Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo metodinės

rekomendacijos

Metodinės rekomendacijos parengtos įgyvendinant 2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų

programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo

didinimas“ įgyvendinimo priemonės VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ projektą

„Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“

Vilnius, 2012

2

Vykdytojas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Uţsakovas: Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos

ministerijos

Metodines rekomendacijas parengė:

prof. habil. dr. Donatas Butkus

dr. Raimondas Grubliauskas

Raimondas Buckus

Jurgis Maţuolis

Ţilvinas Venckus

Recenzavo:

doc. dr. Raimondas Leopoldas Idzelis

habil. dr. Elena Danutė Marčiulionienė

Lietuvių kalbos redaktorė – Regina Ţukienė

3

TURINYS

Įvadas ........................................................................................................................... 5

Sąvokos ........................................................................................................................ 6

1. Elektromagnetiniai laukai (EML) aplinkoje ........................................................ 14

1.1. EML samprata ir EML spinduliuotės charakteristikos ....................................... 14

1.2. Gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojami EML šaltiniai ............................... 19

1.3. EML spinduliuojančiųjų technologijų vystymosi apţvalga ................................ 25

1.4. EML poveikis ţmogaus sveikatai ....................................................................... 32

2. EML valdymas ir poveikio sveikatai vertinimo praktika ................................... 41

2.1. EML valdymo techninėmis priemonėmis uţsienio šalyse pavyzdţių apţvalga.. 41

2.2. EML poveikio sveikatai valdymo praktika uţsienyje ir Lietuvoje ..................... 50

3. EML valdymas: Lietuvos institucijų ir ūkio subjektų funkcijos, pareigos ir

teisės .............................................................................................................................

67

4. EML valdymą reglamentuojančių norminių dokumentų, sveikatos stiprinimo

ar saugos priemonių efektyvaus taikymo įgyvendinimas ........................................

70

5. Elektromagnetinių laukų įvertinimas ................................................................... 79

5.1. Natūriniai EML matavimai ................................................................................. 79

5.2. EML modeliavimo metodai ............................................................................... 85

5.3. EML įvertinimo natūriniais matavimais pavyzdţiai ........................................... 93

6. EML sklidimo ribų nustatymo ir tikslinimo problemų aprašymas, siūlymai

problemoms, susijusioms su EML nustatymu ir jų vertinimu, spręsti ..................

97

7. EML taršos stebėsenos pagrindai, schemos ir algoritmai ................................... 101

Literatūra .................................................................................................................... 106

Anotacija ...................................................................................................................... 111

Priedai ......................................................................................................................... 113

4

BENDROSIOS NUOSTATOS

Metodinės nejonizuojančios spinduliuotės valdymo rekomendacijos parengtos, siekiant

uţtikrinti projekto „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių valdymo tobulinimas“ pagal

Lietuvos 2007–2013 m. Ţmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto

„Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“

įgyvendinimo priemonę VP1-4.3-VRM-02-V „Viešųjų politikų reformų skatinimas“ ir padėti

kompetentingoms institucijoms vykdyti nejonizuojančiosios spinduliuotės kontrolę.

Metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais, Europos Sąjungos direktyvomis ir sprendimais, Pasaulio sveikatos organizacijos

dokumentais, tarptautiniais Lietuvos susitarimais, Lietuvos higienos normomis ir kitais

normatyviniais dokumentais, kuriems turi neprieštarauti.

Rekomendacijos skirtos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistams, kitoms

elektromagnetinių laukų (EML) valdymą organizuojančioms ir priţiūrinčioms valstybės ir

savivaldybių institucijoms ir ūkio subjektams.

Metodines rekomendacijas sudaro EML samprata, gyvenamojoje aplinkoje ir būste

naudojamų EML šaltinių apţvalga, EML spinduliuojančiųjų technologijų vystymosi istorija, EML

spinduliuotės charakteristikos, uţsienio šalyse naudojamų EML valdymo priemonių, įvertinant

metodus, apimančius natūrinius matavimus ir modeliavimą, apţvalga, EML taršos stebėsenos

pagrindai ir schemos.

5

ĮVADAS

Gyvename kasdien vis labiau modernėjančiame pasaulyje, kuriame elektromagnetiniai

laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, elektros perdavimo linijų, radijo ir televizijos

stočių, kompiuterių, radarų ir ypač iš mobiliųjų telefonų, nuolat veikia ţmogų ir gali sukelti įvairių

sveikatos sutrikimų. Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai naudojami įvairiose mokslo ir

technikos srityse: fizikoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje, buitinėje elektronikoje. Daugėjant

nejonizuojančiojo elektromagnetinio spinduliavimo šaltinių, buvo pradėtas tyrinėti biologinis

elektromagnetinių nejonizuojančiųjų laukų (EML) poveikis. Pirmą kartą ši problema buvo iškelta

1943 m. L. E. Daily ir plačiau pradėta tirti nuo 1960 m. Dėl didelio EML nejonizuojančiųjų šaltinių

daugėjimo ir intensyvumo didėjimo EML šaltinių poveikis tapo reikšmingas ne tik laboratorijų ar

gamyklų darbuotojams, bet ir visiems aplinkinių vietovių gyventojams.

Naudojant vis didesnius daţnius informacijai perduoti, ypač sparčiai daugėja aukšto daţnio

spinduliuotės šaltinių. Spinduliuotės sklaidai netrukdo debesys, ji prasiskverbia pro drabuţius,

sienas ir net jonosferą. Aukšto daţnio elektromagnetiniai laukai sklinda tiesiai antenos nustatyta

kryptimi, todėl juos galima nukreipti į norimą erdvės ar Ţemės tašką. Visi ryšiai su Ţemės

palydovais palaikomi mikrobangomis, kuriomis perduodama informacija ir kuriomis jie yra

valdomi, todėl šimtai Ţemės palydovų šiomis mikrobangomis į Ţemę siunčia telekomunikacijų,

mokslinių tyrimų ir karinės ţvalgybos duomenis. Informacinė mikrobangų talpa tokia didelė, kad

per ryšių palydovus jomis perduodama šimtai tūkstančių telefoninių pokalbių ir šimtai televizijos

kanalų. Mikrobangų generatoriai valdo iki dešimčių milijonų vatų galią ir sukuria aukšto (iki 300

GHz) daţnio elektromagnetinius laukus. Mikrobangomis naudojamės kalbėdami mobiliaisiais

telefonais, jas spinduliuoja šių telefonų ir jų korinio ryšio antenos. Akivaizdu, kad šie ir kiti

mikrobangų šaltiniai kuria elektromagnetinę taršą, kuri gali neigiamai veikti ţmones,

neprisitaikiusius prie šios staiga atsiradusios elektromagnetinės spinduliuotės.

Deja, iki šiol ne visais atvejais yra ţinoma ir suprantama, kokį neigiamą poveikį

spinduliuotė gali sukelti organizmui. Todėl pastaruoju metu, vis aktyviau bendradarbiaujant

tarptautinėms agentūroms ir organizacijoms, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) ţmogaus

organizmui daromam kenksmingam poveikiui skiria didţiulį dėmesį ir, sujungusi išteklius ir

rezultatus, stengiasi uţpildyti šios srities ţinių trūkumą.

6

SĄVOKOS

Apšvita (E) arba galios tankis – spinduliavimo galia, tenkanti paviršiaus ploto vienetui,

išreiškiama vatais kvadratiniam metrui (W m-2

) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

artimoji (indukcinė) zona – zona, kurioje vyksta energijos mainai tarp antenos, elektrinio lauko ir

magnetinio lauko. Artimojoje zonoje laukų stiprumai greitai silpnėja tolstant nuo antenos;

bluetooth – belaidţio ryšio gamybinė specifikacija, naudojama asmeniniuose tinkluose

(kompiuteriai, mobilieji telefonai, spausdintuvai ir t.t.) (EU SEAWIND Project);

CRT monitorius (angl. Cathode Ray Tube, katodinių spindulių vamzdis) – monitoriaus tipas,

kuriame fosforescuojančiame ekrane vaizdą kuria elektronų pluoštelis;

efektyvioji spinduliuotės galia − siųstuvo galios, perduodamos į anteną, ir šios antenos stiprinimo

koeficiento, nustatyto pasirinkta kryptimi pusbangio dipolio atţvilgiu, sandauga, išreiškiama

vatais (W) (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidţiamos vertės – elektromagnetinės

spinduliuotės parametrų vertės, kurios veikdamos neribotą laiką nesukelia ţmonių sveikatos

sutrikimų ar ligų (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

elektrinio lauko stipris – vektorinis dydis (E), lygus jėgai, kuri veikia vienetinio teigiamo krūvio

įelektrintą dalelę nepriklausomai nuo dalelės judėjimo erdvėje, išreiškiamas voltais metrui

(V/m) (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai – įrenginiai, skleidţiantys elektromagnetinę

spinduliuotę 10 kHz – 300 GHz radijo daţnių juostoje (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-

1374);

elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planas – dokumentas, skirtas sistemingam aplinkos

elektromagnetinės spinduliuotės kitimo stebėjimui (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

elektromagnetiniai laukai – tai statiniai magnetiniai ir kintantys laike nuo 0 Hz iki 300 GHz

daţniu elektriniai, magnetiniai ir elektromagnetiniai laukai (Darbuotojų apsaugos nuo

elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2006, Nr.47-1691);

elektromagnetiniai trikdţiai – elektromagnetinės prigimties reiškinys, kuris gali bloginti

aparatūros ir (arba) įrenginių veikimą. Elektromagnetiniai trikdţiai gali būti

elektromagnetinis triukšmas, nepageidaujamas signalas arba pokytis pačioje radijo bangų

sklidimo aplinkoje (LR elektroninių ryšių įstatymas, Žin., 2004, Nr. 69-2382);

elektros oro linija – elektros inţinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais

neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais (HN 104:2011,

Žin., 2011, Nr. 67 -3191);

7

energijos srauto tankis (S) – spinduliuojamos energijos srautas, tenkantis statmenai veriamam

paviršiaus ploto vienetui, išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui (W/m2) (HN 80:2011,

Žin., 2011, Nr. 29-1374);

galios tankis (S) –spinduliuojamos galios statmenas kritimas į paviršių, padalintas iš paviršiaus

ploto ir išreiškiamas vatais kvadratiniam metrui (W/m2) (Darbuotojų apsaugos nuo

dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

gyvenamoji aplinka – gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų patalpos (įskaitant

balkonus, lodţijas ir terasas) bei šių pastatų aplinka, apimanti nurodytiems pastatams

priklausančių ţemės sklypų ribas, kuriuose ţmones veikia arba gali veikti elektromagnetinis

laukas (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

gyvenamasis pastatas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto

yra gyvenamosios patalpos (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

infraraudonoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 780 nm

iki 1 mm. Infraraudonoji sritis yra skirstoma į IRA (780–1400 nm), IRB (1400–3000 nm) ir

IRC (3000 nm–1 mm) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos

rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

jonizuojančioji spinduliuotė – spinduliuotė, kuriai veikiant biologinėje aplinkoje susidaro

skirtingų krūvių jonai (Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymas, Žin., 1999, Nr.

11-239);

kompiuterių tinklas (Wireless Local Area Network (WLAN)) – laidu, infraraudonaisiais

spinduliais, mikrobangomis ar kitaip tarpusavyje sujungtų savarankiškų kompiuterių aibė

(EU SEAWIND Project);

kompiuteris – funkcinis vienetas, kuris gali atlikti svarbius skaičiavimus, sudarytus iš daug

aritmetinių ir loginių operacijų be ţmogaus įsikišimo (HN 32:2004, Žin., 2004, Nr. 32-

1027);

kompiuterizuota darbo vieta – vieta su vaizduoklio įrenginiais, kurioje gali būti klaviatūra ar

duomenų įvesties įrenginys ir (arba) programinė įranga, nuo kurios priklauso operatoriaus ir

mašinos sąsaja, pasirinktos pagalbinės priemonės, išoriniai įrenginiai, tarp jų – diskasukis,

telefono aparatas, modemas, spausdintuvas, dokumentų laikiklis, darbo kėdė bei darbo stalas

ar darbo vietos paviršius, ir tiesioginė darbo aplinka (HN 32:2004, Žin., 2004, Nr. 32-1027);

lazerio spinduliuotė – optinė spinduliuotė, sukuriama lazeriu (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės

optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai; Žin., 2007, Nr. 136-5540);

lazeris (šviesos stiprinimas priverstine spinduliuote) – bet koks įtaisas, kuriuo galima sukelti ar

sustiprinti elektromagnetinę spinduliuotę optinės spinduliuotės bangų ilgio diapazone,

8

pirmiausia naudojant kontroliuojamą priverstinę spinduliuotę (Darbuotojų apsaugos nuo

dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

lygis – darbuotoją veikiančios apšvitos, spinduliavimo veikimo ir spinduliavimo derinys

(Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin.,

2007, Nr. 136-5540);

magnetinio lauko stipris – vektorinis dydis (H), kuris kartu su magnetinio srauto tankiu apibūdina

magnetinį lauką bet kuriame erdvės taške, išreiškiamas amperais metrui (A/m) (HN

80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

magnetinio srauto tankis – vektorinis dydis (B), lygus jėgai, veikiančiai vienetiniu greičiu judantį

teigiamą vienetinį krūvį, išreiškiamas teslomis (T) (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

nekoherentinė spinduliuotė – bet kokia optinė spinduliuotė, išskyrus lazerio spinduliuotę

(Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin.,

2007, Nr. 136-5540);

operatorius – ūkio subjektas, teikiantis ar turintis teisę teikti viešąjį ryšių tinklą ar susijusias

priemones (LR elektroninių ryšių įstatymas, Žin., 2004, Nr. 69-2382);

optinė spinduliuotė – bet kokia elektromagnetinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra

nuo 100 nm iki 1 mm. Optinė spinduliuotė skirstoma į ultravioletinę, regimąją ir

infraraudonąją spinduliuotes (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės

keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio prieţastis yra planuojama ūkinė veikla

(Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas,

Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio

visuomenės sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir įvertinimo procesas (Visuomenės sveikatos

priežiūros įstatymas, Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455; 2010, Nr. 57-2809);

radijo bangos – laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos (Elektroninių ryšių

įstatymas, Žin., 2004, Nr.69-2382);

radijo stotis – vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai arba siųstuvų ir imtuvų, kurių reikia tam tikroje

vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai vykdyti, visuma (Elektroninių ryšių įstatymas,

Žin., 2004, Nr. 69-2382).

radiotechninis objektas – radijo ryšio įrenginys, spinduliuojantis radijo bangas, veikiantis nuo 10

kHz iki 300 GHz radijo daţnių juostoje (LR visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas, Žin.,

2002, Nr. 56-2225);

radiotechninio objekto radiotechninės dalies projektas – normatyvinių statybos techninių

dokumentų nustatytos sudėties dokumentų bei radiotechninio objekto sukuriamų

9

elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio ar elektrinio lauko stiprio pasiskirstymo

elektromagnetinės spinduliuotės skaičiavimų, skirtų radiotechninių objektų statybai ir

įrengimui, visuma (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

regimoji spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 380 nm iki 780

nm (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai

(Žin., 2007, Nr. 136-5540);

ribinės veikimo vertės – tai elektromagnetinių laukų parametrų skaitinės vertės, pagrįstos ţinomais

padariniais sveikatai ir biologiniais pokyčiais. Šių verčių laikymasis uţtikrina, kad

darbuotojai, kuriuos veikia elektromagnetiniai laukai, yra apsaugoti nuo visų ţinomų

neigiamų elektromagnetinių laukų sukeliamų padarinių sveikatai (Darbuotojų apsaugos nuo

elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2006, Nr. 47-1691);

savitosios energijos absorbavimas (SA) – energijos kiekis, kurį sugeria biologinio audinio masės

vienetas. SA išreiškiamas dţauliais kilogramui (J/kg). Šis dydis naudojamas siekiant atskirti

nešiluminį efektą nuo impulsinio mikrobangų spinduliavimo (Darbuotojų apsaugos nuo

dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

savitosios energijos absorbavimo rodiklis (SAR), apskaičiuotas vidutiniškai visam kūnui ar kūno

dalims, apibrėţiamas kaip audinio masės vieneto energijos absorbavimo dydis ir yra

išreiškiamas vatais kilogramui (W/kg) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

spinduliavimo veikimas (H) – apšvitos laiko integralas, išreiškiamas dţauliais kvadratiniam metrui

(J m-2

) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai,

Žin., 2007, Nr. 136-5540);

spinduliavimas (L) – spinduliavimo srautas ar išėjimo galia erdviniam kampui, ploto vienetui,

išreiškiami vatais kvadratiniam metrui steradianui (W m-2

sr-1

) (Darbuotojų apsaugos nuo

dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

srovės tankis (J) apibūdinamas kaip srovė, tekanti per objekto vienetinį skerspjūvį, statmeną jos

tekėjimo krypčiai, didelio tūrio laidininko (pvz., ţmogaus kūno) viduje arba jo dalyje,

išreiškiama amperais kvadratiniam metrui (A/m2) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės

optinės spinduliuotės keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

tarpinė (Frenelio) zona – elipsoidas jungiantis dvi antenas;

terminalas – sistemos arba ryšių tinklo funkcinis vienetas, iš kurio duomenys gali būti įvesti arba

gauti (HN 32:2004, Žin., 2004, Nr. 32-1027);

tolimoji (banginė) zona – zona, kurioje elektromagnetinis laukas yra susiformavęs į bangą,

nebepriklauso nuo tuo pačiu metu antenoje vykstančių procesų, silpnėja tolstant r-1

dėsniu;

10

ultravioletinė spinduliuotė – optinė spinduliuotė, kurios bangų ilgio diapazonas yra nuo 100 nm

iki 400 nm. Ultravioletinė sritis yra skirstoma į UVA (315–400 nm), UVB (280–315 nm) ir

UVC (100–280 nm) (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės keliamos

rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

universalioji mobiliojo ryšio sistema (UMTS) – trečiosios kartos (3G) mobiliojo ryšio standartas

(EU SEAWIND Project);

vartotojo terminalas – terminalas, skirtas vartotojui bendrauti su kompiuteriu (HN 32:2004,

Žin., 2004, Nr. 32-1027);

vaizduoklis – išvesties įrenginys, pateikiantis duomenis vaizdų forma (HN 32:2004, Žin., 2004, Nr.

32-1027);

veikimo ribinės vertės – optinės spinduliuotės veikimo ribos, tiesiogiai pagrįstos ţinomu poveikiu

sveikatai ir biologiniais aspektais. Šių ribų laikymasis uţtikrina, kad darbuotojai, kuriuos

veikia dirbtiniai optinės spinduliuotės šaltiniai, bus apsaugoti nuo bet kokio ţinomo

neigiamo poveikio sveikatai (Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės spinduliuotės

keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2007, Nr. 136-5540);

vertės prevencijos veiksmams pradėti – tai tiesiogiai išmatuojamų parametrų dydţiai, išreiškiami

elektrinio lauko stipriu (E), magnetinio lauko stipriu (H), magnetinio srauto tankiu (B) ir

energijos tankiu (S), kuriems esant, turi būti imamasi šiuose nuostatuose nurodytų

darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų veikimo priemonių. Šių verčių laikymasis

uţtikrina, kad nebus viršijamos atitinkamos ribinės veikimo vertės (Darbuotojų apsaugos

nuo elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai, Žin., 2006, Nr.47-1691);

videoterminalas – vartotojo terminalas su displėjaus ekranu ir paprastai turintis informacijos

įvedimo įrenginį – klaviatūrą (HN 32:2004, Žin., 2004, Nr. 32-1027);

vietinis tinklas (angl. Local Area Network (LAN)) – kompiuterių tinklas, esantis vartotojo

patalpose ar kitame ribotame plote (kambaryje, pastate ar jų grupėje) (EU SEAWIND

Project);

visuomenės sveikata – gyventojų visapusė dvasinė, fizinė ir socialinė gerovė (Visuomenės

sveikatos priežiūros įstatymas, Žin., 2002, Nr. 56-2225; 2007, Nr. 64-2455; 2010, Nr. 57-

2809);

visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir

atsiţvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas

pagal jų naudojimo paskirtį“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m.

birţelio 11 d. įsakymu Nr. 289 (Ţin., 2003, Nr. 58-2611), nuostatas priklausantis viešbučių,

mokslo (išskyrus mokslinio tyrimo institutus, observatorijas, meteorologijos stotis,

11

laboratorijas), gydymo, poilsio, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu,

kitos (sodų) pogrupiui (HN 80:2011, Žin., 2011, Nr. 29-1374);

WiMAX (Worldwide Interoperability for Microwave Access) – bevielio ryšio technologija, kuri

leidţia sparčiai perduoti duomenis radijo ryšiu (EU SEAWIND Project);

Wi-Fi – bevielio (belaidţio) ryšio technologijos prekinis ţenklas, kuris leidţia realizuoti duomenų

perdavimo tinklus panaudojant plačiajuostį radijo ryšį (EU SEAWIND Project).

12

LENTELIŲ SĄRAŠAS

1.1 lentelė. Daţnių ir bangų ilgių diapazonai

1.2 lentelė. Radijo bangų spektras

1.3 lentelė. RRT uţregistruotos bazinės viešojo judriojo radijo ryšio stotys ir WiMAX centrinės stotys

2.1 lentelė. Buityje taikomi būdai elektriniams ir magnetiniams laukams maţinti

2.2 lentelė. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio maţinimo priemonės

2.3 lentelė. Atstumo EML spinduliuotei sumaţėti 2 kartus įtaka

2.4 lentelė. Skirtingų šaltinių skleidţiamo EML priklausomybė nuo atstumo

2.5 lentelė. Statybinių konstrukcijų efektyvumas sulaikant elektromagnetines bangas

2.6 lentelė. EML slopinantys audiniai

2.7 lentelė. Elektrinio lauko stipris ir elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis

2.8 lentelė. Šveicarijoje nustatytų elektrinio lauko stiprio ribinių verčių palyginimas su ICNIRP

nustatytosiomis vertėmis

2.9 lentelė. Ribinės Graikijoje numatytos EML energijos srauto tankio ir elektrinio lauko stiprio vertės

2.10 lentelė. Elektrinių ir magnetinių laukų spinduliuotės palyginimas gyvenamojoje aplinkoje ir darbo

vietose, remiantis Lietuvos HN 80:2011

2.11 lentelė. Magnetinio lauko veikimo verčių, numatytų Pasiūlyme ir Darbuotojų apsaugos nuo

elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatuose, santykis

2.12 lentelė. Magnetinių laukų veikimo ir orientacinių verčių santykis

2.13 lentelė. Ribinės ekspozicijos vertės kintantiems elektromagnetiniams laukams laiko atţvilgiu

2.14 lentelė. Elektrinio lauko veikimo lygiai

2.15 lentelė. Magnetinio lauko veikimo lygiai

2.16 lentelė. Galūnių kontaktinės srovės IL veikimo lygiai

2.17 lentelė. Statinių magnetinių laukų veikimo lygiai

5.1 lentelė. Elektromagnetinių laukų modeliavimo programų palyginimas

7.1 lentelė. Radiotechninio objekto vertinamo poveikio zonos dydis

PAVEIKSLŲ SĄRAŠAS

1.1 pav. Elektromagnetinė monochromatinė banga

1.2 pav. Antenos išspinduliuoto elektromagnetinio lauko zonos

1.3 pav. Ruporinės ir dipolinės antenų spinduliuojamųjų elektromagnetinių bangų zonos

1.4 pav. Elektromagnetinių laukų šaltiniai

1.5 pav. Elektromagnetinio lauko spektras

1.6 pav. Dipolinės antenos elektromagnetinių bangų generavimo pavyzdys

1.7 pav. Mobilusis radijo telefonas

1.8 pav. Mobiliojo ryšio veikimo principas

13

1.9 pav. EML slopinantys mobiliųjų telefonų dėklai

1.10 pav. EML skleidţiamų mobiliųjų telefonų slopinimas

1.11 pav. Nešiojamųjų kompiuterių EML slopinimas

2.1 pav. Aktyviosios EML ekranavimo sistemos pritaikymas

2.2 pav. Aktyviosios EML ekranavimo sistemos valdymo blokas

2.3 pav. Elektrinių laukų sugertis ţeldiniais

2.4 pav. Magnetinių laukų sugertis ţeldiniais

4.1 pav. Elektromagnetinės spinduliuotės sklaida naudojantis mobiliuoju telefonu

4.2 pav. GSM900 daţnio elektromagnetinės spinduliuotės absorbcija smegenyse

5.1 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo schema (vaizdas iš viršaus)

5.2 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo schema (vaizdas iš šono)

5.3 pav. Elektromagnetinio lauko zonos

5.4 pav. Frenelio zona

5.5 pav. Galima EML matuoklio padėtis matavimo metu

5.6 pav. Elektrinio ir magnetinio laukų matavimo vietų parinkimas

5.7 pav. Antenos A spinduliuojamojo srauto radimas taške B įvertinant vietovės reljefą

5.8 pav. Elektromagnetinių laukų sklaidos schema

5.9 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio slopimo pavyzdţiai

5.10 pav. Elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio pasiskirstymas (Cellular Expert programa)

5.11 pav. Elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio pasiskirstymas (REMS programa)

5.12 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio pasiskirstymo grafikas („CST“ MWS programa)

trimatėje erdvėje aplink anteną (lygus reljefas su namais)

5.13 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio pasiskirstymas trimatėje erdvėje („CST“ MWS

programa) aplink anteną (kalvotas reljefas su namais)

5.14 pav. FIDELITY programos modeliavimo pavyzdţiai: a) elektrinio lauko pasiskirstymas apie mobiliojo

ryšio bazines stotis; b) elektrinio lauko pasiskirstymas apie pastatus

6.1 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 2 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 4 laipsnių nuosvyriui

6.2 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 25 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 4 laipsnių nuosvyriui

6.3 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 2 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 8 laipsnių nuosvyriui

6.4 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 25 m aukštyje (b) virš ţemės, esant antenos

kryptingumo diagramos elektriniam arba mechaniniam 8 laipsnių nuosvyriui

7.1 pav. EML šaltiniai ir jų stebėsenos uţdaviniai

7.2 pav. Elektromagnetinių laukų dydţių nustatymas In-Situ būdu

7.3 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo stotelės

14

1. ELEKTROMAGNETINIAI LAUKAI (EML) APLINKOJE

1.1. EML samprata ir EML spinduliuotės charakteristikos

Per pastaruosius du dešimtmečius gyvenamojoje aplinkoje nejonizuojančiąją spinduliuotę

skleidţiančių prietaisų ţenkliai padaugėjo, tad nejonizuojančiajai spinduliuotei ir jos daromam

poveikiui ţmogaus organizmui skiriama vis daugiau dėmesio. Apšvita nejonizuojančiąja

spinduliuote yra daug maţiau pavojinga nei jonizuojančiosios spinduliuotės, tačiau ji veikia daug

didesnę ţmonių dalį, todėl kuo toliau, tuo labiau didėja nejonizuojančiosios spinduliuotės poveikio

ţmogui aktualumas. Elektromagnetinę spinduliuotę skleidţiantys įrenginiai bei prietaisai naudojami

ne tik įvairiose pramonės šakose, medicinoje, radijo ir televizijos prietaisų prieţiūroje, bet ir buityje.

Elektromagnetinis laukas yra ypatinga materijos forma – tai fizinis laukas, sukurtas

judančių elektrinių krūvių, susidedantis iš susijusių ir besikeičiančių elektrinio ir magnetinio laukų.

Elektros krūvis aplink save erdvėje sukuria elektrinį lauką, o aplink elektros srovę – kryptingai

judančius elektros krūvius, taip atsiranda vadinamasis magnetinis laukas. Pasislinkus krūviui, arti jo

pakinta elektrinis laukas, šis kintamasis elektrinis laukas gretimose erdvės srityse suţadina

kintamąjį magnetinį lauką, o pastarasis savo ruoţtu – kintamąjį elektrinį lauką ir t. t. Toks abiejų

laukų kitimas sukuria elektromagnetinius laukus (EML).

1.1 lentelė. Daţnių ir bangų ilgių diapazonai

Daţnių diapazonas Bangos ilgio diapazonas

Daţnio pavadinimas Daţnių ribos Bangos pavadinimas Bangos ilgių ribos

Infraţemas 3 – 30 Hz Dekamegametrinės 100 – 10 Mm

Superţemas 30 – 300 Hz Megametrinės 10 – 1 Mm

Ultraţemas 0,3 – 3 kHz Hektokilometrinės 1000 – 100 km

Labai ţemas 3 – 30 kHz Miriametrinės 100 – 10 km

Ţemas 30 – 300 kHz Kilometrinės 10 – 1 km

Vidutinis 0,3 – 3 MHz Hektometrinės 1 – 0,1 km

Aukštas 3 – 30 MHz Dekametrinės 100 – 10 m

Labai aukštas 30 – 300 MHz Metrinės 10 – 1 m

Ultraaukštas 0,3 – 3 GHz Decimetrinės 1 – 0,1 m

Superaukštas 3 – 30 GHz Centimetrinės 10 – 1 cm

Ekstremaliai aukštas 30 – 300 GHz Milimetrinės 10 – 1 cm

Hiperaukštas 300 – 3000 GHz Decimilimetrinės 1 – 0,1 mm

15

Elektromagnetinė (EM) spinduliuotė charakterizuojama elektrinio lauko stipriu E (V/m),

magnetinio lauko stipriu H (A/m) bei elektromagnetinių bangų galios srautu (energijos srauto

tankis) P (W/m2).

Klasikinė elektromagnetinio lauko teorija paremta Maksvelo lygtimis. Šios lygtys aprašo

bangų sklidimą įvairiose terpėse, tačiau išspręsti šias lygtis biologinių objektų atvejais yra labai

sudėtinga. Šiomis lygtimis nustatoma, kaip sklindant bangai kinta elektrinis ir magnetinis laukas.

Kai elektros srovėje judantys krūviai osciliuoja (juda periodiškai greitėdami ir lėtėdami), susidaro

kintantis elektrinis ir magnetinis laukas, kuris sklinda aplinkoje.

Pagrindiniai erdviniai elektromagnetinės bangos (EMB) parametrai pateikti 1.1 paveiksle.

Svarbiausia kiekybinė EMB charakteristika yra bangos ilgis (λ) ir daţnis (ν). Bangos daţnis yra

svarbesnė bangos charakteristika, nes λ priklauso nuo bangos sklidimo tam tikroje aplinkoje greičio,

kuris skirtingose terpėse yra nevienodas.

1.1 pav. Elektromagnetinė monochromatinė banga

Elektrinio lauko stipris, sudarantis su statmena krūvio judėjimo kryptimi kampą , mvE ,

yra maţesnis uţ vmE ir išreiškiamas formule:

cosvmmv EE (1.1)

16

Elektrinio lauko jėgų linijų deformacijos kitimą galima palyginti su vandens bangavimu:

jam banguojant sklinda tik harmoningas vandens dalelių judesys, o pačios dalelės sklidimo kryptimi

nejuda.

Elektrinio ir magnetinio laukų stipris ore siejamas formule:

377

mm

EH , (1.2)

čia: kampas tarp elektrinio ar magnetinio lauko stiprio vektoriaus ir krūvio judėjimo plokštumos.

Elektromagnetinių bangų sklidimo greitis priklauso nuo erdvės elektrinių ir magnetinių

savybių:

8103v , (1.3)

čia: – aplinkos santykinė dielektrinė skverbtis (vakuume )1 ; – aplinkos santykinė magnetinė

skverbtis ( vakuume )1 .

Elektromagnetinių bangų greitis c vakuume ir ore yra maţdaug toks pat ir yra lygus

3×108 m/s. Bendruoju atveju EMB sklindant kokioje nors terpėje bangos ilgis lygus bangos greičio

ir daţnio santykiui.

Kai radijo banga patenka į biologinį audinį, bangos sklidimo greitis, tuo pačiu ir ilgis, šiek

tiek sumaţėja, lyginant su šių parametrų vertėmis ore.

Antenos aplinkoje galima išskirti tris būdingas EML zonas: artimąją (indukcinę), tarpinę

(Frenelio) ir tolimąją (banginę).

Zonų ribos labai priklauso nuo šaltinio (antenos) matmenų ir bangos ilgio. Pavyzdţiui,

tolimoji zona elementariųjų antenų laukui prasideda nuo atstumų, lygių bangos ilgio dalims, o

didelėms, aštriakryptėms antenoms – tik nuo atstumų, lygių tūkstančiams bangos ilgių.

Elektromagnetinių jėgų sklidimas gana nesudėtingai aprašomas tolimojoje zonoje, tuo tarpu

artimojoje zonoje bangų sudėtis komplikuota, todėl šioje zonoje vykstančių elektromagnetinių

bangų sąveikos su biologinėmis sistemomis tiek teoriniu, tiek eksperimentiniu lygmeniu yra

komplikuotos. Kuriai zonai priklauso atstumu r esantys taškai, matyti pateiktame 1.2 paveiksle.

17

1.2 pav. Antenos išspinduliuoto elektromagnetinio lauko zonos: r – atstumas, λ – bangos ilgis; l – didţiausias

antenos matmuo

Teoriškai zonų pasiskirstymą galima įvertinti skaičiuojant tarpinės zonos nuotolį:

lz = 2L2/λ, (1.4)

čia: L – antenos aktyviosios (spinduliuojamosios) dalies matmenys; λ – bangos ilgis.

Tada, pavyzdţiui, 3 m dydţio antenai, spinduliuojančiai 2 GHz bangos ilgio

elektromagnetines bangas, parametras lz = 60 m. Tuo būdu atstumams, maţesniems uţ 60 m, galioja

artimojo lauko sąlygos, o didesniems – tolimojo lauko sąlygos. Plokščiosios bangos modelis yra

kita populiari EMB aproksimacija. Šis modelis identiškas sferinių bangų atveju, kai atstumas iki

šaltinio yra labai didelis – tada sferos kreivumas yra labai nedidelis, todėl sferinių bangų frontus

galima laikyti plokščiais.

Plokščiąją bangą apibrėţiančios savybės yra:

E, H ir sklidimo kryptys yra tarpusavyje statmenos;

santykis E/H yra pastovus ir yra vadinamas bangos varţa (impedansu). Vakuumui (o taip

pat ir orui) šis santykis lygus E/H = 377 Ω. Kitose medţiagose, kai bangą sudarantys laukai yra

stabilios sinuso formos, impedansas kinta dėl bangos nuostolių toje medţiagoje;

H ir E kinta proporcingai 1/r, kur r yra atstumas nuo šaltinio. Charakteringos ruporinės ir

dipolinės antenos spinduliuojamųjų elektromagnetinių bangų zonos pateiktos 1.3 paveiksle.

Tolimoji zona

Tarpinė zona

Artimoji zona

18

1.3 pav. Ruporinės ir dipolinės antenų spinduliuojamųjų elektromagnetinių bangų zonos

Tolimajame elektromagnetinių bangų lauke, kai galioja plokščiųjų bangų artinys, EMB

galios tankis, kuris kerta vienetinį plotą, statmeną bangos sklidimo krypčiai, ţymimas dydţiu S. Jei

elektrinis ir magnetinis laukas išreiškiamas V/m ir A/m vienetais, tai EMB galios tankio vienetas

yra V·A/m2 arba W/m

2. Nuo taškinio šaltinio vakuumu EMB sklinda visomis kryptimis

izotropiškai. Didėjant nuotoliui nuo šaltinio r, bangos fronto plotas didėja proporcinga r2, todėl

šaltinio išspinduliuota galia P pasiskirsto vis didesniame paviršiuje. Sferos paviršiaus plotas lygus

4πr2, todėl EML galios tankis yra lygus:

S = P/(4πr2), (1.5)

čia: P – šaltinio visa išspinduliuota galia; r – atstumas iki šaltinio.

Plokščiųjų bangų atveju (tolimojo lauko sąlygomis) galios tankis gali būti apskaičiuotas S =

E2/377 arba S = 377 H

2, todėl praktiniu poţiūriu pakanka išmatuoti tik elektrinio arba tik

magnetinio lauko stiprį, matavimo nuotolis turi būti bent 1λ atstumu nuo taškinio šaltinio.

Išmatavus E, galima rasti H, ir atvirkščiai.

Elektromagnetinės bangos arti spinduliavimo šaltinio pobūdţiui aprašyti naudojama

artimojo lauko sąvoka. Artimajame lauke E ir H nėra statmeni vienas kitam, juos sudėtinga susieti

su sklindančiąja elektromagnetine banga. Kuo arčiau šaltinio, tuo šie laukai maţiau panašūs į

sklindančiąją bangą, daţnai jie vadinami reaktyviaisiais laukais arba nykstančiosiomis modomis.

Artimojoje srityje didėjant atstumui laukai labai greitai kinta; negalioja galios tankio maţėjimo 1/r2

dėsnis, impedansas E/H ne visada lygus 377 Ω. Šalia šaltinio padėjus įvairius objektus, šie gali

19

stipriai paveikti EMB pobūdį. Pavyzdţiui, į artimąjį lauką įmontavus tyrimų zondą (anteną), laukas

gali itin stipriai pasikeisti.

Kai radijo bangos krinta į laidųjį objektą, jame atsiranda elektros srovės. Šios srovės kuria

paviršinius laukus, kurie yra lokalizuoti pačiame objekte ir todėl daţnai vaidinami karštaisiais radijo

bangų taškais. Karštuosius taškus yra paprasčiau aprašyti kaip lokalizuotus elektrinius ir

magnetinius laukus negu kad sklindančiąsias elektromagnetines bangas, nes dėl daugelio prieţasčių

tokie laukai nesklinda tolyn nuo objekto. Aukštesniųjų daţnių srityje elektrinio ir magnetinio laukų

sąveika susieja juos į vientisą EMB. Tuo tarpu ţemesniųjų daţnių srityje kuo maţesnis daţnis, tuo

silpniau pasireiškia šių laukų sąryšis, ir todėl juos galima nagrinėti atskirai. Šis artinys ypač

teisingas, kai EMB ilgis yra gerokai didesnis uţ apšvitinamojo objekto matmenis.

1.2. Gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojami EML šaltiniai

Elektromagnetinių laukų šaltiniai gali būti tiek natūralūs, tiek sukurti ţmogaus veiklos

(1.4 pav.). Natūralūs elektromagnetinių laukų ir bangų šaltiniai randami gamtoje. Tai ţemės

atmosferos elektrinis ir ţemės magnetinis laukai, atmosferos iškrovų kuriamos elektromagnetinės

bangos, saulės ir kitų dangaus kūnų skleidţiamas elektromagnetinis spinduliavimas.

Ţmogaus veiklos sukurtus elektromagnetinių laukų šaltinius galima skirstyti į tris grupes:

Pirmoji grupė – tai buityje susidarantys elektromagnetiniai laukai (prie mikrobangų

krosnelių, prie elektrinių viryklių, dėl mobiliųjų telefonų naudojimo ir pan.);

Antroji grupė – tai įvairių daţnių ne radiotechninės paskirties EML šaltiniai pramonės

įmonėse (elektrogalvaniniuose cechuose, prie elektros suvirinimo aparatų, prie elektros generatorių,

prie elektros perdavimo linijų, transformatorinėse), medicinos ir mokslo įstaigose naudojami

diagnostikos, gydymo ir fizioterapijos prietaisai. Medicinoje elektromagnetinės spinduliuotės

šaltiniai naudojami arterijų sienelių judesių radiolokacijai, giliųjų kūno audinių įkaitinimui –

diatermijai, kraujosrūvų stabdymui ir audinių atskyrimui chirurgijoje, piktybinių auglių

perkaitinimui mikrobangomis. Stipriausi elektriniai laukai susidaro aukštos įtampos (330 kV ir

daugiau) elektros perdavimo linijų aplinkoje;

Trečioji grupė – radiotechninės paskirties šaltiniai arba radijo siųstuvai. Stipriausi

elektromagnetinių laukų šaltiniai yra radiotechninės paskirties generatoriai – siųstuvai (pvz.,

radiofoniniai, televizijos, radiolokaciniai, radijo ryšio ir kitos paskirties siųstuvai).

20

1.4 pav. Elektromagnetinių laukų šaltiniai

Pagal spinduliuojamą galingumą elektromagnetinių laukų šaltiniai skirstomi į aukšto,

vidutinio ir ţemo galingumo šaltinius. Radijo ir televizijos stočių elektromagnetinės spinduliuotės

šaltinių galia yra nuo 100 kilovatų (didelės galios) iki 100 vatų (vidutinės galios), o mobiliųjų

telefonų – 1–2 vatai (maţos galios).

1.5 pav. Elektromagnetinio lauko spektras

Pagal spinduliuojamą daţnį ir bangų ilgį elektromagnetinių laukų šaltiniai sąlygiškai

skirstomi į pramoninio daţnio kintamąją srovę (50/60 Hz, 1000 km ir ilgesni), radijo bangas

Bangos ilgis (m

)

21

(1000 km – 1 mm), infraraudonąją (šiluminę) spinduliuotę (1 mm – 0,78 mm), matomąją šviesą

(0,78 mm – 400 nm), ultravioletinę spinduliuotę (400 nm – 10 nm), rentgeno spinduliuotę (10 nm –

0,01 n), gama spinduliuotę (0,01 nm ir trumpesni).

Elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai taip pat gali būti skirstomi pagal

spinduliuojamųjų laukų konfigūraciją, jų erdvinį išsidėstymą. Į tai atsiţvelgiama parenkant

elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių (televizijos, radijo, viešojo judriojo radijo ryšio stočių)

vietą. Kai elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai gyvenamojoje aplinkoje spinduliuoja kelių

radijo daţnių juostose, kuriose nustatytos tos pačios elektromagnetinio lauko intensyvumo

parametrų leidţiamos vertės, elektromagnetinio lauko parametrų suma nustatoma prietaisais su

izotropiniais davikliais arba atskirai matuojant kiekvieno šaltinio sukuriamo elektromagnetinio

lauko parametrus ir apskaičiuojant elektromagnetinio lauko parametrų sumines vertes pagal teisės

aktuose pateiktas formules.

1.2 lentelė. Radijo bangų spektras

Pavadinimas Trumpinys Daţnis ir bangos ilgis Naudojimo pavyzdţiai

Ekstremaliai

ţemas daţnis ELF

3–30 Hz

100,000 km – 10,000 km Bendravimas su povandeniniais laivais

Superţemas

daţnis SLF

30–300 Hz

10,000 km – 1000 km Bendravimas su povandeniniais laivais

Ultraţemas

daţnis ULF

300–3000 Hz

1000 km – 100 km Bendravimas su poţeminėmis slėptuvėmis

Labai ţemas

daţnis VLF

3–30 kHz

100 km – 10 km

Bendravimas su povandeniniais laivais,

bevielis širdies darbo stebėjimas, radijo

švyturiai gelbėjimuisi iš sniego lavinų

Ţemas daţnis LF

30–300 kHz

10 km – 1 km

(ilgosios bangos)

Radijo navigacija, laiko signalas, AM radijo

ilgų bangų transliavimas

Vidutinis

daţnis MF

300–3000 kHz

1 km – 100 m

(vidutinės bangos)

AM radijo (vidutinių bangų) transliavimas

Aukštas

daţnis HF

3–30 MHz

100 m – 10 m

(trumposios bangos)

Trumpų bangų transliacija, bendravimas „per

horizontą“ su orlaiviais

Labai aukštas

daţnis VHF

30–300 MHz

10 m – 1 m

FM radijas, televizijos transliacija, tiesioginis

ţemė – lėktuvas, lėktuvas – ţemė

bendravimas

Ultraaukštas

daţnis UHF

300–3000 MHz

1 m – 100 mm

(ultratrumposios bangos)

Televzijos transliacija, mikrobangų krosnelės,

mobilieji telefonai, bevielis LAN, Bluetooth,

GPS

Superaukštas

daţnis SHF

3–30 GHz

100 mm – 10 mm

Mikrobangų įrenginiai, bevielis LAN,

dauguma modernių radarų

Ekstremaliai

aukštas daţnis EHF

30–300 GHz

10 mm – 1 mm

Radijo astronomija, didelio greičio

mikrobangų radijo transliavimas

22

Didţiausi Lietuvoje radiotechniniai objektai (šaltiniai) yra Kauno radijo stotis Sitkūnuose

(apie 800 kW), Vilniaus televizijos bokštas (apie 106 kW), Kauno radijo ir televizijos stotis

Juragiuose (apie 99 kW), Klaipėdos radijo ir televizijos stotis Giruliuose (apie 56 kW), Šiaulių

radijo ir televizijos stotis Bubiuose (apie 53 kW) (2010 m. VVSPT ataskaita).

Displėjai. Tiek Europoje, tiek kitose paţengusiose šalyse nemaţai laiko – nuo keleto

valandų per savaitę iki ištisų darbo dienų su viršvalandţiais – kompiuterių aplinkoje praleidţia

(Lietuvoje bent pusė milijono ar daugiau) įvairių specialybių, amţiaus ir polinkių ţmonių.

Daugelyje išsivysčiusių šalių darbas priešais displėjų yra įtrauktas į keturiasdešimties labiausiai

pavojingiausių ir kenksmingiausių profesijų sąrašą. Tai akivaizdţiai demonstruoja darbo priešais

kompiuterį problemos aktualumą ir svarbą. Daugumos displėjų (daţnai labiau įprastas pavadinimas

„monitorius“, todėl čia kaip sinonimus naudosime abu pavadinimus) ekraną sudaro katodinių

spindulių vamzdis (Cathode Ray Tube – CRT). Šiuo metu CRT tipo displėjus gana sparčiai stumia

kitokio tipo atvaizdų formavimo sistemos, tačiau dar kurį laiką jie bus naudojami ne tik buityje, bet

ir techninių įrenginių displėjai dar kurį laiką išbus naudojami ne tik buityje, bet ir pramonėje ir

technikoje. Paprasti elektriniai įrenginiai naudoja tokią įtampą, kokią gauna iš elektros tinklo

(maitinimo šaltinio). Tuo tarpu sudėtingesni įrenginiai, tokie kaip displėjus, savo funkcijoms

vykdyti keičia maitinimo įtampos daţnį, lygį ir formą. Displėjai dėl sudėtingo veikimo principo

pasiţymi plačiu spinduliavimo diapazonu nuo kelių hercų iki pusės megaherco. Pagrindinė

problema šioje situacijoje ir yra ta, kad displėjus visada yra prieš vartotoją ir prie jo ţmogus

praleidţia visą darbo dieną ar didelę jos dalį.

Monitoriaus elektroninės sudedamosios dalys ir elektrinė grandinė, valdančios elektronų

pluošto judėjimą, taip pat kuria spinduliavimą radijo bangų diapazone. Visos spinduliuotės rūšys

nuo monitoriaus sklinda įvairiomis kryptimis. Dėl to norint atlikti tyrimus, reikia matuoti

elektromagnetinę spinduliuotę, sklindančią nuo monitoriaus visomis kryptimis. Elektrostatinį lauką

kuria elektrinis potencialas, reikalingas elektronams įgreitinti elektroniniame vamzdyje. Dėl to tarp

displėjaus ekrano ir kompiuterio vartotojo susidaro potencialų skirtumas. Elektrostatinis laukas

aplink vartotoją priklauso ne tik nuo displėjaus sukuriamo lauko, bet ir nuo potencialų skirtumo tarp

vartotojo ir jį supančių daiktų. Šis potencialų skirtumas susidaro tada, kai įelektrintos dalelės nusėda

ant kūno vaikštant grindimis su kilimine danga, trinantis rūbams (ypač sintetiniams) vieniems į

kitus.

Mobilieji telefonai. Vienas iš visuomenės aktyviai naudojamų elektromagnetinės

spinduliuotės šaltinių yra mobilusis telefonas. Mobilusis telefonas – tai maţas kompaktinis

siųstuvas ir imtuvas viename korpuse. Elektromagnetines bangas jis spinduliuoja vienpole ar

dvipole antena (1.6 pav.), įdėta į metalinę dėţutę. Šiuo metu Lietuvoje veikia dviejų tipų mobilusis

23

ryšys: analoginis – NMT ir skaitmeninis – GSM (Globali Sistema Mobiliajam ryšiui). Ţymiai

didesnę dalį abonentų turi skaitmeninio GSM ryšio paslaugų tiekėjai.

1.6 pav. Dipolinės antenos elektromagnetinių bangų generavimo pavyzdys

Nuo 1995 metų visoje Lietuvos teritorijoje tolygiai įrengiamos judriojo (mobiliojo) korinio

ryšio bazinės stotys, skleidţiančios į aplinką ypač aukšto daţnio (900 MHz) elektromagnetines

bangas. Bazinių stočių galia nedidelė – 40–80 W (priklausomai nuo antenų skaičiaus; vienos

antenos spinduliuojama galia – apie 20 W), tačiau jos išdėstytos gana tankiai – 16–30 km atstumu,

bazinių stočių antenos montuojamos ir ant gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų.

Lietuvoje mobiliajam ryšiui yra naudojamos šios technologijos (daţniai): GSM-900, GSM-

1800, UMTS/IMT-2000 (spinduliuojamas daţnis 1920–1980 MHz ir 2110–2170 MHz) ir

„WIMAX/mobilusis internetas“ (3500 MHz). Šiuo metu Lietuvoje yra trys pagrindiniai mobiliojo

ryšio operatoriai: UAB „Tele 2“, UAB „Bitė Lietuva“ ir UAB „Omnitel“. Bevielio judriojo

interneto tinklo „WIMAX 3,5 GHz“ operatorius – AB Lietuvos radijo ir televizijos centras.

„WIMAX 3,5 GHz“ tinklas Lietuvoje pradėtas rengti 2008 m. pabaigoje – 2009 m. pradţioje,

bazinių stočių galia siekia 16–24 W (priklausomai nuo antenų skaičiaus; vienos antenos

spinduliuojama galia – apie 8 W).

Pastaruoju metu paplitus korinių mobiliųjų telefonų tinklui ir ypač įdiegus skaitmenines

GSM 900/1800 sistemas, daugelyje Europos šalių pradėta rūpintis dėl galimo šių sistemų bazinių

stočių elektromagnetinės spinduliuotės poveikio ţmogaus sveikatai. Kai kuriose šalyse pradėta

reikalauti zonų be mobiliųjų telefonų, kuriose būtų draudţiama įrengti bazines stotis, taip pat

gerokai sumaţinti maksimalią leistiną apšvitą ar įvesti kitokius apribojimus.

Telekomunikacijoms naudojami nuo kelių MHz iki kelių GHz daţniai. Tame diapazone

šalia mobiliųjų telefonų yra daugybė radijo bei televizijos sistemų. Radijo stotys apie 100 MHz ir

televizijos stotys apie 800 MHz diapazone yra galingiausi spinduliuotės šaltiniai. Mobiliesiems

telefonams naudojami daţniai yra apie 450 MHz (analoginės sistemos), 900 MHz (antroji analoginė

24

sistema, kuri šiuo metu laipsniškai likviduojama, ir skaitmeninės sistemos GSM), 1800 MHz

(tolimesnės GSM paslaugos) bei 1920–1980 MHz ir 2110–2170 MHz (UMTS/IMT-2000). Kaip

rodo radijo daţnių spinduliuotės tyrimai, mobiliųjų telefonų sistemų spinduliuotės galia sudaro tik

nedidelę viso diapazono galios dalį. Mobiliųjų telefonų sistemą (korį) sudarantis bazinių stočių

tinklas, kurio kiekviename elemente esanti bazinė stotis (su antena) radijo bangomis gali susijungti

su daugybe mobiliųjų telefonų. Bendra bazinės stoties galia priklauso nuo kanalų skaičiaus, kinta

laiko atţvilgiu ir būna apie 50 W. Bazinių stočių skleidţiami elektromagnetiniai laukai suskirstyti į

dvi daţnių juostas: 800–915 MHz mobiliojo telefono ryšiui su bazine stotimi ir 935–960 MHz

bazinės stoties ryšiui su judriuoju telefonu. Vienu bazinės stoties kanalu yra nuolat perduodama

vienoda galia, nepriklausanti nuo perduodamos informacijos srauto. Kitais kanalais informacija

perduodama tik tada, kai reikia ir jų galia gali būti reguliuojama. Dėl to stoties spinduliuojama galia

gali kisti dienos ir savaitės atţvilgiu nuo minimalios vertės, tarkime 10 W, kai keičiamasi

duomenimis, iki maţdaug 50 W, kai perduodama daugiausiai duomenų. GSM bazinės stoties su

keletu kanalų spinduliuojama galia priklauso nuo naudojamų kanalų skaičiaus.

Visakryptės antenos horizontaliojoje plokštumoje spinduliuoja visomis kryptimis vienodai,

o sektorinės antenos – tam tikrame sektoriuje. Todėl sektorinės antenos dėl jų kryptingumo

sumaţina tų pačių daţnių interferenciją ir geriau tinka miestuose, kur yra perduodami dideli

informacijos srautai.

Mobilusis telefonas visą laiką yra labai arti savo savininko, todėl vienaip ar kitaip jį veikia.

Kalbant telefonu elektromagnetinis srautas nukreipiamas tiesiai į smegenis. Stipriausias

elektromagnetinis laukas yra 5 centimetrų spinduliu aplink telefono anteną, didţiausia dalis

elektromagnetinės spinduliuotės sugeriama į odą, iki 1 cm gylį. Kai telefonas yra budėjimo reţime,

skleidţiami elektromagnetinės spinduliuotės lygiai yra labai maţi ir praktiškai nepastebimi. Tačiau

spinduliuotės galia labai priklauso nuo bazinės stoties atstumo. Kuo maţesnis atstumas, tuo

maţesnė spinduliuotė.

Mobiliųjų telefonų spinduliuojamas intensyvumas vertinamas savitosios energijos

absorbavimo rodikliu. Reikia turėti omenyje, kad analoginių standartų (AMPS, NMT) telefonų

spinduliuotės galia gerokai didesnė uţ skaitmeninių (CDMA, GSM). Daugumos mobiliųjų telefonų

spinduliavimo daţnis yra 900 MHz ir 1800 MHz. Skirtinga mobiliųjų telefonų galia: nešiojamieji

gali būti 0,5–4 W galios, o automobiliniai 8–20 W galios. Labiausiai paplitę nešiojamieji ir

mobilieji telefonai yra 2 W galios. Kuo didesnė telefono galia, tuo didesnis spinduliuojamos

energijos srauto tankis.

25

1.3 EML spinduliuojančiųjų technologijų vystymosi apţvalga

Elektriniai ir magnetiniai reiškiniai pastebėti gana seniai. Laikoma, kad stambesnį ţingsnį

tyrinėjant šiuos reiškinius pirmasis padarė anglų gydytojas ir fizikas V. Gilbertas (W. Gilbert

(1544–1603)). Jis pirmasis pavartojo terminą „elektra“. XVIII amţiuje M. Lomonosovas (1711–

1765) ir B. Franklinas (1706–1790) tyrinėjo ţaibą, o Š. Kulonas (1736–1806) paskelbė taškinių

elektros krūvių sąveikos dėsnį, dabar vadinamą jo vardu.

Elektronikos raidą sudaro 3 laikotarpiai. Vakuuminio diodo ir lempinio triodo išradimas

XIX a. II pusėje – tai vakuuminės elektronikos I laikotarpio pradţia. Nuo XX a. II dešimtmečio

išsiplėtė išrastų prietaisų taikymas: pradėjo vystytis telekomunikacija, radiofonija, televizija,

radionavigacija, radiolokacija ir pan. Elektronikos pasiekimai naudojami moksliniuose tyrimuose,

matavimo aparatūroje, ligų diagnostikoje ir terapijoje. 1939–1945 m. vystosi mikrobangė

elektronika (ji naudojama kariniams tikslams), veikianti didelių daţnių diapazone (daugiau kaip

kelių šimtų MHz). Mikrobangės lempos naudojamos radariniuose įrenginiuose. Sparčiai vystosi

radiotechnika, telemechanika, nuotolinis valdymas (tolimųjų signalų perdavimo valdymas) ir

telemetrija (tolimasis matavimo signalų perdavimas). Vystosi aviacija ir raketinė technika.

Elektroniniai prietaisai miniatiūrizuojami, jie darosi patikimesni. Diskretiniai elementai, pvz.,

aviacijoje, buvo nepatogūs: dideli ir sunkūs, eikvojo daug energijos buvo brangūs ir nelabai

patikimi.

Po Antrojo pasaulinio karo elektronika naudojama dar plačiau, kadangi tobulėja televizija ir

pramoninė elektronika. Vienas didţiausių elektronikos pasiekimų yra dvipolio tranzistoriaus

išradimas. Prasidėjo II elektronikos raidos laikotarpis – puslaidininkinės elektronikos vystymasis.

Puslaidininkiniai prietaisai maţi, lengvi, nedidelė maitinimo įtampa ir galia, labai patikimi,

todėl jie nukonkuravo elektronines lempas. Tačiau yra sričių, kur elektronines lempas pakeisti

puslaidininkiais prietaisais yra netikslinga ir net negalima. Pastaruoju metu naudojamos tik

specialios elektroninės lempos – elektroniniai vamzdţiai, superaukštadaţnės lempos ir didelės

galios lempos. Atsiradus tranzistoriui, sparčiai ėmė vystytis sudėtinga miniatiūrinė elektroninė

aparatūra. Tačiau miniatiūrizacijai, susijusiai su vakuuminių lempų pakeitimu tranzistoriais, trukdė

sunkumai, susiję su kosminių įrenginių, karinės aparatūros, didelių valdymo ir kontrolės sistemų,

skaičiavimo technikos gamyba ir montaţu. 1960 m. buvo pagamintos pirmosios puslaidininkinės

integrinės mikroschemos (IMS). Prasidėjo mikroelektronikos vystymasis – III raidos laikotarpis,

kuris tęsiasi iki šiol. 1968 m. JAV buvo pagaminta daugiau kaip 100 milijonų integrinių

mikroschemų, kurios buvo ţymiai pranašesnės, ekonomiškesnės ir patikimesnės. 1970 m.

pagamintos didelio integracinio laipsnio integrinės mikroschemos (DIS). Puslaidininkis lazeris tapo

Puslaidininkis lazeris tapo pagrindas sparčiai kvantinės elektronikos plėtrai.

26

Tobulėjant technikai, telefono ryšių linijomis perduodama ne tik garsinė, bet ir skaitmeninė

bei vaizdinė informacija. Atsirado telekso, telefakso sistemos, kabelinė televizija, susikūrė

kompiuterių tinklai. Didėjančiam informacijos kiekiui perduoti vis daugiau naudojami modernūs

optiniai kabeliai – šviesolaidţiai. Bevieliai ryšiai brangesni uţ laidinius, jei jie organizuojami tarp

kelių abonentų. Vis daţniau duomenų perdavimui naudojamos mikrobangos. Mikrobangų plėtimui

reikalingos mikrobangų retransliacijos stotys. Telefono ryšiai yra sena ir labai paplitusi

komunikavimo priemonė. Lietuvoje didelę telefono tinklų dalį sudaro analoginės ir skaitmeninės

stotys. Sparčiai plečiasi mobilusis ryšys.

Radijo ryšys iš pat pradţių buvo naudojamas daugiausia kaip ţinybinio ryšio priemonė.

Visuomeninis radijo ryšio panaudojimas apsiribodavo tiktai radijo ir TV programų transliavimu bei

radijo mėgėjų ryšiu. Tokia situacija iš dalies buvo sąlygojama to, kad radijo ryšio priemonės buvo

labai sudėtingos, gremėzdiškos ir brangios.

Ir tiktai pereito amţiaus pabaigoje radijo ryšys pradėjo palaipsniui skverbtis į visuomenines

ryšio sistemas. Atsiradusios radijo ieškos (Paging) sistemos išpopuliarino radijo ryšio mobilumo

koncepciją. Vartotojai pageidavo vis tobulesnių ryšio priemonių, atsirado dvipusio ryšio poreikis, ir

tada buvo sukurtos visuomeninės mobiliojo telefono ryšio sistemos. Lietuvoje pirmosios mobiliojo

telefono ryšio sistemos egzistavo dar iki visuomeninių radijo ieškos sistemų atsiradimo, tačiau

daţniausiai jos buvo uţdaros. Jos buvo vadinamos radialinėmis, kadangi labai didelę teritoriją

aptarnavo tiktai viena galinga radijo stotis.

Mobiliojo telefono ryšio sistemų srityje naujas galimybes atvėrė elektronikos elementų

mikrointegracija, jų gabaritų maţėjimas, korinio radijo ryšio koncepcija ir ţemės palydovų ryšių

panaudojimas.

Pačiu bendriausiu atveju korinio ryšio sistemos struktūrą sudaro trys pagrindiniai funkciniai

elementai: mobiliojo ryšio komutatorius (MSC), valdymo ir kontrolės centras (OMC) bei bazinės

stotys (BS). Abonentiniai įrenginiai (MS) gali būti mobilieji telefonai ir įvairiose transporto

priemonėse montuojami aparatai.

Pirmą kartą mobiliosios telefonijos radijo ryšys panaudotas Jungtinėse Amerikos

Valstijose 1921 m. Detroito policija panaudojo vienpusį dispečerinės ryšį 2 MHz diapazone

informacijos perdavimui iš centrinio siųstuvo į imtuvus, montuojamus transporto priemonėse

(1.7 pav.). 1933 m. Niujorko policija pradėjo naudoti dvikryptę mobiliojo radijo ryšio sistemą taip

pat 2 MHz daţnių juostoje. 1934 m. JAV Federalinė komunikacijų komisija telefoniniam radijo

ryšiui skyrė 4 kanalus 30–40 MHz daţnių diapazone ir 1940 m. šiuo ryšiu naudojosi apie 10000

policijos automobilių. Visose šiose sistemose naudojama amplitudinė moduliacija. Daţnio

moduliavimas buvo pradėtas naudoti 1940–1946 m. ir visiškai pakeitė amplitudinę moduliaciją.

27

Pirmasis viešas judriojo radijo ryšys pasirodė 1946 (St. Louis, JAV; įmonė „Bell Telephone

Laboratories“), jis buvo naudojamas 150 MHz daţnių juostoje.

1.7 pav. Mobilusis radijo telefonas

1955 m. pradėjo dirbti 11-os kanalų sistema 150 MHz ir 1956 m. – 12-os kanalų sistema

450 MHz daţnių juostoje. Abi šios sistemos buvo simpleksinės, ir jose buvo naudojamas rankinis

perjungimas. Automatinė dvipusė sistema pradėjo dirbti atitinkamai 1964 – 150 MHz ir 1969 – 450

MHz daţnių juostoje.

1957 m. Maskvoje inţinierius L. I. Kuprijanovičius sukūrė dvipusio nešiojamo automatinio

mobiliojo radiotelefono prototipą LC-1 ir bazinę stotį. Mobilusis radiotelefonas svėrė apie 3 kg ir

veikė 20–30 km spinduliu. 1958 m. L. I. Kuprijanovičius sukūrė pagerintą modelį – maţesnių

matmenų ir sveriantį 0,5 kg. 1960 m. Hristo Bočvaro Bulgarijoje pademonstravo savo kišeninio

judriojo radijo ryšio telefono prototipą. Parodoje „Interorgtehnika-66“ Bulgarija vietinėms

mobiliojo ryšio organizacijoms pristatė komplektą, kurį sudarė mobilieji telefonai RAT-0,5 ir

ATRT-0,5 bei bazinė stotis RATTS-10, kurioje buvo numatytas ryšys dešimčiai abonentų. 50-ųjų

pabaigoje Sovietų Sąjungoje pradėta kurti automobilinio radijo telefono „Altajaus“ sistema, kuri

buvo pradėta eksploatuoti 1963 m. „Altay“ sistema iš pradţių dirbo 150 MHz daţnių juostoje. 1970

m. „Altay“ sistema buvo įdiegta 30-yje Sovietų Sąjungos miestų ir jai buvo skirta 330 MHz daţnių

juosta.

Norvegijoje nuo 1931 m. viešasis radijo telefono ryšys buvo naudojamas kaip jūrų mobilusis

ryšys ir 1955 m. šalyje veikė net 27-ios pakrantės stotys. Sausumos mobilusis ryšys, kaip privatūs

tinklai su rankiniu perjungimu, pradėjo vystytis po Antrojo pasaulinio karo. Taigi 1970 m.

mobilusis telefoninis radijo ryšys, viena vertus, jau buvo plačiai paplitęs, tačiau akivaizdţiai

28

netenkino sparčiai augančių poreikių dėl riboto ir grieţtai apibrėţto daţnių juostose kanalų kiekio.

Sprendimas buvo korinio ryšio sistema, kuri leido smarkiai padidinti pajėgumus išnaudojant daţnių

sistemą su ląstelių struktūra.

Mobiliųjų sistemų raida. Kai kurie mobiliojo ryšio elementai egzistavo ir anksčiau.

Mobiliojo ryšio sistemos analogas pradėtas naudoti 1949 m. Detroite (JAV), taksi paslaugų

dispečerinėje. Tačiau sistemos architektūra, kuri šiandien yra ţinoma kaip korinio ryšio sistema,

buvo aprašyta tik techninėje „Bell System“ ataskaitoje, pateiktoje JAV Federalinių ryšių komisijai

1971 metų gruodį. Nuo to momento prasidėjo mobiliojo ryšio plėtra. 1974 m. JAV Federalinė

komunikacijų komisija nusprendė mobiliajam ryšiui skirti 40 MHz daţnių juostą su 800 MHz

daţnių diapazonu ir 1986 m. buvo įtraukta papildomai 10 MHz su tuo pačiu diapazonu. 1978 m.

Čikagoje prasidėjo pirmosios korinio ryšio sistemos, aptarnaujančios 2000-ius abonentų,

eksperimentiniai bandymai. Taigi 1978-ieji metai gali būti vadinami praktinio mobiliojo ryšio

naudojimo pradţios metais. Pirmąją automatinę komercinę korinio ryšio sistemą įdiegė Amerikos

telefono ir telegrafo kompanija taip pat Čikagoje 1983 m. spalį. Kanadoje, mobilusis ryšys buvo

pradėtas naudoti nuo 1978, Japonijoje – 1979 m., Šiaurės šalyse (Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje,

Suomijoje) – 1981 m., Ispanijoje ir Didţiojoje Britanijoje – 1982 m. 1997 m. liepą mobilusis ryšys

veikė daugiau nei 140 šalių visame pasaulyje bei aptarnauta daugiau nei 150 milijonų abonentų.

Pirmas komerciškai sėkmingas buvo Suomijos „Autoradiopuhelin“ belaidis tinklas. 1971 m.

įdiegtas tinklas jau 1978 m. pasiekė 100 % aprėptį Suomijoje ir 1986 m. juo naudojosi 30

tūkstančių abonentų. Ryšys veikė 150 MHz daţnio juostoje, o gardelės dydis – apie 30 km.

1G. Visos pirmosios mobiliojo ryšio sistemos buvo analoginės. Joms priskiriama:

AMPS (Advanced Mobile Phone Service) – plačiai naudojama JAV, Kanadoje, Centrinėje ir

Pietų Amerikoje, Australijoje. Taip pat ţinoma kaip „Šiaurės Amerikos standartas“ ir yra labiausiai

paplitęs standartas pasaulyje, aptarnaujantis beveik pusę visų mobiliųjų abonentų. Naudojamas

Rusijoje kaip regioninis standartas, kur jis taip pat yra labiausiai paplitęs;

TACS (Total Access Communications System) – naudojama Anglijoje, Italijoje, Ispanijoje,

Austrijoje, Airijoje, o su pakeitimais ETACS (Anglija) ir JTACS / NTACS (Japonija) yra antra

labiausiai paplitusi standartinė analoginė sistema. 1995 m. ji uţėmė antrąją vietą pasaulyje pagal

abonentų skaičių, o 1997 m. buvo nustumta į ketvirtą vietą greičiau besivystančių skaitmeninių

standartų;

NMT-450 ir NMT 900 (Nordic Mobile Telephone) – naudojamas Skandinavijoje ir daugelyje

kitų šalių, taip pat ţinomas kaip „skandinaviškasis standartas“ – trečias labiausiai paplitusių tarp

analoginių standartų pasauliniu mastu;

C-450 – naudojamas Vokietijoje ir Portugalijoje;

RTMS (Radio Telephone Mobile System) – naudojamas Italijoje;

29

RadioCom 2000 – naudojamas Prancūzijoje;

NTT (Nippon Telephone and Telegraph system) – naudojamas Japonijoje.

Informacijos siuntimui skirtingais kanalais naudojami įvairūs daţnių spektrai – naudojamas

daugialypės prieigos metodas su daţnių tankinimu (Frequency Division Multiple Access – FDMA),

su kanalų juostomis skirtinguose standartuose 12,5–30 kHz daţnių diapazone. Vienas pagrindinių

analoginių sistemų trūkumas – gana maţas pajėgumas. Šis trūkumas išryškėjo 80–ųjų viduryje,

mobiliojo ryšio plitimo pradţioje, todėl daug dėmesio buvo skirta geresnių sprendimų paieškai. Šių

paieškų rezultatas – antrosios kartos skaitmeninio korinio ryšio sistema. Perėjimas prie

skaitmeninės korinio ryšio sistemos buvo skatinamas ir sparčiu skaitmeninių technologijų diegimu.

2G. JAV analoginis AMPS standartas buvo taip plačiai paplitęs, kad tiesiogiai pakeisti jį

skaitmeniniu buvo beveik neįmanoma. Sprendimas buvo dviejų reţimų analoginė skaitmeninė

sistema, leidţianti sujungti analoginių ir skaitmeninių sistemų darbą esant tam pačiam diapazonui.

Darbas su atitinkamu standartu buvo pradėtas 1988 m. ir baigtas 1992 m. Standarto pavadintas D-

AMPS arba IS-54. Jis praktiškai pradėtas naudoti 1993 m. Europoje dėl įvairių nesuderinamų

analoginių sistemų situacija buvo sudėtingesnė, todėl buvo sukurtas bendras Europos standartas –

GSM (GSM 900 MHz diapazonas). Susiję darbai buvo pradėti 1982 m., 1987 m. buvo nustatytos

visos pagrindinės sistemos charakteristikos, o 1988 m. patvirtinti pagrindiniai standarto

dokumentai.

Praktiškai standartas buvo pradėtas taikyti 1991 m. Dar vienas skaitmeninio standarto

variantas, techninėmis charakteristikomis panašus į D-AMPS, buvo sukurtas Japonijoje 1993 m. Iš

pradţių jis vadinamas JDC, o nuo 1994 m. – PDC (Personal Digital Cellular). Bet tuo skaitmeninių

korinių sistemų plėtra nesustojo. D-AMPS standartas patobulintas įtraukiant naujo tipo kanalų

kontrolę. Skaitmeninė versija IS-54 išlaikė analoginio AMPS kanalų kontrolės struktūrą, o tai

apribojo sistemos galimybes. Naujas grynai skaitmeninis kanalų valdymas įdiegtas versijoje IS-136,

kuri buvo sukurta 1994 m. ir įsigaliojo 1996 m. Buvo išsaugotas suderinamumas su AMPS ir IS-54,

bet padidinti valdymo kanalų pajėgumai bei sistemos funkcionalumas. GSM standartas buvo

techniškai tobulinamas ir 1989 m. praplėstas iki 1800 MHz daţnių diapazono. Pastarosios skirtumas

nuo GSM sistemos ne tiek techninis, kiek rinkodaros, atsiskleidţiantis teikiant techninę paramą.

Platesnė darbinė daţnių juosta su maţesniais gardelių (ląstelių) matmenimis leido diegti daug

didesnės talpos korinio ryšio tinklą su gana kompaktiškais, paprastais, patogiais ir nebrangiais

abonento terminalais. Standarto atitikmuo (originalaus GSM 900 standarto papildymas) buvo

sukurtas Europoje 1990–1991 m. Sistema pavadinta DCS 1800 (Digital Cellular System) ir pradėta

naudoti 1993 m. 1996 m. buvo nuspręsta ją vadinti GSM 1800. JAV 1800 MHz daţnių juosta buvo

uţimta kitų vartotojų, tačiau buvo galimybė skirti 1900 MHz daţnių juostą, kuri JAV pavadinta

asmeninio ryšio diapazono sistema (PCS), priešingai nei 800 MHz daţnių juostoje. 1900 MHz

30

plėtra prasidėjo 1995 m. pabaigoje. Darbas šiame diapazone yra numatytas standarte D-AMPS ir

sukurta atitinkama standarto GSM versija (Amerikos GSM 1900 – IS-661standartas).

GPRS (General Packet Radio Service) – mobiliojo ryšio GSM papildinys, įgalinantis

perduoti duomenų paketus. GPRS leidţia mobiliojo telefono vartotojams keistis duomenimis GSM

tinkle ir išoriniuose tinkluose, įskaitant internetą. GPRS įvertina perduotų–gautų duomenų kiekį.

3G. Visos minėtos skaitmeninės antrosios kartos sistemos yra grindţiamos daugkartinės

prieigos metodu su laikiniu kanalų tankinimu (Time Division Multiple Access – TDMA). Tačiau

1992–1993 m. JAV buvo parengtas korinio ryšio sistemos standartas, grindţiamas daugkartine

prieiga CDMA (Code Division Multiple Access – CDMA) – IS-95 standartas (800 MHz

diapazonas). Jis pradėtas naudoti nuo 1995–1996 m. Honkonge, JAV, Pietų Korėjoje. Pietų

Korėjoje jis yra labiausiai paplitęs, o JAV pradėjo naudoti ir 1900 MHz standarto versiją.

Japonijoje asmeninių ryšių sistema PHS (Personal Handyphone System) parengta 1991–

1992 m. ir 1995 m. pradėta plačiai naudoti 1800 MHz diapazone. Lietuvoje, trečiosios kartos

judriojo radijo ryšio UMTS/IMT-2000 1920–1980 MHz IR 2110–2170 MHz radijo daţnių juostose

plėtra prasidėjo nuo 2005 m.

HSDPA (High-Speed Downlink Packet Access) – mobiliojo ryšio standartas, ekspertų

laikomas kaip vienas iš pereinamųjų į ketvirtosios kartos (4G) mobiliąsias technologijas. Remiantis

standartu, maksimali teorinė duomenų perdavimo sparta yra 14,4 Mbit/s, praktiškai esamuose

tinkluose pasiekiama apie 3 Mbit/s sparta.

4G. Technologijos, pretenduojančios į 4G vardą: LTE, TD-LTE, Mobile WiMAX, UMB,

HSPA+. Šiuo metu veikia WiMAX ir LTE tinklai. Pirmąjį pasaulyje LTE tinklą Stokholme ir Osle

pradėjo eksploatuoti TeliaSonera / Ericsson aljansas – apskaičiuota didţiausia duomenų priėmimo

sparta iki 382 Mb/s ir iki 86 Mb/s siuntimo sparta. UMB įgyvendinimo planai nėra ţinomi, nes nė

vienas operatorius (visame pasaulyje) nesudarė sutarties jo išbandymui. Ne visi WiMAX standartą

vadina 4G, nes jis neintegruotas tinkluose, tokiuose kaip 3G ir 2G, ir taip pat dėl to, kad WiMAX

tinklo operatoriai patys neteikia tradicinių telekomunikacijų paslaugų, tokių kaip balso skambučiai

ir SMS, tačiau jų naudojimas yra galimas su įvairiomis VoIP paslaugomis. IMT HSPA + tinklams

leido vadintis 4G, nes jie tiekia atitinkamą greitį.

