1

LIETUVOS ŢEMĖS ŪKIO UNIVERSITETAS

TVIRTINU:

Studijų prorektorius Jonas Čaplikas

2010 m. ……………………mėn. …..d.

ŢEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO, IR ŢUVININKYSTĖS MOKSLINIŲ

TYRIMŲ IR TAIKOMOSIOS VEIKLOS PROGRAMA

PARENGTI METODIKĄ MELIORUOTOS ŢEMĖS IR

MELIORACIJOS STATINIŲ, SUSIETŲ SU LKS-94

KOORDINAČIŲ SISTEMA MELGIS DUOMENŲ BAZĖS

SUDARYMUI

2010 m. GALUTINĖ ATASKAITA

Tyrimo vadovas

Antanas Dumbrauskas _______________

Kaunas – Akademija,

2010

2

TURINYS

ĮVADAS 3

I dalis Duomenų rinkimo metodai melioracijos duomenų bazėms sudaryti 4

1.1. Melioracijos projektų ypatybės ir jų geografinių bei atributinių duomenų

rinkimo metodai

4

1.2. Melioracijos projektų duomenų perkėlimo iš pirminių šaltinių į GIS

duomenų bazes technologijos

5

II dalis MelGIS duomenų bazės kūrimo metodika ir darbo vadovas 7

Įţanga 7

2.1 Trumpa programos struktūros apţvalga 9

2.2. ArcCatalog 10

2.3. ArcMap 16

2.4. ArcMap parengimas vektorizavimui 25

2.5. Vektorizavimas 34

2.6. Išorinių duomenų perkėlimas į duomenų bazę 45

2.7. Topologinė analizė 50

2.8. Melioracijos projektinės planinės medţiagos M1:2000 mini duomenų

(melioracijos projektų ribų, drenaţo sistemų ribų, nesausintų plotų ribų,

tiltų, griovių, rinktuvų, hidrotechninių statinių ) skaitmeninių sluoksnių

specifikacija (MelGIS)

57

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 63

LITERATŪRA 64

3

Įvadas Nusausintų ţemių fondas Lietuvoje sudaro 2,6 mln. hektarų. Jame išauginama apie 90

proc. ţemės ūkio produkcijos. Stingant lėšų melioracijai, netinkamų ţemdirbystei ţemių kasmet

daugėja. 1991 m. Lietuvoje dar buvo nusausinta per 16 tūkst.ha, tačiau nuolat maţėjant lėšoms

dabar naujų sistemų beveik neįrengiama, atliekamas tik būtiniausias senųjų remontas.

Lietuvoje melioracijos sistemos veikimo amţiaus vidurkis yra apie 26 m. Jis gali būti

pailgintas tinkamai priţiūrint bei remontuojant įrenginius. Jau dabar dideli plotai reikalauja ne

tik drenaţo remonto, bet ir jo rekonstrukcijos. Jie vis didės, nes melioracijos sistemos kasmet

sensta. Atlikta melioracijos sistemų inventorizacija parodė, kad per 39 tūkst. ha plote sistemos

jau neveikia, o 275 tūkst. ha plote veikia neefektyviai. Kiekvienais metais ši sistema nustoja

veikti 20– 25 tūkst. ha Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad dabar nesirūpinant melioracijos

sistemomis, ateityje gali tekti skirti dideles lėšas. Jei iš naujo reikėtų įrengti šiuo metu turimą

sausinimo sistemą, tektų panaudoti maţdaug 30 mlrd. Lt.

Melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaita yra sudėtinė ţemės informacinės

sistemos (toliau ŢIS) dalis ir apima visumą ţinių apie teisinę, geografinę ir ūkinę melioruotos

ţemės ir melioracijos statinių būklę.

Tyrimo aktualumas. Melioracijos sistemų duomenų bazės kūrimo uţuomazgos siekia

1994 -1995 m. 1997-1999 m. vykdant PHARE Lietuvos melioracijos projektą buvo sukurti

Lietuvos melioracijos GIS (MelGIS) metmenys. Vėliau, Lietuvos ţemės ūkio universiteto ir

UAB „Valstybinė projektų ir sąmatų ekspertizė" specialistų pastangomis, tokios bazės struktūra

buvo iš esmės praplėsta, patobulinta bei sukurta jos darbų atlikimo technologija.

Norint efektyviai valdyti melioracijos sistemas reikia turėti ir nuolat atnaujinti

informaciją apie šiuos įrenginius. Turima techninė šių sistemų dokumentacija analoginių planų

pavidalu tolydţiai sensta. Įvairių reorganizacijų metu dingsta, o ateityje gali visai sunykti, nors

jai parengti buvo įdėtos didelės lėšos. Todėl melioracijos turto apskaitai, informacijai kaupti bei

papildyti, taip pat operatyviai analizei atlikti sukurta ir nuolatos pildoma MelGIS duomenų bazė.

Taip pat keičiasi ir tobulėja programinė įranga, kuria naudojantis kuriamos GIS duomenų bazės,

todėl specialistams, atliekantiems šį darbą nuolat reikia tobulėti.

Tyrimo tikslas. Parengti metodiką melioruotos ţemės ir melioracijos statinių, susietų

su LKS-94 koordinačių sistema, MelGIS duomenų bazės sudarymui pereinant prie detalesnio

lygio.

Tyrimo objektas - melioracijos sistemų planai, profiliai ir kita projektinė medţiaga,

kurie naudojami kuriant duomenų bazę, programinė įranga naudojama šiam darbui. Metodika

rengta naudojant ESRI kompanijos sukurtą programinę įrangą ArcGIS 9.3 versiją.

Pagrindiniai rezultatai. Parengta metodika, kaip kurti duomenų bazes vadovaujantis

MelGIS specifikacijos reikalavimais ir naudojant ESRI kompanijos sukurtą ArcGIS programinę

įrangą. Leidinys sudarytas iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje trumpai supaţindinama su duomenų

rinkimo ypatumais ir metodais kuriant melioracijos sistemų duomenų bazes. Antroje dalyje

pateikiama detali metodiką-instrukcija, kaip sukurti duomenų bazes naudojant AcrGIS

programinę įrangą, detaliai aprašomas kiekvienas šios duomenų bazės kūrimo, vektorizavimo ir

klaidų tikrinimo ţingsnis. Pateikiama melioracijos projektinės planinės medţiagos M1:2000

mini duomenų skaitmeninių sluoksnių specifikacija.

4

I dalis. Duomenų rinkimo metodai melioracijos duomenų bazėms sudaryti

1.1. Melioracijos projektų ypatybės ir jų geografinių bei atributinių duomenų rinkimo metodai

Melioruotos ţemės ir melioracijos statinių duomenų bazės objektas yra Lietuvos

Respublikos valstybinė ir privati melioruota ţemė ir joje esantys arba tai ţemei priskiriami

melioracijos statiniai. Tai duomenys apie melioruotos ţemės plotus ir melioracijos statinius, jų

vertę, nusidėvėjimą bei būklę. Melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaita duomenų

bazei sudaryti vykdoma vadovaujantis Melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaitos

taisyklėmis.

Lietuvos melioracijų sistema susiduria su popierinės dokumentacijos problema.

Melioracijos sistemų planai, profiliai, statybos brėţiniai ir pagaliau melioracijos kadastras tai

melioratorių darbo etapai popieriuje, be kurių neįsivaizduojamas bet kurio įvairaus masto

projekto įgyvendinimas. Visa melioracijos sistemų informacija laikoma popierinėje

dokumentacijoje. Melioracijų sistemų planai daţniausiai yra išbraiţyti 1:2000 masteliu, o

detalesnė informacija pateikta profiliuose. Dideli ţemėlapiai nepatogūs, todėl paplito 1:10000

masteliu sudaryti apţvalginiai planai, o papildoma informacija apie sistemas – griovių, drenų

ilgiai bei hidrotechninių statinių charakteristikos saugomos perdavimo priėmimo aktuose ir

kituose techniniuose dokumentuose. Taigi susikaupia nemaţai dokumentacijos, nes be minėtos

projektinės dokumentacijos dar saugoma ir kadastrinė medţiaga. Didţiausia tokios informacijos

spraga ta, kad ji (daugiausia tekstas ir skaičiai) nesusieta su dabartine valstybine koordinačių

sistema, neţinomas tikslus sistemų išsidėstymas, nesinaudojant planais neįmanoma tokių sistemų

perprojektuoti ar taisyti. Svarbu ir tai, kad kuriant duomenų bazes reikia pateikti visą atributinę

informaciją apie kuriamą geobjektą. Todėl būtina turėti profilius bei kitą projektinę

dokumentaciją, o ne tik planus, nes juose pateikiama tik svarbiausia informacija.

Šiuo metu prieinami melioracijos planai nėra geriausios kokybės nes per daugelį metų jie

yra išblukę, nuo daţno naudojimo atsiradę įvairūs įplyšimai, taip pat daţnam plane padaryti

papildomi uţrašai, kurie yra sunkiai įskaitomi, labai daţnai skaičiai šiuose planuose yra sunkiai

įţiūrimi, išblukę.

Kita problema su kuria susiduriama kuriant duomenų bazes, kad melioracijos planai

nėra tikslūs. Įrengiant melioracijos sistemas nebuvo darytos išpildomosios nuotraukos tik

atskirais atvejais buvo daromos grioviams, taigi planuose išbraiţytos sistemos ne visada atitinka

vietovėje įrengtas sistemas. Daţniausiai pasitaikantys neatitikimai - planuose paţymėtų ţiočių ir

vietovėje fiksuojant ţiočių koordinatės. Šios paklaidos atskirose sistemose gali svyruoti nuo 1 m

net iki keliolikos metrų. Kitas melioracijos sistemų objektas susijęs su neatitikimais plane ir

vietovėje – atviri vandens nuvedimo kanalai (grioviai), taip pat rinktuvų padėtis (leistina

paklaida 1,5 m į abi puses, tačiau daţnoje sistemoje ši paklaida yra didesnė nei leistina), nes

sistemos daţnikai buvo įvykdytos ne tiksliai pagal darbo projektus, o derinantis prie gamtinės

situacijos toje vietovėje, o didţiausia problema, kad po to planai nebuvo tikslinami. Pastebima ir

tokių situacijų, kai derinantis prie vietovės realios situacijos pasitaiko atvejų, kai paklotų

rinktuvų skersmenys skiriasi nuo suprojektuotų. Taip pat gali skirtis ir rinktuvų nuolydţiai,

įrengimo gyliai.

Drenaţo tikrąją vietą nustatyti galima atkasus drenaţą, arba iš pavasario metu darytos

ortofotografinės nuotraukos, kur matosi drenaţo sistema pagal augmenijos spalvą. Tokiu būdu

galima nustatyti drenaţo sistemos paklaidą, bet tokios ortografinės medţiagos yra ne tiek daug.

Bet kokiu atveju sudarinėjant duomenų bazes būtina tikslinti melioracijos sistemos objektų

koordinates ir charakteristikas sistemos įrengimo vietovėje, norint turėti tikrovę atspindintį

vaizdą.

5

Formuojant MelGIS duomenų bazę taip pat naudojama ši georeferencinė medţiaga:

Lietuvos teritorijos ortofotografiniai ţemėlapiai M1:10000;

Lietuvos teritorijos skaitmeninės grafinių duomenų bazės M1:10000, M1:50000 ir

M1:200000.

1.2. Melioracijos projektų duomenų perkėlimo iš pirminių šaltinių į GIS duomenų bazes technologijos

Pagrindinė informacija melioracijos GIS kurti – esamų sausinimo ir drėkinimo objektų

projektinė medţiaga. Ji yra pagrindinė gamybinė medţiaga ir archyvavimo objektas. Tokia

informacija yra saugoma rajonų savivaldybėse, bei projektavimo organizacijose. Daţniausiai

naudojami melioracijos įrenginių planai 1:2000, taip pat griovių ir drenaţo rinktuvų profiliai dėl

ilgio ir daţno vartojimo susidėvėjo, be to, jie jau neatspindi per daugelį metų pasikeitusios

situacijos.

Maţiausias projektinės dokumentacijos vienetas, kuriuo reikėtų pradėti kurti duomenų

bazes, yra kadastrinė vietovė. Kadastrinė vietovė suprantama kaip kelių buvusių ūkių

melioracijos objektai. Tokia kadastrinė vietovė susideda iš kelių melioracijos projektų,

daţniausiai baigtų rengti ir atiduotų naudoti ūkiams skirtingais metais, todėl dar paţymėti

perdavimo eksplotavimui metai.

Tolesnis duomenų rinkimas vykdomas antriniu būdu – skenuojant turimus kiekvieno

melioracijos objekto planus.

Projektų planai yra skenuojami ir pateikiami skaitmeninėje formoje rastrinio ţemėlapio

pavidalu. Skenuojant pasirinktą kadastrinę vietovę kompiuteryje patartina sukurti atitinkamus

katalogus. Pagrindinį katalogą siūloma pavadinti konkrečios kadastrinės vietovės vardu.

Rekomenduojama pagrindiniame kataloge įrašyti ir nuskenuotą kadastrinės vietovės situacijos

planą 1:10000. Pagrindiniame kataloge sukuriami ţemesnio lygio katalogai: Projektai,

Rekonstrukcija, Profiliai_r (rinktuvų profiliai), Profiliai_g (griovių profiliai) ir t.t.

Kataloge Projektai talpintini nuskenuoti kadastrinėje vietovėje įvykdyti melioracijos

statybos projektai. Jiems suteikiami pavadinimai pagal atitinkamą kodavimą (pvz. NR11969; čia

NR1 – projekto numeris, 1969 – projekto atidavimo eksplotavimui metai).

Kataloge Rekonstrukcija talpintina skenuota informacija apie kadastrinėje vietovėje

atliktus rekonstrukcijos projektus. Jiems suteikiami pavadinimai pagal kitokį kodavimą (pvz.

R11982; kur R1 – rekonstruoto projekto numeris, 1982 – rekonstruoto ploto perdavimo

eksplotacijai metai).

Kataloge Profiliai_r talpintini skenuoti drenaţo rinktuvų profiliai. Jiems suteikiami

pavadinimai pagal tokį kodavimą: Pf_r11964; kur Pf_r1 – projekto numeris, 1964 – projekto

atidavimo eksplotacijai metai. Esant dviems ir daugiau profilių lapų, koduojama paţymint lapus

pvz. Pf_r11964_1.

Kataloge Profiliai_g sudedami skenuoti griovių profiliai ir kodavimas atliekamas

analogiškai kaip ir skenuojant rinktuvų profilius.

Skenuojant melioracijos sistemų planus patartina naudoti didelio formato (iki A0) 600

dpi skiriamosios gebos skenerius ir išsaugoti nuskenuotus planus *.tif formatu. Skenuoti

melioracijos projektų planai daţniausiai yra prastos kokybės - neaiškus vaizdas, matomi

sulenkimai, išsitrynę uţrašai ir t.t. Šie trūkumai labai sumaţina geodezinio susiejimo tikslumą

taip pat apsunkina tolimesnius vektorizavimo darbus. Nuskenuoti vaizdai naudojant ArcGIS

plėtinį ArcScan arba jei jis neįsigytas tuomet PhotoShop programinę įrangą turi būti išvalomi

nuo šių trūkumų paruošiant skenuotus planus vektorizavimui.

Tap pat būtina paminėti, kad dėl skenavimo darbų susiformuoja tam tikros deformacijos:

popieriniai brėţiniai, skenavimo metu praslysta, išsitempia, o jei didesni nei skenerio formatas

6

skenuojant planus dalimis, o po to sujungiant nuskenuotus vaizdus visų šių darbų metu

susiformuoja paklaidos iki 1 mm (100 mm plane).

Nuskenuoti melioracijos planai nėra orientuoti koordinačių sistemoje arba orientuoti tik

vietos koordinačių sistemoje. O kuriant duomenų bazes reikia, kad planai būtų susieti su LKS-94

koordinatėmis. Tai galima atlikti dviem būdais:

Fiksuojant charakteringus taškus vietovėje GPS imtuvu;

Susiejant skenuotą planą su ortofotografiniais planais.

Naudojantis pirmu būdu, į analizuojamą vietovę nešamas GPS imtuvas ir paţymimos

ryškiai matomų plane (skenuotame plane) ir melioracijos įrenginių (pralaidų, ţiočių, greitviečių)

koordinatės. Tačiau pasirenkant šiuos melioracijos statinius kaip pririšimo taškus, galima gauti

dideles pririšimo paklaidas nes labai daţnai šių objektų išdėstymas plane ir vietovėje neatitinka

vienas kito. Todėl patartina vietoje nustatyti kuo didesnio taškų skaičiaus koordinates, kad būtų

galima atlikti kuo tikslesnį skenuoto plano orentavimą, o kai kuriuos taškus atmesti jei jie sukelia

dideles paklaidas.

Naudojantis antru būdu, reikia papildomo ortofotografinio plano – tai vietovės

fotografija, kuri orientuota pagal LKS-94 koordinates. Vadinasi, turint tokios vietovės fotografiją

reikėtų susieti su drenaţo sistemos skenuotu planu. Siejant skenuotą planą su ortofotografiniais

vaizdais svarbu surasti charakteringus taškus (kelių, griovių sankirtos) tiek viename, tiek kitame

atvaizde. Tokių sietinų taškų turi būti maţiausiai trys, geriausia keturi. Be to reikia siekti, kad šių

taškų junginyje sudaromas uţdaras plotas (poligonas) apimtų kuo didesnę nagrinėjamą teritoriją.

Skenuotų planų pririšimui galima naudoti toliau šiame leidinyje pristatomą ArcGIS

programinę įrangą ir jos plėtinį Georeferencing.

Atliekant geodezinį pririšimą, jo paklaida turėtų būti kuo maţesnė. Leidţiama paklaida

(melioracijos projektų planų) neturi viršyti 2 m. pageidautina , jog neviršytų 1 m.

Atlikus skenuotų melioracijos planų pririšimą galima pradėti vektorizavimo darbus su

ArcGIS programine įranga (visi veiksmai detaliai aprašyti tolimesniuose skyriuose). Geriausia,

kad šį darbą atliktų melioracijos specialistas, nes įskaitmeninant reikia įvertinti įvairius statybos

metu padarytus pakeitimus ir ištaisyti aptiktas klaidas skenuotame melioracijos plane.

Pirmiausia būtina susipaţinti su MelGIS specifikacija, geobjektų išraiškos būdais ir juos

aprašančia atributine informacija (planai, profiliai, projektinė medţiaga).

Kiekvienas geoobjektas, priklausomai nuo savo kontūro formos ir dydţio, gali būti

atvaizduotas tam tikru grafiniu primityvu – tašku, linija arba plotu (poligonu). Priklausomai nuo

geobjekto matmenų ir naudojamo mastelio, tas pats elementas vienais atvejais gali būti

atvaizduotas plotu arba linija, kitais – tašku. Geoobjektų, kurie per maţi pavaizduoti kaip linija

ar plotas (šuliniai, gręţiniai ir kt.), vieta nusakoma taškais. Taip pat taškais ţymimi objektai,

kurie neturi ploto (kalvų viršūnės ir kt.). Linijos vaizduoja tokius geobjektus, kurie per siauri

pavaizduoti tam tikru masteliu kaip plotus (grioviai, rinktuvai ir t.t.) arba objektus, kurie turi ilgį,

bet neturi ploto (izolinijos, gatvių ašinės linijos ir t.t.). Kai kuriems geobjektams (šlaito viršus,

upės ašinė linija, inţineriniai tinklai ir t.t.) pavaizduotiems linijiniais elementais, svarbi

charakteristika yra kryptis. Tiems objektams, kuriuos reikia simetriškai paţymėti, linijos įvedimo

kryptis turi būti tokia, kad, pradedant pirmu tašku ir einant link kito, ţenklinimas būtų dešinėje

linijos pusėje. Upių ašinės linijos įvedamos pagal vandens tekėjimo kryptį; gatvių ašinės linijos –

pagal namų numerių didėjimo kryptį, drenaţo tinklų linijos pagal vandens tekėjimo kryptį. Plotai

yra uţdaros figūros, kurios atvaizduoja vienarūšių geobjektų formą ir padėtį erdvėje

(melioracijos projektų ribos, eţerai, miškai ir t.t.).

Visi geobjektai sugrupuojami sluoksniais. Tokią struktūrą lemia GIS duomenų bazėse

patogus ir efektyvus geoduomenų valdymas, loginis sluoksnių tarpusavio ryšys bei patogus

grupavimas į vieną sluoksnį tuos duomenis, kurie naudoja tą pačią atributinės informacijos

lentelę.

7

Vektorizuojant atskirus sluoksnius, svarbu laikytis melioracijos projektų atidavimo

eksploatacijai istorinės sekos (nauja statyba, rekonstrukcija ir t.t.).

II dalis. MelGIS duomenų bazės kūrimo metodika ir darbo vadovas

Įžanga

Šis leidinys yra labai siauros tikslinės paskirties, kuriame detaliai pateikiami

ArcGIS Desktop (9.3 versija) programinės įrangos įrankiai (ir veiksmai su jais), kurie reikalingi

specifiniam darbui atlikti, o konkrečiai MELGIS duomenų bazės kūrimui, kai tą darbą atliktų

inţinierius neturintis darbo patirties su ArcGIS. Todėl čia bus aptarta tik nedidelė ArcGIS

programinės įrangos galimybių dalis, tačiau pakankamai detaliai aprašyti tie veiksmai, kurie

reikalingi MELGIS duomenų bazės kūrimui – vektorizavimo etapui.

Jei pas programa jau įdiegta, verta pasitikrinkiti ar įdiegti visi dabartiniu metu

egzistuojantys naujiniai turimai programos versijai. Tą galima atlikti pasiţiūrėjus programos

versiją (help->about), o po to prisijungus prie AB HNIT-BALTIC interneto svetainės, ir

pasiţiūrėkite kokie naujinimai yra siūlomi:

http://www.hnit-baltic.lt/DesktopDefault.aspx?tabID=3409&alias=hnit-baltic&lang=lt-LT

Įdiegus naujinimus, išvengsite kai kurių trikdţių ir klaidų, kurie yra pirmoje programos

9.3 versijos laidoje ir gali pasireikšti atliekant atskirus veiksmus. Iš tos pačios svetainės galite

atsisiųsti programos sulietuvinimo instaliaciją jei pageidaujate dirbti su sulietuvinta versija.

Tiems kas turi didesnę patirtį ir anglų kalba nėra problema, rekomenduojame apsilankyti

ir www.esri.com – programos gamintojo interneto svetainėje, kur galima rasti naudingų

patarimų, programos papildinių (rubrika DownloadsArcScripts). Pravartu įsidiegti programos

papildinį Xtools - www.xtoolspro.com kurios visi įrankiai veikia vieną mėnesį nemokamai,

tačiau ir vėliau lieka didesnė dalis veikiančių funkcijų, tarp kurių yra labai naudingų atliekant

vektorizavimo procesą, perkeliant duomenis (tarkim tiesioginis GIS sluoksnio atributų eksportas

į Excel lentelę) ir daug kitų.

Ţymiai lengviau bus dirbti, jei įdiegsite papildinį ArcMap Tweeks, kurį galite atsisiųsti

šiuo adresu: http://arcscripts.esri.com/details.asp?dbid=15883. Tuomet atsiranda ypač patogus

redagavimo ręţimo įjungimo įrankis, vaizdo išdidinimo iki paţymėto elemento įrankis, tolygus

priartinimas-nutolinimas ir kt. Jei tai sudomintų ir negalėtumėt patys rekomenduojamų įrankių

įdiegti, šio darbo autoriai visuomet suteiks reikalingas konsultacijas telefonu ar e-paštu.

Jei nuspręsite labiau gilintis GIS srityje, galite nemokamai atsisiųsti GIS pagrindų kurso

mokomosios knygos elektroninę versiją arba laisvalaikiu paskaityti šį bei tą šiuo adresu:

http://www.giscentras.lt/index.php/material/ .

Šiame leidinyje visas komandas pateiksime anglų kalba (greta lietuviškos ar atvirkščiai),

kadangi gali būti jog ne visi vartotojai naudoja sulietuvintą versiją. Be to sulietuvintoje versijoje

kai kur dar išlikę angliški terminai. Tačiau būtina ţinoti ir lietuviškus terminus tad pateikiame

daţniausiai vartojamų ArcGIS programoje (meniu, komandų ir piktogramų pavadinimai)

terminų rinkinį.

ArcGIS programoje daţniausiai naudojamų terminų vertimas

Pridėti duomenis Add data

Pridėti iš failo Add from file

Pridėti prie parankinių Add to favorites

Anotacijų grupės Annotation

8

Atšaukti Cansel

Atributai Attributes

Automatinė Automatic

Ţymelės Bookmarks

Apačioje Bottom

Išvalyti Clear

Iškirpti Clip

Apkirpti pagal formą Clip to shape

Uţdaryti Close

Komandos Commands

Tolygus artinimas/tolinimas Continuous zoom/pan.

Koordinačių sistema Coordinate System

Kreditai Credits

Pritaikyti Customize

Duomenų sritis Data Frame

Naikinti Delete

Aprašas Description

Dokumento savybės Document properties

Redaguoti Edit

Įrankių juosta „Redagavimas“ Editor toolbar

Visų sluoksnių duomenų aprėptis Extend of data in all layers

Plėtiniai Extensions

Aprėpties stačiakampiai Extent Rectangles

Failas File

Fiksuoto mastelio Fixed scale

Rėmelis Frame

Bendra (Įprastinė) General

Grafikai Graphs

Tinkleliai Grids

Ţinynas Help

Identifikuoti elementą Identify

Apšvietimas Illumination

Importuoti Import

Įterpti Insert

Ţymės (Jų generavimas) Label Engine

Didelės piktogramos Large icons

Kairėje Left

Uţblokuoti pritaikymą Lock Customization

Didintuvas Magnifier

Ţemėlapis Map

Ţemėlapio talpykla Map cache

Keisti Modify

Pavadinimas Name

Naujas New

Atidaryti Open

Parinktys Options

Apţvalga Overview

Perstumti Pan

Įklijuoti Paste

Paveikslėlis Picture

Savybės Properties

Atšaukti anuliavimą Redo

Atskaitos mastelis Reference scale

Ataskaitos Reports

Nustatyti iš naujo Reset

Dešinėje Right

Pasukimas Rotation

Išsaugoti Save

Ţemėlapio mastelis Scale

Slinkties juostos Scrollbars

9

Pasirinkti pagal atributus Select by Attributes

Pasirinkti pagal vietą Select by Location

Pasirinkimas Selection

Nustatyti pasirenkamus sluoksnius Set Selectable Layers

Rodyti komandas, kuriose yra Show commands containing

Įrankių juostose rodyti įrankių komentarus Show ToolTips on Toolbars

Rodyti/slėpti Show/hide

Dydis ir vieta Size and Position

Eskizo savybės Sketch properties

Eskizo įrankis Sketch tool

Skaidymo įrankis Split

Pradėti kurti modelį Start model builder

Turinio lentelė Table of content

Įrankių juostos Toolbars

Įrankiai Tools

Viršuje Top

Transformacijos Transformations

Anuliuoti Undo

Vienetai Units

Rodinys View

Langas Window

Artinti Zoom in

Tolinti Zoom out

2.1. Trumpa programos struktūros apžvalga

Įdiegus programą kompiuteryje, programų vykdymo meniu (StartPrograms) atsiranda

eilutė ArcGIS, o ją išskleidus (1 pav.) pasirodo programos sudėtinių dalių (modulių) sąrašas.

Pagalba programuotojui

Programuotojo įrankiai

Licenzijų tvarkymo įrankiai

ArcGIS darbastalio pagalba

GIS duomenų valdymo programa

Gaublys

Pagrindinė darbo su GIS duomenimis programa

Duomenų perţiūra interneto prieigose

Duomenų vizualizavimas trimatėje erdvėje

ArcGIS programos atskirų modulių būklės ir licenzijų kontrolė

1. pav. Programos ArcGIS sudėtinių dalių sąrašas

Iš visų čia išvardintų programos dalių savo darbe naudosite tik dvi - paveiksle pateiktas

paryškintu kursyvu. ArcCatalog – duomenų bazės struktūros kūrimui, tematinių sluoksnių

kūrimui, jų aprašymui, kopijavimui. ArcMap – pagrindinis darbo įrankis, kuomet atliksite

duomenų vektorizavimo procesą ir perkelsite informaciją iš skenuotų rastrinių melioracijos

projektų į sukurtą duomenų bazę vektorinių duomenų pavidalu.

Toliau trumpai aptarsime šių dviejų modulių funkcionalumą, galimybes ir atliekamus

veiksmus. Tą darysime pateikiant programos lango fragmentą, o šalia - komandų pavadinimus ir

trumpus komentarus apie jų atliekamas funkcijas. Kadangi jau pateikėme pagrindinių terminų

vertimą į lietuvių kalbą, jei tolimesniame tekste pasitaikys tik angliškas terminas, turėsite

galimybę grįţti prie šio sąrašo.

10

2.2. ArcCatalog

Programos modulis ArcCatalog, skirtas GIS duomenų valdymui. Jis atlieka panašias

funkcijas kaip ir Microsoft Windows programa „WindowsExplorer“ (ankstesnėse versijose) arba

kuomet operacijas atliekate aktyvuodami My Computer. Kodėl gi negalėtume pasitenkinti šia

programa, o turime naudoti ArcCatalog? Prieţastis ta, kad GIS duomenų failų struktūra specifinė

ir atliekant kopijavimo, perkėlimo ar kitus veiksmus ne su ArcCatalog, galime greitai sugadinti

GIS duomenis be jokios galimybes juos atstatyti, todėl vykdant, kad ir duomenų apsikeitimą,

siūlome naudoti tik ArcCatalog modulį.

Paleidus ArcCatalog (StartProgramsArcGISArcCatalog) modulį matome tokias

darbo sritis (2 pav.): 1 – meniu juostą (3 pav.), įrankių juostas (4 pav.) ir duomenų perţiūros

langą (5 pav.). Meniu juosta iš esmės nesiskiria nuo daugelio įprastų programų ir jų atliekamos

funkcijos yra panašios, tačiau vėliau su jomis susipaţinsime detaliau, aptariant konkrečius

veiksmus kuriant MELGIS duomenų bazę.

2. pav. Programos ArcCatalog pagrindinio lango fragmentas

3. pav. Programos ArcCatalog meniu juosta

4. pav. Programos ArcCatalog įrankių juostos

5. pav. Programos ArcCatalog duomenų perţiūros lango variantai

Pirmas veiksmas, kurį rekomenduojame atlikti – susikurti nauja aplanką (Folder)

kuriame kursite duomenų bazę. Turite būti apsisprendę kur ją kursite. Jei kompiuterio kietas

diskas padalintas į du loginius diskus C: ir D: tai rekomenduojame duomenų bazę kurti D:

loginiame diske (taip bus saugiau), jei ne, sukurti aplanką C diske. Tuome, jei sąraše ţemiau

paveikslėlio nematote C: disko, atlikite prisijungimo veiksmą: paspauskite mygtuką

11

ir pamatysite langą su pavadinimu o ţemiau My Computer ir visas Jūsų

kompiuterio duomenų laikmenas. Paţymėkite pele ir paspauskite mygtuką OK.

Tuomet ArcCatalog lange ţemiau turite pamatyti tokį paveikslėlį: . Paspaudę

ant , išskleisite C: disko turinį. Tuomet galite kurti savo duomenų bazės aplanką. Tą atliekate

tokia seka: Turinyje uţveskite pelytę ant ir spauskite dešinį klavišą. Pasirodţiusiame

meniu pasirinkite šią eilutę o po to dar viename iššokusiame langelyje

pasirinkite . Tada išskleistame katalogų sąraše pasirodys naujas katalogas vardu

. Jūs jį pervadinkite norimu pavadinimu. Pelyte paţymėkite šį aplanką (jis

nusispalvins mėlyna spalva), o tada spauskite klaviatūros klavišą F2. Aplankas New Folder bus

apvestas plona linija ir tada galite esamą tekstą trinti ir vietoje jo įrašyti tarkim MELGISDB. Kiti

C: disko aplanlai (katalogai) jums nereikalingi ir tik painios, tad galima susitvarkyti taip kad jie

nemaišytų darbui. Pakartokite prisijungimo prie aplankoo procedūrą kaip jau darėme

prisijungiant prie C disko. Spaudţiame mygtuką Connect to Folder ir šį kartą nurodome jau

sukurtą aplanką MELGISDB. Iššokusiame lange išskleiskite C: diską ir suradę

aplanką MELGISDB jį paţymėkite. Tuomet ArcCatalog aplankų sąraše jau matysite ir jūsų

sukurtą aplanką su gaublio paveikslėliu prieš pavadinimą . Tada visas C: diskas

jau nebereikalingas ir nuo jo galime atsijungti. O tai atliekame ArcCatalog kairėje pusėje

paţymėdami pelyte , o po to paspaudę mygtuką Disconnect viršutinėje įrankių

juostoje (gaublys su kryţeliu). Tada matysime tokį vaizdą kaip parodyta 6 pav.

Ţemiau prijungto aplanko paveiksle matomų aplankų prieš tai aprašytu būdu pašalinti

negalime. ArcWeb Services – galime naudotis internetinių GIS duomenų bazių paslaugomis, jei

esame išsipirkę teisę tą daryti. Coordinate systems – pateiktos visos pasaulyje egzistuojančios

koordinačių sistemos, tame tarpe ir Lietuvos. Galite jas perţiūrėti ir jūsų manymu nereikalingas

perkelti į kitą vietą. Tuomet dirbant su jūsų duomenimis ir priskiriant koordinačių sistemą, sąraše

bus likę tarkim tik Lietuvos koordinačių sistema. Nepageidaujamus aplankus galite atjungti

ArcCatalog meniu atvėrę parinkčių langą ToolsOptions ir parinkčių grupėje General nuėmę

varneles nuo nepageidaujamų temų.

6. pav. C: diske sukurto aplanko MELGISDB prijungimo vaizdas

Kuomet turime aplanką, kuriame laikysime savo duomenis, galime pereiti prie MELGIS

duomenų bazės kūrimo. Prieš tai būtų pravartu pasiskaityti šiek tiek teorinės medţiagos apie

duomenų bazių sampratą rekomenduotoje mokomojoje knygoje arba interneto svetainėje

www.giscentras.lt. Kadangi kursime personalinę duomenų bazę (Microsof Accses pagrindu),

tokios GIS duomenų bazės (GDB) dydis ribojamas iki 2 GB. Taigi visos savivaldybės duomenis

vargu ar sutalpinsime į vieną GDB, tad patogiausia būtų kurti personalinę duomenų bazę vienai

kadastrinei vietovei, ir GDB pavadinimą sutapdinti su šios vietovės pavadinimu. Duomenų bazės

vidinė struktūra ir reikalavimai kuriamiems sluoksniams bei atributinei informacijai yra aprašyti

12

atskirame VŢI dokumente ir čia jo nedubliuosime. Kurdami duomenų bazę, šį dokumentą

turėkite po ranka.

Tęskime GDB kūrimą. Spragtelkite dešiniu pelės klavišu ant prisijungto aplanko

ir iššokusiame meniu pasirinkite eilutę , o kitame

iššokusiame meniu rinkitės . Tada atsiras nauja duomenų bazė su

pavadinimu dešiniame ArcCatalog lange ir pavadinimas jau apvestas

plona linija, tad galite jį keisti, ir pavadinti kadastrinės vietovės vardu, tarkim GIRIONYS. Tada

kairėje pusėje ties aplanku paspauskite ant išskleidimo ţenkliuko ir

pamatysite duomenų bazę apačioje katalogo pavadinimu . Turime tuščią

duomenų bazę, kurioje pradėsime kurti mums reikalingus tematinius sluoksnius, numatytus jau

minėtame VŢĮ dokumente. Visų reikalingų sluoksnių kūrimo čia neaprašysime, kadangi nėra

prasmės kartotis. Kadangi yra trys pagrindiniai geometriniai elementai vektorinių duomenų

vaizdavime, tai pateiksime taško, linijos ir poligono tematinių sluoksnių sukūrimo procedūras.

Imsime konkrečiai numatytus MELGIS duomenų bazei tematinius sluoksnius. Pradėsime nuo

plotinio sluoksnio Dren_P, kuriame bus talpinama informacija apie drenaţo sistemų ribas ir

plotus.

Procedūra panaši kaip ir kuriant naują aplanką ar duomenų bazę. Šį kartą spragtelime

dešiniu pelės klavišu ant jau sukurtos duomenų bazės ir iššokusiame meniu

pasirenkame eilutę , o kitame meniu (7 pav.) renkatės .

Tuomet atsidarys naujas langas (8 pav.), jame eilutėje įrašote sluoksnio pavadinimą tokį,

kuris bus naudojamas duomenų bazėje ir pateiktas MELGIS specifikacijoje. Eilutėje

įrašote aiškesnį pavadinimą, tokį kuris bus patogus kuriant ţemėlapius ir bus uţrašomas

tematinių sluoksnių sąraše kai jį įkelsime į ArcMap darbalangį. Be to jį vėliau galima keisti.

7. pav. Naujų GDB objektų kūrimo langas

8. pav. Naujo plotinio tematinio sluoksnio kūrimas

Eilutėje paspausdami mygtuką pasirenkame , nes kuriame

plotinį objektą. Ţemiau lange esančius laukelius paliekame nepaţymėtus. Čia atlikome visas

13

reikalingas operacijas ir galime keliauti toliau spausdami mygtuką . Kitame lange (9 pav.)

turime pasirinkti reikiamą koordinačių sistemą. Yra dvi grupės – Geografinės koordinačių

sistemos ir Projekcinės . Jūs

išskleidţiate projekcinių koordinačių sistemų sąrašą (matysite daug daugiau katalogų nei

parodyta 9 paveiksle, kadangi šiuo atveju nereikalingos koordinačių sistemos perkeltos į

katalogą „Kitos“), pasirenkate katalogą National grids ir jame suradę paţymite

. Vėl spaudţiate mygtuką ir pereinate į kitą langą (10 pav.).

Čia reikia pasirinkti geografinių duomenų toleranciją (kokiam maţiausiam skirtumui tarp

XY koordinačių esant jos laikomos sutampančiomis). Pagal nutylėjimą programa siūlo 1 mm.

Galite tokį dydį ir palikti, jei uţsakovas nenurodo kitokių reikalavimų.

9. pav. Koordinačių sistemos pasirinkimas

10. pav. Geografinių duomenų tolerancijos pasirinkimas

Vėl spaudţiame mygtuką ir atveriame langą, kuriame bene daugiausia darbo.

Lango viršutinėje dalyje matome lentelę su stulpelių pavadinimais ir . Čia

bus kaţkas panašaus kaip ir Excel lentelėje - surašyti lentelės stulpelių pavadinimus. Čia

stulpeliai vadinami laukais Fields, o eilutės įrašais Records. Lentelėje jau matome du laukus,

kurie yra būtini kuriant bet kurį tematinį sluoksnį. Pirmas laukas OBJECTID skirtas duomenų

indeksavimui, o antras SHAPE – duomenų tipo ir koordinačių sistemos aprašymui. Kadangi jau

prieš tai pasirinkome koordinačių sistemą, čia jos pasirinkti nebereikia. Bet jei kurtume tematinį

sluoksnį ne personalinėje duomenų bazėje, tą reikėtų padaryti. Tada paspaustumėte pelytę ant

eilutės Geometry ir iš sąrašo kaip ir anksčiau pasirinktumėte Lietuvos koordinačių sistemą.

Neţiūrint į tai spragtelėkite ant šios eilutės. Tada lentelės apačioje esanti maţesnė lentelė

pasikeis. Ten trečioje nuo viršaus eilutėje turi būti įrašas Geometry type - Polygon. Taip

įsitikinsite, kad kuriamas tematinis sluoksnis yra plotinis. Grid1 – tai erdvinis indeksas, kurio

reikšmę palikite 0.

