyje suformuluotas bendrasis privataus gyvenimo gynimo principas, pagal kur statymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirt savavaliko ar neteisto kiimosi jo asmenin ir eimin gyvenim, ksinimosi jo garb ir orum. Nurodyta teis tvirtinta ir mogaus teisi ir pagrindini laisvi apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnio 1 dalyje, pagal kuri kiekvienas turi teis tai, kad bt gerbiamas jo privatus ir eimos gyvenimas. Europos mogaus Teisi Teismo (toliau ETT) praktikoje ne kart nurodyta, kad valstyb turi pozityvi pareig saugoti asmenis nuo nepagrsto kiimosi j privat gyvenim (r., pvz., ETT 2003 m. sausio 28 d. sprendimas byloje Peck prie Jungtin Karalyst ( Peck v. the United Kingdom,no. 44647/98, judgement of 28 January 2003). Teiss privataus ir eimos gyvenimo gerbim virtinimas Konstitucijoje reikalauja, kad valstyb utikrint ios teiss realum.

CK 2.23 straipsnyje detalizuojamas Konstitucijos 22, 24-25 straipsniuose ir Konvencijos 8 straipsnyje tvirtintos mogaus teiss privat gyvenim gynimas civiliniais teisiniais bdais. CK 2.23 straipsnio 1 dalis atspindi Konstitucijos 22 straipsnio nuostat, kad fizinis asmuo turi teis savo privataus gyvenimo nelieiamum. Teisj kolegija konstatuoja, kad pagal CK 2.23 straipsnio 1 dal privataus gyvenimo nelieiamumas reikia, kad informacij apie asmens privat gyvenim galima skelbti tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje, reglamentuojaniame teis privat gyvenim ir jo slaptum, nra nustatyta, kokia forma turi bti ireiktas asmens sutikimas. Teisj kolegija, aikindama CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatas, sprendia, kad sutikim dl privaios informacijos skelbimo asmuo gali duoti odiu, ratu, jis taip pat gali bti nuspjamas ir i konkliudentini veiksm (pavyzdiui, asmuo vieai pasakoja savo privataus gyvenimo detales kitiems asmenims, duoda interviu urnalistui ir pan.). Nagrinjamoje byloje teism priimtais sprendimais konstatuota, kad paskleista informacija yra apie iekovo privat gyvenim (faktas apie iekovo nesantuokin sn priskirtinas slapt asmenini fakt kategorijai (vidiniai asmens eimos ar eim santykiai, asmen intymus gyvenimas ir kt.) ir kad ji paskleista neturint iekovo sutikimo. Teisj kolegija sprendia, kad CK 2.23 straipsnio 1 dalies nuostatos byloje konstatuotiems faktams taikytos tinkamai. Negalima sutikti su kasatoriaus (atsakovo) UAB Ekstra inios argumentais, kad iekovas kategorikai neireik nesutikimo dl informacijos apie privat gyvenim paskleidimo.

Teisj kolegija paymi, kad sutikimu skleisti informacij apie asmens privat gyvenim negali bti laikoma ta aplinkyb, kad iekovas neveng bendrauti su iniasklaidos atstovais ir pateikdavo informacij, priskirtin intymiai privataus gyvenimo sferai (pavyzdiui, vaiko pradjimas ir pan.). Teisj kolegija konstatuoja, kad pats asmuo kompetentingas nusprsti, ar informacijos apie jo privat gyvenim paskelbimas nepadarys jam alos, nes asmens sutikimas paskleisti informacij apie jo privat gyvenim apima ir neigiam padarini atsiradimo rizikos prisimim. Tokiu atveju galima teisin situacija, kai statymo saugomos teiss privat gyvenim ir jo slaptum paeidimas nekonstatuojamas ir asmeniui, paskleidusiam toki informacij, teisin atsakomyb netaikoma.