WiMAX. Pirmasis standartas IEEE 802.16-2001, kuriuo remiasi WiMAX technologija,

buvo išleistas 2001 metais, vėliau išleista papildymų, išplečiant naudojimo bei daţnių ruoţus. 2004

metais išleista versija IEEE 802.16-2004 pakeitė prieš tai busvusius papildymus ir buvo adaptuota

Europos standartizavimo organizacijos ETSI kaip HIPERMAN (angl. High-performance

Metropolitan Area Network). 2004 metais išleista versija IEEE 802.16e-2005, skirta daţnių ruoţui

iki 6 GHz. Šiuo metu kuriama WiMAX 2 technologija, kuri remsis IEEE 802.16m-2011 standartu.

31

Wi-Fi. Bevielio ryšio technologijos principais veikiantys produktai (kasos aparatai) buvo

pristatyti „NCR Corporation/AT&T“ 1991 metais. Iki 1997 metų (kai buvo ratifikuotas IEEE

802.11 technologijos standartas) jis buvo ţinomas kaip „Pre-IEEE 802.11“ arba „WaveLAN“. 1999

metais buvo suformuota nepriklausoma ekspertų grupė WECA, ţymiai prisidėjusi prie 802.11a

standarto ratifikavimo. Nuo 2000 metų ši grupė (ţinoma kaip „Wi-Fi“ Aljansas) rūpinasi bevielių

įrenginių suderinamumo su 802.11a, 802.11b, 802.11g standartais testavimo tvarkos sudarymu bei

sertifikavimu. 802.11n standartas buvo ratifikuotas 2009 rugsėjo mėnesį.

Bluetooth technologija naudoja radijo perdavimus, kad įgalintų įrenginius bendrauti be

laidų per trumpą atstumą. Naudojantis Bluetooth pagalba galima sukurti asmeninį tinklą (PAN) su

bevieliais ryšiais tarp mobiliųjų kompiuterių, mobiliųjų telefonų ir kišeninių įrenginių. Pagal

galingumą Bluetooth siųstuvai skirstomi į 3 klases: 1 – leidţiama 100 mW ir 20 dBm le100 metrų,

klasė 2 – 2,5 mW, 4 dBm ~10 metrų, klasė 3 – 1 mW, 0 dBm ~1 metras.

Lietuvoje veikiančių radiotechninių įrenginių skaičius nurodytas 2.10 lentelėje.

1.3 lentelė. RRT uţregistruotos bazinės viešojo judriojo radijo ryšio stotys ir WiMAX centrinės stotys

Radijo ryšio tinklai Uţregistruota

iki 2012-01-01

Uţregistruota

per 2011 metus

Viešojo judriojo GSM tinklo bazinės stotys 2605 152

Viešojo judriojo DCS tinklo bazinės stotys 565 41

Viešojo judriojo UMTS tinklo bazinės stotys 1426 354

Viešojo judriojo LTE tinklo bazinės stotys 21 21

TETRA technologijos viešojo radijo ryšio tinklo bazinės stotys 7 4

MPT technologijos viešojo radijo ryšio tinklo bazinės stotys 2 -

Judriojo analoginio korinio NMT ryšio bazinės stotys 140 46 išregistruota

Viešojo belaidţio plačiajuosčio prieigos tinklo (WiMAX)

centrinės stotys

411 77 (1

išregistruota)

Kaip matyt iš 1.3 lentelės, Lietuvoje pastaruoju metu daugiausia uţregistruota GSM ir

UMTS tinklo stočių, taip pat sparčiai plečiasi ir viešasis belaidţio plačiajuosčio prieigos tinklas

(WiMAX).

Mobiliojo ryšio veikimo principas. Pagrindinės mobiliojo tinklo sudedamosios dalys yra

mobilieji telefonai ir bazinės stotys (1.8 pav.), kurios paprastai yra įrengiamos ant stogų ir bokštų.

Įjungtas telefonas ieško bazinės stoties signalo. Suradęs siunčia stočiai savo unikalų identifikavimo

kodą.

32

1.8 pav. Mobiliojo ryšio veikimo principas

Telefono ryšys su stotimi gali būti pagal analoginį protokolą (AMPS, NAMPS, NMT-450)

arba skaitmeninį (DAMPS, CDMA, GSM, UMTS). Jei telefonas yra ne bazinės stoties įtakos

zonoje jis susisiekia su kita bazine stotimi.

Korinius tinklus gali sudaryti skirtingų standartų bazinės stotys – taip yra optimizuojamas

tinklo veikimas. Įvairių operatorių mobilieji tinklai yra sujungti vienas su kitu bei su fiksuoto

telefono ryšio tinklu. Tai leidţia vieno operatoriaus abonentams skambinti kitam operatoriui –

mobiliaisiais telefonais į fiksuoto ryšio telefonus ir atvirkščiai. Operatoriai gali dalytis tinklo

infrastruktūra, maţinant tinklo darbo ir eksploatavimo išlaidas, taip pat gali sudaryti tarptinklinio

ryšio sutartis. Dėl šių susitarimų abonentas, būdamas zonoje, kurioje jo operatorius neteikia

paslaugų, gali skambinti ir priimti skambučius per kito operatoriaus tinklą. Tarptinklinio ryšio

galimybes įgalino tik 2G standartas, tai yra vienas iš pagrindinių skirtumų lyginant su 1G tinklu.

1.4. EML poveikis ţmogaus sveikatai

Elektromagnetinių laukų sąveika su medţiaga buvo suprasta prieš gerą šimtmetį po to, kai

elektromagnetiniams laukams aprašyti buvo pritaikytos Maksvelo lygtys. Daugiametis sėkmingas

šio aprašymo taikymas įvairioms sistemoms, kurių savybės ţinomos, nekelia abejonių dėl sąveikos

metu vykstančių reiškinių mechanizmų. Tačiau remiantis Maksvelo principais aprašyti

elektromagnetinių bangų sąveiką su biologinėmis sistemomis nėra taip paprasta dėl to, kad šios

sistemos yra labai sudėtingos, pasiţymi intensyvia dinamine prigimtimi, kurią lemia dar ir kelių

lygių savireguliacinės struktūros. Biologinėmis sistemos sudėtingos ne tik savo sandara ir

biocheminių reakcijų įvairove. Elektrinės biologinių sistemų savybės taip pat kinta labai plačiu

intervalu tiek erdvės, tiek laiko atţvilgiu. Dėl šių sunkumų elektromagnetinių laukų poveikio

gyviesiems organizmams ir ţmonių sveikatai tyrimai vyksta lėtai. Sąveikos mechanizmų

supratimas, o ypač sąveikos sričių gyvosiose sistemose, kuriose pasireiškia elektromagnetinių laukų

efektai, nustatymas galėtų leisti planuoti tikslius eksperimentus ir padėtų įvertinti konkrečius

specifinius elektromagnetinių laukų intensyvumus, ties kuriais pasireiškia vieni ar kiti paţeidimai.

33

Esant stipriems laukams šių mechanizmų išaiškinimas paprastesnis, nes poveikis šiluminis ir gana

nesudėtingai registruojamas bei suprantamas. Tačiau paprastai aplinkoje vyraujantys

elektromagnetiniai laukai ir jų efektai yra labai silpni. Antra, silpni elektromagnetinės apšvitos

sukelti signalai konkuruoja su endogeniniais elektromagnetinės aplinkos triukšmais ir šiluminėmis

fluktuacijomis.

Elektrinių ir magnetinių laukų stiprio pakanka ląstelėje vykstančių procesų intensyvumo

modifikavimui, tačiau atlikus analogišką skaitinę analizę ir palyginus tokioms reakcijoms

reikalingas molekulių Van der Valso sąveikos energijas, nustatyta, kad dėl elektrinio ir magnetinio

laukų poveikio susidariusios papildomos jėgos yra per maţos, kad sąlygotų cheminius pakitimus.

Galima išskirti tris elektromagnetinio lauko poveikio biologiniams audiniams lygmenis:

1) silpnas energetinis poveikis, kartais vadinamas informacinio pobūdţio poveikiu;

2) vidutinis energetinis poveikis. Toks poveikis gali sukelti pokyčius termodinaminėje gyvųjų

organizmų sistemoje tada, kai poveikis yra ilgalaikis arba atsiranda lokaliniai „karštieji“ taškai;

3) stiprus energetinis poveikis. Šis lygmuo apima jau kiekybinę efekto priklausomybę nuo

dozės.

Elektromagnetinių laukų poveikį biologiniams audiniams ar atskiriems organams nusako

šios charakteristikos: elektromagnetinės bangos įsiskverbimo gylis, absorbuotosios energijos

pasiskirstymas. Bendras absorbuotosios elektromagnetinio lauko energijos kiekis ir jo

pasiskirstymas biologinio objekto viduje priklauso nuo elektrinių biologinio audinio savybių, jų

matmenų ir švitinimo sąlygų. Be to, absorbuotosios ir pasiskirsčiusios sugertosios energijos kiekis

nėra pastovus.

Ţymiausi pokyčiai organizme stebimi, kai elektromagnetinio lauko sąveikos su audiniu

pasekmė yra šiluminiai efektai. Ypač gerai ištirtas yra elektromagnetinių laukų mikrobangų

šiluminis efektas. Didėjant EML intensyvumui ir švitinimo laikui, kyla kūno temperatūra, didėja

širdies susitraukimų ir kvėpavimo judesių daţnis.

Temperatūros ir fiziologinių funkcijų atsinaujinimas vyksta trimis fazėmis:

1) lėto atsinaujinimo fazė,

2) latentinis periodas, per kurį įsijungia reguliaciniai mechanizmai,

3) greito atsinaujinimo fazė – aktyvus šilumos apykaitos procesas, kurio metu tam tikroje

vietoje dėl EMB poveikio absorbuota šiluma yra išsklaidoma. Suprantama, esant pakankamai

didelei absorbuotai energijai, tam tikromis sąlygomis gali sukelti negrįţtamus funkcinius pokyčius.

Audinių dielektrinė skvarba kinta, audiniai poliarizuojasi, galima dalinė rezonansinė

sugertis, gali pasireikšti įţeminimo efektas, atspindinčių paviršių vaidmuo. Savitosios absorbcijos

galios pasiskirstymui biologiniame objekte turi įtakos ir EM lauką spinduliuojančio įrenginio

konstrukcija ir matmenys, atstumas nuo spinduliavimo šaltinio ir spinduliuojamosios bangos tipas.

34

Ţemo daţnio elektromagnetinių laukų energijos sugertis biologiniais objektais

paprastai yra labai silpna. Tačiau kai EML daţnis yra didesnis negu 100 kHz, sugertis stipriai

padidėja. Net ir tuo atveju, kai išorinis EML yra vienalytis, sugeriančiajame objekte energijos

pasiskirstymas ir sugertis – dydţiai, kurie turi būti išmatuoti – yra labai nevienalyčiai.

Ţmogaus kūno gebėjimas absorbuoti EMB energiją priklauso nuo tų bangų daţnio.

Galima išskirti šiuos daţnių diapazonus:

100 kHz – 20 MHz: didėjant daţniui sugertis liemens srityje maţėja, kaklas ir kojos didėjant

daţniui sugeria vis didesnę dalę energijos;

20 MHz – 300 MHz: santykinai stipriai sugeria visas kūnas, tačiau jei kokia nors kūno dalis

atitinka rezonanso sąlygą, sugertis dar stipriau padidėja (Kuhn et al. 2009);

300 MHz – keli GHz: stipri lokalinė (tam tikrose srityse) sugertis;

> 10 GHz: energijos sugertis vyksta daugiausia kūno paviršiuje.

EMB sugerties koeficientas priklauso nuo šių veiksnių:

- krintančiojo lauko parametrų, t.y. daţnio, intensyvumo, poliarizacijos, bangų šaltinio ir

apspinduliuojamojo objekto tarpusavio geometrinės padėties.

- švitinamojo objekto charakteristikų, t. y. jo dydţio, vidinės ir išorinės geometrijos ir įvairių

audinių dielektrinių savybių;

- įţeminimo efekto (susidarę krūviai turi galimybę palikti terpę) ir EMB atspindinčių

paviršių , esančių netoli eksponuojamojo objekto.

Jeigu ţmogaus išilginė ašis yra lygiagreti elektrinio vektoriaus krypčiai, tai plokščių bangų

sugertis yra didţiausia, rezonansinis sugerties daţnis yra ties 70 MHz, tačiau aukštesniems

ţmonėms šis daţnis yra maţesnis, o ţemesniems, vaikams ar sėdintiesiems rezonansinis daţnis gali

viršyti 100 MHz. Jeigu tiriamasis objektas įţemintas, rezonansinis daţnis sumaţėja du kartus.

Kai kuriais prietaisais, kurių veikimo daţnis yra daugiau nei 10 MHz (dielektriniai

šildytuvai, mobilūs telefonai), ţmogaus švitinimas vyksta artimo EM lauko sąlygomis. Daţninė

sugerties priklausomybė šiuo atveju vyksta kitaip, negu aukščiau aprašyta, t. y. tolimojo lauko

sąlygomis. Šiais atvejais paprastai vyksta lokalinis švitinimas (pvz., kaklo, riešo), todėl sugerties

koeficientas labai priklauso nuo atstumo tarp aukšto daţnio EMB šaltinio ir kūno ar jo dalies.

Kai spinduliavimo daţnis yra didesnis negu 10 GHz, lauko prasiskverbimas į audinį yra

labai maţas, todėl sugerties koeficientas (sugertosios energijos dalis) nėra tinkamas dydis, norint

įvertinti sugertą energiją. Dėl to šiuo atveju naudojamas kitas dozimetrinis dydis – energijos srauto

tankis [W /m22].

Didţiausią poveikį ţmogui turi metrinės ir decimetrinės bangos. Ilgesnių bangų

energijos ţmogaus kūnas absorbuoja nedaug, t.y. banga pereina beveik kiaurai per kūną, nes šių

diapazonų bangoms įsiskverbimo gylis kur kas didesnis uţ kūno matmenis. Trumpesniųjų negu

35

decimetrinių bangų įsiskverbimo gylis maţas (milimetras ar jo dalys), todėl visa energija sugeriama

kūno paviršiuje (odoje) ir į vidinius organus nepatenka. Apsisaugoti nuo kenksmingo poveikio

daţnai uţtenka drabuţių ir akinių.

Didţiausio iki šiol atlikto tarptautinio projekto „Interphone“ mobiliųjų telefonų poveikio

sveikatai tyrimo rezultatai atskleidė, kad radijo daţnio elektromagnetiniai laukai gali padidinti

riziką susirgti smegenų vėţiu (glioma) ir priskyrė radijo daţnio elektromagnetinę spinduliuotę prie

galimai kancerogeninių ţmonėms. Tyrimą vykdė Pasaulio sveikatos organizacijos Tarptautinės

vėţio tyrimų agentūros mokslininkai. Tarptautinis „Interphone“ tyrimas buvo pradėtas 2000 m.,

jame dalyvavo 13 šalių: Australija, Kanada, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Izraelis, Italija,

Japonija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Tyrimo metu per daugiau nei

10 metų buvo ištirta apie 13 tūkst. ţmonių. „Interphone“ tyrimas, paremtas atvejų analizėmis, yra

didţiausias mobiliųjų telefonų ir smegenų vėţio tyrimas, kuriame dalyvavo mobiliojo ryšio

vartotojai, mobiliuoju telefonu besinaudojantys daugiau nei 10 metų. Tyrimo išvadose skelbiama,

kad nerasta ryšio tarp aktyvaus ilgalaikio mobiliojo telefono naudojimo ir vėţinių susirgimų rizikos

padidėjimo.

Australijoje, JAV, Norvegijoje ir Švedijoje atlikti tyrimai parodė neigiamą įtaką

mobiliųjų telefonų vartotojų sveikatai: sukeliami galvos skausmai, atsiranda klausos, regėjimo

pakitimų, atminties susilpnėjimas, galvos svaigimas, kaklo ir veido odos paraudimas bei nieţėjimas,

karščio jausmas aplink ausį ir veido bei kaklo srityje. Visi šie paminėtieji simptomai yra

trumpalaikiai, atsirandantys pokalbio metu ar praėjus kuriam laikui po pokalbio. Simptomai

paprastai išnyksta po kelių ar keliolikos valandų. Ryšys tarp elektromagnetinės spinduliuotės ir

onkologinių ligų jau seniai kruopščiai tiriamas. Tiriamos ir sąlygos, lemiančios nepalankias

pasekmes. Šiuo metu sukaupta uţtenkamai eksperimentinės medţiagos, leidţiančios abejoti, ar

pagrįstai parengti galiojantys standartai, kurie atsiţvelgia vien į šiluminį elektromagnetinio

spinduliavimo poveikį. Tačiau nustatyti naujus standartus trukdo akivaizdţių priklausomybės tarp

dozės ir pasekmių įrodymų stoka, nes, kaip jau aptarėme anksčiau, EMB ir biologinių objektų

tyrimai yra komplikuoti.

Apibendrinant galima teigti, kad mobiliųjų telefonų spinduliavimo poveikio ţmogui

mokslinių tyrimų rezultatai rodo simptomus, būdingus silpniesiems elektromagnetiniams laukams.

Šie simptomai aprašyti anksčiau, todėl prie jų čia negrįšime. Atlikti mobiliųjų telefonų tyrimai įrodė

neigiamą trumpalaikį poveikį vartotojų sveikatai, tačiau daug svarbesni ir gąsdinantys yra

nuolatiniai sveikatos paţeidimai, galintys tapti onkologinių susirgimų – smegenų, kraujo, kaulų

čiulpų vėţio, Alzhaimerio, Parkinsono ligų prieţastimi. Nors atliekamų tyrimų metu mobiliųjų

telefonų neigiamas poveikis ţmonių sveikatai visiškai neįrodytas, tačiau atmesti onkologinių

susirgimų rizikos negalima. Remiantis oficialiais tyrimo rezultatais galima teigti, jog šiuo metu nėra

36

įrodymų, kad mobiliojo ryšio sistemos (bazinės stotys) veiktų jų veiklos zonoje esančios teritorijos

epidemiologinę padėtį. Kartu būtina paţymėti, kad yra galimas netiesioginis poveikis.

Mobilieji telefonai. Kadangi mobiliojo ryšio telefonų įtaka sveikatai nėra visiškai įrodyta,

reikėtų visais įmanomais būdais stengtis apsisaugoti nuo galimo elektromagnetinės spinduliuotės

poveikio. Pokalbių trukmė turėtų būti kiek įmanoma trumpesnė. Mobilieji telefonai turėtų būti

laikomi kuo toliau nuo kūno, nederėtų jų nešioti švarko ar kelnių kišenėse, prie dirţo, nes veikiama

reprodukcinė sistema – tai didina apsigimimų riziką ir lytinės funkcijos sutrikimus.

1.9 pav. EML slopinantys mobiliųjų telefonų dėklai

Norint išsaugoti gerą ryšio kokybę ir kartu pokalbio metu išvengti EML poveikio yra

naudojami minkštieji ekranuojantys dėklai. Pokalbio metu ekranas orientuojamas tarp telefono ir

galvos, o telefono antena lieka neekranuojama.

Taip pat telefono ekranavimui (1.10 pav.) naudojamos plonos klijuojamos plėvelės. Tačiau

ši apsauga netinka telefonams su lietimui jautriais ekranais.

1.10 pav. EML skleidţiamų mobiliųjų telefonų slopinimas

Displėjai. Nėra duomenų apie displėjų spinduliuojamos radijo daţnio spinduliuotės

pakenkimus akims. Paţeidimai gali atsirasti tik dėl pernelyg didelio ultravioletinių spindulių kiekio:

tai gali būti fotokeratitas, konjunktyvitas ir lęšiuko katarakta. Fotokeratitas ir konjunktyvitas gali

37

atsirasti tada, kai bangos ilgis yra maţesnis uţ 320 nm, tačiau monitoriai šioje srityje

nespinduliuoja, todėl šių neigiamų pasekmių susidarymas maţai tikėtinas (Ongel et al. 2009).

1.11 pav. Nešiojamųjų kompiuterių EML slopinimas

Daugelyje vakarų pasaulio šalių draudţiama dirbti su kompiuteriais, kuriuose naudojami

katodiniai–spinduliniai kineskopai, o JAV nėščioms moterims grieţtai draudţiama dirbti su

kompiuteriu. Tas pats galioja ir Anglijoje. Kai kurių mokslininkų duomenimis, tai gali sukelti

nevaisingumą, akių problemas, odos uţdegimus, menstruacinių ciklų sutrikimus ir t. t. (Li et al.

2011).

Naudojant monitorių filtrus, dirbant kompiuteriu dėvint natūralios kilmės (nesintetinius)

drabuţius galima sušvelninti ţalingą kompiuterio poveikį ţmogui. Geriausias sprendimas – dirbti

kompiuteriu, kurio vaizduoklis iš skystųjų kristalų, nes tokio tipo vaizduokliai ţymiai pranašesni uţ

techniškai pasenusius, senesnės kartos kompiuterių vaizduoklius.

Apibendrinant galima teigti, kad maksimalus radijo daţnių emisijos lygis 30 cm atstumu

nuo ekranų – tiek nuo spalvotų, tiek vienspalvių displėjų neviršijo 17% ir 34% IRPA (Tarptautinė

radiacinės saugos asociacija) rekomenduojamo elektrinio ir magnetinio laukų lygio.

Bazinės stotys. Mobiliojo telefono savininką veikia ne tik mobiliojo telefono, bet ir bazinių

stočių spinduliuotė. Jos daţnai įrengiamos ant negyvenamųjų patalpų stogų. Pradėjus bazinės stoties

eksploataciją, matuojami elektromagnetinio lauko dydţiai, kurie lyginami su nustatytomis higienos

normomis. Ryškiausiu tokio susirūpinimo dėl bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės

poveikio pavyzdţiu gali būti Šveicarijos vyriausybės organizuotas tyrimas dėl mobiliojo ryšio

sistemos poveikio krašto epidemiologinei būklei (Nittby et al.2011).

38

Elektros perdavimo linijos. Lietuvoje gyventojų saugą nuo elektros oro linijų sukuriamų

elektrinių laukų reglamentuoja HN 104:2011 „Gyventojų sauga nuo elektros linijų sukuriamo

elektromagnetinio lauko“ (Žin., 2011, Nr. 67-3191). Elektros perdavimo linijų daţnis yra ţemas,

todėl vertinant jų poveikį biologinėms sistemoms elektrinį ir magnetinį lauką galima nagrinėti

atskirai. Ţemo daţnio elektrinį lauką stipriai silpnina aplinkos komponentai, pavyzdţiui, augalai. Be

to, patys biologiniai audiniai pasiţymi stipriais endogeniniais laukais, todėl elektrinis laukas į šių

sistemų vidų neprasiskverbia. Ţemo daţnio lauko poveikis sveikatai paprastai siejamas su

magnetiniu lauku. Magnetinis laukas sukelia papildomas elektros sroves biologiniuose audiniuose,

kurios prisideda prie endogeninių srovių. Pačios stipriausios dirbtinės magnetinių laukų sukeltos

srovės stebimos klinikinių tyrimų metu atliekant elektroencefelogramą ir elektrokardiogramą.

Tačiau, nėra jokių patikimų įrodymų, kad šios dirbtiniu būdu sukeltos srovės pasireikštų kokiais

nors fiziologiniais būdais.

Apibendrinant apšvitos elektros perdavimo linijomis lygio matavimus, galima teigti, kad

ţmonių apšvita išoriniais 50 Hz daţnio laukais indukuoja vidines elektros sroves. Elektros srovių

tankis visame kūne pasiskirstęs labai netolygiai. Be to, elektros laukų sukeltos srovės yra daug

maţesnės uţ indukuojamą magnetinės komponentės. Stipriausių išorinių magnetinių laukų

indukuotų elektros srovių biologiniuose audiniuose amplitudė gerokai ţemesnė uţ endogeninių

srovių amplitudę, tačiau kartais patys stipriausi buitinių prietaisų skleidţiamų laukų lygiai

nedideliuose biologinio audinio tūriuose galėtų būti suţadintos gana didelės srovės, tačiau šių

indukuotų srovių maksimalios amplitudės nėra kol kas tiksliai įvertintos. Ţmogaus apšvita 50 Hz

daţnio 0,1 μT (1 mG) stiprio magnetiniu lauku indukuoja audiniuose iki 1 μA/m2 stiprio elektros

sroves. Pačiame kūno paviršiuje endogeninių elektros srovių tankiai, kuriuos sąlygoja nervinių

ląstelių aktyvumas, taip pat yra apie 1 μA/m2, tačiau kūno viduje šios srovės yra apie 1000 kartų

stipresnės (Ozen 2008).

Kol kas nėra nei teorinių, nei eksperimentinių duomenų apie tai, kaip dėl elektrinių terpės

savybių variacijų persiskirsto elektros srovės audiniuose ir ląstelėse. Dėl palyginti menko

magnetinio ir elektrinio lauko sąveikos su biologinėmis sistemomis supratimo, kol kas yra neaišku

kokias šių laukų fizikines charakteristikas reikia išmatuoti, kad būtų galima nustatyti ryšį su jų

sąlygojamais efektais. Daugeliu atvejų matuojamas vidutinis kvadratinis lauko stipris (root mean

square), matuojamojo magnetinio lauko charakteristikoms, tokioms kaip daţnio harmonikų,

laikiniai ir erdviniai kitimai. Matuojant elektrinį lauką daugiausia dėmesio skiriama vidutiniam

(rms) lauko stiprio registravimui. Jis siekia apie 5–10 V/m buitinėje aplinkoje ir iki 10 kV/m po

elektros perdavimo linijomis. Elektros perdavimo linijų sukuriami magnetiniai laukai

gyvenamosiose patalpose neviršija kelių miligausų, tuo tarpu po aukštos įtampos perdavimo

39

linijomis magnetinio lauko stipris gali būti gana didelis (Feizi and Arabi 2007; Fernie and Reynolds

2006).

Vertinant apšvitos elektriniais ir magnetiniais laukais sąlygotus galimus efektus, atliktų

matavimų rezultatai turi pateikti išsamią informaciją ir tenkinti tam tikras matavimo sąlygas.

Pavyzdţiui, kad galima būtų palyginti matavimų rezultatus, turi būti parinkta identiška elektrinė ir

magnetinė aplinka. Tam turi būti vienodos supančių kūnų elektrinės ir magnetinės savybės,

nuotoliai iki jų ir pan. Daugelis tiek lauko, tiek eksperimentinių matavimų protokolų nėra įvykdyti

vienodomis sąlygomis, pateiktieji rezultatai nėra išsamūs, o tai apsunkina rezultatų interpretaciją ir

galimų efektų sveikatai vertinimą.

Epidemiologiniai tyrimai. Atlikti epidemiologiniai tyrimai rodo, kad iš tikrųjų yra ryšys

tarp gyvenamųjų pastatų elektrifikavimo tankio ir susirgimo kai kuriomis ligomis, pavyzdţiui,

baltakraujyste. Tačiau ištyrus nuodugniau nerasta jokio ryšio tarp vaikų baltakraujystės ir

magnetinio lauko apšvitos. Nustatyta priklausomybė buvo sąlygota tuo, kad gyvenamųjų namų

elektros instaliacijos kiekis daţniausiai būna tiesiogiai susijęs su pastatų amţiumi, vietovės

uţstatymu, transporto srauto dydţiu – papildomų veiksnių, kurie ir apsprendţia padidėjusį

sergamumą kai kuriomis ligomis. Tačiau galutinai šis ryšys nėra išaiškintas, veiksniai, sąlygojantys

padidėjusį sergamumą nenustatyti. Elektrinių ir magnetinių laukų asociacijų su padidėjusia kitų ligų

rizika nėra (Nittby et al. 2008; Morozionkov 2007).

Elektrinių ir magnetinių laukų efektų In-vitro tyrimai. 50 Hz daţnio magnetinių laukų,

kurių stipris atitinka buitinėmis sąlygomis susidarančių laukų stiprį (0,1–10 mG), in-vitro tyrimai

rodo, kad šie laukai nesąlygoja jokių sveikatai ţalingų efektų, kurie galėtų būti pakartoti

nepriklausomuose tyrimuose. Siekiant išsiaiškinti labiausiai tikėtinus efektus, tokiuose tyrimuose

yra didinamas magnetinio lauko stipris iki tol, kol šie efektai pasireiškia. Tuo būdu gali būti

atskleisti mechanizmai, kurie potencialiai gali turėti ţalingų pasekmių ţmogaus sveikatai. Esant

tokio stiprio laukams stebimas genetinės informacijos ląstelėse paţeidimas. Esant dar didesniems

laukams poveikio pasekmės ląstelėse gali tapti įvairialypėmis. Šiuo metu atlikti tyrimai rodo, kad

ląstelių kultūroms pastebimi pokyčiai yra 50 Hz daţnio laukais indukuojami tada, kai jų stipris 103

– 105 kartų viršija buitinėmis sąlygomis gaunamą lygį.

Aprašyti aukščiau In-vitro tyrimai leidţia nustatyti galimus biocheminius elektrinių ir

magnetinių laukų sąveikos su biologinėmis sistemomis mechanizmus, tačiau jais negalima įvertinti

bendro poveikio ţmonių sveikatai (Diem et al. 2005).

Europos Komisija stebi ir finansuoja naujus elektromagnetinių laukų galimo poveikio

sveikatai mokslinius tyrimus ir seka, kaip šią sritį reguliuoja nacionalinės ir tarptautinės institucijos.

Komisijai prašant, nepriklausomi ES mokslinių tyrimų komitetai reguliariai tikrina mokslinius

duomenis apie elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai. Komisija 2009 m. paprašė Atsirandančių

40

ir nustatomų naujų pavojų sveikatai mokslinio komiteto (ANNPSMK) parengti nuomonę

„Mokslinių tyrimų poreikiai ir metodika siekiant gauti trūkstamų ţinių apie galimą

elektromagnetinių laukų poveikį sveikatai“. Šia nuomone remiamasi sprendţiant, kokių temų

mokslinius tyrimus pagal Mokslinių tyrimų bendrąją programą reikėtų finansuoti.

Komisija taip pat parengė kelių ANNPSMK nuomonių, taip pat dėl elektromagnetinių

laukų, versijas, skirtas ne specialistams. Jos yra išverstos į keturias kalbas. Paminėtinos tokios

temos: 1. Įvadas. Elektromagnetiniai laukai; 2. Kokie yra elektromagnetinių laukų šaltiniai? 3. Ar

mobilieji telefonai gali sukelti vėţį? 4. Ar mobilieji telefonai ir bazinės stotys gali sukelti galvos

skausmą ir kitokį poveikį sveikatai? 5. Tarpinio daţnio elektromagnetiniai laukai; 6. Labai ţemo

daţnio elektromagnetiniai laukai; 7. Statiniai elektromagnetiniai laukai; 8. Kas ţinoma apie

elektromagnetinių laukų poveikį aplinkai?

Nuo 2010 m. Komisija finansuoja galimo elektromagnetinių laukų poveikio sveikatai

mokslinių tyrimų projektus, visų pirma pagal ES mokslinių tyrimų bendrąją programą.

„MOBI-KIDS“ yra tarptautinis kontrolės tyrimas, kuriuo siekiama įvertinti galimą ryšį tarp

komunikacinių įrenginių naudojimo bei kitų aplinkos rizikos veiksnių ir smegenų navikų jauniems

asmenims. „SEAWIND“ bendradarbiavimo projektas, finansuojamas ES pagal 7 Framework

programą, kuria siekiama išplėsti mokslinį pagrindą, įvertinti galimą neigiamą elektromagnetinio

lauko pavojų sveikatai kasdieniame gyvenime. „ARIMMORA“ yra bendradarbiavimo projektas,

finansuojamas Europos Komisijos pagal 7 Framework programą. Projektu siekiama remiantis

epidemiologiniais įrodymais rasti ryšį tarp labai ţemo daţnio magnetinių laukų poveikio ir vaikų

sergamumo leukemija.

41

2. EML valdymas ir poveikio sveikatai vertinimo praktika

2.1. EML valdymo techninėmis priemonėmis uţsienio šalyse pavyzdţių apţvalga

Daug mokslininkų kelia hipotezes, kad dabartinis gyvenimas turi ryšį su milţiniškais

elektromagnetinių laukų srautais, kurie beveik 200 mln. kartų viršiją tuos, kurie veikė mūsų

protėvius XX amţiaus pradţioje. Daugeliui tapo įprasta, kad miegamuosiuose yra televizoriai,

vaizdo magnetofonai, kompiuteriai, garso sistemos, radijo laikrodţiai, mobilieji telefonai, elektros

instaliacija – t. y. Įrenginiai, sukuriantys elektromagnetinius laukus.

Iš dalies buitinių prietaisų skleidţiamą elektrinį lauką sušvelnina jų įţeminimas, pvz.:

įţemintas elektros tinklo kištukinis lizdas sumaţina prietaiso skleidţiamą elektrinį lauką – EML

spinduliavimo šaltinis nebesudaro jungiamojo prietaiso kontūro, nes jis yra apribojamas iki taškinio

šaltinio, t. y. paties kištukinio lizdo.

2.1 lentelė. Buityje rekomenduojami būdai elektriniams ir magnetiniam laukams maţinti

Elektrinio lauko maţinimo priemonės Magnetinio lauko maţinimo priemonės

Sprendimai vidaus aplinkoje:

1) sumaţinti elektrinių įrenginių kiekį;

2) pakeisti metalines lovos dalis į medines;

3) patraukti lovą nuo sienos bent 0,3 m;

4) prieš einant miegoti išjungti visus elektros

įrenginius, kurie gali veikti miegamojo zoną;

5) įrengti automatinę elektros įrenginių

valdymo sistemą

Sprendimai vidaus aplinkoje:

1) prieš einant miegoti išjungti visus elektros

įrenginius, kurie gali veikti miegamojo zoną;

2) identifikuoti magnetinius laukus ir juos

koreguoti;

3) miegoti kuo toliau nuo įţeminimo vietų

Sprendimai lauko aplinkoje

1) sodinti medţius tarp namų ir elektros

įtampos laidų;

2) statant pastatus rekomenduotina naudoti

konduktyviąsias medţiagas (pvz., betoną)

Sprendimai lauko aplinkoje

1) rekomenduotina naudoti aktyviosios saugos

priemones (sukuriant el. lauką, kuris apsaugotų

gyvenamuosius plotus)

Rekomenduojamos ir naudojamos organizacinės ir inţinerinės priemonės, taikytinos

elektromagnetinės spinduliuotės poveikiui maţinti, pateikiamos 2.2 lentelėje.

42

2.2 lentelė. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikio maţinimo priemonės

Organizacinės priemonės Inţinerinės kolektyvinės

techninės priemonės

Inţinerinės kolektyvinės

individualiosios priemonės

-Racionalus teritorijos

planavimas

-Poveikio trukmės ribojimas

-Antenų ir spinduliavimo

sektorių blokavimas

-Difrakcinių ekranų

naudojimas

-Radijo bangų šaltinių

ekranavimas

-Langų ir sienų ekranavimas

-Sugeriamųjų medţiagų

naudojimas

-Teritorijos apţeldinimas

-Apsauginiai drabuţiai

-Akiniai ir kt.

Atstumo nuo EML šaltinio maţinimas. Tai svarbiausia saugos nuo EML taisyklė, kurią

taikyti yra lengviausia. Apsisaugoti nuo buities įrangos skleidţiamų laukų galima tada, kai jais

naudojamasi kuo didesniu atstumu (pvz., ţiūrint televizorių), tačiau tai sunkiai įmanoma dirbant su

kompiuteriu. Priklausomai nuo to kiek padidėja atstumas nuo EML šaltinio, priklauso EML

pavojaus lygis. 2.3 lentelėje pateikiamas palyginimas atstumų, kuriais nutolus nuo EML šaltinių, jų

skleidţiamos spinduliuotės stipris sumaţės perpus.

2.3 lentelė. Atstumo EML spinduliuotei sumaţėti 2 kartus įtaka (Baublys 2009)

Atstumas Šaltinis

25 metrai Elektros linijos ir ryšio perdavimo bokštai

30 cm Kompiuterio monitorius

5 cm Elektroninis stalinis laikrodis

2,5 cm Mobiliojo ryšio telefonas (pokalbio metu priglaustas prie ausies)

Daugelis ţmonių supranta, kad jie gali įtakoti savo nuo EML saugą laikydamiesi kuo

didesniu atstumu nuo elektros linijų ar ryšio perdavimo bokštų, bet daţnai nesuvokia, kad jie galėtų

pasiekti dar daugiau, pvz., jeigu savo kompiuterio sisteminį bloką nuo stalo perkeltų ant grindų arba

sėdėtų kuo didesniu atstumu nuo televizoriaus.

Teisiniuose dokumentuose yra nuostatos bei reikalavimai, kad įtampos linijos turi būti

projektuojamos ir statomos nuo gyvenviečių atitinkamais atstumais, kurie uţtikrintų, jog

elektromagnetinio lauko stiprumas neviršys leistinų normų. Lietuvoje HN 104:2011 „Gyventojų

43

sauga nuo elektros linijų sukuriamo elektromagnetinio lauko“ reikalavimai taikomi gyvenamųjų

aplinkų teritorijoms, esančioms tarp šiose teritorijose esančių gyvenamosios ir visuomeninės

paskirties pastatų ir nutiestų (esamų) elektros linijų.