14

11. pav. Iš anksto numatyti kuriamo sluoksnio laukai

Toliau formuosime kitus atributų laukus, kuriuos nurodo uţsakovas. Čia mums jau reikia

ţinoti kokie tai bus atributai ir kokias reikšmes jie įgis. Pirmas VŢI nurodytoje specifikacijoje

yra Gkodas. Tai tekstinis atributas, kuriam numatoma skirti dvylika pozicijų (tai reiškia, kad

lentelės stulpelio plotis turėtų būti dvylikos langelių). Tą ir nurodome lentelėje. Stulpelyje

trečioje eilutėje ţemiau SHAPE, rašome , o stulpelyje ţemiau

Geometry ant tuščio langelio spragtelime kairį pelytės klavišą ir, atsivėrus sąrašui, pasirenkame

teksto duomenų tipą . Ţemiau didesnės lentelės matysite maţesnę su

pavadinimu . Ten matote eilutę . Vietoj 50 įrašykite 12, nes kaip jau

sakėme, laukui skirta 12 pozicijų t.y. įrašą galės sudaryti daugiausia 12 raidţių. Ţinome, kad

drenaţo sistemų plotų Gkodas reikšmė visuomet yra hm1, taigi galime sau palengvinti darbą ir

eilutėje (maţesnioji lentelė) įrašome Gkodo reikšmę hm1. Tuomet vykdant

vektorizavimą ši reikšmė bus įrašyta kaip iš anksto numatytoji. Toje pačioje lentelėje, eilutėje

galime įrašyti Gkodas paaiškinimą arba kitokį vardą. Kitas atributas pagal specifikaciją yra

melioracijos projekto identifikacinis numeris. Lauko pavadinimas MELPROJ_ID. Tokį ir

įrašome kitoje eilutėje ţemiau Gkodas. Šio atributo tipas taip pat tekstinis tik jam skirta ne 12, o

80 pozicijų. Procedūra lygiai tokia pati kaip ir kuriant Gkodas, tik čia iš anksto numatytosios

reikšmės neįrašome, nes projektų identifikaciniai kodai nebus vienodi ir įrašius numatytąją

reikšmę, galima įvelti klaidų. Kitas laukas DREN_ID yra drenaţo sistemos identifikacijos

numeris. Tai taip pat tekstinis įrašas. Viskas analogiškai, tik įrašo ilgis 50 pozicijų. Na ir

paskutinis laukas šiam sluoksniui yra drenaţo sistemos plotas. Tai realus skaičius kurį sudaro

septyni skaitmenys ir po kablelio 2 reikšmės (N 7.2). Norint tokią informaciją talpinti duomenų

bazės sluoksnyje pasirenkame duomenų tipą Float su plaukiojančiu kableliu arba Double -

dvigubo tikslumo. Pasirinkime Double. Jei kurtume sluoksnį ne personalinėje duomenų bazėje,

tada maţesnėje lentelėje apačioje dar būtų porą eilučių kur nurodytume visą skaičiaus ilgį ir

pozicijas po kablelio. Šiuo atveju to daryti nereikia. (Personalinėje duomenų bazėje automatiškai

sukuriami laukai Area ir Perimeter. Šie laukai atsiras žemiau DREN_PLOT). Taigi baigėme

surašyti visus reikalingus atributų laukus ir vaizdas dabar atrodo kaip 12 paveiksle.

12. pav. Dren_P tematinio sluoksnio uţpildyti atributų laukai

Belieka paspausti mygtuką esantį lango apatinėje dalyje ir sluoksnio Dren_P

kūrimas bus baigtas. Perspėjame, kad prieš spausdami šį mygtuką, dar viską gerai

patikrintumėte, nes po to taisyti jau nebus galima. Galėsite tik pašalinti šį sluoksnį iš duomenų

bazės ir vėl jį kurti nuo pradţios. Paspaudus mygtuką , darbas baigiamas ir duomenų

bazėje GIRIONYS.MDB jau matysite sluoksnį Dren_P. Jei nepavyko visko teisingai padaryti ir

sukurtame tematiniame sluoksnyje yra klaidų, tada duomenų bazėje pelyte paţymime Dren_P ,

spaudţiame dešinį klavišą ir pasirenkame . Dren_P sluoksnis bus pašalintas ir jį vėl

galime kurti pakartotinai, kol padarysite tai be klaidų.

15

Toliau kursime linijinį drenaţo rinktuvų sluoksnį. Procedūra labai panaši. Grįţkite prie 7

paveikslo ir darykite viską taip kaip ir kuriant plotinį sluoksnį Dren_P. Sustokime ties 8

paveiksle parodyta situacija. Eilutėje paspausdami mygtuką pasirinkite ne plotinį o

linijinį duomenų tipą . Spaudţiame mygtuką Next> ir einame į kitą langą. Viskas

tas pats kaip ir kuriant Dren_P sluoksnį. Vėl spaudţiame mygtuką Next>, pasirenkame Lietuvos

koordinačių sistemą, spaudţiame mygtuką Next> ir matysime situaciją kaip 11 paveiksle.

Atsiverčiame sluoksnio Rinkt_L aprašą ir išsianalizuojame kokia informacija bus talpinama,

kokie atributų laikai ir tipai. Kaip ir Dren_P sluoksnyje, pirmas laukas po Geometry yra

GKODAS. Įrašome šį pavadinimą pirmo stulpelio trečioje eilutėje. Antrame stulpelyje

pasirenkame duomenų tipą ir ţemiau esančioje lentelėje nepamirštame

nurodyti 12 pozicijų eilutėje . Kitos dvi eilutės kaip ir Dren_P sluoksnyje, nes čia tie

patys atributų laukai MELPROJ_ID ir DREN_ID. Toliau eitų rinktuvo identifikacinis numeris

R_ID, vėlgi tekstinis atributas 50 pozicijų ilgio. Toliau įvedamas rinktuvų skersmens atributas

R_SKERS, laukas taip pat tekstinis tik ilgis 8 pozicijos, na ir paskutinis įrašas rinktuvo profilio

identifikacinis numeris. Įrašas vėl tekstinis, o jo ilgis 50 pozicijų. Įsitikinę ar viską surašėme kaip

reikalauja specifikacija, spaudţiame mygtuką .

Sukūrę prieš tai du aprašytus sluoksnius jau turite pakankamai patirties, tad kuriant trečią

- taško duomenų tipo sluoksnį yra tik vienintelis skirtumas – pasirinkti duomenų tipą

(8 pav.). Visos kitos procedūros tokios pačios kaip ir prieš tai aprašytos.

Galiausiai sukūrus visus specifikacijoje nurodytus sluoksnius, MELGIS duomenų bazė Girionių

kadastrinei vietovei atrodys kaip 13 paveiksle.

13. pav. Girionių kadastrinės vietovės MELGIS duomenų bazė

Patogu būtų toje pačioje duomenų bazėje laikyti ir pirminius duomenų šaltinius –

skenuotus melioracijos projektų planus bei rinktuvų profilius. Kadangi vektoriniai duomenys

vienai kadastrinei vietovei daug vietos neuţims, tai lieka galimybė įkelti į duomenų bazę ir

rastrinius failus. Čia galimi du variantai. Galima kiekvieną skenuotą planą įkelti su tokiu

pavadinimu koks jis išsaugotas po skenavimo ir koordinačių priskyrimo. Tuomet tai bus atskiri

kiekvieno melioracijos projekto failai. Kitas variantas yra apjungiant visų melioracijos projektų

tai kadastrinei vietovei planus į vieną rastrinį vaizdą ir įkelti į duomenų bazę kaip rastrinių

duomenų rinkinį Raster catalog arba Rasterdataset. Prieš tai atliekant, reikia įsitikinti, ar

rastriniams failams yra priskirta tokia pati koordinačių sistema kaip ir sukurtai duomenų bazei.

Tai galima atlikti taip: ArcCatalog„e surandame skenuotą planą (mūsų atveju

) paţymime jį pelyte, spaudţiame dešinį klavišą ir iššokusiame lange

pasirenkate apatinę eilutę . Tuomet naujame lange ieškome informacijos apie

koordinačių sistemą . Jei matome Lietuvos koordinačių sistemą tai nieko

nereikia daryti. Jei ne, tuomet spaudţiame kairį pelytės klavišą ant mygtuko ir tuomet

pasirinktume mygtuką . Tada reiktų nurodyti mūsų jau sukurtoje duomenų bazėje kurį

nors tematinį sluoksnį (mes jam jau priskyrėme koordinačių sistemą) ir rastriniam failui bus

priskirta tokia pati koordinačių sistema. Tada įkeliant šį rastrinį failą į duomenų bazę nekils jokių

16

problemų. Kai su koordinatėmis susitvarkyta, rastro įkėlimą į duomenų bazę vykdome vienu iš

prieš tai aprašytų būdų. Įkeliame atskirus failus apjungiant į vieną: Arccatalog‘e spaudţiame

dešinį pelytė klavišą ant duomenų bazės pavadinimo GIRIONYS.mdb, renkamės eilutę Import , o

po to eilutę Raster datasets.... Tuomet naujame lange turėsite nurodyti kur yra laikomi

importuojami melioracijos projektų planai atverdami reikiamą katalogą ir

paţymėdami įkeliamus rastrinius failus .

Failai (vienas ar keletas bus įkeliami į duomenų bazę) ir atsiras sąraše tarp jau sukurtų vektorinių

duomenų sluoksnių. Jei rinksitės kitą būdą, tarkim NewRaster Dataset... arba

NewRaster Catalog... tuomet suteiksite naujam pakatalogiui vardą tarkim , o į jį

rastrinius failus įkelsite naudodami komandą Load. Bet tada pradiniai rastrinių failų vardai nebus

išsaugomi, o visi įkeliami failai bus apjungiami į vieną naudojant rastrinių failų apjungimo

procedūrą Mosaic. Gal patogiau ir pastarasis būdas, tačiau pirmas atvejis leistų geriau orientuotis

pagal rastrų failų vardus, kurie paprastai sutampa su projekto numeriu. Tokiu pačiu būdu galima

įkelti ir rinktuvų profilių rastrinius failus. Šiuo atveju jie gali būti įkeliami kaip paveikslai ir jų

nereikia orientuoti koordinačių sistemoje. Patogiausia rinktuvų profilius butų įkelti tiesiog į

Rinktuvai_L sluoksnį jame sukuriant papildomą lauką tarkim Profiliai. Tą reiktų padaryti (11

pav.) įvedant stulpelyje pavadinimą Profiliai, o stulpelyje nurodant

duomenų tipą . Kaip profilio paveikslą įkelti, bus paaiškinta darbo su ArcMap dalyje

vektorizavimo poskyryje.

2.3. ArcMap

Programa ArcMap gali būti paleidţiama dviem būdais: per programų sąrašą (1 pav.) arba

tiesiog iš ArcCatalog aplinkos įrankių juostoje suradus į gaublį panašią piktogramą ant kurios

uţvedus pelytės ţymeklį matysite paaiškinimą Launch Arcmap . Beje čia yra tam tikrų

niuansų. Kai yra aktyvuotas ArcCatalog ir tuo pačiu metu dirbame su ArcMap, kai kurių

veiksmų negalėsite atlikti, nes prieigą prie šių duomenų riboje kitas vartotojas. Taigi, jei

ArcCatalog nebereikalingas, geriau jį išjunkite. Startuojant programai ArcMap pirmiausia

atsivers nedidelis langas (14 pav.), kuriame bus siūlomi variantai – atverti naują (tuščią) projektą

, pasinaudoti programos siūlomais šablonais naujam projektui

kurti ir trečias variantas – atverti jau anksčiau sukurtą projektą . Jei pasirinksite

trečią variantą, turėsite nurodyti vietą (aplanką diske) kur projektas buvo anksčiau išsaugotas.

Paprastai programa rodo paskutinių projektų, su kuriais dirbta, sąrašą tad jame pakanka paţymėti

norimą atverti projektą. Bet dabar dar neturite sukūrę savo projekto, tad renkatės pirmą variantą,

todėl, kad šablonų sąraše vargu ar rasite sau tinkamą. Taigi paţymite taškelį ties

ir spaudţiate OK. Startavus ArcMap, matysite standartines menių ir įrankių

juostas viršutinėje ekrano dalyje, o kairėje lango pusėje bus talpinamas būsimų tematinių

sluoksnių, kuriuos įkelsite į darbalangį, sąrašas (turinys).

17

14. pav. ArcMap programos pradinis langas

Pradţioje matysite daţniausiai naudojamas meniu ir įrankių juostas bei tuščią tematinių

sluoksnių turinį. Meniu ir įrankių juostos turinys gali keistis, priklausomai nuo jūsų poreikių.

Siekiant neperkrauti darbo lango ir kuo daugiau vietos pasilikti ţemėlapio vaizdavimui,

rekomenduojame laikyti atvertas tik tas įrankiu juostas, su kuriomis duotu momentu dirbame.

Detaliau apie tai vėliau. Dabar aptarsime pagrindinius meniu juostos (15 pav.) bei komandų

rinkinius, esančius iškrentančiuose langeliuose.

15. pav. ArcMap programos pagrindinė (standartinė) meniu juosta

Kai kurie meniu pavadinimai jau ţinomi kaip ir kitose programose. Pasirinkę

atversite langą, kuriame atliekami pagrindiniai darbo su failais veiksmai (16 pav.).

Sukurti naują projektą

Atverti jau egzistuojantį projektą

Išsaugoti projektą

Išsaugoti projektą nauju vardu

Išsaugoti projekto kopiją

Pridėti duomenų sluoksnį

Puslapio nustatymai

Spausdinamo puslapio perţiūra

Spausdinti

Spausdinamo dokumento savybės

Importuoti projektą iš ArcView projekto

Eksportuoti ţemėlapį kaip rastrinį ar PDF failą.

Projektų, su kuriais prieš tai dirbta sąrašas.

Baigti darbą

16. pav. ArcMap programos darbo su failais (File) veiksmų sąrašas

18

Kita meniu veiksmų grupė Edit redagavimas (17 pav.). Čia įprastiniai veiksmai –

kopijavimas, iškirpimas, įklijavimas ir t.t. kurios būna daugelyje programų, tad detaliau apie jas

nekalbėsime.

Anuliuoti komandą „Pridėti duomenų sluoksnį“

Pakartoti prieš tai anuliuotą veiksmą

Iškirpti

Kopijuoti

Įklijuoti

Įklijuoti su papildomais nurodymais

Ištrinti

Kopijuoti ţemėlapį į parankinę

Rasti elementą ţemėlapyje pagal nurodytą atributo reikšmę

Eiti į ţemėlapio vietą pagal nurodytas koordinates

Parinkti visus grafinius elementus

Atšaukti grafinių elementų parinkimą

Išdidinti vaizdą iki parinktų elementų

17. pav. ArcMap programos redagavimo (Edit) veiksmų sąrašas

Kuomet vyksta vektorizavimas (skaitmenavimas), mums reikia pakankamai išdidinto

vaizdo, tad šio proceso metu visada patogiau kai būna įjungtas duomenų rodinys Data View, o

maketo rodinys Layout View (18 pav.) įjungiamas tik tuomet, kai formuojame ataskaitą ar

ţemėlapį spausdinimui. Toolbars visuomet naudojame, kai norime įsikelti papildomą įrankių

juostą. Dalis komandų menių matosi blyškiau. Jos tuo metu nėra aktyvios. Čia matome aktyvias

esant Data View. Esant aktyviam maketo rodiniui, būtų aktyvios kitos komandos.

Jei įdiegtas plėtinys Arcmap Tweeks, tuomet atsiranda eilutė Reset all toolbars. Ji

naudinga kai norime atsikratyti nereikalingų anksčiau atvertų įrankių juostų, kadangi visi atlikti

veiksmai išlieka ir išsaugomi projekte. Tada uţdarę nereikalingas įrankių ar meniu juostas

spaudţiame Reset all toolbars ir tada ArcMap išsaugos tokią situaciją, o kai pradėsite darbą su

programa kitą kartą, bus atveriamos tik tokios įrankių ir meniu juostos kokias palikote dabar.

Slinkties juostos gali būti įjungiamos ar išjungiamos priklausomai nuo poreikių.

19

Duomenų rodinys

Maketo rodinys

Duomenų artinimas

Išdėstymo artinimas

Įrankių juostos

Grįţti prie įrankių pradinių nuostatų (Yra tik įdiegus Tweeks)

Būsenos juosta

Persidengiančios anotacijos

Slinkties juostos

Liniuotės

Orientyrai

Tinklelis

Duomenų srities savybės

18. pav. ArcMap programos Rodinys (View) veiksmų sąrašas

Veiksmų sąraše (19 pav.) išvardintos komandos naudojamos iš esmės tik rengiant

ţemėlapį spaudai. Vektorizavimo procese jų neprireiks.

Įterpti naują duomenų sritį

Įterpti duomenų srities ar ţemėlapio pavadinimą

Įterpti tekstą

Įterpti rėmelį

Įterpti legendą

Įterpti šiaurės krypties simbolį

Įterpti mastelio liniuotę

Įterpti mastelio tekstą

Įterpti paveikslą

Įterpti objektą

19. pav. ArcMap programos menių juostos Įterpimas (Insert) veiksmų sąrašas

Komandos grupėje Pasirinkimas Selection (20 pav.) nebus daţnai naudojamos

vektorizavimo procese išskyrus vieną, kuris daţnai palengvina darbą kai turinyje yra keletas

vektorinių duomenų sluoksnių, o norime dirbti tik su vienu. Tuomet naudokime komandą

Set selectable layers.. - nustatyti pasirenkamus sluoksnius. Paspaudus šią komandą, atsiveria

visų turinyje išvardintų sluoksnių sąrašas ir uţsiţymite tik tą, su kurio tuo momentu dirbate.

Tarkim jūs įvedate drenaţo sistemos ribas, tai paţymėsite varnele tik sluoksnį Dren_P, kitus

palikdami nepaţymėtus. Tada, jei norėsite parinkti kurį nors įvestą poligoną ir jį pataisyti, kito

sluoksnio poligonas (tarkim projekto ribų) atsitiktinai nebus parenkamas.

Tai leidţia išvengti klaidų ir lengviau parinkti (paţymėti) norimą elementą. Tuomet

nebūtina tiksliai pataikyti į norimą liniją ar tašką. Uţtenka nuspaudus kairį pelės klavišą (esant

redagavimo ręţimui pelės ţymeklis bus tokios formos ) perbraukti liniją skersai ir ji bus

paţymėta. Naudingi ir parinkimo įrankiai Select By Attributes arba Select By Location bet jie

20

naudojami jau vykdant duomenų analizę. Įrankis Zoom To Selected Features yra patogus tuo,

kad galima pasiţiūrėti visą paţymėto elemento tarkim rinktuvo dydį ekrane. Jis dubliuojamas

klavišų kombinacija Alt+Z taip pat yra ir įrankių juostoje Tools . Įrankis Pan To Selected

Features skiriasi tuo, kad perstumia pasirinktą objektą į ekrano centrą. Parinkimo (Paţymėjimo)

toleranciją galima nusistatyti parinkčių lange jį atveriant su Options (20 pav.) Ten bus langelis su

priešais esančiu pavadinimu Selection tollerance.

Parinkti sluoksnio elementus pagal atributą

Parinkti sluoksnio elementus pagal padėtį ţemėlapyje

Parinkti pagal grafinius elementus

Artinti iki parinktų elementų

Perstumti iki parinktų elementų

Atlikti sluoksnio elementų statistinius skaičiavimus

Nustatyti pasirenkamus sluoksnius

Įterpti mastelio tekstą

Interaktyvus parinkimo metodas (Paţymint pelyte)

Savybės

20. pav. ArcMap programos Parinkimų (Selection) veiksmų sąrašas

Redagavimo įrankių juostos atvėrimas

Grafikai

Ataskaitos

Geokodavimas

Pridėti X Y duomenis

Pridėti maršrutą

Atverti ArcCatalog

Paslaugos internete

Paţymėtos vietos ţemėlapyje

Makrokomandos

Pritaikyti

Plėtiniai

Stiliai

Parinktys

21. pav. ArcMap programos Parinkimų (Selection) veiksmų sąrašas

Menių juostos Įrankiai Tools (21 pav.) jums pravers šiais atvejais. Pirmiausia paleidus

programą reiktų pasiţiūrėti kokie plėtiniai (atskiri programos moduliai kaip 3D Analist ir pan.)

jums reikalingi (aišku iš tų kuriems turite licenzijas) ir juos įjungti. Tam naudokite komandą

Plėtiniai Extensions. Atvertame sąraše paţymėkite varnele reikalingus plėtinius (22 pav.).

