LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ … · pavojaus prieš...
Transcript of LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS UŽKREČIAMŲJŲ … · pavojaus prieš...
1
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Kristina Zigmantavičiūt÷
SKUBIŲ PRANEŠIMŲ APIE NESAUGŲ MAISTĄ IR PAŠARUS
ANALIZö
Magistro darbas
Darbo vadov÷: Doc. dr. Marija Stankevičien÷
Kaunas, 2010 m.
2
LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJA VETERINARIJOS FAKULTETAS
UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ KATEDRA
Magistro darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos
Užkrečiamųjų ligų katedroje, Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir
užkrečiamųjų ligų centre (skyriuje).
Magistro darbą pareng÷: Kristina Zigmantavičiūt÷
(parašas)
Magistro darbo vadov÷: doc. dr. Marija Stankevičien÷ ___________________
(parašas)
Recenzentas: ___________________________
(parašas)
3
TURINYS
TURINYS ..................................................................................................................................3
ĮVADAS .....................................................................................................................................6
1. LITERATŪROS APŽVALGA............................................................................................8
1.1 RASFF teisinis pagrindas ...............................................................................................11
1.2 RASFF struktūra.............................................................................................................13
1.3 RASFF pranešimų kategorijos .......................................................................................14
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA...............................................................18
3.TYRIMO REZULTATAI...................................................................................................19
3.1 RASFF sistemos valdymas.............................................................................................19
3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷. ............................25
3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį.......................................................................................28
3.2.2 Pagal produktų grupę...............................................................................................30
3.2.3 Pagal rizikos veiksnį................................................................................................32
3.2.4 Pagal pranešančią šalį..............................................................................................33
3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷. ...........................34
3.3.1 Pagal kilm÷s šalį ......................................................................................................34
3.3.2 Pagal produkto grupę...............................................................................................36
3.3.3 Pagal rizikos veiksnį................................................................................................37
3.3.4 Pagal pranešančią šalį..............................................................................................39
3.4 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2008 m., analiz÷...............39
3.4.1. Pagal produktų grupę..............................................................................................40
3.4.2. Pagal kilm÷s šalį .....................................................................................................42
3.4.3. Pagal rizikos veiksnį...............................................................................................43
3.5 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2009 m., analiz÷...............44
3.5.1 Pagal produktų grupę...................................................................................................44
3.5.2 Pagal kilm÷s šalį ......................................................................................................46
3.5.3 Pagal rizikos veiksnį................................................................................................47
4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS...............................................................48
5. IŠVADOS ............................................................................................................................52
6. PADöKOS ...........................................................................................................................53
7. SUMMARY .........................................................................................................................54
4
8. NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS ....................................................56
9. PRIEDAI .............................................................................................................................60
5
SANTRUMPOS
ES – Europos Sąjunga
EK – Europos Komisija
LR – Lietuvos Respublika
RASFF – (Rapid Alert System for Food and Feed) – Skubių pranešimų apie nesaugų maistą
ir pašarus sistema
VMVT – Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba
PVP – Pasienio veterinarijos postas
GMO – genetiškai modifikuotas organizmas
PSO – Pasaulio sveikatos organizacija
EFSA – Europos maisto saugos tarnyba
EEA – Europos aplinkos agentūra
EEE – Europos ekonomin÷ erdv÷
EFTA – Europos laisvosios prekybos asociacija.
VVTAT – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnyba
VNMPI – Valstybin÷ ne maisto produktų inspekcija
VVSPT – Valstybin÷ visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnyba
DG SANCO – Sveikatos ir vartotojų generalinis direktoratas
6
ĮVADAS
Gamtin÷ aplinka žem÷je sudaro žmon÷ms palankias sąlygas gyventi, dirbti ir kurti. Ji
teikia būtiniausių materialinių išteklių, kuriais žmon÷s naudojasi iki šiol. Šalia kitų būtinų
gyvybei išlikti prielaidų labai svarbus yra maistas. Keičiantis santykiams su gamta svarbi ne
vien maisto kiekyb÷, bet vis labiau svarbi tampa maisto sauga ir kokyb÷. Iškyla ekologiško
maisto poreikis. Taip paprastai vadiname sveiką, vertingą maistą, turintį daug vitaminų, gerą
skonį ir kvapą, neužterštą sintetin÷mis chemin÷mis medžiagomis (hormonais, antibiotikais,
pesticidais ir kitais teršalais), sintetiniais maisto priedais ir genetiškai modifikuotais
organizmais.
Tokiu atveju, nieko nuostabaus, kad vartotojai nori būti užtikrinti, jog jų vartojamas
maistas yra saugus. Maisto ir pašarų sauga – tai vienas iš pagrindinių visuomen÷s rūpesčių.
Europos Sąjunga turi vienus aukščiausių maisto saugos standartų pasaulyje – didele dalimi d÷l
solidaus ES taikomų teis÷s aktų, užtikrinančių vartotojams maisto ir pašarų saugą, rinkinio.
Viena iš pagrindinių priemonių, taikomų greitai reaguojant į pavojų, kilusį maistui ir
pašarams, yra Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF). Šios
sistemos pagalba, aptikus sveikatai kilusį pavojų, greitai ir veiksmingai keičiamasi
informacija tarp Europos Komisijos, valstybių narių maisto ir pašarų kontrol÷s institucijų ir
organizacijų. Taigi šalys gali greitai ir koordinuotai veikti siekdamos išvengti maisto saugos
pavojaus prieš jam padarant žalą vartotojams (Mokslas ir gyvenimas, 2007).
Siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento
(EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo,
Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo
50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, įtarus ir/ar nustačius apsinuodijimą maistu arba
gavus informacijos apie nesaugų maistą ar pašarus (EB 178/2002) nuo 2004 m. geguž÷s 1 d.
Lietuvos Respublika įtraukta į Europos Komisijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugius maisto
produktus ir pašarus sistemą. Šia sistema operatyviai perduodama skubi informacija apie
nesaugius maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos
šalims, taip užkertant kelią plisti nesaugiems maisto produktams ir pašarams.
Lietuvos Respublikos rinkoje ar pasienyje nustačius maisto produktų saugos
reikalavimų neatitikimus, Lietuvos Respublika apie tai turi informuoti Europos Komisiją,
7
pateikiant visus produktą lydinčius dokumentus, specialiąją skubiųjų pranešimų perdavimo
formą, o pastaroji persp÷ja kitas šalis nares apie nesaugius produktus.
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų
centro (skyriaus) viena iš darbo funkcijų – perduoti Europos Komisijai pranešimus apie
nesaugius maisto produktus, kurie importuoti į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų ar įvežami iš
kitų šalių.
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos
perdavimu. Taip užkertamas kelias nesaugiems maisto produktams ir pašarams plisti
kiekvienos valstyb÷s rinkoje.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti per 2008–2009 metus Lietuvoje gautus ar iš Lietuvos
išsiųstus skubiuosius pranešimus RASFF sistema apie nesaugų maistą ir pašarus.
Šiam tikslui įgyvendinti keliami tokie pagrindiniai darbo uždaviniai:
� Pateikti RASFF sistemos veikimo principą.
� Atlikti skubių pranešimų analizę, gautą iš Europos komisijos.
� Atlikti skubių pranešimų, išsiųstų į Europos komisiją iš Lietuvos, analizę.
8
1. LITERATŪROS APŽVALGA
Maistas priklauso atsinaujinančiam energijos šaltiniui, jis dalyvauja kaip medžiaga
organinių medžiagų sintezei, organizmams atsinaujinti. Antropogeniškai paveiktos (įtakotos
žmogaus) gamtin÷s aplinkos gali tur÷ti didel÷s įtakos maisto kokybei, ypač d÷l taršos
sunkiaisiais metalais ir kt. Visuomen÷s subrendimas visais lygiais turi garantuoti pakankamus
maisto išteklius ir kokybę. Kiekvienas individas tur÷tų pasirinkti sveikesnę gyvenseną.
Konkrečiai: turi būti pasiekta sveikesn÷ elgsena tokiose srityse, kaip mityba, fizinis
aktyvumas, ir turi būti garantuota sąlyga žmogui nuolat gauti sveiką maistą. Tod÷l yra labai
svarbu kiekvienai valstybei užtikrinti ir informuoti, kai yra rimtų priežasčių įtarti, kad maistas
arba pašarai gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų sveikatai. Tik kokybiškai atsižvelgus į rizikos
pagrįstumą bei dydį, valstybin÷s valdžios institucijos turi imtis atitinkamų priemonių
informuojant plačiąją visuomenę apie sveikatos rizikos pobūdį ir nurodyti visus maisto
produktus ar pašarus arba maisto ar pašarų rūšį, jų keliamą pavojų ir priemones, kurių turi
imtis kiekviena valstyb÷ norint šią riziką sustabdyti, sumažinti arba jos išvengti.
Maisto reikšm÷ mūsų gyvenime itin svarbi. Nuo jo priklauso ir brangiausias turtas –
sveikata. Maistas turi būti ne tik kokybiškas, įvairus, bet ir saugus. Reglamento (EB) Nr.
178/2002, 2002 m. sausio 28 d. 14 straipsnis apibr÷žia: ,,Nesaugus maistas į rinką
nepateikiamas. Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis kenkia sveikatai; netinka
žmon÷ms vartoti. Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į įprastas sąlygas,
kuriomis vartotojas šį maistą vartoja, ir į jo vartojimo sąlygas kiekviename maisto gamybos,
perdirbimo bei paskirstymo etape ir į vartotojui suteiktą informaciją apie tai, kad reikia vengti
konkretaus maisto produkto ar produktų kategorijos neigiamo poveikio sveikatai, įskaitant
informaciją etiket÷je ir kitą vartotojo dažniausiai gaunamą informaciją. Nustatant, ar maistas
kenkia sveikatai, atsižvelgiama į galimą tiesioginį ir (arba) trumpalaikį ir (arba) ilgalaikį to
maisto produkto poveikį ne tik jį vartojančio asmens, bet ir v÷lesnių kartų sveikatai; galimą
susikaupusių toksinų poveikį; kai maisto produktas yra skirtas tam tikrai vartotojų grupei – į
ypatingą tos grup÷s jautrumą. Nustatant, ar maistas netinkamas žmon÷ms vartoti,
atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas d÷l jo numatytos paskirties, užterštumo ar d÷l pašalinių
medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.”
Kaip apie maisto kokybę ir saugumą atsiliepia europiečiai, bandyta atsakyti 2006-aisiais
„Eurobarometro“ parengtoje studijoje „Su maistu susiję rizikos veiksniai“. Joje atsispindi
9
žmonių iš 25 ES valstybių narių nuomon÷. „Eurobarometras“ teigia, jog rizikos sąvoka gana
sud÷tinga ir priklauso nuo daugelio veiksnių: kultūros, tradicijų, asmenin÷s patirties,
psichologijos bei žiniasklaidos pranešimų. Bendru požiūriu maistas n÷ra vertinamas kaip
svarbiausias žmogaus sveikatos rizikos veiksnys. Europiečių nuomone, didžiausia su maistu
susijusi rizika sveikatai kyla d÷l išorinių veiksnių, turinčių įtakos maisto gamybai, pavyzdžiui,
paukščių gripo epidemijos, pesticidų ar kitų cheminių medžiagų likučių maiste, genetiškai
modifikuotų organizmų (Mokslas ir gyvenimas, 2007).
Milijonai žmonių suserga ir miršta nuo ligų, kurias sukelia nesaugus ir nekokybiškas
maistas. D÷l gr÷smingos pad÷ties susirūpinusi Pasaulio sveikatos organizacija kviečia šalis,
sveikatos apsaugos strategus, vartotojų teisių gyn÷jus pripažinti, kad visuomen÷s sveikatos
apsauga labai daug priklauso nuo saugių maisto produktų ir kad tai yra viena iš svarbiausių
vartotojo teisių.
Dioksinas (itin nuodingas organinis junginys, sukelia v÷žį, apsigimimus, į aplinką
patenka dažniausiai deginimo procesų metu) vištienoje, hormonai jautienoje (hormonų likučių
randama d÷l gyvūnų gydymo ar jų augimo skatinimo), karvių pasiutlig÷, snukio ir nagų liga –
vienas po kito pastaraisiais metais kilę skandalai labai padidino maisto kokyb÷s ir saugos
svarbą. Šiems skandalams n÷ra sienų, tod÷l augo visuomen÷s spaudimas visai Europai imtis
priemonių, kad būtų užkirstas kelias panašiems įvykiams ir būtų pagerinti bendri ženklinimo
ir kontrol÷s standartai. Europos Sąjunga į tai atsak÷ gausybe maisto saugą reglamentuojančių
teis÷s aktų.
D÷l maisto grandin÷s globalizavimo nuolat susiduriama su naujais uždaviniais ir
pavojais ES vartotojų sveikatai bei interesams. Europos Sąjunga siekia, kad maistas būtų
saugus ir tinkamai ženklinamas. Tod÷l pareng÷ išsamius maisto saugos teis÷s aktus, kurie yra
nuolat stebimi ir priimami, atsižvelgiant į pokyčius. Šie teis÷s aktai pagrįsti rizikos analize.
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 178/2002), 2002 m. sausio m÷n. buvo
įsteigta Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), kaip nepriklausomas mokslinis konsultantas
apie riziką, susijusią su maisto grandine. Rizikos valdytojas yra Europos Komisija, kuri
vadovaudamasi rizikos įvertinimu išleidžia sprendžiamuosius teis÷s aktus. Taigi Europos
maisto saugos tarnybos paskirtis – teikti mokslinę informaciją ir mokslinę bei techninę
paramą rengiant Bendrijos teis÷s aktus ir vykdant politiką visose srityse, turinčiose tiesioginį
arba netiesioginį poveikį maisto bei pašarų saugai. Šia veikla tarnyba prisideda prie aukšto
gyvenimo ir sveikatos apsaugos lygio užtikrinant maisto produktų saugą. Pagrindinis Europos
Sąjungos maisto saugos politikos principas – taikyti integruotą „nuo gamintojo iki galutinio
vartotojo“, dar kitaip „nuo lauko iki stalo“ metodą, atsižvelgiant į visus maisto grandin÷s
10
sektorius, taip pat pašarų ir pirminę gamybą, maisto perdirbimą, saugojimą, transportavimą,
mažmeninę prekybą, importą bei eksportą. Taikant šį metodą, kai aiškiai apibr÷žiamos maisto
ir pašarų tvarkymo subjektų bei kompetentingų institucijų atsakomyb÷s sritys, maisto politika
tampa nuoseklesn÷, veiksmingesn÷ ir dinamiškesn÷.
Maisto sauga yra prioritetin÷ sritis Europoje. Visos Europos Sąjungos šalys, tarp jų ir
Lietuva, daug d÷mesio skiria rizikos vertinimui bei maisto saugai ir kokybei. Maisto produktų
kokyb÷ ir ypač jų sauga, t.y. nekenksmingas poveikis vartotojui, yra pagrindinis šiuolaikin÷s
maisto pramon÷s, viešojo maitinimo ir maisto prekybos įmonių uždavinys. Svarbiausius
maisto kokyb÷s ir saugos rodiklius reglamentuoja ES teis÷s aktai. Maisto produktus
reglamentuojančiais įstatymais siekiama vieno arba daugiau bendrųjų tikslų: aukšto žmonių
sveikatos ir vartotojų interesų apsaugos lygio, įskaitant sąžiningos prekybos maistu praktiką,
prireikus atsižvelgiant į gyvūnų sveikatos ir gerov÷s, augalų sveikatos ir aplinkos apsaugą.
Pagrindinis teis÷s aktų principas – už gaminamo maisto kokybę ir saugą atsako gamintojas.
Nuostatos, kurios galioja Europos Sąjungoje, yra perkeltos ir į Lietuvos teisę.
Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo nuostatos apibr÷žia gamintojų,
platintojų bei prekybininkų atsakomybę už pavojingų gaminių ir paslaugų tiekimą rinkai
(Žin., 1999, Nr. 52-1673; 20010). Šie asmenys yra įpareigojami pavojingą gaminį ne tik
pašalinti iš rinkos, bet ir susigrąžinti iš vartotojų, jeigu tokie gaminiai yra jiems patekę.