Toliau pateikiami tyrimų rezultatai, iš kurių galima spręsti, koks atstumas yra saugus nuo

kasdieniniame gyvenime naudojamų EML šaltinių. 2.4 lentelėje pateikiamos apytikrės įvairių

prietaisų keliamų elektromagnetinių laukų reikšmės, nes daugelio prietaisų sukeliamų

elektromagnetinių laukų vertės gali skirtis, priklausomai nuo gamintojo, modifikacijos ir t.t.

2.4 lentelė. Skirtingų šaltinių skleidţiamo EML priklausomybė nuo atstumo

Elektros prietaisas/įrenginys EML stipris skirtingu atstumu, A/m

15cm 30cm 60cm 1,2m

Plaukų dţiovintuvas 300 1 0 0

Dulkių siurblys 300 60 10 1

Mikrobangų krosnelė 200 40 10 2

Šildytuvas (ventiliatorius) 100 20 4 0

Elektrinis maisto plaktuvas 100 10 1 0

Spausdintuvas / kopijuoklis (biuro) 90 20 7 1

Nepertraukiamo maitinimo šaltinis (UPS) 90 25 3 1

Fluorescencinės šviesos lemputės 40 6 2 0

Akumuliatoriaus įkroviklis 30 3 0 0

Elektrinė kaitlentė 30 8 2 0

TV (CRT tipo ekranas) 30 7 2 0

Skalbimo mašina 20 7 1 0

Kompiuterio vaizduoklis (CRT tipo) 14 5 2 0

Elektrinė orkaitė 9 4 0 0

Kavos virimo aparatas 7 0 0 0

Fakso aparatas 6 0 0 0

Kompiuteris (nešiojamasis) 5 1 0 0

Kompiuteris (stalinis) 3 1 0 0

Spausdintuvas (stalinis) 3 1 0 0

Kondicionierius 3 1 0 0

Šaldytuvas 2 2 1 0

Kompiuterio vaizduoklis (LCD plokščias) 1 0 0 0

Hi-Fi / CD grotuvas / Tuner ir kt. 1 0 0 0

Poveikio trukmės ribojimas. Ši rekomendacija siejama su kiek įmanoma trumpesniu

ţmonių buvimu elektromagnetiniuose laukuose. Atsiţvelgiant į technikos paţangą ir turimas

44

priemones, leidţiančias kontroliuoti elektromagnetinių laukų atsiradimą pačiame šaltinyje,

elektromagnetinių laukų poveikis turi būti visiškai pašalintas arba sumaţintas iki minimumo. Tai

ypač liečia mūsų darbo vietas, kuriose apstu biuro įrangos (spausdintuvų, kopijavimo aparatų ir t.t.),

taip pat ir gyvenamąsias patalpas su virtuvės, buities ir kt. įranga (Sommer et al. 2009).

Taip pat svarbu, kad EML šaltiniai (prietaisai), kurie tuo metu nėra naudojami būtų išjungti.

Išjungus be reikalo veikiantį, pavyzdţiui, elementų, mobiliojo telefono įkroviklį, kompiuterį,

spausdintuvą, sumaţinamos ne tik elektros sąnaudos bet ir elektromagnetinė tarša (Masuda et al.

2009).

Inţinerinės kolektyvinės-techninės priemonės. Šiai maţinimo priemonių rūšiai priklauso

antenų ir spinduliavimo sektorių blokavimas – difrakcinių ekranų naudojimas, radijo bangų šaltinių

ekranavimas, langų ir sienų ekranavimas, sugeriamųjų medţiagų naudojimas, teritorijos

apţeldinimas ir kt.

Uţ elektromagnetinės spinduliuotės maţinimo priemonių naudojimą gyvenamojoje

aplinkoje atsakingas radiotechninio ar kito objekto, skleidţiančio elektromagnetines bangas,

savininkas.

2.1 pav. Aktyviosios EML ekranavimo sistemos pritaikymas

Magnetinių laukų ekranavimo sistemos yra naudojamos siekiant sumaţinti aukštos įtampos

linijų EML spinduliuotę. Tokio tipo maţinimo priemonių efektyvumas pasireiškia ne tik tada, kai

elektros linijos yra antţeminės, bet ir poţeminės. Magnetinis laukas gali būti sumaţintas iki labai

maţų lygių. Pasyviojo ekranavimo įrenginiuose naudojamos metalinių lakštų plokštės sprendţia

45

EML problemą pavienėse patalpose, o šiuo atveju aktyviojo ekranavimo sistemos leidţia išgauti

EML sumaţinimo efektą visam pastatui (2.1 pav.). Tokio tipo sistemos sėkmingai įdiegtos ir

diegiamos JAV, Kanadoje, Izraelyje, Švedijoje komercinės paskirties pastatuose, mokyklose bei

gyvenamajai aplinkai apsaugoti.

2.2 pav. Aktyviosios EML ekranavimo sistemos valdymo blokas

EML ekranavimo efektyvumas siekia nuo 65 iki 90%. Diegiamąją sistemą sudaro trys

elementai: 1 – elektros linijos skleidţiamų EML jutiklis, 2 – valdymo ir galios blokas, 3 – išoriniai

tinklai. Tokio tipo maţinimo priemonių kaina siekia nuo 30000–40000 Lt, priklausomai nuo

saugomo objekto dydţio.

Elektromagnetinės spinduliuotės šaltinio ekranavimas. Ekranai sugeria ir atspindi

elektromagnetines bangas. Jie gaminami iš ne maţesnio kaip 0,5 mm storio metalo (vario,

aliuminio, plieno) virbų arba plokščių, juose galimos ne didesnės kaip 4×4 mm dydţio skylės.

Ekranai turi būti įţeminti.

Ekranų efektyvumą galima įvertinti tokia formule:

S

Se 0lg10 ,dB, (2.1)

čia S0 – energijos srauto tankis tam tikrame taške be ekrano, W/m2; S – energijos srauto

tankis tam tikrame taške, W/m2.

Patalpas, kuriose būna elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai, reikia įrengti taip, kad

elektromagnetinės bangos neprasiskverbtų pro duris, sienas ar langus. Statybinių konstrukcijų

efektyvumas sulaikant elektromagnetines bangas pateiktas 2.5 lentelėje.

46

2.5 lentelė. Statybinių konstrukcijų efektyvumas sulaikant elektromagnetines bangas

Konstrukcijos elementas Ekrano efektyvumas (elektromagnetinio srauto sumaţėjimas), dB

Bangos ilgis (λ), m

3·10-2

1·10-1

70 cm storio plytų siena 21 16

Perdangos plokštė 22 2

Tinkuota pastato siena 12 8

Langas su dvigubu rėmu 18 7

Gaminant saugos nuo elektromagnetinių laukų priemones taip pat naudojami specialūs

audiniai (2.6 lentelė), kuriuose kartu su medvilne, poliesteriu ar nailonu, įaudţiama ir laidţiųjų

metalų gijų, tokių kaip sidabras, varis ar nitelis.

2.6 lentelė. EML slopinantys audiniai

Audinys Sudėtis EML slopinimo

vertė

Daţnio

diapazonas

90 % poliesteris

5 % sidabras

5 % varis

16 dB

200–3000 MHz

90 % medvilnė

9,5 % varis

0,5 % sidabras

35 dB

1–10 GHz

65,7 % poliesteris

10,9 % nikelis

23,4 % varis

50 dB 10MHz–3GHz

45 % nailonas

55 % sidabras

50 dB 100 MHz–3 GHz

47

34 % poliesteris

41 % medvilnė

25 % nerūdijantis plienas

40 dB

iki 10 GHz.

64 % poliesteris

6 % cinkas

21 % varis

9 % nikelis

40 dB iki 3 GHz

100 % chirurginis

nerūdijantis plienas

26 dB 800 MHz

15 dB 1900 MHz

82 % medvilnė

17 % varis

1 % sidabras

38 dB 1 GHz

87 % poliesteris

13 % anglies pluoštas

iki 50 dB 30 MHz–3 GHz

75 % nailonas

23 % elastanas

2 % sidabras

35–45 dB 1–10 GHz

48

92 % poliesteris

7,5 % varis

0,5 % sidabras

20 dB 1 GHz

84 % viskozė

8 % sidabras

8 % nailonas

20dB 800 MHz–18 GHz

Ţeldiniai. Elektros laukams maţinti taip pat gali būti naudojami ţeldiniai. Lapuočių miškas

kenksmingą elektros laukų poveikį geriau slopina vasarą, o spygliuočių miško slopinimo funkcija

visais metų laikais yra vienoda. Sodinti miško juostas, kurios saugotų nuo radijo bangų, reikia iš

anksto. Medţiai per metus uţauga 0,1–2 m ir efektyviau uţtverti kelią radijo bangoms gali tik po 5–

7 metų. Difrakcija nuo medţių viršūnių yra nedidelė, todėl miško ţeldinius geriausia sodinti prie pat

gyvenvietės. Miško ţeldiniai efektyviai slopina centimetrines bangas (15–25 dB), bet ilgesnes –

silpniau. Radijo bangų difrakcijos uţ medţių viršūnių neįmanoma apskaičiuoti dėl difuzinio medţių

viršūnių pobūdţio, šakų judėjimo pučiant vėjui, todėl objekto patikra privaloma atliekant

matavimus realiomis sąlygomis.

Kaip matyti iš 2.3 pav. elektrinius laukus absorbuoja medţiai, nes jie yra pralaidūs ir turi

sąlytį su ţeme – yra įţeminti.

2.3 pav. Elektrinių laukų sugertis ţeldiniais

49

Tačiau paţvelgus į 2.4 pav., kuriame pateiktos elektros oro linijų skleidţiamų magnetinio

laukų stiprio izolinijos, matyti, kad magnetinio lauko sklidimui medţiai neturi jokio efekto.

2.4 pav. Magnetinių laukų sugertis ţeldiniais

Inţinierinės individualiosios techninės priemonės. Asmeninės (individualiosios) saugos

priemonės – tai apsauginiai drabuţiai, gaminami iš audinių, išaustų iš elektros srovei laidţių metalų

siūlų. Juos sudaro šalmas, batai, kostiumas ir pirštinės. Visos šios drabuţių dalys tarpusavyje

sujungtos laidininkais. Batai taip pat turėtų būti laidūs elektros srovei.

Akių apsaugai naudojami akiniai, kurių stiklas padengtas alavo dioksidu (SnO2). Tokia

danga sumaţina elektromagnetinę energiją, uţtikrindama ne maţesnį kaip 74 % šviesos laidumą.

Darbo zonos. Lietuvoje, pagal HN 110:2001 „Pramoninio daţnio (50 Hz) elektromagnetinis

laukas darbo vietose. Parametrų leidţiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“, uţ

pramoninio daţnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko poveikio maţinimo priemonių taikymą ir uţ

saugos ir sveikatos reikalavimų laikymąsi darbo aplinkoje atsakingas yra darbdavys. Darbdavys turi

organizuoti darbuotojų saugai ir sveikatai kylančios rizikos įvertinimą, kad būtų galima parinkti

reikiamas kolektyvines ir (arba) asmenines apsaugos priemones, aprūpinti darbuotojus reikiamais

darbo drabuţiais ir asmeninėmis apsaugos priemonėmis.

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus apie elektromagnetinio lauko poveikį sveikatai,

technines ir organizacines priemones, kurių ėmėsi darbdavys ir kurių turėtų imtis darbuotojai.

Darbuotojai ir (arba) jų atstovai darbovietėse turi teisę gauti informaciją apie pramoninio daţnio (50

Hz) EML parametrų matavimo rezultatus.

Taip pat darbdavys turi numatyti darbuotojų saugos priemones, kai darbo aplinkoje

viršijamos leidţiamos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų skaitinės vertės. Šiais

atvejais turi būti nedelsiant nustatytos ir pašalintos viršijimo prieţastys ir informuoti darbuotojai (jų

atstovai darbovietėse) apie tai, kuriose darbo vietose viršytos pramoninio daţnio (50 Hz)

50

elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidţiamos skaitinės vertės ir kokių priemonių

imamasi padėčiai ištaisyti.

2.2. EML poveikio sveikatai valdymo praktika uţsienyje ir Lietuvoje

Elektros ir elektroninių sistemų skleidţiami elektromagnetiniai laukai (EML) yra plačiai

paplitę visame pasaulyje. Skirtingų daţnių elektromagnetiniai laukai naudojami įvairioms

reikmėms tenkinti:

medicinoje magnetinio rezonanso tyrimuose naudojami stiprūs statiniai laukai (0 Hz

daţnio);

tiekiant įprastą kintamąją srovę naudojami ţemų daţnių (50 Hz daţnio)

elektomagnetiniai laukai;

aukštų daţnių (900 MHz ir 1800 MHz daţnio) elektromagnetiniai laukai naudojami

mobiliuosiuose telefonuose.

Dvidešimt pirmajame amţiuje elektromagnetinių laukų šaltinių ţymiai padaugėjo, todėl

iškyla tokios spręstinos problemos: būtina aktyviai tirti, ar elektromagnetiniai laukai gali kenkti

sveikatai, ir kiek galima patikimiau reglamentuoti jų panaudojimą. Todėl daug dėmesio

elektromagnetinių laukų problemoms skiria Europos Sąjunga (ES). Pagrindiniai ES veiksmai

elektromagnetinių laukų srityje yra grindţiami 1999 m. liepos 12 d. priimtoje ES Tarybos

„Rekomendacijoje (1999/519/EB) dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz- 300 GHz) poveikio ţmonėms

apribojimo“. Šioje Rekomendacijoje yra nustatytos ribinės vertės, tai yra pagrindiniai apribojimai,

kurie taikomi elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniams, pvz., TV ir radijo stotims.

Rekomendacijoje priimti apribojimai ir kontroliniai lygiai yra paremti Tarptautinės apsaugos nuo

nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (International Commision on Non-ionising Radiation

Protection, (ICNIRP)) gairėmis (Guidelines 1998). ES Tarybos Rekomendacijoje pagrindinis

apribojimas taikomas savitosios energijos sugerties spartai (SAR), kuri reiškia energijos sugertį

kūno masės kilogramui (W·kg-1

). Tuo vienetu yra vertinamas šiluminis radijo bangų poveikis

ţmogui. Fiziologiškai svarbus šiluminis slenkstis, kurį viršijus galimas ţmogaus kūno temperatūros

padidėjimas, yra 4 W·kg-1

. Pagal specifinį energijos sugerties spartos vienetą nustatomi elektrinio

lauko stiprio (V·m-1

) ir elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio (W·m-2

) kontroliniai lygiai.

Didţiausias leistinas elektrinio lauko stipris 400–2000 MHz daţnių diapazone skaičiuojamas pagal

formulę f375,1 , o energijos srauto tankis – pagal formulę f/200, čia f yra radijo bangų daţnis

nurodytų diapazonų vienetais. Apskaičiuotas mobiliojo ryšio naudojamiems daţniams elektrinio

lauko stipris ir elektromagnetinio lauko srauto tankis nurodytas 2.7 lentelėje:

51

2.7 lentelė. Elektrinio lauko stipris ir elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis (Mobiliojo 2010)

Telekomunikacijų sistema Elektrinio lauko stipris, V·m-1

Elektromagnetinio lauko

energijos srauto tankis, W·m-2

GSM – 900 41 4,5

GSM – 1800 58 9

UMTS ir WiMAX 61 10

Atskiros valstybės narės gali taikyti ir grieţtesnius apribojimus, nei numatyta

Rekomendacijoje. Ataskaitoje yra pateikti įvairių Europos šalių apsaugos nuo EML poveikio teisės

aktų pavyzdţiai. ES valstybėse narėse apsaugos nuo EML poveikio standartai priimti remiantis

įvairiais kriterijais. Tačiau, kaip nurodė Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų

mokslinis komitetas (SCENIHR) dar yra nepakankama vertinimo duomenų bazė, ypač ilgalaikio,

kad ir nedidelio poveikio srityje.

Kai kuriose ES valstybėse įvestos ribinės vertės yra grieţtesnės, nei numatytos ICNIRP.

Pavyzdţiui, Belgijoje, esant 900 MHz daţniui, galiojo 21 V·m-1

elektrinio lauko stiprio riba, o 1800

MHz daţniui – 28 V·m-1

riba, bet nuo 2009 m. įvesta 3 V·m-1

riba. Tokia pat ribinė vertė numatyta

Liuksemburge, esant ilgalaikei mobiliojo ryšio ekspozicijai. Bulgarijoje EML poveikio ribinės

vertės numatytos pagal keturias zonas. Daug maţesnės ribinės vertės numatytos zonose, kur

poveikis yra nuolatinis ar yra jautriai reaguojančių į EML spinduliuotę asmenų (vaikai, nėščios

moterys, vyresniojo amţiaus asmenys, ligoniai). Be to, atsiţvelgiama į poveikio galimybę ir trukmę.

1996 m. Slovėnijoje imta taikyti net dešimt kartų grieţtesnius kontrolinius lygius prie mokyklų,

darţelių, ligoninių, gyvenamųjų pastatų.

Sumaţintos EML energijos srauto tankio ribinės vertės ir elektrinio lauko stiprio ribinės

vertės numatytos Graikijoje. Šioje šalyje 70 % sumaţintos EML energijos srauto tankio ribinės

vertės, rekomenduotos ICNIRP, kai antenų sistemos yra toliau nei 300 metrų nuo vaikų darţelių,

mokyklų, ligoninių ar senelių namų ir 60 % sumaţintas, kai antenų sistemos yra arčiau nei 300 m

nuo minėtų įstaigų. Visoms antţeminėms stotims kontroliniai lygiai yra skirtingi skirtingiems

daţniams 1 kHz − 300 GHz daţnių ruoţe.

2.8 lentelėje pateikti duomenys apie Šveicarijoje taikomas elektrinio lauko stiprio ribines

vertes vadinamosiose jautriosiose zonose, o 2.9 lentelėje Graikijoje numatytos EML energijos

srauto tankio ir elektrinio lauko stiprio ribinės vertės.

52

2.8 lentelė. Šveicarijoje nustatytų elektrinio lauko stiprio ribinių verčių palyginimas su ICNIRP

nustatytosiomis vertėmis (Nejonizuojančiosios...2010)

Telekomunikacijų sistema Ribinės vertės, V·m-1

Pagal ICNIRP Nustatyta Šveicarijoje Nustatyta Šveicarijoje

jautriose zonose

GSM – 900 41 41 4

GSM – 1800 58 58 6

UMTS ir WiMAX 61 61 6

GSM – 900 ir GSM – 1800

arba UMTS/WiMAX vienoje

vietoje

- 50 5

2.9 lentelė. Ribinės Graikijoje numatytos EML energijos srauto tankio ir elektrinio lauko stiprio vertės

(Nejonizuojančiosios...2010)

Telekomunikacijų sistema Sumaţinta

EML energijos

srauto tankis,W·m-2

Elektrinio lauko stipris,

V·m-1

GSM – 900 70 % 3,1 34,5

60 % 2,7 31,9

GSM – 1800 70 % 6,3 48,8

60 % 5,4 45,2

UMTS (2100 MHz) 70 % 7 51

60 % 6 47,2

1999 m. ES Tarybos Rekomendacijoms, kuriose buvo priimtos ICNIRP pasiūlytos EML

energijos srauto tankio ribinės vertės, nepritarė ES valstybė narė Italija. 2003 m. Italijos vyriausybė

patvirtino ţymiai grieţtesnes ribines vertes. 20 V·m-1

elektrinio lauko stiprio ir 1 W·m-2

EML

energijos srauto tankio ribinės vertės numatytos 3–300 MHz daţnių diapazone. Be to, visame 0,1

MHz-300 GHz daţnių diapazone įvestos prevencinės vertės, numatytos jautriausios zonos

(gyvenamieji namai, mokyklos, ligoninės, vaikų ţaidimo vietos ir vietos, kuriose ţmonės išbūna

ilgiau nei 4 val. per dieną, taip pat balkonuose ir terasose, kiemuose (netaikant stogams), kuriuose

ribinės vertės numatytos atitinkamai 6 V·m-1

ir 0,1 W·m-2

.

Vokietijoje nustatytos elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės atitinka Tarptautinės

apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (ICNIRP) rekomendacijas. Paţymėtina,

kad šioje šalyje aktyviai siekiama, kad konkrečios bazinės stoties aplinkoje elektromagnetinė

spinduliuotė neviršytų ribinių verčių. Tuo tikslu reguliariai matavimus atlieka Federalinė elektros,

dujų, telekomunikacijų, pašto ir geleţinkelių tinklų agentūra. Nustatyta stacionariųjų įrenginių

eksploatavimo leidimo gavimo tvarka. Nesilaikant elektromagnetinės spinduliuotės normų ar

nesilaikant kitų bazinių stočių eksploatavimo tvarkos taisyklių paţeidėjai gali būti baudţiami iki

53

50000 eurų baudomis. Naujų bazinių stočių statybos klausimai derinami su statybų planavimo teisės

nuostatais ir su statybos tvarkos nuostatais. Pirmuoju atveju reglamentuojamas statybų leistinumas

pagal uţstatymo planus. Antruoju atveju, kurį reglamentuoja federalinės ţemės, nusakomos sąlygos

statinio leidimui gauti. Leidimai yra būtini, kai antenų bokštai yra aukštesni nei 10 m, be to

atsiţvelgiama į siųstuvo galią. Mobiliojo ryšio įrenginio leistinumą įtakoja ir tai, ar statinys

numatomas vadinamojoje i š o r i n ė j e zonoje, ar v i d i n ė j e zonoje. I š o r i n e zona laikomos

teritorijos, neįeinančios į uţstatymo plano galiojimo zoną bei su ja susijusias vietoves. Tokius

leidimus išduoda savivaldybės, jeigu nėra paţeistas statybų planavimas. V i d i n ė zona gali būti į

uţstatymo planą neįeinančioje vietinėje arba teritorijoje, įeinančioje į uţstatymo plano zoną.

Pirmuoju atveju bazinių stočių statybai gali būti prieštaraujama tik remiantis kaimynystės apsaugos

nuostatomis. Antruoju atveju – bazinių stočių statybos leidimas derinamas atsiţvelgiant į plane

paţymėtų uţstatytų rajonų numatytą paskirtį: grynai gyvenamasis rajonas, mišrusis rajonas

(gyvenamosios paskirties pastatai ir verslo įstaigos ir grynai verslo ir pramonės rajonai).

Pastaruosiuose bazines stotis statyti leidţiama be apribojimų.

Siekiant bendradarbiavimo su visuomene ir norint geriau ją informuoti, 2001 m. Vokietijos

svarbiausi mobiliojo ryšio tinklo operatoriai pasirašė Susitarimą dėl keitimosi informacija ir

savivaldybių dalyvavimo mobiliojo ryšio tinklų plėtroje su Vokietijos savivaldybių asociacijomis –

Vokietijos miestų ir savivaldybių sąjunga. Susitarime pripaţinta, kad būtina plėsti

elektromagnetinių laukų tyrimus ir uţtikrinti prevencinę gyventojų sveikatos apsaugą. Numatyta,

kad operatoriai teiktų išsamią informaciją savivaldybėms, kad pastarosios galėtų reikšti savo

nuomonę dėl bazinių stočių vietos ir tinklų infrastruktūros.

Vokietijos vyriausybė nenumatė perţiūrėti esamas elektromagnetinės spinduliuotės ribines

vertes ar įvesti prevencines vertes.

Planavimo įstatymo ir statybos įstatymo nuostatais remiasi statybos leidimų gavimas ir

Danijoje. Apie planuojamas bazinių stočių statybas savivaldybės skelbia visuomenei spaudoje.

Antenų sistemos gali būti statomos ant pastatų ir kitų didesnių nei dviejų aukštų konstrukcijų, kai jų

išorinės sienos ar stogas yra iškilę virš ţemės paviršiaus daugiau nei 8,5 metro. Siekiama uţtikrinti,

kad elektromagnetinė tarša neviršytų leistinų normų, o visa įranga atitiktų keliamus reikalavimus.

Atsiţvelgiama į Planavimo ir Statybos įstatymo reikalavimus, kad kaimo teritorijose be

savivaldybės tarybos leidimo negalima būtų statyti jokių naujų pastatų arba keisti jau esamo pastato

ar neuţstatyto ţemės ploto naudojimo paskirties. Kartu su prašymu statybai būtina pateikti poveikio

aplinkai įvertinimą. Leidimas išduodamas ne anksčiau nei po dviejų savaičių, kai savivaldybė

raštiškai praneša kaimynams, kurių valdos yra šalia numatomo statinio ar konstrukcijos. Mobiliojo

ryšio paslaugų operatoriai kas ketvirtį yra įpareigoti pranešti Agentūrai apie jau pastatytas antenas

bei dar planuojamas statyti.

54

Suomijoje priimtas ES Tarybos rekomenduotos bazinių stočių spinduliavimo srauto

energijos tankio normos (GSM-900 - 4,5 W·m-2

, GSM-1800 – 9 W·m-2

, UMTS/WCDMA –

10 W·m-2

), o kontroliuojamose teritorijose numatytos nuo 22,5 iki 50 W·m-2

. Atkreiptas dėmesys į

elektros tiekimo linijų skleidţiamus elektrinius ir magnetinius laukus ir jų poveikį gyventojams,

ypač vaikams.

Suomijoje taip pat yra numatyta leidimų gavimo mobiliojo ryšio antenoms ir bazinėms

stotims konstruoti ir statyti tvarka. Sudarytas monitoringo tinklas mobiliojo ryšio konstrukcijų

skleidţiamai spinduliuotei registruoti ir kontroliuoti. Monitoringo tinklą sudaro apie 260 stočių

visoje šalyje. Matavimo duomenys kaupiami kasdien ir yra prieinami Radiacinės ir branduolinės

saugos institucijos internetiniame tinklapyje.

Suomijos spinduliavimo ir branduolinio saugumo institucija 2009 m. rekomendavo

būtinumą riboti vaikams naudojimąsi mobiliaisiais telefonais.

Švedijoje laikomasi 1999 m. ES Tarybos priimtos rekomendacijos dėl elektromagnetinės

spinduliuotės. Švedijos radiacijos apsaugos institucija 2001–2007 m. vykdė EML spinduliuotės

matavimus ir nustatė, kad EML spinduliuotės srauto energijos tankis sudaro tiktai 4,4 % leistinos

normos ir yra 0,5 W·m-2

. Retai apgyvendintuose regionuose spinduliuotė buvo šiek tiek didesnė.

Radijo ar mobiliojo ryšio komunikaciniams įrenginiams įrengti ir pastatyti reikalingas savivaldybės

leidimas.

Bazinėms ryšio stotims Norvegijoje galioja leidimų sistema. Savivaldybės išduoda leidimus

statyti bazines mobiliojo ryšio stotis, Norvegijos pašto ir telekomunikacijų administracija suteikia

teisę bazines stotis eksploatuoti, o Transporto ir komunikacijų ministerija išduoda daţnių licencijas.

Įrenginio statymo sąlygos siejamos su Planavimo ir Statybos įstatymo bendrosiomis nuostatomis

bei specialiosiomis taisyklėmis, taikomomis specifinei nuosavybei.

Interneto svetainėje skelbiami Norvegijos pašto ir telekomunikacijų administracijos

vykdomo spinduliuotės monitoringo duomenys. EML spinduliuotės monitoringą atlieka ir

Norvegijos Radiacinės saugos agentūra. Ši institucija, nustačiusi paţeidimus, turi teisę skirti baudas.

Pašto ir telekomunikacijų administracija, nustačiusi paţeidimus ir įstatymo nuostatų nesilaikymą, ne

tik gali siūlyti baudas, bet ir atšaukti licenciją.

Lenkijoje galioja maţesni lygiai nei numatyti Rekomendacijose. 300 MHz–300 GHz daţnių

diapazone numatyta ribinė vertė elektros lauko stipriui 7 V·m-1

ir 0,1 W·m-2

– energijos srauto

tankiui (Nejonizuojančiosios ... 2010).

Uţ gyventojų apsaugą nuo EML poveikio galimos grėsmės, kaip nurodyta

Rekomendacijose, atsako valstybės narės. Kartą per penkerius metus Europos Komisija rengia

Rekomendacijų taikymo valstybėse narėse ataskaitas. 2002–2007 metų ataskaitoje paţymėta, kad

dauguma valstybių narių priėmė rekomendacijas, o kai kurios valstybės nustatė grieţtesnes poveikio

55

ribas. Ribinės EML spinduliuotės vertės, atitinkančios Rekomendacijoje numatytąsias, yra

priimtos daugelyje ES valstybių: Anglijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Ispanijoje,

Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Suomijoje,

Švedijoje, Vengrijoje, Vokietijoje, jomis taip pat vadovaujasi Norvegija ir Turkija.

2.8 lentelėje nurodytos elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio ribinės vertės yra

nurodytos „jautriosioms zonoms“. Lietuvoje ši vertė 300 MHz-300 GHz daţnių juostoje yra

10 μW·cm-2

(0,1 W·m-2

), o ES rekomendacijose – 10 W·m-2

. Savitosios energijos absorbavimo

rodiklis Lietuvoje kol kas nėra taikomas kaip ir Kipre, Danijoje, Vokietijoje, Airijoje,

Slovėnijoje ir Slovakijoje. Tikslinga artimiausiu metu numatyti būdus ir priemones,

numatančias konkrečius veiksmus SAR įgyvendinimui.

Taip pat kaip Lietuvoje, iki 100 kartų grieţtesnės elektromagnetinės spinduliuotės

energijos srauto tankio ribinės vertės, negu pateiktos Rekomendacijose, numatytos

„jautriosiose zonose“ – Italijoje, Lenkijoje bei Bulgarijoje.

Europos Bendrijų Komisijos 2002–2007 metų ataskaitoje (Komisijos...2008)

akcentuojama, kad Lietuvoje numatyta taikyti grieţtesnius EML apribojimus ir kontrolinius lygius

10 kHz–300 GHz elektromagnetiniams laukams. Nacionaliniai daţnių intervalo nuo 10 kHz iki 300

MHz lygiai yra du ar tris kartus grieţtesni uţ EML spinduliuotės kontrolinius lygius ir intervale nuo

300 MHz iki 300 GHz, didesni net 100 kartų. Taip pat pabrėţiama, kad Lietuvoje šalia EML

šaltinių kasmet atliekami matavimai, o nustačius, kad rodmenys viršija kontrolinius lygius –

matuojama daţniau. Paţymėta, kad piliečių informavimui ir diskusijoms naudojamos televizijos ir

(arba) radijo programos.

2011 metais Olandijos nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas paskelbė

elektromagnetinės spinduliuotės (radijo daţnio ir energijos srauto tankio) teisinių reguliavimų

apţvalgą (Comparison...2011). Čia pateikiamos elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribinės vertės

gyventojams ES šalyse narėse ir kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose ne ES šalyse (ţr. Priedas,

2 lentelė). Taip pat nurodytos EML ekspozicijos ribinės vertės dirbantiesiems minėtose šalyse (ţr.

Priedas, 3 lentelė).

Olandijos nacionalinio visuomenės sveikatos ir aplinkos instituto apţvalgoje trumpai

vertinamas kiekvienoje šalyje EML spinduliuotės ribojimas. Įvertinta, kad Lietuvoje 50 Hz

daţnio elektriniams laukams gyvenamosios patalpose ribinė vertė sudaro 10 %

Rekomendacijoje nustatytos vertės dydţio, o gyvenamojoje aplinkoje – 20 %. Higienos

normoje 10 MHz iki 300 GHz daţnių ribose yra nustatytos energijos srauto tankio ribinės

vertės. Esant 900 MHz daţniui, minėta vertė sudaro 2 % Rekomendacijoje nurodyto lygio.

Kadangi Europos direktyva leidţia valstybėms narėms nustatyti grieţtesnes poveikio ribas ir dėl to,

kad perkėlimo į nacionalinę teisę terminas buvo atidėtas, vis dar yra reguliavimo įvairovė.

56

Lietuvoje, 2004 m. Direktyvoje 2004/40/EC nustatytos poveikio ribinės ir veikimo

vertės, jau perkeltos į nacionalinius teisės aktus. Kaip ir Kipre, Čekijoje, Italijoje, Rumunijoje ir

Slovakijoje.

Ribinės vertės nėra nustatytos 0–10 kHz daţnio diapazone. Tikslinga Lietuvai naudotis

Europos Komisijos rekomendacijomis, tačiau išlaikant šiuo metu Lietuvoje galiojančias

ribines vertes, kol ES šalys narės nepriėmė vienos pozicijos.

Per 2010 m. teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos organizavo 103 judriojo

radijo ryšio sistemų bazinių stočių patikrinimus. Buvo nustatytas tiktai vienas atvejis, kai viršijama

10 μW·cm-2

elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio ribinė vertė gyvenamojoje

aplinkoje (HN 81: 2005 „Judriojo radijo ryšio bazinės stotys“, Žin., 2005. Nr. 153-5654).

Nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorijos (NVSPL) 2007–2009 m. prie

judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių nenustatė elektromagnetinės spinduliuotės verčių

viršijimo.

2010 m. NVSPL atliko 1404 elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio

matavimus judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių aplinkoje. Nustatyti trys atvejai, kai

elektromagnetinės spinduliuotės srauto tankis viršijo ribinę vertę 10 μW·cm-2

. Viena judriojo radijo

ryšio bazinė stotis buvo išjungta ir išmontuota.

Dėl elektromagnetinės spinduliuotės poveikio įmonių darbuotojų sveikatai

visuomenėje vyksta aktyvios diskusijos. Paţymėta, kad tokios diskusijos vyksta ir mokslinėje

visuomenėje, kur ryškios ţmonių nuomonės: vieni neabejodami pripaţįsta elektromagnetinės

spinduliuotės neigiamą poveikį sveikatai, kiti – neabejodami tokį poveikį neigia. 1996 m.

Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisija (ICNIRP), remdamasi iki

tol sukaupta informacija, apibendrintai teigė (International...1996):

1. Skelbtų epidemiologinių tyrimų duomenys kol kas nepakankami, kad būtų galima sieti

mobiliųjų telefonų naudojimą su nepalankiu poveikiu vartotojų sveikatai.

2. Laboratorinių tyrimų duomenys apie galimą vėţio išsivystymą nepakankami ir nesuteikia

pagrindo riboti mobiliųjų telefonų išspinduliuojamos energijos lygių.

3. Mobiliųjų telefonų daţniai ir galia negali sukelti elektros šoko ir nudegimų.

4. Ţinoma, kad tam tikromis aplinkybėmis spinduliavimas iš mobiliojo telefono gali turėti

įtakos kai kurių elektros ar elektrinių prietaisų (pvz., klausos aparato) veikimui, sutrikdyti sklandţią

medicininių prietaisų, skirtų palaikyti ţmogaus sveikatą ar gyvybę, veiklą, todėl asmens sveikatos

prieţiūros įstaigų taisyklėse gali būti numatytas reikalavimas tiek personalui, tiek lankytojams riboti

mobiliųjų telefonų naudojimą ligoninių intensyviosios slaugos skyriuose, patalpose, kur yra

sudėtinga elektroninė aparatūra ir pan.

57

Tokių ICNIRP gairių mokslinį pagrindą parėmė Europos komisijos: Europos Komisijos

Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato Mokslinis valdymo komitetas, Toksiškumo,

ekotoksiškumo ir aplinkos mokslinis komitetas, Atsirandančių ir naujai nustatomų sveikatos pavojų

mokslinis komitetas (SCEHIHR).

ES Rekomendacijoje (1999 m. liepos 12 d. Tarybos Rekomendacija (1999/519/EB) dėl

elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio ţmonėms apribojimo) pasiūlyti apribojimai ir

kontroliniai lygiai remiasi gairėmis, kurias pateikė Tarptautinė apsaugos nuo nejonizuojančiosios

spinduliuotės komisija ir patvirtino ES Mokslo iniciatyvinis komitetas (Rekomendacija...1999).

Ribinės vertės, nustatytos gyventojams ir darbo vietose labiausiai skiriasi 103–10

6Hz daţniams

elektriniams laukams ir 103–10

5 Hz daţniams magnetiniams laukams.

Lietuvoje priimtoje higienos normoje ribinių verčių, numatytų darbo vietose ir

gyvenamojoje aplinkoje, palyginimas yra pateiktas 2.10 lentelėje.

2.10 lentelė. Elektrinių ir magnetinių laukų spinduliuotės palyginimas gyvenamojoje aplinkoje ir darbo

vietose, remiantis Lietuvos HN 80:2011

Daţnių juosta Elektrinių laukų stipris, V·m-1

Magnetinių laukų stipris, A·m-1

Gyvenamojoje

aplinkoje

Darbo vietose Gyvenamojoje

aplinkoje

Darbo vietose

10 kHz – 150 kHz 25 400 1,45 40

0,15 MHz – 1 MHz 15 400 0,12 40

1 MHz – 10 MHz 10 400÷236 0,013 40÷13,3

10 MHz – 300 MHz 5 236÷80 0,013 ≤13,3

Verta paminėti, kad Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas

darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo

reikalavimai 10 kHz–300 GHz radijo daţnių juostoje“ 1.2, 2.2 punktai ir V skyrius galioja iki

2012 m. balandţio 29 d. Todėl pritariant siūlymui tikslinga atidėti direktyvos 2004/40/EB

taikymą iki 2013 m. spalio 31 d., o HN 80:2011 auksčiau nurodytų punktų ir skyriaus

galiojimą pratęsti iki 2013 m. spalio 31 d.