Šiame sąraše matysite ne tik standartinius (kartu su programa pateikiamus plėtinius) bet

ir papildomus (jūsų atskirai įsigytus), kaip antai Xtools, ArcMap Tweaks, Hawth‘s Analysis

21

Tools apie kuriuos jau kalbėjome prieš tai ir kurie yra dalinai arba visai nemokami. Tų plėtinių,

kuriems neturite licenzijos, varnele paţymėti negalėsite.

22. pav. ArcMap programos Plėtinių (Extensions) sąrašas

Meniu juostos Langas Window (23 pav.) leidţia atlikti taip pat kai kuriuos naudingus

veiksmus padedančius vektorizavimo procese. Su komanda Viewer atversite papildomą langą,

kuriame galėsite matyti tą patį ţemėlapį kitokiame mastelyje. Tarkim vektorizavimą vykdote

1:2000 masteliu, taigi matote tik dalį projekto, tuo tarpu Viewer atvertame lange pasirenkate

1:10000 mastelį ir matote visą projektą. Tai padeda orientuotis, kurioje ţemėlapio vietoje esate.

Kita komanda Magnifier leis atverti langelį, kuris tarnaus kaip padidinamasis stiklas.

Apţvalga

Didintuvas

Perţiūros priemonė

Turinio lentelė

Įrankių rinkinys

Komandinės eilutės atvėrimas

23. pav. ArcMap programos langai (Windows) veiksmų sąrašas

Štai 24 paveiksle galite matyti šių priemonių naudojimą. Lange Viewer matome geltonu

apskritimu apvestą einamu momentu paţymėtą rinktuvo dalį, kuri lange Magnifier matosi labai

padidinta (pasirinktas 400% didinimas), o pagrindiniame darbalangyje matome rinktuvus ir

sausintuvus mastelyje 1:2000. Taigi Viewer leidţia matyti, kad duotu momentu redaguojamas

elementas yra viršutinėje projekto dalyje (ţydra spalva), o Magnifier, leidţia pamatyti, kad

įvestas sausintuvas yra išsikišęs į kitą rinktuvo pusę, t.y. neteisingai įvestas. Matyt darbo metu

nebuvo įjungta trauka, kuri automatiškai sausintuvo galą pritrauktų prie rinktuvo. Būtent

išdidintame vaizde galima pastebėti tokias klaidas, o taip pat darbo metu jų išvengti.

Daţnai pasitaiko, kad dirbantysis netyčia išjungia sluoksnių sąrašą (turinį) esantį

kairiame darbalangio krašte ir nebeţino kaip jį įjungti. Tai kelia sumaištį, nes nebegalima prieiti

prie atskirų sluoksnių parinkimo arba jų savybių nustatymo ir kitų veiksmų. Taigi turinio

įjungimas yra būtent Window langelyje. Reikia ţiūrėti, kad piktograma ties

šia komanda būtų įdubusi. Tuomet turinio langas vėl atsistatys. Jei ir tada jo nebus matyti,

vadinasi netyčia buvo nutemptas uţ ekrano ribų. Tuomet lieka viena išeitis – keisti ekrano raišką

į maţesnę ir tada dingusį langą galėsime pamatyti ir atitempti į tinkamą vietą.

22

24. pav. Pagalbinių priemonių Viewer ir Magnifier naudojimas

Pagalbos meniu, įprastinė, kaip ir visose programose.

Toliau aptarsime kai kurias pagrindines arba daugiausiai naudojamas įrankių juostas.

Pirmiausia tas, kurios būna atvertos jau pirmą kartą paleidus programą. Tai standartinė Sandard

įrankių juosta (25 pav.), kurioje talpinami daţniausiai naudojami įrankiai. Ţemiau įrankių juostų

piktogramų trumpi aprašymai pateikiami sąraše einant iš kairės į dešinę.

Sukurti naują projektą (ţemėlapį)

Atidaryti projektą

Išsaugoti projektą

Spausdinti ţemėlapį

Iškirpti paţymėtą elementą (tašką, liniją, poligoną)

Kopijuoti paţymėtą elementą (tašką, liniją, poligoną)

Naikinti paţymėtą elementą (tašką, liniją, poligoną)

Anuliuoti naikinimą

Atšaukti anuliavimą

Pridėti duomenis naujus duomenis į ţemėlapį (vektorinių ar rastrinių duomenų sluoksnį)

Ţemėlapio Mastelis

Įrankių juostos “Redagavimas” įjungimas išjungimas

ArcCatalos modulio paleidimas

Rodyti/slėpti įrankinę

Rodyti/slėpti komandinę eilutę

Pradėti kurti modelį

Pagalba

25. pav. Standartinė Standard įrankių juosta

Čia neatsitiktinai pabraukėme eilutę “Pridėti ...”. Daţnai painiojami veiksmai “Atverti

projektą” ir “Pridėti duomenis”. Reikia atsiminti, kad projekto failas išsaugomas kokiu nors

23

vardu su plėtiniu *.mxd yra ne kas kita, kaip visų mūsų veiksmų, atliktų su kuriamu ţemėlapiu

nuoseklus aprašas. Jame bus nurodyta kokie ir iš kur įkelti duomenų sluoksniai, kokiomis

spalvomis ir kokio dydţio (taškai) ir storio (linijos) vaizduos duomenis ir daug kitų dalykų. Bet

šiame faile nebus pačių erdvinių duomenų. O duomenis į projektą (atskirus tematinius sluoksnius

– rinktuvus, sausintuvus, skenuotus projektus ir kt.) įkeliame būtent su komanda “Pridėti

duomenis”. Taigi jei naudosite piktogramą norėdami įkelti drenaţo sistemos ribų sluoksnį

Dren_P.shp, to padaryti nepavyks. Negalėsite šio failo net matyti.

Kita daţniausiai naudojama įrankių juosta irgi būna atveriama pirmą kartą paleidus

programą ir ji vadinasi Tools (26 pav.).

Tolygus artinimas/tolinimas (Veikia tik įdiegus Tweeks plėtinį)

Artinti vaizdą

Tolinti vaizdą

Fiksuotas vaizdo artinimas

Fiksuotas vaizdo tolinimas

Perstumti vaizdą

Visa ţemėlapio aprėptis

Grįţti prie ankstesnės aprėpties

Eiti į tolesnę aprėptį

Pasirinkti elementus ţemėlapyje (redaguojamo tematinio sluoksnio)

Atšaukti pasirinktus elementus (redaguojamo tematinio sluoksnio)

Parinkti grafinius elementus (Nubraiţytus vaizde naudojant įrankių juostą Draw)

Identifikuoti elementą (paţiūrėti jo atributus)

Rasti elementą pagal nurodytą atributą

Eiti į nurodyta X Y vietą

Matuoti (atstumą, plotą)

Hipersaitas

Iššokantis html meniu

Atverti perţiūros langą

Artinti iki atrinktų elementų (Veikia tik įdiegus Tweeks plėtinį)

Atrinkti visus ekrane matomus elementus

Atrinkti elementus apvedant poligonu.

26. pav. Tools įrankių juosta

Čia reikia stabtelėti ties geometriniais elementais esančiais shape failuose ir grafiniais

elementais, nubraiţomais tiesiog ekrane naudojant įrankių juostą Draw. Taigi grafiniai elementai

neišsaugomi atskiruose duomenų failuose o įrašomi į projekto failą. Tad jų aktyvinimas ekrane

yra skirtingas. Todėl čia yra ir du skirtingi geometrinių elementų parinkimo įrankiai. Juodos

spalvos rodyklė skirta būtent grafinių elementų parinkimui, o baltos spalvos rodyklė su šalia

esančiu ţenkleli skirta geometrinių elementų redaguojamuose shape failuose parinkimui.

Įrankių juosta – Editor (27 pav.). Ją nuolat naudosite vykdant vektorizavimo

(skaitmenavimo) procesą.

Redagavimas Editor– atveriamas iššokantis meniu su papildomais redagavimo įrankiais 28 pav.

Piktograma, kurią reikia naudoti paţymint redaguojamus geometrinius elementus.

Eskizo įrankis su papildomai iššokančiu langu, kur galima pasirinkti

24

Task: - Uţduotis. Čia turime pasirinkti redagavimo metodą iš pateikto iššokančiame sąraše. Šiuo

atveju pasirinkta Create New Feature – Sukurti naują elementą.

Target: nurodomas tematinis sluoksnis (iš esančių turinyje) kurį tuo metu redaguojame. Vienu

metu gali būti redaguojamas tik vienas sluoksnis.

Skaidymo įrankis Split – naudojamas linijai padalinti į dvi dalis

Pasukimo įrankis Rotate – naudojamas paţymėtam geometriniam elementui pasukti apie

svorio centrą.

Atributai – Atveriama vieno paţymėto, arba naujai įvesto geometrinio elemento atributų

lentelė. Joje galima surašyti atributų reikšmes (rinktuvo skersmuo, nuolydis ir kt.)

Eskizo savybės – Atveriamas langas, kur pateikiama X ir Y koordinatės paţymėtos atkarpos

ar poligono viršūnių ir mazgų. Galima jas taisyti arba jei reikia kurią nors porą koordinačių

pašalinti.

27. pav. Editor įrankių juosta

Dabar detaliau aptarsime jau minėtą įrankių rinkinį, kuris atveriamas paspaudus įrankių

juostoje Editor piktogramą. 28 paveiksle aprašyti galimi veiksmai. Daţniausiai naudosite

redagavimo pradţios Start Edit ir pabaigos Stop Edit komandas. Jei paskutinių pakeitimų

duomenys nebus išsaugoti su komanda Save Edits, tai prieš stabdant redagavimą programa

paklaus ar duomenis išsaugoti ir tik tada, priklausomai nuo jūsų pasirinkimo, stabdys

redagavimo procesą.

Pradėti redagavimą

Stabdyti redagavimą

Išsaugoti redagavimo metu atliktus pakeitimus

Perkelti (geometrinį elementą)

Skaidyti (liniją į dvi dalis)

Padalinti (liniją į daug dalių)

Sukurti buferinę zoną apie parinktą elementą

Kopijuoti parinktą liniją lygiagrečiai

Sulieti dvi atskira linijas į vieną

Sujungti dvi linijas į vieną

Sukirsti dvi linijas

Apkirpti

Atveriama papildomų įrankių juosta (rečiau naudojamų)

Tikrinti elementų tinkamumą

Pritraukimas (linijos pabaigos prie kitos linijos ir pan.)

Parinktys

28. pav. Redagavimo įrankių rinkinys

Kiti du ir labai svarbūs veiksmai, kuriuos būtina atlikti prieš pradedant skaitmenavimo

procesą – traukų įjungimas Snapping ir pritraukimo tolerancijos įjungimas atvėrus langą Options

– Parinktys. Nuo to priklausys galimų topologinių klaidų tikimybė.

Komanda Clip taip pat bus ypač reikalinga, kai reikės sukurti poligonus su salomis. Tokie

atvejai reikalingi kai tarkim melioracijos projekto viduje yra nesausinamų plotų arba įsiterpia

sodybos. Kaip įrankiu naudotis paaiškinsime vėliau. Merge – sujungia dvi atskiras linijas į vieną.

Buffer – sukuria buferinę zoną apie objektą nurodytu atstumu.

25

2.4. ArcMap parengimas vektorizavimui

Trumpam grįţkite ties 14 paveikslu ir prisiminkite programos paleidimą. Kaip jau ten

minėta, pasirenkate naujo projekto kūrimo atvejį ir spaudţiate OK. Matysime

vaizdą kaip 29 paveiksle. Mėlyname fone matome projekto pavadinimą „Untitled“, kas reiškia,

kad mes projektui dar nesuteikėme vardo ir jo neišsaugojome. Matome pagrindinę menių juostą,

standartinę įrankių juostą, redagavimo įrankių juostą, dešinioji dalis skita duomenų vaizdavimui,

o kairioji dalis, kaip jau buvo minėta sluoksnių Layers turinys. Nė vieno duomenų sluoksnio kol

kas nėra įkelta tad sąraše nematome nė vieno duomenų sluoksnio.

Prieš įkeldami kokius nors duomenis parengsime darbalangį (DataView ir Data Frame)

darbui priskirdami koordinačių sistemą ir pasirinkdami kai kurias reikalingas nuostatas.

29. pav. ArcMap darbalangio fragmentas

Lietuvos koordinačių sistemą priskiriame tokia veiksmų seka: Meniu juostoje pelyte

spaudţiame ant View, toliau atsivėrusiame meniu renkamės apatinę eilutę

Data Frame Properties. Tuomet programa atvers darbalangio parinkčių langą (30 pav.) kur

viršutinėje dalyje surašytos įvairios parinkčių grupės General, Data Frame, Coordinate Systems

ir kt. Paeiliui apţvelgsime visas mums reikalingas. Pirmiausia yra atverta grupė General. –

bendrosios nuostatos. Čia reikia pasirinkti matavimo vienetus. Dabar paveiksle matote jog yra

neţinomi vienetai Unknown Units.

30. pav. ArcMap darbalangio parinkčių langas Data Frame Properties General

26

Pirmiausia renkamės vienetus eilutėje . Paspaudę

trikampę rodyklėlę iš sąrašo pasirinkite metrus - Meters. Kai pasirenkate vienetus šioje eilutėje,

aktyvi pasidaro ir ţemiau esanti eilutė . Čia taip pat

pasirenkame metrus. Atskaitos mastelį Reference scale galite pasirinkti tokį, kuriam esant

daugiausia dirbsite tarkim 1:2000. Kadangi siūlomų mąstelių sąraše tokio nėra, kol kas palikite

<None>. Pasirinksime jį vėliau kitu būdu. Taigi grupėje General būtų visi pasirinkimai. Tuomet

pereiname prie grupės Data Frame 31 paveiksle.

31. pav. ArcMap darbalangio parinkčių langas Data Frame Properties

Pirmiausia nustatomas mastelis ir aprėptis. Mastelis gali būti fiksuotas arba automatiškai

programos nustatomas pagal mūsų poreikius. Jei nustatysime fiksuotą mastelį ir ties Fixed scale

įrašysime 1:2000 (paveiksle matome 1:10), tai negalėsime naudoti artinimo-tolinimo įrankių

kuriuos prieš tai aptarėme. Galėsime tik perstumti vaizdą ekrane bet įrankiais Zoom negalėsime

keisti. Skaitmenavimo (vektorizavimo) metu tai nėra paranku, tad pasirinkime automatiškai

nustatomą mastelį .

Projekto aprėptį taip pat paliekame nefiksuotą kadangi fiksuotą galėtume

pasirinkti tik pasirinkę fiksuotą mastelį. Taigi čia iš esmės nieko nekeičiame. Paprastai fiksuotą

mastelį renkamės tada, kai rengiame ţemėlapį spausdinimui. Na ir svarbiausia parinktis liko

koordinačių sistema (32 pav.). Čia jau turite patirties dirbant su ArcCatalog.

Pateiktame sąraše ţemiau esančiame langelyje pasirinkite:

Predefined-->Projected Coordinate Systems-->National Grids--> Lietuvos koordinačių sistema

Tuomet lango apačioje būtinai spauskite mygtuką o vėliau OK.

27

32. pav. ArcMap darbalangio parinkčių langas Data Frame Properties (Koordinačių sistemos

pasirinkimas)

Programa darbui parengta. Galima išsaugoti projektą. Tuomet vykdome komandų seką:

File-->Save as--> , nurodome C: diske susikurtą aplanką C:\MELGISDB ir apatiniame langelyje

File name, nurodome mūsų būsimo projekto pavadinimą, tarkim GIRIONYS, atitinkantį

kadastrinės vietovės pavadinimą ir spaudţiame piktogramą Save. Tada vietoj „Untitled“ (ţr. 29

pav.) matysite uţrašą Girionys.

Tolimesnis etapas prieš pradedant skaitmenavimo procesą – sukurtų tematinių sluoksnių

įkėlimas į ArcMap darbalangį ir redagavimo nuostatų parinkimas. Sukurtoje duomenų bazėje

(ţr.sk. ArcCatalog) tematiniai sluoksniai atitinkantys MEGIS specifikacijos reikalavimus kol kas

yra tušti kaip ir nubraiţyta popieriuje lentelė klasės mokinių sąrašui su lentelės grafų

pavadinimais, bet dar neuţpildyta. Skaitmenavimo (vektorizavimo) metu ir vyks jų uţpildymas.

Sukurtus tematinius sluoksnius įkeliame naudodami įrankį pridėti duomenis, esantį

standartinėje įrankių juostoje (29 pav.). Atsivėrusiame lange Add Data parenkame jau anksčiau

sukurtą aplanką C:\MELGISDB (33 pav.)

33. pav. ArcMap duomenų įkėlimo ir jų paieškos langas

Toliau šiame kataloge nurodome į jau sukurtą duomenų bazę GIRIONYS (34 pav.), ją

išskleidţiame ir paţymime visus joje esančius sluoksnius.

34. pav. MELGISDB kataloge sukurta duomenų bazė GIRIONYS

Tą atliekame taip: nuspaudţiame Shift klavišą klaviatūroje ir pelės ţymekliu

bakstelikime kiekvieną failą paeiliui arba pirmą ir paskutinį. Paţymėjus jie nusispalvina melsva

spalva. Tuomet spaudţiame langelio apačioje esančią piktogramą . Visi tematiniai

sluoksniai atsiras ArcMap sluoksnių turinyje kairėje programos darbalangio pusėje (35 pav.).

28

Tokiu pačiu būdu įkeliame vektorizavimui parengtus rastrinius failus iš tos pačios

duomenų bazės jei jie ten sudėti arba iš atskiro aplanko, priklausomai nuo to kur juos laikysite.

Mūsų atveju vienas failas yra duomenų bazėje ir jis pavadintas p81985 . Jį taip pat

įkeliame į Layers sluoksnių turinį. Beje Layers galite pervardinti analogišku būdu kaip ir

aplankus ir pasivadinti lietuvišku vardu.

Galiausiai ArcMap darbalangyje sukėlę visus reikalingus sluoksnius matome vaizdą kaip

parodyta 35 paveiksle. Įkelti visi sluoksniai išvardinti turinyje pagal hierarchiją – pirmiausia

taškiniai sluoksniai, ţemiau linijiniai dar ţemiau plotiniai ir ţemiausiai rastriniai sluoksniai.

Tokia tvarka sluoksnius išrikiuoja pati programa, mat taip viršutiniai sluoksniai neuţklos

apatinių, tačiau ši tvarka nėra privaloma ir vartotojas sluoksnius gali pakelti aukščiau ar ţemiau

tiesiog „pertempdamas" juos pele. Sutartiniai ţymėjimai priskiriami programos automatiškai, bet

juos vartotojas taip pat gali pasikeisti. Darbalangyje matome kol kas tik skenuoto plano

fragmentą, kadangi visi duomenų bazėje sukurti sluoksniai yra tušti. Prieš pradedant duomenų

bazę pildyti, pravartu pasidaryti kopiją su tuščiais sluoksniais ir pervadinti duomenų bazę kitos

kadastrinės vietovės vardu, o sluoksnių pavadinimus paliekant tuos pačius. Tuomet pradedant

dirbti su kita kadastrine vietove tereikės tik pašalinti ir įkelti kitus skenuotus planus.

35. pav. ArcMap darbalangio fragmentas su matomu rastrinių duomenų vaizdu (drenaţo proj.)

Prieš pradedant vektorizavimo darbus, naudinga aptarti kaip atliekamas skenuotų

melioracijos planų susiejimas su LKS-94 koordinačių sistema. Kaip anksčiau šiame leidinyje

buvo minėta yra du pagridiniai būdai: fiksuojant charakteringus taškus vietovėje GPS imtuvu

(ţiotys, sankryţa, pavienis medis ir t.t.); susiejant skenuotą planą su ortofotografiniais planais.

Planų susiejimui naudojamas plėtinys Tools/Custimize/Georeferencing (36 pav.).

29

36. pav. Georeferencing plėtinio įjungimo langas

Šio plėtinio atsidariusiame lange

matote skenuoto plano pavadinimą, jei būtų įkelta daugiau planų tuomet būtina patikrinti ir

pasirinkti Jūsų norimo susieti su LKS-94 plano pavadinimą.

