NEMUNO KILPŲ REGIONINIS PARKAS

Parko įkūrimo istorija

1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos nutarimu Nr. I-2913 įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas. Jis ne tik vienas didžiausių iš 30-ties Lietuvos regioninių parkų. Savo unikalumu, kraštovaizdžio verte bei įvairove Nemuno kilpų regioninis parkas gali drąsiai lenktyniauti ir su Lietuvos nacionaliniais parkais.

Gamtinė geografija

Gamtinė geografija

Nemunas ne tik didžiausia Lietuvos upė. Kažkada jis buvo svarbus vandens kelias, maitintojas, tautos gynėjas. Dabar – turistinių išteklių šaltinis, neatskiriamas Lietuvos kraštovaizdžio elementas ir istorinės atminties saugotojas.

Geografiniai atradimai

Lietuvos užkariautojai, plūstantys iš Vakarų, apie Didžiąsias kilpas sužinojo palyginti vėlai – net kruopščiai parengtame 1613 metų T. Makovskio ir K. Radvilos Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės žemėlapyje šios kilpos nepažymėtos.

Trumpai apie Nemuną

Įdomiausias Nemunas vidurupyje. Tai ypač vertinga, nepaprasto grožio apie 60 km ilgio upės atkarpa. Jau daugiau kaip prieš 70 metų buvo svarstyta, kad čia reikėtų įkurti Tautos parką. Ir tik 1992 m. buvo įsteigtas Nemuno kilpų regioninis parkas.

Apie Nemuno Parka

Regioninio parko plotas 250 km2 (25 171 ha). Net 69 % ploto užima miškai (garsusis Punios šilas su rezervatu, Prienų šilas, Siponių miškai ir kt.). Parke yra 18 draustinių, daug vertingų istorijos, kultūros ir gamtos objektų. Lankydami tokias istorines vietas kaip Punia ir Birštonas, turistai gali pasigėrėti nuostabiais upės vingių ir slėnio vaizdais.

Nemuno kilpų regioninio parko teritorija yra proterozojauskristalinio pamato Baltarusijos-Mozūrijos anteklizėsvakariniame šlaite, Vidurio Lietuvos įlinkyje. Kristalinisproterozojaus pamatas, sudarytas iš gneisų, amfibolitų irkristalinių skalūnų, slūgso 800 m gylyje. Virš jo suklota storapriekvarterinių ir kvarterinių nuogulų danga.

Priekvarterinių darinių storymę ties Prienais sudarokambro, ordoviko, apatinio ir viršutiniosilūro, permo, triaso, juros, kreidos sistemų nuogulos. Storiausi viršutinio silūro klodai.

Priekvarterinių nuogulų paviršiuje slūgso viršutinės kreidoskonjakio arba turonio aukšto dariniai. Pietinėje irpietvakarinėje parko dalyje - kreida ir kreidingimergeliai, centrinėje dalyje ties Birštonu - kreida, kreidingimergeliai ir molingos klintys, šiaurinėje ir šiaurės rytinėjeparko dalyje - kreida, kreidingi mergeliai, mergeliai irmolingos klintys.

Dabartinis regioninio parko teritorijos paviršiusformavosi, tirpstant vėlyvojo pleistoceno trijų stadijų -Grūdos, Žiogelių ir Aukštaitijos - ledynams. Regioninio parkoglacigeninį reljefą kūrė Nemuno vidurupioplaštaka, suformavusi Verknės liežuvinę dubumą, kuriospaviršių vėliau aplygino, apklojo limnoglacialinėmisnuogulomis prieledyninių baseinų vandenys.

Nemuno kilpų regioniniame parkevyraujančios dirvodarinės uolienos -moreniniai priemoliai ir smėliai (vakarinėje iršiaurės rytinėje parkodalyje), fliuvioglacialiniai smėliai (Nemunoslėnyje žemiau Birštono, žemiau Daukantųdubumos, aukščiau Balbieriškio), ledyniniaipriemoliai ir priesmėliai (Prienų kilpoje. Balbieriškio kilpos šiaurinėjedalyje), limnoglacialiniai moliai ir priemoliai(Verknės apyslėnyje, vakarinėje Daukantųdubumos dalyje).

Per Nemuno kilpų regioninio parko teritoriją eina riba tarp Vidurio Lietuvos žemumos ir Pietryčių aukštumų klimatinių parajonių, o taip pat tarp Nemuno žemupio ir Dzūkų klimatinių parajonių. Si riba yra rytinėje, pietvakarinėje parko dalyje. (klimato rajonavimas)

Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje vidutinė suminė saulės radiacija yra 86 kcal/cm2 per metus. Vidutinės oro temperatūros mėnesiais (°C):

Gamtos paminklai

Storasis ąžuolasTikras galiūnas Punios šilo storasis ąžuolas, augantis 12 kvartale. Jis storesnis ir aukštesnis už kitus šilo ąžuolus. Jo daugiau nei 5,5 m apimties kamienui apglėbti reikėtų ne vieno ir ne dviejų vyrų. Tai vienas stambiausių šilo ąžuolų (skersmuo 2,1 m) ir aukščiausias iš 1971 m. Lietuvoje paskelbtų medžių gamtos paminklų (aukštis -35 m).

Balbieriškio atodangaBalbieriškio atodanga yra Nemuno slėnio kairiajame šlaite, Žydaviškio kaime, prie pat kelio Alytus -Prienai.

Geologiniu gamtospaminklu ji paskelbta 1974 m.

Siponių atodanga

Atodanga atsivėrusi Nemuno upės slėnio dešiniajame šlaite, Siponių kaime, Trakelių miške. Siponių atodangos aukštis – 35 m, ilgis – 600 m. Joje slūgso paskutiniojo mūsų planetos geologinio periodo (kvartero) uolienos: smėlis, žvyras, molis, moreninis priemolis. Pastarasis sudaro bene storiausius keturis sluoksnius. Geologiniu gamtos paminklu atodanga paskelbta 1997 m

Grybija

Parko grybija detaliau pradėta tirti tik 2005 m. Visame parke grybijos tyrimai nėra kol kas vykdyti. Retos rūšys buvo ieškomos Kertinių miško buveinių inventorizacijos projekto vykdymo metu 2001-2002 m. Pavienių duomenų galima rasti ir iš senesnių laikų. Parke vykdyti šie didesnę vertę turėję grybijos tyrimai:

Augalija

Parko augalija ištyrinėta gana neblogai. Pirmieji detalesni tyrimai pradėti praeito šimtmečio septintajame dešimtmetyje, nors pavienių duomenų galima rasti ir iš senesnių laikų. Nuo to laiko parke vykdyti šie didesnę vertę turėję augalijos tyrimai:

Kultūros paveldas

Parko teritorijoje yra 20 piliakalnių. Patys garsiausi – Birštono Vytauto kalnas ir Punios Margirio kalnas. Aukštame Punios piliakalnyje galėjo stovėti garsi Pilėnų pilis. Nuostabūs vaizdai atsiveria nuo Pošvenčio, Naravų, Paverknių piliakalnių.

Archeologija

Nemuno kilpų regioniniam parke buvo rasta tokių archeologinių radinių kaip:

Senovinės žvejybų valtys, inkarai, tinklai, plūdurai.

Architektūra

Vertingi liaudies meistrų architektūros kūriniai – Prienų ir Nemajūnų medinės bažnyčios. Po Nepriklausomybės atgavimo sukurta įdomių medinių skulptūrų ansamblių: 8 stogastulpiai kalbininko J. Kazlausko tėviškėje Matiešionių kaime, 10 kūrinių Prienų parke, Dainų kalnelis Birštone. Gražiai su gamta dera Atminimo tako skulptūros Druskų miške (Alksniakiemio miške).

DailėŠiame parke gausu skulptūrų, medinių kryžių ir kitų įvairiausių paminklų.

Nemuno kilpų regioninio parko žemėlapiai

Nemuno kilpų regioninio parko vaizdas

Nemuno kilpos

Nemunas iš paukščio skrydžio

Laisvalaikis ir pramogos

Įrengtas asfaltuotas 10 km ilgio dviračių – pėsčiųjų takas Prienų-Birštono kilpoje. Pėstiesiems įrengtas 1,6 km ilgio Škėvonių gamtos takas. Yra paukščių stebėjimo vieta prie Nemuno salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus galima naudotis Pociūnų oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono sanatorijos. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei užmesti.Parke švenčiamos Joninės, vyksta Prienų miesto ir Birštono miesto šventės.

Laisvalaikis prie Nemuno

Laisvalaikis ir pramogos

Įrengtas asfaltuotas 10 km ilgio dviračių – pėsčiųjų takas Prienų-Birštono kilpoje. Pėstiesiems įrengtas 1,6 km ilgio Škėvonių gamtos takas. Yra paukščių stebėjimo vieta prie Nemuno salų. Norint apžvelgti parką iš viršaus galima naudotis Pociūnų oro uosto paslaugomis. Trokštančius ramiai pailsėti mielai priglaus Birštono sanatorijos. Žvejai mėgėjai ras ne vieną patogią vietelę meškerei užmesti.Parke švenčiamos Joninės, vyksta Prienų miesto ir Birštono miesto šventės.

Nemuno kilpų regioninio parko žemėlapiai

Nemuno kilpų regioninio parko vaizdas

Nemuno kilpos

Nemunas iš paukščio skrydžio

Informacinių technologijų mokytoja:

Vita marčiulynaitė

9 klasės mokiniai: Lukas Gudauskas

Martynas Gudžinskas

Tomas Katinauskas

Karolis Pečiulaitis

Aistė Petrovaitė

Edvinas Petrušis

Deividas Samuolis

Karolina Stanevičiūtė

Rimantė Ukelytė

Sanžar Usonov

Darbą atliko: