LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS

MAISTO SAUGOS IR GYVŪNŲ HIGIENOS KATEDRA

Just÷s Maciukevičien÷s

Mikrobiologin÷s taršos rizikos vertinimas paukštienoje. Campylobacter spp.

Magistro darbas

Darbo vadovas: Doc. dr. Jonas Milius

Kaunas, 2010

Risk assessment microbiological contamination in poultry. Campylobacter spp.

Lietuvos veterinarijos akademija

Veterinarijos fakultetas Maisto saugos ir gyvūnų higienos katedra

Magistrinis darbas atliktas 2008-2010 m. m. Lietuvos veterinarijos akademijoje, Maisto saugos ir

gyvūnų gerov÷s katedroje ir Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto

Laboratorijos departamento Maisto produktų mikrobiologinių ir Bakteriologinių tyrimų

skyriuose.

Magistro darbą pareng÷ : Just÷ Maciukevičien÷ (parašas) Magistrinio darbo vadovas: Doc. dr. Jonas Milius (parašas) Recenzentas: (parašas)

SANTRUMPOS

ES - Europos Sąjunga

EMSA - Europos maisto saugos agentūra

JAV - Jungtin÷s Amerikos Valstijos

KSV - Kolonijas sudarantys vienetai

PSO - Pasaulio sveikatos organizacija

5

TURINYS

ĮVADAS ...............................................................................................................................6

1. LITERATŪROS APŽVALGA ........................................................................................8

1.1 Campylobacter spp.- zoonozių suk÷l÷jas ........................................................................8

1.2 Campylobacter vieta šiuolaikin÷je sistematikoje ...........................................................9

1.3 Campylobacter morfologija ............................................................................................10

1.4 Kampilobakterioz÷ ...............................................................................................................................11

1.5 Sergamumas kampilobakterioze ES ir Lietuvoje ..........................................................13

1.6 Campylobacter – bakterinis maisto saugos rizikos veiksnys paukštienoje ...................18

2. MöGINIŲ ATRINKIMAS IR TYRIMO METODAS .....................................................21

2.1 M÷ginių atrinkimas .........................................................................................................21

2.2 Tyrimo metodas ..............................................................................................................22

3. TYRIMŲ REZULTATAI ................................................................................................25

3.1 Kampilobakterijų paplitimas viščiukų broilerių pulkuose ..............................................25

3.2 Kampilobakterijų paplitimas viščiukų broilerių skerdenose ..........................................27

3.3 Campylobacter spp. pasiskirstymo dažnis viščiukų broilerių skerdenų

ir aklosios žarnos m÷giniuose ...............................................................................................29

3.4 Kampilobakterijų paplitimas pagal sezoniškumą ...........................................................30

3.5 Kampilobakterijų paplitimo Lietuvoje ir Europos Sąjungoje palyginimas ............. ......33

4. IŠVADOS .........................................................................................................................36

5. PASIŪLYMAI .................................................................................................................37

6. PADöKOS ........................................................................................................................38

8. SAMMARY .....................................................................................................................39

9. LITERATŪRA ..................................................................................................................40

6

ĮVADAS

Sparčiai besivystant gamybai kasmet Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje auginama ir

paskerdžiama vis daugiau paukščių. Nors paukštynuose yra taikoma geros gamybos praktika,

deja nepavyksta išvengti įvairių zoonozių suk÷l÷jų, kuriais užsikrečia paukščiai, o v÷liau gali

užsikr÷sti ir žmogus.

Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vištiena vertinama kaip palyginti nebrangi, lengvai

virškinama ir dietinių savybių turinti m÷sa. Daugeliui yra žinoma, kad vištiena gali būti

salmonelioz÷s šaltinis, tačiau pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia kampilobakterioz÷.

Tai zoonozin÷ liga, bendra gyvūnams ir žmon÷ms, ji gali būti perduodama tiesioginio kontakto

metu arba vartojant užkr÷stą maistą. Siekiant sumažinti šios ligos užsikr÷timo riziką, labai svarbu

nustatyti, kokie gyvūnai ir kokie maisto produktai yra šių ligų platinimo šaltiniai.

Paprastai kampilobakterijų randama aplinkoje, vandenyje, įvairių gyvūnų m÷soje

(kiaulienoje, jautienoje, avienoje) ir nepasterizuotame piene, bet dažniausiai ji nustatoma

paukštienoje. Tinkamai termiškai apdorojus vištieną teorin÷ galimyb÷ žmogui apsikr÷sti

kampilobakterijomis sumaž÷ja, nes bakterijos žūsta. Bet apsinuodijimo atvejų pasitaiko vis

dažniau. Paukštynai siekia sumažinti kampilobakterijų plitimą tarp vištų pulkų, atlieka

dezinfekciją. Tačiau suk÷l÷jų išvengti neįmanoma ir kampilobakterijos patenka ant skerden÷lių.

Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse Campylobacter spp. sukelta infekcija turi tendenciją

did÷ti, tačiau priežastys n÷ra gerai žinomos, o Europos Sąjungoje jau keletą metų ji yra kaip viena

dažniausių žmonių zoonozinių ligų [EMSA, 2009b]. Manoma, kad vienas pagrindinių ligos

šaltinių yra kampilobakterijos užterštų maisto produktų vartojimas, ypatingai viščiukų broilerių

m÷sa.

Šiuo metu ypač aktualios maisto saugos koncepcijos „Nuo tvarto ...iki stalo“ ir „Sveikas

gyvūnas- sveikas žmogus“, kuriomis vadovaujantis būtina naudoti mokslo žinias pagaminti

saugią ir sveiką paukštienos produkciją. Atsakomyb÷ už maisto saugą tenka gyvūnų ir paukščių

augintojams, tod÷l būtina taikyti ir aukštus kokyb÷s reikalavimus. Paukščių augintojai turi

užtikrinti, kad jų auginami paukščiai visuose gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapuose

atitiktų maisto gamybą reglamentuojančius teis÷s aktus.

7

Prekybininkai, užsiimantys didmenine ir mažmenine prekyba, taip pat turi laikytis griežtų

produkcijos laikymo, gabenimo ir sand÷liavimo reikalavimų, nes juos pažeidus maistas tampa

nebesaugus.

Ypatingą d÷mesį maisto saugos reikalavimams turi skirti viešojo maitinimo personalas,

kadangi tai paskutin÷ maisto gamybos grandin÷, kurioje, nesilaikant elementarių maisto ruošimo

bei gaminimo reikalavimų, galima išplatinti ligos sukel÷jus.

Darbo tikslas:

• Ištirti ir įvertinti viščiukų broilerių pulkuose kampilobakterijų rūšių paplitimą.

• Įvertinti riziką užsikr÷sti kampilobakterioze žmon÷ms nuo viščiukų broilerių m÷sos.

Darbo uždaviniai:

• Įvertinti Campylobacter spp. paplitimą viščiukų broilerių pulkuose.

• Įvertinti Campylobacter spp. paplitimą viščiukų broilerių skerdenose.

• Ištirti dažniausiai pasitaikančias Campylobacter rūšis viščiukų broilerių skerdimo

partijose.

• Išanalizuoti atliktų mikrobiologinių tyrimų svarbą.

• Palyginti kampilobakterijų paplitimą tarp viščiukų broilerių Lietuvoje ir Europos

Sąjungoje.

• Įvertinti mikrobiologin÷s taršos riziką paukštienoje ir galimybę užsikr÷sti

kampilobakterioze.

8

1. LITERATŪROS APŽVALGA

1.1 Campylobacter spp.- zoonozių suk÷l÷jas

Zoonoz÷s yra viena svarbiausių sveikatos apsaugos problemų pasaulyje. Naujausiais

duomenimis, susirgimų bendrosiomis žmon÷ms ir gyvūnams ligomis ES nemaž÷ja. Kai kurios

zoonoz÷s pasireišk÷ d÷l maisto rinkos globalizacijos, padid÷jusios pusgaminių, kulinarinių ir kitų

paruoštų ar iš dalies paruoštų produktų paklausos. Be to, pastaraisiais metais atsirado ir naujų

zoonozių.

Viena dažnesnių bakterinių ūminių virškinamojo trakto ligų priežastis –kampilobakterijos.

Tai viena labiausiai paplitusių maistinių zoonozių po salmonelioz÷s [Pieškus J. ir kt. 2008;

EMST, 2009b]. Ligos suk÷l÷jai dažniausiai plinta per paukštieną, m÷są, nepasterizuotą pieną,

užterštą vandenį [Bronzwaer S. ir kt. 2009].

1 pav. Campylobacter ssp. plitimo būdai

[Prieiga internetu http://www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/kampilobakterioze/]

Nors infekcijai sukelti užtenka mažiau nei 1000 KSV, infekciją sukelti gali ir 500 KSV

[Robinson, D. A. 1981 m.], tačiau masinių užsikr÷timo maistu atvejų paprastai nebūna, nes

kampilobakterijos nesidaugina maiste, be to, net ir didelis šių mikroorganizmų patekusių į

9

organizmą skaičius, simptomus sukelia tik nedideliai daliai žmonių. Nustatyti tiesioginį

perdavimą žmogaus žmogui yra sunku, kadangi kampilobakterijų gali būti daugelyje maisto

produktų [V÷lyvyt÷ D., 2005 m.].

Kampilobakterijomis gali būti užkr÷sta, bet kuri žalia m÷sa. Tačiau pagrindinis žmonių

kampilobakterioz÷s infekcijos šaltinis yra naminių paukščių, ypatingai viščiukų broilerių m÷sa.

Daugelis jų yra suk÷l÷jų nešiotojai, tačiau neturi jokių ligos požymių [Prieiga internetu

http://www.defendingfoodsafety.com/2009/01/food-safety-law/common-food-borne-

pathogens/campylobacter-fact-sheet]. Šių paukščių žarnyne kampilobakterijos gali būti randamos

labai dideliais kiekiais [Prieiga internetu

http://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc ].

Nors daugelis Campylobacter spp. rūšių yra susijusių su žmogaus infekcin÷mis ligomis,

bet dažniausiai infekciją sukelia labiausiai paplitusios C. jejuni ir C. coli. rūšys.[ Hansson I.,

2007 m.]. Apie 90 % iš žmogaus išskirtų kampilobakterijų yra identifikuojama kaip C. jejuni, o

likę 10 % atvejų dažniausiai apibr÷žiami kaip C. coli [EK 2002]. Kai kurių autorių teigimu

pasitaiko ir kitų Campylobacter rūšių, pavyzdžiui, C. lari, C. upsaliensis, C. fetus ir C. consisus

[Bourke ir kt. 1998; Lindblom ir kt. 1995 m.; Skirrow ir kt. 1993].

1.2 Kampilobakterijų vieta šiuolaikin÷je sistematikoje

Pirmą kartą Campylobacter rūšis išskirta ir aprašyta buvo 1913 metais, McFadyean ir

Stockman, kaip galvijų ir avių nevaisingumo ir abortų svarbi priežastis. Išskirta bakterija buvo

pavadinta Vibrio fetus [Kist M. 1985]. Campylobacter spp., kaip diar÷jas sukialianti bakterija

pirmą kartą įvardinta 1931, kai Jones et al. iš galvijo, sergančio enteritu, plonosios žarnos išskyr÷

„vibrioną“. Žmon÷ms kampilobakterioz÷ nustatyta 1938 m., kai JAV įvyko kampilobakterioz÷s

protrūkis, kaip paaišk÷jo, d÷l užterštų pieno produktų vartojimo.

Campylobacter rūšis priklauso Campylobacteraceae šeimai kartu su Arcobacte,

Sulfurospirillum šeimomis ir bendrai klasifikuojamai rūšiai gentimi Bacteroides ureolyticus, kuri

ilgą laiką buvo rodoma kaip Campylobacter rūšis, tačiau jos pavadinimas nebuvo keistas

[Vandamme, 2000; Prieiga internetu http://www.bacterio.cict.fr/c/

campylobacteraceae.html#Campylobacteraceae]. Dehalospirillum gentis atskirta nuo

10

Campylobacteraceae genties ir perkelta į Sulfurospirillum gentį [Luijten ir kt., 2003]. Arcobacter

genties rūšys yra panašiausios morfologiškai, turi panašų genotipą ir fenotipą kaip

Campylobacter genties rūšys, tod÷l jos buvo įtrauktos i šią gentį [Hansson I. 2007].

1.3 Kampilobakterijų morfologija

Kampilobakterijos – polimorfiškos, plonos, lenktos, kabliuko, lekiančios žuv÷dros, “S”

raid÷s pavidalo, judrios, 0,2-0,8 x 0,5-8,0 mm dydžio lazdel÷s [Masteikien÷ R. R. 2002;

http://www.microbiologyatlas.kvl.dk/biologi].

2 pav. Campylobacter jejuni

[Prieiga internetu http://www.roseclaims.co.uk/blog/uploaded_images/Campylobacter-

735560.jpg ]

Gramneigiamos, sporų ir kapsulių nesudarančios bakterijos. Senose kultūrose gali būti

sferinių ar kokinių formų. Chemoorganotrofai, mikroaerofilai (anaerobai), gerai auga esant 5-6 %

deguonies, apie 10 % CO2. Optimali augimo temperatūra 38-42 0C, optimalus pH 7,0-7,2.

Bakterija palyginti ilgai išsilaiko žemose temperatūrose, tačiau visiškai neatspari karščiui.

Nors gali būti randamos gyvūniniame maiste, tačiau skirtingai nei salmonel÷s, jame jos

nesidaugina. D÷l šios priežasties retai kyla masiniai kampilobakterioz÷s protrūkiai [Kapperud G.

ir kt. 2003].

11

1 lentel÷. Kampilobakterijų atsparumas

Temperatūra, 0 C Vieta/Veiksnys Atsparumo laikas

600 C Pakaitinimas 5 min.

600 C Džiovinimas 3 val.

200 C Audiniai 5-8 m÷n.

60 C Dirva, vanduo, m÷šlas, pakratai 1 m÷n.

*Lentel÷s duomenys Masteikien÷ R.R. 2002;

Infekcijos profilaktikai yra labai svarbios kontrol÷s priemon÷s visuose maisto gamybos

etapuose „nuo tvarto... iki stalo“. Šios priemon÷s turi būti įgyvendinamos tiek maisto pramon÷je,

tiek namų ūkiuose.

Nustatyta, kad taikomi specifiniai kampilobakterioz÷s kontrol÷s metodai fermose gali

sumažinti kampilobakterijų infekcijos paplitimą tarp paukščių. Tokia kontrol÷ įmanoma, kai

paukščiai laikomi uždarose patalpose. Gera higienos praktika skerdimo metu padeda sumažinti

skerdienos užteršimą gyvūnų fekalijomis, tačiau tai n÷ra garantija, kad Campylobacter suk÷l÷jų

nebus m÷soje. Skerdyklų darbuotojų mokymo tikslas yra iki minimumo sumažinti žalios m÷sos

bakterinį užterštumą [Prieiga

internetuhttp://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc ].

Vienintelis efektyvus Campylobacter suk÷l÷jų pašalinimo iš užteršto maisto būdas yra

kaitinimas (virimas, kepimas, pasterizavimas) [Hansson I. 2007].

1.4 Kampilobakterioz÷

Pastaraisiais metais visame pasaulyje yra išreiškiamas didelis susirūpinimas vis

dažnesniais kampilobakterioz÷s susirgimais. Tai daugiausiai diagnozuojamas susirgimas po

salmonelioz÷s. Statistika rodo, kad nuo 2004 m. ši zoonoz÷ yra viena iš dažniausių Europos

Sąjungoje nustatomų gastroenteritų priežastis.

Žmon÷s kampilobakterijomis gali užsikr÷sti suvartoję tinkamai termiškai neapdorotą

sergančių gyvulių m÷są, ypač paukštieną, pieną. Taip pat nuo sąlyčio su užsikr÷tusiu gyvūnu.

12

Patekus bakterijų į virškinimo traktą, jau yra sukeliama infekcija. Nors sergančio

kampilobakterioze žmogaus išmatose taip pat randama šios ligos bakterijų, tačiau platinimas nuo

žmogaus žmogui n÷ra būdingas šiai infekcijai, [Prieiga internetu

ttp://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc] išskyrus mažus vaikus arba kai

ligonis gausiai ir dažnai viduriuodamas išskiria labai didelius kiekius bakterijų [Prieiga internetu

http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm]. Inkubacinis ligos periodas 2-5 dienos,

kartais iki 10 dienų. Liga reiškiasi silpnumu, galvos skausmais, vidurių skausmais, viduriavimu

su kraujo priemaišomis [Hansson I. 2007]. Tačiau neretai liga gali prasid÷ti „apendicito

priepuoliu“.[ Prieiga internetu http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm].

Pasveikstama v÷liausiai po 3 savaičių. Visą viduriavimo periodą ligoniai turi gerti daug skysčių.

Sunkiais atvejais, prireikus, gali būti skiriami antibakteriniai preparatai, kurie sutrumpina ligos

trukmę, bet juos gali skirti tik gydytojas. Patiems ligoniams gydytis antibakteriniais preparatais

nepatartina.

Bakterijos su išmatomis išskiriamos visą viduriavimo laiką. Jei ligonis negydomas

antibakteriniais vaistais, jos gali būti išskiriamos 2 – 7 savaites. Ilgesnis bakterijų išskyrimas yra

retas. [Prieiga internetu http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm].

Kampilobakterioz÷ gali komplikuotis į sepsį (bakterijų patekimas į kraują), kepenų, kasos

uždegimą. Labai retai, bet po persirgtos ligos galimos tokios komplikacijos: sąnarių uždegimas,

neurologiniai sutrikimai (Guillan-Barre sindromas), paralyžiai. [Miller W.G. 2005]. Guillan-

Barre sindromas prasideda pra÷jus keletui savaičių po viduriavimo, ir paveikia nervų sistemą. Šis

sindromas išsivysto tuomet, kai ligonio imunin÷ sistema ima atakuoti savo paties nervus, d÷l to

jie kelioms savait÷ms paralyžiuojami. Tuomet reikia intensyviai gydyti. Apskaičiuota, kad iš

1000 asmenų, persirgusių kampilobakterioze, šiuo sindromu suserga vienas žmogus [Prieiga

internetu http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm]. Infekcija labiau pavojinga

mažiems vaikams, senyvo amžiaus asmenims ar suaugusiems, sergantiems kitomis ligomis,

pavyzdžiui AIDS, tačiau mirštamumas yra labai retas [Allos, 2001].

13

1.5 Sergamumas kampilobakterioze ES ir Lietuvoje

Kampilobakterioz÷ – viena labiausiai paplitusi maistu plintanti bakterin÷ liga visame

pasaulyje, po salmonelioz÷s. Daugelyje pasaulio šalių kampilobakterijų sukeltos infekcijos yra

dažnesn÷s nei salmonelioz÷ ar šigelioz÷. Ekonomiškai besivystančiose šalyse šių suk÷l÷jų sukelti

viduriavimai yra dažniausi tarp mažų vaikų. Pastaraisiais metais ir ekonomiškai išsivysčiusiose

šalyse Campylobacter infekcija turi did÷jimo tendenciją, kurios priežastys n÷ra gerai žinomos, o

Europos Sąjungoje jau keletą metų kampilobakterioz÷ buvo, kaip viena dažniausių žmonių

zoonozinių ligų [EMSA, 2009b].

Iki 1990 m. ši infekcija daugelyje pasaulio šalių beveik nebuvo registruojama. Šiuo metu

daugiausia paplitusios dvi kampilobakterijų paderm÷s: Campylobacter jejuni ir Campylobacter

coli. Industrin÷se šalyse vyrauja Campylobacter jejuni paderm÷ (85%), o Campylobacter coli kur

kas rečiau sutinkama (tik 7%). [ Prieiga internetu

http://neris.mii.lt/mt/straipsniai?200311?pauksciu.doc].

Vidurin÷s juostos klimato ES šalyse kampilobakterioz÷ yra sezoninis susirgimas,

pasireiškiantis daugiausiai vasaros m÷nesiais. Susirgimų skaičiaus did÷jimas pradedamas steb÷ti

geguž÷s m÷nesį ir didžiausias pikas pasiekiamas liepos m÷nesio viduryje. Keliose šalyse

nuoseklūs infekcijų atvejai atsiranda metai iš metų, infekcijos pikas Danijoje 32 savaitę(rugpjūčio

pradžia), Suomijoje 30 savaitę (liepos vidurys) ir Švedijoje 33 savaitę (rugpjūčio vidurys). D÷l

šaltų žiemų šiaur÷s ES šalyse, aplinkoje sumaž÷ja kampilobakterijų, tod÷l ir jų skaičiaus

padid÷jimas viščiukų broilerių pulkuose būna vasarą [Jor÷ ir kt. 2009, Meremäe ir kt. 2010].

2007 metais Europos Sąjungoje žmonių kampilobakterioz÷s atvejų skaičius tenkantis 100.000

gyventojų buvo 45,2 atvejo, o dažniausiai sirgusių žmonių grup÷ - vaikai iki 4 metų amžiaus. Net

120 susirgimų 100.000 gyventojų. Kitose amžiaus grup÷se susirgimų skaičius svyruoja nuo 32 iki

53 atvejų 100.000 gyventojų. Dažniausias 2007 m. kampilobakterijomis užkr÷stas maisto

produktas buvo viščiukų broilerių m÷sa - 37,9 % visų tirtų maisto produktų. (3 pav.)

Europos Sąjungos šalyse epideminių kampilobakterioz÷s protrūkių pasitaiko retai, bet

išsivysčiusios valstyb÷s maisto užterštumą mikroorganizmais įvardija, kaip svarbų rizikos

veiksnį, priešingai nei besivystančios šalys, kuriuos maisto užterštumą mikroorganizmais

įvardija kaip vidutinį pavojų žmonių sveikatai.

14

Lenkija

Prancūzija

Estija

Ispanija

Lietuva

Nyderlandai

Airija

Belgija

Vengrija

Slovakija

Austrija

Danija

Suomija

Švedija

Vokietija

Anglija

Čekijos Respublika

ES vidurkis

0 50 100 150 200 250

ES

šaly

s

Susirgimų skaičus

*Parengta pagal EMSA duomenis.

3 pav. Žmonių susirgimų kampilobakterioze ES atvejų skaičiaus pasiskirstymas tenkantis

100.000 gyventojų, 2007 m.

Lietuvoje kampilobakterioz÷ yra dažniausiai diagnozuojamas susirgimas po salmonelioz÷s,

kaip ir visoje Europos Sąjungoje. Ir nors nuo 2005 m. sergamumas yra sumaž÷jęs, bet 2008 m.

lyginant su 2007 m. šoktel÷jo 75 atvejais, o 2009 m. – 68 atvejais daugiau nei 2008 m. ir tai

sudar÷ 48,1 % visų patikslintų žarnyno infekcijų. Pagal sezoniškumą sergamumo vidurkio

kampilobakterioze Lietuvoje 2007-2009 m. pakilimas būna geguž÷s m÷nesį, o susirgimų pikas -

rugpjūčio m÷nesį .

15

707639

564624

694

0

200

400

600

800

2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.

Metai

Atv

ejų

skaič

ius

Registruotų atvejų skaičius

* http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenys.

4 pav. Registruotų susirgimų kampilobakterioze atvejų skaičius Lietuvoje2005-2009 m.

I

* http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenys.

5 pav. Sergamumo kampilobakterioze sezoniškumas Lietuvoje 2007-2009 m.

Susirgimų skaičiaus did÷jimas yra siejamas su padažn÷jusiu kelionių, iškylų, atostogų

laiku, o šiltasis metų laikas itin palankus ligos suk÷l÷jų buvimui. Dažniausiai susirgimai yra

registruojami didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir jų apskrityse – Vilniuje, Kaune, Klaip÷doje,

Šiauliuose, Panev÷žyje. Mažiausias sergamumas užfiksuotas kelis metus iš eil÷s – Telšių,

Taurag÷s, Utenos apskrityse.

0

20

40

60

80

100

Sausis Kovas Geguž÷ Liepa Rugs÷jis Lapkritis

M÷nuo

Regi

str

uotų

sus

irgim

ai

Registruotų susirgimų vidurkis, vnt.

16

2 lentel÷. Kampilobakterioz÷s susirgimų pasiskirstymas pagal apskritis

Apskritis 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m.

Alytaus aps. 27 22 23 46

Kauno aps. 69 81 92 84

Klaip÷dos aps. 37 33 42 53

Marijampol÷s aps. 55 16 24 11

Panev÷žio aps. 106 79 60 58

Šiaulių aps. 72 46 46 67

Taurag÷s aps. 5 8 3 8

Telšių apskritis 9 5 5 7

Utenos aps. 2 4 3 2

Vilniaus aps. 312 330 266 303

VISO 694 624 564 639

* http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenys.

Kiekvienais metais Lietuvoje kampilobakterioz÷s susirgimai dažniau yra užfiksuojami

miesto vietov÷se ( 82 % ) nei kaimo (18 %).

• Grafikas parengtas pagal http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenis.

Grafikas parengta pagal http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenis.

6 pav. Vaikų ir suaugusių sergamumo vidurkis kampilobakterioze kaimo ir miesto vietov÷se

Lietuvoje 2005-2009 m.

Miesto gyventojai

19.2

80.8

Suaugusių sergamumas , % Vaikų sergamumas , %

Kaimo gyventojai

12.2

87.8

17

Tačiau ir kaimo ir miesto vietov÷se didžiausias sergamumas kampilobakterioze

fiksuojamas tarp vaikų. Šis reiškinys labiau pastebimas kaimo vietov÷se. 2005-2009 m. susirgimų

vidurkis suaugusiems miesto ir kaimo vietov÷se atitinkamai 19,2 % ir 12,2 %, o vaikų amžiaus

grup÷je miesto ir kaimo vietov÷se atitinkamai 80,8 % ir 87,2 % ( pav. 6). Analizuojant susirgimus

kampilobakterioze 2005-2009 m. tarp amžiaus grupių, aiškiai išsiskiria 0-17 m. amžiaus vaikai.

Kitose amžiaus grup÷se susirgimų skaičius taip ženkliai nesiskyria (7 pav.). Manoma, kad

suaugusieji lengviau perserga šia liga, arba tiesiog nesikreipia į gydytojus, arba net nesupranta,

kad yra ligos nešiotojai. Tuo tarpu, vaikų organizmas yra jautresnis, o vaikui pasijutus blogai,

t÷vai reaguoja jautriau ir dažniau yra kreipiamasi į medikus.

0

150

300

450

600

2005 m. 2006m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.Metai

Su

sir

gim

ų s

ka

ičiu

s,

vn

t.

0-17 18-24 25-34 35-44 45-54 55-64 65-74 75-84

* http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenys.

7 pav. Sergamumas kampilobakterioze pagal amžiaus grupes Lietuvoje 2005-2009 m.

Lietuvoje registruojami susirgimai būna pavieniai, manoma, kad oficialioji statistika

neatspindi realios situacijos, kadangi ne visi susirgę kreipiasi medicinos pagalbos, ne visi tiriami

mikrobiologiškai. Taip pat n÷ra oficialios statistikos, kokie būtent produktai dažniausiai sukelia

susirgimus, nes nuo užsikr÷timo momento iki simptomų pasireiškimo pradžios praeina keletas

dienų. Žmogus nebeatsimena ką valg÷, arba to produkto jau neb÷ra ir neįmanoma atlikti maisto

produkto tyrimo.

18

1.6 Campylobacter – bakterinis maisto saugos rizikos veiksnys paukštienoje

Biologiniai rizikos veiksniai skirstomi į šias rūšis:

• bakteriniai;

• virusologiniai;

• parazitologiniai.

C. jejuni, C. coli priskiriama bakteriniam rizikos veiksniui. O kampilobakterioz÷s

suk÷limo pagrindine prižastimi įvardijamas – nepakankamai termiškai apdorotos vištienos

vartojimas [ Kapperud ir kt. 1992, Pearson ir kt. 2000].

Paukštiena gali būti užteršiama mikroorganizmais endogeniniu ir egzogeniniu būdu.

Endogeniniu būdu į m÷sa gali patekti patogeniniai mikroorganizmai jei skerdžiami paukščiai

serga infekcin÷mis ligomis, tai jų suk÷l÷jų galima rasti daugelyje organų ir audinių. Toks

užteršimas mikrobais yra vadinamas pirminiu mikrobiniu užteršimu.

Egzogeniniu būdu paukštiena užteršiama mikroorganizmais iš aplinkos: skerdžiant,

išimant vidurius, vežant ar laikant. Tai antrinis mikrobinis užteršimas. Patogeniškų ir sąlygiškai

patogeninių mikroorganizmų aptinkama sergančių paukščių organuose ir audiniuose. Sveikų

paukščių organai ir audiniai užsikrečia mikroorganizmais pristatymo į skerdimo ar m÷sos

perdirbimo įmones metu, nes pakinta įprastin÷s laikymo sąlygos. Paukščiai nuvargsta, patiria

stresą, susidaro palankios sąlygos mikroorganizmams iš virškinamojo trakto prasiskverbti į

audinius.

Egzogeniniu būdu paukščių skerden÷l÷s užsikrečia paukščių pjovimo ir tolimesnio

technologinio apdorojimo metu. Ypatingai didel÷ taršos rizika yra atliekant plunksnų plikinimą ir

vidaus organų šalinimą.

Atliekant plikinimą yra palengvinamas plunksnų nupešimas nuo skerden÷l÷s ir nors

plikinama karštu vandeniu ar garais neišvengiama taršos rizikos, nes vanduo užsiteršia

mikroorganizmais ir organin÷mis medžiagomis nuo plunksnų ir pūkų. Po kelių plikinimo valandų

darbo plikinimo voniose mikroorganizmų skaičius išauga. Tod÷l po nuplikinimo skerden÷lių

mikrobin÷ tarša gali padid÷ti 2-7 kartus. Kad sumažinti taršą reikia keisti bent kartą į pamainą

vandenį plikinimo voniose ir taip pat galima į plikinimo vonias įpilti 0,004% HCl.

19

Atliekant skerdimą, kada šalinama vidaus organai, būtina išvengti žarnyno įtrūkimų,

būtent įtrūkus ar įpjovus žarnyną atsiranda sąlygos mikroorganizmams patekti ant skerden÷l÷s.

[Masteikien÷ R.R 2002].

Taip pat ligos sukel÷jų perdavimas vyksta d÷l nepakankamo higienos reikalavimų

laikymosi [ Kapperud ir kt. 1993, Evans S.J. 2000], užteršto vandens, kraiko, vabzdžių

įkandimų, kontakto su laukiniais paukščiais metu [Kapperud ir kt. 1993, Bouwknegt ir kt. 2004]

graužikų, išmatų. Taip pat ligos sukel÷jus ūkio personalas perneša savo batais [Evans S.J. 2000].

Užsikr÷tus bent vienam paukščiui kampilobakterijomis užsikrečia visas pulkas, ir visi

pulko viščiukai išlieka užsikr÷tę iki skerdimo. Paukščių natūraliai aukšta kūno temperatūra – 42 oC, yra labai tinkama kampilobakterijų dauginimuisi. Paukščiai tampa ligos nešiotojais, platina ją

ir užteršia aplinką ligos suk÷l÷jais. Kai kurių šaltinių duomenimis paukščiai užsikrečia nuo

fekalijomis užteršto vandens. Tod÷l paukštynuose labai svarbu pastatų higienin÷ būkl÷, vandens,

pašarų ir paukščių gerov÷. Yra duomenų, kad paukščiai kurie yra ligoti, silpnesn÷s sveikatos,

prieš skerdimą patiriantys stresą, alkinimą yra labiau apsikr÷tę kampilobakterijomis. Nemažiau

svarbu ir paukščių skerdimo higiena, kuri labai lemia skerdenų užsikr÷timą kampilobakterijomis.

Esant technologiniams pažeidimams padid÷ja paukštienos mikrobin÷s taršos rizika.

Pagrindinis infekcijos plitimas yra per nepakankamai termiškai apdorotą m÷są, paukštieną

ir jų produktus bei nepasterizuotą bakterijomis užterštą pieną. Pjaustant užterštą

kampilobakterijomis paukštieną ant pjaustymo lentel÷s, kuri po to nenuplaunama karštu vandeniu

ar blogai nuplaunama, lieka ligos suk÷l÷jai. Ant tos pačios lentel÷s pjaustant kitus maisto

produktus, kuriems paruošti nebūtina aukšta temperatūra arba apskritai šie jie vartojami žali,

produktai yra užteršiami ligos suk÷l÷jais. Kampilobakterijomis maistas gali būti užterštas ir jį

tvarkančio asmens rankomis, jei jis nesilaikys higienos reikalavimų, virtuv÷s įrankių ar nuo

sąlyčio su žalia m÷sa.

Nustatyta, kad šios bakterijos gali gan ilgai išgyventi užšaldytoje m÷soje [Prieiga

internetu http://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc]. Produkto užšaldymas

ženkliai sumažina kampilobakterijų populiaciją, tačiau net mažiausias kiekis likęs užšaldytame

produkte gali išgyventi jame net keletą m÷nesių, ir po nepakankamo m÷sos apdorojimo užkr÷sti

suvartojusįjį [Institute of food Technologists. Bacteria Associated with Foodborn Diseases.

Scientific status summery. 2004].

20

Per pastarąjį dešimtmetį Campylobacter spp. atsiradimas ir paplitimas viščiukų broilerių

pulkuose buvo tiriamas keliose šalyse. Tyrimų rezultatai parod÷, kad 18 - 90 % broilerių

pulkuose Europoje paplitusi Campylobacter spp. [ Evans S.J. 2000].

EMSA yra pateikusi mokslinę nuomonę, kad 20 - 30% žmonių kampilobakterioz÷s atvejų

priežastimi yra užteršta broilerių m÷sa [EMSA 2010], ir kaip teigia J. Pieškus, siekiant išvengti

žmonių užsikr÷timo rizikos kampilobakterijomis, būtina sumažinti viščiukų broilerių skerden÷lių

užterštumą. Tokios skerden÷l÷s yra tiesiogin÷ rizika vartotojui užsikr÷sti kampilobakterioze.

Tad pagrindinis tikslas siekiant sumažinti žmonių kampilobakterioz÷s atvejų skaičių –

sumažinti broilerių m÷sos užterštumą kampilobakterijomis.

21

2. MöGINIŲ ATRINKIMAS IR TYRIMO METODAS

Tyrimai atlikti Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto

Laboratorijos departamento Maisto produktų mikrobiologinių ir Bakteriologinių tyrimų

skyriuose. Iš šešių Lietuvos paukštynų buvo atrinkti ir ištirti 374 viščiukų broilerių skerdenos ir

viščiukų broilerių aklųjų žarnų m÷giniai. Atrinkti m÷giniai buvo tiriami pagal LST EN ISO

10272-1: 2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo

ir skaičiavimo metodas. Aptikimo metodas.” ir LST ISO10272-2:2006 „Maisto produktų ir

pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas Kolonijų

skaičiavimo metodas“ standartus.

2.1 M÷ginių atrinkimas

M÷ginių atrinkimas vyko šešiuose paukščių skerdyklose, skerdžiant viščiukus broilerius,

išperintus ir augintus nuo pirmos dienos Lietuvos Respublikoje. M÷ginių atrinkimą vykd÷

teritorinių VMVT valstybiniai veterinarijos gydytojai. Jie atrinko iš viso po 374 skerdenos ir

aklųjų žarnų m÷ginius iš kontroliuojamų viščiukų broilerių skerdimo partijų.

Kampilobakterijų rūšių kokybiniam aptikimui viščiukų broilerių pulkuose buvo atrinkta

po 10 nepažeistų aklųjų žarnų iš 10 skerdenų iš visos skerdžiamos partijos ir talpinama į sterilią

tarą, plombuojama. Jis dedamas į termodežę, kurioje palaikoma ne aukštesn÷ kaip 4ºC

temperatūra ir ne v÷liau kaip per 24 val. kartu su m÷ginio pa÷mimo aktu pristatomas į NMVRVI.

Atliekant tyrimą buvo suformuojamas vienas jungtinis m÷ginys iš 10 aklųjų žarnų.

M÷ginių ÷mimas kampilobakterijų rūšių kiekybiniam ir kokybiniam kampilobakterijų

nustatymui viščiukų broilerių skerdenose vyko skerdimo vietoje. Atrinkta skerdena iš

kontroliuojamos skerdimo partijos buvo paimta tuoj po atv÷sinimo ir dedama į sterilų maišą.

Maišas plombuojamas, dedamas į termod÷žę ir su m÷ginio pa÷mimo aktu per 24 val. ne

aukštesn÷je 4ºC temperatūroje pristatomas į NMVRVI. Tyrimui buvo naudojama pus÷s viščiuko

broilerio skerdenos oda.

Broilerių aklosios žarnos ir skerdenų m÷giniai buvo imami iš tos pačios skerdimo partijos.

22

2.2 Tyrimo metodas

Kokybinis kampilobakterijų nustatymas atrinktuose m÷giniuose buvo atliekamas

vadovaujantis LST EN ISO 10272-1: 2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis

kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Aptikimo metodas.”

Tiriamoji medžiaga buvo homogenizuojama ir atliktas skiedimas santykiu 1:10. Gautas

praskiedimas inkubuotas 37 oC temperatūroje 4-6 val., o v÷liau 41.5 oC temperatūroje 44± 4 val.

Po inkubacijos, kilpele atlikti s÷jimai ant 2 skirtingų terpių: mCCD agaro ir kietos selektyvin÷s

terp÷s (Karmali agaro). Tada v÷l Petri lekštel÷s inkubuotos mikroaerobin÷se sąlygose 41,5 oC

temperatūroje 44± 4 val.

Tipin÷s išaugusios kolonijos ant mCCD agaro buvo pilkšvos su metaliniu blizgesiu,

lygios, dr÷gnos, plačiai pasklidusios. Ant Karmali agaro išaugusios buvo pilkos spalvos,

plokščios, dr÷gnos, plačiai pasklidusios. Išaugusios tipin÷s kolonijos buvo pers÷jamos ant

Columbia agaro ir inkubuojamos 41,5 oC 48 val. mikroaerobin÷se sąlygose.

Kampilobakterijų patvirtinimui buvo atliktas morfologijos ir judrumo įvertinimas, augimo

įvertinimas 25 oC temperatūroje mikroaerobin÷se sąlygose, oksidaz÷s testas.

3 lentel÷. Kampilobakterijų patvirtinimas

Morfologijos ir judrumo įvertinimas Bakterijos panašios į „S“ formą, judą grąžto

sukimosi principu.

Augimo įvertinimas 25 oC temperatūroje

mikroaerobin÷se sąlygose

Neturi būti

Augimo įvertinimas 41,5 oC temperatūroje

aerobin÷se sąlygose

Neturi būti

Oksidaz÷s nustatymas Reakcija teigiama.

Rūšių nustatymas atliktas naudojant keletą testų: katalaz÷s testą, jautrumo testus nalidiksinui ir

cephalotinui, hipurato hidroliz÷s nustatymą, indoksilo testą.

23

4 lentel÷. Kampilobakterijų rūšių nustatymas

Testas C. jejuni C. coli C. lari Neigiama(-) Teigiama (+)

Katalaz÷s testas + + +

Jautrumo testas

nalidiksinui

Jautri Jautri Atspari ir

jautri

Jautrumo testas

cephalotinui

Atspari Atspari Atspari

Hipurato hidroliz÷ + - -

Indoksilo testas + + -

Kiekybinis kampilobakterijų nustatymas atrinktuose m÷giniuose buvo atliktas

vadovaujantis LST EN ISO 10272-2: 2006 „Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis

kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Kolonijų skaičiavimo metodas.”

Tiriamoji medžiaga buvo homogenizuojama ir atliekami trys skiedimai ( 5 lemtel÷). Gauti

trys praskiedimai po 0,1 ml buvo s÷jami į Petri l÷kšteles su mCCDA terpę. Petri lekštel÷s

inkubutos 41.5 oC temperatūroje 40 - 48 val. mikroaerobin÷se sąlygose.

Tipin÷s išaugusios kolonijos ant mCCD agaro buvo pilkšvos su metaliniu blizgesiu,

lygios, dr÷gnos, plačiai pasklidusios. Patvirtinimui paimtos 5 kolonijos ir s÷tos ant Columbia

kraujo agaro. Inkubuotos 41.5 oC temperatūroje 40 - 48 val. mikroaerobin÷se sąlygose. Bakterijų

patvirtinimas vyko pagal testus 1.3 lentel÷je.

24

5 lentel÷. Tiriamosios medžiagos paruošimas

1:10

1:100 0,1 ml

1:1000 0,1 ml

L÷kštel÷s, kuriose išaugo < 150 kolonijų buvo atrinktos vertinimui.

Kampilobakterijų skaičiaus 1 g produkto apskaičiuotas pagal formulę:

[ ] dnnV

aN

××+×=

∑)1,0( 21

, kur

Σa – visų suskaičiuotų kolonijų suma;

n1 - pirmojo skiedimo neatmestų l÷kštelių suma;

n2 – antrojo skiedimo neatmestų l÷kštelių suma;

d – skiedimo laipsnis, atitinkantis pirmąjį skiedinį;

V- užs÷tos medžiagos tūris l÷kštel÷je mililitrais.

Gauti tyrimo duomenys apskaičiuoti naudojant „Microsoft Office Excel 2007“ programa.

Apskaičiuoti šie rodikliai: vidurkiai, sumos, minimalios ir maksimalios reikšm÷s.

90 ml skiediklio x 10 g tiriamosios medžiagos

90 ml skiediklio x 0,1 ml tiriamosios medžiagos

90 ml skiediklio x 0,1 ml tiriamosios medžiagos

25

3. TYRIMŲ REZULTATAI

3.1 Kampilobakterijų paplitimas viščiukų broilerių pulkuose

Lietuvos Respublikoje kasmet išauginama ir vartotojui pateikiama vis daugiau

paukštienos. 2008 m. paukščių augintojai išaugino 9 mln. 874,8 tūkstančius paukščių, viščiukai

broileriai sudar÷ - 8 mln. 228 tūkstančius paukščių [Prieiga internetu

http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1235]. Viščiukų broilerių pulkų užterštumą

kampilobakterijomis nusako, paukščių išaugintų toje pačioje fermoje, sugautų ir nugabentų į

skerdyklą, Campylobacter spp. aptikimo tyrimas.

Kokybinio tyrimo atlikimui naudotas jungtinis aklųjų žarnų m÷ginys, susidedantis iš 10

atskirų paukščių aklųjų žarnų. Tai jautrus m÷ginių atrinkimo metodas, nes dešimt sujungtų

m÷ginių į vieną padidina užkr÷stų partijų aptikimo galimybę. Viščiukų broilerių skerdimo partijų

užterštumas kampilobakterijomis buvo tiriamas pagal LST EN ISO 10272-1: 2006 „Maisto

produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas.

Aptikimo metodas.”

6 lentel÷. Skerdyklose atrinktų ir kampilobakterijomis užterštų aklųjų žarnų m÷ginių

skaičius

Skerdyklos numeris M÷ginių skaičius

(N=374)

M÷ginių skaičius, kuriuose aptikta

Campylobacter spp. (N=157)

1 102 41

2 134 57

3 86 37

4 39 18

5 9 0

6 4 4

Atlikus tyrimą 157 aklųjų žarnų m÷giniuose buvo aptikta Campylobacter spp. Bakterijų

paplitimo vidurkis visose skerdimo partijose sudar÷ 45,4 % visų tirtųjų m÷ginių, o atskirose

26

skerdyklose skaičiai svyravo tarp 40,8 % - 100 %,

8 pav. Viščiukų broilerių skerdimo partijų užterštumas kampilobakterijomis

Pirmoje skerdykloje iš 102 atrinktų aklųjų žarnų turinio m÷ginių 41 buvo aptikta

Campylobacter spp. 40,8 % paplitimą.

Antroje skerdykloje iš kontroliuojamų skerdimo partijų buvo atrinkta 134 aklųjų žarnų

turinio m÷giniai. Campylobacter spp. buvo identifikuotos 57 m÷giniuose ir tai sudar÷ a 42,5 %

paplitimą skerdykloje.

Trečioje skerdykloje iš 86 atrinktų m÷ginių 37 buvo aptikta Campylobacter spp. skerdyklos

lygiu nustatytas 43 % paplitimas.

Ketvirtoje skerdykloje iš kontroliuojamų skerdimo partijų buvo atrinkta 39 aklųjų žarnų

m÷giniai, kuriuose buvo 46,2 % kampilobakterijų paplitimas skerdyklos lygiu.

Vienoje iš tyrime dalyvavusių (penktoje) skerdyklų 9 aklųjų žarnų turinio m÷giniai nedav÷

teigiamo rezultato Campylobacter spp. atžvilgiu.

27.3

35.8

23

10.4

2.4 1.1

40.8 42.5 43 46.2

0

100

45.4

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6

Pro

cen

tai

Skerdykla

Atrinktų m÷ginių skaičius skerdykloje, % (N=374)

Teigiamų m÷ginių skaičius skerdykloje, % ( N=157)

Teigiamų m÷ginių skaičiaus vidurkis skerdykloje, % ( N=157)

27

Šeštoje skerdykloje buvo atrinkta 4 m÷giniai, visuose buvo aptikta kampilobakterijų. Ir tai

buvo 100 % paplitimas.

Vertinant viščiukų broilerių pulkų užterštumą kampilobakterijomis paaišk÷jo, kad 42 %

ištirtų pulkų yra užteršti.