Atliekant plano orentavimą pirmuoju būdu jūs turite vietovėje su GPS fiksuotų taškų

koordinates. Tarkim Jūs vietovėje fiksavote ţiočių koordinates ir surandate šių ţiočių vietą

plane. Georeferencing įrankių juostoje surandate įrankį Add Control Ponts (pridėti

kontrolinius taškus – tuomet kursoriaus rodyklė pasikeičia į kryţelį), uţvedate kryţelį tiksliai ant

filtro centro, spaudţiate pelės kairį klavišą (kryţelis pasidarys ţalios spalvos) ir po to

nepajudinant pelės spaudţiate dar kartą tame pačiame taške (kryţelis pasidarys raudonas) (37

pav.).

37. pav. Skenuoto plano orentavimas naudojant įrankį Add control points

Tokiu būdu paţymime visus taškus, kurių koordinates turime uţfiksavę su GPS. Kitas

veiksmas – paţymėtų taškų koordinačių įvedimas į lenteles (paţymint taškus plane, programa į

lentelę įvedė taškų koordinates pagal plano matmenis pikseliais). Pasirenkame iš

Georeferencing įrankių juostos View link table ir atsidariusioje lentelėje matysime šešis

stulpelius (38 pav.).

30

38. pav. Ryšių lentelė (View link table) įvedus kontrolinius taškus

Pirmame stulpelyje matote taškų numerius, antrame ir trečiame – taškų padėtis skenuoto

plano apriepties atţvilgiu, penktame – taškų padėties darbalangio ţemėlapio atţvilgiu, na ir

paskutiniame duodamos paklaidos. Kuo jos maţesnės, tuo tiksliau atliktas darbas. Šių paklaidų

suma pateikiama apatiniame dešiniame langelyje Total RMS error (bendra vidutinė kvadratinė

paklaida). Turimas taškų koordinates įvedame ketvirtame ir penktame stulpeliuose paţymėtiems

taškams. Jei kairėje apačioje ties langeliu Auto Adjust bus varnelė, tai planas bus orientuojamas

automatiškai po koordinačių įvedimo.

Kitas varintas – kai naudojame ortofoto ţemėlapius planų susiejimui. Prieš pradedant

darbą reikia į ArcMap darbo langą įkelti tos vietovės ortofoto ţemėlapį. Be abejo reikia ţinoti

koks nomenklatūrinis lapas ortofoto ţemėlapio reikalingas ir ar orentuojamas skenuotas

melioracijos planas telpa viename lape ar išsiskirstęs į keletą lapų. Įsikėlus ortofoto ţemėlapį

reikia gerai jį išstudijuoti ir surasti identifikavimo taškus melioracijos projekto plane ir ortofoto.

Geriausia ieškoti aiškiai identifikuojamų objektų – upelių, kelių sankryţų, kurie aiškiai matose

tiek skenuotame plane tiek ortofoto ţemėlapiuose. Kai įsitikiname, kuriuos taškus naudosime

orentavimui galima pradėti skenuoto plano orentavimą. Pradţioje veiksmai panašūs kaip

pirmuoju atveju, tik čia reikia pirma paţymėti tuo pačiu Add controil points tašką melioracijos

projekto skenuotame plane (pirmas pelės paspaudimas), surasti tą patį tašką ortofoto plane ir

paţymėti (antras pelės paspaudimas) (39 pav.).

39. pav. Skenuoto plano orentavimas naudojant Add control points įrankį ir ortofoto

ţemėlapį

Plane paţymima sankryţa (pirmas paspaudimas), tuomet išdidinamas ortofoto plane

sankryţos vaizdas (zoom in), nustatom ant jos pelės ţymeklį ir atliekamas antras paspaudimas.

Skenuotas planas akimirksniu atsiduria virš orto foto (jei paţymėta Auto adjust) (40 pav.).

31

40 pav. Orentuotas skenuotas melioracijos planas

Anologiškai procedūra kartojama maţiausiai keturiems kontroloniams taškams. Įvedus

reikiamą skaičių taškų, perţiūrima kontrolinių taškų lentelė (analogiškai kaip 38 pav.). Jei joje

matyti, kad kai kurių taškų paklaidos gana didelės tada reikėtų tą tašką pašalinti, paţymint

lentelėje to taško įrašą (mėlyna spalva), ir spaudţiame lentelėje dešinėje viršuje . Paţymėto

taško duomenys bus pašalinti. Plano padėtis kiek pasikeis, paklaidos taip pat. Tokiu būdu galima

pritraukimo taškus išmesti ir įvedinėti naujus, tol kol planas tiksliausiai padenga ortofoto

ţemėlapį ir bus gautos leistinos paklaidos. Būtina, kad pritraukimo taškai išsidėstyto kuo

tolygiau visame lape.

Atlikus skenuoto plano orentavimą galima išsaugoti jį nauju pavadinimu.

Georeferencing įrankių juostoje spaudţiame ant Rectify (ištiesinti).

Programa pagal nutylėjimą pasiūlys planą išsaugoti tuo pačiu pavadinimu tik

pridėdamas ţodelis Rectify (galima keisti gardelės dydį, bei failo vardą) paspaudus mygtuką

Save as bus sukurtas naujas failas. Jį galima pasilikti darbo lange, o seną (nepririštą planą)

pašalinti iš darbo lango. Norėdami sluoksnį išmesti, sluoksnių sąraše spauskite ant norimo

pavadinimo dešinį pelės klavišą ir pasirinkite eilutę Remove.

Jau buvo minėta, kad būtina įjungti traukas prieš pradedant vektorizavimą. Įjungiame

redagavimo ręţimą. Įrankių juostoje Redagavimas spaudţiame piktogramą ir atsivėrus

iškrentančiam meniu pasirenkame piktogramą redagavimo pradţia. Tuomet

visi duomenų bazėje esantys sluoksniai kurie įkelti į darbalangį gali būti redaguojami

priklausomai nuo to kurio pavadinimas parinktas langelyje Target kur šiuo atveju pasirinktas

melioracijos projektų ribų sluoksnis Melior_P . Labai svarbu,

kad šiame langelyje visuomet būtų pavadinimas to sluoksnio su kuriuo tuo metu dirbama. Kitaip

įvedami vieno sluoksnio duomenys gali patekti į visai kitą (tuo atveju jei sutampa geometrija –

abu tarkim linijiniai sluoksniai) ir gausime klaidingus rezultatus. Kuomet redagavimo ręţimas

įjungtas, galime pasirinkti traukų nuostatas. Vėl spaudţiame ir iškrentančiam meniu

renkamės antrą nuo apačios eilutę (iki tol, kol nebuvo įjungtas redagavimo

ręţimas, ši komanda buvo neaktyvi) ir atveriamas redaguojamų sluoksnių sąrašas su trimis

stulpeliais langelių kuriuos paţymint uţsidega varnelės (41 pav.), o tai reiškia, kad tam

sluoksniui galioja ar negalioja stulpelio pavadinime nurodyta pritraukimo funkcija.

32

41. pav. Traukų įjungimo-išjungimo langas

Trumpai priminsime kaip sudaryta linija ar poligonas, kad geriau suprastume pritraukimo

mechanizmą (42 pav.). Kiekviena linija sudaryta iš briaunų (edge). Linija prasideda ir baigiasi

mazgu (node). Taškai linijoje tarp mazgų vadinami viršūnėmis (vertex). Kiekvienas mazgas ir

viršūnė turi koordinates X Y.

42. pav. Linijų elementai

Taigi traukos objektai čia yra mazgai viršūnės ir briaunos. Tą matome ir 41 paveiksle.

Sakysim dabar dirbsime su rinktuvais. Mums būtina, kad uţbaigus rinktuvo skaitmenavimą, jo

galinis End mazgas būtų pritraukiamas prie griovio linijos krašto tad varnelėmis paţymėtos šio

sluoksnio Vetex ir End langeliai. Sluoksnyje Griovai_L šiuo atveju reikėtų uţdėti varnelę grafoje

Edge. Baigus darbą su vienu sluoksniu ir pradedant su kitu, pirmiausia pakeičiamas sluoksnis

langelyje Target o po to nustatomos traukos Snapping.

43. pav. ArcMap redagavimo parinkčių langas

Dar reikia nustatyti ir kokiu atstumu trauka pradeda veikti. Pavyzdţiui kokiu atstumu

rinktuvo linijos galiniam mazgui esant nuo griovio linijos šis mazgas pritraukiamas prie griovio

linijos. Tą nustatome vėl spausdami , pasirinkdami pačia paskutinę meniu komandą

. Tai iškviečia naują langą kuriame yra daug daugiau funkcijų bei nustatymų (43 pav.),

tačiau šiuo atveju mums reikalinga tik viena: pritraukimo tolerancija. Ją

33

pasirenkame priklausomai nuo to kokiame mastelyje vykdome vektorizavimą. Jei tarkim 1:2000

tai pakanka 3 metrų. (beje būtinai turi būti pasirinkta map units, ţemėlapio mato vienetai

(metrus jau pasirinkome anksčiau). Jei bus pikseliais pixels tai bus sunku orientuotis nes tai

priklausys nuo jūsų ekrano skiriamosios gebos. Vėliau toleranciją galite keisti pagal savo patirtį.

Visi paruošiamieji darbai baigti. Galima pradėti vektorizavimo procesą.

Patogumo dėlei galima pasikeisti sutartinius ţymėjimus atskirų sluoksnių bei rastrinio

failo vaizdavimą. Kad rastrinis failas neuţdengtų kitų duomenų o būtų „permatomas“ galima

padaryti keliais būdais. Aprašysime paprasčiausią. Ant rastrinio failo spaudţiame

dešinį pelės klavišą ir pasirenkame savybės. Sluoksnio savybių lange (44 pav.)

pasirenkame savybių grupę Symbology. Tada kairėje pusėje paţymime rodymo būdą Clasified.

Vėliau pasirenkame tik 2 klases langelyje Classes. Gauname dvi spalvų grupes. Dvigubu

paspaudimu ant baltos spalvos simbolio atveriame spalvų pasirinkimo paletę ir

pasirenkame paletės viršuje esančią eilutę No collor. Tuomet balta spalva (plano foninė dalis)

nebus vaizduojama. Bus matyti tik juoda spalva braiţyti objektai, kaip ir matyti 35 paveiksle.

44. pav. Rastrinio failo vaizdavimo parinktys

Tokiu pačiu būdu galime keisti ir vektorizuojamų sluoksnių elementų simboliką. Tarkim

rinktuvus norime rodyti mėlynos spalvos vienguba linija 2 pikselių storio. Tuomet dvigubu pelės

paspaudimu ant rinktuvų vaizdavimo simbolio (turinyje simbolis yra ţemiau sluoksnio

pavadinimo) atveriame simbolių biblioteką (45 pav.). Galime rinktis mums tinkamą simbolį iš

šios bibliotekos, o jei joje tinkamo nerandame, spaudţiate piktogramą More symbols ir paţymite

varnele esamo sąrašo simbolių grupę, kuri jūsų manymu galėtų tenkinti jūsų poreikius. Tada vėl

simboliu lange, naudodami slinkties mechanizmą ieškote sau tinkamo. Jei ir visi bibliotekoje

esantys simboliai netenkina, tada galite tiesiog susikurti savo. Viršuje kairėje langelyje Preview

matote dabar rodomą simbolį. Ţemiau esančiame langelyje Options galite pakeisti spalvą Color

ir linijos storį Width. Storį galite keisti rodyklėlėmis langelio dešinėje, o jei siūlomi storiai

34

netenkina, tiesiog įrašykite skaičių ranka, tik dešimtainę dalį būtinai atskirkite tašku, o ne

kableliu. Atlikę reikalingus pasirinkimus būtinai paspauskite OK ir ţiūrėkite kaip pakito simbolis

sluoksnių turinyje. Analogišku būdu galite keisti taškų ir poligonų sluoksnių simbolius.

45. pav. Vektorinių duomenų simbolikos parinktys

2.5. Vektorizavimas

Kuriant MELGIS duomenų bazę, vektorizavimo procesą rekomenduotina pradėti nuo

linijinių objektų tokia eile – Grioviai_L, Rinktuvai_L ir Sausintuvai_L. Tuomet bus paprasčiau

su linijų pritraukimu, kadangi rinktuvų pabaiga turi būti pritraukiama prie griovio, o sausintuvų

pabaiga prie rinktuvo. Be to kai bus išryškinti linijiniai objektai, lengviau orientuositės įvedant

drenaţo sistemų ribų Dren_P poligonus. Melioracijos projektai gali būti suformuojami

apjungiant Dren_P sluoksnį į vieną poligoną. Tokiu būdu minimizuosite darbo sąnaudas.

Taigi pradedame darbą nuo griovių tinklo įvedimo. Jei redagavimo reţimą buvote

sustabdę tai vėl jį įjunkite naudodami jau anksčiau aprašytą veiksmų seką. Įrankių juostoje

Redagavimas spaudţiate piktogramą ir atsivėrus iškrentančiam meniu pasirenkate

piktogramą . Langelyje Target pasirenkate

sluoksnį Grioviai_L. Pasirinkite tinkamą mastelį arba tiesiog akiai tinkamą vaizdą, kad ryškiai

skirtumėte objektus melioracijos projekto plane. Vaizdo priartinimą ar tolinimą galite atlikti

pelės rutuliniu mygtuku sukiodami jį pirmyn-atgal. Darbalaukyje naudodami slinkties priemones

ScroolBars surandate griovio pradţią. Tuomet iš pateiktų eskizo įrankių pasirenkate „pieštuką“

35

. Skaitmenavimas vykdomas kairio pelės klavišo paspaudimas charakteringuose griovio

linijos taškuose skenuotame plane, kaip parodyta 46 paveiksle. Vektorizuojama linija paţymėta

ţalia spalva mazgai ir viršūnės ţaliais kvadratėliais (1 ir 2 ), linijos paskutinė įvesta viršūnė 3

raudonu kvadratėliu ir būsimos kitos viršūnės vieta 4 ţydru rutuliuku. Tiesiojoje dalyje

stengiamės įvesti kuo maţiau viršūnių, bet tuo pačiu išlaikyti linija griovio centre, posūkiuose

įvedame daugiau taškų siekdami išgauti sklandų lanksmą. Apie griovio lanksmų įvedimą

aprašyta vėliau. Anksčiau ar vėliau prieiname ekrano kraštą, tačiau tai dar nėra griovio pabaiga.

46. pav. Griovio vektorizavimo fragmentas

Vaizdą ekrane galime perstumti keliais būdais. Paprasčiausia – uţvedame pelytę ant

slinkties įrankių (ScroolBars) (čia horizontalus perslinkimas) ir

paslenkame vaizdą horizontaliai po to vertikaliai. Uţvedus pelės ţymeklį ant slinkties įrankio

ţymeklio ţenklas – rutuliukas išnyksta, tačiau tik grįţus į darbalangį vėl jį matome plona linija

susietą su paskutine įvesta viršūne. Toliau vėl įvedinėjame viršūnes kol pasiekiame griovio

pabaigą. Kitas būdas perslinkti vaizdą ekrane - vektorizavimo metu iš įrankių juostos pasirenkant

„rankos ţenklą“ Pan ir perstumiame vaizdą į norimą vietą. Po to vėl pasirenkame „pieštuką“

ir tęsiame vektorizavimą. Paskutinysis taškas fiksuojamas greitu dvigubu dešinio pelės

klavišo paspaudimu arba paspaudţiant klavišą F2 klaviatūroje. Jei norime darbą atlikti

preciziškai naudokime klaviatūros klavišą, nes dvigubas pelės paspaudimas gali būti atliktas

judesyje ir linija gali neţymiai pasislinkti. Dar kitas būdas uţbaigti ir, ko gero, patogiausias –

spausti dešinį pelės klavišą ir iš pasiūlyto meniu sąrašo pasirinkti Finish Skech – baigti eskizą.

Jei linija butų iš sudėtinių dalių su pertrūkiais tuomet pasirinktumėte Finish Part – baigti dalį

linijos ir nuo atitinkamos vietos tęstumėte vektorizavimą. Kuomet baigiame įvesti griovį kaip

grafinį elementą (liniją vaizduojamą kompiuterio ekrane) nepamirškime, kad šiam sluoksniui

mes kūrėme atributinių duomenų lentelę, kuri dabar yra tuščia. Norint atverti atributinių

duomenų lentelę sluoksnių sąraše ant sluoksnio Grioviai_L spaudţiame dešinį pelytės klavišą ir

36

iššokusiame meniu pasirenkame eilutę. Tuomet atveriama

visa atributinių duomenų lentelė (47 pav.).

47. pav. Sluoksnio Grioviai_L atributinių duomenų lentelė

Kaip matome paveiksle, lentelė tuščia ir turi tik vieną eilutę, kadangi įvedėme kol kas tik

vieną griovį. Atributų reikšmių vietose matome <Null> įrašus. Vietoje jų reikia suvesti tikras

reikšmes. Kol lentelėje įrašų nėra daug (suvektorizuoti tik keli objektai), gal patogi ir ši lentelės

forma, bet kai įrašų daug, lentelė uţgoţia vaizdą, ir kiekvieną kartą ją reikia išjungti ir vėl

įjungti. Patogiau yra įsijungti kitą atributų lentelės formą, kuri rodo vienu metu tik vieną įrašą (tą

kuris paskutinis įvestas ar paţymėtas). Ją galime atverti redagavimo įrankių juostoje paspaudę

piktogramą Attributes. Tuomet atveriama kitokia lentelės forma (48 pav.). Ši lentelė

patogesnė duomenų įvedimui. Ją galima pastumti į patogią vietą kur nors sluoksnių sąrašo

apačion, kur ji netrukdytų pagrindiniam ţemėlapio vaizdui. Vietoje nulinių (48 pav. lentelė

kairėje) įvedame reikalingus atributus (48 pav. lentelė dešinėje).

48. pav. Sluoksnio Grioviai_L atributinių duomenų lentelė

Baigus vieną griovį imamės kito. Paskutinė įvesta linija visuomet lieka „paţymėta“ ir yra

ţydros spalvos. Pradėjus kitą liniją, prieš tai įvesta uţsidega tokia spalva, kokią pasirinkome iš

simbolių bibliotekos.

Jei vektorizuojant padarėme klaidą, ją galime pataisyti. Tuomet iš redagavimo įrankių

juostos pasirenkame šį įrankį . Dvigubu pelės kairio klavišo paspaudimu suaktyviname

norimą taisyti liniją jos viršūnės ir mazgai vėl bus ţymimi ţaliais kvadratėliai, o pabaigos

mazgas raudonu (tai leidţia spręsti apie linijos įvedimo kryptį). Uţvedus ant bet kurio mazgo ar

viršūnės ţymeklį, jo forma turi pasikeisti į tokią . Tuomet viršūnę ar mazgą galime perstumti

į norimą vietą. Reikia atsiminti, kad perstūmimas įvyks tik tada, jei perstūmimo atstumas bus

didesnis uţ pasirinktą pritraukimo toleranciją, Jei norime perstumti maţesniu atstumu, laikinai

išjunkite traukas Snapping, perstumkite mazgą ar viršūnę ir vėl įjunkite traukas. Esant tokiai

pačiai ţymeklio formai paspauskite dešinį pelės klavišą ir jums atsivers meniu (49 pav.).

Čia galite rinktis daug funkcijų – išmesti viršūnę vertex arba įterpti naują viršūnę, keisti linijos

kryptį, perstumti mazgus ar viršūnes ir taip toliau. Kai kurios funkcijos veiks tik priklausomai

nuo to kokias turite licenzijas.