Lietuvoje valstyb÷s institucijoms – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Valstybinei
vartotojų teisių apsaugos tarnybai, Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai bei Valstybinei
visuomen÷s sveikatos priežiūros tarnybai – yra nustatytos pareigos garantuoti informacijos
apie gaminių ar paslaugų keliamą riziką vartotojų sveikatai prieinamumą.
Siekiant dar efektyviau apsaugoti gyventojų sveikatą nuo ligų, susijusių su maistu ar
mityba, identifikuoti bei likviduoti jų priežastis 2004 m. gruodžio 30 d. LR Sveikatos
apsaugos ministras ir VMVT direktorius pasiraš÷ įsakymą Nr.V-980/B1-1108 „D÷l keitimosi
informacija apie maisto saugą“, kuriame buvo nustatyta, kad Respublikinis mitybos centras
tur÷s teikti VMVT informaciją apie:
1. Pasaulio sveikatos organizacijos „Infosan“ sistemos skubius pranešimus apie
nesaugius maisto produktus ir ligas, susijusias su maistu (nedelsiant).
2. Duomenis apie registruotus (notifikuotus) naujus, genetiškai modifikuotus, apdorotus
jonizuojančiąja spinduliuote bei specialios paskirties maisto produktus (kartą per m÷nesį.
3. Maisto teršalų ir pesticidų rizikos įvertinimo duomenis, apskaičiuotus pagal Lietuvos
gyventojų faktišką mitybą (pagal poreikį).
VMVT įsipareigojo teikti informaciją apie:
11
1. Lietuvos maisto taršos monitoringo duomenis (kartą per metus).
2. Apdorotų jonizuojančiąja spinduliuote, specialios paskirties, genetiškai modifikuotų
bei naujų maisto produktų tikrinimo rinkoje ar kitus maisto tvarkymo subjektų patikrinimų
rezultatus.
3. Europos Sąjungos „RASFF“ sistemos skubių pranešimų apie nesaugius maisto
produktus suvestinę (kai informacija aktuali Lietuvai – nedelsiant, kitais atvejais – kartą per
ketvirtį).
Informacija apie pavojingą maistą ar pašarus keičiasi visos Europos Sąjungos valstyb÷s.
Tam yra sukurta ir šiuo metu efektyviai veikia skubių pranešimų apie pavojingus maisto
produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema, kurios tikslas – užkirsti kelią pavojingų
maisto produktų ir pašarų platinimui. Per šią sistemą teikiama informacija Europos Komisijai
ir kitoms Europos Sąjungos šalims apie į valstyb÷s nar÷s teritoriją įvežtus ar joje pagamintus
ir išplatintus po kitas Europos Sąjungos šalis pavojingus maisto produktus ar pašarus bei
gaunama informacija iš Europos Komisijos apie kitose Europos Sąjungos šalyse aptiktus
pavojingus maisto produktus ar pašarus.
Vykdant importo kontrolę RASFF sistema, gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos
vertinimo faktorius. Visi duomenys apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą Europos
Komisijos Sveikatos ir vartotojų generalinio direktorato CIRCA duomenų bazę, kurioje
skubūs pranešimai archyvuojami nuo 1997 m. Pasienio veterinarijos postuose veterinarijos
pareigūnai gali matyti, ar produkcija, įmon÷ n÷ra įtraukta į šiuos duomenų baz÷s įrašus. Jeigu
bandoma importuoti maistą ar pašarus tos partijos, kurioje kita ES valstyb÷ nustat÷ saugos
reikalavimų neatitikimų, šios produkcijos importas iškart uždraudžiamas arba imami
papildomi m÷giniai tyrimams (VET info, 2009).
1.1 RASFF teisinis pagrindas
2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l
maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų nustatymo, Europos maisto saugos
institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir principų nustatymo 50, 51 ir 52
straipsniuose yra apibr÷žta RASFF apimtis ir procedūros. 50 straipsnis įtvirtina Skubaus
įsp÷jimo apie pavojų sistemą, kuri įpareigoja Europos Sąjungos valstybių narių
kompetentingas institucijas keistis informacija apie pavojingus maisto produktus ir pašarus.
(OL 2002 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463).
12
Reglamento 50 straipsnis teigia: „Skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema, skirta pranešti
apie tiesioginį arba netiesioginį maisto ar pašarų keliamą pavojų žmonių sveikatai, šiuo
reglamentu yra nustatomas informacinių pranešimų tinklas. Jį sudaro valstyb÷s nar÷s,
Komisija ir tarnyba. Valstyb÷s nar÷s, Komisija ir tarnyba, kiekviena atskirai, paskiria po
kontaktinį punktą, kuris yra tinklo narys. Komisija atsako už tinklo valdymą. Jei tinklo narys
turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba netiesioginį pavojų žmonių
sveikatai, ši informacija skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema turi būti nedelsiant perduota
Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda tinklo nariams.
Nepažeisdamos kitų Bendrijos teis÷s aktų, valstyb÷s nar÷s skubaus įsp÷jimo apie pavojų
sistema tuoj pat praneša Komisijai apie:
a) kiekvieną jų patvirtintą priemonę, kurios tikslas – apriboti maisto arba pašarų, d÷l
kurių būtina imtis skubių veiksmų, pateikimą į rinką arba priversti juos pašalinti arba atsiimti
iš rinkos, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą;
b) kiekvieną rekomendaciją arba sutartį su profesionaliais operatoriais, kurių tikslas –
laisvai arba privalomai sustabdyti, apriboti arba nustatyti atskiras maisto arba pašarų
pateikimo į rinką arba galimo vartojimo sąlygas d÷l gresiančio rimto pavojaus žmonių
sveikatai, d÷l kurio būtina imtis skubių veiksmų;
c) kiekvieną Europos Sąjungos pasienio posto kompetentingos institucijos su tiesioginiu
arba netiesioginiu pavojumi žmonių sveikatai susijusį produktų arba pašarų partijos,
konteinerio ar krovinio atmetimą.“
Kartu su pranešimu išsamiai paaiškinamos veiksmų, kurių ÷m÷si pranešimą pateikusios
valstyb÷s nar÷s kompetentingos institucijos, motyvai. Po to laiku pateikiama papildoma
informacija, ypač tuomet, kai pranešime nurodytos priemon÷s yra keičiamos arba
panaikinamos. Komisija nedelsdama perduoda tinklo nariams pranešimą ir papildomą
informaciją, gautą iš nar÷s. Jei Europos Sąjungos pasienio posto kompetentinga institucija
partiją, konteinerį arba krovinį atmeta, Komisija nedelsdama praneša apie tai visiems Europos
Sąjungos pasienio postams ir trečiajai šaliai, kuri yra prekių kilm÷s šalis.
Kai maistas arba pašarai, apie kuriuos buvo pranešta skubaus įsp÷jimo apie pavojų
sistema, yra išsiųstas į trečiąją šalį, Komisija tai šaliai suteikia atitinkamą informaciją.
Valstyb÷ nar÷ tuoj pat informuoja Komisiją apie veiksmus bei priemones, kurių buvo
imtasi skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistema gavus pranešimus ir papildomą informaciją.
Komisija nedelsdama perduoda šią informaciją tinklo nariams.
Remiantis Bendrijos ir min÷tų šalių bei tarptautinių organizacijų sutartimis bei jose
nustatyta tvarka, skubaus įsp÷jimo apie pavojų sistemoje gali dalyvauti šalys pareišk÷jos,
13
trečiosios šalys arba tarptautin÷s organizacijos. Minimos sutartys yra grindžiamos
abipusiškumu ir apima konfidencialumo priemones, lygiavertes Bendrijoje taikytinoms
priemon÷ms.
Reglamento 51 straipsnio nuostatos Komisijai, pasitarus su tarnyba, suteikia teisę
nustatyta tvarka priimti 50 straipsnio įgyvendinimo priemones. Šiose priemon÷se pirmiausia
yra nurodomos konkrečios sąlygos ir procedūros, taikytinos pranešimų ir papildomos
informacijos perdavimui.
52 straipsnis išd÷sto RASFF konfidencialumo reikalavimus. Visuomen÷ turi teisę į
informaciją apie produktų ženklinimą, rizikos pobūdį ir taikomas priemones, bet tinklo
nariams neleidžiama atskleisti bet kokios informacijos, kuri iš esm÷s yra profesin÷ paslaptis,
išskyrus informaciją, kuri turi būti paskelbta viešai, jei tai reikalinga d÷l susidariusių
aplinkybių, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Profesinio slaptumo apsauga netrukdo
kompetentingoms institucijoms paskleisti informaciją, susijusią su maisto bei pašarų rinkos
priežiūros ir priverstin÷s veiklos šioje srityje veiksmingumu. Valdžios institucijos, gaunančios
informaciją, kuriai taikomas profesinis slaptumas, visapusiškai užtikrina jos apsaugą.
1.2 RASFF struktūra
RASFF yra greitas ir efektyvus įrankis, padedantis keistis informacija tarp
kompetentingų institucijų, kai yra aptinkamas pavojus žmogaus sveikatai, esantis maiste ar
pašaruose. Šis greitas informacijos keitimasis leidžia visiems sistemos nariams nedelsiant
patikrinti, ar jie taip pat yra paveikti nustatytos rizikos. Net jei ir produktas, kuris turi būti
sunaikintas, jau yra rinkoje, kompetentingos institucijos sistemos pagalba gali imtis visų
skubių priemonių, kad aptikti nesaugūs produktai ar pašarai būtų pašalinti iš rinkos.
RASFF efektyvumą garantuoja jos paprasta struktūra. RASFF tinklas apima Europos
Sąjungos valstybes nares, EEA šalis – Norvegiją, Lichtenšteiną ir Islandiją –, EFTA
sekretoriatą, kuris koordinuoja įvestį iš EEA šalių, Europos Maisto saugos tarnybą ir Europos
Komisiją kaip sistemos vadybininkus. Be to, EMST įvertina pavojų, susijusį su maisto
grandine, ir praneša apie jį. Taip pat ji teikia mokslinę nuomonę ir patarimus pad÷dama
Europos Komisijai ir ES valstyb÷ms nar÷ms laiku priimti veiksmingus sprendimus d÷l
veiksmų, kurių reikia imtis užtikrinant vartotojų sveikatos saugumą. Nuo 2009 m. sausio 1 d.
Šveicarija yra dalinis sistemos narys po to, kai su Europos Sąjunga sudar÷ sutartį d÷l
gyvūnin÷s kilm÷s produktų atmetimo pasienio postuose.
14
Lietuvos Respublikos maisto įstatyme nurodoma, kad už maisto saugos valstybinę
kontrolę atsakinga institucija yra Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba, kuri įtraukta į
Europos Komisijos RASFF sistemą kaip šios sistemos narys ir kontroliuoja skubų
informacijos perdavimą apie pavojingus maisto produktus bei pašarus Europos Komisijai ir
kitoms Europos Sąjungos šalims, taip užkertant kelią nesaugių maisto produktų ir pašarų
platinimui, bei siekia, kad rinkoje būtų tik saugūs produktai (Lietuvos Respublikos maisto
įstatymas, 2000).
Greitas keitimasis informacija ir jos perdavimas garantuoja nuoseklius ir savalaikius
visų RASFF narių veiksmus. Tai yra pagrindinis įnašas į vartotojų saugumą. Iki 2009 m.
liepos 16 d. Komisija publikavo savaitinius pranešimus apie RASFF sistemos darbą, kad
gyventojai gal÷tų sekti, kas daroma šioje srityje. Tačiau 2009 m. liepos 16 d., kad būtų
užtikrintas dar efektyvesnis ir greitesnis keitimasis informacija, Europos Komisija atidar÷
RASFF portalinę žiniatinklio svetainę - https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal,
kurioje galima rasti RASFF pranešimų duomenų bazę, leidžiančią pamatyti informaciją,
susijusią su RASFF pranešimais per paskutines 24 valandas po jų perdavimo RASFF tinkle.
Ši duomenų baz÷ pakeit÷ savaitinius pranešimus, iki tol publikuotus RASFF žiniatinklio
svetain÷je.
1.3 RASFF pranešimų kategorijos
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos
perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų.
Jei tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba
netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais
RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Europos Komisijai perduodama
užpildyta pranešimo forma (1 priedas) ir kita naudinga informacija, tokia kaip produkto
identifikavimas, surasti pavojai, jų mastas, nuskaitytos dokumentų kopijos, etikečių
pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas, mokslin÷ arba technin÷ informacija, kuri
valstyb÷ms nar÷ms suteiktų galimybę imtis skubių ir tinkamų rizikos valdymo veiksmų.
Komisija ją tuoj pat perduoda kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių
atsakingoms institucijoms). Kai tik informacija yra gaunama į sistemą, kiti nariai ją patikrina
ir nustato, ar produktas yra jų rinkoje. Šalys nar÷s privalo informuoti (atsakyti) RASFF, ar jie
15
kažką aptiko ir kokių priemonių ÷m÷si. Tai turi didelę reikšmę, kadangi bet kokia problema,
susijusi su maistu ar pašarais, yra paskelbiama.
Skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemoje egzistuoja kelių rūšių
pranešimai. RASFF pranešimai pagal pavojingumą yra suskirstyti į keturias skirtingas
kategorijas:
1) SKUBUS PRANEŠIMAS (PRANEŠIMAS APIE
PAVOJŲ). Pranešimas apie pavojų yra siunčiamas, kai maistas ar pašarai kelia rimtą pavojų
žmonių sveikatai, yra rinkoje ir kai būtina imtis skubių veiksmų. Valstyb÷ nar÷, nustačiusi
tokio masto pavojų, siunčia pranešimą Europos Komisijai ir nurodo, kokių priemonių ji
÷m÷si. Pranešimu siekiama visoms tinklo nar÷ms suteikti išsamią informaciją, kurią jos turi
patikrinti ir išsiaiškinti, ar atitinkamos prek÷s yra jų rinkoje. Vartotojai gali būti tikri, kad
produktai, kuriems taikomas šis persp÷jimas, bus pašalinti iš rinkos. Valstyb÷s nar÷s atlieka
visas nustatytas procedūras, susijusias su produkto pašalinimu iš rinkos, ir, jei reikia, pateikia
išsamią informaciją visuomenei per žiniasklaidos priemones.
2) INFORMACINIS PRANEŠIMAS. Informacinis
pranešimas yra susijęs su maisto produktų arba pašarų, kurie buvo pateikti į rinką, keliama
rizika. Valstyb÷s nar÷s, gavusios tokio tipo pranešimą, neturi imtis skubių veiksmų, nes
produktas nebuvo pasiekęs jų rinkos arba jo jau neb÷ra jų rinkoje, arba pagal rizikos pobūdį
nereikia imtis neatid÷liotinų veiksmų.
16
3) PRANEŠIMAS APIE DRAUDIMĄ ĮVEŽTI (pasienio
atmetimo pranešimas). Pranešimai apie draudimą praleisti per sieną yra susiję su maisto ir
pašarų siunta, kuri buvo ištirta ir nustačius pavojų sveikatai atmesta prie ES išor÷s sienos.
Tokie pranešimai perduodami visiems Europos ekonomin÷s erdv÷s pasienio postams,
siekiant sustiprinti kontrolę ir užtikrinti, kad atmestas produktas v÷l nepatektų į Bendriją per
kitą pasienio postą. Šie pranešimai į RASSF sistemą įvesti tik nuo 2008 m. Seniau tokie
pranešimai buvo priskiriami prie informacinių.
4) RASFF NAUJIENOS. Bet kokia informacija, susijusi su
maisto ar pašarų sauga, kuri nebuvo perduota kaip pavojaus ar informacinis pranešimas, ar
sienos atmetimo pranešimas ir kuri, kaip manoma, yra įdomi kontrol÷s institucijoms, yra
perduodama nar÷ms ją įvardinus „Naujienos“. Naujienų pranešimuose dažnai būna pranešama
pagrįsta informacija, kuri buvo paskelbta žiniasklaidoje ar ją persiunt÷ Valstybių narių
kompetetingos institucijos.
2009 metais Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistemai, svarbiai ES
maisto saugos užtikrinimo priemonei, sukako 30 metų. Remiantis turimais duomenimis, šiuo
metu sistema veiksmingesn÷ nei kada nors anksčiau. Paskelbtoje 2008 m. sistemos metin÷je
ataskaitoje nurodyta, kad 2008 m., palyginti su 2007 m., įsp÷jamųjų pranešimų skaičius
sumaž÷jo beveik perpus. Bendras pranešimų skaičius nedid÷jo ir sudar÷ maždaug 7000. Tai
nereiškia, kad 2008 m. buvo mažiau atvejų, apie kuriuos reik÷jo pranešti. Tai rodo, kad
sistemos naudotojai atidžiau vertina pavojus ir pranešimą priskiria įsp÷jamiesiems
pranešimams, tik jeigu pavojus laikomas rimtu ir produktas yra pateiktas į rinką. Tokiu atveju
valstyb÷s nar÷s, siekdamos sumažinti pavojų, turi imtis skubių veiksmų. 2008 m. iš 3000
pranešimų 528 buvo įsp÷jamieji. Komisija taip pat gavo apie 4000 pranešimų apie tolesnius
veiksmus, kurie buvo perduoti visoms valstyb÷ms nar÷ms.
17
Už sveikatos reikalus atsakinga Europos Komisijos nar÷ Androulla Vassiliou 2009 m.
liepos 16 d. surengtoje tarptautin÷je RASFF konferencijoje „Jūsų maistas – mūsų rūpestis“
sak÷: „Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistema yra ypač svarbi priemon÷,
kurią taikome siekdami užtikrinti maisto saugą Europoje. Per 30 metų ji tapo nepakeičiama
priemone, kuri naudojama realiuoju laiku keistis informacija apie veiksmus, kurių imtasi
siekiant užtikrinti maisto ir pašarų saugą. Iš tiesų, RASFF sistema yra vienas iš s÷kmingų
maisto saugai taikomo integruotojo ES metodo pavyzdžių, kada pasiekiami didžiausi
bendravimo ir bendradarbiavimo rezultatai.“
2008 m., įvykus keletui rimčiausių maisto saugos incidentų per pastaruosius metus,
RASFF sistema patyr÷ rimtą išbandymą. Tarp tokių atvejų – saul÷grąžų aliejuje iš Ukrainos
aptikta mineralin÷ alyva (susijusios 39 šalys, gauti 99 pranešimai apie tolesnius veiksmus),
maisto produktuose iš Kinijos aptiktas melaminas (pasaulinio masto incidentas, 84 RASFF
pranešimai ir 101 pranešimas apie tolesnius veiksmus) ir kiaulienoje iš Airijos nustatyti
dioksinai (54 susijusios šalys, 230 pranešimų apie tolesnius veiksmus).
Kiekvienu iš šių atvejų naudojantis RASFF buvo koordinuojami valstybių narių
veiksmai ir tokiu būdu sumažintos užteršimo atvejų pasekm÷s. Užteršimo melaminu atvejis
buvo puikus pavyzdys, kuomet RASFF sistema buvo naudojamasi sprendžiant pasaulinę
problemą ir keičiamasi informacija su Pasaulio sveikatos organizacijos tarptautin÷s maisto
saugos tarybos tinklu INFOSAN. Šį tinklą sudaro kontaktiniai arba centriniai nacionaliniai
punktai daugiau kaip 160 valstybių narių, kurios gauna informaciją iš PSO INFOSAN apie
maisto saugos problemas ir ją išplatina visoms su tuo susijusioms konkrečių valstybių
ministerijoms. RASFF nar÷s bendradarbiauja su INFOSAN keisdamosi informacija kiekvienu
reikiamu klausimu (European Commission Directorate-General for Health & Consumers,
2009).
2008 m. iš kiekvienos dešimties gautų pranešimų daugiau nei keturi buvo susiję su
produktais, kurių d÷l pavojaus maisto saugai nebuvo leista įvežti į ES. Nustačius tokius
produktus susijusi trečioji šalis informuojama naudojantis RASFF sistema, kad problema
nesikartotų. 2008 m. trečiosioms šalims perduoti 2342 informaciniai pranešimai apie
pavojingus jų kilm÷s produktus. Nustačius rimtą ir nuolatinę problemą, Komisija siunčia raštą
susijusios trečiosios šalies valdžios institucijoms, kad jos įgyvendintų taisomąsias priemones,
kaip antai: išbrauktų iš sąrašo įmones, nutrauktų eksportą ar sugriežtintų kontrolę
(http://vmvt.lt/lt/naujienos/g3/. Prieiga per internetą 2009 m. liepos 16 d.).
18
2. DARBO ATLIKIMO VIETA IR METODIKA
Darbas atliktas 2008 – 2010 metais Lietuvos veterinarijos akademijos Užkrečiamųjų
ligų katedroje, Valstybin÷je maisto ir veterinarijos tarnyboje. Darbe analizei pateiktas 6281
pranešimas, gautas iš EK, ir 83 pranešimai, išsiųsti iš Lietuvos.
Tyrimo rezultatai apdoroti Microsoft Excel programine įranga.
19
3.TYRIMO REZULTATAI
3.1 RASFF sistemos valdymas
RASFF sudaro galimybę valstyb÷ms nar÷ms ir Europos Komisijai greitai ir
veiksmingai dalintis informacija tais atvejais, kai maisto ar pašarų grandin÷je nustatomas
pavojus žmonių sveikatai. Visi RASFF nariai (27 ES šalys, Komisija, EMST ir Norvegija,
Lichtenšteinas ir Islandija) turi budinčias tarnybas, kurios užtikrina, kad skubūs pranešimai
būtų kuo greičiau išsiunčiami ir gaunami bei būtų kuo skubiau į juos atsakoma. RASFF d÷ka
daugelio pavojų maisto saugai pavyko išvengti anksti, kol jie nepadar÷ žalos vartotojams.
Jei RASFF tinklo narys turi informacijos apie maisto ar pašarų keliamą tiesioginį arba
netiesioginį pavojų žmonių sveikatai, ši informacija kartu su papildomais dokumentais
RASFF sistema nedelsiant perduodama Europos Komisijai. Komisija ją tuoj pat perduoda
kitiems tinklo nariams (kitų Europos Sąjungos valstybių narių atsakingoms institucijoms).
Kadangi Europos ekonomin÷s erdv÷s reikalauja didesnio skaidrumo ir visapusiško maisto
saugos užtikrinimo, tod÷l Komisija per paprastus ryšių kanalus praneša ir trečiųjų šalių
kontroliuojančioms institucijoms apie pagamintus, išplatintus arba išsiųstus iš šių šalių
pavojingus maisto produktus ar pašarus. Nuo 2006 m. Europos Sąjunga bendradarbiauja
maisto produktų saugos klausimais su Kinija, kuriai ir yra suteikiama galimyb÷ nedelsiant
gauti su Kinija susijusius pranešimus, perduodamus skubiųjų pranešimų apie nesaugius
maisto produktus ir pašarus sistema (3.1 pav.).
20
3.1 pav. RASFF informacijos perdavimo schema
RASFF sistemos principas pagrįstas kuo išsamesniu ir operatyvesniu informacijos
perdavimu tarp Europos Sąjungos valstybių narių atsakingų institucijų. Europos Komisijai
perduodama užpildyta speciali pranešimo forma (1 priedas), nuskaitytos dokumentų kopijos,
etikečių pavyzdžiai, informacija apie taikytas sankcijas ir pan.
Lietuvoje siekiant įgyvendinti 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento (EB) Nr. 178/2002 d÷l maisto įstatymo pagrindinių principų ir reikalavimų
nustatymo, Europos maisto saugos institucijos įsteigimo ir maisto saugos procedūrų ir
principų nustatymo 50 straipsnio nuostatas bei operatyviai reaguoti ir koordinuoti Valstybin÷s
maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų veiklą, gavus informacijos apie nesaugų maistą ar
pašarus, 2004 m. birželio 29 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-606 buvo patvirtinti
Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai (Žin., 2004
m., Nr. 104-3873).
Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai parengti
remiantis Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15), Maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-
893), Produktų saugos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324), Pašarų
21
įstatymu (Žin., 2000, Nr. 34-952), 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamento Nr.(EB) 178/2002, nustatančio maistui skirtų teis÷s aktų, kuriais įkuriama
Europos maisto saugos institucija, bendruosius principus bei reikalavimus ir su maisto sauga
susijusias procedūras, 50 straipsnio nuostatomis.
Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymų tikslas –
nustatyti skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką teikimo
reikalavimus.
Kontaktinis asmuo
VALSTYBINö MAISTO IR VETERINARIJOS
TARNYBA
Vartotojų skundai Sveikatos apsaugos įstaigos
Pasienio veterinarijos postai
Apskričių valstybin÷s maisto ir veterinarijos
tarnybos
ES šalys
ES šalys
ES šalys
ES šalys
Rajonų ir miestųvalstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos
NMVRVI
3.2 pav. RASFF informacijos valdymas Lietuvoje
Skubių pranešimų tikslas – teritorin÷ms VMVT ir joms priklausantiems pasienio
veterinarijos postams nedelsiant perduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai
informaciją apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimo į rinką atvejus Lietuvos Respublikos
teritorijoje, siekiant užtikrinti efektyvų nesaugaus maisto ir pašarų rizikos valdymą. Skubūs
pranešimai teikiami, kai rinkoje esantis ar įvežamas/importuojamas maistas ar pašarai kelia
tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai ir reikia imtis skubių priemonių. Skubūs
pranešimai neteikiami tais atvejais, kai žmon÷s apsinuodija d÷l netinkamo maisto ruošimo
asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti
(3.2 pav.).
22
Teritorin÷s VMVT, PVP, nustačiusios nesaugų maistą ar pašarus, per 24 valandas
išsiunčia skubų pranešimą apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką, VMVT Skubios
veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) užpildydamos specialią formą (1 priedas) (3.3
pav.).
3.3 pav. Gauto skubiaus pranešimo apie nesaugų maistą ir pašarus tyrimo schema
Teritorin÷s VMVT ir PVP teikia skubius pranešimus apie nesaugaus maisto ir pašarų
tiekimą į rinką, nustačiusios tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai d÷l šių
priežasčių:
1) medžiagų ar komponentų, jei ES ar nacionaliniais teis÷s aktais jie n÷ra leidžiami
naudoti;
23
2) ES numatytų ribinių reikšmių viršijimo, o jų nesant – viršijus nacionalines ribines
reikšmes; nesant nacionalinių ribinių reikšmių, tarptautin÷s ribin÷s reikšm÷s gali būti
naudojamos kaip metodiniai nurodymai; skubus pranešimas teikiamas viršijus ribines
reikšmes: biologinių ir mikrobiologinių suk÷l÷jų,
- žem÷s ūkio/aplinkos/pramon÷s teršalų,
- nepageidaujamų medžiagų pašaruose (išskyrus botanines priemaišas),
- radiacinio užterštumo,
- veterinarinių preparatų likučių,
- maisto priedų,
- medžiagų, turinčių kontaktą su maistu,
- jonizuojančios spinduliuot÷s,
- pesticidų kūdikių maiste,
- organinių fosfatų ir organinių chloratų gyvūniniuose produktuose,
- temperatūros režimo, kai nustatoma, jog temperatūros svyravimai yra tokio
pobūdžio ar trukm÷s, kad gali sukelti tiesioginį ar netiesioginį pavojų žmonių sveikatai;
3) gyvūninio maisto iš nepatvirtintų įmonių tiekimo;
4) fizin÷s rizikos (pvz., svetimkūnių ir t. t.);
5) ženklinimo pažeidimų, sukeliančių pavojų žmonių sveikatai (pvz., ženklinimo
rekvizituose nenurodytas maisto priedų, alergenų buvimas ir kt.);
6) naujo nepatvirtinto maisto tiekimo;
7) gautos informacijos iš kitos šalies;
8) kitų priežasčių;
9) pavojingų gyvūninių medžiagų (PGM), nepašalintų, kaip reikalauja ES teis÷s
aktai;
10) skerdenų, m÷sos ir m÷sos produktų, kurių tyrimai d÷l galvijų spongiformin÷s
encefalopatijos (GSE) teigiami ar negalutiniai arba visai neatlikti (tais atvejais, kai GSE
tyrimų atlikimas nurodytas ES ar LR teis÷s aktuose), tiekimo;
11) uždraustų m÷sos ir m÷sos produktų tiekimo iš Didžiosios Britanijos ir
Portugalijos pagal 1998 m. kovo 16 d. Tarybos sprendimą 98/256/EB d÷l padarinių
likvidavimo priemonių, siekiant apsisaugoti nuo galvijų spongiformin÷s encefalopatijos ir
2001 m. balandžio 18 d. Komisijos sprendimą 2001/376/EB d÷l priemonių, būtinų galvijų
spongiforminei encefalopatijai paplitus Portugalijoje, ir data pagrįstos eksporto sistemos
įgyvendinimo, d÷l:
24
- uždraustų gyvūninių baltymų, randamų gyvūnų pašaruose, įskaitant žaliavinę
medžiagą (nulin÷ tolerancija),
- atrajotojų riebalų (taukų), skirtų pašarams su > 0,15 % visų netirpių priemaišų,
- mikrobiologin÷s rizikos, nesant nustatytų ribinių reikšmių ir esant
kiekybiniams patogeniniams mikroorganizmams, paruoštame suvalgyti maiste ar
neapdorotame maiste/tarpiniuose produktuose, kurie dažniausiai yra pasterizuojami prieš
vartojimą ar apdorojami lygiaverčiu būdu, arba pašaruose.
VMVT, gavusi iš Europos Komisijos skubų pranešimą, susijusį su Lietuvoje pagamintu
ar importuotu maistu ir pašarais, persiunčia jį atitinkamoms teritorin÷ms VMVT, PVP.
Nustačius, kad iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką norima importuoti
gyvūnines/negyvūnines maisto prekes ar pašarus, d÷l kurių iš Europos Komisijos buvo gautas
skubus pranešimas, PVP imami m÷giniai laboratoriniam tyrimui vadovaujantis Gyvūninių
produktų, įvežamų į Lietuvos Respubliką, veterinarinio tikrinimo tvarka, patvirtinta VMVT
direktoriaus 2003 m. rugs÷jo 8 d. įsakymu Nr. B1-723 (Žin., 2004, Nr. 85-3096, Nr. 87-3971),
Iš trečiųjų šalių įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokyb÷s
kontrol÷s tvarka, patvirtinta VMVT direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. B1-411
(Žin., 2004, Nr. 76-2646) ir Valstybin÷s pašarų kontrol÷s taisykl÷mis, patvirtintomis VMVT
direktoriaus 2006 m. geguž÷s 22 d. įsakymu Nr. B1-351 (Žin., 2006, Nr. 86-3387). Už PVP
paimtų m÷ginių laboratorinius tyrimus sumoka importuotojas ar kitas už siuntą atsakingas
asmuo.
Teritorin÷s VMVT ir PVP, nustatę tiesioginę ar netiesioginę gr÷smę žmonių sveikatai,
privalo nusiųsti skubų pranešimą VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centrui
(skyriui) faksu ir / ar el. paštu; nustatę nesaugų maistą ar pašarus, pagamintus ar išplatintus
kituose Lietuvos Respublikos regionuose ar kitose šalyse, praneša VMVT Skubios veiklos ir
užkrečiamųjų ligų centrui (skyriui) ir atitinkamoms teritorin÷ms VMVT siųsdami nesaugaus
maisto ir pašarų gav÷jų sąrašą (2 priedas). Siunčiant skubius pranešimus VMVT, reikalinga
prid÷ti papildomus dokumentus (laboratorinių tyrimų protokolai, sertifikatai, prekybos
dokumentai, detali informacija apie išplatinimą ir kt.), kurie pagreitintų kontrol÷s veiksmus ir
palengvintų rizikos valdymą. Iš teritorinių VMVT ir PVP gautus skubius pranešimus
analizuoja VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) ir perduoda Europos
Komisijai. Gavus papildomų duomenų arba atsiradus pasikeitimų skubiame pranešime
pateiktoje informacijoje, siunčiamas skubių pranešimų papildymas. Teritorin÷s VMVT ir PVP
teikia VMVT informaciją ir išvadas apie atvejo tyrimą ir užbaigimą pagal specialiai nurodytą
formą (3 priedas).
25
Už skubių pranešimų pildymo ir teikimo koordinavimą ir iš Europos Komisijos skubaus
įsp÷jimo apie pavojų d÷l nesaugaus maisto ir pašarų sistema gautų pranešimų registravimą ir
paskirstymą atsakingas VMVT Skubios veiklos ir užkrečiamųjų ligų centras (skyrius) (Skubių
pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai, 2004).