3.2 Kampilobakterijų paplitimas viščiukų broilerių skerdenose

Campylobacter spp. yra paplitusios tarp laukinių ir naminių gyvūnų, tod÷l natūraliai yra

aptinkama aplinkoje. D÷l augimui reikalingų mikroaerofilinių sąlygų ir aukštokos temperatūros,

plinta per virškinamąjį traktą. Skerdenų užterštumą kampilobakterijomis gali lemti keletas

veiksnių: didelis užsikr÷timas viščiukų broilerių pulke, sanitarinių higienos reikalavimų

nesilaikymas skerdimo metu, kryžmin÷ tarša ir kt. Viščiukai gali užsikr÷sti ir po sąlyčio su

bakterijomis iš aplinkos. Po kontakto su užkrato šaltiniu kampilobakterijų viščiukų aklosiose

žarnose gali būti aptinkama jau po keleto valandų, o per keletą artimiausių dienų labiausiai plisti

pulke. Esant užsikr÷tusiam kampilobakterijomis viščiukų broilerių pulkui, skerdykloje atsiranda

didesn÷ galimyb÷ užteršti odą prieš skerdimą arba skerdimo metu.

Kampilobakterijų paplitimo nustatymui 6 Lietuvos paukštynuose 2008 m. buvo atrinkti ir

ištirti 374 skerdimo partijų viščiukų boilerių skerdenos m÷giniai.

7 lentel÷. Skerdyklose atrinktų ir kampilobakterijomis užterštų skerdenos m÷ginių skaičius.

Skerdyklos

numeris

M÷ginių skaičius

(N=374)

M÷ginių skaičius, kuriuose aptikta

Campylobacter spp. (N=172)

1 102 53

2 134 64

3 86 34

4 39 19

5 9 0

6 4 2

28

Campylobacter spp. buvo rasta 172 m÷giniuose iš 374 ir tai sudar÷ 39,6 % paplitimo

vidurkį visuose tirtuose viščiukų broilerių skerdenose, o imant atskiras skerdyklas, svyravo tarp

39,5, % - 50 % nuo visų atrinktų m÷ginių skaičiaus.

Pirmoje skerdykloje iš 102 atrinktų viščiukų broilerių skerdenos m÷ginių 53 buvo užteršti

kampilobakterijomis ir tai sudar÷ 52 % paplitimą skerdykloje.

Antroje skerdykloje iš kontroliuojamų skerdimo partijų buvo atrinkta 134 skerdenų

m÷giniai. Campylobacter spp. buvo aptikta 64 m÷giniuose ir tai sudar÷ 47,8 % paplitimą

skerdykloje.

9 pav. Viščiukų broilerių skerdimo partijų skerdenų užterštumas

Trečioje iš 86 atrinktų m÷ginių 35 buvo užteršti kampilobakterijomis. Skerdyklos lygiu tai

sudar÷ 40,7 % paplitimą viščiukų broilerių skerdenose.

Ketvirtoje skerdykloje iš kontroliuojamų skerdimo partijų buvo atrinkta 39 m÷giniai,

kuriuose buvo 48,7 % Campylobacter spp. paplitimas skerdyklos lygiu.

Penktoje skerdykloje iš atrinktų 9 skerdenos m÷ginių n÷ vienas nedav÷ teigiamo rezultato

Campylobacter spp. atžvilgiu, lygiai taip pat kaip aklųjų žarnų m÷ginių atveju.

27.3

35.8

23

10.4

2.4 1.1

5247.8

39.5

48.7

0

50

39.6

0

10

20

30

40

50

60

1 2 3 4 5 6

Pro

ce

nta

i

Skerdykla

Atrinktų m÷ginių skaičius skerdykloje, % (N=374)

Teigiamų m÷ginių skaičius skerdykloje, % ( N=172)

Teigiamų m÷ginių skaičiaus vidurkis skerdykloje, % ( N=172)

29

Šeštoje skerdykloje buvo atrinkta 4 m÷giniai, dviejuose buvo aptikta kampilobakterijų ir

tai buvo 50 % paplitimas skerdyklos lygiu.

Teigiamų atvejų skaičius abiejų tipų m÷giniuose skyr÷si neženkliai. Didesnis skirtumas

buvo pastebimas pirmoje ir šeštoje skerdyklose, kur pirmoje skerdykloje daugiau buvo skerdenos

m÷ginių užterštų kampilobakterijomis, ir šeštoje labiau buvo užteršti aklųjų žarnų m÷giniai.

10 pav. Viščiukų broilerių skerdimo partijų užterštumo dinamika

Atlikus kampilobakterijų aptikimo tyrimus skerdenoje paaišk÷jo, kad 46 % visų ištirtų

skerdenos m÷ginių yra užteršti kampilobakterijomis. Galima daryti išvadą, jog ketvirtadalis

viščiukų broilerių skerden÷lių Lietuvos skerdyklose yra užterštos kampilobakterijomis.

3.3 Campylobacter spp. pasiskirstymo dažnis viščiukų broilerių skerdenų ir aklosios žarnos

m÷giniuose

Kampilobakterijų rūšių pasiskirstymas tarp viščiukų broilerių skerdenos m÷ginių ir

aklosios žarnos m÷ginių skyr÷si nežymiai. Pagal gautus rezultatus buvo nustatyta, kad iš 374

ištirtų viščiukų broilerių skerdenų m÷ginių 172-iuose buvo rasta Campylobacter spp.:

0

20

40

60

80

100

120

1 2 3 4 5 6

Pro

ce

nta

i

Skerdykla

Atrinktų m÷ginių skaičius skerdykloje, % (N=374)

Teigiamų aklųjų žarnų m÷ginių skaičius skerdykloje, % ( N=157)

Teigiamų skerdenos m÷ginių skaičius skerdykloje, % ( N=172)

30

• C. jejuni -137 m÷giniuose;

• C. coli - 33 m÷giniuose;

• C. lari - 2 m÷giniuose.

Viščiukų broilerių aklųjų žarnų m÷giniuose iš 374 tirtų m÷ginių 157 buvo rasta:

• C. jejuni – 124;

• C. coli - 33.

Tiriant skerden÷lių užterštumą identifikuotų rūšių pasiskirstymo dažnis - Campylobacter

jejuni sudar÷ 80 % visų aptiktų rūšių, o Campylobacter coli sudar÷ 19 % ir C. lari 1 % visų

aptiktų rūšių. Tiriant viščiukų broilerių pulkų užsikr÷timą kampilobakterijomis. Campylobacter

jejuni sudar÷ 81,3 % visų aptiktų rūšių, o Campylobacter coli sudar÷ 18,7 % visų aptiktų rūšių

11 pav. Aptiktų rūšių paplitimo dažnis tirtuose m÷giniuose

Tyrimo rezultatai patvirtino literatūros šaltinių duomenis, kad dauguma Campylobacter

spp. štamų būna Campylobacter jejuni ir Campylobacter coli , kurie dažniausiai ir sukelia žmonių

susirgimus.

3.4 Kampilobakterijų paplitimas pagal sezoniškumą

Lietuvoje d÷l klimato juostai būdingų oro sąlygų šiltasis metų sezonas prasideda geguž÷s

137

33

2

124

33

00

30

60

90

120

150

C. jejuni C. coli C. lari

M÷g

inių

skaič

ius

Skerdenos m÷giniai, vnt.Aklųjų žarnų m÷giniai, vnt.

31

m÷nesį ir tęsiasi maždaug iki rugs÷jo vidurio. Esant šiltesniems orams susidaro palankios sąlygos

mikroorganizmas plisti aplinkoje. Viščiukai broileriai ne išimtis. Kampilobakterijoms plisti

geriausiai, kai yra palyginti aukšta aplinkos temperatūra, o natūrali aukšta viščiukų kūno

temperatūra yra labai palanki terp÷ šių bakterijų augimui.

12 pav. Aptikimo m÷giniuose sezoniškumas

Atlikus kampilobakterijų aptikimo tyrimą m÷giniuose, buvo pasteb÷ta, kad bakterijų

plitimui viščiukų broilerių pulkuose yra būdingas sezoniškumas. Abiejų tipų m÷giniuose iš tos

pačios skerdimo partijos kampilobakterijų aptikimas analizuojant pagal m÷nesius skyr÷si

neženkliai. Viščiukų broilerių aklosios žarnos m÷ginių kolonizacijos kampilobakterijomis

padid÷jimas buvo pastebimas geguž÷s m÷nesį ( vidurkis 45,2 %). Daugiausia Campylobacter spp.

buvo aptinkama rugs÷jo m÷nesį – 51 % (vidurkis) nuo visų teigiamų m÷ginių per metus.

Viščiukų broilerių skerdenų m÷ginių užterštumo kampilobakterijomis padid÷jimas buvo

taip pat geguž÷s (vidurkis 45,2 %) ir rugs÷jo (vidurkis 51 %) m÷nesiais. Vidurkiai buvo

skaičiuojami visų teigiamų Campylobacter spp. m÷ginių.

Analizuojant Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ataskaitų duomenis apie registruotus

žmonių kampilobakterioz÷s atvejus, 2008 m. aiškiai matomi du susirgimų pikai: geguž÷s ir

rugpjūčio – rugs÷jo m÷nesiais (13 pav.)

Galima teigti, kad padid÷jus kampilobakterijų paplitimui viščiukų broilerių pulkuose ir

skerdenose, esant šiltai oro aplinkos temperatūrai, atitinkamai padažn÷ja žmonių

0

5

10

15

20

25

30

Sausis Kovas Geguž÷ Liepa Rugs÷jis Lapkritis

M÷nuo

Užte

rštų

m÷

gin

ių s

ka

ičiu

s, v

nt.