37

Maršrutizavimas (jei turite Tracking Analist licenzija) Įterpti

viršūnę (mazgą)

Pašalinti viršūnę (mazgą)

Perstumti pagal koordinačių prieaugį pagal X Y

Perstumti į vietą pagal nurodytas koordinates X Y

Pakeisti įvestos linijos krypti (Apsukti)

Pratęsti liniją nurodytu ilgiu

Pašalinti paţymėtą linijos segmentą

Uţbaigti įvedamą linijos įvedimą

Uţbaigti įvedamą linijos dalies įvedimą

Eskizo savybės (Galite atverti visų viršūnių X Y lentelę)

49. pav. Papildomas redagavimo meniu

Įvedę griovius, laukelyje Target pasirenkame Rinktuvai_L. Vėl pasirenkame „pieštuką“

ir vykdome rinktuvų vektorizavimą. Darbo eiga tokia pati, tik čia jau galėsime įvertinti

įjungtų traukų privalumą. Kitą vertus, pasirinkus toleranciją tarkim 5 metrus bus patogu

pritraukiant rinktuvą prie griovio tačiau jei iš kitos pusės griovio netoliese (< 5 m) įvestas kitas

rinktuvas tai programa linijos pabaigą stengsis pritraukti į tą patį tašką, o tai jau negerai. Tada

reikia arba maţinti traukos toleranciją tarkim iki 2 metrų arba išjungti griovio sluoksnyje traukas

End ir Vetex langeliuose, o palikti tik Edge. Pastarasis būdas patikimiausias. Baigę rinktuvų

vektorizavimą vėl keičiame sluoksnį langelyje Target į Sausintuvai_L, pakeičiame traukų

įjungimą tinkamą sausintuvų vektorizavimui (50 pav.) ir tęsiame darbą analogiška tvarka. Beje

traukų Snapping įjungimo išjungimo lentelėje prioritetą turi tas sluoksnis, kuris sąraše yra

aukščiau. Išrikiavimo tvarką galite keisti sluoksnius „nutempdami“ aukštyn-ţemyn.

Nepamirškime, kad nuolat reikia įvesti atributinę informaciją (ţr. 48 pav.). Kita vertus, jei

pamiršote, tai atributus visuomet galėsite papildyti. Reikia įrankiu paţymėti rinktuvą,

sausintuvą ar griovį ir lentelėje (48 pav.) įvesti reikiamas atributų reikšmes. Tikrinti ar nėra

praleistų atributų reikšmių geriau atsidarius visą lentelę

(47 pav.).

50. pav. Traukų įjungimo kombinacija vektorizuojant sausintuvus

Gali atsitikti taip, kad įsijautę įvesite visą rinktuvą kaip vieną liniją, tačiau jis turi susidėti

iš atskirų linijų kurių sandūros turi būti nuolydţio ir skersmens pasikeitimo vietose. Tuomet

naudokite įrankį Split, kurį įsijungti galite redagavimo įrankių juostoje paţymėję piktogramą

. Pirmiausia įrankiu paţymėkite norimą skaidyti liniją (geriau spragtelint du kartus kad

matytųsi viršūnės, tada pasirinkite Split ir uţvedę ţymeklį ant tos vietos, ties kuria norite

38

padalinti liniją, spauskite kairį pelės klavišą. Linija bus padalinta. Tuomet atverkite atributų

lentelę ir pakeiskite skersmenį ir nuolydį. Kiti atributai nesikeičia.

Anksčiau buvome minėję, kad galima į atributų lentelę įvesti ir rinktuvų bei griovių

profilių skenuotus brėţinius. Tam reikia papildyti atributinių duomenų lentelę. Pagal dabartinę

specifikaciją profiliai nėra numatyti, tačiau siūlome susipaţinti kaip rastriniai duomenys gali būti

patalpinti atributų lentelėje. Čia taip pat būtų galima talpinti ir fotonuotraukas apie konkrečią

vietą – tarkim sugedusį rinktuvo ar griovio ruoţą. Atributų lauko įvedimą jau aprašėme skyriuje

apie ArcCatalog ir duomenų bazės kūrimą. Toje pačioje Rinktuvai_L atributų lentelėje (51 pav.)

apatinėje eilutėje yra įvestas atributinis laukas Profilis. Jį suaktyvinate spragtelėję ant <Null>

reikšmės. Tada dešiniau <Null> reikšmės atsiranda mygtukas . Ant jo spragtelėjus pele

atsidaro tuščias langas, skirtas paveikslui įkelti su uţrašu Right-click to load raster dataset –

spragtelkite dešiniu klavišu norėdami įkelti rastrinį failą. Tada atsiranda keturi pasirinkimai

Load, Clear, Save as, Properties. Pasirenkate Load ir atsivėrusiame lange-kataloge ieškote kur

yra šio rinktuvo profilis ir jį paţymite, vėliau spragtelite OK.

51. pav. Paveikslo ar brėţinio įkėlimas į atributų lentelę

52. pav. Įkeltas paveikslas į atributų lentelę

Vėliau tokiu pačiu būdu aktyvuokite rastrinio atributo langelį ir pamatysite įkeltą vaizdą

ar brėţinį (52 pav.). Tiesa čia yra tam tikrų niuansų ir kartais gali nepavykti išsaugoti

39

informacijos, kadangi duomenų bazėje (ją kuriant) turi būti net tik sukurti rastriniai atributiniai

laukai, bet ir numatyta duomenų išsaugojimo rinkinys RasterDataset.

Dar šis tas apie įrankių rinkinį Eskizo kūrimo įrankiai – Sketch Construction tools (53

pav.). Šiame komplekte yra ne tik jau mūsų minėtas „pieštukas“ Sketch tool, o ir daugiau

naudingų įrankių. Paveiksle nepateikiami lietuviški vertimai, tačiau ţemiau pateikiame šių

įrankių galimybes.

1. Sketch tool 5. End point Arc

2. Intersect tool 6. Tangent tool

3. Arc tool 7. Distance-Distance tool

4. Midpoint tool 8. Direction-Distance tool

9. Trace tool

53. pav. Grafinių elementų kūrimo įrankių komplektas

1. Sketch tool – tai pagrindinis ir daţniausiai naudojamas įrankis kuris gana detaliai aprašytas

prieš tai.

2. Intersect tool – tai linijų sukirtimo įrankis. Jis patogus naudoti tada jei norime, kad įvedamas

taškas atsidurtų tiksliai dviejų linijų susikirtimo taške jei tas linijas pratęstume. Tarkim įvedame

drenaţo ţiotis ir mums reikia, kad jos būtų tiksliai drenaţo rinktuvo ir griovio linijų susikirtime.

Tuomet dirbtume su taškų sluoksniu tarkim Hidro_T, būtų aktyvuotos atitinkamos traukos.

Pasirinkite sukirtimo įrankį . Tada slankiojant pelės ţymeklį matysite kaip rodomos atskirų

linijinių sluoksnių elementų linijos su kuriomis susitapatinęs pelės ţymeklis. Pirmiausia

uţvedame ant rinktuvo (uţsidegs laikina tamsi linija išilgai rinktuvo linijos segmento) ir

spragtelime pelės kairį klavišą, o po to ant griovio linijos segmento ir vėl spragtelime. Rezultate

gausite tašką šių linijų susikirtime.

3. Arc tool – tai lanksmo kūrimo įrankis. Jis gali būti naudingas jei norėtumėte tiksliai įvesti

griovio lanksmą. Vektorizavimo metu neuţbaigus griovio linijos bet priartėjus prie posūkio

(54 pav.) paskutinę viršūnę įvedame ties lanksmo pradţia (1) ir tada keičiame įrankį į .

Kitą viršūnę ţymime ant lanksmo vidurio (2) ir paskutinis tašką lanksmo pabaigoje (3). Tada vėl

keičiame lanksmo įrankį į prieš tai naudotą ir tęsiame linijos įvedimą.

54. pav. Lanksmo įrankis Arc Tool

4. Midpoint tool – Šis įrankis naudojamas, kai norime įvesti tašką viduryje tarp ţinomų objektų.

Tada paţymime vieną objektą, po to kitą ir gausime tašką tiesios atkarpos tarp tų taškų viduryje.

5. End point Arc – tai taip pat lanksmo kūrimo įrankis, tik čia kitokia lanksmo nuţymėjimo

tvarka. Vektorizavimo metu neuţbaigus griovio linijos, bet priartėjus prie posūkio paskutinę

viršūnę įvedame ties lanksmo pradţia (1) ir tada keičiame įrankį į . Kitą viršūnę ţymime

ant lanksmo pabaigos (2), o tada slankiodami pelės ţymeklį galime derinti išlenkimo formą ir

kuomet ji tinkama atliekame pelės spragtelėjimą. Tada vėl keičiame lanksmo įrankį į prieš tai

40

naudotą ir tęsiate linijos įvedimą. Šis įrankis patogesnis nes leidţia lanksčiau prisitaikyti

prie esamos skenuotame plane lanksmo formos.

55. pav. Lanksmo įrankis Arc End Point Tool

6. Tangent tool – įrankis naudojamas jei norėtume įvesti vingiuotą liniją su nestandartiniais

lanksmais tačiau, kad būtų ne lauţyta linija, tarkim jei vektorizuotume upelio vagą kuri natūraliai

vingiuota. Liniją reiktų pradėti su įprastinių įrankiu įvedant bent porą taškų, o tada galime

keisti įrankius ir įvedinėti vingiuotą liniją (55 pav.). Galimą ją naudoti ir lanksmų įvedimui

ypač jei tiksliai ţinome lanksmo spindulį. Tuomet paţymime lanksmo pradţią, imame Tangent

tool įrankį vedame pelyte prie lanksmo pabaigos, bet dar nefiksuojame taško, o vietoj to

spaudţiame klaviatūros klavišą R ir langelyje įvedame lanksmo spindulį, o tada fiksuojame

lanksmo pabaigą. Baigę lanksmą keičiame įrankį į , jei tolimesnė linijos atkarpa yra tiesi.

Kiti įrankiai jūsų darbe nelabai pritaikomi, tad čia jų detaliau neaptarsime. Daugiau

informacijos apie juos anglų kalba galima rasti šiuo adresu:

http://webhelp.esri.com/arcgisdesktop/9.3/index.cfm?TopicName=The_sketch_construction_tools

Baigėme darbą su linijiniais objektais. Toliau pildysime plotinius, t.y. Dren_P ir

Melior_P. sluoksnius. Pirmiausia nuţymėsime drenaţo sistemos ribas. Langelyje Target

pasirenkame Dren_P. Renkamės eskizo įrankį ir pradedame vektorizavimą. Geriausiai

pradėti nuo drenaţo sistemos ţiočių ir grįţti atgal į tą pačią vietą. Langelyje Task turi būti

uţrašas Create New Feature (56 pav.). Sekame plane matomais drenaţo sistemos kontūrais, o jei

jų nematyti, vadovaujamasi drenaţo sistemų ribų nustatymo taisyklėmis, kurios galioja

melioracijos projektavimo praktikoje.

Baigus nuţymėti ribas spragtelime du kartus arba spaudţiame F2 klavišą. Drenaţo

sistemos plotas padengiamas ta spalva, kokia priskirta Dren_P simbolyje. Viena spalva gali būti

sistemos riba, o kita padengiamas visas plotas. Galima šias spalvas suvienodinti arba palikti tik

kontūro spalvą, o plotą palikti neuţspalvintą. Tą galite atlikti jau anksčiau aprašytu būdu

atveriant simbolių savybių langą. Du kartus spragtelkite pele ant simbolio ţemiau sluoksnio

pavadinimo Dren_P ir atsivėrusiame lange raskite Fill Collor. Duotą fono spalvą pakeiskite

atverdami spalvų paletę. Jei norite kad plotas liktų neuţspalvintas, tada pasirinkite iš paletės

viršutinę eilutę No Color. Daţnai šis variantas patogesnis, nes tada lieka matyti skenuotas planas

ir lengviau jame orientuotis vėliau įvedant kitus elementus – drenaţo ţiotis, tiltus ir pan.

Įvedant kitą drenaţo sistemą galima išvengti dalies darbo, t.y. nekartoti tos pačios

poligono dalies įvedimo ten kur ribojasi kita įvedama drenaţo sistema. Tam reikia pakeisti

uţdavinio Task pasirinkimą.

41

56. pav. Drenaţo sistemos ribų vektorizavimo pavyzdys

57. pav. Drenaţo sistemos ribų vektorizavimo pavyzdys

Langelyje Task, vietoj Create New Feature pasirenkame Auto-Complete Polygon. Prieš

tai įvesta drenaţo sistema turi būti pasirinkta (paţymėta). Tą rodo ţydros spalvos poligono riba.

Traukos turi būti įjungtos tik sluoksniui Dren_P. Pradedame nuo poligono kampo ties griovio

lanksmo pradţia (57 pav.). Toliau einame link kitos drenaţo sistemos Nr.36 ţiočių, ir aplink iki

tol kol grįţtame prie kito pirmiau įvestos drenaţo sistemos poligono kampo prie kurio

prisiartinus paskutinė viršūnė automatiškai pritraukiama ir tuomet spragtelime du kartus arba

spaudţiame klavišą F2. Likusi poligono dalis įvedama automatiškai abiem drenaţo sistemoms

priskiriant vieną bendrą kraštinę. Šitaip ne tik sumaţiname darbo apimtį, bet ir išvengiame klaidų

– nepaliekame plyšių tarp dvejų poligonų (58 pav.). Nepamirštame įvesti atributinės

42

informacijos! Ji įvedama lygiai taip pat kaip ir rinktuvams ar sausintuvams atvėrus atributinės

informacijos įvedimo lentelę (ţr. 48 pav.). Beje drenaţo sistemos plotas bus suskaičiuotas

automatiškai ir rasis lentelėje stulpelyje Shape_Area. Tik jis bus kvadratiniais metrais. Vadinasi

tereikia šį skaičių padalinti iš 10000 (perkelti kablelį kairėn per 4 vietas) ir įrašyti ties atributu

DREN_PLOT. Nebent reikės pagal instrukciją įrašyti projekte duotą drenaţo sistemos plotą.

Tuomet bus įdomu pasilyginti kiek šie plotai skiriasi ir kiek tikslus skenuotas planas.

58. pav. Drenaţo sistemos ribų vektorizavimo pavyzdys. Naujas poligonas „prišliejamas“ prie

esamo

Įvedant poligonų ribas taip pat galime naudoti lanksčių poligono segmentų įvedimui Arc

arba Tangent įrankius.

Projektų ribų poligonų vektorizavimo tvarka analogiška, todėl jos detaliau

neaptarinėsime. Svarbus tik vienas momentas. Jei drenaţo sistemų plotai yra vientisi, tai

melioracijos projektų sluoksnyje MelProj_P gana daţnai gali pasitaikyti nesausintų plotų ar kitų

įsiterpusių objektų, kurie nepriklauso melioracijos projektui. Tokiais atvejais reikia „iškirpti“

taip vadinamas salas. Šis procesas nėra sudėtingas. Pirmiausia atliekamas melioracijos projekto

išorinių ribų vektorizavimas ignoruojant vidines salas. Pateiktame paveiksle (59 pav.) matome

fragmentą melioracijos projekto ribų (uţštrichuotas juodomis linijomis plotas ir su raudona

išorine riba) su nesausinamu plotu jo viduje (ortofoto plane matyti miškas). Vadinasi šis plotas iš

bendro poligono turi būti iškirptas. Tą atliekame taip: įprasta tvarka miško plotą apvedame

sukurdami poligoną virš melioracijos projekto poligono (nustatymai Task – Create New

Feature, Target MelProj_P). Įvesto naujo poligono riba dega ţydra spalva (60 pav.) taip turi ir

likti. Nieko nekeisdami einame į įrankių juostą Editor ir iššokusiame meniu pasirenkame eilutę

Clip .

43

59. pav. Melioracijos projekto ribų vektorizavimo pavyzdys

60. pav. Melioracijos projekto ribų vektorizavimo pavyzdys - įvesta sala

61. pav. Melioracijos projekto ribų vektorizavimo pavyzdys

Atsiveria naujas meniu pavadinimu Clip (61 pav.). Čia turime du pasirinkimus. Preserve

the area that intersects - išsaugoti plotą su kuriuo kertasi arba Discard the area that intersects -

44

išmeskite plotą kuris kertasi. Tarkim šiuo atveju norime iškirpti salą. Šiuo atveju mūsų naujas

įvestas mišką ribojantis poligonas kertasi su viso projekto poligonu. Aišku mes norime jį

pašalinti tad renkamės antrąjį atvejį – Discard the area that intersects. Spaudţiame OK, o po to

kol naujasis poligonas (sala) dar paţymėtas ir dega ţydra spalva spaudţiame klaviatūros klavišą

Delete. Turime iškirptą salą (62 pav.). Tame pačiame poligone galime iškirpti kiek norima salų.

62. pav. Melioracijos projekto ribų vektorizavimo pavyzdys - salos „iškirpimas“

Dar viena neţymi bet naudinga smulkmena. Jei vektorizavimo metu pavargę netyčia

uţfiksavote įvedamos linijos ar poligono viršūnę ar mazgą ne ten kur reikėjo, klaidai atitaisyti

egzistuoja įrankis Undo. Nestabdydami redagavimo proceso uţveskite pelės ţymeklį ant šio

įrankio ir spauskite tiek kartų kiek viršūnių įvesta neteisingai. Po kiekvieno paspaudimo matysite

po vieną išnykstančią viršūnę. Po to vėl grįţtate į darbalangį ir tęsikite darbą.

Liko patys lengviausi objektai – taškiniai. Tai drenaţo ţiotys, vandens nuleistuvai ir kiti

smulkūs hidrotechniniai statiniai kurie nepatenka į plotinių ir linijinių objektų tematinius

sluoksnius. Kai įvesti gana sudėtingi linijiniai ir plotiniai objektai, su taškiniais viskas labai

paprasta. Pirmiausia reikia pamąstyti kokias traukas įjungsime. Jei suvedinėsime drenaţo ţiotis ir

vandens nuleistuvus, tai įjungiame grioviams Edge, o sausintuvams ir rinktuvams Vertex ir End.

Toleranciją galima įrašyti gal net 5 m. darbui pasiruošta. Taškų įvedimą vykdome įrankiu

. Simbologiją taškiniams objektams pasirenkate iš simbolių paletės, o jei joje tokių nėra, yra

galimybė susikurti juos patiems, tačiau reikia pabrėţti, kad simboliai duomenų bazės failuose

nekaupiami, o tik projekto faile, o kadangi uţsakovui pateiksite tik duomenų bazę, tai šiuo atveju

pasirenkami simboliai yra svarbūs tik Jums patiems darbo metu. Todėl galite sau laikinai, kol

vykdote vektorizavimą susikurti sau patogius simbolius, kad lengviau orientuotumėtės

darbalangyje. 63 paveiksle matome du tokius taškinius objektus. Kairėje viršuje drenaţo ţiotys,

kurios įvestos ant griovio linijos ir rinktuvo susikirtimo, o dešinėje apačioje vandens nuleistuvas,

kuris įvestas ant apsauginio griovio linijos ir drenaţo rinktuvo pradţios susikirtimo taško.

Vykdant vektorizavimą, patogu turėti ne tik melioracijos projekto skenuotą planą, bet ir

ortofoto planus, kas leidţia geriau orientuotis vietovėje, matyti plane esančius netikslumus ir kai

kuriuos elementus įvesti koreguojant pagal ortofoto planą (ypač magistralinius griovius).

45

63. pav. Melioracijos projekto taškinių objektų vektorizavimo pavyzdys (kairėje viršuje drenaţo

ţiotys, dešinėje apačioje vandens nuleistuvas)

2.6. Išorinių duomenų perkėlimas į duomenų bazę

Iki tol aprašėme naujos duomenų bazės kūrimą ir vektorizavimo procesą. Tačiau gali

būti, kad jau turite suvedę nemaţai informacijos tiesiog į shape failus nesančius duomenų bazėje,

o tiesiog atskirame kataloge. Jei šie failai skiriasi tarkim, kad ir atributine informacija (skirtingi

atributinių laukų pavadinimai) tai taip pat ne bėda. Perkeliant šiuos duomenis į duomenų bazę

laukų pavadinimai gali būti automatiškai pakeičiami.

Pradţioje minėjome, kad pačioje darbo pradţioje sukūrus duomenų bazę vienai

kadastrinei vietovei, patogu pasidaryti jos kopiją kol ji dar neuţpildyta. Tą atliekame su

ArcCatalog (64 pav.). Ant duomenų bazės GIRIONYS spaudţiame dešinį pelės klavišą ir

atsivėrusiame meniu pasirenkame . Tada paţymime pelyte katalogą C:\MELGISDB ir

pasirenkame .

64. pav. Duomenų bazės kopijavimas

Tuomet kataloge atsiranda nauja duomenų bazė su pavadinimu .