Remiantis ES rekomendacija nustatytos kitų sričių ES taisyklės: Radijo ryšio ir

telekomunikacijų įrenginių: ER direktyva 1999/5; Ţemos įtampos elektrotechninių įrenginių: ES

direktyva 2006/95; Darbuotojų saugos: ES direktyva 2004/40.

Parlamentinė Asamblėja (2011 m. geguţės 27 d. rezoliucija Nr. 1815)

(Parliamentary...2011) pakartotinai pabrėţė valstybių įsipareigojimą saugoti aplinką. Asamblėja

rėmėsi savo ankstesniais darbais minėtoje srityje. Pabrėţė, kad šiuo metu visi gyventojai yra

veikiami įvairaus lygio elektromagnetiniais laukais, kurių stiprumas tobulėjant technologijoms ir

58

toliau didės. Mobilusis ryšys tapo kasdieniu dalyku visame pasaulyje. Asamblėja atkreipė dėmesį,

kad nejonizuojantieji elektromagnetiniai laukai net ir esant ţemesnio lygio vertėms uţ oficialiai

nustatytas ribines reikšmes pasiţymi ir nešiluminiu biologiniu poveikiu ţmonėms.

Asamblėja rekomenduoja taikyti ALARA principą (angl. as low as reasonably

achievable) įvertinant elektromagnetinės spinduliuotės šiluminį, nešiluminį bei biologinį poveikį.

Asamblėja apgailestauja, kad maţai reaguojama į ţinomas ir naujai iškylančias rizikas aplinkai ir

ţmogaus sveikatai. Paţymėta, kad elektromagnetinių laukų problema ir galimos pasekmės aplinkai

ir sveikatai yra taip pat aktuali, kaip ir vaistų, chemikalų, pesticidų, sunkiųjų metalų arba genetiškai

modifikuotų organizmų licencijavimas.

Parlamentinė asamblėja pateikė Europos Tarybos valstybėms narėms rekomendacijas,

iš jų paminėtinos tokios svarbiausios:

1) imtis visų pagrįstų priemonių, siekiant sumaţinti elektromagnetinių laukų poveikį, ypač

mobiliųjų telefonų skleidţiamų radijo daţnių, vaikams ir jaunimui, kuriems galvos auglių

rizika yra pati didţiausia;

2) persvarstyti esamų elektromagnetinių laukų poveikio standartų mokslinį pagrindimą,

įtraukiant elektromagnetinės spinduliuotės šiluminį, nešiluminį bei biologinį poveikį,

3) informuoti visuomenę apie galimą pavojingą, ilgalaikį biologinį poveikį aplinkai ir

ţmogaus sveikatai, ypač didelį dėmesį skiriant tokioms ţmonių grupėms, kaip vaikai,

paaugliai ir reproduktyvaus (vaisingo) amţiaus jaunimas;

4) naudojant mobiliuosius telefonus, DECT telefonus, WiFi, WLAN ir WIMAX ryšį

kompiuteriams ir kitiems belaidţiams prietaisams:

4.1. nustatyti prevencines lygio ribines reikšmes, kurios būtų taikomos ilgalaikiam

mikrobangų poveikiui uţdarose patalpose, kartu taikant prevencinį principą ir neviršijant 0,6

V/m intensyvumo bei siekiant jį sumaţinti iki 0,2 V/m;

4.2. atlikti atitinkamas rizikos įvertinimo procedūras prieš licencijų išdavimą naujų tipų

prietaisams;

4.3. dėl vaikų apsaugos mokyklose bei klasėse rinktis laidinį interneto ryšį, grieţtai

reguliuoti mokinių mobiliųjų telefonų naudojimą mokyklos patalpose;

4.4. siekti išlaikyti didelės įtampos energijos tiekimo linijas ir kitas elektros instaliacijas

saugiu atstumu nuo gyvenamųjų namų;

4.5. naujų GSM, UMTS, WiFi arba WIMAX antenų vietas nustatyti ne tik pagal

operatoriaus interesus, t.y. konsultuojantis su vietinės ir regioninės valdţios atstovais,

vietiniais gyventojais bet ir su susirūpinusių piliečių asociacijomis;

59

4.6. patobulinti rizikos įvertinimo standartus ir kokybę sukuriant standartinę rizikos

vertinimo skalę, uţtikrinti kad rizikos lygiai yra privalomi, paskirti kelias rizikos hipotezes ir

atsiţvelgti į suderinamumą su realaus gyvenimo sąlygomis;

4.7. reaguoti į mokslininkų pateikiamus „ankstyvuosius įspėjimus“;

4.8. didinti nepriklausomiems tyrimams skiriamą valstybės finansavimą.

2011 m. geguţės 31 d. PSO IARC informaciniame biuletenyje Nr. 208, remdamiesi 31

mokslininko iš 14 šalių tyrimais, paskelbė informaciją, kad radijo daţnio elektromagnetiniai laukai

gali padidinti riziką susirgti smegenų vėţiu (glioma). Informacijoje teigiama, kad egzistuoja ryšys

tarp mobiliojo telefono naudojimo ir tam tikros vėţio rūšies atsiradimo, tačiau tiesioginio ryšio

nebuvo nustatyta. Informacijoje atkreipiamas dėmesys, kad imantis atsargumo priemonių ir

tinkamai naudojantis mobiliaisiais telefonais galima sumaţinti, ar išvengti spinduliuotės poveikio

sveikatai. PSO, PSO IARC ir Europos Komisija atkreipė ypatingą dėmesį į elektromagnetinės

spinduliuotės poveikį vaikams, ypač tiems, kurie naudojasi mobiliaisiais telefonais, kompiuteriais.

2011 m. birţelio14 d. Europos Tarybai teiktas pasiūlymas dėl ES direktyvos 2004/40

pakeitimo: „Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl būtiniausių sveikatos ir

saugos reikalavimų, susijusių su fizikinių veiksnių (elektromagnetinių laukų) keliama rizika

darbuotojams”.

Šiuo Pasiūlymu rekomenduojama iš dalies keisti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą

2004/40/EB, atsiţvelgiant į medicinos srities ir kitų pramonės sektorių atstovų išreikštą

susirūpinimą dėl minėtos direktyvos įgyvendinimo, nepakenkiant darbuotojams ir vykdomai

veiklai. Atsiţvelgiant į minėtoje direktyvoje numatytas ribines vertes, kurios neigiamai įtakoja

magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) naudojimą medicinoje, ICNIRP naujausias

rekomendacijas ir siekiant uţtikrinti aukštesnį darbuotojų sveikatos ir saugos lygį, nemaţinant

elektromagnetinių laukų naudojimo medicinoje, pramonėje, taip pat išnagrinėjus valstybių narių

pranešimus, nutarta perţiūrėti Direktyvą 2004/40/EB ir pakoreguoti elektromagnetinių laukų ribines

vertes.

Pasiūlyme išlieka Direktyvoje 2004/40/EB buvusios svarbiausios nuostatos ir principai,

tačiau yra ir Direktyvos pakeitimų:

pateiktos aiškesnės sąvokų apibrėţtys (svarbiausia – nepageidaujamo poveikio sveikatai,

(Direktyvos 2004/40/EB 2 straipsnis));

pakeista ribinių verčių sistema esant 0–100 kHz daţniams (keičiami Direktyvos 2004/40/EB

2 ir 3 straipsniai bei jos priedas);

palengvintas rodiklių matavimas ir apskaičiavimas (Direktyvos 2004/40/EB 3 straipsnis 3

dalis);

60

palengvintas darbo vertinimas ir numatytos paprastesnės ir veiksmingesnės rizikos

vertinimo gairės (Direktyvos 2004/40/EB 4 straipsnis);

ribotas, tačiau tinkamas lankstumas, siūlant kontroliuojamą ribotų pramonei taikomų

nukrypti leidţiančių nuostatų sistemą;

pateiktas medicininės prieţiūros pagrindimas (8 straipsnis);

ypatingas dėmesys skirtas konkretiems medicinos srities ir susijusios veiklos naudojant

magnetinį rezonansą atvejams ir kt.

Apibendrinant Konsultacijų rezultatus teigiama, kad profesinės sąjungos ir darbdaviai iš

esmės sutinka, kad yra pagrindo priimti naują direktyvą, tačiau išryškėjo ir nuomonių skirtumai.

Pramonės sektoriaus darbdaviai:

nepalankiai vertina tai, kad Direktyva nebūtų taikoma kai kurių kategorijų darbuotojams;

nepalankiai vertina nuostatas, leidţiančias tam tikrose veiklos srityse nukrypti nuo poveikio

ribų;

pageidauja, kad būtų taikomos ne tokios grieţtos ribinės vertės.

Darbuotojų atstovai pageidauja, kad:

būsimojoje direktyvoje būtų numatyta ilgalaikio poveikio sveikatai įtaka;

dėl Direktyvos lankstumo metodo gali sumaţėti darbuotojų apsauga;

dėl poveikio ribinėms vertėms būtų nustatytas zoniškumo metodas, leidţiantis ne tokiais

sudėtingais atvejais atlikti paprastesnį rizikos vertinimą.

Profesinės sąjungos pritaria nuostatai, kad po pernelyg didelio poveikio viršijant ribines

vertes, būtų nustatyti standartiniai sveikatos patikrinimai. Be to, rekomenduota numatyti Direktyvos

laikinojo galiojimo išlygą.

Kai kurių sektorių atstovai abejoja dėl nuostatų, leidţiančių medicinos sektoriuje nukrypti

nuo ribinių verčių, pvz., kad būtų lengviau naudoti MRT.

Numatyta, kad naujoji Direktyva:

visose valstybėse narėse turi būti perkelta į jų nacionalinę teisę iki 2012 m. balandţio 30 d*.

(*– numatytas atidėjimas iki 2013 m. spalio 31 d.);

nustatytos kitos poveikio ribinės vertės, kurios yra aukštesnės nei buvusios, bet dera su

moksliniais įrodymais;

numatomos sąlyginės išimtys, skirtos magnetinio rezonanso tomografijai (MRT).

Lietuvoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/40/EB įgyvendinimas vykdytas

2006 m. balandţio 25 d. priimtais „Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinių laukų keliamos

rizikos nuostatais“. Lyginant Pasiūlymo prieduose nurodytas vertes ir nurodytąsias

Nuostatuose, pastebima, kad skiriasi elektromagnetinių daţnių zonų skirstymas. Nuo 0 iki 105 Hz

61

daţnių elektrinių laukų ruoţas Nuostatuose suskirstytos į 6 zonas, Pasiūlyme į 4 zonas.

Nuostatuose laukų daţniai suskirstyti į 7 zonas, Pasiūlyme – į 9 zonas. Aukštų daţnių srityje (105

–

3·1011

Hz) Nuostatose numatytos abiejų rūšių laukams 6 zonos, o Pasiūlyme – elektriniams laukams

6 zonos, o magnetiniams laukams 5 zonos. Nors zonų ribos tik iš dalies sutampa, bet elektrinių

laukų ribinės vertės skiriasi neţymiai.

Magnetinių laukų veikimo vertės esant 0–105 Hz daţnių diapazonui Pasiūlyme

(rekomenduojamojoje naujojoje Direktyvoje) yra ţymiai didesnės nei Nuostatuose. Minėtų ribiniai

verčių santykis pateiktas 2.11 lentelėje. Paţymėtina, kad energijos srauto tankis abiejuose

dokumentuose numatytos 50 W·m-2

, tai yra 200 kartų didesnis, nei pateikta Lietuvos HN 80:2011

antroje lentelėje. Elektrinio lauko vertėms 1–105 Hz daţnių diapazone, o magnetinių laukų 0–10

5

Hz diapazone yra numatytos orientacinė vertė ir veikimo vertė.

2.11 lentelė. Magnetinio lauko veikimo verčių, numatytų Pasiūlyme ir Darbuotojų apsaugos nuo

elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatuose, santykis

Daţnių zona, Hz Ribinių verčių santykis

0–1 28,35÷3,33

1–8 3,33÷26,64

8–25 26,64

25–2,5 ·103

*1 26,64÷8,68

2,5 ·103–6,5·10

3*2 8,68÷1,0

6,5·103–10

5*3 1,0

*1 rekomenduojamojoje direktyvoje daţnių juosta 25–3 000 Hz

*2 rekomenduojamojoje direktyvoje daţnių juosta 3 000–9 000Hz

*3 rekomenduojamojoje direktyvoje daţnių juosta 20 000–100 000 Hz

Veikimo vertė – tai maksimalus tiesiogiai matuojamas lauko stipris, kuriam esant savaime

uţtikrinama, kad laikomasi poveikio ribinių verčių. Veikimo vertės yra gerokai didesnės nei

orientacinės vertės. Elektriniams laukams 1–105 Hz daţnių diapazone tų verčių santykis yra apie 3,6

karto, o 1–25 Hz daţnių ruoţe minėtosios vertės vienodos. Magnetinių laukų 0–105 Hz daţnių

diapazone veikimo ir orientacinių verčių santykis yra labai skirtingas (2.12 lentelė).

2.12 lentelės antrajame stulpelyje nurodytos dydţių kaitos ribos. Tačiau elektrinio lauko ir

magnetinio lauko kaitos priklausomybė nuo tų laukų daţnio nėra tiesinė, kaip matyti iš darbo

duomenų, ta priklausomybė yra eksponentinė.

Aukšto daţnio elektrinių ir magnetinių laukų ribinės vertės, nurodytos Nuostatuose ir

rekomenduojamojoje direktyvoje yra adekvačios. Šiek tiek skiriasi daţnių zonų ribos. 105–3·10

11 Hz

daţnių diapazone Nuostatuose elektriniams ir magnetiniams laukams yra nurodytos šešios zonos, o

62

rekomenduojamojoje direktyvoje – elektriniams laukams – šešios, o magnetiniams laukams –

penkios zonos. Daugumoje zonų ribos abiejuose dokumentuose sutampa.

2.12 lentelė. Magnetinių laukų veikimo ir orientacinių verčių santykis

Daţnių zonos, Hz Veikimo ir orientacinių verčių santykis

0 4

0–1 2,8÷3,35

1–8 3,33÷26,64

8–25 26,64

25–3·102 26,64÷2,2

3·102–3·10

3 2,2

9·103–2·10

4 2,2÷1,0

2·104–10

5 1,0

Tačiau minėtame dokumente siūlomi dydţiai ir jų vertės, taip pat daţnių ruoţų paskirstymas

šiuo metu iš esmės yra pasikeitęs pagal ES 2011 m. birţelio mėn. dokumente priimtus pateiktus

pasiūlymus. Vietoje orientacinių ir veikimo verčių numatytos ribinės ekspozicijos vertės (angl.

Exposure limit values) ir veikimo vertės (angl. Action levels) (Proposal ... 2011). 2.13 lentelėje

pateikiamos ribinės ekspozicijos vertės elektriniams ir magnetiniams laukams bei EML energijos

srauto tankiui.

2.13 lentelė. Ribinės ekspozicijos vertės kintantiems elektromagnetiniams laukams laiko atţvilgiu

Daţnių ruoţas

Elektrinio

lauko stipris

REV-E1, V/m

Elektrinio

lauko stipris

REV-E2, V/m

Magnetinio

srauto tankis

REV-B1, T

Magnetinio

srauto tankis

REV-B2, T

EML energijos

srauto tankis

REV-S,

mW/cm2

1–8 Hz 2,8 x 104

2,8 x 105 /f

2

8–25 Hz 2,8 x 104 3,5 x 10

4 /f

25–300 Hz 7,0 x 105 /f 1,4 x 10

3

300 Hz–3 kHz 7,0 x 105 /f 4,2 x 10

5 /f

3–100 kHz 2,4 x 102

1,4 x 102

100 kHz–1 MHz 2,4 x 102 6,1 x 10

2 1,4 x 10

2 2,0 x 10

6 /f

1–10 MHz 2,4 x 102 6,1 x 10

8 /f 1,4 x 10

2 2,0 x 10

6 /f

10–400 MHz 61 0,2

400 MHz–2 GHz 3,0 x 10-3

f 1/2

1,0 x10-5

f1/2

2–10 GHz 1,4 x 102 4,5 x10

-1

10–300 GHz 50

Pastabos:

f daţnis, išreikštas hercais (Hz);

REV ribinės ekspozicijos vertės (angl. ELV-exposure limit values);

63

REV-E1 ir REV-B1 atitinkamai elektrinio ir magnetinio lauko ribinės vertės, kurios pagal

sinusinį dėsnį kintantiems laukams gali būti nustatomos vidutines kvadratines vertes

padauginus iš 2 ;

REV-E2 ir REV-B2 atitinkamai elektrinio ir magnetinio lauko vertės, nustatytos

atsiţvelgiant į elektromagnetinių laukų, kurių daţnis kinta nuo 100 kHz iki 10 GHz, šiluminį

poveikį (SAR). SAR ribinė vertė per bet kurį 6 min. laikotarpį visam kūnui

1kgW0,4 , galvai ir liemeniui 1kgW10 , galūnėms 1kgW20 ;

darbuotojai negali būti veikiami didesnių kaip ribinių poveikio verčių. Jeigu ribinės vertės

viršijamos, darbdavys nedelsdamas privalo imtis veiksmų kenksmingam poveikiui sumaţinti

ţemiau kaip ribinės vertės.

Veikimo lygiai atitinka apskaičiuotąsias ar išmatuotąsias lauko reikšmes darbo vietoje

nesant darbuotojui, kaip maksimalias reikšmes dirbant darbuotojui.

2.14 lentelė. Elektrinio lauko veikimo lygiai

Daţnių ruoţas Elektrinio lauko

stipris, VL-E1, V/m

Elektrinio lauko stipris,

VL-E2,V/m

Elektrinio lauko stipris,

VL-E3,V/m

1–8 Hz 2,8 x 104

2,8 x 104

8–25 Hz 2,8 x 104 2,8 x 10

4

25–100 Hz 7,0 x 105 /f 2,8 x 10

4

100–300 Hz 7,0 x 105 /f 2,8 x 10

8 / f

2

300–400 Hz 7,0 x 105 /f 2,8 x 10

8 / f

2

400 Hz–3 kHz 7,0 x 105 /f 7,0 x 10

5 /f

3–100 kHz 2,4 x 102

2,4 x 102

100 kHz–1 MHz 2,4 x 102 2,4 x 10

2 6,1 x 10

2

1–10 MHz 2,4 x 102 2,4 x 10

2 6,1 x 10

8 /f

10–400 MHz 61

400 MHz–2 GHz 3 x 10-3

f 1/2

2–300 GHz 1,4 x 102

Pastabos:

f daţnis, išreikštas hercais (Hz);

VL veikimo lygis (angl. AL action levels);

VL lygis reiškia didţiausias išmatuotąsias ar nustatytąsias vertes pagal dirbančiojo kūno

padėtį;

VL-E1, VL-E2, VL-E3 veikimo lygio maksimalios vertės elektriniams laukams laiko

atţvilgiu;

VL-E1 atitinka REV-E1 vertes, gautas dėl elektrinio poveikio periferinės ir centrinės nervų

sistemos audiniams. Elektrinių laukų, kurių daţnis didesnis nei 400 Hz, veikimo ribinės

vertės nesukelia smegenų veiklos pakitimų;

64

VL-E2 vertės yra taikomos tada, kai jos yra patvirtintos praktinėje veikloje REV-E1

poveikio ribomis, kurios gali būti laikinai per pamainą viršytos, bet turi būti imtasi šiame

dokumente nurodytų apsaugos ir prevencinių priemonių;

VL-E3 vertės atitinka REV-E2 elektromagnetinio lauko vidutinių kvadratinių verčių,

gaunamų per bet kurias 6 minutes, sukeltus vidinius šiluminius efektus;

kai elektrinis laukas kinta ne pagal sinusinį dėsnį, daţnių vertės VL-E3 vertėms gauti

skaičiuotos pagal tarptautines rekomendacijas;

Priklausomai nuo darbuotoją veikiančių elektromagnetinių laukų daţnio ir erdvinio

pasiskirstymo, nurodomi fizikiniai dydţiai ir vertės, atitinkantys veikimo lygius (angl. Action

levels), kurie yra nustatyti siekiant uţtikrinti supaprastintą vertinimą, laikantis atitinkamų poveikio

ribinių verčių arba nurodytų Direktyvoje atitinkamų apsaugos ar prevencijos priemonių, kurių turi

būti imamasi.

2.15 lentelė. Magnetinio lauko veikimo lygiai

Daţnių ruoţas

Magnetinio srauto

tankis, VL-B1, T

Magnetinio srauto

tankis, VL-B2, T

Magnetinio srauto

tankis (limbs

only), VL-B3, T

Magnetinio srauto

tankis, VL-B4, T

1–8 Hz 2,8 x 105 /f

2 4,2 x 10

5 8,4 x 10

5 /f

2

8–25 Hz 3,5 x 104 /f 4,2 x 10

5 /f 1,0 x 10

5 /f

25–300 Hz 1,4 x 103 4,2 x 10

5 /f 4,2 x 10

3

300–3 kHz 4,2 x 105 /f 4,2 x 10

5 /f 1,3 x 10

6 /f

3–100 kHz 1,4 x 102 1,4 x 10

2 4,2 x 10

2

100 kHz–1 MHz 1,4 x 102 1,4 x 10

2 4,2 x 10

2 2,0 x 10

6 /f

1–10 MHz 1,4 x 102 1,4 x 10

2 4,2 x 10

2 2,0 x 10

6 /f

10–400 MHz 0,2

400 MHz–2 GHz 1,0 x10-5

f1/2

2–300 GHz 4,5 x10-1

Pastabos:

f daţnis, išreikštas hercais (Hz);

VL-B1, VL-B2, VL-B3 veikimo lygio maksimalios vertės magnetiniams laukams laiko

atţvilgiu;

VL-B1 atitinka REV-B1 vertes, gautas dėl poveikio periferinės ir centrinės nervų sistemos

audiniams. Laukų, kurių daţnis didesnis nei 400 Hz, veikimo ribinės vertės nesukelia

smegenų veiklos pakitimų;

65

VL-B2 vertės gali būti taikomos, kai yra pateisintos praktinėje veikloje REV-B1 poveikio

ribomis, kurios gali būti laikinai per pamainą viršytos, bet turi būti imtasi šiame dokumente

nurodytų apsaugos ir prevencinių priemonių;

VL-B3 vertės taikomos poveikiui galūnėms vertinti;

VL-B4 vertės atitinka REV-B2 elektromagnetinio lauko vidutinių kvadratinių verčių,

gaunamų per bet kurias 6 minutes, sukeltus vidinius šiluminius efektus;

kai elektrinis laukas kinta ne pagal sinusinį dėsnį, daţnių vertės VL-B3 vertėms gauti

skaičiuotos pagal tarptautines rekomendacijas;

magnetinis laukas išreiškiamas magnetinio lauko srauto tankiu (B) arba magnetinio lauko

stipriu (H). VL lygiai reiškia didţiausias išmatuotas ar nustatytas vertes pagal dirbančiojo

kūno padėtį izotropiniame magnetiniame lauke.

Toliau pateikiamos VL vertės kontaktinei srovei.

2.16 lentelė. Galūnių kontaktinės srovės IL veikimo lygiai

Daţnis Kontaktinės srovės veikimo lygiai, VL-IL, mA

2.5 kHz 1,0

2.5–100 kHz 0,4 f

100 kHz–110 MHz 40

Pastabos:

f daţnis, išreikštas hercais (kHz);

VL-IL veikimo lygiai, pateikti lentelėje, atitinka vidutines kvadratines kontaktinės srovės

vertes kiekvienoje darbuotojo rankoje;

įvertinant kontaktinę srovę darbuotojo pėdose, nurodytos VL-IL vertės dauginamos iš 2,5.

2.17 lentelė. Statinių magnetinių laukų veikimo lygiai

Rizika Veikimo lygiai VL-B0

Aktyvūs implantuoti prietaisai, pvz., širdies stimuliatoriai 0,5 mT

Balistiniai pavojai (vadinamųjų skraidančiųjų objektų) 3 mT

Judesiais sukeltas poveikis 1 T

Poveikis galūnėms 8 T

Pastaba: laikinas poveikis galvai ir liemeniui per pamainą leidţiamas iki 8 T, jeigu imtasi

prevencinių priemonių ir informuoti darbuotojai. Jei darbuotojas pajaučia laikinus poveikio

simptomus (pykinimas, svaigulys ir pan.), jis turi nedelsiant informuoti darbdavį, kuris turi

pakartotinai įvertinti poveikį ir jo maţinimo priemones.

66

Naujojo dokumento ES 2011 m. lapkričio mėn. 4 d. siūlymo vertinimas pateiktas

pačiame dokumente. Iš esmės delegacijos palankiai įvertino pirmininkaujančių valstybių narių

pastangas rengiant kompromisinį siūlymą. Nepaisant to, akcentuota, kad praleisti kai kurie svarbūs

aspektai, taip pat dėl techninio dokumento sudėtingumo reikėtų atidţiai išnagrinėti tekstą, ypač

priedų, nes direktyvos pagrindas yra glaudţiai susijęs su prieduose pateikiama informacija.

Keletas delegacijų išreiškė susirūpinimą dėl II priedo sudėtingumo ir pabrėţė, kad turėtų

būti laikomasi ICNIRP rekomenduojamų verčių, nes priešingai nei ICNIRP gairėse, II priede

pateiktos tik veikimo reikšmės, t.y. neatsiţvelgta į ribinių verčių poveikį organizmui, o tai

valstybėms narėms apsunkina poveikio įvertinimą. Taip pat buvo išreikšta nuomonė, kad daugelis

reikšmių, pateiktų II priede, yra neišmatuojamos, kadangi rūpinamasi, kaip tai ateityje galėtų taikyti

darbdaviai. Pateikta pastaba, kad ryšys tarp poveikio ribinių verčių ir veikiančiųjų lygių turėtų būti

aiškesnis.

Todėl sprendimas priimtinas bus tik apsvarsčius pateiktas pastabas.

67

3. EML valdymas: Lietuvos institucijų ir ūkio subjektų funkcijos, pareigos ir teisės

Paminėtinos pagrindinės atsakingų institucijų veiklos kryptys. Lietuvoje funkcijas

susijusias su nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymu atlieka Lietuvos Respublikos Ryšių

reguliavimo tarnyba, Valstybinė ne maisto produktų inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija,

Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau -

VVSPT) ir jai pavaldţios teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos (visuomenės

sveikatos centrai), Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) reguliuoja elektroninių ryšių ir pašto sektorių veiklą,

valdo ir perţiūri radijo spektrą, priţiūri telekomunikacijų ir radijo ryšio galinius įrenginius, valdo ir

priţiūri telefono numerių bei kitų tinklų identifikatorius, gina vartotojų teises.

EML spinduliuotės valdymą visuomenės sveikatos srityje vykdo Sveikatos apsaugos

ministerija, VVSPT bei jai pavaldţios teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos.

Šioms institucijoms pagrindinės elektromagnetinės spinduliuotės valdymo funkcijos

nustatytos Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymu. Vadovaujantis

minėtuoju įstatymu VVSPT ir visuomenės sveikatos centrai vykdo:

valstybinę radiotechninių objektų visuomenės sveikatos saugos kontrolę;

sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus radiotechninės

dalies projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus;

dalyvauja teritorijų planavimo procese;

dalyvauja statybų valstybinės prieţiūros procese;

dalyvauja ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese;

dalyvauja ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – poveikio

visuomenės sveikatai vertinimas) procese.

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo srityje higienos normų laikymąsi VVSPT ir

visuomenės sveikatos centrai daugiausia kontroliuoja atlikdami valstybinę visuomenės sveikatos

saugos kontrolę bei derindami radiotechninės dalies projektus, taip pat higienos normomis

vadovaujamasi vertinant teritorijų planavimo ir statinių sprendinius atliekant poveikio visuomenės

sveikatai vertinimą.

Elektromagnetinės spinduliuotės stebėseną vykdo operatorius pagal suderintus planus su

apskrities, kurioje eksploatuojamas radiotechninis objektas, VVSPT pavaldţia teritorine

visuomenės sveikatos prieţiūros įstaiga. Planas suderinamas ne vėliau, kaip per 60 darbo dienų nuo

radiotechninio objekto eksploatacijos pradţios.

VVSPT koordinuoja pavaldţių teritorinių visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų

(visuomenės sveikatos centrų) darbą ir atlieka skundų tyrimus dėl pavaldţių institucijų veiksmų.

68

Nacionalinė visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorija (NVSPL) atlieka

elektromagnetinės spinduliuotės matavimus. Ši institucija pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos

prieţiūros laboratorijos nuostatus pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai.

VVSPT ir jai pavaldţios teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos,

vadovaudamosios Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos prieţiūros įstatymo (Ţin., 2002, Nr.

56-2225; 2007, Nr. 64-2455; 2010, Nr. 57-2809) 15 straipsnio 1 dalies 6 punktu, vykdo

radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sveikatos apsaugos

ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus radiotechninės dalies projektus ir

elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus.

EML valdymo darbe dalyvaujančių Lietuvos Respublikos institucijų bendradarbiavimas,

kaip jau buvo minėta, nusakomas Elektroninių ryšių įstatymu. Apskričių visuomenės sveikatos

centrai atlieka mobiliojo ryšio bazinių stočių projektų derinimą, dalyvauja statybos leidimų

išdavimo statiniams komisijoje, organizuoja matavimus apskrityje.

Lietuvoje yra nustatyta elektroninių ryšių reguliavimo informacijos apie elektromagnetinę

spinduliuotę kaupimo tvarka ir sistema. Šiuo metu vadovaujamasi Lietuvos Respublikos

elektroninių ryšių įstatymu. Šio įstatymo 12 straipsnio 9-oji dalis nusako Lietuvos Respublikos

institucijų bendradarbiavimą: Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas,

susijusias su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo

tarnyba. Sveikatos apsaugos ministerija keičiasi su Ryšių reguliavimo tarnyba informacija, susijusia

su higienos normomis, turinčiomis ryšių su elektromagnetinio spinduliavimo normomis. Valstybinė

visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba, vykdydama savo funkcijas, susijusias su

elektromagnetinio spinduliavimo normų prieţiūra, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo tarnyba, taip

pat su šia institucija keičiasi susijusia informacija.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos vykdo į šalies rinką

vartotojams tiekiamiems ne maisto gaminiams, tarp jų ir elektromagnetinę spinduliuotę

skleidţiantiems prietaisams (kompiuterių, soliariumų, mobiliųjų telefonų ir kt.) atitikties teisės aktų

reikalavimams kontrolę, vadovaudamasi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio

ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 16 d.

nutarimu Nr. 4-693 (Žin., 2010, Nr. 111-5666), 9.1 ir 9.11 punktais bei tiria vartotojų skundus dėl

produktų, kurie neatitinka privalomųjų ir (ar) deklaruojamųjų reikalavimų.

Elektromagnetiniai laukai yra plačiai paplitę gyvenamojoje ir darbo aplinkoje, todėl ir

dirbantiesiems, ir gyventojams poveikis yra neabejotinas. Kaip minėta, Lietuvoje veikia keletas

struktūrinių organizacijų, kurios vienu ar kitu aspektu atsakingos uţ nejonizuojančiosios

spinduliuotės įrenginių ir jų skleidţiamos spinduliuotės darbo ir gyvenamojoje aplinkoje

sklaidą. Minėtosios struktūros yra pasiekusios gerą dalykinį ir organizacinį lygį, tačiau, mūsų

69

manymu, jų veiklos efektyvumas būtų didesnis, jeigu jos sudarytų vieningą, centralizuotą

organizaciją, kuriai vadovautų viena iš šių institucijų, t.y. tikslinga būtų elektromagnetinių

laukų valdymą centralizuoti.

70

4. EML valdymą reglamentuojančių norminių dokumentų, sveikatos stiprinimo ar saugos

priemonių efektyvaus taikymo įgyvendinimas

Europos Sąjungoje elektromagnetinės spinduliuotės poveikį reglamentuoja šie teisės

aktai:

– Europos Tarybos 1999 m. liepos 12 d. Rekomendacija 1999/519/EC dėl

elektromagnetinių laukų (nuo 0 iki 300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo (OJ 1999 L

199, p. 59);

– Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. balandţio 29 d. Direktyva 2004/40/EC dėl

minimalių saugos ir sveikatos reikalavimų apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios

dėl fizikinių veiksnių (elektromagnetinis laukas), Lietuvos Respublikoje (toliau – LR)

perkelta į Darbuotojų apsaugos nuo elektromagnetinio lauko keliamos rizikos nuostatus

(Ţin., 2006, Nr. 47-1691; 2008, Nr. 53-1990), įsigaliosiančius nuo 2012 m. balandţio 30

d. (numatytas atidėjimas iki 2013 m. spalio 31 d.);

– Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2006/25/EB dėl minimalių saugos ir sveikatos

reikalavimų apsaugant darbuotojus nuo rizikos, kylančios dėl fizikinių veiksnių

(optinė/lazerinė radiacija), kuri LR perkelta į Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatus. Darbuotojų apsaugos nuo dirbtinės optinės

spinduliuotės keliamos rizikos nuostatų reikalavimai taikomi bet kuriai darbuotojų

veiklai, bet kurios ekonominės veiklos įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose

organizacinėse struktūrose. Nuostatų tikslas – apsaugoti darbuotojus nuo rizikos jų

sveikatai ir saugai dėl neigiamo dirbtinės optinės spinduliuotės poveikio akims ir odai

(Ţin., 2007, Nr. 136–5540).

Lietuvos Respublikoje elektromagnetinės spinduliuotės ribinės vertės bei

radiotechninių objektų ir elektromagnetinę spinduliuotę skleidţiančių šaltinių įrengimas ir jų

naudojimas reglamentuojamas šiais teisės aktais:

– Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu (Ţin., 2002, Nr. 56-2225;

2007, Nr. 64-2455; 2010, Nr. 57-2809), pagal kurio 15 straipsnio 1 dalies 6 punktą

Valstybinė visuomenės sveikatos prieţiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos

ir jai pavaldţios teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos vykdo

radiotechninių objektų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, sveikatos

apsaugos ministro nustatyta tvarka derina ūkio subjektų pateiktus radiotechninės dalies

projektus ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos planus;

– Elektroninių ryšių įstatymu (Ţin., 2004, Nr. 69-2382), kurio 12 straipsnio 9 dalyje

nurodoma, kad Sveikatos apsaugos ministerija, nustatydama higienos normas, susijusias

71

su elektromagnetinio spinduliavimo normomis, konsultuojasi su Ryšių reguliavimo

tarnyba;

– Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu

(Ţin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092), kurio 1 priedo 8.6 punkte numatyta

privalomai vertinti oro uostų ar aerodromų įrengimą (kai kilimo ir tūpimo takas – 2100

m arba ilgesnis). Oro uostai įrengiami su elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniu –

radaru, skirtu palaikyti ryšį su kylančiais ir besileidţiančiais lėktuvais, 8.8 punkte

numatyta privalomai vertinti antţeminių elektros perdavimo linijų tiesimą (kai įtampa –

110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų), 2 priedo 10.1 punkte

numatyta atlikti atranką dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo, planuojant

antţeminių elektros perdavimo linijų tiesimą (kai įtampa ţemesnė kaip 110 kV, o linijos

trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km). 10.5 punktu numatyta atlikti atranką dėl

privalomo poveikio aplinkai vertinimo planuojant oro uostų ar aerodromų įrengimą (kai

kilimo ir tūpimo takas trumpesnis kaip 2 100 m). Oro uostai įrengiami su

elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių radaru, skirtu palaikyti ryšį su kylančiais ir

besileidţiančiais lėktuvais, 11.17 punktu numatyta atlikti atranką dėl privalomo poveikio

aplinkai vertinimo planuojant televizijos, radijo stočių, radarų įrengimą (kai bendras

siųstuvų galingumas – 20 kW ir daugiau);

– Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Ţin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853;

2004, Nr. 103-3755; 2010, Nr. 15-701) 61 straipsnio 4 dalies 6 punkte nurodyta, kad

mokyklos vadovas kartu su mokyklos taryba sprendţia, ar leisti ant mokyklos pastatų ar

mokyklos teritorijoje statyti radijo stotis įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Elektroninių

ryšių įstatymo 3 straipsnio 42 dalį „radijo stotis“ –vienas arba keli siųstuvai ar imtuvai

arba siųstuvų ir imtuvų, kurių reikia tam tikroje vietoje radijo ryšio tarnybų veiklai

vykdyti, visuma, t. y. televizijos, radijo, judriojo radijo ryšių sistemų ar viešojo bevielio

tinklo „Wimax“ bazinių stočių telekomunikacinė įranga.

– Vadovaujantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Ţin., 2000, Nr.56-1639;

2001, Nr.91-3187) 8 straipsniu, sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo

objektų rekonstravimo, tarp jų ir dėl telekomunikacijų įrangos, nesusijusių su įstatymų ir

kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir prieţiūros reikalavimais,

priima bendrijos narių susirinkimas ar bendrijos valdyba bendrijos įstatų nustatyta

tvarka. Jei bendrija neįsteigta, sprendimą priima daugiabučio namo patalpų savininkų

susirinkimas daugiau kaip pusės patalpų savininkų balsų dauguma.

– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. geguţės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl

Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų“ (Ţin., 1992, Nr. 22-652), kuriame

72

nustatyta ryšių linijų apsaugos zonų prieţiūros tvarka, jas priţiūrinčių įmonių techninių

darbuotojų teisės (nutarimo dalies „Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos“ 1,

2 punktai), taip pat elektros linijų apsaugos zonos nustatymo tvarka, eksploatavimo

aprašas (nutarimo dalies „Specialiosios ţemės ir miško naudojimo sąlygos“ 18–22

punktai);

– Lietuvos higienos norma HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir

gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10

kHz – 300 GHz radijo dažnių juostoje“ (Ţin., 2011, Nr. 29-1374, Nr. 39-1896);

– Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės

spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašas (Ţin., 2011, Nr. 31-1506, Nr.

39-1896);

– Elektrostatinio lauko stiprio leidžiamų lygių nustatymo darbo vietose taisyklės (Ţin.,

2001, Nr. 10-302);

– Elektromagnetinio lauko stiprio matavimo radijo stebėsenos stotyse taisyklės (9 kHz-40

GHz) (Ţin., 2005, Nr. 45-1496), kurios reglamentuoja matavimų metodus, naudojamus

Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybos tarnautojams matuojant radijo

siųstuvų sukeliamo elektromagnetinio lauko elektrinės dedamosios stiprį atliekant radijo

stebėseną radijo daţnių juostoje nuo 9 kHz iki 40 GHz (Ţin., 2005, Nr. 1V-311);

– Lietuvos higienos norma HN 110:2001 „Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinis

laukas darbo vietose. Parametrų leidžiamos skaitinės vertės ir matavimo reikalavimai“

(Ţin., 2002, Nr. 5-195);

– Lietuvos higienos norma HN 75:2010 „Įstaiga, vykdanti ikimokyklinio ir (ar)

priešmokyklinio ugdymo programą. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Ţin.,

2010, Nr. 50-2454);

– Lietuvos higienos norma HN 21:2010 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos

saugos reikalavimai“ (Ţin., 2010, Nr. 14-678);

– Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos

reikalavimai“, kurioje nustatyti dirbančiųjų su vaizdo terminalais darbo aplinkos, vaizdo

terminalo įrenginių, darbo ir poilsio reţimo saugos ir sveikatos reikalavimai. Ši higienos

norma netaikoma kompiuterių sistemoms transporto priemonėse ir mechanizmų

vairuotojų arba valdymo kabinose, visuomeninės paskirties kompiuterių sistemoms,

kilnojamosioms sistemoms, kurios darbo vietoje naudojamos ne visą darbo dieną,

skaičiuotuvams, kasos aparatams ir kitiems įrenginiams, kurių nedidelė informacinė

apimtis ir maţų matmenų vaizduoklis bei įprastos konstrukcijos rašomosioms

mašinėlėms (mašinėlėms su ekranais) (Ţin., 2004, Nr.32-1027; 2005, Nr. 151-5566);

73

– Lietuvos higienos norma HN 18:2007 „Viešojo naudojimo kompiuterinių tinklų prieigos

taškai: sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nustatyti pagrindiniai viešojo naudojimo

kompiuterinių tinklų prieigos taškų įrengimo, kompiuterinės įrangos, vartotojų

naudojimosi kompiuteriais sveikatos saugos reikalavimai. Norma taikoma naujai

projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, įrengiamiems ir veikiantiems

viešojo naudojimo kompiuterinių tinklų prieigos taškams, teisės aktų nustatyta tvarka

teikiantiems informacijos perdavimo viešojo naudojimo kompiuterių tinklais arba

prieigos prie šių tinklų paslaugas, naudojamas informacijos paieškai, laisvalaikiui

nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Ši higienos norma netaikoma mokyklų

informacinių technologijų kabinetams, mokyklų bibliotekoms ir jų informaciniams

centrams (Ţin., 2007, Nr. 96-3895, Nr. 112-4577);

– Techninė norma TN 01:1998 „Displėjai. Didžiausi leidžiami spinduliuojamo

elektromagnetinio lauko lygiai“, kurioje nustatytos displėjų elektromagnetinio

spinduliavimo maksimaliai leistinos reikšmės projektuojant, gaminant, eksploatuojant ir

sertifikuojant displėjus (normoje nustatyti tiek vaizdo displėjų, tiek skystakristalių

displėjų elektromagnetinio lauko lygiai) (Ţin., 1998, Nr. 58-1631);

– Lietuvos higienos norma HN 71:2009 „Soliariumai. Sveikatos saugos reikalavimai“,

kuri nustato pagrindinius soliariumų paslaugų sveikatos saugos reikalavimus. Ši higienos

norma yra privaloma visiems fiziniams, juridiniams asmenims ir juridinių asmenų ar kitų

organizacijų, įsisteigusių Europos Sąjungos valstybėse narėse ir kitose Europos

ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusiose valstybėse, filialams projektuojantiems,

statantiems, įrengiantiems, rekonstruojantiems statinius ir patalpas, kuriose teikiamos

soliariumų paslaugos, paslaugų teikėjams bei kontroliuojančiosioms institucijoms.

Higienos norma netaikoma soliariumams, naudojamiems gydymo tikslams (Ţin., 2009,

Nr. 83-3453; 2010, Nr. 93-4929).

Moksliškai pagrįstos EML normuojančios vertės Lietuvoje ir kitose šalyse.

Elektromagnetinį spinduliavimą, be natūralių, gamtoje egzistuojančių elektromagnetinio lauko

šaltinių, aplinkoje skleidţia įvairios paskirties ţmogaus veiklos sukurti radiotechniniai įrenginiai ir

prietaisai. Visų elektromagnetinių šaltinių spinduliavimas aplinkoje sukuria ţemo ir aukšto radijo

daţnio (toliau – RD) elektromagnetinius laukus, todėl aplinkoje egzistuoja pastovus energetinis

fonas. Pagrindiniai foninės EML spinduliuotės šaltiniai gyvenamojoje aplinkoje (gyvenamoji

aplinka, kaip apibrėţta HN 80:2011 yra gyvenamųjų pastatų ir visuomeninės paskirties pastatų

patalpos (įskaitant balkonus, lodţijas ir terasas) bei šių pastatų aplinka, apimanti nurodytiems

74

pastatams priklausančių ţemės sklypų ribas), kur ţmones veikia arba gali veikti elektromagnetinis

laukas yra:

elektros laidai, skydai elektros skaitikliams, kištukiniai lizdai, jungikliai, šviestuvai,

kondicionieriai, visa buitine technika, t.y. mikrobangų krosnelės, šaldytuvai, televizoriai,

radijo imtuvai, jų tinklo laidai ir pan. bei elektroninė technika, transportas su elektros

pavara, geleţinkelio transportas (ţemo, pramoninio 50 Hz daţnio sritis);

kompiuterinės įrangos skleidţiami elektromagnetiniai laukai (5 Hz–400 kHz daţnio sritis);

radiotechninės paskirties generatoriai – siųstuvai (radiofoniniai, televizijos, radiolokaciniai,

radijo ryšio ir kitos paskirties siųstuvai), mobiliųjų telefonų naudojimas ir pan. (aukštesnio,

kaip 50 MHz daţnio šaltiniai)

Elektromagnetiniai laukai, kuriuos skleidţia įvairūs elektros ir elektroniniai prietaisai bei

įtaisai, daro poveikį visuomenei. Skiriamos dvi elektromagnetinių laukų poveikio rūšys – šiluminis

(terminis) ir nešiluminis (aterminis). Šiluminis poveikis ţmogaus organizmui ţinomas jau seniai

(apie 100 metų). Jis pastebimas esant aukštų daţnių diapazonui (50 MHz – 2 GHz) ir nepasiţymi

akumuliuojančiu poveikiu, t. y. esant kartotiniam ar ilgalaikiam veikimui poveikis nėra kaupiamas.

Nešiluminio poveikio (esant tokiems laukams, kurių stiprumo nepakanka ląstelėms įšildyti) ţala

ţmogaus organizmui nėra visiškai aiški ir įrodyta. Tačiau, kai kurie mokslininkai tvirtina, kad ypač

ţemų daţnių srityje (pavyzdţiui elektros tinklo daţnyje – 50 Hz–60 Hz) šis poveikis gali būti

ţymus. Tai paaiškinama tuo, kad ţemo daţnio laukai ţmogaus kūne indukuoja elektros sroves,

kurios ir yra potencialus „blogio” šaltinis. Net ir silpnos srovės ląstelėms yra „signalai”, kurie gali

ne tik paveikti ląstelių funkcijas, bet ir pakenkti imuninei sistemai.

Įprastomis sąlygomis įvertinti biologinį elektromagnetinio lauko poveikį sudėtinga, nes

specialistai susiduria su medicininiais, biologiniais, techniniais, ekonominiais ir netgi socialiniais

bei psichologiniais aspektais. Normuojant įvertinami reikšmingi biologiniai efektai ir jų pagrindu

nustatomas ryšys tarp elektromagnetinės spinduliuotės parametrų lygių ir poveikio efektų. Tokiu

būdu nustatomas elektromagnetinės spinduliuotės parametrų dydis ir lygis, kurie nekenkia didţiajai

ţmonių daliai. Nustatyti rekomenduojami ir didţiausi leistini elektromagnetinio lauko energijos

lygiai charakterizuojami spinduliuotės daţniu bei poveikio trukme.

Nustatant didţiausius leidţiamus lygius, atsiţvelgiama į šiluminį ir nešiluminį

elektromagnetinio lauko bangų poveikį bei individualų organizmo jautrumą. Įvairiose pasaulio

šalyse elektromagnetinės spinduliuotes normavimo lygius, pagal didţiausias jų leidţiamas

ribas, galima skirstyti į tris grupes:

– I grupė – energijos srauto tankis iki 1 W/m2;

– II grupė – energijos srauto tankis iki 10 W/m2;

75

– III grupė – energijos srauto tankis iki 100 W/m2.

Daugelio pasaulio šalių gyventojai yra susirūpinę galimu EML keliamu pavojumi sveikatai

dėl aukštosios įtampos elektros energijos tiekimo orinių linijų, ypač dėl sparčios mobiliųjų

telekomunikacijų plėtros, t.y. šalia gyvenamųjų namų esančių mobiliojo ryšio komunikacijos

įrenginių (GSM bazinių stočių – radijo signalo perdavimo antenų) (Ahmadi et al. 2010).

4.1 pav. Elektromagnetinės pinduliuotės sklaida naudojantis mobiliuoju telefonu

Mobiliojo ryšio transliacija veikia ultraaukštųjų daţnių mikrobangų srityje (mobiliojo

ryšio komunikacijos globalinė sistema veikia 900 MHz (GSM–900) arba 1800 MHz (GSM–1800)

daţniuose) (Dubey et al. 2010). Daugeliu atvejų bazinės mobiliojo ryšio stotys montuojamos ant

gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų stogo. Kad ir kaip atrodytų keista, antena vertikaliąja

kryptimi spinduliuoja maţesnės galios elektromagnetinius laukus nei horizontaliąja

elektromagnetinės spinduliuotės pluošto sklaidos kryptimi. Pavyzdţiui, kai antenos galia – 20 W,

pastiprinimas – 17 dBi, spinduliuotės energijos srauto tankio vertė elektromagnetinės spinduliuotės

pluošto sklaidos kryptimi 50 m atstumu nuo antenos siekia 3,18 μW/cm2, 100 m – 0,796 μW/cm

2,

500 m – 0,031 μW/cm2. Tuo tarpu vertikaliąja kryptimi pastaroji yra apie 20–22 dB maţesnė, be to

dėl stogo konstrukcijos pastaroji susilpnėja dar 6–10 dB, t. y. viršutiniajame pastato aukšte siekia

tik 0,884 μW/cm2 (aplinkoje egzistuojantis, natūralus mikrobangų EML energijos srauto tankis yra

apie 10–12

μW/cm2) (Kumar 2010).

Elektromagnetinės spinduliuotės kilmę bei poveikį sveikatai yra nagrinėję daugelio šalių

specialistai. Nustatyta neigiama įtaka organizmui, ilgą laiką būnančiam elektromagnetinių spindulių

įtakoje, surinkti statistiniai duomenys apie susirgimus bei mirties atvejus tarp ţmonių, nuolat

buvusių elektromagnetinių laukų veikimo zonoje.

76

Ţmogaus kūnas, veikiamas elektromagnetinio spinduliavimo, absorbuoja (sugeria)

spinduliuotę, nes skysčiai (vanduo, kraujas ir kt.) sudaro apie 70 % ţmogaus organizmo.

Mikrobangų absorbcijos efektas ţymus kūno dalyse, kurių sudėtyje daugiau skysčių (pavyzdţiui

smegenys–vanduo sudaro apie 90 %), be to EML poveikis ryškesnis ten, kur lėtesnė skysčių

apytaka (akys, smegenys, sąnariai, širdis, pilvas ir kt.) (Kumar 2010).

Tyrimais vis daţniau pristatomas ryšys tarp mobiliojo telefono naudojimo ir smegenų vėţio

ligos vystymosi, pvz., nustatytas dėsningumas dėl padidėjusios auglių rizikos galvoje, nes mobiliojo

telefono siunčiamas signalas yra absorbuojamas giliai į smegenis, t.y. pasiekę smegenis spinduliai

prasiskverbia pro kaukolę (4.1 pav.). Spinduliuotės absorbcijos gylis priklauso nuo ţmogaus

amţiaus.

4.2 paveiksle pavaizduota GSM–900 daţnio elektromagnetinės spinduliuotės absorbcija

suaugusio ţmogaus bei 10 ir 5 metų amţiaus vaikų smegenyse (Dubey et al. 2010). Geltonas plotas

apačioje vaizduoja mobiliojo telefono vietą prie ausies. Kaip matyti iš 4.2 paveikslo,

paţeidţiamiausia yra 5 metų amţiaus vaiko kaukolė, nes spinduliuotės pluoštas apima apie 70 %

galvos dalį, tuo tarpu 10 metų amţiaus vaiko apie 50 %, suaugusiojo – 25 %. Kaip pabrėţia

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vaikai skiriasi nuo suaugusiųjų, nes turi unikalų

paţeidţiamumą, kai jie auga, vystosi ir yra labai imlūs grėsmingos aplinkos poveikiams (Dubey et

al. 2010)

Nacionalinės patariančiosios institucijos rekomenduoja imtis vis grieţtesnių priemonių

siekiant sumaţinti mobiliojo ryšio komunikacijos įrenginių bei kitų skaitmeninių bevielių sistemų,

pvz., duomenų perdavimo tinklų, EML biologinį poveikį piliečiams (Grandolfo 2009).

2007 m. rugpjūčio 31 d. nepriklausomos mokslininkų grupės pranešime apie biologinį

elektromagnetinių laukų poveikį („BioInitiative Report: A Rationale for a Biologically-based Public

Exposure Standard for Electromagnetic Fields (ELF and RF)”) teigiama, kad pagal egzistuojančius

tarptautinius standartus, kuriuose nustatyti pagrindiniai apribojimai, kontroliniai EML lygiai,

patvirtinti tarptautinės apsaugos nuo nejonizuojančiosios spinduliuotės komisijos (International

Commission for Non-ionising Radiation Protection, ICNIRP), elektros ir elektronikos inţinierių

instituto (Institute of Electrical and Electronics Engineers, Inc. (IEEE)) ir kitų nacionalinių,

tarptautinių komisijų gairėmis, nepakankamai uţtikrinta visuomenės sveikatos apsauga nuo EML

poveikio. Pranešime teigiama, kad:

EML normuojantys tarptautiniai standartai yra pagrįsti prielaida, kad tik jonizuojančioji

spinduliuotė sukelia cheminius pokyčius organizme, nors moksliniais tyrimais yra įrodyta,

kad minėtus pokyčius sukelia ir nejonizuojančioji EML spinduliuotė;

EML normuojantys tarptautiniai standartai parengti charakterizuojant tik šiluminį EML

poveikį, (poveikis charakterizuojamas savitosios energijos absorbavimo rodikliu (SAR)),

77

nors biologinis, cheminis poveikis pasireiškia dar nepasireiškus šiluminiam poveikiui

(pranešime atsiţvelgus ne tik šiluminį EML poveikį, radijo daţnio bangų spinduliuotės

diapazone pasiūlyta maksimali EML energijos srauto vertė yra 0,1 μW/m2.

a) b) c)

4.2 pav. GSM900 daţnio elektromagnetinės spinduliuotės absorbcija smegenyse: a) suaugusio ţmogaus

kaukolė; b) 10 m amţiaus vaiko kaukolė; c) 5 m amţiaus vaiko kaukolė

Ţemo bei radijo daţnio (RD) EML norminės vertės labai skiriasi įvairiose šalyse.

Pavyzdţiui, radijo GSM daţnių diapazone (esant 800–900 MHz daţniui) Rusijoje ir Italijoje

priimtina EML energijos srauto tankio vertė yra 10 μW/cm2

(0,1 W/m2), Kinijoje – 6 μW/cm

2 (0,06

W/m2); Šveicarijoje – 4 μW/cm

2 (0,04 W/m

2), JAV – 600 μW/cm

2 (6 W/m

2), Jungtinėje Karalystėje

– 450 μW/cm2

(4,5 W/m2), Indijoje – 420 μW/cm

2 (4,2 W/m

2) (Grigoriev 2010).

Europos Sąjungos mastu pagrindiniai gyventojų apsaugos nuo EML poveikio standartai yra

išdėstyti 1999 m. liepos 12 d. priimtoje ES Tarybos Rekomendacijoje (1999/519/EB) dėl

elektromagnetinių laukų (0 Hz–300 GHz) poveikio žmonėms apribojimo. Tarybos rekomendacijoje

nustatyti pagrindiniai apribojimai ir kontroliniai lygiai, kuriais siekiama patarti valstybėms narėms

ir nustatyti apsaugos nuo EML teisės aktų pagrindą.

Dauguma valstybių narių priėmė rekomendaciją, o kai kurios – teisiškai privalomas EML

poveikio gyventojams kontrolės priemones. Nors, daugumos manymu, Rekomendacijos pakanka

aukštam sveikatos apsaugos lygiui uţtikrinti, kai kurios valstybės nustatė grieţtesnes poveikio ribas

(Rekomendacijoje 1999/519/EB nurodyta, jog valstybės narės gali taikyti grieţtesnius apribojimus

nei nustatytieji). Pavyzdţiui, Graikijoje taikomos ribinės vertės (270–700 µW/cm2) yra 60–70 %

grieţtesnės, negu nurodytos Rekomendacijoje. Šveicarijoje taikomos ribinės vertės atitinka

Rekomendacijoje nurodytas ribines vertes, tik „jautriosiose zonose“ (gyvenamuosiuose pastatuose,

vaikų ţaidimo aikštelėse) ribinės vertės 9,66–10,25 karto grieţtesnės. Slovėnijoje taikomos 10

kartų grieţtesnės ribinės vertės. Belgijoje taikomos 1,95–19,3 karto grieţtesnės ribinės vertės,

tačiau tik GSM–900 ir GSM–1800 mobiliojo ryšio technologijoms. Italijoje 3–3000 MHz daţnių

78

ruoţe nustatyta EML energijos srauto tankio vertė yra 1 W/m2 (100 µW/cm

2), o „jautriosiose

zonose“ (gyvenamuosiuose namuose, mokyklose, ligoninėse, vaikų ţaidimo vietose, balkonuose,

terasose, kiemuose) – 0,1 W/m2 (10 µW/cm

2). Lenkijoje 300 MHz–300 GHz daţnių ruoţe taikoma

0,1 W/m2 (10 µW/cm

2) ribinė vertė.

Kai kurios valstybės siūlo tam tikrus Rekomendacijos pakeitimus: nustatyti grieţtesnius

EML apribojimus ir kontrolinius lygius (Suomija, Švedija ir Nyderlandai), grieţtesnius apribojimus

ir kontrolinius lygius 10 kHz–300 GHz elektromagnetiniams laukams (Lietuva), ilgalaikį ir

nešiluminį EML poveikį (Bulgarija) ir informaciją apie produktų saugą (Lenkija). Slovėnija

pabrėţia vartotojų informavimo apie nejonizuojančiąją spinduliuotę ir poveikio maţinimo būdų

svarbą, o Švedija siūlo paprastą ir ekonomišką prevencinį EML ir RD poveikio maţinimo metodą.

Nyderlandai numato imtis prevencinių priemonių dėl padidėjusios vaikų leukemijos rizikos, kurią

kelia orinių elektros energijos tiekimo linijų kuriami 50 Hz magnetiniai laukai.

Lietuvoje nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymui, higienos normų, nuostatų

įgyvendinimui priimtos organizacinės bei techninės priemonės:

įsipareigojusios, atsakingos institucijos turi atlikti atitinkamas rizikos įvertinimo procedūras

prieš licencijų išdavimą naujiems, sukeliantiems elektromagnetinius laukus įrenginiams

(rizikos įvertinimas turi būti orientuotas į prevenciją);

turi būti įdiegtos sistemos, skirtos visapusiškam ir nepertraukiamam visų, galinčių neigiamai

veikti aplinką EML šaltinių stebėjimui.

taikomi grieţti saugumo standartai elektros sistemoms, įrenginiams gyvenamuosiuose ir

visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje, pvz.: didelės įtampos energijos tiekimo

linijos ir kitos elektros instaliacijos turi būti planuojamos saugiu atstumu nuo gyvenamųjų

namų, turi būti aiškus naujų įrenginių ţymėjimas, kuriuo būtų informuojama apie

mikrobangų arba elektromagnetinių laukų egzistavimą, taip pat apie EML šaltinio siunčiamą

spinduliuotės galią bei galimą riziką sveikatai.

79

5. Elektromagnetinių laukų įvertinimas

5.1. Natūriniai EML matavimai

Natūriniai elektromagnetinių laukų matavimai gali būti atliekami dėl skirtingų

prieţasčių:

radiotechninio objekto matavimai, norint įvertinti jo skleidţiamą elektromagnetinę

spinduliuotę. Tokius matavimus reikia atlikti remiantis higienos normomis, standartais

ar kitais normatyviniais dokumentais;

elektromagnetinių laukų matavimai atliekami visuomenės, valdţios ar tiekėjų

uţsakymu. Atliekami matavimai konkrečioje vietoje (tai gali būti kambarys, balkonas,

vaikų ţaidimo aikštelė ir t. t.), identifikuojant elektromagnetinių laukų šaltinius;

palyginamieji elektromagnetinių laukų matavimai. Vienos vietovės radiotechninio

objekto skleidţiami elektromagnetiniai laukai palyginami su kitos vietovės

radiotechniniu objektu;

moksliniai elektromagnetinių laukų tyrimai. Tai būtų monitoringo tipo ilgalaikiai

matavimai, kai pasirenkamos matavimo vietos, kur daţniausiai būna ţmonės ir

duomenys naudojami epidemiologinėms studijoms (Bergqvist et al. 2001).

Atliekant natūrinius elektromagnetinių laukų matavimus svarbiausia tinkamai numatyti

matavimo vietas. Vienas iš svarbiausių etapų – tai įvertinti, kur elektromagnetinio lauko vertės bus

didţiausios. Tai galima padaryti remiantis orto-foto nuotraukomis, įvairiais ţemėlapiais ar

modeliavimo programomis. Naudojantis elektromagnetinių laukų matuokliais išmatuoti tiriamąsias

teritorijas, detalizuojant ir išsirenkant zonas, kur elektromagnetinių laukų vertės yra didţiausios.

Vietovė, kurioje numatomi matavimai, turi būti atvira ir joje tiesiogiai matoma radiotechninio

objekto antena.

Išsirinkus pagrindinį elektromagnetinių laukų matavimo tašką, reikia dar išsirinkti 4

pagrindiniam taškui artimus taškus. Kaip parodyta 5.1 paveiksle, pagrindinis taškas turi

reprezentuoti aukščiausias elektromagnetinio lauko vertes, kiti taškai – ţemesnes vertes, nei kad

pagrindinis taškas. Matuojant praktiškai labai sunku įgyvendinti tokią simetrišką matavimo schemą.

80

5.1 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo schema (vaizdas iš viršaus)

5.2 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo schema (vaizdas iš šono)

Norint tinkamai įvertinti elektromagnetinį lauką, matavimus reikia atlikti apie 1,1 m, 1,5 m

ir 1,7 m aukštyje nuo ţemės paviršiaus (5.2 pav.). Kiekviename aukštyje matuojama po 3 kartus, o

rezultatu laikomas aritmetinis šių matavimų energijos srauto tankio verčių vidurkis.

Atliekant matavimus reikalingos ir rezultatų neapibrėţčių skaičiavimo procedūros įvertinant

prietaiso tikslumo klasę, izotropiškumą, linijiškumą, aplinkos temperatūrą ir santykinį drėgnį,

ţmogaus kūno įtaką ir t. t.

Nustačius, kad elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų leidţiamas lygis viršytas,

operatorius privalo nedelsdamas nutraukti radiotechninio objekto naudojimą arba elektromagnetinio

lauko intensyvumo lygį sumaţinti iki nustatytų dydţių.

Natūrinių elektromagnetinių laukų matavimo rezultatas priklauso nuo atstumo iki

radiotechninio šaltinio. Tolstant nuo EML šaltinio elektromagnetinį lauką apibūdina trys

zonos (5.3 pav.).

81

5.3 pav. Elektromagnetinio lauko zonos

Artimojoje zonoje elektrinio lauko stipris (V/m) ir magnetinio lauko stipris (A/m)

matuojami atskirai. Šioje zonoje elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio (µW/cm2)

matavimai būtų netikslūs, nes gauti rezultatai neatspindėtų realios padėties.

Frenelio zona yra elipsoidas jungiantis dvi antenas. Frenelio zonoje matuojami elektrinio

lauko stipris (V/m) ir magnetinio lauko stipris (A/m) arba elektromagnetinio lauko energijos srauto

tankio (µW/cm2), priklausomai nuo matuojamojo taško atstumo nuo antenos.

Didţiausias Frenelio zonos spindulys r yra pusiaukelėje tarp antenų (r=max, kai d/2,

atstumas tarp antenų d) (5.4 pav.) (Frenelio zonos 2011).

5.4 pav. Frenelio zona

82

Didţiausią Frenelio zonos skerspjūvio spindulį galima apskaičiuoti pagal supaprastintą

formulę:

f

dr

432,17 , (5.3)

čia: r – spindulys, m; d – atstumas, km; f – daţnis, GHz

Matavimo prietaisai. Radiotechninio objekto elektromagnetinės spinduliuotės matavimai

atliekami elektromagnetinių laukų matuokliais, gamintojo numatytais matuoti radijo daţnių

juostose, kuriose veikia radiotechninis objektas.

Svarbiausi elektromagnetinių laukų matavimo prietaisų parametrai:

Darbo daţnių diapazonas;

Jautris;

Dinaminis diapazonas;

Tikslumas;

Greitaeigiškumas;

Inertiškumas.

Matuoklio darbo daţnių diapazonas turi atitikti diapazoną, kuriame gali veikti pavojų

keliantys spinduliavimo šaltiniai, t.y. nuo nulinio daţnio iki optinių bangų. Nėra prietaiso

aprėpiančio tokį platų diapazoną. Daţniausiai konstruojami matuokliai ir prie jų naudojami atskiri

zondai skirtingiems diapazonams: 5 Hz–400 kHz (jie paprastai naudojami matuoti 50 Hz daţnio

laukus), 100 kHz–3 GHz, 100 kHz–6 GHz, 3 MHz–18 GHz, 300 MHz–50 GHz, 100 MHz–60 GHz

(naudojami aukšto daţnio elektromagnetiniams laukams matuoti).

Prietaiso jautris garantuoja preciziškus matavimus, ypač kai atliekami palyginamieji

matavimai. Tokius matavimus geriausia atlikti su prietaisu, kuris elektrinį lauko stiprį matuoja nuo

0,01 V/m, magnetinio lauko stiprį matuoja nuo 0,01 mA/m, elektromagnetinio lauko energijos

srauto tankį – nuo 0,001 mW/m2 arba 0,1 nW/cm

2.

Kuo didesnis dinaminis diapazonas, tuo platesniu intervalu gali būti išmatuotas

elektromagnetinio lauko intensyvumas. Šis dydis susijęs su prietaiso atsparumu perkrovoms. Jis

nusakomas santykiu (decibelais) didţiausio signalo ir signalo ant prietaiso jautraus elemento

(detektoriaus), kuris prietaiso dar nesugadina. Tai svarbu todėl, kad daţnai matuojamo lauko stipris

yra neţinomas, todėl prietaisas turi būti „pasiruošęs“ galimoms perkrovoms, kai reikia išmatuoti

daug didesnio stiprio laukus, kuriems prietaisas yra nepritaikytas. Tinkamiausias dinaminis

prietaiso diapazonas: elektrinio lauko stipriui 0,01 V/m–100 kV/m; magnetinio lauko stipriui 0,01

83

mA/m – 250 A/m; elektromagnetinio lauko energijos srauto tankiui 0,001 mW/m2–25,00 MW/m

2;

elektromagnetinio lauko energijos srauto tankiui 0,1 nW/cm2–2,5 kW/m

2.

Aukštas matavimų tikslumas gaunamas tik naudojant sudėtingą, brangų prietaisą, uţtikrinant

ypatingas matavimo sąlygas (eliminuojant šalutinius veiksnius). Realioje vietovėje

elektromagnetinio lauko intensyvumas yra atsitiktinė koordinačių funkcija. Lauko parametrai

kuriame nors vietovės taške dar maţai ką reiškia. Reikia ţinoti lauko parametrus daugelyje taškų,

taigi reikia atlikti daug matavimų. Čia svarbu turėti greitaveikę ar automatizuotą matavimo

aparatūrą, o tai savo ruoţtu priklauso nuo aparatūros funkcinių ir konstrukcinių sprendimų. Tobula

dideliu veikos spartumu pasiţyminčia aparatūra galima atlikti 500–1000 matavimų per valandą.

Matuoklio inertiškumas – tai dydis, proporcingas trukmei, kuria elektromagnetinis laukas

turi veikti matuoklį, kad matuojamasis parametras būtų uţfiksuotas reikiamu tikslumu. Tai labai

svarbu, kai norima išmatuoti besisukančių ar svyruojančių antenų (pvz., radiolokatorių)

spinduliuojamą lauką. Taikant šiuolaikinius prietaisus, charakteringa inertiškumo trukmė siekia iki

1 μs.

Buitinių prietaisų EML matavimas. Pagrindiniai matavimo ypatumai: kadangi EML

(elektromagnetinis laukas) smarkiai padidėja artėjant prie spinduliavimo šaltinio, pastarąjį padeda

nustatyti didţiausios spinduliuotės erdvėje paieška. Kadangi elektromagnetinės bangos gali apeiti ar

kitaip sąveikauti su pasitaikiusia jų kelyje didele kliūtimi, išorinį (esantį ne patalpoje) EML šaltinį

geriausia nustatyti pastato išorėje.

Matuojant elektrinį lauką prietaisą reikėtų laikyti patogioje pozicijoje savo kūno atţvilgiu,

maţdaug juosmens aukštyje. Kadangi kūnas daro įtaką EML sklidimui, tai leis maţiausiai pasikeisti

prietaiso padėčiai kūno atţvilgiu, atliekant matavimus įvairiose prietaiso padėtyse. Patalpoje esantys

kiti asmenys turėtų būtų uţ prietaiso ir uţ matuojančiojo nugaros. Atliekant matavimus

rekomenduojama:

atsistoti patalpos centre. Matuoti visomis kryptimis – truputėlį pasisukus, prietaisą

orientuoti kryptimis aukštyn – į priekį, – į dešinę. Taip matuodami, apsisukdami aplinkui –

nustatysime didţiausios EML spinduliuotės kryptį (arba kokia kryptimi / iš kur EML

patenka į patalpą);

judėdami didţiausio intensyvumo kryptimi, nustatysime didţiausio EML spinduliavimo

šaltinio vietą;

vietose, kuriose ţmonės praleidţia daugiausia laiko (poilsio ir darbo vietos), EML reikia

matuoti visomis kryptimis. Miegamosiose patalpose matuojant EML reikia įvertinti visus

galimus EML šaltinius miego (nakties) metu.

84

Matuojant magnetinį lauką rekomenduojama apeiti su matuokliu vietas patalpoje, kur

ţmonės praleidţia daugiausia laiko. Nėra būtina lauką matuoti visomis kryptimis erdvėje

(apsisukant stovint vietoje), uţtenka atlikti matavimus įvairiose prietaiso padėtyse, kaip parodyta

5.5 pav.: nustatant pasirinkto objekto didţiausią magnetinį lauką, prietaisą orientuoti lėtai įvairiomis

galimomis kryptimis. Prietaiso padėtis esant uţfiksuotam didţiausiam laukui dar vadinama

„rezultatyvine“ padėtimi. Po staigaus judesio prietaisu jo rodmenys atsinaujina per 2 sekundes

(Elektromagnetinio uţterštumo...2011).

5.5 pav. Galima EML matuoklio padėtis matavimo metu

Monitorių elektrinių ir magnetinių laukų stiprio matavimui turi būti naudojami prietaisai,

uţtikrinantys matavimus dviejuose daţnių diapazonuose: 5 Hz–2000 Hz ir 2 kHz–400 kHz.

Matavimai vykdomi normaliomis aplinkos sąlygomis, tačiau elektromagnetinių laukų fonas – kitų

85

šaltinių (ne vaizduoklių) spinduliuojamas elektromagnetinis laukas – neturi viršyti standarte

nurodytų lygių. Matuojant elektrinį lauką, fonas neturi viršyti 2 V/m I diapazone ir 0,2 V/m II

diapazone, o matuojant magnetinį lauką – 30 nT I diapazone ir 5 nT II diapazone (TN 01:1998).

Vaizduoklių elektrinio ir magnetinio laukų stiprio matavimai atliekami pagal toliau pateiktą

schemą (5.6 pav.).

5.6 pav. Elektrinio ir magnetinio laukų matavimo vietų parinkimas

Matavimo prietaisas pastatomas taip, kad displėjaus ekrano centras sutaptų su matavimo

prietaiso zondo galvutės centru ir yra atitraukiamas 50 cm atstumu nuo ekrano paviršiaus.

Atlikus pirmąjį matavimą, displėjus sukamas apie savo geometrinę ašį. Matavimo prietaiso

rodmenys fiksuojami kas 22,5o, matuojant kintamą elektrinį lauką ir kintamą magnetinį lauką.

Magnetinio ir elektrinio lauko matavimai kartojami, keičiant matavimo prietaiso aukštį – 30 cm

pakeliant aukštyn ir 30 cm nuleidţiant ţemyn.

5.2. EML modeliavimo metodai

Veikiančio objekto kuriamų elektromagnetinių laukų stiprumą galima išmatuoti.

Orientacines elektromagnetinių laukų stiprumo vertes galima sumodeliuoti naudojant įvairias

programas. Elektromagnetinių laukų modeliavimas – tai objekto, skleidţiančio

elektromagnetinius laukus, kuriuos nepatogu arba neįmanoma tyrinėti normaliomis sąlygomis,

tyrimas naudojantis jų sklidimo modeliais. Svarbu pasirinkti tokį modelį, kuris leistų suprasti

modeliuojamo elektromagnetinio lauko esmines savybes, jo struktūrą, raidos dėsningumus ir sąveiką

su aplinka. Tinkamai sukurtas modelis padeda ne tik valdyti elektromagnetinius objekto laukus, bet

86

ir numatyti valdymo (t. y. poveikio kitam objektui ar aplinkai) tiesiogines ir netiesiogines pasekmes.

Modeliavimas būtinas tiek esamiems objektams, tiek naujai projektuojamiems. Modeliuojant

galima numatyti sąlygas, kurioms esant elektromagnetinis laukas yra reikiamo dydţio, bet dar

neviršija leidţiamų normų.

Modeliuojant būtina įvertinti siųstuvo galią, daţnį, siųstuvo ar imtuvo aukštį bei teritorijos

atvirumą, reljefą, pastatų aukštį, atstumą tarp pastatų, kampą signalo sklidimo krypties atţvilgiu,

signalo difrakcijos nuo pastatų stogų ir atspindţių įtaką, darbo bangos ilgį, antenos kryptingumą ir

kitus parametrus (5.7 pav.).

5.7 pav. Antenos A spinduliuojamojo srauto radimas taške B įvertinant vietovės reljefą: L – tiesioginio kelio

nuo A iki B atstumo projekcija; dh – aukščių skirtumas tarp taško B ir antenos; θ – kampas; h1 – antenos

fazinio centro aukštis virš ţemės paviršiaus; P1 ir P2 – elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis

nagrinėjamuosiuose taškuose; hr – reljefo pokytis; R – atstumas nuo antenos fazinio centro A iki stebimo

taško B

Į stebimą erdvės tašką B atsklinda tiesioginis ir nuo ţemės atspindėtas elektromagnetinis

laukas. Elektromagnetinio lauko srauto tankio intensyvumas S priklauso nuo taško B padėties

kryptinės diagramos F(θ) atţvilgių. Kai antena yra kryptinė, didinant kampą θ elektromagnetinio

lauko intensyvumas maţėja. Todėl elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis taške P2 yra

galingesnis nei taške P1. L – atstumas nuo antenos spinduliavimo centro A projekcijos į ţemės

paviršių iki taško B projekcijos, išreiškiamas kaip tiesioginio kelio nuo A iki B projekcija. dh –

atstumas nuo taško B iki antenos kryptinės diagramos maksimumo linijos. Šis dydis yra

priklausomas nuo reljefo aukščio pokyčio antenos pagrindo atţvilgiu. Kadangi kiekviename taške,

nutolusiame tam tikra kryptimi nuo antenos atstumu L, reljefo pokytis bus susietas su tuo tašku,

kampas θ pasirinktajai krypčiai ir reljefui priklauso tik nuo atstumo L. Tuomet elektromagnetinio

87

lauko srauto tankis taip pat tampa proporcingas atstumui L. Šio sąryšio radimas būtinas, norit

išanalizuoti elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį, kintant reljefui (Maceika 2008).

Kai antena iškelta aukštai virš aplinkinių namų stogų, elektromagnetinių laukų sklaida ir

uţlinkimas uţ kliūčių įvertinamas atsiţvelgiant ir į pastatų aukščius, tarpus tarp pastatų, gatvių plotį

ir orientaciją.

5.8 pav. Elektromagnetinių laukų sklaidos schema

Atviroje erdvėje elektromagnetinės bangos slopsta pagal atvirkštinio atstumo kvadrato

funkciją. Todėl kuo aukščiau yra pakeliama bazinės stoties antena, tuo silpnesni elektromagnetiniai

laukai pasiekia paviršių. Pasiekę paviršių elektromagnetiniai laukai pradeda slopti dėl reljefo ir kitų

Ţemės dangos kliūčių. Sklidimo aplinka antţeminėje dalyje yra blogesnė nei atviroje erdvėje. Tarp

bazinės stoties ir mobiliojo ryšio vartotojo daţnai yra kliūčių.

Elektromagnetinis laukas sklinda tiek tiesioginėmis, tiek netiesioginėmis trajektorijomis.

Zonos, kurias pasiekia tiesioginėmis trajektorijomis sklindantys elektromagnetiniai laukai yra

vadinamos tiesioginio matomumo zonomis. Tiesioginėmis trajektorijomis sklindančių

elektromagnetinių laukų nepasiekiamos zonos vadinamos netiesioginio matomumo zonomis. Jas

pasiekia tik nuo įvairių objektų, tokių kaip pastatai, medţiai ar kalnai, atsispindėję

elektromagnetiniai laukai (5.8 pav.).

88

5.9 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio slopimo pavyzdţiai

Elektromagnetinių bangų sklidimui didelės įtakos turi augmenija, medinės bei gelţbetoninės

konstrukcijos ir pan. Kuo daţnis yra didesnis, tuo kliūtys labiau slopina elektromagnetinį lauką (5.9

pav.).

Teoriškai nagrinėjant elektromagnetinių laukų sklidimo procesą, pirmiausia tas procesas

aprašomas diferencialinėmis lygtimis ir apribojamas vienareikšmiškumo sąlygomis. Išsprendus

diferencialines lygtis, gaunamas funkcinis ryšys tarp kintamųjų dydţių, apibūdinančių

elektromagnetinių laukų sklidimo procesą.

EML įvertinimo modeliuojant pavyzdţiai. Elektromagnetinių laukų modeliavimas

pagrįstas baigtinių skirtumų laiko srities metodu. Remiantis baigtinių skirtumų laiko srities metodu,

sukurta nemaţa universalios programinės įrangos, skirtos elektromagnetinių laukų analizei,

modeliavimui ir projektavimui: FIDELITY, REMS, XFDTD, SEMCAD, emGine Environment

(TM), Concerto, „CST“ MWS, Cellular Expert (CE), MSC Cell Tool v2, Satimo (5.1 lentelė).

Satimo ir Cellular Expert (CE) elektromagnetinių laukų modeliavimo programos galėtų būti

taikomos Lietuvoje, nes tai programos su numatyta galimybe naudoti 3D GIS duomenis (Lietuvos

ţemėlapius) su plačiu antenų modelių, naudojamų Lietuvoje pasirinkimu.

Taip pat šios programos pasiţymi galimybe įvertinti aplinkos parametrus bei kitų

radiotechninių objektų skleidţiamą spinduliuotę.

89

5.1 lentelė. Elektromagnetinių laukų modeliavimo programų palyginimas

Programos

pavadinimas 2D 3D

Galimybė

naudoti

3D GIS

duomenis

Antenų

modelių

pasirinkimo

galimybė

Aplinkos

parametrų

pasirinkimas:

medţiai,

namai, keliai

ir t.t.

Galimybė

įvertinti kitų

radiotechninių

objektų

skleidţiamą

spinduliuotę

Geometrinių

modelių

braiţymas

FIDELITY + + +

REMS + + + +

XFDTD + +

SEMCAD + + +

emGine

Environment

(TM)

+ + + +

Concerto + + +

„CST“

MWS

+ + +

Cellular

Expert (CE)

+ + + + +

MSC Cell

Tool v2

+ + + +

Satimo + + + + + + +

Programiniai paketai taikomi antenoms, elektromagnetinių šaltinių kuriamam

elektromagnetiniam laukui, mikrobangų ir milimetrinių bangų grandinėms ir jų elementams

(mikrojuostelinėms linijoms, bangolaidţiams, rezonatoriams ir kitiems įtaisams), fotonikos

įtaisams, elektromagnetiniam laukui biologinėse terpėse (mobiliųjų telefonų kuriamam

elektromagnetiniam laukui ţmogaus smegenyse) ir kitiems įtaisams ir procesams modeliuoti. Tai

šiuolaikiškiausios trimačio EML modeliavimo programos.

90

5.10 pav. Elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio pasiskirstymas (Cellular Expert programa)

5.11 pav. Elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio pasiskirstymas (REMS programa)

91

5.12 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio pasiskirstymas („CST“ MWS programa) trimatėje

erdvėje aplink anteną (lygus reljefas su namais)

5.13 pav. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio pasiskirstymas trimatėje erdvėje („CST“ MWS

programa) aplink anteną (kalvotas reljefas su namais)

92

5.14 pav. FIDELITY programos modeliavimo pavyzdţiai: a) elektrinio lauko pasiskirstymas apie mobiliojo

ryšio bazines stotis; b) elektrinio lauko pasiskirstymas apie pastatus

Naudojant galingas geometrinių modelių braiţymo ir skaičiavimo kompiuterines programas

ţymiai sutrumpinama modeliavimo trukmė. Programose taikomas baigtinių integralų metodas,

kuris, įvertindamas energijos tvermės dėsnį, iš pradţių aprašo Maksvelo erdvinio tinklelio lygtis, o

po to formuoja specifines diferencialines lygtis (banginę arba Puasono). Duomenų vaizdavimo

tinkleliui apribojimų nėra: greta įprasto stačiakampio tinklelio Dekarto koordinačių sistemoje

palaikomi ir nestačiakampiai tinkleliai, pvz., tetraedrinis (Morsink 2005).

Modeliavimo privalumai ir trūkumai. Modeliavimas, kaip paţinimo įrankis, turi nemaţai

privalumų. Atliekant natūrinius eksperimentus, galima tirti elektromagnetinių laukų sklidimą.

Destrukciniai bandymai su modeliais yra daug ekonomiškesni ir techniškai paprastesni, lyginant su

bandymais, atliekamais su originalais. Modeliuojant galima kartoti eksperimentus, keisti jų sąlygas

tyrinėtojo nuoţiūra. Elektromagnetinių laukų sklaidos procesų, vykstančių mus supančioje

aplinkoje, modeliavimas yra taikomas, norint nustatyti ar numatyti elektromagnetinių laukų

sklidimą aplinkoje ir pastatuose.

Elektromagnetinių laukų modeliavimo programos leidţia suprasti ir preliminariai įvertinti

galimą elektromagnetinių laukų įtaką darbuotojams, jei spinduliavimas tiriamas darbo zonoje, ar

gyventojams, jei tiriamas spinduliavimas gyvenamųjų namų rajone. Modeliavimo, skaičiavimo ir

duomenų analizės programos palengvina ir supaprastina šį procesą. Tinkamai parinkus skaičiavimo

metodiką visus skaičiavimus atlieka programų ruošiniai, parašyti metodikoje numatytų formulių

pagrindu. Tokiu būdu skaičiavimai atliekami tiksliau ir greičiau, su galimybe gautus duomenis

pavaizduoti grafiškai. Gautų skaitinių verčių nereikia nagrinėti lentelių pavidalu ar naudoti

papildomas programas grafikams kurti. Gauti grafikai leidţia efektyviai įvertinti elektromagnetinio

lauko pasiskirstymą, nustatyti maksimalias spinduliavimo zonas.

93

Modeliavimo programos įgalina, atskirai nenagrinėjant srauto pasiskirstymo, o tik reikalingų

taškų kryptimis gauti rezultatus gyvenamųjų namų, techninių pastatų ar kitų ţmonių darbo teritorijų

zonose.

Modeliuojant konkrečią situaciją reikia įtraukti daug kintamųjų: patikslintą atspindţio nuo

grunto koeficientą, meteorologinės situacijos įtaką elektromagnetinių laukų slopinimui, atspindţių

nuo reljefo koeficientus spinduliavimo skaičiavimui šešėlio zonose, išplėsti antenos kryptinės

diagramos imčių seką, keisti antenos aukštį ir t.t. Tačiau ne visos modeliavimo programos tai

leidţia įvertinti, dėl to gali susidaryti netikslūs modeliavimo duomenys.

Atliekant būsimos ar esamos antenos ekspertizę ar kito galingo radijo bangų šaltinio

modeliavimą, skaičiuojami teoriniai elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio parametrai,

atsiţvelgiant į antenos parametrus, tačiau aplinkinį reljefą įvertinus kaip vietovę be didesnių

nelygumų. Tokiose vietose daţniausiai ir montuojamos antenos ir nors gaunami skaičiavimo

rezultatai pakankami, norint įvertinti saugumui būtinus reikalavimus, reljefo įtaka be reikalo

nuvertinama. Nuo antenos tolyn sklindanti banga sklaidosi ir atsispindėjusi nuo reljefo tam tikru

atstumu sumuojasi su pirmine banga ir sudaro maksimumą. Netolygus reljefas keičia šio

elektromagnetinio lauko maksimumo padėtį, todėl tai reikia panagrinėti atidţiau. Tad jei

sumodeliuotos reikšmės yra maţesnės uţ normų leidţiamas, vis tiek rekomenduojama jas įvertinti

eksperimentiškai (Chavannes et al. 2005).

5.3. EML įvertinimo natūriniais matavimais pavyzdţiai

Dalyvaudamos elektromagnetinio ryšio bei judriojo korinio ryšio valdyme, teritorinės

visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos organizavo 33 kontrolinius radiotechninių objektų

elektromagnetinės spinduliuotės lygių matavimus, iš jų 85 % sudarė judriojo korinio ryšio centrinių

bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės lygių matavimai.

2010 m. teritorinių visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų gauti skundai dėl

elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų sudarė beveik 10 % visų šių įstaigų

išnagrinėtų skundų. 2010 m. teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos išnagrinėjo 81

skundą dėl elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo parametrų. 3 skundai buvo pagrįsti. 80 %

išnagrinėtų skundų buvo dėl judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių, o 20 % – dėl kitų objektų,

skleidţiančių elektromagnetinę spinduliuotę. 85 % gautų skundų dėl elektromagnetinės

spinduliuotės intensyvumo parametrų pateikė gyventojai, 8 % – ūkio subjektai, 7 % – kiti.

Per 2010 m., vykdydamos tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę

(periodinę, operatyviąją ir grįţtamąją), teritorinės visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigos atliko

103 judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių patikrinimus. Patikrinimų metu 13 judriojo radijo

ryšio sistemų bazinių stočių nustatyti paţeidimai: 7 judriojo radijo ryšio sistemų bazinės stotys

94

veikė teisės aktų nustatyta tvarka su teritorinėmis visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigomis

nesuderinusios radiotechninės dalies projektų ir/ar stebėsenos planų, 3 judriojo radijo ryšio sistemų

bazinės stotys veikė neuţtikrindamos gyventojų saugos (neįrengti įspėjamieji ţenklai). Tarp visų

2010 m. nustatytų paţeidimų tik vienu atveju buvo nustatytas tuo metu galiojusioje Lietuvos

higienos normoje HN 81:2005 „Judriojo radijo ryšio bazinės stotys“, patvirtintoje Lietuvos

Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodţio 29 d. įsakymu Nr. V-1029 (Ţin., 2005,

Nr. 153-5654) (toliau – HN 81:2005), nustatytos 10 µW/cm² elektromagnetinės spinduliuotės

energijos srauto tankio ribinės vertės viršijimas gyvenamojoje aplinkoje.

Vadovaujantis teritorinių visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų 2011 m. periodinės

tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės (toliau – periodinė kontrolė) planais,

sudarytais pagal Periodinės tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu

tikrintinų objektų atrankos taisykles, patvirtintas Valstybinės visuomenės sveikatos prieţiūros

tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V-

106 (Ţin., 2010, Nr. 134-6869), 2011 m. buvo numatyta atlikti 148 judriojo radijo ryšio sistemų

bazinių stočių patikrinimus.

Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos prieţiūros laboratorijos (NVSPL) ir teritorinių

visuomenės sveikatos prieţiūros įstaigų duomenis, 2007−2009 m. prie judriojo radijo ryšio sistemų

bazinių stočių nebuvo nustatyta elektromagnetinės spinduliuotės leidţiamų verčių viršijimo.

NVSPL 2009 m. atliko 2973 matavimus prie judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių

(patikrintos 278 stotys iš 4312, t. y. 6,5 % visų stočių).

NVSPL duomenimis, 2010 m. buvo atlikti 1404 judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių

elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio matavimai ir 3 matavimų metu buvo

nustatyta, kad elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankis gyvenamojoje aplinkoje

viršijo tuo metu galiojusios HN 81:2005 nustatytą 10 µW/cm² elektromagnetinės spinduliuotės

energijos srauto tankio ribinę vertę (ţr. Priedas Nr. 1). 2 elektromagnetinės spinduliuotės energijos

srauto tankio viršijimo atvejai buvo nustatyti gyvenamojoje aplinkoje šalia vienos judriojo radijo

ryšio sistemų bazinės stoties (siekiant apsaugoti gyventojus nuo galimo elektromagnetinės

spinduliuotės poveikio, judriojo radijo ryšio bazinė stotis buvo išjungta ir išmontuota) ir 1 viršijimo

atvejis nustatytas 1 m atstumu nuo gyvenamojo korpuso, judriojo radijo ryšio sistemų bazinės

stoties apsauginėje (techninėje) zonoje.

Atlikti matavimai parodė, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio reikšmės

ţemės paviršiuje 50–300 m atstumu nuo bazinės stoties yra labai maţos ir kinta nuo <0,1 μW/cm2

iki 1,9 μW/cm2, o tai yra nuo 100 iki 5 kartų maţesnės reikšmės nei leidţiamos HN 80:2011. Taip

yra todėl, kad Maišiagalos, Riešės, Pagirių ir kitose kaimo vietovėse bazinės stotys statomos aukštai

– net iki 80 metrų aukščio. Elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio reikšmės maţėja pagal

95

kvadratinę priklausomybę laisvoje erdvėje ir didesniais atstumais, kur daţniausiai vyksta

interferencija dėl atspindţių nuo pastatų ir ţemės nelygumų. Elektromagnetinio lauko energijos

srauto tankis silpsta dar smarkiau, todėl pasiekęs ţemės paviršių siekia 0,1 μW/cm2 ir maţiau. Tose

vietose, kur bazinės stoties aukštis yra iki 30 m (Šiauliai, Tilţės g. 66 B) elektromagnetinio lauko

energijos srauto tankio reikšmės yra ţymiai didesnės ir siekia iki 1,9 μW/cm2. Šioje vietoje

didţiausias energijos srauto tankis yra ten, kur pagrindinis diagramos „lapelis“ pasiekia ţemės

paviršių, šiuo atveju tai yra teritorijoje 100 m atstumu nuo bazinės stoties. Atliktų matavimų

rezultatai butuose namų (Vivulskio g. 34, Šv. Stepono g. 5, Gerovės g. 35, 43, 16, 47, 37), ant kurių

stovi bazinės stotys, parodė, kad elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio reikšmės iki 100

kartų maţesnės, nei leidţiama HN 80:2011, ir neviršija 0,1 μW/cm2.

Antenos diagrama vertikaliojoje plokštumoje turi gana siaurą „lapelį“, nukreiptą ţemyn.

Todėl elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio vertės po bazinės stoties antena yra labai

maţos. Tad pasigirstantys nuogąstavimai, kad butuose namų, ant kurių stogų stovi bazinės stoties

antenos, elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio reikšmės yra didţiausios – nepagrįsti.

Tyrimai atlikti butuose esančiuose priešais bazinės stoties antenas parodė, kad leistinų verčių

viršijimai galimi butuose, esančiuos tame pačiame lygyje, kaip ir antena. Bazinės stoties antenos

spinduliuojamo elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio pasiskirstymas priklauso nuo

antenos kryptingumo diagramos vertikaliojoje plokštumoje. Elektromagnetinio lauko energijos

srauto tankio vertės gali būti didţiausios buto kambariuose, kurie patenka į pagrindinę antenos

aprėpties zoną (Mindaugo g. 23–41), todėl miegamajame kambaryje esant uţdaram langui

elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio reikšmės siekia 4,6 μW/ cm2, esant atviram langui

– 13,9 μW/ cm2, balkone – 16,2 μW/ cm

2. Tokiais atvejais HN 80:2011 norminės vertės yra

viršijamos apie 1,5 karto. Sumaţinus siųstuvų galią elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio

reikšmės sumaţėja apie 4 kartus: miegamajame kambaryje esant uţdaram langui – 1,3 μW/ cm2,

esant atviram langui – 2,8 μW/ cm2, balkone – 3,3 μW/ cm

2.

Elektromagnetinį lauką pastebimai ekranuoja stiklas, ant kurio yra plonytis, akimi beveik

nematomas metalų ir metalų oksidų sluoksnis, turintis savybę atspindėti elektromagnetinius

spindulius atgal į išorę: Draugystės g. 3a bute esant atviram langui nustatytas energijos srauto tankis

siekė 3,3 μW/cm2, o esant uţdarytam langui – 1 μW/cm

2.

Ne tik langai, bet ir mūro sienos, gelţbetonio perdangos ar patalpoje esantys baldai

sumaţina elektromagnetinio lauko energijos srauto tankio įsiskverbimą į pastato vidų, nes pasiţymi

gana dideliu elektromagnetinių laukų slopinimo koeficientu, uţtikrinančiu, kad dalis

elektromagnetinių laukų energijos srauto tankio bus sugerta. Matavimai atlikti Bitininkų g. 1d,

Karaliaus Mindaugo pr. 34/Daukanto g. 1 ir kituose butuose, parodė kad elektromagnetinio lauko

energijos srauto tankio reikšmės yra labai maţos ir kinta nuo <0,1 μW/cm2

iki 0,5 μW/cm2. Bazinės

96

stoties antenos sukonstruotos taip, kad elektromagnetinės bangos sklistų viena kryptimi į išorę.

Todėl spinduliuotė pro jos galinę sienelę yra labai maţa: pvz., atlikus matavimus ant Verkių g. 43

pastato stogo, ant kurio stovi bazinių stočių antenos, elektromagnetinio lauko energijos srauto

tankio vertės siekė 2,3 μW/cm2. Tai yra 4 kartus maţesnės reikšmės nei leidţiamos HN 80:2011.

Šių tyrimų rezultatai parodė, kad mobiliojo ryšio bazinių stočių sukurtas elektromagnetinio

lauko energijos srauto tankio vidurkio lygis praktiškai visose matavimo vietose siekia 0,1–

0,4 μW/cm2, t. y. jis yra iki 100 kartų maţesnis uţ mūsų šalyje leidţiamą lygį.

97

6. EML sklidimo ribų nustatymo ir tikslinimo problemų aprašymas, siūlymai

problemoms, susijusioms su EML nustatymu ir jų vertinimu, spręsti

Elektromagnetinių laukų sklidimas labai priklauso nuo radiotechninio objekto (antenos)

matmenų ir bangos ilgio. Pavyzdţiui, tolimoji zona elementariųjų antenų laukui prasideda nuo

atstumų, lygių bangos ilgio dalims, o didelėms, aštriakryptėms antenoms – tik nuo atstumų, lygių

tūkstančiams bangos ilgių. Elektromagnetinių bangų sklidimas gana nesudėtingai aprašomas

tolimojoje zonoje, tuo tarpu artimojoje zonoje bangų sudėtis komplikuota, todėl šioje zonoje

vykstančių elektromagnetinių bangų sąveikos su biologinėmis sistemomis tiek teoriniu, tiek

eksperimentiniu lygmeniu yra komplikuotas. Teoriškai zonų pasiskirstymą galima įvertinti

skaičiuojant parametrą Lz = 2D2/λ, kur D – antenos aktyviosios (spinduliuojamosios) dalies

matmenys, o λ – bangos ilgis (17 cm). Lz ţymi pereinamosios zonos nuotolį. Tada, pavyzdţiui, 1,8

m dydţio antenai, spinduliuojančiai 1,8 GHz bangos ilgio elektromagnetines bangas, parametras Lz

= 38 m. Tuo būdu atstumuose, maţesniuose uţ 38 m, galioja artimojo lauko sąlygos, o didesniuose

– tolimojo lauko sąlygos. Artimajame lauke elektrinio lauko stipris ir magnetinio lauko stipris nėra

statmeni vienas kitam, juos sudėtinga susieti su sklindančiąją elektromagnetine banga. Kuo arčiau

šaltinio, tuo šie laukai maţiau panašūs į sklindančiąją bangą, daţnai jie vadinami reaktyviaisiais

laukias arba nykstančiomis modomis. Artimojoje srityje laukai labai greitai kinta didėjant atstumui.

Tolimojoje zonoje pakanka išmatuoti tik elektrinio arba tik magnetinio lauko stiprį ir pagal

formules S =E2/377 arba S = 377 H

2 apskaičiuoti elektromagnetinio lauko energijos srauto tankį.

Tolimojoje zonoje, kur elektromagnetinis laukas yra susiformavęs į bangą, nebepriklauso nuo tuo

pačiu metu antenoje vykstančių procesų.

Norint nustatyti EML sklidimo ribas ir tikslinimo zonas konkrečioje vietovėje, reikia

tinkamai parinkti erdvinio antenų išdėstymo pagrindinius parametrus: antenų geometrinio

centro aukštį, intensyviausio spinduliavimo kryptį – azimutą bei reikiamą kryptingumo diagramos

nuosvyrį vertikaliojoje ir horizontalioje plokštumoje. Tačiau problemiška įvertinti

elektromagnetinio spinduliavimo sklaidą ribojančius pagrindinius fizinės aplinkos objektus –

reljefą, pastatus ir t. t. Taip pat sudėtinga prognozuoti elektromagnetinio lauko dydţius ant namų

fasadų, skaičiuoti suminius sklaidos dydţius iš keleto antenų.

EML sklidimo ribų nustatymui ir tikslinimui kuriamos antenos, kurių konstrukcija leidţia

keisti jų kryptingumo diagramos nuosvyrį vertikaliojoje ir horizontalioje plokštumoje tiek

mechaniškai, tiek elektriškai taip išsprendţiant problemas, susijusias su EML nustatymu.

Antenų sukuriamų elektromagnetinių laukų pasiskirstymas labai priklauso nuo antenų

kryptingumo diagramų elektrinio ir mechaninio nuosvyrio kampų. Tiksliai parinktos antenų

kryptingumo diagramos vertikaliojoje ir horizontalioje plokštumoje, esant įvairiems elektrinio

98

nuosvyrio kampams, uţtikrina, kad išmatuotos realių antenų sukuriamų EML intensyvumo

parametrų vertės bet kuriame erdvės taške nebus didesnės uţ prognozuotąsias ir tenkins higienos

normų, reglamentuojančių nejonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius, reikalavimus. Jeigu nebūtų

atsiţvelgiama į antenų elektrinio ir mechaninio nuosvyrio kampus, susidarytų EML sklidimo ribų

netikslumai (Pocius 2005).

Mobiliojo korinio ryšio tinklo planuotojas, plėsdamas ir tikslindamas sklidimo ribas,

naudojasi kataloguose arba elektronine forma pateikiamomis tipinėmis kryptingumo diagramomis.

Visos anteninių įrenginių EML sklidimo ribos ir tikslinimo zonos nustatymo aplinkoje metodikos

yra grindţiamos pačių nepalankiausių aplinkybių įvertinimu, pavyzdţiui, taikant atsargos

koeficientus dėl antenų kryptingumo diagramų netolygumo, galimų ţemės paviršiaus savybių

pokyčių dėl meteorologinių sąlygų ir pan.

6.1 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 2 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 4 laipsnių nuosvyriui

6.2 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 25 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 4 laipsnių nuosvyriui

99

6.3 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 2 m aukštyje virš ţemės, esant antenos kryptingumo

diagramos elektriniam arba mechaniniam 8 laipsnių nuosvyriui

6.4 pav. EML energijos srauto tankio pasiskirstymas 25 m aukštyje (b) virš ţemės, esant antenos

kryptingumo diagramos elektriniam arba mechaniniam 8 laipsnių nuosvyriui

Iš 6.1–6.4 paveiksluose pateikiamų duomenų matyti, kaip svarbu pasirinkti antenos

kryptingumą vertikaliojoje plokštumoje pagal tam tikrą situaciją ir kokią svarbią įtaką tai gali turėti

EML sklidimo zonoms. Iš pateiktų paveikslėlių matyti, kaip skiriasi EML energijos srauto tankio

vertės esant antenos kryptingumo diagramos elektriniam arba mechaniniam 4 laipsnių nuosvyriui ir

8 laipsnių nuosvyriui (Pocius 2005).

Galimi realių antenų atsitiktinai parinkti nuosvyriai vertikaliojoje plokštumoje iš tikrųjų,

kaip parodyta anksčiau, gali sukelti didelius EML stiprio pokyčius konkrečiame erdvės taške, taip

pat gali turėti įtakos ir aprėpties zonos nestabilumams. O tai labai svarbu prognozuojant

radiotechninio objekto EML sklidimo ribas ir tikslinimo zonas konkrečioje vietovėje.

Įvertinant prognozės tikslumą veikiančius parametrus, t. y. antenos centro x, y, z

koordinates, intensyviausio spinduliavimo kryptį (azimutą), antenos nuosvyrį kryptingumo

diagramos vertikaliojoje ir horizontalioje plokštumoje, antenos spinduliavimo daţnį, antenos

efektyviąją spinduliuotės galią. Viena didţiausių EML sklidimo ribų nustatymo ir tikslinimo

problemų yra ta, kad beveik neįmanoma prognozuoti, kur baigiasi vienos antenos EML sklidimo

ribos ir kur prasideda kitos antenos ribos, o ypač tai sunku padaryti, kai statomos naujos antenos ir

100

koreguojami esamų antenų orientavimo parametrai. Dėl naudojamų įvairios galios siųstuvų ir

įvairių atstumų nuo antenų iki ţemės ar pastatų EML sklidimo ribos yra persipynusios viena su

kitomis.

Nustatant ir vertinant EML sklidimo ribas būtina vykdyti EML stebėseną. Tikslinga

įvertinti atskirai kiekvieno radiotechninio objekto skleidţiamą elektromagnetinę spinduliuotę,

matuojant radijo daţnių juostose, kuriose veikia radiotechninis objektas. Taip pat matuoti ir suminę

elektromagnetinę spinduliuotę aplinkoje, kurioje veikia daug radiotechninių objektų.

Nagrinėjant EML sklaidą ir vykdant jų stebėsena, sudėtinga įvertinti elektromagnetinio

spinduliavimą veikiančius pagrindinius fizinės aplinkos objektus – reljefą ir pastatus. Taip pat

sudėtinga prognozuoti elektromagnetinio lauko dydţius ant namų fasadų, skaičiuoti suminius

sklaidos dydţius iš keleto antenų. Tikslesnei EML nustatymo ir jų vertinimo prognozei tikslinga

naudoti kompiuterinio modeliavimo programas: FIDELITY, REMS, XFDTD, SEMCAD,

emGine Environment (TM), Concerto, „CST“ MWS, Cellular Expert (CE), MSC Cell Tool v2,

Satimo. Lietuvoje nustatant ir vertinant EML sklidimo ribas geriausiai tiktų Satimo ir Cellular

Expert (CE) elektromagnetinių laukų modeliavimo programos.

Taip pat tikslinga matavimams naudoti elektromagnetinių laukų matavimo stoteles.

Ypač tai svarbu prie didţiausių Lietuvoje radiotechninių objektų: Kauno radijo stoties Sitkūnuose,

Vilniaus televizijos bokšto, Kauno radijo ir televizijos stoties Juragiuose, Klaipėdos radijo ir

televizijos stoties Giruliuose, Šiaulių radijo ir televizijos stoties Bubiuose.

101

7. EML taršos stebėsenos pagrindai, schemos ir algoritmai

Augant ryšių ir telekomunikacijų sistemoms gyventojai vis daţniau skundţiasi dėl

elektromagnetinių laukų, todėl būtina nuolatinė elektromagnetinių laukų (EML) lygių būklės

stebėsena. Šių faktorių stebėsena leidţia pagrįsti priemones, kaip maţinti galimą neigiamą

elektromagnetinių laukų poveikį ţmonių sveikatai jų socialinėje aplinkoje. Pagrindinis

elektromagnetinių laukų monitoringo tikslas – gauti sistemingas ţinias apie elektromagnetinių laukų

lygio kaitą įvairiose vietovėse, įvertinti jų kaitos tendenciją ir teikti siūlymus dėl jų lygių

sumaţinimo.

7.1 pav. EML šaltiniai ir jų stebėsenos uţdaviniai

102

7.2 pav. Elektromagnetinių laukų dydţių nustatymas In-Situ būdu (LST EN 50492:2009)

Vykdant EML taršos monitoringą, būtina įvertinti techninius objekto duomenis:

skleidţiamo signalo radijo daţnį bei radijo daţnių juostos plotį, siųstuvo galią, didţiausią

efektyviąją spinduliuotės galią, signalo perdavimo linijos nuostolius, antenų skaičių, jų tipus,

stiprinimo koeficientus, aukščius virš ţemės paviršiaus, azimutus ir palenkimo vertikalioje

103

plokštumoje kampus. Radiotechninio objekto teritorijoje bei su ja besiribojančioje teritorijoje

vertinamo poveikio zonos dydis aprašomas 7.1 lentelėje.

7.1 lentelė. Radiotechninio objekto vertinamo poveikio zonos dydis (SAM įsakymas dėl Radiotechninio

objekto radiotechninės dalies projekto ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos

aprašo)

Siųstuvo (-ų) efektyvioji spinduliuotės galia, W Didţiausias atstumas iki stebėjimo taško, m

Iki 100 W 300

100 W–1 kW 500

1 kW–50 kW 1000

50 kW–100 kW 2000

>100 kW 3000

Radiotechninio objekto patalpų ar konteinerio, skirto siųstuvui (-ams) planą, jei antenos

įrengiamos ant pastato stogo – stogo planą, antenų išdėstymo vietas bei kryptis.

Atliekant elektromagnetinės spinduliuotės parametrų monitoringą būtina atlikti poveikio

zonos skaičiavimus teritorijoje, nes pasirenkant stebėsenos planą, reikia ţinoti taškus, kurie gali būti

padidėjusios rizikos zonoje. Elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos taškai turi būti parinkti

uţtikrinus tiesioginį radiotechninio objekto antenos matomumą.

Matavimo vietos, kuriuose gali būti vykdomas EML taršos monitoringas:

1,5 ± 0,2 m aukštyje virš ţemės paviršiaus, nuo 00 azimuto kas 10

0 ne maţesniu

atstumu, kaip nurodyta 7.1 lentelėje;

artimiausio gyvenamojo ar visuomeninės paskirties pastato viršutiniojo

eksploatuojamo aukšto langų centro lygyje ir 1,5 ± 0,2 m aukštyje virš šio pastato

stogo;

viršutiniojo eksploatuojamo aukšto langų centro lygyje ir 1,5 ± 0,2 m aukštyje virš

pastato stogo;

pastato, ant kurio įrengtas radiotechninis objektas, arčiausiai esančių langų centro

lygyje ir radiotechninio objekto lygyje (kai objektas projektuojamas ant pastato

sienos).

Pagal galiojantį SAM įsakymą dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto

ir elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo, rekomenduojama

nustatyti 3 elektromagnetinės spinduliuotės taškus visų antenų maksimalaus spinduliavimo

kryptimis. Pirmasis taškas – maksimaliu 7.1 lentelėje nustatytu atstumu nuo radiotechninio objekto,

antrasis taškas – 1/2 7.1 lentelėje nurodyto atstumo nuo radiotechninio objekto, trečiasis taškas –

104

1/6 7.1 lentelėje nurodyto atstumo nuo radiotechninio objekto. Jeigu pagal šiuos reikalavimus

nustatant elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos tašką nėra uţtikrintas tiesioginis

radiotechninio objekto antenos matomumas, tai šis taškas perkeliamas į artimiausią pagal

spinduliavimo kryptį arčiau radiotechninio objekto esantį tašką.

Jeigu nustatytas taškas patenka į teritoriją, į kurią laisvai patekti negalima (reikia leidimo,

savininko sutikimo ar pan.), elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos taškas perkeliamas į

artimiausią tiesioginio antenos matomumo tašką, bet ne toliau kaip 7.1 lentelėje nurodytu atstumu

nuo radiotechninio objekto.

Jeigu elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos taškai turi būti perkelti ir atsiduria vienas

šalia kito maţesniu nei 1/6 7.1 lentelėje nurodytu atstumu, tokie taškai elektromagnetinės

spinduliuotės stebėsenos plane nurodomi, paţymint, kad perkeltame taške elektromagnetinės

spinduliuotės matavimai nebus atliekami.

Papildomai po vieną elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos tašką nustatoma

artimiausioje vaikų ţaidimo aikštelėje, švietimo, sveikatos prieţiūros įstaigų, teikiančių stacionarines

asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, teritorijoje, artimiausiame atvirame sporto aikštyne, kai šie

objektai yra ne didesniu nei 7.1 lentelėje nurodytu spinduliu nuo radiotechninio objekto. Jeigu šie

taškai sutampa, imamas vienas taškas, atitinkantis visas sąlygas (pvz., jeigu arčiausiai yra švietimo

įstaiga su atviru sporto aikštynu, parenkamas tik taškas sporto aikštyne.

Jeigu radiotechninis objektas spinduliuoja visomis kryptimis vienodai, pasirenkamos dvi

priešingos kryptys, iš kurių viena nukreipta artimiausios švietimo, sveikatos prieţiūros įstaigos,

teikiančios stacionarines asmens sveikatos prieţiūros paslaugas, teritorijos, artimiausio atviro sporto

aikštyno link. Jei jų nėra – gyvenamosios teritorijos link. Elektromagnetinės spinduliuotės

stebėsenos plane turi būti nurodomi matavimo vietų adresai, padėtys pastatų ar kitų

identifikuojamųjų objektų atţvilgiu bei koordinatės.

Ilgalaikiams elektromagnetinių laukų stebėjimams taip pat yra naudojamos

elektromagnetinių laukų matavimo stotelės (RFMS) (7.3 pav.). Tai yra labai patogus metodas,

siekiant stebėti elektromagnetinių laukų parametrų kitimo tendencijas, taip pat atlikti skubius

sprendimus, nes duomenys iš stotelės yra tiesiogiai siunčiami į duomenų apdorojimo centrą.

105

7.3 pav. Elektromagnetinių laukų matavimo stotelės

Elektromagnetinių laukų stebėsenai darbo aplinkoje ar gyvenamojoje aplinkoje gali būti

naudojami EML indikatoriai – prietaisai, skirti įspėti, kai elektromagnetinių bangų srautas viršija

tam tikras vertes. Indikatoriai būna individualūs (darbuotojui) ir kolektyviniai (patalpai).

Individualūs (nešiojamieji) indikatoriai turi būti maţi, lengvi, nereikalaujantys maitinimo šaltinių.

Taip pat įvairios paskirties dozimetrai gali ilgą laiką (nuo keleto parų iki kelių mėnesių registruoti

radijo bangų energijos srauto tankį nuo kelių iki kelių šimtų J/cm2. Visuose dozimetruose būtinas

energijos srauto tankio reikšmės kaupiklis.

106

Literatūra

Act on Radio Equipment and Telecommunications Terminal Equipment and Electromagnetic

Mattless. Prieiga per internetą: <http://en.itst.dk/law-material/acts1/Act%20on%20Equipmen

t%20and%20Telecommunications%20Terminal%20Equipment%20and%20Electromagnetic%2

0Matless.pdf>.

Ahmadi, H.; Mohseni, S., Shayegani Akmal, A., A. 2010. Electromagnetic Fields Near

Transmission Lines – Problems and Solutions. Iranian Journal of Environmental Health

Science & Engineering, 7(2): 181–188.

Apie elektromagnetinę spinduliuotę [interaktyvus] 2011. Ţiūrėta 2011 m. rugpjūčio 10 d. Prieiga

per internetą: <http://www.vvspt.lt/naudinga-informacija/apie-elektromagnetinespinduliuote

/#tit>.

Baltrėnas, P.; Buckus, R. 2008. Biuro ir vaizdo įrangos elektromagnetinių laukų tyrimai ir

įvertinimai. Iš Aplinkos apsaugos inţinerija: 11-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų

konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“, įvykusios Vilniuje 2008 m. balandţio 3 d.,

pranešimų medţiaga. Vilnius: Technika, 75–81.

Bajorienė, A.; Golnis, V.; Krikščiūnaitė, J.; Pilipavičius, R., J.; Urbonas, M; Uscila, V. 2011.

Veiklos ataskaita: „Gyvenamosios aplinkos sveikatos rizikos veiksnių teisinio reglamentavimo

tobulinimo metodinių rekomendacijų parengimas“.

Baublys, J. 2009. Darbo saugos administravimas. LKA: 144 p.

Bergqvist, U., Friedrich, G., Hamnerius, Y., Martens, L., Neubauer, G., Thuroczy, G., Vogel, E.,

Wiart, J. 2001. Mobile Telecommunication Base Stations – Exposure to Electromagnetic Fields,

Report of a Short Term Mission within COST 244bis.