3.2 Skubių pranešimų gautų iš Europos Komisijos 2008 metais analiz÷
Europos Sąjungos šalys nar÷s, tarp jų ir Lietuva, per 2008 metus iš EK gavo 2876
pranešimus d÷l maisto produktų saugos reikalavimų neatitikimo ir 167 atvejais informuotos
apie saugos reikalavimų neatitinkančius pašarus. Iš viso d÷l nesaugių maisto produktų buvo
gauti 1533 (53,3 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu,
ir 1343 (46,7 proc.) skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.
Iš EK per 2008 metus VMVT gavo 25 skubius pranešimus, susijusius su Lietuva:
- iš jų 11 skubūs pranešimai d÷l Lietuvoje pagamintų ir į ES rinką pateiktų nesaugių
maisto produktų ir
- 14 pranešimų d÷l galimai Lietuvos rinkoje išplatintų nesaugių maisto produktų, įvežtų
iš kitų ES šalių (3.1 lentel÷).
3.1 lentel÷. Iš EK gauti skubūs pranešimai susiję su Lietuva
Eil. Nr.
Produktas Pranešančioji
šalis Pranešimų
skaičius
Produkto kilm÷s šalis
Gamintojas/ Importuotojas
Rizikos faktorius
1. Medus Belgija 1 Lietuva UAB „Rusenas" Sulfatiazolas
2. Krabų lazdel÷s Lietuva 1 Lietuva AB „Plung÷s kooperatin÷ prekyba“
Sugedusios
3. Rugiai Suomija 1 Lietuva UAB „Avena Nordic Grain“ Ochratoksinas A
4. Medus (natūralus) Latvija 1 Lietuva
Platintojas UAB „Korio Laboratorija“
Sulfanilamidai
5. Vištos (šaldytos)
Estija 1 Lietuva
AB „Girel÷s paukštynas“ Paukščių skerdykla - AP-N°: LT 49-02
Salmonella spp
6.
Varšk÷s skan÷stas (su razinomis)
Latvija 1 Lietuva
AB „Pieno žvaigžd÷s“ padalinys Mažeikių pienin÷ - AP-N°: LT61-01-P
Pel÷siai
26
7. Šaldyti vištienos sparneliai
Latvija 1 Lietuva
AB „Vilniaus paukštynas“ -AP-N°-.LT-13251
Bakterinis užterštumas
8. Karštai rūkytos kiaulių ausys
Latvija 1 Lietuva UAB „Utenos m÷sa“
Salmonella
9. Kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinis
Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva
AB „Samsonas“ -AP-N°: LT 84-07 EB
Listeria
monocytogenes
10. Ausų ir liežuvio vyniotinis vakuume
Jungtin÷ Karalyst÷ 1 Lietuva
UAB „Grimeda“ -AP-N°: LT 87-16 EB (Lithuania)
Listeria Monocytogenes; Listeria Welshimeri
11. Lašišų ikrai Latvija 1 Lietuva AB „Auksinis Eršketas“
Pakitusios organoleptin÷s savyb÷s
12. Vaisin÷ arbata (eršk÷trožių) Lenkija 1 Lenkija PHW PostiS.A.
Biologin÷ tarša -negyvi vabzdžiai ir jų lervos
13. Krabai (gyvi) Italija 1 Airija
(platintojas Prancūzija)
Thaeron fils S.A. (Prancūzija)
Chemin÷ tarša -Sunkiųjų metalų liekanos viršija DLK
14. Riešutų mišinys Suomija 1 Italija
(platintojas Olandija)
Catz International B.V. (olandija)
Biologin÷ tarša - negyvi vabzdžiai ir jų lervos
15.
Šaltosios arbatos g÷rimas "Cytryna"
Latvija 1 Lenkija
Kentpol Zywiecki Kiystal Sp.Z.o.o. / UAB "Palink" (Lietuva)
Blogos organoleptin÷s savyb÷s
16.
Uogien÷ su medumi "Chyawanprash"
Latvija 1 Indija Platintojas Lietuvoje UAB „Alaja ir Ko"
Chemin÷ tarša -konservatų koncentracija viršija DLK
17. Vynuog÷s (žaliosios) Belgija 1 Indija
Fasuotojas Olympic Fruit BV (Olandija) platintojas Lietuvoje UAB "Maxima LT"
Chemin÷ tarša -pesticidų likučiai viršija DLK
18. Liepžiedžių arbata Vokietija 1 Vokietija
Krauter Mix GmbH (Vokietija); Rasos Merkelien÷s ĮI (K÷dainiai)
Mikrobiologin÷ tarša
19. Gyvos sraig÷s Prancūzija 1 Serbia "Finacomex"
Serbia Patogeniniai mikroorganizmai
27
20. Coca-cola Latvija 1 Čekija
Gamintojas: Coca-Cola Beverages Ceska republika spol s.r.o. (Čekija) Platintojas: Coca-cola HBC Lietuva
Svetimkūnis (metalo drožl÷s 0,4 cm diametro)
21. „Sangrovit“ (pašarų priedas)
Lenkija 1 Vokietija
Phytobiotics GMbh Rosengasse 9, 65343 Elteville. Vokietija
Biologinių medžiagų priemaišos
22.
„Multi Pekoni“ (pašaras skirtas paršeliams iki 8 savaičių)
Latvija 1 Suomija
Suomen Rehu OYP.O. 401, Turku, 02601 Espoo, Suomija, FI 22120035
Veterinarinių -medicininių produktų liekanos
23. Šaldyta kiaulienos m÷sa
Danija 1 Airija Rosderria Irish meats Chemin÷ tarša
24. Kario prieskoniai Vokietija 1 Indija
Laxmi Enterprises, 170/72 Samuel Street, Mumbai 400 009
Chemin÷ tarša
25. Šaldyta kiaulienos m÷sa
Vokietija 1 Vokietija Elfering Export GmbH, Bundesrepublik
Chemin÷ tarša
28
3.2.1 Pagal produktų kilm÷s šalį
Pagal maisto produktų kilm÷s šalį 2008 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti
d÷l maisto produktų iš Kinijos – 479, Turkijos – 299, Irano – 171, JAV – 135, Indijos – 127,
Vokietijos – 112, Ispanijos – 104, Italijos – 100 (3.2 lentel÷).
3.2 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto kilm÷s šalį
Eil.
Nr. Šalis
Pranešimų
skaičius
Eil.
Nr. Šalis
Pranešimų
skaičius
1. Kinija 479 62. Kanada 5
2. Turkija 299 63. Kenija 5
3. Iranas 171 64. Rumunija 5
4. JAV 135 65. Saudo Arabija 5
5. Indija 127 66. Urugvajus 5
6. Vokietija 112 67. Afrika 4
7. Ispanija 104 68. Bulgarija 4
8. Italija 100 69. Dominikos Respublika 4
9. Tailandas 99 70. Makedonija 4
10. Prancūzija 93 71. Malta 4
11. Lenkija 72 72. Meksika 4
12. Olandija 59 73. Mianmaras 4
13. Vietnamas 57 74. Pietų Afrika 4
14. Jungtin÷ Karalyst÷ 51 75. Serbija 4
15. Argentina 49 76. Singapūras 4
16. Egiptas 45 77. Bosnija ir Hercegovina 3
17. Brazilija 40 78. Estija 3
18. Danija 39 79. Etiopija 3
19. Tunisas 34 80. Kipras 3
20. Belgija 33 81. Kosta Rika 3
21. Austrija 25 82. Liuksemburgas 3
22. Nigerija 25 83. Namibija 3
23. Pakistanas 25 84. Alžyras 2
24. Ukraina 23 85. Baltarusijos Respublika 2
25. Bangladešas 22 86. Bolivija 2
26. Filipinai 22 87. Dramblio Kaulo Krantas 2
27. Šri Lanka 22 88. Gruzija 2
29
28. Nežinoma 21 89. Hondūras 2
29. Gana 20 90. Jordanija 2
30. Graikija 19 91. Kuba 2
31. Kroatija 17 92. Maldyvai 2
32. Libanas 17 93. Naujoji Zelandija 2
33. Vengrija 17 94. Puerto Rikas 2
34. Indonezija 16 95. Ruanda 2
35. Sirija 16 96. Zimbabv÷ 2
36. Taivanis 16 97. Arm÷nija 1
37. Izraelis 14 98. Burkina Fasas 1
38. Senegalas 12 99. Fidžis 1
39. Švedija 12 100. Falklando salos 1
40. Čekija 11 101. Gernsis 1
41. Lietuva 11 102. Grenlandija 1
42. Slov÷nija 11 103. Islandija 1
43. Šveicarija 11 104. Jamaika 1
44. Airija 10 105. Jemenas 1
45. Australija 10 106. Jungtiniai Arabų Emyratai 1
46. Marokas 10 107. Kazachstanas 1
47. Rusija 10 108. Kirgizija 1
48. Ekvadoras 9 109. Kongo Respublika 1
49. Kolumbija 9 110. Malavis 1
50. Latvija 9 111. Moldovos Respublika 1
51. Paragvajus 9 112. Omanas 1
52. Čil÷ 7 113. Papua Naujoji Gvin÷ja 1
53. Kor÷jos Respublika 7 114. Suomija 1
54. Malaizija 7 115. Surinamas 1
55. Nikaragva 7 116. Tanzanija 1
56. Portugalija 7 117. Togas 1
57. Slovakija 7 118. Uganda 1
58. Peru 6
59. Albanija 5
60. Gambija 5
61. Japonija 5
30
3.2.2 Pagal produktų grupę
2008 m. daugiausiai pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.4 pav. ir 3.5 pav.):
1) d÷l riešutų ir jų produktų – 754 (27 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausiai d÷l:
• iranietiškų pistacijų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis (pel÷sinio
grybelio išskiriamas toksinas),
• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis;
2) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 465 (16 proc.), iš kurių daugiausia pasitaik÷:
• šaldytos krevet÷s, kuriose nustatytas, nitrofuranas, nitrofurazonas (antimikrobinis
preparatas),
• krevet÷s iš Ispanijos, Prancūzijos, kuriuose nustatyta bakterin÷ tarša, neleistini
medžiagų kiekiai;
3) d÷l vaisių ir daržovių – 461 (16 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:
• turkiškų džiovintų figų, kuriose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis,
• šviežių kriaušių iš Turkijos, kuriose nustatytas amitrazas (insekticidin÷ (vabzdžius
naikinanti) medžiaga);
4) d÷l m÷sos ir jos produktų – 246 (9 proc.);
5) d÷l medžiagų, besiliečiančių su maistu – 179 (6 proc.);
6) d÷l grūdų ir duonos gaminių – 158 (6 proc.), iš jų daugiausia d÷l:
• ilgagrūdžių ryžių iš Pakistano, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis;
• kukurūzų miltuose, kuriuose nustatytas padidintas aflatoksino kiekis.
31
465
247179 158 141 101 66 55 52 49 40 34 28 27 9 4 4 3
461
753
0
100
200
300
400
500
600
700
800
Riešu
tai i
r jų
prod
ukta
i
Žuvin
inky
st÷s p
roduk
tai
Vaisia
i ir d
aržo
v÷s
M÷s
a ir
jos p
rodu
ktai
Med
žiago
s, be
silieč
iančio
s su m
a...
Grū
dai i
r duon
os ga
min
iai
Kon
dite
rija,
med
us ir
žel÷
Priesk
oniai
ir v
aista
žol÷s
Pieno
prod
uktai
Spec
ialio
s pas
kirt
ies m
aisto
pro
...
Nealk
ohol
inia
i g÷r
imai
Kak
ava i
r jos
pro
dukt
ai, k
ava
ir ...
Paruoš
ti ga
min
iai
Mai
sto p
rieda
i
Sriu
bos,
sulti
niai
ir p
adaž
ai
Rieba
lai ir
alie
jai
Kiau
šinia
i ir j
ų gam
inia
i
Alkoh
olin
iai g
÷rim
ai
Ledai
ir d
eser
tai
Vandu
o – s
kirt
as žm
onių
nau
dojim
ui
Pra
neš
imų
ska
ičiu
s, v
nt.
3.4 pav. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę
Paruošti gaminiai1%
Kakava ir jos produktai, kava ir
arbata2%
Vaisiai ir daržov÷s16%
Nealkoholiniai g÷rimai
2%
Grūdai ir duonos gaminiai
6%
Prieskoniai ir vaistažol÷s
4%
Riebalai ir al iejai1%
Žuvininkyst÷s produktai
16%
Riešutai ir jų produktai
27%
Konditerija, medus ir žel÷5%
Sriubos, sultiniai ir padažai
1%
Pieno produktai2%
Specialios paskirties maisto produktai
2%
Medžiagos, besil iečiančios su
maistu6%
M÷sa ir jos produktai9%
3.5 pav. Gautų pranešimų dažnumas procentais pagal produktų grupę
32
3.2.3 Pagal rizikos veiksnį
Iš 2876 gautų pranešimų apie pavojingus maisto produktus daugiausia skubių
pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (932 pranešimai), d÷l užrerštumo
patogeniniais mikroorganizmais (452), sunkiasiais metalais (211), neleistinais Europos
Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu produktuose (196), d÷l
užterštumo pesticidų likučiais (178).
Iš jų 28 siuntos buvo patekusios ir į Lietuvos rinką: 5 vaisių ir daržovių siuntos –
granatai iš Egipto su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 2 datulių siuntos iš Tuniso, kuriuose rasti
vabzdžiai; žaliųjų vynuogių siunta iš Italijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; apelsinų siunta iš
Ispanijos su padid÷jusiu pesticidų kiekiu; 1 siunta vaisin÷s arbatos iš Lenkijos, kurioje rasti
vabzdžiai; 1 siunta citrinos skonio šaltos arbatos, kuri pasižym÷jo blogomis organoleptin÷mis
savyb÷mis; 1 siunta iš Italijos su lazdyno riešutais, kuriuose rasti vabzdžiai; 1 siunta šaldytos
paukštienos m÷sos iš Lenkijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 siunta šaldytų vištienos
sparnelių iš Lietuvos, kurioje nustatyta bakterin÷ tarša; 1 krabų lazdelių, pagamintų Lietuvoje
siunta, kurios buvo sugedusios; 1 pistacijų siunta iš Irano, kuriose nustatytas padid÷jęs
aflatoksinų kiekis; 1 aliejaus (saul÷grąžų, skirto rafinavimui) siunta iš Ukrainos, kuriame
nustatytas mineralinis aliejus (dyzelinas); 1 šprotų (aliejuje) siunta iš Latvijos, kurioje viršytas
benzo(a)pireno kiekis; 1 uogien÷s "Chyawanprash" su medumi siunta iš Indijos, kurioje
viršytas benzoin÷s rūgšties kiekis; 1 arbatos siunta (sidabrin÷s liepos žiedai) iš Vokietijos,
kurioje nustatyta E.Coli sudaranti verotoksiną; 2 maisto papildų siuntos iš Vokietijos ir
Latvijos (vienoje siuntoje nustatytas viršytas dažo – erythrosine kiekis, kitoje siuntoje aptikta
draudžiama medžiaga – melatoninas); 1 Cola skonio karbonizuoto g÷rimo siunta iš Čekijos,
kuriame nustatytas pašalin÷ medžiaga; 1 karštai rūkytų kiaulių ausų siunta iš Lietuvos, kurioje
nustatyta Salmonella; 1 kiaulių ausų ir liežuvio vyniotinio siunta, pagaminta Lietuvoje,
kurioje nustatyta Listeria monocytogenes; 1 šaldytų - marinuotų paukštienos kebabų siunta iš
Vokietijos, kurioje nustatyta Salmonella; 1 žuvies kukulių pomidorų padaže siunta iš Latvijos,
kurioje nustatyti parazitai; 1 kario prieskonių siunta iš Indijos, kurioje nustatytas Etileno
oksidas; 1 šaldytų vištienos sparnelių siunta iš Lenkijos, kurioje aptikta Listeria
monocytogenes ir Campylobacter jejuni; 1 kalakutų šlaunelių ir odelių siunta iš Lenkijos,
kurioje nustatyta Campylobacter jejuni; 1 šaldytų viščiukų širdelių siunta iš Olandijos, kurioje
nustatyta Salmonella; 1 kalakutienos nuopjovų siunta iš Vokietijos, kurioje aptikta
Salmonella.
