Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos Lietuvoje analizė · 3 ĮVADAS Ši ataskaita yra...

LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS

TOBULINIMO SISTEMOS ANALIZĖ

PARENGĖ:

R. DAČIULYTĖ,

L. DROMANTIENĖ,

V. INDRAŠIENĖ,

O. MERFELDAITĖ,

S. NEFAS,

D. PENKAUSKIENĖ

R. PRAKAPAS,

A. RAILIENĖ

2011

2

TURINYS ĮVADAS.................................................................................................................................................3

I. LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS

AKTŲ, KITŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAI .............................................................................................4

1.1 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos turinys ............................................................................... ....4

1.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo reglamentavimas ................................................................. 5

1.3 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos realizavimas ......................................................................... 9

1.4 Kvalifikacijos tobulinimo valstybinis matmuo ............................................................................ 11

1.5 Kvalifikacijos tobulinimo europinis matmuo .............................................................................. 12

1.6 Apibendrinimas ................................................................................................. ..........................13

II. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ ĮSTAIGŲ,

INSTITUCIJŲ IR KITŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APRAŠYMAI IR

FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS .....................................................................................................................15

2.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo organizavimas nacionaliniame lygmenyje.............15

2.2 Savivaldybių lygmens institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą...................17

2.3 Profesinių kompetencijų tobulinimo paslaugas teikiantys aukštųjų mokyklų padaliniai .........19

2.4 Kitos institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos tobulinimą.............................................22

2.5 Apibendrinimas............................................................................................................................27

III. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ SPECIALISTŲ

RENGIMO IR JŲ KVALIFIKACIJOS ĮVERTINIMAS .................................................................................29

3.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimas ............................29

3.2 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimą vykdančių specialistų kvalifikacija........................34

3.3 Apibendrinimas............................................................................................................................38

IV. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VADYBINIŲ IR EDUKACINIŲ PROCESŲ APRAŠYMAI IR

VERTINIMAS.......................................................................................................................................39

4.1 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų analizės pagrindimas.....39

4.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų politiką formuojančių

dokumentų analizė.............................................................................................................................39

4.3 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų srities veiklą formuojančių

dokumentų analizė ............................................................................................................................46

4.4. Apibendrinimas.......................................................................................................................... 50

V. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMUI TAIKOMI BŪDAI IR PRIEMONĖS

...........................................................................................................................................................52

5.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys...............................................53

5.2. Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo būdai....................................................54

5.3 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo patirties analizė....................................57

5.4 Kvalifikacijos tobulinimo procesų ir paslaugų įtakos ugdymui vertinimo būdai ir metodai......62

5.5.. Apibendrinimas..........................................................................................................................66

VI. LYGINAMASIS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS ES ŠALIŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO

SISTEMŲ KONTEKSTE ........................................................................................................................67

6.1 Europos Sąjungos švietimo politikos pagrindinės nuostatos.......................................................67

6.2 Pagrindinės mokytojų kompetencijos ir ES rekomendacijos kaip jų siekti.................................68

6.3 Kvalifikacijos tobulinimas ES – tarp prievolės ir laisvo pasirinkimo.........................................68

6.4. Kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, būdai ir vieta.....................................................................70

6.5 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Suomijoje...........................................................................71

6.6. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Jungtinėje Karalystėje......................................................73

6.7. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Airijoje..............................................................................75

6.8 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Lenkijoje.......................................................................... 76

6.8. Apibendrinimas.......................................................................................................................... 77

VII. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR

GRĖSMIŲ APRAŠYMAI........................................................................................................................79

VIII. SIŪLYMAI, KURIOMIS KRYPTIMIS TOBULINTINA PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO

SISTEMA.............................................................................................................................................82

IX. REKOMENDACIJOS EFEKTYVAUS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS

FUNKCIONAVIMO MODELIAVIMUI......................................................................................................83

LITERATŪROS SĄRAŠAS.............................................................................................................84

3

ĮVADAS

Ši ataskaita yra parengta remiantis 2011 m. kovo 14 d. sutartimi Nr. F5-

19(9.28)/1U-62 tarp biudţetinės įstaigos „Ugdymo plėtotės centras“ ir Bendraautorių

kolektyvo.

Ataskaitos tikslas – išanalizuoti Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

(toliau - PKT) sistemą. Siekiant šio tikslo remtasi moksliniais tyrimo pagrindais1,

empirinių tyrimų duomenimis, teisiniais dokumentais, uţsienio šalių ir tyrėjų asmenine

praktine patirtimi. Bendraautorių kolektyvas išanalizavo pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo:

- prielaidas ir organizavimą reglamentuojančius teisės aktus, atliko kitų

dokumentų vertinimą;

- paslaugų teikimą vykdančių įstaigų, institucijų ir kitų PKT paslaugų teikėjų

aprašymus ir atliko jų funkcijų įvertinimą;

- paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimą ir atliko jų kvalifikacijos

įvertinimą;

- vadybinius ir edukacinius procesus bei atliko jų vertinimą;

- taikomus paslaugų kokybės vertinimo būdus bei priemones ir atliko jų

vertinimą;

- tendencijas ES šalyse ir atliko lyginamąjį situacijos vertinimą ES šalių

pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemų kontekste;

- sistemos stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes bei jas aprašė (SSGG

analizė).

Ataskaitoje taip pat pateikti:

- siūlymai, kuriomis kryptimis tobulintina PKT sistema;

- rekomendacijos efektyvaus PKT sistemos funkcionavimo modeliavimui.

Atsiţvelgiant į numatytus uţdavinius, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

sistemos analizei atskleisti, taikyti šie metodai: teorinė analizė, antrinių duomenų analizė,

ekspertinis interviu, atvejo analizė.

Siekiant įvertinti kvalifikacijos tobulinimo sistemą 2011m. kovo - balandţio mėn.

analizuota:

viešojoje erdvėje pateikiamų (nacionalinių/regioninių) tyrimų ataskaitos;

viešai prieinamoje erdvėje (interneto svetainės) švietimo centrų ir kitų

kvalifikacijos kėlimo institucijų 2008, 2009, 2010 metų veiklos ataskaitos.

1 Pateikiamas ataskaitoje tyrimas grindţiamas humanistinėmis, socialinio konstravimo ir dalyvavimo,

pragmatizmo ir postmodernizmo teorinėmis nuostatomis

4

I. LIETUVOS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMĄ

REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ, KITŲ DOKUMENTŲ VERTINIMAI

1.1 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos turinys

Mokytojai, mokyklų vadovai ir mokytojų mokytojai yra pagrindiniai veiksniai,

nuo kurių priklauso švietimo ir mokytojų rengimo sistemos palaikymas ir tobulinimas. ES

švietimo ministrai bent tris kartus yra išdėstę, kas, jų manymu, yra mokytojų rengimo

sistemos tobulinimo prioritetai: aukšti kokybės standartai, profesionalumas ir veiksminga

parama.

Tikslas tobulinti švietimo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją įtvirtintas Lietuvos

valstybinės raidos strategijoje. Dokumente paţymima, kad vienas iš uţdavinių mokslo ir

švietimo srityje – pertvarkyti ir išplėtoti pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo

sistemas, suderinti jas su švietimo tikslais ir uţdaviniais siekiant parengti mokytojus dirbti

ţinių visuomenėje.

Kitame dokumente (Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa,

2005) – numatoma tobulinti švietimo įstaigų pedagoginio personalo kvalifikaciją ir

įvykdyti kvalifikacijos tobulinimo sistemos pertvarką.

Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijoje (2004) teigiama, kad svarbu

sudaryti profesijos mokytojams galimybes nuolat, įvairiapusiškai tobulintis.

Lietuvoje 2004 m. vykdyto tyrimo „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi

poreikių tenkinimas“ metu buvo nustatyta, kad kvalifikacijos tobulinimo paslaugas

teikiančių institucijų atstovai Lietuvos švietimo būklę apibrėţia kaip sparčiai gerėjančią:

mokytojų kvalifikacijos sistema decentralizuota, finansavimas siejamas su mokinio

krepšeliu, siūloma daug ir įvairių kvalifikacijos tobulinimo programų, kuriama mokymo

programų vertinimo metodika, padidėjęs kvalifikacijos tobulinimo sistemos finansavimas

ir kvalifikacijos tobulinimo renginių interaktyvumas. Neigiamais bruoţais laikomi:

nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo strategijos stoka, veiklos tarp skirtingų institucijų

nepasidalijimas, menka kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės kontrolė, kartais tik

formalus su atestacija siejamas mokytojų interesas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo

renginiuose, nesutampantys mokytojų ir mokyklos administracijos interesai, ne visada

tikslingai panaudojamos kvalifikacijai tobulinti skirtos lėšos. (Švietimo būklės tyrimų

apţvalga. Valstybinės švietimo strategijos 2003−2012 metams ir Ekonominio

bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai aspektu, 2008).

Pagrindiniai pedagogų kvalifikacijos tobulinimą reglamentuojantys teisės aktai

yra Darbo kodeksas, Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau – ŠĮ, priimtas 2011-03-

5

17), Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas (pagal ekonominių veiklų klasifikatorių

pedagogų kvalifikacijos tobulinimas yra neformaliojo suaugusiųjų švietimo sritis), Vietos

savivaldos įstatymas, Vyriausybės nutarimai, kiti teisės aktai. Pedagogų kvalifikacijos

tobulinimą įvairiais aspektais reglamentuoja per 50 įvairaus lygio nacionalinių teisės aktų

(įstatymų, Vyriausybės nutarimų, ministrų įsakymų, įskaitant švietimo ir mokslo ministro

įsakymu tvirtinamas programas, pvz., Vyriausybės patvirtinta programa „Dėl sanglaudos

skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo 2008 m. liepos 23 d. Nr. 787“; ŠMM

įsakymai „Dėl Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų

programos patvirtinimo 2011 m. kovo 1 d. Nr. V-350“; „Dėl Mokyklų tobulinimo

programos plius patvirtinimo 2010 m. rugsėjo 27 d. Nr. V-1607“ ir t.t.). Nors ŠĮ įteisinta

kvalifikacijos tobulinimo sąvoka, daugelyje Švietimo ir mokslo ministerijos dokumentų

dar tebevartojamas sovietinis kvalifikacijos kėlimo 2 terminas (pvz., ministerijos skyrių

nuostatuose).

1.2 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo reglamentavimas

ŠĮ nustato, kad „Pedagogas – asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009

metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją“,

o „Pedagogo kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama

asmens turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų

mokiniams ugdyti, visuma.“ ŠĮ taip pat apibrėţia, kad „kompetencija – gebėjimas atlikti

tam tikrą veiklą, remiantis įgytų ţinių, mokėjimų, įgūdţių, vertybinių nuostatų visuma“,

„kvalifikacija – teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama asmens turimų kompetencijų arba

profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai veiklai, visuma“. Kadangi

pedagogo kompetencijos ir kvalifikacija yra specialiojo įstatymo subjektas, Lietuvos

piliečio ugdymas yra valstybės raidai ir visuomenės gerovei reikšminga veikla, o

„mokytojo, pagalbos mokiniui specialisto darbo uţmokestis priklauso nuo išsilavinimo,

pedagoginio darbo staţo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo“ (ŠĮ 68 str.),

darbo uţmokestis pagal mokinio krepšelio metodiką mokamas iš esmės iš valstybės

biudţeto, kvalifikacijos tobulinimo kokybė turėtų būti vertinama (pamatuojama)

valstybės mastu.

Mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio,

pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo

vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus reglamentuoja

2 Šis terminas vartojamas ir Darbo kodekse

6

švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54 „Dėl Mokytojo

profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo“. Šiame teisės akte nustatyta, kad mokytojo

profesijos kompetencijos apima bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias

kompetencijas. Dokumente detaliai atskleidţiama, kas įeina į šias kompetencijas. Toks

dokumentas yra veiklos orientyras mokytojų švietimo centrams ir kitoms kvalifikacijos

tobulinimo (toliau – KT) programas teikiančioms įstaigoms.

ŠĮ 23 straipsnis „Pagalba mokyklai ir mokytojui“ nustato KT kaip pagalbos

mokyklai ir mokytojui funkciją:

1. Pagalbos mokyklai ir mokytojui paskirtis – teikti informacinę, ekspertinę,

konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir

skatinančią mokyklos veiklos tobulinimą ir mokytojo profesinį tobulėjimą.

2. Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo

kokybės konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį

vertinimą bei sudarant sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją.

3. Pagalbą mokykloms ir mokytojams teikia psichologinės, specialiosios

pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos

tobulinimo, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti

asmenys.

4. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji

neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų

darbuotojus) ir savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija

tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais.

5. Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro

nustatyta tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

Pedagogų KT sistemos funkcionavimui ir plėtrai aktuali yra dar viena Švietimo

įstatymo pakeitimo įstatymo nuostata, išdėstyta 49 straipsnyje „Mokytojo teisės ir

pareigos“:

„Mokytojas turi teisę (...) ne maţiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti

kvalifikacijos tobulinimo renginiuose“.

Naujasis Įstatymas įtvirtino ir naują ŠMM įgaliojimą PKT srityje (56 straipsnis):

„tvirtinti valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų

pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo

ir atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos

mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo

reglamentą“. Tai reiškia, kad mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą

7

organizuojančių skyrių vedėjų KT susiejamas su atestacija ir veiklos vertinimu per

tam tikrą laikotarpį (per penkerius metus).

Nauja nuostata taip pat išdėstyta ŠĮ 68 straipsnio 4 dalyje: „Valstybinės (išskyrus

aukštąsias mokyklas) ir savivaldybės mokyklos vadovo, jo pavaduotojo ugdymui, ugdymą

organizuojančio skyriaus vedėjo vadybinės kvalifikacinės kategorijos nustatomos ir šių

asmenų veiklos atitikties įgytai kvalifikacinei kategorijai vertinimas atliekamas kas

penkeri metai, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacinės kategorijos

nustatomos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“

Vyriausybės 2001 m. birţelio 27 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl Mokinio krepšelio

lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos patvirtinimo“ nustato, kad „Mokyklos skirtas

mokinio krepšelio lėšas naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti: (...) „mokytojų ir kitų

ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti“. Numatyta mokinio

krepšelio dalis pedagogų kvalifikacijai tobulinti turėtų atitikti ŠĮ 49 straipsnio nuostatą

„Mokytojas turi teisę:“ (...) „ne maţiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose“.

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 5 d. nutarimą

Nr. 1298 „Dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos, informacijos apie neformaliojo

suaugusiųjų švietimo programas ir teisės uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu“

(Ţin., 1998, Nr. 98 -2721), švietimo ir mokslo ministras 1999 m. gruodţio 24 d. įsakymu

Nr. 1279 patvirtino Teisės uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgijimo tvarką.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstaigos teisę uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų

švietimu įgyja jas įregistravus Švietimo įstaigų bei mokslo ir studijų institucijų valstybės

registre.

Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje įvardytus PKT

nuostatus 2007 kovo 29 d. yra patvirtinęs švietimo ir mokslo ministras, vadovaudamasis ir

anksčiau galiojusia tokia pat Švietimo įstatymo nuostata, ir vykdydamas Vyriausybės 2006

metų geguţės 26 d. nutarimu patvirtintą Valstybinę pedagogų rengimo ir kvalifikacijos

tobulinimo pertvarkos programą.

PKT nuostatuose išaiškintos pagrindinės dalykui reikalingos sąvokos. Šiuose

nuostatuose atkartota Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo formuluotė, kad kvalifikacijos

tobulinimas yra neformalusis švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti

profesinei veiklai reikalingas kompetencijas. Tokia sąvokos apibrėţtis atveria labai plačias

kvalifikacijos tobulinimo programų turinio ir formų galimybes. Be kita ko, įvedamos

tokios sąvokos kaip edukacinė išvyka (išvyka, kurios metu vykdoma kvalifikacijos

tobulinimo programa ir įgyjamos, plėtojamos kompetencijos), stažuotė (veikla, vykdoma

8

pagal kvalifikacijos tobulinimo programą, kuria siekiama įgyti ar plėtoti praktinės veiklos

kompetencijas, įgyti praktinės patirties).

Tokia sąvokų plėtra atitinka šiuolaikinį poţiūrį į pedagogų profesinį tobulėjimą:

jis turėtų būti grindţiamas konstruktyviu, o ne transmisiniu orientavimo modeliu; profesinį

tobulėjimą sąlygoja ir visapusiškas kultūrinis mokytojų augimas, o ne tik profesinių

įgūdţių tobulinimas.

Švietimo ir mokslo ministerija, kaip švietimo politikos įgyvendintoja, nustato

tokius PKT uţdavinius:

- tenkinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

kvalifikacijos tobulinimo poreikius gauti kokybiškas kvalifikacijos tobulinimo paslaugas,

sudaryti sąlygas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose, ir skatinti įgytas ţinias ir

gebėjimus aktyviai taikyti praktinėje veikloje, didinti jų atsakomybę uţ ugdymo kokybę,

plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą.

Kartu sistemai išlieka uţdavinys racionaliai (efektyviai, veiksmingai) naudoti

lėšas.

PKT organizuoja ir vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos,

Ugdymo plėtotės centras ir kitos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldţios institucijos,

savivaldybių administracijos, kvalifikacijos tobulinimo institucijos (švietimo centrai,

tęstinių studijų institutai ir kt.) ir laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti PKT programas.

PKT sistemoje Švietimo ir mokslo ministerija yra atsakinga uţ PKT kryptis;

pavaldţių PKT institucijų išlaikymą; valstybiniu mastu svarbių kvalifikacijos tobulinimo

programų vykdymą.

Matyt, tikintis, kad ŠĮ bus priimtas gerokai anksčiau (o ne 2011-03-17, kaip iš

tiesų atsitiko), 2010 m. buvo parengtas naujos redakcijos Valstybinių ir savivaldybių

mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų,

mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų projektas.

Naujojoje Nuostatų redakcijoje paliekamos tik kelios sąvokos, vartotos ir 2007

redakcijoje, tačiau pridėtas priedas (Nuostatų priedas 1), kuriame išvardyta 17 PKT formų

(ankstesniuose nuostatuose – 5) ir sąrašas pateikiamas kaip nebaigtinis. Taip

liberalizuojamos PKT formos ir dar kartą patvirtinama edukologų nuostata, kad pedagogai

tobulina savo profesines kompetencijas labai įvairiomis formomis, o tradiciniai seminarai

ir kursai yra gūdi praeitis ir gali būti prasmingi nebent naujai švietimo faktografijai

perduoti. Remiantis ŠĮ nuostatomis dėl valstybės, savivaldybių ir švietimo savivaldos

institucijų, mokyklų bendruomenių teisės atitinkamai inicijuoti PKT programas, projektus,

9

galima daryti išvadą, kad PKT yra visiškai atvira sistema, kurią reguliuoja tik

finansavimo galimybės ir kokybės reikalavimai.

Nuostatų projekte trumpiau apibrėţiamas PKT tikslas, o apibrėţime švietimą

keičia ugdymo sąvoka. Toks PKT tikslo siaurinimas sietinas su, naujos institucijos –

Ugdymo plėtotės centro, atsiradusio sujungus tris įstaigas, - pavadinimo pateisinimu.

Kaip ir dabar galiojančiame dokumente numatyta palikti tuos pačius 4 PKT

uţdavinius. Keičiasi tik formuluočių gramatinė stilistika.

Kai kurios naujų nuostatų formuluotės susieja neformalųjį suaugusiųjų švietimą

su formaliuoju švietimu: „Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti

pripaţįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos

įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.“ (Nuostatų

projekto 17 d.)

Formalizuojama PKT trukmė: „Į kvalifikacijos tobulinimo trukmę įskaičiuojamas

kvalifikacijos tobulinimo laikas, kurį Vadovai ir Mokytojai gali patvirtinti kvalifikacijos

tobulinimo paţymėjimais ir paţymomis“ (Nuostatų projekto 18 d.). Tokią formuluotę

suponuoja Darbo kodekso 143 straipsnio „Darbo laiko struktūra“ nuostata, kad „Į darbo

laiką įeina“ (...) „kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose“. Todėl laikas,

praleistas PKT, turi būti pagrindţiamas dokumentais.

Tikėtina, kad Nuostatų projektas bus tobulinamas atsiţvelgiant į naujojo ŠĮ

nuostatas, tačiau esminės kaitos čia neturėtų būti, kadangi sistemos funkcionavimas

nusistovėjęs, o pagrindinės nuostatos (išskyrus dvi anksčiau minėtas) dėl PKT

Švietimo įstatyme liko nepakitusios.

1.3 Kvalifikacijos tobulinimo funkcijos realizavimas

Uţ PKT sistemos formavimą ir koordinavimą atsako ŠMM įstaiga – Ugdymo

plėtotės centras. Šis centras „organizuoja ir atlieka pedagogų/andragogų kompetencijų

tobulinimo programų bei jas įgyvendinančių institucijų ekspertinį vertinimą ir

akreditavimą“; „uţtikrina kvalifikacijos tobulinimo duomenų pedagogų/andragogų

kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registre valdymą“ (Ugdymo plėtotės centro

nuostatai).

Tiesiogiai uţ PKT Ugdymo plėtotės centre atsako Kvalifikacijos tobulinimo ir

kompetencijų skyrius (toliau – KTKS). Jo uţdaviniai yra uţtikrinti mokyklų vadovų, jų

pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos

mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų ir institucijų, vykdančių PKT

10

programas, veiklos kokybę; daryti įtaką mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų

atestacijos kokybei; uţtikrinti konsultantų rengimo, KT atskaitomybės ir veiklos tęstinumo

prieţiūrą.

KTKS organizuoja ir vykdo PKT programų ekspertinį vertinimą ir akreditaciją

(PKT nuostatuose rašoma „akreditavimą“); institucijų, vykdančių PKT programas, išorinį

vertinimą ir akreditaciją; organizuoja praktinės veiklos vertinimą; dalyvauja rengiant ir

įgyvendinant PKT modelį; organizuoja ir vykdo švietimo konsultantų rengimą ir KT,

atlieka jų veiklos vertinimą ir nustato veikos tęstinumą; teikia konsultacinę ir metodinę

pagalbą, rengia ir atnaujina metodinę medţiagą; registruoja akredituotas ir prilygintas

akredituotoms programas AIKOS interneto svetainėje; vykdo švietimo konsultantų

atskaitomybės ir veiklos tęstinumo prieţiūrą, tvarko duomenų bazę; rengia pasiūlymus dėl

švietimo kokybės uţtikrinimo priemonių įgyvendinimo; inicijuoja, rengia ir vykdo

kvalifikacijos tobulinimo programas ir projektus bei kitas priemones, uţtikrinančias

pedagogų KT, atestacijos procesų veiksmingumą; dalyvauja kitose veiklose.

Kitos PKT institucijos turi teisę, pareigą ir atsakomybę tirti ir analizuoti PKT

poreikius; rengti PKT programas ir organizuoti PKT renginius. PKT įstaigos turi viešai

skelbti informaciją apie vykdomas programas ir jų akreditavimą, organizuojamus

renginius. PKT įstaigos turi tirti programų ir renginių veiksmingumą, jų poveikį darbo

kokybei. Tokia nuostata nėra lengvai realizuojama, kadangi reikalauja didelių finansinių,

laiko ir intelektualinių išteklių, kurių neretai savivaldybių PKT įstaigos gali ir neturėti.

Teisę užsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu biudţetinės įstaigos, labdaros

ir paramos fondai, viešosios įstaigos, asociacijos, įmonės, įgyja jų steigimą

reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, savo įstatuose įrašiusios Ekonominės

veiklos rūšių klasifikatoriuje nustatytą veiklą „80.42.30. Kvalifikacijos tobulinimas“.

Politinės partijos ir visuomeninės organizacijos, religinės bendruomenės ir

bendrijos, profesinės sąjungos ir kiti juridiniai asmenys teisę uţsiimti neformaliuoju

suaugusiųjų švietimu įgyja teisės aktų nustatyta tvarka, savo įstatuose ar juos

atitinkančiuose dokumentuose įrašiusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklą.

Neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojai gali išduoti neformaliojo

suaugusiųjų švietimo paţymėjimus, patvirtinančius dalyvavimą neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programoje ir jos baigimą, išskyrus išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar

reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą. Tokie paţymėjimai gali būti

pripaţįstami juridinių ir fizinių asmenų, jei jų pripaţinimas kitaip nereglamentuojamas

11

teisės aktais. Tačiau remdamosis tokiais paţymėjimais formaliojo švietimo ar studijų

institucijos negali išduoti valstybės pripaţįstamų diplomų ar paţymėjimų.

1.4 Kvalifikacijos tobulinimo valstybinis matmuo

Šiuo metu valstybinio masto PKT sistemos nėra. Nuolatinio PKT funkcija yra

visiškai decentralizuota – perleista nevyriausybinėms organizacijoms ir savivaldybių

švietimo centrams. Bendrojo ugdymo, profesinės ir aukštosios mokyklos teisę uţsiimti

neformaliuoju suaugusiųjų švietimu (taigi ir PKT) įgyja jų veiklą reglamentuojančių teisės

aktų nustatyta tvarka įsteigusios neformaliojo suaugusiųjų švietimo padalinius (skyrius,

grupes ir t.t.). O tokių centrų, padalinių PKT programų pasiūla priklauso nuo centrų

problemos supratimo, galimybių, pedagogų bendruomenės paklausos, kuri, nėra

kvalifikuotai tiriama. Dėl ekonominių aplinkybių siūlomos programos yra tik trumpalaikės

(nuo kelių valandų iki vienos dienos), išskyrus kai kuriuos labai retus atvejus, arba skirtos

vadinamiesiems konsultantams, kurie, patys būdami pedagogai ir turėdami pilną mokytojo

krūvį, kolegoms tiraţuoja kursuose įgytas ţinias.

Centralizuotai įgyvendinami tik tam tikri ugdymo plėtotės projektai, kuriuose yra

ir PKT segmentas.

Asmenų, norinčių tobulinti kvalifikaciją, ir darbdavių, švietimo įstaigų, viešojo

administravimo subjektų bei kitų juridinių asmenų informaciniams poreikiams tenkinti,

teikti patikimą ir aktualią informaciją apie KT galimybes švietimo ir mokslo ministro 2007

m. gruodţio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2524 „Dėl Kvalifikacijos tobulinimo programų ir

renginių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradţios nustatymo“ įsteigtas

Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registras. Jo paskirtis – registruoti

nustatytus objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti jų duomenis ir teikti

informaciją apie registro objektus fiziniams ir juridiniams asmenims. Registro duomenys

kaupiami vienoje registro duomenų bazėje.

Pagal šį įsakymą „kvalifikacijos tobulinimo institucija – švietimo įstaiga ar

įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla, vykdanti

kvalifikacijos tobulinimo programas.“ „Kvalifikacijos tobulinimo programa – ţinių ir

gebėjimų plėtojimo planas ir jo įgyvendinimo projektas, apibrėţtas mokymosi ar

lavinimosi tikslais, šių tikslų sąlygotu turiniu, įgyvendinimo eiliškumu, mokymosi

metodais ir priemonėmis, baigusiajam neišduodant dokumento, patvirtinančio išsilavinimo

arba kvalifikacijos įgijimą.“

„Kvalifikacijos tobulinimo renginys – renginys, kurio metu mokoma pagal

kvalifikacijos tobulinimo programą.“ Registro tvarkymo įstaigos yra kvalifikacijos

12

tobulinimo institucijos, Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras ir Švietimo

informacinių technologijų centras.

Čia aptartas dokumentas detaliai reglamentuoja registro tvarkybą. Kokybės

reikalavimus KT programoms ir renginiams nustato kiti, jau anksčiau (p. 2, 4, 5) aptarti

teisės aktai. Atkreiptinas dėmesys, kad tais pačiais metais to paties ministro patvirtintuose

dokumentuose tokios sąvokos kaip kvalifikacijos tobulinimo institucija, kvalifikacijos

tobulinimo programa, kvalifikacijos tobulinimo renginys apibrėţiamos nevienodai.

1.5 Kvalifikacijos tobulinimo europinis matmuo

Lietuvos pedagogų profesinių kompetencijų sąsajas su europietiškais pedagogų

kompetencijų standartais formalizavo jau minėtas (p. 5) švietimo ir mokslo ministro 2007

m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 patvirtintas Mokytojo profesijos kompetencijos

aprašas. Jame nustatyta keturios kompetencijų grupės.

- bendrakultūrinė kompetencija – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos

ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą ţmogaus veiklą konkrečioje(-iose)

kultūroje(-ose);

- profesinės kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės

nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo

veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis;

- bendrosios kompetencijos – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,

poţiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš

vienos rūšies veiklos į kitą;

- specialiosios kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės

nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą

konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje.

Rengiant šį dokumentą remtasi plačia Europos šalių pedagogų kvalifikacijų ir

kompetencijų tyrimų patirtimi. Kartu šios nuostatos atliepia ŠĮ nuostatas,

reglamentuojančias mokytojų kompetencijas, švietimo ir ugdymo programų tikslus.

Detalus kiekvienos iš čia cituotų kompetencijų grupių išskleidimas yra ir programa PKT

institucijoms rengiant savo PKT programas.

Pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d.

įsakymą Nr. ISAK-109 „Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių

specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos“ svarbiausias

uţdavinys: „6.1. uţtikrinti, kad valstybės biudţeto lėšos, skiriamos mokytojų ir švietimo

pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijai tobulinti, būtų naudojamos tik toms

13

Institucijoms, kurių veikla atitinka sutartinius kokybės rodiklius“. Sutartinių reikalavimų

kriterijus suponuoja išvadą, kad negali būti jokios korekcijos pagal dienos aktualijas, staiga

iškilusį poreikį arba paaiškėjusius tyrimo duomenis. Dėl to paradoksaliai skamba ir kitas to

pačiu įsakymu patvirtintas kriterijus: „7.1. aktualumas – įsivertindama Institucija pasirenka

sutartinius, sau aktualius veiklos vertinimo kriterijus ir rodiklius pagal veiklos sritis ir jų

dalis“. Jeigu vertinimo kriterijus yra aktualus „sau“, tai su kuriuo subjektu dėl jo gali būti

sutarta?

Visoje socialinėje srityje, taigi ir KT sistemoje, vis daugiau svorio tenka iš anksto

parašytiems kriterijams, vertinimo normoms, bet vis maţiau lieka personalinės

atsakomybės, personalinio vertinimo. O juk mokytojo darbas yra visiškai personifikuotas.

Ţinoma, demokratinėje šalyje vertinimo kriterijai turi būti aiškūs ir skaidrūs. Ir tai

yra įmanoma pasiekti matuojant konkrečiais laiko, lėšų matais. Tačiau, pasak T. Guskey,

beveik neįmanoma pamatuoti kvalifikacijos tobulinimo programos įtakos mokytojo

konkrečiai pamokai. Mokytojo profesinis tobulėjimas yra labai individualus, gal net,

galima sakyti, intymus procesas, priklausantis nuo daugybės veiksnių, vienas jų - ţmogaus

charakteris. PKT negalima matuoti tais pačiais matais, kuriais matuojamas inţinierių,

dispečerių, chirurgų ar kitų profesijų specialistų kvalifikacijos tobulinimas (tobulėjimas).

1.6 Apibendrinimas

Kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir vykdo Švietimo ir mokslo ministerija,

Ugdymo plėtotės centras, kvalifikacijos tobulinimo institucijos, mokyklos ir kiti švietimo

teikėjai, turintys teisę vykdyti kvalifikacijos tobulinimą.

Išnagrinėjus Švietimo ir mokslo ministerijos ir jos skyrių nuostatus matyti, kad

nėra nė vieno padalinio (taigi ir pareigūno), kuriam būtų priskirta pareiga ir atsakomybė

koordinuoti visą pedagoginių darbuotojų KT. Tik Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo

departamento Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus nuostatuose įrašyta, kad

skyrius „koordinuoja švietimo pagalbos specialistų kvalifikacijos kėlimą“. Kitų padalinių

nuostatuose įrašyta tik pareiga pagal kompetenciją dalyvauti nustatant PKT prioritetus,

rengiant PKT reglamentuojančius teisės aktus.

Per paskutinį dešimtmetį pedagogų kvalifikacijos tobulinimas įvairiais aspektais

– siauriau ar plačiau – tiriamas nuolat, kartais po keletą tyrimų per metus, ir švietimo ir

mokslo ministerijos uţsakymu, ir universitetų iniciatyva, ir doktorantų, ir magistrantų. Vis

dėlto tų tyrimų išvados turėtų būti vertinamos labai atsargiai. Susidaryti patikimą vaizdą,

remiantis tais tyrimais, būtų labai drąsu.

14

Lietuvoje veikia tankus PKT tinklas. PKT įstaigos teikia labai įvairias PKT

paslaugas. Veikia ir specializuoti, ir „plataus profilio“ centrai. Tačiau nėra trumpos ir

aiškios koncepcijos – kokio pedagogų KT reikia ir ko šaliai reikia iš pedagogų KT. Taigi

analizuojant 2011 metų PKT sritį reglamentuojančius dokumentus, viešai prieinamas PKT

institucijų programas, deja, vėl galima pakartoti tai, kas buvo šio teksto pradţioje įvardyta

kaip neigiami bruoţai.

Nepaisant kai kurių kritiškų pastabų, reikia pripaţinti, kad remiantis tarptautiniais

tyrimais Lietuvos PKT vertintinas (ir yra vertinamas) kaip finansuojamas gana dosniai. Tai

yra viena iš stipriųjų KT sistemos funkcionavimo patirčių3.

3 http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/talis/report_en.pdf

15

II. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ

ĮSTAIGŲ, INSTITUCIJŲ IR KITŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ

TEIKĖJŲ APRAŠYMAI IR FUNKCIJŲ ĮVERTINIMAS

2.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų teikimo organizavimas

nacionaliniame lygmenyje

Švietimo ir mokslo ministerija nustato prioritetines mokyklų vadovų ir

mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kryptis; numato ir skiria lėšų pavaldţioms

kvalifikacijos tobulinimo institucijoms išlaikyti; inicijuoja nacionalinių kvalifikacijos

tobulinimo programų rengimą ir vykdymą bei tam skiria tikslinių lėšų.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų

strateginiame veiklos plane4 numatytos šios su pedagogų kvalifikacija susijusios

priemonės:

- parengti ir įgyvendinti neformaliuoju būdu įgytų kompetencijų ir

kvalifikacijos pripaţinimo koncepciją;

- parengti ir patvirtinti koncepciją, pagal kurią mokyklos vadovas turės teisę

kas septyneri metai suteikti mokytojui galimybes darbo metu (iki vienų metų) tobulinti

kvalifikaciją ar / ir plėtoti kūrybinę veiklą;

- sukurti naujus mokytojų ir mokyklų vadovų veiklos vertinimo kriterijus bei

tvarką;

- parengti ir patvirtinti naują mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos

modelį

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos

įgyvendinimo priemonių, uţ kurių vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija,

įgyvendinimo planu (2009)5 iki 2011 metų turėjo būti parengta ir įgyvendinta neformaliojo

ugdymo būdu įgytų kompetencijų ir kvalifikacijos pripaţinimo koncepcija bei parengtas ir

patvirtintas naujas mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos modelis.

Taigi, nors iš esmės nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo funkcija yra

decentralizuota – perleista savivaldybių švietimo centrams, nevyriausybinėms

organizacijoms, tačiau Šveitimo ir mokslo ministerijai išlieka prioritetų nustatymo, lėšų

paskirstymo funkcijos.

Ugdymo plėtotės centro nuostatuose (2011)6 nurodoma, jog centras,

įgyvendindamas jam pavestus uţdavinius, formuoja ir koordinuoja nuolatinio

4 http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-2013.pdf

5 http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf

6 http://www.upc.smm.lt/veikla/UPC_nuostatai.pdf

16

(nepertraukiamo) mokymosi ir kvalifikacijos tobulinimo sistemą, organizuoja ir atlieka

pedagogų/andragogų kompetencijų tobulinimo programų bei jas įgyvendinančių institucijų

ekspertinį vertinimą ir akreditavimą. Išskirtinos ir kitos dvi šio centro funkcijos: teikti

konsultacines paslaugas ir pagalbą švietimo bendruomenei bei socialiniams partneriams ir

uţtikrinti kvalifikacijos tobulinimo duomenų pedagogų/andragogų kvalifikacijos

tobulinimo programų ir renginių registre valdymą. Ugdymo plėtotės centras yra paskelbęs

institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos

tobulinimą, sąrašą (regioniniai ir universitetų švietimo centrai) kuriame išvardintos 58

institucijos (47 akredituotos), taip pat kitų institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo

pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą sąrašą (21 institucija, 4

akredituotos)7. Šios institucijos tinklalapyje yra skelbiamas ir akredituotų PKT institucijų

sąrašas8. Kvalifikacijos tobulinimo programos kuriamos ir naujos kvalifikacijos tobulinimo

galimybės sudaromos vykdant ES SF projektus9.

ŠMM padalinys Švietimo informacinių technologijų centras10

nuostatuose

nurodo, jog organizuoja ir koordinuoja pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų

kvalifikacijos tobulinimo renginius, susijusius su informacinėmis technologijomis diegiant

ir naudojant duomenų bazes, registrus, informacines sistemas; inicijuoja, koordinuoja ir

vykdo Lietuvos bei tarptautinius informacinių technologijų diegimo ir pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo projektus; teikia metodinę paramą valstybės ir savivaldybių

mokytojų švietimo centrams tobulinant pedagogų kvalifikaciją, susijusią su informacinių

technologijų diegimu.

Švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginių organizavimas

nurodomas kaip viena iš Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centro

veiklos funkcijų11

. Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo

finansavimo 2007–2013 metams skirtas lėšas ji vykdoma įgyvendinant Nacionalinės

bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programos plius projektus12

. Pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo programų vykdomas yra projektų „Alternatyvus ugdymas

švietimo sistemoje“13

(5 kvalifikacijos ugdymo programos), „Besimokančių mokyklų

tinklai“14

ir “ Lyderių laikas”15

veiklų dalis.

7 http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/

8 http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_2011.pdf

9 http://www.upc.smm.lt/projektai/

10 http://www.ipc.lt/?page_id=43

11 http://www.sac.smm.lt/

12 http://www.sac.smm.lt/index.php?id=20c

13 http://www.alternatyvusugdymas.lt/

14 http://www.sac.smm.lt/index.php?id=21f

15 http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/

17

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra savo veiklos funkcijose nurodo, kad

tiria kvalifikacijos tobulinimo poreikius, rengia ir įgyvendina Mokyklų veiklos kokybės

išorės vertintojų kvalifikacijos tobulinimo programas ir projektus16

.

Nacionalinis egzaminų centras17

, kaip pagalbą mokiniui, mokytojui, mokyklai

teikianti švietimo įstaiga, organizuoja brandos egzaminų, vykdo testų vertintojų

parengimą, jų kvalifikacijos tobulinimą. 2006-2008 m. įgyvendintas projektas "Brandos

egzaminų kokybės sistemos plėtra", kurio metu organizuoti mokymai BE uţduočių

rengėjams. Surengta 18 teorinių-praktinių seminarų, kuriuose dalyvavo 492 mokytojai18

.

2011 m. Nacionalinis egzaminų centras vykdo projektą „Pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo ir brandos egzaminų sistemos tobulinimas“, įgyvendinamą pagal 2007–2013

m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą

gyvenimą“ VP1-2.1-ŠMM-01-V priemonę „Švietimo kokybės uţtikrinimo ir stebėsenos

sistemų stiprinimas“, kurio metu organizuojami mokymai mokyklų komandoms (ne

maţiau 2 mokytojai ir administracijos atstovas, atsakingas uţ Brandos egzaminų

organizavimą mokykloje)19

.

2.2 Savivaldybių lygmens institucijos, vykdančios pedagogų kvalifikacijos

tobulinimą

Arčiausiai mokyklų esančių savivaldybių švietimo centrų nuostatuose20

įvardinamos šios funkcijos:

- poreikių tyrimo (tiria kvalifikacijos tobulinimo, perkvalifikavimo, kitų

švietimo paslaugų poreikius);

- kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir vykdymo (organizuoja

kvalifikacijos tobulinimo renginius (kursus, seminarus, paskaitas, konferencijas,

mokomąsias – paţintines ekskursijas, konkursus ir kt.); organizuoja mokytojų, auklėtojų ir

kitų švietimo įstaigų darbuotojų perkvalifikavimą, dalykinį tobulinimąsi, staţuotes;

išduoda kvalifikacijos tobulinimo renginių baigimo paţymėjimus asmenims,

dalyvavusiems renginiuose bei įvykdţiusiems kvalifikacijos tobulinimo programos

reikalavimus; rengia arba siūlo kitų parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas, rengia

ir dalyvauja projektuose bei konkursuose)

16

http://www.nmva.smm.lt/index.php?id=36 17

http://www.egzaminai.lt/45/ 18



http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/nuostatai/nuostatai.htm ; http://www.kpskc.lt/content/view/66/61/ ;

http://www.krsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=54 ;

http://sc.moletai.lt/dokumentai/SCnuostatai.pdf ; ir kt.

18

- gerosios patirties sklaidos (sudaro galimybes kaupti ir skleisti gerąją

profesinę patirtį; koordinuoja rajono švietimo darbuotojų metodinių būrelių ir rajono

mokytojų metodinės tarybos veiklą; rengia gerosios patirties sklaidos, dalykines, kūrybines

ir kitas parodas);

- bendradarbiavimo (palaiko ir plėtoja ryšius su šalies ir uţsienio šalių

kvalifikacijos tobulinimo ir kitomis institucijomis).

Nors nuostatuose įvardintų švietimo centrų funkcijų vykdymas atsispindi ir kai

kurių centrų veiklos programose21

bei ataskaitose22

, visgi atliktų tyrimų23

24

analizė leidţia

daryti prielaidą, kad kol kas šios nuostatuose įvardijamos funkcijos nėra pilnai

realizuojamos. Daţniausiai šios įstaigos yra matomos kaip informaciją apie pasiūlą

susisteminančios ir mokyklų bendruomenėms pateikiančios organizacijos, kiek rečiau kaip

organizuojančios konkrečius renginius. Savivaldybių šveitimo centrų internetiniuose

puslapiuose pateiktos informacijos analizė patvirtina ir kitą minėtame tyrime suformuluotą

prielaidą, kad centrų veikla yra labai skirtinga ir nelygiavertė. Tyrimų analizė rodo, kad

centruose nemaţai konkurencijos apraiškų. Bendradarbiavimą tarp centrų bandoma

stiprinti per Lietuvos Švietimo centrų darbuotojų asociacijos veiklą25

.

Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai savivaldybių centrai (veiklos sritis

– švietimo pagalba), remiantis nuostatais, organizuoja mokytojų ir švietimo pagalbą

teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius (konkursus, seminarus, paskaitas

ir kt.); inicijuoja arba siūlo kitų parengtas kvalifikacijos tobulinimo programas, rengia

projektus, dalyvauja juose, organizuoja dalykinį švietimo darbuotojų tobulinimąsi,

staţuotes bei kultūrinį švietimą; sudaro galimybes pedagoginės patirties sklaidai, uţmezga

bei palaiko ryšius su šalies ir uţsienio šalių kvalifikacijos tobulinimo institucijomis,

dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo institucijų veikloje; teikia metodinę bei konsultacinę

paramą26

.

21

http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos; http://marijampolesc.w3.lt/page17.php;

http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm; http://www.ppsc.lt/; http://www.psc.visiems.lt/;

http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123 ir kt. 22

http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/veiklos_ataskaitos/ataskaitos.htm;

http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos; http://marijampolesc.w3.lt/page17.php;

http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm 23

Pagilintų interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos

atstovais rezultatų apţvalga/ Projektas „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos

plėtra“- Vilnius: UAB “RAIT“, 2011. 24

Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis: Magistro darbas:

Edukologija / Švietimo vadyba. – Vilnius: VPU, 2010 – prieiga per internetą:

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-88267/DS.005.0.01.ETD 25

http://lt-lt.facebook.com/pages/Lietuvos-švietimo-centrų-darbuotojų-asociacija/ 26

http://www.ignalinospmmmc.lt/; http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html;

http://www.palangospmmmc.lt/index.php?page=apie_pmmc;

19

Nacionalinės M.K. Čiurlionio menų mokyklos Meninio ugdymo pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo centras27

organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius

muzikos, dailės ir choreografijos pedagogams, kaupia ir skleidţia Lietuvos bei uţsienio

meno institucijų pedagoginę ir metodinę patirtį. Centras organizuoja seminarus, kuriuos

veda Lietuvos aukštųjų mokyklų lektoriai, mokytojai praktikai ir ţymūs uţsienio meninio

ugdymo pedagogai. Skatindamas mokytojus tobulinti savo profesinius įgūdţius bei

kompetenciją ir įgyti praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją, Centras rengia

mokyklos pedagogų atestaciją.

2.3 Profesinių kompetencijų tobulinimo paslaugas teikiantys aukštųjų

mokyklų padaliniai

Profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas teikiantys universitetų

padaliniai (Klaipėdos universiteto tęstinių studijų institutas, VPU Profesinių kompetencijų

tobulinimo institutas, Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas, VDU Švietimo studijų

centras, Kauno Technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukacinės

kompetencijos centras ir kt.) organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų, tame tarpe ir

pedagogų, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas. Atliekami

kvalifikacijos tobulinimo poreikio tyrimai, inicijuojamos ir organizuojamos programos.

Veiklų vykdymui pasitelkiama akademinė aukštųjų mokyklų bendruomenė. Universitetų

padalinių tinklalapių analizė rodo, kad šiuose centruose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek

pagal programų pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos turtingumą.

Klaipėdos universiteto tęstinių studijų institutas organizuoja atestacinius,

kvalifikacijos tobulinimo renginius pedagogams, socialiniams darbuotojams,

andragogams28

. 2011 metų I pusmečio kvalifikacijos tobulinimo programų plane29

įvardintos 38 pedagogams bei mokyklų vadovams siūlomos programos, trys iš jų

akredituotos. To paties laikotarpio renginių plane30

numatyti 63 renginiai.

27

http://www.cmm.lt/cms/content/view/34/67/ 28

Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas http://www.tsi.lt/?lt=1267441509 29

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ PERSPEKTYVINIS PLANAS / Gimnazijų, vidurinių,

pagrindinių, meno ir muzikos mokyklų, spec. internatų , aukštųjų (universitetinių, neuniversitetinių),

profesinio mokymo, formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų pedagogams bei specialistams. 2011 m.

sausio-birţelio mėn. http://www.tsi.lt/?lt=1146725939 30

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų , gimnazijų, vidurinių, pagrindinių, meno ir muzikos

mokyklų, spec. internatų, profesinio mokymo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginių perspektyvinis

planas. 2011 m. Sausio - birţelio mėn. http://www.tsi.lt/?lt=1146725939

20

VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas31

inicijuoja kvalifikacijos

tobulinimo programų rengimą ir jų nuolatinį atnaujinimą, pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo klausimais kviečia bendradarbiauti tiek akademinės bendruomenės atstovus,

tiek mokyklų direktorius, mokytojus. 2010 -2011 m. siūlomų kvalifikacijos tobulinimo

renginių plane nurodomi naujausias švietimo aktualijas atliepiantys seminarų ciklai (15

pavadinimų), mokymai ugdymo įstaigų vadovams, pavaduotojams, administracijai (18

pavadinimų), seminarai įvairių dalykų mokytojams (33 pavadinimų), mokyklų komandoms

(11 pavadinimų seminarai) ir kt. renginiai. Iš viso renginių plane įtraukti 104 pasiūlymai32

.

Taip pat VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas vykdo pedagogų

perkvalifikavimo studijas (anglų filologijos)33

, kvalifikacijos tobulinimą integruoja į

vykdomus projektus34

.

Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas35

, vykdo profesinės

kvalifikacijos tobulinimo veiklas organizuodamas formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Institute vykdomos perkvalifikavimo, tęstinės ir laipsnio nesuteikiančios studijų

programos: specialioji pedagogika, specialioji pedagogika (studijų programos šaka -

socialinis darbas), specialioji pedagogika (specializacija-logopedija), specialioji

pedagogika (specializacija - specialiųjų poreikių vaikų kūno kultūros pedagogika,

kineziterapija), socialinė pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika ir ikimokyklinis

ugdymas. Kvalifikacijos tobulinimų programų pasirinkimas nėra didelis: siūloma programa

mokyklų bendruomenėms „Mokyklų, siekiančių tobulinti mokyklos valdymo struktūrą,

komandų mokymas“ (33 akad. valandos)36

, dvi programos skirtos priešmokyklinėje

grupėje dirbantiems pedagogams37

38

bei pedagoginių – psichologinių ţinių kursas39

.

Kauno Technologijos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Edukologijos

instituto Edukacinės kompetencijos centras organizuoja švietimo vadovų, pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo kursus bei seminarus; atlieka kvalifikacijos tobulinimo seminarų

ir kursų efektyvumo tyrimus40

. Tačiau Centro tinklalapyje pateikiamas tik 2009 metų planų

31

http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/ 32

2010-2011 m. SIŪLOMI KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO RENGINIAI http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/ 33

http://www.pkti.vpu.lt/lt/perkvalifikavimo_studijos/ 34

http://www.pkti.vpu.lt/lt/projektine_veikla/ 35

http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/apie-tsi 36

http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/4938-mokykl-siekiani-tobulinti-

mokyklos-valdymo-struktr-komand-mokymas 37

http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/4589-kursai-turintiems-

ikimokyklinio-amiaus-vaik-aukltojo-kvalifikacij 38

http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/4588-kursai-turintiems-pradini-

klasi-mokytojo-kvalifikacij 39

http://su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/kvalifikacijos-tobulinimas/kursai/3955-pedagogini-psichologini-

ini-kursas 40

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4072

21

aprašymas41

. KTU Edukacinės kompetencijos centras siūlo pedagogines studijas pagal

laipsnio nesuteikiančią studijų programą42

mokykloje dirbantiems mokytojams,

neturintiems pedagoginio išsilavinimo, taip pat Centras vykdo pedagogų perkvalifikavimo

studijas per projektinę veiklą, dalyvaudamas projekte „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“43

. Šis centras išsiskiria iš kitų aukštųjų mokyklų

centrų vykdoma konsultacine veikla – vien 2011 metais 38 Edukologijos instituto

mokslininkai, doktorantai ir alumnos nariai siūlo konsultacijas įvairiomis temomis patogiu

ir iš anksto suderintu laiku44

. Tačiau centro kvalifikacijos tobulinimo tikslinės grupės yra

gana plataus diapazono ir tik dalis konsultacijų temų yra susijusi su bendrojo lavinimo

mokyklos vadovų ir mokytojų darbu (pvz. „Darbas su delinkventinio elgesio ir rizikos

grupės mokiniais bei jų tėvais“, „Mokyklos vystymas į besimokančią organizaciją“ ir kt.).

Vytauto Didžiojo universiteto Tęstinių studijų centras45

, vadovaudamasis

liberalumo ir demokratijos principais, siekia teikti suaugusiųjų poreikius atitinkančias

intelektines paslaugas, siūlo seminarus pedagogams, mokyklų vadovams (pvz.

„Pedagoginės praktikos tyrimas mokytojo vaidmens kaitai“), 120 valandų pedagoginių –

psichologinių ţinių programą asmenims, dirbantiems neformaliojo vaikų šveitimo srityje,

dalyvauja projektuose, kurių viena iš veiklų yra pedagogų kvalifikacijos tobulinimas (pvz.

šiuo metu VDU Tęstinių studijų centras, dalyvauja VšĮ Mokyklų tobulinimo centro

vykdomame projekte „Renkuosi mokyti!“).

Maţesnės apimties kvalifikacijos tobulinimo programas siūlo dar kelios Lietuvos

aukštosios mokyklos.

Lietuvos kūno kultūros akademijos Tęstinių studijų centre šalia sporto trenerių

kvalifikacijos tobulinimo programų, siūlomas ir kūno kultūros mokytojų, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo

pedagogų, specialistų, dirbančių su neįgaliaisiais, sveikatos ugdytojų kvalifikacijos tobulinimas46

. Kūno

kultūros, sveikatos ir pradinių klasių mokytojams siūlomi 9 pavadinimų vienos dienos trukmės

seminarai.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos mokymo studijų centre,

siekiant sukurti šiuolaikišką muzikos srities specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir tęstinio

mokymo sistemą, tirti Lietuvos muzikinio švietimo sistemos kaitą ir galimybes ir ieškoti

būdų tenkinti jos dalyvių poreikius47

, rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai,

41

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4348 42

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?cat=902&showcontent&last_months=20 43



http://puga.vdu.lt/tsc/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=46 46

http://www.lkka.lt/index.php?cid=451 47

http://mums.lmta.lt/index.php?a=1&b=11&c=0

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?p=6134

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?p=6134

22

nuotolinio mokymosi kvalifikacijos tobulinimo kursai48. Asmenys, turintys aukštąjį

universitetinį arba jam prilygstantį išsilavinimą, muzikos bakalauro kvalifikacinį laipsnį,

gali baigti Muzikos pedagogikos studijas mokytojo kvalifikacijai įgyti49

. Muzikos

mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vykdytas ir įgyvendinat projektus (2006-2008 m.

projektas "Muzikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra įgyvendinant

mokymosi visą gyvenimą inovatyviais metodais ir formomis galimybes" ESF/2004/2.4.0-

03-319/BDP-59/LTMA-06/01)50

.

Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas51

yra

įtrauktas į Ugdymo plėtotės centro pateikiamą kvalifikacijos tobulinimo institucijų, kurios

gali teikti oficialiai kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, sąrašą, tačiau Instituto tinklalapyje

siūlomos kvalifikacijos tobulinimo programos nėra skelbiamos.

Marijampolės kolegijos Tobulinimosi studijų centras52

, siekdamas tenkinti

besimokančios visuomenės poreikius, siūlo 35 pavadinimų 6 ak. valandų trukmės

kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams, socialiniams darbuotojams53

. Programas

veda Marijampolės kolegijos lektoriai, mokyklų pedagogai.

Analizė rodo, kad profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas

teikiantys universitetų padaliniai organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų, taip pat

ir pedagogų, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas. Aukštųjų

mokyklų centrai inicijuoja kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir apjungia šioje

veikloje tiek akademinę, tiek ir mokyklų bendruomenę. Keliuose aukštųjų mokyklų

centruose vykdomos formalios pedagogų perkvalifikavimo programos (ŠU, VPU,

padaliniuose), programos mokytojo kvalifikacijai įgyti (ŠU, VPU, KTU, Muzikos

akademijos padaliniuose). Universitetų padalinių tinklalapių analizė rodo, kad šiuose

centruose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek pagal programų pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos

turtingumą. Beveik visuose aptartuose universitetų padaliniuose pedagogų kvalifikacijos

tobulinimas integruojamas į projektinę veiklą.

2.4. Kitos pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijos

48

http://mums.lmta.lt/index.php?a=2&b=4&c=0&archive=true 49

http://mums.lmta.lt/ 50

http://mums.lmta.lt/index.php?a=78&b=79&c=0 51

http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=490 52

http://tsc.marko.lt/index/about/id/1 53

http://tsc.marko.lt/index/about/id/2

23

Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro nuostatuose54

nurodoma, kad

SPPC koordinuoja savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų veiklą bei inicijuoja,

organizuoja ir vykdo savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų, mokyklų

psichologų, specialiųjų pedagogų, logopedų, socialinių pedagogų profesinės kvalifikacijos

tobulinimą. Viena iš šiuo metu nurodytų kvalifikacijos tobulinimo galimybių yra

vykdomos Olweus patyčių prevencijos programos II-ojo diegimo etapo instruktorių

mokymai55

, taipogi kvalifikacijos tobulinimo galimybės sudaromos per ŠMM priţiūrimus

ES projektus56

. Tačiau aiškiai apibrėţtų kvalifikacijos tobulinimo galimybių SPPC

tinklapyje57

nėra nurodyta.

Pedagoginės psichologinės tarnybos58

, šalia vykdomų konsultavimo,

diagnostikos ir korekcijos funkcijų, teikia metodinę pagalbą bei, kaip nurodoma veiklos

nuostatuose, gali vykdyti ir kvalifikacijos tobulinimo veiklą. Iš AIKOS sistemoje Švietimo

ir mokslo institucijų registre nurodytų 30 savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų

savo tinklalapiuose informaciją apie mokytojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas pateikia

tik kelios (Kauno59

, Klaipėdos60

, Lazdijų rajono61

, Raseinių savivaldybės 62

). Kauno

pedagoginė psichologinė tarnyba siūlo 22 pavadinimų 6 - 18 akad. valandų trukmės

seminarus mokytojams. Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje organizuojami

atestaciniai, kvalifikaciniai, metodiniai ir kitokie renginiai63

, kvalifikacijos tobulinimo

programoje64

siūlomos 226 temos mokyklų vadovams, mokytojams, socialiniams

darbuotojams, mokyklų komandoms ir kt. (apimtis 6 -18 akad. valandų), kvalifikacijos

tobulinimas vykdomas įgyvendinant projektus65

. Tarnybos tinklalapyje patalpintas

kvietimas siūlyti ir rengti kvalifikacijos tobulinimo programas66

. Lazdijų rajono, Raseinių

savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos tinklalapiuose skelbiamų organizuojamų

seminarų ir paskaitų sąrašas ţymiai kuklesnis.

Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro nuostatuose67

paţymėta, jog šis centras koordinuoja ir organizuoja profesijos patarėjų, socialinių

54

http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm?m=institution&a=displayItem&id=193

101717 55

http://www.sppc.lt/index.php?901799580 56

http://www.sppc.lt/index.php?-1045542225 57

http://www.sppc.lt/ 58

http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm 59

http://www.kppt.lm.lt/paslaugu_sarasas.html 60

http://sites.google.com/site/klaipedosppt/paslaugos/paskaitos-ir-seminarai 61

http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8 62

http://www.raseiniai.lt/index.php?3600272115 63

http://www.kpskc.lt/content/view/40/41/ 64

http://www.kpskc.lt/planai/2011/Kvalifikacijos_tobulinimo_programa.pdf 65



http://www.lmitkc.lt/lt/informacija

24

pedagogų, mokyklų psichologų, neformaliojo švietimo specialistų, savivaldybių

koordinatorių kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą ir jų įgyvendinimą. Pedagogų

kvalifikacijos tobulinimui skirtos veiklos vykdomos įgyvendinant projektą „Mokinių

jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“68

, kurio metu sudaromos

sąlygos pedagogams dirbti su jaunaisiais tyrėjais ir tobulinti mokslinio darbo įgūdţius.

VšĮ Mokyklų tobulinimo centro69

(steigėjas Atviros Lietuvos Fondas)

uţdavinys - remti švietimo tobulinimo bei mokyklų veiklos tobulinimo bei modernizavimo

pastangas Lietuvoje. Centre organizuojami profesinio tobulinimo renginiai ikimokyklinio

ugdymo pedagogams, pradinių klasių mokytojams, bendrojo lavinimo mokyklos

mokytojams bei mokyklų komandoms. Taip pat vienas iš centro uţdavinių - organizuoti

konsultacinį darbą to pageidaujančioms švietimo įstaigoms bei pedagogams. Plačiai į

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas integruojamas į centro įgyvendinamus projektus, pvz.:

2005 - 2008 m. vykdytas BPD projektas „Naujos galimybės Vilniaus pedagogų profesinės

kompetencijos plėtrai“70

, kurio metu buvo sukurta kompleksinė programa „Kompetencijų

ir gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose“ 7 interesų grupėms (gamtos,

matematikos, informatikos, socialinių dalykų, menų ir technologijų, kalbų mokytojams,

priešmokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams). Centras vykdo ir netradicinio mokytoju

rengimo modelio „Renkuosi mokyti!“ plėtrą Lietuvoje.

VšĮ Šiuolaikinių didaktikų centras71

– tai tarpuniversitetinis centras,

neformaliojo suaugusiųjų švietimo institucija, įkurta 1999 m. Atviros Lietuvos fondo ir

Vilniaus pedagoginio universiteto iniciatyva. VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų centras“ siekia

skatinti aukštųjų mokyklų ir bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimą. Pedagogų ir

kitų suaugusiųjų grupių profesinis tobulinimas įvardinamas kaip viena iš Centro veiklos

krypčių. Taip pat centro veikla apima švietimo projektų ir programų kūrimą ir

įgyvendinimą, profesinio tobulinimosi programų kūrimą ir sklaidą, nacionalinių ir

tarptautinių konferencijų bei seminarų organizavimą, paţintinių, profesinių ir mainų vizitų

organizavimą, ekspertavimą, konsultavimą, tyrimų atlikimą. Kvalifikacijos tobulinimo

programos siūlomos bendrojo lavinimo ir aukštosioms mokykloms, Mokytojų švietimo

centrams. Dauguma Šiuolaikinių didaktikų centro siūlomų kvalifikacijos tobulinimo

programų skirtos visų dėstomųjų dalykų bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams,

dirbantiems su įvairaus amţiaus vaikais, klasių auklėtojams, neformalaus ugdymo

specialistams, mokyklų psichologams. Centras yra UPC akredituotas (siūloma virš 20

68

http://www.jaunasis-tyrejas.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=16&Itemid=31 69

http://www.mtc.lt/ 70

http://www.mtc.lt/index.php?id=488 71

http://www.sdcentras.lt/

25

programų). Tarp kitų kvalifikacijos tobulinimo programas siūlančių institucijų, ŠDC

išsiskiria inovatyviais pasiūlymais72

: siūlomos 6 programos su edukacinėmis išvykomis (į

etnokosmologijos centrą, Ţidikus, Nemuno deltos regioninį parką ir kt.) bei 6 programos

su uţsienio kelionėmis (į Slovakiją, Estiją). Kvalifikacijos tobulinimas vykdomas

įgyvendinant nacionalinius ir tarptautinius projektus. Pavyzdţiui, Šiuolaikinių didaktikų

centras yra pagal Norvegijos finansinio mechanizmo subsidijų schemą „Patirties

perdavimo ir bendradarbiavimo ryšių tarp vietinio, regioninio ir euroregioninio lygio

partnerių Lietuvoje ir Norvegijoje stiprinimas“ finansuojamo projekto „Ugdymo kaita:

mokytojų kompetencijų tobulinimas“ partneris. Projekte siekiama ugdyti mokytojų IKT

valdymo kompetencijas, būtinas modernios mokymo(-si) aplinkos kūrimui ir jos

efektyviam naudojimui ugdymo kokybei gerinti73

.

VšĮ Ekonominio švietimo sklaidos centras – siūlo ekonomikos mokymo

programas pradinių klasių74

, pagrindinio ir vidurinio lavinimo mokyklų mokytojams75

, taip

pat seminarus mokyklų vadovams76

.

Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras – siekia tobulinti mokytojų,

specialistų, ugdančių akluosius, silpnaregius ir kurčneregius, kvalifikaciją77

.

Lietuvos katechetikos centras78

(steigėjas– Lietuvos Vyskupų Konferencija)

kuria ir palaiko vieningą tikybos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemą, inicijuoja,

rengia, tvirtina ir įgyvendina kvalifikacijos programas; tiesiogiai dalyvauja tikybos

mokytojų atestacijos bei darbo prieţiūros procese (Lietuvos katechetikos centras yra

Švietimo ir mokslo ministerijos, Katalikų tikybos mokytojų kvalifikacijos komisijos,

veiklos būstinė). Tačiau informacija apie kvalifikacijos tobulinimo programas ar renginius

institucijos tinklapyje nepateikiama.

VšĮ Jaunimo karjeros centras79

– tinklapyje skelbia informaciją apie

kompiuterinio raštingumo, nuotolinius uţsienio kalbų (anglų) kursus mokytojams, kursą

“Bendruomenės telkimas kuriant saugią mokyklą”.

Pilietinių iniciatyvų centras80

mokytojams rengia seminarus, įgalinančius

kvalifikuotai perteikti mokiniams sudėtingas Pilietinės visuomenės disciplinos problemas.

72

http://www.sdcentras.lt/progr1.htm 73

http://www.sdcentras.lt/proj_mkt.htm 74

http://www.essc.lt/mokymasa 75

http://www.essc.lt/mokymasb 76

http://www.essc.lt/index.php?cid=799 77

http://www.lasuc.lt/index.php 78

http://www.ltkc.lt/index.php?link=about 79

http://jkc.isprendimai.lt/lt/mokymai/mokymai/kursai/ 80

http://www.pic.lt/

26

Neformaliojo vaikų švietimo mokytojų kvalifikacijos tobulinimą vykdo Lietuvos

vaikų ir jaunimo centras81

(koordinuoja ir organizuoja neformaliojo vaikų švietimo

mokytojų kvalifikacijos tobulinimo renginius; rengia neformaliojo švietimo metodines

priemones). Centre organizuojami seminarai, konferencijos, forumai, ugdomieji renginiai,

edukacinės programos pedagogams ir kitiems švietimo bei kultūros sistemos darbuotojams

bei tėvams, rengiamos uţsakomosios mokymų programos pagal konkrečios mokyklos

poreikius.

Šalia pagrindinių veiklos funkcijų, neformaliojo vaikų švietimo mokytojų

kvalifikacijos tobulinimo renginius koordinuoja ir organizuoja Lietuvos jaunimo

turizmo centras82

, Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras83

(gamtinio švietimo ir

sveikatos ugdymo srityse). Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras84

(mokytojų ir

trenerių kvalifikacijos tobulinimą: seminarai kūno kultūros mokytojams ir sporto šakų

treneriams). Šie centrai taip pat teikia metodinę pagalbą švietimo įstaigoms, mokytojų

kvalifikacijos tobulinimo institucijomis. Lietuvos jaunimo turizmo centro85

2011 metų

veiklos plane numatyti seminarai ir seminarų ciklai (9 temos) turizmo, kraštotyros, etninės

kultūros būrelių vadovams, skautų vadovams, bendrojo lavinimo mokyklų, kūno kultūros,

geografijos mokytojams, vaikų vasaros poilsio organizatoriams, klasių vadovams.

VšĮ Šeimos santykių institutas86

nuo 2007 metų yra metodinis centras,

periodiškai organizuojantis socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų

kvalifikacijos tobulinimą. Tinklalapyje skelbiamos 9 kvalifikacijos kėlimo programos.

UAB ,,Šviesa” Mokymo centras87

rengia švietimo projektus, kurių metu

inicijuojami ir organizuojami pedagogų kvalifikacijos tobulinimo renginiai, susiję su

vadovėlių pristatymu ir naudojimu, mokyklose ir įvairiose kvalifikacijos tobulinimo

institucijose.

VšĮ Ugdymo inovacijų centras88

siūlo programas ikimokyklinių, pradinių klasių

pedagogams, švietimo įstaigų vadovams, pagrindinės mokyklos pedagogams, švietimo

skyrių darbuotojams.

Nuorodų į mokytojų kvalifikacijos tobulinimą randama ir kituose neformaliojo

švietimo institucijų tinklapiuose. Valstybės institucijų kalbų centro tinklalapyje vienu iš

81

http://www.lvjc.lt/index.php?page=apie-lvjc-2&hl=lt_LT 82

http://www.ljtc.lt/index.php/centro-nuostatai 83

http://www.gamtininkai.lt/Istorija/nuostatai.html 84

http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=27 85

http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01dateformat=%25Y

%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62 86

http://www.ssinstitut.lt/metodinis-centras.htm 87

http://www.sviesa.lt/lt.php/renginiai/ 88

http://www.uic.lt/programos.htm

27

tikslų įvardinamas siekis „prisidėti prie uţsienio kalbų pedagogų kvalifikacijos kėlimo ir jų

veiklos stiprinimo“ 89

, tačiau kvalifikacijos tobulinimo programos neįvardintos. VšĮ

"Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas" vykdomuose

projektuose „Tarpkultūrinis dialogas - visuomenės ateities garantas“90

ir „Negaišk laiko

patyčioms! Tu gali kurti“91

kaip vienos iš veiklų įvardintas ir mokytojų, kitų šveitimo

darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas.

Kvalifikacijos tobulinimo programas mokytojams siūlo ir keletas tarptautinių

organizacijų. Soros International House yra vienas iš Pasaulinės IH Organizacijos

Affiliate Network patvirtintų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo centrų. Specialistams,

turintiems aukštojo humanitarinio (uţsienio kalbų) išsilavinimo diplomą, bet neturintiems

praktinės kalbos mokymo patirties arba jos turintiems nepakankamai, siūlomas IHCTL

International House Certificate in Teaching Language/CELTA kursas92

. Goethe`s

institutas siūlo savo seminarus ir pranešimus Lietuvos ir kaimyninių šalių švietimo ir

kvalifikacijos tobulinimo institucijoms, ruošia lektorius. Institucijos tinklapyje

informuojama, kad daugelis programų yra sukurtos vokiečių kalbos mokytojams ir vyksta

vokiečių kalba, tačiau nemaţa dalis seminarų turėtų būtų įdomūs ir kitų dalykų

mokytojams, todėl jie gali vykti ir lietuvių kalba93

. Kasmet Vilniaus Goethe`s institutas

skiria vidutiniškai dešimt stipendijų vokiečių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimui

Vokietijoje94

.

2.5 Apibendrinimas

Nors iš esmės nuolatinio kvalifikacijos tobulinimo funkcija yra decentralizuota –

perleista savivaldybių švietimo centrams, kitoms organizacijoms, tačiau Švietimo ir

mokslo ministerijai išlieka prioritetų nustatymo, lėšų paskirstymo funkcijos. Gana svarbios

pedagogų kvalifikacijos kėlimo funkcijos tenka ŠMM padaliniams. Ugdymo plėtotės

centras atlieka institucijų ir programų akreditaciją. Švietimo aprūpinimo centras

įgyvendina Nacionalinės bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programos plius

projektus, integruojančius pedagogų kvalifikacijos tobulinimo veiklas, skirtas plačiam

švietimo centrų ir mokyklų tinklui. Švietimo informacinių technologijų centras organizuoja

89

http://www.vikc.lt/?p=about 90

http://europe-institute.com/projektai/tarpkulturinis-dialogas-visuomenes-ateities-garantas-nr-vp1-22-smm-

05-k-01-114 91

http://europe-institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti 92

http://www.sih.lt/ih_sertifikatas 93

http://www.goethe.de/ins/lt/prj/for/ltindex.htm 94

http://www.goethe.de/ins/lt/vil/lhr/sem/stp/deindex.htm

28

ir koordinuoja pedagogų, švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo renginius,

susijusius su informacinėmis technologijomis diegiant ir naudojant duomenų bazes,

registrus, informacines sistemas.

Savivaldybių ir regioniniams švietimo centrams deleguotos poreikių tyrimo,

kvalifikacijos tobulinimo organizavimo ir vykdymo, perkvalifikavimo, gerosios patirties

sklaidos, bendradarbiavimo funkcijos. Tačiau šių centrų internetinių puslapių ir juose

pateiktų dokumentų analizė leidţia daryti prielaidą, kad kol kas šios nuostatuose

įvardijamos funkcijos nėra pilnai realizuojamos. Taip pat daugelis centruose siūlomų

programų yra trumpalaikės (nuo kelių valandų iki vienos dienos), fragmentiškos.

Profesinių kompetencijų tobulinimo ir ugdymo paslaugas teikiantys universitetų

padaliniai organizuoja ir plėtoja įvairių sričių specialistų profesinės kvalifikacijos

tobulinimo ir perkvalifikavimo paslaugas, todėl mokytojų kvalifikacijos tobulinimas apima

tik dalį šių centrų veiklos, o juose teikiamos paslaugos įvairuoja tiek pagal programų

pobūdį, tiek pagal jų pasiūlos turtingumą. Reikia paţymėti, kad praktiškai visuose

Universitetų centruose inicijuojamas kvalifikacijos tobulinimo programų rengimas, šioje

veikloje stengiamasi apjungti tiek akademinę, tiek ir mokyklų bendruomenę.

Keliuose aukštųjų mokyklų centruose vykdomos ir formalios pedagogų

perkvalifikavimo programos (ŠU, VPU padaliniuose), taip pat vykdomos programos

mokytojo kvalifikacijai įgyti (ŠU, VPU, KTU, Muzikos akademijos padaliniuose).

Pavienes pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas siūlo kai kurios

pedagoginės psichologinės tarnybos (išimtis – Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba,

kurios PKT siūlomų paslaugų sąrašas itin gausus).

29

III. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ TEIKIMĄ VYKDANČIŲ

SPECIALISTŲ RENGIMO IR JŲ KVALIFIKACIJOS ĮVERTINIMAS

3.1 Paslaugų teikimą vykdančių specialistų rengimas

Specialistų, teikiančių pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, rengimas

vykdomas pagal LR Vyriausybės patvirtintas ir akredituotas šių specialistų (aukštųjų

mokyklų dėstytojai, mokytojai, švietimo vadybininkai) rengimo programas ir

vadovaujantis šių specialistų rengimo reikalavimais apibrėţtais atitinkamuose norminiuose

dokumentuose.

Aukštųjų mokyklų dėstytojai - asmenys, ugdantys ir mokantys studentus ir

klausytojus aukštojoje mokykloje. Mokslininkas – tyrėjas, turintis mokslo laipsnį95

.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo nuostatomis (2009), daugiau kaip pusė

universiteto dėstytojų turi būti mokslininkai ir (arba) pripaţinti menininkai. Daugiau kaip

pusė kolegijos dėstytojų turi turėti ne maţesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį

dėstomojo dalyko srityje. Kvalifikacija dėstomo dalyko srityje turi būti keliama kolegijos

nustatyta tvarka. Dalykus, kuriuos kolegijose turi dėstyti mokslo laipsnį turintys dėstytojai,

nustato studijų krypties, krypčių grupės arba studijų srities aprašai.

Pedagogas – asmuo, įgijęs valstybės nustatytą išsilavinimą ir pedagogo

kvalifikaciją. Mokytojas - asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal formaliojo arba

neformaliojo švietimo programas. Laisvasis mokytojas – fizinis asmuo, uţsiimantis

individualia švietimo teikėjo veikla96

. Mokytojai rengiami vadovaujantis LR švietimo ir

mokslo ministro įsakymu Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo

(2007) bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu

Nr. V- 54 dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Vadovaujantis pastarojo

dokumento nuostatomis, pedagoginės studijos lygiagrečiai integruojamos į universitetinių

pirmosios pakopos ar koleginių studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra pedagogų

rengimas ir kurios registruojamos kaip studijų krypčių „Pedagogika“ arba „Andragogika“

programos. Baigus tokią studijų programą įgyjamas pagrindinės – pedagogikos arba

andragogikos – krypties ir gali būti įgyjamas gretutinės – kitos krypties – bakalauro arba

profesinio bakalauro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro

arba profesinio bakalauro diplomu97

.

95

LR mokslo ir studijų įstatymas. Ţin., 2009, Nr. 54-2140 96

LR Švietimo įstatymas, Ţin., 2003, Nr. 63-2853 97

LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Ţin., 2008, Nr.

143-5734

30

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas (2007) reglamentuoja mokytojo

profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio,

atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo

programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus98

. Aprašas nustato vienodus

mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesinėje veikloje,

tačiau dokumente neaišku, kokios pedagoginės kategorijos, kokį atestacinį laipsnį

turintiems pedagogams skirtos įvardintos kompetencijos, pvz.: ar šis kompetencijų aprašas

taikytinas ir ką tik mokytojų rengimo programą baigusiajam absolventui, ir eksperto

kvalifikacinę kategoriją ir gausią praktinę pedagoginio darbo patirtį turinčiam mokytojui.

Bandymo sieti kompetencijas su pedagoginėm kvalifikacijom apraiška - tarptautinis

projektas „MOST – studentų mainai ir pradedančiojo mokytojo standarto kūrimas“ (reg.Nr.

118340-CP-1-2004-1-BE-COMENIUS-C21), kurio rezultatas - pradedančiojo mokytojo

standarto sukūrimas. 2004 – 2007 metais vykdyto projekto tikslas buvo pagerinti mokytojų

rengimo kokybę, paskatinti pedagogų mainus Europoje, pasidalyti pedagoginių praktikų

organizavimo ir vertinimo patirtimi. Be Šiuolaikinių didaktikų centro projekte dalyvavo

Belgijos Artevelde aukštoji mokykla, Maltos universitetas, Stavangerio universitetas

(Norvegija), Barselonos Ramon Llull universitetas (Ispanija), Gävle universitetas

(Švedija). Projektu buvo siekiama inicijuoti europinio pradedančiojo mokytojo standarto

kūrimą, kuris paskatintų pedagoginių studijų studentų mainus būtent pedagoginių praktikų

atlikimo lygmenyje. Projekto metu visų tarptautinių partnerių sukurtas pradedančiojo

mokytojo standartas buvo testuojamas ir išbandomas studentų mainų pedagoginei praktikai

atlikti metu. Per 3 projekto vykdymo metus pedagoginę praktiką partnerių šalyse atliko 45

Vilniaus pedagoginio universiteto studentai. Tuo pat metu įvairiose Vilniaus miesto

mokyklose pedagoginę praktiką atliko 15 būsimų pedagogų iš Norvegijos, Švedijos ir

Belgijos. Pradedančiojo mokytojo standarto projektas skiriamas tiek pedagogus

rengiančioms aukštosioms mokykloms, tiek švietimo institucijoms, kuriose būsimieji

pedagogai atlieka pedagogines praktikas. Dokumente, apibendrinant visų partnerių šalių

pedagoginės praktikos organizavimo patirtį, pristatomas pradedančiojo mokytojo

standartas, apibrėţiantis pradedančiojo mokytojo (pedagoginės aukštosios mokyklos

absolvento) gebėjimus bei pateikiamas šio standarto pagrindu sukurtas pedagoginės

praktikos vadovas, kuriame apţvelgiamos teorinės pedagoginės praktikos organizavimo

prielaidos, praktikos proceso ir rezultatų vertinimo pavyzdţiai99

.

98

LR švietimo ir mokslo ministro įsakymu Dėl mokytojo profesijos kompetencijos aprašo patvirtinimo. Ţin.

2007, Nr. 12-511 99

MOST / Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas.

http://www.sdcentras.lt/proj_most.htm

31

Mokyklų vadovai. Vadovaujantis Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas)

mokyklų vadovų kvalifikacinių reikalavimų aprašo nuostatomis (2005), priklausomai nuo

to, kuriam tipui priskirta mokykla, mokyklos vadovu gali dirbti tik asmuo, atitinkantis

šiuos reikalavimus: bendrojo lavinimo mokyklų tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs

aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ir 3

metų pedagoginio darbo staţą; profesinių mokyklų tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs

aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, turintis 3 metų pedagoginio arba

mokyklos vykdomų programų profilį atitinkantį darbo staţą; ikimokyklinio ugdymo

mokyklos tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turintis pedagogo

kvalifikaciją ir 3 metų pedagoginio darbo staţą; neformaliojo vaikų švietimo mokyklos

tipui priskiriamoje mokykloje – įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išklausęs švietimo ir mokslo

ministro nustatyta tvarka pedagoginių-psichologinių ţinių kursą ir turintis 3 metų

pedagoginio darbo staţą; neformaliojo suaugusiųjų švietimo mokyklos tipui priskiriamoje

mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijoje – įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam

prilygintą išsilavinimą, turintis pedagogo kvalifikaciją ir 3 metų pedagoginio arba

vadybinio darbo staţą.100

Švietimo vadybininkų (švietimo institucijų vadovai, vadovų pavaduotojai)

rengimui skirtos Švietimo vadybos magistro studijų programos, vykdomos Vytauto

Didţiojo, Vilniaus pedagoginiame, Klaipėdos, Kauno technologijos universitetuose. Šių

programų paskirtis - parengti kvalifikuotus švietimo vadybos specialistus – edukologijos

magistrus, gebančius planuoti, organizuoti, plėtoti ir vertinti švietimo sistemoje

vykstančius procesus besikeičiančios darbo rinkos, veiklos procesų modernizavimo ir

globalizavimo bei asmenybės visapusiško vystymosi ir veiklos sistemos sąveikos

kontekste101

.

Švietimo konsultantai – specialistai, vertinantys ir konsultuojantys mokyklų

vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančius skyrių vedėjus, mokytojus,

pagalbos mokyklai, mokiniui ir mokytojui specialistus ir kitus mokyklų bendruomenių

narius prioritetiniais valstybinės švietimo politikos, ugdymo turinio įgyvendinimo, ugdymo

proceso organizavimo ir mokyklų valdymo, tobulinimo bei kitais švietimo klausimais102

.

Tyrimo „Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė“ (2009)

duomenimis 2009 m. galiojantį švietimo konsultanto paţymėjimą turėjo 45 konsultavimo

sričių 1348 švietimo konsultantai. Didţioji dalis konsultantų teikia dalykines konsultacijas

100

LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovų

kvalifikacinių reikalavimų aprašo patvirtinimo. Ţin., 2005, Nr. 122-4374 101

www.aikos.smm.lt 102

Švietimo konsultantų veiklos nuostatai, Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d.

įsakymu Nr. ISAK- 1041. http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf

32

(40,7 proc. konsultantų) ir konsultuoja mokyklų valdymo ir tobulinimo klausimais (36,4

proc.). Beveik dešimtadalis (9,6 proc.) konsultantų teikia konsultacijas ugdymo turinio

įgyvendinimo, 2,4 proc. ugdymo turinio klausimais, ir vos 0,9 proc. – neformaliojo vaikų

švietimo klausimais103

. Švietimo konsultantų rengimas apibrėţtas Švietimo konsultantų

veiklos nuostatose (Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d. įsakymu

Nr. ISAK- 1041 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. birţelio 20 d.

įsakymo Nr. ISAK- 1866 redakcija). Dokumente nurodoma, kad konsultantus gali rengti

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įgaliota institucija, kuri ir vykdo

asmenų, siekiančių tapti švietimo konsultantais atranką. Konsultantų rengimo programos

reikalavimai: programos trukmė turi būti ne maţesnė kaip 80 akademinių valandų;

programa turi apimti teorinį ir praktinį rengimą (praktinei veiklai ir savarankiškam

konsultantų tobulinimuisi skiriama ne maţiau kaip pusė programos apimties); programa

baigiama kandidato į konsultantus teorinio ir praktinio pasirengimo vertinimu. Kandidatų į

konsultantus teorinio ir praktinio pasirengimo vertinimą atlieka komisija, sudaryta iš ne

maţiau kaip 5 narių. Komisiją tvirtina Rengiančios institucijos vadovas104

.

Švietimo konsultantai rengiami Mokytojų kompetencijos centre105

, Švietimo

plėtotės centre106

, Lietuvos vaikų ir jaunimo centre107

. Konsultacinių švietimo paslaugų ir

pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje tyrimo duomenimis (2009) pagrindinis būdas tapti

konsultantu - įsitraukimas į projektinę veiklą (rengėjas arba dalyvis). Pastaraisiais metais

vykdyti projektai, susiję su švietimo konsultantų rengimu/veikla yra:

„Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų įgyvendinimas“.

Projekto metu parengta didţioji dalis paţymėjimą turinčių švietimo konsultantų.108

„Visuomenės darnaus vystymosi ir jo ugdymo tarpdalykinių kompetencijų

plėtotė“ (2005 – 2010 m.)109

. Įgyvendinant šį projektą konsultantų rengimo programa buvo

vykdoma dvejus metus, dalimis pateikiant naujoves, kurias vėliau mokytojai

įgyvendindavo mokyklose. Po kurio laiko būdavo analizuojama, kaip įgyvendinamos

naujovės, jos buvo diegiamos pamaţu. Buvo laikomasi principo, kad tik išbandęs

konkrečią naujovę gali tapti konsultantu, galinčiu kompetentingai išaiškinti veiklos

ypatumus, perteikti ir naujoves, ir jų įgyvendinimo patirtį. Tokiu būdu rengiant

103

Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė (2009).

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-

konsultacinespaslaugos.html 104

Švietimo konsultantų veiklos nuostatai, Patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7 d.

įsakymu Nr. ISAK- 1041. http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf 105

www.mkc.lt 106

www.pedagogika.lt 107

www.lvjc.lt 108

http://www.pprc.lt/ktpp/2008/13/ 109

http://www.pprc.lt/dv/?page_id=50

33

konsultantus suvokta, jog reikia bendrauti ne tik su specialistais ar ekspertais – teoretikais,

tačiau ir su kolegomis. Teigta, kad konsultantai turėtų būti rengiami kaip platesnio profilio

specialistai, kurie gali teikti ne tik savo dalyko konsultacijas.

Švietimo ir mokslo ministerijos finansuota „Mokyklų tobulinimo

programa“110

. Ši programa buvo vykdoma kompleksiškai, nusistačius konkrečius tikslus

bei uţdavinius. Labai svarbi programos dalis buvo konsultavimas. Buvo rengiami įvairių

sričių konsultantai – mokymo ir mokymosi sąlygų gerinimo konsultantai; švietimo

valdymo informacijos sistemos konsultantai; švietimo politikos analizės konsultantai;

moksleivių paţangos vertinimo konsultantai; vidaus audito konsultantai ir kt. Visa

programa buvo orientuota į kompleksinį pokytį.

Mokyklų tobulinimo centro vykdytas projektas „Naujos galimybės Vilniaus

pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai” (2006-2008)111

. Viena iš veiklų buvo projekto

dalyvių – pedagogų – konsultacijos. Dalyvius konsultavo įvairių sričių konsultantai

(psichologai, teisininkai, ŠMM atstovai specialistai). Vyko vienkartiniai ir tęstiniai

konsultaciniai uţsiėmimai nedidelėms grupėms. Daugiausia laiko skirta dalyvių

klausimams, problemoms. Vis dėlto tai nebuvo „tikrasis” konsultavimas, kadangi

iniciatyva nekilo iš dalyvių, o buvo MTC pasiūlymas, jų iniciatyva.

Vytauto Didţiojo universiteto vykdytas projektas „Švietimo kokybės

vadybininkų rengimas plėtojant kokybės uţtikrinimo sistemą Lietuvoje“ (2006-2008)112

.

Projekto metu buvo sukurta ir akredituota švietimo kokybės vadybos magistro studijų

programa ir VDU, VPU, KU ir ŠU parengta 80 švietimo kokybės vadybininkų.

Remiantis Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje

tyrimo duomenimis (2009) išskirtinos šios su konsultantų rengimu ir jų veikla susijusios

problemos:

- Konsultantų rengimas nesirėmė kokybės kriterijais;

- Buvo rengiami ţinių multiplikatoriai, nebūtinai turintys atitinkamos

profesinės patirties;

- Dalyvavimas konsultacijose grindţiamas ne konkrečiu poreikiu,

savanoriškumo principu, bet formalia prievole;

- Konsultantų perteikiama informacija nepritaikyta konkrečiam kontekstui;

110

http://www.mtp.smm.lt/ 111

http://www.mtc.lt/index.php?id=254 112

http://esf.vdu.lt/esf/esf0014/index.php?option=com_content&task=view&id=1&Itemid=2

34

- Neparengta koncepcija ar sistema, kaip toliau plėtoti savo kaip konsultanto

veiklą113

.

Pagrindiniai vyravusio konsultantų rengimo modelio trūkumai susiję su tokiomis

bendrosiomis konsultanto kompetencijomis kaip auditorijos valdymas, dėstymo

suaugusiems ţmonėms metodikos išmanymas, konsultantų rengimas nesuteikė tvirto

ţinojimo apie turimą informaciją ir jos interpretaciją.

Andragogai. Andragogas – suaugusiųjų mokytojas, suaugusiųjų formalaus

ir/arba neformalaus švietimo paslaugų teikėjas. Andragogai rengiami vadovaujantis

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V- 54

dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Vadovaujantis šio dokumento

nuostatomis, pedagoginės studijos lygiagrečiai integruojamos į universitetinių pirmosios

pakopos ar koleginių studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra pedagogų rengimas ir

kurios registruojamos kaip studijų krypčių „Pedagogika“ arba „Andragogika“ programos.

Baigus tokią studijų programą įgyjamas pagrindinės – pedagogikos arba andragogikos –

krypties ir gali būti įgyjamas gretutinės – kitos krypties – bakalauro arba profesinio

bakalauro laipsnis ir atitinkama pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro arba

profesinio bakalauro diplomu114

. Andragogikos studijų pirmos ir antros pakopos

programas, skirtas rengti suaugusiųjų mokytojus gebančius planuoti, organizuoti, vykdyti,

plėtoti visuotinį ir nuolatinį mokymąsi, uţtikrinti jo prieinamumą, padėti įgyti bei

atnaujinti gebėjimus, reikalingus dalyvaujant ţinių visuomenės gyvenime, taikyti

šiuolaikinus mokymo/si metodus, plėtoti distancinio mokymosi galimybes, projektuoti ir

įgyvendinti praktinės veiklos tyrimus, vykdo Vytauto Didţiojo universitetas, Vilniaus

pedagoginis universitetas, Klaipėdos universitetas115

.

3.2 Paslaugų teikimą vykdančių specialistų kvalifikacija

Švietimo centruose dirba specialistai, turintys mokytojo kvalifikaciją, baigę

pedagogų/andragogų rengimo programas, švietimo vadybos programas. Marijampolės

švietimo centro 2010 m. veiklos ataskaitos duomenimis, pagrindinę švietimo centro veiklą

– kvalifikacijos tobulinimo(si) organizavimą ir metodinės veiklos koordinavimą - vykdo

kvalifikuoti specialistai, iš kurių 3 - andragogikos (suaugusiųjų švietimo) magistrai, 1

113

Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė (2009).

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-

konsultacinespaslaugos.html 114

LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo. Ţin., 2008, Nr.

143-5734 115

www.aikos.smm.lt

35

informacinių technologijų, 1 sociologijos magistras, 1 viešojo administravimo

magistrantas, 4 įvairių sričių švietimo konsultantai, 3 mokytojai metodininkai. 4 centro

darbuotojai 2010 m. vedė kvalifikacijos tobulinimo kursus pedagogams116

. Telšių švietimo

centre 2010 m. duomenimis dirba 1 viešojo administravimo magistras, 1 andragogikos

(suaugusiųjų švietimo) magistras, 2 mokytojai metodininkai.117

Kauno pedagogų

kvalifikacijos centro 2010 m. duomenimis, centre dirba 11 pedagoginių darbuotojų,

turinčių aukštąjį išsilavinimą, iš jų 7 magistrai, 3 įgiję andragogo kvalifikaciją. 118

Varėnos

švietimo centre dirba 19 darbuotojų, 9 iš jų darbas prilyginamas pedagoginiam. Psichologė

asistentė tęsia neakivaizdţiai VU psichologijos studijas. Realizuojamų kvalifikacijos

tobulinimui skirtų programų ekspertizę atlieka du švietimo konsultantai, įgiję kvalifikacijos

tobulinimo programų vertinimo eksperto kompetenciją119

. Zarasų švietimo centro 2009 m.

veiklos ataskaitos duomenimis centre dirba 10 aukštąjį pedagoginį išsilavinimą turinčių

specialistų, iš kurių 2 metodininkai, 1 – turintis III kvalifikacinė psichologo kategoriją, 1

švietimo konsultantas. Per metus vienas darbuotojas vidutiniškai 15 dienų tobulina

kvalifikaciją šalies ir uţsienio kvalifikacijos tobulinimo įstaigose120

. Anykščių švietimo

centre dirba 5 pedagoginiai darbuotojai, turintys aukštąjį išsilavinimą: psichologė,

specialioji pedagogė, logopedė, metodininkė, direktorė121

. Alytaus rajono švietimo ir

pedagoginės psichologinės pagalbos centre 2010 m. duomenimis dirbo 8 pedagoginiai

darbuotojai, iš kurių 2 turintys metodininko kvalifikacinę kategoriją, 2 turintys vyr.

mokytojo (specialisto) kvalifikacinę kategoriją, 4 neatestuoti mokytojai (specialistai)122

.

Kėdainių švietimo centro visi pedagoginiai darbuotojai, išskyrus vieną, turi aukštąjį

universitetinį išsilavinimą ir veiklai būtinas kompetencijas. Du metodininkai įgiję

edukologijos magistro laipsnį, du pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai

(logopedė ir spec. pedagogė) įgiję metodininkų kvalifikacines kategorijas. Centrui

vadovauja edukologijos magistro laipsnį, aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei vadybinės

patirties turintis direktorius. Centro darbuotojai ir direktorius kvalifikaciją tobulina daţniau

nei kartą per pusmetį123

. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centre

dirba 6 pedagoginiai darbuotojai. Trys specialistai baigė andragogikos kursus, vienas baigė

vystymosi psichologijos magistro studijas. Pedagogų švietimo sektoriaus metodininkai ir

direktorius dalyvavo: 2006 metais 41-uose ir 2007 metais 36-uose kvalifikacijos

116

http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855 117

http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/ 118

http://www.kpkc.lt/nauja/data/home/2011.pdf 119

http://www.varena.lt/lt/svietimas/varenos-svietimo-centras.html#statistika 120

http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%20M..pdf 121

http://www.centras.anyksciai.lm.lt/index.php/apie-mus/56 122

http://www.arsc.alytus.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=81&Itemid=83 123

http://www.centras.kedainiai.lm.lt/apie_centra.htm

36

tobulinimo renginiuose ir tobulino vadybines, suaugusiųjų mokymo, mokymosi mokytis

kompetencijas. Pedagoginio – psichologinio sektoriaus specialistai 2006 metais dalyvavo

27-uose ir 2007 metais 17-oje kvalifikacijos tobulinimo renginių ir tobulino specialiosios

pedagogikos ir psichologijos, mokinių paţinimo, specialiojo ugdymo organizavimo ir

specialiosios pagalbos teikimo kompetencijas124

. Panevėţio rajono pedagogų švietimo

centro pedagoginiai darbuotojai turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, veiklai būtinas

kompetencijas. Darbuotojų dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose yra

skatinamas visapusiškai. Visi Centro darbuotojai formuoja savo kompetencijos

aplankus125

.

Remiantis tyrimo „Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir

neformalaus jų papildymo galimybių studija (situacijos analizė)“ (2009) išvadomis

nustatyta, kad: daugiausiai PKT programų/seminarų rengia mokytojai praktikai ir dalykų

mokytojai. Siūloma PKT renginius vedančius dėstytojus parinkti atsiţvelgiant į jų

kvalifikaciją ir patirtį: prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, turintiems praktinio

darbo švietimo sistemoje ar švietimo organizacijoje patirties126

. Tyrimo duomenų analizė

atskleidė, kad:

- PKT lektoriaus pasirinkimą lemia klientų pageidavimai, siūloma seminaro

tematika, lektoriaus kvalifikacija, kompetenciją, lemia kitų rekomendacijos, ankstesnių

seminarų dalyvių nuomonė127

, 128

,129

; rajono metodinės tarybos nuomonė, kitų pagalbos

mokiniui, mokytojui ir mokyklai centrų darbuotojų, kvalifikacijos tobulinimo renginių

dalyvių rekomendacijos130

- Seminarų dalyviai pageidauja lektorių-praktikų, gerai išmanančių savo

darbą, sukuriančių darbingą, malonią atmosferą uţsiėmimų metu. Respondentams svarbi

gera aplinka, nuoširdus bendravimas su lektoriais ir kolegiški dalyvių tarpusavio

santykiai131

. Pageidautina, kad seminarus vestų jungtinės lektorių grupės – mokslininkai ir

praktikai132

- Svarbiausi lektoriui keliami reikalavimai: ţinoti naujausius mokslo

pasiekimus, ypač naujausius mokymo(si) dalykus, ţinoti naujausią švietimo įstatyminę bazę

124

http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html 125

http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf 126

Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija

(situacijos analizė. http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-

darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-neformalaus-j-papildymo-

galimybi-studija-situacijos-analiz.html 127

Anykščių švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita

128 Kėdainių švietimo centro ataskaita, 2009 metai

129 Skuodo švietimo centras, 2009 ataskaita

130 Ten pat

131 Telšių švietimo centro ataskaita, 2009

132 Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai, 2009

37

ir potvarkius, mokėti paprastai pateikti sudėtingus dalykus, turėti turtingą pedagoginę

praktiką133

.

Švietimo paslaugas teikiančių NVO specialistai. Kiekviena švietimo paslaugas

teikianti NVO, akredituota kaip pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucija, turi

suformuotą kvalifikacijos tobulinimo paslaugas pedagogams teikiančių lektorių tinklą

(pedagogai-praktikai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, pagalbos specialistai, mokyklų

vadovai, pavaduotojai ir pan.). Daţniausiai NVO savo lektorius įtraukia į įvairius

vykdomus projektus, kurių metu jie turi galimybę tobulinti savo profesinę ir suaugusiųjų

mokytojo kvalifikaciją. Bendrame NVO kontekste išsiskiria VšĮ „Šiuolaikinių didaktikų

centras“, vykdantis PKT specialistų rengimą. Minėtoji NVO realizuoja PKT skirtą

programą „Kritinio mąstymo ugdymas“ ir yra parengusi Kritinio mąstymo ugdymo

programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartus, vadovaujantis kuriais yra

vykdoma PKT programos „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“ daugiapakopė

lektorių atranka ir rengimas. Lietuva įsitraukė į tarptautinį projekto dalyvių sertifikavimo

procesą kartu su kitomis projekte „Kritinio mąstymo ugdymas skaitant ir rašant“

dalyvaujančiomis šalimis. Tarptautiniai kritinio mąstymo ugdymo standartai skirti

pedagogų profesiniam tobulėjimui ir kvalifikacijai kelti. Jie yra keturių lygmenų, arba

kategorijų. Pirmasis lygmuo – kursų klausytojo, išklausiusio visą 48 valandų seminarų

kursą, atlikusio namų darbų uţduotis ir gavusio kursų klausytojo ar dalyvio paţymėjimą.

Antrasis lygmuo – mokytojo/dėstytojo, sėkmingai taikančio KMU schemą, strategijas ir

suvokiančio kritinio mąstymo esmę; trečiasis – lektoriaus, gebančio ugdyti mokytojus ir

skatinančio juos asmeniniu pavyzdţiu; ketvirtasis – vertintojo, gebančio spręsti apie kitų

darbą ir įgalioto suteikti jiems visas keturias kategorijas. Sukurtoji mokytojo profesinio

vertinimo sistema atitinka tarptautinius standartus. Su vienokiomis ar kitokiomis

išlygomis, bet laikantis pagrindinių principų, taip vertinama beveik trisdešimtyje šalių,

KMU projekto dalyvių. Vertinamas tiesioginis mokytojo ar lektoriaus darbas pamokoje

arba auditorijoje. Svarbiausia – kaip mokytojas moko, vaikai mokosi, kaip kuriama

abipusio bendradarbiavimo aplinka. Dėmesys kreipiamas į mokytojo/dėstytojo/lektoriaus

asmenines ir profesines kompetencijas, besireiškiančias per mokymo aplinkos formavimą,

patį ugdomąjį procesą, pamokos planavimą ir vertinimą. Sertifikavimo sistema remiasi

mokytojo darbo kokybe134

.

133

http://www.raseiniusvietimocentras.lt/index.php?-331442490 134

Kritinio mąstymo ugdymo programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartai ir procedūros.

Vilnius, 2004.

38

3.3. Apibendrinimas

PKT vykdančių specialistų rengimas specialiai šiai veiklai (išskyrus išimtinius

atvejus) nėra vykdomas. Reikalavimai PKT paslaugas teikiančių specialistų kvalifikacijai

apibrėţiami uţsakovo kiekvienu konkrečiu atveju uţsakant paslaugą.

Mokytojų kompetencijų sistema nėra susieta su pedagoginių kvalifikacijų

sistema.

Daţniausi reikalavimai PKT paslaugas teikiančio specialisto kvalifikacijai – ne

maţesnis kaip magistro kvalifikacinis laipsnis (srities, kurioje vedami kursai), dalyvavimo

PKT patirtis. Lektorių pakvietimą lemia tematika, lektoriaus kvalifikacija, klientų

pageidavimai, rekomendacijos ir dalyvavusiųjų atsiliepimai.

Švietimo centrų, organizuojančių PKT renginius duomenimis, kvalifikacijos

tobulinimo dalyviai labiausiai pageidauja pedagogų-praktikų, išmanančių praktinius

analizuojamo dalyko aspektus.

39

IV. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO VADYBINIŲ IR

EDUKACINIŲ PROCESŲ APRAŠYMAI IR VERTINIMAS

4.1 Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir edukacinių procesų

analizės pagrindimas

Vadybinių ir edukacinių procesų analizė atlikta remiantis egzistuojančių

dokumentų, kurių koreliacija yra svarbi pavaldumo aspektu, hierarchija (pav. 1), ekspertų

apklausa ir literatūros analize.

1 pav. PKT reglamentuojančių dokumentų hierarchija

Ekspertinis interviu buvo atliktas su UPC kvalifikacijos tobulinimo ir

kompetencijų skyriaus vedėjos pavaduotoju Vytautu Andrėkumi ir metodininke Snieguole

Dinapiene, Anykščių švietimo centro direktore Jolanta Bakšiene ir metodininke Daiva

Ţiogiene bei ŠMM Ugdymo departamento direktoriumi Alvydu Puodţiuku.


politiką formuojančių dokumentų analizė

Analizuojant svarbiausią poziciją (ilgaamţiškumas, legitimacija seime ir

funkcionalumas atsiţvelgiant į tai, kad Lietuvos valstybėje veikla planuojama remiantis

strateginiu planavimu ) turintį dokumentą 2003 – 2012 metų valstybinę švietimo strategiją,

LR švietimo įstatymas

Kvalifikacijos tobulinimo

kryptys 2008 -2010

MOKYTOJO PROFESIJOS

KOMPETENCIJOS APRAŠAS

2008 06

nuostatai

2007 04

nuostatai

2007 03

nuostatai

Tobulinimo programų akreditavimo tvarka

Kvalifikacijos paslaugų teikėjų juridiniai aktai

Strategija

2003 -2012

40

išskirtos nuostatos, turinčios įtakos vadybiniams ir edukaciniams pedagogų kvalifikacijos

tobulinimą lemiantiems veiksniams:

1.<sukuriama lanksti ir atvira švietimo struktūra, sujungianti bendrąjį ugdymą, profesinį

mokymą, studijas, formalaus, neformalaus mokymosi ir savišvietos formas į bendrą švietimo erdvę:

<...>

- švietimo programų ir modulių akreditavimo tvarka;

– jungiami formalus, neformalus švietimas ir savišvieta;

– sukuriama įvairiais mokymosi būdais įgytų kompetencijų formalaus pripaţinimo

sistema>.

Nustatyta, kad yra sukurta neformalaus pedagogų mokymosi patirties

pripažinimo metodika (Projekto „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo pertvarka“

rezultatų apibendrinimas, 2007), kuri praktiškai pedagogų kvalifikacijos tobulinimo

sistemoje nėra taikoma. Pvz., VPU to nepripaţįsta ir reikia mokytis pagal jų programą.

2. <sukuriamas efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantis mokyklų

tinklas:

– parengiami detalūs savivaldybių, apskričių ir valstybės švietimo tinklų raidos planai>.

Ekspertų teigimu, savivaldybės, švietimo centrai savo veiklos programose

planuoja kvalifikacijos tobulinimą, atsižvelgdami į šalies iškeltą prioritetą (pvz.

kūrybiškumo metai ir t.t.), rajono ir individualius mokyklų poreikius.

3. <pasirūpinama naujomis mokytojų darbo vietomis ir galimybėmis įgyti naujų

kvalifikacijų>;

Šios nuostatos realizavimo ekspertai niekuo negalėjo pagrįsti.

4. < Kad būtų uţtikrinamas švietimo plėtotės prieinamumas, tęstinumas ir socialinis

teisingumas:

<...>

- sudaromos sąlygos mokytis visą gyvenimą:

<...>

- išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės. Parengiama ir

įgyvendinama nacionalinė bei regioninės suaugusiųjų tęstinio mokymosi plėtros programos>

Aiškinantis pastarąsias Strategijos nuostatas, anot ekspertų, ryškiausias yra

ankstesniais metais ir šiuo metu vykdomas Ugdymo plėtotės centro projektas „Pedagogų

kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“. Siekiant įgyvendinti

Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programą,

patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. geguţės 25 d. nutarimu Nr. 468

(Ţin., 2006, Nr. 60-2139), pedagogams ir vaikų namų globos auklėtojams yra sudarytos

sąlygos persikvalifikuoti (įgyti reikalingą pedagoginę arba dalykinę kvalifikaciją). Yra

41

finansuojamos 440 pedagogų ar socialinių pedagogų perkvalifikavimo vienų metų studijos.

Pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus besimokančiųjų sąrašus iš dalies bus

finansuojama 2009 m. pradėjusiems ir 2010 m. specialiosios pedagogikos (šaka –

surdopedagogika) studijos (10 ţmonių). Pedagogo ir socialinio pedagogo kvalifikacijai

įgyti bus skelbiamas programų konkursas ir sudaromos sutartys su aukštosiomis

mokyklomis, vykdančiomis perkvalifikavimo programas. Iš viso studijų finansavimui bus

skiriamas 450 asmenų.

5. <Kad būtų uţtikrinta švietimo plėtotės kokybė:

<...> atnaujinamas mokytojų rengimas ir darbas:

– nuolat vertinamas mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemų

veiksmingumas ir atliekama tarptautinė studijų programų ekspertizė>

Mokytojų rengimo pokyčiai siejami su priėmimo į pedagogines studijas

kaita135

. Ţenkliai padidintas vienos studijų vietos finansavimas, norintiems įstoti į

valstybės finansuojamą vietą būtinas motyvacijos testas, pusei įstojusių į valstybės

finansuojamas vietas skirta speciali skatinamoji stipendija.

Didesnę pedagogų rengimo kokybę garantuoja ir priimti pedagogų rengimą

reglamentuojantys teisės aktai, numatantys aukštesnius reikalavimus studijoms bei didesnį

dėmesį būsimų pedagogų praktikoms. Paminėtinas naujas Pedagogų rengimo

reglamentas, kuris sudaro galimybes visoms aukštosioms mokykloms pradėti rengti

pedagogus ir tokiu būdu išplėsti pedagogų rengimo modelį, o drauge ir pedagoginių

programų įvairovę. Pasak N. Putinaitės, galima įgyti pedagogo kvalifikaciją vienam arba

dviems dalykams mokyti ar atlikti papildomam pedagoginiam vaidmeniui, tokiam kaip

profesijos konsultanto, karjeros konsultanto ir kt.

Numatant perspektyvą, būtina paţymėti, kad tikimasi, jog aukštosios mokyklos

dėl pedagogų rengimo ims labiau konkuruoti tarpusavyje, pasirinkdamos įvairesnes

pedagogų rengimo formas. Taip pat, keičiant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo tvarką

siekiama, kad universitetai ir kolegijos taptų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo

baze.136

Ekspertų teigimu, mokytojų kvalifikacijos tobulinimas vykdomas daţniausiai

pačiam mokytojui savarankiškai sprendţiant, ko trūksta ir yra vertinamas vadovaujantis

mokytojų atestacijos nuostatais kas 5 m. arba pagal mokykloje pasitvirtintą tvarką.

135

Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus. Inernetinė prieiga:

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf 136

Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus. Internetinė prieiga:

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf

42

6. <sukuriama integrali mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistema,

orientuota į kintantį mokytojo vaidmenį ţinių visuomenėje ir šiuolaikiniam

mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas>.

Aiškinantis tokios sistemos formalizavimą, ekspertai nurodė Mokytojų ir

pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatus (2008).137

Dokumentas reglamentuoja mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos tvarką ir

organizavimą, jame pateikiami mokytojo ir pagalbos mokiniui specialisto veiklos

vertinimo kriterijai ir procedūros.

7. <parengiami mokytojų rengimo standartai ir reikalavimai studijų planams.

Įdiegiami bendrieji pedagoginių studijų bei kvalifikacijos tobulinimo moduliai ir

bendroji kvalifikacijų suteikimo ir pripaţinimo sistema>;

Teisės aktų analizė rodo, kad mokytojų rengimo standartų nėra. Lietuvos

Respublikos vyriausybės nutarimu (2010) įtvirtinta laipsnio nesuteikiančių studijų

programos vykdymo aukštosiose mokyklose tvarka, pagal kurią pageidaujantys gali įgyti

pedagogo kvalifikaciją. Reikalavimai studijų planams apibrėţiami Pedagogų rengimo

reglamente (2010). Bendroji kvalifikacijų suteikimo ir pripaţinimo sistema ekspertų

įvardijama tik kaip neformalaus mokymosi pripaţinimas.

8. <uţtikrinamas mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir naujų kvalifikacijų

įgijimo programų, atitinkančių švietimo reformos poreikius, reikiamas finansavimas. Visiems

mokytojams sudaromos galimybės tobulinti kvalifikaciją arba įgyti naujų kvalifikacijų>

Kadangi nenurodoma, kas uţ šių funkcijų vykdymą yra atsakingas, ekspertai

negalėjo nurodyti, kas kokias funkcijas vykdė ir ar pakako finansavimo. Nustatyta,

kad sukonkretintas socialinių pedagogų bei švietimo įstaigose dirbančių psichologų

vaidmuo, tiksliau apibrėţiamos jų funkcijos. Ypatingas dėmesys skiriamas jų rengimui bei

kvalifikacijos tobulinimui. Ekspertai nurodė: „yra daug projektinių mokymų. Projektai

„Pagalbos mokiniui efektyvumo ir kokybės plėtra“ , „Pedagoginių psichologinių tarnybų

infrastruktūros, švietimo įstaigose dirbančių specialiųjų pedagogų, socialinių pedagogų,

psichologų, logopedų darbo aplinkos modernizavimas“, „Krizių valdymas mokyklose“ ir

kt. Pagerėjo darbo sąlygos, konsultavimo kokybė (galima tikėtis, kad besimokantieji įgijo

naujų ţinių), mokyklose atsirado daugiau psichologo bei socialinio pedagogo etatų.

Kitas dokumentas, formuojantis pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinių ir

edukacinių procesų politiką yra Švietimo įstatymas. Šis dokumentas hierarchijoje yra

nukeltas į antrą poziciją ir dėl to, kad iš trijų savybių - ilgaamţiškumas, legitimacija seime

137

Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai. 2008. Internetinė

prieiga: http://www.smm.lt/prtm/mkt/index.htm

43

ir funkcionalumas - jis turi tik vieną neabejotiną – legitimacija seime. Ilgaamţiškumo

savybė - ilgaamţiškumas - šiam įstatymui yra nebūdinga, kadangi priimta nauja įstatymo

redakcija.

Įstatyme yra apibrėţiamos su pedagogų kvalifikacijos tobulinimu koreliuojančios

sąvokos. Akreditavimas – procedūra, kurios metu įgaliota institucija pripaţįsta, kad

įvertinta švietimo programa, švietimo teikėjas atitinka nustatytus reikalavimus.

Kvalifikacija – Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pripaţįstama asmens

turimų kompetencijų arba profesinės patirties ir turimų kompetencijų, reikalingų tam tikrai

veiklai, visuma. Lietuvos kvalifikacijų sandara – Lietuvos Respublikoje nustatytų

kvalifikacijų, grindţiamų asmens veiklai reikalingomis kompetencijomis, lygių sistema.

Neformalusis švietimas – švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo,

kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus

formaliojo švietimo programas. Savišvieta – savarankiškas mokymasis, kuris remiasi

asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis ţiniomis ir jo praktine patirtimi.

23 įstatymo straipsnio Pagalba mokyklai ir mokytojui antras punktas numato, kad

<Mokyklai ir mokytojui padedama tobulinti veiklą, siekti geresnės švietimo kokybės

konsultuojant, atliekant mokyklos veiklos kokybės įsivertinimą ir išorinį vertinimą bei sudarant

sąlygas mokytojams tobulinti kvalifikaciją, o trečias punktas apibrėţia, kad Pagalbą mokykloms ir

mokytojams teikia psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios, socialinės pedagoginės

pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos prieţiūros specialistai,

profesinės asociacijos ir kiti asmenys.>

Čia, tarp pagalbą teikiančių subjektų, yra įvardytas kvalifikacijos tobulinimo

subjektas, tačiau ši sąvoka nėra apibrėţta nei šiame nei kituose juridiniuose dokumentuose.

4 punkte pabrėţiama, kad:

<Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas yra sudedamoji neformaliojo

suaugusiųjų švietimo dalis. Valstybinių (išskyrus aukštųjų mokyklų darbuotojus) ir

savivaldybių švietimo įstaigų pedagoginių darbuotojų kvalifikacija tobulinama

vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintais nuostatais>.

Neaišku, kodėl tai laikoma neformaliuoju švietimu, nors pagal įstatyme pateiktą

apibrėţtį tai atitinka, bet pagal pačią formalumo ir neformalumo sampratą nedera.

Pavyzdţiui, tame pačiame punkte aptinkamas neformalumą paneigianti straipsnio dalis -

darbuotojų kvalifikacija tobulinama vadovaujantis švietimo ir mokslo ministro

patvirtintais nuostatais. Nenormalumą paneigiančių nuostatų aptinkama ir kitose

įstatymo vietose, skelbiančiose, kad pedagogai privalo tobulinti kvalifikaciją.

5 punktas nustato:

44

<Kvalifikacijos tobulinimo programas įgyvendina švietimo ir mokslo ministro nustatyta

tvarka akredituotos kvalifikacijos tobulinimo įstaigos, taigi įstaigų (sienų, įrangos ir t.t. (formos), o

ne turinio ,t.y. programos ar kompetentingo lektoriaus vaidmenį kvalifikacijos kėlime.>

Ši įstatymo nuostata parodo, kad hierarchinėje valdymo struktūroje

atsakomybę prisiima švietimo ir mokslo ministras (ministro tvarka).

49 straipsnis suponuoja mokytojo teisę <ne maţiau kaip 5 dienas per metus

dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose)> ir pareigą - <Mokytojas privalo: <..>

tobulinti savo kvalifikaciją>. Atkreiptinas dėmesys, kad vadybos aspektu nėra aišku, kaip

ši nuostata praktikoje bus realizuojama, kadangi viena kitai prieštarauja dvi nuostatos. Tai

laisvanoriškumo (kvalifikacijos kėlimas yra laisvanoriška mokytojo teisė ne maţiau 5

dienų dalyvauti kvalifikacijos kėlime) ir privalomumo (privalo tobulinti kvalifikaciją).

Vadovaujantis laisvanoriškumo nuostata mokytojas gali tobulinti kvalifikaciją,

atsiţvelgdamas į savo poreikius ir profesinę situaciją, bet, atsiţvelgiant į privalomą

nuostatą, ji turi būti praplėsta nuorodom, apibrėţiančiom privalomos normos realizavimą

(ministro, mokyklos direktoriaus įsakymas ar pan.). Šis netikslumas, vadybos aspektu,

kelia daug neaiškumų ir pavojų, kad „privalo“ praktikoje gali būtį realizuojama ir taip, kad

pedagogas per metus kels kvalifikaciją 8 val. (nustatytą minimumą), realizuodamas

privalomumą, bet nerealizuos teisės, t.y. 5 dienų kvalifikacijos tobulinimui per metus.

56 įstatymo straipsnyje (12 ir 14 punktai) apibrėţiami Švietimo ir mokslo

ministerijos įgaliojimai ir numatyta, kad kvalifikacijos tobulinimo aspektu Švietimo ir

mokslo ministras tvirtinta:

< ikimokyklinio ugdymo programų kriterijus, Priešmokyklinio ugdymo bendrąją

programą, formaliojo švietimo bendrąjį ugdymo, mokymo turinį (pradinio, pagrindinio, vidurinio

ugdymo programų aprašus, bendrąsias programas, ugdymo, mokymo planus), kurį tvirtina

švietimo ir mokslo ministras; Vidurinio ugdymo programų akreditacijos kriterijus ir jos vykdymo

tvarkos aprašą; bendruosius iš valstybės ar savivaldybių biudţetų finansuojamų formalųjį švietimą

papildančio švietimo (ugdymo) neformaliojo švietimo programų kriterijus>;

<valstybinių (išskyrus aukštąsias mokyklas) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų

pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų kvalifikacijos tobulinimo ir

atestacijos bei veiklos vertinimo kas penkeri metai nuostatus, mokytojų, pagalbos mokiniui

specialistų kvalifikacijos tobulinimo ir atestacijos nuostatus, pedagogų rengimo reglamentai>

Todėl, anot ekspertų, atvejai, kai Savivaldybės institucijų ir Švietimo įstaigų

vadovai taupo krepšelio lėšas kvalifikacijos tobulinimo sąskaita arba šiaip nemato

reikalo leisti darbuotojus tobulinti kvalifikacijos (sunkėja pedagoginio darbo

organizavimo procesas darbuotojui išvykus ir t.t.) yra gana dažni. Tai turi įtakos tiek

vadybinių, tiek edukacinių kvalifikacijos tobulinimo procesų organizavimui.

45

Darytina prielaida, kad viską turėtų spręsti gana aiškus įstatymo 69 straipsnio

Materialinė parama 4 punktas Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir

pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės

mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka

uţtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų

apmokėtos ne maţiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos. Tačiau,

anot ekspertų, mokyklų vadovų vadybiniuose nuostatuose kvalifikacijos tobulinimas

nėra svarbiausia vertybė, todėl mokytojų galimybė pasinaudoti valstybės įstatymo tvarka

skiriamomis lėšomis kvalifikacijos tobulinimui virsta tik galimybe, o ne realybe. Anot

ekspertų, čia svarbus ir pačių mokytojų poţiūris. Tyrimo duomenimis tik maţiau nei 20%

mokytojų yra suinteresuoti sistemingai tobulinti savo kvalifikaciją.

4 metus Lietuvos švietimo sistemoje veikė įsakymas, apibrėţiantis kvalifikacijos

tobulinimo 2008–2010 metams kryptis, tokias kaip: atnaujintų Lietuvos bendrojo lavinimo

mokyklos bendrųjų programų diegimo; pagalbos mokiniui organizavimo; ikimokyklinio

ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų plėtros informacinių komunikacinių technologijų

taikymo mokykloje plėtros; mokyklos vaidmens stiprinimo kuriant atvirą pilietinę

visuomenę; profesinio mokymo paslaugų plėtros kvalifikacijos tobulinimo. Šiandien

turėtume turėti dokumentus, kuriuose būtų analizuojamas realiai pasibaigusio dokumento

veikimo rezultatai138

. Deja, tokio dokumento rasti nepavyko.

Anot ekspertų, akivaizdu, kad ne tik šiame dokumente, bet ir kituose vyrauja

idėjų prioritetų, krypčių gausa, tačiau trūksta vieningo jų įgyvendinimo. Taigi, vadybiniu

aspektu, būtina PKT įgyvendinamumo analizės. Kai kurie ekspertai akcentavo, kad

tikrąsias kryptis pasako ministras kiekvienais metais prieš rugsėjo pirmąją.

Tiek šioje studijoje sudarytoje hierarchijoje, tiek švietimo sistemoje apskritai

labai svarbus norminis dokumentas, apibrėţiantis šiuolaikinio mokytojo „paveikslą“ yra

Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Kvalifikacijos tobulinimo procese tai yra

vienas iš svarbiausių dokumentų, kvalifikacijos tobulinimo politikos formuotojams

apibrėţiantis kryptis, kur link formuoti PKT politiką, o PKT politikos įgyvendintojams

nurodantis vardan kokios siekiamybės jie vykdo savo veiklą. Vadybiniame proceso

aspektu tai apima visus penkis modelyje nurodytus vadybos ciklus, ir tiesiogiai siejamas su

penktu ciklu – veiklos rezultatai.

138

Prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą

organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos

tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2008-02-12-

ISAK-398.pdf

46

Mokytojo profesijos kompetencijos apraše yra apibrėţiamos mokytojo

kompetencijos. Jau pačiame sampratų apibrėţime pastebima, kad profesinės

kompetencijos nuo bendrųjų ir specialiųjų apibrėţimų skiriasi tik kelių ţodelių vartojimu.

<Profesinės kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės

nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo

veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis.

Bendrosios kompetencijos – ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos,

poţiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš

vienos rūšies veiklos į kitą.

Specialiosios kompetencijos – mokytojo ţinios, įgūdţiai, gebėjimai, vertybinės

nuostatos, poţiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą

konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje.>

Nedetalizuotos ir aiškiai neatskirtos kompetencijų rūšys kelia problemą PKT

paslaugos teikėjui (pvz. Švietimo centrams) vertinant pedagogų kompetencijų įgijimą,

kaitą po tam tikro laikotarpio ar išklausius tam tikrą PKT programą. Vadybiniu

poţiūriu, tada visi daro viską ir padaro viską arba nieko, todėl vėl visi daro viską ir taip visi

visą laiką turi darbo.


srities veiklą formuojančių dokumentų analizė

Dviejų įsakymų: 2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556 „Dėl valstybinių ir

savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių

vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų“139

ir

2007 m. balandţio 3 d. Nr. ISAK- 591 „Dėl profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo

nuostatų140

“ galiojimas kelia tam tikros painiavos, kadangi juose atskleidţiamos nuostatos

iš esmės yra identiškos, o tuo labiau, kad ir vieno ir antrojo įsakymo veikimo subjektai yra

pedagogai, kartais dirbantys ir bendrojo lavinimo ir profesinėse mokykloje. Todėl toliau

analizuojant remiamasi tik 2007 m. kovo 29 d įsakymu (veikia daugiau subjektų). Jame yra

aiškiai įvardintas edukacinio proceso organizavimas, pradedant akademine valanda ir

baigiant staţuote. Visgi, įsakyme nėra reglamentuotas staţuočių, kaip kvalifikacijos

tobulinimo formos, organizavimas, nėra nuorodų į kitus juridinius aktus. Šios informacijos

139

Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių

vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Internetinė prieiga:

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf 140

Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-04-03-ISAK-591.pdf

47

nėra ir nebuvo pateikta aukščiau hierarchijoje stovinčiuose juridiniuose dokumentuose.