Buckus, R. 2009. Elektromagnetinių biuro ir vaizdo įrangos laukų tyrimai ir vertinimas, Magistro

darbas. Vilnius: 122 p.

BioInitiative Report: A Rationale for a Biologically-based Public Exposure Standard for

Electromagnetic Fields [interaktyvus]. 2007. Ţiūrėta 2011 m. spalio 6 d. Prieiga per internetą: <

http://www.bioinitiative.org/freeaccess/report/docs/report.pdf >.

Cardis, E. 2010. Brain tumour risk in relation to mobile telephone use: results of the

INTERPHONE international case-control study. International Journal of Epidemiology, 39(3):

675 694.

Chavannes N.; Tay R,; Nikoloski N.; Kuster N. 2005. Suitability of FDTD-Based TCAD Tools for

RF Design of Mobile Phone. Antenas&Propagation, 6(45): 52–66.

107

Comparison of international policies on electromagnetic fields (power frequency and

radiofrequency fields). Prepared by the Laboratory for Radiation Research, National Institute

for Public Health and the Environment, the Netherlands. 2011. 12 p.

Darbuotojų apsaugos elektromagnetinių laukų keliamos rizikos nuostatai (Ţin., 2006, Nr. 47–1691):

9 p.

Diem, E.; Schwarz, C.; Adlkofer, F.; Jahn, O.; Rudiger. H. 2005. Non-thermal DNA breakage by

mobile-phone radiation (1800 MHz) in human fibroblasts and in transformed GFSH-R17 rat

granulosa cells in vitro. Mutation Research/Genetic Toxicology and Environmental Mutagenesis

583(2): 178–183.

Directive of the Europen Parlament and of the Concilu on the minimum health and safety

Requirements regarding the exposure of workess to the risks arising from physical agents (XX

th individual Directive within the meaning of Article 16 (1) of Directive 89/391/EFC). 2011.

Brussels: 121 p.

Dubey, R., B.; Hanmandlu, M., Gupta, S., K. 2010. Risk of Brain Tumors From Wireless Phone

Use. Journal of Computer Assisted Tomography, 6(34): 799–807.

Elektromagnetinė tarša buityje [interaktyvus]. 2010. Ţiūrėta 2011 m. liepos mėn. 25 d. Prieiga per

internetą: <Elektromagnetiniai laukai>.

Elektromagnetinio uţterštumo matuoklio ME3030B naudojimo instrukcija [interaktyvus]. Ţiūrėta

2011 m. spalio mėn. 1d. Prieiga per internetą: <http://www.rcl.lt/data/Gigahertz/Nuo

ma/ATSEM3030B.pdf>.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999(5)EB. 1999 m. kovo 9 d. Oficialusis leidinys

L091,07/04/1999 p.0010-0028. Prieiga per internetą: < Elektromagnetiniai laukai. ES veiksmai.

ES direktyva 1999 >. 19 p.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/95/EB. Oficialus leidinys L374,27/12/2006 p. 10–

19. Prieiga per internetą: < Elektromagnetiniai laukai. ES veiksmai. ES direktyva 2006/95/EB.

10 p.

Elektromagnetinė sauga gyvenamoje aplinkoje [interaktyvus]. 2007. Ţiūrėta 2011 m. rugpjūčio 14

d. Prieiga per internetą: <http:/ /rtslab.ktu.lt/BustoPortalas/Ateitiesb%C5%Abstoprojektai

/Elektromagnetin%C4%97saugaggyvenamojojeaplinkoje/tabid/74/Default.aspx>.

Feizi, A. A.; Arabi, A. 2007 Acute Childhood Leukemias and Exposure to Magnetic Fields

Generated by High Voltage Overhead Power Lines - A Risk Factor in Iran Asian Pacific

Journal of Cancer Prevention 8: 69–72.

Fernie, K. J.; Reynolds, S. J. 2006. The Effects of Electromagnetic Fields From Power Lines on

Avian Reproductive Biology and Physiology: A Review. Journal of Toxicology and

Environmental Health 2: 127–140.

108

Frenelio zonos [interaktyvus]. Prieiga per internetą: < http://www.ukmnet.lt/index.php?option=

com_content&task=view&id=330&Itemid=78>. Ţiūrėta 2011 m. spalio mėn. 12d.

Giliberti C., Boella F., Bedini A., Palomba R., Giuliani L. 2009. Electromagnetic Mapping of

Urban Areas: The Example of Monselice (Italy). Piers, 5(1): 56–60.

Grandolfo, M. 2009. Worldwide Standards on Exposure to Electromagnetic Fields: An Overview.

The Environmentalist, 2(29): 109–117.

Grigoriev, J. 2010. Electromagnetic Fields and the Public: EMF Standards and Estimation of Risk.

Earth and Environmental Science, 10(1): 1–6.

Grigas, J. Mobiliojo ryšio bazinių stočių spinduliuotės poveikis [interaktyvus]. Prieiga per internetą:

<http://www.esmogas.lt>. Ţiūrėta 2011 m. rusėjo mėn. 29 d.

Guidelines for limiting exposure to time – varying electric, magnetic, and electromagnetic fields.

International Commission on Non-Ionising Radiation Protection. 1998. Health Physics 74(4):

494–522.

IARC classifies Radiofrequency Electromagnetic Fields as possibly carcinogenic to humans

[inetraktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.iara.frfen/med>.

International Commission for Non-ionising Radiation Protection,ICNIRP. http:/www.icnirp.de.

1996.

Komisijos teikiama 1999 m. liepos 12 d. Tarybos rekomendacijos (1999/519/EB) dėl

elektromagnetinių laukų (0 Hz – 300 GHz) poveikio ţmonėms apribojimo taikymo ataskaita.

Antroji įgyvendinimo ataskaita (2002 – 2007). Europos Bendrijų Komisija. Briuselis, 2008.9.1.

http:/www.eur-lex.europa.eu. 13 p.

Kumar, G., 2010. Report on Cell Tower Radiation [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://w

ww.slideshare.net/nehakumar01/cell-tower-radiation-report2010-dot-india>. Ţiūrėta 2011 m.

rugsėjo 2 d.

Kuhn, S.; Jennings, W.; Christ, A.; Kuster, N. 2009. Assessment of induced radio-frequency

electromagnetic fields in various anatomical human body models. PHYSICS IN MEDICINE

AND BIOLOGY 54: 875–890.

Legislation the Planning and Building Act, the Act on Technical Requirments for Construction

works. The Environmental Code with ordinances of relevance. Prieiga per internetą:

<http://www.bowrket.se/Global/Webbokhandel/Dokument/2005/Logislation.pdf>.

Li, D.; Chen,. H.; Odouli, R. 2011. Maternal Exposure to Magnetic Fields During Pregnancy in

Relation to the Risk of Asthma in Offspring. 2011. Arch Pediatr Adolesc Med. 165(10): 945–

950.

Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymas. 2004 m. balandţio 15 d. Nr.IX-2135. Žin., 2004,

Nr. 69-2382, 4–40.

109

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2d. Įsakymas Nr. V-199 Dėl

Lietuvos higienos normos HN 80:2011 „Elektromagnetinis laukas darbo vietose ir

gyvenamojoje aplinkoje. Parametrų normuojamos vertės ir matavimo reikalavimai 10 KHz- 300

GHz radijo daţnių juostoje“(Žin., 2011, Nr. 29-1374; Nr. 39-1896).

LST EN 50492:2009. Elektromagnetinio lauko, susijusio su ţmogaus apšvita arti bazinių stočių,

stiprio matavimo buvimo vietoje pagrindinis standartas [Basic standard for the in-situ

measurement of electromagnetic field strength related to human exposure in the vicinity of base

stations]. 60 p.

Maceika K. V. 2008. Evaluation of the Intensity of electromagnetic fields radiated by radar.

Aviacija, 12(2): 57–60.

Martino Grandolfo. 2009. Worldwide standarts on exposure to electromagnetic fields

[interaktyvus], The Environmentalist, Prieiga per per internetą:

<http://www.springerlink.com/content/4681k07386155405/fullext.pdf.>.Matkapukelimet ja

tukiasemat [interaktyvus]. Prieiga per internetą: <http://www.stuk.fi/julkaisut

maaraykset/fi_FI/katsaukset/_files/12222632510026364/default/katsaus_matkapuhelimetjatukia

semat.pdf>.

Masuda, H.; Ushiyama, A.; Takahashi, M.; Wang, J.; Fujiwara, O.; Hikage, T.; Nojima, T.; Fujita,

K.; Kudo, M.; Ohkubo, C. 2009 Effects of 915 MHz Electromagnetic-Field Radiation in TEM

Cell on the Blood-Brain Barrier and Neurons in the Rat Brain. Radiation Research: 172(1): 66–

73.

Mobiliojo ryšio bazinių stočių įrengimo reglamentavimas Europos valstybėse. 2010. Parlamentinių

tyrimų departamentas. 12 p.

Morsink B. J. 2005. Fast Modeling of Electromagnetic Fields for the Design of Phased Array

Antennas in Radar Systems. Eindhoven : Technische Universiteit, 310.

Moroziankov, J. 2007. Elektromagnetinių laukų keliamas ţmogui pavojus, iš 2 – osios tarptautinės

konferencijos „Elektros ir valdymo technologijos ECT – 2007“, įvykusios Kaune 2007 m.

gegužės 3–4 d., straipsnių lietuvių kalba rinkinys: Elektros ir valdymo technologijos ECT –

2007. Kaunas: Technologija. 52–55.

Naudinga informacija apie elektromagnetinę spinduliuotę [interaktyvus]. Ţiūrėta 2011 m. rugsėjo

mėn. 10 p. Prieiga per internetą: <http://www.vvspt.lt/naudinga-informacija/apie-

elektromagnetine-spinduliuote/#tit>.

Nejonizuojančiosios spinduliuotės valdymo srities teisinės bazės, įskaitant teritorijų planavimą ir

statybų procesą, analizė. VVST veiklos ataskaita. Nr. PA-2. 2010. 25 p.

110

Nittby, H.; Moghadam, M. K.; Sun, W.; Malmgren, L.; Eberhardt, J. ; Persson, B. R.; Salford L. G.

2012. Analgetic effects of non-thermal GSM-1900 radiofrequency electromagnetic fields in the

land snail Helix pomatia. International Journal of Radiation Biology 88(3): 245–252.

Nittby, H.; Grafström, G.; Eberhardt, J. L.; Malmgren, L.; Brun, A.; Persson, B. R. R.; Salford, L.

G. 2008. Radiofrequency and Extremely Low-Frequency Electromagnetic Field Effects on the

Blood-Brain Barrier Electromagnetic Biology and Medicine 27(2): 103–126.

Ongel, K.; Gumral, N.; Ozguner, F. 2009. The Potential Effects of Electromagnetic Field: A

Review. Cell Membranes and Free Radical Research, 1(3): 85–89.

Ozen, S. 2008. Evaluation and measurement of magnetic field exposure at a typical high-voltage

substation and its power lines. Radiation Protection Dosimetry, 128(2): 198–205.

Parliamentary Assembly. The potencial dangers of electromagnetic fields and their effect on the

environment. Prieiga per internetą: <http://assembly.coe.int/Mainf.asp?link=/Documents/Ad

optedText/ta11/ERES 1815.htm>.

Pocius, R. 2005. Antenų kryptingumo diagramų nuosvyrio įtaka formuojant mobiliojo korinio ryšio

ląstelių ribas ir vertinant elektromagnetinio lauko intensyvumą. Elektronika ir elektrotechnika,

8(64): 31–36.

Proposal for a Directive of the European Parliament and of the Council on the minimum health and

safety requirements regarding the exposure of workers to the risks arising from physical agents

(electromagnetic fields) (XXth individual Directive within the meaning of Article 16(1) of

Directive 89/391/EEC). Council of the European Union. Brussels, 4 November 2011.

Interinstitutional File 2011/0152 (COD).

Rekomendacija (1999/519/EB) dėl elektromagnetinių laukų (0 Hz- 300 GHz) poveikio ţmonėms

apribojimo. Prieiga per internetą: <http://eurlex.europa.eu/pri/en/oj/dat/1999/1_199/1_19919

990730en00590070.pdf>.

Radijo bangų daţnio monitoringo sistemos [interaktyvus]. Ţiūrėta 2011 m. spalio mėn. 25 d. Prieiga

per internetą: <http://www.asp en-electronics.com/page.asp?page=wavecontrol >.

Special Eurdazometer 347/Wave 73.3- TNS Opinion and Social. Electromagnetic fields. Report/

European Commission. 2010. 101 p.

Sommer, A.; Grote, K.; Reinhardt, T.; Streckert, J.; Hansen, V.; Lerchl, A. 2009. Effects of

Radiofrequency Electromagnetic Fields (UMTS) on Reproduction and Development of Mice: A

Multi-generation Study. Radiation Research, 171(1): 89–95.

Sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl Radiotechninio objekto radiotechninės dalies projekto ir

elektromagnetinės spinduliuotės stebėsenos plano derinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (Ţin.,

2011, Nr.32-1506).

111

Anotacija

Metodinės rekomendacijos parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir

kitais teisės aktais, Europos Sąjungos direktyvomis ir sprendimais, Pasaulio sveikatos organizacijos

dokumentais, Lietuvos tarptautiniais susitarimais, Lietuvos higienos normomis ir kitais

normatyviniais dokumentais. Jos skirtos visuomenės sveikatos prieţiūros specialistams, kitoms

elektromagnetinių laukų valdyme dalyvaujančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir ūkio

subjektams.

Elektromagnetinių laukų valdymo metodinių rekomendacijų turinį sudaro EML samprata,

gyvenamojoje aplinkoje ir būste naudojami EML šaltiniai, EML spinduliuojančių technologijų

vystymosi apţvalga, EML spinduliuotės charakteristikos, EML biologinis poveikis ir poveikio

ţmogaus sveikatai patogenezė.

Apţvelgiami paţangiausi uţsienio šalių EML valdymo pavyzdţiai bei jų taikymo Lietuvoje

galimybės, nagrinėjama EML poveikio sveikatai valdymo praktika uţsienyje. Pristatoma Lietuvos

Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų sąranga ir su EML valdymu susijusi teisinė

Lietuvos Respublikos bazė. Apţvelgiamos EML valdymą organizuojančių valstybės, savivaldybių

institucijų ir ūkio subjektų funkcijos, pareigos ir teisės.

Pateikiami moksliškai pagrįsti patarimai, kaip įvykdyti EML valdymą reglamentuojančių

norminių dokumentų reikalavimus ir kaip praktiškai įgyvendinti visuomenės sveikatos stiprinimo

bei saugos priemones, Lietuvos higienos normas ir kitus normatyvinius dokumentus.

Nagrinėjami įvertinimo metodai, apimantys natūrinius matavimus ir modeliavimo metodus,

EML įvertinimo natūriniais matavimais ir modeliavimu pavyzdţiai. Aprašomas EML sklidimo ribų

nustatymas ir tikslinimas. Apţvelgiami EML taršos stebėsenos pagrindai, pateikiamos schemos ir

algoritmai. Pabaigoje pridedamas naudotos literatūros sąrašas ir priedai.

112

Annotation

Methodical recommendations prepared in accordance with the Republic of Lithuania laws

and regulations, the European Union directives and decisions of the World Health Organization,

international agreements, Lithuania, the Lithuanian hygiene norms and other normative documents.

They are focused on public health-care professionals, other electro-magnetic fields involved in the

management of state and municipal authorities and economic operators.

Electromagnetic fields in the management of the methodological recommendations of the

contents of EMF concept of the living environment and residential use of EMF sources, the EMF-

emitting technology development overview of radiation characteristics of the EMF, EMF biological

effects on human health and pathogenesis.

There are foreign advanced management examples of EMF application in Lithuania.

Examined the health effects of EMF management practices of foreign countries. An overview of the

Lithuanian state and local government structures and institutions to control EMF Republic of

Lithuania concerning the legal framework. EMF provides the management of the participating state

and local authorities, economic operators the functions, duties and rights.

An overview of the scientific advice based on the implementation of the EMF management

of regulatory documents and practice proven to strengthen the public health and safety measures,

the Lithuanian hygiene norms and other normative documents.

Submitted to the assessment methods including in situ measurements and modeling

techniques, evaluation of EMF in situ measurements and simulation models. Describes the

propagation limits EMF settings and adjustments. Overview of EMF pollution monitoring

framework for the scheme and algorithms.

113

PRIEDAI

1 lentelė. NVSPL 2010 m. atliktų judriojo radijo ryšio sistemų bazinių stočių elektromagnetinės spinduliuotės energijos srauto tankio matavimų rezultatai

Bazinė stotis (buvimo

vieta) Operatorius Matavimo vieta Rezultatai Jautriausia vieta

Motorų g. 2, Vilnius UAB Fortech 50–300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1-0,3 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 26

100 m. atstumu nuo bazinės stoties, 0,3

μW/cm2

Mindaugo g. 23, Vilnius UAB Omnitel 40-60 m. atstumu nuo bazinės stoties, bute

Mindaugo g. 23-41

<0,1-16,2 μW/ cm2; Bendras matavimų

sk. – 8

Mindaugo 23-41, miegamajame

kambaryje: -esant uţdaram langui 4,6

μW/ cm2

- esant atviram langui 13,9

μW/ cm2

- balkone 16,2 μW/ cm2

Šeškinės g. 59, 61, Vilnius UAB Omnitel;

Tele2 Gyvenamasis butas, Ukmergės g. 224-74

<0,1 -0,7μW/ cm2; Bendras matavimų sk.

– 4

Kambaryje 0,2 μW/ cm2 , balkone

0,7μW/cm2

Gurių sodų 33-oji g.,

Vilnius Sklypo teritorijoje, Gurių sodų 33-oji g. <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk. – 1 -

Vivulskio g., Vilnius Gyvenamasis namas, Vivulskio g. 34 <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 3 -

Šv. Stepono g., Vilnius Gyvenamasis butas, Šv. Stepono 5-33 <0,1-0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk.

– 5 -

Gerovės g., Vilnius Butai ir teritorija, Gerovės g., 35, 43, 16, 47, 37 <0,1-0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų

sk.– 6 -

Ţirmūnų g., Vilnius Butas, Ţirmūnų g. 111-26 <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 2 -

Gerovės g., Vilnius Butai ir teritorija, Gerovės g., 33, 35, 43, 16, 47,

37, 23, 31 <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk.– 17 -

Vilnius Butas, Krutulio g., 40 <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk.– 1 -

Vilnius Butas, Savičiaus g. 14-8 <0,1 μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 4 -

Vilnius Teritorijoje ir gyv. butuose Šv. Mykolo 6, 14 <0,1-0,5 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 22

Lauko terasoje, Bernardinų g. 3, 0,5

μW/cm2

Vilnius Ţirmūnų g. 62-10 <0,1 μW/cm2; -

Vilnius Ţirmūnų g. 129-33 <0,1-2,1 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 8 Buto balkone 2,1 μW/cm

2

Vilnius UAB Omnitel Krivių g. 54-4 <0,1 μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 5 -

Vilnius Ukmergės 224-74 <0,1-0,7 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 4 Buto balkone 0,7 μW/cm

2

Verkių g. 43, Vilnius UAB Tele2 Butuose, Verkių g. 43-137, 129, balkonuose, ant

pastato stogo

<0,1-2,3 μW/ cm2

; Bendras matavimu sk.

– 5 Ant pastato stogo 2,3 μW/ cm

2

Vilniaus g. 50, Šalčininkai Policijos

komisariatas Policijos komisariato patalpose <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk. – 5 -

Bitininkų g. 6A, Vilnius UAB Omnitel Butas Bitininkų g. 1d <0,1 -0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk.

– 3

0,1 μW/ cm2 virtuvėje ir vaikų

kambaryje

Vytenio g. 14, Vilnius UAB Omnitel Pastato teritorijoje <0,1 -0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk.

– 1 -

115

1 lentelės tęsinys

Karaliaučiaus 6, Vilnius - Bute, Karaliaučiaus g. 6-35 0,5-2,3 μW/ cm

2; Bendrasmatavimų sk. –

2

0,5 μW/ cm2 miegamajame kambaryje,

2,3 μW/ cm2 balkone

Sausio 13-osios g.10,

Vilnius AB LRTC AB LRTC teritorijoje

0,14-2,74 μW/cm2; Bendras matavimų

sk.– 26 2,74 μW/ cm

2 pietinėje teritorijos dalyje

Maišiagalos k., Vilniaus

raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties

<0,1-0,1 μW/cm2; Bendras matavimų sk.–

12

250 m. atstumu nuo bazinės stoties, 0,1

μW/cm2

Riešės k., Vilniaus raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1-0,2 μW/ cm

2; Bendras matavimų

sk.– 17

250 m. atstumu nuo bazinės stoties, 0,2

μW/cm2

Pagirių k., Vilniaus raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1-0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų

sk.– 4

100 - 200 m. atstumu nuo bazinės

stoties, 0,1 μW/cm2

Ąţuolynės k., Vilniaus raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1-0,2 μW/ cm

2; Bendras matavimų

sk.– 6

200 m. atstumu nuo bazinės stoties, 0,2

μW/cm2

Kalvelių k., Vilniaus raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1μW/ cm2; Bendras matavimų sk.– 6 -

Buivydţių k., Vilniaus raj. UAB Fortech 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1-0,1 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.–

6

50 m. atstumu nuo bazinės stoties, 0,3

μW/cm2

Varduvos g. 4, Kaunas UAB Bitė Pastate ir pastato aplinkoje <0,1 -0,2 μW/ cm

2; Bendras matavimų

sk.– 4

Lopšelio-darţelio “Vyturėlis“

teritorijoje, Kalniečių g. 214, Kaunas -

0,2 μW/ cm2

Kaunas Teritorijoje <0,1 μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 1 -

Kauno r. UAB Omnitel Teritorijoje <0,1-0,2 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 8

Teritorija 50 m atstumu nuo bazinės

stoties - 0,2 μW/cm2

Kaunas UAB Omnitel SEB bankas, Savanorių pr. 363A <0,1-0,2 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 7 Kabinete Nr. 506 – 0,2 μW/cm

2

Kaunas UAB Omnitel Teritorijoje <0,1-0,1 μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 6

Teritorija prie „Romo uosto“, R.

Kalantos g. 199, Kaunas - 0,1 μW/cm2

Šv. Gertrūdos g. 37-22,

Kaunas UAB Omnitel Teritorijoje ir gyvenamasis butas

<0,1-0,4 μW/cm2; Bendras matavimų sk.

– 9 Gyvenamasis bute - 0,4 μW/cm

2

Karaliaus Mindaugo pr. 34/

Daukanto g. 1, Kaunas

UAB Omnitel;

UAB Bitė Gyvenamuosiuose butuose <0,1μW/cm

2; Bendras matavimų sk. – 4

Gyvenamuosiuose butuose 0,1 μW/

cm2

Draugystės g. 3B, Kaunas UAB Omnitel;

UAB Bitė

Gyvenamuosiuose butuose, Bute Nr.42

Draugystės g. 3a

0,1 – 3,3 μW/ cm2; Bendras matavimų sk.

- 23

Esant atviram langui 3,3 μW/cm2;

Uţdarius langą 1 μW/cm2

Savanorių pr. 284A,

Kaunas - Pastate ir pastato aplinkoje

0,1-0,3 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. –

3

Balkone, Savanorių pr. 284A, 0,1

μW/cm2

Vilkija, Kauno rajonas - Teritorijoje <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 6 -

Medvėgalio g.31, Kaunas UAB Tele2 Butuose, gyv. namų teritorijose <0,1–1,8μW/cm

2; Bendras matavimų sk.

– 29

1,8 μW/ cm2 ant pastato stogo

Medvėgalio g.31, 360 laipsnių kryptimi

Upninkai, Jonavos raj. UAB Tele2 Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 9 -

Taikos pr. 247A, Klaipėda UAB Tele2 Gyvenamasis butas, Rūtų g. 13-41, Klaipėda <0,1 μW/cm2 Bendras matavimų sk. - 2 -

Taikos pr. 247A, Klaipėda UAB Tele2 Gyvenamasis butas, Rūtų g. 13-50, Klaipėda <0,1 μW/cm2 Bendras matavimų sk. - 2 -

116

1 lentelės tęsinys

Taikos pr. 247A, Klaipėda UAB Tele2 Gyvenamasis butas, Birutėsg. 15-24, Klaipėda 0,5-0,9 μW/ cm2 Bendras matavimų sk. -

2 Kambarys 14 m2, 0,9 μW/ cm2

Vytauto g. 53, Palanga UAB Bitė 50 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1 μW/ cm2 Bendras matavimų sk. – 4 -

Bangų g. 2, Palanga UAB Omnitel 50-300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1 μW/cm2 Bendras matavimų sk. - 11 -

Šilutės pl. 42, Klaipėda

Gyvenamieji butai, Šilutėspl. 44/2-1, Šilutės pl.

44/2-5; Šilutės pl.44/2-6. Gyv. aplinka prie

namo Šilutės pl.42.

<0,1-0,4 μW/cm2; Bendras matavimų sk.

- 4

Gyv. aplinka prie namo Šilutės pl. 42,

0,4 μW/cm2

Architektų g. 1, Šiauliai UAB Omnitel Prie artimiausių gyv. namų, universiteto pastate

ir teritorijoje <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk. - 7 -

Tilţės g. 66 B, Šiauliai UAB Omnitel Teritorijoje 1,9 μW/cm2 Bendras matavimų sk. – 9

Teritorijoje 100 m atstumu nuo bazinės

stoties - 1,9μW/cm2

Nemuno g.76, Panevėţys UAB Tele2 Butuose, gyv. namų teritorijose <0,1-4,4 μW/ cm

2 Bendras matavimų sk.

– 33

4,4 μW/ cm2 ant pastato stogo, Nemuno

g. 76, 240 laipsnių kryptimi

Margirio g. 3, Panevėţys UAB Omnitel Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/ cm2 Bendras matavimų sk. – 3 -

Paįstrio k., Panevėţio raj. UAB Bitė Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/ cm2 Bendras matavimų sk. – 2 -

Smėlynės g. 85, Panevėţys UAB Tele2 Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/cm2 Bendras matavimų sk. – 3 -

Aukštaičių 80, Panevėţys UAB Tele2,

UAB Bitė Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/cm

2 Bendras matavimų sk. – 3 -

Kniaudiškių g. 65,

Panevėţys UAB Tele2 Gyv. namų teritorijose <0,1 μW/ cm

2 Bendras matavimų sk. – 3

Radvilos g. 5, Birţai UAB Bitė Rotušės g. 2 teritorijoje Rotušės g. 4 teritorijoje <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 2 -

Respublikos 56, Birţai UAB Bitė Gimnazijos g. 1 ir 3 teritorijoje <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 2 -

Sereikonių k., Pasvalio raj. UAB Tele2 Krasausko sodyba <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 1 -

Mūšos g. 16, Pasvalys UAB Bitė Gyv. namų teritorijoje <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. – 2 -

Pramonės g., Utena Butas Pramonės g., 2-1 <0,1 μW/ cm2; Bendrasmatavimų sk. - 4 -

Šimonių mstl., Kupiškio r. UAB Tele2 Gyv. namai ir teritorija, Rapiškio g. 29,

Skapiškio g. 18, Pergalės g. 6 <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk. - 3 -

Technikos g. 2, Kupiškis UAB Tele2 Gyv. namai ir teritorija, Panevėţio g. 2,

Gedimino g. 86 <0,1 μW/ cm

2; Bendras matavimų sk. - 3 -

Alizavos mstl., Kupiškio r. UAB Bitė Gyv. namai ir teritorija, Berţelių g. 12. <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. - 3 -

Svidesnių k., Kupiškio r. UAB Bitė Gyvenamoji teritorija <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. - 1 -

Norkūnų k., Kupiškio r. UAB Bitė Gyv. namai ir teritorija, Sodų g. 16, 12A <0,1 μW/ cm2; Bendras matavimų sk. - 3 -

Sodų g. 13, Maţeikiai Sodų g. 13-4, Maţeikiai <0,1 μW/cm2; Bendras matavimų sk. - 1 -

Ūdrijos g. 36B, Alytus UAB Tele2 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 6 -

Kėbliškių k., Prienų raj. UAB Tele2 50...300 m. atstumu nuo bazinės stoties <0,1μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 13 -

Likiškėlių g. 76, Alytus UAB Tele2 Pastate ir pastato aplinkoje <0,1μW/cm2; Bendras matavimų sk. – 7 -

117

2 lentelė. Elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribinės vertės gyvenamojoje aplinkoje ES šalyse narėse ir kai kuriose pramoninėse ne ES šalyse (situacija 2010 m.

spalio mėn.) (Comparison of international policies on electromagnetic fields (power frequency and radiofrequency fields 2011))

Šalis

50 Hz (ELF) 900 MHz (GSM) 1800 MHz (GSM) 2100 MHz (UMTS0

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Rekomendacija

1999/519/EC

5000 100 41 0,14 4.5 58 0,20 9 61 0,20 10

Austrija [5000] [100] [41] [0,14] [4,5] [58] [0,20] [9] [61] [0,20] [10]

Belgija - 10 21(1 - - 29(1 - - 31(1 - -

Bulgarija -(2 -(2 - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Kipras [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Čekija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Danija -(3 -(3 - - - - - - - - -

Estija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Suomija [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Prancūzija 5000(4 100(4 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Vokietija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Graikija 5000 100 32(5 0,11(5 2,7(5 45(5 0,15(5 5,4(5 47(5 0,16(5 6(5

Vengrija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Airija [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Italija -(6 3(6 6(6 0,02(7 0,1(7 6(7 0,02(7 0,1(7 6(7 0,02(7 0,1(7

Latvija - - - - - - - - - - -

Lietuva 500(8 - - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Liuksenburgas 5000(9 100(9 41(10 0,14 4,5 58(10 0,2 9 61(10 0,20 10

Malta [5000] [100] 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Olandija -(11 -(11 - - - - - - - - -

Lenkija 1000 75 7 - 0,1 7 - 0,1 7 - 0,1

Portugalija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Romunija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Slovakija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Slovėnija 500(12 10(12 13(12 0,04(12 0,45(12 18(12 0,06(12 0,9(12 19(12 0,06(12 1(12

Ispanija - - 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Švedija -(13 -(13 [41] [0,14] [4,5] [58] [0,20] [9] [61] [0,20] [10]

Jungtinė

Karalystė

- - [41] [0,14] [4,5] [58] [0,20] [9] [61] [0,20] [10]

Australija 5000 100 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,20 10

Rusija 500 10 - - 0,1 - - 0,1 - - 0,1

Šveicarija - 1(14 4(15 - - 6(15 - - 6(15 - -

JAV -(16 -(16 - - 6 - - 10 - - 10

118

Pastabos:

1. Poveikio ribinių verčių nustatymas yra regioninis klausimas; maksimali vertė antenai 3,0 V/m esant 900 MHz, 4,2 V/m esant 1800 MHz; 4,5 V/m esant 2100 MHz;

2. Maţiausi atstumai iki elektros linijų ir elektros paskirstymo sistemų diferencijuoti pagal įtampą; išskyrus vaizdo ekranus reglamentuojančias vertes;

3. Vietos valdţios ir energetikos sektoriaus susitarimu išnagrinėti priemones siekiant sumaţinti magnetinius laukus, jei numatomas vidutinis metinis dydis viršija 0,4 μT;

4. Naujiems ar modifikuotiems, pakeistiems įrenginiams techninės sąlygos elektros energijos paskirstymui;

5. „Jautriose“ vietose (mokyklose, vaikų darţeliuose, ligoninėse, globos namuose); kitur: 35 V/m, 0,11 μT, 3,1 W/m2 esant 900 MHz; 49 V/m, 0,16 μT, 6,3 W/m

2, esant

1800 MHz; 51 V/m, 0,17 μT, 7 W/m2 esant 2100 MHz;

6. Naujiems įrenginiams prie namų, mokyklų, ţaidimų aikštelių; 10 μT netoli namų, mokyklų, ţaidimų aikštelių esamiems įrenginiams; 1999/519/EC visose kitose vietovėsel

7. Namų aplinkoje, mokyklose ir ţaidimų aikštelėse, vietose, kuriose praleidţiamas laikas yra daugiau kaip 4 valandos; kitur 20 V/m, 0,06 μT, 1 W/m2

8. Apribojimai namuose; namų aplinkoje 1000 V/m; priemiesčio zona, keliai – 10 000 V/m; negyvenamosiose vietose – 15 000 V/m

9. Saugos sąlygos elektros linijoms; maţiausias atstumas nuo elektros linijų iki naujai besikuriančių objektų sprendţiamas individualiai;

10. Riba vienai antenai 3,0 V/m;

11. Rekomendacija vietos valdţios institucijoms: vietovėse, netoli elektros linijų, kur magnetinio srauto tankis didesnis nei 0,4 μT, neplanuoti vaikų buvimo vietos

12. Taikoma namams, ligoninėms, kurortams, visuomeninės paskirties pastatams, mokykloms, ţaidimų aikštelėms, parkams, rekreacinėms zonoms; kitur riboti išorės elektrinio

ir magnetinio lauko stiprį atitinkamai, kaip nustatyta 1999/519/EC; apribojimai taikomi tik naujiems ar rekonstruotiems šaltiniams priklausomai nuo veikimo daţnio;

13. Radikaliai sumaţinti poveikį nenukrypstant nuo gamtinio fono (0,1 μT), kai yra galimos pagrįstos pasekmės;

14. Naujų įrenginių „jautriose“ vietose (pastatuose, kuriuose asmenys praleidţia ilgą laiką, ţaidimų aikštelėse) įrengimas; esamiems įrenginiams elektrinio lauko stiprį ir

magnetinio srauto tankį riboti kaip nurodyta 1999/519/EC;

15. Apriboti antenos vietą naujiems ir esamiems įrenginiams „jautriose“ vietose (pastatuose, kuriuose asmenys praleidţia ilgą laiką, ţaidimų aikštelėse); suminį, kelių antenų

poveikį vietovėse riboti, kaip nurodyta 1999/519/EC;

16. Nėra teisinio reguliavimo; apribojimus nustato kiekviena valstija atskirai, kitos valstijos turi apdairiai, politiškai įvertinti situaciją (priemonės poveikio gyventojams

maţinimui taikomos atsiţvelgiant į lėšas, galimybes).

119

3 lentelė. Elektromagnetinių laukų ekspozicijos ribinės vertės darbo vietose ES šalyse narėse ir parinktose pramoninėse ne ES šalyse (situacija 2010 m. spalio mėn.)

(Comparison of international policies on electromagnetic fields (power frequency and radiofrequency fields 2011)

Šalis

50 Hz (ELF) 900 MHz (GSM) 1800 MHz (GSM) 2100 MHz (UMTS0

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Elektrinio

lauko

stipris,

V/m

Magnetinio

srauto

tankis,

μT

Energijos

tankis,

2W/m

Direktyva

2004/40/EC

10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Austrija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Belgija - - - - - - - - - - -

Bulgarija 5000(1 - - - 10 - - 10 - - 10

Kipras [10000] ]500] 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Čekija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Danija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Estija - - - - 6(2 - - 12(2 - - 14(2

Suomija - - 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Prancūzija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Vokietija [21320](4 [1358] (4 [92] [0,31] [22,5] [130] [0,43] [45] [137] [0,46] [50]

Graikija - - - - - - - - - - -

Vengrija [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Airija - - - - - - - - - - -

Italija 10000(5 500(5 90(5 0,30(5 22,5(5 127(5 0,42(5 45(5 137(5 0,45(5 50(5

Latvija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Lietuva 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Liuksenburgas 5000(6 100(6 41 0,14 4,5 58 0,20 9 61 0,2 10

Malta [10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Olandija - - - - - - - - - - -

Lenkija 10000(7 251(7 20(7 0,07(7 - 20(7 0,07(7 - 20(7 0,07(7 -

Portugalija - - - - - - - - - - -

Romunija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Slovakija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

Slovėnija - - - - - - - - - - -

Ispanija - - - - - - - - - - -

Švedija -(8 -(8 60 - 10 60 - 10 60 - 10

Jungtinė

Karalystė

[10000] [500] [90] [0,30] [22,5] [127] [0,42] [45] [137] [0,45] [50]

Australija 10000(9 500(9 92 0,31 22,5 130 0,43 45 137 0,46 50

Rusija - 100(10 - - 10(11 - - 10(11 - - 10(11

Šveicarija 10000 500 90 0,30 22,5 127 0,42 45 137 0,45 50

JAV [25000] [1000] - - 30 - - 50 - - 50

120

Pastabos:

1. Vidurkis 8 valandų darbo trukmei; maksimali ekspozicijos vertė 25000 V/m;

2. leistinos vertės kontroliuojamose sąlygose: 30W/m2 esant 900 MHz, 60W/m

2 esant 1800 MHz, 70W/m

2 esant 2100 MHz;

4. Nekontroliuojamose darbo sąlygose (max. 2 h) elektrinis laukas 30000 V/m, magnetinis lauko tankis 2546 µT;

5. Bus taikomo po direktyvos pakeitimo;

6. Ribos laikinam buvimui; Ribos trumpam buvimui 21320V/m arba 1358 µT;

7. Taip pat yra ribinės veikimo vertės priklauso nuo daţnio;

8. Sumaţinti ribas ilgalaikio darbo aplinkoje;

9. 8 valandų darbo diena , su maksimumu 30000 V/m 5000 µT maţiau nei 2 val;

10. 8 valandų darbo diena , su maksimumu 2000 µT maţiau nei 1 val;

11. Pikinė apšvieta visam kūnui, galūnėms 50W/m2 , laikui integruota apšvieta 2 W/m

2 per val.