33
3.2.4 Pagal pranešančią šalį
Per 2008 m. Europos Komisija iš viso gavo 3043 pranešimus. Daugiausia pranešimų
EK išsiunt÷ Italija - 470, Vokietija – 437 ir Jungtin÷ Karalyst÷ – 346. Italija taip pat
daugiausia iš visų šalių į EK per 2008 m. išsiunt÷ pranešimų apie draudimą įvežti – 257 ir
informacinių pranešimų - 143, tik skubių pranešimų kiekiu nusileido Vokietijai, kuri skubių
pranešimų išsiunt÷ - 102; informacinių - 141, pranešimų apie draudimą įvežti - 194.
Mažiausiai pranešimų gauta iš Islandijos – tik 1 pranešimas apie draudimą įvežti.
Europos Komisijos Tarnyba 6 kartus informavo EEE apie nesaugią produkciją – RASFF
sistema išsiunt÷ 3 skubius ir 3 informacinius pranešimus. Estija ir Liuksemburgas RASFF
sistema išsiunt÷ po 11 pranešimų. Iš jų Estija išsiunt÷ 3 skubius, 3 informacinius ir 5
pranešimus apie draudimą įvežti, Liuksemburgas atitinkamai: 5 skubius, 4 informacinius ir 2
pranešimus apie draudimą įvežti (3.3 lentel÷).
3.3 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal pranešančią šalį
Pranešimų skaičius per 2008 m.
Eil÷s Nr.
Šalis Skubūs pranešimai
Informaciniai pranešimai
Pranešimai apie
draudimą įvežti
VISO
1. Islandija 1 1 2. EK tarnyba 3 3 6 3. Estija 3 3 5 11
4. Liuksemburgas 5 4 2 11
5. Arm÷nija 4 3 6 13 6. Portugalija 1 9 4 14 7. Vengrija 2 13 2 17 8. Bulgarija 2 20 22 9. Airija 9 17 1 27
10. Malta 2 26 2 30 11. Latvija 4 27 1 32 12. Lietuva 4 17 29 50 13. Norvegija 3 36 11 50 14. Švedija 4 41 5 50 15. Čekijos respublika 16 36 4 55 16. Slovakija 17 25 14 56 17. Kipras 9 31 25 65 18. Slov÷nija 20 46 10 76 19. Austrija 23 50 14 87 20. Suomija 9 39 45 93 21. Graikija 4 20 82 106
34
22. Belgija 41 46 20 107 23. Danija 24 99 5 128 24. Prancūzija 42 43 52 138 25. Ispanija 12 39 92 143 26. Lenkija 6 44 106 156 27. Nyderlandų karalyst÷ 40 38 168 246 28. Jungtin÷ karalyst÷ 49 97 200 346 29. Vokietija 102 141 194 437 30. Italija 70 143 257 470
VISO: 528 1138 1377 3043
3.3 Skubių pranešimų, gautų iš Europos Komisijos 2009 metais analiz÷
Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti RASFF (Skubiųjų pranešimų apie
pavojingus maisto produktus ir pašarus, tiekiamus į rinką, sistema) duomenys apie pavojingą
maistą informavo, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. Europos Bendrijų
Komisija praneš÷ apie 3061 atvejį d÷l maisto produktų ir pašarų saugos reikalavimų
neatitikimo, iš jų 33 atvejai buvo susiję su Lietuva. Iš viso d÷l nesaugių produktų buvo gauti
1648 skubūs pranešimai apie pažeidimus, nustatytus rinkos kontrol÷s metu, ir 1413 skubių
pranešimų apie pažeidimus, nustatytus importo kontrol÷s metu.
3.3.1 Pagal kilm÷s šalį
Pagal kilm÷s šalį 2009 m. dažniausiai skubūs pranešimai buvo gauti d÷l maisto
produktų iš Kinijos – 324, Turkijos – 278, JAV – 200, Vokietijos – 149, Indijos – 141,
Tailando – 111, Argentinos – 109 (3.4 lentel÷).
3.4 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal kilm÷s šalį
Eil. Nr.
Šalis Pranešimų
skaičius Eil. Nr.
Šalis Pranešimų
skaičius 1. Kinija 324 59. Sirija 7 2. Turkija 278 60. Urugvajus 6 3. JAV 200 61. Malta 6 4. Vokietija 149 62. Norvegija 6 5. Indija 141 63. Paragvajus 6 6. Tailandas 111 64. Rumunija 6 7 Argentina 109 65. Albanija 5 8. Prancūzija 107 66. Falklando salos 5 9. Vietnamas 95 67. Gruzija 5
35
10. Ispanija 93 68. Makedonija 5 11. Olandija 85 69. Malaizija 5 12. Italija 80 70. Slovakija 5 13. Brazilija 68 71. Tanzanija 5 14. Lenkija 68 72. Alžyras 4 15. Jungtin÷ Karalyst÷ 63 73. Bolivija 4 16. Iranas 61 74. Kosta Rika 4 17. Bangladešas 56 75. Latvija 4 18. Kanada 53 76. Madagaskaras 4 19. Belgija 48 77. Maldyvai 4 20. Marokas 42 78. Meksika 4 21. Nežinoma 37 79. Panama 4 22. Ukraina 36 80. Suomija 4 23. Austrija 33 81. Baltarusija 3 24. Egiptas 33 82. Dramblio Kaulo
Krantas 3
25. Danija 30 83. Gvatemala 3 26. Kroatija 30 84. Siaudo Arabija 3 27. Šri Lanka 28 85. Singapūras 3 28. Čil÷ 27 86. Slov÷nija 3 29. Nigerija 27 87. Serbija 3 30 Senegalas 26 88. Australija 2 31. Graikija 23 89. Grenlandija 2 32. Gana 22 90. Jungtiniai Arabų
Emiratai 2
33. Peru 19 91 Uganda 2 34. Ekvadoras 18 92. Kuba 2 35. Afrika 16 93. Kosovas 2 36. Pakistanas 16 94. Liuksemburgas 2 37. Rusija 16 95. Moldova 2 38. Vengrija 16 96. Mozambikas 2 39. Indonezija 15 97. Nikaragva 2 40. Švedija 15 98. Džersio sala 1 41. Čekija 14 99. Estija 1 42. Kor÷jos
Respublika 14 100. Hondūras 1
43. Japonija 13 101. Islandija 1 44. Tunisas 13 102. Jemenas 1 45. Namibija 12 103. Jordanija 1 46. Mauritanija 11 104. Uzbekistanas 1 47. Airija 10 105. Kipras 1 48. Gambija 10 106. Kirgizija 1 49. Kolumbija 10 107. Kenija 1 50. Libanas 10 108. Kazakstanas 1 51. Naujoji Zelandija 9 109. Mianmaras 1 52. Portugalija 9 110. Omanas 1 53. Taivanis 9 111. San Marinas 1 54. Šveicarija 8 112. Seišelių salos 1 55. Bulgarija 7 113. Surinamas 1
36
56. Filipinai 7 114. Salvadoro Respublika
1
57. Izraelis 7 115. Senegalas 1 58. Lietuva 7
3.3.2 Pagal produkto grupę
Daugiausia pagal produkto grupę gauta pranešimų (3.5 lentel÷ ir 3.6 pav.):
1) d÷l žuvininkyst÷s produktų – 749 (26 proc. visų pranešimų), iš kurių daugiausia pasitaik÷:
• Krevet÷s, šaldytos krevet÷s, g÷lavanden÷s krevet÷s, kuriose nustatytas nitrofuranas,
nitrofurazonas (antimikrobinis preparatas);
• Kardžuv÷s, kuriuose nustatytas parazitinis užterštumas, aptikta gyvsidabrio;
2) riešutų ir jų produktų – 622 (21 proc.), iš kurių daugiausiai d÷l:
• žem÷s riešutų, kuriuose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis (pel÷sinio grybelio
išskiriamas toksinas);
• pistacijų, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis;
3) vaisių ir daržovių – 415 (14 proc.), iš kurių daugiausia d÷l:
• džiovintų figų iš Turkijos, kuriose nustatytas padid÷jęs aflatoksino kiekis;
• šviežios kriauš÷s, kuriose nustatytas amitrazas;
4) m÷sos ir jos produktų – 237 (8 proc.);
5) grūdų ir duonos gaminių – 217 (7 proc.);
6) medžiagų, besiliečiančių su maistu – 178 (6 proc.).
3.5 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal produkto grupę
Produkto grup÷ Pranešimų
skaičius Produkto grup÷
Pranešimų skaičius
Žuvininkyst÷s produktai 749 Pieno produktai 43 Riešutai ir jų produktai 622 Nealkoholiniai g÷rimai 31 Vaisiai ir daržov÷s 415 Paruošti gaminiai 30 M÷sa ir jos produktai 237 Riebalai ir aliejai 25 Grūdai ir duonos gaminiai
217 Maisto priedai 20
Medžiagos, besiliečiančios su maistu
178 Kiti maisto produktai 18
Prieskoniai ir vaistažol÷s 121 Kiaušiniai ir jų gaminiai 14 Specialios paskirties maisto produktai
118 Ledai ir desertai 8
Konditerija, medus ir žel÷
81 Alkoholiniai g÷rimai 5
37
Kakava ir jos produktai, kava ir arbata
79 Vanduo – skirtas žmonių naudojimui
4
Sriubos, sultiniai ir padažai
46
Kakava ir jos produktai , kava
arbata3%
Konditerija, medus ir žel÷
3%
M÷sa ir jos produktai
8%
Riebalai ir aliejai1%
Žyvininkyst÷s produktai
26% Vaisiai ir daržov÷s14%Prieskoniai ir
vaistažol÷s4%
Medžiagos, besiliečiančios su
maistu6%
Sriubos, sultiniai ir padažai
2%
Riešutai ir jų produktai
21%
Specialios paskirties maisto produktai
4%
Grūdai ir duonos gaminiai
7%
Pieno produktai1%
3.6 pav. Gautų pranešimų dažnumas procentais pagal produktų grupę
3.3.3 Pagal rizikos veiksnį
Iš 3061 gautų pranešimų apie pavojingus produktus, daugiausia pranešimų gauta
d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (665 pranešimai), d÷l užrerštumo patogeniniais
mikroorganizmais (471), sunkiasiais metalais (255), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (170),
neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų kiekiu
produktuose (163).
Iš jų 21 siunta buvo patekusi į Lietuvos Respublikos rinką: 2 m÷sos ir jos
produktų siuntos – viena atšaldytų kalakutienos sparnelių ir kaklelių siunta iš Lenkijos,
kuriuose aptikta Listeria monocytogenes ir Salmonella; viena šaldytų vištienos kebabų siunta
iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella; 2 specialios paskirties maisto produktų siuntos – 1
maisto papildų „Hydroxycut“ siunta iš JAV, kurioje nustatytas neleistinas dažiklis eritrozinas
– E127 ir 1 vaisių košel÷s, skirtos kūdikiams, siunta iš Čekijos, kurių galiojimo laikas buvo
pakeistas; 3 siuntos medžiagų, besiliečiančių su maistu – 1 keptuvių siunta iš Lenkijos,
kurioms nustatytas vidinio sluoksnio atsilupimas, 1 melamininių puodų siunta iš Kinijos ir
viena sriubos l÷kščių siunta iš Kinijos, kurioje nustatyta formaldehido migracija; 9 vaisių ir
daržovių siuntos – viena vynuogių siunta iš Peru, kurioje nustatytas karbendazimas, viena
38
obuolių siunta iš Lenkijos, kurioje nustatytas padidintas pesticido chlorbufamo kiekis, viena
mažųjų karnišonų siunta iš Vietnamo, kuriuose buvo aptikta stiklo, ir dvi vynuogių siuntos iš
Turkijos, kuriose nustatytas padidintas pesticido monokrotofoso (vienoje siuntoje),
metoksichloro (kitoje siuntoje) kiekis, dvi baklažanų siuntos iš Lenkijos ir Olandijos, kuriuose
nustatytas pesticidas Oksamilas, viena granatų siunta iš Egipto, kuriuose nustatytas pesticidas
Etioninas, ir viena šviežių vynuogių siunta iš Turkijos, kuriose nustatytas pesticidas
Imazalilas; 2 grūdų siuntos – viena grikių kruopų siunta iš Lenkijos, kuriose išskirti pel÷siai,
ir viena s÷menų iš Vokietijos siunta, kurioje nustatyta neleistina genetin÷ modifikacija.
Buvo gautas vienas pranešimas, kad Lietuvos rinkoje prekiaujama itališka juoda
duona „ERTHA“, kurią gaminant buvo naudojami ES neįteisinti genetiškai modifikuoti linai.
Kontrol÷s metu buvo nustatyti min÷ti pažeidimai ir uždrausta 62,4 kg duonos realizacija.
2009 m. vasario 19 d. Lietuva gavo skubų pranešimą RASFF sistema d÷l
nesaugių kinietiškų žem÷s riešutų pikantiško skonio apvalkale (luobel÷je). UAB „Arimex“
1990 kg šio produkto į Lietuvą įvež÷ iš Olandijos. Šiame produkte buvo rastas padid÷jęs
kiekis melamino – 13 mg/kg, kai EK sprendimo reikalavimuose nustatytas melamino kiekis
ne didesnis 2,5 mg/kg, jo realizacija buvo uždrausta. Žem÷s riešutai buvo grąžinti tiek÷jui.
D÷l to buvo sugriežtinta kontrol÷ ir 2009 m. VMVT kas ketvirtį EK teik÷ informaciją apie
ištirtus kinietiškų maisto produktų m÷ginius d÷l melamino kiekio nustatymo (VMVT 2009 m.
veiklos ataskaita, 2010). Melaminas – chemin÷ medžiaga, naudojama trąšų, plastikinių ir
ugniai slopinti skirtų priemonių gamybai ir jokiu būdu neskirta maisto pramonei. Jis
naudojamas poliuretano gamybai. Anot specialistų, žmogaus organizme besikaupiantis
melaminas gali sukelti inkstų, kraujotakos ligas, virškinimo sutrikimus, opas ir alergiją.
(http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/3/29267/. Prieiga per internetą 2009 m.
vasario 20 d.)
Per 2009 m. Lietuva iš EK RASFF sistema gavo 1 pranešimą d÷l nesaugių
importuojamų pašarų. Žuvų miltuose iš Maroko (100 tonų) buvo juntamas pel÷sių kvapas,
pakuot÷s buvo pažeistos, žuvų miltai sušalę (VMVT 2009 m. veiklos ataskaita, 2010).
39
3.3.4 Pagal pranešančią šalį
Per 2009 m. daugiausia skubių pranešimų apie nesaugius maisto produktus
išsiunt÷ Italija – 491, Vokietija – 399, Jungtin÷ Karalyst÷ – 301, Ispanija – 231, Olandija –
217, Graikija – 157 (3.6 lentel÷).
3.6 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal pranešančią šalį
Eil. Nr.
Šalis Pranešimų
skaičius Eil. Nr.
Šalis Pranešimų
skaičius 1. Italija 491 17. Švedija 48 2. Vokietija 399 18. Europos Komisija 37 3. Jungtin÷ Karalyst÷ 301 19. Lietuva 32 4. Ispanija 231 20. Norvegija 31 5. Olandija 217 21. Airija 30 6. Graikija 157 22. Bulgarija 25 7. Prancūzija 154 23. Malta 18 8. Suomija 131 24. Rumunija 18 9. Lenkija 126 25. Latvija 14
10. Danija 120 26. Liuksemburgas 12 11. Belgija 108 27. Estija 11 12. Austrija 101 28. Vengrija 7 13. Slov÷nija 70 29. Portugalija 6 14. Čekija 63 30. Šveicarija 4 15. Slovakija 51 16. Kipras 48
3.4 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2008 m., analiz÷
Lietuvos Respublika per 2008 metus nustat÷ 49 importuojamų nesaugių maisto
produktų atvejus ir 1 – nesaugių pašarų atvejį (14 atvejų daugiau nei 2007 m). Apie tai
Tarnyba informavo Europos Komisiją, išsiųsdama 50 skubių pranešimų RASFF sistema. 21
pažeidimas buvo nustatytas rinkos kontrol÷s metu (parduotuv÷se, viešojo maitinimo įstaigose,
didmeniniuose sand÷liuose), o 29 – importo kontrol÷s metu. Vykdant importo kontrolę,
RASFF sistema gauti pranešimai yra reikšmingas rizikos vertinimo faktorius. Visi duomenys
apie pažeidimus ES šalyse suvedami į bendrą duomenų bazę. Teritoriniai VMVT padaliniai,
visoje Lietuvoje atlikdami importuojamų ir rinkoje esančių maisto produktų ir pašarų
valstybinę kontrolę, 2008 metais d÷l nustatytų saugos reikalavimų neatitikimų uždraud÷ tiekti
į rinką daugiau kaip 670 tonų nesaugių maisto produktų ir 186 tonas nesaugių pašarų.