Taigi, hierarhiškai šis dokumentas nepateikia atsakymų į šį ir kitus pedagogams

aktualius klausimus.

Analizuojant dokumentą pagal bendrų tikslų kėlimo aspektu, neįmanoma

nustatyti, kaip dokumente iškeltas tikslas dera su kvalifikacijos tobulinimo kryptimis

arba su strategija. Pateikiama tikslo formuluotė: <sudaryti sąlygas ir skatinti valstybinių ir

savivaldybių mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus,

mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus įgyti ir plėtoti savo kompetencijas siekiant uţtikrinti

aukštą švietimo kokybę>, faktiškai kalba apie tai, kaip vadovai turi organizuoti PKT procesą,

o ne kaip jis turi plėtotis. Tai, patvirtina ir deklaratyvus uţdavinių apibrėţimas, kur trys

uţdaviniai prasideda: tenkinti..., skatinti..., plėtoti..., o ketvirtasis uţdavinys nedera su

tikslu, nes yra platesnis nei tikslas ir orientuotas į racionalų lėšų naudojimą.

7 punkte yra apibrėţiama, kas organizuoja ir vykdo kvalifikacijos tobulinimą.

Dokumente yra išvardijamos šios institucijos: Švietimo ir mokslo ministerija, Mokytojų

kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras ir kitos Švietimo ir mokslo

ministerijai pavaldţios institucijos, apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos, apskričių

viršininkų ir savivaldybių administracijos, kvalifikacijos tobulinimo institucijos (švietimo

centrai, tęstinių studijų institutai ir kt.) ir laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti

kvalifikacijos tobulinimo programas. Toks organizavimo ir vykdymo apibrėţimas

suponuoja, kad nuostatuose (dokumentas, kuris aiškiai turi viską reglamentuoti, kadangi

hierarchinėje struktūroje jis uţima vieną iš ţemiausių vietų) turi būti aiškiai atskirtos šios

dvi vadybos proceso fazės. Jų neatskyrimas apsunkina proceso įgyvendinimą ir prieţiūrą.

Punktuose 8, 9 ir t.t. bandoma atskirti tam tikras funkcijas tik instituciniu

lygmeniu. Funkcijų apibrėţimas taip pat vertintinas kritiškai, kadangi jų gana daug, dalis jų

nekonkrečios, todėl sunku patikrinti, ar įgyvendinamos, kaip įgyvendinamos ir kodėl

neįgyvendinamos. Taip pažeidžiamas darbo pasidalijimo principas, o apie veiklos

koordinavimą, kuris daţnai yra būtinas, nuostatuose visai neužsimenama.

2008 m. birţelio 20 d. įsakymas Nr. ISAK reglamentuoja Švietimo konsultantų

veiklą141

. Painiavos kvalifikacijos tobulinimo procesui čia sukelia tai, kad įsakyme nėra

aiškiai įvardintas konsultantų santykis su kvalifikacijos tobulinimu. Ekspertų teigimu,

patys konsultantai dalijasi į dvi grupes: konsultantus ir konsultantus – multiplikatorius. Iki

šios yra nesutariama, ar konsultantas turi turėti ir bendrąsias kompetencijas, ar pakanka tik

dalykinių, ką turi perteikti konsultuojamiesiems.

141

Švietimo konsultantų veiklos nuostatai. Internetinė prieiga:

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf

48

Taip pat keista, kad ne tik kvalifikacijos tobulinimo sistemoje, bet ir konsultantų

veiklos sistemoje nedalyvauja universitetai, ruošiantys būsimą pedagogą. Tokiu atveju

tikėtina prielaida, kad tik ką universitetą baigęs pedagogas taps kvalifikacijos kėlimo ar

konsultantų veiklos subjektu. Vadovaujantis darbo pasidalijimo principu, tai yra visiškas

nesuderinamumas.

Kitas veiklos lygio juridinis aktas yra Kvalifikacijos tobulinimo programų

akreditavimo tvarkos aprašas142

. Dokumente yra nemaţai dėmesio skiriama formalioms

programos akreditavimo procedūroms ir gana nedaug programos turiniui (prioritetai –

bendri ir maţai ką pasako, pati ministerija jų nelaiko svarbiais, kadangi nestebi, kaip jų

siekiama orientuojantis į kompetencijų plėtrą).

Anot tyrimo ekspertų, tokia programų akreditavimo tvarka negarantuoja

kokybiškos paslaugos. Tikrai geidţiami PKT lektoriai yra atrenkami vadovaujantis

visai kitais kriterijais, iš kurių pagrindinis – paslaugos gavėjo atsiliepimas apie lektoriaus

darbą. Deja, dabar esantis lektorių darbo vertinimas po seminaro yra labai formalus. Tokį

formalų vertinimą lemia vertinimo rezultatų įtakos tolimesnei lektoriaus veiklai

nebuvimas. Akcentuotina, kad akredituota PKT programa neretai nėra susieta su

konkrečiu lektoriumi (pedagoginiame procese, kitaip nei inţineriniame, brėţinys

(pamokos planas) yra labai individualus dalykas, kadangi jį lemia tiek mokytojas

(ekspertas) tiek paslaugos gavėjas (seminaro klausytojas).

Dar viena juridinių veiklos aktų rūšis yra kvalifikacines paslaugas teikiančių

subjektų dokumentai. Prie tokių subjektų reikia priskirti ir Ugdymo plėtotės centrą, kurio

veiklos sritis yra švietimo pagalba, siekiant įgyvendinti LR švietimo ministerijos švietimo

kokybės uţtikrinimo bei plėtros politiką, koordinuoti ir vykdyti bendrojo ugdymo procesų

stebėseną ir modernizavimą.

UPC esantis Kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų skyrius turėtų vaidinti

valstybėje formuojamos kvalifikacijos tobulinimo politikos įgyvendintojo funkcijas.

Anksčiau šias funkcijas vykdė ŠMM atitinkamas skyrius (anot ekspertų, yra išlikusi

„nostalgija ministerijai“). Deja, ekspertų teigimu, kol kas nejaučiama aiški PKT veiklos

koordinacija. Vienų teigimu, pvz., „klausiant, o kas turi išduoti paţymėjimus turizmo

vadovams, UPC atsako, kreipkitės į Jaunimo turizmo centrą, o kai į šiuos kreipiamasi, jie

sako, kad neţino ir sako, kad niekas neţino“. Arba „dėl programų akreditavimo iki 18 val.:

142

Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos

mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašas. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-11-23-ISAK-2275.pdf

49

kas jas turi akredituoti, nes tai niekur neapibrėţta, tik aišku, kad minimali programa yra 6

val.“

Kalbant su ekspertais apie PKT programų kokybę, buvo paminėta, kad „nors tai ir

įeitų į UPC funkcijas, patikrinti nėra fizinių galimybių, nes paslaugas teikia arti 60- ies

paslaugų centrų, o kur dar fiziniai asmenys“. UPC, nors yra atsakingas uţ PKT paslaugų

kokybę, šio proceso nemato, taigi ir negali daryti jam įtakos.

Švietimo centrų juridiniai aktai (nuostatai) neatskleidţia, kaip organizuojama

veikla hierarchijos, bendrų tikslų, koordinavimo, darbo pasidalijimo, darbo rezultato

aspektais arba edukacinio proceso organizavimo aspektais, kadangi jų nuostatai yra

reikalingi formaliam įsteigimui.

Svarbus ir pačių paslaugos gavėjų poţiūris į kvalifikacijos kėlimą. Tam tikras

tendencijas atspindi ir prielaidų kėlimui informacijos suteikia atlikti tyrimai. Organizacinis

ir vertybinis PKT lygmuo buvo tirtas UPC143

darytame tyrime, kurio rezultatai atskleidė,

kad: „organizacinis lygmuo tyrimo dalyviams yra aiškesnis, situacija šiame lygmenyje nors

ir fragmentiškai, bet gali būti apibūdinta“.

Didţioji dalis ekspertų, dalyvavusių tyrime, turi aiškią nuomonę apie situaciją

pedagogų kvalifikacijos tobulinimo srityje, nors vertina ją nevienareikšmiškai. Didesnė

dalis respondentų kaip teigiamą veiksnį nurodo suformuotą švietimo centrų sistemą. Pati

sistema matoma kaip daugiau ar maţiau vienodų vienetų darinys, formaliai veikiantis kaip

vadybos tinklas, skirtas teikti pedagogams kvalifikacijos tobulinimo paslaugą. Atskirų

centrų veikla nėra vertinama kaip sistemiškas ar koordinuotai veikiantis darinys.

Apibūdinama tik atskirų konkrečių centrų, su kurias sieja individuali asmeninė patirtis,

veikla. Tai viena vertus nurodo, kad sistema iš tiesų decentralizuota ir turi galimybes

veikti pagal konkretų vienos ar kitos savivaldybės mokyklų bendruomenės poreikį. Kita

vertus, tai liudija, kad centrų veikla yra tiek skirtinga ir nelygiavertė, kad kalbėti apie

pilnavertį bendradarbiavimą tarp skirtingų savivaldybių mokyklų bendruomenių aktyviai

dalyvaujant šiems centrams yra gerokai per anksti.

Teoriškai decentralizavimas vertinamas pozityviai dėl suvokto didesnio

atsakomybių, o tuo pačiu ir veiklų spektro priskyrimo vietos lygmeniui. Tačiau retas

respondentas galėjo nurodyti konkrečias šių centrų veiklas, kurios praktiškai atlieptų jiems

priskiriamus lūkesčius. Daţniausiai šios įstaigos matomos kaip informaciją apie pasiūlą

susisteminančios ir mokyklų bendruomenėms pateikiančios, kiek rečiau, kaip konkrečius

renginius organizuojančios, organizacijos. Svarbu pastebėti, kad mokytojai ir dalis

143

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra. UPC uţsakymu atliktas UAB Rait

tyrimas. Vilnius, 2011.

50

ekspertų ne visuomet atskiria savivaldybės švietimo skyriaus ir švietimo centro veiklas,

daţnai jas tapatina ar painioja.

Ugdymo plėtotės centro uţsakymu atlikto tyrimo144

rezultatai rodo, kad

pedagogams priimtinas decentralizuotas pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelis:

daugiau nei pusė apklaustų mokytojų tai vertina gerai arba labai gerai. Vis dėl to dauguma

mokytojų pageidauja, kad organizuojant pedagogų tobulinimo procesus, būtų įsitraukimas

visuose lygmenyse: pradedant valstybiniu ir baigiant kiekvienu pedagogu asmeniškai.

J. Bakšienės atliktame tyrime „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas

decentralizacijos sąlygomis“ (2009)145

paţymima, pagrindinis kvalifikacijos tobulinimo

sistemos privalumas yra lėšų taupymas, tačiau mokyklose nepakankamai kryptingai

organizuojamas kvalifikacijos tobulinimas. Svarbiausiu PKT sistemos decentralizacijos

trūkumu laikoma bendravimo su šalies pedagogais stoka.

4.4. Apibendrinimas

Vertinant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo vadybinius ir edukacinius procesus

buvos sudėtinga atpaţinti jų raišką pasirinktame modelyje (hierarchinė struktūra, bendri

tikslai, darbo pasidalijimas, darbo rezultatai ir jų matavimas), taip pat nebuvo nustatyta,

kad yra kokio nors kito modelio apraiškų ar nors elementų apraiškų. Tai rodo, kad

vadybiniai procesai vyksta chaotiškai.

Analizuojant juridinius aktus, kurie labiausiai lemia pedagogų kvalifikacijos

tobulinimą, pastebėtas akivaizdus strateginio lygmens ir funkcinio vaidmens dokumentų

nefunkcionalumas ir nekoreliacija. Pirmiausia tai akivaizdţiai matosi strateginio lygio

dokumentuose, pvz., kadangi 2003 -2012 m. švietimo strategija vadybiškai nefunkcionavo

(nedaryti pakeitimai, auditas, vertinimas), tai nefunkcionavo ir su pedagogų kvalifikacijos

tobulinimu susijusios nuostatos. Tuo pačiu jos neatsispindėjo kituose dokumentuose.

Aiškėja, kad paslaugos teikėjai savo veikloje vadovaujasi tam tikromis

strateginėmis nuostatomis (prioritetais, kryptimis) bet jie jas numato/ pasirenka patys arba

jas pasako ministrai rudeniniuose švietimo darbuotojų pasitarimuose.

PKT dokumentuose nėra nuostatų apie Lietuvoje esančio tradicinio potencialo –

pedagoginio profilio universitetų ir kolegijų dalyvavimą PKT vadybiniuose ir

144

Projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kompleksinis

mokslinis tyrimas, UAB RAIT, 2011. 145

Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis. Tyrimas atliktas rašant

magistro kvalifikacinį darbą. Anykščiai, 2009.

51

edukaciniuose procesuose, todėl prarandamas profesionalus potencialas ir PKT tampa

nesusietas su pedagogų rengimu (mokytojo standartai).

Vadybos procese, siekiant efektyvumo, būtinas aiškus pasiskirstymas

funkcijomis. Atlikta analizė atskleidė, kad PKT sistemoje yra daug funkcijų dubliavimo

(iki UPC sukūrimo), o pastaruoju metu padaugėjo neaiškumo, kas vykdo vienas ar kitas

funkcijas (centrai neţino į ką kreiptis vienu ar kitu atveju).

Kadangi norminiuose dokumentuose daug subjektų (seimas, ministerija, UPC,

savivaldybės, centrai) dalyvauja PKT procese neaiškiai ţinodami, kas atsako uţ tam tikrą

rezultatą, neaišku, kokia PKT kryptis šiuo metu vyrauja - centralizacijos ar

decentralizacijos,

Kvalifikacijos tobulinimas naujos redakcijos švietimo įstatyme netapo vertybiniu

principu (vertybiniais principais tapo kaţin ar švietimui svarbiausios vertybės), o tik eiline

funkcija, nors kvalifikacijos tobulino tapimas išskirtine vertybe neabejotinai yra svarbus

akcentuojant visą gyvenimą trunkančio mokymosi svarbą.

52

V. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PASLAUGŲ KOKYBĖS VERTINIMUI

TAIKOMI BŪDAI IR PRIEMONĖS

Teigiama, kad paslaugos kokybė yra vartotojo pasitenkinimo gaminiu (ar

paslaugų parametrais ir ypatybėmis) lygis. Kokybė - paslaugos savybių visuma, leidţianti

tenkinti išreikštus ar numanomus kliento norus. Išskiriami trys kokybės analizės objektai:

atitikties kokybė; reikalavimų kokybė; įsiteikimo kokybė.146

Kiekvienas kokybės vertinimo lygmuo turi savo kokybinio vertinimo aspektus:

1. Individo – paslaugų gavėjo lygmuo. Subjektyvus kliento pojūtis,

vertinimas, poreikių pagal numatytą planą patenkinimas.

2. Įstaigos lygmuo. Įstaigos veiklos organizavimas, garantuojant socialinį

ekonominį įstaigos veiklos efektyvumą.

3. Savivaldybės lygmuo. Paslaugų savivaldybėje optimalumas, paţangios

patirties skatinimas, paslaugų prieinamumo uţtikrinimas.

4. Valstybės lygmuo. Paslaugų politikos pagrįstumas, perspektyvumas ir

pan.147

Paslaugų vertinimo būdai. Išskirtini šie paslaugų vertinimo būdai: pagal

nustatytas charakteristikas – standartus; pagal kliento vertinimus; pagal kitų paslaugų

teikėjų poreikius.

Švietimo kokybės uţtikrinimas arba laidavimas – visuma priemonių, skirtų

pageidaujamai (sutartai, nustatytai) švietimo kokybei pasiekti ir švietimo tobulinimui

skatinti; taip pat švietimo kokybės stebėsenos, vertinimo, palaikymo, tobulinimo

procesas.148

Švietimo kokybės vertinimas – viso švietimo ar jo dėmenų ir jų ryšių tyrimas

siekiant nustatyti, kiek vertinami objektai atitinka kokybės sampratą ir arba kokybės

reikalavimus149

Švietimo kokybė sutartinė, priklausanti nuo ją apibrėţiančių asmenų intencijų ir

aplinkybių samprata, reiškianti švietimo prieinamumą, tinkamumą150

.

Vadinasi kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimas – kvalifikacijos

tobulinimo paslaugų tyrimas, siekiant nustatyti paslaugos atitikimą kvalifikacijos

146

Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003, p. 85 147

Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003, p.88 148

Švietimo problemų analizė, 2009, gruodis, Nr. 9. Prieiga per internetą:

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print.pdf 149

Ten pat 150

Ten pat

53

tobulinimo paslaugos atitikimą keliamiems reikalavimams vertinant individo, įstaigos,

steigėjo, valstybės lygmenimis.

5.1 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys

Paanalizavus kvalifikacijos tobulinimą vykdančių institucijų atsakomybes151

nustatyta, kad uţ kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę atsakomybę galima išskirstyti

į keturi lygmenis: nacionalinį, regioninį, institucinį paslaugos teikėjo, institucinį –

paslaugos gavėjo (8 pav.).

2 pav. Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo lygmenys

NACIONALINIU lygmeniu uţ PKT paslaugų kokybės vertinimą atsako

Mokytojų kompetencijos centras (dabar Ugdymo plėtotės centras):

vykdo valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo

kokybės stebėseną;

organizuoja ir koordinuoja kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir

kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą.

151


vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, 2007 m. kovo 29 d. Nr.

ISAK-556. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf

VERTINIMO

LYGMENYS

Nacionalinis

Savivaldos/

steigėjai

Institucinis

Institucijos

veiklos

išorinis

vertinimas

(UPC)

Institucijos

veiklos

koordinavimas

/veiklos

ataskaitos

(steigėjas)

Institucijos veiklos

vidinis vertinimas

(Kvalifikacijos

tobulinimo

institucija)

Programų

akreditacija

UPC

Programų

pritaikymas

praktinėje

veikloje (Ugdymo

institucija)

Programų

akreditacija

(akredituoti

centrai)

Kompetencijų įgijimas

(lektorius)

54

REGIONINIU/SAVIVALDOS lygmeniu nėra numatytos tiesioginės

atsakomybės savivaldybių administracijai uţ kvalifikacijos tobulinimo programų kokybę,

nes, remiantis dokumentu, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos ar jų įgalioti

asmenys:

koordinuoja pavaldţių kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklą;

sudaro sąlygas pavaldţių pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų,

mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti

INSTITUCINIU lygmeniu kvalifikacijos tobulinimo institucijoms numatyta

tiesioginė institucijos atsakomybė uţ kvalifikacijos tobulinimą, t.y. institucijos

tiria kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių veiksmingumą, jų poveikį

valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą

organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo kokybei;

uţtikrina organizuojamų renginių kokybę;

INSTITUCINIU lygmeniu Mokyklos:

analizuoja, kaip vadovai, pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių

skyrių vedėjai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai kvalifikacijos tobulinimo metu

įgytas kompetencijas pritaiko savo praktinei veiklai ir mokinių ugdymo kokybei gerinti.

Kvalifikacijos tobulinimo programoje, mokymo modulyje numatytų

kompetencijų įgijimą, plėtojimą vertina lektorius arba institucijoje, vykdančioje

kvalifikacijos tobulinimo programą, sudaryta komisija152

.

5.2 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo būdai

Remiantis 2011-03-28 dienos duomenimis priskaičiuojama 80153

mokytojų ir

švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą vykdančios institucijų

(regioniniai ir universitetų švietimo centrai), kurių didţiausia dalis – regioniniai ir

universitetų švietimo centrai154

.

Švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 dienos įsakymu Nr. ĮSAK-109

„Dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų

152


vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai, 2007 m. kovo 29 d. Nr.

ISAK-556. Internetinė prieiga: http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf 153

Ugdymo plėtotės centro duomenys. Internetinė prieiga:

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Regioniniai_ir_universitetu_centrai_2011.pdf,

ţiūrėta 2011-04-29 154

Ugdymo plėtotės centro duomenys.

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Regioniniai_ir_universitetu_centrai_2011.pdf,

ţiūrėta 2011-04-29

55

kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos155

buvo patvirtintos Institucijų,

vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,

veiklos vertinimo ir akreditacijos taisyklės156

.

3 pav. Kvalifikacijos tobulinimo kokybės vertinimas

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančių institucijų akreditacija yra

grindţiama institucijos veiklos įsivertinimu ir išoriniu vertinimu (3 pav.). Įsivertinimą

atlieka institucijos, išorinį vertinimą – parengti institucijų išorinio vertinimo ekspertai157

.

Institucijų veiklos vertinimo ir akreditacijos tikslas – uţtikrinti Institucijų veiklos kokybę

nuolat vertinant veiklą pagal Institucijų veiklos vertinimo sritis ir jų dalis ir nustatant

veiklos kokybės lygį.

Institucijos veiklos įsivertinimas – tai sistemingas veiklos, susijusios su

mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimu, tyrimas,

kuris atliekamas pagal Institucijai aktualias veiklos sritis ir jų dalis, nustatant savo

potencialą, veiklos rezultatų kokybę ir yra orientuojamas į Institucijos veiklos

tobulinimą158

.

Įsivertinimo anketoje, siekiant uţtikrinti renginių kokybę ir poreikius, tiriami

tikslinių grupių poreikiai, lektoriams numatomi tam tikri reikalavimai, renkama grįţtamoji

informacija iš klausytojų; domimasi, kaip klientai panaudoja seminaruose, kursuose,

paskaitose ir kituose renginiuose įgytą patirtį ir ţinias.

155

Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,

veiklos vertinimas ir akreditacija, Ţin., 2006, Nr. 25-851(2006 m. sausio 23 dienos įsakymas Nr. ĮSAK-109) 156

Ten pat 157

Ten pat 158

Ten pat

KOKYBĖS

VERTINIMAS

Programų

vertinimas

Institucijos

vertinimas

Programos

akreditacija

Programos

pritaikymas

praktinėje veikloje

Kompetencijų

įgijimas

Vidinis

įsivertinimas

Išorinis

institucijos

vertinimas

56

Institucijos veiklos išorinis vertinimas – tai akreditacijos siekiančios

Institucijos veiklos, susijusios su mokytoju ir švietimo pagalba teikiančių specialistu

kvalifikacijos tobulinimu, ekspertinis tyrimas, kurio metu, remdamiesi įsivertinimo

išvadomis, institucijų veiklos išorinio vertinimo ekspertai padeda jai nustatyti veiklos

rezultatu kokybę ir teikia rekomendacijas dėl veiklos tobulinimo159

.

Remiantis įsakymu dėl institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą

teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą, veiklos vertinimo ir akreditacijos (2006),

siekiant uţtikrinti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybę analizuojami:

institucijos interneto svetainėje pateikiami atsiliepimai. Remiantis jais

tobulinama veikla; periodiškai atliekami tyrimai institucijos poreikiams nustatyti;

lektorių pasirinkimas pagal jų kompetenciją, kuri institucijai aiškiai ţinoma;

klientų poreikiai, kuriais remiantis organizuojami renginiai;

grįţtamoji informacija iš klientų ir lektorių. Tai atliekama organizuojant

nuolatinius, pasikartojančius tyrimus. Išanalizavus šią informaciją galima teigti, kad

dauguma klientų mokymuose įgytą patirtį ir ţinias sėkmingai panaudoja savo veiklos

tobulinimui;

dalijimosi gerąja patirtimi kokybė;

konsultacijų efektyvumo vertinimo kriterijai;

projektinės veiklos efektyvumas;

programų, vadovėlių, metodinių priemonių ir kito ekspertinio vertinimo

atlikimas160

.

Siekianti uţtikrinti vykdomų programų kokybę, programos akredituojamos (3

pav.). Akredituotų institucijų įvertintos institucinio lygio Programos prilyginamos

akredituotoms programoms. Institucinio lygio Programų vertinimas vykdomas pagal

Akredituotos institucijos patvirtintą Programų vertinimo tvarką. Institucija įvertintas

institucinio lygio Programas teikia Centrui registruoti. Programos, vykdomos ne Lietuvos

Respublikos teritorijoje, negali būti prilyginamos akredituotoms programoms ir turi būti

teikiamos Centrui akredituoti Apraše nustatyta tvarka. Visas ne Lietuvoje vykdomas

programas akredituoja Centro parinkti ekspertai161

(Ţin., 2006, Nr. 25-851).

Remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. sausio 23 d.

įsakymu Nr. ISAK-109 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m.

balandţio 22 d. vertinimą ir akreditaciją koordinuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir

159

Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimą,

veiklos vertinimas ir akreditacija, Ţin., 2006, Nr. 25-851(2006 m. sausio 23 dienos įsakymas Nr. ĮSAK-109) 160

Ten pat 161

Ten pat

57

mokslo ministerija (toliau – Ministerija), organizuoja Mokytojų kompetencijos centras

(dabar – Ugdymo plėtotės centras).

Programos vertinimui numatyti kriterijai: programos anotacija, tikslo formuluotė,

programos uţdaviniai, programos turinys, tikėtinų kompetencijų, naudojama mokomoji

medţiaga, lektorių patirtis ir kompetencijos, dalyviai. Tai uţtikrina gerą programos

parengimą, tačiau ne vykdymą. Silpnoji programų vertinimo pusė - uţtikrinamas

kokybiškas programos parengimas, tačiau nėra grįţtamojo ryšio apie jų vykdymo kokybę.

Analizuojant vertinimo tikslus juos galima grupuoti į tris kategorijas:

planuojamas, formuojamas, apibendrinamasis vertinimas. Dauguma vertinimų

konstruojami taip, kad būtų pasiekti visi trys tikslai.

Planuojamas vertinimas vyksta iki prasideda profesinio tobulinimosi programa.

Jis skirtas tam, kad ţmonės, dalyvaujantys formuojant programą, aiškiai suprastų, ką

siekiama atlikti, kokios procedūros bus taikomos ir kaip nustatoma, ar šis darbas bus

sėkmingas. Priimantiems sprendimus tai padeda suprasti, ar dedamos pastangos kreipiamos

tinkama linkme, ar galima tikėtis pageidaujamo rezultato.

Formuojamas vertinimas atliekamas programos ar renginio metu. Jo tikslas –

suteikti programą vykdantiems asmenims, grįţtamąjį ryšį apie tai, ar viskas klostytis taip

kaip planuota ir ar daroma laukiama paţanga. Daţnai formuojamas vertinimas yra

pasikartojantis procesas, kuris iki programos pabaigos atliekamas daugelį kartų.

Apibendrinamasis vertinimas atliekamas, kai programa ar veikla baigta. Iš jo

galima spręsti apie programos naudingumą ar vertingumą162

.

Galima teigti, kad planuojamas vertinimas, vykdomas akredituojant programas,

formuojamas – programos vykdymo metu, tačiau jo apraiškų analizuojant oficialiai

pateiktą informaciją neaptikta. Dažniausiai taikomas apibendrinamasis vertinimas.

5.3 Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimo patirties analizė

Siekiant nustatyti praktiškai kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės

vertinimui taikomus būdus ir priemones 2011m. kovo mėnesį buvo analizuotos viešai

prieinamoje erdvėje pateikiamos nacionalinių/regioninių tyrimų ataskaitos ir švietimo

centrų 2008, 2009, 2010 metų veiklos ataskaitos. Šiuo tikslu buvo išanalizuotos visų

informaciniame UPC tinklapyje pateiktų kvalifikacijos tobulinimo institucijų interneto

svetainėse skelbiamos veiklos ataskaitos ir tikslingai atrinktos tos ataskaitos, kuriose

162

Guskey T.R., Profesinio tobulinimosi vertinimas. Vilnius: Garnelis, 2004

58

galima aptikti kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimui taikomus būdus ir

priemones.

Tyrimų ir ataskaitų analizė atskleidė, kad yra vertinama:

pasitenkinimas kvalifikacijos tobulinimo institucijomis;

institucijų kvalifikacijos tobulinimo poreikių nustatymas ir klientų poreikių

tenkinimas;

grįţtamoji informacija iš klientų ir lektorių (renginių kokybė);

kvalifikacijos tobulinimo renginių atitikimas dalyvių lūkesčiams ir įgytos

patirties sėkmingas panaudojimas veiklos tobulinimui.

Remiantis 2004 metų Sociologinio tyrimo ataskaita „Mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo poreikių tenkinimas“163

nustatyta, kad:

„nėra metodikos, kurios pagalba būtų galima įvertinti kiekvieno mokytojo

kvalifikacijos kaitą kvalifikacijos tobulinimo kursų metu“;

„pirmiausiai turėtų būti paties mokytojo savo darbo ir tobulėjimo vertinimas“

„kol kas tik apsiribojama ne seminarų efektyvumo, bet pačių seminarų vertinimu“;

naudojami metodai refleksija (diskusijos grupėse) bei anketavimas.

Viena iš siūlomų galimybių vertinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kaitą – jų

apklausa bei darbo rezultatų analizė praėjus tam tikram laikui po seminarų164

Vadinasi, būtina mokytojų kvalifikacijos kaitos vertinimui skirta metodika,

orientuota į mokytojo veiklos pokyčių po kvalifikacijos tobulinimo įvertinimui.

Pasitenkinimas kvalifikacijos tobulinimo institucijomis. Nacionaliniuose

tyrimuose ir švietimo centrų ataskaitose yra vertinamas kvalifikacijos tobulinimo

institucijos populiarumas, kvalifikacijos centro veikla. Kokybei nustatyti naudojama

anketinė apklausa. Analizuojant pateiktus tyrimus, švietimo centrų ataskaitas, nustatyta,

kad mokytojai yra patenkinti institucijų veikla:

- Prie populiaresnių kvalifikacijos tobulinimo institucijų būtų galima priskirti

pačių mokytojų mokyklas, PPRC, kitose mokyklose ir regioniniuose centruose vykstančius

renginius.

- Maţiausiai patrauklios mokytojams – prie aukštųjų mokyklų įsikūrusios

kvalifikacijos tobulinimo įstaigos.

- Maţiausiai mokytojus tenkina, kai renginius veda visuomeninės kvalifikacijos

tobulinimu uţsiimančios organizacijos (28 proc.); konsultantai (20 proc.), ŠMM atstovai

(17 proc.).

163

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita,2004. Internetinė

prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc 164

Ten pat

59

- Mokytojai iš esmės palankiai vertina regioninius kvalifikacijos tobulinimo

centrus, kurie sudaro galimybes regionuose dirbantiems mokytojams nuolatos tobulinti

savo kvalifikaciją, susipaţinti su naujovėmis, naujausiais mokymo metodais ir metodine

literatūra, centras nesunkiai pasiekimas, todėl taupomas mokytojų laikas165

.

- Ukmergės mokytojų švietimo centro, Telšių švietimo centro Elektrėnų

savivaldybės švietimo paslaugų centro vykdoma veikla - švietimo centrų darbuotojų

darbas, seminarų organizavimas, gebėjimas bendrauti su klientais - tenkina rajonų

mokytojų bendruomenę166

, 167

, 168

.

Remiantis švietimo centrų duomenimis mokytojai palankiai vertina švietimo

centrų veiklą regionuose.

Šį faktą patvirtina ir Ugdymo plėtotės centro uţsakymu atliktas kompleksinis

mokslinis tyrimas169

. Tyrimo rezultatai rodo, kad mokytojai mielai renkasi ir gerai vertina

„vietinius“ tobulinimosi renginius. Naudingiausiomis kvalifikacijos tobulinimo vietomis

dauguma mokytojų laiko savo švietimo įstaigą bei kitas švietimo įstaigas tame pačiame

mieste ar rajone.

Kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybė. Analizuojant kvalifikacijos

tobulinimo renginių kokybę, kaip tyrimo instrumentai taikomi mokytojų ir mokyklos

vadovų atsiliepimai, anketinė apklausa. Pateikiamos nacionalinių tyrimų ir šveitimo centrų

išvados dėl kvalifikacijos tobulinimo renginių kokybės skiriasi. Nacionaliniuose tyrimuose

akcentuojama tarpdisciplininių mokymų ir specializuotų mokymų stoka; programų

nenuoseklumas, mokyklų įvairiapusiškumo ignoravimas, šiuolaikinių vadybinių

tendencijų stoka. Tyrimai170

rodo, kad:

- kvalifikacijos tobulinimas stokoja tarpdisciplininių ir specializuotų mokymų.

Neformalios programos turėtų numatyti individualių ir lyderių komandų rengimo

iniciatyvas, taip pat atsiţvelgti į mokyklų įvairovę ir jų kontekstų skirtumus.

- neformalaus profesinio tobulinimosi programos nėra pakankamai

orientuotos į šiuolaikinės vadybos tendencijas

165

Ten pat 166

Ukmergės mokytojų švietimo centro ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:

http://www.usc.lt/dokumentai/article/3/2009%20m.%20veiklos%20ataskaita.doc 167

Telšių švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:

http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/ 168

Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:

http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-ataskaitos.html 169

Projekto „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“ kompleksinis

mokslinis tyrimas, UAB RAIT, 2011. 170

Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo galimybių studija

(situacijos analizė), 2010// http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-

darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-neformalaus-j-papildymo-

galimybi-studija-situacijos-analiz.html

60

- nėra ugdomos visos kompetencijos, reikalingos darbui švietimo vadybos

sistemoje.

Remiantis 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo

sistemos plėtros projekte atliktu tyrimu171

, nustatyta, kad formaliame lygmenyje

pripaţįstamas ne pats kvalifikacijos tobulinimas (pokytis), kuris nėra niekaip matuojamas,

o formalus dalyvavimo dokumentas. Neformaliame lygmenyje – kolegų pripaţinimas

stebint darbo procesą ir jo rezultatus (vertinant moksleivių ir tėvų atsiliepimus, inovacijų

įdiegimą, rezultatus popamokinėje veikloje ir aktyvumą joje). Tačiau pastaruoju atveju taip

pat sunkiai skiriama kiek esamam rezultatui turėjo įtakos kvalifikacijos tobulinimas.

Šio tyrimo rezultatai rodo, kad apklausoje dalyvavę mokytojai daţniausiai rekasi

kvalifikacijos renginius, kuriuose gali patobulinti profesines kompetencijas.

Švietimo centrų ataskaitose pateikiamas tik renginių vertinimas. Nustatyta, kad

visose savivaldybėse mokytojai palankiai vertina centrų organizuojamus renginius:

- labiausiai vertina savo dalykų ţinių gilinimui skirtus renginius ir renginius

skirtus mokymo įgūdţiams tobulinti, naujiems mokymo metodams taikyti, mokymo proceso

vadybai, mokinių pasiekimų vertinimui. Šiek tiek maţiau palankių vertinimų sulaukė

renginiai, skirti pedagoginių įgūdţių, psichologinių ţinių gilinimui ir renginiai skirti

mokinių socialiniams įgūdţiams lavinti172

;

- mokytojai ateityje tobulindami savo kompetenciją norėtų kur kas didesnį

dėmesį skirti psichologijos sričiai, vadybinio bei projektinio darbo kompetencijai173

.

Siekiant tobulinti veiklą, švietimo centrai nuolat organizuoja klausytojų,

seminarų dalyvių, lektorių, anketines apklausas:

- Klausytojai įvertina lektoriaus darbą, teikia pastabas, pasiūlymus,

pageidavimus organizatoriams. Atkreipiamas dėmesys į mokyklų vadovų, rajono metodinių

būrelių pirmininkų ţodinius atsiliepimus, pastabas. Lektoriai taip pat išsako savo nuomonę

apie vykusį renginį, mokytojų pasirengimą mokymams, vertina namų darbų atlikimų, teikia

rekomendacijas organizatoriams174

.

Švietimo centrų atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad dalyviai:

171

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas. Pagilinto interviu su

ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų

apţvalga, 2011. UAB „RAIT“ 172


prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc 173

2007 metais atlikta Vilniaus miesto mokytojų apklausa. Pristatoma apklausa – projekto – „Naujos

galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ dalis. Internetinė prieiga:

www.mtc.lt/get.php%3Ff.302 174

Skuodo švietimo centras, 2009 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:

http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos

%20ataskaita3.doc

61

- yra patenkinti švietimo centrų darbuotojų darbu ir organizuojamais

praktiniais seminarais, paskaitomis ir kitais renginiais 175

, 176

, 177

, 178

;

- absoliuti dauguma švietimo centro organizuotus kvalifikacijos tobulinimo(si)

renginius ir pateiktą medţiagą vertina kaip labai aktualius ir aktualius bei naudingus.

Seminarų metu įgytas ţinias ir praktinius įgūdţius savo darbe pritaiko trys ketvirtadaliai,

vienas ketvirtadalis dalyvių - pritaiko iš dalies179

;

Remiantis renginių vertinimu, nustatyta, kad vertinama dalyvių reakcija,

išmokimas, tačiau nevertinamas seminarų naudingumas, grįžtamasis ryšys. Tai

paţymima 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos

plėtros projekte atlikto pagilinto interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su

mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų apţvalgoje180

. Kvalifikacijos

tobulinimo renginiuose ţinių panaudojimas praktiniame darbe sudėtingas dėl: atgalinio

ryšio galimybės su lektoriais nebuvimo; programų trumpalaikiškumo.

Visgi, remiantis 2011 metų Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir

perkvalifikavimo sistemos plėtros projekte atliktoje pagilinto interviu su ekspertais ir

fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos atstovais rezultatų

apţvalga181

reikia pripaţinti, kad kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės įvertinimas

„yra nerealus uţdavinys, kadangi šiuo metu šalia vietinės kilmės programų esančios iš ES

struktūrinių fondų finansuotos programos iškreipia situaciją“

Kvalifikacijos poreikio tyrimas. Kvalifikacijos poreikiai tiriami vykdant klientų

apklausas. Švietimo centruose vykdoma:

- kasmetinė tiriamoji veikla, kvalifikacijos tobulinimo renginių, suaugusiųjų

švietimo, ankstyvojo uţsienio kalbų mokymo, tėvų švietimo, prevencijos renginių poreikių

srityse182

175

Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, 2008 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:


Kėdainių švietimo centro ataskaita, 2009. Internetinė prieiga:

http://www.centras.kedainiai.lm.lt/dokumentai/ataskaitos/ataskaita_2009.doc 177

Marijampolės švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:


Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė, 2010. Internetinė prieiga:


Marijampolės švietimo centras, 2010 metų veiklos ataskaita. Internetinė prieiga:





Ten pat 182

Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:

kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/

62

- pedagogų anketines apklausas po renginių, rajono mokytojų metodinių

būrelių uţsiėmimuose, neformalius ir individualius pokalbius su pedagogais, mokyklų

vadovais, savivaldybės švietimo padalinių specialistais, lektoriais. Taip pat atsiţvelgiama į

regiono švietimo politikos įgyvendinimo poreikius, švietimo politikos, ugdymo turinio

naujovių ir kaitos analizės duomenis, metodinių tarybų, mokyklų bendruomenių,183

,184

,185

- nors mokytojai teigia, kad pildę įvairias anketas poreikiams nustatyti, tačiau

pasigenda poreikių tyrimo anketų rezultatų panaudojimo apţvalgos186

.

Kvalifikacijos tobulinimo poreikio tyrimo būdai: mokyklų ir kitų švietimo

institucijų apklausa (tyrimas); individualūs klientų pageidavimai ir švietimo politikos

aktualijų analizė.

Paţymėtina, kad poreikio identifikavimo mechanizmas turėtų būti neatsiejamas

nuo kvalifikacijos pokyčio matavimo mechanizmo. Kitu atveju būtų sunku kalbėti apie

kvalifikacijos tobulinimo procesų tęstinumą ir ilgalaikius tikslus, atsiţvelgiant į visos

mokyklos bendruomenės, o ne tik į individulius pedagogo poreikius. Dauguma ekspertų

pasisako uţ tai, kad mechanizmas, matuojantis mokytojo darbo rezultatą, juo laikant

moksleivio pasiekimų pokytį, būtų sukurtas ir įdiegtas kaip pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo sistemos dalis187

.

Pritaikomumas. Švietimo centrų ataskaitose pateikiama, kad:

- 86 proc. seminarų dalyviams kvalifikacijos tobulinimo renginių metu įgytas

ţinias ir praktinius įgūdţius pavyksta pritaikyti ugdymo procese. Dauguma renginių

vertinami aukštu pritaikomumo ugdymo procese lygmeniu“188

;

- pasigendama grįţtamojo ryšio kaip viskas pasiekia mokinį189

5.4 Kvalifikacijos tobulinimo procesų ir paslaugų įtakos ugdymui vertinimo

būdai ir metodai

183

Skuodo švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita , 2009. Internetinė prieiga:

http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos

%20ataskaita3.doc 184

Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai, 2009. Internetinė

prieiga: http://www.kpkc.lt/nauja/data/stat/rysio_tyrimas_2009.pdf 185

Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita, 2008. Internetinė prieiga:





Ten pat 188

Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė, 2010. Internetinė prieiga:



prieiga: http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc

63

Metodologiškai analizuojant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesų,

paslaugų įtakos ugdymui tyrimo būdų ir metodų įvertinimą, prasminga atkreipti dėmesį į

klasikinį W.E. Demingo190

kokybės gerinimo ciklą (Planuok–Daryk–Tikrink–Veik).

Remiantis šia klasikine vadybinio ciklo logika buvo analizuota atskirų, atsitiktiniu būdu

parinktų, pedagogų kvalifikacijos tobulinimą vykdančių ir bendrojo lavinimo institucijų

veikla191

. Pastebėta, kad dominuoja tradicinės veiklos ciklas – „planavimas (darbų

kalendoriaus sudarymas) – įgyvendinimas (darbų vykdymas)“. Kokybės vadybos (ţr. 1

pav.) epizodai šioje veikloje nefiksuojami ir formaliai jiems net nesukuriamos prielaidos.

4 pav. Kokybės vadybos ciklas

Rengiamų programų formose dėmesys skiriamas tik keletui epizodų (pvz.,

pagrindimas, paskirtis, tikslas, uţdaviniai, turinys, dalyviai, trukmė, numatomi rezultatai,

tikėtinos kompetencijos, klausytojų paţymėjimo išdavimo sąlygos ir pan.), kurie savo

ruoţtu tik labai sąlyginai ir netiesiogiai gali turėti sąsajų su vidiniu įsivertinimu ir jo

rezultatų panaudojimu. Akivaizdu, kad formalizuojant veiklą, procesų, paslaugų įtaka

tampa daugiau saviveiklinė. Tiesa, kai kurios institucijos pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo procesą bandė konstruoti remiantis projektiniu, mokymosi veikloje192

modeliu

(ţr. 5 pav.), tačiau pastarasis, išskyrus projektų, sekusių vienas kitą, pačios mokymosi

veikloje idėjos (apmąstymo ir refleksijos, išvadų suformulavimo, naujų galimybių

apsvarstymo, naujo planavimo) neišsaugojo.

190

Deming W. E. Out of the crisis. Cambridge; London: The MIT Press, 2000. 191 Pvz., analizuota Pedagogų profesinės raidos centro Kvalifikacijos tobulinimo projektų archyvas

(http://www.pprc.lt/ktpp/archyvas/), Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro Mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo pertvarka (http://www.kpskc.lt/content/view/33/38/), atskirose institucijose esančios Mokyklų

vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui

specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo tvarkos aprašai ar minėtų programų rengimo

formos, bendrojo lavinimo mokyklų pasitvirtintos mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos 192

Fiddler M., Marienau C., Whitaker U. Assessing learning: standards, principles, and procedures. 2nd ed.

– Chicago (Ill.): Council for Adult and Experiential Learning; Dubuque (Iw.): Kendall / Hunt Publishing

Company, 2006.

64

5 pav. Mokymasis veikloje193

Refleksijos (pasiţiūrėjimas į save; situacijų, kuriose dirbi, analizavimas; klausimų

kėlimas ir iššūkiai; sintezė; galimybių ir pasekmių tyrinėjimas; veiklos planų sudarymas)

nebuvimas arba minimalizuota jos improvizacija bei atotrūkis nuo mokyklose vykstančių

vidinių savęs vertinimo procesų kaitos sąlygojo tai, kad pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo procesas buvo sąlyginai statiškas institutas (mokyklų savęs vertinimo procesai

per paskutinį dešimtmetį patyrė tris virsmus pereinant nuo kokybės vadybos iki

besimokančiosios organizacijos ir ţinių vadybos modelių)194

.

Atsiţvelgiant į švietime kilusius iššūkius, 2009 m. bandyta konceptualizuoti

profesijos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programų rengimą, remiantis CQAF

(Common Quality Assurance Framework) modeliu195

. Minėti autoriai bandė pagrįsti

minėtų programų rengimo metodologiją, akcentuodami kokybės vadybos ciklo

jungiančiąją – metodologinę – dalį, kuri praktikoje realizuojama per įsivertinimo

metodikos taikymą (ţr. 6 pav.). Akivaizdu, kad siekiant vadovautis kokybės vadybos

modeliu, kvalifikacijos tobulinimo institucijos tiesiogiai susiję su pedagoginės veiklos

tobulinimu, turėtų siekti gauti grįţtamąją informaciją apie kursų dalyvių įgytas ţinias bei

gebėjimus pasinaudodami įvairiais metodais.

193

Ten pat. 194

Katiliūtė E. ir kt. Mokyklos savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija. – Vilnius:

[Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2009. 195

Pukelis K., Savickienė I., Fokienė A. Profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo programų rengimo

metodologija. – Kaunas: VDU, 2009.

65

6 pav. CQAF modelis196

Paţymėtina, kad tikslinių Lietuvos pedagogų kvalifikacijos tobulinimo procesų,

paslaugų įtakos ugdymui tyrimų edukologai neatlieka, nepaisant to, edukologiniuose

mokslo ţurnaluose (pvz., Acta Peadagogica Vilnensia, Pedagogika) kartais išskiriamos

atskiros mokslo ţurnalų dalys, skirtos profesinio rengimo problemoms; pedagogų rengimo

tobulinimo inovacijoms ir pan. Minėtuose ţurnaluose nagrinėjami tik pavieniai,

pakankamai specializuoti probleminiai klausimai197

, pakankamai retai ir netiesiogiai juos

siejant su pedagoginės kvalifikacijos tobulinimu. Atskirai paminėtinas R. Lauţacko, G.

Gendvilienės, V. Tūtlio ir D. Juozaitienės tyrimas198

, atskleidęs mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo poreikius. Taip pat, kiek anksčiau LR švietimo ir mokslo ministerijos

uţsakymu 2004 m. buvo atliktas tyrimas „Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių

tenkinimas“199

. Tyrimai rodo, kad mokytojai suvokia kvalifikacijos tobulinimo būtinybę,

siekia ją tobulinti, tačiau visiškai nėra aiškus esančios kvalifikacijos tobulinimo sistemos

poveikis ugdymo kokybei.

Interviu su pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojais bei

kvalifikacijos tobulinimo renginiuose dalyvavusiais asmenimis metu nustatyta, kad

minėtos institucijos „nuolatos siekia gauti grįţtamąją informaciją apie kursų dalyvių įgytas

196

Ališauskas R., Dukynaitė R. Kokybės uţtikrinimo tendencijos [nepublikuotas rankraštis]. – Anykščiai,

2005. 197

Targamadzė V., Vėbra A.V. Evaluation of Professional Development in Lithuanian Education: Problems

and Prospects // Acta peadagogica Vilnensia. 2008 (20). p. 102-114.; Targamadzė V. Didaktinės problemos

bendrojo lavinimo mokykloje – pedagogų rengimo kaitos agentas // Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (25).

p. 127-136.; Paulauskas R., Ušeckienė L., Bakutytė R. Pedagogų poţiūris į profesijos prestiţo veiksnius //

Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (24). p. 127-138. 198

Lauţackas R., Gedvilienė G., Tūtlys V., Juozaitienė D. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikiai //

Pedagogika. 2008 (89). p. 29-44. 199

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimosi poreikių tenkinimas: sociologinio tyrimo ataskaita. – Vilnius, 2004.

66

ţinias bei gebėjimus“ (tai labai daţnai būna viena iš finansų teikėjų [BPD] sąlygų) ir

„daţniausiai tai atlieka rašytine“, pakankamai formalizuota, forma taikant „anketinę

apklausą“, orientuojantis į kiekybinės informacijos kaupimą, vėliau apibendrinamą ir

statistine išraiška pristatant pridėtinę vertę. Pakankamai retai taikyti testavimai. Pedagogai

labai skeptiškai vertina tokio pobūdţio kvalifikacijos kėlimą, nurodydami, kad tai „tiesiog

laiko švaistymas“200

. Tuo pačiu paţymėtina ir tai, kad kai kurios kvalifikacijos tobulinimo

institucijos neapsiribodavo tik formalizuotu anketavimu. Jos siekdavo „palaikyti grįţtamąjį

ryšį“ su kvalifikacijos kėlimo paslaugos gavėjais ir, praėjus ilgesniam laikotarpui (pvz.,

mokslo metams), teirautis „apie sėkmes, iškilusius sunkumus“ ir atsiţvelgiant į tai

„koreguodavo tolesnes kvalifikacijos kėlimo programas“.

Taigi, pirmuoju atveju kvalifikacijos kėlimo institucijos teikiamų paslaugų

kokybę bandydavo patvirtinti atliekant formalizuotus testavimus ir anketavimus, kurie, iš

esmės, didesnės įtakos būsimoms programoms neturėjo; tuo tarpu antruoju atveju

kvalifikacijos kėlimo institucijos siekdavo derinti gaunamos grįţtamosios kiekybinės

(anketavimai) ir kokybinės (individualūs interviu, diskusinės grupės, refleksijos, praktikos

stebėjimai) informacijos analizę, operatyviai reaguojant į paklausą ir poreikius.

5.5. Apibendrinimas

Kvalifikacijos tobulinimo paslaugų kokybės vertinimas – kvalifikacijos

tobulinimo paslaugų tyrimas, siekiant nustatyti paslaugos atitikimą kvalifikacijos

tobulinimo paslaugos atitikimą keliamiems reikalavimams vertinant individo, įstaigos,

steigėjo, valstybės lygmenimis. Analizuojant kvalifikacijos tobulinimo realizavimo

kokybės vertinimą, nustatyta, kad planuojamas vertinimas vykdomas akredituojant

programas, formuojamo vertinimo apraiškų, analizuojant oficialiai pateiktą informaciją –

neaptikta, daţniausiai taikomas apibendrinamasis vertinimas, kuris remiasi kvalifikacijos

tobulinimo renginių dalyvių reakcija.

Siekiant įvertinti kiekvieno mokytojo kvalifikacijos kaitą kvalifikacijos

tobulinimo kursų metu, turėtų būti sukurtas ir įdiegtas mechanizmas, matuojantis

kvalifikacijos tobulinimo kursų įtaką mokytojo darbo rezultatams.

200

Smaliukienė R., Prakapas R., Korsakienė R. Apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijų švietimo

padalinių konsultacinės veiklos plėtojimo prioritetai. – Vilnius: Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra;

Panevėţio pedagogų švietimo centras, 2009.

67

VI. ES ŠALIŲ PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMŲ

LYGINAMASIS ĮVERTINIMAS

6.1 Europos Sąjungos švietimo politikos pagrindinės nuostatos

Europos Sąjungos (toliau – ES) Taryba, ES Komisija, kitos atsakingos europinės

institucijos pabrėţia, kad kokybiškas mokytojų rengimas ir tolesnis profesinis tobulinimas

yra ne tik visos švietimo sistemos sėkmės garantas, bet ir vienas svarbiausių veiksnių,

uţtikrinančių šalių narių ekonominę - socialinę gerovę, tolygų šalių vystimąsi. 2009 m.

lapkričio 26 d. ES Tarybos išvadose „Dėl mokytojų ir mokyklų vadovų profesinio

tobulinimo“ teigiama, kad mokytojų rengimas, parama profesinės karjeros pradţioje ir

tolesnis kvalifikacijos tobulinimas turi būti laikomi nuoseklia visuma, nes pirminės ir

vienkartinės studijos nesuteikia mokytojams visų, tolimesnėje profesinėje karjeroje,

reikalingų kompetencijų201

.Tokios pačios nuostatos laikomasi ir Lietuvoje, ji deklaruojama

Valstybinėje švietimo strategijoje 2003-2012 m., kituose oficialiuose švietimo

dokumentuose.

Kokybė ir efektyvumas yra du pagrindiniai raktiniai ţodţiai, apibrėţiantys

bendrą ES švietimo politiką ir pagrindinius šio laikotarpio uţdavinius. Tai gana ambicingi

ir nelengvi uţdaviniai, turint galvoje keliamus reikalavimus mokytojams. Neuţtenka vien

gerai išmanyti dėstomą dalyką ir turėti pedagoginių - psichologinių ţinių. Iš mokytojų

reikalaujama gebėti dirbti įvairioje kultūrinėje aplinkoje, lanksčiai reaguoti ir prisitaikyti

prie pokyčių, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, atlikti įvairias socialines

funkcijas (profesijos konsultanto, konfliktų sprendimo ir meditacijos, kt.). Šalia aukštų

profesionalumo reikalavimų keliami nuolatinio, tęstinio mokymosi, reikalavimai,

formaliai ir neformaliai keliant kvalifikaciją, mokantis savarankiškai, renkantis ir

valstybines, ir privačias profesinio tobulinimo organizacijas, tobulinantis ne tik švietimo

sistemoje, bet ir uţ jos ribų (tai pripaţįstama išskirtina vertybe), keliaujant ir mokantis iš

kitų šalių kolegų, dalinantis savo patirtimi, o taip pat ir turint mobilumo galimybę šalies

viduje tarp įvairių švietimo lygmenų ir institucijų (pvz., dėstytojai atlieka staţuotę

mokykloje, o mokytojai dirba aukštojoje mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose ar

pan.). Mokytojų profesinis tobulinimas turi būti vykdomas partnerystėje su įvairiomis

institucijomis – valstybinėmis ir privačiomis, švietimo ir verslo, ir t. t. Bet koks profesinis

201

Key Data on Education in Europe (2009). EURYDICE. Brussels: Education, Audiovisual and Culture

Executive Agency (EACEA). Prieiga internete adresu

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series /105EN.pdf

68

tobulėjimas turi suteikti galimybę reflektuoti savo mokymo praktiką ir gauti pagalbą

tolesniam darbui.

6.2 Pagrindinės mokytojų kompetencijos ir ES rekomendacijos kaip jų siekti

ES institucijos akcentuoja tris bendrąsias kompetencijas :

1) gebėjimą dirbti su kitais. Turima galvoje ir mokinius, ir kolegas, ir platesnę

mokyklos bendruomenę;

2) gebėjimą valdyti žinias, informaciją ir technologijas. Tai reiškia gebėjimą

surasti, atsirinkti, analizuoti, sintezuoti ir apmąstyti informaciją, tinkamai pasirenkant

technologines priemones;

3) gebėjimą dirbti su visuomene ir visuomenei. Tai reiškia prisiimti

atsakomybę uţ atsakingų piliečių ugdymą, gerbti įvairovę, prisidėti prie visuotinės gerovės

kūrimo. Mokytojams keliamas reikalavimas būti asmeniniais pavyzdţiais kitiems

visuomenės nariams202

.

ES, deklaruodama bendruosius švietimo politikos principus ir apibrėţdama

mokytojų kompetencijas, šalių ir regionų švietimo politikos formuotojams

rekomenduoja:

1) uţtikrinti mokytojų profesionalumą, sudarant sąlygas įgyti aukštąjį išsilavinimą

ar jį atitinkantį kokybišką profesinį mokymą, o taip pat įgyti visus tris aukštojo mokslo

laipsnius, skatinti mobilumą, keitimąsi patirtimi;

2) į profesinę mokytojo karjerą ţiūrėti kaip visumą – nuo pradinio rengimo iki

visą gyvenimą trunkančio tobulinimosi formaliuoju, neformaliuoju ar savarankiško

mokymosi būdu;

3) skatinti mokytojų mobilumą visose profesinės karjeros etapuose;

4) skatinti bendradarbiavimą ir partnerystę su įvairiomis kitų sričių, sektorių

institucijomis, taip pat ir tarp įvairių švietimo lygmens institucijų šalies viduje, kurti ir

dalyvauti nacionalinių ir tarptautinių tinklų veiklose.

6.3 Kvalifikacijos tobulinimas ES – tarp prievolės ir laisvo pasirinkimo

Dirbant mokytoju visą gyvenimą trunkantis mokymasis ir profesinis tobulėjimas

yra nebe siekiamybė, bet būtinybė. Tai deklaruojama daugiau nei 20-tyje Europos šalių.

Mokytojai turi daug ir įvairių galimybių tobulėti – mokytis kasdienėje darbo aplinkoje,

202

European commission. Directorate-General for Education and CultureCommon European Principles for

Teacher1 Competences and Qualifications. Personal typescript.

69

naudotis profesine literatūra, bendradarbiauti su kolegomis ir mokytis iš jų, dalyvauti

kursuose, seminaruose, tęsti studijas aukštosiose mokyklose ir kt.

Tačiau ne visose šalyse ta būtinybė yra įteisinta, kaip oficiali, formali prievolė.

Pavyzdţiui, Nyderlanduose, Švedijoje, Islandijoje ir Norvegijoje tai yra palikta laisvam

mokytojų pasirinkimui. Ispanijoje, Liuksemburge, Lenkijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje ir

Slovakijoje taip pat nėra prievolės kelti kvalifikaciją, tačiau nuolatinis tobulėjimas

tiesiogiai susijęs su profesine karjera, įskaitant ir atlyginimo augimą203

. Švietimo

reformų dėka atsiradę pokyčiai be išimties visose ES šalyse yra pristatomi mokytojams

organizuojamų kursų, seminarų ar kitokių mokymų metu. Mokytojų profesinis statusas

varijuoja nuo paprasto darbuotojo (Švedijoje, Norvegijoje, visose trijose Baltijos šalyse,

Didţiojoje Britanijoje, Airijoje, Slovakijoje,Čekijos Respublikoje, Italijoje), valstybės

tarnautojo (Liuksemburge, Suomijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje) iki karjeros valstybės

tarnautojo (Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, kai kuriuose Lenkijos, Vokietijos,

Belgijos regionuose, Graikijoje, Kipre, Maltoje). Belgų, vokiečių, graikų, prancūzų,

ispanų, portugalų, kitų šalių mokytojai įgyja profesiją visam gyvenimui, o galimybę dirbti

šį darbą gali prarasti tik labai išimtinais atvejais. Ne visos šalys, kuriose PKT yra įteisinta

kaip profesinė pareiga nurodo, kiek laiko mokytojai privalo skirti šios pareigos atlikimas.

Šalyse, kurios pateikia šiuos indikatorius, minimalus PKT skiriamas laikas per metus labai

skiriasi. Pvz., Kipre pradinių klasių mokytojai PKT renginiuose privalo dalyvauti 50

valandų per metus; Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje

minimalus PKT laikas skirtas per metus - per 30 valandų; kitose šalyse, išskyrus Belgiją

(prancūziškai ir vokiškai kalbančias bendruomenes), - maţiau nei 20 valandų.

Kai kuriose šalyse mokytojams skiriamas tam tikras apmokamas darbo laikas,

kurį jie gali praleisti dalyvaudami PKT: Čekijoje savarankiškoms studijoms mokytojams

skiriama 12 darbo dienų per mokslo metus. Italijoje dėl laisvės mokyklose turėti lankstų

tvarkaraštį, mokyklos gali kelioms dienoms sustabdyti mokymo procesą ir kelias dienas

skirti intensyviam PKT, o darbo kontraktuose nurodyta, kad mokytojas per mokslo metus

be savo tiesioginio darbo turi 5 dienas dalyvauti PKT renginiuoe, Slovėnijoje ir Suomijoje

- 3 dienas; Jungtinėje Karalystėje – 5 dienas. Portugalijoje mokytojai yra įpareigoti

dalyvauti PKT darbo laiku, bet ne ilgiau kaip 10 val. per metus, tai priklauso nuo jų pačių

iniciatyvos, kitu atveju jų metinis leidimas nebūti darbe negali viršyti 5-8 dienų. Kai PKT

vyksta pamokų metu, mokyklos vadovas privalo uţtikrinti pavadavimą visose šalyse.

Pavaduojančių mokytojų trūkumas ir papildomos išlaidos neigiamai veikia mokytojų

dalyvavimą PKT visose šalyse.

203

Creating Effective Teaching and Learning Environments: First Results from TALIS (2009) EBPO

70

Lietuvoje mokytojams skiriamos 5 darbo dienos kvalifikacijai kelti ir tobulintis.

Iš vienos pusės, tai prievolė, įtvirtinta Švietimo įstatymu, bet iš kitos pusės – ji nėra

grieţta, nes mokytojai nėra kaip nors kontroliuojami, kada ir kaip jie kėlė kvalifikaciją,

profesinis tobulinimas nebėra susietas su jų profesine karjera. Trumpai tariant, tai palikta

laisvam mokytojo apsisprendimui.

6.4 Kvalifikacijos tobulinimo poreikiai, būdai ir vieta

Mokytojai visoje Europoje susiduria su labai panašiomis profesinės karjeros

problemomis. Pradedantiesiems reikia patyrusių mokytojų, mentorių paramos dėstant

konkretų dalyką, dirbant su klase, mokyklos administracijos pagalba reikalinga siekiant

perprasti mokyklos vidaus gyvenimo taisykles, normas, tradicijas, bendradarbiavimą su

kolegomis ir tėvais. TALIS tyrimo duomenimis, dauguma mokytojų, vienu ar kitu metu,

susiduria su trejopo pobūdţio profesinės karjeros problemomis:

1) bendravimo su mokiniais, jų tėvais, kartais ir kolegomis;

2) su naujų dalykų (pvz., bendrųjų ugdymo programų), mokymo priemonių

(pvz., interaktyvių lentų) pristatymu ar įvedimu į mokymo / dalyko programą;

3) specialiųjų poreikių vaikų integravimu (įskaitant ir gabius vaikus).

Šios problemos daţniausiai sprendţiamos konsultacijų ir mokymų metu, tokiu

būdu gilinamos ţinios, tobulinami įgūdţiai ir keliama profesinė kvalifikacija.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) atlikto

TALIS tyrimo (angl. Teaching and Learning International Survey) duomenimis, Lietuvos

mokytojai daţniausiai tobulina kvalifikaciją neformalių susitikimų metu,

organizuojamuose kursuose, taip pat skaitydami profesinę literatūrą204

. Taip pat

populiarios yra konferencijos ir seminarai, lankymasis kitose mokyklose ir ten stebint

ugdymo procesą (tai nėra įprasta daugelyje ES šalių). Mažiausiai dėmesio sulaukia

bendradarbiavimas su kolegomis, lankymasis vienas kito pamokose ir mokymasis

vienam iš kito, dalyvavimas profesinėse organizacijose ir tinkluose. Lietuvos mokytojai

labiausiai linkę tobulinti savo dalyko ţinias, atnaujinti didaktines kompetencijas.

Tai patvirtino ir 2011m. atliktas UAB „RAIT“ tyrimas. Išryškėjusios

individualizmo ir savininkiškumo nuostatos, nes manoma „ kad dalindamiesi savo

sukaupta patirtimi mokytojai jaučiasi prarandantys pranašumą ir vertę“(p.7)205

.

204

Lietuvos mokytojų profesinis tobulėjimas. Iš leidinio „Švietimo problemos analizė“ 2010, rugpjūtis Nr. 5

(45). ISSN 1822-4156. Prieiga internete; http://www.smm.lt/svietimo_ bukle/analizes.htm ir

http://portalas.emokykla.lt 205

R.Sadunišvili. Pagilintų interviu ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų administracijos

atstovais rezultatų apţvalga.- UAB RAIT.- Rankraštis, 2011

71

Multikultūrinės kompetencijos, valdymo ir administravimo, mokinių konsultavimo

klausimai yra mažiau svarbūs. Lietuvos mokytojų profesinio tobulinimo situacija,

sprendţiant iš dalyvaujančiųjų skaičiaus, atrodo labai gerai. Daugiau nei 90 proc. įsitraukia

į įvairias kvalifikacijos tobulinimo veiklas. Tačiau dalyvavimo intensyvumas kiek

maţesnis nei bendras TALIS vidurkis. Lietuvos mokytojų kvalifikacijos kėlimo prioritetai

taip pat skiriasi nuo bendrų tendencijų kitose šalyse. Pavyzdţiui, gilinimasis į profesinius

klausimus yra vienas iš aktualiausių daugelyje šalių, o Lietuvoje - tik ketvirtoje vietoje;

aukštesnį mokslinį laipsnį suteikiančios programos taip pat nepopuliarios – tik septintoje

vietoje; o šių dienų iššūkius atspindinčios temos (multikultūrinis ugdymas, globalizacijos

problemos ir pan.) dar neatranda atgarsio Lietuvoje, čia aktualios temos, susijusios su

kasdiene pedagoginio darbo praktika. Apskritai, kvalifikacijos kėlimo Lietuvos

mokytojai nesieja su savo profesine karjera, nes nemano, kad kursai, seminarai ar kiti

mokymai prisideda prie konkrečių pokyčių konkrečioje mokykloje. Lietuvos mokytojai

tradicinius seminarus, kursus laiko pasenusiomis, „moraliai susidėvėjusiomis“ formomis,

nemato juose praktinės naudos, jie norėtų dalintis savo patirtimi, bet norėtų atlygio uţ tai ir

bijo konkurencijos, palankiai vertina staţuotes Lietuvoje ir išvykas į uţsienį, savišvietos

prasmę matytų tik tuo atveju, jei būtų jį formaliai pripaţįstama. Apskritai į kvalifikacijos

kėlimo organizavimą ţiūrima kritiškai, nes jis nesiejamas su konkrečiai pokyčiais jų darbe,

o trumpalaikiai mokymai neduoda atgalinio ryšio.

Nei viena ES šalis nėra grieţtai nustačiusi kurios nors vienos konkrečios vietos

mokytojų kvalifikacijai tobulinti. Pirmenybė teikiama ne konkrečiai vietai ar

institucijai, bet paslaugos kokybei. ES Komisija pasisako uţ įvairių švietimo institucijų

bendradarbiavimą ir partnerystę, skatindama mokytojus mokytis ir iš kolegų, ir iš aukštųjų

mokyklų dėstytojų, iš profesionalių lektorių, atstovaujančių įvairias organizacijas (net ir uţ

švietimo sistemos ribų), skatinamas mokymasis darbo vietoje, nes ten yra palankiausios

sąlygos analizuoti savo darbo praktiką, poreikius, galimybes, stebėti kolegų darbą, dalintis

patirtimi ir pasiūlymais profesinės veiklos tobulinimui. ES dokumentuose ir praktikoje

nėra nuorodos į kurį nors vieną kvalifikacijos tobulinimo modelį kaip pavyzdinį. Yra

pripaţįstama, kad kiekviena situacija yra labai išskirtinė, savita, reikalaujanti lankstaus

poţiūrio, atitinkančio tos šalies pedagogų poreikius ir lūkesčius. Lietuvoje mokytojai

pasisako uţ galimybę mokytis mokykloje, anksčiau baigę aukštąsias mokyklas, norėtų

klausytis savo dėstomų dalykų paskaitų universitetuose. Vietinių švietimo centrų veikla

vertinama nevienareikšmiškai, nes jų veikla labai skiriasi skirtinguose regionuose.

72

6.5 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Suomijoje

Kiekvienas mokytojas Suomijoje turi galimybę kiekvienais metais 2-3 savo darbo

dienas skirti kvalifikacijos tobulinimui. Tokia tvarka yra patvirtinta mokytojų profesinės

sąjungos. Mokyklų vadovai, atsiţvelgdami į šią tvarką, taip pat gali reikalauti, kad

mokytojai (ypač tie, kurie retai dalyvauja profesijos tobulinimo renginiuose) nuolat keltų

kvalifikaciją.206

Jei mokytojai atsisako šios galimybės, tai direktorius (kai kuriose

mokyklose) turi teisę sumaţinti atlyginimą, atimdamas 2 ar 3 dienų uţdarbį. Suomijos

mokytojai mano, kad šių 2-3 dienų nepakanka, jie būtų linkę skirti daugiau laiko

profesiniam tobulinimuisi. Tačiau jis brangiai kainuoja, todėl mokyklos neišgali skirti

daugiau pinigų. Švietimo ministerija ir Nacionalinė Švietimo taryba taip pat remia

dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo kursuose, tačiau formaliai tai mokyklų pareiga

pasirūpinti savo mokytojų tobulinimusi. Daţnai mokytojai laisvu nuo darbo metu renkasi

jų poreikius tenkinančius kvalifikacijos kėlimo kursus ir net uţ juos susimoka.207

Kvalifikacijos kėlimo intensyvumas ir daţnis skiraisi atskiruose regionuose. Labiau nuo

didţiųjų miestų nutolusiuose regionuose (pvz., šiaurinėje dalyje). Pagrindinės

kvalifikacijos kėlimo kliūtys – nuotolis, pageidaujamų programų stygius, motyvacijos

stoka.

Kvalifikacijos tobulinimo kursus taip pat siūlo Nacionalinis profesinio

tobulinimo centras, savivaldybių suaugusiųjų švietimo centrai, „atviri“ universitetai,

švietimo skyriai, universitetai, kitos įvairios organizacijos. Kvalifikacijos kėlimo

poreikis daţnai būna susijęs su naujomis programomis, pakeitimais dalykų dėstyme,

kitomis naujovėmis. Pastaruoju metu labai populiarus dalinimasis profesine patirtimi.

Pavyzdţiui, mokytojai, remdamiesi savo kasdiene praktika, moko universiteto dėstytojus, o

pastarieji dalinasi naujausiais tyrimais bendrų seminarų metu. Tiek vieni, tiek kiti gali būti

ir lektoriais, ir besimokančiais tokių seminarų metu. Mokytojams suteikiamas tam tikras

akademinių kreditų skaičius (ar akademinių valandų), kurias jie gali panaudoti siekdami

mokslinio laipsnio ar laikydami juos įprasto kvalifikacijos kėlimo dalimi.

Mokytojų dalyvavimą kvalifikacijos kėlimo procese stebi ir fiksuoja Statistikos

departamentas ir Nacionalinė Švietimo taryba. Tikrai kvalifikuotu mokytoju įprasta

laikyti įgijusius magistro laipsnį ir toliau nuolat tobulinančius savo profesinę kvalifikaciją.

Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas organizuojamas taip:

206

The 2AgePro Consortium. (2009). Methods and practises utilized to support teachers’ professional

development: Current state description. Oulu, Finland: University of Oulu, Learning and Research Services. 207

Tuovinen, J. E. (2008). Teacher Professionalism – Viewpoints On Best Practice, the Case of Finland.

Pranešimas tarptautinėje konferencijoje AARE 2008 conference, Brisbane, Australia.

73

mokytojai savanoriškai prisiima atsakomybę uţ profesinį tobulėjimą,

patys renkasi kursus, programas, ir jiems teikiama parama įvairių stipendijų forma.

Darbdavys priima galutinį sprendimą apie kvalifikacijos kėlimą darbo metu;

mokyklos prisiima atsakomybę uţ savo darbuotojų profesinį tobulinimą.

Mokykloms skiriama parama iš savivaldybių biudţeto (apie 200 eurų mokytojui į metus);

pati vyriausybė, per Švietimo ministeriją ir jai pavaldţias institucijas,

prisiima atsakomybę uţ mokytojų kvalifikacijos tobulinimą, ypač tais atvejais, kai reikia

pristatyti naujus švietimo politikos klausimus, programas ar pan. Dalyvavimas tokiuose

renginiuose yra nemokamas, tačiau kelionės, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidų

kompensavimas yra svarstomas kiekvienu atveju atskirai ir yra derybų objektas su

darbdaviais (jei neskiriamas centralizuotas finansavimas). Mokytojų profesinio tobulinimo

programos sudaromos ir centralizuotai, ir kiekvienos mokyklos atskirai, priklausomai nuo

programų pobūdţio ir poreikio.

Mokytojų profesinio tobulinimo Konsultacinė Taryba parengė Ossav’os

programą 2010 – 2011 m., kuria numatoma reformuoti mokytojų kvalifikacijos kėlimą,

ţvelgiant į jį sistemingai, siekiant kokybės ir efektyvumo. Pirmenybė teikiama švietimo ir

organizacinei vadybai, mokytojams, kurių amţius siekia daugiau nei 55 metus, ir tiems,

kurie turėjo nedaug progų dalyvauti tęstiniame mokymesi pastaraisiais metais.

Suomija pasitiki savo mokytojais, vertina švietimą, tačiau tuo pačiu metu kelia

jiems aukštus reikalavimus. Todėl mokytojų pradinis rengimas ir tolesnis jų tobulinimas

laikomas labai atsakingu ir svarbiu. Tiek patys mokytojai, tiek jų darbdaviai, profesinės

sąjungos, kvalifikacijos kėlimo programų ir kursų rengėjai bei vykdytojai yra suinteresuoti

profesinio tobulinimo kokybe ir efektyvumu.

Atliktas UAB „RAIT“ tyrimas (2011) atskleidė, kad mokytojai turi maţai

pasitikėjimo tiek pačia švietimo sistema, tiek mokykla, kaip organizacija (kalbant apie

kvalifikacijos kėlimą) ir yra linkę daugiau veikti individualiai, savarankiškai.

6.6 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Jungtinėje Karalystėje

Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK), kaip ir Suomijoje, kvalifikacijos kėlimas

nėra centralizuotas. Jį atlieka įvairios, tiek valstybinės, tiek privačios institucijos.

Mokytojai renkasi profesinio tobulinimo paslaugos teikėją, remdamiesi jo reputacija,

profesionalumu, kompetencija. Centralizuotai akredituojamos tik aukštųjų mokyklų

74

programos.208

Kaip ir Suomijoje, taip ir JK yra aktyvios mokytojų profesinės sąjungos

(pavyzdţiui, Mokyklų ir kolegijų lyderių asociacija), besirūpinančios savo narių profesiniu

tobulinimu. JK plačiai paplitusi praktika remtis mokytojais-lyderiais, vadovaujančiais

mokytojais, kurie teikia profesinę - konsultacinę pagalbą kitiems mokytojams ir mokyklų

bendruomenėms. Todėl daţnai mokyklos pačios organizuoja profesinio tobulinimo kursus

savo ir kitų, kaimyninių mokyklų mokytojams.

TALIS tyrimo duomenimis, mokytojams skiriamos 5 dienos per metus

kvalifikacijai tobulinti ar kuriai nors kitai veiklai, nesusijusiai su tiesioginiu darbu (išimtis

- Škotija, kur prie 5 dienų dar papildomai skiriamos 35 valandos ir kvalifikacijos kėlimas

yra tiesiogiai susijęs su mokytojų laipsniais ir atlyginimo dydţiu). Tačiau galimybė

mokytis darbo metu yra ribota. Daţniausiai organizuojami tęstiniai vienos dienos, o ne

kelias iš eilės, kursai akademinių metų eigoje. Mokytojai patys yra suinteresuoti kelti

kvalifikaciją, nes tai svarbu yra darbdaviams, mokyklų bendruomenei, todėl mokytojai

daţnai tobulinasi papildomai, laisvu nuo darbo metu. Nors kvalifikacijos tobulinimas

planuojamas įvertinus individualius poreikiais (Škotijos pavyzdys), tačiau mokytojai turi

atsiţvelgti į bendrą mokyklos bendruomenės „politiką“, strategiją ir planą, taip pat paisyti

nacionalinių prioritetų. Pastaruoju metu daugėja mokytojų – lyderių, studijuojančių pagal

magistro programas ir besirenkančių studijų temas, artimas jų dėstomam dalykui (JK

pakanka ir bakalauro laipsnio dirbti mokykloje).

Profesinio tobulinimo programos sudaromos mokykloje ir yra integrali mokyklų

programos dalis. Universitetai stengiasi sudaryti lanksčias programas dirbančiųjų mokytojų

studijoms, darbdaviai taip pat sudaro sąlygas studijoms, tačiau mokytojai patys turi

padengti visas studijų išlaidas. „Atviri“ universitetai (nuotolinis mokymas) sudaro sąlygas

mokytis savo darbo vietoje ar namuose, derinant įvairias studijų formas. Mokytojai

pageidautų didesnės finansinės paramos kvalifikacijai kelti, daugiau laiko ir pavaduojančių

mokytojų, kad galėtų mokytis darbo metu. Paklausios programos, susijusios su dėstomu

dalyku, IKT taikymu, ugdymo turinio individualizavimu, vertinimu, specialiųjų poreikių

vaikų, talentingų vaikų mokymu.

Tuo tarpu, atliktas UAB „RAIT“ tyrimas (2011) atskleidė, kad Lietuvos

mokyklose maţai kur yra planuojamas profesinis tobulinimas, paremtas individualiais

poreikiais, visos organizacijos mastu. Menkai derinami mokyklos ir mokytojų poreikiai.

JK labai daţnai mokytojais priimami dirbti asmenys, neturintys profesinės

kvalifikacijos ar išsilavinimo. Ji įgyjama darbo metu, sudarant galimybę mokytis iš

208

Asmeninė komunikacija su organizacijos Specialist Schools and Academies Trust (SSAT), UK ,

specialistais.

75

praktikų kolegų, kelti kvalifikaciją darbovietėje, įvairiuose kursuose, studijuojant

kolegijose ar universitetuose. Pradedantiems mokytojams taikomas „indukcinis“

laikotarpis, kurio metu jie gauna vyresniųjų mokytojų, mentorių nuolatinę pagalbą,

pavyzdţiui, paskutinį vasaros mėnesį jiems organizuojami intensyvūs mokymai, kad atėjus

rugsėjui jie būtų pasirengę darbui mokykloje. Lietuvoje nėra galimybės dirbti mokytoju

neturint profesinės kvalifikacijos.

6.7 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Airijoje

Analizuojant kitų šalių patirtį, galima išskirti Airijos patirtį. Airijoje situacija

rodo, kad mokytojai turi keistis didelio neuţtikrintumo aplinkoje, kur tradiciniai mokytojo-

mokinio santykiai daugiau nebeveikia ir kurioje mokykla ir visuomenė turi rasti naują

pusiausvyrą funkcionuoti. Siaurasis kvalifikacijos tobulinimo apibrėţimas akcentuoja į

uţimtumą orientuotą į mokymosi - kvalifikacijos tobulinimo - veiklą, kuria siekiama

spręsti problemas darbo vietoje. Platesnis apibrėţimas siekia įtvirtinti nuostatą, kad PKT

tai įvairios susijusios veiklos, padedančios mokytojui plėsti asmeninį išsilavinimą, gilinti

profesines kompetencijas, gerinti ugdymo filosofijos principų ir technikų supratimą.

Airijos vyriausybė mano, kad geriausia grąţa iš būsimų investicijų į mokytojų rengimą

ateis iš teisingai suprastos, kruopščiai suplanuotos ir nacionaliniu lygiu paskleistos

kvalifikacijos kėlimo sistemos, besiremiančios mokytojo karjeros idėja. Airijos nacionalinę

mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemos (ICPD- „in-career profesional development“ )

koncepciją sudaro tokie elementai:

- ICPD sprendimų priėmimo lygmuo. Tai gali būti nacionalinis,

regioninis, vietinis ar mokyklos lygmuo;

- ICPD politikos agentai. Tai asmenys, turintys politikos formavimo

galią, tokie kaip ministras ar vyriausybės departamentas, administratoriai ar politikos

įgyvendintojai ir profesionalai, kurie pataria politikams;

- ICPD politikos uţdaviniai. Juos sudaro kertinės veiklos, tokios kaip

poreikių identifikavimas, turinio sritys, finansavimas, organizacinė struktūra ir vertinimas;

- ICPD politikos vartotojai. Apima visus dalyvaujančius mokytojų

kvalifikacijos tobulinime. Tokie vartotojai gali būti atskiri asmenys, grupės, mokyklos,

vietiniai švietimo vadovai/skyriai ar visa nacionalinė švietimo sistema.

- ICPD politikos įgyvendinimo instrumentai. Jie apima įpareigojimų,

skatinimų, gebėjimų kūrimą ir sistemą keičiančius mechanizmus;

76

Airijos PKT sistemai būdingas fragmentiškumas ir sunkumai identifikuojant

ir įvertinant vykstančius PKT procesus. Airijos nacionalinę PKT politikos sistemą

sudaro/vykdo vietinės iniciatyvos (mokyklų ar jų grupių); agentūros (vadybinės

institucijos), universitetai, mokytojų centrai ir mokytojų rengimo institucijos. Airijoje

trūksta formalizuotos nacionalinės PKT politikos ir priemonių. Dabartinė sistema,

besivadovaujanti iš pačių mokytojų ir mokyklų (bottom –up) kylančiu poţiūriu, susideda

iš 4 pagrindinių veikėjų:

Švietimo inspektoratų sistema, kuri organizuoja mokytojų

mokymus per vasaros atostogas. Šie mokymai koncentruojasi daugiausia į

programos turinį.

Mokytojų dalykininkų asociacijos, kurios nacionaliniu ir vietos

lygmeniu savo nariams vykdo tam tikro dalyko PKT veiklas. Šios veiklos pasiţymi

formų įvairove: konferencijos, seminarai, mokymai, paskaitos.

Profesinio rengimo komitetai, kurių kiekvienas turi KT padalinį,

organizuojantį mokytojų ir mokyklų vadovų KT. Tokias veiklas organizuoja

atskiras ar keli profesinio rengimo komitetai.

Institucijos ir organizacijos, tokios kaip universitetai, mokytojų

centrai ir įvairios vadybinės struktūros, veikiančios individualiai ir kartu su kitomis,

organizuojančios įvairias PKT veiklas, kurios apima profesinių ţinių atnaujinimą,

metodologiją, klasės valdymą, administracinius klausimus ir kt.

Airijoje, remiantis edukologiniais tyrimais, išskirimi 9 PKT politikos

formavimo proceso veiksniai: programų vystymas/pokyčiai; mokinių mokymosi

sunkumai, moksleivių paţangumo vertinimo pokyčiai; mokyklos ryšys su mokinio

namais/tėvais; mokymo metodikos ir klasės valdymas; pastoralinės paslaugos ir

konsultavimas; mokyklos administravimas; ţinių ir gebėjimų atnaujinimas; mokytojai,

dirbantys dalį laiko.

6.7 Mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Lenkijoje

Lenkijoje PKT yra skiriamas į kvalifikacijos kėlimą ir kvalifikacijos

tobulinimą. Mokytojų kvalifikacijos kėlimas susijęs su formaliai pripaţintu sertifikavimo

procesu keliant kvalifikaciją (atestacija). Tai yra privaloma. Kvalifikacijos tobulinimas yra

orientuotas į mokytojo profesinių kompetencijų tobulinimą ir nėra susijęs su mokytojų

atestacija bei nėra privalomas.

PKT organizuojamas šiomis formomis:

77

- individualus mokymasis, taikant nuotolinio mokymo ir konsultavimo

programas mokykloje.

- tarpmokyklinis mokymasis, skirtas mokytojų mokytojų rengimui ir tam

tikrų dalykų mokytojų kvalifikacijos tobulinimui.

- vietos švietimo valdţios pagalba ir konsultacijos apie mokymo metodus ir

strategijas, mokymo programas.

Mokytojų dalykininkų kvalifikacijos tobulinimą vykdo mokytojas-

konsultantas. Vienas konsultantas yra skiriamas 120 mokytojų grupei. Konsultanto

pedagoginio darbo krūvis 18 val. Per savaitę, iš kurių dalį privalo skirti mokytojų

kvalifikacijos tobulinimui. Pagrindinis konsultantų veiklos tikslas – teikti visapusišką

pagalbą konkretaus dalyko mokytojams.

Šalyje PKT vykdomas regioniniu ir nacionaliniu lygmenimis. Regioniniame

lygmenyje PKT paslaugas teikia tiek valstybinės, tiek privačios institucijos,

organizuojančios skirtingo tipo PKT renginius (seminarus, konsultacijas, konferencijas,

kursus ir pan.), atsakingos uţ individualiam tobulinimuisi skirtos mokymosi medţiagos

parengimą. Nacionaliniu lygmeniu veikia nacionalinės PKT agentūros, pavaldţios

Švietimo ministerijai. Tokios institucijos Lenkijoje yra:

- Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo centras (Centralny Osrodek

Doskonalenia Nauczycieli – CODN), kuris atsakingas uţ PKT standartų ir modelių

kūrimą209

.

- Pedagoginės ir psichologinės pagalbos metodinis centras (Centrum

Metodyczne Pomocy Psychologiczno-Pedagogicznej)

- Nacionalinis švietimo programų kūrimo centras (Krajowy Osrodek

Rozwoju Programów Szkolnych), atsakingas uţ PKT paslaugas teikiančių institucijų ir

programų akreditaciją 210

.

6.8 Apibendrinimas

Kvalifikacijos kėlimo modeliai ES šalyse varijuoja, priklausomai nuo konkrečios

šalies situacijos, poreikių, tradicijų ir yra kintantys, atsiţvelgiant į laikotarpio ypatumus,

švietimo politiką, pedagogų lūkesčius ir pageidavimus. Tačiau visose šalyse į pedagogų

kvalifikacijos kėlimą ţiūrima kaip į visą gyvenimą trunkantį lavinimąsi, tobulinimąsi,

reflektuojant savo ir kitų patirtis, mokantis iš artimos ir tolimos aplinkos, atsiţvelgiant į

209

http.www.codn.edu.pl 210

Institutional Approaches to Teacher Education within Higher Education in Europe: Current Models and

New Developments. Bucharest, 2003. http://www.cepes.ro/publications/pdf/teacher.pdf

78

savo šalies, ES ir pasaulinius procesus bei pokyčius, ateities tendencijas. Pagrindinis

kvalifikacijos kėlimo tikslas - gerinti mokymą ir mokymąsi klasėje, ugdyti savarankiškai

mąstančius, gebančius kūrybiškai bei sėkmingai veikiančius piliečius.

Lietuva bendrame ES kontekste, sprendţiant iš dalyvaujančiųjų skaičiaus

profesiniame tobulinime, atrodo labai neblogai, tačiau skirtingai nei kitų šalių pedagogai,

Lietuvos mokytojai maţai domisi globaliai reikšmingomis temomis, maţai linkę dalintis

savo praktika su kitais, dalyvauti profesiniuose tinkluose ir savo profesinės karjeros nesieja

su kvalifikacijos kėlimu.

79

VII. PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMOS STIPRYBIŲ,

SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ APRAŠYMAI

Laikantis klasikinės SSGG atlikimo matricos (stiprybės ir silpnybės yra

organizacijos, o šiuo atveju PKT, kaip veiklos srities viduje besireiškiančios problemos,

sugebėjimai, o galimybės ir grėsmės - kas veikia organizaciją, o šiuo atveju PKT, kaip

veiklos sritį iš išorės) buvo apsibrėţta, kad, kalbant apie analizuojamos srities vidų,

vertinamos organizacinės veiklos, kurios vyksta mokyklose, švietimo centruose,

savivaldybėse – t.y. subjektuose esančiuose arti kvalifikacijos paslaugos gavėjo. Prie šių

subjektų priskiriamas UPC ir kitos institucijos, teikiančios kvalifikacijos tobulinimo

paslaugas ar betarpiškai susijusios su jų organizavimu. Studijos autoriai stiprybių -

silpnybių dimensijose įvardijo minėtų institucijų sugebėjimus organizuoti PKT,

konkuruoti arba bendradarbiauti, kokybiškai teikti paslaugas, naudoti išteklius.

Analizuojant PKT galimybes ir grėsmes vadovautasi nuostata, kad PKT, kaip

srities, veiklos išorė yra tokių PKT subjektų kaip Seimas, Švietimo ir mokslo ministerija,

UPC veikimas. Vadovaudamiesi šia nuostata studijos autoriai galimybių ir grėsmių

dimensijoje įvardino galimai tikėtinas aplinkybes, kurias analizuojamoje srityje gali

lemti/sukurti minėti subjektai ir kas turės analizuojamai sričiai realios naudos (galimybės)

arba jei minėti subjektai sukurs tokias aplinkybes (atliks veiksmus arba jų neatliks), dėl

kurių PKT sričiai bus padaryta ţala.

Kadangi objektyvių stiprybių ir silpnybių arba galimybių ir grėsmių matą įvardyti

yra sunku, tyrėjai savo argumentaciją, kodėl tam tikras aplinkybes priskyrė vienai ar kitai

dimensijai, grindė atliktuose empiriniuose tyrimuose uţfiksuotais parametrais (esant

reikalui, tai gali pagrįsti analizės medţiaga) ir sutarimo ieškojo taikydami konsensuso

metodą.

80

VIDINĖ APLINKA

Stiprybės Silpnybės

1. Aiški PKT finansavimo sistema (mokinio

krepšelis, projektiniai pinigai);

2. Decentralizuota PKT sistema ir paslaugų

teikėjų įvairovė;

3.Uţtikrintas PKT paslaugų prieinamumas:

išplėtotas mokytojų švietimo centrų tinklas

regionuose; aiškios centrų funkcijos.

4. PKT pasiūlos įvairovė (formos,

priemonės, vieta ir pan.);

5. PKT, kaip vieną iš veiklų, integruojančių

projektų ir programų gausa.

6. Veikia Lektorių sertifikavimo sistema

(parengta ŠDC, svarstyta ŠMM);

7. Sukurti Pradedančiojo mokytojo

standarto pradmenys (ŠDC ir tarptautinės

komandos parengtas kompetencijų aprašas,

įteiktas ŠMM)

8. Mėginama remtis mokyklų prioritetais

bei mokytojų poreikiais.

1.PKT proceso organizavimas vyksta be

aiškaus vadybinio modelio, schemos

(daugiau chaotiškai);

2.Formalizuotas ir uţdaras paslaugų

vertinimas (nevertinama kokybė arba maţai

vertinama);

3. PKT neturi aiškios orientacijos į rezultatą

(klasės, mokyklos lygmeniu);

4. Trumpalaikiai PKT renginiai, neturintys

ilgalaikio poveikio;

5. Menkai tarpusavyje derinami mokyklų ir

individualūs mokytojų poreikiai;

6.Mokytojai, mokyklos ir švietimo centrai

maţai dalinasi profesine patirtimi

7. PKT suprantama siaurai (vyrauja

domėjimasis dėstomo dalyko tobulinimu,

maţai skiriama dėmesio naujovėms,

susijusioms su globaliais pokyčiais,

visuomeninėmis tendencijomis);

8. Mokyklos ir mokytojai ne visada gali

pasirinkti pageidaujamą PKT paslaugos

teikėją (jei pinigai savivaldybės švietimo

centre);

9. Informacijos apie PKT teikiamas

paslaugas prieinamumas, išsamumas.

IŠORINĖ APLINKA

Galimybės Grėsmės

1.Sukurta tarpusavyje derančių PKT 1.Nebus vieningos PKT koncepcijos;

81

dokumentų sistema;

2. PKT remsis valstybine švietimo

strategija;

3. Bus realiai pripaţįstami ES prioritetai:

kokybė, efektyvumas, tęstinis mokymasis,

partnerystė, mobilumas (orientacija į ES

standartus)

4. Vykdant PKT bus orientuojamasi į

patobulintą mokytojų profesijos

kompetencijos aprašą, kaip svarbiausią

norminį dokumentą.

2.ŠMM švietimo strategijoje nebus

numatytasPKT kokybės vertinimas (nėra

aiškių kokybės vertinimo kriterijų, neaiškus

tolesnis akreditacijos sistemos likimas);

3.Pedagoginės kvalifikacijos reikalavimai

bus orientuoti ne į kompetencijas, o į

formalius reikalavimus;

4. Neatsiras formali ir neformali veiksmų

koordinacija tarp PKT institucijų;

5. Viešųjų pirkimų įstatymas bus

orientuotas į „pigią prekę“ (maţiausia kaina

82

VIII. SIŪLYMAI, KURIOMIS KRYPTIMIS TOBULINTINA PEDAGOGŲ

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO SISTEMA

1. Didinti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo galimybes, parengiant strategiškai

pagrįstą pedagogų kvalifikacijos koncepciją ir atnaujinant Mokytojų profesijos

kompetencijų aprašą, kompetencijas siejant su mokytojo pedagogine kvalifikacija.