Aklųjų žarnų m÷giniai Skerdenos m÷giniai

32

kampilobakterioz÷s susirgimų atvejų skaičius. Tai patvirtintų teiginius, kad vienas pagrindinių

veiksnių, sukeliančių žmonių kampilobakteriozę yra viščiukų broilerių m÷sa.

* http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php duomenys.

13 pav. Kampilobakterioz÷s ir aptikimo m÷giniuose sezoniškumo dinamika Lietuvoje 2008

m.

Viščiukų broilerių pulkų užterštumas kampilobakterijomis pats savaime nesukelia

kampilobakterioz÷s. Žmogus užsikrečia suvartojęs bakterijomis užterštus maisto produktus, o

infekcijai pasireikšti užtenka 500 KSV bakterijų kiekio.

8 lentel÷. Kampilobakterijų skaičius skerdenos m÷giniuose

Kampilobakterijų

kiekis

<10

ksv/g

10-39

ksv/g

40-99

ksv/g

100-999

ksv/g

1000-10.000

ksv/g

>10.000

ksv/g

M÷ginių skaičius 202 74 18 60 18 2

Procentai 54 19.8 4.8 16 4.8 0.5

Kolonijų skaičiavimo tikslas buvo ne tik nustatyti kampilobakterijų buvimą bet ir

suskaičiuoti bakterijų kiekį. Atlikti skaičiavimai parod÷ ( 8 lentel÷), kad pus÷ viščiukų broilerių

0

10

20

30

40

50

60

70

80

90

100

Sausis Kovas Geguž÷ Liepa Rugs÷jis Lapkritis

Atv

ejų

skaič

ius

M÷nuo

Aklųjų žarnų m÷giniai Skerdenos m÷giniai

Susirgimų skaičius

33

skerdenos m÷ginių užterštumas kampilobakterijomis yra <10 ir >10.000 kvs/g. Ir tokią skerdena

gali būti kampilobakterioz÷s priežastis, jei bus neteisingai termiškai apdorota.

D÷ja, Lietuvoje retai yra išsiaiškinama koks maisto produktas konkrečiai suk÷l÷

kampilobakteriozę, koks bakterijų kiekis buvo produkte.

3.5 Kampilobakterijų paplitimo Lietuvoje ir Europos Sąjungoje palyginimas

Sparčiai vykstant pasaulio rinkos globalizacijai, žmonių migracijai, neįmanoma išvengti ir

įvairių ligų suk÷l÷jų plitimo. Europos Sąjungoje 2008 m. buvo paskersta 5,418 mln. viščiukų

broilerių pulkų 561 skerdykloje. Daugiausia šių paukščių buvo skerdžiama Jungtin÷je

Karalyst÷je, Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, o mažiausiai – Maltoje,

Liuksemburge, Kipre, Bulgarijoje, ir Baltijos šalyse.

Didžiausias kampilobakterijų paplitimas ES auginamuose viščiukų broilerių pulkuose

nustatytas buvo Liuksemburge (100 %), Maltoje (96,8 %), Ispanijoje (88 %), Airijoje (83,1 %),

Portugalijoje (82 %), Lenkijoje (78,9%), Prancūzijoje (76.1 %). Mažiausias paplitimas Europos

Sąjungoje EMSTA duomenimis buvo Skandinavijos ir Pabaltijo šalyse.

*EFSA Journal 2010; 8(03) p. 19;

14 pav. Paskerstų viščiukų broilerių skaičius 2008 m. atskirose ES šalyse, %

34

Kampilobakterijomis užterštų viščiukų broilerių pulkų ES vidurkis 2008 m. buvo 71.2 %,

Lietuvoje - 45.4 %.

*Duomenys EFSA Journal 2010; 8(03)

15 pav. Kampilobakterijų paplitimo vidurkis viščiukų broilerių pulkuose ES ir Lietuvoje

Didžiausias kampilobakterijų paplitimas ES auginamuose viščiukų broilerių pulkuose

nustatytas buvo Liuksemburge (100 %), Maltoje (96,8 %), Ispanijoje (88 %), Airijoje (83,1 %),

Portugalijoje (82 %), Lenkijoje (78,9%), Prancūzijoje (76,1 %). Mažiausias paplitimas Europos

Sąjungoje EMSA duomenimis buvo Skandinavijos ir Pabaltijo šalyse.

Viščiukų broilerių skerdenų užterštumo kampilobakterijomis ES vidurkis 2008 m. buvo 75,8

%. Liuksemburgas, Airija, Malta, Ispanija, Prancūzija, Jungtin÷ Karalyst÷ yra tos šalys, kuriose

didel÷ problema – užterštos kampilobakterijomis skerdenos. Lietuvoje, lyginant su ES šalių

vidurkiu, 2008 m. kampilobakterijų paplitimo skerdenose vidurkis buvo 39,6 % (16 pav.).

Labiausiai paplitusios kampilobakterijų rūšys taip pat buvo Campylobacter jejuni

Campylobacter coli ir C. lari.

Lietuvoje auginamų viščiukų broilerių skaičius lyginant su Europos Sąjungos šalimis

n÷ra didelis. Tod÷l šalyje plačiai vykdomas vištienos importas iš Lenkijos. Lenkija 2008 m.

išaugino ir paskerd÷ 10,3 % visų Europos Sąjungos viščiukų broilerių pulkų, kurių

užsikr÷stumas kampilobakterijomis buvo 78,9 %.

71.2

45.4

0 10 20 30 40 50 60 70 80

1

Procentai

Pap

liti

mas

Lietuvoje Europos Sąjungoje

35

*Duomenys EFSA Journal 2010; 8(03)

16 pav. Kampilobakterijų paplitimo vidurkis viščiukų broilerių skerdenose ES ir Lietuvoje

Mažiausias paplitimas Europos Sąjungoje EMSA duomenimis buvo Skandinavijos šalyse.

Šiose šalyse aktyviai įgyvendinama kontrol÷s strategiją, kurios tikslas Campylobacter spp.

sumažinimas paukštynuose.

Lietuvoje dar n÷ra vykdoma jokia kontrol÷s strategija d÷l kampilobakterijų kiekio

sumažinimo paukštynuose. Gamintojai ir perdirb÷jai savo ruožtu teigia, kad ligos neįmanoma

išvengti paukštynuose, arba tam reikalingos labai didel÷s investicijos, kurios n÷ra tikslingos. O

žmogus susirgti teoriškai negali, jei tik vartos tinkamai termiškai apdorotą vištieną.

Taigi, žaliavos užterštumas pats savaime dar nenulemia susirgimo. Labai daug reikšm÷s

turi tai, kiek žinių apie maisto ruošimą turi vartotojas, darbuotojai dirbantys viešojo maitinimo

sektoriu

75.8

39.6

0 10 20 30 40 50 60 70 80

1

Procentai

Pap

liti

mas

Lietuvoje Europos Sąjungoje

36

4. IŠVADOS

1. 45,4 % skerdžiamų viščiukų broilerių partijų buvo užsikr÷tusios kampilobakterijomis.

2. 39,6 % skerdenų užterštos kampilobakterijomis.

3. Dažniausiai aptikta rūšis buvo Campylobacter jejuni, šiek tiek rečiau Campylobacter coli , ir

mažai Campylobacter lari.

4. Padid÷jus kampilobakterijų paplitimui viščiukų broilerių pulkuose ir skerdenose atitinkamai

padažn÷ja žmonių kampilobakterioz÷s susirgimų atvejų skaičius vasaros sezonu.

5. Kampilobakterijomis užteršta viščiukų broilerių m÷sa yra rizikos veiksnys, sukeliantys

žmonių susirgimus kampilobakterioze.

37

6. PASIŪLYMAI

1. Kadangi pagrindinis kampilobakterijų eliminavimas iš vištienos ir kitų maisto produktų

yra terminis apdorojimas, būtina teikti informacijai visuomenei, kaip tinkamai atlikti

kepimą, virimą, ir kt. Ypatingai vasaros sezono metu, kai aplinkos temperatūra palanki

bakterijų buvimui, o žmon÷s dažnai kepa lauko kepsnius, išvyksta į iškylas, poilsiauja

gamtoje.

2. Vartoti tik gerai termiškai apdorotą vištieną.

3. Vištienos pjaustymui naudoti atskirą lentelę, įrankius, o jei tokių galimybių n÷ra tai po

žalios vištienos pjaustymo lentelę ir įrankius nuplauti karštu vandeniu ir nusausinti.

4. Ypatingą d÷mesį maisto saugos reikalavimams turi skirti viešojo maitinimo personalas,

kadangi tai paskutin÷ maisto gamybos grandin÷, kurioje, nesilaikant elementarių maisto

ruošimo bei gaminimo reikalavimų, galima išplatinti ligos suk÷l÷jus.

5. Prekybininkai, užsiimantys didmenine ir mažmenine prekyba, taip pat turi laikytis griežtų

produkcijos laikymo, gabenimo ir sand÷liavimo reikalavimų, nes juos pažeidus maistas

tampa nesaugus. Tad tikslinga atlikti kampilobakterijų taršos tyrimą vištienos gaminiuose,

kurie yra pateikiami į paskutinę grandį – viešojo maitinimo sektorių ar parduodamas

vartotojui. Ir įvertinti rizikingiausią vištienos tvarkymo grandį nuo viščiukų paukštyne iki

pateikiamos produkcijos.

38

PADöKOS

D÷koju vadovui, Dr. Jonui Miliui, už suteiktą pasitik÷jimą ir technines galimybes.

Nuoširdžiai ačiū NMVRVI Laboratorijos departamento Maisto produktų mikrobiologinių tyrimų

skyriaus ved÷jai Rūtai Bubulienei už pagalbą ir patarimus man rašant šį darbą.

39

SUMMARY

Just÷ Maciukevičien÷

Microbiological contamination risk assessment in poultry. Campylobacter spp.

Lithuanian Veterinary Academy, Department of Food Safety and Animal Hygiene, in 2008 -

2010.

Research supervisor –dr. Jonas Milius

Task contains of 42 pages of explaining part with 16 pictures, 8 tables, 38 literature sources.

Master‘s task purposis - to investigate Lithuania reared flocks of broiler and Campylobacter

contamination of carcases and to assess the risk of microbial contamination as a major cause of

human Campylobacteriosis.

Literary analysis, an overview of disease, potential microbiological pollution sources, and the

way of dissemination in broiler flocks and carcases. The incidence of Campylobacteriosis in

Lithuania and EU.

The study was mode in the slaughterhouse broiler chickens of the blind gut and carcass samples

from the same batch slaughtering 6 of country. There are was found that in our country

slaughtered chicken flocks are infected with 45.4% of Campylobacter, in am country and

contaminated carcases – 39,6 %. Examination of contamination of carcases

Identified species distribution rate - Campylobacter jejuni accounted for 80 % of all detected

species, and Campylobacter coli accounted for 19 % of Campylobacter lari 1 % of all detected

species.

The broiler flocks for Campylobacter of infection Campylobacter jejuni is 81.3% and

Campylobacter coli was detected in 18.7% of all species. Peak detection of campylobacter in

broiler chickens and carcasses from flocks during the study month of September.

Microbial contamination for broiler of campylobacter without hygiene and proper heat treatment

can cause a risk of to get nutritional zoonoses - campylobacteriosis.

Key words: Campylobacter, broiler flocks, morbidity, poultry

40

LITERATŪRA

1. Allos B. M., 2001. Campylobacter jejuni infections: update on emerging issues and

trends. Clinical Infectious Diseases 32, p.1201-1206;

2. Bourke B., Chan V.L & Sherman P., 1998. Campylobacter upsaliensis: Waiting in the

wings. Clinical Microbiology Review 11, p. 440-449;

3. Bronzwaer S, Hugas M, Collins J, Newell D, Robinson T, Mäkela P and Havelaar A,

2009. EFSA’s 12th Scientific Colloquium—assessing health benefits of controlling

Campylobacter in the food chain. International Journal of Food Microbiology, 131, p.

284-285.

4. EK( EC -European Commision), 2002. Trends and Sources of Zoonitic Agents in

Animals, Feedstuffs Food and Man in the European Union and Norway in 2002. To the

European Commission in accordance with Article 5 of the Directive 92/117/EEC,

prepared by the Community Reference Labaratory on the Epidemiology of Zoonoses,

BgCC, Berlin, Germany.

5. EMST (EFSA -European Food Safety Authority), 2009b. The community summary

report on trends and sources of zoonoses and zoonotic agents in the European Union in

2007. The EFSA Journal, 2009-223.

6. EMST (EFSA -European Food Safety Authority) EFSA Journal 2010; 8(03) p. 99;

7. Evans S. J. and Sayers A. R. , 2000. A longitudinal study of Campylobacter infection of

broiler flocks in Great Britain. Preventive Veterinary Medicine 46, p.209-223;

8. Hansson, I. 2007. Bacteriological and Epidemiological Studies of Campylobacter spp. in

Swedish Broilers. Doctoral dissertation. Swedish University of Agricultural Sciences,

p.11- 56;

9. Institute of food Technologists. 2004. Bacteria Associated with Foodborn Diseases.

Scientific status summery, p.8-9;

10. LST EN ISO 10272-1:2006 Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis

kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas. Aptikimo metodas.

11. LST ISO10272-2:2006 Maisto produktų ir pašarų mikrobiologija. Bendrasis

kampilobakterijų aptikimo ir skaičiavimo metodas Kolonijų skaičiavimo metodas.

41

12. Jore S, Viljugrein H, Heier BT, Borch B, Ethelberg S, Hakkinen M, Kuusi M, Reiersen

J, Hansson I, Olsson E, Løfdahl M, Wagenaar J, Van Pelt W. and Hofshagen M, 2009.

Trends in Campylobacter incidence in broilers and humans in six European countries,

1997-2007. Preventive Veterinary Medicine, 93, p. 33-41.

13. Kapperud G., E. Skjerve, N.Bean, S.M. Ostroff and J. Lassen,1992. Risk factors for

sporadic Campylobacter infections : Results of a case-control study in south – eastern

Norway. JournalClinical Microbiolog 30, p. 3117-3121;

14. Kapperud G., E. Skjerv, Vik L., Hauge K., Lysaker A., Aalmen I., Ostroff S. M. &

Potter M., 1993. Epidemiological investigation of risk factors for Campylobacter

colonisation in Norwegian broiler flocks. Epidemiology and Infection 111, p. 245-255;

15. Kapperud G., Espaland G., Wahl E., Walde A., Herikstad H., Gustavsen S., Tveit I.,

Natas O., Bevanger L. & Digranes A. 2003, Factors associated with increased and

decreased risk of Campylobacter infection: A prospective case-control study in Norway.

American Journal of Epidemiology 158, p. 234-242;

16. Kist M. 1985. The historical background of Campylobacter infection: new aspects.

Public Health Laboratory Service p.23-7.

17. Lindblom G.B., Sjogren E., Hansson-Wetserberg J. & Kaisjer B., 1995. Campylobacter

upsaliensis, C. sputorom sputorum and C. concisus as common causes of diarrhoea in

Swedich children. Scandinavia Journal of Infectious Disease 27, p.187-188;

18. Luijten M. L., de Weer J., Smidt H., Boschker H.T. de Vos, V.M., Schraa, G & Stams

A. J. 2003. Description of Sulfurospirillum halorespirans sp. nov., an anaerobc,

tetrachloroethene – respiring bacterium, and transfer of Dehalospirillum multivorans to

the genus Sulfurospirillum as Sulfurospirillum multivorans comb. Nov. International

Journal of Systematic and Evolutionary Microbiology 53, p.787-793;

19. Meremäe K, Elias P, Tamme T, Kramarenko T, Lillenberg M, Karus A, Hänninen M.

and Roasto M, 2010. The occurrence of Campylobacter spp. in Estonian broiler chicken

production in 2002-2007. Food Control 21, p. 272-275;

20. Masteikien÷ R.R. 2002, Maisto produktų mikrobiologija, 1 knyga. Kaunas.

42

21. Miller, W.G., Mandrell, R.E. 2005. Prevalence of campylobacter in the food and water

supply: incidence, outbreaks, isolation and detection. In: Ketley, J., Konkel, M.E.,

editors. Campylobacter jejuni: New Perspectives in Molecular and Cellular Biology.

Norfolk, UK. Horizon Scientific Press, p. 101-163;

22. Pieškus J., Č. Butrimait÷-Ambrazevičien÷, E. Kaženiauskas, Z. Stanevičius, M.

Mauricas, 2008. Risk factors for the presence of Campylobacter sp. In Lithuanian broiler

flocks. International Journal of Poultry Science 7(12) p.1242-1246.

23. Pearson A.D., M. H. Greenwood, J. Donaldon, T.D. Healing, D.M. Jones, M. Shahamat,

R. Feltham and R.R. Colwell 2000. Continuous source outbreak of campylobacteriosis

traces in chicken. Journal of Food Protection 63, p. 309-314;

24. Robinson D. A., 1981. Infectious dose of Campylobacter jejuni in milk. British Medical

Journal 282,

25. Skirrow M. D., Jones D.M., Sutcliffe E. & Benjamin J., 1993. Campylobacter

bacteraemia in England and Wales 1981-91. Epidemiology and Infection 110, p.567-

573;

26. Vandamme P., 2000. Taxonomy of the family Campylobacteriaceae. In Campylobacter

2nd edition.Ed I. Nachamkin & M.J. Blaser. ASM Press, Washington. p. 3-26;

27. V÷lyvyt÷ D., 2005. Etiologiniai ir epidemiologiniai ūminių virškinamojo trakto infekcijų

ypatumai. Gydymo menas Nr.3 p. 17

28. http://www.nmvrvi.lt/lt/zoonozes/kampilobakterioze/ (2009 03 20)

30. http://www.defendingfoodsafety.com/2009/01/food-safety-law/common-food-borne

pathogens/campylobacter-fact-sheet ( 2008 11 15 )

31. http://www.vvsp.lt/aktai/uzkreciamos/kampilobakterioze.doc ( 2008 11 15 )

32. http://www.bacterio.cict.fr/c/campylobacteraceae.html#Campylobacteraceae 2008 11 14)

33. http://www.microbiologyatlas.kvl.dk/biologi ( 2008 11 15 )

34. http://www.roseclaims.co.uk/blog/uploaded_images/Campylobacter-735560.jpg ( 2008

11 15 )

35. http://www.vilniaus.lt/ligos/3_kampilobakterioze.htm ( 2008 11 15 )

36. http://neris.mii.lt/mt/straipsniai?200311?pauksciu.doc (2009 01 10)

37. http://www.ulac.lt/ulpkc.ataskaitos.php (2009 10 18)

38. http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1235 (2010 02 18)