Tada tik reikia pakeisti šios duomenų bazės pavadinimą į mums tinkamą. Tą darome jau

anksčiau aprašytu būdu: paţymime pele duomenų bazę, spaudţiate klavišą F2 ir duomenų bazę

pavadinate tarkim DOMEIKAVA.

Dabar kai vėl turime tuščią duomenų bazę, visi reikalingi sluoksniai joje yra sukurti su

reikiamais pavadinimais, tik jie yra neuţpildyti (nesuvektorizuoti objektai). Jei kopijos

nepasidarėte anksčiau ir dabar sluoksniai jau uţpildyti, tai nedidelė bėda. Susikurkite naują

ArcMap projektą (ţr. 4 sk. pradţią) ir susikelkite visus sluoksnius iš nukopijuotos duomenų

bazės (mūsų atveju DOMEIKAVA). Tada įjunkite redagavimo ręţimą Start Edit. Tada

pakeiskite vaizdą iki projekto aprėpties - tą galite padaryti spausdami dešinį pelės klavišą ant

46

sluoksnio MelProj_P pasirenkate . Vaizdas bus pakeistas iki sluoksnio

aprėpties. Tada redagavimo įrankių juostoje pasirenkate įrankį , juo apvedate darbalangyje

matomus visus įvestus geometrinius elementus ir spaudţiate klaviatūros klavišą DELETE.

Viskas bus ištrinta. Norėdami įsitikinti ar tikrai viską išvalėte, galite paeiliui atverti visų

sluoksnių atributų lenteles. Ant norimo perţiūrėti sluoksnio spaudţiate dešinį pelės klavišą ir

pasirenkate . Lentelėje tarkim Grioviai_L turėtumėte matyti vaizdą kaip 65

paveiksle. Jei būtų bent viena neištrinta eilutė, jas galite paţymėti tiesiog čia lentelėje –

nuspauskite dešinį klavišą kairiame lentelės krašte pilką langelį ir neatleisdami traukite pelės

ţymeklį pilkos spalvos langeliais ţemyn. Visi įrašai turi pasikeisti į ţydrą spalvą (66 pav.). Tada

spaudţiate Delele klavišą, o po to redagavimo įrankių meniu būtinai paspaudţiate Save Edits ir

Stop Editing.

65. pav. Tuščia duomenų sluoksnio Grioviai_L atributų lentelė

66. pav. Duomenų sluoksnio Grioviai_L atributų lentelė su paţymėtais įrašais

Dabar kai vėl turite naują tuščią duomenų bazę, galite atlikti anksčiau suvestų duomenų

perkėlimą į duomenų bazę. Pirmiausia baigiame darbą su ArcMap, kadangi vienu metu naudoti

tą pačią duomenų bazę gali arba ArcMap arba ArcCatalog. Paleidţiame ArcCatalog ir

surandame DOMEIKAVA duomenų bazę. Išskleidţiame turinį, kad matytume visus sluoksnius.

Pasirenkame sluoksnį, į kurį norime perkelti duomenis iš išorinio shape failo, tarkim Grioviai_L.

Ant šio sluoksnio spaudţiame dešinį pelės klavišą, atvertame lange pasirenkame Load, o dar

kitame atvertame meniu pasirenkame Load data (67 pav.). Tuomet atsiveria duomenų įkėlimo

„patarėjas“. Pirmame ţingsnyje bus trumpas būsimų veiksmų paaiškinimas. Galite jo ir

neskaityti, spaudţiate Next. Kitame ţingsnyje reikės nurodyti kur yra tas duomenų sluoksnis

, kurio duomenis norite įkelti į GIS duomenų bazę. Čia jau įprasta procedūra

atveriate reikiamą duomenų aplanką ir suradę reikiamo failo pavadinimą jį paţymite. Mūsų

atvejų jis Q diske ir atitinkamame kataloge. Paţymėtas failas su nurodytu keliu iki jo atsiduria

langelyje . Tada paspauskite ţemiau esantį mygtuką ir

nurodytas kelias turi atsidurti failų sąraše (ţemiau esantis baltos spalvos langelis). Jei norėtume

duomenis įkelti iš kelių failų į vieną failą duomenų bazėje, vėl ieškotume kito failo, jį

paţymėtume ir spaustume . Taip galima į sąrašą surikiuoti gana daug išorinių failų. Viena

sąlyga – jie būtinai turi būti tos pačios klasės – šiuo atveju linijiniai. Vėl spaudţiame Next.

47

Kitame lange funkcijos bus neaktyvios, kadangi mes jau paţymėjome į kurį duomenų bazės failą

kelsime išoriniuos duomenis spaudţiame Next.

67. pav. Duomenų sluoksnio Grioviai_L įkėlimas į duomenų bazę

68. pav. Duomenų bazės Target Field ir išorinio failo Matching Source Field atributinių laukų

suderinimo lentelė

Čia yra gana svarbi lentelė. Jei išorinio lauko failo pavadinimai sutampa su duomenų

bazės failo pavadinimais tai jie ir matosi kaip 68 paveiksle, tuomet viskas gerai. Tačiau gali būti

kad jie skirsis. Tokiu atveju dešiniame stulpelyje bus atsiradę eilučių su įrašu <None>. Tuomet

paspaudę ant <None> atveriame išorinio sluoksnio visų atributinių įrašų sąrašą ir paţymime tą,

48

kuris jūsų manymu turi sutapti su dešinėje pusėje esančiu lauku. Gali būti, kad skiriasi tik

pavadinimas, o duomenų tipas bei įrašo ilgis sutampa (69 pav.). Tai paţymite tą skirtingą

pavadinimą. Jei paliksite <None> į tą lauką atributai nebus įkeliami. Tačiau grafinius elementus

įkels, bet atributus vėliau reikės suvesti rankiniu būdu. Suderinę visų laukų pavadinimus

spaudţiame Next ir gausite dar vieną klausimą ar įkelti visus duomenis

(šis pasirinkimas yra numatytasis) ar suformuosite uţklausą

ir įkelsite tik uţklausos rezultate atrinktus duomenis. Jūs

aišku norėsite įkelti visus duomenis tad spaudţiate prieš paskutinį Next, tada dar galite paskaityti

iš kur duomenys įkeliami ir kur talpinami bei kokia uţklausa suformuota t.y. visi iki tol atlikti

veiksmai (kaip matote nuo šios vietos dar galite grįţti spausdami mygtuką Back ir savo

veiksmus koreguoti) ir jei įsitikinote, kad viskas gerai spaudţiate Finish. Po šio veiksmo jau

nieko negalima keisti. Klaidos atveju galima tik vėl ištrinti duomenis prieš tai aprašytu būdu ir

įkėlinėti juos pakartotinai.

69. pav. Duomenų bazės Target Field ir išorinio failo Matching Source Field atributinių laukų

suderinimo lentelė

Viena pastaba. Įkeliant linijinius ir plotinius duomenis į duomenų bazę automatiškai

sukuriamas geometrinių elementų matmenų atributiniai laukai ir jie uţpildomi. Taigi jei toks

laukas iki tol buvo išoriniame faile (pavyzdţiui drenaţo sistemos plotas), jis bus sukurtas

papildomai iki tol esantį lauką automatiškai pervardinant. Tarkim mūsų atveju linijos ilgio laukas

Shape_Length pervardintas į Shape_Leng, ir sukurtas naujas Shape_Length laukas. Todėl

nereikalingą lauką Shape_Leng galima pašalinti. Ant griovio sluoksnio spaudţiate dešinį

klavišą, pasirenkate Properties, tada atsivėrusiame laukų sąraše paţymite nereikalingą (pelės

spragtelėjimu ant dešinės eilutės pusės pilko langelio) ir spausdami Delete klavišą jį pašalinate.

Darykite tą atsargiai ir įsitikinę, kadangi atstatymas negalimas. Netyčia nepaţymėkite ir

neištrinkite reikalingo lauko. Dirbant su plotiniais duomenimis bus automatiškai sukuriami du

papildomi laukai Perimeter ir Area. Nereikalingų pašalinimo procedūra tokia pati.

Aprašytas būdas yra patikimas ir palankus tuo poţiūriu, kad unifikuojama duomenų

bazės struktūra. Galima naudoti ir komandą import. Ant duomenų bazės DOMEIKAVA

spaustume dešinį klavišą ir pasirinktume eilutę Import-->Feature Class (single) (70 pav.). Jei

norėtume įkelti grupę failų, tada pasirinktume Import-->Feature Class (multiple). Tuomet

atveriamas langas (71 pav.) kuriame taip pat reikia šį bei tą sutvarkyti. Pirmoje eilutėje, kaip ir

anksčiau aptartu atveju, nurodome duomenų šaltinio kelią. Duomenų bazė (Output location)

nurodoma automatiškai. Output Feature class, reikia nurodyti pavadinimą tokį, kuriuo turėtų

vadintis įkeliamas sluoksnis duomenų bazėje.

Kai mes nurodėme pavadinimą Grioviai_L, uţsiţiebė raudonas „Stop“ ţenklas, kadangi

mes jau anksčiau minėtu būdu įkėlėme duomenis su tokiu pavadinimu. Taigi šiuo atveju

duomenų bazė turėtų būti visiškai tuščia. Joje neturėtų būti net tuščių sukurtų sluoksnių. Na ir

ţemiausiame langelyje (71 pav.) matome išvardintus išorinio failo atributinius laukus. Juos

galime redaguoti, keisti pavadinimus, išmesti nereikalingus laukus, net ir papildyti nauju lauku

jei jo nėra, išdėlioti atributinių laukų tvarką reikiama eile naudojant aukštyn-ţemyn mygtukus.

49

Galima keisti ir tekstinių atributų laukų ilgį jei to reikia. Paspaudus pliuso ţenklą atributinio

lauko aprašas išsiskleidţia, tada ant jo galime spragtelėti dešiniu klavišu ir atverti Format. Bus

nurodyta lauko pradţia ir pabaiga. Pabaigos poziciją keisdami keisime ir lauko ilgį. Kitų tipų

(skaitmeninių, loginių) laukų keisti negalime.

Sutvarkę atributinius laukus taip kaip norime, spaudţiame OK ir išorinis failas lentelėje

nurodytu pavadinimu atsidurs duomenų bazėje.

Kurį iš dviejų pasiūlytų metodų rinktis, spręskite patys.

70. pav. Išorinio failo įkėlimas naudojant Import funkciją

71. pav. Išorinio failo įkėlimas naudojant Import funkciją

50

2.7. Topologinė analizė

Topologinė analizė naudinga kuomet norime patikrinti ar duomenų bazės sudarytojas

laikėsi tam tikrų taisyklių, ir nustatyti vietas kur padarytos klaidingi sprendimai.

Topologinę analizę galima atlikti tik personalinėje arba failų tipo duomenų bazėse. Be to

reikia sukurti naują duomenų rinkinį Feature Dataset. Kodėl to reikia? Ogi todėl, kad

topologijos taisyklės yra skirtingos atskiroms duomenų klasėms (taškiniams, linijiniams ir

plotiniams sluoksniams), o duomenų bazėje yra ir plotiniai ir taškiniai ir linijiniai duomenys.

Todėl jos gali būti taikomos tik tos pačios klasės duomenims. Rekomenduojame susikurti

atskirus duomenų rinkinius paimdami pavadinimus iš INGIS specifikacijos: taškiniams

objektams HIDRO_T, Linijiniams HIDRO_L, ir Plotiniams HIDRO_P. Tą atliekame su

ArcCatalog. Dirbsime su GIRIONYS kadastrinės vietovės duomenų baze. Spaudţiame dešinį

klavišą ant duomenų bazės pavadinimo (72 pav.) GIRIONYS.mdb ir iš meniu renkamės

New Feature Dataset. Kitas ţingsnis – eilutėje Name įrašome norimą pavadinimą, tarkim

HIDRO_L ir spaudţiame Next. Toliau reikės pasirinkti koordinačių sistemą. Pirmiausia bus

paprašyta pasirinkti projekcinę koordinačių sistemą. Siekiant išvengti klaidų, t.y. panaudoti

skirtingas koordinačių sistemas tarp sukurtų sluoksnių ir kuriamo duomenų rinkinio, geriau

naudoti veiksmą Import (73 pav.) ir kataloge nurodyti tos pačios duomenų bazės linijinį failą

tarkim Grioviai_L.

72. pav. Duomenų Išorinio failo įkėlimas naudojant Import funkciją

73. pav. Koordinačių sistemos importas

Tada eilutėje Name (74 pav.) turės atsirasti pavadinimas Lietuvos_Koordinačių_Sistema.

Vėl spaudţiame Next. Šį kartą bus prašome pasirinkti aukščių sistemą. Pasirinkite Baltic arba

Baltic 1982 (75 pav.). Jos iš esmės nesiskiria, be to mums nėra svarbu, kadangi duomenų bazėje

su topografiniais duomenimis nedirbsime. Vėl spaudţiame Next. Toliau reiktų pasirinkti

tolerancijos dydţius. Rekomenduojame priimti programos siūlomas nuostata, tokias kokias pati

programa siūlo, taigi nieko nekeiskite ir spauskite Finish. Duomenų rinkinys sukurtas (76 pav.).

Kitiems duomenų rinkiniams sukurti nebūtina kartoti procedūros. Uţtenka atlikti Copy-Paste

operaciją. Spragtelite dešiniu klavišu ant ką tik sukurto duomenų rinkinio HIDRO_L ir renkatės

Copy. Tada spaudţiate dešinį klavišą ant duomenų bazės pavadinimo GIRIONYS.mdb ir

51

renkatės Paste. Kadangi duomenų bazėje vienodų pavadinimų rinkinių negali būti tai

ArcCatalog prašys pakeisti pavadinimą (77 pav.).

74. pav. Aukščių sistemos pasirinkimas

75. pav. Tolerancijos nuostatos

76. pav. Sukurtas naujas duomenų rinkinys HIDRO_L

Programa siūlo naują duomenų rinkinį prie esamo pavadinimo pridėdama vienetuką (ţr.

stulpelį Target Name (77 pav.)). Jūs pataisote ir vietoje HIDRO_L_1 parašote HIDRO_T ir

spaudţiate OK. Dar kartą kartojate procedūrą ir turėsite duomenų rinkinį HIDRO_P (78 pav.).

52

77. pav. Naujo duomenų rinkinio vardo pakeitimas

78. pav. Nauji duomenų rinkiniai duomenų bazėje

Dabar belieka sukilnoti duomenis į atskirus rinkinius. Tą atliekame naudodami

paprasčiausią „pertempimo“ procedūrą. Paskaudţiame pelytės kairį klavišą ant Grioviai_L,

klavišo neatleidţiame, „nutempiame“ ant rinkinio HIDRO_L ir paleidţiame. Taip sutvarkome

visus sluoksnius. Jei skirsis sluoksnio ir sluoksnių rinkinio koordinačių sistemos, negalėsite to

padaryti. Jei jau taip atsitiko ir gaunate pranešimą, kad operacija nepavyko „operation failed“

dėl to, kad skiriasi koordinačių sistema (different reference systems) tada dar kartą priskirkite

koordinačių sistemą sukurtam duomenų rinkiniui. Spauskite dešinį klavišą ant šio rinkinio,

rinkitės Properties, tada Import, ir vėl nurodykite į failą Grioviai_L. Dabar tikrai nebeturėtų būti

kliuvinių ir sluoksnius galite „sutampyti“ į vietą. Po tokio sutampymo duomenų bazė turi

atrodyti taip kaip 79 paveiksle. Prieš sluoksnio pavadinimą esantis ţenkliukas rodo būtent

duomenų klasę. Dabar aiškiai matyti, kad kiekviename duomenų rinkinyje yra atskira duomenų

klasė. Bendrame kataloge liko tik rastriniai duomenys (skenuotas planas), bet ir jam galima

sukurti atskirą duomenų rinkinį. Apie tai jau buvo rašyta pradţioje.

Kai duomenų bazės struktūra pertvarkyta, galima kiekvienam klasei kurti topologijos

taisyklių sąrašą ir taikyti jį. Programa rekomenduoja standartinių topologijos taisyklių sąrašą,

tačiau galima sukurti ir savo nestandartinių taisyklių jei yra būtinybė.

Pirmiausia sukuriamas topologijos taisyklių failas. Ant duomenų rinkinio HIDRO_L

spauskite dešinį klavišą, pasirinkite New, po to Topology. Čia vėl atsivers taip vadinamas

sufleris Wizard, pirmą langą paskaitykite ir spauskite Next, įrašykite failo vardą (programa šiaip

53

jau siūlo tokį patį vardą kaip ir duomenų sluoksnio pridurdama topology), tolerancijos nekeiskite

ir spauskite Next.

79. pav. Pertvarkyta duomenų bazės struktūra

80. pav. Topologijos failo kūrimas

Toliau reikia pasirinkti kuriuos sluoksnius tikrinsime. Galima pasirinkti visus keturis

sluoksnius jei manome, kad taikoma taisyklė turėtų visiems galioti. Tarkim ar nėra persidengusių

linijų. Tada galima vienu veiksmu patikrinti visus sluoksnius. Bet jei taikysime mazgų taisyklę ji

netiks hidrotechniniams statiniams ir gali šiame sluoksnyje vietoj to, kad pataisytų - įvelti naujų

klaidų. Todėl šį kartą neįtrauksime Hdrst_L sluoksnio (80 pav.). Patogu yra tai, kad visada iki

šios vietos galima sugrįţti ir pasirenkamus sluoksnius pakeisti. Taigi pradţioje pasirenkame

54

Rinktuvai_L sluoksnį ir einame toliau Next. Sekančiame lange yra pasirenkamas sluoksnio

prioritetas. Čia reikia iš anksto gerai apgalvoti, mat šis prioritetas nulemia kuriame sluoksnyje

daugiausia bus galima pastumti geometrinį elementą (linijos atkarpą, viršūnę ar mazgą) kito

sluoksnio atţvilgiu. Kuo maţesnis sluoksnio prioriteto numeris tuo maţiau jis gali būti

pastumiamas. Jei sutariame, kad daugiausia leisime slankioti sausintuvus, po to rinktuvus ir

galiausiai griovius, tai prioritetus nustatome tokia tvarka 5 – sausintuvams, 3- rinktuvams ir 1

grioviams (81 pav.).

81. pav. Analizuojamų sluoksnių pasirinkimas

82. pav. Analizuojamų sluoksnių prioritetų nustatymas

Spaudţiame Next ir atveriame langą, kuriame reikia suformuoti analizės taisykles (82

pav.). Čia kol kas sąrašas tuščias. Spaudţiate mygtuką Add Rule... ir renkatės norimą taisyklę iš

sąrašo (83 pav.).

83. pav. Topologijos taisyklių parinkimo langas

Čia galime rinktis kuriam sluoksniui kurią taisyklę taikysime. Langelyje Feature class

pasirinkame sluoksnį Rinktuvai_L, o langelyje Rule – taisyklė pasirenkame Must not Overlap.

Tai reiškia, kad sluoksnis turi būti patikrintas ar kur nors nėra vieta, kur rinktuvai persidengia su

55

sausintuvais ar grioviais. Pasirinkus taisyklę spaudţiame OK ir ši taisyklė atsiduria taisyklių

sąrašo lange (84 pav.). Dar gali būti, kad mes du kartus įvedėme tą patį rinktuvą ar netyčia jį

nukopijavome todėl vėl spaudţiame Add Rule, iš sąrašo renkamės Must not Self overlap –

(neturi persidegti pats savimi) ir vėl spaudţiate OK. Taip galite suformuoti gana daug

reikalavimų. Tarkime mums šių dviejų pakanka, tada spaudţiame Next, programa dar kartą

parodys kokias taisykles parinkote ir tada, jei viskas gerai, spaudţiate Finish. Paspaudus Finish,

programa paklaus, ar dabar taikyti suformuluotas taisykles? Atsakykite Yes ir bus atlikta

topologinė analizė pagal suformuluotas taisykles. Tą patį atliekame ir su plotų duomenų rinkiniu

HIDRO_P.

Topologijos taisyklių sąraše pasirinkus kurią nors iš jų, šalia pavaizduojama jos taikymo

schema, tad taisyklių parinkimas nėra sudėtingas (84 pav.).