2. Plėtoti esančias pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos stiprybes,

atkreipiant dėmesį į būtinybę tobulinti šios sistemos viduje proceso organizavimo vadybinį

modelį ir paslaugos vertinimą kaip kontekstualaus ir sisteminio proceso monitoringą

3. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimą planuoti strategiškai visais lygmenimis

(valstybė, savivaldybė, mokykla, mokytojas) pagal numatytus prioritetus ir sieti su

pokyčiais ugdymo procese, kurie vestų į finansinį skatinimą ir/ ar karjeros galimybes.

83

IX. REKOMENDACIJOS EFEKTYVAUS PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS

TOBULINIMO SISTEMOS FUNKCIONAVIMO MODELIAVIMUI

1. Kuriant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo modelius, atsiţvelgti į

centralizacijos, decentralizacijos, koncentracijos ir dekoncentracijos principų

įgyvendinimą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje.

2. Vadybiškai pagrįsti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo proceso

organizavimą, remiantis šiuo modeliu:

a. Hierarchinė struktūra - pavaldumas, iniciatyvų atsiradimas, derinimas,

veiksmų (juridinis ir biurokratinis) tvarkymas.

b. Bendri tikslai - kaip jie įgyvendinami: centriniame lygmenyje tarp

skirtingų institucijų; centro ir vietos (regiono/savivaldybės) prasme; vietos

prasme tarp paslaugos vartotojo ir tiekėjo; tarp skirtingų paslaugos tiekėjų?

c. Koordinavimas - kas reguliuoja einamuosius klausimus, nesusipratimus,

bendradarbiavimą?

d. Darbo pasidalijimas - išteklių naudojimo efektyvumas vykdant funkcijas.

e. Darbo rezultatai ir jų matavimas.

3. Numatyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugos kokybės vertinimo

procesą ir principus. Remtis konceptualiai ir metodologiškai pagrįsta dualistine

vertinimo sistema, uţtikrinančia vidinio ir išorinio vertinimo dermę, atskleidţiančia

pedagogų kvalifikacijos tobulinimo kokybę horizontaliais ir vertikaliais

lygmenimis bei atsiţvelgiant į kontekstualumą globaliame pasaulyje.

84

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Ališauskas R., Dukynaitė R. Kokybės uţtikrinimo tendencijos [nepublikuotas

rankraštis]. Anykščiai, 2005

2. Alytaus rajono švietimo ir pedagoginės psichologinės pagalbos centro direktoriaus

2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta 2011-04-22]. .

<http://www.arsc.alytus.lm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=81&Itemid

=83>

3. Alternatyvus ugdymas švietimo sistemoje [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://www.alternatyvusugdymas.lt/>

4. Anykščių švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita. [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.centras.anyksciai.lm.lt/index.php/apie-mus/56>

5. Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis: Magistro

darbas: Edukologija / Švietimo vadyba. Vilnius: VPU, [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-

04-22].<http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-

88267/DS.005.0.01.ETD>

6. Bakšienė J. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas decentralizacijos sąlygomis. Tyrimas

atliktas rašant magistro kvalifikacinį darbą. Anykščiai, 2009

7. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html>

8. Birţų rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html>

9. Brandos egzaminų kokybės sistemos plėtra. Nacionalinis egzaminų centras

[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-27]. <http://www.egzaminai.lt/49/>

10. Creating Effective Teaching and Learning Environments: First Results from TALIS

[interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-15].

<http://www.namsmat.is/vefur/eydublod/talis/2talis2009_full_3.pdf>

11. Deming W. E. Out of the crisis. Cambridge. London: The MIT Press, 2000.

12. Directorate-General for Education and CultureCommon European Principles for

Teacher1 Competences and Qualifications. Personal typescript.

13. Edukacinės kompetencijos centras. Kauno technologijos universitetas [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4072>.

14. Ekonominio švietimo sklaidos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.essc.lt/mokymasa>

15. Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, 2008 metų veiklos ataskaita

[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-

ataskaitos.html>

16. Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centro 2008 metų veiklos ataskaita.

[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-

ataskaitos.html>

17. Fiddler M., Marienau C., Whitaker U. Assessing learning: standards, principles, and

procedures. 2nd ed. – Chicago (Ill.): Council for Adult and Experiential Learning; Dubuque

(Iw.): Kendall / Hunt Publishing Company, 2006

18. Gotethe – Institut Litauen [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].

<http://www.goethe.de/ins/lt/prj/for/ltindex.htm>

19. Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.ignalinospmmmc.lt/>

20. Institucijų, vykdančių mokytojų ir švietimo pagalbą teikiančių specialistų kvalifikacijos

tobulinimą, veiklos vertinimas ir akreditacija. Valstybės ţinios 2006, Nr. 25-851

21. Guskey T.R. Profesinio tobulinimosi vertinimas. Vilnius: Garnelis, 2004

22. Jaunimo karjeros centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://jkc.isprendimai.lt/lt/mokymai/mokymai/kursai/>

http://www.alternatyvusugdymas.lt/

http://www.centras.anyksciai.lm.lt/index.php/apie-mus/56

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-88267/DS.005.0.01.ETD

http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20100702_112625-88267/DS.005.0.01.ETD

http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html

http://www.pmmmc.puslapiai.lt/Apie%20centra.html

http://www.egzaminai.lt/49/

http://www.education.ktu.lt/wordpress/?page_id=4072

http://www.essc.lt/mokymasa

http://www.spc.progresas.lt/158,veiklos-ataskaitos.html




http://www.goethe.de/ins/lt/prj/for/ltindex.htm

http://www.ignalinospmmmc.lt/

http://jkc.isprendimai.lt/lt/mokymai/mokymai/kursai/

85

23. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros centro 2008 metų veiklos ataskaita

[interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/>

24. Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centro nuostatai. Kaišiadorių rajono

švietimo ir kultūros paslaugų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/nuostatai/nuostatai.htm>

25. Katiliūtė E. ir kt. Mokyklos savęs vertinime naudojamų tyrimo instrumentų koncepcija.

– Vilnius: [Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra, 2009

26. Kauno kvalifikacijos tobulinimo centro programos. Kauno kvalifikacijos tobulinimo

centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <

http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos>

27. Kauno pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-

22].<http://www.kppt.lm.lt/paslaugu_sarasas.html>

28. Kauno pedagogų kvalifikacijos centro 2011 metų veiklos programa [interaktyvus],

2011 [ţiūrėta 2011-04-22]. < http://www.kpkc.lt/nauja/data/home/2011.pdf>

29. Kėdainių švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.centras.kedainiai.lm.lt/apie_centra.htm>

30. Kėdainių švietimo centro ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.centras.kedainiai.lm.lt/dokumentai/ataskaitos/ataskaita_2009.doc>

31. Key Data on Education in Europe EURYDICE. Brussels: Education, Audiovisual and

Culture Executive Agency (EACEA) [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-15].

<http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series /105EN.pdf>

32. Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-

04-12]. < http://www.kpskc.lt/content/view/66/61/ >

33. Klaipėdos pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://sites.google.com/site/klaipedosppt/paslaugos/paskaitos-ir-seminarai>

34. Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centro Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo

pertvarka [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.kpskc.lt/content/view/33/38/>

35. Klaipėdos rajono švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-20].

<http://www.krsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=54>

36. Klaipėdos universiteto Tęstinių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.tsi.lt/?lt=1267441509>

37. Kompleksinė programa "Kompetencijų ir gebėjimų ugdymas bendrojo lavinimo

mokyklose" 7 interesų grupėms. Mokytojų kompetencijų centras. [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.mtc.lt/index.php?id=488>

38. Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir uţsienyje analizė


<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-

darbai/tyrimai/projekto/1550-konsultacinespaslaugos.html>

39. Kritinio mąstymo ugdymo programos mokytojo ir lektoriaus sertifikavimo standartai ir

procedūros. Vilnius, 2004.

40. Kvalifikacijos tobulinimo renginių Kauno kvalifikacijos centre kokybė ir poreikiai


<http://www.kpkc.lt/nauja/data/stat/rysio_tyrimas_2009.pdf>

41. Lauţackas R., Gedvilienė G., Tūtlys V., Juozaitienė D. Mokytojų kvalifikacijos

tobulinimo poreikiai. Pedagogika. 2008 (89). p. 29-44

42. Lazdijų rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8

>

43. Leidykla „Šviesa. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.sviesa.lt/lt.php/renginiai/>

44. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.lasuc.lt/index.php>

http://kaisiadoriuskpc.lt/apie_centra/nuostatai/nuostatai.htm

http://www.kpkc.lt/nauja/index.php?page=programos

http://www.kppt.lm.lt/paslaugu_sarasas.html

http://www.kpkc.lt/nauja/data/home/2011.pdf

http://www.centras.kedainiai.lm.lt/apie_centra.htm

http://www.centras.kedainiai.lm.lt/dokumentai/ataskaitos/ataskaita_2009.doc

http://eacea.ec.europa.eu/education/eurydice/documents/key_data_series%20/105EN.pdf

http://www.kpskc.lt/content/view/66/61/

http://sites.google.com/site/klaipedosppt/paslaugos/paskaitos-ir-seminarai

http://www.kpskc.lt/content/view/33/38/

http://www.krsc.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=52&Itemid=54

http://www.tsi.lt/?lt=1267441509

http://www.mtc.lt/index.php?id=488

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-konsultacinespaslaugos.html

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1550-konsultacinespaslaugos.html

http://www.kpkc.lt/nauja/data/stat/rysio_tyrimas_2009.pdf

http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8

http://www.ppt.lazdijai.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=10&Itemid=8

http://www.sviesa.lt/lt.php/renginiai/

http://www.lasuc.lt/index.php

86

45. Lietuvos bendrojo lavinimo Besimokančių mokyklų tinklai. Švietimo ir mokslo

ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://www.sac.smm.lt/index.php?id=21f>

46. Lietuvos jaunimo turizmo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01da

teformat=%25Y%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62>

47. Lietuvos jaunimo turizmo centro nuostatai [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ljtc.lt/index.php/centro-nuostatai>

48. Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro nuostatai [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-

21]. <http://www.gamtininkai.lt/Istorija/nuostatai.html>

49. Lietuvos katechetikos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ltkc.lt/index.php?link=about>

50. Lietuvos kūno kultūros akademijos tęstinių studijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. < http://www.lkka.lt/index.php?cid=435>

51. Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro nuostatai. Lietuvos mokinių

informavimo ir techninės kūrybos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.lmitkc.lt/lt/informacija>

52. Lietuvos mokinių ir studentų sporto centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].

<http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=2

7>

53. Lietuvos mokytojų profesinis tobulėjimas. Švietimo problemos analizė [interaktyvus],

2010, rugpjūtis Nr. 5 (45) [ţiūrėta 2011-04-21]. <http://www.smm.lt/svietimo_

bukle/analizes.htm> ir <http://portalas.emokykla.lt>

54. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos 2011–2013 metų strateginis

veiklos planas. 2011 m. vasario 28 d.LR Švietimo ir moksli ministro įsakymas Nr. V-330

[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12]. <http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-

2013.pdf>

55. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo

priemonių, uţ kurių vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendinimo planas.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. geguţės 7 d. įsakymas Nr. ISAK-

955 [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-13]. <http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-

12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf>

56. Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://lt-lt.facebook.com/pages/Lietuvos-švietimo-centrų-darbuotojų-asociacija/>

57. Lietuvos vaikų ir jaunimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.lvjc.lt/index.php?page=apie-lvjc-2&hl=lt_LT >

58. Lyderių laikas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].

<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/>

59. LMTA muzikos mokymo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://mums.lmta.lt/>

60. LR Darbo kodeksas. Valstybės ţinios, 1985, 2002-06-26, Nr. 64-2569

61. LR mokslo ir studijų įstatymas. Valstybės ţinios, 2009, Nr. 54-2140

62. LR Švietimo įstatymas. Valstybės ţinios, 2003, Nr. 63-2853

63. Marijampolės kolegijos tobulinimosi studijų centras. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-

22]. <http://tsc.marko.lt/index/about/id/1>

64. Marijampolės švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855>

65. Marijampolės švietimo centro programos. Marijampolės švietimo centras

[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://marijampolesc.w3.lt/page17.php>

66. Mokyklų tobulinimo programa [interaktyvus], 2006 [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.mtp.smm.lt/>

http://www.sac.smm.lt/index.php?id=21f

http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01dateformat=%25Y%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62

http://www.ljtc.lt/index.php?mact=News,cntnt01,detail,0&cntnt01articleid=225&cntnt01dateformat=%25Y%20%25m%20%25d&cntnt01returnid=62

http://www.ljtc.lt/index.php/centro-nuostatai

http://www.gamtininkai.lt/Istorija/nuostatai.html

http://www.ltkc.lt/index.php?link=about

http://www.lmitkc.lt/lt/informacija

http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=27

http://www.lmssc.smm.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=50&Itemid=27

http://www.smm.lt/svietimo_%20bukle/analizes.htm

http://www.smm.lt/svietimo_%20bukle/analizes.htm

http://portalas.emokykla.lt/

http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-2013.pdf

http://www.smm.lt/veikla/docs/org_isa_SP_2011-2013.pdf

http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf

http://www.smm.lt/veikla/docs/lrv/08-12/Isakymas-1priedas%2005-05.pdf

http://lt-lt.facebook.com/pages/Lietuvos-%C5%A1vietimo-centr%C5%B3-darbuotoj%C5%B3-asociacija/

http://www.lvjc.lt/index.php?page=apie-lvjc-2&hl=lt_LT

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/

http://mums.lmta.lt/

http://tsc.marko.lt/index/about/id/1

http://www.infolex.lt/marijampole/Default.aspx?Id=3&DocId=22855

http://marijampolesc.w3.lt/page17.php

http://www.mtp.smm.lt/

87

67. Mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų,

mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimo

tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. lapkričio 23 d.

įsakymas Nr. ISAK-2275 [interaktyvus], 2007 [ţiūrėta 2011-04-

22].<http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-11-23-ISAK-2275.pdf>

68. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. Valstybės ţinios, 2007, Nr. 12-511

69. Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų (išskyrus psichologus) atestacijos nuostatai.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr.

ISAK- 3216 [interaktyvus], 2008 [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.smm.lt/prtm/mkt/index.htm>

70. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimas, sociologinio tyrimo ataskaita


<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc>

71. Mokytojų tobulinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.mtc.lt/>

72. Molėtų švietimo centro nuostatai [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://sc.moletai.lt/dokumentai/SCnuostatai.pdf>

73. Molėtų švietimo centro programos. Molėtų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm>

74. MOST/Studentų mainai ir padedančiojo mokytojo standarto kūrimas. Šiuolaikinių

didaktikų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.sdcentras.lt/proj_most.htm>

75. Nacionalinė bendrojo lavinimo Mokyklų tobulinimo programa plius. Švietimo ir

mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-14].

<http://www.sac.smm.lt/index.php?id=20c>

76. Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.nmva.smm.lt>

77. Nacionalinės M.K Čiurlionio menų mokyklos Meninio ugdymo pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.cmm.lt/cms/content/view/34/67/>

78. Nacionalinis egzaminų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://www.egzaminai.lt/45/>

79. Negaišk laiko patyčioms! Tu gali kurti. Europos socialinis verslumo ugdymo ir

inovatyvių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://europe-

institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti>

80. Olweus patyčių prevencijos programa. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos

centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sppc.lt/index.php?901799580>

81. Pagilintų interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir

mokyklų administracijos atstovais rezultatų apţvalga. Projektas „Pedagogų kvalifikacijos

tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra“. Vilnius: UAB “RAIT“, 2011.

82. Palangos miesto pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.palangospmmmc.lt/index.php?page=apie_pmmc>

83. Panevėţio pedagogų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ppsc.lt/>

84. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.psc.visiems.lt/>

85. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė [interaktyvus], 2010

[ţiūrėta 2011-04-22

<http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf>

86. Panevėţio rajono pedagogų švietimo centro veiklos analizė. [interaktyvus], 2011

[ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf>

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-11-23-ISAK-2275.pdf

http://www.smm.lt/prtm/mkt/index.htm

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/mokytoju_kvalifikac_tobul_ataskaita_04.doc

http://www.mtc.lt/

http://sc.moletai.lt/dokumentai/SCnuostatai.pdf

http://sc.moletai.lt/fr_programos.htm

http://www.sdcentras.lt/proj_most.htm

http://www.sac.smm.lt/index.php?id=20c

http://www.nmva.smm.lt/

http://www.cmm.lt/cms/content/view/34/67/

http://www.egzaminai.lt/45/

http://europe-institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti

http://europe-institute.com/projektai/negaisk-laiko-patyciomstu-gali-kurti

http://www.sppc.lt/index.php?901799580

http://www.palangospmmmc.lt/index.php?page=apie_pmmc

http://www.ppsc.lt/

http://www.psc.visiems.lt/

http://www.prpsc.lt/images/file/Veikla/2010%20m_%20PSC%20ataskaita.pdf

88

87. Paulauskas R., Ušeckienė L., Bakutytė R. Pedagogų poţiūris į profesijos prestiţo

veiksnius. Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (24). p. 127-138

88. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtros projektas.

Pagilinto interviu su ekspertais ir fokusuotų grupinių diskusijų su mokytojais ir mokyklų

administracijos atstovais rezultatų apţvalga, 2011. UAB „RAIT“

89. Pedagogų profesinės raidos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <

www.pprc.lt>

90. Pedagogų rengimo reglamentas. Valstybės ţinios, 2008, Nr. 143-5734

91. Pilietinių iniciatyvų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].<http://www.pic.lt/>

92. Prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui,

ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui

specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. < http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2008-02-12-ISAK-398.pdf>

93. Profesijos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai. Lietuvos Respublikos švietimo

ir mokslo ministro 2007 m. balandţio 3 d. įsakymas Nr. ISAK- 591. [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-04-03-ISAK-591.pdf>

94. Pukelis K., Savickienė I., Fokienė A. Profesijos pedagogų kvalifikacijos kėlimo

programų rengimo metodologija. Kaunas: VDU, 2009

95. Putinaitė N. 2010 m. pokyčiai rengiant pedagogus [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-15].

< http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf>

96. Raseinių pedagoginė psichologinė tarnyba [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.raseiniai.lt/index.php?3600272115>

97. Raseinių rajono švietimo centro 2011 metų veiklos programa [interaktyvus], 2011

[ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.raseiniusvietimocentras.lt/index.php?-331442490>

98. Skuodo švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-

04-22].

<http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Versl

o%20programos%20ataskaita3.doc>

99. Smaliukienė R., Prakapas R., Korsakienė R. Apskrities viršininkų ir savivaldybių

administracijų švietimo padalinių konsultacinės veiklos plėtojimo prioritetai. Vilnius:

Nacionalinė mokyklų vertinimo agentūra; Panevėţio pedagogų švietimo centras, 2009.

100. Soros International House [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.sih.lt/ih_sertifikatas>

101. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-

22]. <http://www.sppc.lt/>

102. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro ES projektai [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.sppc.lt/index.php?-1045542225>

103. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro nuostatai. [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-22].

<http://www.aikos.smm.lt/aikos/svietimo_ir_mokslo_institucijos.htm?m=institution&a=disp

layItem&id=193101717>

104. Strategic framework for European cooperation in education and training


<http://www.kslll.net/EducationAndTraining2010/Default.cfm>

105. Šeimos santykių institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.ssinstitut.lt%5C/>

106. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/apie-tsi>

107. Širvintų rajono švietimo centro veiklos planai. Širvintų švietimo centras [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123

>

http://www.pprc.lt/

http://www.pic.lt/



http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/pedagogu%20testas.pdf

http://www.raseiniai.lt/index.php?3600272115

http://www.raseiniusvietimocentras.lt/index.php?-331442490

http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos%20ataskaita3.doc

http://www.skuodas.lt/failai/file/sprendprojektai/Archyvai/2010_01_28/01%2011%20Verslo%20programos%20ataskaita3.doc

http://www.sih.lt/ih_sertifikatas

http://www.sppc.lt/

http://www.sppc.lt/index.php?-1045542225



http://www.kslll.net/EducationAndTraining2010/Default.cfm

http://www.su.lt/fic-testiniu-studiju-institutas/apie-tsi

http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123

http://www.sirvintusc.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=144&Itemid=123

89

108. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.sdcentras.lt/>

109. Šiuolaikinių didaktikų centro projektai. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sdcentras.lt/proj_mkt.htm>

110. Šiuolaikinių didaktikų centro seminarai. Šiuolaikinių didaktikų centras [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.sdcentras.lt/progr1.htm>

111. Švietimo informacinių technologijų centro nuostatai. Švietimo informacinių

technologijų centras [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-14].

<http://www.ipc.lt/?page_id=43>

112. Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras [interaktyvus], [ţiūrėta

2011-04-12]. <http://www.sac.smm.lt/>

113. Švietimo kokybės vadybininkų rengimas plėtojant kokybės uţtikrinimo sistemą

Lietuvoje [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-21].

<http://esf.vdu.lt/esf/esf0014/index.php?option=com_content&task=view&id=1&Itemid=2>

114. Švietimo konsultantų veiklos nuostatai. Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. birţelio 7

d. įsakymas Nr. ISAK- 1041. [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf>

115. Švietimo problemų analizė [interaktyvus], 2009 gruodis, Nr. 9. [ţiūrėta 2011-04-15].

<http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print

.pdf>

116. Targamadzė V. Didaktinės problemos bendrojo lavinimo mokykloje – pedagogų

rengimo kaitos agentas. Acta peadagogica Vilnensia. 2010 (25). p. 127-136

117. Targamadzė V., Vėbra A.V. Evaluation of Professional Development in Lithuanian

Education: Problems and Prospects. Acta peadagogica Vilnensia. 2008 (20). p. 102-114

118. Tarpkultūrinis dialogas- visuomenės ateities garantas. Europos socialinis verslumo

ugdymo ir inovatyvių studijų institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://europe-

institute.com/projektai/tarpkulturinis-dialogas-visuomenes-ateities-garantas-nr-vp1-22-smm-

05-k-01-114>

119. Teachers‘ professional development. Europe in International comparison

[interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-12]. < http://ec.europa.eu/education/school-

education/doc/talis/report_en.pdf>

120. Telšių švietimo centro 2009 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-

04-22]. < http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/>

121. Tęstinių studijų centro programos. Lietuvos kūno kultūros akademijos tęstinių studijų

centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.lkka.lt/index.php?cid=451>

122. The 2AgePro Consortium. Methods and practises utilized to support teachers’

professional development: Current state description. Oulu, Finland: University of Oulu,

Learning and Research Services, 2009

123. Tuovinen J. E. Teacher Professionalism – Viewpoints On Best Practice, the Case of

Finland. Pranešimas tarptautinėje konferencijoje AARE 2008 conference, Brisbane,

Australia, 2008

124. Ugdymo inovacijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.uic.lt/programos.htm>

125. Ugdymo plėtotės centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://www.upc.smm.lt>

126. Ugdymo plėtotės centro akredituotų institucijų sąrašas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-

05-02].

<http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_

2011.pdf>

127. Ugdymo plėtotės centro nacionaliniai projektai [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-12].

<http://www.upc.smm.lt/projektai/>

http://www.sdcentras.lt/

http://www.sdcentras.lt/proj_mkt.htm

http://www.sdcentras.lt/progr1.htm

http://www.ipc.lt/?page_id=43

http://www.sac.smm.lt/

http://esf.vdu.lt/esf/esf0014/index.php?option=com_content&task=view&id=1&Itemid=2

http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/Konsultantu_redakcija_2008_06.pdf

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print.pdf

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/pr_analize/Sv_prob9_Svietimo%20prieziura_print.pdf

http://europe-institute.com/projektai/tarpkulturinis-dialogas-visuomenes-ateities-garantas-nr-vp1-22-smm-05-k-01-114



http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/talis/report_en.pdf

http://ec.europa.eu/education/school-education/doc/talis/report_en.pdf

http://sctelsiai.lt/apie/veiklos_ataskaitos/

http://www.lkka.lt/index.php?cid=451

http://www.uic.lt/programos.htm

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_2011.pdf

http://www.upc.smm.lt/suzinokime/vertinimas/programos/Akredituotu_instituciju_sarasas_2011.pdf

http://www.upc.smm.lt/projektai/

90

128. Ugdymo plėtotės centro nuostatai [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta 2011-04-26].

<http://www.upc.smm.lt/veikla/UPC_nuostatai.pdf >

129. Ukmergės mokytojų švietimo centro ataskaita [interaktyvus], 2009 [ţiūrėta 2011-04-

22]. <http://www.usc.lt/dokumentai/article/3/2009%20m.%20veiklos%20ataskaita.doc>

130. Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo ir neformalaus jų papildymo

galimybių studija (situacijos analizė) [interaktyvus], 2010 [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-

darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-

neformalaus-j-papildymo-galimybi-studija-situacijos-analiz.html>

131. Valstybės institucijų kalbų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.vikc.lt/?p=about>

132. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą

organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos

tobulinimo nuostatai. 2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556 [interaktyvus], 2007 [ţiūrėta 2011-

04-22] < http://www.smm.lt/prtm/docs/mkt/2007-03-29-ISAK-556.pdf>

133. Varėnos švietimo centro 2010 metų veiklos ataskaita [interaktyvus], 2011 [ţiūrėta

2011-04-22]. <http://www.varena.lt/lt/svietimas/varenos-svietimo-centras.html#statistika>.

134. Vilniaus miesto mokytojų apklausa. Pristatoma apklausa – projekto – „Naujos

galimybės Vilniaus pedagogų profesinės kompetencijos plėtrai“ dalis. [interaktyvus], 2007

[ţiūrėta 2011-04-15]. <http://www.mtc.lt/get.php%3Ff.302>

135. Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos institutas [interaktyvus],

[ţiūrėta 2011-04-22].

<http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=490>

136. Visų tipų (išskyrus aukštąsias mokyklas) mokyklų vadovų kvalifikacinių reikalavimų

aprašas. Valstybės ţinios, 2005, Nr. 122-4374

137. Vytauto Didţiojo universiteto tęstinių studijų centras [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-

22].

<http://puga.vdu.lt/tsc/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=46>

138. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-

22]. <http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/>

139. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto 2010-2011 m. siūlomi

kvalifikacijos tobulinimo renginiai. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas

[interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22]. <http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/>

140. VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo instituto pedagogų perkvalifikavimo studijos.

VPU Profesinių kompetencijų tobulinimo institutas [interaktyvus], [ţiūrėta 2011-04-22].

<http://www.pkti.vpu.lt/lt/perkvalifikavimo_studijos/>

141. Zarasų švietimo centro 2009 metų direktoriaus veiklos ataskaita [interaktyvus], 2010

[ţiūrėta 2011-04-22]. .

<http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%2

0M..pdf>

142. Ţalimienė L. Socialinės paslaugos. Vilnius, 2003

143. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011-2013 metų programa.

Valstybės Ţinios, 2011-03-10, Nr. 30- 1421

144. Kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių registro steigimo, jo nuostatų

patvirtinimo ir veiklos pradţios nustatymas. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m.

gruodţio 20 d. įsakymas Nr. ISAK-2524

145. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. LR Vyriausybės 2001

m. birţelio 27 d. nutarimas Nr. 785

146. Mokyklų tobulinimo programa plius. Valstybės ţinios, 2011, Nr.: 19-923

147. Mokymosi visą gyvenimą uţtikrinimo strategijoja. Valstybės Ţinios, 2004-04-17, Nr.

1957; 2008-10-23, Nr. 122- 4647

http://www.upc.smm.lt/veikla/UPC_nuostatai.pdf

http://www.usc.lt/dokumentai/article/3/2009%20m.%20veiklos%20ataskaita.doc

http://www.lyderiulaikas.smm.lt/ll/index.php/savivieta/moksliniai-darbai/tyrimai/projekto/1693-vadybini-kompetencij-formalaus-pradmen-gijimo-ir-neformalaus-j-papildymo-galimybi-studija-situacijos-analiz.html



http://www.vikc.lt/?p=about


http://www.varena.lt/lt/svietimas/varenos-svietimo-centras.html#statistika

http://www.mtc.lt/get.php%3Ff.302

http://projects.5ci.lt/socpedagogika/index.asp?DL=L&TopicID=490

http://puga.vdu.lt/tsc/index.php?option=com_content&task=view&id=28&Itemid=46

http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/

http://www.pkti.vpu.lt/lt/tobulinimas/

http://www.pkti.vpu.lt/lt/perkvalifikavimo_studijos/

http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%20M..pdf

http://www.zarasai.lt/userimages/SVIETIMO%20CENTRO%20ATASKAITA%202009%20M..pdf

91

148. Mokytojo bendrakultūrines, profesijos kompetencijos aprašas. LR Švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54

149. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas. LR švietimo ir mokslo ministro 2007 m.

sausio 15 d. įsakymas Nr. ISAK-54.

150. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa. Valstybės ţinios, 2005,

Nr. 139-5019

151. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. Valstybės ţinios, 1998-07-24, Nr. 66-

1909

152. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo taryba, informacija apie neformaliojo suaugusiųjų

švietimo programas ir teisė uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu. Valstybės ţinios,

1998, Nr. 98 -2721

153. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedas. Valstybės ţinios, 2008-08-21, Nr.

95-3720

154. Švietimo būklės tyrimų apţvalga. Valstybinės švietimo strategijos 2003−2012 metams

ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos rekomendacijų Lietuvai aspektu,


http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/Svietimo_bukles_apzvalga-2.pdf

155. Teisė uţsiimti neformaliuoju suaugusiųjų švietimu įgijimo tvarka. LR švietimo ir

mokslo ministro1999 m. gruodţio 24 d. įsakymas Nr. 1279

156. Valstybinė ilgalaikė raidos strategija. Valstybės ţinios, 2002-11-27, Nr. 113-5029

157. Vietos savivaldos įstatymas, Valstybės ţinios, 2000, Nr. 91-2832 (2000 10 27)

http://www.smm.lt/svietimo_bukle/docs/apzvalgos/Svietimo_bukles_apzvalga-2.pdf

Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos Lietuvoje analizė · 3 ĮVADAS Ši ataskaita yra...

Documents

Transcript of Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos Lietuvoje analizė · 3 ĮVADAS Ši ataskaita yra...