Byl nagrinj teismai, vertin bylos duomenis, konstatavo, kad pasirinkti, kokia asmens privataus gyvenimo dalis gali bti prieinama visuomenei, yra asmens teis, nes kiekvienas asmuo, net ir bdamas savo veiklos srityje inomu asmeniu, privaiomis temomis danai bendraujaniu su iniasklaida, turi diskrecijos teis nusprsti, ar atskleisti bei kokia apimtimi atskleisti informacij, kuri sudaro privataus gyvenimo dal. Teismai konstatavo, kad atsakovas paskelb informacij apie iekovo eimos paslapt, kurios iekovas nepageidavo vieai skelbti, nedav tam sutikimo. Byl nagrinj teismai konstatavo Konstitucijos 22 straipsnio, Konvencijos 8 straipsnio ir CK 2.23 straipsnio paeidim. Teisj kolegija paymi, kad sprendiant dl paeidimo konstatavimo teismai nesirm konkliudentini veiksm koncepcija sprendiant dl paslapties atskleidimo paties nukentjusiojo veiksmais. iuo aspektu negalima sutikti su atsakovo kasacinio skundo ir iekovo atsiliepimo atsakovo kasacin skund argumentais. Taiau teisj kolegija paymi, kad paties nukentjusiojo elgesys gali turti reikms nustatant neturtins alos dyd.

Skelbiant informacij, susijusi su asmens privaiu gyvenimu, apribojama jo teis privat gyvenim, garantuojama Konstitucijos 22 straipsnyje, Konvencijos 8 straipsnyje, taigi toks apribojimas galimas tik laikantis Konstitucijos, Konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje ir statym nustatyt slyg. Antra vertus, ribojant iniasklaidos teis skelbti informacij apie asmens privat gyvenim, ribojama laisv skleisti informacij, garantuojama Konstitucijos 25 straipsnyje, Konvencijos 10 straipsnyje, todl draudimas skelbti nurodyt informacij galimas tik laikantis Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalyje, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje ir statymuose nustatyt slyg. Kiekvienu atveju btina iekoti protingos ir siningos i dviej teiss saugom vertybi pusiausvyros, atsivelgiant konkreios bylos faktus. Be to, turi bti atsivelgiama ETT praktik dl Konvencijos 8 ir 10 straipsniuose tvirtint teisi gyvendinimo ir gynimo (r. pvz., ETT 2004 m. gegus 18 d. sprendimas byloje Editions Plon prie Pranczij ( Editions Plon v. France, no. 58148/00, judgement of 18 May 2004); ETT 2004 m. birelio 24 d. sprendimas byloje Von Hannover prie Vokietij ( Von Hannover v. Germany,no. 59320/00, judgement of 24 June 2004); ETT 2007 m. birelio 14 d. sprendimas byloje Hachette Filipacchi Associes prie Vokietij ( Hachette Filipacchi Associes v. Germany, no. 71111/01, judgement of 14 June 2007).

Lietuvos Aukiausiojo Teismo praktikoje pripastama, kad, skelbiant privataus pobdio informacij, turi bti realus socialinis interesas inoti tam tikro asmens privataus gyvenimo faktus. Teisto ir pagrsto visuomens intereso inoti tam tikr informacij apie kit asmen negalima sutapatinti su visuomens interesu patenkinti savo smalsum. Dl to kiekvienu konkreiu atveju btina atriboti visuomens nor inoti sensacijas ir teist bei pagrst visuomens interes. Informacijos apie asmens privat gyvenim paskelbimas tam, kad publikacija gyt sensacing atspalv, negali bti kvalifikuojamas kaip teisto ir pagrsto visuomens intereso patenkinimas (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinje byloje S. ., V. . v. UAB Lietuvos rytas, bylos Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinjamoje byloje teismai konstatavo, kad informacijos apie iekov rinkimo bdas ir jos pateikimas rodo, jog sensacingumo interesas iuo atveju buvo svarbesnis u konkretaus asmens privataus gyvenimo nelieiamum, paskleista informacija yra iimtinai asmeninio pobdio, jos paskelbimas nra susijs nei su profesine iekovo veikla, nei su visuomens interesu inoti, todl tokios informacijos paskelbimas yra noras praneti sensacing ini, o ne noras informuoti visuomen. Teisj kolegija pritaria tokioms pirmosios ir apeliacins instancijos teism padarytoms ivadoms, kad iekovo teis privat gyvenim ir jo slaptum, paskleidiant asmeninio pobdio informacij be jo sutikimo, buvo paeista (Konstitucijos 25 straipsnio 3 dalis, Konvencijos 10 straipsnio 2 dalis, CK 2.23 straipsnio 3 dalis). Remiantis aptartu, teisj kolegija nesutinka su kasatoriaus (iekovo) kasacinio skundo argumentais, kad teismai nepasisak dl CK 2.23 straipsnio 3 dalies nuostat paeidimo.

.

Dl neturtins alos atlyginimoKasaciniuose skunduose ir atsiliepimuose juos teiss taikymo aspektu yra keliami klausimai dl neturtins alos pobdio ir kriterij nustatant alos dyd. Paeista teis privat gyvenim ir jo slaptum nagrinjamu atveju ginama atlyginant neturtin al. Neturtin ala ir jos dydis nustatoma remiantis CK 6.250 straipsniu. Pirmosios instancijos teismas, vertins bylos duomenis, kurie yra aktuals sprendiant dl neturtins alos dydio, j nustat 10 000 Lt, apeliacins instancijos teismas patirt neturtin al vertino 25 000 Lt.

Teisj kolegija pabria, kad konkretaus neturtins alos dydio nustatymas konkreioje byloje yra fakto klausimas, taiau neturtins alos nustatymo teisini kriterij tinkamas taikymas ir aikinimas yra teiss klausimas, kuris keliamas ali kasaciniuose skunduose ir dl kuri teisj kolegija pasisako.

Teism konstatuota, kad teiss paeidimo pripainimo nagrinjamu atveju nepakanka, turi bti taikomas ir kitas paeist teisi gynimo bdas neturtins alos atlyginimas. Teiss paeidimo pripainimas yra savarankikas paeist asmens teisi gynimo bdas, todl ne visais atvejais tam, jog bt apginta paeista neturtin teis, priteisiamas neturtins alos atlyginimas. Tiek teiss doktrinoje, tiek teiss praktikoje pripastama, kad neturtins alos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkreiu atveju nustatoma, kad teiss paeidimo pripainimo nepakanka paeistai teisei apginti (pvz., ETT 2003 m. lapkriio 6 d. sprendimas byloje Meilus prie Lietuv (Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003, 33); Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. lapkriio 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. K. v. UAB TV progrup, UAB Laisvas ir nepriklausomas kanalas, bylos Nr. 3K-3-569/2006, kt.). Teisj kolegija sutinka su pirmosios ir apeliacins instancijos teism nagrinjamoje byloje padarytomis ivadomis, kad iuo atveju tinkamam iekovo paeistos teiss apgynimui vien tik teiss paeidimo fakto konstatavimo nepakanka kompensuoti padaryt al, todl reikalinga iekovui priteisti neturtins alos atlyginim. iuo aspektu negalima sutikti su atsakovo kasacinio skundo argumentais, kad paties iekovo veiksmai turjo takos, paeidiant jo teis privatum, ir ala nekonstatuotina.

CK 2.23 straipsnis nereglamentuoja neturtins alos dydio nustatymo kriterij, ie kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtin ala tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai igyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrtimas, emocin depresija, paeminimas, reputacijos pablogjimas, bendravimo galimybi sumajimas ir kita, teismo vertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtin ala padaroma fizinio ir dvasinio pobdio pakenkimais, kurie sukelia kanias ir igyvenimus, t. y. asmeniui nenaudingas poveikis. Neturtin ala yra padaroma dl sukeliam igyvenim, bet paveikiant skirtingus grius, turinius didesn ar maesn vert asmeniui.

Aikinant ios normos taikym gino santykiams, teisj kolegija paymi, kad neturtins alos atlyginimo teisinius pagrindus ir neturtins alos atlyginimo dydi nustatym lemia neturins alos prigimtis ir objektas, dl kurio paeidimo asmuo patiria neturtin al. Priteisiant neturtins alos atlyginim, vadovaujamasi teisingo alos atlyginimo koncepcija, besiremiania statymo ir teism praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyvaus ir objektyvaus pobdio kriterijais, leidianiais kuo teisingiau atlyginti asmeniui padaryt al, atkurti paeist teisi pusiausvyr, ir suponuojaniais pareig precizikai vertinti konkreios bylos aplinkybes. Tai leidia teisinis reguliavimas dl neturtins alos, apibriantis neturtins alos prigimt ir pateikiantis nebaigtin sra kriterij neturtins alos dydiui nustatyti (CK 6.250 straipsnis), bei teiss norm, saugani atitinkamus objektus turinys (pvz. CK 2.23 straipsnis teis privat gyvenim ir jo slaptum, CK 2.24 straipsnis asmens garbs ir orumo gynimas, ir kt.).

Lietuvos Aukiausiasis Teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtins alos dydis yra nustatomas pagal bylai reikming aplinkybi visum, t. y. teismo sprendime turi bti ivardyti ir pasverti argumentai, dl kuri alos dydis gali bti nustatomas didesnis, ir motyvai, dl kuri alos atlyginimo dydis gali bti maesnis. Tai priklauso nuo paeist vertybi, atsiradusi pasekmi ir kit kriterij. Teismas, nustatydamas neturtins alos dyd, turi atsivelgti jos pasekmes, al padariusio asmens kalt, jo turtin padt, padarytos turtins alos dyd bei kitas turinias reikms bylos aplinkybes, taip pat protingumo, siningumo ir teisingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje pateiktas neturtins alos dydio kriterij sraas nra isamus ir baigtinis, nes priklausomai nuo bylos aplinkybi teismas gali pripainti ir kitus neturtins alos atlyginimo dydio nustatymo kriterijus. Teismas pagal teisinius kriterijus nustatinja neturtins alos dyd, o ne svarsto dl nukentjusiojo nurodyto alos dydio sumainimo. (r. Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinje byloje N. . v. SP UAB Vilniaus troleibusai, bylos Nr. 3K-3-371/2003;Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2005 m. balandio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje L. Z., M. Z. ir kt. v. V Marijampols ligonin, bylos Nr. 3K-7-255/2005; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. rugsjo 6 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. . v. UAB Ranga IV, bylos Nr. 3K-3-450/2006; Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2007 m. balandio 18 d. nutartis, priimta civilinje byloje A. L. v. Lietuvos ir Kanados UAB Pajrio mediena, bylos Nr. 3K-3-157/2007). Teisj kolegija paymi, kad pirmosios instancijos teismas atsivelg formuojam pamint kasacinio teismo praktik ir neturtins alos dyd nustat atsivelgdamas kriterij visum dl abiej statymo (CK 2.23 straipsnio 1 ir 3 dalies) nuostat paeidimo. Dl to negalima sutikti su kasatoriaus (iekovo) kasacinio skundo argumentais, kad nustatant alos dyd nebuvo atsivelgta kriterij visum bei visus padarytus paeidimus (deliktus).

Atsivelgdama tai, kad Lietuvos Aukiausiasis Teismas privalo utikrinti savo jurisprudencijos tstinum, teisj kolegija konstatuoja, kad nustatydami neturtins alos dyd teismai turi vadovautis ne tik teiss normose ir teism praktikoje suformuotais neturtins alos dydio kriterijais, taiau turi atsivelgti ir teism analogikose bylose priteistus alos dydius. Teisj kolegija paymi, kad byl dl asmens privataus gyvenimo paeidim, nesusijusi su teiss atvaizd, garbs ir orumo paeidimu, teism praktika nra gausi, todl tikslinga atsivelgti panaaus pobdio bylose priteistus neturtins alos dydius, inter alia vertinant neturtin vertyb, kuri buvo paeista. Teism praktikoje pripastama, kad kuo aikesn ir svarbesn yra neturtin vertyb (pvz. sveikata, gyvyb), tuo stipriau ji ginama ( Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2006 m. birelio 12 d. nutartis, priimta civilinje byloje P. D. v. R. V., A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006 ). Ginant teis privat gyvenim teism praktikoje pabriama, kad turi bti vertinama ir kita konkuruojanti lygiavert konstitucin vertyb teis skleisti informacij, todl neturtins alos atlyginimas kiekvienu konkreiu atveju taikomas iekant protingos ir siningos i dviej teiss ginam vertybi pusiausvyros (Lietuvos Aukiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinje byloje J. G. v. UAB Lietuvos rytas, bylos Nr. 3K-3-87/2004).

Nagrinjamoje byloje priteisdami iekovui neturtins alos atlyginim pirmosios ir apeliacins instancijos teismai inter alia atsivelg tiek pai paeidim pobd, tiek iekovo reakcij atliktus veiksmus (emocij iraik), tiek aplinkyb, kad neturtins alos galima buvo ivengti, jei bt vykdyta Vilniaus miesto 3- iojo apylinks teismo 2006 m. lapkriio 10 d. nutartis dl laikinj apsaugos priemoni, kuria buvo udrausta atsakovams skelbti ioje byloje vliau ginijam informacij. Teisj kolegija konstatuoja, kad toki asmenini neturtini teisi ir vertybi kaip teis privat gyvenim, asmens garb ir orumas paeidimo atveju neturtin ala daniausiai nra tokia akivaizdi kaip sveikatos sualojimo ar gyvybs atmimo atveju, todl paeidimo rimtumas bei al padariusio asmens kalt turi svarbesn reikm nustatant neturtins alos dyd io pobdio bylose.