40
Į rinką nepateko 137857,6 kg vaisių ir daržovių, 343650 kg ryžių, 122690,7 kg m÷sos ir
jos produktų, 90165,4 kg žuvininkyst÷s produktų, 280,56 kg maisto papildų, 19000 kg žem÷s
riešutų, 37850 kg saul÷grąžų s÷klų, 2204 kg ledinukų, 2505,6 kg kramtomosios gumos, 1056
kg sausainių, 4027 vnt. keksų (VMVT 2008 m. veiklos ataskaita, 2009).
3.4.1. Pagal produktų grupę
Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius pranešimus (3.7 pav.), Lietuvoje
buvo aptikta 3 siuntos nesaugių konditerijos gaminių – saldainių „Yogueta filled assorted“ iš
Kolumbijos su neteis÷tai pratęstu tinkamumo vartoti terminu; vyšnių skonio keksų siunta iš
Rusijos, kurioje aptiktas padid÷jęs benzoin÷s rūgšties kiekis (konservantas); sausainių "Mon
Amour" iš Ukrainos siunta, kurioje nustatytas dažiklis E160b – (biksinas); 8 siuntos m÷sos
gaminių – mechaniškai atskirta paukštiena iš Lenkijos, kurioje nustatyta Salmonella; šaldytos
kiaulienos be kaulų siunta iš JAV, kurioje nustatyta blogos temperatūros kontrol÷; šaldytų
marinuotų paukštienos kebabų siunta iš Vokietijos, kurioje ištirta mikrobiologin÷ tarša
(Salmonella, Pseudomonas aeruginosa); šaldytų vištų krūtin÷lių siunta iš Brazilijos, kurioje
nustatyta Salmonella enteritidis; kalakutų šlaunelių ir odelių siunta iš Lenkijos, kurioje
išskirta Campylobacter jejuni; viščiukų sparnelių iš Lenkijos siunta, kurioje išskirtos Listeria
monocytogenes ir Campylobacter jejuni; sušaldytų kalakutienos nuopjovų iš Vokietijos
siunta, kurioje nustatyta Salmonella enteritidis; sušaldytų viščiukų broilerių širdžių siunta iš
Olandijos, kurioje nustatyta Salmonella enteritidis; 1 žem÷s riešutų branduolių siunta iš
Kinijos, kuriuose nustatyti aflatoksinai; 10 vaisių ir daržovių siuntų – apelsinai iš Ispanijos ir
Egipto, kuriuose nustatyta padid÷jęs pesticidų likučių kiekis; 2 granatų siuntos iš Indijos ir iš
Egipto, kuriuose nustatytas padid÷jęs pesticidų likučių kiekis, viršijantis didžiausią leidžiamą
koncentraciją; 2 datulių siuntos iš Tuniso, kuriose rasti negyvi vabzdžiai; 2 šaldytų m÷lynių
siuntos iš Baltarusijos, kurioje aptiktas cezis 1932; 1845; 2010 BQ/kg; džiovintų bananų iš
Vietnamo siunta, kurioje nustatytos blogos organoleptin÷s savyb÷s – dr÷gni, sulipę, pel÷siai,
blogas kvapas, išsipūtę; konservuotų žirnelių siunta iš Kinijos, kurioje nustatytos blogos
organoleptin÷s savyb÷s – glitumas, blogas kvapas, rūdys, priemaišos; 7 žuvies ir jos produktų
siuntos – šprotai aliejuje iš Latvijos, kuriuose nustatytas padid÷jęs benzo(a)pireno kiekis;
šaldyta menk÷s fil÷ iš Kinijos, kurioje nustatyti parazitai – Anisakis Simplex; žuvų milteliai iš
Maroko, kuriuose nustatyta Salmonella; krabų lazdel÷s iš Lietuvos su blogomis
organoleptin÷mis savyb÷mis ir žaliava (surimi) iš Vietnamo, kurioje nustatyta Salmonella;
41
žuvies kukulių pomidorų padaže siunta iš Latvijos, kurioje aptiktos lervos; siunta lydekų iš
Rusijos, kurioje nustatyta parazitin÷ tarša (išskirtos Philometra spp. trematodų ir nematodų
lervos); 5 specialios paskirties maisto produktų siuntos, iš kurių 2 siuntos maisto papildų
„Merz spezial dragees“ iš Vokietijos, kuriame nustatytas neleistinas maisto priedas –
eritrozinas; 1 siunta maisto papildo „Medella-2“ iš Rusijos, kuris apšvitintas jonizuojančia
spinduliuote ir apie tai nenurodyta ženklinime; 1 siunta maisto papildo „Saldus miegas“ iš
Latvijos, kurio sud÷tyje yra melatonino (draudžiamas maisto papilduose); 1 siunta maisto
papildo „Cyclin GF“ iš JAV, kuriame nustatytas neleistinas maisto priedas – eritrozinas; 12
siuntų nesaugių grūdų – nesaugios ryžių siuntos iš Pakistano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;
2 siuntos riešutų ir jų produktų produktų – saul÷grąžų branduolių siunta iš Argentinos, kurioje
nustatytas Lindanas (pesticidas); negliaudytų saul÷grąžų siunta iš Moldovos, kurioje
nustatytas Lindanas; 1 kramtomosios gumos ,,Change colour Roll bubble gum“ siunta iš
Kinijos, kurioje nustatyta chemin÷ tarša - neleistini maisto priedai, dažas E 127 - (eritrozinas).
14
10
8
65
3 3
1
0
2
4
6
8
10
12
14
Grūdai ir
duonos
gaminiai
Vaisiai ir
daržov ÷s
M÷sa ir jos
produktai
Žuv ininky st÷s
produktai
Specialios
paskirties
maisto
produktai
Konditerija,
medus ir žel÷
Riešutai ir jų
produktai
Pašarai
3.7 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal produktų grupę
Iš viso d÷l saugos reikalavimų neatitikimų Lietuvos rinkoje buvo uždrausta realizuoti
364 t ryžių iš Pakistano, 100,0 t žuvies miltų iš Maroko, 40,0 t radioaktyvių m÷lynių iš
Baltarusijos, 37,0 t saul÷grąžų s÷klų iš Moldovos ir Argentinos, 34,0 t džiovintų bananų iš
Vietnamo, 27,0 t šaldytos žuvies iš Kinijos ir Rusijos, 25,5 t šaldytų vištienos krūtin÷lių iš
Brazilijos, 24,0 t šaldytos kiaulienos be kaulų iš JAV, 23,0 t paukštienos ir 21,6 t vištienos
sparnelių iš Lenkijos, 20,7 t granatų iš Egipto ir Indijos, 12,6 t apelsinų iš Ispanijos, 19,0 t
42
riešutų iš Kinijos, 5,0 t šaldytų vištienos širdelių iš Olandijos, 3,5 t vištienos kukulių iš
Latvijos, 2,5 t kramtomosios gumos iš Kinijos, 2,2 t saldainių iš Kolumbijos, 4 079 pakuočių
maisto papildų iš Vokietijos, Latvijos, JAV, 192 960 vnt. Coca Cola g÷rimų iš Čekijos, 46,0 t
Guaro miltų iš Indijos, skirtų pašarų gamybai ir kt.
3.4.2. Pagal kilm÷s šalį
Per 2008 m. Lietuva RASFF sistema EK išsiunt÷ daugiausia skubių pranešimų d÷l
nesaugios produkcijos, pagamintos Pakistane – 13 pranešimų; po 4 pranešimus d÷l Kinijos ir
Vokietijos gamintojų produkcijos; po 3 pranešimus d÷l Latvijos, Lenkijos ir Rusijos
nesaugios produkcijos. Buvo nustatytas vienas atvejis ir išsiųstas skubus pranešimas d÷l
Lietuvos gamintojo pateikto į rinką nesaugaus produkto – sugedusių krabų lazdelių (3.7
lentel÷).
3.7 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal kilm÷s šalį
Šalis Pranešimų skaičius Pakistanas 13 Kinija 4 Vokietija 4 Latvija 3 Lenkija 3 Rusija 3 Baltarusija 2 Egiptas 2 JAV 2 Tunisas 2 Vietnamas 2 Argentina 1 Brazilija 1 Indija 1 Ispanija 1 Kolumbija 1 Lietuva 1 Marokas 1 Moldova 1 Olandija 1 Ukraina 1
43
3.4.3. Pagal rizikos veiksnį
2008 m. Lietuvos rinkoje uždrausta platinti maisto produktus d÷l šių priežasčių (3.8
pav.): buvo nustatyti aflatoksinai (grybelių gaminami toksinai) – 14 atvejų, mikrobiologin÷
tarša (Salmonella, Campylobacter, Listeria monocytogenes) – 9 atvejai, vartoti neleistini
maisto priedai (E127-eritrozinas, E-210, E-160b) – 7 atvejai, pesticidai (lambda-cihaltrinas,
diazinonas, dimetoatas, etionas) – 6 atvejai, parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex) – 5
atvejai, produktų apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote – 3 atvejai, blogas organoleptinis
įvertinimas – 2 atvejai. Po vieną kartą buvo nustatyti benzo(a)pireno, pasibaigusio tinkamumo
vartoti termino, neteis÷to tiekimo į rinką ir blogos temperatūros kontrol÷s atvejai.
Pagal PVP pateiktus duomenis 2008 m. į Lietuvą buvo importuota 295496 tonos
pašarinių žaliavų (2007 m. – 139061 tona). Instituto laboratorijoje buvo atlikti 687
bakteriologiniai tyrimai, 629 – cheminiai, 31 – GMO ir 384 – radiologiniai. Iš visų tyrimų 106
buvo teigiami. 2008 m. į EK RASFF sistema išsiųstas 1 pranešimas d÷l nesaugių
importuojamų pašarų. Žuvų miltuose iš Maroko (100 tonų) buvo nustatytos Salmonella
bakterijos (VMVT 2008 m. veikos ataskaita, 2009).
1
1
1
1
2
3
5
6
7
9
14
0 2 4 6 8 10 12 14 16
Aflatoksinai
Mikrobiologin÷ tarša (Salmonella spp., Campylobacter, Listeriamonocytogenes)
Neleistini vartoti maisto priedai (E127-eritrozinas, E-210, E-160b)
Pesticidai (lambda-cihaltrinas, diazinonas, dimetoatas, etionas)
Parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex)
Apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote
Blogas organoleptinis įvertinimas
Benzo(a)pirenas
Bloga temperatūros kontrol÷
Neteis÷tas tiekimas į rinką
Pasibaigęs tinkamumo vartoti terminas
3.8 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal rizikos veiksnį
44
3.5 Skubių pranešimų, išsiųstų į Europos Komisiją iš Lietuvos 2009 m., analiz÷
Lietuvos Respublika per 2009 metus nustat÷ 32 importuojamų į mūsų šalį nesaugių
maisto produktų ir 1 nesaugių pašarų atvejį. 18 atvejų buvo nustatyta rinkos kontrol÷s metu
(parduotuv÷se, viešojo maitinimo įstaigose, didmeniniuose sand÷liuose), o 15 – atliekant
importuojamų maisto produktų ar pašarų kontrolę pasienio veterinarijos kontrol÷s postuose.
Apie tai 33 skubiais pranešimais buvo informuota Europos Komisija.
3.5.1 Pagal produktų grupę
Analizuojant Lietuvos Respublikos išsiųstus skubius pranešimus (3.9 pav.), Lietuvoje
buvo aptikta:
1) Dvi grūdų siuntos:
• skaldytų ryžių siunta iš Pakistano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;
• grikių kruopų siunta iš Lenkijos, kuriose nustatyti pel÷siai;
2) Keturios specialios paskirties maisto produktų siuntos:
• maisto papildai „Hydroxycut hardcore“ iš JAV, kuriuose nustatytas neleistinas
dažiklis eritrozinas - E 127;
• maisto papildai „Anabolic Halo Arctic fruit punch“ iš JAV, kuriuose nustatyti vaistų
likučiai: idebenonas ir melatoninas;
• maisto papildai „Nano vapor“ ir „Professional Strength N.O. Fury“ iš JAV, kuriuose
nustatyti vaistų likučiai: vinpocetinas;
• maisto papildai „Cell-Tech Hardcore“ ir „Thermo Gain“ iš JAV, kuriuose nustatytas
neleistinas dažiklis eritrozinas - E 127;
3) Trys m÷sos ir jos produktų siuntos:
• kalakutų sparneliai ir kakleliai iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella ir Listeria
monocytogenes;
• šaldytų paukštienos kebabų iš Lenkijos, kuriuose nustatyta Salmonella;
• šaldyta mechaniškai atskirta vištienos siunta iš Lenkijos, kurioje nustatyta
Salmonella;
4) Trylika žuvininkyst÷s produktų siuntų:
45
• dvi šaldytų jūros lydekų siuntos ir dvi starkio fil÷ siuntos iš Rusijos, kuriose išskirta
Philometra spp. trematodų ir nematodų lervos;
• viena šaldytų jūros lydekų (be odel÷s) siunta iš Kinijos, kurioje nustatytos Anisakis
Simplex lervos;
• dvi šaldytų raudžių siuntos iš Rusijos, kuriose nustatytos trematodų lervos;
• viena vaivorykštinių up÷takių siunta iš Baltarusijos, kurioje nustatyta Listeria
monocytogenes;
• viena siunta jūros lydekų iš Rusijos, kuriose nustatytos trematodų lervos;
• dvi šaldytų jūros lydekų fil÷ siuntos iš Kanados, kuriose nustatytos Anisakis Simplex
lervos;
• viena lašišų konservų siunta iš Rusijos, kurioje nustatytos Anisakis Simplex lervos;
• viena žuvies miltų siunta iš Maroko, kurioje nustatyti organoleptiniai pakitimai
(sušalęs gabalais, pel÷sių kvapas, matomi pel÷siai, šlapi maišai);
5) Septynios vaisių ir daržovių siuntos:
• obuolių iš Lenkijos, kuriuose nustatytas padid÷jęs pesticido chlorbufamo kiekis;
• trys vynuogių siuntos iš Turkijos, kuriose nustatytas padid÷jęs pesticido
monokrotofoso (vienoje siuntoje) kiekis, metoksichloro (kitoje siuntoje) kiekis ir imazalilo
(trečioje siuntoje) kiekis;
• dvi baklažanų siuntos iš Lenkijos ir Olandijos, kuriuose nustatytas pesticidas
Oksamilas;
• viena granatų siunta iš Egipto, kuriuose nustatytas pesticidas Etioninas;
6) Dvi aliejaus siuntos:
• viena saul÷grąžų aliejaus siunta iš Ukrainos, kurioje nustatytas benzo(a)pyrenas;
• viena rafinuoto dezodoruoto saul÷grąžų aliejaus siunta iš Ukrainos, pateiktas
netinkamas importo sertifikatas;
7) Viena riešutų ir jų produktų siunta – pistacijų iš Irano, kuriuose nustatyti aflatoksinai;
8) Viena nealkoholinių g÷rimų siunta – mineralinio vandens „Poliana kvasova“,
kuriame nustatytas cheminis užterštumas šiomis medžiagomis: nitritu ir bariu.
46
12
7
43
2 21 1 1
0
2
4
6
8
10
12
Žuvininkyst÷s
produktai
Vaisiai ir
daržov÷s
Specialios
paskirties
maisto
produktai
M÷sa ir jos
produktai
Riebalai ir
aliejai
Grūdai ir
duonos
gaminiai
Nealkoholiniai
g÷rimai
Riešutai Pašarai
3.9 pav. Skubių pranešimų skaičius pagal produktų grupę
Iš viso d÷l saugos ir kokyb÷s reikalavimų neatitikimo Lietuvos rinkoje pernai buvo
uždrausta realizuoti 297 t šaldytų žuvų iš Kinijos, Rusijos ir Kanados, 70 t aliejaus iš
Ukrainos (d÷l benzo(a)pireno), 60 t vynuogių „Sultana“ iš Turkijos ir Peru (d÷l pesticidų), 22
t paukštienos produkcijos iš Airijos ir 5 t iš Lenkijos (d÷l Salmonella), 25 t skaldytų ryžių iš
Pakistano (d÷l aflatoksinų), 23,4 t kalmarų fil÷ iš Peru (d÷l mikrosporidijų), 20 t obuolių (d÷l
pesticidų) ir 12 t grikių (d÷l nebūdingo kvapo) iš Lenkijos, 1,9 t žem÷s riešutų su apvalkalu
barbekiu skonio (d÷l melamino) iš Peru, 1,8 t traškučių iš Vokietijos (buvo nustatyta, kad iš
sausų traškučių pakuot÷s migruoja chemin÷s medžiagos), 38 tūkst. vnt. marinuotų karnišonų
iš Vietnamo (d÷l svetimkūnių), 15,6 tūkst. vnt. gazuoto mineralinio vandens „Poliana
Kvasova“ iš Ukrainos (d÷l nitritų), 340 vnt. vaisių košel÷s kūdikiams iš Čekijos (klastot÷s),
100 vnt. dietinio šokolado „Schneekoppe“ iš Vokietijos (d÷l alergenų), 32 vnt. maisto papildų
iš JAV (d÷l sud÷tyje panaudotų ES neleistinų medžiagų).
3.5.2 Pagal kilm÷s šalį
Per 2009 m. Lietuva RASFF sistema EK išsiunt÷ daugiausia skubių pranešimų d÷l
nesaugios produkcijos, pagamintos Rusijoje, – 8 pranešimus; 6 pranešimus d÷l Lenkijos
gamintojų produkcijos; 4 pranešimus d÷l JAV nesaugios produkcijos; po 3 skubius
pranešimus d÷l Ukrainos ir Turkijos gamintojų nesaugios produkcijos (3.8 lentel÷).
47
3.8 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal kilm÷s šalį
Šalis Pranešimų skaičius Rusija 8 Lenkija 6 JAV 4 Ukraina 3 Turkija 3 Kanada 2 Baltarusija 1 Iranas 1 Pakistanas 1 Kinija 1 Egiptas 1 Olandija 1 Marokas 1
3.5.3 Pagal rizikos veiksnį
Lietuvos rinkoje buvo uždrausta platinti maisto produktus d÷l nustatytų parazitų
(vabzdžių lervų), pesticidų likučių, mikrobiologin÷s taršos (Salmonella, Listeria
monocytogenes), neleistinų maisto priedų, aflatoksinų (grybelių gaminamų toksinų),
benzo(a)pireno ir kito produktų užteršimo (3.9 lentel÷).
3.9 lentel÷. Pranešimų skaičius pagal rizikos veiksnį
Rizikos faktorius Pranešimų skaičius
Parazitai (vabzdžių lervos, Anisakis simplex , Philometra
spp.) 11
Pesticidai (chlorbufamas, monokrotofosas, metoksichloras) 7
Mikrobiologin÷ tarša (Salmonella spp., Listeria
monocytogene) 4
Neleistini vartoti maisto priedai (E127-eritrozinas, vinpocetinas, idebenonas, melatoninas)
4
Aflatoksinai 2
Pažeistos pakuot÷s, pel÷siai, puvenos 2
Cheminis užterštumas 1
Dokumentinis neatitikimas 1
Benzo(a)pirenas 1
48
4. TYRIMO REZULTATŲ APIBENDRINIMAS
Lyginant kelių pastarųjų metų RASFF sistema gautus Europos Komisijos statistikos
duomenis, galima būtų teigti, kad skubiųjų pranešimų tendencijos išlieka panašios. Kasmet jų
d÷l nesaugių maisto produktų bei pašarų gaunama apie 3 tūkstančius, tačiau pastebima
did÷jimo tendencija. ES valstyb÷s nar÷s per 2008 ir 2009 metus RASFF sistema informavo
Europos Komisiją apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto produktus ir pašarus 6281
kartą. 2009 m. 3061 kartą apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto produktus (2008 m.
– 2876) ir 177 kartus (2008 m. – 167) – apie nesaugius pašarus. 2009 m. skubių pranešimų
skaičius padid÷jo 6 proc., lyginant su 2008 m. duomenimis (4.1 pav).
2935
2980
3043
3238
2750
2800
2850
2900
2950
3000
3050
3100
3150
3200
3250
Pranešimų skaičius
2006 2007 2008 2009
Metai
4.1 pav. Europos Komisijos gautų skubių pranešimų skaičius
RASFF 2008 - 2009 m. bendras pranešimų skaičius (6281) dalijamas į skubius (2008 m.
– 528, 2009 m. - 557 ), informacinius pranešimus (2008 m. – 1137, 2009 m. –1181) ir
pranešimus apie draudimą įvežti (2008 m. – 1377, 2009 m. –1444) (4.2 pav.).
49
528
1137
1377
557
1181
1444
0
200
400
600
800
1000
1200
1400
1600
Vnt.
2008 2009
Metai
Skubių pranešimųskaičius
Informaciniųpranešimų skaičius
Pranešimai apiedraudimą įvežti
4.2 pav. Europos Komisijos gautų skubių pranešimų skaičius pagal pranešimo kategoriją
Skubūs pranešimai siunčiami, jei maisto produktai ar pašarai, d÷l kurių kyla rimtas
pavojus, yra tiekiami rinkai ir būtina imtis skubių veiksmų. Dauguma gautų skubių pranešimų
buvo susiję su ES kilm÷s produktais ir daugeliu atvejų problema nustatyta atlikus valstybinę
kontrolę rinkoje. Šiuose pranešimuose dažniausiai nurodomas d÷l maisto produktų ar pašarų
kylantis pavojus, susijęs su potencialiais patogeniniais mikroorganizmais, sunkiaisiais
metalais ir mikotoksinais. 2009 m. skubių pranešimų kiekis 29 vnt. buvo didesnis, nei 2008
m.
Informaciniai pranešimai siunčiami, jei nustatomas pavojus, bet valstyb÷s nar÷s neturi
imtis skubių veiksmų. Dauguma informacinių pranešimų buvo susiję su maisto produktais iš
trečiųjų šalių. Šiuose pranešimuose dažniausiai nurodytas pavojus, susijęs su potencialiais
patogeniniais mikroorganizmais, pesticidų likučiais ir maisto priedais. 2009 m. informacinių
pranešimų kiekis 44 vnt. buvo didesnis, nei 2008 m.
2008 m. papildomai nustatyti naujos rūšies pranešimai – pranešimai apie draudimą
įvežti. Seniau tokie pranešimai buvo priskiriami prie informacinių. Šiais pranešimais
informuojama apie produktus, kurių neleista įvežti į Bendriją ir kurie buvo įvežti į kitą šalį
arba sunaikinti. Didžioji dalis draudimo įvežti atvejų buvo susiję su produktais, kurių neleista
įvežti d÷l pernelyg didelio mikotoksinų lygio. Pranešimų apie draudimą įvežti 2009 m.
pasitaik÷ daugiau 67 vnt. nei 2008 m.
50
Per 2008 – 2009 m. daugiausiai nesaugių maisto produktų buvo sustabdyta, kad
nepatektų į ES rinką, gautų iš trečiųjų šalių, tokių kaip Kinija, Turkija, Iranas, JAV, Indija.
Europos Komisija daugiausiai skubių pranešimų gavo d÷l saugos reikalavimų
neatitinkančių maisto produktų, pagamintų Kinijoje (2008 m. – 479 pranešimai, 2009 m. –
324), Turkijoje (2008 m. – 299, 2009 m. – 278), JAV (2008 m. – 135, 2009 m. – 200),
Vokietijoje (2008 m. – 112, 2009 – 149), Indijoje (2008 m. – 127, 2009 m. – 141), Irane
(2008 m. – 171, 2009 m. - 61 ), Tailande (2008 m. – 106, 2009 m. - 111), Prancūzijoje (2008
m. – 94, 2009 m. - 107), Italijoje (2008 m. – 104, 2009 m. - 80).
Analizuojant 2008 - 2009 m. EK gautus skubius pranešimus pagal produktų grupę -
dažniausiai pažeidimai nustatyti riešutuose ir jų produktuose (2008 m. – 753, 2009 m. – 622),
žuvininkyst÷s produktuose (2008 - 465, 2009 – 749), m÷sos ir m÷sos produktuose (2008 -
247, 2009 - 237), vaisiuose ir daržov÷se (2008 - 461, 2009 - 415), grūdų ir duonos gaminiuose
(2008 - 158, 2009 - 217). Mažiausiai skubių pranešimų sulaukiama d÷l vandens, skirto
žmonių naudojimui (2008 - 3, 2009 - 4).
Iš per pastaruosius metus gautų 6281 pranešimo apie pavojingus maisto produktus
daugiausia pranešimų gauta d÷l produktų užterštumo mikotoksinais (2008 m. – 932, 2009 m. -
665 pranešimai), patogeniniais mikroorganizmais (2008 – 452, 2009- 471), sunkiasiais
metalais (2008 – 211, 2009 – 255), d÷l užterštumo pesticidų likučiais (2008 – 174, 2009 -
170), neleistinais Europos Sąjungoje maisto priedais ar per dideliu leistinų maisto priedų
kiekiu produktuose (2008 – 196, 2009 – 163).
Daugiausia skubių pranešimų per pastaruosius metus EK išsiunt÷ Italija (2008 m. - 470,
2009 m. – 491), Vokietija (2008 - 437, 2009 – 399) ir Jungtin÷ Karalyst÷ (2008 - 346, 2009 –
301).
Analizuojant 2008 - 2009 m. Lietuvos Respublikos EK išsiųstus skubius pranešimus -
Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba per šiuos metus RASFF
sistema išsiunt÷ 83 skubius pranešimus apie nesaugius maisto produktus ir pašarus (50
pranešimų 2008 m. ir 33 pranešimus 2009 m.).
Daugiausia skubių pranešimų į EK išsiųsta d÷l nesaugių žuvininkyst÷s produktų, ypač
didelis jų skaičius buvo išsiųstas 2009 m. – 12 (2008 m. – 6). Dažnai buvo siunčiami
pranešimai d÷l nesaugių vaisių ir daržovių (2008 m. – 10, 2009 m. – 7), grūdų ir duonos
gaminių (2008 – 14, 2009 – 2), m÷sos ir jos produktų (2008 - 8, 2009 – 3), kiekvienais metais
po vieną skubų pranešimą buvo išsiųsta d÷l nesaugių pašarų.
Kaip ir visoje ES, taip ir Lietuvoje buvo aptikta daugiausia nesaugios produkcijos, kuri
buvo pagaminta trečiosiose šalyse. 2008 m. net 13 Lietuvoje aptiktų nesaugių produktų
51
siuntų buvo pagamintos Pakistane, 2009 m. aptikta tik viena tokia siunta. Kasmet aptinkama
nesaugios produkcijos, pagamintos Rusijoje (2008 m. – 3, 2009 m. – 8), Lenkijoje (2008 – 3,
2009 – 6), Kinijoje (2008 – 4, 2009 – 1), JAV (2008 – 2, 2009 – 4), Ukrainoje (2008 – 1,
2009 – 3).
Analizuojant 2008 – 2009 m. Lietuvos Respubliko išsiųstus skubius pranešimus,
Lietuvoje buvo aptikta 16 siuntų produkcijos, užterštos parazitais (vabzdžių lervomis,
Anisakis simplex , Philometra spp.), ypač didelis tokių siuntų skaičius aptiktas 2009 m. – 11
(2008 m. – 5). Parazitai – dažniausias žuvininkyst÷s produktų rizikos faktorius. Taip pat rasta
16 siuntų produkcijos, užterštos mikotoksinais - aflatoksinais (2008 - 14, 2009 – 2). Šie
teršalai dažniausiai pasitaiko grūduose ir jų produktuose. Dažna problema yra vaisių ir
daržovių užterštumas pesticidais, 2009 m. tokių atvejų būta 7, 2008 m. – 6; patogeniniais
mikroorganizmais (Salmonella spp., Listeria monocytogene) – 2009 m. – 4 atvejai, 2008 m. –
9; neleistini vartoti maisto priedai (2008 – 7, 2009 – 4).
52
5. IŠVADOS
1. Informacija Europos Komisijai apie saugos reikalavimų neatitinkančius maisto
produktus per dvejus metus pateikta 6281 kartą. Neatitikimas saugos reikalavimams
2008 sudar÷ 48,4 proc., 2009 m. – 51,6 proc., o apie nesaugius pašarus gauti 177
pranešimai 2009 metais ir 167 – 2008 m.
2. Lietuvos Respublikos Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba per pastaruosius
metus RASFF sistema EK išsiunt÷ 83 skubius pranešimus: apie nesaugius maisto
produktus ir pašarus – 50 pranešimų 2008 m. ir 33 pranešimus 2009 m. Lietuvos
Respublikoje per kelerius metus rasta 16 siuntų produkcijos, užterštos aflatoksinais
(2008 - 14, 2009 – 2).
3. D÷l nesaugių žuvininkyst÷s produktų, užterštų parazitais ar jų lervomis (Anisakis
simplex, Philometra spp.), išsiųsta 16 skubių pranešimų – 2009 m. – 11, 2008 m. - 5.
4. Europos komisija daugiausia skubių pranešimų RASFF sistema gauna d÷l produktų
užterštumo aflatoksinais (2008 m. – 932, 2009 m. - 665 pranešimai), tai pagrindinis
riešutų ir jų produktų, grūdų ir duonos gaminių rizikos veiksnys. Apie produktų
užterštumą pesticidais EK gavo 348 skubius pranešimus RASFF sistema per 2008 –
2009 m.
5. Produktų užterštumas patogeniniais mikroorganizmais, tokiais kaip Salmonella spp.,
Listeria monocytogene, Campylobacter jejuni, nustatyti 452 atvejai per 2008 metus ir
471 per 2009 metus, dažniausiai m÷soje ir jos produktuose.
6. Vaisių ir daržovių užterštumas dažniausiai susijęs su pesticidais (lambda-cihaltrinas,
diazinonas, dimetoatas, etionas ir kt.), 2009 m. Lietuvoje tokių atvejų aptikta 7, 2008
m. – 6.
7. Lyginant šalis daugiausia skubių pranešimų per pastaruosius metus EK išsiunt÷ Italija
(2008 m. – 470, 2009 m. – 491) ir Vokietija (2008 – 437, 2009 – 399). Daugiausiai
nesaugūs maisto produktai įvežami iš trečiųjų šalių: Kinijos, Turkijos, Irano, JAV,
Indijos, Pakistano.
53
6. PADöKOS
Nuoširdžiai d÷koju savo darbo vadovei doc. dr. Marijai Stankevičienei už suteiktą
informaciją, žinias ir visokeriopą pagalbą ruošiant magistro diplominį darbą. Didelę pad÷ką
noriu pareikšti Kauno apskrities Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausiajam
specialistui-maisto produktų inspektoriui Linijui Valiuškai už išsamiai suteiktą informaciją.
54
7. SUMMARY
Written by: Kristina Zigmantavičiūt÷.
Topic: The analysis of notifications of unsafe food and feed,
Master‘s graduation dissertation of Veterinary alimentary safeness.
Supervisor: doc. dr. Marija Stankevičien÷.
Location: Zymotic Diseases Department of Veterinary Faculty in Lithuanian
Veterinary Academy, Instant practice and zymotic diseases department in National food and
veterinary service in Kaunas in 2010.
Work volume: 65 pages, 9 charts, 12 pictures.
The aim of this thesis - is to analyse the received and sent dispatches in Lithuania by
the RASFF system of junk food and forage during the period of the year 2008–2009.
In this research 6281 reports received from the EC and 83 announcements sent from
Lithuania have been brought in the analysis. The data has been collected by a quantitative
investigative method which measures phenomena in numbers and strives to be objective and
reliable. The results of this research have been worked up by Microsoft Excel software.