84. pav. Topologijos taisyklių parinkimas

Duomenų bazės kataloge matysite du naujus pavadinimus HIDRO_L_Topology ir

HIDRO_P_Topology. Šių failų ţymėjimo piktogramos skiriasi nuo kitų. Jei duomenyse buvo

klaidų, kurios neatitiko suformuluotų taisyklių reikalavimų, tada klaidos bus rodomos

topologijos faile. Paţymėkite kataloge HIDRO_L_Topology, o dešinėje pusėje pasirinkite

Preview. Jei bus klaidų, jos bus rodomos raudona spalva. Tada reikia baigti darbą su

ArcCatalog, paleisti ArcMap ir ten įsikelti HIDRO_L_Topology sluoksnį. Tada bus galima

ieškoti ir likviduoti klaidas.

Kaip ir sakėme, visuomet bus galima grįţti ir taisykles keisti. Uţtenka ant

HIDRO_L_Topology (jau dirbant su ArcMap) spausti pelės dešinį klavišą ir pasirinkti

Properties. Atsivėrusiame lange (85 pav.) vėl galime perţiūrėti pasirinktus sluoksnius Feature

classes, taikomas taisykles Rules, rastas klaidas Errors, ir keisti toleranciją grafoje General.

Taip keisdami ar kurdami taisykles palaipsniui likviduojame visas galimas klaidas. Lange Errors

galima rasti susumuotas klaidas pagal atskiras taisykles ir analizuotus sluoksnius. Primename,

kad šios standartinės taisyklės automatiškai nepašalina klaidų, o tik jas suranda ir parodo kur jos

yra ArcMap darbalangyje (87 pav.), kai ten įkeliamas topologijos failas HIDRO_L_Topology.

Topologinių klaidų sluoksnis turinyje suskaidytas į tris – plotų Area errors, linijų Line errors ir

taškų Point errors klaidas.

Yra galimybė, kad klaidos būtų automatiškai pašalinamos, tačiau reikia gerai įsitikinti

prieš renkantis tokį būdą. Daţnai programai automatiškai pašalinus topologines klaidas, net

nesuţinosite kiek ir kur jų buvo. Todėl, pradţioje, neturint patirties, paprasčiau būtų atlikti

topologinę analizę, perţiūrėti klaidas ir tik gerai įsitikinus, organizuoti automatizuotą jų

56

šalinimą. Be to, tam reikalinga ArcInfo licenzija. Jei ją turite, tuomet galėsite naudoti įrankių

juostą Topology, priešingu atveju teks tai daryti su Edit įrankiu nuosekliai šalinant po vieną

klaidą. Tačiau po topologinės analizės bent jau aišku kur ir kokios klaidos yra.

85. pav. Duomenų bazėje atsirado topologinės analizės failai

86. pav. Topologijos taisyklių keitimo-taikymo langas

57

87. pav. Arcmap darbalangyje mėlyna spalva paţymėta vieta kur viena rinktuvo atkarpa

persidengia su kita to paties rinktuvo atkarpa (turinyje - HIDRO_L_Topology)

2.8. Melioracijos projektinės planinės medžiagos M1:2000 mini duomenų (melioracijos projektų ribų, drenažo sistemų ribų, nesausintų plotų ribų, tiltų, griovių, rinktuvų, hidrotechninių statinių ) skaitmeninių sluoksnių specifikacija (MelGIS)

1.1. Melioracijos projektai (plotiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų

tipas

Pastabos

MELPROJ_P Plotinis Sluoksnyje saugoma informacija apie melioracijos projektus

1.1.1. Kaupiama atributinė informacija Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

KADAST_ID 8C Kadastrinės vietovės identifikavimo numeris

STAT_MET 10,D Atiduota eksploatacijai (statybos metai)

PROJ_PIRM 80,C Pirminis projektas (ID)

PROJ_REK 80,C Nuoroda į rekonstrukcijos projektą (ID) (Jei nėra, paliekama tuščia)

S_PLOTAS 7,N,2 Sausinamas plotas (ha)

D_PLOTAS 7,N,2 Drėkinamas plotas (ha)

DREPROJ_ID 80,C Nuoroda į drėkinimo projektą (ID) (Jei nėra, paliekama tuščia)

N_PLOTAS 7,N,2 Nesausinti plotai melioracijos projekte (ha)

58

1.1.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Melioracijos projektai (plotai) hm0 MELPROJ_ID, KADAST_ID, STAT_MET,

REKON_MET, S_PLOTAS, Nesausinti plotai melioracijos projekte hm0n MELPROJ_ID, KADAST_ID, STAT_MET,

REKON_MET, N_PLOTAS

1.2. Drenaţo sistemos (plotiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų

tipas

Pastabos

DREN_P Plotinis Sluoksnyje saugoma informacija apie drenaţo sistemas kaip plotinius objektus

1.2.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

DREN_ID 50,C Drenaţo sistemos identifikacijos numeris

DREN_PLOT 7,N,2 Drenaţo sistemos plotas (ha)

1.2.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai

Geobjektai GKODAS Pildomi laukai Drenaţo sistemos (plotai) hm1 MELPROJ_ID,DREN_ID, DREN_PLOT

1.3. Tvenkiniai (plotiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų

tipas

Pastabos

TVENKINIAI_P Plotinis Sluoksnyje saugoma informacija apie tvenkinius (kontūrai)

1.3.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys GKODAS 12,C Geobjekto kodas MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

TVENK_ID 80,C Tvenkinio pavadinimas ATSAKINGAS 12,C Atasakingo uţ eksploatacija kodas TVENK_PL 7,N,2 Tvenkinio plotas ha

TVENK_H 50,C Tvenkinio hidrotechniniai statiniai

1.3.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Tvenkiniai (plotai) hd09 MELPROJ_ID TVENK_ID, ATSAKINGAS,

TVENK_PL, TVENK_H

1.4.Tiltai (linijiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų

tipas

Pastabos

TILTAI_P Linijinis Sluoksnyje saugoma informacija apie tiltus (kontūrai)

1.4.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

TILT_ID 50,C Tilto identifikacijos numeris (pavadinimas)

TILT_KONST 4,C Tilto konstrukcija

ANG_SK 2,N,0 Angų skaičius

ATSAKINGAS 12,C Atasakingo uţ eksploatacija kodas

Čia laukas TILT_KONST gali įgyti šias reikšmes

M Medinis GB Gelţbetoninis

59

A Akmenų MT Metalo konstrukcijų 1.4.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Tiltai (Linijinis) ke22 MELPROJ_ID TILT_ID, TILT_KONST, ANG_SK,

ATSAKINGAS

1.5. Grioviai (linijiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas Duomenų

tipas Pastabos

GRIOV_L Linijinis Sluoksnyje saugoma informacija apie drenaţo sistemų griovius

1.5.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

GRIOV_ID 50,C Griovio identifikacijos numeris

GIOV_TIP 1,C Griovio tipas

GPROF_ID 50,C Griovio profilio identifikacijos numeris (profilis pridedamas kaip tif) arba pridedamos

profilio duomenų bazės dbf failas. (Pav. pf11981gr. iš melioracijos skenuotos

projektinės medţiagos).

Čia laukas TILT_KONST gali įgyti šias reikšmes

N Nuleidţiamasis A Apsauginis L Latakas

1.5.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Grioviai (ašinės linijos) hc3 MELPROJ_ID, GRIOV_ID, GIOV_TIP, GPROF_ID,

1.6. Rinktuvai (linijiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas Duomenų

tipas Pastabos

RINKT_ L Linijinis Sluoksnyje saugoma informacija apie drenaţo sistemų rinktuvus

1.6.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys

Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

DREN_ID 50,C Drenaţo sistemos identifikacijos numeris

R_ID 50,C Rinktuvo identifikacijos numeris

R_SKERS 8C Rinktuvo skersmuo (mm)

P R O F _ I D 50,C Rinktuvo profilio identifikacijos numeris (profiliai pridedami kaip tif failai) arba

pridedamos profilio duomenų bazės dbf failas. (Pvz. pf11981r. iš melioracijos

skenuotos projektinės medţiagos).

1.6.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai

Geobjektai GKODAS Pildomi laukai Drenaţo rinktuvai hm21 GKODAS, MELPROJ_ID, DREN_ID,R_ID, R_SKERS,

PROF_ID, Kanalizuoti grioviai hm21k GKODAS, MELPROJ_ID, ,DREN_ID,R_ID, R_SKERS,

PROF_ID,

Atviri rinktuvai hm21a GKODAS, MELPROJ_ID ,DREN_ID,R_ID, PROF_ID,

60

1.7. Pylimai (linijiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų

tipas

Pastabos

PYLM_L Linijinis Sluoksnyje saugoma informacija apie melioracijos projekto pylimus kaip linijinius

objektus

1.7.1. Kaupiama atributinė informacija

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

PYL_ID 50,C Pylimo identifikacijos numeris(pavadinimas)

PYL_TIP 1,C Pylimo tipas

PIKET_P 4,N,0 Atkarpos pradţios piketas

PIKET_B 4,N,0 Atkarpos pabaigos piketas

PYL_H 7,N,2 Pylimo aukštis (m)

PYL_L 6,N,0 Pylimo ilgis (m)

PYL_KM 4,N,2 Pylimo kairiojo šlaito koeficientas

PYL_DM 4,N,2 Pylimo dešiniojo šlaito koeficientas

PYL_STP 2,C Pylimo šlaito stiprinimo būdas

PYL_GR 2,C Pylimo gruntas

PYLIM_W 6,N,2 Pylimo viršaus (keteros) plotis (m)

PPROF_ID 50,C Pylimo profilio identifikacijos numeris (profiliai pridedami kaip tif failai) arba

pridedamos profilio duomenų bazės dbf failas . (Pvz. pf.11981p iš melioracijos

skenuotos projektinės medţiagos).

Čia laukas PYL_TIP gali įgyti šias reikšmes

A Apsauginis pylimas

Pz Ţiemos polderio pylimas

Pv Vasaros polderio pylimas

U Uţtvankos pylimas

Čia laukas PYL_STP gali įgyti šias reikšmes

V Velėna

B Betonas

A Akmenys

GB Gelţbetonio plokštės

SK Skalda

Čia laukas PYL_GR gali įgyti šias reikšmes

D Durpė

LP Lengvas priemolis

M Molis

ZV Ţvyras

S Smėlis

PS Priesmėlis

VP Vidutinis priemolis

1.7.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Papildomi laukai

Pylimai re7 GKODAS, MELPROJ_ID, PYL_ID, PYL_TIP,

PIKET_P ,PIKET_B ,PYL_H ,PYL_L, PYL_KM

,PYL_DM ,PYL_STP ,PYL_GR ,PYLIM_W,

PPROF_ID

1.8 Hidrotechniniai statiniai (taškiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas Duomenų

tipas Pastabos

HDRST_T Taškinis Sluoksnyje saugoma informacija apie taškinius hidrotechninius statinius 1.8.1. Kaupiama atributinė informacija

Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

PRJKL_ID 50,C Objekto, kuriam priklauso šis objektas, ID OBJ_KONST I0,C Objekto konstrukcija

61

Čia laukas OBJ_ KONST gali įgyti šias reikšmes:

L-50 Gelţbetoninis arba polietileninis latakas SP-n Poţeminis drenaţo šulinys (čia- n- diametras 3.-.16 t.y., nuo 0,3 iki 1,6 m)

SA-n Antţeminis drenaţo šulinys (Čia: n- diametras 3... 16 t.y., nuo 0,3 iki 1,6 m)

F-5 Vandens nuleistuvas (0,50 m vidinis skersmuo; dangtis FD-9)

F-5-1 Vandens nuleistuvas (0,50 cm vidinis skersmuo; dangtis FD-9 ir FTD-9)

F-0,7 Vandens nuleistuvas (0,70 cm vidinis skersmuo)

F-10 Šulinys paviršiniam vandeniui į rinktuvą suleisti (skersmuo 1 m)

S-d-a Drėkinimo ar vandens šulinys (čia:d=1;1,5;2,0 vidaus diametras m;

a=0,9;1,2;1,5;0,8;0,21 aukštis m)

R-aud-2-gb Reguliatorius (čia: a-atviras, u-uţdaras, d-diafragminis; 2-angų sk.; gb-

g/betoninis)

Z-75 Drenaţo ţiotys 75 mm skersmens .

Z-125 Drenaţo ţiotys 100-125 mm skersmens rinktuvui;

Z-150 Drenaţo ţiotys 150 mm skersmens rinktuvui;

2-200 Drenaţo ţiotys 175-200 mm skersmens rinktuvui;

Z-400 Drenaţo ţiotys 250-400 mm skersmens rinktuvui;

1.8.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Vandens nuleistuvai (taškai) hm 31 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST Kontroliniai šuliniai(taškai) hm 32 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST Drenaţo ţiotys (taškai) hm 33 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST Nuleidţiamieji šuliniai (taškai) hm 34 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST Latakai (taškai) hm 35 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST Reguliatoriai (taškai) hm 36 MELPROJ_ID, PRIKL_ID, OBJ_KONST

1.9. Hidrotechniniai statiniai (linijiniai objektai)

Sluoksnio

pavadinimas

Duomenų tipas Pastabos

HDRST_L Linijinis

1.9.1. Kaupiama atributinė informacija Laukas Tipas Kaupiami duomenys

GKODAS 12,C Geobjekto kodas

MELPROJ_ID 80,C Melioracijos projekto identifikacijos numeris

OBJ_KONST 50,C Objekto konstrukcija (jei nėra specialaus kataloginio pavadinimo (statinys unikalus), reikia

nurodyti tik medţiagą iš kurios statinys pastatytas: B-betonas; GB-g-betonis; MT-metalas; M-

medis; AK-akmuo

SKERSMUO 10 C Objekto skersmuo/liepto plotis/brastos plotis/atviros greitvietės plotis (m)

PPROF_ID 50,C HTS profilio ar brėţinio identifikacijos numeris (profiliai ir brėţiniai pridedami

kaip tif failai) arba pridedamos profilio(brėţinio) duomenų bazės dbf failas. (Pvz.

pf.11981u iš melioracijos skenuotos projektinės medţiagos).

Čia laukas OBJ_ KONST gali įgyti šias reikšmes:

VP-6-L-N Vamzdinė pralaida ( čia: 6-skersmuo 0,6 m; L= ilgis m; N-statybos

vietos tipas 1... .9)

PRL Pralaida-latakas

GPRL-GB Gelţbetoninė giluminė pralaida

GPRL-ZBO Ţemių uţtvankos giluminė pralaida bokštinė

GPRL-ZV Ţemių uţtvankos giluminė pralaida vamzdinė

VG(d)-P(k) Vamzdinė greitvietė (čia: d=0.8;1.0;l .5;2.0 -gelţbetoninių vamzdţių skersmuo (m);

P-viršutinio ir apatinio bjefo dugno skirtumas/kritimas (m), t.y., k=1.0;1.5;2.0(m).

Pvz.: VG0.8-P1.0(0.8m skersmuo; 1.0 m kritimo aukštis) Pvz.:VG0.8-Pl.Q (0.8 m skersmuo; 1/0 kritimo aukštis)

AG(Q) Atvira greitvietė (čia: Q-praleidţiamas debitas m3/s). Pvz.: AG2.0

1.9.2. Į sluoksnį įeinantys geobjektai Geobjektai GKODAS Pildomi laukai

Vamzdinės pralaidos (ašinės linijos) od31 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID.

62

Šachtinės pralaidos (ašinės linijos) od32 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID

Pralaida-latakas (ašinės linijos) od33 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID

Sifoninė pralaida (ašinės linijos) od34 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Giluminė pralaida (ašinės linijos) od35 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Diukeriai (ašinės linijos) od36 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Vamzdinės greitvietės (ašinės linijos) od37 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Atviros greitvietės (ašinės linijos) od38 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID

Slenksčiai (ašinės linijos) od39 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Atraminės sienutės (ašinės linijos) ot34 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Lieptai (ašinės linijos) ot26 GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID Brastos (ašinės linijos) obl GKODAS,MELPROJ_ID, OBJ_KONST, SKERSMUO,

PPROF_ID

63

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI

MELGIS duomenų bazės sudaromos vadovaujantis melioruotos ţemės ir melioracijos

statinių apskaitos taisyklėmis ir Lietuvos respublikos melioracijos įstatymu.

Pirmiausia reikia tinkamai paruošti ir išanalizuoti turimą popierinę melioracijos projektų

dokumentaciją (planus, profilius, techninę dokumentaciją), kad būtų išvengta netikslumų

kuriamoje duomenų bazėje.

Maţiausias projektinės dokumentacijos vienetas, kuriuo reikėtų pradėti kurti duomenų

bazes, yra kadastrinė vietovė.

Norint išvengti kuriamoje duomenų bazėje paklaidų būtina tikslinti melioracijos sistemų

statinių koordintes vietovėje pagal esamą situaciją.

Prieš pradedant vektorizavimo darbus visus skenuotus melioracijos planus būtina susieti

su LKS-94 koordinačių sistema jei jie nebuvo susieti.

Kuriant duomenų bazės atskirus elementus būtina laikytis MelGIS specifikacijos, kurioje

nurodyta kokia informacija turi būti pateikta apie kiekvieną elementą.

Vektorizuojant objektus rekomenduojama laikytis melioracijos projektų atidavimo

eksploatacijai istorinės sekos.

Atliekant vektorizavimo darbus būtina laikytis pagrindinių vektorizavimo principų ir

pasitelkti ţinias apie melioracijos sistemas.

Atliekant griovių vektorizavimą rekomenduojame jų padėtį derinti su griovių padėtimi

ortofoto planuose ir georeferencinio pagrindo duomenų bazėje.

Atlikus vektorizavimo darbus rekomenduojama atlikti topologinę analizę, kad būtų

išvengta netikslumų sukurtoje duomenų bazėje.

64

LITERATŪRA

1. DUMBRAUSKAS A., MOZGERIS G. Geoinformacinių sistemų pagrindai. Mokomoji

knyga, LŢŪU, Vandentvarkos katedra, 2008.

2. ČIŢAUSKAS R. Drenaţo sistemų, įrengtų įvairiuose gruntuose, patikimumas.

Ţemėtvarka ir melioracija. 1992.

3. GURKLYS V. Aplinkos geografinės informacinės sistemos. Mokomoji knyga, LŢŪU,

Ţemėtvarkos katedra, 2008.

4. Melioracijos įrenginių apskaitos duomenų skaitmeninių bazių GIS pagrindu parengimas

// Mokslinio darbo ataskaita. K: Lietuvos ţemės ūkio un-tas, 2001.

5. TUMAS R. Aplinkos geoinformacijos sistemos. – Vilnius, 2006.

6. TUMAS R.. Hidromelioracijos sistemų eksploatacija. Mokslas: Vilnius, 1976.

7. KUDAKAS V., GALMINAS Z. Melioracija ir aplinkosauga. - Vilnius, 1999.

8. KINDERIS Z., ŢEIMANTAS V. Pokalbiai apie melioraciją Lietuvoje. Įmonių asociacija

„Melioracijos ir hidrotechnikos projektai“. Vilnius, 2008.

9. Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymas Valstybės Ţinios, Nr. 28-877, 2004

10. Melioracijos techninį reglamentą MTR 1.07.01:2006 „Melioracijos statinių statybos

leidimas“, patvirtintą Lietuvos Respublikos ţemės ūkio ministro 2006 m. sausio 10 d.

įsakymu Nr. 3D-4; Valstybės Ţinios, Nr. 5-176, 2006.

11. Melioruotos ţemės ir melioracijos statinių apskaitos taisyklės, patvirtintas Lietuvos

Respublikos ţemės ūkio ministro 2004 m. balandţio 29 d. įsakymu Nr. 3D-243.

Valstybės Ţinios, Nr. 77-2685, 2004.

12. Lietuvos melioracijos geografinė informacinė sistema (GIS). MelGIS specifikacija. Mini

versija 1.0. Valstybinis ţemėtvarkos institutas.

13. ŠILEIKA V. Ţemės ūkio melioracijos ţinynas. Drenaţas –. Vilnius, 1960.

14. www.esri.com

15. www.hnit-baltic.lt

16. www.giscentras.lt

SUDERINTA: ………………………

Inţinerijos, melioracijos ir bioenergetikos

tyrimų prieţiūros komisijos pirmininkas

Vytautas Byla

2010 m. ……………………mėn. …..d.