Teisj kolegija paymi, kad, atsivelgiant kompensacin neturtins alos atlyginimo paskirt, al padariusio asmens kalt traktuotina kaip neturtins alos dydio nustatymo kriterijus tik tais atvejais, kai kalts laipsnis i esms padidina nukentjusiojo asmens igyvenimus, t. y. ala padaroma tyia, o teiss paeidimo padariniai nra akivaizds. Nagrinjamoje byloje teism nustatyta, kad atsakovas UAB Ekstra inios tyia paskelb informacij apie iekovo privat gyvenim, nes nevykd Vilniaus miesto 3- iojo apylinks teismo 2006 m. lapkriio 10 d. nutarties dl laikinj apsaugos priemoni pritaikymo, apie kuri jam buvo inoma iki duomen paskelbimo. Teisj kolegijos nuomone, teismai teisingai ir tinkamai vertino atsakovo kalt, kaip neturtins alos dyd didinant kriterij. Teisj kolegija, sutikdama su kasatoriaus UAB Ekstra inios teiginiu, kad neturtins alos atlyginimas priklauso ne tik nuo paeidimo fakto buvimo, bet ir nuo realiai nukentjusiojo asmens patirt neigiam padarini dydio, j akivaizdumo, pabria, kad teismai, nustatydami ir vertindami konkretaus paeidimo rimtum, kaip neturtins alos dydio nustatymo kriterij, turi atsivelgti teiss paeidimu nukentjusiajam asmeniui sukeltus padarinius, j sunkum ir trukm. Nagrinjamoje byloje nustatyta, kad iekovo artimieji (sutuoktin) iki duomen paskelbimo inojo apie iekovo nesantuokin sn, po duomen paskelbimo iekovo socialinis gyvenimas bei vykdoma veikla nebuvo sutrikdyta ilgam laikui, iekovas iki duomen paskelbimo yra bendravs su iniasklaida privataus gyvenimo temomis ir yra prats bti iniasklaidos dmesio centre, todl atsakovo padarytas iekovo privataus gyvenimo paeidimas neturt bti vertinimas kaip sunkus ar sukeliantis ilgalaikes, itin negatyvias pasekmes. Todl teisj kolegija sprendia, kad nagrinjamoje byloje teiss paeidimo rimtumas turt bti vertinamas kaip neturtins alos dyd mainantis kriterijus. Teism priimtais sprendimais nekonstatuota, kad teiss privat gyvenim ir jo slaptum paeidimu buvo siekta ekonomins naudos (iekovas populiarumo, atsakovas galimybs didinti spaudinio tiraus) ir kad tai bt galima laikyti vienu i kriterij sprendiant dl neturtins alos dydio. Dl to teisj kolegija plaiau nepasisako dl i kasacini skund ir atsiliepim juos argument (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Taiau teisj kolegija paymi, kad asmen veiksmus slygoja tam tikras tikslas, o teismas sprendim priima remiantis vidiniu savo sitikinimu, pagrstu byloje esani rodym visumos analize (CPK 185 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nustat CK 2.23 straipsnio 1-3 dali paeidimus, u kuriuos atsakingas atsakovas, nustat ir ianalizavo teisikai reikmingus faktus, kuriuos btina nustatyti taikant mintas teiss normas gino santykiams, pasisak dl kiekvieno kasatoriaus (iekovo) nurodyto paeidimo (delikto), taip pat ir dl CK 2.23 straipsnio 3 dalyje nustatyto draudimo, susijusio su privataus gyvenimo apsauga, rinkti informacij apie privat asmens gyvenim atitinkamu bdu, ianalizavo kitos alies faktinius ir teisinius argumentus, konstatavo aptartus kriterijus neturtins alos dydiui nustatyti. Atsivelgdama nagrinjamoje byloje nustatyto iekovo teiss privat gyvenimo paeidimo pobd, iuo paeidimu sukeltas pasekmes iekovui, al padariusio asmens kalt, paeistos vertybs santykin pobd, alies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendr pragyvenimo lyg, neturtins alos atlyginimo dydius, priteistus panaaus pobdio bylose, teisingumo, protingumo ir siningumo principus, teisj kolegija daro ivad, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taik materialins teiss normas, reglamentuojant gino teisinius santykius dl padaryto teiss privat gyvenim ir jo slaptum paeidimo, dl neturtins alos dydio nustatymo kriterij (CK 2.23 straipsnio 1-3 dalys, CK 6.250 straipsnis, Konstitucijos 22, 25 straipsniai, Konvencijos 8, 10 straipsniai).

Remiantis aptartais argumentais, kasacinio teismo teisj kolegija apeliacins instancijos teismo nutarties dal dl neturtins alos priteisimo naikina ir palieka galioti i pirmosios instancijos teismo sprendimo dal. Dl netinkamo materialins teiss norm (CK 2.23 straipsnio 1-3 dali ir CK 6.250 straipsnio) taikymo gino santykiams i apeliacins instancijos teismo nutarties dalis negali bti laikoma teista ir pagrsta (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Apeliacins instancijos teismas, nenustats kitoki kriterij, leidiani didinti neturtins alos dyd, nepagrstai pakeit pirmosios instancijos teismo sprendim. Teisj kolegija sprendia, kad atsakovo kasacinio skundo argumentai sudaro statyme nustatyt pagrind j tenkinti, o iekovo kasacinis skundas, remiantis aptartais motyvais, negali bti tenkinamas (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Dl bylinjimosi ilaidPagal CPK 93 straipsnio 4 dal kasacinis teismas, keisdamas teismo sprendim, pakeiia apeliacins instancijos teismo priteist bylinjimosi ilaid paskirstym. aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtas bylinjimosi ilaidas teismas priteisia i antrosios alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsivelgiant tai, kad, patenkinus atsakovo kasacin skund, apeliacins instancijos teismo sprendimas i dalies naikinamas, atsakovo UAB Ekstra inios naudai i iekovo priteistinos bylinjimosi ilaidos ir ilaidos advokato pagalbai apmokti proporcingai teismo patenkint reikalavim daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teisj kolegija sprendia, kad atsakovo UAB Ekstra inios naudai i iekovo priteistinas advokato atstovavimo apeliacins instancijos teisme ilaid atlyginimas yra 1440 Lt. (vienas tkstantis keturi imtai keturiasdeimt lit).

Tenkinant atsakovo UAB Ekstra inios kasacin skund, i iekovo priteistinas yminis mokestis u kasacin skund, tai yra 450 Lt (CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsakovas UAB Ekstra inios prao priteisti 2400 Lt u kasacinio skundo parengim ir 1500 Lt u atsiliepimo iekovo kasacin skund parengim, i viso 3 900 Lt. i suma maintina iki 3 500 Lt (2000 Lt u kasacinio skundo parengim ir 1500 Lt u atsiliepimo iekovo kasacin skund parengim).

Atsakovui UAB Ekstra inios ilaid advokato pagalbai apmokti atlyginimas priteisiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandio 2 d. sakymu Nr. 1R-85 patvirtint Rekomendacij dl civilinse bylose priteistino umokesio u advokato ar advokato padjjo teikiam pagalb (paslaugas) maksimalaus dydio nuostatomis.

Pagal CPK 98 straipsn ilaidos advokato pagalbai apmokti atlyginamos aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus kasacinio skundo, netenkinamas ir kasatoriaus (iekovo) praymas dl ilaid advokato pagalbai apmokti.

Lietuvos Aukiausiojo Teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegija,vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties dal, kuria i atsakovo UAB Ekstra inios iekovo . . naudai priteista 25 000 Lt (dvideimt penki tkstaniai lit) neturinei alai atlyginti ir isprstas bylinjimosi ilaid klausimas, panaikinti ir palikti galioti i Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 25 d. sprendimo dal, kuria i atsakovo UAB Ekstra inios (. k. 300007161) iekovo . . (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 10 000 Lt (deimt tkstani lit) neturtinei alai atlyginti ir 3254,40 Lt (trys tkstaniai du imtai penkiasdeimt keturi litai ir keturiasdeimt cent) bylinjimosi ilaid pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB Ekstra inios ( .k. 300007161) i iekovo . . (a. k. (duomenys neskelbtini) 450 Lt yminio mokesio u kasacin skund ir 3500 Lt. ilaid advokato pagalbai apmokti kasaciniame teisme.

Priteisti atsakovui UAB Ekstra inios (. k. 300007161) i iekovo . . (a. k. (duomenys neskelbtini) 1440 Lt (vien tkstant keturis imtus keturiasdeimt lit ) ilaid advokato pagalbai apmokti apeliacins instancijos teisme.

Kit Lietuvos apeliacinio teismo Civilini byl skyriaus teisj kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutarties dal palikti nepakeist.

Netenkinti iekovo . . praymo dl bylinjimosi ilaid priteisimo kasaciniame teisme.

i Lietuvos Aukiausiojo Teismo nutartis yra galutin, neskundiama ir siteisja nuo primimo dienos.

Teisjai Janina Janukien

Graina Davidonien

Gintaras Kryeviius

1