One of the key means, which is applied by the EU and reacts to increased danger to
food and forage, is the rapid alert system for food and feed (RASFF). This system
expeditiously releases prompt information of junk food and forage to the European
Commission and other countries from the European Union thus preventing from spreading
junk food and forage in the market.
To compare statistics of the European Commission which have been gained recently
using the RASFF system it could be maintained that the tendencies of dispatches remain
analogous. Year by year there are received about three thousand of them because of junk food
and forage, however, there is a significant tendency of growth. In 2009 the number of
dispatches increased by 6 percent compared to the data of the year 2008.
The information of junk food which is out of keeping with safety requirements came to
48,4 percent in 2008, 51,6 percent in 2009, and 177 reports about unhealthy forage were
received in 2009 and 167 of them – in 2008.
Of late years the National food and veterinary service of the Republic of Lithuania has
sent 83 dispatches of junk food and forage to the EC using the RASFF system – 50 reports
were forwarded in 2008 and 33 of them in 2009.
55
The fundamental findings of the fulfilled analysis are as follows:
1. The information of junk food which is out of keeping with safety requirements
was subjected to the commission 6281 times in 2009. The inadequacy of safety
requirements came to 48,4 percent in 2008 and 51,6 percent in 2009, and 177
reports about unhealthy forage were received in 2009 and 167 of them – in 2008.
2. For the most part the EC receives dispatches using the RASFF system because of
products‘ impurity by aflatoxins (932 reports in 2008, 665 of them – in 2009), this
is the key risk factor of nuts and its products, grain and breadstuffs. During a few
years 16 shipments in the Republic of Lithuania were found with impure goods
with aflatoxins (14 – in 2008, 2 – in 2009).
3. To compare countries, mainly Italy (470 – in 2008, 491 – in 2009) and Germany
(437 – in 2008, 399 – in 2009) have sent dispatches to the EC of late years.
Mostly unhealthy food is being imported from third-world countries such as
China, Turkey, Iran, the USA, India and Pakistan.
56
8. NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS
1. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002 nustatantis maisto
įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriantis Europos maisto saugos
tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausymais susijusias procedūras, 2002.
2. Tarybos direktyva 89/397/EEB d÷l oficialios maisto produktų kontrol÷s, 1989.
3. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 32-893; 2002, Nr.
64-2574; 2003, Nr. 92-4139.
4. Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymas, Valstyb÷s žinios 1992, Nr. 2-15;1999,
Nr.90-2639, 2000, Nr.1804.
5. Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymas, 2001, Valstyb÷s žinios, Nr. 64-2324
6. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 85-
2581.
7. Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas, 2000, Valstyb÷s
žinios, Nr. 56-1976.
8. Lietuvos Respublikos pašarų įstatymas, 2000, Valstyb÷s žinios, Nr. 34-952.
9. Skubių pranešimų apie nesaugaus maisto ir pašarų tiekimą į rinką nurodymai. Valstyb÷s
žinios. Lietuvos Respublikos Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus
įsakymas Nr. 104-3873. Vilnius, 2004.
10. Įvežamų į LR negyvūninių maisto prekių saugos ir kokyb÷s kontrol÷s tvarka.
Valstyb÷s žinios. Valstybin÷s maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas
Nr. 87-3971. Vilnius, 2003.
11. Lietuvos Respublikos higienos norma 15:2005 „Maisto higiena“. Valstyb÷s žinios
Nr. 70-3205. Vilnius, 2003.
12. Lietuvos Respublikos higienos norma 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“.
Valstyb÷s žinios Nr. 45-1491. Vilnius, 2004.
13. Lietuvos Respublikos higienos norma 54:2003 „Maisto produktai. Didžiausios
leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“. Valstyb÷s žinios Nr. 74-2562.
Vilnius, 2004.
14. Lietuvos Respublikos higienos norma 106:2001 „Nauji maisto produktai ir nauji
maisto ingredientai“. Valstyb÷s žinios Nr. 26-945. Vilnius, 2002.
57
15. Lietuvos Respublikos higienos norma 107:2001 „Specialios paskirties maisto
produktai“. Valstyb÷s žinios Nr. 5-199. Vilnius, 2002.
16. Lietuvos Respublikos higienos norma 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“.
Valstyb÷s žinios Nr. Nr. 13-530, Nr. 60-2741. Vilnius, 2003.
17. Arbatauskien÷ G., Sederevičius A., Kulpys J., Gružauskas R., Bakutis B. Pašarų
kokyb÷s ir saugos sistemos efektyvumo didinimas Lietuvai integruojantis į Europos
Sąjungą. Lietuvos veterinarijos akademijos tęstinis mokslo leidinys. Veterinarija ir
zootechnika. – Kaunas, 2004, T. 25 (47), p. 43-48.
18. Barzda A. Maisto sauga Lietuvoje. Straipsniai, parengti respublikinei konferencijai
„Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p.
8-10 .
19. Brazauskien÷ D. M. Ar vartotojai pakankamai informuojami apie saugų maistą.
Straipsniai, parengti respublikinei konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas
ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p.13-15.
20. Europos Bendrijų Komisija. Baltoji knyga d÷l maisto saugos. - Briuselis, 2000, p. 37.
21. Europos Sąjungos privalomieji reikalavimai maisto produktams. Svarbiausių ES
direktyvų maisto produktams santrauka; Maisto produktus reglamentuojančių ES
įstatymų žinynas; Informacijos šaltinių apie ES maisto produktų įstatymus žinynas;
Lietuvos Respublikos teis÷s aktai, reglamentuojantys maisto sritį. - Vilnius.
22. Gaigalas A., Vaičius A. Maisto kokyb÷. Straipsniai, parengti respublikinei
konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas,
2007, Nr. 11, p. 2-4.
23. Laurinavičius V. Nauji maisto kokyb÷s kontrol÷s metodai. Straipsniai, parengti
respublikinei konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. -
Vilnius: Mokslas, 2007, Nr. 11, p. 6-8.
24. Lukauskas K. Valstybin÷ maisto saugos kontrol÷. Straipsniai, parengti respublikinei
konferencijai „Maisto sauga ir priežiūra“. Mokslas ir gyvenimas. - Vilnius: Mokslas,
2007, Nr. 11, p. 4-6.
25. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos 2006 metų veiklos ataskaita. – Vilnius, 2007.
26. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos 2007 metų veiklos ataskaita. – Vilnius, 2008.
27. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos 2008 metų veiklos ataskaita. – Vilnius, 2009.
58
28. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos 2009 metų veiklos ataskaita. – Vilnius, 2010.
29. European Commission Directorate-General for Health & Consumers. The Rapid Alert
System for Food and Feed (RASFF) Annual Report 2007. 2008. P. 8-61.
30. European Commission Directorate-General for Health & Consumers. The Rapid Alert
System for Food and Feed (RASFF) Annual Report 2008. 2009. P. 8-48.
31. Lietuvos Respublikos valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba. Prieiga per internetą:
http://vmvt.lt/.
32. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija. Prieiga per internetą:
http://www.sam.lt/ .
33. Valstybin÷ vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Prieiga per internetą:
http://www.vartotojoteises.lt/ .
34. Europos Sąjungos portalas. Prieiga per internetą: http://eur-lex.europa.eu/.
35. Europos Komisijos portalas. Prieiga per internetą:
http://ec.europa.eu/food/food/rapidalert/index_en.htm.
36. Europos Komisijos skubių pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistemos portalas.
Prieiga per internetą: https://webgate.ec.europa.eu/rasff-window/portal.
37. Europos Komisija – Sveikatos ir vartotojų apsaugos Generalinis direktoratas. Prieiga
per internetą: http://ec.europa.eu/food/index_en.htm.
38. Europos informavimo tarnyba. Prieiga per internetą:
http://eisnet.eis.be/own/europe/agriculture/foodstuffs.htm.
39. Europos maisto saugos tarnyba. Prieiga per internetą: http://www.efsa.europa.eu/.
40. Europos maisto saugos tarnybos priežiūros institucija. Prieiga per internetą:
http://www.eftasurv.int/.
41. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro ir Valstybin÷s maisto ir
veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. V-980/B1-1108 „D÷l keitimosi
informacija apie maisto saugą“ (Žin. 2005-01-08, Nr. 3-49).
42. Pažyminti 30 metų sukaktį Skubaus įsp÷jimo apie maisto produktus ir pašarus sistema
veiksmingesn÷ nei kada nors anksčiau / Valstybin÷ maisto ir veterinarijos tarnyba.
Prieiga per internetą: http://vmvt.lt/lt/naujienos/g3/.
43. Į Lietuvos rinką nepateko daugiau kaip 580 t nesaugių maisto produktų / Alfa.lt.
Prieiga per internetą:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10308938/?I.Lietuvos.rinka.nepateko.daugiau.kaip.580.t.
nesaugiu.maisto.produktu=2010-01-12_17-22.
59
44. Lietuvos rinkoje – kiniški žem÷s riešutai su melaminu / 15min.lt. Prieiga per internetą:
http://www.15min.lt/naujiena/zmones/lietuviai/3/29267/.
45. 2008 metais į Lietuvos rinką nepateko daugiau kaip 670 t nesaugių maisto produktų ir
186 t pašarų. VET info. Kaunas, 2009. N 2009/1 (63). P. 8-9.
46. Rapid Alert System for Food and Feed. Informacinis lapelis. European Commission
Directorate-General for Health & Consumers. Briuselis, 2009.
60
9. PRIEDAI
1 PRIEDAS
Skubus pranešimas apie nesaugaus maisto ar pašarų tiekimą į rinką
BENDRA INFORMACIJA:
SKUBUS PRANEŠIMAS APIE NESAUGAUS
MAISTO AR PAŠARŲ TIEKIMĄ Į RINKĄ
ĮSTAIGOS IDENTIFIKACIJOS NUMERIS: PRANEŠIMO NR.:
PRANEŠIMAS SIUNČIAMAS
SKUBU
61
1* PRANEŠIMO TIPAS: MAISTAS / PAŠARAI
2* KONTROLöS TIPAS: PASIENIS / RINKA
3* PRANEŠIMĄ TEIKIANTI ĮSTAIGA
4 PRANEŠIMO DATA
PAVOJUS :
5* SAUGOS REIKALAVIMŲ NEATITIKIMO ESMö:
6* TYRIMO REZULTATAI:
7* GAMINTOJO AR IMPORTUOTOJO ATLIKTI TYRIMAI:
NöRA/ TĘSIAMI/ PATVIRTINTI/ NEPATVIRTINTI
DATA:
MöGINIŲ NR.:
METODAS:
8* MöGINIŲ öMIMAS:
VIETA: MAŽMENA/ DIDMENA/ IMPORTUOTOJAS/ ĮVAŽIAVIMO VIETA
9* TYRIMO ATLIKöJAS (LABORATORIJA):
10* NAUDOTI TYRIMO METODAI:
11* NUKENTöJUSIEJI DöL NESAUGAUS PRODUKTO :
12 SUSIRGIMO PAVADINIMAS:
PRODUKTAS:
13 PRODUKTO GRUPö:
14* PRODUKTO PAVADINIMAS:
15 PREKINIS ŽENKLAS:
PARTIJOS IDENTIFIKACIJA:
16* SIUNTOS/ PARTIJOS NR.
NUMERIS:
DATA:
17* SERTIFIKATAS:
VID NR.
SUVARTOTI IKI: 18* TINKAMUMO VARTOTI
GERIAUSIAS IKI:
62
TERMINAI: PARDUOTI IKI:
produkto (pakuot÷s) išvaizda:
pakuočių skaičius
19* PRODUKTO APRAŠYMAS:
neto svoris
KILMö:
20* KILMöS ŠALIS:
PAVADINIMAS:
ADRESAS:
21* GAMINTOJAS:
VET. PATVIRTINIMO NR.
PAVADINIMAS: 22* TIEKöJAS/
EKSPORTUOTOJAS ADRESAS:
IŠPLATINIMAS: IMPORTUOTOJAS: DIDMENININKAS:
23* IŠPLATINTA:
MAŽMENININKAS:
24* IŠPLATINIMO RIBOS LIETUVOS TERITORIJOJE IR ES: GAVöJŲ SĄRAŠAS PRIDEDAMAS:
TAIP / NE
25* EKSPORTUOTA Į TREČIĄSIAS ŠALIS: GAVöJŲ SĄRAŠAS PRIDEDAMAS:
TAIP / NE
JEI GRĄŽINTA PASIENIO VETERINARIJOS POSTE :
26* ĮVAŽIAVIMO VIETA:
27* PATIKRINIMO BŪDAS: ATSITIKTINIS / ĮTARIMAS
28* ŠALIS SIUNTöJA:
29* ŠALIS GAVöJA:
PAVADINIMAS: 30* GAVöJAS:
ADRESAS:
31* KONTEINERIO (-IŲ) NR.:
32* TRANSPORTO PRIEMONö:
TAIKYTOS PRIEMONöS:
33* SAVANORIŠKOS PRIEMONöS:
63
34* KOMPETENTINGOS ĮSTAIGOS NURODYMAI:
35* TEISINIS PAGRINDAS:
36
TEISINIO PAGRINDO GALIOJIMO TERITORINö APIMTIS:
EUROPOS SĄJUNGA/ LIETUVOS RESPUBLIKA
37 PRIEMONIŲ TAIKYMO DATA:
38 PRIEMONIŲ TAIKYMO TRUKMö:
KITA INFORMACIJA:
39* PRANEŠIMĄ TEIKIANČIOS ĮSTAIGOS PAREIGŪNAS:
40* ASMUO RYŠIAMS PALAIKYTI:
41 KITA BŪTINA INFORMACIJA:
42* KONFIDENCIALUMAS: TAIP /NE
43* JEI TAIP, KURIOS LENTELöS DALYS (NUMERIAI) KONFIDENCIALIOS :
44* JEI TAIP, KOKIOS PRIEŽASTYS:
* - šiuo ženklu pažym÷tose skiltyse privalu įrašyti duomenis
64
2 PRIEDAS
Nesaugaus maisto ir pašarų gav÷jų sąrašas
_____________________________________________________________________ (įstaigos pavadinimas)
NESAUGAUS MAISTO AR PAŠARŲ
GAVöJŲ SĄRAŠAS PRANEŠIMO PAGRINDAS.: PRODUKTO IDENTIFIKAVIMAS1: LYDINTYS DOKUMENTAI2:
EKSPEDITORIAUS PAVADINIMAS: IŠPLATINTA/EKSPORTUOTA Į (ŠALIS)3: Partijos numeris
Pristatymo data Kiekis (t/kg4) Gav÷jo pavadinimas Gav÷jo adresas
1 Produkto pavadinimas/veiklos pavadinimas/konteinerio numeris (-iai)/galioja iki/sunaudoti iki
Jeigu yra skirtingi produktai/siuntos, prid÷ti dešin÷je lentel÷s pus÷je skiltį apie identifikavimą 2 Sveikumo (veterinarijos) sertifikato numeris ir data/kiti sertifikatai ar prekybos dokumentai/tyrimų rezultatai 3 Sąraše nurodoma viena šalis/regionas 4 Išbraukti trumpinį, kuris nereikalingas
65
3 PRIEDAS
Pranešimas apie nesaugaus maisto ar pašarų tyrimą
___________________________________________________________ (įstaigos pavadinimas)
PRANEŠIMAS APIE NESAUGAUS MAISTO AR PAŠARŲ TYRIMĄ
________________ Nr. _______
(data)
01 REAGAVIMO DATA:
02 SKUBAUS PRANEŠIMO NUMERIS: PRANEŠANTI ŠALIS, ĮSTAIGA: PRODUKTAS:
03 SAVANORIŠKAI PRIIMTOS PRIEMONöS:
04 PRIVALOMOS PRIEMONöS:
05 TAIKYMO SRITIS:
06 ĮSIGALIOJIMO DATA:
07 TRUKMö:
08 a IŠPLATINIMAS PO EUROPOS SĄJUNGOS ŠALIS:
IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE
08 b
EKSPORTUOTA Į TREČIĄSIAS ŠALIS: IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE
08c
IŠPLATINTA LIETUVOS RINKOJE IŠPLATINIMO SĄRAŠAS PRIDEDAMAS: TAIP/NE
09 KITA SUSIJUSI INFORMACIJA:
10 KONTAKTINIS ASMUO: